BENDRIEJI APSKAITOS PRINCIPAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS II. APSKAITOS POLITIKA III. BENDRIEJI APSKAITOS PRINCIPAI, METODAI IR TAISYKLĖS IV. NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI IR NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS V. POATASKAITINIAI ĮVYKIAI VI. TARPUSAVIO UŽSKAITOS IR PALYGINAMIEJI SKAIČIAI VII. APSKAITOS POLITIKOS KEITIMAS VIII. APSKAITINIŲ ĮVERČIŲ KEITIMAS IX. APSKAITOS ORGANIZAVIMAS IX.1. Apskaitos tvarkytojas IX.2. Apskaitos sistema IX.3. Komercinių paslapčių sąrašo patvirtinimas IX.4. Darbuotojų supažindinimas su komercinėmis paslaptimis IX.5. Atsakomybė už komercinių paslapčių atskleidimą PRIEDAI: Sprendimas Dėl komercinių paslapčių sąrašo patvirtinimo Sutartis Dėl asmens įsipareigojimo neatskleisti komercinių paslapčių Buhalteriniai įrašai (žr. Excel failą prie „Atsisiųsti dokumentą“) 1 I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Įmonės _____________ (toliau – Įmonė) finansinės apskaitos vadovas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu, Verslo apskaitos standartais (toliau – VAS) ir kitais teisės aktais. 1.1. Įmonė vykdo: 1.1.1. įprastinę (kas nurodyta nuostatuose arba akcininkų sprendime, arba vadovo įsakyme) ir 1.1.2. neįprastinę veiklą (atsitiktiniai sandoriai, sandoriai pagal atskirus akcininkų arba vadovo sprendimus). 1.2. Įprastinė Įmonės veikla skirstoma į tipinę veiklą ir netipinę veiklą. 1.2.1. Įmonės tipinė (pagrindinė) veikla – didmeninė ir mažmeninė prekyba (arba paslaugos, gamyba). 1.2.2. Įmonės netipinė veikla skirstoma į kitą veiklą (pvz., ilgalaikio turto pardavimas, renginių organizavimas arba turto nuoma, kai tai nelaikoma įprastine veikla) bei finansinę ir investicinę veiklą. 2. Įmonės apskaitos vadovą sudaro: 2.1. Apskaitos politika, parengta pagal VAS bei taikytina Įmonėje; 2.2. Finansinės apskaitos registrų sudarymo ir finansinės apskaitos organizavimo nurodymai; 2.3. Finansinių ataskaitų rinkinys (pasirenkamas pagal VĮ Registrų centro siūlomus rinkinius) ir ataskaitų sudarymo reikalavimai; 2.4. Apskaitos tvarkų aprašai, kuriuose pateikti Įmonės galimų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo finansinėje apskaitoje detalūs nurodymai ir korespondencijos; 2.5. Įmonės sąskaitų planas; 2.6. Apskaitos dokumentai surašomi ir apskaitos registrai sudaromi lietuvių kalba, o prireikus – ir lietuvių, ir užsienio kalba. Gauti dokumentai, kurie surašyti užsienio kalba, prireikus turi būti išversti į lietuvių kalbą. 3. Įmonė yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja. Veiklai vykdyti įsigytą nematerialųjį, ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą ir atsargas, taip pat paslaugas įtraukia į apskaitą be pridėtinės vertės mokesčio. ARBA: Įmonė nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja. Veiklai vykdyti įsigytą nematerialųjį, ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą ir atsargas, taip pat paslaugas įtraukia į apskaitą įskaitant pridėtinės vertės mokestį. 4. Įmonės parengto apskaitos vadovo nuostatos negali prieštarauti VAS. 5. Apskaitos politika ir jos atnaujinimai patvirtinami Įmonės vadovo įsakymu. Apskaitos vadovas (operacijų korespondencijos) gali būti surašomi ir keičiami apskaitos tvarkytojo sprendimu pagal poreikį. Jeigu apskaitą perduodama tvarkyti kitam subjektui, derinama kokia apskaitos politika pasirenkama: įmonės ar apskaitos tvarkytojo ir sprendimas nurodomas paslaugų sutartyje. II. APSKAITOS POLITIKA 6. Įmonė taiko tokią apskaitos politiką, kuri užtikrina, kad apskaitos duomenys atitiktų kiekvieno taikytino VAS reikalavimus. Jeigu nėra konkretaus VAS reikalavimo, Įmonė vadovaujasi bendraisiais apskaitos principais, nustatytais 1-ajame VAS „Finansinė atskaitomybė“. 