LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL SAUGOS EKSPLOATUOJANT ELEKTROS ĮRENGINIUS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2010 m. kovo 30 d. Nr. 1-100 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 66-1984; 2012, Nr. 17-752) 7 straipsnio 10 punktu ir 73 straipsnio 1 dalimi. (preambulė - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) t v i r t i n u Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisykles (pridedama). ENERGETIKOS MINISTRAS A. SEKMOKAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100 SAUGOS EKSPLOATUOJANT ELEKTROS ĮRENGINIUS TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato saugos reikalavimus eksploatuojant elektros įrenginius ir yra privalomos elektros energijos gamintojams, perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams, asmenims, eksploatuojantiems elektros įrenginius, elektros energijos vartotojams. (1 p. 1 pastraipa - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) Taisyklės netaikomos eksploatuojant buitinius kilnojamuosius elektros prietaisus, transporto priemonių vidaus elektros įrangą ir kitose srityse, kuriose naudojama specialių parametrų elektros srovė. Eksploatuojant buitinius kilnojamuosius elektros prietaisus, reikia vadovautis gamintojo eksploatacijos ir saugos instrukcijomis. 2. Asmenys, eksploatuojantys elektros įrenginius, vadovaujasi Taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) nustatyta tvarka parengtomis ir patvirtintomis darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis (toliau – DSSI). (2 p. - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) 3. Taisyklių reikalavimai galioja veikiantiems aukštesnės kaip 50 V įtampos kintamosios srovės ir aukštesnės kaip 75 V įtampos nuolatinės srovės elektros įrenginiams. 4. Elektros įrenginių savininkas, o jeigu darbo santykiai reguliuojami darbo sutartimi, tai darbdavio įgaliotas asmuo operatyvinėje ir techninėje dokumentacijoje pažymi visus veikiančius elektros įrenginius norminių aktų ir/arba įrenginių savininko nustatyta tvarka. Elektros įrenginį, jeigu jis operatyvinėje ir techninėje dokumentacijoje nėra pažymėtas kaip veikiantis, draudžiama eksploatuoti. 5. Eksploatuojami elektros įrenginiai turi atitikti elektros įrenginių įrengimo taisyklių (toliau – EĮĮT) ir gamintojo parengtų Techninio eksploatavimo instrukcijų (toliau – TEI) reikalavimus. Prieš pradedant eksploatuoti elektros įrenginį, turi būti įgyvendinti Taisyklių, Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių (toliau – TET) ir kitų teisės aktų reikalavimai. (5 p. - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) 6. Eksploatuojant specialiųjų parametrų elektros srovės įrenginius (ryšio, elektrifikuoto miesto ir geležinkelio, oro, vandens transporto ir kitus), reikia vadovautis kitų institucijų parengtomis specializuotomis taisyklėmis, kurių nuostatos neturi prieštarauti Taisyklių reikalavimams. 7. Asmenys, pažeidžiantys Taisykles ir kitus apsaugą nuo elektros poveikio reglamentuojančius teisės ir kitus norminius aktus, atsako Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. (7 p. - LR EM 2010 03 30 įsakymo Nr. 1-100 redakcija, galioja nuo 2010 04 08 iki 2016 12 31) 7. Asmenys, pažeidę Taisykles, atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. (7 p. - LR EM 2015 11 12 įsakymo Nr. 1-259 redakcija, įsigalioja nuo 2017 01 01 pagal LR EM 2016 03 31 įsakymo Nr. 1-106) 8. Elektros įrenginio eksploatuotojas yra atsakingas už Taisyklių reikalavimų vykdymą. Už darbuotojų aprūpinimą būtinomis apsaugos nuo elektros priemonėmis ir reikalinga normine dokumentacija yra atsakingas darbdavys. 9. Elektrotechnikos darbuotojas atsako už Taisyklių vykdymą pagal jam suteiktą apsaugos nuo elektros kategoriją, kompetenciją, teises ir pareigas, kurios yra apibrėžtos darbo sutartimis arba kita forma įteisintomis abipusėmis prievolėmis. 10. Taisyklėse vartojamos sąvokos ir apibrėžimai: Apsauga nuo elektros – techninių, organizacinių priemonių ir teisės aktų, skirtų žmonėms apsaugoti nuo pavojingų ir kenksmingų elektros srovės, elektros lanko, elektromagnetinio lauko ir statinės elektros poveikio, visuma. Apsauginis įnulinimas – elektros įrenginių srovei laidžių korpusų ir kitų konstrukcinių dalių sujungimas elektros grandine su įžemintu maitinimo tinklo nuliniu laidininku. Apsauginis išjungimas – greitai veikiančio skirtuminės srovės automatinio jungiklio išsijungimas, užtikrinantis nepavojingą žmogui srovės dydžio ir jos trukmės derinį atsiradus srovės nutekėjimui į žemę saugomoje grandinėje. Apsauginis įžeminimas – elektros įrenginių srovei laidžių korpusų ir kitų konstrukcinių dalių sujungimas elektros grandine su įžeminimo įrenginiu. Aptvaras – elementas, apsaugantis dirbančiuosius nuo tiesioginio kontakto su įtampą turinčiomis dalimis bet kuria kryptimi ir nuo elektros lanko, galinčio kilti jungiant komutavimo aparatus arba kitus panašius įrenginius. Asmuo, atsakingas už elektros ūkį, – įmonės vadovo ar jos filialo vadovo, elektros įrenginių savininko, darbdavio ar jo įgalioto asmens paskirtas atitinkamos kvalifikacijos darbuotojas, atsakingas už įmonės, jos filialo, padalinio ar savininko (vartotojo) elektros įrenginių techninę būklę, efektyvų, patikimą ir saugų jų eksploatavimą. Aukštoji įtampa – aukštesnė nei 1000 V kintamosios srovės ir aukštesnė nei 1500 V nuolatinės srovės įtampa. Automatizuotas valdymas – perdavimo ir skirstomųjų tinklų elektros įrenginių (linijų, transformatorių, šynų, RAA grandinių ir t. t.) aparatų komutavimas nuotoliniu būdu iš atitinkamo perdavimo ar skirstomųjų tinklų operatoriaus dispečerinio valdymo sistemos (SCADA), kurioje pagal perjungimų lapelius suprogramuota atskirų tinklo elementų komutacinių aparatų (jungtuvų, skyriklių ir įžemiklių) ir antrinių grandinių perjungimo veiksmų seka. Darbdavio įgaliotas asmuo – padalinio vadovas ar kitas darbuotojas, kuriam asmuo, atstovaujantis darbdaviui, pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje (toliau vadinama – darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai). Darbo vietos ruošimas – techninių priemonių visuma, skirta užtikrinti darbuotojams saugią darbo aplinką vykdant darbus elektros įrenginiuose bei įspėti pašalinius asmenis apie šioje darbo aplinkoje egzistuojantį elektros pavojų ir uždrausti jiems į šią aplinką patekti. Darbų kategorijos – darbai elektros pavojaus atžvilgiu: I kategorija – darbai, vykdomi ant arba arti įtampos turinčių dalių; II kategorija – darbai, vykdomi atjungus įtampą; III kategorija – darbai, vykdomi neatjungus įtampos, toli nuo įtampą turinčių dalių. Dviguba izoliacija – izoliacijų, kurias sudaro pagrindinė ir papildoma izoliacija, sistema. Elektros įrenginių eksploatavimas – veikiančių elektros įrenginių technologinis valdymas, techninė priežiūra, paleidimas ir derinimas, matavimas, bandymas, remontas. Elektrifikuotas mechanizmas – darbo priemonė, turinti elektros pavarą. Elektros įrenginys – elektros tinklo (grandinės) elementas, keičiantis, reguliuojantis, matuojantis, kontroliuojantis elektrinius ir neelektrinius įvairių procesų, mašinų ir mechanizmų parametrus, taip pat gaminantis, perduodantis, skirstantis, keičiantis arba naudojantis elektros energiją. Elektros įrenginio eksploatuotojas – elektros įrenginio savininkas arba juridinis asmuo, turintis Valstybinės eneregtikos inspekcijos atestatą eksploatuoti tos rūšies elektros įrenginius, bei juridinis ar fizinis asmuo, kurio nuosavybėje arba žinioje (balanse ir pan.) yra veikiantis elektros įrenginys. Elektros įrenginių patalpa – patalpa, kurioje sumontuoti veikiantys elektros įrenginiai ir į kurią be priežiūros leidžiama įeiti tik tuos elektros įrenginius prižiūrinčiam elektrotechnikos darbuotojui. Patalpa turi būti pažymėta ženklu „ATSARGIAI, ELEKTROS SMŪGIO PAVOJUS“. Kitiems asmenims į šią patalpą leidžiama įeiti tik pirmiau minėtam elektrotechnikos darbuotojui leidus arba jam nuolat prižiūrint. Elektros įrenginių savininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso elektros įrenginiai. Elektros įrenginių teritorija – stacionariai atitverta teritorija, kurioje sumontuoti veikiantys elektros įrenginiai ir į kurią be priežiūros leidžiama įeiti tik tuos elektros įrenginius prižiūrinčiam elektrotechnikos darbuotojui. Vartai į teritoriją turi būti pažymėti ženklu „ATSARGIAI, ELEKTROS SMŪGIO PAVOJUS“. Kitiems asmenims į šią teritoriją leidžiama įeiti tik minėtam elektrotechnikos darbuotojui leidus arba jam nuolat prižiūrint. Elektrotechninis darbas – darbas, kuriam atlikti reikalinga atestuoto elektrotechnikos darbuotojo kvalifikacija. Elektrotechnikos gaminių klasės pagal apsaugojimą nuo elektros poveikio: 0 klasė – elektrotechnikos gaminiai, kuriuose apsaugą nuo pavojingo elektros srovės poveikio užtikrina tik pagrindinė izoliacija. Prie šios klasės elektros įrenginių priskiriami tie, kuriuose nėra elementų apsauginio įžeminimo laidui prijungti; 0I klasė – elektrotechnikos gaminiai, kuriuose apsaugą nuo pavojingo elektros srovės poveikio užtikrina pagrindinė izoliacija ir kuriuose yra įžeminti skirtas elementas. Maitinami iš tinklo lizdo be įžeminimo kontakto; I klasė – elektrotechnikos gaminiai, kuriuose apsaugą nuo pavojingo elektros srovės poveikio užtikrina ne tik pagrindinė izoliacija, bet prie jų korpusų yra prijungti apsauginio įžeminimo PE laidai, esantys virvėlaidyje. Į elektros tinklo kištukų lizdą jungiami su įžeminimo kontaktu; II klasė – elektrotechnikos gaminiai, kuriuose apsaugą nuo pavojingo elektros srovės poveikio užtikrina dviguba arba sustiprinta izoliacija; III klasė – elektrotechnikos gaminiai, kuriuose apsauga nuo pavojingo elektros srovės poveikio užtikrinama saugia žemiausiąja įtampa ir kurių įrenginio dalyse nėra didesnės negu 50 V kintamosios įtampos arba 75 V nuolatinės įtampos. Indukuotos įtampos zona – zona išilgai 110 kV ir aukštesnės įtampos kintamosios srovės oro linijos (toliau vadinama – OL), kurią sudaro žemės ruožas ir oro erdvė, iš abiejų pusių apriboti vertikaliomis plokštumomis, kurios yra nutolusios nuo šios oro linijos ašies mažiau kaip: – 110 kV įtampos OL – 100 m; – 330–400 kV įtampos OL – 200 m. Įrenginio atjungimas – visų elektros srovės grandinių tarp elektros įtampos šaltinio ir įrenginio nutraukimas elektros grandines komutuojančiais elektros aparatais, turinčiais matomą komutuojančių kontaktų padėtį. Įtampos indikatorius – įtaisas arba prietaisas, skirtas įtampos buvimui ar nebuvimui elektros grandinėse nustatyti. Įtampos išjungimas – elektros srovės grandinės tarp elektros įrenginio ir įtampos šaltinio nutraukimas komutaciniais ir valdymo aparatais, kai nėra matomo elektros kontakto nutraukimo. Įrenginių remontas – visi darbai, atliekami įrenginyje (tarp jų ir atskirų įrenginio mazgų keitimas ar rekonstravimas), kuriuos atlikus nepakinta pradinės, įrenginio pase nurodytos, charakteristikos, našumas, slėgio ar temperatūros parametrai, energijos ar žaliavos sąnaudos ir kita. Kabelių linijos (toliau vadinama – KL) apsaugos zona: a) žemės ruožas išilgai požeminės KL, iš abiejų linijos pusių apribotas vertikaliomis plokštumomis, kurios yra nutolusios nuo kraštinių linijų konstrukcijų kraštinių taškų 1 m, o į pastatų ir statinių pamatų 0,5–0,6 m atstumu; b) vandens sluoksnis nuo vandens paviršiaus iki dugno, iš abiejų linijos pusių apribotas vertikaliomis plokštumomis, kurios yra nutolusios nuo kraštinių kabelių 100 m atstumu laivybiniams vandens telkiniams, o nelaivybiniams vandens telkiniams – kaip ir oro linijoms. Leidžiama elektrinio lauko stiprio skaitinė vertė – elektrinio lauko, kuris, veikdamas darbuotoją visą jo darbo laikotarpį, nesukelia sveikatos sutrikimų ar ligos ir neturi įtakos paveldimumui, stiprio skaitinė vertė. Magnetinio lauko stipris – pagrindinė magnetinio lauko charakteristika, apibrėžiama didžiausio sukimo momento dydžio, veikiančio lauke esantį rėmelį, kuriuo teka srovė, santykiu su rėmelio srovės magnetiniu momentu. Magnetinio lauko stiprio Tarptautinės sistemos (SI) vienetas yra amperas metrui (A/m) (arba kA/m =1000 A/m). Operatyvinis (budintysis) darbuotojas – elektrotechnikos darbuotojas, kuris budėdamas turi teisę vykdyti elektros įrenginių operatyvinę priežiūrą ir/ar operatyvinius perjungimus. Operatyviniai priežiūros darbai – nuolatiniai veikiančių elektros tinklų ir elektros įrenginių techninę būklę užtikrinantys priežiūros ir valdymo operatyviniai darbai. Operatyvinis remonto darbuotojas – specialiai apmokytas ir parengtas darbuotojas, kuris eksploatuoja veikiančius elektros įrenginius ir gali juose vykdyti operatyvinius perjungimus. Oro linija indukuotos įtampos zonoje – oro linija, kuri visa ar atskiri jos ruožai, sudarantys bendrą ne mažesnį kaip 2 km ilgį, yra kitos veikiančios 110 kV ar aukštesnės įtampos OL indukuotos įtampos zonoje. Įmonėse turi būti sudarytas OL, esančių indukuotos įtampos zonoje, sąrašas (sąrašai). Oro linijos (OL) apsaugos zona – zona išilgai kintamosios arba nuolatinės srovės oro linijos, kurią sudaro žemės ruožas ir oro erdvė, iš abiejų linijos pusių apriboti vertikaliomis plokštumomis, kurios yra nutolusios nuo kraštinių laidų, kai jie nenukrypę į šonus, šiais atstumais: – iki 1 kV įtampos OL – 2 m; – 6 ir 10 kV įtampos OL – 10 m; – 35 kV įtampos OL – 15 m; – 110 kV įtampos OL – 20 m; – 330–400 kV įtampos OL – 30 m. Pagrindinė izoliacija – srovinių dalių izoliacija, skirta pagrindinei apsaugai nuo pavojingo elektros poveikio. Papildoma izoliacija – izoliacija, papildanti pagrindinę izoliaciją, kuri apsaugo nuo pavojingo elektros poveikio, kai pažeidžiama pagrindinė izoliacija. Pramoninio dažnio (50 Hz) elektromagnetinio lauko įtakos zona – erdvė, kurioje pramoninio dažnio (50 Hz) elektrinio lauko stipris yra ne mažesnis kaip 5 kV/m ir (arba) magnetinio lauko stipris yra ne mažesnis kaip 0,9 kA/m. Pramoninio dažnio (50 Hz) elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrai – elektrinio lauko stipris ir magnetinio lauko stipris. Remonto darbuotojas – elektrotechnikos darbuotojas, kuris remontuoja veikiančius elektros įrenginius. Saugi žemiausioji įtampa – įtampa, neviršijanti 50 V kintamosios srovės ir 75 V nuolatinės srovės. Sustiprinta izoliacija – bendra srovinių dalių izoliacija, kuri užtikrina tokį pat apsaugos laipsnį kaip ir dviguba izoliacija. Tvarkomieji dokumentai – įmonių, įstaigų vadovų, kitų teisės aktų suteiktus įgaliojimus turinčių valstybės tarnautojų leidžiami teisės aktai viešojo ar vidaus administravimo funkcijoms įgyvendinti (sprendimai, įsakymai, potvarkiai ir kiti). Techninė priežiūra – kompleksas prevencinių ir kitokių priemonių, kuriomis siekiama, kad elektros įrenginiai ekonomišku ar kitaip pagrįstu naudojimo laikotarpiu patikimai funkcionuotų ir būtų užtikrintas saugus elektros tinklų darbas (gedimų šalinimas, avarinių, pažeistų elektros tinklų elementų keitimas, įvairių įrenginių techninė priežiūra, profilaktika ir kita). Vartotojo elektros įrenginiai – įrenginiai, už kurių elektros energijos suvartojimą atsiskaitoma komercine tvarka. Veikiantis elektros įrenginys – toks elektros įrenginys, į kurį yra įjungta arba bet kuriuo metu komutaciniais aparatais arba tam skirtais įtaisais gali būti įjungta įtampa. Žemoji įtampa – nuo 50 V iki 1000 V kintamosios srovės ir nuo 75 V iki 1500 V nuolatinės srovės įtampa. Žingsnio įtampa – žmogui tenkanti įtampos dalis, kai srovė žmogaus kūnu teka iš kojos į koją. II. ELEKTROTECHNIKOS DARBUOTOJAMS KELIAMI REIKALAVIMAI 11. Elektrotechnikos darbuotojais vadinami fiziniai asmenys, turintys atitinkamą elektrotechninį išsilavinimą arba atlikę stažuotę ir teisės aktų nustatyta tvarka atestuoti bei turintys nustatytos formos atestatus. Atestatas suteikia teisę dirbti tokios įtampos elektros įrenginiuose, kuri nurodyta atestate. (11 p. - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) 12. Elektrotechnikos darbuotojui apsaugos nuo elektros požiūriu gali būti suteikta atitinkama kategorija priklausomai nuo to, kaip jo žinios įvertintos atestavimo komisijos, ir nuo to, kokį elektrotechninį išsilavinimą minėtas darbuotojas yra įgijęs. 