Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų 24 priedas (24 priedas - LR ŠMSM 2022 09 30 įsakymo Nr. V-1541 redakcija, įsigaliojo nuo 2022 10 01) CHEMIJOS BENDROJI PROGRAMA I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Chemijos bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia chemijos dalyko paskirtį, tikslą ir uždavinius, dalyku ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis ir pasiekimų raidą, dalyko mokymo(si) turinį, pasiekimų lygių požymius ir mokinių pasiekimų vertinimą. 2. Chemijos dalykas remiasi patirtimi, moksliniais tyrimais bei įrodymais ir suteikia galimybę atsakyti į daugelį svarbių klausimų apie mus supantį pasaulį, jo raidą, technologijas bei jų įtaką gyvybei. Ugdymas chemijos pamokose yra orientuotas į gamtoje vykstančių reiškinių pažinimą, grindžiamas jų bei technikos procesų holistine interpretacija lokaliame ir globaliame kontekstuose. 3. Mokantis chemijos skatinamas natūralaus smalsumo sužadinimas, mokymo(si) bei atradimo džiaugsmo patyrimas. Labai svarbi mokinių tiriamoji veikla, apimanti ne tik konkrečių užduočių atlikimą, bet ir tyrimų planavimą. Tai sudaro prielaidas mokiniams ugdytis kritinio ir kūrybinio mąstymo, problemų sprendimo gebėjimus, kelti asmeninius iššūkius, aiškinti(s) reiškinius, naudoti tyrimų metodus, daryti įrodymais grįstas išvadas ir kt. 4. Mokiniai skatinami atpažinti gamtamokslines problemas ir jas spręsti, vadovaujantis darnaus vystymosi, sveikos gyvensenos principais, atsakingai taikant įgytas chemijos ir kitų gamtos mokslų žinias ir gebėjimus įvairiose gyvenimo situacijose. Svarbi ugdymo dalis – mokinių vertybinių nuostatų plėtojimas siekiant, kad jie taptų pasitikinčiomis savo jėgomis, brandžiomis, kūrybiškomis, empatiškomis, tautiškai sąmoningomis, pilietiškomis, demokratiškomis asmenybėmis, kurioms yra svarbios bendrosios žmogaus moralės normos ir asmeninė atsakomybė, įveikiant šiuolaikinio pasaulio keliamus iššūkius. 5. Chemijos dalykas yra skirtas suprasti medžiagų prigimtį bei jų savybes, skatinti mokinių domėjimąsi chemija ir gamtos mokslais, plėtoti jų gamtamokslinį raštingumą ir kompetencijas: 5.1. naudotis gamtos tyrimų metodais ir žiniomis bei supratimu apie gamtos reiškinius, procesus ir sampratas, keliant aktualius klausimus bei ieškant atsakymų į iškylančius klausimus; 5.2. plėtoti ir tobulinti saugaus darbo, cheminių eksperimentų planavimo ir atlikimo gebėjimus, pateikti ir vertinti argumentus bei formuluoti pagrįstas išvadas; 5.3. suprasti ir vertinti mokslo daromą įtaką ekonominiam, socialiniam ir kultūriniam visuomenės vystymuisi, gamtamokslinių problemų sprendimų pagrįstumą, gamtos mokslų reikšmę išsaugant biosferą ir užtikrinant visuomenės gyvenimo kokybę; 5.4. suprasti žmogaus veiklos sukeltus pokyčius, remtis žiniomis apie cheminių medžiagų poveikio svarbą gamtoje priimant asmeninius sprendimus, bei imtis asmeninės atsakomybės už aplinkos išsaugojimą, tausoti savo ir kitų žmonių sveikatą. 6. Chemijos pradmenų mokiniai įgyja pradinėje mokykloje; 5–6 klasėse integraliai mokydamiesi dalyko „Gamtos mokslai“; 7–8 klasėse mokyklos bendruomenė gali pasirinkti toliau tęsti integralų gamtamokslinį ugdymą per dalyko „Gamtos mokslai“ pamokas ar atskirai mokyti(s) biologijos, chemijos ir fizikos dalykų; 9 (I gimnazijos) ir 10 (II gimnazijos) klasėse mokantis chemijos dalyko; III–IV gimnazijos klasėse chemija yra pasirenkamasis dalykas. 2 7. Programoje išskirtos šešios pasiekimų sritys, kurios yra bendros visoms klasėms. Išskiriant pasiekimų sritis ir pasiekimus vadovautasi kompetencijų ir jų sandų raiškos aprašais, siekta dermės su kitų gamtos mokslų (biologijos ir fizikos) bendrosiose programose išskirtomis pasiekimų sritimis ir pasiekimais. Siekiant vaizdžiai parodyti pagrindinio lygio pasiekimų augimą kas dvejus metus, programoje pateikiama pasiekimų raidos lentelė. Mokymo(si) turinyje išskirtos turinio sritys ir temos, kurios aprašytos vartojant veiksmažodžius, kurie parodo jos nagrinėjimo gylį ir taikomus ugdymo metodus: prisimenama, aiškinamasi, aptariama, nagrinėjama, tyrinėjama, stebima, diskutuojama ir kt. Siekiant palikti mokytojams galimybę sieti mokymą(si) su šiuolaikiniais kontekstais, mokymo(si) turinyje yra nurodyti tik keletas mokslininkų ir atradimų, nėra nurodyti konkretūs šiuolaikiniai mokslininkai ir atradimai, nes Programa rašoma keleriems metams ir neįmanoma numatyti, kokie nauji atradimai bus padaryti ir kas padarys reikšmingą indėlį į fizikos mokslo vystymąsi. 8. Pasiekimų lygių požymiai aprašyti 8 klasei, 9 (I gimnazijos)–10 (II gimnazijos) klasėms ir III–IV gimnazijos klasėms. Pasiekimų lygių požymiai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais siekiant padėti mokytojams objektyviai vertinti mokinio mokymo(si) rezultatus. Aprašomos svarbiausios į(si)vertinimui reikšmingos įgytos žinios ir supratimas, išugdyti gebėjimai ir vertybinės nuostatos. II SKYRIUS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 9. Chemijos dalyko tikslas – plėtoti visaverčiam šiuolaikiškam gyvenimui svarbias kompetencijas, nagrinėjant pagrindines klasikinės ir šiuolaikinės chemijos sritis, siekti aukštesnių ugdymo(si) rezultatų ir nusiteikti mokytis visą gyvenimą. 10. Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai: 10.1. atpažįsta ir klasifikuoja svarbiausius objektus ir reiškinius, pastebi dėsningumus, supranta ir taiko pagrindines chemijos sąvokas, dėsnius ir teorijas, tikslingai vartoja dydžių simbolius ir matavimo vienetus, sprendžia nesudėtingas praktines gamtos mokslų problemas, taiko įgytas gamtos mokslų žinias ir gebėjimus spręsdami kasdienio gyvenimo, sveikos gyvensenos ir darnaus vystymosi problemas; 10.2. kelia klausimus ir formuluoja hipotezes, planuoja stebėjimus ir bandymus, juos atlieka saugiai naudodamiesi laboratorine įranga ir medžiagomis, apibendrina gautus duomenis, vertina jų tikslumą ir patikimumą, formuluoja pagrįstas išvadas atsižvelgdami į hipotezes; 10.3. tyrinėdami įvairias medžiagas, jas atpažįsta, apibūdina jų savybes, naudojimą ir paplitimą gamtoje, klasifikuoja pagal savybes, pastebi medžiagų kitimų dėsningumus; 10.4. tyrinėdami ir analizuodami gamtos reiškinius, jų priežastinius arba priežasties ir pasekmės ryšius, žmogaus veiklos poveikį gamtai, ugdosi mokslinę pasaulėvoką ir atsakingą požiūrį į aplinką, gamtą, gyvybę; 10.5. diskutuodami išreiškia socialiai atsakingą ir argumentais grįstą nuomonę šalies ir pasaulio sveikatos, gamtos išteklių naudojimo ir ekologinio tvarumo klausimais; 10.6. domėdamiesi gamtos mokslų ir technologijų raida Lietuvoje ir pasaulyje, mūsų šalies prioritetinėmis gamtos mokslų, technikos ir technologijų plėtotės kryptimis, susipažįsta su profesijomis, kurioms reikia chemijos žinių. 11. Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai: 11.1. tyrinėdami ir analizuodami įvairias medžiagas, jų savybes ir kitimus bei gyvosios ir negyvosios gamtos reiškinius išsiugdo mokslinę pasaulėvoką ir atsakingą požiūrį į aplinką, gamtą, gyvybę, plėtoja ir gilina žemesnėse klasėse įgytus gebėjimus, kritinį mąstymą, savarankiškumą, problemų sprendimą, realių mokslo galimybių suvokimą, vysto kūrybingumą ir vaizduotę, mokosi suvokti mus supančio pasaulio vientisumą; 11.2. kelia klausimus ir hipotezes, planuoja stebėjimus ir bandymus bei, saugiai naudodamiesi laboratorine įranga ir medžiagomis, juos atlieka, apibendrina gautus duomenis, jų tikslumą ir patikimumą, matavimo paklaidas, pastebi ir ištaiso klaidas, formuluoja pagrįstas išvadas; 3 11.3. modeliuoja gamtos reiškinius bei procesus, sprendžia praktinius chemijos mokslo uždavinius, pritaikydami žinias bei gebėjimus, įgytus mokantis ir kitų dalykų; 11.4. kritiškai vertindami aiškinasi dėl chemijos mokslo laimėjimų kuriamas technologijas ir jų vaidmenį žmonijos gyvenime, jų ryšį su gamtine, socialine ir kultūrine aplinka; taiko įgytas žinias ir gebėjimus sprendžiant įvairias kasdienio gyvenimo, šalies ir pasaulio sveikatos, gamtos išteklių naudojimo ir ekologinio tvarumo problemas; 11.5. supranta ir kritiškai vertina mokslo populiariuosius tekstus, prasmingai vartoja savo kalboje chemijos sąvokas ir terminus; randa, analizuoja, kaupia ir apibendrina reikiamą informaciją; 11.6. domėdamiesi chemijos mokslo istorija, moderniosiomis technologijomis ir biomedicinos mokslais, jų raida Lietuvoje ir pasaulyje, susipažįsta su profesijomis, kurioms reikia chemijos žinių, pasirengia studijoms ir nusiteikia mokytis visą gyvenimą. III SKYRIUS KOMPETENCIJŲ UGDYMAS 12. Įgyvendinant chemijos bendrąją programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, skaitmeninė, pilietinė, kultūrinė. Jos pateiktos pagal kompetencijos ugdymo intensyvumą chemijos dalyku. 13. Pažinimo kompetencija. Chemijos dalyko žinios konstruojamos grindžiant moksline metodologija, mokiniai skatinami aktyviai veikti įvairiose situacijose, taikydami chemijos žinias nustatyti reiškinių dėsningumus ir priimti argumentuotus sprendimus, formuluoti hipotezes ir planuoti tiriamuosius darbus (stebėjimus, laboratorinius darbus, eksperimentus ir pan.), tinkamai pasirinkti tyrimo tipą, reikalingą laboratorinę įrangą bei chemines medžiagas, įvertinti tiriamojo darbo netikslumus bei matavimo paklaidas, gauti ir apdoroti bandymų rezultatus, daryti duomenimis pagrįstas išvadas. Mokydamiesi pažinti negyvosios ir gyvosios gamtos vienybę, nagrinėdami su chemijos dalyko žiniomis susijusius probleminius klausimus, mokiniai skatinami pateikti ir pagrįsti skirtingus požiūrius, pasirinkti tinkamas strategijas probleminėms situacijoms spręsti, atsižvelgti į socialinius ir ekologinius veiksnius, vertinant chemijos mokslo ir cheminių technologijų poveikį aplinkai ir visuomenei. Plėtojamas gebėjimas taikyti tai, kas išmokta, mokiniams padedama suprasti įgytų žinių ir gebėjimų svarbą tolimesniam gyvenimui tiek pasirenkant profesiją, tiek būnant aktyviu piliečiu. Mokydamiesi chemijos mokiniai skatinami kelti sau naujus tikslus, (įsi)vertinti patirtį ir pažangą, reflektuoti savo mokymąsi, mokytis iš klaidų. 14. Kūrybiškumo kompetencija. Mokantis chemijos skatinamas mokinių kūrybiškumas, jų tiriamoji veikla; plėtojamas poreikis patiems tirti, ieškoti, nagrinėti ir kritiškai vertinti tyrinėjimui reikalingą informaciją, generuoti sau ir kitiems reikšmingas idėjas, kurti produktus, modeliuoti sprendimus, juos vertinti, interpretuoti netikėtus, nevienareikšmius rezultatus; plėtojamos galimybės tyrinėti gamtos reiškinius ir objektus, pasirinkti veiklą numatant galimus veiklos padarinius ateityje, aptarti veiklos plėtotės idėjas ir jų įgyvendinimo prielaidas. Sudaromos prielaidos kiekvienam mokiniui atrasti sau patrauklią saviraiškos sritį, vykdyti tikslingus projektus, tyrinėti nebijant rizikuoti ir klysti. 15. Komunikavimo kompetencija. Chemijos pamokose sudaromos galimybės plėtoti mokinių gebėjimus suprasti, kurti ir perduoti gamtamokslinę informaciją, etiškai naudojantis verbalinėmis ir neverbalinėmis priemonėmis bei technologijomis. Ugdomas šiuolaikinių medijų galimybių ir poveikio žmogui ir visuomenei suvokimas. Mokiniai praktiškai taiko kalbos žinias, laikydamiesi kalbos normų, moralės ir teisėtumo principų. Plėtojamas gebėjimas rasti, analizuoti ir kritiškai vertinti įvairiomis formomis pateiktą informaciją, skirti objektyvią informaciją nuo subjektyvios. Skatinamas saugus ir etiškas naudojimasis šiuolaikinėmis komunikacinėmis technologijomis. 16. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija. Per chemijos dalyko mokymo(si) veiklas formuojamas emocinis, vertybinis mokinių santykis su pasauliu. Mokiniai skatinami pasitikėti savo jėgomis, laisvai diskutuoti, aiškintis iškilusius klausimus, visapusiškai ir lanksčiai reflektuoti bei kūrybiškai taikyti ir plėtoti asmenybėje slypinčius išteklius, siekti 4 tobulėjimo, pagarbiai elgtis kitų atžvilgiu. Kuriama pasitikėjimo atmosfera, ugdoma empatija šalia esančiam, skatinama bendradarbiavimo kultūra, pagarba kitokiai nuomonei. Plėtojamas poreikis savarankiškai tirti ir pažinti, domėtis ir aktyviai veikti. Plėtojamos sveikos gyvensenos nuostatos. Mokiniai skatinami savo sprendimus ir pasirinkimus grįsti žiniomis apie medžiagas ir reiškinius bei sveikos gyvensenos principais. 17. Skaitmeninė kompetencija. Chemijos mokymo(si) veiklos planuojamos ir organizuojamos taip, kad mokiniai, atlikdami įvairias užduotis, galėtų sumaniai ir kūrybiškai naudotis skaitmeninėmis technologijomis, interaktyviomis simuliacijomis ar virtualiomis laboratorijomis ieškodami informacijos, rinkdami ir apdorodami tyrimo duomenis, tirdami procesus ir reiškinius, rengdami gamtamokslinius pranešimus, bendraudami ir bendradarbiaudami; skatinama atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. 18. Pilietinė kompetencija. Mokantis chemijos plėtojamas socialinis atsakingumas, puoselėjama meilė gamtai, mokoma būti išteklius tausojančiu vartotoju. Mokiniai mokomi nagrinėti ir vertinti gamtos apsaugą reglamentuojančius dokumentus ir skatinami sieti gamtamokslines veiklas su aktualiomis šalies ir pasaulio problemomis. Pagal išgales skatinami prisidėti prie jų sprendimo, suprantant, kad darnus valstybės gyvenimas remiasi kiekvieno pilietiškumu. Mokiniai mokomi ir skatinami kritiškai vertinti žiniasklaidoje pateikiamą gamtamokslinę informaciją. 19. Kultūrinė kompetencija. Mokiniai ugdomi suvokti save kaip kultūros paveldėtojus ir kūrėjus, plėtoti žinias apie chemijos ir kitų gamtos mokslų vystymąsi Lietuvoje ir pasaulyje, puoselėti pagarbą gamtai ir tausoti jos išteklius, analizuoti ir vertinti mokslo pasiekimų reikšmę kultūros raidai ir dabarčiai, susipažinti su saugomais gamtos, kultūros objektais, ugdytis estetinį suvokimą, atsakomybę už gamtos išteklių naudojimą ir išsaugojimą; etiškai vykdyti įvairias veiklas atsižvelgiant į kultūrinius ir subkultūrinius veiklos dalyvių ir adresatų skirtumus, dalyvauti mokyklos, bendruomenės, šalies kultūriniame gyvenime. IV SKYRIUS PASIEKIMŲ SRITYS IR PASIEKIMAI 20. Programoje pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. 21. Gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas (A). Formuodamiesi supratimą apie tai, ką tiria chemija, kaip formuluojami chemijos mokslo dėsniai ir teorijos, kaip žinios kinta ir yra naudojamos siekiant paaiškinti gamtoje vykstančius reiškinius, supras chemijos mokslo svarbą nuolatiniam visuomenės vystymuisi ir žmonijos gerovei. Aiškindamiesi moksliniams tyrimams taikomų etikos reikalavimų svarbą, mokiniai išmoks sieti etikos normas su chemijos mokslo raida. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: 21.1. įvardija ir paaiškina, ką tiria chemijos mokslas, kokias problemas sprendžia. Pateikia ir apibūdina teorinių ir taikomųjų chemijos ir kitų gamtos mokslų sričių pavyzdžių (A1); 21.2. apibūdina chemijos mokslo teorijų, modelių kūrimo, pagrindimo principus, aptaria teorijų, modelių kitimą. Naujų faktų atradimą ir teorijų kaitą sieja su mokslo kintamumu (A2); 21.3. nurodo moksliniams tyrimams taikomus etikos reikalavimus. Sieja etikos normas su chemijos mokslo raida ir prognozuoja jo kitimą (A3); 21.4. analizuoja ir kritiškai vertina mokslinės pažangos ir technologijų vystymosi įtaką visuomenės raidai ir gyvenimo kokybei. Apibūdina chemijos vystymąsi Lietuvoje ir pasaulyje: įvardija žymiausius mokslo atstovus ir aptaria svarbiausius jų pasiekimus. Susipažįsta su šiuolaikinių tyrimo metodų ir medžiagų įvairove ir svarba. Apibendrina ir kritiškai vertina įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiamą informaciją apie chemijos mokslo atradimus, technologijų plėtotę, aplinkosaugą (A4). 22. Gamtamokslinis komunikavimas (B). Mokydamiesi atsirinkti informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lyginti, kritiškai vertinti, klasifikuoti, apibendrinti, interpretuoti, skirti objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės, kurti ir perduoti 5 informaciją naudojant gamtos mokslų sąvokas, terminus, simbolius, formules ir dydžių matavimo vienetus, mokiniai susiformuos supratimą apie specifinę įvairialypę chemijos mokslo kalbą, išmoks ją tinkamai vartoti ir komunikuoti, ugdysis komunikavimo kompetenciją. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: 22.1. tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, simbolius, formules, matavimo vienetus (B1); 22.2. suranda reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose ir ją apdoroja. Tinkamai perduoda informaciją apie cheminius elementus, medžiagas, junginius, reiškinius, procesus, dėsningumus. Kalbą vartoja tinkamai ir tikslingai, laikydamiesi etikos ir etiketo, tinkamai cituoja informacijos šaltinius (B2); 22.3. skiria objektyvią informaciją nuo subjektyvios (nuomonės), pasirenka patikimus informacijos šaltinius (B3); 22.4. tinkamai, laikydamiesi etikos ir kalbos normų, praktiškai taiko kalbos žinias, tikslingai vartoja sąvokas, skirtingais būdais ir formomis perteikdami kitiems gamtamokslinę informaciją chemijos dalyko kontekste (B4); 22.5. formuluoja klausimus, argumentais grindžia savo atsakymus. Argumentuotai diskutuoja aktualiomis temomis (B5). 23. Gamtamokslinis tyrinėjimas (C). Planuodami ir tyrinėdami gamtos reiškinius mokiniai išmoks kelti probleminius klausimus, formuluoti hipotezes, planuoti ir atlikti tyrimą joms patikrinti, analizuoti gautus rezultatus ir duomenis, formuluoti išvadas; susiformuos supratimą, kad eksperimentuojant ir atliekant stebėjimus yra gaunamos žinios, kurios reikalingos suprasti ir paaiškinti gamtoje vykstančius cheminius reiškinius, pažinti pasaulį ir jį keisti, nedarant žalos gamtai, suvokti savo vietą ir vaidmenį gamtoje. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: 23.1. paaiškina, kas yra tyrimai, įvardija tyrimų atlikimo etapus (C1); 23.2. kelia probleminius klausimus, su jais susietus tyrimo tikslus, formuluoja hipotezes (C2); 23.3. planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo būdą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę, numato tyrimo rezultatų patikimumo užtikrinimą (C3); 23.4. atlieka tyrimą: saugiai naudodamiesi priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas laikydamiesi etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai atlieka matavimus (C4); 23.5. analizuoja ir matematiškai apdoroja gautus rezultatus ir duomenis: įvertina jų patikimumą, tiriamojo darbo netikslumus bei matavimo paklaidas, atrenka reikiamus išvadai daryti, atlieka reikalingus skaičiavimus ir pertvarkymus. Pasirenka tinkamus rezultatų ir duomenų pateikimo būdus (C5); 23.6. formuluoja išvadas atsižvelgdamas į tyrimo hipotezę, apmąsto atliktas veiklas, numato tyrimo tobulinimo ir plėtotės galimybes (C6). 24. Gamtos objektų ir reiškinių pažinimas (D). Nagrinėdami tiriamus objektus, procesus ir reiškinius, mokosi juos apibūdinti, klasifikuoti, lyginti atsižvelgiant į jų savybes ir požymius, modeliuoti ir paaiškinti. Mokiniai mokosi pritaikyti chemijos ir kitų gamtos mokslų žinias įvairiose, taip pat ir naujose, situacijose. Suprasdami cheminių reiškinių dėsningumus, priežasties ir pasekmės ryšius, gebėdami juos paaiškinti ir pritaikyti, siedami įvairių sričių žinias mokiniai geriau suvoks supantį pasaulį, susiformuos vientisą pasaulėvaizdį. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: 24.1. nagrinėja chemijos mokslo objektus, reiškinius ir procesus, juos apibūdina (D1); 24.2. tikslingai taiko turimas chemijos žinias įvairiose situacijose, aiškindamiesi procesus ir reiškinius, sieja skirtingų mokslų žinias į visumą (D2); 24.3. aiškina įvairių medžiagų savybes ir jų kitimo dėsningumus, atpažįsta priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gamtos mokslų dėsnius (D3); 24.4. klasifikuoja, lygina tiriamas medžiagas, objektus, procesus, reiškinius atsižvelgdami į jų savybes ir požymius (D4); 24.5. modeliuoja įvairias chemines medžiagas, objektus, procesus ir reiškinius, nurodo bendrus dėsningumus (D5). 6 25. Problemų sprendimas ir refleksija (E). Atlikdami įvairias užduotis mokiniai išmoks pasirinkti tinkamas strategijas, generuoti ir vertinti sau ir kitiems reikšmingas kūrybines idėjas, ieškoti problemų sprendimo alternatyvų, tikslingai ir kūrybiškai taikyti turimas chemijos žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus naujose situacijose, kurti produktus, reflektuoti savo mokymąsi ir padarytą pažangą, kelti tolesnius mokymo(si) tikslus. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: 25.1. pasirenka tinkamas strategijas atlikdami įvairias chemijos užduotis, prognozuoja rezultatus, siūlo problemų sprendimo alternatyvas (E1); 25.2. tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas chemijos ir kitų gamtos mokslų žinias, įgytus gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus naujose situacijose (E2); 25.3. kritiškai vertina gautus rezultatus atsižvelgdami į realų kontekstą (E3); 25.4. reflektuoja asmeninę pažangą mokantis chemijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kelia tolesnius mokymo(si) tikslus (E4). 26. Žmogaus ir aplinkos dermės pažinimas (F). Formuodamiesi supratimą apie žmogaus vaidmenį gamtoje, sąsajas tarp gamtinės ir socialinės aplinkos bei chemijos ir kitų gamtos mokslų ir technologijų, ugdydamiesi vertybines nuostatas, kurios yra būtinos socialiai atsakingam piliečiui, mokiniai išmoks atsakingai ir prasmingai veikti socialiniame ir kultūriniame kontekste, racionaliai vartoti gamtos išteklius, saugoti gamtą. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: 26.1. įvardija save kaip gamtos dalį, paaiškina cheminių veiksnių (cheminių medžiagų) įtaką sveikatai, nurodo sveikos aplinkos kriterijus (F1); 26.2. paaiškina sąsajas tarp gamtinės ir socialinės aplinkos, chemijos mokslo ir technologijų, nusako žmogaus veiklos teigiamą ir neigiamą poveikį gamtai (F2); 26.3. prisiima atsakomybę ir veikia, saugodami gamtą ir racionaliai vartodami išteklius (F3). 27. Mokinių pasiekimų raida aprašoma pagal pasiekimų sritis pateikiant mokinių pagrindinio lygio pasiekimus kas dvejus metus. Programoje raide (pavyzdžiui, A) žymima pasiekimų sritis, raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas, o antru skaičiumi (3) – pagrindinis pasiekimų lygis. 7 7−8 klasės 9−10 ir I–II gimnazijos klasės 1. Gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas (A) Įvardija ir paaiškina, ką tiria Paaiškina, kad chemija ir kiti gamtos Paaiškina, kad remiantis chemija ir chemijos mokslas, kokias mokslai leidžia pažinti medžiagas ir jų kitais gamtos mokslais galima pažinti problemas sprendžia. Pateikia ir savybes, suprasti gamtoje vykstančius mus supantį mikro ir makro pasaulį apibūdina teorinių ir taikomųjų procesus. Apibūdina chemijos ir kitų kaip visumą. Apibūdina chemijos ir kitų chemijos ir kitų gamtos mokslų gamtos mokslų galimybes sprendžiant gamtos mokslų galimybes ir ribas sričių pavyzdžių (A1). įvairias šiuolaikines problemas bei sprendžiant įvairias problemas bei priimant sprendimus. Pateikia teorinių priimant sprendimus įprastame ir taikomųjų gamtos mokslų sričių kontekste. Įvardija sąsajas tarp gamtos pavyzdžių (A1.3). mokslų teorijų ir jų praktinio taikymo (A1.3). Pasiekimas Apibūdina chemijos mokslo teorijų, modelių kūrimo, pagrindimo principus, aptaria teorijų, modelių kitimą. Naujų faktų atradimą ir teorijų kaitą sieja su mokslo tiesų kintamumu (A2). Apibūdina moksliniams tyrimams taikomus etikos reikalavimus. Sieja etikos normas su chemijos mokslo raida, prognozuoja ir vertina jo Paaiškina, kad chemijos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios leidžia geriau suprasti, patvirtinti ar paneigti teorijas ir modelius. Nurodo, kad chemijos mokslo modeliai, teorijos gali vystytis jungiant skirtingų mokslų idėjas, kad chemijos mokslo žinios ir pasaulio suvokimas kinta, atsiradus tyrimų metu naujų patvirtintų įrodymų (A2.3). Aptaria etikos normas, pagrindžia jų būtinumą moksliniuose tyrimuose (A3.3). Paaiškina, kaip chemijos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant žmonijos sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Aptaria chemijos teorijų ir modelių vystymosi istoriją, nurodo veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.3). Aiškina galimą mokslinių tyrimų ir jų rezultatų poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai. Pagrindžia etikos normų būtinumą moksliniuose tyrimuose (A3.3). III–IV gimnazijos klasės Paaiškina, ką tiria įvairios chemijos mokslo sritys ir kiti gamtos mokslai. Nurodo chemijos mokslo sprendžiamas problemas. Paaiškina chemijos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias šiuolaikines vietinio ir globalaus konteksto problemas bei priimant sprendimus. Apibūdina chemijos mokslo sričių integralumą. Pateikia chemijos praktinio pritaikymo pavyzdžių vartodamas mokslinę terminologiją (A1.3). Paaiškina chemijos mokslo modelių kūrimo principus, jų galiojimo ribas ir panaudojimą. Aptaria chemijos mokslo teorijos ir modelių vystymosi istoriją, nurodo veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius. Teorijų kitimą, tikslinimą sieja su naujais faktais ir atradimais (A2.3). Atsižvelgdamas į pasaulines tendencijas, diskutuoja apie etikos normas chemijos moksle. Pagrindžia etikos normų būtinumą moksliniuose tyrimuose (A3.3). 