7. Šiame apskaitos vadove nustatyta apskaitos politika, ūkinių įvykių ir ūkinių operacijų registravimo tvarka užtikrina, kad finansinėse ataskaitose pateikiama informacija yra: 7.1. svarbi vartotojų sprendimams priimti; 7.2. patikima, nes: 7.2.1. teisingai nurodo Įmonės finansinius rezultatus, finansinę būklę ir pinigų srautus; 7.2.2. rodo ūkinių įvykių ir ūkinių operacijų ekonominę prasmę, ne vien teisinę formą; 7.2.3. nešališka, netendencinga; 7.2.4. apdairiai pateikta (atsargumo principas); 7.3. visais reikšmingais atvejais išsami. 8. Įmonė pasirinktą apskaitos politiką taiko nuolat. 9. Apskaitos politika keičiama tik vadovaujantis 7-uoju VAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“ ir taikoma vienodai visiems finansinių ataskaitų straipsniams, kuriems turi įtakos apskaitos politikos keitimas. Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimai ir klaidų taisymas nustatyti atskiroje apskaitos tvarkoje. 10. Apskaitos politika apima ūkinių operacijų ir įvykių pripažinimo, įvertinimo ir apskaitos principus, metodus ir taisykles. 11. Apskaitos politika atnaujinama ir papildoma pagal poreikį. Apskaitos politikos atnaujinimas nelaikomas apskaitos politikos keitimu. III. BENDRIEJI APSKAITOS PRINCIPAI, METODAI IR TAISYKLĖS 12. Tvarkydama apskaitą ir sudarydama finansines ataskaitas, Įmonė vadovaujasi VAS. 13. Įmonės apskaitoje ūkinės operacijos ir įvykiai registruojami ir finansinės ataskaitos sudaromos taikant šiuos bendruosius apskaitos principus: 13.1. kaupimo – ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai Įmonės apskaitoje registruojami tada, kai jie įvyksta, ir pateikiami tų ataskaitinių laikotarpių finansinėse ataskaitose. Pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o sąnaudos – tada, kai jos patiriamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą; 13.2. subjekto – Įmonė yra laikoma atskiru apskaitos vienetu; 13.3. veiklos tęstinumo – nėra nustatytas Įmonės veiklos pabaigos terminas; 13.4. periodiškumo – Įmonės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys yra sudaromas už 3, 6, ir 9 mėnesius pagal poreikį, metinis finansinių ataskaitų rinkinys yra sudaromas už finansinius metus; 13.5. pastovumo – apskaitos metodai keičiami tik tuomet, kai siekiama teisingiau parodyti Įmonės finansinių metų turtą, dotacijas, subsidijas, finansavimo sumas ir įsipareigojimus. Nesant svarios priežasties apskaitos metodų keitimui, metodai naudojami ilgą laiką; 13.6. piniginio mato – Įmonės turtas, finansavimo sumos ir įsipareigojimai finansinėse ataskaitose pateikiami pinigine išraiška; 13.7. palyginimo – Įmonė taiko tik tokius apskaitos metodus, kad duomenys finansinėse ataskaitose būtų lengvai palyginami; 13.8. atsargumo – Įmonė taiko tik tokius apskaitos metodus, pagal kuriuos yra pateikiami patikimi Įmonės finansiniai duomenys; 13.9. neutralumo – Įmonės apskaitos informacija yra pateikiama nešališkai; 13.10. turinio viršenybės prieš formą – ūkiniai įvykiai ir ūkinės operacijos apskaitoje registruojamos tik pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik jų teisinę formą. 14. Pagal subjekto principą Įmonė laikoma apskaitos vienetu, kuris atskirai tvarko apskaitą, sudaro ir teikia atskirus finansinių ataskaitų rinkinius. Įmonės apskaitoje registruojamas tik jos valdomas, naudojamas ir disponuojamas turtas, dotacijos, subsidijos, finansavimo sumos ir įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos. Turtas, valdomas ir naudojamas kitomis teisėmis, registruojamas nebalansinėse sąskaitose. 15. Pagal turinio viršenybės prieš formą principą Įmonės apskaitos politikoje ūkiniai įvykiai ir ūkinės operacijos vertinami ir pripažįstami pagal jų ekonominę prasmę ir turinį, nepriklausomai nuo to, ar tokią ūkinę operaciją vykdyti, sandorį sudaryti Įmonei leidžia jos veiklą reglamentuojantys teisės aktai. 