13. Elektrotechnikos darbuotojui gali būti suteiktos šios apsaugos nuo elektros kategorijos: 13.1. aukšta kategorija (toliau vadinama – AK); 13.2. vidurinė kategorija (toliau vadinama – VK); 13.3. pradinė kategorija (toliau vadinama – PK). 14. Išsilavinimo reikalavimai atitinkamos kategorijos elektrotechnikos darbuotojams, dirbantiems žemosios įtampos elektros įrenginiuose, nurodyti Taisyklių 1 priede, o darbuotojams, dirbantiems elektros įrenginiuose be įtampos apribojimo, – Taisyklių 2 priede. Šie reikalavimai apsaugos nuo elektros kategorijoms įgyti taikomi naujiems darbuotojams. Jau įgijusiems atitinkamas kategorijas iki Taisyklių įsigaliojimo jos išlieka, jei atestavimo metu žinios atitinka toms kategorijoms keliamus reikalavimus. (14 p. pirmas sakinys - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) 15. Savarankiškai dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose gali asmenys: 15.1. ne jaunesni kaip 18 metų; 15.2. kurių sveikata patikrinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 471365; 2010, Nr. 27-1235) nustatyta tvarka bei periodiškumu ir leista dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose; 15.3. išklausę įvadinį ir pirminį instruktavimą darbo vietoje, vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1-107 (Žin., 2005, Nr. 53-1817); 15.4. teoriškai ir praktiškai apmokyti saugiai dirbti, pirmosios medicinos pagalbos teikimo nuo elektros srovės pavojingo poveikio ir kitų traumuojančių veiksnių; 15.5. (15.5 p. - neteko galios nuo 2012 10 26 pagal LR EM įsakymą 2012 10 23 Nr. 1-207) 15.6. atestuoti ir jų energetikos darbuotojo kvalifikacijos atestate yra nurodytos suteiktos teisės. (15.6 p. - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) 15.7. (15.7 p. - neteko galios nuo 2012 10 26 pagal LR EM įsakymą 2012 10 23 Nr. 1-207) 16. Nauji priimti į darbą asmenys, kol neatestuoti pagal toje darbovietėje užimamas pareigas, gali dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose tik prižiūrimi atestuoto elektrotechnikos darbuotojo. Šiuo atveju priimti į darbą asmenys vadinami stažuotojais. 17. Elektrotechnikos darbuotojai instruktuojami, atestuojami ir jų kvalifikacija tobulinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2011, Nr. 160-7576) ir kitais teisės aktais. (17 p. - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) 18. Valstybės tarnautojai ar kiti darbuotojų saugos ir sveikatos srities specialistai, kontroliuojantys elektros saugos reikalavimus, privalo turėti AK apsaugos nuo elektros kategoriją. III. ELEKTROTECHNIKOS DARBUOTOJŲ FUNKCIJOS, TEISĖS IR PAREIGOS 19. Elektrotechnikos darbuotojai organizuoja ir vykdo elektros įrenginių techninę priežiūrą, remonto, montavimo, derinimo ir bandymo darbus, vykdo juose perjungimus bei atlieka jiems priskirtų įrenginių operatyvinį valdymą. Elektrotechnikos darbuotojai, organizuodami ir vykdydami darbus elektros įrenginiuose, pagal atliekamas funkcijas yra skirstomi taip: 19.1. darbdavio įgaliotas asmuo (ne elektros energetinėms įmonėms nebūtinai elektrotechnikos darbuotojas); 19.2. asmuo, atsakingas už vartotojo elektros ūkį; 19.3. asmuo, turintis teisę asmeniškai apžiūrėti elektros įrenginius; 19.4. operatyvinis, operatyvinis remonto darbuotojas; 19.5. remonto darbuotojas; 19.6. darbų vadovas; 19.7. darbų vykdytojas; 19.8. prižiūrintysis; 19.9. brigados narys; 19.10. stažuotojas. 20. Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo užtikrina darbuotojų saugą ir sveikatą organizuojant bei vykdant darbus jo nuosavybėje esančiuose arba jo valdomuose (nuomojamuose, koncesijos būdu, pagal įgaliojimą) elektros įrenginiuose, vadovaudamasis įmonės dokumentais, skirdamas toms funkcijoms atlikti tinkamai apmokytus reikiamos kvalifikacijos elektrotechnikos darbuotojus. Nesant reikiamos kvalifikacijos elektrotechnikos darbuotojų, gali būti sudaromos sutartys su įmonėmis, turinčiomis Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė energetikos inspekcija) išduotą atitinkamų elektros įrenginių eksploatavimo atestatą. 21. Vartotojo elektros įrenginių eksploatavimui privalo būti skiriamas asmuo, atsakingas už elektros ūkį. Jei elektros įrenginių leista naudoti galia viršija 100 kW arba yra aukštosios įtampos įrenginių, šis asmuo turi turėti AK. Kitais atvejais atsakingas už elektros ūkį gali būti VK darbuotojas, turintis ne trumpesnį kaip 1 metų darbo su elektros įrenginiais stažą. Elektros energetikos įmonėse toks asmuo skiriamas atsakingas tik už pagalbinių statinių (dirbtuvių, sandėlių, administracinių pastatų ir pan.) elektros įrenginius. 22. Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo skiria asmenį, atsakingą už elektros ūkį. Įmonės, įstaigos, bendrijos, ūkininkai, kurie neturi savo kvalifikuoto darbuotojo, galinčio būti atsakingu už elektros ūkį, gali sudaryti sutartis su įmonėmis, turinčiomis Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą atitinkamų elektros įrenginių eksploatavimo atestatą. Tokiu atveju asmenį, atsakingą už elektros ūkį, skiria įrenginius eksploatuojanti įmonė. Asmuo, atsakingas už elektros ūkį, vykdydamas elektros įrenginių eksploatavimą, privalo užtikrinti patikimą elektros įrenginių veikimą pagal Taisyklių, EĮĮT ir TET reikalavimus, darbuotojų saugą ir sveikatą. 23. Jei turimų žemosios įtampos elektros įrenginių leista naudoti galia yra ne didesnė kaip 30 kW arba esant vienfaziam elektros įvadui, skirti asmenį, atsakingą už elektros ūkį, nebūtina. 24. Neoperatyviniai darbuotojai, turintys teisę asmeniškai apžiūrėti aukštosios įtampos elektros įrenginius, privalo turėti ne žemesnę kaip VK, o žemosios įtampos – PK. 25. Darbų vadovais skiriami elektrotechnikos darbuotojai, gerai išmanantys eksploatuojamų elektros įrenginių įrengimo, eksploatacijos, darbuotojų saugos ir sveikatos taisykles ir instrukcijas, eksploatuojamų įrenginių schemas, konstrukcijas ir kitus ypatumus, taip pat pagal vykdomų darbų apimtis mokantys užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. 26. Darbų vadovas organizuoja elektros įrenginių eksploatavimo darbus. Jis turi teisę duoti nurodymus ir pavedimus darbams elektros įrenginiuose, turėti asmeninius elektros įrenginių raktus ir asmeniškai atlikti elektros įrenginių apžiūras. Darbų vadovas gali atlikti darbų vykdytojo, prižiūrinčiojo arba brigados nario funkcijas. Darbų vadovas atsako už nurodyme ar pavedime nustatytų organizacinių ir techninių priemonių tinkamumą bei pakankamumą saugiam darbui atlikti, už atsakingų asmenų ir brigados narių paskyrimą, reikiamą jų kvalifikaciją ir brigados kiekybinę sudėtį. Už juridinių asmenų, dirbančių nuosavybės ar patikėjimo teise nepriklausančiuose elektros įrenginiuose, atsakingų asmenų ir brigados narių paskyrimą, reikiamą jų kvalifikaciją ir brigados kiekybinę sudėtį atsako įmonių vadovai ir jų įgalioti asmenys, pateikę darbuotojų sąrašus (darbų paraiškas) užsakovui. Dirbant pagal nurodymus ar pavedimus, darbų vadovas instruktuoja darbų vykdytoją, prižiūrintįjį. Šį instruktavimą darbų vadovas įformina nurodymų registravimo ir pavedimų įforminimo žurnale (toliau – įforminimo žurnalas) (Taisyklių 10 priedas). (26 p. 2 pastraipa - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) 27. Žemosios įtampos elektros įrenginiuose darbų vadovo funkcijas gali atlikti ne žemesnės kaip VK elektrotechnikos darbuotojas. Aukštosios įtampos elektros įrenginiuose darbų vadovo funkcijas gali atlikti tik AK elektrotechnikos darbuotojas. 28. Darbų vadovų, darbų vykdytojų, prižiūrinčiųjų, brigados narių teises ir pareigas nustato Taisyklės. Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo gali detalizuoti darbų vadovų, darbų vykdytojų, prižiūrinčiųjų, brigados narių teises ir pareigas. (28 p. - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) 29. Darbų vykdytojais skiriami elektrotechnikos darbuotojai, gerai išmanantys eksploatuojamų elektros įrenginių įrengimo, eksploatavimo, darbuotojų saugos ir sveikatos taisykles bei instrukcijas, eksploatuojamų įrenginių schemas, konstrukcijas ir kitus ypatumus. Darbų vykdytojas turi mokėti užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, būti ne žemesnės kaip VK. 30. Darbų vykdytojai atlieka šias funkcijas: 30.1. organizuoja darbų pagal darbų vadovo nurodymus ar pavedimus vykdymą; 30.2. ruošia darbo vietą ir leidžia dirbti; 30.3. priima darbo vietą ir gauna leidimą dirbti, jei darbo vietą ruošė kiti; 30.4. vadovauja brigados nariams, dirbantiems pagal nurodymus ar pavedimus; 30.5. turintys operatyvinio remonto darbuotojo teises atlieka operatyvinius perjungimus. 31. Prieš leisdamas brigadai dirbti, darbų vykdytojas privalo įsitikinti, kad darbo vieta paruošta tinkamai, ir instruktuoti pagal nurodymą dirbančius brigados narius. 32. Darbų vykdytojas atsakingas už: 32.1. tinkamą priemonių, išvardytų nurodyme ar pavedime, įvykdymą; 32.2. tinkamą ir pakankamą darbo vietos paruošimą ir jos sutvarkymą baigus darbus; 32.3. leidimo brigadai dirbti tinkamumą, jo įforminimą, tikslinio instruktažo kokybę; 32.4. brigados narių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymą, darbo įrankių ir priemonių tvarkingumą, darbo vietose uždėtų įžemiklių, aptvarų, iškabintų ženklų išsaugojimą iki darbo pabaigos. 33. Darbų vykdytojui darbų vadovo nurodymai yra privalomi, jei jie neprieštarauja Taisyklių ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimams. Darbų vykdytojas, pastebėjęs darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės ir kitų norminių aktų pažeidimus, privalo nutraukti darbus ir apie tai informuoti darbų vadovą. Jam draudžiama palikti darbo vietoje dirbančią brigadą be priežiūros. 34. Prižiūrintysis – tai elektrotechnikos darbuotojas, paskirtas prižiūrėti elektros įrenginiuose arba jų apsaugos zonose dirbančius ne elektrotechnikos darbuotojus arba žemosios įtampos įrenginiuose, esančiuose aukštos įtampos įrenginių patalpose ar teritorijoje, dirbančius elektrotechnikos darbuotojus, turinčius teisę dirbti tik žemosios įtampos įrenginiuose. (34 p. - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) 35. Prižiūrinčiojo funkcijos nustatomos tokios pat kaip ir darbų vykdytojo, tačiau: 35.1. prižiūrint dirbančiuosius, prižiūrinčiajam draudžiama dirbti kokį nors darbą; 35.2. draudžiama nors ir trumpam laikui palikti darbuotojus be priežiūros; 35.3. prižiūrintysis atsako tik už prižiūrimų darbuotojų apsaugą nuo priartėjimo prie įtampą turinčių srovinių dalių arčiau negu taisyklių 3 ir 4 prieduose nurodytais atstumais; 35.4. prižiūrinčiojo paskyrimas įforminamas nurodymu. 36. Prižiūrintysis turi būti ne žemesnės kaip VK. 37. Brigados nariais skiriami atitinkamą teorinį parengimą ir praktinių įgūdžių turintys elektrotechnikos darbuotojai. Jie turi išmanyti darbuotojų saugos ir sveikatos taisykles bei instrukcijas ir kitus reikalavimus pagal vykdomų darbų apimtis. Brigados nariai privalo vykdyti visus darbų vykdytojo arba prižiūrinčiojo nurodymus, jei jie neprieštarauja Taisyklių ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimams. Brigados nariai, pastebėję darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus arba negalintys užtikrinti saugos darbe reikalavimų, privalo nutraukti darbus ir apie tai informuoti darbų vykdytoją. (37 p. - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) 38. Stažuotojas – tai darbdavio ar jo įgalioto asmens paskirtas asmuo, gilinantis profesines žinias, jų taikymą darbe, iki bus atestuotas ir jam bus leista savarankiškai dirbti su elektros įrenginiais. Stažuotojas dirba prižiūrimas paskirto kvalifikuoto VK arba AK darbuotojo. IV. APSAUGOS NUO ELEKTROS POVEIKIO PRIEMONĖS IR BŪDAI 39. Organizuojant ir vykdant darbus elektros įrenginiuose, žmogaus apsaugai nuo elektros srovės, statinės elektros, elektromagnetinių laukų ir elektros lanko poveikio turi būti vykdomos organizacinės bei techninės priemonės. 40. Techninėms priemonėms priskiriami techniniai veiksmai, užtikrinantys darbo vietose darbuotojų saugą ir sveikatą (apsaugantys dirbančiuosius nuo prisilietimo prie įtampą turinčių dalių atjungimai, atjungtų srovinių dalių įžeminimai, ženklų iškabinimas ir darbo vietos aptvėrimas, kad darbuotojai nepriartėtų neleistinais atstumais prie įtampą turinčių dalių ir pašaliniai žmonės nepatektų į vykdomų darbų zoną, izoliuotų įrankių ir priemonių naudojimas bei apsauga nuo elektros lauko) priklausomai nuo darbų kategorijos. 41. Darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti taikomi šie apsaugos nuo elektros poveikio būdai: 41.1. apsauginių priemonių naudojimas; 41.2. pažemintos įtampos naudojimas. Pažeminti įtampą leidžiama tik tam tikslui skirtais transformatoriais ar kitais įtaisais, bet draudžiama tam tikslui naudoti autotransformatorius; 41.3. skiriamųjų transformatorių, kurių antrinė apvija elektriškai atskirta nuo pirminės apvijos, naudojimas; 41.4. įrenginių su dviguba arba sustiprinta izoliacija naudojimas; 41.5. įrenginiams nustatytų vardinių parametrų neviršijimas; 41.6. garsinės ir regimosios signalizacijos naudojimas; 41.7. skirtuminės srovės apsaugos greitai veikiančių komutacinių aparatų naudojimas; 41.8. signalinių spalvų, apsaugos nuo elektros ženklų naudojimas; 41.9. potencialų suvienodinimas; 41.10. įtampos išjungimas, įrenginio atjungimas ir įtampos nebuvimo patikrinimas; 41.11. ekranuojančių komplektų naudojimas; 41.12. elektros įrenginių srovei laidžių korpusų įžeminimas arba įnulinimas. 42. Leidžiami ir kiti apsaugos nuo elektros poveikio būdai, kurie nustatyti ir leidžiami Lietuvos standartų, tarptautinių IEC (Tarptautinė elektrotechnikos komisija), CENELEC (Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas) standartų arba atitinkantys kitus Lietuvos Respublikoje galiojančius darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus. 43. Apsauginių priemonių reikalavimai pateikti Taisyklių 3–7 prieduose. V. ORGANIZACINĖS PRIEMONĖS 44. Darbuotojų saugą ir sveikatą užtikrinančios organizacinės priemonės yra: 44.1. asmenų, atsakingų už darbuotojų darbų saugą, paskyrimas vadovaujantis įmonės dokumentais; 44.2. už saugų darbų vykdymą atsakingų asmenų parinkimas ir paskyrimas; 44.3. darbų įforminimas nurodymu, pavedimu ar techninės priežiūros tvarka; 44.4. darbų organizavimas pagal sudaromas sutartis su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis; 44.5. leidimas vykdyti technines priemones, ruošti darbo vietą ir leisti dirbti; (44.5 p. - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) 44.6. leidimas dirbti; 44.7. elektros įrenginiuose vykdomų neelektrotechninių darbų priežiūra; 44.8. perkėlimas į kitą darbo vietą; 44.9. darbo pertraukos bei darbo baigimo įforminimas. 45. Veikiančiuose elektros įrenginiuose gali būti dirbama: 45.1. pagal darbų vadovo nurodymą; 45.2. pagal darbų vadovo pavedimą; 45.3. techninės priežiūros tvarka. 46. Darbdavys arba jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į vietines sąlygas ir kriterijus, sudaro darbų, atliekamų pagal nurodymus ir pavedimus, sąrašus. 