8 Pasiekimas kitimą (A3). Analizuoja ir kritiškai vertina mokslinės pažangos ir technologijų vystymosi įtaką visuomenės raidai ir gyvenimo kokybei. Apibūdina chemijos vystymąsi Lietuvoje ir pasaulyje: įvardija žymiausius mokslo atstovus ir aptaria svarbiausius jų pasiekimus. Susipažįsta su šiuolaikinių tyrimo metodų ir medžiagų įvairove ir svarba. Apibendrina ir kritiškai vertina įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiamą informaciją apie chemijos mokslo atradimus, technologijų plėtotę, aplinkosaugą (A4). Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, simbolius, formules, matavimo vienetus (B1). 7−8 klasės Pateikia chemijos mokslo atradimų taikymo pavyzdžių, nagrinėja galimas jų taikymo teigiamas ir neigiamas pasekmes. Pateikia chemijos mokslo vystymosi istorijos pavyzdžių (A4.3). 9−10 ir I–II gimnazijos klasės III–IV gimnazijos klasės Apibendrina chemijos mokslo vystymąsi, nurodo žymiausius pasaulio ir Lietuvos chemijos mokslo atstovus ir jų pasiekimų įtaką chemijos mokslo raidai. Paaiškina chemijos mokslo poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei (A4.3). Analizuoja ir vertina chemijos mokslo įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei ir kitiems mokslams. Nurodo naujausias chemijos tyrimų sritis šiuolaikinius tyrimo metodus ir medžiagų įvairovę. Nurodo žymiausius chemijos mokslo atstovus Lietuvoje ir pasaulyje bei jų pasiekimų įtaką chemijos mokslo raidai. Apibendrina įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiamą informaciją apie chemijos mokslo atradimus, technologijų plėtotę, aplinkosaugą (A4.3). 2. Gamtamokslinis komunikavimas (B) Skiria ir tinkamai taiko chemijos Skiria ir tinkamai taiko chemijos sąvokas ir terminus apibūdindamas sąvokas, terminus, sutartinius ženklus, reiškinius ir objektus pažįstamame aiškindamas reiškinius, tinkamai užrašo kontekste, tinkamai taiko fizikinių ir naudoja fizikinių dydžių ir cheminių dydžių ir cheminių elementų simbolius, elementų simbolius, užrašo chemines pasirenka tinkamą skaičiavimo formulę formules, jungia kelias skaičiavimo ir iš jos išreiškia reikiamą fizikinį dydį, formules, užrašo ir išlygina jungimosi, matavimo vienetus verčia daliniais ir skilimo, pavadavimo ir mainų cheminių kartotiniais (B1.3). reakcijų lygtis, matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais (B1.3). Tinkamai įvertinęs vartoja ir taiko chemijos sąvokas, terminus, simbolius, sutartinius ženklus naujuose kontekstuose. Aiškindamas reiškinius ir procesus taiko mokslinę terminologiją (B1.3). 9 III–IV gimnazijos klasės Suranda ir konsultuodamasis apdoroja pateiktą įvairiuose šaltiniuose reikiamą informaciją, ją lygina, klasifikuoja, analizuoja, kritiškai vertina, jungia ir apibendrina, interpretuoja naudodamas chemijos žinias ir dėsnius. Tinkamai (schemomis, paveikslais, diagramomis, tekstu ir kt.) perduoda informaciją apie cheminius elementus, medžiagas, junginius, procesus, dėsningumus. Kalbą vartoja tinkamai, laikydamasis etikos ir etiketo, tinkamai cituoja informacijos šaltinius (B2.3). Skiria objektyvią informaciją Skiria objektyvią informaciją, faktus, Skiria objektyvią informaciją, faktus, Analizuoja, vertina informacijos nuo subjektyvios (nuomonės), duomenis nuo subjektyvios duomenis nuo subjektyvios šaltinių patikimumą, pasirenka pasirenka patikimus informacijos, nuomonės. Pasirenka informacijos, nuomonės. Pasirenka patikimus šaltinius, paaiškina kuo informacijos šaltinius (B3). patikimus informacijos šaltinius (B3.3). patikimus informacijos šaltinius skiriasi objektyvi informacija nuo įvardydamas kriterijus (B3.3). subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.3). Tinkamai, laikydamasis etikos ir Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis Atsižvelgdamas į adresatą, Perteikdamas kitiems gamtamokslinę kalbos normų, praktiškai taiko etikos ir etiketo perteikia su chemija laikydamasis etikos ir etiketo normų informaciją chemijos dalyko kontekste kalbos žinias, tikslingai vartoja susietą informaciją. Pasirenka ir tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą pasirenka ir kūrybiškai naudoja sąvokas, skirtingais būdais ir tikslingai taiko faktų, idėjų, rezultatų ir perteikdamas kitiems chemijos mokslo kompleksines raiškos priemones ir formomis perteikia kitiems išvadų pateikimo būdus − grafikus, informaciją ir atlikdamas užduotis. formas, laikosi kalbos normų, vartoja gamtamokslinę informaciją diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų mokslinę kalbą (B4.3). chemijos dalyko kontekste (B4). Atsižvelgia į adresatą. Naudoja ir išvadų pateikimo būdus − grafikus, skaitmenines technologijas (B4.3). diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Tikslingai naudoja skaitmenines technologijas (B4.3). Formuluoja klausimus, Nagrinėdamas chemijos mokslo Nagrinėdamas chemijos mokslo Formuluoja klausimus, rodydamas Pasiekimas Suranda ir apdoroja reikiamą informaciją. Tinkamai perduoda informaciją apie cheminius elementus, medžiagas, junginius, reiškinius, procesus, dėsningumus. Kalbą vartoja tinkamai ir tikslingai, laikydamasis etikos ir etiketo, tinkamai cituoja šaltinius (B2). 7−8 klasės Nurodo reikšminius (esminius) žodžius ir tikslingai pasirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) ir formomis pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, apibendrina, padedamas kritiškai vertina. Kalbą vartoja laikydamasis etikos ir etiketo, tinkamai cituoja informacijos šaltinius (B2.3). 9−10 ir I–II gimnazijos klasės Įvardija reikšminius (esminius) žodžius ir tikslingai pasirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, apibendrina, analizuoja, kritiškai vertina, interpretuoja. Kalbą vartoja tinkamai ir tikslingai, laikydamasis etikos ir etiketo, tinkamai cituoja informacijos šaltinius (B2.3). 10 Pasiekimas argumentais grindžia savo atsakymus. Argumentuotai diskutuoja aktualiomis temomis (B5). Paaiškina, kas yra tyrimai, įvardija tyrimų atlikimo etapus (C1). Kelia probleminius klausimus, su jais susietus tyrimo tikslus, formuluoja hipotezes (C2). Planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo būdą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką ir trukmę, numato tyrimo rezultatų patikimumo užtikrinimą (C3). Atlieka tyrimą: saugiai naudodamasis priemonėmis ir 7−8 klasės 9−10 ir I–II gimnazijos klasės informaciją ir atlikdamas tyrimus informaciją ir atlikdamas tyrimus formuluoja klausimus, padėsiančius tikslingai formuluoja klausimus, išsiaiškinti ir suprasti reiškinių argumentais grindžia atsakymus dėsningumus ir objektų savybes. chemijos mokslo temomis, pateikia Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, argumentų skirtingiems galimiems pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais. atsakymams pagrįsti. Diskutuoja Diskutuoja aktualiomis temomis (B5.3). aktualiomis temomis (B5.3). 3. Gamtamokslinis tyrinėjimas (C) Paaiškina, kas yra tyrimas, apibūdina Paaiškina, kas yra tyrimas, apibūdina skirtingus tyrimo atlikimo būdus, skirtingus tyrimo būdus, nurodo, kada nurodo tyrimo atlikimo etapų seką jie taikomi, įvardija tyrimo etapų seką (C1.3). (C1.3). Konsultuodamasis formuluoja Pastebi ir įvardija probleminę situaciją, probleminius klausimus, tyrimo tikslus, formuluoja probleminius klausimus, su hipotezes atpažįstamoms situacijoms jais susietus tyrimo tikslus, hipotezes tirti (C2.3). (C2.3). III–IV gimnazijos klasės nagrinėjamos informacijos supratimą, remiasi chemijos dėsniais ir faktais, argumentais grindžia atsakymus (B5.3). Apibūdina ir palygina skirtingus tyrimo būdus ir tyrimų atlikimo etapus, pagrindžia jų reikalingumą ir seką (C1.3). Kelia probleminius klausimus pasirinktai probleminei situacijai spręsti, formuluoja su jais susietus tyrimo tikslus, kelia ir tikrina hipotezes (C2.3). Planuoja tyrimą: pasirenka tyrimo būdą, Planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą Konsultuodamasis planuoja priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo tyrimo būdą, priemones, medžiagas, tiriamuosius darbus: (stebėjimus, vietą, laiką bei trukmę. Nurodo, ką ir tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę, eksperimentus, laboratorinius darbus ir kaip reikėtų daryti, kad rezultatai būtų numato tyrimo rezultatų patikimumo pan.) atsižvelgdamas į visus tyrimo patikimi (C3.3). užtikrinimą (C3.3). patikimumo ir saugumo reikalavimus: pasirenka tinkamus tyrimo būdus, priemones, medžiagas, tyrimo kintamuosius, tyrimo atlikimo vietą, numato tyrimo laiką, trukmę, eigą, rezultatų patikimumo užtikrinimą (C3.3). Pagal pavyzdį atlieka tyrimą: saugiai Konsultuodamasis atlieka tyrimą: Konsultuodamasis saugiai naudodamasis priemonėmis ir saugiai naudojasi priemonėmis ir naudodamasis priemonėmis ir 11 Pasiekimas medžiagomis, laikydamasis etikos reikalavimų, atlieka numatytas tyrimo veiklas, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai atlieka matavimus (C4). 7−8 klasės medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas, laikydamasis etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis, nurodo absoliutines matavimo paklaidas (C4.3). 9−10 ir I–II gimnazijos klasės medžiagomis, laikosi etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis, nurodo absoliutines matavimo paklaidas (C4.3). Analizuoja ir matematiškai apdoroja gautus rezultatus ir duomenis: įvertina jų patikimumą, tiriamojo darbo netikslumus bei matavimo paklaidas, atrenka reikiamus išvadai daryti, atlieka reikalingus skaičiavimus ir pertvarkymus. Pasirenka tinkamus rezultatų ir duomenų pateikimo būdus (C5). Apibendrina gautus rezultatus ir duomenis, vertina jų patikimumą. Paaiškina, kaip pasirinkti tyrimo metodai, įranga, žmogiškasis faktorius galėjo paveikti duomenų patikimumą. Pateikdamas duomenis skaičiuoja aritmetinį vidurkį, procentus. Duomenis pateikia lentelėmis, diagramomis ar kitais pasirinktais būdais (C5.3). Analizuoja ir apibendrina gautus rezultatus ir duomenis, lygina su informacijos šaltinių duomenimis, kitų mokinių atliktų tyrimų surinktais duomenimis. Vertina rezultatų patikimumą, nurodo nepatikimų ar netikslių rezultatų priežastis ir būdus. Duomenims analizuoti pasitelkia skaitmenines technologijas. Duomenis pateikia tinkamiausiais būdais: lentelėmis, diagramomis, grafikais, piešiniais, schemomis (C5.3). Formuluoja išvadas atsižvelgdamas į tyrimo hipotezę, apmąsto atliktas veiklas, numato tyrimo tobulinimo ir plėtotės galimybes (C6). Formuluoja išvadas remdamasis gautais rezultatais. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė ir nurodo, kokie rezultatai patvirtina hipotezę arba dalijasi idėjomis, kodėl hipotezė nepasitvirtino. Siūlo veiklos tobulinimo būdų (C6.3). Konsultuodamasis formuluoja gautais rezultatais pagrįstas išvadas atsižvelgdamas į tyrimo hipotezę, paaiškina, kurie rezultatai ir kaip rodo, kad hipotezė (ne)pasitvirtino. Vertina atliktą tiriamąją veiklą, numato jos tobulinimą (C6.3). III–IV gimnazijos klasės medžiagomis, laikydamasis etikos reikalavimų atlieka tyrimą, tikslingai stebi vykstančius procesus, tiksliai nuskaito matavimo prietaisų rodmenis, fiksuoja ir analizuoja pokyčius, nurodo absoliutines matavimo paklaidas ir apskaičiuoja santykines matavimo paklaidas (C4.3). Bendradarbiaudamas ir konsultuodamasis apibendrina ir matematiškai apdoroja gautus rezultatus ir duomenis pasitelkdamas skaitmenines technologijas: atlieka reikalingus skaičiavimus ir pertvarkymus, įvertina matavimo ir skaičiavimo paklaidas, pateikia rezultatus tinkamais būdais (lentelėmis, diagramomis bei grafikais), įvertina duomenų patikimumą palygindamas su kitais šaltiniais ir tyrimo būdais, argumentuotai atrenka reikiamus duomenis išvadai daryti (C5.3). Formuluoja tyrimo rezultatų patikimumu pagrįstas išvadas atsižvelgdamas į tyrimo hipotezę, apmąsto atliktas veiklas, konsultuojamas numato tyrimo tobulinimo ir plėtotės galimybes atsižvelgdamas į rezultatų patikimumo didinimą (C6.3). 12 Pasiekimas Atpažįsta chemijos mokslo objektus, procesus ir reiškinius, juos apibūdina (D1). Tikslingai, taiko turimas chemijos žinias įvairiose situacijose, aiškindamiesi procesus ir reiškinius, sieja skirtingų mokslų žinias į visumą (D2). Aiškina įvairių medžiagų savybes ir jų kitimo dėsningumus, atpažįsta priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gamtos mokslų dėsnius (D3). Klasifikuoja, lygina tiriamas medžiagas, objektus, procesus, reiškinius atsižvelgdamas į jų savybes ir požymius (D4). 7−8 klasės 9−10 ir I–II gimnazijos klasės 4. Gamtos objektų ir reiškinių pažinimas (D) Atpažįsta ir įvardija chemijos mokslo Atpažįsta ir įvardija chemijos mokslo objektus. Skiria cheminius reiškinius ir objektus, reiškinius ir procesus naujame procesus nuo fizikinių įprastame kontekste. Nurodo chemijos objektų kontekste, juos apibūdina vartodamas savybes tinkamai vartodamas terminus tinkamus terminus ir sąvokas (D1.3). ir sąvokas bei apibūdina cheminius reiškinius ir procesus (D1.3). Aiškindamasis procesus ir reiškinius Siedamas gamtos mokslų žinias į taiko chemijos mokslo ir kitų dalykų visumą aiškina, kaip vyksta procesai ir žinias jas siedamas įprastuose reiškiniai naujuose kontekstuose (D2.3). kontekstuose (D2.3). Apibūdina kasdienės aplinkos įvairių medžiagų savybes. Paaiškina nagrinėjamų medžiagų kitimų dėsningumus, atpažįsta priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gamtos mokslų dėsnius (D3.3). Lygina, klasifikuoja kasdienės aplinkos tiriamas medžiagas, objektus, procesus, reiškinius, remdamasis jų savybėmis ir požymiais naujuose kontekstuose (D4.3). III–IV gimnazijos klasės Nagrinėja ir tyrinėja chemijos mokslo objektus, reiškinius ir procesus įprastame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius (D1.3). Realiose situacijose tikslingai, kritiškai ir kūrybiškai taiko turimas chemijos ir kitų gamtos mokslų žinias, aiškindamas ir numatydamas galimus procesus ar reiškinius. Siedamas gamtos mokslų žinias į visumą aiškina, kaip vyksta procesai ir reiškiniai, suvokia pasaulio vientisumą (D2.3). Paaiškina įvairių medžiagų savybes ir jų Paaiškina įvairių medžiagų savybes ir jų kitimo dėsningumus. Nurodo kitimo dėsningumus, nurodo priežasties priežasties ir pasekmės ryšius, taiko ir pasekmės ryšius, taiko gamtos gamtos dėsnius (D3.3). mokslų dėsnius, iliustruoja juos pavyzdžiais (D3.3). Lygina ir klasifikuoja tiriamas medžiagas, objektus, procesus, reiškinius įprastuose kontekstuose, remdamasis jų savybėmis, požymiais ir prigimtimi (D4.3). Modeliuoja įvairias chemines Modeliuoja nagrinėjamas medžiagas, Konsultuodamasis ir taikydamas medžiagas, objektus, procesus ir cheminius kasdienės aplinkos procesus chemijos mokslo dėsningumus, kuria reiškinius, nurodo bendrus ir reiškinius, taikydamas turimas realių medžiagų, procesų ir reiškinių Tinkamai pasirenka, tyrinėja ir analizuoja savybes ar požymius, kuriais remdamasis lygina ar klasifikuoja tiriamas medžiagas, objektus, vykstančius procesus ar reiškinius įprastuose kontekstuose (D4.3). Remdamasis reiškinių ir procesų dėsningumais, konsultuodamasis modeliuoja įvairias chemines 13 Pasirenka tinkamas strategijas atlikdamas įvairias chemijos užduotis, prognozuoja rezultatus, siūlo problemų sprendimo alternatyvas (E1). 7−8 klasės 9−10 ir I–II gimnazijos klasės chemijos mokslo žinias. Pastebi ir modelius (D5.3). nurodo dėsningumus (D5.3). 5. Problemų sprendimas ir refleksija (E) Pasirenka tinkamą strategiją chemijos Pasirenka strategiją įvairių chemijos probleminei užduočiai atlikti probleminių užduočių sprendimui, atsižvelgdamas į jos pobūdį ir esamas prognozuoja jų rezultatus ir siūlo galimybes, siūlo problemos sprendimo problemos sprendimo alternatyvą būdų (E1.3). (E1.3). Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas chemijos ir kitų gamtos mokslų žinias, įgytus gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus naujose situacijose (E2). Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas chemijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus įprastuose kontekstuose tik naujose situacijose (E2.3). Kritiškai vertina gautus rezultatus, atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3). Kritiškai vertina savo ir kitų gautus rezultatus, lygina juos, apibendrina, daro išvadas atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3.3). Pasiekimas dėsningumus (D5). Tikslingai ir kūrybiškai naujose situacijose taiko žinias, gebėjimus ir tyrimų rezultatus spręsdamas chemijos problemines užduotis, reikalaujančias skirtingų gamtos mokslų integravimo (E2.3). Remdamasis teorinėmis žiniomis, kritiškai vertina problemos sprendimą ir atliktos užduoties rezultatus, atsižvelgdamas į realų kontekstą, daro išvadas (E3.3). Reflektuoja asmeninę pažangą Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis mokantis chemijos, įvardija savo chemijos ir kitų gamtos mokslų, nurodo chemijos ir kitų gamtos mokslų, nurodo stiprybes ir tobulintinas sritis, savo stiprybes ir tobulintinas sritis, savo stiprybes ir tobulintinas sritis, apmąsto tobulintinas sritis, kelia kelia tolesnius mokymo(si) tikslus analizuoja savo pasiekimų priežasties ir tolesnius mokymo(si) tikslus (E4.3). pasekmės ryšius, kelia tolesnius (E4). mokymo(si) tikslus (E4.3). 6. Žmogaus ir aplinkos dermės pažinimas (F) III–IV gimnazijos klasės medžiagas, objektus, procesus ir reiškinius (D5.3). Pasirenka tinkamas priemones ir strategijas atlikdamas chemijos problemines užduotis, prognozuoja galimus rezultatus ir pasekmes, numato alternatyvias strategijas problemai spręsti (E1.3). Įprastame kontekste tikslingai ir kūrybiškai taiko chemijos ir kitų gamtos mokslų žinias, gebėjimus ir gautus tyrimų rezultatus, spręsdamas problemas ir atlikdamas užduotis skirtingų gamtos mokslų integravimo reikalaujančiose situacijose (E2.3). Vertina gautus rezultatus, daro savo atlikto darbo rezultatais pagrįstas išvadas, pateikia ir pagrindžia probleminių klausimų atsakymus, atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3.3). Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis chemijos ir kitų gamtos mokslų, žino ir plėtoja savo stiprybes ir apmąsto tobulintinas sritis, analizuoja savo pasiekimų priežasties ir pasekmės ryšius, kelia tolesnius mokymo(si) tikslus (E4.3). 14 Pasiekimas Įvardija save kaip gamtos dalį, paaiškina cheminių veiksnių (cheminių medžiagų) įtaką sveikatai, nurodo sveikos aplinkos kriterijus (F1). 7−8 klasės Remdamasis chemijos ir kitų gamtos mokslų žiniomis paaiškina, kad žmogus pavaldus tiems patiems gamtos dėsniams, kaip ir visi kiti organizmai. Paaiškina, kodėl svarbu laikytis sveikos gyvensenos principų, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos (F1.3). Paaiškina sąsajas tarp gamtinės ir socialinės aplinkos, chemijos mokslo ir technologijų, nusako žmogaus veiklos teigiamą ir neigiamą poveikį gamtai (F2). Paaiškina chemijos ir kitų gamtos mokslų ir technologijų įtaką visuomenės raidai. Nurodo gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, paaiškina žmogaus veiklos pasekmes gamtai ir vertina jas vietovės bei globaliu mastu (F2.3). Prisiima atsakomybę ir veikia, saugodami gamtą ir racionaliai vartodami išteklius (F3). Apibūdina gamtos išteklių ribotumą. Argumentuotai siūlo, kaip mažinti vartojimo apimtis, vengti vienkartinių daiktų, rūšiuoti atliekas ir jas perdirbti. Laikosi aplinkos apsaugos taisyklių, aktualių norminių dokumentų (F3.3). 9−10 ir I–II gimnazijos klasės Paaiškina, kad žmogus pavaldus tiems patiems gamtos dėsniams, kaip ir visi kiti organizmai.  Sieja žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių  sveikatos stiprinimo priemonių ir sveikos aplinkos kūrimo pavyzdžių (F1.3). Paaiškina darnų vystymąsi kaip visumą priemonių, užtikrinančių žmonių gerovę dabar ir ateityje. Diskutuoja apie vietinės bendruomenės ir Lietuvos gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgdamas į socialinį, ekonominį, aplinkosauginį aspektus. Pateikia žmogaus veiklos poveikio gamtai pavyzdžių (F2.3). III–IV gimnazijos klasės Paaiškina save, kaip gamtos dalį, cheminių veiksnių (cheminių medžiagų) įtaką sveikatai, nurodo sveikos aplinkos kriterijus (F1.3). Apibūdina darnų vystymąsi kaip visumą priemonių, užtikrinančių žmonių gerovę dabar ir ateityje. Numato vietinės bendruomenės ir Lietuvos gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgdamas į socialinį, ekonominį, aplinkosauginį aspektus. Pateikia žmogaus veiklos poveikio gamtai pavyzdžių, argumentuotai paaiškina ir vertina žmogaus veiklos poveikį ir galimas pasekmes gamtai ir visuomenei, siūlo alternatyvas, saugo aplinką ir save (F2.3). Diskutuoja apie gamtos saugojimo, Paaiškina gamtos mokslų reikšmę racionalaus išteklių vartojimo ir antrinių išsaugant biosferą ir užtikrinant žaliavų perdirbimo svarbą. Siūlo visuomenės gyvenimo kokybę, ugdosi aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, asmeninę atsakomybę už aplinkos nagrinėja jų pritaikymo konkrečioje išsaugojimą, savo ir kitų žmonių situacijoje  galimybes. Dalyvauja sveikatos tausojimą. Atsakingai elgiasi mokyklos, vietos bendruomenės ir su gyvąja ir negyvąja gamta, ją saugo ir gamtosaugos organizacijų akcijose, racionaliai naudoja jos išteklius, 15 Pasiekimas 7−8 klasės 9−10 ir I–II gimnazijos klasės projektuose ir kitose veiklose (F3.3). III–IV gimnazijos klasės atsižvelgdamas į jų ribotumą. Tikslingai ir saugiai dalyvauja bendruomenės veiklose (F3.3). 16 V SKYRIUS MOKYMO(SI) TURINYS 28. Mokymo(si) turinys. 8 klasė. 28.1. Medžiagos sandara. 28.1.1. Atomo sandara. Apibūdinama atomo sandara (branduolys ir elektronai), nurodoma, kad branduolyje yra protonai ir neutronai. Apibūdinamas cheminis elementas. Apibūdinama santykinės atominės masės sąvoka. Mokomasi skaičiavimams taikyti reikšminių skaitmenų nustatymo taisykles. Remiantis periodine elementų sistema ir naudojant žymėjimą , mokomasi nustatyti protonų, neutronų ir elektronų skaičių atome ir jone; nurodomas elektronų pasiskirstymas sluoksniuose atomuose ir jonuose, pavaizduojamos jų elektroninės sandaros schemos. Nagrinėjama nuo pirmo iki dvidešimto cheminių elementų atomų sandara ir elektronų išsidėstymas sluoksniais. Kuriamas atomo modelis. Apibūdinami izotopai, aiškinamasi, kuo panaši ir kuo skiriasi jų sandara ir fizikinės savybės. Apskaičiuojamas neutronų skaičius branduolyje, kai nurodytas masės skaičius. Aptariama, kad santykinė atominė masė apskaičiuojama, atsižvelgiant į elemento izotopų paplitimą gamtoje. 