- Jūs dar neturite išsaugotų nuorodų
Šiuo metu galite užsisakyti šiuos sąvadus:
- MOKESČIAI
- MOKESČIŲ ĮSTATYMŲ KOMENTARAI
- DARBO KODEKSAS IR POĮSTATYMINIAI AKTAI
- DARBŲ SAUGA
- PRIEŠGAISRINĖ SAUGA
- MAISTAS IR JO HIGIENOS NORMOS
- NEKILNOJAMASIS TURTAS
- STATYBOS TEISĖ
- TRANSPORTO TEISĖ
- SVEIKATOS TEISĖ
- VIEŠOJO SEKTORIAUS SUBJEKTŲ APSKAITA
- FINANSINĖ APSKAITA IR ATSKAITOMYBĖ
- DOKUMENTŲ VALDYMAS
- VALSTYBĖS TARNYBA
- CIVILINIS KODEKSAS
- CIVILINIO PROCESO KODEKSAS
- BAUDŽIAMASIS KODEKSAS
- BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSAS
- DARBO TEISĖ
- VIEŠIEJI PIRKIMAI
- ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSAS (galioja nuo 2017 01 01)
- VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ATMINTINĖ IR KITA AKTUALI INFORMACIJA
- INVENTORIZACIJA IR VIDINĖS ĮMONĖS TVARKOS, REIKALINGOS JOS ATLIKIMUI (video seminaras)
- DARBO TVARKOS IR DOKUMENTŲ PAVYZDŽIAI
- PAREIGYBIŲ APRAŠYMAI IR KITI DOKUMENTAI
- VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ VEBINARAI
- DUOMENŲ APSAUGA
- ATLIEKŲ IR PAKUOČIŲ TVARKYMAS
- ATLIEKŲ IR PAKUOČIŲ APSKAITOS VYKDYMO TVARKOS
- DARBO APMOKĖJIMO TVARKA ŠVIETIMO ĮSTAIGOSE
- VIDEO SEMINARŲ CIKLAS "EKSPERTAI PATARIA"
- DEMONSTRACINĖ VERSIJA (video seminarų ciklas "Ekspertai pataria")
- APSKAITOS TVARKOS PAGAL LFAS (VAS)
- APSKAITOS TVARKOS PAGAL VSAFAS
- METINIS VIDEO SEMINARAS. MOKESČIŲ, TEISĖS IR APSKAITOS AKTUALIJOS (2021 m.)
- DIDYSIS VIDEO SEMINARAS. VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS REFORMA (2021 m.)
- BUHALTERINĖS APSKAITOS ĮSTATYMO PAKEITIMAS (2021 m. video seminaras)
- 2021 M. FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ. PELNO MOKESČIO UŽ 2021 M. DEKLARAVIMAS. TEISĖS AKTŲ PAKEITIMAI (video seminaras)
- VIDAUS KONTROLĖS KŪRIMAS IR UŽTIKRINIMAS VIEŠAJAME SEKTORIUJE (2022 m. video seminaras)
- VIDAUS KONTROLĖS DOKUMENTŲ RINKINYS VIEŠAJAM SEKTORIUI
- DIDYSIS METINIS SEMINARAS. KAS SVARBAUS ĮVYKO MOKESČIŲ IR APSKAITOS SRITYJE 2022 M. IR KOKIE POKYČIAI LAUKIA 2023 M.
- DIDYSIS METINIS SEMINARAS. APSKAITOS ORGANIZAVIMO POKYČIAI VIEŠAJAME SEKTORIUJE, ĮSIGALIOJUS FAĮ REIKALAVIMAMS (2022 m.)
- PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS TVARKA
- VIDAUS TVARKOS TAISYKLIŲ, APRAŠŲ, POLITIKŲ IR KITŲ DOKUMENTŲ RENGIMAS ĮSTAIGOSE – TURINIO IR FORMOS REIKALAVIMAI (2022 m. video seminaras)
- METINIS SEMINARAS. 2022 M. FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ, TEISĖS AKTŲ PAKEITIMAI NUO 2023 M.
- VIDAUS KONTROLĖS KŪRIMAS IR UŽTIKRINIMAS VIEŠAJAME SEKTORIUJE: REIKALAVIMAI, PRAKTIKA (2023 m. video seminaras)
- VMI STEBĖSENA – KOKIE ĮMONIŲ VEIKSMAI SULAUKIA MA YPATINGO DĖMESIO? (2023 m. video seminaras)
- DARBO UŽMOKESČIO NUSTATYMO IR PRISKAITYMO VIEŠAJAME SEKTORIUJE POKYČIAI NUO 2024 M. (video seminaras)
- DIDYSIS METINIS SEMINARAS. 2023 M. AKTUALIJOS MOKESČIŲ IR APSKAITOS SRITYJE. KOKIE POKYČIAI LAUKIA 2024 M.
- INVENTORIZACIJA VIEŠAJAME SEKTORIUJE: PASIRENGIMAS, ATLIKIMAS, REZULTATŲ ĮFORMINIMAS (2023 m. video seminaras)
- VIEŠOJO SEKTORIAUS SUBJEKTŲ ATSKAITOMYBĖ: AKTUALI INFORMACIJA IR NAUJIENOS (2023 m. video seminaras)
- AR IŠNYKS BUHALTERIO PROFESIJA? (video seminaras)
- DARBO APMOKĖJIMO SISTEMOS KŪRIMAS VIEŠAJAME SEKTORIUJE (video seminaras)
- VIDAUS KONTROLĖ – NAUJAUSIOS ĮŽVALGOS, FA REIKALAVIMAI IR JŲ PRAKTINIS PRITAIKYMAS (2024 m. video seminaras)
- DIDYSIS METINIS SEMINARAS. 2023 M. FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ, TEISĖS AKTŲ PAKEITIMAI NUO 2024 M.
- SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ DARBO APMOKĖJIMO SISTEMA (2024 m. video seminaras)
- DIRBANČIŲ PAGAL DARBO SUTARTIS DARBO APMOKĖJIMO SISTEMA (Sveikatos priežiūros viešosios įstaigos)
- NUO 2025-01-01 AUTOMOBILIŲ ĮSIGIJIMO, NUOMOS IŠLAIDOS - RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LA (video seminarai)
- DARBO UŽMOKESČIO VIEŠAJAME SEKTORIUJE SISTEMA 2024 M.: PRAKTINIO TAIKYMO PATARIMAI (video seminaras)
- ILGALAIKIO TURTO TIKROSIOS VERTĖS NUSTATYMO, TURTO LIKVIDAVIMO, UTILIZAVIMO BEI APSKAITOS KELIAS (2024 m. video seminaras)
- ATASKAITŲ RINKINIŲ VIEŠAJAME SEKTORIUJE PARENGIMAS ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PABAIGOJE (2024 m. video seminaras)
- DIDYSIS METINIS SEMINARAS. 2024 M. AKTUALIJOS MOKESČIŲ IR APSKAITOS SRITYJE. KOKIE POKYČIAI LAUKIA 2025 M.
- SAVARANKIŠKAS PERSONALO DOKUMENTACIJOS AUDITAS (2024 m. video seminaras)
- FINANSINIŲ TECHNOLOGIJŲ (FINTECH) ĮMONĖS: KOKIOS, KUO MUMS NAUDINGOS IR/AR PAVOJINGOS (2024 m. video seminaras)
- RIZIKŲ VALDYMAS – KAS? KADA? KAIP? (2025 m. video seminaras)
- DIDYSIS METINIS SEMINARAS. 2024 M. FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ, TEISĖS AKTŲ PAKEITIMAI NUO 2025 M.
- DIRBTINIO INTELEKTO TAIKYMAS IR REGLAMENTAVIMAS VIEŠAJAME SEKTORIUJE
- DIRBTINIO INTELEKTO TAIKYMAS IR REGLAMENTAVIMAS
- KOKIOS TVARKOS BŪTINOS ĮMONĖJE PAGAL FAĮ, PPTFPĮ, BDAR? (2025 m. video seminaras)
- SIUNČIAMIEJI DOKUMENTAI – REIKALAVIMAI, PRAKTINIAI PATARIMAI, KLAIDŲ ANALIZĖ (2025 m. video seminaras)
- DARBO UŽMOKESČIO AKTUALIJOS VIEŠAJAME SEKTORIUJE 2025-2026 M. (video seminaras)
- 2026 METŲ MOKESČIŲ PERTVARKA: KAS KEIČIASI IR KAIP PASIRUOŠTI? (2025 m. video seminaras)
- REGLAMENTAVIMO POKYČIŲ ĮTAKA 2026 M. VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS ORGANIZAVIMUI IR TVARKYMUI (video seminaras)
- PAJAMŲ IR SĄNAUDŲ APSKAITA PAGAL VSAFAS: AKTUALŪS KLAUSIMAI IR NUMATOMI POKYČIAI (2025 m. video seminaras)
- METINĖ FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ PAGAL VSAFAS UŽ 2025 M. IR ATSKAITOMYBĖS POKYČIAI 2026 M. (video seminaras)
- FINANSINIŲ ATASKAITŲ ANALIZĖ VADOVŲ, KREDITORIŲ, AKCININKŲ IR INVESTUOTOJŲ POŽIŪRIU (2025 m. video seminaras)
- ATLYGIO SKAIDRUMO DIREKTYVA
- VIDAUS KONTROLĖS TOBULINIMAS (2026 m. video seminaras)
- DIDYSIS METINIS SEMINARAS. 2025 M. FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ, TEISĖS AKTŲ PAKEITIMAI NUO 2026 M.
- VIDAUS KONTROLĖ
- PRAKTINĖS DI DIRBTUVĖS
- DARBO KODEKSO PAKEITIMAI 2026 M. (video seminaras)
- TVARKOS ĮMONĖJE - ATSAKOMYBIŲ IR PROCESŲ AIŠKUMAS (video seminarai)
Darbo apmokėjimo sistema ikimokyklinio ugdymo įstaigoje (2026 m. sausis)
PATVIRTINTA
___________________________
direktoriaus 20__ m. ______ ___d.
įsakymu Nr. _____
DARBO APMOKĖJIMO TVARKA
IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOJE
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. ________________________________________________ (toliau – Įstaiga) darbuotojų darbo
apmokėjimo tvarka (toliau – Tvarka) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir
savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą 2017-01-17
įstatymu Nr. XIII-198, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos
Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-09-15
įsakymu Nr. V-1680 „Dėl Mokytojų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2018-07-11 nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir
panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d.
nutarimu Nr. 1114, kuriais vadovaujantis darbuotojams mokoma pareiginė alga (mėnesinė alga – pastovioji
ir kintamoji dalys arba tik pastovioji dalis), priemokos, mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis,
nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų, premijos,
materialinės pašalpos.
2. Įstaigos darbuotojų darbas apmokamas taikant pareiginės algos koeficientus, kurių pagrindu
imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas pareiginės algos bazinis dydis, įgyvendinant
Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos
dokumentų nuostatas, diferencijuojant pagal darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau –
darbuotojai), darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius, materialines pašalpas, darbuotojų pareigybių lygius ir
grupes, taip pat kasmetinį veiklos vertinimą.