16. Visos ūkinės operacijos ir įvykiai apskaitoje registruojami eurais ir centais, apvalinant iki šimtųjų euro dalių (dviejų skaitmenų po kablelio). Skaičiuojant įsigijimo savikainą ir jos perkėlimą į sąnaudas gali būti naudojami keturi skaičiai po kablelio. 17. Visos ūkinės operacijos ir įvykiai registruojami Įmonės sąskaitų plano sąskaitose taikant Įmonės apskaitos politiką, parengtą pagal VAS atskirų ūkinių operacijų ir įvykių finansinių ataskaitų elementų arba straipsnių ir apskaitos procedūrų reikalavimus (nurodytus principus, metodus ir taisykles). 18. Apskaitos registras – apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys. 18.1. Įmonėje ūkinių operacijų, ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti. 18.2. Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius visus įstatymais, kitais norminiais aktais nustatytus privalomus bei papildomus privalomus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų. 18.3. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai apskaitos registruose registruojami chronologine–sistemine tvarka. Įrašai apskaitos registruose daromi ranka ir techninėmis priemonėmis. Apskaitos registrus pasirašo jį sudaręs asmuo. 18.4. Apskaitos registrai gali būti popieriniai arba elektroniniai. Elektroninis apskaitos registras turi būti saugojamas atskirai nuo apskaitos sistemos. 18.5. Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, siekiant teisingai pripažinti visas pajamas bei sąnaudas ir tiksliai įvertinti turtą bei įsipareigojimus, turi būti atliekami sąskaitų tikslinimai (koregavimai). Visi koregavimai, susiję su tikslaus Įmonės pajamų ir sąnaudų dydžio nustatymu bei turto, kuriuo disponuoja Įmonė, įvertinimu arba įsipareigojimų patikslinimu, turi būti atlikti iki sekančio ataskaitinio laikotarpio kovo 1 d. Kol nepriimtas sprendimas, kaip traktuoti ūkines operacijas, jos registruojamos sąskaitoje Nr. 390 Bendra sąskaitų suvestinė. Kiekvienam ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus visos pajamų ir sąnaudų sąskaitos turi būti uždaromos. IV. NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI IR NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS 19. Neapibrėžtųjų įsipareigojimų ir neapibrėžtojo turto apskaitos principai nustatyti 19-ajame VAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas bei poataskaitiniai įvykiai“. 20. Įmonės neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas registruojami nebalansinėse sąskaitose. Neapibrėžtieji įsipareigojimai nerodomi nei balanse, nei pelno (nuostolių) ataskaitoje, o informacija apie juos pateikiama aiškinamajame rašte. Kai tikimybė, kad reikės panaudoti turtą įsipareigojimui apmokėti yra labai maža, informacija apie įsipareigojimą aiškinamajame rašte nebūtina. Informacija apie neapibrėžtąjį turtą ir įsipareigojimus turi būti peržiūrima ne rečiau negu kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną, siekiant užtikrinti, kad pasikeitimai būtų tinkamai rodomi aiškinamajame rašte. 21. Neapibrėžtasis turtas finansinėse ataskaitose nerodomas, kol nėra aišku, ar jis duos Įmonei ekonominės naudos. Jei ekonominė nauda tikėtina, tačiau nėra tikra, kad ji bus gauta, informacija apie neapibrėžtąjį turtą pateikiama aiškinamajame rašte. V. POATASKAITINIAI ĮVYKIAI 22. Poataskaitiniai įvykiai, apskaitos ir pateikimo finansinėse ataskaitose taisyklės nustatytos 19ajame VAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai“. 23. Poataskaitiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Įmonės finansinę padėtį paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną (koreguojantieji įvykiai), atsižvelgiant į jų įtakos parengtoms finansinėms ataskaitoms reikšmę, yra rodomi ataskaitinio laikotarpio balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje. Nekoreguojantieji poataskaitiniai įvykiai aprašomi aiškinamajame rašte, kai jie reikšmingi. VI. TARPUSAVIO UŽSKAITOS IR PALYGINAMIEJI SKAIČIAI 24. Sudarant finansinių ataskaitų rinkinį, turto ir įsipareigojimų, taip pat pajamų ir sąnaudų tarpusavio užskaita negalima, išskyrus atvejus, kai konkretus VAS reikalauja būtent tokios užskaitos (pvz., dėl draudžiamojo įvykio padarytų sąnaudų užskaita atliekama su gauta draudimo išmoka). 25. Palyginamieji skaičiai yra koreguojami, kad atitiktų ataskaitinių metų finansinius rezultatus. Apskaitos principų ir apskaitinių įverčių pokyčiai, sudarant ataskaitinio laikotarpio finansinių ataskaitų rinkinį, pateikiami aiškinamajame rašte. VII. APSKAITOS POLITIKOS KEITIMAS 26. Apskaitos politikos keitimo principai nustatyti 7-ajame VAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“. 27. Įmonė pasirinktą apskaitos politiką taiko nuolat arba gana ilgą laiką tam, kad būtų galima palyginti įvairių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas. Tokio palyginimo reikia Įmonės balanso, pelno (nuostolių) ir pinigų srautų keitimosi tendencijoms nustatyti. 28. Įmonė pasirenka ir taiko apskaitos politiką remdamasi nuostatomis, pateiktomis 1-ajame VAS „Finansinė atskaitomybė“. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos ar dėl jų atsirandančio turto, įsipareigojimų, finansavimo sumų, pajamų ir (arba) sąnaudų pripažinimo ir vertinimo apskaitoje pakeitimas yra laikomas apskaitos politikos keitimu. Apskaitos politikos papildymas nelaikomas apskaitos politikos keitimu. 29. Apskaitos politika keičiama dėl VAS pasikeitimo arba, jei kiti teisės aktai to reikalauja. Apskaitos politikos keitimas finansinėse ataskaitose rodomas taikant retrospektyvinį būdą, t. y. nauja apskaitos politika taikoma taip, lyg ji visada būtų buvusi naudojama, todėl pakeista apskaitos politika yra pritaikoma ūkinėms operacijoms ir ūkiniams įvykiams nuo jų atsiradimo. Poveikis, kurį daro apskaitos politikos keitimas einamojo ataskaitinio laikotarpio informacijai ir darytų ankstesnių ataskaitinių laikotarpių informacijai, registruojamas apskaitoje tą ataskaitinį laikotarpį, kurį apskaitos politika pakeičiama, ir rodomas einamojo ataskaitinio laikotarpio finansinėse ataskaitose. Ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatų ataskaitoje apskaitos politikos keitimo poveikio dalis, susijusi su ankstesniais laikotarpiais, rodoma 7 klasės straipsnyje „Apskaitos politikos keitimo ir esminių klaidų taisymo įtaka“. Lyginamoji ankstesnio ataskaitinio laikotarpio informacija finansinėse ataskaitose pateikiama tokia, kokia buvo, t. y. nekoreguojama. VIII. APSKAITINIŲ ĮVERČIŲ KEITIMAS 30. Apskaitinių įverčių keitimo principai ir taisyklės nustatyti 7-ajame VAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“. 31. Apskaitiniai įverčiai yra peržiūrimi tuo atveju, jei pasikeičia aplinkybės, kuriomis buvo remtasi atliekant įvertinimą, arba atsiranda papildomos informacijos ar kitų įvykių. 32. Įmonės apskaitinių įverčių pasikeitimams įvertinti yra sudaromos atitinkamos komisijos, kurios yra atsakingos už tinkamą aplinkybių ir informacijos, lemiančios apskaitinį įvertinimą, taip pat poveikio nustatymą ir rodymą finansinėse ataskaitose. 33. Prielaidų, naudotų apskaitiniam įverčiui nustatyti, keitimas turi įtakos: 33.1. tam ataskaitiniam laikotarpiui, kurį buvo atliktas pakeitimas, jei jos turi įtakos tik tam laikotarpiui; 33.2. to ataskaitinio laikotarpio, kurį buvo atliktas pakeitimas, ir vėlesnių ataskaitinių laikotarpių, jei pakeitimas turės įtakos ir jiems, apskaitiniams įvarčiams. Apskaitinio įvertinimo tikslinimo poveikis turi būti įtrauktas į tą pačią pelno (nuostolių) ataskaitos eilutę, kurioje buvo užfiksuotas pirminis įvertinimas. 