Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų 25 priedas (25 priedas - LR ŠMSM 2022 09 30 įsakymo Nr. V-1541 redakcija, įsigaliojo nuo 2022 10 01) FIZIKOS BENDROJI PROGRAMA I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Fizikos bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia fizikos dalyko paskirtį, ugdymo tikslą ir uždavinius, dalyku ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis ir pasiekimų raidą, dalyko mokymo(si) turinį, mokinių pasiekimų vertinimą ir pasiekimų lygių požymius. 2. Fizika suteikia galimybę atsakyti į daugelį žmoniją dominančių ir jai svarbių klausimų apie supantį pasaulį ir technologijas, remiantis įrodymais, pagrįstais patirtimi, stebėjimais ir tyrimais. Ugdymas fizikos pamokose grindžiamas gamtos ir technikos reiškinių bei procesų holistine interpretacija ir yra orientuotas į gamtoje vykstančių reiškinių pažinimą juos interpretuojant lokaliame ir globaliame kontekste. Per fizikos pamokas atskleidžiama fizikos mokslo ir technologijų vystymosi dinamika ir alternatyvos. Mokantis fizikos yra vertingas atradimų džiaugsmo patyrimas ir natūralaus smalsumo apie supantį pasaulį žadinimas. Labai svarbi mokinių tiriamoji veikla, apimanti ne tik konkrečių užduočių atlikimą, bet ir tyrimų planavimą. Tai sudaro prielaidas mokiniams ugdytis kritinio ir kūrybinio mąstymo, problemų sprendimo gebėjimus, kelti asmeninius iššūkius, susikurti naujų žinių, identifikuoti problemas, aiškinti reiškinius, daryti įrodymais grįstas išvadas, naudoti tyrimų metodus ir kt. 3. Mokiniai skatinami atpažinti gamtamokslines problemas ir jas spręsti, vadovaujantis darnaus vystymosi, sveikos gyvensenos principais, atsakingai taikant įgytas fizikos žinias ir gebėjimus įvairiose gyvenimo situacijose. Svarbi ugdymo dalis – mokinių vertybinių nuostatų plėtojimas siekiant, kad jie taptų brandžiomis, pasitikinčiomis savo jėgomis kūrybiškomis, gerbiančiomis kitokią nuomonę, priimančiomis įvairias kultūras, tautiškai sąmoningomis, pilietiškomis, demokratiškomis asmenybėmis, kurioms yra svarbios bendrosios žmogaus moralės normos, asmeninė atsakomybė ir dalyvavimas sprendžiant darnaus vystymosi problemas pagal savo kompetenciją ir galimybes. 4. Fizikos dalykas yra skirtas skatinti mokinių domėjimąsi fizikos ir kitais gamtos mokslais ir plėtoti jų kompetencijas ir gamtamokslinį raštingumą: 4.1. naudotis gamtos tyrimų metodais ir žiniomis bei supratimu apie fizikinius reiškinius, procesus ir sampratas ieškant atsakymų į iškylančius klausimus; 4.2. pateikti ir vertinti argumentus, kurie remtųsi faktais, bei formuluoti pagrįstas išvadas; 4.3. aiškinti žinių svarbą priimant asmeninius sprendimus, lokalių ir globalių gamtamokslinių problemų sprendimų pagrįstumą; 4.4. suprasti žmogaus veiklos sukeltus pokyčius gamtoje ir imtis asmeninės atsakomybės už aplinkos išsaugojimą, tausoti savo ir kitų žmonių sveikatą. 5. Fizikos pradmenų mokiniai mokosi integraliai pradinėje mokykloje ir 5–6 klasėse per dalyko „Gamtos mokslai“ pamokas; 7–8 klasėse mokyklos bendruomenė gali pasirinkti toliau tęsti integralų gamtamokslinį ugdymą per dalyko „Gamtos mokslai“ pamokas ar per atskiras biologijos, chemijos ir fizikos pamokas; 9–10 ir I–II gimnazijos klasėse per fizikos pamokas; III–IV gimnazijos klasėse fizika yra pasirenkamasis dalykas. 2 6. Programoje išskirtos šešios pasiekimų sritys, kurios yra bendros visoms klasėms. Išskiriant pasiekimų sritis ir pasiekimus vadovautasi kompetencijų ir jų sandų raiškos aprašais, siekta dermės su kitų gamtos mokslų (biologijos ir chemijos) bendrosiose programose išskirtomis pasiekimų sritimis ir pasiekimais. Siekiant vaizdžiai parodyti pagrindinio lygio pasiekimų augimą kas du metus, Programoje pateikiama pasiekimų raidos lentelė. Mokymo(si) turinyje išskirtos turinio sritys ir temos. Temos aprašytos vartojant veiksmažodžius, kurie parodo jos nagrinėjimo gylį ir taikomus ugdymo metodus: prisimenama, aiškinamasi, aptariama, nagrinėjama, tyrinėjama, stebima, diskutuojama ir kt. Veiksmažodis „prisimenama“ vartojamas norint parodyti, kad fizikiniai objektai ir reiškiniai jau buvo nagrinėti ir reikėtų remtis mokinių ankstesnėse klasėse įgytomis žiniomis ir patirtimi. Veiksmažodis „aiškinamasi“ nukreipia į aktyvią mokinių mokymosi veiklą, kai jie, siekdami suprasti naujas sąvokas, reiškinius, dėsnius, formuluoja klausimus, ieško informacijos, formuluoja hipotezes ir jas tikrina. Siekiant palikti mokytojams galimybę sieti mokymą(si) su šiuolaikiniais kontekstais, mokymo(si) turinyje nėra nurodyti konkretūs šiuolaikiniai mokslininkai ir atradimai, nes Programa rašoma keleriems metams ir neįmanoma numatyti, kokie nauji atradimai bus padaryti ir kas padarys reikšmingą indėlį į fizikos mokslo vystymąsi. Pasiekimų lygių požymiai aprašyti 7–8 klasėms, 9 (I gimnazijos)–10 (II gimnazijos) klasėms ir III–IV gimnazijos klasėms. Pasiekimų lygių požymiai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais siekiant padėti mokytojams objektyviai vertinti mokinio mokymosi rezultatus. II SKYRIUS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 7. Fizikos dalyko tikslas – sudaryti galimybę kiekvienam mokiniui per fizikos mokymo(si) turinį įgyti kompetencijų pagrindus, siekti aukštesnių pasiekimų. Siekiama, kad mokiniai įsisavinę esmines gamtamokslines sąvokas ir sampratas, įgytų gebėjimų, padedančių pažinti save ir pasaulį, ugdytis vertybines nuostatas ir pasitikėjimą savo galiomis. Mokiniai rengiami tolesniam gyvenimui kaip visaverčiai socialiai atsakingi piliečiai, gebantys kūrybiškai veikti, sveikai gyventi ir spręsti darnaus vystymosi problemas, pasirengę tolesniam mokymuisi ir nusiteikę mokytis visą gyvenimą. 8. Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai: 8.1. atpažįsta ir pagal požymius klasifikuoja svarbiausius gamtos objektus ir fizikinius reiškinius, pastebi dėsningumus, tikslingai vartoja pagrindines gamtos mokslų sąvokas, dydžių simbolius, matavimo vienetus ir dimensijas, taiko fizikos dėsnius ir teorijas įvairioms užduotims atlikti, taiko įgytas fizikos žinias ir gebėjimus spręsdami su fizika susietas gamtos mokslų, kasdienio gyvenimo ir darnaus vystymosi problemas; 8.2. kelia klausimus ir formuluoja hipotezes, planuoja stebėjimus ir bandymus, juos atlieka saugiai ir kūrybiškai naudodamiesi laboratorine įranga ir medžiagomis, apibendrina gautus duomenis, vertina jų tikslumą ir patikimumą, formuluoja pagrįstas išvadas atsižvelgdami į hipotezes; 8.3. tyrinėdami ir analizuodami fizikinius reiškinius, jų priežasties ir pasekmės ryšius, žmogaus veiklos poveikį gamtai, ugdosi mokslinę pasaulėvoką ir atsakingą požiūrį į aplinką, gamtą, gyvybę; 8.4. diskutuodami išreiškia socialiai atsakingą ir argumentais grįstą nuomonę šalies ir pasaulio gamtos išteklių naudojimo ir ekologinio tvarumo klausimais; 8.5. domėdamiesi fizikos mokslo ir technologijų raida Lietuvoje ir pasaulyje, mūsų šalies prioritetinėmis fizikos, technikos ir technologijų plėtotės kryptimis, susipažįsta su profesijomis, kurioms reikia fizikos žinių ir gebėjimų. 9. Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai: 9.1. atpažįsta ir klasifikuoja gamtos objektus ir fizikinius reiškinius, pastebi ir paaiškina dėsningumus, tikslingai vartoja gamtos mokslų sąvokas, fizikinių dydžių simbolius, matavimo vienetus ir dimensijas, taiko fizikos dėsnius ir teorijas, sumaniai, kūrybiškai ir tikslingai taiko įgytas fizikos žinias ir gebėjimus spręsdami gamtos mokslų, kasdienio gyvenimo ir darnaus vystymosi problemas; 3 9.2. kelia klausimus ir formuluoja hipotezes, planuoja stebėjimus ir bandymus, juos atlieka saugiai ir kūrybiškai naudodamiesi laboratorine įranga ir medžiagomis, analizuoja ir apibendrina gautus duomenis, vertina jų tikslumą ir patikimumą, formuluoja pagrįstas išvadas atsižvelgdami į hipotezes, numato tiriamosios veiklos plėtojimo galimybes; 9.3. tyrinėdami ir analizuodami fizikinius reiškinius, jų priežasties ir pasekmės ryšius, žmogaus veiklos poveikį gamtai, plėtoja mokslinę pasaulėvoką ir atsakingą požiūrį į aplinką, gamtą, gyvybę; 9.4. diskutuodami išreiškia socialiai atsakingą ir argumentais grįstą nuomonę šalies ir pasaulio gamtos išteklių naudojimo ir ekologinio tvarumo klausimais; 9.5. domėdamiesi fizikos mokslo ir technologijų raida Lietuvoje ir pasaulyje, mūsų šalies prioritetinėmis fizikos, technikos ir technologijų plėtotės kryptimis, plėtoja žinias apie profesijas, kurioms reikia fizikos žinių ir gebėjimų. III SKYRIUS KOMPETENCIJŲ UGDYMAS 10. Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Jos pateiktos pagal kompetencijos ugdymo intensyvumą. 11. Pažinimo kompetencija. Fizikos žinios konstruojamos grindžiant moksline metodologija, mokiniai motyvuojami tyrinėti fizikinius reiškinius, pritaikyti dalykinio mąstymo formas ir pažinimo metodus, formuluoti pagrįstas išvadas, apmąstant fizikos mokslo teoriją ir praktiką kurtis vientisą pasaulėvaizdį. Mokiniai skatinami reflektuoti savo mokymąsi, (įsi)vertinti patirtį ir pažangą, mokytis iš klaidų, išsikelti naujus tikslus. 12. Kūrybiškumo kompetencija. Fizikos pamokose skatinama kūrybinė mokinių veikla; ugdomas poreikis patiems tirti, ieškoti, nagrinėti ir kritiškai vertinti tyrinėjimui reikalingą informaciją, generuoti sau ir kitiems reikšmingas idėjas, kurti produktus, modeliuoti sprendimus, juos vertinti; sudaromos galimybės tyrinėti fizikinius reiškinius ir objektus, pasirinkti veiklą numatant galimus veiklos padarinius ateityje, aptarti veiklos plėtotės idėjas ir jų įgyvendinimo prielaidas. 13. Komunikavimo kompetencija. Fizikos pamokose veikla organizuojama taip, kad būtų sudaromos galimybės mokiniams suprasti su fizika susietą informaciją, kurti ir perduoti žinias, parenkant įvairias verbalines ir neverbalines priemones ir technologijas; išmokti rasti ir atsirinkti informaciją įvairiuose informacijos šaltiniuose; skirti objektyvią informaciją nuo subjektyvios. 14. Skaitmeninė kompetencija. Per fizikos pamokas veiklos planuojamos ir organizuojamos taip, kad mokiniai atlikdami įvairias užduotis galėtų sumaniai, kūrybiškai ir tikslingai naudotis skaitmeninėmis technologijomis ieškodami informacijos, apdorodami ir pateikdami duomenis, mokydamiesi pažinti procesus ir reiškinius, rengdami pranešimus, bendraudami ir bendradarbiaudami, tyrimui pasitelkdami interaktyvias simuliacijas; skatinamas atsakingas, saugus naudojimasis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, technologijomis ir etiškas bendravimas skaitmeninėje erdvėje. 15. Pilietiškumo kompetencija. Per įvairias mokymo(si) veiklas ir darnaus vystymosi tematiką fizikos pamokose mokiniai identifikuodami, nagrinėdami ir spręsdami problemas susipažįsta su gamtos apsaugą reglamentuojančiais dokumentais, kritiškai vertina žiniasklaidoje pateikiamą gamtamokslinę informaciją; skatinami prisiimti atsakomybę už savo veiklą ir jos rezultatus, imtis veiksmų ir dalyvauti bendruomenės veikloje saugant gamtą ir racionaliai vartojant išteklius, ugdytis atsakingumą. 16. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija. Per įvairias mokymo(si) veiklas fizikos pamokose mokiniai skatinami pasitikėti savo jėgomis, visapusiškai ir lanksčiai reflektuoti bei kūrybiškai taikyti ir plėtoti asmenybėje slypinčius išteklius; prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir įsivertinti savo poelgių pasekmes. Tiriamosios ir projektinės veiklos organizuojamos taip, kad mokiniai galėtų ugdytis bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. 4 17. Kultūrinė kompetencija. Mokiniai nagrinėja fizikos mokslo vystymąsi Lietuvoje ir pasaulyje, susipažįsta su Lietuvos mokslininkų pasiekimais; etiškai vykdo įvairias veiklas atsižvelgdami į kultūrinius ir subkultūrinius veiklos dalyvių ir adresatų skirtumus. 5 IV SKYRIUS PASIEKIMŲ SRITYS IR PASIEKIMAI 18. Programoje pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. 19. Gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas (A). Formuodamiesi supratimą apie tai, ką tiria fizikos mokslas, kokias problemas sprendžia, kuo remiantis ir kaip formuluojami fizikos mokslo dėsniai ir teorijos, kaip jos kinta ir yra naudojamos siekiant paaiškinti gamtoje vykstančius fizikinius reiškinius tam, kad juos būtų galima valdyti ir pritaikyti žmonių gyvenime, mokiniai supras fizikos mokslo svarbą nuolatiniam visuomenės vystymuisi, žmonijos gerovės ir klestėjimo prielaidoms sukurti. Aiškindamiesi moksliniams tyrimams taikomų etikos reikalavimų svarbą, mokiniai išmoks sieti etikos normas su fizikos mokslo raida ir prognozuoti jų kitimą. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: 19.1. įvardija ir paaiškina, ką tiria fizikos mokslas, kokias problemas sprendžia. Pateikia teorinių ir taikomųjų fizikos mokslo sričių pavyzdžių (A1); 19.2. apibūdina fizikos mokslo teorijų, modelių kūrimo, pagrindimo principus, paaiškina teorijų, modelių kitimą (A2); 19.3. įvardija moksliniams tyrimams taikomus etikos reikalavimus. Sieja etikos normas su fizikos mokslo raida ir prognozuoja jų kitimą (A3); 19.4. apibūdina ir kritiškai vertina fizikos mokslo poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei. Apibūdina fizikos mokslo vystymąsi Lietuvoje ir pasaulyje: įvardija žymiausius fizikos mokslo atstovus ir aptaria svarbiausius jų pasiekimus (A4). 20. Gamtamokslinis komunikavimas (B). Mokydamiesi atsirinkti su fizika susietą įvairiais būdais pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lyginti, kritiškai vertinti, klasifikuoti, apibendrinti, interpretuoti, skirti objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės, kurti ir perduoti informaciją vartojant gamtos mokslų sąvokas, terminus, simbolius, formules ir dydžių matavimo vienetus, mokiniai susiformuos supratimą apie specifinę įvairialypę fizikos mokslo kalbą, išmoks ją tinkamai vartoti ir komunikuoti su fizika susietais klausimais, ugdysis komunikavimo kompetenciją. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: 20.1. tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, simbolius, formules, matavimo vienetus (B1); 20.2. atsirenka reikiamą įvairiais būdais pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, lygina, kritiškai vertina, klasifikuoja, apibendrina, interpretuoja, jungia skirtingų šaltinių informaciją (B2); 20.3. skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės, pasirenka patikimus informacijos šaltinius (B3); 20.4. tinkamai ir tikslingai, laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja kalbą skirtingais būdais ir formomis perteikdamas kitiems su fizika susietą informaciją, atlikdamas užduotis, tinkamai cituoja šaltinius. Naudoja skaitmenines technologijas (B4); 20.5. formuluoja klausimus, argumentais grindžia savo atsakymus (B5). 21. Gamtamokslinis tyrinėjimas (C). Mokydamiesi tyrinėti fizikinius reiškinius, fizikos mokslo objektus ir mokantis tyrinėjant mokiniai išmoks kelti probleminius klausimus, formuluoti hipotezes, susiplanuoti ir atlikti tyrimą joms patikrinti, analizuoti gautus rezultatus ir duomenis, formuluoti išvadas, susiformuos supratimą, kad eksperimentuojant ir atliekant stebėjimus yra gaunamos žinios, kurios reikalingos suprasti ir paaiškinti gamtoje vykstančius fizikinius reiškinius, pažinti pasaulį ir jį keisti, nedarant žalos gamtai, suvokti savo vietą ir vaidmenį gamtoje. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: 21.1. paaiškina, kas yra tyrimas, įvardija tyrimo atlikimo etapus (C1); 21.2. formuluoja probleminius klausimus, su jais susietus tyrimo tikslus ir hipotezes (C2); 21.3. planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo būdą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę, numato, kaip užtikrins tyrimo rezultatų patikimumą (C3); 21.4. atlieka tyrimą: saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas laikydamasis etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja 6 pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis (C4); 21.5. analizuoja gautus rezultatus ir duomenis: įvertina jų patikimumą, atrenka reikiamus išvadai daryti, atlieka reikalingus skaičiavimus ir pertvarkymus, pateikia tinkamais būdais (C5); 21.6. formuluoja išvadas atsižvelgdamas į tyrimo hipotezę, apmąsto atliktas veiklas, numato tyrimo tobulinimo ir plėtotės galimybes (C6). 