28.1.2. Periodinis dėsnis. Aiškinamasi periodinio dėsnio esmė siejant su atomo sandara ir periodinės sistemos struktūra (periodai ir grupės). Nagrinėjama metalų ir nemetalų vieta periodinėje elementų sistemoje. Remiantis 1 (IA) grupės metalų pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti, kad vienos grupės elementai turi panašias fizikines ir chemines savybes. Nagrinėjamas metalų ir nemetalų virtimas jonais remiantis 1 (IA) ir 17 (VIIA) grupių elementų pavyzdžiais. Apibūdinamas elementų paplitimas Visatoje ir Žemėje. 28.1.3. Cheminės formulės. Nagrinėjamos ir užrašomos vieninių ir sudėtinių medžiagų cheminės formulės ir atpažįstami indeksai bei nurodoma, iš kiek ir kurių cheminių elementų sudaryta medžiaga. Klasifikuojamos medžiagos į vienines ir sudėtines. Mokomasi užrašyti ir paaiškinti paprasčiausių medžiagų Luiso (taškines elektronines), struktūrines ir molekulines formules, pavyzdžiui, H2O, CO2, O2, HCl. Aptariamos empirinės formulės. Pagal vieno tipo molekulės formulę, žodinį aprašymą ar pateiktą modelį užrašoma kito tipo formulė, pavyzdžiui, iš Luiso (taškinės elektroninės) formulės užrašoma struktūrinė formulė. Mokomasi apskaičiuoti įvairių medžiagų santykines molekulines mases ir elemento masės dalį junginyje procentais ir vieneto dalimi. 28.1.4. Cheminiai ryšiai. Aiškinamasi, kad joninis ryšys yra trauka tarp teigiamąjį ir neigiamąjį krūvį turinčių jonų. Paaiškinama, kad kovalentiniai nepoliniai ir poliniai ryšiai susidaro atsirandant bendrosioms elektronų poroms tarp nemetalų atomų. Apibūdinamas valentingumas. Aiškinamasi, kas yra elektrinis neigiamumas ir pagal elementų elektrinių neigiamumų skirtumą mokomasi nustatyti cheminio ryšio tipą. Mokomasi joninių ir kovalentinių ryšių susidarymą dvinariuose junginiuose vaizduoti Luiso (taškinėmis elektroninėmis) formulėmis. Remiantis chemine formule ir naudojant pasirinktus įrankius, modeliuojama molekulės sandara. Remiantis pateiktais modeliais ir (ar) molekulės sandaros aprašymais, užrašoma molekulės formulė. Atpažinus cheminių medžiagų pavojingumo ženklus, mokomasi kritiškai įvertinti jų pavojingumą ir nurodyti, kaip saugiai elgtis su jomis. Tiriamos ir palyginamos joninių ir kovalentinių junginių fizikinės savybės (agregatinė būsena, tirpumas vandenyje), esant 20 °C. 28.2. Cheminiai virsmai. 28.2.1. Cheminės reakcijos. Aiškinamasi, kad reakcijos vyksta susiduriant reaguojančių medžiagų dalelėms (atomams, molekulėms, jonams), kai vieni ryšiai nutraukiami ir susidaro nauji. Mokomasi paaiškinti užrašytas cheminių reakcijų lygtis: reagentus, produktus, ženklus, simbolius ir kt. Tyrinėjant mokomasi atpažinti ir apibūdinti stebimų cheminių reakcijų požymius (spalvos ar kvapo pokytį, dujų išsiskyrimą, nuosėdų susidarymą, garso išsiskyrimą, šilumos ar šviesos atsiradimą). Aiškinamasi, kad vykstant cheminei reakcijai atomų skaičius nepakinta (masės tvermės dėsnis), tai siejama su cheminės lygties lyginimu. Mokomasi išlyginti užrašytas reakcijų lygtis ir (ar) patikrinti išlygintas reakcijų lygtis. Nagrinėjamas oksidacijos-redukcijos reiškinys siejant su deguonies prisijungimu ir netekimu, elektronų perėjimu iš vienų dalelių į kitas (pavyzdžiui, degant, 17 rūdijant). Mokomasi nustatyti oksidacijos laipsnį dvinariuose junginiuose. Mokomasi lyginti nesudėtingas oksidacijos-redukcijos lygtis elektronų balanso būdu, užrašyti dalines oksidacijos ir dalines redukcijos lygtis. Klasifikuojamos pateiktos cheminių reakcijų lygtys į jungimosi, skilimo, pavadavimo, mainų. Tyrinėjant nagrinėjamas reakcijos greitį lemiančių veiksnių (reaguojančių medžiagų koncentracijos, temperatūros, kietosios medžiagos paviršiaus ploto ir katalizatoriaus) poveikis. Nagrinėjamos lėtos ir greitos reakcijos, pavyzdžiui: degimas ir rūdijimas. Naudojantis santykinėmis molekulinėmis masėmis, užrašyta cheminės reakcijos lygtimi ir taikant proporcijas mokomasi apskaičiuoti reaguojančiųjų arba susidarančiųjų medžiagų mases. Mokomasi apskaičiuoti medžiagos masės dalį ω (procentais ir vieneto dalimis) mišinyje ar tirpale. 28.2.2. Cheminių reakcijų energijos virsmai. Praktiškai tiriamos egzoterminės ir endoterminės reakcijos, pavyzdžiui, medžiagų tirpinimo energiniai pokyčiai, šildomųjų ir (ar) šaldomųjų mišinių gamyba. Mokomasi grupuoti chemines reakcijas pagal šilumos (energijos) pokytį į egzotermines ir endotermines. Aiškinamasi, kad traukai tarp dalelių (atomų ir jonų) įveikti (t. y. cheminiam ryšiui nutraukti) reikalinga energija, o susidarant ryšiui energija išsiskiria. 29. Mokymo(si) turinys. 9 ir I gimnazijos klasė. 29.1. Molis. Avogadro dėsnis. 29.1.1. Molis. Aiškinamasi medžiagos kiekio (n, mol) sąvoka, Avogadro konstantos (NA = 6,02 ⋅ 1023 mol–1) fizikinė prasmė, kas yra molinė masė (M, g/mol). Mokomasi spręsti uždavinius, taikant medžiagos kiekio formules ar proporcijas, apskaičiuojant medžiagos masę, dalelių skaičių. 29.1.2. Dujų molio tūris ir Avogadro dėsnis. Tyrinėjamos ir nagrinėjamos fizikinės dujų savybės: tūrio nepastovumas, spūdumas, tankis, tirpumas vandenyje, virimo temperatūra. Mokomasi spręsti uždavinius, taikant Avogadro dėsnį. Apibūdinama dujų molio tūrio (VM, dm3/mol) sąvoka, įvardijami jo matavimo vienetai. Apibrėžiama, kad standartinės sąlygos (STP) yra 1 bar (100 000 Pa) slėgis ir 0 °C (273 K) temperatūra. Nurodoma, kad standartinėmis sąlygomis dujų molio tūris yra 22,7 dm3/mol (L/mol). 29.2. Vanduo ir tirpalai. 29.2.1. Bendrosios žinios apie tirpalus. Elektrolitai ir neelektrolitai. Nagrinėjamas vandens molekulės poliškumas. Mokomasi vaizduoti vandenilinį ryšį tarp dviejų vandens molekulių struktūrinėmis formulėmis. Vandens fizikinės savybės (lydymosi ir virimo temperatūra, tankio priklausomybė nuo temperatūros) siejamos su vandens molekulių gebėjimu sudaryti tarpusavyje vandenilinius ryšius. Aiškinamasi, kaip vandenyje tirpsta kristalinės medžiagos, kas yra disociacija ir hidratacija, tyrinėjami egzoterminiai ir endoterminiai procesai, vykstantys disociacijos ar jonizacijos ir hidratacijos metu. Pagal gebėjimą skilti į jonus medžiagos skirstomos į elektrolitus ir neelektrolitus. Remiantis medžiagų tirpumo vandenyje lentele, mokomasi užrašyti iš paprastųjų ir sudėtinių jonų sudarytų medžiagų disociacijos ir (ar) jonizacijos lygtis. Nagrinėjama vandens jonizacija. Atpažinus cheminių medžiagų pavojingumo ženklus, mokomasi kritiškai įvertinti jų pavojingumą ir nurodyti, kaip saugiai elgtis su jomis. Tyrinėjamas stipriųjų ir silpnųjų elektrolitų tirpalų laidumas elektros srovei. Aiškinamasi elektrolitų tirpalų svarba žmogaus organizmui. Mokomasi naudotis medžiagų tirpumo vandenyje lentele ir grupuoti medžiagas į tirpias, mažai tirpias ir netirpias. Tirpalas apibūdinamas naudojant sąvokas tirpinys, tirpiklis, tirpalas. Naudojantis tirpumo kreivėmis, analizuojama medžiagų tirpumo priklausomybė nuo temperatūros, mokomasi nustatyti, kuris tirpalas yra sotusis, nesotusis, persotintas, ir skaičiuoti pagal tirpumo kreives, kokia masė medžiagos ištirps arba išsiskirs iš tirpalo pakeitus tirpalo temperatūrą, kai nurodyta tirpiklio masė. Susipažįstama su T. Grotuso indėliu į elektrochemiją ir S. Arenijaus elektrolitinės disociacijos teorija. 29.2.2. Vandens telkiniai, tarša ir valymas. Susipažįstama su vandens pasiskirstymu Lietuvoje ir pasaulyje, klasifikuojant gamtinį vandenį pagal jame ištirpusių druskų koncentraciją, pabrėžiant gėlo vandens išteklių svarbą. Formuojamas supratimas apie vandens kietumą (kietį), nagrinėjant jo privalumus bei trūkumus, aptariami vandens kietumo šalinimo būdai (kaitinimas, distiliavimas). Apibūdinami vandens telkinių taršos šaltiniai, įvertinama žmogaus vykdomos veiklos įtaka paviršiniams ir požeminiams vandens telkiniams. Priklausomai nuo planuojamos 18 vandens naudojimo srities, mokomasi analizuoti jam keliamus reikalavimus ir nagrinėjamos buitinių nuotekų valymo supaprastintos technologinės schemos. Renkami ir analizuojami artimoje aplinkoje esančių vandens telkinių kokybinių tyrimų duomenys. Vykdomi vandens minkštinimo ir (ar) valymo tiriamieji ir (ar) projektiniai darbai, aptariami jų rezultatai. 29.2.3. Tirpalų koncentracija. Aiškinamasi, kas yra tirpalo koncentracija. Mokomasi apskaičiuoti medžiagos procentinę (ω, %), molinę (c, mol/L) ir masės koncentraciją (cw, g/L) tirpale. Sprendžiami uždaviniai apskaičiuojant tirpalų koncentracijas, kai tirpalai skiedžiami arba sumaišomi. Praktiškai ruošiami procentinės, molinės ir masės koncentracijos tirpalai, tirpinant kietąsias medžiagas vandenyje. Mokomasi nustatyti tirpalo tankį, išmatavus tirpalo masę ir tūrį. 29.2.4. Indikatoriai ir pH skalė. Aiškinamasi, kas yra indikatoriai ir kam jie naudojami. Teoriškai ir praktiškai analizuojama, kaip kinta cheminių indikatorių (lakmuso, metiloranžinio, fenolftaleino) bei gamtinių pigmentų spalvos rūgštiniuose, neutraliuose ir šarminiuose tirpaluose. Aiškinamasi tirpalo vandenilio jonų rodiklio (pH) sąvoka. Remiantis pH skale mokomasi nustatyti įvairios H+ ir OH– jonų koncentracijos tirpalų rūgštingumą arba bazingumą, pagal pH vertę tirpalus klasifikuoti į rūgščiuosius, neutraliuosius, šarminius. Analizuojama įvairių tirpalų pH svarba gamtoje, pavyzdžiui, žmogaus organizme, dirvožemio tirpale, vandenyje ar kt. Vanduo nagrinėjamas kaip labai silpnas elektrolitas. Rodiklis pH susiejamas su vandenilio jonų koncentracija apsiribojant atvejais, kai pH vertė yra sveikasis skaičius. 29.2.5. Neutralizacijos reakcijos tirpaluose. Aiškinamasi neutralizacijos reakcijos esmė. Mokomasi nurodyti medžiagų agregatines būsenas cheminių reakcijų lygtyse. Nagrinėjamas skirtumas tarp skystosios (s) ir ištirpusios (aq) medžiagos būsenų. Mokomasi užrašyti bendrąsias, nesutrumpintąsias ir sutrumpintąsias jonines neutralizacijos reakcijų lygtis. Vykdomi tyrimai, susiję su neutralizacijos reakcijomis, įvardijami neutralizacijos reakcijos požymiai (temperatūros ir terpės pokytis). Analizuojama neutralizacijos reakcijų įtaka aplinkai ir žmogui. Naudojantis cheminės reakcijos lygtimi mokomasi apskaičiuoti reaguojančiųjų arba susidarančiųjų medžiagų kiekius ir mases. 29.3. Neorganinių junginių klasės. 29.3.1. Oksidai. Mokomasi paaiškinti, kas yra oksidai, užrašyti įvairių oksidų formules bei sisteminius pavadinimus. Nagrinėjami aplinkoje esantys oksidai. Baziniai oksidai Na2O ir CaO nagrinėjami kaip medžiagos, kurių sąveikos su vandeniu produktas yra bazės. Tyrinėjamas bazinių oksidų CaO ir MgO susidarymas (vieninių medžiagų oksidacija) ir jų sąveika su vandeniu bei rūgštimis. Mokomasi užrašyti ir išlyginti vykstančių reakcijų bendrąsias lygtis. Rūgštiniai oksidai CO2, SO2 nagrinėjami kaip medžiagos, kurių sąveikos su vandeniu produktas yra rūgštis. Tyrinėjamas šių rūgštinių oksidų susidarymas (vieninių medžiagų oksidacija) ir jų sąveika su vandeniu bei bazėmis. Mokomasi užrašyti ir išlyginti šių reakcijų bendrąsias lygtis. Nagrinėjamas rūgštinių ir bazinių oksidų pritaikymas, pavyzdžiui, medicinoje (antacidiniai vaistai), maisto pramonėje (gazuotų gėrimų gamyba), kosmetikoje, statybose ir kt. Aiškinamasi rūgščiojo lietaus susidarymas ir šio reiškinio daroma žala. 29.3.2. Bazės. Aiškinamasi, kad bazės yra medžiagos, kurių vandeniniuose tirpaluose yra – OH jonų. Mokomasi bazes klasifikuoti į tirpiąsias (šarmus) ir netirpiąsias. Mokomasi užrašyti įvairių hidroksidų chemines formules ir sisteminius pavadinimus. Nagrinėjami aplinkoje esantys hidroksidai. Praktiškai pagaminamas kalcio hidroksidas iš kalcio oksido. Tyrinėjamos hidroksidų (NaOH, Ca(OH)2) fizikinės bei cheminės savybės: sąveika su rūgštimis, rūgštiniais oksidais ir druskomis, mokomasi užrašyti ir išlyginti bendrąsias, nesutrumpintąsias ir sutrumpintąsias jonines reakcijų lygtis. Nagrinėjamas hidroksidų naudojimas, pavyzdžiui, muilo, valiklių, ploviklių gamybai ir kt. 29.3.3. Rūgštys. Aiškinamasi, kad rūgštys yra medžiagos, kurių vandeniniuose tirpaluose yra H+ jonų. Mokomasi klasifikuoti rūgštis į deguonines ir bedeguones, silpnąsias (CH3COOH, H2CO3, H2SO3) ir stipriąsias (HCl, H2SO4, HNO3) pagal rūgščių jonizacijos konstantų skaitines vertes. Mokomasi užrašyti įvairių rūgščių chemines formules, sisteminius ir trivialiuosius pavadinimus (druskos rūgštis, acto rūgštis). Nagrinėjamos aplinkoje esančios rūgštys ir susipažįstama su Lietuvoje gaminamų neorganinių rūgščių pavyzdžiais. Aptariamas rūgščių 19 poveikis metalams, pastatams, dirvožemiui, augalams, žmonėms. Nagrinėjamas bedeguonių rūgščių susidarymas iš vieninių medžiagų, užrašomos ir išlyginamosios bendrosios reakcijų lygtys. Remiantis pateiktu stipriųjų rūgščių pavyzdžiu aiškinamasi, kaip rūgštys reaguoja su baziniais oksidais ir hidroksidais. Aptariama metalų elektrocheminė įtampų eilė, jos sudarymo principas. Remiantis elektrochemine metalų įtampų eile mokomasi pasirinkti tinkamą metalą ir tirti jo sąveiką su praskiestomis rūgštimis (HCl, H2SO4), užrašyti dalines oksidacijos ir dalines redukcijos lygtis, nurodyti oksidatorių ir reduktorių. Mokomasi užrašyti ir išlyginti bendrąsias, nesutrumpintąsias ir sutrumpintąsias jonines praskiestų rūgščių (HCl, H2SO4) tirpalų sąveikos su metalais (Zn, Fe), bazėmis (NaOH, Ca(OH)2) ir druskomis (CaCO3, Na2SO3) reakcijų lygtis. Nagrinėjamas rūgščių naudojimas, pavyzdžiui, maisto pramonėje (CH3COOH, H3PO4 ir kt.), trąšų gamybai (KNO3) ir kt. 29.3.4. Druskos. Aiškinamasi, kad druskos yra medžiagos, sudarytos iš metalo jono ir rūgšties liekanos. Mokomasi užrašyti normaliųjų ir rūgščiųjų druskų chemines formules ir sisteminius pavadinimus; taikomi nesisteminiai druskų (valgomoji druska, geriamoji soda, kalcinuota soda, natrio salietra) pavadinimai. Nagrinėjamos aplinkoje esančios druskos, aiškinamasi, kas yra kristalohidratas. Тyrinėjamos druskų reakcijos su metalais, rūgštimis, hidroksidais ir kitomis druskomis. Mokomasi užrašyti ir išlyginti bendrąsias, nesutrumpintąsias jonines ir sutrumpintąsias jonines druskų reakcijų su rūgštimis, hidroksidais ir kitomis druskomis lygtis. Praktiškai mokomasi atpažinti halogenidus (I–, Br–, Cl–), karbonatus, sulfatus ir užrašyti atpažinimo reakcijų lygtis. Praktiškai nustatomi Na+ ir K+ jonai pagal liepsnos spalvą. Mokomasi apskaičiuoti nurodytame kristalohidrate esančio kristalizacinio vandens masės dalį. Nagrinėjamas druskų naudojimas, pavyzdžiui, maisto konservavimui ir gamybai (NaCl, NaHCO3), žemės ūkyje (KNO3, CuSO4·5H2O), medicinoje (MgCO3, KI), fejerverkams ir kt. Susipažįstama su Lietuvoje gaminamų neorganinių druskų ir (ar) trąšų pavyzdžiais. 30. Mokymo(si) turinys. 10 ir II gimnazijos klasė. 30.1. Metalai ir nemetalai. 30.1.1. Metalai ir jų lydiniai. Mokomasi apibūdinti ir klasifikuoti 1, 2, 13, 14 grupių metalus, nustatyti metalų, esančių junginiuose, oksidacijos laipsnius. Aptariama, kad metalų jonai, o ne atomai žmogaus organizme atlieka svarbias funkcijas. Nagrinėjami metališkojo ryšio ypatumai ir su juo susijusios metalų fizikinės ir cheminės savybės. Mokomasi apibūdinti metalų (pavyzdžiui, geležies, vario, aliuminio) ir jų lydinių (pavyzdžiui, plieno, žalvario, bronzos, duraliuminio) fizikines savybes (kalumas, kietumas, blizgesys, plastiškumas, elektrinis ir šiluminis laidumas), jų pritaikymo sritis. Nagrinėjamas ličio panaudojimas baterijose. Atpažinus cheminių medžiagų pavojingumo ženklus, mokomasi kritiškai įvertinti jų pavojingumą ir nurodyti, kaip saugiai elgtis su jomis. Tyrinėjamos metalų cheminės savybės: geležies sąveika su siera, vario – su deguonimi, ličio – su vandeniu, aliuminio arba geležies – su praskiestos druskos rūgšties vandeniniu tirpalu, geležies – su vario(II) chlorido vandeniniu tirpalu; mokomasi užrašyti ir išlyginti šių reakcijų bendrąsias lygtis bei dalines oksidacijos, dalines redukcijos lygtis. Nurodomos medžiagos (vanduo, deguonis, rūgštiniai oksidai atmosferoje), turinčios įtaką metalų korozijai. Tyrinėjama metalų korozija įvairiomis sąlygomis, kai plieninis gaminys yra mechaniškai pažeidžiamas ir (ar) įdedamas į skirtingų anijonų turinčius tirpalus. Nurodomi metalų apsaugos nuo korozijos būdai (dažymas, dengimas kitais metalais). Nagrinėjami geležies gavybos būdai: geležies redukavimas iš geležies(III) oksido anglimi, anglies(II) oksidu, ir aptariamos su tuo susijusios ekologinės ir energetinės problemos. Tyrinėjamas vario gavimas elektrolizės būdu iš vario(II) chlorido vandeninio tirpalo, naudojant inertinį anglies elektrodą, ir ekologinės problemos, susijusios su tarša sunkiųjų metalų jonais. Mokomasi užrašyti ir išlyginti geležies ir vario gamybos procesų reakcijų lygtis. Sprendžiami uždaviniai, kai žinoma žaliavos su priemaišomis masė ar tūris. Aiškinamasi išeigos (η, %) sąvoka. Apskaičiuojama produkto masė, kiekis ar tūris, taikant išeigos formules. Susipažįstama su I. Domeikos darbais, nagrinėjant metalų rūdas. 30.1.2. Nemetalai ir jų junginiai. Mokomasi apibūdinti ir klasifikuoti 14, 15, 16, 17 grupių nemetalus, nustatyti nemetalų, esančių junginiuose, oksidacijos laipsnius. Nemetalai pradedami nagrinėti nuo aplinkoje esančių pavyzdžių: dezinfekcija chloru, ozonu, spiritiniu jodo tirpalu; vandenilio energetika; silicio naudojimas puslaidininkių lustuose; grafito, sintetinių deimantų 20 gamyba; apsisaugojimas nuo baltojo fosforo. Aptariama nemetalų alotropija, nagrinėjami anglies (grafitas, deimantas, grafenas), deguonies ir fosforo alotropinių atmainų pavyzdžiai. Aptariama oro kiekybinė sudėtis tūrio dalimis, nurodoma oro vidutinė molinė masė (29 g/mol). Mokomasi palyginti dujų molines mases ir surinkti dujas oro išstūmimo būdu. Atliekant bandymus, mokomasi gauti vandenilį, deguonį, amoniaką, anglies dioksidą, surinkti išstumiant orą ir (ar) vandenį bei atpažinti. Mokomasi užrašyti ir išlyginti šių dujų gavimo bei atpažinimo bendrąsias reakcijų lygtis. Susipažįstama su Lietuvoje gaminamomis rūgštimis (sieros, azoto), trąšomis (azoto, fosforo) ir silikatais (keramika, stiklu, cementu), jų svarba ir panaudojimu. Nagrinėjamos supaprastintos sieros ir azoto rūgščių gamybos procesų schemos, užrašomos ir išlyginamos gavimo reakcijų lygtys. Aptariamas gamybos procesų potencialių ekstremalių situacijų pavojus ir jų padarinių likvidavimas. 30.2. Organinės chemijos pagrindai. 30.2.1. Anglis – organinių junginių pagrindas. Mokomasi atskirti organinius junginius nuo neorganinių junginių. Nagrinėjamas anglies atomo valentingumas bei galimybė jungtis tarpusavyje ir su kitų elementų (vandenilio, deguonies, azoto) atomais, pabrėžiant anglies galimybę sudaryti viengubuosius, dvigubuosius ir trigubuosius ryšius. Aiškinamasi, kad organiniai junginiai užrašomi molekulinėmis, sutrumpintosiomis ir nesutrumpintosiomis struktūrinėmis formulėmis. Atsižvelgiant į anglies, vandenilio, deguonies, azoto atomų valentingumą, mokomasi sudaryti ir modeliuoti organinių junginių (etano, eteno, etino, etanolio, etanalio, etano rūgšties, etiletanoato, etilamino, aminoetano rūgšties) molekules, užrašomos jų formules. Tyrinėjamas angliavandenilių degimas, kai susidaro anglies(IV) oksidas ir vanduo, užrašomos ir išlyginamos reakcijų bendrosios lygtys molekulinėmis formulėmis. Aiškinamasi, kad nevisiškai sudegus angliavandeniliams, susidaro nuodingas anglies(II) oksidas. Aptariamos su organinio kuro naudojimu susijusios buitinės (apsinuodijimas, gaisrų ir sprogimų pavojus) ir ekologinės (šiltnamio reiškinio stiprėjimas, rūgštusis lietus, fotocheminis smogas) problemos ir jų sprendimo ir prevencijos būdai. Sprendžiami uždaviniai, kai pagal elementų masių dalis nustatomos organinių junginių empirinės ir molekulinės formulės. 30.2.2. Organinių junginių įvairovė ir taikymas. Aiškinamasi funkcinės grupės sąvoka, organinių junginių įvairovė siejama su skirtingomis funkcinėmis grupėmis. Remiantis pateiktomis junginių formulėmis ir molekulių modeliais mokomasi įvardyti ir atpažinti halogenalkanuose, alkoholiuose, aldehiduose, karboksirūgštyse, esteriuose, aminuose bei aminorūgštyse esančias funkcines grupes. Tyrinėjamos organinių junginių cheminės savybės ir nurodomi reakcijų požymiai: etanolio oksidacija vario(II) oksidu, etano rūgšties sąveika su hidroksidais ir karbonatais, etiletanoato gavimas iš etano rūgšties ir etanolio. Aptariamos organinių medžiagų taikymo sritys: energetikos pramonė, vaistų gamyba, kosmetikos ir maisto pramonė bei pagrindžiama atsakingo vartojimo svarba. Argumentuotai diskutuojama apie kylančias sveikatos, socialines, ekonomines, kultūrines problemas dėl alkoholio, tabako gaminių ir psichotropinių (narkotinių) medžiagų vartojimo. Apibūdinami polimerai kaip makromolekulės, sudarytos iš daugelio pasikartojančių grandžių. Tyrinėjamas polieteno ir vilnos degimo požymių skirtumas. Nagrinėjama polieteno sandara, sintetinių ir dirbtinių pluoštų (celiuliozės, šilko, vilnos) fizikinės savybės bei panaudojimas. 30.3. Aplinkosauga. 30.3.1. Žmogaus veiklos poveikis aplinkai. Nagrinėjant miesto, šalies aplinkos teršalų sklaidos interaktyvių žemėlapių duomenis, aktualius tarptautinius aplinkos apsaugos norminius dokumentus, žaliosios chemijos principus, diskutuojama apie aplinkosauginių priemonių taikymo galimybes. Nagrinėjami cheminiai reiškiniai biosferoje, siejant juos su antropogenine veikla, susidarančiais teršalais (sieros ir azoto oksidais, halogenintais angliavandeniliais, naftos produktais, pertekliniu trąšų kiekiu, ozonu žemutiniuose atmosferos sluoksniuose, sunkiaisiais metalais, paviršiaus aktyviomis medžiagomis) ir jų poveikiu aplinkai. Aptariamas antrinių žaliavų (metalų, popieriaus, plastiko) atliekų perdirbimas. 30.3.2. Tarša plastikais. Siejant su žmogaus veikla, nurodomos plastikų mikro ir makrotaršos priežastys ir padariniai, pavyzdžiui, dreifuojančios atliekų salos, mikroplastikai organizmuose ir kt. Diskutuojama apie tai, kaip sumažinti plastikų naudojimą. 21 31. Mokymo(si) turinys. III gimnazijos klasė. 31.1. Bendrieji organinės chemijos pagrindai. 31.1.1. Anglies atomo sandara. Plėtojamos žinios apie anglies atomo sandarą, jo išorinio sluoksnio elektronų išsidėstymą: elektronų konfigūraciją, orbitalių formas (s, p), hibridizaciją (sp3, sp2, sp) ir kampus tarp hibridinių orbitalių. Naudojantis pateikta informacija, lyginami viengubųjų, dvigubųjų ir trigubųjų ryšių ilgiai ir stiprumas. 31.1.2. Angliavandenilių sandara ir pavadinimai. Mokomasi klasifikuoti angliavandenilius į sočiuosius, nesočiuosius ir aromatinius. Aiškinamasi metano, etano, eteno, etino, benzeno molekulių erdvinė sandara ir jose susidarantys sigma (σ) ir pi (π) ryšiai tarp anglies atomų. Mokomasi pavadinti nešakotosios grandinės alkanus (nuo C1 iki C10), alkenus ir alkinus (nuo C2 iki C10) pagal IUPAC nomenklatūrą ir užrašyti jų molekulines, sutrumpintąsias ir nesutrumpintąsias struktūrines bei skeletines formules. Aptariami konjuguotieji ryšiai benzeno molekulės pavyzdžiu. Remiantis anglies, vandenilio, deguonies, azoto ir halogenų atomų valentingumu, mokomasi atpažinti ir sudaryti įvairių organinių junginių molekulių modelius ir pagal juos užrašyti molekulines, sutrumpintąsias ir nesutrumpintąsias struktūrines, skeletines formules. 31.2. Gamtiniai angliavandenilių šaltiniai. 31.2.1. Iškastinis kuras ir jo perdirbimas. Aptariamos iškastinio kuro rūšys, taip pat ir esančios Lietuvoje: nafta, gamtinės dujos, durpės, skalūnų dujos. Nurodoma, kuriuos organinius junginius galima išskirti iš gamtinių dujų ir naftos. Nagrinėjamas naftos distiliavimas ir naftos frakcijų perdirbimo būdas (krekingas). Mokomasi užrašyti ir išlyginti krekingo reakcijų lygtis molekulinėmis formulėmis. Apibūdinamos naftos ir jos perdirbimo produktų naudojimo sritys (energijos gavimas, žaliava organinių junginių sintezei). Kritiškai vertinamas iškastinio kuro naudojimas ir jo naudojimo padariniai. Nurodomi alternatyvūs energijos šaltiniai: vandenilio energetika, branduolinis kuras, atsinaujinantys energijos ištekliai (saulė, vėjas, vanduo). Apibūdinamos šių šaltinių taikymo galimybės Lietuvoje. 