3. Pagrindinės tvarkoje vartojamos sąvokos:
mokytojas – asmuo, ugdantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas;
pedagogas – asmuo, įgijęs aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, arba specialųjį vidurinį, įgytą
iki 1995 metų) išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją;
sudėtingas darbas – darbas su vaikais, kurie turi specialius poreikius arba nurodytas LR valstybės ir
savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198
5 priede;
darbo užmokestis – visos darbuotojo pajamos, gaunamos už darbą, atliekamą pagal pasirašytą
darbo sutartį su Įstaiga: darbuotojo pareiginė alga (pastovioji dalis ir kintamoji dalis), priemokos ir
premijos. Darbo užmokestis mokamas darbuotojams, einantiems pareigas pagal direktoriaus patvirtintą
pagal pareigybių sąrašą, taip pat už darbą vystomuosiuose projektuose ir už papildomas funkcijas (jeigu
pagal pareigybių sąrašą nėra patvirtinto koeficiento, atlyginimas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos
Vyriausybės patvirtintą minimalų mėnesinį ar valandinį darbo užmokestį);
1
pareiginė alga – pagal LR valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir
komisijų narių atlygio už darbą įstatymu Nr. XIII-198 patvirtintus koeficientų dydžius Įstaigos
direktoriaus nustatyta darbo užmokesčio pastovioji dalis, mokama darbuotojui už darbą pagal darbo
sutartį ir kintamoji dalis, kuri nustatoma pagal praėjusių metų veiklos vertinimą arba priėmimo į darbą
metu, atsižvelgiant į darbuotojo profesinį darbo stažą, profesinę kvalifikaciją ir jam keliamus uždavinius
(pedagogams kintamoji dalis netaikoma);
priemoka – darbo užmokesčio sudedamoji dalis, darbuotojui mokama už papildomą darbo krūvį,
kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos
darbo laiko trukmės, už pavadavimą gretinimo būdu, už papildomų pareigų ar užduočių, nenustatytų
pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu, vykdymą;
ne visas darbo laikas (ne visa darbo diena arba savaitė) – apmokamas proporcingai dirbtam laikui.
4. Kiekvienoje darbo sutartyje sulygstama dėl: sutarties termino, pagrindinio ar papildomo darbo,
pareigybės pavadinimo, pareigybės lygio, taikomo pastoviosios pareiginės algos dalies dydžio, darbo
režimo ir darbo laiko normos, pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ir papildomų funkcijų vykdymo.
5. Darbo užmokestis apskaičiuojamas remiantis darbo sutartyje nustatytu darbo užmokesčiu,
darbo grafike nustatytu darbo laiku darbo laiko apskaitos žiniaraščiu. Įstaigos darbuotojų darbo grafikus ir
darbo laiko apskaitos žiniaraščius pildo direktoriaus įsakymu paskirti darbuotojai. Darbo užmokestis
mokamas pervedant į darbuotojo asmeninę sąskaitą.
II SKYRIUS
PAREIGYBIŲ LYGIAI
6. Įstaigos darbuotojų pareigybės yra keturių lygių:
1) A lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis išsilavinimas:
a) A1 lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas
su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu;
b) A2 lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas
su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu arba aukštasis koleginis išsilavinimas
su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu, taip pat mokytojų, baleto
artistų ir šokėjų bei kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių pareigybės;
2) B lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštesnysis išsilavinimas, įgytas iki
2009 metų, ar specialusis vidurinis išsilavinimas, įgytas iki 1995 metų;
3) C lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir (ar) įgyta
profesinė kvalifikacija;
4) D lygio – pareigybės, kurioms netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai.
7. Pareigybės skirstomos į grupes:
1) įstaigos vadovas (pareigybės lygis A1 arba A2);
2) vadovo pavaduotojas ugdymui (pareigybės lygis A1 arba A2);
3) administracijos, struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai (pareigybės lygis A1 arba A2);
4) kiti vadovo pavaduotojai (pareigybės lygis A1 arba A2);
5) pedagogai (pareigybės lygis A2);
6) specialistai (pareigybės lygis A2 arba B);
7) kvalifikuoti darbuotojai (pareigybės lygis C);
8) darbininkai (pareigybės lygis D).
2
III SKYRIUS
PAREIGYBIŲ GRUPĖS
8. Įstaigos direktorius tvirtina Įstaigos darbuotojų pareigybių sąrašus, naudodamasis Lietuvos
Respublikos ūkio ministro patvirtintu Lietuvos profesijų klasifikatoriaus kodu ir pritaikydamas profesijos
pavadinimą konkrečiai pareigybei įvardyti.
9. Įstaigos direktorius tvirtina Įstaigos darbuotojų pareigybių aprašymus, o Įstaigos direktoriaus
pareigybės aprašymą tvirtina į pareigas priimanti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.
10. Darbuotojo pareigybės aprašyme turi būti nurodyta:
1) pareigybės grupė;
2) pareigybės pavadinimas;
3) pareigybės lygis;
4) specialūs reikalavimai, keliami šias pareigas einančiam darbuotojui (išsilavinimas, profesinė
darbo patirtis, profesinė kvalifikacija);
5) pareigybei priskirtos funkcijos, pavaldumas.
Mokytojo pareigybės aprašymas (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtinta
metodika 2018 m. liepos 26 d. įsak. Nr. V-674):
• Skirtas pareigybei, o ne mokytojui. Todėl, jei mokytojas eina dvi pareigybes, tai ir aprašymai bus
du, bet dvigubos darbo laiko normos negali būti. Pareigybė nesiejama su pilnu etatu.
• Pareigybės aprašymai skiriasi vykdomomis funkcijomis pagal kvalifikacinę kategoriją /
kompetencijos lygmenį, ugdymo programas ir kitus Įstaigoje susitartus kriterijus.
• Mokytojams, kuriems yra pripažintos aukštesnio lygmens kompetencijos, gali būti skirta mažiau
kontaktinių valandų, numatant jų pareigybės aprašyme daugiau funkcijų, susijusių su kita
ugdomąja veikla pagal jų kompetencijas, mokinių ugdymo kokybės ir Įstaigos bendruomenės
poreikius.
• Pradinio ugdymo programos mokytojo pareigybės aprašyme viena iš privalomų funkcijų –
vadovavimas klasei.
• Dalyko mokytojo pareigybės aprašyme galima vadovavimo klasei funkcija.
11. Įstaigos darbuotojų pareigybės skirstomos pagal šias pareigybių grupes:
- direktorius;
- direktoriaus pavaduotojai (ugdymui ir kiti);
- struktūrinių padalinių vadovai;
- pedagogai (ir švietimo pagalbos specialistai: socialinis pedagogas, psichologas, specialusis
pedagogas, logopedas, mokytojo padėjėjas, visuomenės sveikatos specialistas);
- kiti specialistai (bibliotekininkas);
- kvalifikuoti darbuotojai (mokytojų padėjėjai);
- darbininkai.
Prie vadovaujančių darbuotojų priskiriami vadovo pavaduotojai ir struktūrinių padalinių vadovai.
IV SKYRIUS
DARBO UŽMOKESČIO PRISKAITYMAS IR IŠMOKĖJIMAS
12. Biudžetinės įstaigos Pedagogo darbo užmokestį sudaro:
12.1. Pareiginė alga (pastovioji dalis). Pareiginės algos pastovioji dalis sulygstama darbo sutartyje
pagal LR valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą
įstatymo nuostatas. Pareiginės algos kintamoji dalis nenustatoma. Jei vienos pareigybės kontaktinių
3
valandų skaičius per metus viršiją XIII-198 įstatyme numatytą normą, laikoma, kad darbuotojas dirba
padidintu mastu. Jei savaitės valandų norma viršija 36 valandas, laikoma, kad darbuotojas dirba padidintu
mastu.
12.2. Priemokos. Priemokos už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant
pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, ar už papildomų
pareigų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu, vykdymą gali siekti iki 30
procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio.
12.3. Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir esant
nuokrypiams nuo normalių darbo sąlygų mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka.
12.4. Premijos. Pedagogams ne daugiau kaip vieną kartą per metus gali būti skiriamos premijos,
atlikus vienkartines ypač svarbias Įstaigos veiklai užduotis, įgijus teisę gauti socialinio draudimo senatvės
pensiją ir darbuotojo iniciatyva nutraukus darbo sutartį. Kiekvienu atveju premija negali viršyti
darbuotojui nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio tą mėnesį, kai skiriama premija. Jos
skiriamos neviršijant biudžetinei įstaigai darbo užmokesčiui skirtų lėšų.
Premija negali būti skiriama biudžetinės įstaigos darbuotojui, per paskutinius 12 mėnesių
padariusiam darbo pareigų pažeidimą.
Viešosios įstaigos Pedagogo darbo užmokestį sudaro:
- sutartas darbo užmokestis (negali būti mažesnis, nei apskaičiuotas su koeficientu),
- priedai,
- priemokos,
- premijos.
Jeigu nuo rugsėjo keičiasi kriterijai, įtakojantys pedagogų darbo apmokėjimą, darbo sutartis negali
būti pakeista be darbuotojo sutikimo raštu.
13. Kitų darbuotojų darbo užmokestį sudaro:
13.1. Pareiginė alga (pastovioji dalis ir / ar kintamoji dalis). Pareiginės algos pastovioji dalis
sulygstama darbo sutartyje pagal LR valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir
komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatas. Pareiginės algos kintamoji dalis nustatoma 12
mėnesių (nuo vasario 1 d. iki kitų metų sausio 31 d., o Įstaigos vadovo – nuo kovo 1 d. iki kitų metų
vasario paskutinės dienos).
13.2. Priemokos. Priemokos už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant
pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, ar už papildomų
pareigų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu, vykdymą gali siekti iki 30
procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio.
13.3. Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir esant
nuokrypiams nuo normalių darbo sąlygų mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka.
13.4. Premijos. Darbuotojams ne daugiau kaip vieną kartą per metus gali būti skiriamos premijos,
atlikus vienkartines ypač svarbias Įstaigos veiklai užduotis, už vertinimą „labai gerai“, įgijus teisę gauti
socialinio draudimo senatvės pensiją ir darbuotojo iniciatyva nutraukus darbo sutartį. Kiekvienu atveju
premija negali viršyti darbuotojui nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio. Jos skiriamos
neviršijant biudžetinei įstaigai darbo užmokesčiui skirtų lėšų.
Premija negali būti skiriama biudžetinės įstaigos darbuotojui, per paskutinius 12 mėnesių
padariusiam darbo pareigų pažeidimą.
4
V SKYRIUS
PAREIGINĖS ALGOS NUSTATYMAS
14. Neformaliojo švietimo pedagogui pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma pagal LR
valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo
5 priedą, atsižvelgiant į pedagoginio darbo stažą, kvalifikacinę kategoriją ir veiklos sudėtingumą.
Mokytojų pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma:
(baziniais dydžiais)
Kvalifikacinė
Pastoviosios dalies koeficientai
pedagoginio darbo stažas (metais)
kategorija
iki 2
nuo
daugiau
kaip 2
iki 5
nuo
daugiau
kaip 5
iki 10
nuo
daugiau
kaip 10
iki 15
nuo
daugiau
kaip 15
iki 20
nuo
daugiau
kaip 20
iki 25
daugiau
kaip 25
7,35
7,38
7,42
Nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos
Mokytojas
6,91
6,94
7
7,13
Suteiktos kvalifikacinės kategorijos
Mokytojas
7,44
7,45
7,49
7,51
7,54
7,59
7,6
7,63
7,67
7,97
8,01
8,05
Mokytojas metodininkas
8,12
8,27
8,53
8,57
8,62
Mokytojas ekspertas
9,24
9,39
9,63
9,67
9,71
Vyresnysis mokytojas
7,43
Jeigu mokytojo veiklos sudėtingumas yra laikino pobūdžio (trumpesnis nei mokslo metai),
nustatytą laikotarpį prie pareiginės algos mokama priemoka.