34. Įmonės finansinių ataskaitų elemento vertės pokytis, atsiradęs dėl apskaitinio įverčio pokyčio, turi būti rodomas toje pačioje pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėje, kurioje buvo rodoma prieš tai buvusi šio ataskaitos elemento vertė. Informacija, susijusi su apskaitinio įverčio pakeitimu, pateikiama aiškinamajame rašte. 35. Apskaitinio įverčiu laikomas pasirinktas apskaitos metodas (pvz., nusidėvėjimas skaičiuojamas tiesioginiu metodu), o apskaitinio įverčio keitimu laikomas Įmonės pasirinktas dydis nusidėvėjimui apskaičiuoti (pvz., nusidėvėjimo normatyvas). IX. APSKAITOS ORGANIZAVIMAS IX.1. Apskaitos tvarkytojas 36. Įmonė finansinę apskaitą organizuoja pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatytas finansinės apskaitos organizavimo taisykles. 37. Subjekto finansinė apskaita organizuojama atsižvelgiant į šiuos veiksnius: 37.1. subjekto veiklos ypatumus; 37.2. atliekamų funkcijų apimtis; 37.3. subjekto darbuotojų ir struktūrinių padalinių skaičių. 38. Įmonės apskaitą tvarko Apskaitos skyrius arba Apskaitos paslaugas teikianti įmonė. 39. Apskaitos tvarkytojams vadovauja vyriausiasis finansis. 40. Keičiantis apskaitos tvarkytojui turi būti užtikrintas darbų tęstinumas ir visais atvejais (net jeigu yra pavaduojantis asmuo) pasirašytas darbų perdavimo–priėmimo aktas. Akte nurodomi finansiniai duomenys pagal šių duomenų perdavimo ir priėmimo dienos būklę: sąskaitų plano sąskaitų likučiai pagal apskaitos registrų duomenis, nebalansinių sąskaitų likučiai, kasos inventorizacijos duomenys (jei kasa yra), banko sąskaitų likučiai, sudarytos ar pradėtos sudaryti finansinės ataskaitos ir kita informacija, reikalinga darbų tęstinumui užtikrinti. Aktą pasirašo darbus perduodantis ir darbus perimantis asmenys. IX.2. Apskaitos sistema 41. Apskaitai tvarkyti yra naudojamas kompiuterinės programinės įrangos paketas „OOOOO“, kuri sukonfigūruota taip, kad būtų galima tvarkyti Įmonės apskaitą remiantis teisės aktų ir šio Apskaitos vadovo reikalavimais. Apskaitos įrašai susisteminami apskaitos registruose (moduliuose). Apskaitos registru vadinama ūkinių operacijų ir įvykių suvestinė, kurioje rūšiuojami, sumuojami ir apibendrinami apskaitos dokumentų duomenys. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami apskaitos registruose pagal apskaitos dokumentus chronologiškai, chronologiškai-sistemiškai arba sistemiškai. Kiekvienas iš registrų sistemina pasikartojančias vienarūšes ūkines operacijas. Operacijos registrų viduje pateikiamos chronologine tvarka. 42. Įmonė pasirenka registrų formą, turinį ir skaičių. Pasirinktų registrų sąrašai pateikiama lentelės forma: Apskaitos sritis Registro pavadinimas Programinė įranga Visi apskaitos duomenys Didžioji knyga BUH. PROGRAMA Nebalansinė apskaita (išskyrus ūkinį inventorių) Sąskaitų istorija (pagal balansines sąskaitas) BUH. PROGRAMA Sąskaitų istorija (pagal balansines sąskaitas) BUH. PROGRAMA Ilgalaikis turtas Nusidėvėjimas (pagal balansines sąskaitas) Ataskaita pagal ilgalaikio turto BUH. PROGRAMA Registrų atspausdinimo periodiškumas (ataskaitinis laikotarpis) 1. Per vieną mėnesį pasibaigus kalendoriniam mėnesiui (ataskaitinis laikotarpis – kalendorinis mėnuo); 2. Per vieną mėnesį pasibaigus kalendoriniam ketvirčiui (atskaitinis laikotarpis – nuo kalendorinių metų pradžios iki kalendorinio ketvirčio pabaigos). Per vieną mėnesį pasibaigus kalendoriniam ketvirčiui (atskaitinis laikotarpis – nuo kalendorinių metų pradžios iki kalendorinio ketvirčio pabaigos). Per vieną mėnesį pasibaigus kalendoriniam ketvirčiui (ataskaitinis laikotarpis - kalendorinis ketvirtis). Per vieną mėnesį pasibaigus kalendoriniam ketvirčiui (atskaitinis laikotarpis – nuo kalendorinių metų pradžios iki kalendorinio ketvirčio pabaigos). Klases Atsargos Gautinos sumos Mokėtinos sumos Dotacijos, subsidijos, finansavimo sumos Sąskaitų istorija (pagal balansines sąskaitas) Atsargų likučiai datai (pagal materialiai atsakingus asmenis) Atsargų judėjimo ataskaita (pagal materialiai atsakingus asmenis) Sąskaitų istorija (pagal balansines sąskaitas) Per vieną mėnesį pasibaigus kalendoriniam mėnesiui (ataskaitinis laikotarpis – kalendorinis mėnuo). BUH. PROGRAMA BUH. PROGRAMA Periodinė pirkėjų suvestinė BUH. PROGRAMA Sąskaitų istorija (pagal balansines sąskaitas) BUH. PROGRAMA Periodinė tiekėjų suvestinė BUH. PROGRAMA Atskaitingų asmenų suvestinė BUH. PROGRAMA Sąskaitų istorija (pagal balansines sąskaitas) BUH. PROGRAMA Mokėjimų žurnalas BUH. PROGRAMA Įplaukų žurnalas Pajamos Sąnaudos Pinigai Sąskaitų istorija (pagal balansines sąskaitas) Sąskaitų istorija (pagal balansines sąskaitas) Sąskaitų istorija (pagal balansines sąskaitas) BUH. PROGRAMA BUH. PROGRAMA BUH. PROGRAMA Per vieną mėnesį pasibaigus kalendoriniam ketvirčiui (ataskaitinis laikotarpis - kalendorinis ketvirtis). Per vieną mėnesį pasibaigus kalendoriniam ketvirčiui (ataskaitinis laikotarpis - kalendorinis ketvirtis). Per vieną mėnesį pasibaigus kalendoriniam ketvirčiui (ataskaitinis laikotarpis - kalendorinis ketvirtis). Per vieną mėnesį pasibaigus kalendoriniam ketvirčiui (ataskaitinis laikotarpis - kalendorinis ketvirtis). Per vieną mėnesį pasibaigus kalendoriniam ketvirčiui (ataskaitinis laikotarpis - kalendorinis ketvirtis). Per vieną mėnesį pasibaigus kalendoriniam mėnesiui (ataskaitinis laikotarpis – kalendorinis mėnuo). Per vieną mėnesį pasibaigus kalendoriniam ketvirčiui (atskaitinis laikotarpis – nuo kalendorinių metų pradžios iki kalendorinio ketvirčio pabaigos). Per vieną mėnesį pasibaigus kalendoriniam ketvirčiui (atskaitinis laikotarpis – nuo kalendorinių metų pradžios iki kalendorinio ketvirčio pabaigos). Per vieną mėnesį pasibaigus kalendoriniam mėnesiui (ataskaitinis laikotarpis – kalendorinis mėnuo). Per vieną mėnesį pasibaigus kalendoriniam mėnesiui (ataskaitinis laikotarpis – kalendorinis mėnuo). Per vieną mėnesį pasibaigus kalendoriniam mėnesiui (ataskaitinis laikotarpis – kalendorinis mėnuo). IX.3. Komercinių paslapčių sąrašo patvirtinimas 43. Informacija, kuri naudojama Įmonės veikloje bei atitinka žemiau išdėstytus požymius, laikoma Įmonės komercine paslaptimi: 43.1. turi tikrą ar potencialią komercinę-gamybinę vertę; 43.2. informacija negali būti laisvai prieinama tretiesiems asmenims; 43.3. Įmonė ar kitas asmuo, kuriam Įmonė patikėjo šią informaciją, deda protingas pastangas išsaugoti jos slaptumą. 44. Įmonės akcininkas tvirtina komercinių paslapčių sąrašą. Sąraše nurodyto pobūdžio informacija, kad ir kokia ji būtų – žodinė, rašytinė ar saugoma kompiuteryje, bet kokios rūšies ar prigimties, išreikšta bet kokiomis priemonėmis, kuri gali suteikti Įmonei pranašumo jos konkurentų ar kitų subjektų, nežinančių tokios informacijos ar ja nesinaudojančių, atžvilgiu, pripažįstama komercinėmis paslaptimis. 