31.2.2. Angliavandenilių degimas. Mokomasi užrašyti angliavandenilių degimo bendrąsias lygtis molekulinėmis formulėmis, kai susidaro anglies(IV) oksidas arba anglies(II) oksidas ir vanduo. Įvardijamos termocheminės reakcijų lygtys ir pagal jas mokomasi skirstyti reakcijas į egzotermines ir endotermines. Visuose skaičiavimuose taikomos reikšminių skaitmenų nustatymo taisyklės. Remiantis termochemine reakcijos lygtimi, mokomasi apskaičiuoti išskirtos arba sunaudotos šilumos ir (ar) medžiagos kiekį. 31.3. Funkcinės grupės ir organinių junginių klasės. 31.3.1. Funkcinės grupės. Nagrinėjamos funkcinės grupės: halogenų atomai, hidroksigrupė, karbonilgrupė (aldehido grupė, ketono grupė), karboksigrupė, aminogrupė ir esterinė grupė. Aptariama, kad funkcinė grupė lemia specifines fizikines ir chemines savybes organinių junginių klasių: halogenalkanų, alkoholių, aldehidų, ketonų, karboksirūgščių, esterių ir aminų. Užrašomos įvairių organinių junginių klasių narių molekulinės, sutrumpintosios ir nesutrumpintosios struktūrinės bei skeletinės formulės. 31.3.2. Organinių junginių pavadinimų sudarymo taisyklės. Nagrinėjamos pagrindinės IUPAC junginių (iki C10 ilgiausioje grandinėje), turinčių metilo ir etilo pakaitų, pavadinimų sudarymo taisyklės. Jas taikant, mokomasi pavadinti organinius junginius, priklausančius klasėms: alkanų, alkenų, alkinų, alkoholių, karbonilinių junginių, karboksirūgščių, aminorūgščių. Pagal IUPAC nomenklatūrą mokomasi pavadinti įvairius halogenintus angliavandenilius, turinčius iki dviejų halogenų atomų. Pagal IUPAC nomenklatūrą mokomasi pavadinti esterius, turinčius iki 5 anglies atomų su nešakotais alkilų pakaitais. Netaikant IUPAC reikalavimo vartoti padėties nuorodą N,- mokomasi pavadinti aminus, turinčius iki 5 anglies atomų molekulėje ir tik metilo ir etilo pakaitus. Nurodomi trivialieji organinių junginių pavadinimai: stirenas, etilenglikolis, glicerolis, formaldehidas, acetonas, skruzdžių rūgštis, acto rūgštis, anilinas. 31.4. Homologija ir izomerija. 31.4.1. Homologija. Aiškinamasi, kas yra homologai ir homologinės eilės. Mokomasi taikyti alkanų, alkenų ir alkinų homologinės eilės bendrąsias formules, sudaryti nurodytos organinių junginių klasės homologinę eilę, nustatyti molekulinę formulę pagal bendrąją junginių klasės 22 formulę. Plėtojami organinių junginių empirinių ir molekulinių formulių nustatymo gebėjimai, kai žinomos elementų masių dalys arba degimo reakcijų produktų masė, kiekis ir (ar) dujų tūris (standartinėmis sąlygomis). Remiantis dujų molinių masių santykiu, mokomasi apskaičiuoti nežinomo junginio molinę masę. 31.4.2. Izomerija. Apibūdinama izomerija ir jos rūšys (struktūrinė ir erdvinė). Mokomasi užrašyti alkanų, alkenų, alkinų, alkoholių, karbonilinių junginių, karboksirūgščių, aminų ir aminorūgščių struktūrinių izomerų (grandinės, pakaitų padėties, dvigubojo ir (ar) trigubojo ryšio padėties, funkcinės grupės padėties) nesutrumpintąsias ir sutrumpintąsias struktūrines bei skeletines formules. Pagal IUPAC nomenklatūrą mokomasi pavadinti benzeno homologus ir izomerus, turinčius iki aštuonių anglies atomų molekulėje. Aptariami tarpklasiniai izomerai: aldehidai ir ketonai, karboksirūgštys ir esteriai. Nagrinėjama erdvinė (cis–trans) izomerija alkenų pavyzdžiu. Mokomasi pavadinti ir užrašyti alkenų cis–trans izomerų formules. Mokomasi nurodyti, kurie anglies atomai junginiuose yra pirminiai, antriniai, tretiniai, ketvirtiniai, ir priskirti junginius pirminiams, antriniams, tretiniams alkoholiams ar aminams. 31.5. Praktinis organinių junginių gavimas, fizikinės savybės ir kokybinės atpažinimo reakcijos. 31.5.1. Organinių junginių fizikinės savybės, naudojimas. Apibūdinamas šakotos ir nešakotos struktūros alkanų, alkenų, alkinų fizikinių savybių (lydymosi ir virimo temperatūrų, tankio) kitimas, didėjant anglies atomų skaičiui grandinėje. Mokomasi susieti alkoholių, karbonilinių junginių, karboksirūgščių, esterių, aminų ir aminorūgščių fizikines savybes (lydymosi ir virimo temperatūros, tirpumas vandenyje) su anglies atomų grandinės ilgiu ir funkcinių grupių gebėjimu sudaryti vandenilinius ryšius. Aptariamas organinių junginių molekulių poliškumas ir jų tirpumas įvairiuose tirpikliuose. Nagrinėjamos aminorūgščių fizikinės savybės, jas siejant su pakaito (šoninės grandinės) hidrofobine ar hidrofiline prigimtimi. Pagal aminorūgščių sandarą mokomasi nustatyti jų vandeninių tirpalų terpę. Struktūrinėmis formulėmis mokomasi pavaizduoti vandenilinius ryšius tarp dviejų organinių junginių (alkoholių, karboksirūgščių, aminų, aminorūgščių) molekulių bei tarp vienos organinio junginio (alkoholio, aldehido, ketono, karboksirūgšties, esterio, amino, aminorūgšties) molekulės ir vienos vandens molekulės. Aptariamos organinių junginių klasių: alkoholių (metanolio, etanolio, etilenglikolio, glicerolio), karbonilinių junginių (metanalio, propanono), karboksirūgščių (etano rūgšties) ir esterių panaudojimo sritys. 31.5.2. Organinių junginių gavimas ir atpažinimo reakcijos. Mokomasi praktiškai gauti eteną iš etanolio, etiną – iš kalcio karbido, užrašyti ir išlyginti gavimo reakcijų lygtis, atpažinti pagamintus junginius pagal vandeninio kalio permanganato tirpalo arba jodo tirpalo spalvos pokytį. Mokomasi praktiškai atpažinti glicerolį – vario(II) hidroksidu, aldehidus – vario(II) hidroksidu arba sidabro(I) oksido amoniakiniu tirpalu, užrašyti ir išlyginti atpažinimo reakcijų bendrąsias lygtis ir nurodyti jų požymius. Praktiškai pagaminamas pasirinktas esteris, nurodomos reakcijos sąlygos ir požymis (kvapas). Tyrinėjant organiniuose junginiuose kokybiškai nustatoma anglis ir vandenilis pagal degimo reakcijos produktus. Atpažinus cheminių medžiagų pavojingumo ženklus, mokomasi kritiškai įvertinti organinių medžiagų pavojingumą ir nurodyti, kaip saugiai elgtis su jomis. 31.6. Organinių junginių tyrimo metodai. 31.6.1. Organinių junginių gryninimas ir analizė. Mokomasi praktiškai taikyti organinių junginių gryninimo ir analizės metodus: distiliavimą, kolorimetriją, ekstrahavimą, plonasluoksnę chromatografiją. Supažindinama su sublimacija, distiliavimu vandens garais, skysčių ar dujų chromatografija. 31.6.2. Spektriniai analizės metodai. Supažindinama su šiuolaikiniais medžiagų tyrimo metodais: infraraudonąja (IR) spektroskopija, branduolių magnetiniu rezonansu (1H BMR), masių spektrometrija (MS). Analizuojant spektrogramas (IR, 1H BMR, MS), mokomasi atpažinti organinį junginį, turintį iki keturių anglies atomų ir vieną funkcinę grupę (hidroksigrupę, karbonilgrupę, karboksigrupę), ir užrašyti jo struktūrinę formulę. Aptariamas IR panaudojimas alkotesteriuose bei nustatant senų paveikslų autentiškumą. Pateikiama BMR taikymo medicinoje pavyzdžių. Nurodomos MS taikymo sritys (pesticidų aptikimas, baltymų identifikavimas). 23 31.7. Organinės chemijos reakcijų mechanizmai. 31.7.1. Reakcijų mechanizmų pagrindinės sąvokos. Aiškinamasi, kad organinių medžiagų reakcijos vyksta pakopomis, kurios sudaro reakcijos mechanizmą. Įvardijamos laisvojo radikalo, elektrofilo ir nukleofilo, karbokatijono sąvokos bei aptariamos reakcijų sąlygos. 31.7.2. Reakcijų mechanizmų užrašymo principai. Struktūrinėmis arba Luiso formulėmis mokomasi užrašyti organinių medžiagų reakcijų lygtis ir mechanizmus: radikalinį pakaitų S R (alkanų halogeninimas), elektrofilinį jungimosi AE (alkenų reakcijos su halogenais, vandenilio halogenidais, vandeniu), pakaitų nukleofilinį SN (pirminių halogenalkanų reakcijos su šarmų vandeniniais tirpalais), nukleofilinio jungimosi AN (aldehidų reakcijos su pirminiu alkoholiu, vandenilio cianidu). Mokomasi kritiškai įvertinti karbokatijonų turinčių iki penkių anglies atomų, stabilumą ir prognozuoti reakcijos produktus. 31.8. Pagrindinės organinės chemijos reakcijos. 31.8.1. Angliavandenilių cheminės savybės. Mokomasi užrašyti organinių junginių cheminių reakcijų lygtis molekulinėmis, sutrumpintosiomis ir nesutrumpintosiomis struktūrinėmis, skeletinėmis formulėmis. Užrašomos ir išlyginamos reakcijų lygtys: alkanų pakaitų su halogenais, eliminavimo (atskėlimo), grandinės ilginimo reakcijų (Viurco sintezė), kai halogenalkanuose yra ne daugiau kaip penki anglies atomai. Užrašomos ir išlyginamos reakcijų lygtys: alkenų ir alkinų prijungimo (vandenilio), polimerizacijos (eteno, propeno, chloreteno, stireno) ir eteno sąveikos su vandeniniu KMnO4 tirpalu reakcijos schema. Mokomasi taikyti Markovnikovo taisyklę, rašant vandenilio halogenidų ir vandens jungimosi prie alkenų reakcijų lygtis, bei prognozuoti reakcijos produktus. Užrašomos ir išlyginamos benzeno pakaitų (brominimo, nitrinimo) reakcijų lygtys, nurodant reakcijų sąlygas. 31.8.2. Organinių junginių rūgštinės ir bazinės, oksidacinės-redukcinės savybės. Naudojantis rūgščių jonizacijos konstantų vertėmis palyginamas karboksirūgščių stiprumas, nurodoma, kad karboksirūgštys yra silpnosios rūgštys. Mokomasi užrašyti organinių junginių cheminių reakcijų lygtis molekulinėmis, sutrumpintosiomis ir nesutrumpintosiomis struktūrinėmis, skeletinėmis formulėmis. Užrašomos ir išlyginamos reakcijų lygtys: karboksirūgščių su metalais, metalų oksidais, hidroksidais ir druskomis; metano rūgšties su sidabro(I) oksido amoniakiniu tirpalu. Aptariama organinių junginių oksidacija ir redukcija. Mokomasi analizuoti alkoholių, karbonilinių junginių ir karboksirūgščių tarpusavio virsmų oksidacijos-redukcijos reakcijų schemas, kai nurodytas oksidatorius arba reduktorius. Praktiškai tiriamos etano rūgšties reakcijos su metalais, metalų oksidais, hidroksidais, druskomis ir alkoholiais. Užrašomos ir išlyginamos reakcijų lygtys: esterių gavimo iš karboksirūgščių ir alkoholių (esterifikacijos), esterių hidrolizės rūgštinėje ir bazinėje terpėse. Naudojantis bazių jonizacijos konstantų vertėmis, palyginamos amoniako, pirminių, antrinių ir tretinių aminų bazinės savybės, nurodoma, kad aminai yra silpnosios bazės. Nagrinėjama, kodėl anilino bazinės savybės silpnesnės už kitų aminų. Mokomasi užrašyti protono prijungimo prie aminų reakcijų lygtis ir nurodyti, kad susidaro koordinacinis ryšys. Užrašomos ir išlyginamos aminų, turinčių vieną amino grupę, reakcijų su druskos ir acto rūgštimis lygtys. Aptariama amfoteriškumo sąvoka, nagrinėjant aminorūgštis kaip junginius, galinčius reaguoti su rūgštimis ir bazėmis. Mokomasi užrašyti jonizuotų ir neutralių aminorūgščių, turinčių vieną aminogrupę ir vieną karboksigrupę, struktūrines formules. Užrašomos ir išlyginamos aminorūgščių karboksigrupės reakcijų su hidroksidais lygtys, aminogrupės reakcijų su vienprotonėmis rūgštimis lygtys. 31.8.3. Organinių junginių degimas. Užrašomos ir išlyginamos organinių junginių, sudarytų iš C, H, O, N, degimo bendrosios lygtys molekulinėmis formulėmis, kai susidaro anglies(IV) oksidas arba anglies(II) oksidas, vanduo ir azotas. Aptariama, kad labiausiai rūkstančia liepsna degs tas organinis junginys, kuriame anglies masės dalis yra didžiausia. 31.9. Gyvybės chemija. 31.9.1. Riebalai. Mokomasi atpažinti ir apibūdinti riebalus (trigliceridus) kaip esterius, sudarytus iš glicerolio ir riebalų rūgščių liekanų. Naudojantis sočiųjų karboksirūgščių bendrąja formule, mokomasi apskaičiuoti dvigubųjų ryšių tarp anglies atomų skaičių riebalų rūgščių liekanoje. Aiškinamasi riebalų agregatines būsenas, remiantis riebalų rūgščių (sočiųjų ir nesočiųjų) 24 liekanų sandaros skirtumais. Užrašomos ir išlyginamos reakcijų lygtys: riebalų susidarymo iš glicerolio ir riebalų rūgščių, riebalų hidrolizės (rūgštinėje terpėje su H2О ir bazinėje terpėje su natrio ir (ar) kalio šarmu), nesočiųjų riebalų hidrinimo ir riebalų peresterifikavimo, gaunant biodyzeliną. Praktiškai gaunamas muilas iš riebalų ir šarmo. Aptariamas riebalų nesotumo laipsnis, mokomasi jį praktiškai nustatyti. Aptariama riebalų energinė vertė, riebalų hidrolizė virškinimo organuose ir kaupimasis žmogaus organizme. Kritiškai vertinamas perteklinis riebalų vartojimas. 31.9.2. Sacharidai. Aptariama sacharidų (angliavandenių) sandara, bendroji formulė. Nagrinėjama sacharidų klasifikacija pagal struktūrą. Mokomasi užrašyti gliukozės ir fruktozės neciklines sutrumpintąsias struktūrines formules. Pateiktose struktūrinėse ciklinėse formulėse mokomasi atpažinti gliukozę, fruktozę, sacharozę, krakmolą, celiuliozę. Nagrinėjama kaip vandeniniame tirpale neciklinė gliukozė virsta cikline. Aptariamos ir palyginamos sacharidų fizikinės savybės (agregatinė būsena, tirpumas vandenyje). Mokomasi užrašyti ir išlyginti molekulinėmis formulėmis gliukozės susidarymo fotosintezės metu ir gliukozės oksidavimo kvėpavimo procese reakcijų lygtis, priskirti šias reakcijas egzoterminėms ar endoterminėms. Tyrinėjamos gliukozės aldehidinei grupei būdingos reakcijos („sidabrinio veidrodžio“ ir su vario(II) hidroksidu), užrašomos ir išlyginamos reakcijų lygtys, nurodomos reakcijų sąlygos ir požymiai. Tyrinėjama polihidroksiliams junginiams būdinga gliukozės reakcija (su vario(II) hidroksidu), nurodomos reakcijos sąlygos ir požymis. Mokomasi užrašyti ir išlyginti gliukozės alkoholinio rūgimo reakcijos lygtį, nurodyti reakcijos sąlygas. Molekulinėmis formulėmis mokomasi užrašyti sacharozės rūgštinės hidrolizės reakcijos lygtį. Struktūrinėmis ciklinėmis formulėmis mokomasi užrašyti ir išlyginti krakmolo, celiuliozės polikondensacijos ir visiškos hidrolizės (be tarpinių produktų) rūgštinėje terpėje reakcijų lygtis. Tyrinėjama krakmolo sąveika su jodo tirpalu (krakmolo atpažinimo reakcija) ir krakmolo hidrolizė rūgštinėje terpėje, atliekamas kokybinis krakmolo nustatymas maisto produktuose. Apibūdinama krakmolo hidrolizės reikšmė organizmui. Kritiškai vertinamas pridėtinio cukraus vartojimas. 31.9.3. Baltymai. Nukleorūgštys. Aptariamas dipeptidų susidarymas iš aminorūgščių. Aiškinamasi, kad pirminė baltymų struktūra susidaro iš polipeptido grandinės. Mokomasi užrašyti ir išlyginti dipeptidų susidarymo ir pateiktų polipeptidų hidrolizės reakcijų lygtis. Nagrinėjamos ir apibūdinamos pirminės ir antrinės baltymų struktūros, plėtojamos žinios apie vandenilinį ryšį ir jo svarbą antrinei baltymų struktūrai. Dipeptidų ir baltymų struktūrinėse formulėse atpažįstamas peptidinis ryšys. Praktiškai atpažįstamas peptidinis ryšys baltymuose, atliekant Biureto reakciją ir nurodant jos požymį. Apibūdinama baltymų hidrolizė ir apykaita organizme. Naudojantis pateiktomis schemomis, aiškinamasi nukleorūgščių (DNR ir RNR) sandara ir nukleotidų sudėtis (ribozės arba deoksiribozės liekanos, purino arba pirimidino darinių liekanos, ortofosforo rūgšties liekana). Mokomasi pavaizduoti susidarančius vandenilinius ryšius tarp pateiktų azotinių bazių porų (adenino-timino, guanino-citozino) struktūrinių formulių. Susipažįstama su J. Sniadeckio ir V. Šikšnio indėliu į mokslą. 32. Mokymo(si) turinys. IV gimnazijos klasė. 32.1 Chemijos pagrindai ir skaičiavimo uždaviniai. 32.1.1. Pagrindinės chemijos sąvokos ir dėsniai. Pakartojamos pagrindinės chemijos sąvokos: atomas, molekulė, jonas, katijonas, anijonas, cheminis elementas, formulinis vienetas, cheminė formulė, santykinė atominė masė, santykinė molekulinė masė; medžiagos kiekis, molinė masė, tankis, dujų molinis tūris ir jų matavimo vienetai, Avogadro konstantos fizikinė prasmė ir jos skaitinė vertė (NA= 6,02 ⋅ 1023 mol–1). Kartojami ir tinkamai taikomi pagrindiniai chemijos dėsniai: medžiagų masės tvermės, dujų tūrių santykių ir Avogadro. 32.1.2. Skaičiavimai pagal formules ir reakcijų lygtis. Plėtojami ir taikomi skaičiavimo gebėjimai: skaičių apvalinimas, reikšminių skaitmenų nustatymo taisyklės, standartinė išraiška, matavimo paklaidų (absoliučiųjų ir santykinių) nustatymas, gautų tyrimo duomenų pateikimas lentelėmis, diagramomis bei grafikais, jų analizė ir vertinimas. Apskaičiuojamos medžiagos procentinės, molinės ir masės koncentracijos tirpale, perskaičiuojama viena koncentracija į kitą. Apskaičiuojamos tirpalų koncentracijos, kai tirpalai skiedžiami arba sumaišomi. Nagrinėjamos 25 tirpumo kreivės ir jomis naudojantis skaičiuojama, kokia medžiagos masė ištirps arba išsiskirs iš tirpalo pakeitus tirpalo temperatūrą. Sprendžiant uždavinius taikomas dujų tūrių santykių dėsnis. Pagal pateiktą reakcijos lygtį apskaičiuojamas reaguojančių arba susidarančių medžiagų kiekis, masė, tūris, kai žinomas kurios nors reakcijoje dalyvaujančios medžiagos kiekis, masė, tūris. Pagal pateiktą reakcijos lygtį apskaičiuojamas produkto kiekis, masė, tūris, kai yra duoti dviejų pradinių medžiagų kiekiai, masės, tūriai; apskaičiuojamas likusių nesureagavusių medžiagų kiekis, masė, tūris. Pagal pateiktą reakcijos lygtį atliekami skaičiavimai, kai yra duotas kurios nors iš reaguojančių medžiagų arba reakcijos produktų masės ar tūrio pokytis; apskaičiuojamas reakcijos metu įvykęs medžiagos masės ar tūrio pokytis. Pagal pateiktą reakcijų lygtį apskaičiuojama dvinario mišinio sudėtis, kai reakcijoje dalyvauja vienas arba abu mišinio komponentai. Pagal pateiktą reakcijos lygtį apskaičiuojamas pradinės medžiagos, turinčios priemaišų, kiekis, masė, tūris, kai žinomas produkto kiekis, masė, tūris, ir atvirkščiai. Plėtojamos ir taikomos žinios apie chemines formules ir skaičiavimus: elementų masių dalių, elementų masių santykio, kristalohidrate esančio kristalizacinio vandens masės dalies. Nustatomos medžiagų, sudarytų iš kelių elementų, empirinės ir molekulinės formulės, kai žinomos medžiagą sudarančių elementų masių dalys. Nustatomos pradinių medžiagų formulės, kai žinomi jų reakcijos produktų kiekis, masė, tūris. Pagal pateiktą reakcijos lygtį apskaičiuojamas pradinės medžiagos arba produkto kiekis, masė, tūris, taikant išeigos formulę. 32.2. Medžiagos sandara ir sudėtis. 32.2.1. Atomo sandara ir periodinis dėsnis. Plėtojamos žinios apie atomo sandarą. Remiantis periodine elementų sistema ir naudojant žymėjimą nustatomas protonų, neutronų ir elektronų skaičius atome ir jone. Nagrinėjamas kvantinis atomo modelis. Nurodomas 1–4 periodų elementų atomų ir jonų elektronų pasiskirstymas sluoksniuose ir vaizduojamas elektronų išsidėstymas orbitalėse (kvantiniuose langeliuose). Remiantis Mažiausios energijos ir Paulio (draudimo) principais bei Hundo taisykle, mokomasi užrašyti atomų ir jonų elektronų konfigūracijas. Apskaičiuojama elemento santykinė atominė masė. Plėtojamos žinios apie izotopų panaudojimo sritis (medicina, archeologiniai ir geologiniai tyrinėjimai, branduolinė energetika). Apibūdinami izotopų panašumai ir skirtumai. Remiantis periodine elementų sistema nurodoma, kad cheminiai elementai, kurių atominis skaičius 84 ir daugiau, yra radioaktyvūs. Plėtojamos žinios apie periodinio dėsnio esmę, siejant su atomo sandara ir periodinės sistemos struktūra. Aiškinamasi, kaip kinta cheminių elementų atomų spindulys, elektrinis neigiamumas, metališkosios ir nemetališkosios savybės periodo ir grupės ribose. Remiantis pateikta diagrama aptariamas oksidų rūgštinių-bazinių savybių kitimas priklausomai nuo oksiduose esančių elementų oksidacijos laipsnių ir elektrinių neigiamumų. Nurodoma, kaip kinta nemetalų vandenilinių junginių rūgštinės ir bazinės savybės priklausomai nuo nemetalo vietos periodinėje sistemoje. Apskaičiuojami cheminių elementų oksidacijos laipsniai nurodytuose junginiuose ar jonuose. 32.2.2. Cheminis ryšys. Plėtojamos žinios apie cheminių (joninio, kovalentinio polinio ir nepolinio) ryšių susidarymą, užrašant elektroninės sandaros pokyčius Luiso formulėmis. Aptariama Luiso cheminio ryšio teorija. Nagrinėjamas kovalentinio ryšio susidarymas koordinaciniu būdu amonio ir oksonio jonuose. Aiškinamasi metališkojo ryšio susidarymas, jį susiejant su metalų fizikinėmis savybėmis. Cheminio ryšio tipas siejamas su besijungiančių cheminių elementų elektrinio neigiamumo skirtumu. Aiškinamos cheminių ryšių savybės (poliškumas, stiprumas). Aiškinamasi, kaip kovalentinių ir joninių junginių sandara susijusi su jų fizikinėmis savybėmis. Remiantis pateiktais pavyzdžiais aiškinamasi, kad kovalentiniai junginiai yra molekulinės ir nemolekulinės sandaros, jie grupuojami nurodant fizikinių savybių panašumus ir skirtumus. Plėtojamos žinios apie vandenilinį ryšį. Atpažįstamas ir pavaizduojamas vandenilinis ryšys tarp dviejų neorganinių ar organinių junginių molekulių arba tarp vienos neorganinio ar organinio junginio molekulės ir vienos vandens molekulės. Atpažįstamas ir pavaizduojamas vidumolekulinis vandenilinis ryšys pateiktoje antrinėje baltymo fragmento struktūroje. Nurodoma vandenilinio ryšio įtaka medžiagų fizikinėms savybėms (agregatinei būsenai, lydymosi ir virimo temperatūroms) ir reikšmė gyvajai gamtai. 32.3. Cheminės reakcijos. 26 32.3.1. Cheminių reakcijų klasifikavimas. Mokomasi klasifikuoti chemines reakcijas pagal reagentų ir produktų sudėtį ir skaičių (jungimosi, skilimo, pavadavimo, mainų), oksidacijos laipsnio kitimą (oksidacijos-redukcijos), šiluminį efektą (egzotermines, endotermines), grįžtamumą (grįžtamąsias, negrįžtamąsias), reagentų agregatines būsenas (homogenines, heterogenines). 32.3.2. Cheminių reakcijų energija. Plėtojamos žinios apie cheminių reakcijų šiluminį efektą, šilumos pokyčius vykstant egzoterminėms ir endoterminėms reakcijoms. Pakartojami cheminių medžiagų pavojingumo ženklai ir nurodoma, kaip saugiai elgtis. Cheminės reakcijos apibūdinamos pagal šiluminį efektą, nagrinėjamas reaguojančios sistemos energijos pokytis (entalpija). Mokomasi naudotis reakcijos standartinės entalpijos žymėjimu ir matavimo vienetais. Aptariami reakcijos standartinės entalpijos ir junginio susidarymo standartinės entalpijos skirtumai. Nagrinėjami ir tinkamai taikomi energijos tvermės ir Heso dėsniai. Pagal junginių susidarymo standartines entalpijas mokomasi apskaičiuoti reakcijos standartinės entalpijos pokytį. Mokamasi užrašyti termocheminę reakcijos lygtį ir taikyti ją išsiskyrusios ar sugertos šilumos bei medžiagos kiekiui apskaičiuoti, kai žinomas šilumos kiekis. Sprendžiami uždaviniai, kai pagal termochemines reakcijų lygtis apskaičiuojamas reakcijos standartinės entalpijos pokytis. Analizuojama maisto produktų energinė vertė, paros energijos (maisto) poreikis žmogui. Mokomasi apskaičiuoti energijos kiekį, gaunamą iš maisto produktų. 32.3.3. Cheminių reakcijų greitis. Plėtojamos žinios apie cheminių reakcijų greitį. Aiškinamasi reakcijos greičio sąvoka. Apibūdinama, kaip reakcijos greitis priklauso nuo reaguojančių dalelių susidūrimo dažnio. Nurodoma, kad reakcijai prasidėti dalelės turi turėti pakankamą energijos kiekį – aktyvacijos energiją. Nagrinėjama reakcijų greičio priklausomybė nuo reagentų prigimties, koncentracijos, temperatūros, lietimosi paviršiaus ploto, slėgio (dujoms). Tyrinėjamas pasirinktos reakcijos (metalo ar netirpaus karbonato sąveikos su rūgštimi) greitis pagal išsiskiriančių dujų tūrį, keičiant tirpalo koncentraciją ir (ar) temperatūrą. Mokomasi apskaičiuoti vidutinį reakcijos greitį. Aptariama temperatūrinio reakcijos greičio koeficiento () sąvoka, mokomasi temperatūrinį reakcijos greičio koeficientą taikyti skaičiavimuose. Mokomasi taikyti pateiktas homogeninių reakcijų kinetines lygtis, apskaičiuojant, kiek kartų pasikeis reakcijos greitis, priklausomai nuo reagentų koncentracijos ir (ar) slėgio pokyčio. Apibūdinami katalizatorius ir inhibitorius. Aptariama biologinių katalizatorių – fermentų reikšmė. Nurodoma automobilių katalizatorių reikšmė, mažinant aplinkos taršą anglies monoksidu, azoto oksidais, nesudegusiais angliavandeniliais. 