47. Vykdant darbus pagal sudaromas sutartis, darbų saugos atsakomybės ribos tarp susitariančių šalių nustatomos atitinkamose sutartyse. I. DARBŲ VYKDYMAS PAGAL NURODYMUS 48. Nurodymas – tai rašytinė darbų vadovo užduotis saugioms darbo sąlygoms užtikrinti, vykdant nurodytos apimties darbus, kurioje nustatoma darbo vieta, darbo pradžios ir pabaigos laikas ir saugaus atlikimo sąlygos, brigados sudėtis ir už darbuotojų saugą ir sveikatą atsakingi asmenys. Jis išduodamas dviem nustatytos formos blanko egzemplioriais (9 priedas). Ši forma įmonės technikos vadovo sprendimu gali būti išplėsta, papildyta lentelėmis, tekstais ir keliamais reikalavimais, nemažinančiais darbuotojų saugumo. Perduodant nurodymą ryšių priemonėmis, vieną nurodymo blanką užpildo išduodantis asmuo, kitą – jį priimantis, arba išduotas nurodymas siunčiamas faksu ar elektroniniu paštu. 49. Darbų, atliekamų pagal nurodymus, sąrašai sudaromi vadovaujantis šiais kriterijais: 49.1. I kategorijos darbai, išskyrus darbus, atliekamus valdymo, automatikos, ryšių įrenginiuose bei antrinėse relinės apsaugos ir elektros energijos apskaitos grandinėse, elektros instaliacijoje, kai aukštosios įtampos įrenginiai yra už nuolatinių aptvarų arba toliau, nei nurodyta 3 ir 4 prieduose; 49.2. II kategorijos darbai aukštosios įtampos elektros įrenginiuose ir darbai sužieduotame žemosios įtampos tinkle, išskyrus darbus, kuriuos vykdo budintys operatyviniai darbuotojai; (49.2 p. - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) 49.3. darbai sprogioje aplinkoje; 49.4. darbai, kurių saugai užtikrinti paskiriamas prižiūrintysis; (49.4 p. - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) 49.5. bandymai paaukštinta įtampa ne stacionariose laboratorijose; 49.6. darbai žemosios įtampos dvigrandėse oro linijose arba jei jose yra sankirtų su veikiančiomis oro linijomis, arba jos yra indukuotos įtampos zonoje. 50. Išduoti nurodymą, įskaitant jo pratęsimą, leidžiama ne ilgesniam kaip 30 kalendorinių parų laikui. Įforminus darbų baigimą, nurodymas saugomas 30 kalendorinių parų. 51. Pagal nurodymą turi dirbti ne mažiau kaip du darbuotojai, t. y. ne žemesnės kaip VK darbų vykdytojas ir PK brigados narys arba ne žemesnės kaip VK prižiūrintysis ir brigados narys. (51 p. - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) 52. Pakeisti brigados sudėtį gali tik darbuotojai, išdavę nurodymą, arba juos pakeitę asmenys, turintys teisę duoti nurodymus dėl darbo tuose elektros įrenginiuose. Pakeitimą įformina darbų vykdytojas darbų vadovo leidimu. Darbuotojui, įtrauktam į brigados sudėtį, leidžiama pradėti dirbti tik prieš darbų pradžią pasirašytinai išklausius tikslinį instruktavimą. 53. Nurodymas laikomas galiojančiu, kai antroje nurodymo lentelėje įforminamas leidimas ruošti darbo vietą ir leisti dirbti pagal šį nurodymą. 54. Nurodymas nustoja galioti: 54.1. kai pasibaigia galiojimo laikas; 54.2. kai pasikeičia darbų vykdymo sąlygos, išskyrus derinimo darbus, kai į valdymo grandines reikia įjungti įtampą, jungtuvą pripildyti oro; 54.3. kai pakeičiamas darbų vykdytojas; 54.4. kai, nebaigus visų nurodyme išvardytų darbų, į įrenginį būtina įjungti įtampą; 54.5. laikui, kuriam darbus sustabdo darbuotojų saugą ir sveikatą kontroliuojantys asmenys. 55. Brigadai leidžiama duoti vieną nurodymą vykdyti paeiliui vieno tipo darbus keliose transformatorinėse, skirstymo punktuose, transformatorių pastotėse (objektuose) ar viename objekte keliuose prijunginiuose bei oro ir oro kabelių linijose, jei visos darbo vietos iki darbo pradžios yra paruoštos, o nurodymo skiltyje „Darbo vietos paruoštos. Liko įjungta įtampa“ iškart nurodomi visų darbo vietų elektros įrenginiai ir jų dalys, kuriuose lieka įjungta įtampa. Dirbant su perėjimais iš vienos darbo vietos į kitą toje pačioje oro linijoje, kai ji atjungta ir įžeminta atjungimo vietose, brigadai leidžiama perkelti iš vienos darbo vietos į kitą kilnojamuosius įžemiklius. Apie įžemiklių uždėjimą ir nuėmimą kiekvienoje darbo vietoje turi būti įrašyta nurodymo eilutėje „Kiti reikalavimai“. Perėjimai iš vienos darbo vietos į kitą turi būti įforminami nurodymo 4 lentelėje ir tik visiškai užbaigus darbus visose darbo vietose leidžiama įjungti įtampą. Darbų vykdytojui galima išrašyti kelis skirtingus nurodymus, bet darbai tuo pačiu metu gali būti vykdomi tik pagal vieną nurodymą. 56. Leidimus vykdyti technines priemones, ruošti darbo vietą ir leisti dirbti pagal pavedimus bei nurodymus operatyvinių darbuotojų valdomuose ar tvarkomuose elektros įrenginiuose duoda operatyviniai darbuotojai, visuose kituose elektros įrenginiuose – darbų vadovas, išdavęs pavedimą ar nurodymą, arba kitas darbdavio įgaliotas asmuo. Elektros įrenginiuose, kuriuose yra budintys vietiniai operatyviniai darbuotojai, leidimus vykdyti technines priemones, ruošti darbo vietą ir leisti dirbti duoda vietiniai operatyviniai darbuotojai, gavę operatyvinio darbuotojo, kuris valdo ar tvarko tuos įrenginius, leidimą. (56 p. - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) II. NURODYMO PILDYMO NUOSTATOS 57. Visi nurodyme atlikti įrašai privalo būti aiškūs, be pataisymų, neužpildytos eilutės perbrauktos. 58. Nurodymų numeraciją ir pildymo tvarką nustato darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. 59. Nustatant tvarką, reikia vadovautis nuostata, kad eilutėje „Pavedama“ nurodoma konkreti užduotis ir tiksli darbo vieta arba ruožas – prijunginiai, KL ir OL ruožai ir t. t., įrašomas tikslus įrenginio dispečerinis pavadinimas, darbo vietos ribos, OL atramų, tarp kurių bus vykdomi darbai, numeriai. 60. Eilutėje „Kiti reikalavimai“ nurodoma: 60.1. atskiros operacijos ar darbo vietos, kurias turi stebėti darbų vadovas; 60.2. leidimas darbo metu laikinai atjungti stacionarius ar nuimti kilnojamus įžemiklius; 60.3. darbo kėlimo kranais vadovo vardas, pavardė, pažymėjimo numeris; 60.4. pavojingų darbų ir darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovai; 60.5. nurodomi darbo vietoje esantys neatjungti aukštesnės kaip 50 V kintamosios arba 75 V nuolatinės įtampos įvairios paskirties laidai, trosai ir t. t.; 60.6. jei remontui atjungtas OL ruožas lieka indukuotos įtampos zonoje, nustatomos ir nurodomos priemonės saugai užtikrinti; 60.7. bandymo paaukštinta įtampa atlikimas bei vadovo skyrimas bandymams, jei įrenginiuose remonto ir bandymo darbai atliekami pagal tą patį nurodymą; 60.8. leidimas įjungti įrenginį baigus darbus; 60.9. leidimas, derinant ar reguliuojant komutacinį aparatą, į operatyvinės srovės ir pavaros galios grandines įjungti įtampą ar jungtuvą pripildyti oro; 60.10. darbų organizavimas ir darbuotojų apsauga, viršijus leistinus elektromagnetinio lauko dydžius. (60.10 p. - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) 61. Gali būti nustatomos ir kitos priemonės saugai užtikrinti, kurias gali skirti darbų vadovas. 62. Eilutėje „Darbo vietos paruoštos. Liko įjungta įtampa“ nurodomi arčiausiai prie darbo vietos esantys įrenginiai arba jų dalys, linijų ruožai, kuriuose liko įjungta įtampa. 63. Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo gali parengti papildomas nurodymų pildymo nuostatas. III. DARBŲ VYKDYMAS PAGAL PAVEDIMUS 64. Pavedimas – tai rašytinė darbų vadovo užduotis darbui ir būtinoms darbuotojų saugos ir sveikatos priemonėms užtikrinti, atliekant darbus vienoje darbo vietoje ir ne ilgiau kaip vieną dieną. 65. Darbų, atliekamų pagal pavedimus, sąrašai sudaromi vadovaujantis šiais kriterijais: 65.1. trumpalaikiai ir nedidelės apimties II kategorijos darbai, neišvardyti darbų, atliekamų pagal nurodymus, sąraše, išskyrus darbus, kuriuos vykdo operatyviniai budintys darbuotojai; (65.1 p. - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) 65.2. I kategorijos darbai, atliekami relinės apsaugos ir automatikos (toliau vadinama – RAA), valdymo, ryšių ir apskaitos įrenginių grandinėse, kai aukštosios įtampos srovinės dalys yra už nuolatinių aptvarų arba toliau, nei nurodyta 3 ir 4 prieduose; 65.3. planiniai darbai transformatorinėse, skirstymo punktuose, transformatorių pastotėse su sąlyga, kad teritorijoje, transformatorių pastotės patalpoje nėra įtampos, išskyrus savų reikmių, apšvietimo, valdymo automatikos, signalizacijos ir RAA grandines, ir viengrandėse žemosios įtampos oro linijose, jei darbo ruože nėra sankirtų su veikiančiomis oro linijomis ir nėra indukuotos įtampos; 65.4. aukštosios įtampos įrenginių izoliacijos varžos matavimas megometru. 66. Dirbant pagal pavedimą, būtina įvykdyti visas darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti reikalingas technines priemones. Techninės priemonės turi būti atliekamos pagal darbų vadovo, davusio pavedimą, užduotį. Pagal pavedimą darbus turi vykdyti ne mažiau kaip du elektrotechnikos darbuotojai, vienas iš jų darbų vykdytojas turi būti ne žemesnės kaip VK. Elektros energijos apskaitos, matavimų, automatikos ir RA bei ryšių įrenginiuose gali dirbti vienas tuos įrenginius prižiūrintis VK darbuotojas, turintis teisę būti darbų vykdytoju su sąlyga, kad uždarų skirstomųjų aukštosios įtampos įrenginių srovinės dalys turi būti už nuolatinių aptvarų, o dirbant atvirose skirstyklose, neturi būti galimybės atsitiktinai priartėti prie aukštosios įtampos srovinių dalių arčiau, kaip nurodyta 3 priede. IV. NURODYMŲ IR PAVEDIMŲ APSKAITOS TVARKA 67. Nurodymai ir pavedimai registruojami įforminimo žurnale (Taisyklių 10 priedas), išskyrus operatyvinio darbuotojo išrašomus nurodymus ir pavedimus. Įforminimo žurnalas gali būti pildomas ir kompiuterinėse laikmenose įmonės vadovo nustatyta tvarka. Operatyvinio darbuotojo (budinčio dispečerio) išrašomi nurodymai ir pavedimai registruojami operatyviniame žurnale. 68. Operatyvinių darbuotojų valdomuose elektros įrenginiuose darbų, atliekamų išjungus įtampą ir vykdomų pagal nurodymus, pavedimus ir techninės priežiūros tvarką, pradžią ir pabaigą registruoja operatyviniai darbuotojai operatyviniuose žurnaluose. Darbai kituose elektros įrenginiuose ir darbai neišjungus įtampos atliekami pagal nurodymus ir pavedimus, darbų vadovo registruojami įforminimo žurnale. Įmonės darbams savo elektros įrenginiuose gali nustatyti kitą darbų, kurie vykdomi pagal nurodymus, pavedimus ir techninės priežiūros tvarką, registravimo tvarką. (67, 68 p. - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) 69. Įforminimo žurnalą pildo nurodymus ar pavedimus išduodantis darbų vadovas, išskyrus budintį dispečerį. V. DARBŲ VYKDYMAS TECHNINĖS PRIEŽIŪROS TVARKA 70. Darbai, vykdomi techninės priežiūros tvarka, – tai darbai, kurie nenurodyti darbų, vykdomų pagal nurodymus ir pavedimus, sąrašuose. 71. Darbus techninės priežiūros tvarka gali atlikti vienas elektrotechnikos darbuotojas. Darbus, kurie yra aukščiau kaip 1,3 m nuo perdenginio arba žemės paviršiaus, vykdo ne mažiau kaip du darbuotojai, kurių vienas turi būti elektrotechnikos darbuotojas. (71 p. - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) VI. TECHNINĖS PRIEMONĖS 72. Vykdant darbus veikiančiuose elektros įrenginiuose pagal nurodymus ir pavedimus, techninės priemonės, susijusios su įrenginių atjungimu ir įžeminimu, būtinos darbuotojų saugiam darbui užtikrinti, nustatomos duodant nurodymą arba pavedimą. Vykdant darbus techninės priežiūros tvarka, techninės priemonės, būtinos darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, nustatomos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose. Kitos techninės priemonės gali būti nustatytos darbų vykdymo technologinėje dokumentacijoje arba darbuotojo nuožiūra. 73. Techninės priemonės darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti parenkamos ir nustatomos atsižvelgiant į darbų, vykdomų veikiančiuose elektros įrenginiuose, kategorijas. I. PIRMA KATEGORIJA. DARBAI, VYKDOMI ANT ĮTAMPĄ TURINČIŲ DALIŲ ARBA ARTI JŲ 74. Prie pirmos kategorijos darbų priskiriami tokie darbai, kai rankomis ar kitomis kūno dalimis, įrankiais arba darbo priemonėmis liečiamos įtampą turinčios dalys arba priartėjama prie įtampą turinčių dalių arčiau, nei nurodyta 3 ir 4 prieduose. 75. Prieš vykdant darbus ant arba arti įtampą turinčių dalių turi būti įvykdytos šios techninės priemonės: 75.1. žemosios įtampos elektros įrenginiuose, kai dirbantysis izoliuotais įrankiais, apsauginėmis priemonėmis izoliuotas tik nuo įtampą turinčių srovinių dalių: 75.1.1. jei galima, atjungiama įtampa iš visų gretimų elektros įrenginių arba jų dalių. Nesant galimybės atjungti, šios dalys uždengiamos izoliaciniais atitinkamos įtampos apdangalais; 75.1.2. darbo vietos ribose paliekamos neuždengtos tik tos įtampą turinčios dalys, kuriose bus dirbama. Šios dalys gali būti tik priešais dirbantįjį arba išimtiniais atvejais iš priekio ir iš vieno šono; 75.1.3. naudojamų darbo priemonių ir įrankių neizoliuotos dalies matmenys negali būti lygūs ar didesni už atstumą tarp dalių su skirtingu potencialu (tarp skirtingų polių ar fazių srovinių dalių, tarp srovinės dalies ir įžemintų dalių); 75.1.4. dirbantysis turi naudoti veido apsaugos priemones; 75.1.5. remontuojamų srovinių dalių šuntavimas atliekamas specialia įranga; 75.2. aukštosios įtampos elektros įrenginiuose, kai laikantis saugių atstumų dirbantysis izoliuojančiomis priemonėmis izoliuotas nuo įtampą turinčių srovinių dalių: 75.2.1. dirbant naudojamos tik gamintojo nurodytu būdu patikrintos šiam tikslui skirtos izoliuojančios priemonės; 75.2.2. dirbantysis naudodamasis izoliuojančiomis priemonėmis privalo naudoti papildomas apsaugines priemones (dielektrines pirštines) ir veido apsaugos priemones; 75.3. kai dirbantysis izoliuotas nuo žemės ir įžemintų dalių: 75.3.1. dirbantysis turi būti saugiais atstumais izoliuotas nuo žemės ir įžemintų ar įnulintų konstrukcijų; 75.3.2. darbo metu turi būti užtikrinta, kad dirbantieji nepriartėtų arčiau negu saugūs atstumai prie greta esančių skirtingą potencialą turinčių srovinių dalių; 75.3.3. prieš pradedant dirbti iš izoliuojančio įrenginio aikštelės, priartėjus prie įtampą turinčių dalių, prieš tai būtina suvienodinti aikštelės, ekranuojančio kostiumo ir įtampą turinčių dalių potencialą sujungiant juos šiam tikslui skirta jungtimi; 75.3.4. dirbant iš izoliuojančio įrenginio aikštelės, turinčios laido potencialą, liesti girliandų izoliatorius ir armatūrą, turinčius skirtingą negu laidas potencialą, perduoti ir paimti įrankius ir įtaisus iš darbuotojų, esančių ne aikštelėje, draudžiama; 75.3.5. sujungti remontuojamos fazės elementus, turinčius skirtingus potencialus (pvz., laidus ir girliandas), arba juos atjungti reikia naudojant akių ir veido apsaugos priemones ir mūvint dielektrines pirštines; 75.3.6. dirbant 330 kV ir aukštesnės įtampos elektros įrenginiuose būtina naudoti ekranuojančius kostiumus, apsaugančius nuo elektromagnetinio lauko poveikio. (75 p. - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) 76. Dirbant arti įtampą turinčių dalių, darbo metu turi būti užtikrinta, kad dirbantieji neprisiliestų prie greta esančių įtampą turinčių dalių. 77. Atliekant matavimus, naudojamos matavimo lazdos, matavimo replės ir kiti šiam tikslui skirti prietaisai. (77 p. - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) 78. Draudžiama priartėti arčiau kaip 1 m prie apsaugos nuo perkūnijos troso. Draudžiama dirbti linijoje, turinčioje įtampą, nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis (esant rūkui, lyjant, sningant, tamsiu paros metu, pučiant stipriam vėjui). Sprendimą, ar galima dirbti šiame punkte nurodytomis sąlygomis, priima darbų vykdytojas. II. ANTRA KATEGORIJA. DARBAI, VYKDOMI ATJUNGUS ĮRENGINĮ 79. Prie antros kategorijos darbų priskiriami darbai išjungtuose elektros įrenginiuose, kai dirbantysis kūno dalimis, įrankiais ar darbo priemonėmis nepriartėja prie įtampą turinčių dalių arčiau nei 3 ir 4 prieduose nurodytais atstumais. 