Jeigu mokytojo veiklos sudėtingumas yra nuolatinio pobūdžio (mokslo metai), darbo laikotarpiu
nustatyta dalimi yra didinamas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas (terminuotam
laikotarpiui).
Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo didinami:
• 5–10 procentų: jeigu grupėje ugdomi 2 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių
vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių, ir (arba) 1–3 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų
turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Jeigu grupėje ugdo vieną ir daugiau
užsieniečių ar Lietuvos piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvą ir nemokančių valstybinės kalbos,
pirmuosius dvejus metus nuo mokinių mokymosi pradžios Lietuvoje.
• 5–20 procentų: jei mokytojas dirba mokyklose (grupėse), skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų
sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Jeigu grupėje ugdomi
4 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų
ugdymosi poreikių. Jei mokytojas dirba sutrikusio vystymosi kūdikių namuose; socialinės globos
įstaigose, skirtose vaikams; sanatorijų mokyklose (priešmokyklinio ugdymo grupėse) –
priešmokyklinio ir meninio ugdymo mokytojams; mokantiems mokinius, kuriems dėl ligos ar
patologinės būklės skirtas mokymas namuose – priešmokyklinio ugdymo mokytojams.
Visiems mokytojams atlyginimas gali didėti iki 25 proc., jei mokytojas susiduria su dviem ar
daugiau iš aukščiau nurodytų kriterijų.
Atlyginimas taip pat gali didėti iki 20 proc. pagal kitus Įstaigos nustatytus darbo kriterijus.
5
Specialiųjų pedagogų ir logopedų pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma:
Kvalifikacinė
kategorija
iki 2
nuo
daugiau
kaip 2 iki
5
(Baziniais dydžiais)
Pastoviosios dalies koeficientai
pedagoginio darbo stažas (metais)
nuo
nuo
nuo
nuo
daugiau
daugiau
daugiau
daugiau
daugiau
kaip 5 iki
kaip 10
kaip 15
kaip 20
kaip 25
10
iki 15
iki 20
iki 25
Nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos
Specialusis
pedagogas,
logopedas,
surdopedagogas,
tiflopedagogas,
judesio korekcijos
specialistas
6,91
6,94
7,0
7,13
7,35
7,38
7,42
Suteiktos kvalifikacinės kategorijos
Specialusis
pedagogas,
logopedas,
surdopedagogas,
tiflopedagogas
Vyresnysis
specialusis
pedagogas,
vyresnysis
logopedas,
vyresnysis
surdopedagogas,
vyresnysis
tiflopedagogas
Specialusis
pedagogas
metodininkas,
logopedas
metodininkas,
surdopedagogas
metodininkas,
tiflopedagogas
metodininkas
Specialusis
pedagogas
ekspertas,
logopedas
ekspertas,
surdopedagogas
ekspertas,
tiflopedagogas
ekspertas
7,43
7,44
7,45
7,49
7,51
7,54
7,59
7,6
7,63
7,67
7,97
8,01
8,05
8,12
8,27
8,53
8,57
8,62
9,24
9,39
9,63
9,67
9,71
6
Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo didinami 5 procentais:
- dėl mokinių įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi
poreikių;
- dėl teikimo specialiosios pedagoginės pagalbos mokiniams, kuriems dėl ligos ar patologinės
būklės skirtas mokymas namuose.
Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo didinami iki 20 procentų
pagal direktoriaus nustatytus kitokius kriterijus.
Jeigu specialiojo pedagogo ar logopedo veikla atitinka du ir daugiau nustatytų kriterijų, jų
pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas ne daugiau kaip 25 procentais.
Psichologų asistentų, psichologų, socialinių pedagogų pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma:
Kvalifikacinė
kategorija
iki 2
nuo
daugiau
kaip 2
iki 5
(baziniais dydžiais)
Pastoviosios dalies koeficientai
pedagoginio darbo stažas (metais)
nuo
nuo
nuo
nuo
daugiau
daugiau
daugiau
daugiau
daugiau
kaip 5 iki
kaip 10
kaip 15
kaip 20
kaip 25
10
iki 15
iki 20
iki 25
Nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos
Psichologo
asistentas,
specialusis
pedagogas,
logopedas,
surdopedagogas,
tiflopedagogas,
socialinis
pedagogas
6,91
6,94
7,0
7,13
7,35
7,38
7,42
Suteiktos kvalifikacinės kategorijos
Specialusis
pedagogas,
logopedas,
surdopedagogas,
tiflopedagogas,
socialinis
pedagogas,
ketvirtos
kategorijos
psichologas
Vyresnysis
specialusis
pedagogas,
vyresnysis
logopedas,
vyresnysis
surdopedagogas,
vyresnysis
tiflopedagogas,
vyresnysis
socialinis
pedagogas, trečios
kategorijos
psichologas
7,43
7,44
7,45
7,49
7,51
7,54
7,59
7,6
7,63
7,67
7,97
8,01
8,05
7
Specialusis
pedagogas
metodininkas,
logopedas
metodininkas,
surdopedagogas
metodininkas,
tiflopedagogas
metodininkas,
socialinis
pedagogas
metodininkas,
antros kategorijos
psichologas
Specialusis
pedagogas
ekspertas,
logopedas
ekspertas,
surdopedagogas
ekspertas,
tiflopedagogas
ekspertas,
socialinis
pedagogas
ekspertas, pirmos
kategorijos
psichologas
8,12
8,27
8,53
8,57
8,62
9,24
9,39
9,63
9,67
9,71
Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo didinami iki 20 procentų
socialiniams pedagogams, psichologo asistentams, psichologams pagal direktoriaus nustatytus kriterijus.
Auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma:
(baziniais dydžiais)
Pareigybė
Auklėtojas, koncertmeisteris,
akompaniatorius
Pastoviosios dalies koeficientai
pedagoginio darbo stažas (metais)
nuo daugiau
nuo daugiau
daugiau kaip
iki 3
kaip 10 iki
kaip 3 iki 10
15
15
Nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos
5,1
5,2
5,25
5,3
Pedagoginio darbo stažas (metais)
nuo daugiau
daugiau kaip
iki 10
kaip 10 iki
15
15
Suteiktos kvalifikacinės kategorijos
Auklėtojas, koncertmeisteris,
akompaniatorius
Vyresnysis auklėtojas, vyresnysis
koncertmeisteris, vyresnysis
akompaniatorius
5,4
5,45
5,5
5,6
5,65
5,7
8
Auklėtojas metodininkas,
koncertmeisteris metodininkas,
akompaniatorius metodininkas
Auklėtojas ekspertas, koncertmeisteris
ekspertas, akompaniatorius ekspertas
5,75
5,8
5,85
5,95
6,02
6,17
Pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma:
(baziniais dydžiais)
Pedagoginio darbo stažas (metais)
iki 10
nuo daugiau kaip 10 iki 15
daugiau kaip 15
Pastoviosios dalies koeficientai
5,95
6,65
7,35
Pagalbos mokiniui specialistams, kuriems suteiktos kvalifikacinės kategorijos, pareiginės algos
pastoviosios dalies koeficientai didinami: už eksperto kvalifikacinę kategoriją – 30 procentų, už
metodininko kvalifikacinę kategoriją – 20 procentų, už vyresniojo pagalbos mokiniui specialisto
kvalifikacinę kategoriją – 10 procentų.
Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo gali būti didinami iki 20
procentų pagal direktoriaus nustatytus kriterijus.
•
•
•
Mokytojų padėjėjai:
Mokytojų padėjėjai padeda specialiųjų poreikių mokiniams dalyvauti ugdymo ir popamokinėje
veikloje, padeda mokytojui parengti ar pritaikyti mokiniui reikalingą mokomąją medžiagą.
Darbas apmokamas iš mokymui skirtų lėšų.
Padėjėju mokykloje gali dirbti asmuo turintis ne mažesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir turintis žinių
apie vaikų specialiuosius ugdymosi poreikius, jų specifiką – apmokamas iš 4 priedo (kaip
kvalifikuotas darbuotojas).
Pastoviosios dalies koeficientai
profesinio darbo patirtis (metais)
Pareigybės lygis
iki 2
C lygis
4,2–5,9
nuo daugiau kaip
2 iki 5
nuo daugiau kaip 5 iki
10
4,3–6
4,4–6,2
daugiau kaip 10
4,5–7,8
Mokyklos vadovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai:
(baziniais dydžiais)
Pastoviosios dalies koeficientai
pedagoginio darbo stažas (metais)
Mokinių skaičius
iki 200
201–400
401–600
601–1 000
1 001 ir daugiau
iki 10 metų
nuo daugiau
kaip 10 iki 15 metų
daugiau kaip 15 metų
10,71
11,7
11,74
12,6
12,62
11,1
11,8
11,82
12,62
12,64
11,37
11,81
11,85
12,65
12,68
9
Mokyklų vadovų pavaduotojų ugdymui pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai:
(baziniais dydžiais)
Pastoviosios dalies koeficientai
pedagoginio darbo stažas (metais)
Mokinių skaičius
iki 10
nuo daugiau kaip 10 iki 15
daugiau kaip 15
iki 500
10,44
10,46
10,48
501 ir daugiau
10,5
10,65
10,8
Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo didinami 5–10 procentų:
- už mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimą, jeigu mokoma 10 ir
daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
- jeigu mokykloje ugdoma (mokoma) 10 ar daugiau užsieniečių ar Lietuvos Respublikos piliečių,
atvykusių gyventi į Lietuvos Respubliką, nemokančių valstybinės kalbos, dvejus metus nuo mokinio
mokymosi pradžios Lietuvos Respublikoje.
Iki 20 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo didinami
mokyklų vadovams pagal savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytus kriterijus.
Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo didinami iki 20 procentų
pagal direktoriaus nustatytus kriterijus.
Jeigu mokyklos vadovo ar jo pavaduotojo ugdymui veikla atitinka du ir daugiau nustatytų
kriterijų, jo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas ne daugiau kaip 25 procentais.
Įstaigos vadovo ir vadovų pavaduotojų ugdymui pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai
nustatomi atsižvelgiant į mokinių skaičių einamųjų metų rugsėjo 1 dieną, bendrabučiuose gyvenantys
mokiniai į bendrą mokinių skaičių įskaičiuojami taikant koeficientą 1,5. Vidutinis metinis mokinių
skaičius apskaičiuojamas sudėjus praėjusių mokslo metų kiekvieno mėnesio vidutinį mokinių skaičių ir
šią sumą padalijus iš to laikotarpio mėnesių, kuriais buvo mokinių, skaičiaus. Vidutinis mėnesinis
mokinių skaičius apskaičiuojamas sudėjus kiekvieną dieną buvusių mokinių skaičių ir šį bendrą skaičių
padalijus iš mėnesio dienų, kuriomis buvo mokinių, skaičiaus. Į mokinių skaičių įskaitomi tik tie
mokiniai, kurie buvo mokomi.
Ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai:
(baziniais dydžiais)
Pedagoginio darbo stažas
(metais)
iki 10
nuo daugiau kaip 10 iki 15
daugiau kaip 15
Pastoviosios dalies koeficientai
9,1
9,5
10
Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo didinami 5–10 procentų:
- vedėjams, atsakingiems už mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo
organizavimą, arba jeigu skyriuje mokoma 5 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių
didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
- vedėjams, jeigu skyriuje mokoma 5 ar daugiau užsieniečių ar Lietuvos Respublikos piliečių,
atvykusių gyventi į Lietuvos Respubliką, nemokančių valstybinės kalbos, dvejus metus nuo mokinio
mokymo programas pradžios Lietuvos Respublikoje.