22. Gamtos objektų ir reiškinių pažinimas (D). Atpažindami fizikos mokslo tiriamus objektus, procesus ir reiškinius, mokydamiesi juos apibūdinti, klasifikuoti, lyginti atsižvelgiant į jų savybes ir požymius, modeliuoti ir paaiškinti mokiniai išmoks pritaikyti fizikos žinias įvairiose, tame tarpe ir naujose, situacijose. Suprasdami fizikinių reiškinių priežasties ir pasekmės ryšius, bendrus dėsningumus, mokėdami juos paaiškinti ir pritaikyti, siedami įvairių sričių žinias mokiniai geriau supras supantį pasaulį, susiformuos vientisą pasaulėvaizdį. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: 22.1. atpažįsta fizikos mokslo objektus ir reiškinius, juos apibūdina (D1); 22.2. tikslingai taiko turimas fizikos žinias įvairiose situacijose, aiškindamasis procesus ir reiškinius, sieja skirtingų mokslų žinias į visumą (D2); 22.3. aiškina fizikinių reiškinių dėsningumus, atpažįsta priežasties ir pasekmės ryšius, taiko fizikos dėsnius (D3); 22.4. klasifikuoja, lygina fizikos mokslo tiriamus objektus, procesus, reiškinius atsižvelgdamas į jų savybes ir požymius (D4); 22.5. modeliuoja įvairius fizikinius procesus ir reiškinius, įvardija bendrus dėsningumus (D5). 23. Problemų sprendimas ir refleksija (E). Atlikdami įvairias fizikos užduotis mokiniai išmoks pasirinkti tinkamas strategijas, generuoti ir vertinti sau ir kitiems reikšmingas kūrybines idėjas, ieškoti problemų sprendimo alternatyvų, tikslingai ir kūrybiškai taikyti turimas fizikos žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus naujose situacijose, kurti produktus, reflektuoti savo mokymąsi ir padarytą pažangą, kelti tolesnius mokymosi tikslus. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: 23.1. pasirenka tinkamas strategijas atlikdamas įvairias fizikos užduotis, prognozuoja rezultatus, siūlo problemų sprendimo alternatyvas (E1); 23.2. tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas fizikos žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus naujose situacijose (E2); 23.3. kritiškai vertina gautus rezultatus atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3); 23.4. reflektuoja asmeninę pažangą mokantis fizikos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kelia tolesnius mokymosi tikslus (E4). 24. Žmogaus ir aplinkos dermės pažinimas (F). Formuodamiesi supratimą apie žmogaus vietą ir vaidmenį gamtiniame pasaulyje, sąsajas tarp gamtinės ir socialinės aplinkos bei fizikos mokslo ir technologijų, ugdydamiesi vertybines nuostatas, kurios yra būtinos socialiai atsakingam piliečiui, mokiniai išmoks prasmingai veikti socialiniame ir kultūriniame kontekste, prisiimti atsakomybę ir imtis veiksmų saugant gamtą ir racionaliai vartojant išteklius. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: 24.1. įvardija save kaip gamtos dalį, paaiškina fizinių aplinkos veiksnių (temperatūros, triukšmo lygio, apšvietos ir kt.) įtaką sveikatai, nurodo sveikatai palankios aplinkos kriterijus (F1); 24.2. paaiškina sąsajas tarp gamtinės ir socialinės aplinkos, fizikos mokslo ir technologijų, nusako žmogaus veiklos teigimą ir neigiamą poveikį gamtai (F2); 24.3. prisiima atsakomybę ir imasi veiksmų saugant gamtą ir racionaliai vartojant išteklius (F3). 25. Mokinių pasiekimų raida aprašoma pagal pasiekimų sritis pateikiant mokinių pagrindinio lygio pasiekimus kas dvejus metus. Lentelėje raide (pavyzdžiui, A) žymima pasiekimų sritis, raide ir pirmu skaičiumi (pavyzdžiui, A1) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas, o antru skaičiumi (3) – pagrindinis pasiekimų lygis. 7 Pasiekimas Įvardija ir paaiškina, ką tiria fizikos mokslas, kokias problemas sprendžia. Pateikia teorinių ir taikomųjų fizikos mokslo sričių pavyzdžių (A1). Apibūdina fizikos mokslo teorijų, modelių kūrimo, pagrindimo principus, paaiškina teorijų, modelių kitimą (A2). 7−8 klasės 9−10 ir I–II gimnazijos klasės 1. Gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas (A) Pateikdamas pavyzdžių paaiškina, kaip Paaiškina, kaip remiantis fizika ir kitais fizika ir kiti gamtos mokslai leidžia gamtos mokslais galima pažinti mus pažinti ir suprasti gamtos ir technikos supantį mikro ir makro pasaulį kaip objektus, procesus, reiškinius bei visumą. Nusako fizikos mokslo numatyti procesų, reiškinių pasekmes. galimybes ir ribas sprendžiant įvairias Apibūdina fizikos mokslo galimybes problemas bei priimant sprendimus. sprendžiant įvairias šiuolaikines Įvardija sąsajas tarp fizikos mokslo problemas bei priimant sprendimus. teorijų ir jų praktinio taikymo (A1.3). Pateikia teorinių ir taikomųjų fizikos mokslo sričių pavyzdžių (A1.3). Paaiškina, kad fizikos mokslo teorijos, Paaiškina, kad fizikos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant sukauptomis teorinėmis ir praktinėmis žmonijos sukauptas žinias ir renkant žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios įrodymus, tikslinami pagrindžiant naujais leidžia geriau suprasti, patvirtinti ar įrodymais. Aptaria fizikos mokslo teorijų paneigti teorijas ir modelius. Nurodo, kad ir modelių vystymosi istoriją, įvardija fizikos mokslo modeliai, teorijos gali veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės vystytis jungiant skirtingų mokslų idėjas, poreikiai, nauji atradimai ir kt.), kad fizikos mokslo žinios ir pasaulio skatinančius peržiūrėti teorijas ir suvokimas kinta, atsiradus tyrimų metu modelius (A2.3). patvirtintų naujų įrodymų (A2.3). Aptaria