80. Prieš pradedant dirbti atjungus įtampą, turi būti įvykdytos žemiau nurodytos techninės priemonės tokia tvarka: (80 p. - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) 80.1. išjungti įtampą; 80.2. atjungti įrenginį. Nesant techninės galimybės atjungti įrenginį, galima apsiriboti įtampos išjungimu; 80.3. imtis priemonių išvengti savaiminio arba klaidingo komutacinių aparatų įsijungimo; 80.4. iškabinti ženklus, draudžiančius įjungti įtampą; 80.5. patikrinti, ar nėra įtampos; 80.6. nustatyta tvarka įžeminti ir iškabinti ženklus „ĮŽEMINTA”; (80.6 p. - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) 80.7. paruošti darbo vietą (įvykdyti Taisyklių 93 punkte nurodytas priemones). 81. Draudžiantis įjungti įtampą ženklas „Nejungti! Įrenginiuose dirbama“ kabinamas ant elektros aparatų, kuriais įtampa išjungiama ar atjungiama, pavarų rankenų arba elektros aparatų valdymo elementų. 82. Įtampa patikrinama specialiai tam skirtais išbandytais ir patikrintais įtampos indikatoriais. 83. Išbandytas indikatorius – tai toks indikatorius, kuris yra išbandytas gamintojo nustatyta tvarka ir nepasibaigęs bandymo galiojimo ar naudojimosi juo terminas. 84. Patikrintu laikomas toks indikatorius, kurio veikimas prieš tikrinant juo įtampos nebuvimą atjungtame įrenginyje buvo patikrintas specialiu prietaisu ar gamintojo nurodytu būdu arba elektros įrenginiuose, turinčiuose įtampą. 85. Naudojantis įtampos indikatoriumi, būtina vykdyti jo gamintojo instrukcijoje nurodytas saugos priemones. 86. Kitomis priemonėmis ir būdais tikrinant įtampos nebuvimą atjungtuose elektros įrenginiuose, reikia vadovautis atjungiamo įrenginio gamintojo nurodytais būdais. 87. Įrenginio įžeminimu laikomas atjungtų fazių srovinių dalių sujungimas elektros grandine su įžeminimo įrenginiu. 88. Elektros įrenginio srovinės dalys įžeminamos įžemikliais, trumpikliais arba specialiai tam skirtais stacionariai įrengtais įtaisais. 89. Kilnojamuoju įžemikliu įžeminama jo antgalį prijungus prie įžeminimo įrenginio, kitą jo galą (galus) specialiomis izoliacinėmis lazdomis tuoj pat, patikrinus įtampos nebuvimą, prijungus prie įžeminamo įrenginio srovinių dalių. Įžemiklis nuimamas atvirkščia tvarka. Aukštosios įtampos įrenginiai kilnojamaisiais įžemikliais su specialiomis izoliacinėmis lazdomis įžeminami mūvint dielektrinėmis pirštinėmis. Tai atlieka du asmenys – vienas VK, kitas PK, o nuima vienas VK asmuo. Žemosios įtampos įrenginiuose kilnojamuosius įžemiklius su specialiomis izoliacinėmis lazdomis uždeda ir nuima vienas VK asmuo. Jeigu oro linijose ar atvirose skirstyklose įžeminama stacionariais įžeminimo peiliais, tai tikrinti įtampos nebuvimo nebūtina. Jungiant komutacinių aparatų rankinio valdymo pavaras, būtina mūvėti dielektrines pirštines. 90. Prijungimu prie „žemės“ laikomas kilnojamojo įžemiklio vieno galo prijungimas prie elektros įrenginių įžeminimui skirtų vietų arba kitų įžemintų konstrukcijų ar įtaisų. 91. Ženklas „ĮŽEMINTA“ kabinamas elektros įrenginiuose ant įjungtų stacionarių įžemiklių pavarų rankenų (išskyrus kai įžeminimo peiliai įjungiami nuotoliniu būdu). 92. Kitomis priemonėmis ir būdais (išskyrus kaip nurodyta 88–91 punktuose) įžeminti atjungtus elektros įrenginius draudžiama. 93. Darbo vietai paruošti taikomos šios priemonės: 93.1. patikrinimas, ar nėra įtampos; 93.2. įžeminimas nustatyta tvarka; 93.3. darbo vietos aptvėrimas; 93.4. darbo vietos ribų ir kitų pavojingų zonų paženklinimas apsaugos nuo elektros įspėjamaisiais ženklais „STOK! ĮTAMPA“; 93.5. atstumų tarp dirbančiųjų ir įtampą turinčių dalių, kurie nurodyti Taisyklių 3 ir 4 prieduose, užtikrinimas; 93.6. dirbant žemosios įtampos įrenginiuose, kai neįmanoma uždėti kilnojamųjų įžemiklių, būtina iš visų darbo vietospusių, iš kur gali atsirasti įtampa, uždėti izoliuojančius antdėklus, skydus, širmas (intarpus) arba pavaras, elektros spintas, kameras, aparatų gaubtus ir pan., užrakinti specialiais užraktais arba atjungti elektros įrenginį maitinančius laidus (šynas); 93.7. darbo vietos paženklinimas leidžiamaisiais ženklais; 93.8. be šių priemonių, darbo vietos riboms ir pavojingoms zonoms pažymėti gali būti naudojamos ir kitos darbų saugos norminių aktų nustatytos priemonės. Šiuo atveju jos nepakeičia Taisyklėse nustatytų ženklų. Kitos vizualinės informacijos priemonės taikomos tik kaip papildančios pagrindines. (93 p. - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) 94. Dirbant relinės apsaugos, automatikos, valdymo, savų reikmių ir elektros matavimų grandinėse, administracinių, buitinių, gamybinių, gyvenamųjų patalpų, ūkinių pastatų bei sandėlių vidaus elektros įrenginiuose, kur nėra galimybės įžeminti ar tai atlikti pavojinga, leidžiama dirbti neįžeminus, o tik įvykdžius šias priemones: 94.1. atjungti įrenginį iš visų pusių, iš kur gali būti įjungta įtampa. Atjungiama komutaciniu aparatu, turinčiu matomą nutraukimą. Jei yra saugikliai, tai juos reikia išimti (išsukti). Kai komutacinis aparatas neturi matomo nutraukimo, reikia nuo komutacinio aparato atjungti remontuojamą elektros įrenginį maitinančius laidus (šynas) ir juos izoliuoti arba aparatą išjungti ir, nesant galimybės techninėmis priemonėmis užkirsti kelią klaidingam įjungimui, pastatyti instruktuotą asmenį, kuris neleistų įrenginio įjungti; 94.2. būtina įvykdyti priemones, neleidžiančias atsitiktinai įjungti įtampos į darbo vietą (užrakinti komutacinių aparatų pavaras, užrakinti spintas ar patalpas, kuriose yra komutaciniai aparatai, atjungti komutacinių aparatų valdymo ir jėgos grandines, komutacinių aparatų kontaktus atskirti izoliaciniu įtarpu ar gaubtu ir pan.). Atjungimo vietose iškabinti ženklą „NEJUNGTI! ĮRENGINIUOSE DIRBAMA“; 94.3. darbo vietoje patikrinti, ar nėra įtampos ant srovinių dalių. III. TREČIA KATEGORIJA. DARBAI, VYKDOMI NEIŠJUNGUS ĮTAMPOS, TOLI NUO ĮTAMPĄ TURINČIŲ DALIŲ 95. Prie trečios kategorijos darbų priskiriami darbai šalia neišjungtų elektros įrenginių, kurių metu kūno dalimis, įrankiais ar darbo priemonėmis nepriartėjama prie įtampą turinčių dalių arčiau nei 3 ir 4 prieduose nurodytais atstumais. 96. Vykdant darbus žemosios įtampos elektros įrenginiuose gali būti naudojamos šios techninės priemonės: 96.1. izoliuojamieji skydai; 96.2. izoliuojamosios širmos; 96.3. aptvarai. 97. Vykdant darbus aukštosios įtampos elektros įrenginiuose gali būti naudojami tik aptvarai. 98. Vykdant darbus, nesusijusius su oro linijos eksploatavimu, neišjungus oro linijoje įtampos ir esant pavojui jį atliekantiems asmenims nukentėti nuo elektros srovės ar elektromagnetinio lauko, būtina elektrotechnikos darbuotojų priežiūra. Dirbant būtina vadovautis šiuos darbus reglamentuojančių darbų saugos, kitų norminių aktų ir liniją eksploatuojančios organizacijos nustatytais reikalavimais. 99. Vykdant remonto darbus oro linijų apsaugos zonose ar transformatorių pastočių teritorijose (išskyrus tuos atvejus, kai darbai vykdomi atitvertoje nuo veikiančių elektros įrenginių teritorijoje ir nėra galimybės su mechanizmais priartėti prie įtampą turinčių srovinių dalių arčiau kaip Taisyklių 4 priede nurodyti leistini atstumai) su kėlimo kranais ir savaeigiais keltuvais žmonėms kelti, mechanizmų operatorius privalo turėti PK, darbus leidžiama vykdyti tik pagal nurodymą. (98, 99 p. - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) 100. Dirbant šiose zonose mašinomis ir mechanizmais, leidžiama prie įtampą turinčių srovinių dalių priartėti atstumais, ne mažesniais, kaip nurodyta 4 priede. 101. Dirbant šiose zonose neišjungus įtampos, mašinų ir mechanizmų ant pneumatinių ratų srovei laidūs korpusai turi būti įžeminti tiems įrenginiams reikalingo skerspjūvio įžemikliu. IV. DARBO VIETOS, KUR BUVO TAIKYTOS TECHNINĖS PRIEMONĖS, SUTVARKYMAS 102. Užbaigus darbą, darbo vieta sutvarkoma tokia tvarka: 102.1. išvedami darbuotojai (brigada); 102.2. darbų užbaigimas įforminamas nurodymo (9 priedas) 4 lentelėje (jei buvo dirbta pagal nurodymą); 102.3. nuimami laikini aptvarai ir apsauginiai gaubtai; 102.4. nuimami darbo vietos ir pavojingų zonų ribų aptvarai; 102.5. nuo elektros įrenginio srovinių dalių atjungiami kilnojamojo įžemiklio galai; 102.6. nuo „žemės“ atjungiamas kilnojamojo įžemiklio galas; 102.7. nukabinami ženklai „ĮŽEMINTA“. (102.7 p. - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) 103. Sutvarkius darbo vietą, nustatyta tvarka įforminamas visiškas darbų užbaigimas ir, prieš atliekant įjungimo operaciją, nuimamas ženklas „NEJUNGTI! ĮRENGINIUOSE DIRBAMA“. Ženklus „Nejungti! Įrenginiuose dirbama“ leidžiama nukabinti tik asmeniui, kurio pavardė įrašyta ženklo lentelėje, arba jį pakeitusiam asmeniui. V. ĮRENGINIO ĮJUNGIMAS (skirsnio pavadinimas - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) 104. Atjungtą elektros įrenginį leidžiama įjungti, kai darbo vieta sutvarkyta pagal 102 punkto reikalavimus. 105. Įjungti leidžia budintysis, kuriam yra priskirti valdyti elektros įrenginiai, arba išdavęs nurodymą asmuo, įrenginio įjungimą įrašęs nurodymo skiltyje „Kiti nurodymai“. VII. ATSKIRŲ ELEKTROS ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪRA I. PASTOTĖS, TRANSFORMATORINĖS, SKIRSTYKLOS IR KOMUTACINIAI APARATAI 106. Dirbant transformatorių pastočių, skirstyklų ir transformatorinių elektros įrenginiuose, darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti būtina prijungti įžemiklius ant atjungto (išjungto) darbams elektros įrenginio visų fazių iš visų pusių, iš kur gali būti įjungta įtampa, išskyrus atjungtas skirstomąsias šynas, kurias pakanka įžeminti vienoje vietoje. Jeigu prijungti įžemikliai nuo srovinių dalių, ant kurių dirbama, yra atskirti atjungtais jungtuvais, skyrikliais, skirtuvais, galios skyrikliais, išimtais saugikliais, demontuotomis šynomis arba laidais, tai papildomą kilnojamąjį įžemiklį darbo vietoje prie srovinių dalių būtina prijungti tik tuomet, kai šiose dalyse gali atsirasti indukuota įtampa. Šiuo atveju uždėtas kilnojamasis ir papildomas įžemiklis turi būti matomas iš darbo vietos. 107. Prieš leidžiant dirbti komutaciniuose aparatuose, valdomuose nuotoliniu būdu, būtina: (107 p. - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) 107.1. atjungti visas turinčias įtampą grandines (valdymo, signalizacijos, elektros apšildymo, pavaros maitinimo ir kt.); 107.2. svoriu valdomose pavarose svorį nuleisti, o spyruoklinėse – spyruoklę atpalaiduoti; 107.3. uždaryti ir užrakinti jungtuvų bakų arba pneumatinių pavarų vamzdynų ventilius ir išleisti esantį orą. Išleidimo kamščiai, ventiliai paliekami atidaryti; 107.4. ant distancinio valdymo raktų pakabinti ženklus „NEJUNGTI! ĮRENGINIUOSE DIRBAMA“ ir ant uždarytų ventilių – „NEATIDARYTI! ĮRENGINIUOSE DIRBAMA“. 108. Jei remonto metu žmonėms reikia būti oro rinktuvuose (resiveriuose), prieš leidžiant dirbti, būtina: 108.1. uždaryti visų oro vamzdynų, kuriais paduodamas oras, ventilius, juos užrakinti, ant ventilių pakabinti ženklus „NEATIDARYTI! ĮRENGINIUOSE DIRBAMA“; 108.2. iš rinktuvų, kuriuose yra suspaustas oras, išleisti orą, palikti atidarytą kamštį ar išleidimo ventilį; 108.3. atjungti nuo oro rinktuvo oro padavimo vamzdyną ir įrengti akles. Išleidimo kamščius arba ventilius uždaryti leidžiama tik tada, kai bus užsukti visi varžtai ir veržlės, tvirtinančios landos dangtį. 109. Tikrinti orinį jungtuvą, kuriame yra darbo slėgis, leidžiama tik atliekant bandymų ir derinimo darbus. Pasikelti ant atjungto orinio jungtuvo su oru užpildytu atskyrikliu, jei jame yra darbo slėgis, draudžiama. 110. Prieš pasikeliant ant orinio jungtuvo atlikti bandymo ir derinimo darbus, būtina: 110.1. atjungti valdymo grandines; 110.2. užblokuoti vietinio valdymo mygtuką ir paleidimo vožtuvus (pvz., atjungti oro vamzdelius, užrakinti spintas ir pan.) arba paskirti instruktuotą brigados narį, kuris leistų operuoti jungtuvu tik darbų vykdytojo nurodytam darbuotojui; 110.3. nutraukti visus darbus valdymo ir paskirstymo spintose. 111. Draudžiama žmonėms būti prie orinio jungtuvo jį atjungiant ir įjungiant tikrinimo, derinimo ir bandymo metu. 112. Dirbant komplektinėse skirstyklose ant ištraukto vežimėlio, kameros užuolaidos, kur lieka įtampa, esant galimybei turi būti užrakintos ir ant jų būtinai pakabintas ženklas „STOK! ĮTAMPA“. 113. Dirbant ant nueinančių nuo komplektinių skirstyklų oro ar kabelių linijų, matomam nutraukimui užtikrinti būtina: 113.1. išjungti jungtuvą; 113.2. ištraukti jungtuvą į remonto ar bandymo padėtį; 113.3. užuolaidas arba dureles, jei yra galimybė, užrakinti ir pakabinti ant jų ženklą „NEJUNGTI! ĮRENGINIUOSE DIRBAMA“; 113.4. kai įžeminimo peiliai sublokuoti su jungtuvo vežimėliu, įjungus įžeminimo peilius, leidžiama vežimėlį pastatyti į kontrolinę padėtį. 114. Išimti bei įstatyti saugiklius reikia išjungus įtampą. Prijunginiuose, kurių schemoje prieš saugiklius nėra komutacinių aparatų, leidžiama išimti bei įstatyti saugiklius esant įtampai, tačiau kai nėra apkrovos. Įtampos matavimo transformatorių saugiklius ir žemosios įtampos kamštinius saugiklius išimti bei įstatyti leidžiama, esant įtampai bei apkrovai. Leidžiama žemosios įtampos įrenginiuose keisti saugiklius esant įtampai ir apkrovai, kai keičiamiems saugikliams naudojamas šuntavimas ir specialūs izoliaciniai gaubtai. 115. Išimant bei įstatant saugiklius, jei yra įtampa, būtina naudotis: 115.1. aukštosios įtampos įrenginiuose – izoliuojančiomis replėmis (lazda), galvos, akių, veido, rankų apsaugos priemonėmis (šalmu, veido skydeliu, dielektrinėmis pirštinėmis); 115.2. žemosios įtampos elektros įrenginiuose – izoliuojančiomis replėmis ar kitais prietaisais saugikliams keisti. Reikia papildomai naudoti galvos, akių, veido, rankų apsaugos priemones (šalmą, veido skydelį, dielektrines pirštines). 116. Elektros įrenginiai nuolatos turi būti užrakinti. Elektros įrenginių raktai turi būti budinčių ar kitų darbuotojų apskaitoje. Tvarką nustato asmuo, atsakingas už įmonės elektros ūkį. 117. Kompresoriai ir slėginiai indai eksploatuojami pagal sudarytas ir patvirtintas darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, sudarytas remiantis šiomis taisyklėmis, kitais norminiais aktais. 118. Visais atvejais, kada transformatorių pastotę, skirstyklą ar transformatorinę aptarnauja kelių įmonių darbuotojai, darbus atlikti ir įrenginiams operatyviai prižiūrėti tarp darbdavių turi būti pasirašyti elektrotechnikos darbuotojų tarpusavio santykių nuostatai. II. ORO LINIJOS 119. Darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti dirbant oro linijose, būtina OL atjungti (išjungti) ir įžeminti atjungimo vietose, iš kurių gali būti įjungta įtampa (įskaitant galimybę įjungti įtampą dėl atbulinės transformacijos), arba įžeminama tarp atjungimo (išjungimo) vietos ir darbo vietos. Kilnojamieji įžemikliai atjungimo (išjungimo) vietose turi būti prijungti prie įžeminimo įrenginio. 