10
Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo gali būti didinami iki 20
procentų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams pagal kitus direktoriaus nustatytus kriterijus.
Jeigu mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veikla atitinka du ir daugiau kriterijų, jų
pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas ne daugiau kaip 25 procentais.
Pavaduotojo ūkio reikalams pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai:
(baziniais dydžiais)
Valstybės ar
savivaldybių įstaigų
grupė
Vadovaujamo darbo
patirtis (metais)
I grupė
(201 ir daugiau
pareigybių)
II grupė
(51–200 pareigybių)
III grupė
(50 ir mažiau
pareigybių)
Pastoviosios dalies koeficientai, jeigu
pareigybės lygis A
vadovų
vadovų pavaduotojų
iki 5
7,1–14,1
6,4–12,7
nuo daugiau kaip 5 iki 10
7,2–14,5
6,5–13
daugiau kaip 10
7,3–14,8
6,6–13,6
iki 5
6,8–13,7
6,2–12,3
nuo daugiau kaip 5 iki 10
6,9–13,9
6,3–12,5
daugiau kaip 10
7–14,1
6,4–12,7
iki 5
6,5–13,3
6–11,9
nuo daugiau kaip 5 iki 10
6,6–13,5
6,1–12,2
daugiau kaip 10
6,7–13,7
6,2–12,3
Struktūrinių ūkio padalinių vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai:
(baziniais dydžiais)
Pareigybės lygis
A
B
profesinio darbo patirtis (metais)
profesinio darbo patirtis (metais)
iki 5
nuo daugiau
kaip 5 iki
10
daugiau
kaip 10
iki 5
nuo
daugiau
kaip 5 iki
10
iki 5
5,9–10,5
6–10,7
6,1–12
4,8–9,8
5–10
5,2–10,2
nuo daugiau
kaip 5 iki 10
6–10,6
6,1–10,9
6,2–12,1
5–10
5,2–10,2
5,3–10,4
daugiau
kaip 10
6,1–10,7
6,2–11,2
6,3–12,2
5,2–10,2
5,3–10,4
5,4–10,6
Vadovaujamo
darbo patirtis
(metais)
daugiau
kaip 10
11
Specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai:
(baziniais dydžiais)
Pastoviosios dalies koeficientai
profesinio darbo patirtis (metais)
Pareigybės lygis
iki 2
nuo daugiau
kaip 2 iki 5
nuo daugiau
kaip 5 iki 10
daugiau kaip 10
A lygis
5–8,4
5,1–9,4
5,2–10,5
5,3–11,6
B lygis
4,6–8,1
4,7–8,2
4,8–8,4
4,9–8,9
Kvalifikuotų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai:
(baziniais dydžiais)
Pastoviosios dalies koeficientai
profesinio darbo patirtis (metais)
Pareigybės lygis
C lygis
iki 2
nuo daugiau kaip 2
iki 5
nuo daugiau kaip 5
iki 10
daugiau kaip 10
4,2–5,9
4,3–6
4,4–6,2
4,5–7,8
Darbo užmokestis mokamas darbuotojams du kartus per mėnesį: 5 ir 15 mėnesio darbo dieną,
pervedant į jų asmenines sąskaitas pasirinktame banke. Vieną kartą per mėnesį darbo užmokestis gali būti
mokamas tik darbuotojui pateikus prašymą raštu.
Darbininkams nustatomas minimalus darbo užmokestis.
15. Pastoviosios dalies koeficiento didinimas.
Pastoviosios dalies koeficientas didinamas (didinama bazinė suma) už:
- darbo stažą 0-1%;
- vadovavimą 3%;
- sudėtingų operacijų vykdymą 1-15%;
- ypatingos užduoties atlikimą 1-15%.
Nustatant pareiginės algos pastoviąją dalį, papildomai įvertinamas nacionalinių, valstybinių ir
savivaldybių kultūros ir meno įstaigų aukščiausiojo profesinio meninio lygio kultūros ir meno darbuotojų
nacionaliniu ir tarptautiniu mastu įgytas pripažinimas. Tokiu atveju pareiginės algos pastoviosios dalies
koeficientai gali būti didinami iki 100 procentų.
16. Darbo laiko apskaita.
16.1. Darbo laiko apskaita tvarkoma vadovo įsakymu patvirtintos formos darbo laiko apskaitos
žiniaraščiuose. Pedagogų darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose atskirai žymimos kontaktinės valandos,
valandos, skirtos pasiruošimo kontaktinėms valandoms ir valandos, skirtos bendruomenės poreikiams.
16.2. Darbuotojai, atsakingi už darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą, paskiriami Įstaigos
vadovo įsakymu.
16.3. Užpildytus ir atsakingo asmens pasirašytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius tvirtina
vadovas. Patvirtinti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai pateikiami buhalterijai per tris darbo dienas
mėnesiui pasibaigus.
12
16.4. Už pirmąją mėnesio pusę išmokama suma (avansas) negali viršyti pusės per visą mėnesį
išmokamos darbo užmokesčio sumos. Jeigu darbuotojas dirbo nepilną mėnesį, jam avansas gali būti
mokamas tik tuo atveju, kai jis yra dirbęs didžiąją pirmosios mėnesio pusės dalį. Prieš pervedant į
darbuotojų banko asmenines sąskaitas avansą, yra surašomas atlyginimų išmokėjimo žiniaraštis.
16.5. Darbo užmokestis yra skaičiuojamas mėnesio paskutinės dienos būklei.
16.6. Galutinai atlyginimai yra paskaičiuojami, pateikus kompiuteriniu būdu arba ranka užpildytą
darbo laiko apskaitos žiniaraštį.
16.7. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, atsakingas darbuotojas, direktoriaus įsakymu paskirtas už
darbo laiko kontrolę ir žiniaraščio pildymą, nurodo faktiškai dirbtą laiką. Kai darbuotojas dirba pagal
individualų darbo grafiką ir pats pildo savo darbo laiko apskaitos žiniaraštį, jis privalo pateikti savo
užpildytą ir pasirašytą darbo laiko apskaitos žiniaraštį darbuotojui, kurį direktorius paskyrė atsakingu už
darbo laiko kontrolę ir žiniaraščio pildymą, paskutinę mėnesio darbo dieną.
16.8. Vyriausias buhalteris elektroniniu paštu arba raštu įteikia darbuotojams jų atsiskaitymo
lapelius. Į atsiskaitymo lapelius įrašomos darbuotojams priskaičiuoto darbo užmokesčio, išskaičiuotų
pajamų ir socialinio draudimo mokesčių bei išmokėtos sumos.
Darbuotojo:
Jei nedalyvauja pensijų
kaupime
Pensijų socialinis draudimas
Ligos socialinis draudimas
Motinystės socialinis draudimas
Sveikatos draudimas
Iš viso:
8,72
2,09
1,71
6,98
19,5
Jei dalyvauja pensijų
kaupime minimaliai
+2,4%
11,12
4,49
4,11
9,38
21,9
Jei dalyvauja pensijų
kaupime +3%
11,72
2,09
1,71
6,98
22,5
Darbdavio:
1,45%
16.9. Darbuotojas, nesutinkantis su priskaitytu darbo užmokesčiu, turi pateikti buhalterijai
paklausimą raštu per dvidešimt dienų nuo atsiskaitymo lapelio pateikimo.
Darbo užmokesčio elementas
bazinis darbo užmokestis, kuris
nustatomas, kaip valandinis atlygis arba
mėnesinė alga
priemokos už papildomą darbą ar
papildomų pareigų ar užduočių vykdymą
(pvz., kolegų pavadavimas)
darbo sutarties, darbo apmokėjimo tvarkos ar
kitų darbo teisės normų nustatytais atvejais,
dydžiais ir tvarka atlyginti už darbuotojo
darbą pagal darbo sutartį, taip pat premijos už
pasiektus tikslus, nustatytus atitinkamiems
darbuotojams ar pareigybėms (pvz., už
ilgesnį nei vieno mėnesio laikotarpį, būtinai
tai nurodant vadovo įsakyme)
Ar įtraukiama skaičiuojant padidintą
apmokėjimą už naktinį, viršvalandinį,
šventinį ir darbą poilsio dieną
taip
Ar įtraukiama
apskaičiuojant vidutinį
darbo užmokestį
taip
taip
taip
ne
taip
13
VI SKYRIUS
PAREIGINĖS ALGOS PASTOVIOJI DALIS
17. Mokyklos vadovo pavaduotojui ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams
neturintiems kontaktinių valandų, pareiginės algos pastovioji dalis nemažinama. Jeigu vadovas,
pavaduotojas ugdymui, skyrių vedėjai dirba mokytojais, tai toks darbas laikomas papildomu darbu ir
papildoma pareigybė.
18. Vadovui ir vadovo pavaduotojui ugdymui darbo užmokestis nustatomas neatsižvelgiant į įgytą
vadybinę kvalifikacinę kategoriją, mokyklų grupes ir paskirtį.
19. Mokytojų, darbo laiką sudaro:
1) kontaktinės valandos, skiriamos bendrojo ugdymo srities (dalyko), profesinio mokymo,
formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms įgyvendinti pagal ugdymo (mokymo) planuose
numatytas valandas, neformaliojo švietimo programoms (išskyrus ikimokyklinio, priešmokyklinio ir
formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas) – pagal programoje numatytas valandas, ir valandos
ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, vadovauti
klasei (grupei);
2) valandos, susijusios su profesiniu tobulėjimu ir su veikla mokyklos bendruomenei.
20. Darbo laiko struktūra nurodoma darbo grafike ir pamokų tvarkaraščiuose. Norma nustatoma
individualiai – pagal darbo sutartyje numatytą režimą.
21. Mokytojo darbo krūvio sandara – darbo pareigų paskirstymas pagal laiką – tai nustatytų
kontaktinių valandų, valandų funkcijoms, susijusioms su kontaktinėmis valandomis, vykdyti ir valandų
funkcijoms, susijusioms su veikla mokyklos bendruomenei bei kvalifikacijos kėlimui, vykdyti intervalų
ribos, pagal kvalifikacinę kategoriją, ugdymo (mokymo) programą, dalyką (dalykų grupę, mokymo
modulį). Valandų struktūra nustatoma metams.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo darbo savaitė yra 36 valandos. Iš jų 33
valandos skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais. 3 valandos skiriamos netiesioginiam darbui su
mokiniais – darbams planuoti, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti, bendradarbiauti su
mokytojais, tėvais (globėjais) ugdymo klausimais ir kt. Jei ikimokyklinio arba priešmokyklinio ugdymo
pedagogas dirba mokyklose ar mokyklos grupėse, skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų
turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, sanatorijų mokyklose ar grupėje,
sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, darbo laikas per savaitę yra 26 valandos. Iš jų atitinkamai 24 ir 2
valandos yra skiriamos tiesioginiam ir netiesioginiam darbui su mokiniais.
22. Mokytojų darbo krūvio sandara nustatoma pagal šiuos kriterijus:
1) ugdymo (mokymo) programa, dalyko (dalykų grupė, mokymo modulis (-iai));
2) kvalifikacinė kategorija;
3) veiklos sudėtingumas;
4) mokymosi forma (veikla vykdoma grupinio ar pavienio mokymosi forma);
5) mokinių skaičius klasėje / grupėje;
23. Mokytojo darbo krūvio pasiskirstymas tarp funkcijų grupių, įvertinus Įstaigos poreikius bei
finansines galimybes ir siejant su mokytojų darbo krūvio sandaros nustatymo kriterijais, kiekvienais
mokslo metais gali keistis.