32.3.4. Cheminė pusiausvyra. Apibūdinama grįžtamosios reakcijos sąvoka. Nagrinėjama, kaip sistema pasiekia pusiausvyros būseną. Užrašoma pusiausvyros konstantos (Kc) matematinė išraiška pateiktai homogeninei reakcijai, apibūdinamas pusiausvyros konstantos matavimo vienetas ir jos vertės priklausomybė nuo temperatūros. Pusiausvyros konstantos matematinė išraiška taikoma apskaičiuojant pusiausvyros konstantos vertę, medžiagų pradinę ar pusiausvyrąsias koncentracijas, kai žinomos kai kurių medžiagų pradinės ar pusiausvyrosios koncentracijos. Mokomasi apibūdinti Le Šatelje principą ir taikyti, nurodant pusiausvyros krypties poslinkį, keičiantis slėgiui, koncentracijai ar temperatūrai. Nurodoma, kad katalizatorius pusiausvyros krypties nepakeičia. Kinetikos ir pusiausvyros dėsniai taikomi analizuojant pramoninius amoniako, sieros ir azoto rūgščių gamybos procesus. Kritiškai vertinamos gamtosauginės problemos, susijusios su amoniako, sieros ir azoto rūgščių gamyba. Praktiškai tiriama pusiausvyros krypties priklausomybė nuo temperatūros, pavyzdžiui, krakmolo ir jodo tirpalo sąveika skirtingose temperatūrose, ar koncentracijos, pavyzdžiui, kalio tiocianato sąveika su geležies(III) chloridu. 32.3.5. Oksidacijos-redukcijos reakcijos. Plėtojamos žinios apie oksidacijos-redukcijos procesus. Nagrinėjamos oksidacijos-redukcijos reakcijų lygtys: sudaromos oksidacijos dalinės lygtys ir redukcijos dalinės lygtys, nurodomi oksidatorius ir reduktorius. Remiantis periodine elementų sistema, mokomasi nustatyti junginių oksidacines ir (ar) redukcines savybes pagal elemento oksidacijos laipsnį. Lyginamos pateiktos oksidacijos-redukcijos reakcijų lygtys, kai yra vienas oksidatorius ir vienas reduktorius, taikant elektronų balanso metodą. Remiantis elektrochemine metalų įtampų eile ir periodine elementų sistema, nustatomi metalai, reaguojantys su vandeniu, rūgščių bei druskų tirpalais, kai vyksta pavadavimo reakcijos. Nagrinėjamos metalų 27 reakcijos su praskiesta ar koncentruota azoto rūgštimi bei koncentruota sieros rūgštimi, kai nurodyti reakcijų produktai; elektronų balanso metodu išlyginamos užrašytos bendrosios reakcijų lygtys. Plėtojamos žinios apie geležies koroziją kaip lėtą oksidacijos-redukcijos reakciją, nurodoma, kad metalų koroziją sukelia ore esantys vandens garai, deguonis, anglies(IV) oksidas, sieros(IV) oksidas ir kiti ištirpę vandenyje junginiai, veikiantys kaip elektrolitai. Aiškinamasi korozijos ekonominė žala ir paprasčiausi korozijos sulėtinimo būdai (metalų ir nemetalų dangos, legiravimas), mokomasi palyginti duomenis apie metalų oksidacijos (korozijos) mastus ir juos analizuoti. 32.3.6. Lydalų ir vandeninių tirpalų elektrolizė. Plėtojamos žinios apie elektrolizę, nagrinėjami ir įvardijami elektrocheminiai procesai, vykstantys anodo ir katodo paviršiuose, pavyzdžiui, elektrolizuojant vandenį. Nagrinėjami aktyvių metalų, 1 ir 2 grupių, chloridų elektrolizės procesai, kurie vyksta lydale, kai elektrodai yra inertiniai. Tyrinėjami aktyvių metalų, pavyzdžiui, 1 ir (ar) 2 grupių, chloridų elektrolizės procesai vandeniniame tirpale, kai elektrodai yra inertiniai (grafitiniai). Tyrinėjami vario(II) chlorido vandeninio tirpalo elektrolizės procesai, kai elektrodai yra inertiniai ir (ar) tirpieji (variniai). Užrašomos ir išlyginamos nagrinėtų ir tyrinėtų anodinių ir katodinių elektrocheminių procesų lygtys bei elektrolizės bendrosios lygtys. Nurodoma elektrolizės procesų technologinė svarba (gaunant ir gryninant metalus, formuojant metalų dangas). Kritiškai vertinamas šių procesų poveikis supančiai aplinkai. 32.4. Tirpalai. 32.4.1. Vanduo ir jo savybės. Pakartojama vandens molekulės sandara ir poliškumas, vandenilinis ryšys ir vandens fizikinės savybės: lydymosi ir virimo temperatūra, tankio priklausomybė nuo temperatūros, vandens paviršiaus įtemptis. Aptariamas skirtingų agregatinių būsenų medžiagų tirpumas ir jų tirpimas vandenyje. Naudojantis pateiktais tirpumo duomenimis (kreivėmis, lentelėmis ir kt.), pakartojama, kuris tirpalas yra nesotusis, sotusis, persotintasis. Plėtojamos žinios apie gamtinį vandenį ir jo kietumą. Nurodoma, kurie jonai lemia vandens kietumą, ir aptariami vandens kietumo tipai: laikinasis (karbonatinis) ir pastovusis (nekarbonatinis). Aptariami vandens kietumo matavimo vienetas (mmol/L) ir vandens kietumo lygiai. Nagrinėjami vandens minkštinimo būdai: karbonatiniam kietumui – terminis ir naudojant kalcio hidroksidą; nekarbonatiniam – naudojant tirpius karbonatus ar fosfatus; užrašomos ir išlyginamos bendrosios bei joninės reakcijų lygtys. Praktiškai nustatomas bendrasis vandens kietumas naudojant EDTA. Aptariama vandens kietumo įtaka žmogaus sveikatai, buityje ir pramonėje naudojamai įrangai. 32.4.2. Elektrolitinė disociacija ir jonizacija. Plėtojamos žinios apie kristalinių medžiagų skilimą į jonus ir molekulinių junginių virtimą jonais tirpaluose, klasifikuojant medžiagas į neelektrolitus, silpnuosius elektrolitus ir stipriuosius elektrolitus. Tyrinėjamas stipriųjų ir silpnųjų elektrolitų tirpalų laidumas elektros srovei. Naudojantis pateiktomis rūgščių jonizacijos konstantų (Ka) vertėmis palyginamas skirtingų rūgščių stiprumas, naudojantis pateiktomis bazių disociacijos konstantų (Kb) vertėmis – skirtingų bazių stiprumas. Remiantis medžiagų tirpumo vandenyje lentele užrašomos ir išlyginamos elektrolitų disociacijos ir (ar) jonizacijos lygtys. 32.4.3. Vandens joninė sandauga, pH. Neutralizacijos reakcijos. Druskų hidrolizė. Apibūdinama vandens joninė sandauga (Kw), esant 25 °C, vandenilio jonų rodiklis (pH) ir pH skalė. Aptariamas vandens autojonizacijos procesas kaip endoterminis procesas, užrašoma autojonizacijos lygtis, susidarant vandenilio ir hidroksido jonams. Apibūdinama vandens pH priklausomybė nuo temperatūros. Tyrinėjamos pasirinktų tirpalų pH vertės, naudojant universalųjį indikatorių ir (ar) pH jutiklį, apskaičiuojamos tirtų tirpalų vandenilio ir hidroksido jonų koncentracijos. Apskaičiuojamas stipriųjų rūgščių ir stipriųjų bazių tirpalų pH. Naudojantis jonizacijos konstantų išraiškomis ir vertėmis, apskaičiuojamas silpnųjų vienprotonių rūgščių tirpalų pH, darant prielaidą, kad rūgšties pradinė koncentracija nesikeičia. Plėtojamos žinios apie neutralizacijos reakcijas, pakartojamos, užrašomos ir išlyginamos bendrosios neutralizacijos reakcijų lygtys. Tyrinėjamas druskos rūgšties titravimas stipria baze (natrio hidroksidu ar kalio hidroksidu), vienprotonės etano rūgšties titravimas stipria baze arba atvirkščiai, mokomasi analizuoti titravimo kreives ir nustatyti ekvivalentinį tašką. Mokomasi parinkti tinkamą indikatorių, atsižvelgiant į titravimui naudojamų rūgščių ir bazių stiprumą. Plėtojamos žinios apie druskų vandeninius tirpalus. Praktiškai nustatomos skirtingų druskų tirpalų terpės pH jutikliu ir (ar) universaliuoju indikatoriumi. Mokomasi paaiškinti ir 28 užrašyti silpnųjų rūgščių liekanos jonų (karbonato, etanoato) reakcijų su vandeniu hidrolizės lygtis, nurodoma, kad šių druskų tirpalų terpės yra bazinės. Aptariama vandenilio jonų koncentracijos svarba gyvybiniams procesams. 32.5. Neorganinių junginių klasės, cheminės savybės, gavimas ir atpažinimas. 32.5.1. Nemetalai ir metalai. Plėtojamos žinios apie medžiagų skirstymą į vienines ir sudėtines. Tinkamai taikomos šios sąvokos: formulinis vienetas, empirinės ir molekulinės formulės, oksidacijos laipsnis ir valentingumas. Pakartojamos nemetalų (vandenilio, halogenų, deguonies, azoto) fizikinės ir cheminės savybės (sąveika su metalais, tarpusavio sąveika), užrašomos ir išlyginamos bendrosios reakcijų lygtys. Nurodomi šių nemetalų gavimo pramonėje šaltiniai ir būdai bei svarbiausios panaudojimo sritys. Plėtojamos žinios apie nemetalų (deguonies, sieros, anglies, fosforo) alotropines atmainas. Praktiškai atliekamas vandenilio (vandens elektrolizė, metalų reakcijos su vandeniu ir rūgštimis) ir deguonies (vandens elektrolizė, vandenilio peroksido ar kalio permanganato skilimas) dujų gavimas, surinkimas ir atpažinimas. Pakartojami metalų gavimo pramonėje būdai (karbotermija, elektrolizė) bei svarbiausios panaudojimo sritys, užrašomos ir išlyginamos metalų gavimo bendrosios reakcijų lygtys. Apibūdinamos metalų cheminės savybės, užrašomos ir išlyginamos bendrosios reakcijų lygtys: sąveika su deguonimi, nemetalais, vandeniu, rūgščių ir druskų tirpalais. Apibūdinamos metalų lydinių (plieno, ketaus, žalvario, bronzos, diuraliuminio) taikymo sritys. 32.5.2. Oksidai. Plėtojamos žinios apie oksidų klasifikavimą į rūgštinius, bazinius, amfoterinius ir neutralius. Užrašomos ir išlyginamos bendrosios reakcijų lygtys: rūgštinių oksidų (anglies(IV) oksido, sieros(IV) oksido, sieros(VI) oksido) sąveikos su tirpių hidroksidų tirpalais, kai susidaro dviejų tipų druskos (normaliosios ir rūgščiosios), bazinių oksidų sąveikos su rūgštimis, rūgštinio ir bazinio oksido tarpusavio sąveikos. Praktiškai iš karbonatų gaunamos, surenkamos ir atpažįstamos anglies(IV) oksido dujos. Aptariamas anglies(II) oksido poveikis žmogaus organizmui, apsinuodijimo požymiai, pirmosios pagalbos suteikimas. Kritiškai vertinama anglies(II) oksido įtaka aplinkai ir jo kiekio mažinimo galimybės išmetamosiose dujose. 32.5.3. Rūgštys ir bazės. Plėtojamos žinios apie rūgštis ir bazes. Aptariama, kad rūgštys yra medžiagos atiduodančios protoną, o bazės – prisijungiančios protoną. Pakartojami rūgščių (sieros ir azoto) pramoniniai gavimo būdai ir saugaus elgesio su rūgštimis taisyklės, apsipylus ar ekstremalių situacijų atvejais. Mokomasi analizuoti ir paaiškinti pateiktas supaprastintas sieros ir azoto rūgščių gamybos technologines schemas. Praktiškai tiriamos rūgščių cheminės savybės: sąveika su metalais (kai susidaro vandenilio dujos), baziniais ir amfoteriniais oksidais (cinko ir aliuminio), hidroksidais, druskomis, užrašomos ir išlyginamos bendrosios, nesutrumpintosios ir sutrumpintosios joninės reakcijų lygtys. Pakartojami 1 ir 2 grupių metalų hidroksidų pramoniniai gavimo būdai ir saugaus elgesio su šarmais taisyklės. Praktiškai tiriama hidroksidų sąveika su rūgštiniais oksidais, rūgštimis, tirpiomis druskomis, užrašomos ir išlyginamos bendrosios, nesutrumpintosios ir sutrumpintosios joninės reakcijų lygtys. Praktiškai iš amonio druskų gaunamos, surenkamos ir atpažįstamos amoniako dujos. Plėtojamos žinios apie amfoteriškumą. Užrašomos ir išlyginamos cinko ir aliuminio, jų oksidų ir hidroksidų sąveikos su rūgštimis ir šarmais bendrosios reakcijų lygtys, kai susidaro trihidroksicinkatas ar tetrahidroksicinkatas ir tetrahidroksialiuminatas. 32.5.4. Druskos. Remiantis šiame skyriuje aptartomis reakcijų lygtimis, pakartojami normaliųjų ir rūgščiųjų druskų (vandenilio karbonatų, vandenilio sulfitų, vandenilio sulfatų) gavimo būdai, užrašomos ir išlyginamos bendrosios, nesutrumpintosios ir sutrumpintosios joninės reakcijų lygtys. Pagal nurodytą kitimų eilę mokomasi užrašyti ir išlyginti neorganinių junginių klasių bendrąsias reakcijų lygtis. Praktiškai atpažįstami anijonai: chlorido, bromido, jodido, sulfato, karbonato, fosfato – ir katijonai: kalcio, bario, sidabro(I), vario(II), amonio; užrašomos jų atpažinimo bendrosios, nesutrumpintosios ir sutrumpintosios joninės reakcijų lygtys. Pagal liepsnos spalvą atpažįstami natrio ir kalio jonai. Mokomasi analizuoti ir paaiškinti pateiktas supaprastintas azoto ir fosforo trąšų gamybos technologines schemas. 32.6. Chemija ir aplinka. 29 32.6.1. Aplinkos reiškinių kaita. Pakartojamos rūgščiųjų kritulių, šiltnamio reiškinio stiprėjimo, ozono sluoksnio retėjimo priežastys ir padariniai. Darnaus vystymosi, tvaraus vartojimo, efektyvaus išteklių naudojimo temos integruojamos į ankstesnių skyrių turinį. 32.6.2. Aplinkos tarša. Apibendrinami svarbiausi oro, vandens ir dirvožemio taršos šaltiniai (automobiliai, pramonė, žemės ūkis ir kt.) ir nurodoma jų žala aplinkai: statiniams, meno paminklams, dirvožemiui, gyvajai gamtai. Kritiškai vertinamas perteklinis trąšų naudojimas, siejant jį su vandens telkinių eutrofikacija. Pakartojamos gamtosauginės problemos, susijusios su plastikų naudojimu. Pagrindžiama buitinių atliekų rūšiavimo ir antrinių žaliavų panaudojimo svarba. Siūlomi taršos mažinimo būdai, pagrindžiant tausojančių technologijų kūrimo ir aplinkosauginės veiklos svarbą. VI SKYRIUS MOKINIŲ PASIEKIMŲ VERTINIMAS 33. Vertinimas chemijos pamokose – svarbus mokymąsi skatinantis veiksnys. Tai – nuolatinis informacijos apie mokinio mokymo(si) pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas. Vertinimas chemijos pamokose turi padėti mokiniams mokytis, tobulėti, tapti savarankiškais, atsakingais už mokymosi rezultatus, ugdytis pasitikėjimą savo jėgomis, gebėjimą įsivertinti veiklą ir pasirinkti tinkamiausius mokymosi būdus, spręsti iškilusias problemas, reflektuoti mokymosi rezultatus. Vertinama tai, ko mokiniai buvo mokomi. Stebimas mokinių mokymosi procesas, vertybinės nuostatos. Pateikiant vertinimo informaciją akcentuojamos ne klaidos ar nesėkmės, o tai, kokią pažangą padarė mokiniai. Naudingiausias mokiniui formuojamasis vertinimas, padedantis mokytis. Diagnostinis vertinimas padeda įvertinti nueitą etapą ir numatyti perspektyvą. Apibendrinamasis vertinimas, atliekamas kurso pabaigoje, padeda apžvelgti visą laikotarpį ir nustatyti mokinių pasiekimų lygius. 34. Mokinių pasiekimų lygių požymiai pateikiami klasių koncentrams ir yra detalizuoti keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3), aukštesnysis (4). Kai mokinių pasiekimai vertinami pažymiais, jie siejami su pasiekimų lygiais: slenkstinis (1) lygis – 4, patenkinamas (2) lygis – 5−6, pagrindinis (3) lygis – 7−8, aukštesnysis (4) lygis – 9−10. 35. Nurodomi pasiekimų lygių požymiai skirti vertinti mokinių pasiekimus ir daromą pažangą. Remiantis nurodytais požymiais galima spręsti apie tarpinius mokinių pasiekimus ir daryti apibendrinamuosius vertinimo aprašus pusmečio ir metų pabaigoje. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tas pats pasiekimų lygis skirtinguose koncentruose skiriasi nagrinėjamos medžiagos sudėtingumu ir gilumu. 36. Aprašant pasiekimų lygių požymius naudotos šios mokinių pasiekimų augimą rodančios skalės ir sąvokos: 36.1. savarankiškumo: 36.1.1. padedamas – procesą moderuoja ir jame dalyvauja mokytojas; 36.1.2. naudodamasis netiesiogine pagalba – užduotis atlieka atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus, naudodamasis papildomai pateikta medžiaga, vadovaudamasis pateiktais kriterijais; 36.1.3. konsultuodamasis – tikslingai klausdamas ar prašydamas patarimų; 36.1.4. savarankiškai – užduotį atlieka be pagalbos;. 36.2. sudėtingumo: 36.2.1. paprasčiausiomis vadinamos užduotys, tyrimai, situacijos, atvejai, kuriems išnagrinėti, surasti sprendimą ar atsakymą reikia 1 žingsnio (pavyzdžiui, išmatuoti tirpalo tūrį matavimo cilindru arba pipete; parašyti iš dviejų jonų sudarytos druskos disociacijos lygtį; apskaičiuoti medžiagos masės dalį mišinyje; rasti tiesiogiai pateiktą informaciją). 36.2.2. paprastomis vadinamos užduotys, tyrimai, situacijos, atvejai, kuriems išnagrinėti, surasti sprendimą ar atsakymą reikia ne mažiau kaip 2 žingsnių (pavyzdžiui, apskaičiuoti medžiagos kiekį, žinant medžiagos masę; užbaigti ir išlyginti pateiktą reakcijos lygtį; nubrėžti grafiką, 30 parodantį išsiskiriančių dujų tūrio priklausomybę nuo laiko; surasti ir apibendrinti reikiamą informaciją). 36.2.3. nesudėtingomis vadinamos užduotys, tyrimai, situacijos, atvejai, kuriems išnagrinėti, surasti sprendimą ar atsakymą reikia 3 žingsnių (pavyzdžiui, palyginti įvairių medžiagų fizikines ir chemines savybes; rašyti bendrąsias ir jonines mainų reakcijų lygtis; spręsti uždavinius pagal pateiktas reakcijų lygtis, kai duota priemaišų masės dalis, reakcijos išeiga; suplanuoti, atlikti tyrimą ir pateikti išvadas). 36.3. konteksto: 36.3.1. artima aplinka – mokiniui pažįstama, kasdienė aplinka (pavyzdžiui, mokyklos, namų); 36.3.2. įprastas kontekstas – jau nagrinėtos kokio nors cheminio reiškinio, proceso sąlygos, aplinkybės; 36.3.3. naujas, neįprastas kontekstas – dar nenagrinėtos kokio nors cheminio reiškinio, proceso sąlygos, aplinkybės.; 37. Aprašant pasiekimus ir pasiekimų lygių požymius vartojami šie terminai: 37.1. analizuoti – nagrinėti randant reikiamus požymius, savybes, charakteristikas ar parametrus, skaidyti į dalis, apmąstyti, svarstyti; 37.2. apibūdinti – nusakyti objekto ar reiškinio esminius bruožus, savybes, požymius, charakteristikas ar parametrus, sąsajas su kitais objektais ar reiškiniais; 37.3. apibendrinti – išreikšti apibendrinamąjį teiginį, nuomonę remiantis pagrįstais duomenimis, atvejais, atskirais faktais (pereiti į aukštesnį abstrakcijos lygį); 37.4. išplėtoti – išplėsti, išskleisti mintį, apibūdinimą, aiškinimą, palaipsniui tobulinti; 37.5. įvertinti – nustatyti vertę, nuspręsti ko vertas, išmatuoti reikšmę, išsakyti nuomonę, pažymint privalumus ir trūkumus; 37.6. klasifikuoti – skirstyti objektus, daiktus, reiškinius, procesus, sąvokas pagal bendrus požymius; 37.7. kritiškai vertinti – pasitikrinti informaciją ir nustatyti jos patikimumą; nagrinėti alternatyvas, nesilaikant išankstinių nuostatų; 37.8. nagrinėti – aiškinti esmę, svarstyti, analizuoti išskiriant požymius, savybes; 37.9. paaiškinti – išdėstyti, kad paaiškėtų; papasakoti, atskleisti reiškinio, minties, sąvokos turinį; 37.10. pagrįsti – pateikti argumentų, įrodymų, motyvų, duoti pagrindą; 37.11. suplanuoti – numatyti veiklos seką, laiką, priemones ir būdus jai įgyvendinti, siekiant tikslo; 37.12. tyrinėti – ieškoti, stebėti, atlikti bandymus, aiškintis dėsningumus. 38 Formuojamasis ir apibendrinamasis vertinimas pamokoje. Rengiant formuojamojo ar apibendrinamojo vertinimo užduotis ugdymo procese svarbu atsižvelgti į pasiekimų lygių požymius ir pateikti mokiniams skirtingus pasiekimų lygius atitinkančias užduotis, kurios turėtų būti pateiktos visiems mokiniams neribojant jų galimybių atlikti ir sudėtingesnes užduotis. 39. Išorinis apibendrinamasis vertinimas. Organizuojami šie mokymosi pasiekimų patikrinimai: nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas (toliau – NMPP), pagrindinio ugdymo mokinių pasiekimų patikrinimas (toliau – PUPP), brandos darbas, tarpinis patikrinimas, brandos egzaminas. 39.1. NMPP, vykdomo pagrindinio ugdymo programos I dalies baigiamojoje klasėje (8 klasėje), užduoties struktūra: 39.1.1. gamtos mokslų NMPP užduotis visiems gamtos mokslams yra bendra. Šioje užduotyje nepriklausomai nuo to, ar mokiniai mokėsi atskirų biologijos, chemijos ir fizikos dalykų, ar integraliai gamtos mokslų fizikos ir biologijos mokymo(si) turiniui skiriama po 37,5 proc., o chemijos – 25 proc. užduoties taškų. Dalis užduočių gali būti integralios; 39.1.2. chemijos mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais NMPP užduotyje: Mokymo(si) turinio Pasiekimų sritys Užduoties Žmogaus ir aplinkos dermės pažinimas (F) Gamtos objektų ir reiškinių pažinimas (D) Gamtamokslinis tyrinėjimas (C) Gamtamokslinis komunikavimas (B) Gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas (A) sritys Problemų sprendimas ir refleksija (E) 31 taškai procentais Žmogaus ir aplinkos dermės pažinimas (F) Problemų sprendimas ir refleksija (E) Gamtos objektų ir reiškinių pažinimas (D) Gamtamokslinis tyrinėjimas (C) Gamtamokslinis komunikavimas (B) Mokymo(si) turinio sritys Gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas (A) Medžiagos sandara 12,5 Cheminiai virsmai 12,5 Iš viso taškų 2,5 5 5 5 5 2,5 25 procentais Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida. 39.1.3. Užduotis rengiama centralizuotai, pateikiama ir atliekama elektroninėje užduoties atlikimo sistemoje. Užduotis rengiama remiantis Programos mokymo(si) turiniu 8 klasei ir 7–8 klasių pasiekimų lygių požymiais, atsižvelgiant į numatytą NMPP datą (ugdymo procese nenagrinėtas mokymo(si) turinys neįtraukiamas). 39.2. PUPP, vykdomo pagrindinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje (10 klasėje ir II gimnazijos klasėje), užduoties struktūra: 39.2.1. gamtos mokslų PUPP užduotis visiems gamtos mokslams yra bendra. Šioje užduotyje fizikos ir chemijos mokymo(si) turiniui skiriama po 36 proc., o biologijos – 28 proc. užduoties taškų. Dalis užduočių gali būti integralios; 39.2.2. chemijos mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais PUPP užduotyje: Pasiekimų sritys Užduoties taškai procentais Molis. Avogadro 4 dėsnis Vanduo ir tirpalai 8 Neorganinių junginių 8 klasės Metalai ir nemetalai 10 Organinės chemijos 2 pagrindai Aplinkosauga 4 Iš viso taškų procentais 2 6 8 8 8 4 36 Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida. 39.2.3. užduotis rengiama centralizuotai, pateikiama ir atliekama elektroninėje užduoties atlikimo sistemoje. Užduotis rengiama remiantis Programos 9–10 klasių ir I–II gimnazijos klasių mokymo(si) turiniu ir pasiekimų lygių požymiais, atsižvelgiant į numatytą PUPP datą (ugdymo procese nenagrinėtas mokymo(si) turinys neįtraukiamas). Užduotį sudaro pasirenkamojo atsakymo ir struktūriniai klausimai. Bent vienas struktūrinių klausimų turi būti skirtas tiriamosios veiklos ir duomenų interpretavimo pasiekimams patikrinti. 32 39.3. Mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą pasiekimai tikrinami brandos darbu, rengiamu III ar (ir) IV gimnazijos klasėse, tarpiniu patikrinimu, brandos egzaminu. 39.4. Tarpinio patikrinimo, rengiamo pirmaisiais vidurinio ugdymo programos metais, užduoties struktūra: 39.4.1. chemijos mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais tarpinio patikrinimo užduotyje: 33 Žmogaus ir aplinkos dermės pažinimas (F) Problemų sprendimas ir refleksija (E) Gamtos objektų ir reiškinių pažinimas (D) Gamtamokslinis tyrinėjimas (C) Gamtamokslinis komunikavimas (B) Mokymo(si) turinio sritys Gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas (A) Pasiekimų sritys Užduoties taškai procentais Bendrieji organinės 5 chemijos pagrindai Gamtiniai angliavandenilių 5 šaltiniai Funkcinės grupės ir 15 organinių junginių klasės Homologija ir izomerija 10 Praktinis organinių junginių gavimas, fizikinės savybės 17 ir kokybinės atpažinimo reakcijos Organinių junginių tyrimo 5 metodai Organinės chemijos reakcijų 10 mechanizmai Pagrindinės organinės 20 chemijos reakcijos Gyvybės chemija 13 Iš viso taškų procentais 10 20 20 20 20 10 100 Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida. 39.4.2. užduotis rengiama centralizuotai, pateikiama ir atliekama elektroninėje užduoties atlikimo sistemoje. Užduotis rengiama remiantis Programos III gimnazijos klasės mokymo(si) turiniu, atsižvelgiant į numatytą tarpinio patikrinimo datą (ugdymo procese nenagrinėtas mokymo(si) turinys neįtraukiamas). Užduotį sudaro pasirenkamojo atsakymo ir struktūriniai klausimai. Bent vienas struktūrinių klausimų turi būti skirtas tiriamosios veiklos ir duomenų interpretavimo pasiekimams patikrinti. 39.5. Brandos egzamino, vykdomo baigiamojoje vidurinio ugdymo programos klasėje, užduoties struktūra: 34 Žmogaus ir aplinkos dermės pažinimas (F) Problemų sprendimas ir refleksija (E) Gamtos objektų ir reiškinių pažinimas (D) Gamtamokslinis tyrinėjimas (C) Gamtamokslinis komunikavimas (B) 39.5.1. chemijos mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais brandos egzamino užduotyje:Mokymo(si) turinio sritys Gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas (A) Pasiekimų sritys Užduoties taškai procentais Chemijos pagrindai ir 15 skaičiavimo uždaviniai Medžiagos sandara ir 18 sudėtis Cheminės reakcijos 25 Tirpalai 18 Neorganinių junginių klasės, cheminės savybės, 15 gavimas ir atpažinimas Chemija ir aplinka 9 Iš viso taškų procentais 6 20 22 22 22 8 100 Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida. 39.5.2. brandos egzamino užduotis rengiama ir vertinama centralizuotai. Užduotis rengiama remiantis Programos IV gimnazijos klasės mokymo(si) turiniu. III gimnazijos klasės mokymo(si) turinys į užduotį įtraukiamas tik tiek, kiek būtina užduotims, parengtoms pagal IV gimnazijos klasės mokymo(si) turinį, atlikti. Užduotį sudaro trumpojo ir atvirojo atsakymo klausimai ir struktūriniai klausimai. Bent vienas struktūrinių klausimų turi būti skirtas tiriamosios veiklos ir duomenų interpretavimo pasiekimams patikrinti. 35 VII SKYRIUS MOKINIŲ PASIEKIMŲ LYGIŲ POŽYMIAI PAGAL PASIEKIMŲ SRITIS 40.  Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pateikiami keturių lygių pasiekimų aprašai: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis. Pasiekimų lygių požymių lentelėse raidės ir skaičių junginyje (pavyzdžiui, A1.3) raide žymima pasiekimų sritis (A), pirmu skaičiumi (1) nurodomas pasiekimas, o antru skaičiumi (3) – pasiekimų lygis. 41. Pasiekimų lygių požymiai. 7−8 klasės: Slenkstinis (1) Patenkinamas (2) Pagrindinis (3) Aukštesnysis (4) 1. Gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas (A) Įvardija, ką ir kaip tiria chemija ir kiti Paaiškina, kad chemija ir kiti gamtos Paaiškina, kad chemija ir kiti gamtos Paaiškina, kad chemija ir kiti gamtos gamtos mokslai, ir nurodo gamtos mokslai leidžia pažinti ir suprasti mokslai leidžia pažinti ir suprasti mokslai leidžia pažinti ir suprasti mus mokslų tarpusavio sąsajas (A1.1). gamtos ir technikos objektus, gamtos ir technikos objektus, supantį pasaulį įvairiais lygmenimis procesus, reiškinius. procesus, reiškinius bei numatyti (nuo elementariųjų dalelių iki Apibūdina chemijos ir kitų gamtos procesų, reiškinių pasekmes. galaktikų ir (ar) nuo mažiausio mokslų galimybes sprendžiant įvairias Apibūdina chemijos ir kitų gamtos (mikro) iki didžiausio (makro)) ir kaip šiuolaikines problemas. Pateikia mokslų galimybes sprendžiant įvairias visumą. Apibūdina chemijos ir kitų taikomųjų chemijos ir kitų gamtos šiuolaikines problemas bei priimant gamtos mokslų galimybes ir ribas ar mokslų sričių pavyzdžių (A1.2). sprendimus. Pateikia teorinių ir ribotumą sprendžiant įvairias taikomųjų chemijos ir kitų gamtos šiuolaikines problemas bei priimant mokslų sričių pavyzdžių (A1.3). sprendimus. Paaiškina sąsajas tarp teorinių ir taikomųjų chemijos ir kitų gamtos mokslų sričių (A1.4). Paaiškina, kad chemijos mokslo Paaiškina, kad chemijos mokslo Paaiškina, kad chemijos mokslo Apibūdina, kaip chemijos mokslo teorijos ir modeliai kuriami remiantis teorijos, modeliai kuriami remiantis teorijos, modeliai kuriami remiantis teorijos, modeliai kuriami ir žmonijos sukauptomis teorinėmis žmonijos sukauptomis teorinėmis ir žmonijos sukauptomis teorinėmis ir patvirtinami plėtojant žmonijos žiniomis ir turima patirtimi. Nurodo, praktinėmis žiniomis, kad tyrimų praktinėmis žiniomis, kad tyrimų sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kad chemijos mokslo žinios ir metu įgytos žinios leidžia geriau metu įgytos žinios leidžia geriau kaip tikslinami pagrindžiant naujais pasaulio suvokimas kinta, atsiradus suprasti teorijas ir modelius. Nurodo, suprasti, patvirtinti ar paneigti teorijas įrodymais. Analizuoja, kaip chemijos tyrimų metu patvirtintų naujų kad chemijos mokslo žinios nėra ir modelius. Nurodo, kad chemijos mokslo žinios ir pasaulio suvokimas įrodymų (A2.1). baigtinės, šių mokslų modeliai, mokslo žinios ir pasaulio suvokimas kinta, atsiradus tyrimų metu teorijos gali vystytis jungiant kinta, atsiradus tyrimų metu patvirtintų naujų įrodymų (A2.4). 36 Slenkstinis (1) Patenkinamas (2) skirtingų mokslų idėjas (A2.2). Nurodo, kad moksliniai tyrimai turi Aiškina, kad moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis etikos normų būti atliekami laikantis etikos normų, (A3.1). atsižvelgiant į galimą poveikį aplinkai (A3.2). Pateikia chemijos mokslo vystymosi Pateikia chemijos mokslo vystymosi, ir atradimų istorijos pavyzdžių (A4.1). atradimų istorijos ir jų taikymo pavyzdžių (A4.2). Pagrindinis (3) patvirtintų naujų įrodymų (A2.3). Aptaria etikos normas, pagrindžia jų būtinumą moksliniuose tyrimuose (A3.3). Pateikia chemijos mokslo atradimų taikymo pavyzdžių, nagrinėja galimas jų taikymo teigiamas ir neigiamas pasekmes. Pateikia chemijos mokslo vystymosi istorijos, pasiekimų ir jų taikymo pavyzdžių (A4.3). 2. Gamtamokslinis komunikavimas (B) Padedamas taiko chemijos sąvokas, Patariamas taiko chemijos sąvokas, Skiria ir tinkamai taiko chemijos terminus, matavimo vienetus, užrašo terminus, tinkamai užrašo fizikinių sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinių dydžių ir cheminių elementų dydžių ir cheminių elementų reiškinius ir objektus pažįstamame simbolius, pasirenka tinkamą formulę simbolius, pasirenka tinkamą formulę kontekste, tinkamai taiko fizikinių (B1.1). ir iš jos išreiškia reikiamą fizikinį dydžių ir cheminių elementų dydį, matavimo vienetus verčia simbolius, pasirenka tinkamą daliniais ir kartotiniais (B1.2). skaičiavimo formulę ir iš jos išreiškia reikiamą fizikinį dydį, matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais (B1.3). Naudodamas nurodytus reikšminius Naudodamas nurodytus reikšminius Nurodo reikšminius (esminius) (esminius) žodžius, padedamas (esminius) žodžius, pagal pateiktus žodžius ir tikslingai pasirenka pasirenka reikiamą įvairiais būdais kriterijus pasirenka reikiamą įvairiais reikiamą įvairiais būdais (grafiku, (diagrama, lentele, tekstu, ir kt.) ir būdais (diagrama, lentele, tekstu, ir diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais formomis pateiktą informaciją iš kt.) ir formomis pateiktą informaciją simboliais ir kt.) ir formomis pateiktą skirtingų šaltinių, ją lygina ir iš skirtingų šaltinių, ją klasifikuoja, informaciją iš skirtingų šaltinių, ją Aukštesnysis (4) Diskutuoja apie etikos normas, pagrindžia jų būtinumą moksliniuose tyrimuose (A3.4). Apibūdina chemijos mokslo vystymąsi Lietuvoje ir pasaulyje: įvardija žymiausius atstovus ir svarbiausius pasiekimus. Apibūdina ir vertina chemijos mokslo poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei (A4.4). Skiria ir tinkamai taiko chemijos sąvokas, terminus naujose ir (ar) nestandartinėse situacijose, tinkamai užrašo fizikinių dydžių ir cheminių elementų simbolius, pasirenka tinkamą skaičiavimo formulę ir iš jos išreiškia reikiamą fizikinį dydį, jungia kelias formules, matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais (B1.4). Nurodo reikšminius (esminius) žodžius ir tikslingai pasirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, 37 Slenkstinis (1) klasifikuoja. Tinkamai cituoja informacinius šaltinius (B2.1). Remdamasis mokytojo nurodytais šaltiniais atskiria faktus ir duomenis nuo subjektyvios nuomonės (B3.1). Tekstu, piešiniais ar schemomis perteikia su chemija susietą informaciją, naudoja skaitmenines technologijas (B4.1). Padedamas formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti cheminių reiškinių dėsningumus ir objektų savybes, pateikia savo atsakymus. Bando dalyvauti diskusijose aktualiomis temomis (B5.1). Aukštesnysis (4) klasifikuoja, analizuoja, kritiškai vertina, apibendrina, interpretuoja, jungia kelių skirtingų tipų šaltinių informaciją. Kalbą vartoja laikydamasis etikos ir etiketo, tinkamai cituoja informacinius šaltinius (B2.4). Padedamas pasirenka patikimus Pasirenka patikimus informacijos Pasirenka patikimus informacijos informacijos šaltinius, atskiria šaltinius, skiria objektyvią šaltinius ir paaiškina, kokiais objektyvią informaciją, faktus, informaciją, faktus, duomenis nuo kriterijais rėmėsi. Skiria objektyvią duomenis nuo subjektyvios subjektyvios informacijos, nuomonės informaciją, faktus, duomenis nuo informacijos, nuomonės (B3.2). (B3.3). subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.4). Suprantamai ir etiškai perteikia su Sklandžiai ir suprantamai, Atsižvelgdamas į adresatą sklandžiai chemija susietą informaciją. laikydamasis etikos ir etiketo ir suprantamai, laikydamasis etikos ir Padedamas taiko faktų, idėjų, perteikia su chemija susietą etiketo normų ir (ar) reikalavimų rezultatų ir išvadų pateikimo būdus − informaciją. Pasirenka ir tikslingai perteikia su chemija susietą grafikus, diagramas, lenteles, taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų informaciją. Pasirenka ir tikslingai modelius, tekstus. Naudoja pateikimo būdus − grafikus, taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų skaitmenines technologijas (B4.2). diagramas, lenteles, modelius, tekstus. pateikimo būdus − grafikus, Atsižvelgia į adresatą. Naudoja diagramas, lenteles, modelius, tekstus. skaitmenines technologijas (B4.3). Tikslingai naudoja skaitmenines technologijas (B4.4). Bendradarbiaudamas formuluoja Nagrinėdamas chemijos mokslo Tikslingai formuluoja klausimus, klausimus, padėsiančius išsiaiškinti ir informaciją ir atlikdamas tyrimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti suprasti cheminių reiškinių formuluoja klausimus, padėsiančius cheminių reiškinių dėsningumus ir dėsningumus ir objektų savybes. išsiaiškinti ir suprasti reiškinių objektų savybes. Savo atsakymus Pateikdamas atsakymus, juos dėsningumus ir objektų savybes. grindžia tikslingai pasirinktais paaiškina. Dalyvauja diskusijose Pateikia išsamius ir aiškius argumentais. Argumentuotai aktualiomis temomis (B5.2). atsakymus, pagrįstus tyrimų diskutuoja aktualiomis temomis Patenkinamas (2) apibendrina lygina. Tinkamai cituoja informacinius šaltinius (B2.2). Pagrindinis (3) lygina, klasifikuoja, apibendrina, padedamas kritiškai vertina. Kalbą vartoja laikydamasis etikos ir etiketo, tinkamai cituoja informacinius šaltinius (B2.3). 38 Slenkstinis (1) Paaiškina, kuo skiriasi stebėjimas ir eksperimentas, nurodo tyrimo atlikimo etapus (C1.1). Pagrindinis (3) rezultatais ir faktais. Diskutuoja aktualiomis temomis (B5.3). 3. Gamtamokslinis tyrinėjimas (C) Paaiškina, kas yra tyrimas, kuo Paaiškina, kas yra tyrimas, apibūdina skiriasi stebėjimas ir eksperimentas, skirtingus tyrimo atlikimo būdus, nurodo tyrimų atlikimo etapus (C1.2). nurodo tyrimo atlikimo etapų seką (C1.3). Aukštesnysis (4) Patenkinamas (2) Padedamas formuluoja klausimus, tikslus ir hipotezes probleminei situacijai artimoje aplinkoje tirti (C2.1). Padedamas planuoja tyrimą: pasirenka tyrimo būdą, priemones, medžiagas, vietą ir laiką bei trukmę, duomenų fiksavimo formą. Nurodo, kaip nuskaityti matavimo rodmenis, siekiant užtikrinti rezultatų patikimumą (C3.1). Vadovaudamasis pateiktais kriterijais formuluoja probleminius klausimus konkrečiai ir (ar) įvardytai situacijai tirti, tyrimo tikslus, hipotezes (C2.2). Patariamas planuoja tyrimą: pasirenka tyrimo būdą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę. Nurodo, kaip pasirenkant priemones ir nuskaitant matavimo rodmenis, užtikrinti rezultatų patikimumą (C3.2). Padedamas atlieka tyrimą: saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas laikydamasis etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja Pagal pavyzdį atlieka tyrimą: saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas laikydamasis etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja Konsultuodamasis formuluoja probleminius klausimus, tyrimo tikslus, hipotezes atpažįstamoms situacijoms tirti (C2.3). Planuoja tyrimą: pasirenka tyrimo metodą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę. Nurodo, ką ir kaip reikėtų daryti, kad rezultatai būtų patikimi (C3.3). (B5.4). Paaiškina, kas yra tyrimas, kuo skiriasi stebėjimas ir eksperimentas, kada jie taikomi, nurodo tyrimo atlikimo etapų seką. Paaiškina stebėjimo ir eksperimento taikymo sąlygas (C1.4). Formuluoja probleminius klausimus, tyrimo tikslus, hipotezes naujoms situacijoms tirti (C2.4). Planuoja tyrimą: pasirenka tyrimo metodą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę. Analizuoja, kaip tyrimo metodai, įranga, žmogiškasis faktorius gali veikti duomenų patikimumą. Pasirenka tinkamiausius planuojamo tyrimo rezultatų patikimumo užtikrinimo būdus (C3.4). Konsultuodamasis atlieka tyrimą: Atlieka tyrimą: saugiai naudodamasis saugiai naudodamasis priemonėmis ir priemonėmis ir medžiagomis atlieka medžiagomis atlieka numatytas numatytas tyrimo veiklas tyrimo veiklas laikydamasis etikos laikydamasis etikos reikalavimų, reikalavimų, tikslingai stebi tikslingai stebi vykstančius procesus vykstančius procesus ir fiksuoja ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito 39 Slenkstinis (1) pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis (C4.1). Pagrindinis (3) pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis, nurodo absoliutines matavimo paklaidas (C4.3). Padedamas pateikia gautus tyrimo Remdamasis pavyzdžiais, apibendrina Konsultuodamasis apibendrina gautus rezultatus mokytojo nurodytu būdu. gautus duomenis ir rezultatus. duomenis ir rezultatus, vertina jų Apskaičiuoja kelių bandymų rezultatų Pateikdamas duomenis skaičiuoja patikimumą. Paaiškina, kaip pasirinkti aritmetinį vidurkį (C5.1). kelių bandymų rezultatų aritmetinį tyrimo metodai, įranga, žmogiškasis vidurkį. Rezultatus pateikia mokytojo faktorius galėjo paveikti duomenų nurodytu būdu (C5.2). patikimumą. Pateikdamas duomenis skaičiuoja aritmetinį vidurkį, procentus. Duomenis pateikia lentelėmis, diagramomis ar kitais pasirinktais būdais (C5.3). Padedamas nagrinėja tyrimo Atsižvelgdamas į pateiktus kriterijus Formuluoja išvadas remdamasis rezultatus ir formuluoja išvadas, ir remdamasis gautais rezultatais gautais rezultatais. Patikrina, ar palygina jas su hipoteze, įvardija formuluoja išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, nurodo, kokie rezultatus, kurie patvirtina arba pasitvirtino hipotezė. Aptaria, kas rezultatai patvirtina hipotezę, arba paneigia hipotezę (C6.1). pavyko ar nepavyko atliekant tyrimą, dalijasi idėjomis, kodėl hipotezė ką būtų galima daryti kitaip (C6.2). nepasitvirtino, siūlo veiklos tobulinimo būdų (C6.3). Atpažįsta artimos aplinkos chemijos mokslo objektus ir reiškinius, padedamas juos apibūdina įvardydamas pagrindines savybes, panaudojimą (D1.1). Patenkinamas (2) pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis (C4.2). 4. Gamtos objektų ir reiškinių pažinimas (D) Atpažįsta chemijos mokslo objektus ir Atpažįsta ir įvardija chemijos mokslo reiškinius kasdienėje aplinkoje, juos objektus. Skiria cheminius reiškinius apibūdina vadovaudamasis pateiktais ir procesus nuo fizikinių įprastame kriterijais ir įvardydamas savybes, kontekste, juos apibūdina vartodamas panaudojimą (D1.2). tinkamus terminus ir sąvokas (D1.3). Aukštesnysis (4) matavimo priemonių rodmenis, nurodo absoliutines matavimo paklaidas (C4.4). Apibendrina ir sistemina gautus duomenis ir rezultatus, vertina jų patikimumą. Paaiškina netikslių ar nepatikimų rezultatų priežastis. Pateikdamas duomenis skaičiuoja kelių bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį. Rezultatus pateikia pasirinkdamas tinkamiausią būdą: lentelę, diagramą, grafiką, piešinį, schemą (C5.4). Formuluoja išvadas remdamasis gautais rezultatais. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, ir paaiškina, kokie rezultatai rodo, kad hipotezė pasitvirtino, arba kodėl hipotezė nepasitvirtino. Analizuoja atliktą tiriamąją veiklą ir siūlo jos tobulinimo ir plėtotės būdų (C6.4). Atpažįsta ir įvardija chemijos mokslo objektus. Skiria cheminius reiškinius ir procesus nuo fizikinių naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas ir siedamas savybes, panaudojimą, vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas (D1.4). 40 Aukštesnysis (4) Aiškindamasis procesus ir reiškinius tikslingai taiko chemijos mokslo ir kitų dalykų žinias jas siedamas naujuose kontekstuose (D2.4). Apibūdina kasdienės aplinkos įvairių medžiagų savybes. Pagrindžia nagrinėjamų medžiagų kitimų dėsningumus, atpažįsta, įvardija ir paaiškina priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gamtos mokslų dėsnius (D3.4). Lygina artimos aplinkos tiriamas Lygina, klasifikuoja kasdienės Lygina, klasifikuoja kasdienės Lygina, klasifikuoja kasdienės medžiagas, objektus, reiškinius ir aplinkos tiriamas medžiagas, aplinkos tiriamas medžiagas, aplinkos tiriamas medžiagas, procesus, remdamasis nurodytomis jų objektus, procesus, reiškinius, objektus, procesus, reiškinius, objektus, procesus, reiškinius savybėmis ir požymiais, įprastuose remdamasis jų savybėmis ir remdamasis jų savybėmis ir siedamas ir apibendrindamas jų kontekstuose (D4.1). požymiais, įprastuose kontekstuose požymiais, naujuose kontekstuose savybes ir požymius, naujuose (D4.2). (D4.3). kontekstuose (D4.4). Padedamas modeliuoja nagrinėjamas Modeliuoja nagrinėjamas medžiagas, Modeliuoja nagrinėjamas medžiagas, Modeliuoja nagrinėjamas medžiagas, medžiagas, cheminius artimos cheminius kasdienės aplinkos cheminius kasdienės aplinkos cheminius kasdienės aplinkos aplinkos procesus ar reiškinius, procesus ir reiškinius, pastebi ir procesus ir reiškinius, taikydamas procesus ir reiškinius, nustato ir pastebi ir įvardija dėsningumus įvardija jų pagrindinius dėsningumus turimas chemijos mokslo žinias. paaiškina jų dėsningumus (D5.4). (D5.1). (D5.2). Pastebi ir nurodo dėsningumus (D5.3). 5. Problemų sprendimas ir refleksija (E) Padedamas pasirenka tinkamą būdą Konsultuodamasis pasirenka tinkamą Pasirenka tinkamą strategiją chemijos Pasirenka tinkamą strategiją chemijos probleminei užduočiai būdą chemijos probleminei užduočiai probleminei užduočiai atlikti atsižvelgdamas į chemijos atlikti. Siūlo idėjų problemoms atlikti, atsižvelgdamas į jos pobūdį. atsižvelgdamas į jos pobūdį ir esamas probleminės užduoties pobūdį ir spręsti, jas aptaria (E1.1). Siūlo idėjų problemoms spręsti, jas galimybes, siūlo problemos esamas galimybes, siūlo problemos aptaria ir vertina, pasirenka sprendimo alternatyvų (E1.3). sprendimo alternatyvų, analizuoja Slenkstinis (1) Aiškindamasis artimos aplinkos procesus ir reiškinius taiko chemijos ir kitų gamtos mokslų žinias (D2.1). Patenkinamas (2) Aiškindamasis kasdienės aplinkos procesus ir reiškinius, taiko chemijos, kitų gamtos mokslų ir kitų dalykų žinias (D2.2). Nagrinėdamas artimos aplinkos Nagrinėdamas kasdienės aplinkos medžiagų savybių ir jų kitimo medžiagų savybių ir jų kitimo dėsningumus, padedamas įvardija dėsningumus, atpažįsta ir įvardija reiškinių priežastis ir pasekmes, taiko reiškinių priežastis ir pasekmes, taiko gamtos mokslų dėsnius (D3.1). gamtos mokslų dėsnius (D3.2). Pagrindinis (3) Aiškindamasis procesus ir reiškinius taiko chemijos mokslo ir kitų dalykų žinias jas siedamas tarpusavyje įprastuose kontekstuose (D2.3). Apibūdina kasdienės aplinkos įvairių medžiagų savybes. Paaiškina nagrinėjamų medžiagų kitimų dėsningumus, atpažįsta priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gamtos mokslų dėsnius (D3.3). 41 Aukštesnysis (4) informaciją ir prognozuoja rezultatus (E1.4). Padedamas taiko chemijos mokslo Remdamasis pavyzdžiais taiko Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas žinias, gebėjimus, gautus tyrimų chemijos mokslo žinias, gebėjimus, chemijos mokslo žinias ir gebėjimus, chemijos mokslo žinias ir gebėjimus, rezultatus naujose artimos aplinkos gautus tyrimų rezultatus naujose gautus tyrimų rezultatus įprastuose gautus tyrimų rezultatus skirtingų situacijose (E2.1). kasdienės aplinkos situacijose (E2.2). kontekstuose tik naujose situacijose gamtos mokslų integravimo (E2.3). reikalaujančiose nestandartinėse situacijose (E2.4). Padedamas vertina gautus rezultatus, Vertina gautus rezultatus, juos Kritiškai vertina savo ir kitų gautus Analizuoja ir kritiškai vertina savo ir juos apibendrina, daro išvadas apibendrina, daro išvadas rezultatus, lygina juos, apibendrina, kitų gautus rezultatus, lygina juos, atsižvelgdamas į realų kontekstą atsižvelgdamas į realų kontekstą daro išvadas atsižvelgdamas į realų apibendrindamas pagrindžia (E3.1). (E3.2). kontekstą (E3.3). argumentais, daro išvadas atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3.4). Pagal pateiktus kriterijus aptaria Stebi, fiksuoja ir aptaria asmeninę Reflektuoja asmeninę pažangą Reflektuoja asmeninę pažangą, asmeninę pažangą, nurodo bent vieną pažangą, nurodo bent vieną savo mokantis chemijos, nurodo savo mokantis chemijos, analizuoja savo savo stiprybę ir tobulintiną sritį stiprybę ir tobulintiną sritį mokantis stiprybes ir tobulintinas sritis, kelia pasiekimų priežasties ir pasekmės mokantis chemijos (E4.1). chemijos (E4.2). tolesnius mokymo(si) tikslus (E4.3). ryšius, kelia tolesnius mokymo(si) tikslus, numatydamas konkretų laikotarpį (E4.4). 6. Žmogaus ir aplinkos dermės pažinimas (F) Nurodo, kad žmogus pavaldus tiems Paaiškina, kad žmogus pavaldus tiems Remdamasis chemijos mokslo Diskutuoja apie gamtos dėsnius, patiems gamtos dėsniams, kaip ir visi patiems gamtos dėsniams, kaip ir visi žiniomis paaiškina, kad žmogus kuriems žmogus, kaip ir visi kiti kiti organizmai. kiti organizmai. Laikosi sveikos pavaldus tiems patiems gamtos organizmai, yra pavaldus. Laikosi Laikosi sveikos gyvensenos principų, gyvensenos principų ir paaiškina, dėsniams, kaip ir visi kiti organizmai. sveikos gyvensenos principų ir aptaria, kuo pavojingos kodėl psichoaktyviosios medžiagos Paaiškina, kodėl svarbu laikytis paaiškina, kodėl svarbu jų laikytis, psichoaktyviosios medžiagos (F1.1). yra pavojingos (F1.2). sveikos gyvensenos principų, kuo kuo pavojingos psichoaktyviosios pavojingos psichoaktyviosios medžiagos, siūlo psichoaktyviųjų medžiagos (F1.3). medžiagų vartojimo prevencijos Slenkstinis (1) Patenkinamas (2) tinkamiausią (E1.2). Pagrindinis (3) 42 Aukštesnysis (4) priemonių (F1.4). Nurodo chemijos ir kitų gamtos Remdamasis pavyzdžiais paaiškina Paaiškina chemijos mokslo bei Paaiškina ir įvertina chemijos mokslo mokslų bei technologijų įtaką chemijos ir kitų gamtos mokslų bei technologijų įtaką visuomenės raidai. bei technologijų įtaką visuomenės visuomenės raidai. Nurodo gyvenimo technologijų įtaką visuomenės raidai. Nurodo gyvenimo sąlygų gerinimo raidai. Siūlo gyvenimo sąlygų sąlygų gerinimo būdus ir jų pasekmes Nurodo gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, paaiškina žmogaus veiklos gerinimo būdų, numatydamas gamtai (F2.1). būdus, paaiškina žmogaus veiklos pasekmes gamtai ir vertina jas žmogaus veiklos pasekmes gamtai ir pasekmes gamtai ir vertina jas vietovės bei globaliu mastu (F2.3). vertina jas vietovės, šalies ir globaliu artimosios aplinkos mastu (F2.2). mastu (F2.4). Aptaria gamtos saugojimo, Paaiškina, kodėl svarbu saugoti Apibūdina gamtos išteklių ribotumą. Siedamas su socialinėmis racionalaus išteklių vartojimo ir gamtą, racionaliai vartoti išteklius ir Argumentuotai siūlo, kaip mažinti pasekmėmis žmonijai argumentuotai antrinio žaliavų perdirbimo svarbą. perdirbti antrines žaliavas. Aptaria vartojimo apimtis, vengti vienkartinių paaiškina, kodėl svarbu saugoti Pateikia aplinkos ir gamtos išteklių aplinkos ir gamtos išteklių apsaugos daiktų, rūšiuoti atliekas ir jas gamtą, racionaliai vartoti išteklius ir apsaugos būdų bei jų pritaikymo būdus ir priemones, jų pritaikymą perdirbti. Laikosi aplinkos apsaugos perdirbti antrines žaliavas. Vertina pavyzdžių artimoje aplinkoje (F3.1). konkrečioje situacijoje (F3.2). taisyklių, aktualių norminių aplinkos ir gamtos išteklių apsaugos dokumentų (F3.3). būdus ir pagrįsdamas parenka tinkamiausią konkrečioje situacijoje (F3.4). Slenkstinis (1) Patenkinamas (2) Pagrindinis (3) 42. Pasiekimų lygių požymiai. 