120. Darbo vietose papildomai oro linijos turi būti įžeminamos taip: 120.1. dirbant oro linijoje, kuri turi vieną maitinimą ir nėra sankirtų su kitomis, turinčiomis įtampą, oro linijomis, ir joje nėra indukuotos įtampos, pakanka nuo maitinimo pusės liniją įžeminti ne toliau kaip už 3 km. Kai darbo vietoje vizualiai matomas įžemiklis – papildomai įžeminti darbo vietos nebūtina; (120.1 p. - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) 120.2. dirbant oro linijoje, kuri turi du ir daugiau maitinimų, darbo vietą reikia įžeminti iš visų pusių nustačius, kad atstumas darbo vietoje tarp įžemiklių būtų ne didesnis kaip 3 km. Kai darbo vietoje matomas įžemiklis, esantis atjungimo vietoje, tai iš tos pusės papildomai įžeminti darbo vietos nebūtina; 120.3. dirbant oro linijų sankirtoje, turi būti įžeminta prie sankirtos; 120.4. dirbant oro linijų ir atvirų skirstyklų šynų sankirtoje, turi būti įžeminta toje vietoje (atramoje), kur vykdomi darbai. Jei sankirtoje atrišami ar keičiami laidai, trosai, jų izoliatoriai ir armatūra, išdėstyti žemiau laidų, turinčių įtampą, tai reikia įžeminti iš abiejų sankirtos pusių. Per keičiamus laidus ar trosus iš abiejų sankirtos pusių turi būti permestos virvės iš izoliacinės medžiagos, kurių galai pritvirtinami prie inkarų ar konstrukcijų. Jei šie darbai atliekami viršutinėje susikirtimo linijoje, apačioje esanti linija turi būti atjungta ir įžeminta iš abiejų susikirtimo pusių arba darbai turi būti vykdomi pagal specialų darbdavio arba jo įgalioto asmens patvirtintą darbų organizavimo projektą; 120.5. kai darbo metu laidą reikia nukirpti arba jis buvo nutrūkęs, tai OL reikia įžeminti iš abiejų nutraukimo pusių, o jeigu linijoje dar yra indukuota įtampa, būtina abu įžemiklius sujungti tarp savęs potencialui išlyginti; 120.6. dirbant tik vienoje atramoje, jeigu nenutraukiamas laidų vientisumas, pakanka įžeminti tik toje atramoje, kur dirbama, arba gretimoje atramoje nepriklausomai nuo to, kiek maitinimo šaltinių turi linija; 120.7. 110 kV ir aukštesnės įtampos OL darbo vietoje nebūtina įžeminti visus laidus, o pakanka įžeminti vieną laidą, su kuriuo dirbama, jeigu iki kitų laidų išlaikomi 3 priede nurodyti atstumai, o atjungimo vietose įžemintos visos fazės; 120.8. kai oro linija yra indukuotos įtampos zonoje, tai įžemikliai turi būti uždėti kiekvienoje darbo vietoje (atramoje), kur dirbama, taip pat turi būti įžeminti naudojami mechanizmai, kranai ir žmonių kėlimo bokšteliai, kurių krepšius potencialams išlyginti dar reikia sujungti su kilnojamuoju įžemikliu tokio skerspjūvio kaip įžemiklio, kuriuo įžeminti oro linijos laidai; 120.9. kai OL indukuota įtampa yra didesnė kaip 50 V, tai dirbti galima tik įžeminus darbo vietoje. Šiuo atveju atjungimų vietose įžeminti draudžiama. 121. Matuojant atramų įžeminimo varžą, atjungti ir prijungti apsaugos nuo perkūnijų troso įžeminimo laidininką reikia prieš tai įžeminus trosą, o varžtinius gnybtus, jungiančius įžeminimo laidininką su atramos įžeminimo kontūru, atjungti ir prijungti galima tik įžeminus įžeminimo laidininką. 122. Atliekant oro linijos apžiūrą, lipti į atramą arba ant konstrukcijų draudžiama. 123. Lipti į atramą ir dirbti joje leidžiama tik įsitikinus, kad atrama pakankamai tvirta ir ant atramos nėra konstrukcijų, trukdančių į ją saugiai įlipti. Lipant į gelžbetonio atramą, reikia iš karto prisitvirtinti kūno saugos diržo (apraišų) lynu prie stiebo. Palipus 20–30 cm į atramą išbandyti lipynes, saugos diržą ir lyną, fiksavimo mechanizmus ir įsitikinus, kad šios priemonės tvarkingos, lipti aukštyn į darbo poziciją. Kai lipimo metu reikia perkelti padėties fiksavimo lyną per atramoje sumontuotas metalo konstrukcijas, ramsčio konstrukciją, traversas ar kitus kliuvinius, reikia naudotis dviem lynais prieš tai prisitvirtinus kitu lynu. Atramoje dirbantis darbuotojas turi būti prisitvirtinęs prie atramos kritimą stabdančia priemone (apraišais). Dirbant savaeigiais žmonėms kelti keltuvais reikia prie jo prisitvirtinti apraišų lynu ir dėvėti apsauginį šalmą. Kai į atramą lipti nagėmis ar liptuvais yra pavojinga (atrama nepakankamai tvirta, trukdo ant atramos sumontuotos konstrukcijos ir pan.), reikia sutvirtinti atramą arba naudoti žmonių kėlimo mechanizmą. (123 p. - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) 124. Lipant į metalines atramas ar pastočių portalus, kuriuose atstumas tarp skersinių yra ne didesnis kaip 0,6 m ir kampas ne didesnis kaip 30 laipsnių arba yra įrengti laipteliai, reikia laikytis tokių saugos priemonių: 124.1. lipti į atramą ar portalą iš tos pusės, iš kurios pučia vėjas; 124.2. naudoti apraišus su dviem stropais, kad lipant būtų galima nuolat prisitvirtinti vienu iš stropų; 124.3. naudoti metalo konstrukcijomis neslystančią avalynę ir pirštines; 124.4. lipant nesinešti įrangos ir įrankių (vėliau juos pasikelti į darbo vietą virve); 124.5. nepradėti darbų, kol į atramą ar portalą neįlipo visi darbuotojai, kurie atramoje ar portale vykdys darbus; 124.6. nelipti į apledėjusias atramas ar portalus. Pasikelti į metalines atramas ar portalus, kuriuose atstumai tarp skersinių didesni kaip 0,6 m ar kampas didesnis kaip 30 laipsnių ir jei jose neįrengti laipteliai, būtina naudoti savaeigį keltuvą žmonėms kelti. 125. Daugiagrandėse oro linijose, kuriose grandys išdėstytos horizontaliai, atjungus vieną grandį, dirbti leidžiama tik šios grandies pusėje. Pereiti ant traversų, laikančių turinčias įtampą grandis, draudžiama. 126. Dirbti atjungtoje daugiagrandės oro linijos grandyje, kurioje grandys išdėstytos vertikaliai, galima tik tada, kai ši grandis yra žemiau įtampą turinčių grandžių. Lipti į atramą galima tik atjungtos grandies pusėje. Keisti ir reguliuoti laidus atjungtoje grandyje draudžiama. 127. Daugiagrandėse 35 kV ir aukštesnės įtampos oro linijose, dirbant atjungus įtampą vienoje grandyje, turinčių įtampą grandžių pusėje ant atramos stiebo 2–3 m aukštyje turi būti pakabintos raudonos vėliavėlės. 128. Dirbant atramose, turi būti išlaikomi 3 ir 4 prieduose nurodyti atstumai nuo dirbančiųjų ir mechanizmų iki turinčių įtampą laidų. Jeigu nurodytų atstumų išlaikyti negalima, tai tokie laidai turi būti atjungti ir įžeminti. 129. Kampinėse atramose su smaiginiais izoliatoriais lipti ir dirbti reikia išorinėje kampo pusėje. 130. Žemosios įtampos oro linijose tempti ir keisti laidus, pakabintus ant bendrų atramų kartu su kitomis oro linijomis, būtina atjungus visas oro linijas ir įžeminus darbo vietoje arba iš darbo ruožo dviejų pusių. 131. Atramos, kurios darbo metu gali turėti vienpusį tempimą, kuriam jos nėra apskaičiuotos, prieš darbų pradžią turi būti sutvirtintos. 132. Atramų griovimo ir statymo būdus, jų tvirtinimo būtinumą ir būdus nustato darbų vadovas, vadovaudamasis technologinėmis kortomis, projektine dokumentacija, DSSI ir kitais norminiais aktais. 133. Dirbant ant palaikančios ar tempiančios girliandos, apraišo stropas turi būti užkabintas už traversos. Jeigu stropo ilgis nepakankamas, reikia naudoti kritimo stabdytuvą su ištraukiamuoju lynu (apsauginį ritinėlį). 134. Keliant (arba nuleidžiant) laidus, trosus, izoliatorius, draudžiama būti ant traversos ar ant stiebo po tomis traversomis, į kurias keliamas krovinys. 135. Prieš pradedant darbus ant girliandų su matavimo lazda, būtina vizualiai patikrinti pakabinamų izoliatorių tvarkingumą ir ar yra visi kaiščiai ir užraktai armatūroje. 136. Draudžiama priartėti arčiau kaip 8 m prie nutrūkusio laido ar įžemėjusios atramos (portalo) oro linijose bei atvirose skirstyklose ir arčiau kaip 4 m – uždarose skirstyklose. 137. Dirbant zonose, kuriose oro linijos susikerta su transporto magistralėmis (geležinkeliai, laivybinės upės, kanalai), jei reikia laikinai sulaikyti transporto eismą, darbų vadovas privalo į darbo vietą iškviesti transporto magistralės atstovą. Šis atstovas privalo būtinam laikui sustabdyti transportą arba perspėti brigadą apie artėjantį transportą. Praleidžiant transporto priemones, laidai turi būti pakelti į saugų aukštį. 138. Dirbant zonose, kuriose oro linijos susikerta ar suartėja su plentais ir keliais, jeigu gali būti trukdomas transporto eismas, būtina gauti kelių policijos leidimą. 139. Valant ar platinant oro linijų trasas, kai yra pavojus, kad kertamos šakos ar medžiai gali priartėti prie laidų arčiau kaip 4 priede nurodytais leistinais atstumais, darbus vykdyti pagal pavedimą ar nurodymą arba atjungti oro liniją ir išduoti leidimą dirbti oro linijos apsaugos zonoje. Duodantysis pavedimą ar nurodymą turi nustatyti priemones, kad šakos ar medžiai nepriartėtų prie laidų arčiau kaip 4 priede nurodytais leistinais atstumais. 140. Artėjant perkūnijai, turi būti nutraukti visi darbai oro linijose, atvirose skirstyklose ir uždarose skirstyklose ant oro linijų išvadų bei linijų skyriklių. 141. Sunkiai pereinamoje vietovėje arba nepalankiomis oro sąlygomis oro liniją turi apžiūrėti du PK darbuotojai. Kitais atvejais apžiūrėti gali vienas PK. Apžiūrint liniją, reikia vengti eiti po laidais. 142. Darbuotojai, ieškantieji gedimo oro linijoje, turi turėti įspėjamuosius ženklus ir, esant pavojui aplinkiniams, pavojingą zoną aptverti ir pažymėti ženklais. III. KABELIŲ LINIJOS 143. Darbuotojų, dirbančių kabelių linijose, saugai ir sveikatai užtikrinti būtina kabelį atjungti (išjungti), elektriškai iškrauti ir įžeminti atjungimo (išjungimo) vietose iš visų pusių, iš kur gali būti įjungta įtampa. Kabelius, išeinančius (pereinančius) į oro linijas, reikia papildomai įžeminti iš oro linijos pusės, nes jose dėl įvairių priežasčių gali atsirasti įtampa. 144. Kasant kabelių trasose, negalima naudoti kylinių kūjų ir kitų smūginių mašinų arčiau kaip 5 m iki kabelių. Žiemą, atšildant gruntą, šilumos šaltinis negali priartėti prie kabelių arčiau kaip 15 cm. 145. Žemės kasimo darbai turi būti atliekami laikantis Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 (Žin., 2001, Nr. 3-74), reikalavimų. 146. Duobės ir tranšėjos turi būti aptvertos, pakabinti įspėjamieji ženklai. Atkasti kabeliai ir jų movos turi būti įtvirtinti, apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų ir pažymėti įspėjamaisiais ženklais. 147. Prieš leidžiant dirbti kabelių linijoje, būtina įsitikinti, kad kabelis tikrai atjungtas, ir tada darbo vietoje jį pradurti arba nukirpti specialiu įtaisu. Durti kabelį turi du darbuotojai, iš kurių vienas turi būti ne žemesnės kaip VK, o antras – PK. Prieš leidžiant dirbti orinėje kabelių linijoje, atjungtas darbams kabelis nustatomas, patikrinus įtampos indikatoriumi įtampos nebuvimą kabelinių atšakų prijungimo vietose arba darbo vietoje – specialiu įtampos indikatoriumi. Esant linijoje įrengtiems specialiems įžeminimo prijungimo kontaktams, reikia uždėti kilnojamąjį įžemiklį arba trumpiklį. 148. Esant būtinumui, perkloti neatjungtus kabelius leidžiama laikantis ypatingų saugos reikalavimų: 148.1. perklojamame kabelyje esančios movos turi būti patikimai įtvirtintos; 148.2. dirbti reikia mūvint dielektrines pirštines. Apsaugai nuo mechaninių pažeidimų ant dielektrinių pirštinių reikia užsimauti brezentines pirštines. IV. ELEKTROSTATINIAI FILTRAI 149. Liesti elektros filtro srovines dalis leidžiama jas atjungus (išjungus) nuo įtampos ir pašalinus elektrostatinį krūvį įžeminant. 150. Elektrostatinio filtro darbo metu visos jo landos turi būti uždarytos ir užrakintos. Raktai saugomi įmonėje nustatyta tvarka. 151. Veikiant elektrostatiniam filtrui, draudžiama vykdyti darbus jo įžeminimo schemoje. Šie darbai leidžiami tik visiškai atjungus (išjungus) įtampą nuo elektrostatinio filtro. 152. Elektros filtro sekcijos, kuriose bus dirbama, turi būti išvėdintos ir iš bunkerių pašalinti pelenai. Temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 50°C. 153. Visi remonto darbai elektros schemoje atliekami pagal nurodymus. Kiti elektros filtrų aptarnavimo darbai atliekami pagal gamintojo ar įmonės parengtas ir patvirtintas instrukcijas. V. SUVIRINIMAS ELEKTRA 154. Atlikti elektrinio suvirinimo darbus leidžiama atestuotiems PK specialiai apmokytiems ir atestuotiems, turintiems pažymėjimus, asmenims. 155. Elektrinio suvirinimo įrenginius, išskyrus jungiamus komutaciniais aparatais arba kištukiniais sujungimais, prijungti ir atjungti turi VK darbuotojai. 156. Šuliniuose ir kitose uždarose ir sunkiai prieinamose ertmėse elektrinio suvirinimo darbus privalo atlikti suvirintojas, stebimas dviejų asmenų, vieno iš kurių kvalifikacija turi būti ne žemesnė kaip VK. Stebėtojai turi būti išorėje ir kontroliuoti atliekamų suvirinimo darbų saugumą. Suvirintojas privalo užsisegti apraišus su prie jų pritvirtinta virve, kurios kitą galą turi laikyti vienas iš stebėtojų. 157. Elektrinio suvirinimo įrenginio korpusas turi būti įžemintas. Naudoti elektros tiekimo kabelio apsauginį laidininką suvirinimo transformatoriui įžeminti draudžiama. 158. Vienfaziam elektriniam suvirinimo transformatoriui maitinti turi būti naudojamas trigyslis lankstus kabelis, kurio trečioji – apsauginio laidininko (PE) gysla tiesiogiai prijungiama prie suvirinimo transformatoriaus korpuso ir maitinimo punkto įžeminimo šynos (gnybto). Trifazis suvirinimo transformatorius turi būti maitinamas kabeliu, kurio viena gysla (PE) panaudojama jo korpusui įžeminti. Maitinimo punkto įžeminimo šyna turi būti sujungta su linijos PE laidu, o nesant jo – su specialiai įrengtu įžemintuvu. 159. Suvirinimo įrenginiai įžeminami prieš tai, kai yra prijungiami prie elektros tinklo. Draudžiama naudotis savadarbiais elektrinio suvirinimo įrenginiais. 160. Atliekant suvirinimo elektra darbus talpyklų viduje, darbo vieta turi būti apšviečiama atitinkamais šviestuvais, pastatytais talpos išorėje, arba kilnojamaisiais 12 V įtampos šviestuvais. Transformatorius, maitinantis kilnojamąjį šviestuvą, turi būti įrengtas talpyklos išorėje. Kilnojamąjį šviestuvą jungti per autotransformatorių draudžiama. VI. AUTONOMINĖS ELEKTROS STOTYS IR ELEKTRIFIKUOTI ĮRANKIAI BEI MECHANIZMAI 161. Eksploatuojant autonomines elektros stotis (mobiliąsias arba stacionariai įrengtas rezervinio maitinimo elektros stotis), būtina užtikrinti, kad nebūtų įjungta jų įtampa į elektros tinklą. Autonominių elektros stočių prijungimo prie vartotojo elektros tinklo grandinėse turi būti įrengti specialūs komutaciniai ir apsaugos elektriniai aparatai, neleidžiantys jų įjungti į vartotojo tinklą, neatjungus nuo tinklo operatoriaus elektros tinklo. Prijungiant autonomines elektros stotis prie vartotojo elektros tinklo, prieš tai komutaciniais aparatais vartotojo tinklą reikia atjungti nuo tinklo operatoriaus elektros tinklo. Kad būtų išvengta klaidingų mobiliųjų elektros stočių prijungimų prie tinklo operatoriaus elektros tinklo, rekomenduojama įrengti įjungimo nuo operatoriaus elektros tinklo kontrolės automatiką. Autonominių elektros stočių prijungimas prie elektros tinklo, atjungimas nuo jo bei priežiūra turi būti vykdoma laikantis gamintojų instrukcijų. Eksploatuojamas autonomines elektros stotis prijungti ir atjungti bei prižiūrėti turi ne žemesnės kaip VK darbuotojai. 162. Naudojant kilnojamuosius elektrifikuotus mechanizmus, jų prijungimą prie elektros tinklo, jei jų prijungimas atliekamas ne komutaciniais aparatais arba kištukiniais sujungimais, gali atlikti VK darbuotojai. 163. Darbuotojai, vykdantys darbus su elektrifikuotais mechanizmais, turi būti apmokyti saugiai dirbti su jais ir instruktuoti. 164. Kilnojamųjų elektrifikuotų įrankių ir mechanizmų įžeminimas turi būti vykdomas atsižvelgiant į gamintojo pateiktus naudojimo dokumentus ir įrankių bei mechanizmų klasę. 165. 