45. Komercine paslaptimi laikoma: savininko sprendimai (išskyrus sprendimus dėl informacijos, kuri pagal LR teisės aktus pripažįstama vieša), Įmonės finansinė būklė, Įmonės produktų savikaina, marketingo strategijos, verslo planai, klientų sąrašai, įdarbinimo duomenys ir politika, personalo įdarbinimo bei skatinimo planai, darbuotojų darbo užmokesčių dydžiai ir pan. 46. Su Įmonės komercinių paslapčių sąrašu visi Įmonės darbuotojai supažindinami pasirašytinai. IX.4. Darbuotojų supažindinimas su komercinėmis paslaptimis 47. Įmonės darbuotojai ir tretieji asmenys (auditorius, akcininkai, konkursų organizatoriai ir pan.), kurie pagal teisės aktų nuostatas turi būti supažindinti su Įmonės komercinę paslaptį sudarančia informacija, su ja supažindinami pasirašytinai, tik pateikę Įmonės nustatytos formos rašytinį susitarimą neatskleisti komercinių paslapčių. Šis reikalavimas netaikomas, kai Įmonė teisės aktų nustatyta tvarka privalo atskleisti komercinę paslaptį sudarančią informaciją valstybės institucijų įgaliotiems pareigūnams ar teismui. 48. Asmenys, teisėtais būdais susipažinę su Įmonės komercinėmis paslaptimis, privalo neatskleisti, neprarasti, nesugadinti ir nesunaikinti šios informacijos, nenaudoti jos asmeniniams tikslams, taip pat savo veikloje nesiimti veiksmų ar neveikimo, nukreipto prieš Įmonės interesus. 49. Darbuotojai, kuriems pateikta informacija, Įmonės laikoma komercine paslaptimi, negali šios informacijos skleisti kitiems darbuotojams, kurie su tokia informacija nėra supažindinti. 50. Užtikrinant komercinių paslapčių saugumą kompiuterinėse sistemose, Įmonėje diegiamos antivirusinės programos bei įvedamas kiekvieno vartotojo vardas ir slaptažodis. 51. Pasibaigus komercinių paslapčių naudojimo laikui (nustojus galioti darbo ar kitai sutarčiai, užbaigus patikrinimą ir kt.), asmuo privalo grąžinti Įmonei visą medžiagą, pateiktą bet kokiomis priemonėmis, kurioje yra komercines paslaptis sudaranti informacija, įskaitant visas kopijas. Medžiagos grąžinimo faktas patvirtinamas pasirašant perdavimo–priėmimo aktą. IX.5. Atsakomybė už komercinių paslapčių atskleidimą 52. Asmenys, neteisėtais būdais įgiję informacijos, kuri sudaro Įmonės komercinę paslaptį, taip pat asmenys (įskaitant Įmonės darbuotojus), neteisėtai atskleidę, sugadinę, sunaikinę ar praradę jiems patikėtą komercinę paslaptį, privalo sumokėti Įmonei 1000 eurų (Vienas tūkstantis eurų) baudą bei atlyginti nuostolius tiek, kiek jų nepadengia baudos suma. Nuostoliais laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti patirtos išlaidos ir negautos pajamos. 53. Komercinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, už kurį taikoma drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Šios drausminės nuobaudos taikymas nepanaikina Įmonės teisės reikalauti, kad asmuo sumokėtų 52 p. numatytą baudą bei atlygintų Įmonės nuostolius. 54. Metinė finansinė atskaitomybė (kuri savo esme yra vieša, tačiau ji nebūtų niekur kitur, išskyrus kai to reikalauja teisės aktai, teikiama), informacija apie prekių apyvartą, produkcijos gamybinė ar komercinė savikaina, prekių tiekėjus ir pirkėjus, darbuotojų darbo užmokesčiai pripažįstamos konfidencialiais dokumentais ar konfidencialia informacija. 55. Įmonės darbuotojai, susipažinę ar supažindinti su konfidencialiais dokumentais ar informacija, neturi teisės skelbti jos kitiems darbuotojams bei tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kai tai būtina darbinėms funkcijoms vykdyti, arba konfidenciali informacija turi būti atskleista pagal LR įstatymus (valstybės registrams, kontroliuojančioms institucijoms, teismui ir pan.). Darbuotojai, pažeidę šį reikalavimą, traukiami drausminėn atsakomybėn ir privalo atlyginti Įmonės patirtą žalą. Konfidencialios informacijos atskleidimas laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. UAB „00000000000“ DIREKTORIAUS SPRENDIMAS DĖL KOMERCINIŲ PASLAPČIŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO 20XX-00-00 Nr. Vilnius 1. T v i r t i n u šį Įmonės komercinių paslapčių sąrašą: 1.1. Menedžmento apskaitos politika. 1.2. Sutartys su tiekėjais ir pirkėjais, klientų sąrašai. 1.3. Įdarbinimo duomenys ir politika, personalo įdarbinimo bei skatinimo planai; darbuotojų darbo užmokesčių dydžiai. Darbuotojų darbo sutartys ir nekonkuravimo sutartys. 