etikos normas, pagrindžia jų Aiškina galimą mokslinių tyrimų poveikį būtinumą moksliniuose tyrimuose (A3.3). gamtinei ir socialinei aplinkai. Pagrindžia etikos normų būtinumą moksliniuose tyrimuose (A3.3). Įvardija moksliniams tyrimams taikomus etikos reikalavimus. Sieja etikos normas su fizikos mokslo raida ir prognozuoja jų kitimą (A3). Apibūdina ir kritiškai Pateikia fizikos mokslo atradimų taikymo Apibūdina fizikos mokslo poveikį ir vertina fizikos mokslo pavyzdžių, nagrinėja galimas jų taikymo svarbą žmogui, bendruomenei, III–IV gimnazijos klasės Paaiškina, kaip remiantis fizikos ir kitų gamtos mokslų nustatytais mikro ir makro pasaulio ryšiais, galima spręsti gamtamokslines problemas. Analizuoja fizikos mokslo galimybes ir apibūdina ribas sprendžiant įvairias problemas bei priimant sprendimus. Paaiškina sąsajas tarp fizikos mokslo teorijų ir jų praktinio taikymo (A1.3). Apibūdina fizikos mokslo teorijų ir modelių kūrimo principus ir panaudojimą. Paaiškina fizikos mokslo teorijų ir modelių kitimą, apibūdina veiksnius, skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.3). Diskutuoja apie galimą mokslinių tyrimų poveikį gamtai ir socialinei aplinkai ir pagrindžia etikos normų būtinumą atliekant mokslinius tyrimus. Sieja etikos normų kitimą su fizikos mokslo raida (A3.3). Diskutuoja fizikos mokslo poveikio ir svarbos žmogui, bendruomenei ir 8 Pasiekimas 7−8 klasės 9−10 ir I–II gimnazijos klasės poveikį ir svarbą žmogui, teigiamas ir neigiamas pasekmes. Pateikia visuomenei. Aptaria fizikos mokslo bendruomenei, fizikos mokslo vystymosi istorijos vystymąsi, įvardija žymiausius pasaulio ir visuomenei. Apibūdina pavyzdžių (A4.3). Lietuvos fizikos mokslo atstovus ir jų fizikos mokslo vystymąsi pasiekimų įtaką fizikos mokslo raidai Lietuvoje ir pasaulyje: (A4.3). įvardija žymiausius fizikos mokslo atstovus ir aptaria svarbiausius jų pasiekimus (A4). 2. Gamtamokslinis komunikavimas (B) Tinkamai vartoja Tinkamai vartoja gamtamokslines Tinkamai vartoja gamtamokslines gamtamokslines sąvokas, sąvokas ir terminus apibūdindamas sąvokas, terminus, sutartinius ženklus, terminus, simbolius, fizikinius reiškinius ir objektus aiškindamas reiškinius, tinkamai užrašo ir formules, matavimo pažįstamame kontekste, tinkamai taiko taiko fizikinių dydžių ir cheminių vienetus (B1). fizikinių dydžių ir cheminių elementų elementų simbolius, užrašo fizikinių simbolius, pasirenka tinkamą formulę ir iš dydžių skaičiavimo formules, jungia jos išreiškia reikiamą fizikinį dydį, kelias formules, matavimo vienetus verčia matavimo vienetus verčia daliniais ir daliniais ir kartotiniais (B1.3). kartotiniais (B1.3). Atsirenka reikiamą Įvardija reikšminius žodžius ir pasirenka Įvardija reikšminius žodžius ir tikslingai įvairiais būdais pateiktą reikiamą įvairiais būdais ir formomis pasirenka reikiamą įvairiais būdais ir informaciją iš skirtingų (grafiku, diagrama, lentele, tekstu ir kt.) formomis (grafiku, diagrama, lentele, šaltinių, lygina, kritiškai pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, tekstu ir kt.) pateiktą informaciją iš vertina, klasifikuoja, ją lygina ir klasifikuoja remdamasis skirtingų šaltinių, ją kritiškai vertina, apibendrina, interpretuoja, pateiktais kriterijais, analizuoja, interpretuoja, lygina, klasifikuoja, jungia skirtingų šaltinių padedamas kritiškai vertina, interpretuoja, analizuoja, jungia ir apibendrina kelių informaciją (B2). jungia ir apibendrina kelių šaltinių skirtingų šaltinių informaciją (B2.3). informaciją (B2.3). Skiria objektyvią Nurodo, kuo skiriasi patikimi Pasirenka patikimus informacijos informaciją, faktus, informacijos šaltiniai nuo nepatikimų, šaltinius įvardydamas kriterijus. Skiria III–IV gimnazijos klasės visuomenei klausimais. Apibūdina fizikos mokslo vystymąsi, įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos fizikos mokslo atstovus ir aptaria jų pasiekimų įtaką fizikos mokslo raidai (A.4.3). Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, simbolius ir matavimo vienetus. Atlikdamas užduotis tinkamai taiko ir jungia kelias formules, matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais, keičia nesisteminius matavimo vienetus SI vienetais, nurodo fizikinių dydžių dimensijas (B1.3). Tikslingai pasirinkdamas reikšminius žodžius atsirenka reikiamą įvairiais būdais ir formomis (grafiku, diagrama, lentele, tekstu ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją kritiškai vertina, interpretuoja, lygina, klasifikuoja, analizuoja, jungia skirtinga forma pateiktą informaciją ir ją apibendrina (B2.3). Analizuoja ir vertina informacijos šaltinių patikimumą, pasirenka patikimus 9 Pasiekimas duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės, pasirenka patikimus informacijos šaltinius (B3). Tinkamai ir tikslingai, laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja kalbą skirtingais būdais ir formomis perteikdamas kitiems su fizika susietą informaciją, atlikdamas užduotis; tinkamai cituoja šaltinius. Naudoja skaitmenines technologijas (B4). Formuluoja klausimus, argumentais grindžia savo atsakymus (B5). 7−8 klasės 9−10 ir I–II gimnazijos klasės III–IV gimnazijos klasės objektyvi informacija, faktai, duomenys objektyvią informaciją, faktus, duomenis informacijos šaltinius. nuo subjektyvios informacijos, nuomonės nuo subjektyvios informacijos, nuomonės Paaiškina, kuo objektyvi informacija (B3.3). (B3.3). skiriasi nuo subjektyvios (B3.3). Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus − grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Atsižvelgia į adresatą. Nurodo informacijos šaltinius. Naudoja skaitmenines technologijas (B4.3). Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas užduotis. Pasirenka ir tinkamai taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus − grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Tinkamai cituoja informacijos šaltinius. Tikslingai naudoja skaitmenines technologijas (B4.3). Nagrinėdamas informaciją ir atlikdamas Nagrinėdamas informaciją ir atlikdamas tyrimus formuluoja klausimus tyrimus tikslingai formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti fizikinių reiškinių dėsningumus ir objektų fizikinių reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. savybes, argumentais grindžia savo Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, atsakymus (B5.3). pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais (B5.3). 3. Gamtamokslinis tyrinėjimas (C) Paaiškina, kas yra tyrimas, Paaiškina, kas yra tyrimas, apibūdina Paaiškina, kas yra tyrimas, palygina įvardija tyrimo atlikimo skirtingus atlikimo būdus, įvardija tyrimo skirtingus tyrimo būdus, nurodo kada jie etapus (C1). atlikimo etapų seką (C1.3). taikomi, įvardija tyrimo etapų seką (C1.3). Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas užduotis, pasirenka ir kūrybiškai naudoja kompleksines raiškos priemones ir formas. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. Tinkamai cituoja šaltinius. Tikslingai naudoja skaitmenines technologijas (B4.3). Nagrinėdamas informaciją ir atlikdamas tyrimus tikslingai formuluoja klausimus, padedančius suprasti fizikinių reiškinių dėsningumus, objektų savybes ar problemas. Argumentuoja savo atsakymus ir išsakomą nuomonę, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti (B5.3). Paaiškina, kas yra tyrimas, kuo jis skiriasi nuo laboratorinio darbo, apibūdina ir palygina skirtingus tyrimo būdus, jų taikymo galimybes, įvardija tyrimo etapų seką (C1.3). 10 Pasiekimas Formuluoja probleminius klausimus, su jais susietus tyrimo tikslus ir hipotezes (C2). Planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo būdą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę, numato, kaip užtikrins tyrimo rezultatų patikimumą (C3). Atlieka tyrimą: saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas laikydamasis etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis (C4). Analizuoja gautus rezultatus ir duomenis: įvertina jų patikimumą, atrenka reikiamus išvadai daryti, atlieka reikalingus skaičiavimus ir pertvarkymus, pateikia 7−8 klasės Formuluoja probleminius klausimus, tyrimo tikslus, hipotezes atpažįstamoms situacijoms tirti (C2.3). 9−10 ir I–II gimnazijos klasės Pastebi ir įvardija probleminę situaciją, formuluoja probleminius klausimus, su jais susietus tyrimo tikslus, hipotezes (C2.3). Planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo būdą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę, numato būdus, kaip užtikrins tyrimo rezultatų patikimumą (C3.3). III–IV gimnazijos klasės Pastebi, įvardija ir apibūdina probleminę situaciją, formuluoja probleminius klausimus, su jais susietus tyrimo tikslus, hipotezes (C2.3). Planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo būdą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę. Prognozuoja, kokios galėtų būti atsitiktinės ir sisteminės klaidos, nurodo, kaip užtikrinti tyrimo rezultatų patikimumą (C3.3). Pagal pavyzdį atlieka tyrimą: saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas laikydamasis etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis, nurodo absoliutines matavimo paklaidas (C4.3). Atlikdamas tyrimą saugiai naudojasi priemonėmis ir medžiagomis, laikosi etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis, nurodo absoliutines matavimo paklaidas (C4.3). Atlikdamas tyrimą saugiai naudojasi priemonėmis ir medžiagomis, laikosi etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių ir prietaisų rodmenis, nurodo absoliutines matavimo paklaidas ir apskaičiuoja santykines matavimo paklaidas (C4.3). Apibendrina gautus rezultatus ir duomenis, vertina jų patikimumą. Paaiškina, kaip pasirinkti tyrimo metodai, įranga, žmogiškasis faktorius galėjo paveikti duomenų patikimumą. Tvarkydamas duomenis skaičiuoja aritmetinį vidurkį, procentus. Duomenis Analizuoja ir apibendrina gautus rezultatus ir duomenis, lygina su informacijos šaltinių duomenimis, kitų mokinių atliktų tyrimų surinktais duomenimis. Vertina rezultatų patikimumą, nurodo nepatikimų ar netikslių rezultatų priežastis ir būdus, kaip Analizuoja, apibendrina ir sistemina gautus rezultatus ir duomenis, lygina su informacijos šaltinių duomenimis, kitų mokinių atliktų tyrimų surinktais duomenimis. Vertina jų patikimumą ir paaiškina, kaip pasirinkti tyrimo metodai, įranga, žmogiškasis faktorius galėjo Planuoja tyrimą: pasirenka priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką. Nurodo, kokias priemones reikėtų pasirinkti ir kaip atlikti matavimus, kad rezultatai būtų patikimi (C3.3). 11 Pasiekimas tinkamais būdais (C5). 7−8 klasės pateikia susistemintų duomenų lentelėmis, diagramomis ar kitais pasirinktais būdais (C5.3). 