0 ir 0I klasės rankines mašinas ir įrankius naudoti nerekomenduojama. Su 0 ir 0I elektros izoliacijos klasės rankinėmis elektros mašinomis ir įrankiais pavojingose ir labai pavojingose patalpose bei lauke dirbti draudžiama. VIII. JURIDINIŲ IR FIZINIŲ ASMENŲ DARBŲ VYKDYMO TVARKA ELEKTROS ĮRENGINIUOSE, KURIE JIEMS NEPRIKLAUSO NUOSAVYBĖS AR PATIKĖJIMO TEISE 166. Asmenys, planuojantys dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose, kurie jiems nepriklauso nuosavybės ar patikėjimo teise, privalo elektros įrenginių savininkui arba asmeniui, kuriam priklauso elektros įrenginiai, pateikti prašymą dėl leidimo dirbti ne savo elektros įrenginiuose, pridedant Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą atestatą, suteikiantį teisę vykdyti šiuos darbus, ir vadovaujančių elektrotechnikos darbuotojų (t. y. darbuotojai, kuriems įmonės vadovo suteikta teisė pateikti darbų paraiškas, pasirašyti darbuotojų saugos ir atsakomybės ribų aktus, išduoti nurodymus, taip pat operatyviniai ir operatyviniai remonto darbuotojai ir darbų vadovai) sąrašą, kuriame nurodyta darbuotojų kvalifikacinė kategorija ir jų teisės. Nepateikus tokio dokumento ir sąrašo elektros įrenginių savininkui arba asmeniui, kuriam priklauso elektros įrenginiai, leisti dirbti kitos įmonės darbuotojams arba pavieniams asmenims draudžiama. Leidimas dirbti įforminamas įrenginių savininko tvarkomuoju dokumentu. Asmenys, planuojantys dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose, kurie jiems nepriklauso nuosavybės ar patikėjimo teise, privalo elektros įrenginių savininkui arba asmeniui, kuriam priklauso elektros įrenginiai, pateikti ir kitus reikalaujamus dokumentus, patvirtinančius jų elektrotechnikos darbuotojų kvalifikaciją 167. Juridiniai asmenys, sudarę rangos sutartį ir turintys Taisyklių 166 punkte nurodytą leidimą, prieš pradėdami dirbti užsakovo elektros įrenginiuose pateikia darbuotojų sąrašą (darbų paraišką), kur nurodo darbuotojų (įskaitant subrangovus), dirbsiančių šiame objekte, vardus, pavardes, pareigas, funkcijas, apsaugos nuo elektros kategorijas ir privalo surašyti darbuotojų saugos ir sveikatos tarpusavio atsakomybės ribų aktus (sudaryti sutartis), kuriuose turi būti nustatyta darbų organizavimo ir vykdymo tvarka, atsakomybė, rangovo ir užsakovo darbuotojų santykiai, nustatoma komandiruotų darbuotojų instruktavimo tvarka. Rangovai, dirbdami užsakovo objektuose, yra atsakingi už savo subrangovų darbuotojų, dirbsiančių šiuose objektuose, tinkamą parengimą ir saugos reikalavimų laikymąsi. (166, 167 p. - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) 168. Juridiniams ir fiziniams asmenims dirbant elektros įrenginiuose, kurie jiems nepriklauso, Taisyklių ir kitų darbų saugos norminių aktų nuostatų vykdymas yra privalomas. 169. Du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus vienoje įmonėje, įmonės padalinyje ar darbo vietoje, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata. Darbdaviai, siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, koordinuoja savo veiksmus ir informuoja vienas kitą bei darbuotojus apie darbe galimus pavojus ir profesinę riziką. IX. OPERATYVINĖ PRIEŽIŪRA 170. Elektros įrenginius operatyviai prižiūrėti gali operatyviniai (budintys) darbuotojai (toliau vadinama – operatyviniai darbuotojai) arba operatyviniai remonto darbuotojai, kuriems darbdavio ar jo įgalioto asmens yra priskirti tie įrenginiai. 171. Be pagrindinių operatyvinės priežiūros darbų, esant būtinumui, operatyviniams darbuotojams gali būti pavesta atlikti eksploatavimo, avarinius remonto darbus arba priežiūrėti tuos darbus atliekančius remonto darbuotojus. 172. Vartotojų elektros įrenginiuose operatyvinės priežiūros struktūrą ir tvarką nustato darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. 173. Vykdyti elektros įrenginių operatyvinę priežiūrą gali darbuotojai, gerai išmanantys prižiūrimų įrenginių schemas, įrenginių išdėstymą ir paskirtį, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas ir parengti pagal darbuotojų lavinimo bei atestavimo norminius aktus. Operatyvinio darbuotojo teises energetinėse įmonėse bei įmonėse, turinčiose atestatus eksploatuoti elektros įrenginius pas vartotojus, suteikia darbdavys arba tvarkomuoju dokumentu jo įgaliotas asmuo. 174. Elektros įrenginių operatyvinę priežiūrą atliekantys darbuotojai, išskyrus operatyvines brigadas, privalo turėti visų aptarnaujamų veikiančių elektros įrenginių schemas. Veikiančių elektros įrenginių schemos gali būti saugomos kompiuterinėse laikmenose. Visi pakeitimai elektros įrenginiuose turi būti nedelsiant pažymimi schemose. Operatyvinės brigados operatyvinius veiksmus vykdo pagal įrašomas operatyvines komandas, naudojantis ant elektros įrenginių esančiais, schemas atitinkančiais, operatyviniais užrašais. (174 p. - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) 175. Operatyviniai darbuotojai, asmeniškai prižiūrintys elektros įrenginius, arba pamainos vyresnieji privalo būti ne žemesnės kaip VK. Kiti operatyviniai darbuotojai gali būti PK. 176. Sudėtinguosius perjungimus (išskyrus avarinius atvejus) vykdo du operatyviniai darbuotojai, iš kurių vienas turi būti ne žemesnės kaip VK, o antras gali būti PK. Paprastuosius ir sudėtinguosius perjungimus avarijų atvejais gali atlikti vienas ne žemesnės kaip VK operatyvinis darbuotojas. Kai pamainoje (vienoje darbo vietoje) budi du operatyviniai darbuotojai, sudėtingus perjungimus vykdo dviese. Paprastieji perjungimai – perjungimai, vykdomi viename prijunginyje, perjungimai žemosios įtampos tinkle, pavienės operacijos pirminiais komutaciniais aparatais ar RAA terpėmis, raktais, blokais ir pan. Paprastuosius perjungimus leidžiama vykdyti vienam VK operatyvines ar operatyvines remontines teises turinčiam darbuotojui. (176 p. 2 pastraipa - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) Sudėtingieji perjungimai – tai renkamų šynų sistemų ar sekcijų, transformatorių išjungimas ir įjungimas, (išskyrus 10/0,4 kV transformatorius) jungtuvų pakeitimas apeinamaisiais ar tarpšyniniais jungtuvais, perjungimai schemose, kuriose vienam prijunginiui yra daugiau kaip vienas jungtuvas. Įvertinęs vietos sąlygas įmonės techninis vadovas šią tvarką gali pakeisti vadovaudamasis įmonėje nustatyta tvarka. 177. Atsižvelgiant į esamą elektros įrenginių operatyvinio aptarnavimo struktūrą, į konkretaus darbuotojo kvalifikacinius sugebėjimus, energetikos įmonėse sudėtinguosius perjungimus gali vykdyti vienas ne žemesnės kaip VK operatyvinis darbuotojas. Kilnojamuosius įžemiklius aukštosios įtampos elektros įrenginiuose uždėti privalo du darbuotojai – vienas VK, kitas PK, žemosios įtampos elektros įrenginiuose – vienas VK darbuotojas. Nuimti kilnojamuosius įžemiklius leidžiama vienam VK darbuotojui. (177 p. - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) 178. Sudėtinguosius perjungimus, atliekamus automatizuota dispečerinio valdymo sistema (ADVS), gali vykdyti vienas VK operatyvinis darbuotojas. 179. Jei perjungimus vykdo operatyviniai remonto darbuotojai, tai perjungimus aukštosios įtampos įrenginiuose turi vykdyti du asmenys: vienas – ne žemesnės kaip VK, kitas gali būti PK. 180. Vykdant perjungimus aukštosios įtampos įrenginiuose su rankine pavara, privaloma mūvėti dielektrines pirštines. 181. Elektros įrenginių teritorijos, patalpos, narveliai, skydai, spintos, rinklės, komutacinių aparatų pavaros, prie kurių yra galimybė prieiti pašaliniams asmenims, privalo būti nuolat užrakinti, išskyrus atvejus, kai narveliuose, skyduose, spintose ar rinklėse vykdomi darbai. Kol darbo vieta neparuošta, į teritoriją, patalpą ir pan. gali įeiti tik asmenys, ruošiantys darbo vietą. 182. Elektros įrenginiuose dirbant rangovų organizacijoms, operatyvinius perjungimus galima leisti vykdyti rangovo operatyviniams ir operatyviniams remonto darbuotojams. Tuo atveju turi būti įvykdytos šios sąlygos: 182.1. rangovo operatyviniai ir operatyviniai remonto darbuotojai privalo būti parengti ir atestuoti pagal tuos elektros įrenginius eksploatuojančių įmonių darbuotojų atestavimo ir rengimo tvarką; 182.2. rangovo pateiktame dirbsiančių objekte darbuotojų sąraše nurodyti asmenys, galintys vykdyti operatyvinius perjungimus, kurie parengti darbams atitinkamuose elektros įrenginiuose teisės aktų nustatyta tvarka; 182.3. sudarytoje sutartyje turi būti nurodyta, kokiuose elektros įrenginiuose galės atlikti operatyvinius perjungimus rangovo darbuotojai; (182.3 p. - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) 182.4. asmenys, galintys vykdyti operatyvinius perjungimus, privalo būti instruktuoti apie leidžiamus vykdyti operatyvinius perjungimus. Instruktuoja elektros įrenginių savininko darbuotojas, organizuojantis operatyvinį darbą; 182.5. rangovo darbuotojai, vykdantys operatyvinius perjungimus, privalo turėti elektros įrenginių, kuriuose vykdo perjungimus, operatyvines schemas ir mokėti jomis naudotis; (182.5 p. - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) 182.6. saugiems operatyviniams perjungimams vykdyti rangovas pats turi turėti visas asmenines ir kolektyvines apsaugines ir darbo priemones. 183. Juridiniai ar fiziniai asmenys turimų elektros įrenginių operatyvinei priežiūrai gali sudaryti sutartis su paslaugas teikiančiomis įmonėmis, turinčiomis Valstybinės energetikos inspekcijos atestatus eksploatuoti tos rūšies elektros įrenginius. 184. Transformatorių pastotėje, nuotoliniu būdu atjungus įrenginį remontui, darbo vietą ruošia ir sutvarko operatyviniai arba operatyviniai remonto darbuotojai. 185. Nuotoliniu būdu atjungus 10 kV ir aukštesnės įtampos oro ar kabelių linijas ženklai „NEJUNGTI! ĮRENGINIUOSE DIRBAMA“ ir „ĮŽEMINTA“ nekabinami. (185 p. - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) X. BANDYMAI IR MATAVIMAI I. BANDYMAI ĮJUNGIANT PAAUKŠTINTĄ ĮTAMPĄ IŠ PAŠALINIO ĮTAMPOS ŠALTINIO 186. Bandymus atlikti leidžiama ne žemesnės kaip VK specialiai apmokytiems, nustatyta tvarka atestuotiems darbuotojams. Praktiniams įgūdžiams įgyti, darbų vykdytojas turi 1 mėnesį stažuotis, kontroliuojamas patyrusio darbuotojo. 187. Pagalbiniams darbams atlikti į bandymus atliekančios brigados sudėtį gali būti įtraukiami ir remonto darbuotojai. Į brigadą, remontuojančią arba montuojančią įrenginius, bandymams atlikti galima įtraukti ir bandymus atliekančius darbuotojus. Šiuo atveju bandymams vadovauja darbų vykdytojas arba, jam įpareigojus, laboratorijos ar derinimo organizacijos VK darbuotojas, turintis teisę būti darbų vykdytoju. Apie reikalingumą atlikti bandymus montavimo arba remonto metu įrašoma nurodymo eilutėje „Pavedama...“, o kas vadovauja bandymams – eilutėje „Kiti reikalavimai“. 188. Izoliacinių medžiagų ir gaminių (apsaugos priemonių, izoliacinių detalių ir pan.) stacionariose bandymų laboratorijose bandymus gali atlikti vienas VK darbuotojas techninės priežiūros tvarka. Tuo atveju bandymai naudojant stendus turi būti atliekami už aukštosios įtampos įrenginių, kurių srovinės dalys aptvertos ištisiniais arba tinkliniais aptvarais, o durys užblokuotos. Blokuotė turi visiškai išjungti įtampą atidarius duris ir neleisti įjungti įtampos, kai durys atidarytos. 189. Elektros įrenginius sandėliuose, teritorijose, lauke ir pan. bandyti paaukštinta įtampa reikia pagal nurodymą. 190. Pagal nurodymus bandyti ir pasirengti bandymams galima tik pašalinus iš darbo vietų kitas brigadas, dirbančias įrenginiuose, kurie bus bandomi. Tai, kad įrenginių remonto ar montavimo metu bus vykdomi bandymai, turi būti įrašyta nurodymo skiltyje „Kiti reikalavimai“. 191. Bandomieji bei bandymo įrenginiai ir jų sujungimo laidai turi įeiti į bandymo darbo vietą ir būti aptverti. Ant aptvarų turi būti ženklai „STOK! ĮTAMPA“, matomi iš išorės. Aptvarus įrengia bandymus atliekantys darbuotojai. Ant bandomų bei bandymo įrenginių iškabinami ženklai „BANDYMAI! PAVOJINGA GYVYBEI“. Jei reikia, skiriama apsauga iš PK brigados narių, kurie turi neleisti pašaliniams asmenims prisiartinti prie bandymo įrenginio, sujungimo laidų ir bandomų įrenginių. Brigados nariai, saugodami bandomuosius įrenginius, turi būti už aptvarų. 192. Bandant kabelį, jei antrasis jo galas yra užrakintoje kameroje, skirstyklos narvelyje arba patalpoje, ant durų arba aptvarų turi būti pakabinti ženklai „STOK! ĮTAMPA“ ir „BANDYMAI! PAVOJINGA GYVYBEI“. Jei durys neužrakintos arba bandomas remontuojamas kabelis, kurio gyslos išardytos trasoje, prie durų, aptvarų ir išardytų kabelio gyslų turi būti ne tik pakabinti ženklai, bet ir pastatyta sargyba. Saugoti skiriami ne žemesnės kaip PK darbuotojai, įrašyti į nurodymą. 193. Jei bandymo įrenginys ir bandomi įrenginiai yra skirtingose patalpose arba skirtingose skirstyklos dalyse, PK brigados nariams, stebintiems izoliacijos būklę, leidžiama būti atskirai nuo darbų vykdytojo. Prieš pradedant bandymus, darbų vykdytojas privalo minėtus narius instruktuoti. Bandymų metu draudžiama žmonėms būti ant bandomųjų įrenginių. 194. Asmenys, saugantys bandomuosius įrenginius, privalo laikyti, kad šie įrenginiai turi įtampą. Prieš įjungiant bandomąją įtampą darbų vykdytojas turi įsitikinti, kad saugoti paskirti asmenys yra savo vietose ir žino apie bandymų pradžią. Palikti postą šie asmenys gali tik leidus darbų vykdytojui. 195. Nuimti elektros įrenginyje uždėtus įžemiklius, trukdančius atlikti bandymus, ir juos vėl uždėti galima tik leidus asmeniui, vadovaujančiam bandymams. Toks reikalavimas turi būti įrašytas nurodymo skiltyje „Kiti reikalavimai“. Bandymo įrenginio aukštosios įtampos išvadas prieš jungiamas prie bandomo įrenginio turi būti įžemintas. 196. Surenkant bandymo schemą, pirmiausia reikia prijungti bandymo įrenginių apsaugas ir darbo įžeminimus ir, jei reikia, bandomo įrenginio korpuso įžeminimą. Prieš prijungiant bandymo įrenginį prie žemosios įtampos tinklo, įrenginio aukštosios įtampos išvadas turi būti įžemintas. Bandymo schemose įžeminti naudojamo varinio laido skerspjūvis turi būti ne mažesnis kaip 4 mm2. 197. Bandymo įrenginio sujungimo laidas pirmiausia prijungiamas prie įžeminto bandymo įrenginio aukštosios įtampos išvado, paskui prie bandomo įrenginio. Šį laidą reikia pritvirtinti taip, kad jis negalėtų būti priartintas prie įtampą turinčių srovinių dalių mažesniu atstumu, negu nurodyta 5 priede. Prijungti sujungimo laidą prie bandomojo įrenginio fazės, poliaus arba kabelio gyslos ir jį atjungti galima tik pagal vadovaujančio jo bandymams užduotį ir tik įžeminus bandomus įrenginius stacionariais arba kilnojamaisiais įžemikliais. 198. Darbų vykdytojas prieš bandymus turi patikrinti, ar tinkamai surinkta schema ir įrengtos apsaugos, bei patikrinti įžemininimą. 199. Kad nepramuštų oro tarpų, atstumas tarp srovinių dalių, turinčių bandymo įtampą ir darbo įtampą, turi būti ne mažesnis, nei nurodyta 6 priede. Jei būtina, darbų vadovo sprendimu leidžiama sumažinti atstumą, palyginti su nurodytu priede, bet ne daugiau kaip 20%. 200. Prieš įjungdamas bandymo įtampą, pats vykdytojas privalo: 200.1. patikrinti, ar visi brigados nariai yra nurodytose vietose, ar nėra pašalinių asmenų ir ar galima įjungti bandymo įtampą; 200.2. įspėti brigadą apie įtampos įjungimą ir įsitikinus, kad įspėjimą išgirdo visi brigados nariai, nuimti nuo bandymo įrenginio išvado įžeminimą ir prijungti įtampą. 201. Nuėmus įžeminimą, visą bandymo įrenginį, įskaitant bandomuosius įrenginius ir sujungimo laidus, reikia laikyti turinčiais įtampą ir tada atlikti bet kokius bandymo schemos arba bandomų įrenginių perjungimus bei prie jų liestis draudžiama. 202. Kilnojamuosiuose ir stacionariuose bandymo įrenginiuose operatoriaus darbo vieta turi būti atskirta nuo aukštosios įtampos įrenginio dalies. Aukštosios įtampos įrenginio patalpos arba stendo dalis turi būti užblokuota. Blokuotė turi išjungti įtampą atidarius duris ir neleisti įjungti įtampos, kai durys atidarytos. Operatoriaus darbo vietoje turi būti skirtinga šviesos signalizacija, rodanti, kad įjungta aukštoji ar žemoji įtampa. 203. Kilnojamosiose laboratorijose turi būti šviesos signalizacija, suveikianti, kai įjungiama bandymo įtampa. 204. Naudojantis kilnojamąja automobiline laboratorija, būtina: 204.1. įžeminti kėbulą atskiru ne mažesnio kaip 10 mm2 skerspjūvio laidu; 204.2. imtis priemonių, kad bandymų metu prie bandomojo įrenginio negalėtų priartėti žmonės; 204.3. uždrausti įeiti ir išeiti iš automobilinės laboratorijos pradėjus kelti įtampą, taip pat liesti kėbulą žmonėms, stovintiems ant žemės; 204.4. pradeginti kabelius tik iš punktų, kuriuose yra įžemintuvai. 205. Baigus bandymus, darbų vykdytojas privalo iki nulio sumažinti bandymo įrenginio įtampą, atjungti įrenginį nuo žemosios įtampos tinklo, įžeminti bandymo įrenginio išvadą ir apie tai pranešti brigadai. Tik tada galima perjungti bandymo įrenginio prijungimo laidus arba, visiškai užbaigus bandymus, atjungti juos ir išardyti aptvarus. 