1.4. Paskolų sutartys. 1.5. Visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimai. 1.6. Verslo planai. Marketingo strategijos. 1.7. Įmonės produktų savikaina. 1.8. Įmonės finansinė būklė. 1.9. Įmonės produktų savikaina. Kita informacija, kad ir kokia ji būtų – žodinė, rašytinė ar saugoma kompiuteryje, bet kokios rūšies ar prigimties ir išreikšta bet kokiomis priemonėmis. 2. Sprendimą skelbiu visiems Įmonės darbuotojams pasirašytinai. 3. Sprendimas įsigalioja jo paskelbimo dieną. Direktorius SUTARTIS Nr. Dėl asmens įsipareigojimo neatskleisti komercinių paslapčių _________m. ___________________mėn._______d. UAB „0000000000000“, atstovaujama direktoriaus oooooooooooo, veikiančio pagal įstatus, toliau vadinama Įmone, ir _____________________________________(a.k.________________), toliau vadinamas Asmeniu, sudarėme šią sutartį: 1. Šia sutartimi Asmeniui pateikiama tokia informacija 1.1. Menedžmento apskaitos politika. 1.2. Sutartys su tiekėjais ir pirkėjais, klientų sąrašai. 1.3. Įdarbinimo duomenys ir politika, personalo įdarbinimo bei skatinimo planai; darbuotojų darbo užmokesčių dydžiai. Darbuotojų darbo sutartys. 1.4. Paskolų sutartys. 1.5. Visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimai. 1.6. Verslo planai. Marketingo strategijos. 1.7. Įmonės produktų savikaina. 1.8. Įmonės finansinė būklė. 1.9. Įmonės produktų savikaina. Kita informacija, kad ir kokia ji būtų – žodinė, rašytinė ar saugoma kompiuteryje, bet kokios rūšies ar prigimties ir išreikšta bet kokiomis priemonėmis. 2. Komercinių paslapčių suteikimo Asmeniui pagrindas – darbo sutartis su juo. 3. Komercinės paslapties panaudojimo tikslas dalyvavimas Įmonės veikloje, pardavimų didinimas. 4. Asmuo, žinodamas, kad šios Sutarties 1 punkte nurodyta jam patikėta Įmonės informacija (toliau – Informacija) yra šios Įmonės komercinė paslaptis, bei palaikydamas Įmonės pastangas išsaugoti Informacijos slaptumą, į s i p a r e i g o j a: 4.1. laikyti gautą Informaciją paslaptyje, nesunaikinti, nesugadinti, neprarasti, neatskleisti jos ir nesudaryti sąlygų, kad ji (visa ar dalis) būtų tyčia arba netyčia atskleista jokiam kitam asmeniui be raštiško Įmonės sutikimo (išskyrus atvejus, kai Informaciją būtina pateikti ikiteisminio tyrimo organams, teismui, valstybės įgaliotų institucijų pareigūnams, reikia liudyti teisme ir pan.) ir nenaudoti savo tikslams neteisėtu būdu; 4.2. naudoti gautą Informaciją tik šios Sutarties 3 punkte nurodytam tikslui, nesiimti veiksmų ar neveikimo, nukreipto prieš Įmonės interesus; 4.3. nekopijuoti ir nedauginti jokiu būdu ir priemonėmis visos ar dalies Informacijos, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga Informacijos pateikimo tikslui įgyvendinti; 4.4. Asmeniui neteisėtai atskleidus, sunaikinus, sugadinus ar praradus jam patikėtą Informaciją, sumokėti Įmonei 1000 eurų (Vienas tūkstantis eurų) baudą ir atlyginti Įmonei nuostolius tiek, kiek nepadengia baudos suma. Nuostoliais šiuo atveju laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti patirtos išlaidos ir negautos pajamos. 5. Ši Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos. 6. Asmuo, pasinaudojęs komercinėmis paslaptimis šioje sutartyje nurodytu tikslu, privalo grąžinti Įmonei visą medžiagą (pateiktą bet kokiomis priemonėmis), kurioje yra komercines paslaptis sudaranti informacija, įskaitant visas kopijas. 7. Sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, kurių abu turi vienodą teisinę galią. Po vieną egzempliorių pateikiama Įmonei ir Asmeniui. 8. Šalių adresai ir parašai: Įmonė UAB „000000000000000000“ Įm. Kodas 000000000000 Direktorius Asmuo ____________________________ a.k._________________________