24. Mokytojų, įgyvendinančių tą pačią programą, darbo krūvio sandara gali skirtis dėl skirtingo
darbo krūvio pasiskirstymo tarp funkcijų grupių, dėl skirtingų kontaktinio ir nekontaktinio darbo proporcijų,
Įstaigos darbo apmokėjimo tvarkoje sutartų kriterijų taikymo, mokytojo kompetencijų ir kitų aplinkybių.
25. Nustatant valandų funkcijoms, susijusioms su kontaktinėmis valandomis, vykdyti skaičių,
atsižvelgiama į tai, kad visi mokytojai privalo planuoti ugdymo turinį, rengti individualizuotas užduotis,
14
vertinti mokinių mokymosi pasiekimus, stebėti (vertinti, analizuoti ir prognozuoti) mokinių individualią
pažangą, informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie jų vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, mokymosi
pažangą ir kt.
26. Visiems mokytojams būtina skirti valandų, skirtų funkcijoms, susijusioms su kontaktinėmis
valandomis, vykdyti: savianalizei atlikti, tobulinti profesines kompetencijas, susipažinti su ugdymo
naujovėmis ir kt. Visiems mokytojams pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro
2020 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. V-1006 „Dėl Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu
kriterijų aprašo patvirtinimo“ skiriamos mokymo lėšos skaitmeninio ugdymo plėtrai pagal faktinį poreikį.
27. Valandų sandara.
Neformaliojo švietimo programa:
Pareigybė
Mokytojas (pedagoginis darbo
stažas iki 2 metų) Mokytojas
Vyresnysis mokytojas
Mokytojas metodininkas
Mokytojas ekspertas
(pedagoginis darbo stažas nuo
daugiau kaip 2 metų)
Kontaktinės valandos ir valandos
ugdomajai veiklai planuoti,
pasiruošti pamokoms, mokinių
mokymosi pasiekimams vertinti,
vadovauti klasei (grupei)
Valandos, susijusios
su profesiniu
tobulėjimu ir veikla
mokyklos
bendruomenei
Iš viso
1 010−1 410
102−502
1 512
Mokytojams savaitės kontaktinės valandos nustatomos maksimaliai 28 val.
Koncertmeisterių ir akompaniatorių darbo laikas per savaitę yra 26 valandos, iš jų 24 valandos
skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais, 2 valandos – netiesioginiam darbui su mokiniais (pasiruošti
pamokoms, renginiams ir metodinei veiklai).
Valandų, skiriamų vadovauti klasei (grupei), skaičius mokytojui per mokslo metus:
Mokinių skaičius klasėje (grupėje)
Valandų, skiriamų vadovauti klasei (grupei), skaičius
mokytojui per mokslo metus
ne daugiau
kaip 11
12-20
21 ir daugiau
152
180
210
Pastaba: neviršijant mokyklai skirtų asignavimų ugdymo reikmėms ir suderinus su įstaigos darbo taryba ar
profesine sąjunga, įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje gali būti numatytas didesnis nei nurodytas valandų,
skiriamų vadovauti klasei (grupei), skaičius mokytojui per mokslo metus.
Švietimo pagalbos specialistams nustatoma savaitės darbo laiko norma 36 valandos. Darbo
apmokėjimas nustatomas kaip pedagogams.
Nekontaktinių valandų struktūra nustatoma mokslo metams. Savaitės ir dienos struktūra
nustatoma vadovo sprendimu darbo grafikuose.
Funkcijoms, susijusioms su kontaktinėmis valandomis vykdyti:
- pasiruošimui (planavimas ir ugdymo individualizavimas: mokymo(-si) metodų ir priemonių
parinkimas, užduočių diferencijavimas pagal mokinių mokymosi stilių, ritmą ir tempą, dalomosios
medžiagos rengimas ir pan.);
- mokinių pasiekimų vertinimui (rašto darbų tikrinimas ir informavimas);
- profesiniam tobulėjimui (savišvieta, pamokų stebėjimas, kvalifikacijos tobulinimo renginiai ir pan.).
Funkcijoms, priklausančioms nuo kompetencijos lygmens / kvalifikacinės kategorijos, vykdyti:
15
- vadovauti darbo grupėms, komisijoms (prevencinėms programoms vykdyti, mokinių pasiekimams
vertinti, mokyklos veiklos kokybei vertinti, prašymui / skundui nagrinėti, įvykiui tirti ir pan.);
- dalyvauti darbo grupėse, komisijose (prevencinėms programoms vykdyti mokinių pasiekimams
vertinti, mokyklos veiklos kokybei vertinti, prašymui/skundui nagrinėti, įvykiui tirti ir pan.);
- konsultuoti ugdymo karjeros klausimais;
- vadovauti ugdymo srities metodinei veiklai;
- kuruoti mokomąjį dalyką;
- konsultuoti kolegas profesinio tobulėjimo klausimais;
28. Pareiginės algos pastoviosios dalies keitimas.
28.1. Vadovų ir pavaduotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas nustatomas iš naujo:
- pasikeitus darbuotojų pareigybių skaičiui;
- vadovaujamo darbo patirčiai ir (ar) profesinio darbo patirčiai ar
- nustačius, kad Įstaigos vadovo ar jo pavaduotojo pareiginė alga (pastovioji dalis kartu su
kintamąja dalimi) viršija praėjusio ketvirčio Įstaigos darbuotojų 5 vidutinius pareiginių algų (pastoviųjų
dalių kartu su kintamosiomis dalimis) dydžius.
28.2. Mokytojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas nustatomas iš naujo:
- pasikeitus mokinių skaičiui;
- pedagoginio darbo stažui;
- kvalifikacinei kategorijai;
- veiklos sudėtingumui ar
- nustačius, kad Įstaigos vadovo ar jo pavaduotojo pareiginė alga (pastovioji dalis kartu su
kintamąja dalimi) viršija praėjusio ketvirčio mokyklos darbuotojų 5 vidutinius pareiginių algų (pastoviųjų
dalių kartu su kintamosiomis dalimis) dydžius.
28.3. Pastoviosios dallies keitimas privalo būti sutartas darbo sutartyje.
Apmokėjimas už darbą projekte priklauso nuo projekto sąlygų:
• Kintamosios dalies projekte nėra.
• Darbuotojo DU fondas skiriamas pagal numatytą darbo valandų projekte skaičių.
Pvz., numatytas DU 20 eurų už valandą, nustatyta 300 darbo valandų per 4 mėnesius arba per
18,86 savaičių (balandis-liepa). Į nurodytą įkainį įskaičiuota darbdavio Sodra ir atostogų rezervas.
• DU fondas: 20 x 300 = 6000 eurų.
• Darbdavio Sodra 1,45% : 6000 – 6000 / 1,0145 = 85,76 eurų.
• Darbuotojo dalis: 6000 – 85,76 = 5914,24 eurų.
• Atostogų savaičių per projekto laikotarpį bus sukaupta: 4 / 52,2857*18,86 = 1,44 sav.
• Per projekto laikotarpį darbuotojas dirbs vidutiniškai darbo valandų per savaitę: 300 / 18,86 =
15,91 darbo val.
• Atostogų valandos: 1,44 sav. x 15,91 d. val. = 22,91 d. val.
• Darbuotojo 1 valandos įkainis: 5914,24 / 322,91 = 18,31 eurų.
• Patikrinimas: darbuotojo DU = 18,31 x 300 = 5493, darbdavio Sodra = 5493 x 1,45% = 79,65.
Darbuotojo atostoginiai: 22,91 x 18,31 = 419,48, darbdavio Sodra = 419,48 x 1,45% = 6,08.
Iš viso: 5493 + 79,65 + 419,48 + 6,08 = 5998,21.
VII SKYRIUS
PAREIGINĖS ALGOS KINTAMOJI DALIS
29. Įstaigos darbuotojų pareiginės algos kintamosios dalies nustatymas priklauso nuo praėjusių metų
veiklos vertinimo pagal darbuotojui nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius.
16
30. Pareiginės algos kintamoji dalis, atsižvelgiant į praėjusių metų veiklos vertinimą, nustatoma
vieniems metams ir gali siekti iki 40 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies.
31. Įstaigos darbuotojo pareiginės algos kintamoji dalis gali būti nustatyta priėmimo į darbą metu,
atsižvelgiant į darbuotojo profesinę kvalifikaciją ir jam keliamus uždavinius, tačiau ne didesnė kaip 20
procentų pareiginės algos pastoviosios dalies ir ne ilgiau kaip vieniems metams.
32. Konkrečius pareiginės algos kintamosios dalies dydžius nustato Įstaigos direktorius.
33. Direktorių, pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų praėjusių metų veikla
įvertinama iki kitų metų kovo 1 d. Kitais metais direktoriui kintamoji dalis gali būti nustatoma nuo kovo 1
dienos, kitų darbuotojų nuo vasario 1 dienos. Darbuotojams kintamoji dalis nustatoma 12 mėnesių.
34. Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos kintamoji dalis nenustatoma.
35. Darbininkams pareiginės algos kintamoji dalis nenustatoma.
VIII SKYRIUS
ĮSTAIGOS DARBUOTOJŲ KASMETINĖS VEIKLOS VERTINIMAS IR SKATINIMAS
36. Švietimo įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų
praėjusių metų veikla įvertinama iki kitų metų kovo 1 d.
37. Kintamoji darbo užmokesčio dalis nustatoma pagal darbuotojo vertinimo rezultatus arba
priėmus į darbą naują darbuotoją. Kintamoji darbo užmokesčio dalis nustatoma vieniems metams.
Kintamoji dalis virš 30% nustatoma tik išimtiniais atvejais.
38. Naujam darbuotojui, atsižvelgiant į darbuotojo profesinę kvalifikaciją ir jam keliamus
uždavinius, kintamoji darbo užmokesčio dalis nustatoma ne didesnė kaip 20 procentų nustatytos
pareiginės algos pastoviosios dalies ir ne ilgiau kaip vieniems metams.
39. Darbuotojų kintamosios dalies dydis:
39.1. kai įvertinimas „labai gerai“ ir rašomas balas 5 (visos užduotys įvykdytos, kvalifikacijos
kėlimo metu įgytos žinios pritaikytos praktikoje, asmeniškai priimti sprendimai padidino Įstaigos veiklos
efektyvumą arba užkirto kelią nusikalstamai veikai): 40 % nuo pastoviosios dalies;
39.2. kai įvertinimas „labai gerai“ ir rašomas balas 4 (daugiau kaip pusė užduočių įvykdytos,
kvalifikacijos kėlimo metu įgytos žinios pritaikytos praktikoje, asmeniškai priimti sprendimai padidino
Įstaigos veiklos efektyvumą arba užkirto kelią nusikalstamai veikai): 35 % nuo pastoviosios dalies;
39.3. kai įvertinimas „labai gerai“ ir rašomas balas 3 (dalis užduočių įvykdytos, kvalifikacijos
kėlimo metu įgytos žinios pritaikytos praktikoje, asmeniškai priimti sprendimai padidino Įstaigos veiklos
efektyvumą arba užkirto kelią nusikalstamai veikai): 30 % nuo pastoviosios dalies;
39.4. kai įvertinimas „labai gerai“ ir rašomas balas 2 (kvalifikacijos kėlimo metu įgytos žinios
pritaikytos praktikoje, asmeniškai priimti sprendimai padidino Įstaigos veiklos efektyvumą arba užkirto
kelią nusikalstamai veikai): 15-20 % nuo pastoviosios dalies;
39.5. kai įvertinimas „gerai“ ir rašomas balas 1 (asmeniškai priimti sprendimai padidino Įstaigos
veiklos efektyvumą arba užkirto kelią nusikalstamai veikai): 5-10 % nuo pastoviosios dalies;
39.6. kai įvertinimas „gerai“ ir rašomas balas 0 (visos užduotys įvykdytos): 5% nuo pastoviosios
dalies.