206. Išbandytus didelės talpos įrenginius (kabelius, generatorius) reikia iškrauti sujungus izoliuojančia lazda su priešvarže. Tada įrenginys įžeminamas. 207. Dirbant su megommetru, liesti srovines dalis, prie kurių jis prijungtas, draudžiama. Baigus darbą, būtina pašalinti liekamąjį krūvį, tikrinamą įrenginį įžeminant. 208. Aukštosios įtampos įrenginių izoliacijos varžą matuoti megommetru gali du elektrotechnikos darbuotojai, iš kurių vienas ne žemesnės kaip VK – pagal pavedimą, o žemosios įtampos – vienas VK – techninės priežiūros tvarka. II. DARBAI SU ELEKTROS MATAVIMO REPLĖMIS IR IZOLIUOJANČIOMIS MATAVIMO LAZDOMIS 209. Aukštosios įtampos elektros įrenginiuose su matavimo replėmis turi dirbti du asmenys, iš kurių vienas turi būti ne žemesnės kaip VK, o kitas PK. 210. Žemosios įtampos elektros įrenginiuose matuoti elektros matavimo replėmis gali vienas PK asmuo. Oro linijose dirbti su elektros matavimo replėmis, būnant atramoje, draudžiama. 211. Dirbti su izoliuojančiomis matavimo lazdomis privalo du arba daugiau asmenų – VK pagal nurodymą. XI. DARBAS RELINĖS APSAUGOS, AUTOMATIKOS, VALDYMO, RYŠIŲ IR ELEKTROS ENERGIJOS APSKAITOS ĮRENGINIUOSE 212. Darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, dirbant elektros matavimo prietaisų ir relinės apsaugos grandinėse, srovės ir įtampos matavimo transformatorių antrinės apvijos turi būti nuolatos įžemintos. Sudėtingose relinės apsaugos schemose, kur sujungtos antrinių apvijų grupės, pakanka jas įžeminti viename taške. Esant būtinumui nutraukti matavimo prietaisų ar relių srovės grandinę, būtina prieš tai užtrumpinti srovės transformatorių antrinę grandinę; tai turi būti atliekama įrankiais su izoliuotomis rankenomis. 213. Draudžiama vykdyti darbus, kurių metu galima nutraukti srovės grandinę tarp srovės transformatoriaus ir jo antrinių apvijų užtrumpinimo vietos. 214. Dirbti elektros matavimų, elektros energijos apskaitos, signalizacijos, valdymo, relinės apsaugos ir automatikos grandinėse leidžiama vienam VK brigados nariui elektros įrenginiuose, kur aukštoji įtampa yra už nuolatinių aptvarų ir nėra galimybės priartėti prie jos atstumu, mažesniu, nei nurodyta taisyklių 3 priede, išskyrus darbus labai pavojingose patalpose, kuriose šiuos darbus vykdo du asmenys. 215. Dirbant įtampos transformatorių grandinėje, kai reikia įjungti įtampą iš pašalinio srovės šaltinio, būtina išimti saugiklius iš aukštosios ir žemosios įtampos pusių ir atjungti antrinių apvijų automatinius jungiklius. 216. Leidžiama vienam apmokytam PK darbuotojui užrašyti matavimo ar elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis elektros įrenginiuose, kur aukštoji įtampa yra už nuolatinių aptvarų ir nėra galimybės priartėti prie jos atstumu, mažesniu, nei nurodyta taisyklių 3 priede. 217. Dirbant ryšių kabelių linijose, būtina vykdyti tokias saugos priemones: 217.1. kabelių linijose, išeinančiose iš 35 kV ir aukštesnės įtampos pastočių, būtina naudoti izoliuojančias apsaugines priemones darbuotojų apsaugai nuo elektros potencialo, kuris gali atsirasti ryšių kabeliuose, įvykus įžemėjimui pastotės aukštosios įtampos elektros įrenginiuose; 217.2. bandant ryšių kabelių linijas (toliau vadinama – RKL) paaukštinta įtampa, jie turi būti atjungti nuo įrenginių ir kitų kabelių; 217.3. dirbant ant magistralinių RKL, kuriomis eina ir stiprinimo punktų maitinimas, signalizacija ar valdymas, taip pat stiprinimo punktuose būtina juos atjungti (atjungimo vietoje turi būti matomas nutraukimas ir iškabintas ženklas „NEJUNGTI! ĮRENGINIUOSE DIRBAMA“). Prieš leidžiant dirbti, ryšių kabelių liniją būtina iškrauti ir patikrinti, ar nėra įtampos; 217.4. ryšių kabelių linijose matavimus kilnojamaisiais prietaisais turi atlikti du darbuotojai (VK darbų vykdytojas su PK brigados nariu). Matavimo metu, esant reikalui, naudoti apsaugines priemones; 217.5. dirbti aukšto dažnio grandinėse galima tik atjungus įtampą, o dirbant prijungimo filtre ar jo kabelyje, pakanka tik įjungti kondensatoriaus įžeminimo peilį. 218. Elektros energijos apskaitos prietaisus (skaitiklius), prijungtus per matavimo transformatorius, prižiūri (įrengia, išmontuoja, tikrina) du darbuotojai (VK darbų vykdytojas su PK brigados nariu). Darbai vykdomi pagal pavedimą. Įtampa antrinėse grandinėse, jei yra galimybė, turi būti atjungta. 219. Trifazių elektros energijos apskaitos prietaisų, prijungtų tiesiogiai prie tinklo iki 1000 V, techninę priežiūrą atlieka vienas VK darbuotojas, o labai pavojingose patalpose – du darbuotojai (VK darbų vykdytojas ir PK brigados narys). Darbai vykdomi techninės priežiūros tvarka (pagal parengtas ir patvirtintas instrukcijas bei technologines kortas). Elektros energijos apskaitos prietaisų keitimo bei įrengimo darbai vykdomi išjungus apkrovą ir atjungus įtampą. (219 p. - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) 220. Vienfazius elektros energijos apskaitos prietaisus prižiūri vienas PK darbuotojas, o labai pavojingose patalpose – du darbuotojai (VK darbų vykdytojas su PK brigados nariu). Darbai vykdomi techninės priežiūros tvarka (pagal parengtas ir patvirtintas instrukcijas bei technologines kortas). 221. Elektros energijos apskaitos prietaisams ir grandinėms patikrinti leidžiama naudoti specialiai tam skirtus induktyviosios ar aktyviosios varžos įtaisus ir (ar) prietaisus. Tikrinama techninės priežiūros tvarka (pagal parengtas ir patvirtintas instrukcijas bei technologines kortas). (221 p. - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) 222. Jei prieš elektros matavimo ar elektros energijos apskaitos prietaisus schemose yra įrengti bandymo gnybtynai (blokai), skirti srovės ir įtampos antrinėms grandinėms nutraukti ir srovės grandinėms užtrumpinti, prižiūrint elektros matavimo bei elektros energijos apskaitos prietaisus, nebūtina atjungti į įtampos bei srovės transformatorių pusę nutiestų elektros apskaitos grandinių laidininkų ir elektros įrenginių. Pakanka bandymo gnybtynų įtampos gnybtuose įrengtais šliaužikliais ir srovės gnybtuose įrengtais trumpikliais ar šliaužikliais užtrumpinti srovės transformatorių antrines apvijas ir atjungti kiekvienos fazės įtampos grandines (bandymo blokuose su ištraukiamaisiais gnybtais – ištraukti bandymo bloko išimamąją dalį). Šiuo atveju elektros matavimo bei elektros energijos apskaitos prietaisų priežiūros darbus atlieka vienas VK darbuotojas techninės priežiūros tvarka (pagal parengtas ir patvirtintas instrukcijas bei technologines kortas). XII. APSAUGA NUO ELEKTROMAGNETINIO LAUKO 223. Darbuotojų apsauga nuo elektromagnetinio lauko reglamentuojama vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 110:2001 „Pramoninio dažnio (50 Hz) elektromagnetinis laukas darbo vietose. Parametrų leidžiamos skaitinės vertės ir matavimo reikalavimai“ (toliau vadinama – Higienos norma), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 660/174 (Žin., 2002, Nr. 5-195). Higienos norma reglamentuoja leidžiamas elektromagnetinio lauko parametrų skaitines vertes darbo vietose, esančias pramoninio dažnio (50 Hz) elektromagnetiniame lauke, nustato elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų matavimo reikalavimus, įvertinimo tvarką bei nurodo poveikio mažinimo darbo aplinkoje organizacines priemones. 224. Pramoninio dažnio (50 Hz) elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų skaitinės vertės neturi būti didesnės kaip 7 priede nurodytos leidžiamos skaitinės vertės. 225. Higienos norma turi vadovautis fiziniai ir juridiniai asmenys, projektuojantys, įrengiantys, naudojantys, vertinantys ir kontroliuojantys darbo vietas, kuriose yra pramoninio dažnio (50 Hz) elektromagnetinis laukas. Į Higienos normos reikalavimus turi būti atsižvelgta rengiant norminius aktus, susijusius su pramoninio dažnio (50 Hz) elektromagnetiniu lauku darbo vietoje. 226. Draudžiama dirbti darbo vietoje, kurioje pramoninio dažnio (50 Hz) elektrinio lauko stipris viršija 25 kV/m ir (ar) magnetinio lauko stipris viršija 5,1 kA/m. 227. Pramoninio dažnio (50 Hz) elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų skaitinės vertės matuojamos matuokliais, skirtais elektrinio lauko ir magnetinio lauko stipriams matuoti. Šių prietaisų matavimo diapazonas turi atitikti 50 Hz dažnį. 228. Pramoninio dažnio (50 Hz) elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrai turi būti matuojami nuolatinėse ir nenuolatinėse darbo vietose: darbuotojui sėdint – apie 0,5 m ir apie 1 m aukštyje (dubens ir galvos lygyje) virš grindų arba darbo plokštumos, darbuotojui stovint – apie 0,5 m, apie 1 m ir apie 1,8 m aukštyje (kelių, dubens ir galvos lygyje). 229. Kiekviename matavimo taške atliekami ne mažau kaip trys matavimai. Galutiniu rezultatu laikomas šių matavimų aritmetinis vidurkis. 230. Už pramoninio dažnio (50 Hz) elektromagnetinio lauko poveikio mažinimo priemonių taikymą ir už saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi darbo aplinkoje atsakingas elektros įrenginio savininkas, kuris privalo organizuoti darbuotojų saugai ir sveikatai kylančios rizikos įvertinimą, kad būtų galima parinkti reikiamas kolektyvines ir (arba) asmenines apsaugos priemones. Jis privalo aprūpinti darbuotojus reikiamais darbo drabužiais ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis. 231. Elektros įrenginių savininkas privalo nustatyti darbuotojų saugos priemones, kai darbo aplinkoje viršijamos elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų leidžiamos skaitinės vertės. Šiais atvejais turi būti nedelsiant nustatytos ir pašalintos viršijimo priežastys. XIII. APSAUGOS NUO ELEKTROS POVEIKIO PRIEMONĖS (APSAUGINĖS PRIEMONĖS) 232. Apsauginės priemonės skirtos elektros įrenginiuose dirbantiems darbuotojams apsaugoti nuo elektros srovės, elektrostatinio, elektromagnetinio lauko ir elektros lanko bei jo degimo produktų poveikio, kritimo iš aukščio ir pan. Aprūpinant darbuotojus asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, reikia vadovautis Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-331 (Žin., 2007, Nr. 123-5055). 233. Prie apsauginių priemonių priskiriama: 233.1. izoliuojančios operatyvinės lazdos, izoliuojančios replės, įtampos indikatoriai įtampos nebuvimui nustatyti ir įtampos indikatoriai fazavimui; 233.2. izoliuojančios matavimo lazdos, srovės matavimo replės; 233.3. izoliuojančios kopėčios, izoliuojančios aikštelės, izoliuojančios traukės, griebtuvai ir įrankiai su izoliuotomis rankenomis; 233.4. guminės dielektrinės pirštinės, batai, kaliošai, kilimėliai, izoliuojantys pastovai; 233.5. kilnojamieji įžemikliai; 233.6. ekranuojantys komplektai; 233.7. laikini aptvarai, apsaugos nuo elektros ženklai, izoliuojantys gaubtukai ir antdėklai; 233.8. apsaugos akiniai ir skydeliai, brezentinės arba kitos medžiagos pirštinės, dujokaukės, respiratoriai, apsaugos diržai, apsaugos lynai, apsauginiai šalmai. 234. Apsaugos nuo elektros priemonės skirstomos į: 234.1. pagrindines apsaugos priemones; 234.2. papildomas apsaugos priemones. Pagrindinėmis apsaugos priemonėmis vadinamos tos, kurių izoliacija patikimai išlaiko elektros įrenginio veikimo įtampą ir kuriomis leidžiama liesti turinčias įtampą srovines dalis. Papildomomis apsaugos priemonėmis vadinamos tos, kurios naudojamos kartu su pagrindinėmis apsaugos priemonėmis papildomai apsaugai nuo prisilietimo įtampos, žingsnio įtampos, nuo elektrostatinio ir elektromagnetinio lauko bei elektros lanko ir jo degimo produktų poveikio. Draudžiama papildomomis apsaugos priemonėmis liesti įtampą turinčias srovines dalis. 235. Prie pagrindinių apsaugos nuo elektros priemonių, naudojamų žemosios įtampos elektros įrenginiuose, priskiriama: 235.1. izoliuojančios lazdos; 235.2. izoliuojančios ir matavimo replės; 235.3. įtampos indikatoriai, multimetrai; 235.4. dielektrinės pirštinės; 235.5. įrankiai su izoliuotomis rankenomis; 235.6. laidų apvalkalai, izoliatorių gaubtai, izoliacinės juostos, skirtos darbui žemosios įtampos įrenginiuose. 236. Prie papildomų apsaugos nuo elektros priemonių, naudojamų žemosios įtampos elektros įrenginiuose, priskiriama: 236.1. dielektriniai kaliošai; 236.2. dielektriniai kilimėliai; 236.3. izoliuojantys pastovai; 236.4. kilnojamieji įžemikliai; 236.5. laikini aptvarai, skydai ir širmos; 236.6. apsauginiai akiniai ir skydeliai. 237. Prie pagrindinių apsaugos nuo elektros apsauginių priemonių aukštosios įtampos elektros įrenginiuose priskiriama: 237.1. izoliuojančios, operatyvinės ir matavimo lazdos; 237.2. izoliuojančios ir matavimo replės; 237.3. įtampos indikatoriai; 237.4. izoliuojančios priemonės ir įtaisai, naudojami remonto darbams, kaip izoliuojančios kopėčios, izoliuojančios aikštelės, izoliuojančios traukės, griebtuvai girliandoms pernešti, izoliuojančios lazdos gnybtams pritvirtinti, teleskopinių bokštų izoliuojančios dalys ir kt. 238. Prie papildomų apsaugos nuo elektros priemonių, naudojamų aukštosios įtampos elektros įrenginiuose, priskiriama: 238.1. dielektrinės pirštinės; 238.2. dielektriniai batai; 238.3. dielektriniai kilimėliai; 238.4. izoliuojantys pastovai; 238.5. ekranuojantys komplektai; 238.6. kilnojamieji įžemikliai; 238.7. izoliuojantys gaubtai ir antdėklai; 238.8. laikini aptvarai, skydai ir širmos. 239. Visos apsauginės priemonės turi atitikti galiojančius standartus, o jų naudojimas – Taisyklių reikalavimus. Jeigu gamyklos gamintojos instrukcija nesutampa su Taisyklių reikalavimais, reikia vadovautis gamyklos gamintojos instrukcijomis. 240. Nurodyta apsaugos nuo elektros priemonės vardinė įtampa neturi būti mažesnė už įrenginio, kuriame ji bus naudojama, įtampą. 241. Apsaugos nuo elektros poveikio priemonės eksploatavimo metu turi būti tikrinamos ir bandomos gamintojo nustatyta tvarka. 242. Kiekvienas asmuo, prieš naudodamasis apsaugos nuo elektros poveikio priemone, turi įsitikinti, kad ji nėra pažeista, ir ją naudoti pagal paskirtį. (241, 242 p. - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) 243. Apsauginės priemonės turi būti naudojamos pagal gamintojų nurodytą paskirtį. Naudoti šias priemones kitiems tikslams draudžiama. 244. Draudžiama darbo metu liesti apsauginių priemonių izoliuojančią dalį virš ribojamojo žiedo ar atramos. 245. Pažeidus izoliuojančios apsauginės priemonės izoliacinę dangą arba esant kitiems netvarkingumams, dirbti su ja draudžiama. Draudžiama naudotis apsaugos nuo elektros apsauginėmis priemonėmis esant rūkui, lyjant, jei to nenumatė gamintojas. 