9−10 ir I–II gimnazijos klasės ištaisyti padarytas klaidas. Duomenims analizuoti pasitelkia skaitmenines technologijas. Duomenis pateikia tinkamiausiais būdais: lentelėmis, diagramomis, grafikais, piešiniais, schemomis (C5.3). Formuluoja išvadas atsižvelgdamas į tyrimo hipotezę, apmąsto atliktas veiklas, numato tyrimo tobulinimo ir plėtotės galimybes (C6). Formuluoja išvadas remdamasis gautais rezultatais. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė ir paaiškina, kurie rezultatai ir kaip rodo, kad hipotezė pasitvirtino, arba kodėl hipotezė nepasitvirtino. Aptaria atliktą tiriamąją veiklą ir siūlo jos tobulinimo būdų (C6.3). Formuluoja gautais rezultatais pagrįstas išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, įvardija rezultatus, kurie rodo, kad hipotezė pasitvirtino arba nepasitvirtino ir paaiškina kodėl. Vertina atliktą tiriamąją veiklą, siūlo jos tobulinimo būdų, įvardija plėtotės galimybes (C6.3). 4. Gamtos objektų ir reiškinių pažinimas (D) Atpažįsta fizikos mokslo Atpažįsta ir įvardija fizikos mokslo Atpažįsta ir įvardija fizikos mokslo objektus ir reiškinius, juos objektus ir fizikinius reiškinius įprastame objektus, fizikinius reiškinius ir procesus apibūdina (D1). kontekste, juos apibūdina vartodamas naujame kontekste, tinkamai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas (D1.3). terminus ir sąvokas juos apibūdina nurodydamas savybes (D1.3). Tikslingai taiko turimas Aiškindamasis procesus ir reiškinius taiko Siedamas fizikos ir kitų gamtos mokslų fizikos žinias įvairiose fizikos ir kitų dalykų žinias jas siedamas žinias į visumą aiškina, kaip vyksta situacijose, aiškindamasis tarpusavyje įprastuose kontekstuose procesai ar reiškiniai (D2.3). procesus ir reiškinius, (D2.3). sieja skirtingų mokslų žinias į visumą (D2). III–IV gimnazijos klasės paveikti duomenų patikimumą. Atsirenka išvadai daryti reikiamus duomenis. Duomenims analizuoti ir pateikti tikslingai pasitelkia skaitmenines technologijas. Duomenis pateikia susistemintų duomenų lentelėmis, diagramomis ar kitais pasirinktais būdais (C5.3). Formuluoja gautais rezultatais pagrįstas išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, įvardija rezultatus, kurie rodo, kad hipotezė pasitvirtino arba nepasitvirtino ir paaiškina kodėl. Nepasitvirtinus hipotezei analizuoja priežastis ir formuluoja naują hipotezę. Vertina atliktą tiriamąją veiklą, siūlo jos tobulinimo būdų, numato galimą plėtotę ir rezultatų pritaikymą (C6.3). Atpažįsta ir įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, reiškinius ir procesus naujame kontekste, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas juos apibūdina nurodydamas savybes ir požymius (D1.3). Siedamas fizikos ir kitų dalykų žinias į visumą jas taiko įvairiose situacijose aiškindamas realius ir numatydamas galimus procesus ir reiškinius (D2.3). 12 III–IV gimnazijos klasės Paaiškina fizikinių reiškinių ir procesų dėsningumus, nurodo ir paaiškina jų priežasties ir pasekmės ryšius. Formuluoja ir tinkamai taiko fizikos dėsnius, iliustruoja juos pavyzdžiais iš realaus gyvenimo (D3.3). Klasifikuoja, lygina Lygina ir klasifikuoja objektus, procesus, Lygina ir klasifikuoja objektus, procesus, Pasirenka savybes ar požymius, kuriais objektus, procesus, reiškinius, remdamasis jų savybėmis ir reiškinius remdamasis jų savybėmis, remdamasis lygina ir klasifikuoja reiškinius atsižvelgdamas į požymiais (D4.3). požymiais ir prigimtimi (D4.3). objektus, procesus ir reiškinius, atpažįsta jų savybes ir požymius ir įvardija vienodos prigimties objektus, (D4). procesus ir reiškinius (D4.3). Modeliuoja įvairius Modeliuoja fizikinius procesus ir Taikydamas fizikos ir kitų gamtos mokslų Įvardija ir apibūdina fizikinius modelius. fizikinius procesus ir reiškinius, pastebi, įvardija ir paaiškina jų dėsningumus kuria realių procesų ir Remdamasis realių reiškinių ir procesų reiškinius, įvardija pagrindinius dėsningumus (D5.3). reiškinių modelius (D5.3). dėsningumais, juos modeliuoja (D5.3). bendrus dėsningumus (D5). 5. Problemų sprendimas ir refleksija (E) Pasirenka tinkamas Pasirenka tinkamą strategiją užduočiai Pasirenka tinkamą strategiją užduočiai Pasirenka tinkamą strategiją užduočiai strategijas atlikdamas atlikti, atsižvelgdamas į jos pobūdį ir atlikti ar problemai spręsti, atlikti ar problemai spręsti, įvairias fizikos užduotis, esamas galimybes. Siūlo bent vieną atsižvelgdamas į jos pobūdį ir esamas atsižvelgdamas į jos pobūdį ir esamas prognozuoja rezultatus, problemos sprendimo alternatyvą (E1.3). galimybes, prognozuoja rezultatus ir siūlo galimybes, prognozuoja rezultatus ir siūlo siūlo problemų sprendimo bent vieną problemos sprendimo problemos sprendimo alternatyvų (E1.3). alternatyvas (E1). alternatyvą (E1.3). Tikslingai ir kūrybiškai Tikslingai ir kūrybiškai taiko fizikos Tikslingai ir kūrybiškai taiko žinias, Tikslingai ir kūrybiškai taiko žinias, taiko turimas fizikos žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų gebėjimus ir tyrimų rezultatus spręsdamas gebėjimus ir gautus tyrimų rezultatus žinias ir gebėjimus, gautus rezultatus naujose situacijose (E2.3). problemas ir atlikdamas užduotis spręsdamas problemas ir atlikdamas tyrimų rezultatus naujose skirtingų gamtos mokslų integravimo užduotis skirtingų gamtos mokslų situacijose (E2). reikalaujančiose įprastose situacijose integravimo reikalaujančiose naujose (E2.3). situacijose (E2.3). Pasiekimas Aiškina fizikinių reiškinių dėsningumus, atpažįsta priežasties ir pasekmės ryšius, taiko fizikos dėsnius (D3). 