9−10 ir I–II gimnazijos klasės: Slenkstinis (1) Patenkinamas (2) Pagrindinis (3) 1. Gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas (A) Nurodo, kad remiantis chemija ir Paaiškina, kad remiantis chemija ir Paaiškina, kad remiantis chemija ir kitais gamtos mokslais galima pažinti kitais gamtos mokslais galima pažinti kitais gamtos mokslais galima pažinti ir suprasti gamtos ir technikos ir suprasti gamtos ir technikos mus supantį mikro ir makro pasaulį objektus, procesus, reiškinius. objektus, procesus, reiškinius bei kaip visumą. Apibūdina chemijos ir Pateikia gamtos mokslų teorijų numatyti jų pasekmes, rasti problemų kitų gamtos mokslų galimybes ir ribas taikymo artimoje aplinkoje pavyzdžių sprendimo būdų. Pateikia gamtos sprendžiant įvairias problemas bei (A1.1). mokslų teorijų taikymo kasdienėje priimant sprendimus įprastame aplinkoje pavyzdžių (A1.2). kontekste. Įvardija sąsajas tarp gamtos Aukštesnysis (4) Paaiškina, kad remiantis chemija ir kitais gamtos mokslais galima pažinti mus supantį mikro ir makro pasaulį kaip visumą. Apibūdina chemijos ir kitų gamtos mokslų galimybes ir ribas sprendžiant įvairias problemas bei priimant sprendimus naujame kontekste. Paaiškina sąsajas tarp 43 Slenkstinis (1) Patenkinamas (2) Nurodo, kad chemijos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios padeda geriau suprasti teorijas ir modelius (A2.1). Apibūdina, kad chemijos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios padeda geriau suprasti, patvirtinti ar paneigti teorijas ir modelius. Nurodo, kad chemijos mokslo teorijos ir modeliai gali plėtotis ir keistis atsiradus naujiems įrodymams ir faktams (A2.2). Nurodo, kad moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis etikos normų atsižvelgiant į galimą poveikį gamtinei aplinkai. Remdamasis pavyzdžiais nusako, koks tyrimas yra etiškas (A3.1). Pateikia chemijos mokslo vystymosi, atradimų istorijos ir jų taikymo pavyzdžių (A4.1). Aptaria galimą mokslinių tyrimų poveikį gamtinei aplinkai ir etikos normų būtinumą moksliniuose tyrimuose (A3.2). Nagrinėja chemijos mokslo vystymąsi pasaulyje ir Lietuvoje, pateikia atradimų istorijos pavyzdžių. Nurodo atradimų taikymo galimas teigiamas ir neigiamas pasekmes (A4.2). Pagrindinis (3) mokslų teorijų ir jų praktinio taikymo (A1.3). Paaiškina, kaip chemijos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant žmonijos sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Aptaria chemijos mokslo teorijų ir modelių vystymosi istoriją, nurodo veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.3). Aiškina galimą mokslinių tyrimų ir jų rezultatų poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai. Pagrindžia etikos normų būtinumą moksliniuose tyrimuose (A3.3). Aukštesnysis (4) gamtos mokslų teorijų ir jų praktinio taikymo (A1.4). Analizuoja, kaip chemijos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant žmonijos sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais, kaip bėgant laikui vystėsi chemijos mokslo teorijos ir modeliai; vertina veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.4). Diskutuoja apie galimą mokslinių tyrimų poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai. Siedamas etikos normas su gamtos mokslų raida prognozuoja jų kitimą (A3.4). Apibendrina chemijos mokslo vystymąsi, nurodo žymiausius pasaulio ir Lietuvos atstovus ir jų pasiekimų įtaką, chemijos mokslo poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei (A4.3). Kritiškai vertina chemijos mokslo vystymąsi, įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos atstovus ir jų pasiekimų įtaką chemijos mokslo raidai. Nagrinėja ir kritiškai vertina chemijos mokslo poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei (A4.4). 2. Gamtamokslinis komunikavimas (B) 44 Aukštesnysis (4) Skiria ir tinkamai taiko chemijos sąvokas, terminus, sutartinius ženklus nestandartiniuose kontekstuose, tinkamai užrašo ir naudoja fizikinių dydžių ir cheminių elementų simbolius, junginių chemines formules, jungia kelias formules, racionaliai taiko nestandartinius sprendimo būdus, tinkamai naudoja matematikos žinias, užrašo ir išlygina įvairaus sudėtingumo cheminių reakcijų lygtis, matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais (B1.4). Padedamas pasirenka reikiamą Naudodamas nurodytus reikšminius Nurodo reikšminius (esminius) Nurodo reikšminius (esminius) įvairiais būdais (diagrama, lentele, (esminius) žodžius pasirenka reikiamą žodžius ir tikslingai pasirenka žodžius ir argumentuotai pasirenka tekstu, ir kt.) pateiktą informaciją iš įvairiais būdais (grafiku, diagrama, reikiamą įvairiais būdais (grafiku, reikiamą, įvairiais būdais (grafiku, skirtingų šaltinių, ją lygina, lentele, tekstu ir kt.) pateiktą diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais klasifikuoja. Kalbą vartoja tinkamai ir informaciją iš skirtingų šaltinių, ją simboliais ir kt.) pateiktą informaciją simboliais ir kt.) pateiktą informaciją tikslingai, laikydamasis etikos ir lygina, klasifikuoja, vertina, iš skirtingų šaltinių, ją lygina, iš skirtingų šaltinių, ją lygina, etiketo, tinkamai cituoja informacijos padedamas jungia kelių šaltinių klasifikuoja, apibendrina, analizuoja, klasifikuoja, apibendrina, analizuoja, šaltinius (B2.1). informaciją ir ją apibendrina. Kalbą kritiškai vertina, interpretuoja. Kalbą kritiškai vertina, interpretuoja, jungia vartoja tinkamai ir tikslingai, vartoja tinkamai ir tikslingai, kelių skirtingų tipų informaciją. Kalbą laikydamasis etikos ir etiketo, laikydamasis etikos ir etiketo, vartoja tinkamai ir tikslingai, tinkamai cituoja informacijos šaltinius tinkamai cituoja informacijos šaltinius laikydamasis etikos ir etiketo, (B2.2). (B2.3). tinkamai cituoja informacijos šaltinius (B2.4). Padedamas skiria objektyvią Pagal įvardytus kriterijus skiria Skiria objektyvią informaciją, faktus, Nurodo patikimos informacijos informaciją, faktus, duomenis nuo objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios požymius, jais remdamasis skiria subjektyvios informacijos, nuomonės, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės. Pasirenka objektyvią informaciją, faktus, pasirenka patikimus informacijos informacijos, nuomonės, pasirenka patikimus informacijos šaltinius duomenis nuo subjektyvios Slenkstinis (1) Patariamas taiko chemijos sąvokas, terminus, sutartinius ženklus, tinkamai užrašo fizikinių dydžių ir cheminių elementų simbolius, pasirenka tinkamą skaičiavimo formulę ir iš jos išreiškia reikiamą dydį, padedamas užrašo ir išlygina nesudėtingų cheminių reakcijų lygtis, matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais (B1.1). Patenkinamas (2) Remdamasis pavyzdžiais tinkamai taiko chemijos sąvokas, terminus, sutartinius ženklus standartiniuose kontekstuose, tinkamai užrašo fizikinių dydžių ir cheminių elementų simbolius, pasirenka tinkamą skaičiavimo formulę ir iš jos išreiškia reikiamą fizikinį dydį, remdamasis pavyzdžiais užrašo ir išlygina cheminių reakcijų lygtis, matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais (B1.2). Pagrindinis (3) Tinkamai taiko chemijos sąvokas, terminus, sutartinius ženklus, aiškindamas reiškinius, tinkamai užrašo ir naudoja fizikinių dydžių ir cheminių elementų simbolius, užrašo chemines formules, jungia kelias skaičiavimo formules, užrašo ir išlygina jungimosi, skilimo, pavadavimo ir mainų cheminių reakcijų lygtis, matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais (B1.3). 45 Aukštesnysis (4) informacijos, nuomonės. Pasirenka patikimus informacijos šaltinius įvardydamas kriterijus (B3.4). Padedamas tinkamai vartoja sąvokas Tinkamai vartodamas sąvokas ir Atsižvelgdamas į adresatą, Atsižvelgdamas į adresatą, ir simbolius, suprantamai ir etiškai simbolius, sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia chemijos mokslo laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkama ir tikslinga kalba perteikia tinkama ir tikslinga kalba skirtingais informaciją. Naudoja skaitmenines perteikia chemijos mokslo kitiems chemijos mokslo informaciją būdais ir formomis perteikia kitiems technologijas (B4.1). informaciją. Naudoja skaitmenines ir atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko chemijos mokslo informaciją ir technologijas (B4.2). faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų atlieka užduotis. Tikslingai pasirenka pateikimo būdus: grafikus, diagramas, ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų lenteles, modelius, tekstus. Tikslingai pateikimo būdus: grafikus, diagramas, naudoja skaitmenines technologijas lenteles, modelius, tekstus. Tikslingai (B4.3). naudoja skaitmenines technologijas (B4.4). Konsultuodamasis formuluoja Formuluoja klausimus, padėsiančius Nagrinėdamas chemijos mokslo Analizuodamas chemijos mokslo klausimus, padėsiančius išsiaiškinti ir išsiaiškinti ir suprasti cheminių informaciją ir atlikdamas tyrimus informaciją ir atlikdamas tyrimus suprasti cheminių reiškinių reiškinių dėsningumus ir objektų tikslingai formuluoja klausimus, tikslingai formuluoja klausimus, dėsningumus ir objektų savybes. savybes. Pateikdamas atsakymus, juos argumentais grindžia savo atsakymus tinkamai argumentuoja savo Pateikdamas atsakymus, juos pagrindžia. Dalyvauja diskusijose chemijos mokslo temomis, pateikia atsakymus, pateikia argumentų paaiškina, padedamas bando aktualiomis temomis (B5.2). argumentų skirtingiems galimiems kitiems galimiems atsakymams diskutuoti aktualiomis temomis atsakymams pagrįsti. Diskutuoja pagrįsti. Argumentuotai diskutuoja (B5.1). aktualiomis temomis (B5.3). aktualiomis temomis (B5.4). 3. Gamtamokslinis tyrinėjimas (C) Padedamas paaiškina, kas yra tyrimas, Vadovaudamasis pateiktais kriterijais Paaiškina, kas yra tyrimas, apibūdina Pateikdamas pavyzdžių paaiškina, kas kuo skiriasi stebėjimas ir paaiškina, kas yra tyrimas, įvardija skirtingus tyrimo būdus, nurodo, kada yra tyrimas, palygina skirtingus eksperimentas, įvardija tyrimo etapus skirtingus tyrimo būdus, jų skirtumus jie taikomi, įvardija tyrimo etapų seką tyrimo būdus ir jų taikymo galimybes, (C1.1). ir tyrimo etapus (C1.2). (C1.3). pagrindžia kiekvieno etapo paskirtį ir nuoseklaus tyrimo atlikimo svarbą (C1.4). Slenkstinis (1) šaltinius (B3.1). Patenkinamas (2) patikimus informacijos šaltinius (B3.2). Pagrindinis (3) įvardydamas kriterijus (B3.3). 46 Aukštesnysis (4) Pastebi ir įvardija probleminę situaciją, ją analizuoja ir apibūdina, formuluoja probleminius klausimus, su jais susietus tyrimo tikslus, hipotezes (C2.4). Padedamas pasirenka tyrimo būdą, Atsižvelgdamas į tyrimo tikslą Planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą Planuodamas tyrimą pasirenka priemones, medžiagas, tyrimo pasirenka tyrimo būdą, priemones, tyrimo būdą, priemones, medžiagas, tinkamą būdą ir pagrindžia atlikimo vietą, laiką, trukmę, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei pasirinkimą, pasirenka priemones, suplanuoja eigą (C3.1). laiką bei trukmę, numato tyrimo trukmę, numato, kaip užtikrins tyrimo medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, veiklas; paaiškina, kas gali veikti rezultatų patikimumą (C3.3). laiką, trukmę, veiklas, numato, kaip duomenų patikimumą (C3.2). užtikrins tyrimo rezultatų tikslumą ir patikimumą (C3.4). Padedamas atlieka tyrimą: saugiai Patariamas atlieka tyrimą: saugiai Konsultuodamasis atlieka tyrimą: Savarankiškai atlieka tyrimą: saugiai naudojasi priemonėmis ir naudojasi priemonėmis ir saugiai naudojasi priemonėmis ir naudojasi priemonėmis ir medžiagomis, laikosi etikos medžiagomis, laikosi etikos medžiagomis, laikosi etikos medžiagomis, laikosi etikos reikalavimų, stebi vykstančius reikalavimų, stebi vykstančius reikalavimų, tikslingai stebi reikalavimų, tikslingai stebi procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai vykstančius procesus ir fiksuoja vykstančius procesus ir fiksuoja nuskaito matavimo priemonių nuskaito matavimo priemonių pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo rodmenis, nurodo absoliutines rodmenis, nurodo absoliutines priemonių rodmenis, nurodo priemonių rodmenis, nurodo matavimo paklaidas (C4.1). matavimo paklaidas (C4.2). absoliutines matavimo paklaidas absoliutines matavimo paklaidas (C4.3). (C4.4). Padedamas apibendrina gautus Apibendrina gautus rezultatus ir Sistemina ir apibendrina gautus Analizuoja ir apibendrina gautus duomenis ir rezultatus. Pateikdamas duomenis, lygina su informacijos rezultatus ir duomenis, lygina su rezultatus ir duomenis, lygina su duomenis skaičiuoja kelių bandymų šaltinių duomenimis, kitų mokinių informacijos šaltinių duomenimis, informacijos šaltinių duomenimis, rezultatų aritmetinį vidurkį. atliktų tyrimų surinktais duomenimis; kitų mokinių atliktų tyrimų surinktais kitų mokinių atliktų tyrimų surinktais Rezultatus pateikia mokytojo nurodo nepatikimus ar netikslius duomenimis. Vertina rezultatų duomenimis, paaiškina aptiktus nurodytu būdu (C5.1). rezultatus, siūlo, kaip ištaisyti patikimumą, nurodo nepatikimų ar rezultatų skirtumus. Kritiškai vertina padarytas klaidas. Duomenis pateikia netikslių rezultatų priežastis ir būdus, rezultatų patikimumą, nurodo vienu iš būdų: lentelėmis, kaip ištaisyti padarytas klaidas. nepatikimų ar netikslių rezultatų diagramomis, grafikais, piešiniais, Duomenims analizuoti pasitelkia priežastis ir būdus, kaip ištaisyti Slenkstinis (1) Padedamas formuluoja probleminius klausimus, tyrimo tikslus, hipotezes (C2.1). Patenkinamas (2) Pagal pateiktus pavyzdžius formuluoja probleminius klausimus, su jais susietus tyrimo tikslus, hipotezes (C2.2). Pagrindinis (3) Pastebi ir įvardija probleminę situaciją, formuluoja probleminius klausimus, su jais susietus tyrimo tikslus, hipotezes (C2.3). 47 Aukštesnysis (4) padarytas klaidas. Duomenims analizuoti pasitelkia skaitmenines technologijas. Duomenis pateikia derindamas kelis tinkamiausius būdus: lenteles, diagramas, grafikus, piešinius, schemas (C5.4). Padedamas formuluoja išvadas. Pagal pateiktą pavyzdį, remdamasis Konsultuodamasis formuluoja gautais Formuluoja gautais rezultatais Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė gautais rezultatais formuluoja išvadas. rezultatais pagrįstas išvadas pagrįstas išvadas atsižvelgdamas į (C6.1). Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė; atsižvelgdamas į tyrimo hipotezę, tyrimo hipotezę, paaiškina, kurie paaiškina, kokie rezultatai rodo, kad paaiškina, kurie rezultatai ir kaip rezultatai ir kaip įrodo, kad hipotezė hipotezė pasitvirtino (C6.2). įrodo, kad hipotezė (ne)pasitvirtino. (ne)pasitvirtino. Vertina atliktą Vertina atliktą tiriamąją veiklą, tiriamąją veiklą, numato jos numato jos tobulinimą (C6.3). tobulinimo ir plėtotės galimybes (C6.4). 4. Gamtos objektų ir reiškinių pažinimas (D) Atpažįsta ir įvardija chemijos mokslo Atpažįsta ir įvardija chemijos mokslo Atpažįsta ir įvardija chemijos mokslo Atpažįsta ir įvardija chemijos mokslo objektus, reiškinius ir procesus objektus, reiškinius ir procesus objektus, reiškinius ir procesus objektus, reiškinius ir procesus artimame kontekste, nurodo jų kasdienėje aplinkoje, nurodo jų naujame kontekste. Nurodo chemijos naujame kontekste, tikslingai savybes (D1.1). savybes vartodamas tinkamus objektų savybes tinkamai vartodamas vartodamas terminus ir sąvokas juos terminus ir sąvokas (D1.2). terminus ir sąvokas bei apibūdina apibūdina įvardydamas ir siedamas cheminius reiškinius ir procesus savybes, pritaikymą (D1.4). (D1.3). Padedamas aiškina, kaip vyksta Taikydamas chemijos mokslo žinias Siedamas chemijos mokslo žinias į Siedamas įvairių mokslų žinias į cheminiai reiškiniai ir procesai aiškina, kaip vyksta procesai ir visumą aiškina, kaip vyksta procesai visumą argumentuotai aiškina, kaip artimoje aplinkoje (D2.1). reiškiniai įprastame kontekste (D2.2). ir reiškiniai naujame kontekste vyksta procesai ir reiškiniai naujame (D2.3). kontekste (D2.4). Padedamas paaiškina įvairių Remdamasis pavyzdžiais paaiškina Paaiškina įvairių medžiagų savybes ir Paaiškina įvairių medžiagų savybes ir medžiagų savybes ir jų kitimo įvairių medžiagų savybes ir jų kitimo jų kitimo dėsningumus. Nurodo jų kitimo dėsningumus, analizuoja dėsningumus, nurodo priežasties ir dėsningumus, nurodo priežasties ir priežasties ir pasekmės ryšius, taiko priežasties ir pasekmės ryšius, taiko Slenkstinis (1) Patenkinamas (2) schemomis (C5.2). Pagrindinis (3) skaitmenines technologijas. Duomenis pateikia tinkamiausiais būdais: lentelėmis, diagramomis, grafikais, piešiniais, schemomis (C5.3). 48 Slenkstinis (1) pasekmės ryšius, taiko gamtos dėsnius (D3.1). Padedamas lygina ir klasifikuoja artimos aplinkos tiriamas medžiagas, objektus, procesus, reiškinius, remdamasis jų savybėmis ir požymiais (D4.1). Padedamas kuria realių medžiagų, procesų ir reiškinių modelius (D5.1). Patenkinamas (2) pasekmės ryšius, taiko gamtos dėsnius (D3.2). Konsultuodamasis lygina ir klasifikuoja kasdienės aplinkos tiriamas medžiagas, objektus, procesus, reiškinius, remdamasis jų savybėmis ir požymiais (D4.2). Remdamasis pavyzdžiais kuria realių medžiagų, procesų ir reiškinių modelius (D5.2). Pagrindinis (3) gamtos dėsnius (D3.3). Aukštesnysis (4) gamtos dėsnius (D3.4). Lygina ir klasifikuoja tiriamas medžiagas, objektus, procesus, reiškinius įprastame kontekste, remdamasis jų savybėmis ir požymiais (D4.3). Konsultuodamasis ir taikydamas chemijos mokslo dėsningumus, kuria realių medžiagų, procesų ir reiškinių modelius (D5.3). Argumentuotai siūlo kriterijus, kuriais remdamasis lygina ir klasifikuoja tiriamas medžiagas, objektus, procesus, reiškinius naujame kontekste (D4.4). Taikydamas chemijos mokslo dėsningumus kuria medžiagų, procesų, reiškinių modelius ir jais remdamasis aiškina realius procesus bei reiškinius (D5.4). 5. Problemų sprendimas ir refleksija (E) Pasirenka chemijos probleminės Atlikdamas chemijos problemines Pasirenka strategiją įvairių chemijos užduoties sprendimo būdą iš kelių užduotis siūlo idėjų joms spręsti, jas probleminių užduočių sprendimui, pateiktų, paaiškina savo pasirinkimą aptaria ir pasirenka tinkamiausią prognozuoja jų rezultatus ir siūlo (E1.1). (E1.2). problemos sprendimo alternatyvą (E1.3). Taiko žinias ir gebėjimus spręsdamas Taiko žinias ir gebėjimus, tyrimų Tikslingai, naujose situacijose, chemijos problemines užduotis, rezultatus spręsdamas chemijos kūrybiškai taiko žinias, gebėjimus ir reikalaujančias skirtingų gamtos problemines užduotis, reikalaujančias tyrimų rezultatus spręsdamas mokslų integravimo (E2.1). skirtingų gamtos mokslų integravimo chemijos problemines užduotis, (E2.2). reikalaujančias skirtingų gamtos mokslų integravimo (E2.3). Padedamas vertina chemijos Konsultuodamasis vertina chemijos Remdamasis teorinėmis žiniomis, probleminės užduoties sprendimą ir probleminės užduoties sprendimą ir kritiškai vertina chemijos probleminės gautus rezultatus, daro išvadas gautus rezultatus, lygindamas juos su užduoties sprendimą ir gautus atsižvelgdamas į realų kontekstą pateiktais duomenimis ir rezultatus atsižvelgdamas į realų (E3.1). atsižvelgdamas į realų kontekstą, daro kontekstą, daro išvadas (E3.3). Pasirenka strategiją įvairių chemijos probleminių užduočių sprendimui, prognozuoja jų rezultatus, siūlo problemų sprendimo alternatyvas ir jas palygina (E1.4). Tikslingai, naujose situacijose kūrybiškai taiko žinias, gebėjimus ir tyrimų rezultatus spręsdamas chemijos problemines užduotis, reikalaujančias skirtingų dalykų integravimo (E2.4). Analizuoja, kritiškai vertina ir apibendrina chemijos probleminės užduoties sprendimą ir gautus rezultatus, lygindamas juos su teoriniais duomenimis ir 49 Aukštesnysis (4) atsižvelgdamas į realų kontekstą, daro pagrįstas išvadas (E3.4). Padedamas reflektuoja asmeninę Pagal pateiktus kriterijus reflektuoja Reflektuoja asmeninę pažangą Reflektuoja asmeninę pažangą pažangą, nurodo savo stiprybes ir asmeninę pažangą, nurodo savo mokantis chemijos, nurodo savo mokantis chemijos, analizuoja ir sieja tobulintinas sritis mokantis chemijos, stiprybes ir tobulintinas sritis stiprybes ir tobulintinas sritis, savo pasiekimų priežasties ir nurodo galimus savo pasiekimų mokantis chemijos, nurodo galimus analizuoja savo pasiekimų priežasties pasekmės ryšius, kelia tolesnius gerinimo būdus (E4.1). savo pasiekimų gerinimo būdus ir pasekmės ryšius, kelia tolesnius mokymo(si) tikslus, numatydamas (E4.2). mokymo(si) tikslus (E4.3). konkretų laikotarpį (E4.4). 6. Žmogaus ir aplinkos dermės pažinimas (F) Pateikdamas  pavyzdžių nurodo, kad Apibūdina save kaip gamtos dalį, Paaiškina, kad žmogus pavaldus tiems Argumentuodamas įvardija save kaip žmogus pavaldus tiems patiems įvardija žmogaus gyvenimo būdo ir patiems gamtos dėsniams, kaip ir visi gamtos dalį. Analizuoja žmogaus gamtos dėsniams, kaip ir visi kiti aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, kiti organizmai. Sieja žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių organizmai, įvardija žmogaus pateikia praktinių  sveikatos gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, siūlo sveikatos gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių stiprinimo ir sveikos aplinkos kūrimo įtaką sveikatai, pateikia praktinių  stiprinimo ir sveikos aplinkos kūrimo įtaką sveikatai (F1.1). pavyzdžių (F1.2). sveikatos stiprinimo priemonių ir priemonių (F1.4). sveikos aplinkos kūrimo pavyzdžių (F1.3).   Pagal nurodytus darnaus vystymosi Nurodo darnaus vystymosi reikšmę Paaiškina darnų vystymąsi kaip Paaiškina darnų vystymąsi kaip tikslus pateikia pavyzdžių, kaip aplinkosaugai. Aptaria vietinės visumą priemonių, užtikrinančių visumą priemonių, užtikrinančių užtikrinama žmonių gerovė (F2.1). bendruomenės gyventojų gyvenimo žmonių gerovę dabar ir ateityje. žmonių gerovę dabar ir ateityje. sąlygų gerinimo būdus,  atsižvelgiant į Diskutuoja apie vietinės Diskutuoja apie vietinės socialinį, ekonominį, aplinkosauginį bendruomenės ir Lietuvos gyventojų bendruomenės, Lietuvos ir pasaulio aspektus (F2.2). gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo atsižvelgiant į socialinį, ekonominį, būdus, atsižvelgdamas į socialinį, aplinkosauginį aspektus. Pateikia ekonominį, aplinkosauginį aspektus, žmogaus veiklos poveikio gamtai pateikia apibendrintas išvadas. pavyzdžių (F2.3). Analizuoja žmogaus veiklos poveikį gamtai vietovės, šalies ir globaliu mastu (F2.4). Slenkstinis (1) Patenkinamas (2) išvadas (E3.2). Pagrindinis (3) 50 Slenkstinis (1) Atsakydamas į klausimus paaiškina, kodėl svarbu saugoti gamtą, taupiai vartoti išteklius ir perdirbti antrines žaliavas. Įvardija aplinkos ir išteklių apsaugos būdus. Dalyvauja mokyklos ir vietos bendruomenės akcijose, projektuose ir kitose veiklose (F3.1). Patenkinamas (2) Paaiškina, kodėl svarbu saugoti gamtą, racionaliai vartoti išteklius ir perdirbti antrines žaliavas. Aptaria aplinkos ir išteklių apsaugos būdus, siūlo jų pritaikymą konkrečioje situacijoje. Dalyvauja mokyklos ir vietos bendruomenės akcijose, projektuose ir kitose veiklose (F3.2). Pagrindinis (3) Diskutuoja apie gamtos saugojimo, racionalaus išteklių vartojimo ir antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, nagrinėja jų pritaikymo konkrečioje situacijoje  galimybes. Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose (F3.3). 43. Pasiekimų lygių požymiai. III−IV gimnazijos klasės: Slenkstinis (1) Patenkinamas (2) Pagrindinis (3) 1. Gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas (A) Nurodo, ką tiria chemija ir kiti gamtos Apibūdina, ką tiria chemija ir kiti Paaiškina, ką tiria įvairios chemijos mokslai, kokias problemas sprendžia. gamtos mokslai, kokias problemas mokslo sritys ir kiti gamtos mokslai. Nurodo kelių chemijos sričių sprendžia. Nurodo kelių chemijos Nurodo chemijos mokslo integralumą. Pateikia chemijos mokslo sričių integralumą. Pateikia sprendžiamas problemas. Paaiškina praktinio pritaikymo pavyzdžių chemijos praktinio pritaikymo chemijos mokslo galimybes ir ribas artimoje aplinkoje (A1.1). pavyzdžių kasdienėje aplinkoje sprendžiant įvairias šiuolaikines (A1.2). vietinio ir globalaus konteksto problemas bei priimant sprendimus. Apibūdina chemijos mokslo sričių integralumą. Pateikia chemijos praktinio pritaikymo pavyzdžių vartodamas mokslinę terminologiją (A1.3). Nurodo chemijos mokslo modelių Apibūdina chemijos mokslo modelių Paaiškina chemijos mokslo modelių kūrimo principus ir pateikia kūrimo principus ir pateikia kūrimo principus, jų galiojimo ribas ir panaudojimo pavyzdžių artimoje panaudojimo pavyzdžių kasdienėje panaudojimą. Aptaria chemijos Aukštesnysis (4) Diskutuoja ekologinio tvarumo įvairiose srityse (buityje, žemės ūkyje, pramonėje, transporte, biotechnologijose ir kt.) klausimais. Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose (F3.4). Aukštesnysis (4) Argumentuodamas paaiškina, ką tiria ir kokias problemas sprendžia chemija ir kiti gamtos mokslai. Kritiškai vertina chemijos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias šiuolaikines vietinio ir globalaus konteksto problemas bei priimant sprendimus. Nagrinėja chemijos ir kitų gamtos mokslų sričių integralumą. Pateikia ir apibūdina chemijos praktinio pritaikymo pavyzdžių vartodamas mokslinę terminologiją (A1.4). Analizuoja chemijos mokslo modelių kūrimo principus, jų galiojimo ribas ir panaudojimą. Vertina chemijos ir 51 Slenkstinis (1) aplinkoje. Naujų faktų atradimą ir teorijų kaitą padedamas sieja su mokslo tiesų kintamumu (A2.1). Patenkinamas (2) aplinkoje. Vadovaudamasis pavyzdžiais bando sieti naujų faktų atradimą ir teorijų kaitą su mokslo tiesų kintamumu (A2.2). Padedamas įvardija moksliniams tyrimams taikomus etikos reikalavimus, bando sieti etikos normas su chemijos mokslo raida (A3.1). Apibūdina moksliniams tyrimams taikomus etikos reikalavimus. Remdamasis pavyzdžiais sieja etikos normas su chemijos mokslo raida (A3.2). Nurodo chemijos mokslo įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei. Padedamas nurodo pavyzdžių: naujausių chemijos tyrimų sričių, šiuolaikinių tyrimo metodų, medžiagų įvairovę. Įvardija žymiausius chemijos mokslo atstovus Lietuvoje. Padedamas apibendrina įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiamą informaciją apie chemijos mokslo atradimus, technologijų plėtotę, aplinkosaugą (A4.1). Aptaria chemijos mokslo įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei. Nurodo pavyzdžių: naujausių chemijos tyrimų sričių, šiuolaikinių tyrimo metodų, medžiagų įvairovę. Įvardija žymiausius chemijos mokslo atstovus Lietuvoje. Remdamasis pavyzdžiais apibendrina ir vertina įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiamą informaciją apie chemijos mokslo atradimus, technologijų plėtotę, aplinkosaugą (A4.2). Pagrindinis (3) mokslo teorijos ir modelių vystymosi istoriją, nurodo veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius. Teorijų kitimą, tikslingumą sieja su naujais faktais ir atradimais (A2.3). Atsižvelgdamas į pasaulines tendencijas, diskutuoja apie etikos normas chemijos moksle. Pagrindžia etikos normų būtinumą moksliniuose tyrimuose (A3.3). Analizuoja ir vertina chemijos mokslo įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei ir kitiems mokslams. Nurodo naujausias chemijos tyrimų sritis, šiuolaikinius tyrimo metodus ir medžiagų įvairovę. Įvardija žymiausius chemijos mokslo atstovus Lietuvoje ir pasaulyje bei jų pasiekimų įtaką chemijos mokslo raidai. Apibendrina ir kritiškai vertina įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiamą informaciją apie chemijos mokslo atradimus, technologijų plėtotę, aplinkosaugą (A4.3). Aukštesnysis (4) gamtos mokslų teorijos ir modelių vystymosi istoriją, nurodo veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius. Naujų faktų atradimą ir teorijų kaitą sieja su mokslo tiesų kintamumu (A2.4). Atsižvelgdamas į pasaulines tendencijas, argumentuotai diskutuoja apie etikos normas chemijos moksle. Argumentuotai pagrindžia etikos normų būtinumą moksliniuose tyrimuose (A3.4). Analizuoja ir argumentuotai vertina chemijos mokslo įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei ir kitiems mokslams. Apibūdina naujausias chemijos tyrimų sritis, šiuolaikinius tyrimo metodus ir medžiagų įvairovę. Įvardija žymiausius chemijos mokslo atstovus Lietuvoje ir pasaulyje bei jų pasiekimų įtaką chemijos mokslo raidai. Kritiškai vertina įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiamą informaciją apie chemijos mokslo atradimus, technologijų plėtotę, aplinkosaugą (A4.4). 52 Slenkstinis (1) Patenkinamas (2) Pagrindinis (3) 2. Gamtamokslinis komunikavimas (B) Padedamas tinkamai taiko chemijos Remdamasis pavyzdžiais tinkamai Tinkamai vartoja chemijos sąvokas, sąvokas, terminus, simbolius, taiko chemijos sąvokas, terminus, terminus, simbolius, sutartinius formules, matavimo vienetus (B1.1). simbolius, formules, matavimo ženklus naujuose kontekstuose. vienetus (B1.2). Aiškindamas reiškinius ir procesus taiko mokslinę terminologiją (B1.3). Padedamas suranda įvairiais būdais Pagal įvardytus kriterijus suranda ir Suranda ir konsultuodamasis apdoroja pateiktą reikiamą informaciją apdoroja įvairiais būdais pateiktą pateiktą reikiamą informaciją nurodytuose šaltiniuose. Padedamas reikiamą informaciją įvairiuose įvairiuose šaltiniuose, ją lygina, tinkamai (schemomis, paveikslais, šaltiniuose. Remdamasis pavyzdžiais klasifikuoja, analizuoja, kritiškai diagramomis, tekstu ir kt.) perduoda tinkamai (schemomis, paveikslais, vertina, jungia ir apibendrina, informaciją apie cheminius diagramomis, tekstu ir kt.) perduoda interpretuoja naudodamas chemijos elementus, medžiagas, junginius, informaciją apie cheminius žinias ir dėsnius. Tinkamai procesus, dėsningumus. Padedamas elementus, medžiagas, junginius, (schemomis, paveikslais, cituoja šaltinius, remdamasis procesus, dėsningumus. Laikydamasis diagramomis, tekstu ir kt.) perduoda nurodytais kriterijais (B2.1). etikos ir etiketo kalba ir cituoja informaciją apie cheminius šaltinius, remdamasis nurodytais elementus, medžiagas, junginius, kriterijais (B2.2). procesus, dėsningumus. Atsižvelgdamas į adresatą kalba tinkamai, laikydamasis etikos ir etiketo bei tinkamai cituodamas šaltinius (B2.3). Padedamas skiria objektyvią Vadovaudamasis pateiktais kriterijais Analizuoja, įvertina informacijos informaciją ir ja grindžia išsakytą skiria objektyvią informaciją ir ja šaltinių patikimumą, pasirenka nuomonę (B3.1). grindžia išsakytą nuomonę (B3.2). patikimus šaltinius, paaiškina kuo skiriasi objektyvi informacija nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.3). Tinkamai vartoja sąvokas, padedamas Praktiškai taiko kalbos žinias, Perteikdamas kitiems gamtamokslinę pasirenka būdus ir formas perteikti tinkamai vartoja sąvokas, remdamasis informaciją chemijos dalyko Aukštesnysis (4) Tinkamai vartoja chemijos sąvokas, terminus, sutartinius ženklus, simbolius, neįprastuose kontekstuose. Analizuodamas reiškinius, procesus, taiko mokslinę terminologiją (B1.4). Suranda ir apdoroja pateiktą reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, ją lygina, klasifikuoja, analizuoja, kritiškai vertina, jungia ir apibendrina, interpretuoja naudodamas chemijos žinias ir dėsnius. Tinkamai (schemomis, paveikslais, diagramomis, tekstu ir kt.) perduoda informaciją apie cheminius elementus, medžiagas, junginius, procesus, dėsningumus. Atsižvelgdamas į adresatą kalba tinkamai ir tikslingai, laikydamasis etikos ir etiketo, tinkamai cituoja šaltinius (B2.4). Argumentuodamas įvertina informacijos objektyvumą ir pateikia patikimos informacijos išsakytai nuomonei pagrįsti (B3.4). Laikydamasis kalbos normų, praktiškai taiko kalbos žinias, 53 Aukštesnysis (4) tinkamai ir tikslingai vartoja chemijos mokslo sąvokas. Skirtingais būdais ir formomis lanksčiai pritaiko ir perteikia gamtamokslinę informaciją chemijos dalyko kontekste, atsižvelgdamas į adresatą (B4.4). Padedamas formuluoja ir atsako į Remdamasis pavyzdžiais formuluoja Formuluoja klausimus, rodydamas Formuluoja tikslingus probleminius klausimus remdamasis chemijos ir atsako į klausimus remdamasis nagrinėjamos informacijos supratimą, klausimus, rodydamas nagrinėjamos dėsniais ir faktais. Bando dalyvauti chemijos dėsniais ir faktais. remiasi chemijos dėsniais ir faktais, informacijos supratimą, remiasi diskusijoje aktualiomis temomis Dalyvauja diskusijoje aktualiomis argumentais grindžia savo atsakymus. chemijos mokslo dėsniais ir faktais, (B5.1). temomis (B5.2). Diskutuoja aktualiomis temomis argumentais pagrindžia (B5.3). nevienareikšmius atsakymus. Argumentuotai diskutuoja aktualiomis temomis (B5.4). 3. Gamtamokslinis tyrinėjimas (C) Padedamas apibūdina, kas yra Apibūdina, kas yra tyrimas, įvardija Apibūdina ir palygina skirtingus Paaiškina, kas yra tyrimas, ir tyrimas, ir nurodo tyrimo atlikimo tyrimo atlikimo būdus ir etapų seką tyrimo būdus ir tyrimo atlikimo apibūdina skirtingus atlikimo būdus. etapus (C1.1). (C1.2). etapus, pagrindžia jų reikalingumą ir Argumentuotai apibūdina tyrimo seką (C1.3). atlikimo etapus ir jų seką (C1.4). Padedamas kelia paprastą tyrimo Remdamasis pavyzdžiais formuluoja Kelia probleminius klausimus Kelia tikslingus probleminius klausimą, formuluoja hipotezę (C2.1). tyrimo klausimus, hipotezes ir tikslus pasirinktai probleminei situacijai klausimus pasirinktai probleminei (C2.2). spręsti, formuluoja su jais susietus situacijai spręsti ir formuluoja su jais tyrimo tikslus, kelia ir tikrina susietus tyrimo tikslus, kelia ir tikrina hipotezes (C2.3). hipotezes (C2.4). Padedamas planuoja tiriamuosius Remdamasis pavyzdžiais planuoja Konsultuodamasis planuoja Planuoja tiriamuosius darbus: darbus: stebėjimus, eksperimentus, tiriamuosius darbus: stebėjimus, tiriamuosius darbus: stebėjimus, stebėjimus, eksperimentus, laboratorinius darbus ir pan.; parenka eksperimentus, laboratorinius darbus eksperimentus, laboratorinius darbus laboratorinius darbus ir pan.; tyrimams tinkamą laboratorinę įrangą ir pan.; parenka tyrimams tinkamą ir pan.; atsižvelgdamas į visus tyrimo savarankiškai parenka tyrimams bei prietaisus, medžiagas. Kartu su laboratorinę įrangą bei prietaisus, patikimumo ir saugumo reikalavimus, tinkamą laboratorinę įrangą bei Slenkstinis (1) gamtamokslinę informaciją chemijos dalyko kontekste (B4.1). Patenkinamas (2) Pagrindinis (3) pavyzdžiais pasirenka būdus ir formas kontekste pasirenka ir kūrybiškai perteikti gamtamokslinę informaciją naudoja kompleksines raiškos chemijos dalyko kontekste (B4.2). priemones ir formas, laikosi kalbos normų, vartoja mokslinę kalbą (B4.3). 54 Slenkstinis (1) Patenkinamas (2) Pagrindinis (3) mokytoju aptaria, ką reikia daryti, kad medžiagas. Siūlo, ką reikia daryti, kad pasirenka tinkamus tyrimo būdus, rezultatai būtų patikimi (C3.1). rezultatai būtų patikimi (C3.2). priemones, medžiagas, tyrimo kintamuosius, tyrimo atlikimo vietą, numato tyrimo laiką, trukmę, eigą rezultatų patikimumo užtikrinimą (C3.3). Saugiai naudodamasis priemonėmis ir Saugiai naudodamasis priemonėmis ir Konsultuodamasis ir saugiai medžiagomis, padedamas atlieka medžiagomis, pagal pateiktą pavyzdį naudodamasis priemonėmis ir tyrimą, stebi vykstančius procesus atlieka tyrimą, stebi vykstančius medžiagomis, laikydamasis etikos fiksuoja pokyčius tiksliai, atlieka procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai reikalavimų atlieka tyrimą, tikslingai matavimus nurodo absoliutines atlieka matavimus, nurodo stebi vykstančius procesus, tiksliai matavimo paklaidas (C4.1). absoliutines matavimo paklaidas nuskaito matavimo prietaisų (C4.2). rodmenis, fiksuoja ir analizuoja pokyčius, nurodo absoliutines matavimo paklaidas ir apskaičiuoja santykines matavimo paklaidas (C4.3). Padedamas mokytojo apibendrina ir Pasitardamas su mokytoju ir Bendradarbiaudamas ir apdoroja gautus rezultatus ir vadovaudamasis pateiktais kriterijais konsultuodamasis apibendrina ir duomenis: vertina tiriamojo darbo apibendrina ir apdoroja gautus matematiškai apdoroja gautus netikslumus, atrenka reikiamus rezultatus ir duomenis: vertina jų rezultatus bei duomenis, lygina su išvadai daryti, pagal pavyzdį atlieka patikimumą, tiriamojo darbo informacijos šaltinių duomenimis, reikalingus skaičiavimus. Padedamas netikslumus, atrenka reikiamus kitų mokinių atliktų tyrimų surinktais pasirenka tinkamus rezultatų ir išvadai daryti, atlieka reikalingus duomenimis. Vertina jų patikimumą, duomenų pateikimo būdus skaičiavimus ir pertvarkymus. Iš ir paaiškina, kaip pasirinkti tyrimo (pavyzdžiui, lenteles, diagramas, pasiūlytų pavyzdžių pasirenka metodai, įranga, žmogiškasis faktorius grafikus) (C5.1). tinkamus rezultatų ir duomenų galėjo paveikti duomenų patikimumą. pateikimo būdus (pavyzdžiui, Atsirenka reikiamus išvadai daryti lenteles, diagramas, grafikus) (C5.2). duomenis. Duomenims analizuoti ir pateikti tikslingai pasitelkia Aukštesnysis (4) prietaisus, medžiagas ir argumentuodamas paaiškina savo pasirinkimus. Numato tyrimo rezultatų patikimumo užtikrinimą (C3.4). Saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis, laikydamasis etikos reikalavimų atlieka tyrimą, tikslingai stebi ir analizuoja vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai atlieka matavimus, nurodo absoliutines matavimo paklaidas ir apskaičiuoja santykines matavimo paklaidas (C4.4). Analizuoja ir matematiškai apdoroja gautus rezultatus ir duomenis: įvertina jų patikimumą, tiriamojo darbo netikslumus bei matavimo paklaidas, atrenka reikiamus išvadai daryti, atlieka reikalingus skaičiavimus ir pertvarkymus. Įvertina alternatyvius ir pasirenka tinkamus rezultatų ir duomenų pateikimo būdus (pavyzdžiui, lenteles, diagramas, grafikus) (C5.4). 55 Slenkstinis (1) Bendradarbiaudamas ir (ar) pasitardamas su mokytoju aptaria tyrimo rezultatus ir formuluoja savo atlikto darbo rezultatais pagrįstas išvadas. Aptaria atliktas veiklas, ieško tyrimo tobulinimo galimybių (C6.1). Įvardija chemijos mokslo objektus ir reiškinius artimoje aplinkoje, atpažįsta jiems būdingus požymius (D1.1). Aiškindamasis procesus ir reiškinius padedamas taiko turimas chemijos ir kitų gamtos mokslų žinias pažįstamose situacijose. Padedamas sieja skirtingų mokslų žinias į visumą (D2.1). Nurodo įvairių medžiagų savybes, pastebi reiškinių dėsningumus, gamtos vieningumą, padedamas taiko gamtos mokslų dėsnius (D3.1). Patenkinamas (2) Pagrindinis (3) skaitmenines technologijas. Duomenis pateikia susistemintų duomenų lentelėmis, diagramomis ar kitais pasirinktais būdais (C5.3). Remdamasis pateiktais kriterijais Formuluoja tyrimo rezultatų aptaria tyrimo rezultatus ir formuluoja patikimumu pagrįstas išvadas moksliniais faktais bei savo atlikto atsižvelgdamas į tyrimo hipotezę. darbo rezultatais pagrįstas išvadas. Apmąsto atliktas veiklas, Aptaria atliktas veiklas, numato konsultuodamasis numato tyrimo tyrimo tobulinimo galimybes (C6.2). tobulinimo ir plėtotės galimybes, atsižvelgiant į rezultatų patikimumo didinimą (C6.3). 4. Gamtos objektų ir reiškinių pažinimas (D) Apibūdina chemijos mokslo objektus Nagrinėja ir tyrinėja chemijos mokslo ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, objektus, reiškinius ir procesus nurodo jiems būdingus požymius įprastame kontekste, juos apibūdina (D1.2). įvardydamas savybes ir požymius (D1.3). Aiškindamasis procesus ir reiškinius, Aiškindamasis procesus ir reiškinius vykstančius kasdienėje aplinkoje, tikslingai taiko turimas chemijos ir taiko turimas chemijos ir kitų gamtos kitų gamtos mokslų žinias įprastame mokslų žinias. Remdamasis kontekste. Konsultuodamasis sieja pavyzdžiais sieja skirtingų mokslų gamtos mokslų žinias į visumą, žinias į visumą (D2.2). mokosi suvokti supančio pasaulio vientisumą (D2.3). Apibūdina įvairių medžiagų savybes, Paaiškina įvairių medžiagų savybes ir aptaria reiškinių dėsningumus, jų kitimo dėsningumus. Nurodo gamtos vieningumą, remdamasis priežasties ir pasekmės ryšius, pavyzdžiais taiko gamtos mokslų iliustruoja juos pavyzdžiais. Taiko Aukštesnysis (4) Vertina tyrimo rezultatus ir formuluoja moksliniais faktais bei savo atlikto darbo rezultatais pagrįstas, argumentuotas išvadas. Analizuoja atliktas veiklas, numato tyrimo tobulinimo ir plėtotės galimybes (C6.4). Nagrinėja, tyrinėja ir vertina chemijos mokslo objektus, reiškinius ir procesus neįprastame kontekste, juos paaiškina, analizuoja jų būdingas savybes ir požymius (D1.4). Aiškindamasis procesus ir reiškinius tikslingai, kritiškai ir kūrybiškai taiko turimas chemijos ir kitų gamtos mokslų žinias neįprastame kontekste. Sieja skirtingų mokslų žinias į visumą, mokosi suvokti supančio pasaulio vientisumą (D2.4). Analizuoja ir paaiškina įvairių medžiagų savybes ir jų kitimo dėsningumus, nagrinėja ir aptaria priežasties ir pasekmės ryšius, 56 Aukštesnysis (4) iliustruoja juos pavyzdžiais. Kritiškai taiko gamtos mokslų dėsnius (D3.4). Padedamas artimoje aplinkoje tyrinėja Bendradarbiaudamas ir padedamas Tinkamai pasirenka, tyrinėja ir Tyrinėja ir analizuoja tiriamas ir apibūdina tiriamas medžiagas, kasdienėje aplinkoje tyrinėja ir analizuoja savybes ar požymius, medžiagas, objektus, procesus, objektus, procesus, reiškinius apibūdina tiriamas medžiagas, kuriais remiantis lygina ar klasifikuoja reiškinius atsižvelgdamas į jų savybes atsižvelgdamas į jų požymius (D4.1). objektus, procesus, reiškinius tiriamas medžiagas, objektus, ir požymius naujame kontekste atsižvelgdamas į jų požymius (D4.2). vykstančius procesus ar reiškinius (D4.4). įprastame kontekste (D4.3). Remdamasis reiškinių ir procesų Remdamasis reiškinių ir procesų Remdamasis reiškinių ir procesų Remdamasis reiškinių ir procesų dėsningumais, padedamas modeliuoja dėsningumais, bendradarbiaudamas ir dėsningumais, konsultuodamasis dėsningumais, modeliuoja įvairias įvairias chemines medžiagas, padedamas modeliuoja objektus, modeliuoja įvairias chemines chemines medžiagas, objektus, objektus, procesus ir reiškinius procesus ir reiškinius, apibūdina medžiagas, objektus, procesus ir procesus ir reiškinius (D5.4). (D5.1). bendrus dėsningumus, nusako gamtos reiškinius (D5.3). mokslų reikšmę išsaugant biosferą ir užtikrinant visuomenės gyvenimo kokybę (D5.2). 5. Problemų sprendimas ir refleksija (E) Padedamas pasirenka strategiją iš Pasitardamas, pasirenka priemones ir Pasirenka tinkamas priemones ir Pasirenka argumentuotas ir tinkamas dažnai naudojamų, įprastų ar iš bent vieną strategiją chemijos strategijas atliekant chemijos priemones bei strategijas chemijos mokytojo pasiūlytų, numato probleminės užduoties sprendimui, problemines užduotis, prognozuoja probleminės užduoties sprendimui, akivaizdžius chemijos probleminių prognozuoja rezultatus, siūlo galimus rezultatus ir pasekmes, prognozuoja rezultatus, siūlo užduočių rezultatus, siūlo idėjų problemų sprendimo būdus (E1.2). numato alternatyvias strategijas problemų sprendimo alternatyvas paprastoms problemoms spręsti problemoms spręsti (E1.3). (E1.4). (E1.1). Artimos aplinkos situacijose taiko Kasdienėje aplinkoje tikslingai taiko Įprastame kontekste tikslingai ir Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas turimas chemijos ir kitų gamtos turimas chemijos ir kitų gamtos kūrybiškai taiko chemijos ir kitų chemijos ir kitų gamtos mokslų žinias mokslų žinias ir gebėjimus, gautus mokslų žinias ir gebėjimus, gautus gamtos mokslų žinias, gebėjimus ir ir gebėjimus ir gautus tyrimų tyrimų rezultatus (E2.1). tyrimų rezultatus (E2.2). gautus tyrimų rezultatus spręsdamas rezultatus spręsdamas problemas ir problemas ir atlikdamas užduotis atlikdamas užduotis skirtingų gamtos Slenkstinis (1) Patenkinamas (2) dėsnius (D3.2). Pagrindinis (3) gamtos mokslų dėsnius (D3.3). 57 Pagrindinis (3) Aukštesnysis (4) skirtingų gamtos mokslų integravimo mokslų integravimo reikalaujančiose reikalaujančiose situacijose (E2.3). situacijose neįprastame kontekste (E2.4). Padedamas vertina gautus rezultatus Pasitardamas vertina gautus Vertina gautus rezultatus, daro savo Kritiškai vertina gautus rezultatus, atsižvelgdamas į realų kontekstą rezultatus, atsižvelgdamas į realų atlikto darbo rezultatais pagrįstas daro moksliniais faktais bei savo (E3.1). kontekstą, pagrindžia vertinimą išvadas, pateikia ir pagrindžia atlikto darbo rezultatais pagrįstas (E3.2). probleminių klausimų atsakymus, išvadas, pateikia ir pagrindžia atsižvelgdamas į realų kontekstą nevienareikšmius probleminių (E3.3). klausimų atsakymus, atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3.4). Pagal pateiktus kriterijus reflektuoja Pagal pateiktus kriterijus reflektuoja Reflektuoja asmeninę pažangą Reflektuoja asmeninę pažangą asmeninę pažangą mokantis chemijos. asmeninę pažangą mokantis chemijos, mokantis chemijos, žino ir plėtoja mokantis chemijos, žino ir plėtoja Padedamas mokytojo numato įvardija savo stiprybes, pasitardamas savo stiprybes ir apmąsto tobulintinas savo stiprybes, apmąsto tobulintinas tolesnius mokymo(si) tikslus (E4.1). kelia tolesnius mokymo(si) tikslus sritis, kelia tolesnius mokymo(si) sritis, kritiškai vertina savo pasiekimų (E4.2). tikslus (E4.3). priežasties-pasekmės ryšius, kelia tolesnius mokymo(si) tikslus ir numato jų pasiekimo būdus (E4.4). 6. Žmogaus ir aplinkos dermės pažinimas (F) Priima save kaip gamtos dalį, Suvokia ir apibūdina save kaip Paaiškina save kaip gamtos dalį, Argumentuotai pristato save kaip padedamas apibūdina cheminių gamtos dalį, nurodo cheminių cheminių veiksnių (cheminių gamtos dalį, kritiškai vertina ir veiksnių (cheminių medžiagų) įtaką veiksnių (cheminių medžiagų) įtaką medžiagų) įtaką sveikatai, sveikos paaiškina cheminių veiksnių sveikatai, sveikos aplinkos kriterijus sveikatai, sveikos aplinkos kriterijus aplinkos kriterijus (F1.3). (cheminių medžiagų) įtaką sveikatai, (F1.1). (F1.2). sveikos aplinkos kriterijus (F1.4). Padedamas įvardija darnų vystymąsi Remdamasis pavyzdžiais apibūdina Apibūdina darnų vystymąsi kaip Paaiškina ir įvertina darnų vystymąsi kaip visumą priemonių užtikrinančių darnų vystymąsi kaip visumą visumą priemonių užtikrinančių kaip visumą priemonių užtikrinančių žmonių gerovę dabar ir ateityje. priemonių užtikrinančių žmonių žmonių gerovę dabar ir ateityje. žmonių gerovę dabar ir ateityje. Padedamas numato vietinės gerovę dabar ir ateityje. Numato Numato vietinės bendruomenės ir Numato vietinės bendruomenės ir bendruomenės ir Lietuvos gyventojų vietinės bendruomenės ir Lietuvos Lietuvos gyventojų gyvenimo sąlygų Lietuvos gyventojų gyvenimo sąlygų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo gerinimo būdus, atsižvelgdamas į gerinimo būdus, atsižvelgdamas į Slenkstinis (1) Patenkinamas (2) 58 Slenkstinis (1) atsižvelgdamas į socialinį, ekonominį, aplinkosauginį aspektus. Pateikia žmogaus veiklos poveikio gamtai pavyzdžių, padedamas paaiškina ir vertina žmogaus veiklos poveikį ir galimas pasekmes gamtai ir visuomenei, saugo aplinką ir save (F2.1). Nurodo gamtos mokslų reikšmę išsaugant biosferą ir užtikrinant visuomenės gyvenimo kokybę, rūpinasi savo ir aplinkinių sveikata. Atsakingai elgiasi su gyvąja ir negyvąja gamta, ją saugo ir taupiai naudoja jos išteklius (F3.1). Patenkinamas (2) būdus, atsižvelgdamas į socialinį, ekonominį, aplinkosauginį aspektus. Pateikia žmogaus veiklos poveikio gamtai pavyzdžių, paaiškina ir vertina žmogaus veiklos poveikį ir galimas pasekmes gamtai ir visuomenei, saugo aplinką ir save (F2.2). Apibūdina gamtos mokslų reikšmę išsaugant biosferą ir užtikrinant visuomenės gyvenimo kokybę, rūpinasi savo ir aplinkinių sveikata. Atsakingai elgiasi su gyvąja ir negyvąja gamta, ją saugo ir racionaliai naudoja jos išteklius (F3.2). Pagrindinis (3) socialinį, ekonominį, aplinkosauginį aspektus. Pateikia žmogaus veiklos poveikio gamtai pavyzdžių, argumentuotai paaiškina ir vertina žmogaus veiklos poveikį ir galimas pasekmes gamtai ir visuomenei, siūlo alternatyvas, saugo aplinką ir save (F2.3). Paaiškina gamtos mokslų reikšmę išsaugant biosferą ir užtikrinant visuomenės gyvenimo kokybę, ugdosi asmeninę atsakomybę už aplinkos išsaugojimą, savo ir kitų žmonių sveikatos tausojimą. Atsakingai elgiasi su gyvąja ir negyvąja gamta, ją saugo ir racionaliai naudoja jos išteklius, atsižvelgdamas į jų ribotumą (F3.3). ________________________________ Aukštesnysis (4) socialinį, ekonominį, aplinkosauginį aspektus. Pateikia žmogaus veiklos poveikio gamtai pavyzdžių, argumentuotai paaiškina ir kritiškai vertina žmogaus veiklos poveikį ir galimas pasekmes gamtai ir visuomenei, siūlo alternatyvas, saugo aplinką ir save (F2.4). Analizuoja ir apibendrina gamtos mokslų reikšmę išsaugant biosferą ir užtikrinant visuomenės gyvenimo kokybę, prisiima asmeninę atsakomybę už aplinkos išsaugojimą, savo ir kitų žmonių sveikatos tausojimą. Atsakingai elgiasi su gyvąja ir negyvąja gamta, ją saugo ir racionaliai naudoja jos išteklius, vertina išteklių ribotumą ir siūlo jų pakeitimo alternatyvų (F3.4).