246. Asmenys, esantys veikiančių elektros energetikos įrenginių patalpose (išskyrus valdymo, relinės apsaugos skydus, laboratorijas ir panašias patalpas), uždarose ir atvirose skirstyklose, šuliniuose, kamerose, kanaluose ir tuneliuose, statybos aikštelėse, remonto zonose, taip pat dirbantys oro linijose, turi dėvėti apsauginius šalmus. (246 p. - LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių 1 priedas IŠSILAVINIMO REIKALAVIMAI DARBUOTOJAMS, KURIEMS SUTEIKIAMOS APSAUGOS NUO ELEKTROS KATEGORIJOS DARBAMS ŽEMOSIOS ĮTAMPOS ELEKTROS ĮRENGINIUOSE Kategorija Žemesnės kategorijos stažas Išsilavinimas Elektrotechninis aukštasis (aukštesnysis) (* – aukštasis universitetinis ar neuniversitetinis ar jam prilygintas technologijos mokslų studijų srities elektros inžinerijos krypties išsilavinimas arba aukštasis neuniversitetinis ar jam prilygintas technologijos mokslų Aukšta studijų srities inžinerijos krypties išsilavinimas, jei diplome (pažymėjime) yra elektrotechnikos žinių įvertinimas) Elektrotechninis profesinis išsilavinimas (*– baigę elektros ar energetikos srities profesinio mokymo programas) Elektrotechninis profesinis išsilavinimas (*– baigę elektros ar energetikos srities profesinio Vidu-rinė mokymo programas) Kursai Kursai Pradi-nė Be elektrotechninio išsilavinimo ar kursų Nenormuojamas Sutartinis žymėjimas AK (žemojoje įtampoje) 3 mėn. Nenormuojamas VK(žemojo-je įtampoje) 3 mėn. Nenormuojamas PK Ne mažiau (žemojoje kaip 6 mėn. įtampoje) stažuotoju Pastabos (taikomos 1 ir 2 lentelėms): * Įsigaliojus Taisyklėms, priimant į darbą naujus darbuotojus, jų išsilavinimui taikomi Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme (Žin., 1997, Nr. 98-2478; 2007, Nr. 43-1627) bei Bendrajame studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta nuosekliosios universitetinės ir neuniversitetinės studijos Lietuvos auštosiose mokyklose, klasifikatoriuje ir pagal šias studijų kryptis suteikiamų kvalifikacijų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 368 (Žin., 2001, Nr. 31-1027; 2007, Nr. 15-550), nustatyti reikalavimai. Elektrotechninis aukštasis išsilavinimas – aukštasis universitetinis ir neuniversitetinis elektros profilio išsilavinimas. Elektrotechninis aukštesnysis išsilavinimas – specialusis vidurinis, aukštesniųjų technikos mokyklų. Elektrotechniniam aukštesniajam išsilavinimui prilyginamas ir kitų specialybių techninio profilio aukštųjų ir aukštesniųjų mokymo įstaigų išsilavinimas, jei diplome (pažymėjime) yra elektrotechnikos žinių įvertinimas. Elektrotechninis profesinis išsilavinimas – baigusieji elektrotechninio profilio technikos mokyklas. Elektrotechninio profilio kursai – Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka organizuotas kursinis mokymas. Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių 2 priedas IŠSILAVINIMO REIKALAVIMAI DARBUOTOJAMS, KURIEMS SUTEIKIAMOS APSAUGOS NUO ELEKTROS KATEGORIJOS DARBAMS ELEKTROS ĮRENGINIUOSE BE ĮTAMPOS APRIBOJIMO Katego-rija Išsilavinimas Žemesnės kategorijos stažas Sutartinis žymėjimas Aukšta Vidu-rinė Elektrotechninis aukštasis (*– aukštasis universitetinis ar jam prilygintas technologijos mokslų studijų srities elektros inžinerijos krypties išsilavinimas) Elektrotechninis aukštesnysis (*– aukštasis neuniversitetinis ar jam prilygintas technologijos mokslų studijų srities elektros inžinerijos krypties išsilavinimas arba aukštasis neuniversitetinis ar jam prilygintas technologijos mokslų studijų srities inžinerijos krypties išsilavinimas, jei diplome (pažymėjime) yra elektrotechnikos žinių įvertinimas) Elektrotechninis aukštesnysis (*– aukštasis neuniversitetinis ar jam prilygintas technologijos mokslų studijų srities elektros inžinerijos krypties išsilavinimas arba aukštasis neuniversitetinis ar jam prilygintas technologijos mokslų studijų srities inžinerijos krypties išsilavinimas, jei diplome (pažymėjime) yra elektrotechnikos žinių įvertinimas) Elektrotechninis profesinis išsilavinimas (*– baigę elektros ar energetikos srities profesinio mokymo programas) Kursai Kursai Pra-dinė Be elektrotechninio išsilavinimo Nenormuojamas AK Ne mažiau kaip 1 metai Nenormuojamas VK Ne mažiau kaip 6 mėn. Ne mažiau kaip 1 metai Nenormuojamas Ne mažiau kaip PK 6 mėn. stažuotoju Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių 3 priedas SAUGŪS ATSTUMAI NUO ŽMONIŲ IR JŲ NAUDOJAMŲ ĮRANKIŲ BEI ĮTAISŲ IKI ĮTAMPĄ TURINČIŲ DALIŲ Elektros įrenginio vardinė įtampa Aukštesnė kaip 50 V (iki 1000 V) Aukštesnė kaip 1000 V (iki 6 kV) Aukštesnė kaip 6 kV (iki 35 kV) Aukštesnė kaip 35 kV (iki 110 kV) Aukštesnė kaip 110 kV (iki 330 kV) Aukštesnė kaip 330 kV (iki 400 kV) Atstumas nuo žmonių ir jų naudojamų įrankių bei įtaisų, metrais NEPRISILIESTI 0,4 0,6 1,0 2,5 4,0 Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių 4 priedas SAUGŪS ATSTUMAI NUO MECHANIZMŲ BEI KĖLIMO MAŠINŲ, ESANČIŲ VEIKIMO IR TRANSPORTAVIMO PADĖTYJE, IKI ĮTAMPĄ TURINČIŲ DALIŲ Atstumas iki įtampą turinčių dalių nuo mechanizmų bei kėlimo mašinų, esančių darbo ir transportavimo padėtyje, nuo stropų, krovinių griebtuvų ir krovinių, metrais Iki 1000 V 0,5 (LR EM 2012 10 23 įsakymo Nr. 1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 26) Aukštesnė kaip 1000 V (iki 35 kV) 1,0 Aukštesnė kaip 35 kV (iki 110 kV) 1,5 Aukštesnė kaip 110 kV (iki 330 kV) 3,5 Aukštesnė kaip 330 kV (iki 400 kV) 6,0 Elektros įrenginio vardinė įtampa Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių 5 priedas BANDYMO LAIDO MINIMALUS ATSTUMAS IKI ĮTAMPĄ TURINČIŲ DALIŲ Elektros įrenginio vardinė įtampa, kV iki 1 6–35 110 330 Atstumas iki srovinių dalių, m 0,1 1,0 1,5 3,5 Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių 6 priedas MINIMALUS ATSTUMAS TARP BANDOMOJO ELEKTROS ĮRENGINIO IR SROVINIŲ DALIŲ, TURINČIŲ DARBO ĮTAMPĄ Įrenginio vardinė įtampa, kV Minimalus atstumas, cm 6 10 15 20 35 12,5 15 20 25 50 Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių 7 priedas PRAMONINIO DAŽNIO (50 HZ) ELEKTROMAGNETINIO LAUKO INTENSYVUMO PARAMETRŲ SKAITINĖS VERTĖS Poveikio trukmė,min. Iki 10 11–30 31–60 61–90 91–120 121–150 151–180 181–210 211–240 241–270 271–300 301–330 331–360 361–390 391–420 421–450 451–480 481 ir ilgiau Elektrinio lauko stiprio leidžiama skaitinė vertė,kV/m 25,0 23,0 20,0 16,7 14,3 12,5 11,1 10,0 9,1 8,3 7,7 7,1 6,7 6,3 5,9 5,6 5,3 5,0 Magnetinio lauko stiprio leidžiama skaitinė vertė,kA/m 5,1 4,7 4,3 3,9 3,5 3,2 2,8 2,5 2,3 2,0 1,8 1,6 1,4 1,3 1,2 1,1 1,0 0,9 Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių 8 priedas Apsaugos nuo elektros ženklai Eil.Nr. 1. Ženklo piešinys Pobūdis ir Matmenys ir Naudojimo vieta ir sąlygos paskirtis konstrukcija I. ĮSPĖJAMIEJI ŽENKLAI Nuolatinis Matmenys: Tvirtinami ant visų turinčių įtampą ženklas, įspėjantis trikampio elektros spintų, skydinių (išskyrus apie elektros kraštinės ilgis skirstyklų viduje) ir skirstyklų išorinių smūgio pavojų: (mm) – 80, 160, patalpų durų, teritorijų vartų, nuimamų „ATSARGIAI, 280. Kraštas aptvarų, aparatų gaubtų ir pan., už kurių ELEKTROS juodas, 10 mm yra elektros smūgio pavojus SMŪGIO pločio. Strėlė PAVOJUS“ juoda geltoname fone Tvirtinamas gyvenvietėse ant aukštosios įtampos elektros tiekimo oro linijų atramų 2,5–3 m aukštyje nuo žemės: esant tarpstiebiams, mažesniems kaip 100 m, kas antra atrama, o kitais atvejais ir perėjose per kelius – ant kiekvienos atramos. Perėjose per kelius ženklai turi būti atkreipti į kelio pusę, o kitais atvejais – iš atramos šono paeiliui iš dešinės ir kairės pusės. Ženklas tvirtinamas ant metalinių ir medinių dalių 2. 3. Matmenys: trikampio Nuolatinis kraštinės ilgis ženklas, įspėjantis (mm) – 80, 160. apie elektros Kraštas juodas, smūgio pavojų: 10 mm pločio, „ATSARstrėlė juoda GIAI,ELEKTROS baltame fone SMŪGIO arba foną sudaro PAVOJUS“ betono paviršius (piešiant) Kilnojamasis Matmenys – ne ženklas, įspėjantis mažiau kaip apie elektros 280x210 mm. smūgio pavojų: Juodos raidės „STOK! baltame fone. ĮTAMPA“ Kraštas ryškiai raudonas, 10 mm pločio, strėlė ryškiai raudona Tos pačios. Piešiamas tiktai ant gelžbetoninių atramų Elektros įrenginiuose. Uždarose skirstyklose: kabinami ant laikinų kilnojamųjų aptvarų, ant kilnojamųjų, perėjose statomų skydų, vietose, kur draudžiama vaikščioti; ant gretimų darbo vietai ir prieš darbo vietą esančių narvelių nuolatinių aptvarų. Atvirose skirstyklose: ant darbo vietos aptvarų ir ant konstrukcijų aplink darbo vietą taip, kad kelias aptvarais į gretimas dalis būtų užtvertas 4. 5. 6. Kilnojamasis ženklas, įspėjantis apie elektros smūgio pavojų, vykdant bandymus paaukštinta įtampa: „BANDYMAI! PAVOJINGA GYVYBEI“ Kilnojamasis ženklas, įspėjantis apie pavojų pasikeliant konstrukcijomis į viršų, nes yra galimybė prisiartinti prie įtampą turinčių dalių: „NELIPK! UŽMUŠ“ Matmenys – ne mažiau kaip 280x210 mm. Juodos raidės baltame fone. Kraštas ryškiai raudonas, 10 mm pločio, strėlė ryškiai raudona Kabinamas užrašu į išorę ant pačių įrenginių ir srovinių dalių aptvarų, ruošiant darbo vietą bandymams paaukštinta įtampa atlikti Matmenys – ne Kabinamas ant konstrukcijų, kuriomis mažiau kaip užlipus galima priartėti prie srovinių dalių 280x210 mm. Juodos raidės baltame fone. Kraštas ryškiai raudonas, 10 mm pločio, strėlė ryškiai raudona II. DRAUDŽIAMIEJI ŽENKLAI Kilnojamasis Matmenys – Kabinamas ant skyriklių ir jungtuvų pavarų ženklas, 180x290 mm, rankenų, ant žemosios įtampos komutacinių draudžiantis baltame fone aparatų rankenų ir schemose, neturinčiose įjungti komutacinį raudonas komutacinių aparatų, vietoj išimtų saugiklių, aparatą: žiedas:skersmuo kuriuos per klaidą įjungus, gali būti įjungta „NEJUNGTI! – 150 mm, plotis įtampa darbo vietoje, kur dirba ĮRENGINIUOSE – 15 mm. Žiedas žmonės.Užrašus, t. y. pakabinimo datą ir DIRBAMA“ perkirstas įstriža pavardę asmens, pakabinusio ženklą, ištrinti, raudona 12 mm kol nebaigti darbai ir nenuimtas ženklas, pločio juosta 45 griežtai draudžiama laipsnių kampu iš viršaus į apačią. Žiedo viduje vertikaliai pavaizduotas juodos spalvos scheminis kirtiklio ženklas. Užrašai juodos spalvos Ženklo Kabinamas ant distancinio valdymo raktų ir konstrukcija ta mygtukų valdymo, kituose skyduose ir pati. Matmenys pultuose – 50x80 mm. Žiedo skersmuo – 40 mm. Žiedo plotis – 5 mm. Juostos plotis – 4 mm Kilnojamasis Matmenys – ženklas, 180x290 mm. draudžiantis Baltame fone įjungti suspaustą raudonas Kabinamas ant oro magistralių vožtuvų ir orą, dujas, skystį žiedas:skersmuo sklendžių, kurias per klaidą atidarius, gali ir pan.: – 150 mm, žiedo būti paduotas aukšto slėgimo oras į „NEATIDARYTI! plotis – 15 mm. įrenginius, kur dirba žmonės, arba išjungti ĮRENGINIUOSE Žiedas perkirstas suspaustu oru valdoma pavara, ir įsijungti DIRBAMA“ įstriža raudona jungtuvas arba skyriklis, ant kurio dirba juosta, 12 mm žmonės; ant dujų ir kitų magistralių pločio, 45 sklendžių, kurias per klaidą atidarius, gali laipsnių kampu atsirasti pavojus dirbantiesiems.Užrašus, t. y. iš viršaus į pakabinimo datą ir pavardę asmens, apačią. Žiedo pakabinusio ženklą, ištrinti, kol nebaigti viduje darbai ir nenuimtas ženklas, griežtai pavaizduotas draudžiama vandens čiaupo piešinys. Užrašai juodos spalvos III. LEIDŽIAMIEJI ŽENKLAI Kilnojamasis Matmenys – Kabinamas elektros įrenginiuose, paruoštoje ženklas, 250x250 mm. darbo vietoje. Atvirose skirstyklose nurodantis darbo Baltas 200 mm kabinamas ir toje vietoje, kur darbuotojai turi vietą: „DIRBTI skersmens įeiti į aptvertą plotą ČIA“ skritulys. Žaliame fone juodos raidės skritulio ribose Kilnojamasis Matmenys – Kabinama valdymo ir kituose skyduose, ženklas, 100x100 mm. dirbant paneliuose nurodantis darbo Konstrukcija vietą: „DIRBTI tokia pati ČIA“ Matmenys – Kabinamas ant konstrukcijų arba stacionarių Kilnojamasis 250x250 mm. laiptų, kuriais darbuotojai gali užlipti į ženklas, Baltas 200 mm aukštai esančią darbo vietą nurodantis skersmens saugaus skritulys žaliame pasikėlimo vietą: fone. Juodos ,,LIPTI ČIA“ raidės skritulio ribose IV. PRIMINIMO ŽENKLAS Kilnojamasis ženklas, draudžiantis įjungti komutacinį aparatą: „NEJUNGTI! ĮRENGINIUOSE DIRBAMA“ 7. 8. 9. 10. Kilnojamasis ženklas, primenantis, kad yra įjungtas įžeminimo įrenginys Kilnojamasis ženklas, primenantis, kad draudžiama įjungti įtampą į įžemintą elektros įrenginį Matmenys – Kabinamas elektros įrenginiuose ant įjungtų 240x130 mm. stacionarių įžeminimo peilių pavarų rankenų Juodos raidės šviesiai mėlyname fone Matmenys – 80x50 mm. Konstrukcija ta pati Kabinamas ant distancinio valdymo raktų ir mygtukų skyduose ir pultuose, kuriuos įjungus gali būti įjungta įtampa į įžemintą elektros įrenginį ar tinklo ruožą Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių 9 priedas (Nurodymo formos pavyzdys) Įmonė _____________________ Padalinys ______________________ Darbų vadovo_________________ (vardas, pavardė) N U R O D Y M A S DĖL DARBŲ ELEKTROS ĮRENGINIUOSE ______________________Nr. ______________________ (data) Darbų vykdytojui, prižiūrinčiajam (nereikalinga išbraukti) ________ _________________________________________________________________________________ su _______ brigados nariais _________________________________________________________ (vardas, pavardė) _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ Pavedama _____________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ (kur ir ką atlikti) Darbų vykdymo sąlygos (nereikalinga išbraukti): ant arba arti įtampą turinčių dalių, atjungus įtampą, neatjungus įtampos, toli nuo įtampą turinčių dalių. Darbą pradėti: data _________________ laikas _______________ Darbą baigti: data ___________________ laikas _______________ Atjungimai ir įžeminimai, reikalingi saugumui darbo vietoje užtikrinti 1 lentelė Eil. Operacijų atlikimas (kokiuose įrenginiuose, kas turi Nr. būti atjungta ir kur įžeminta arba atlikti perjungimus pagal perjungimų lapelį Nr. ....................................) Įrašas apie priemonių įvykdymą Įrašas apie įvykdytų priemonių atstatymą Kiti reikalavimai ________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ Nurodymą išdaviau: data ______laikas _________ parašas ________ Darbų vadovo vardas, pavardė ___________________________________ Nurodymą pratęsiau iki: data _________________ laikas _____________ parašas ________ Darbų vadovo vardas, pavardė ______________ data ____________________________ laikas ___________________________ (antra pusė) Leidimas ruošti darbo vietas ir leisti dirbti Leidimą ruošti darbo vietas ir leisti dirbti daviau Davusio vardas, Kam (vardas, pavardė) Data, laikas pavardė, parašas 2 lentelė Darbuotojo, gavusio leidimą ruošti darbo vietas ir dirbti, parašas Darbo vietos paruoštos. Liko įjungta įtampa ___________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ Darbų vykdytojas, prižiūrintysis _______________________________ Brigados nariai, instruktuoti apie darbų vykdymo sąlygas ir saugumo reikalavimus 3 lentelė Vardas, pavardė Kategorija Data, laikas Įrašas apie brigados sudėties pakeitimą Instruktuojamojo (įtrauktas, išbrauktas, data, laikas, darbų parašas vadovo arba darbų vykdytojo, prižiūrinčiojo parašas) Instruktavo: darbų vykdytojas, prižiūrintysis ____________________ Kasdieninis leidimas dirbti ir darbo pabaiga 4 lentelė Darbas baigtas, brigada išvesta Leista dirbti paruoštoje darbo vietoje Darbų vykdytojo, Darbo vietos Darbų vykdytojo, Data, laikas prižiūrinčiojo Data, laikas pavadinimas prižiūrinčiojo parašas parašas Darbas visiškai baigtas, brigada išvesta, brigados uždėti įžemikliai nuimti, pranešta (kam) _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ Data __________________________ laikas ____________________ Darbų vykdytojo, prižiūrinčiojo parašas __________________________ Schema atstatyta: Data __________________________ laikas _____________________ Darbų vykdytojo ar prižiūrinčiojo parašas ________________________ Pranešta (kam) ___________________________________________ Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių 10 priedas (Žurnalo formos pavyzdys) NURODYMŲ REGISTRAVIMO IR PAVEDIMŲ ĮFORMINIMO ŽURNALAS Asmuo, Darbų Darbo davęs vykdytojas Pave- Nuro- vieta ir pavedimą arba prižiūdimo dymo darbo arba rintysis Nr. Nr. užduo- nurodymą (vardas ir tis (vardas ir pavardė) pavardė) 1 2 3 4 5 Brigados Darbų vykdytojas Darbas nariai, instruktuotas baigtas (data, Darbas dirbantys laikas) Instruk- Instruk- pradėtas pagal tuoja- tuojan- (data, pavedimą laikas) mojo čiojo (vardas ir parašas parašas pavardė) 6 7 8 9 10 Pastabos: 1. Priklausomai nuo vietos sąlygų leidžiama rekomenduojamą žurnalo formą papildyti. 2. Registruojant žurnale nurodymų 1, 6, 9 ir 10 skilčių galima nepildyti. 3 skiltį pildyti tik nurodant darbo vietą bei jos pavadinimą. Perduodamas nurodymą arba pavedimą telefonu, darbų vadovas darbų vykdytoją instruktuoja telefonu, o 7 skiltyje parašo žodį „telefonu“.