IX SKYRIUS
PAPILDOMAS DARBAS IR JO APMOKĖJIMAS
40. Susitarimas dėl papildomo darbo laikomas darbo sutarties dalimi.
41. Papildomas darbas gali būti:
17
41.1. atliekamas kitu laiku nei pagrindinis darbas – susitarimas dėl darbo funkcijų jungimo arba
41.2. atliekama tuo pačiu metu kaip ir pagrindinė darbo funkcija – susitarimas dėl darbo funkcijų
gretinimo, arba
41.3. susitariamas dėl projektinio darbo.
42. Vykdant susitarimus dėl papildomo darbo, negali būti pažeisti maksimaliojo darbo ir
minimaliojo poilsio laiko reikalavimai.
43. Susitarime dėl papildomo darbo turi būti nurodyta:
43.1. pareigybė arba atliekama funkcija;
43.2. kuriuo metu bus atliekamas darbas (terminas);
43.3. darbo apimtis darbo valandomis;
43.4. darbo užmokestis ar priemoka už papildomą darbą;
43.5. kita papildoma informacija pagal poreikį.
44. Susitarimas dėl papildomo darbo pasibaigia suėjus nustatytam terminui. Susitarimą dėl
papildomo darbo viena darbo sutarties šalis gali nutraukti, įspėjusi raštu kitą darbo sutarties šalį prieš
penkias darbo dienas. Susitarimas dėl papildomo darbo taip pat pasibaigia, nutrūkus pagrindinės darbo
funkcijos darbo sutarčiai, nebent darbo sutarties šalys susitaria kitaip.
45. Kai darbuotojas dirba pagrindinį darbą ir papildomą darbą – darbo laikas negali viršyti 60
valandų per savaitę. Tačiau kai taikoma suminė darbo laiko apskaita ir dirbama per savaitę penkiasdešimt
dvi valandas, tai kito darbo laikas netrumpinamas.
46. Kai darbuotojas dirba pagrindinį darbą pagal pareigybės aprašymą ir atlieka papildomas
funkcijas – apmokama kaip už visą darbo laiką ir skiriama priemoka.
47. Kai darbuotojas dirba pagrindinį darbą pagal pareigybės aprašymą ir viršija nustatytą krūvį –
apmokama kaip už pagrindinį darbą ir papildomą darbą.
48. Kai darbuotojas dirba pagrindinį darbą ir papildomą darbą – gali būti dirbama pagal skirtingus
pareigybių aprašus, todėl darbo užmokesčio nustatymo kriterijai ir pareigybių lygiai gali būti skirtingi.
49. Esant sutrumpintam darbo laikui, galioja bendros taisyklės dėl maksimalaus savaitės darbo
laiko pagrindiniame darbe, t. y. maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas
neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų.
X SKYRIUS
PRIEMOKŲ MOKĖJIMAS UŽ PAPILDOMĄ DARBĄ
50. Priemokos už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės
aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, ar už papildomų pareigų ar
užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu, vykdymą gali siekti iki 30 procentų
pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio. Priemokų ir pareiginės algos kintamosios dalies suma negali
viršyti 60 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio.
XI SKYRIUS
PREMIJŲ IR MATERIALINIŲ PAŠALPŲ MOKĖJIMAS
51. Premijos.
51.1. Įstaigos darbuotojams ne daugiau kaip vieną kartą per metus gali būti skiriamos premijos,
atlikus vienkartines ypač svarbias įstaigos veiklai užduotis.
51.2. Taip pat ne daugiau kaip vieną kartą per metus gali būti skiriamos premijos, įvertinus labai
gerai Įstaigos darbuotojo praėjusių kalendorinių metų veiklą.
18
51.3. Taip pat premija skiriama darbuotojui įgijus teisę gauti socialinio draudimo senatvės pensiją
ir darbuotojo iniciatyva nutraukus darbo sutartį.
51.4. Premijos negali viršyti darbuotojui nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio.
Jos skiriamos neviršijant Įstaigai darbo užmokesčiui skirtų lėšų.
51.5. Premijos dydis nustatomas pagal darbuotojo darbo sutartyje numatytą pareiginės algos
koeficientą, galiojantį vadovo įsakymo data.
51.6. Premija negali būti skiriama biudžetinės įstaigos darbuotojui, per paskutinius 12 mėnesių
padariusiam darbo pareigų pažeidimą.
52. Materialinės pašalpos:
52.1. Įstaigos darbuotojams, kurių materialinė būklė tapo sunki dėl jų pačių ligos, šeimos narių
(sutuoktinio, vaiko (įvaikio), motinos (įmotės), tėvo (įtėvio), brolio (įbrolio), sesers (įseserės), taip pat
išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas darbuotojas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar
turto netekimo, jeigu yra Įstaigos darbuotojo rašytinis prašymas ir pateikti atitinkamą aplinkybę
patvirtinantys dokumentai, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa
iš Įstaigai skirtų lėšų.
52.2. Mirus Įstaigos darbuotojui, jo šeimos nariams iš Įstaigai skirtų lėšų gali būti išmokama iki 5
minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa, jeigu yra jo šeimos narių rašytinis prašymas ir
pateikti mirties faktą patvirtinantys dokumentai.
52.3. Materialinę pašalpą Įstaigos darbuotojams, išskyrus Įstaigos direktorių, skiria Įstaigos
direktorius iš Įstaigai skirtų lėšų. Įstaigos vadovui materialinę pašalpą skiria savivaldybės meras iš
Įstaigai skirtų lėšų.
XII SKYRIUS
DARBO UŽMOKESTIS, PAVADUOJANT NESANČIUS DARBUOTOJUS
53. Papildomas darbo užmokestis, pavaduojant nesančius darbuotojus, mokamas tik tuo atveju, jei
yra darbo užmokesčio fondo ekonomija, pavaduojamų darbuotojų kategorijai.
54. Kito darbuotojo pavadavimas gali būti atliekamas darbuotojo darbo metu arba po jo darbo,
atsižvelgiant į darbo specifiką ir galimybes:
54.1. jeigu pavaduojama darbo metu, už pavadavimą skiriama priemoka pagal pastoviąją dalį
pavaduojančio darbuotojo;
54.2. jeigu pavaduojama po savo darbo, už pavadavimą skiriamas papildomas darbo užmokestis,
kuris negali viršyti pavaduojamo darbuotojo nustatyto darbo užmokesčio fondo ir nustatomas pagal
pastoviąją dalį pavaduojančio darbuotojo.
55. Darbuotojo atostogų metu, ligos ar ligonio slaugymo atveju, pavaduojančiajam negali būti
priskaičiuojama daugiau papildomo atlyginimo nei susitaupė.
56. Darbuotojų kasmetinių atostogų metu gali būti mokamas papildomas darbo užmokestis, jei
darbuotojui žymiai padidėja darbo krūvis ir jei darbuotojai geranoriškai nesusitaria vienas kitą pavaduoti
be papildomo atlyginimo. Darbuotojo sutikimas pavaduoti kitą darbuotoją be papildomo atlyginimo, turi
būti direktoriui pateiktas raštu.
57. Konkretus atlyginimo dydis kiekvienu atveju nustatomas direktoriaus įsakymu, atsižvelgiant į
nesančio darbuotojo pareiginį atlyginimą.
1 valandos įkainis nustatomas pagal formulę: pareigybės koeficientas x bazinio dydžio (177 Eur) x
darbo mėnesių skaičiaus (10 mėnesių) / 1512 valandų.
58. Nė vienu atveju už nesančių darbuotojų pavadavimą priskaityta darbo užmokesčio suma negali
viršyti pavaduojančio darbuotojo atlyginimo.
19
XIII SKYRIUS
DARBO UŽMOKESTIS, ESANT NUKRYPIMAMS NUO NORMALAUS DARBO LAIKO
59. Darbuotojų darbo laiko nukrypimai turi būti fiksuojami darbo laiko apskaitos žiniaraštyje.
Direktoriaus darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra
tvarkoma, tačiau už tą darbą nėra mokama, nebent Įstaigos kontroliuojantis asmuo priima sprendimą
apmokėti iš nebiudžetinių lėšų. Vykimas į komandiruotės vietą ir atgal nelaikomas darbo funkcijų
atlikimu, todėl negali būti kompensuojamas kaip nukrypimas nuo normalaus darbo laiko. Toks laikas
kompensuojamas arba pirmą darbo diena po komandiruotės arba pridedamas prie atostogų. (atostogų
dienos tokiu atveju ne pridedamos, o apskaičiuojama didesnė atostoginių suma pagal nustatyta
darbuotojui atlyginimą).
60. Įstaigos vadovaujančių darbuotojų darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir
viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma ir už jį mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu,
nebent Įstaigos vadovas priima sprendimą apmokėti iš nebiudžetinių lėšų.
61. Kitiems darbuotojams už viršvalandžius ir darbą poilsio metu apmokama taikant Darbo
kodekse nustatytus koeficientus. Taikant suminę darbo laiko apskaitą per kiekvieną apskaitinio
laikotarpio mėnesį mokamas pastovus darbo užmokestis, nepaisant faktiškai išdirbtos darbo laiko normos,
o galutinis atsiskaitymas už darbą per apskaitinį laikotarpį pagal faktinius duomenis apmokamas paskutinį
apskaitinio laikotarpio mėnesį.
62. Už papildomą darbą, kai darbas atliekamas pagrindinio darbo metu, apmokama pagal
pagrindinio darbo pareigybės aprašyme nustatytą lygį ir koeficientą, atsižvelgiant į darbuotojo profesinę
patirtį šiam darbui atlikti. Už papildomą darbą, kai darbas atliekamas ne pagrindinio darbo metu,
apmokama pagal papildomo darbo pareigybės aprašyme nustatytą lygį ir koeficientą, atsižvelgiant į
darbuotojo profesinę patirtį šiam darbui atlikti.
63. Apmokėjimas arba pridėjimas valandų prie atostogų (be apvalinimo):
63.1. viršvalandžiai naktį koef. 2;
63.2. viršvalandžiai poilsio dieną koef. 2;
63.3. viršvalandžiai švenčių dieną koef. 2,5;
63.4. naktį poilsio dieną koef. 2;
63.5. naktį švenčių diena koef. 2,5.
XIV SKYRIUS
BUDĖJIMAS
64. Aktyvus budėjimas darbe – mokamas visas darbo užmokestis už visus darbus ir priemokos.
65. Jeigu darbuotojui skiriamas pasyvus budėjimas, tai turi būti iš pradžių aptarta darbo sutartyje
kaip papildoma sąlyga.
Pasyvus budėjimas darbe – mokamas tik pareiginis atlyginimas pagal pareigybę, kuriai numatytas
budėjimas.
Pasyvus budėjimas ne darbe – darbo užmokestis nemokamas. Mokama priemoka, kuri neįeina į
30 % ribą.
66. Nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos, darbuotojai, auginantys
vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, neįgalųjį slaugantys asmenys,
neįgalieji, jeigu jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir
darbo ministerijos išvada, pasyviai budėti ir pasyviai budėti namuose gali būti skiriami tik su jų sutikimu.
20
XV SKYRIUS
KASMETINIŲ ATOSTOGŲ APMOKĖJIMAS
67. Kasmetinių minimalių atostogų trukmė – 20 darbo dienų, neįskaitant valstybinių švenčių. Jeigu
darbuotojas dirba pagal pagrindinio ir papildomo darbo sutartį arba projekte, tai atostogos suteikiamos
vienu metu pagal visus darbus. Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu
dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu
dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra
mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos
(Darbo kodekso 126 str. 2 d.). Ne mažiau kaip pusę atostogų dienų turi būti suteikta kartu.
68. Atostogos kaupiamos tik pagal pagrindinį darbą, dėl papildomo darbo gali būti suteikiamos
pailgintos atostogos, jei dėl tokio darbo įgyjama teisė turėti pailgintas atostogas. Nepanaudotos pailgintos
atostogos dėl papildomo darbo nekaupiamos.
Tačiau, tuo atveju, jeigu pagal pagrindines pareigas darbuotojui priklauso 20 darbo dienų
kasmetinių atostogų, o pagal susitarimą dėl papildomo darbo – 40 darbo dienų atostogų, darbuotojui
suteikiamos kasmetinės atostogos ilgesnės trukmės (40 darbo dienų), ir po 20 darbo dienų darbuotojas turi
teisę grįžti į pagrindines pareigas papildomose pareigose tęsiant atostogas dar 20 darbo dienų.
Jeigu darbuotojui pagal pagrindines pareigas priklauso ilgesnės trukmės atostogos, o atliekant
papildomą funkciją – 20 darbo dienų atostogų, darbuotojui suteikiama ilgesnės trukmės kasmetinės
atostogos abiem pareigoms vienu metu.
69. Pedagoginiai darbuotojai – 40 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba 48
darbo dienos (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra
mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos 8 savaičių trukmės pailgintos atostogos. Jeigu
atostogos pedagogui suteikiamos mokslo metų laiku, proporcingai mažinamos metinės normos (1512)
darbo valandos, perkeliant šias valandas į vasaros laikotarpį.
Pirmuosius darbo metus mokytojas savo atostogas gali panaudoti vasarą. Antraisiais darbo metais
mokytojas atostogas gali naudoti suderinęs jų grafiką su savo vadovu. Svarbu, kad vienų atostogų trukmė
būtų ne trumpiau kaip 10 darbo dienų.
70. Į dalį atostogų teisė atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės
atostogas. Jeigu darbuotojas už darbą Įstaigoje sukaupią atostogų mažiau nei vieną dieną, atostogos
nesuteikiamos ir atleidžiant darbuotojus nekompensuojamos.
71. Darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, prasideda nuo darbuotojo darbo
pagal darbo sutartį pradžios.
72. Į darbo metams, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių
įskaitoma:
72.1. faktiškai dirbtos darbo dienos ir darbo laikas, kai nedirbamas darbas, bet laikas priskiriamas
darbo laikui;
72.2. darbo dienos komandiruotėje;
72.3. darbo dienos, kuriomis nedirbta dėl darbuotojo laikinojo nedarbingumo, sergančių šeimos
narių slaugymo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, mokymosi atostogų; (Pastaba: vaiko
priežiūros atostogos į laikotarpį, už kurį suteikiamos kasmetinės atostogos, neįskaičiuojamos)
72.4. iki dešimt darbo dienų trukmės per metus suteiktos nemokamos atostogos darbuotojo
prašymu ir su darbdavio sutikimu, taip pat kitos Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino
suteiktos nemokamos atostogos;
72.5. kūrybinės atostogos, jeigu dėl to susitariama šalių susitarimu ar tai numatyta darbo teisės normose.
21
73. Atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus.
74. Už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent
pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus. Nesuėjus šešiems nepertraukiamojo darbo
mėnesiams, darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos:
74.1. nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų;
74.2. tėvams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų;
74.3. darbovietėje taikomų vasaros atostogų metu.
75. Darbuotojai turėtų pasinaudoti tik sukauptomis atostogų dienomis. Jeigu darbuotojas
pasinaudojo atostogų dienomis avansu, tai nutraukiant darbo santykius darbuotojas privalo grąžinti
permokėtus atostoginius.
Teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją)
prarandama praėjus 3 metams nuo kalendorinių metų (ne darbo metų), kuriais buvo įgyta teisė į visos
trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis
pasinaudoti. Jei pedagogai pageidauja atostogauti ne mokinių atostogų metu, jie negali pažeisti taisyklės,
kad per metus turi būti 1512 darbo valandos ir 40 darbo dienų atostogos, todėl pasirenkama tarp
nemokamų atostogų ir darbo valandų perkėlimo į vaikų atostogų laikotarpį.
76. Atostogos pratęsiamos tiek darbo dienų kiek darbuotojas turėjo laikinojo nedarbingumo arba
sergančių šeimos narių slaugymo darbo dienų pagal grafiką. Tačiau dėl atostogų pratęsimo turi būti
suderinta su įstaigos vadovu.
77. Darbuotojas gali būti atšauktas iš atostogų, esant tarnybiniam būtinumui ir darbuotojui sutikus.
Tokiu atveju permokėta atostoginių suma atskaitoma iš mokėtino darbo užmokesčio, o nepanaudotų
atostogų dienos suteikiamos pagal atskirą darbuotojo prašymą.
78. Įstaigos taikomos tokios atostogų dienų priskaitymo taisyklės:
78.1. Minimalios atostogos:
Kai dirbama 5 darbo dienų savaitė:
20 d. d. arba 40 d. d. / 252 d. d. × dirbtos d. d. = atostogų darbo dienos
arba
20 d. d. arba 40 d. d. / 365 k. d. × dirbtos k. d. = atostogų darbo dienos
arba
Dirbti mėnesiai × 1,667 + dirbtos dienos × 20 d. d. / 252 d. d. = atostogų darbo dienos.
Atostogų darbo dienų kaupimas už 1 mėnesį:
Darbo
laiko
režimas
0
5 d.d.
5 d.d.
5 d.d.
5 d.d.
6 d.d.
6 d.d.
6 d.d.
6 d.d.
Darbo
dienų per
metus
2
253
253
253
253
303
303
303
303
Atostogų
darbo dienų
3
20
25
26
40
24
30
31
48
Per metus
reikia atidirbti
dienų, kad
uždirbti
atostogas
4
4=2-3
233
228
227
213
279
273
272
255
Vienai
atostogų
Per mėnesį per
dienai tenka metus vidutiniškai
darbo dienų tenka darbo dienų
5
6
5=4/3
6=2/12
11,7
21,1
9,1
21,1
8,7
21,1
5,3
21,1
11,6
25,3
9,1
25,3
8,8
25,3
5,3
25,3
Per mėnesį
vidutiniškai
uždirbama
atostogų dienų
7
7=1/5*6
1,8
2,3
2,4
4
2,2
2,8
2,9
4,8
22
Kai atostogos suteikiamos savaitėmis:
savaičių
per
minimalios
2020
atostogos
metus
savaičių
366/7
dirbuotojo
dirbtos
savaitės
priklauso savaičių
atostogų
Valandos
VDU
(dirbtos
kalendorinės 5/52,2857*darbuotojo iš paskutinių
dienos)/7
dirbtos savaitės
3 mėnesių
5 52,2857 suma X
suma
A=5/52,2857*suma
X
suma B
vidutiniškai
dirbta valandų
per savaitę
priklauso
atostoginių
dirbta
valandų/dirbta
savaičių
suma A*suma
B*suma C
suma C
Pvz.:
78.2. Papildomos ir pailgintos atostogos:
- už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą – darbuotojams, turintiems ilgesnį kaip 10 metų
nepertraukiamąjį darbo stažą – 3 darbo dienos;
- už kiekvienų paskesnių 5 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje pačioje darbovietėje – viena
darbo diena;
- už darbą sąlygomis, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų
negalima pašalinti – iki 5 darbo dienų, skaičiuojamų priklausomai (proporcingai) nuo to, kiek iš viso
valandų darbuotojas dirbo tokioje aplinkoje tais metais, už kuriuos suteikiamos papildomos atostogos, t.
y. jeigu tokioje aplinkoje dirbta nuo 81 iki 100 procentų darbo laiko, suteikiamos 5 darbo dienos, nuo 61
iki 80 procentų – 4 darbo dienos, nuo 41 iki 60 procentų – 3 darbo dienos, nuo 21 iki 40 procentų – 2
darbo dienos, iki 20 procentų – viena darbo diena;
- darbuotojams, kurių darbas (ne mažiau kaip pusė viso darbo laiko per metus, už kuriuos
suteikiamos atostogos) yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su
važiavimais, – 2 darbo dienos.
23
79. Darbuotojams, turintiems teisę gauti papildomas atostogas keliais pagrindais, suteikiamos jų
pasirinkimu tik vienos iš šių papildomų atostogų. Tačiau darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki
keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, ir neįgaliems darbuotojams kai už ilgalaikį
nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje, už darbą sąlygomis, jeigu yra nukrypimų nuo normalių
darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, ir už ypatingą darbų pobūdį suteikiamos papildomos
atostogos.
Darbuotojams, turintiems ilgesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje pačioje
darbovietėje priklauso 3 darbo dienos papildomų atostogų, už kiekvienų paskesnių 5 metų
nepertraukiamąjį darbo stažą toje pačioje darbovietėje – 1 darbo diena papildomų atostogų.
80. Papildomos atostogos pridedamos prie kasmetinių atostogų ir gali būti suteikiamos kartu arba
atskirai pagal darbuotojo prašymą.
81. Darbuotojams, turintiems teisę gauti pailgintas ir papildomas atostogas, jų pasirinkimu
suteikiamos arba tik pailgintos atostogos, arba prie kasmetinių atostogų pridėtos papildomos atostogos.
Tėvystės atostogos: Darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos trisdešimties kalendorinių dienų
nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka
vieni metai. Jeigu pasinaudota dalimi tėvystės atostogų, kita dalis nebesuteikiama.
NEPANAUDOTŲ ATOSTOGŲ INVENTORIZACIJOS APRAŠAS:
NEPANAUDOTŲ ATOSTOGŲ INVENTORIZACIJOS APRAŠAS
20
m.
mėn.
Eil.
Nr.
Darbuotojo
vardas,
pavardė
1.
2.
3.
4.
5.
6.
A
B
C
D
E
F
Darbo
laiko
režimas
Sukauptų
nepanaudotų
kasmetinių
atostogų
dienų
skaičius
Sukauptų
nepanaudotų
kasmetinių
atostogų
savaičių
skaičius
Sukauptų
nepanaudotų
papildomų
atostogų
dienų
skaičius
Pridėtos
valandos
viršvalandžių
ir darbo
poilsio metu
VDU
Atostoginių
kaupinių
suma 20__12-31, Eur
iš
viso:
XVI SKYRIUS
APMOKĖJIMAS DARBUOTOJO LIGOS ATVEJU
82. Ligos ir motinystės socialinio draudimu apdraustieji asmenys turi teisę į šio draudimo
pašalpas. Pašalpų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas nustato LR ligos ir motinystės socialinio
draudimo įstatymas.
83. Ligos pašalpą už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas moka Įstaiga. Mokama
pašalpa negali būti mažesnė negu 62,06 procentų gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto
Vyriausybės nustatyta tvarka.
24
84. Pagrindas skirti ligos išmoką yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos
apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamas Elektroninių nedarbingumo
pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles.
85. Darbuotojui dirbančiam pagal suminę darbo laiko apskaitą nedarbingumo laikotarpis
apmokamas pagal jo darbo grafiką.
86. Nuo trečiosios kalendorinės nedarbingumo dienos ligos pašalpa mokama iš Valstybinio
socialinio draudimo fondo.
XVII SKYRIUS
PRASTOVA
87. Jeigu darbuotojas neaprūpinamas darbu vieną dieną, jam paliekamas vidutinis darbo
užmokestis ir jis turi būti darbo vietoje.
88. Jeigu darbuotojas neaprūpinamas darbu dvi arba tris dienas, jam mokama du trečdaliai
vidutinio jo darbo užmokesčio ir jis neprivalo būti darbo vietoje.
89. Jeigu prastova paskelbta daugiau nei trijų darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas neprivalo
atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs atvykti į darbovietę kitą darbo dieną po darbdavio
pranešimo. Darbuotojui paliekama keturiasdešimt procentų vidutinio jo darbo užmokesčio, bet ne mažiau
negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai darbo sutartyje sulygta
visa darbo laiko norma.
Jei Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną ir
darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo
ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam
pasiūlyto darbo. Tokiu atveju už kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, mokamas
darbo užmokestis negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji
mėnesinė alga, kai darbuotojo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma;
Jei skelbiama dalinė prastova, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę
skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip
trimis darbo valandomis). Tokiu atveju už darbo laiką mokamas darbo užmokestis, o už prastovos laiką
mokama prastovos išmoka.
XVIII SKYRIUS
IŠSKAITOS IŠ DARBO UŽMOKESČIO
90. Iš priskaičiuoto darbo užmokesčio pagal nustatytus tarifus išskaičiuojama ir sumokama
gyventojų pajamų mokestis ir socialinio draudimo įmokos.
91. Išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik įstatymo numatytais atvejais, remiantis
Darbo kodekso 150 straipsniu ir vykdomaisiais raštais:
91.1. grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms;
91.2. grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų;
91.3. atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui;
91.4. išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar
dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių arba dėl
darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva.
25
92. Išskaitos pagal vykdomuosius raštus:
Procentai
30
20
30
50
Išskaitos rūšis
Alimentai ir žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo
gyvybės atimimu – iš dalies, neviršijančios MMA.
Visų kitų rūšių išmokos – iš dalies, neviršijančios MMA.
Iš dalies neviršijančios MMA pagal kelis vykdomuosius raštus.
Visų rūšių išmokos iš dalies, viršijančios MMA.
93. Išskaitų iš darbuotojo darbo užmokesčio jo paties valia skiriamasis požymis – išskaitos
daromos paties darbuotojo prašymu arba gavus jo sutikimą. Tai gali būti įmokos dėl draudimo (pagal
savanoriškas draudimo sutartis), atsiskaitymai už mobiliojo ryšio naudojimą, lizingą, profsąjungos
mokestį ir kt. Darbuotojas turi teisę pateikti direktoriui rašytinį prašymą išskaityti iš jo darbo užmokesčio
nurodyto dydžio išskaitas ir pinigus pervesti į pareiškime nurodyto asmens sąskaitą. Pagal tokį prašymą
išieškojimas turi būti vykdomas tokia pačia tvarka kaip ir pagal vykdomąjį dokumentą. Savo prašymą dėl
išskaitymo darbuotojas gali bet kada atšaukti. Už banko paslaugas atliekant pavedimus darbuotojo valia
apmokama iš darbuotojui mokėtino atlyginimo.
94. Išskaitos darbuotojo valia turi būti vykdomos tik turint raštišką darbuotojo prašymą, kad iš jo
darbo užmokesčio būtų daroma tam tikro dydžio išskaita. Jei tokia išskaita periodinė, tai taip pat turėtų
atsispindėti darbuotojo prašyme – turėtų būti aiškiai nurodyta, kokį laikotarpį ir kokio dydžio sumą
privalo išskaičiuoti iš darbuotojo darbo užmokesčio ir kur pervesti išskaičiuotą sumą.
95. Siekiant teisingai paskaičiuoti gyventojų pajamų mokestį, kiekvienas darbuotojas vyriausiam
buhalteriui pateikia laisvos formos prašymus, kokio dydžio pajamų neapmokestinamąjį dydį taikyti bei kitus
dokumentus, įrodančius, jog būtent šį dydį priklauso taikyti. Jei darbuotojo pareiginis darbo užmokestis siekia
arba viršija du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt šešis eurus, prašymo dėl NPD teikti nereikia.
96. Įstaigoje, skaičiuojant darbo užmokestį, taikomas mėnesio NPD, o VMI nustatant metines
gyventojo pajamas taikomas metinis NPD, todėl darbuotojui VMI nurodymu gali būti skiriama
papildomai sumokėti GPM į biudžetą.
NPD taikymas:
✓ Mėnesio NPD = 400 – 0,18 x (darbuotojo mėnesinis darbo užmokestis – 642 Eur).
✓ Darbuotojo, kurio mėnesinis atlyginimas 2020 m. neviršys 642 Eur (MMA), mėnesio
neapmokestinamosios pajamos bus 400 Eur.
✓ Valstybinio socialinio draudimo įmokų „lubas“ 60 VDU (81162 Eur) – 2021 metais taikomas 32 proc.
GPM tarifas. Įmokų lubos nėra taikomos privalomojo sveikatos draudimo įmokoms.
✓ Individualūs mėnesio NPD nustatyti:
• asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, senatvės pensijos amžiaus
asmenims, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, asmenims, kuriems
yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, mėnesio NPD – 645 Eur;
• kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, senatvės pensijos amžiaus
asmenims, kuriems nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, asmenims,
kuriems yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, mėnesio NPD – 600 Eur.
XIX SKYRIUS
AUTORINIŲ DARBŲ APMOKĖJIMAS
97. Kai autorius dirba Įstaigoje:
GPM: 20%
26
SODRA: 20,95 proc. (iš apdraustojo yra išskaičiuojama 19,5 proc. + papildomas kaupimas
pensijai, draudėjas savo lėšomis sumoka 1,45 proc. įmoką) nuo visų pagal autorinę sutartį gautų pajamų
sumos.
GPM: 32%, kai autorinis atlyginimas viršija 60 VDU.
98. Kai autorius nedirba Įstaigoje:
GPM: 15%, neviršijant 60 VDU; 20%, viršijant 60 VDU.
SODRA:
✓ 12,52 proc.;
✓ 14,92 proc. (jei papildomai kaupiama pensijai 2,4 proc.);
✓ 15,52 proc. (jei papildomai kaupiama pensijai 3 proc.).
PSD įmokų tarifas – 6,98 proc.
99. Draudėjas iš savo lėšų nei VSD, nei PSD įmokų neturi mokėti (turi tik išskaityti ir sumokėti iš
apdraustojo atlyginimo VSD ir PSD įmokas).
100. Per 2021 metus įmokos negali būti skaičiuojamos nuo didesnės sumos nei 58166,1 Eur (43
VDU). Įmokos mokamos nuo 50 proc. pagal autorinę sutartį priskaičiuoto atlygio.
101. Jei autorius turi meno kūrėjo statusą, tuomet įmokos visuomet mokamos nuo 50 proc.
priskaičiuoto atlygio, jei tokio tipo autorius yra darbingo amžiaus (nuo 16 metų iki senatvės pensijos amžiaus).
XX SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
101. Atnaujinta Įstaigos darbo apmokėjimo tvarka įsigalioja nuo 2021 m. rugsėjo 1 d.
27
PRIEDAS 1
Darbuotojų grupė
Pareigybės
Lygis
Pareigybės
kodas
Koeficientai
Vadovai ir jų pavaduotojai
koef. nustato
savivaldybė
Direktorius
A1
Pavaduotojas ugdymui
Pavaduotojas ūkio ir
bendriesiems reikalams
A2
143120
A2
143120
A ir B lygio specialistai
Pedagogai
Kvalifikuoti darbuotojai
С
С
С
С
Darbininkai
Darbininko
D
962201 MMA
Budėtojo
D
962917 MMA
Kiemsargio
D
961303 MMA
Valytojo
D
911209 MMA
28
PRIEDAS 2
Kriterijai
Darbuotojų grupė
Mokinių
skaičius
Pedagoginio
darbo stažas
Kvalifikacinė
kategorija
Nustatytas
koeficientas
Etato dalis
Vadovaujantys
darbuotojai
direktorė
Iš viso
dir.pav.ugdymui
dir.pav.ugdymui
Iš viso
Veiklą palaikantys
darbuotojai
bibliotekos vedėja
bibliotekininkas
informacinių ir
komunikacijos technologijų
specialistas
neformalaus ugdymo
organizatorius
mokytojo padėjėjas
mokytojo padėjėjas
Iš viso
Neformaliojo švietimo
pedagogai
solfedžio
smuiko
fortepiono
dailės
Iš viso
VISO
29
PRIEDAS 3
VALANDŲ, SKIRIAMŲ UGDOMAJAI VEIKLAI PLANUOTI, PASIRUOŠTI PAMOKOMS IR
MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMAMS VERTINTI, SKAIČIUS
(PROCENTAIS NUO KONTAKTINIŲ VALANDŲ)
Programa, ugdymo, mokymo sritis, dalykas
1. Bendrojo ugdymo programų dalykai:
1.1. Pradinis ugdymas (visi dalykai)
1.2. Pagrindinis ir vidurinis ugdymas:
1.2.1. Dorinis ugdymas (tikyba, etika)
1.2.2. Lietuvių kalba ir literatūra, gimtoji kalba
(mokyklose, kuriose įteisintas mokymas
tautinės mažumos kalba)
1.2.3. Užsienio kalba
1.2.4. Matematika
1.2.5. Informacinės technologijos
1.2.6. Gamtamokslinis ugdymas
1.2.7. Socialinis ugdymas
1.2.8. Menai, technologijos, kūno kultūra, kiti
dalykai
2. Profesinio mokymo programos
3. Neformaliojo švietimo (išskyrus
ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo)
programos
Mokytojams, kurių darbo
stažas iki 2 metų
mokinių skaičius klasėje
(grupėje)
ne
21 ir
daugiau
12-20
daugiau
kaip 11*
Mokytojams, kurių darbo
stažas 2 ir daugiau metų
mokinių skaičius klasėje
(grupėje)
ne
21 ir
daugiau 12-20
daugiau
kaip 11*
x
70
75
80
50
55
60
x
62
64
66
42
44
46
74
67
70
65
65
65
78
70
73
68
68
68
80
73
75
70
70
70
54
47
50
45
45
45
58
50
53
48
48
48
60
53
55
50
50
50
60
62
62
64
64
68
40
42
42
44
44
48
55
60
64
40
42
44
*Įskaitant atvejus, kai ugdymas vykdomas pavienio mokymosi forma arba kai mokiniai ugdomi individualiai pagal
neformaliojo švietimo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo) programas.
Pastabos:
1. Neviršijant mokyklai skirtų asignavimų ugdymo reikmėms ir suderinus su įstaigos darbo taryba ar
profesine sąjunga, įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje gali būti numatytas didesnis nei šiame priede nurodytas
valandų, skiriamų ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokomas, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti,
skaičius (procentais nuo kontaktinių valandų).
2. Mokytojui, mokančiam dalyko modulio ar organizuojančiam pamokas, skirtas mokinio ugdymo
poreikiams tenkinti, valandų, skirtų ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms ir mokinių pasiekimams
vertinti, skaičius nustatomas pagal modulio dalyką arba dalyką, kurio ugdymui skiriamos valandos mokinio
ugdymo poreikiams tenkinti.
30