7−8 klasės Paaiškina nagrinėjamų fizikinių reiškinių dėsningumus, apibūdina priežasties ir pasekmės ryšius, taiko fizikos dėsnius atlikdamas nesudėtingas užduotis (D3.3). 9−10 ir I–II gimnazijos klasės Paaiškina fizikinių reiškinių ir procesų dėsningumus, apibūdina priežasties ir pasekmės ryšius. Formuluoja ir taiko fizikos dėsnius atlikdamas įvairias užduotis (D3.3). 13 Pasiekimas 7−8 klasės 9−10 ir I–II gimnazijos klasės Kritiškai vertina gautus Kritiškai vertina gautus rezultatus, juos Kritiškai vertina savo ir kitų rezultatus, rezultatus atsižvelgdamas į apibendrina, daro išvadas atsižvelgdamas lygina juos tarpusavyje, apibendrina, daro realų kontekstą (E3). į realų kontekstą (E3.3). išvadas atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3.3). Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis fizikos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kelia tolesnius mokymosi tikslus (E4). Įvardija save kaip gamtos dalį, paaiškina fizinių aplinkos veiksnių (temperatūros, triukšmo lygio, apšvietos ir kt.) įtaką sveikatai, nurodo sveikatai palankios aplinkos kriterijus (F1). Paaiškina sąsajas tarp gamtinės ir socialinės aplinkos, fizikos mokslo ir technologijų, nusako žmogaus veiklos teigiamą ir neigiamą poveikį gamtai (F2). Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis fizikos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kelia tolesnius mokymosi tikslus (E4.3). III–IV gimnazijos klasės Kritiškai vertina problemos sprendimą, savo ir kitų gautus rezultatus, lygina juos tarpusavyje ir su teoriniais duomenimis, apibendrina ir daro išvadas atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3.3). Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis fizikos, įvardija savo stiprybes ir fizikos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, vertina savo pasiekimų tobulintinas sritis, kritiškai vertina savo priežasties ir pasekmės ryšius, kelia pasiekimų priežasties ir pasekmės ryšius, tolesnius mokymosi tikslus (E4.3). kelia tolesnius mokymosi tikslus (E4.3). 6. Žmogaus ir aplinkos dermės pažinimas (F) Įvardija fizinių aplinkos veiksnių įtaką Apibūdina fizinių aplinkos veiksnių įtaką Paaiškina, kodėl žmogus yra neatsiejama sveikatai, pateikia praktinių sveikatai sveikatai, pateikia praktinių sveikatai gamtos dalis, kokią įtaką sveikatai daro palankios aplinkos pavyzdžių (F1.3). palankios aplinkos pavyzdžių (F1.3). aplinkos veiksniai, nurodo sveikatai palankios aplinkos kriterijus, dalyvauja kuriant sveikatai palankią aplinką (F1.3). Paaiškina fizikos mokslo ir technologijų įtaką visuomenės raidai. Nurodo gyvenimo sąlygų gerinimo būdus. Pateikia žmogaus veiklos poveikio gamtai pavyzdžių (F2.3). Įvardija darniojo vystymosi priemones užtikrinančias žmonių gerovę dabar ir ateityje. Aptaria vietinės bendruomenės ir Lietuvos gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgdamas į socialinį, ekonominį, aplinkosauginį aspektus. Paaiškina žmogaus veiklos pasekmes gamtai ir vertina jas vietovės bei globaliu mastu (F2.3). Apibūdina darniojo vystymosi priemones užtikrinančias žmonių gerovę dabar ir ateityje. Diskutuoja apie vietinės bendruomenės ir Lietuvos gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgdamas į socialinį, ekonominį, aplinkosauginį aspektus, paaiškindamas savo nuomonę. Apibūdina žmogaus veiklos teigiamą ir neigiamą poveikį gamtai (F2.3). 14 Pasiekimas Prisiima atsakomybę ir imasi veiksmų saugant gamtą ir racionaliai vartojant išteklius (F3). 7−8 klasės Paaiškina, kodėl svarbu saugoti gamtą, racionaliai vartoti išteklius ir perdirbti antrines žaliavas. Apibūdina aplinkos ir išteklių apsaugos būdus, siūlo jų pritaikymą konkrečioje situacijoje, juos įgyvendina (F3.3). 9−10 ir I–II gimnazijos klasės Diskutuoja apie gamtos saugojimo, racionalaus išteklių vartojimo ir antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, nagrinėja jų pritaikymo konkrečioje situacijoje galimybes. Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose (F3.3). III–IV gimnazijos klasės Racionaliai naudoja turimus išteklius, paaiškina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, aptaria jų pritaikymo galimybes. Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose, siūlo naujų gamtosauginių veiklų (F3.3). 14 V SKYRIUS MOKYMO(SI) TURINYS 26. Mokymo(si) turinys. 7 klasė. 26.1. Mechaniniai svyravimai ir bangos. 26.1.1. Garsas. Aiškinamasi, kas yra garsas ir kaip jis susidaro, kas yra garso šaltiniai; aptariamos garso charakteristikos: tono aukštis siejant su dažniu, garsis siejant su amplitude, dažnio ir garsio matavimo vienetai – hercas ir decibelas; aptariamas Doplerio efektas; tyrinėjamos garso sklidimo skirtingomis terpėmis ypatybės, aptariama garso greičio priklausomybė nuo medžiagos sandaros, aiškinamasi, kad garsas nesklinda tuštumoje; aptariamas garso atspindys (aidas), sprendžiami uždaviniai; tyrinėjant išsiaiškinama, kad garsas užlinksta už kliūties; aptariamos garso rūšys (infragarsas, girdimas garsas, ultragarsas), garso taikymas (echoskopija, echolokacija); aptariama, kam žmogui reikalingos dvi ausys; nagrinėjamas triukšmas, aiškinamasi, kokį poveikį sveikatai daro triukšmas, ausinukai, aptariami triukšmo mažinimo būdai, tyrinėjant triukšmo lygį mokomasi matuoti garsį. 26.2. Šviesa. 26.2.1. Šviesos reiškiniai. Nagrinėjamas tiesiaeigis šviesos sklidimas, šviesos spindulio sąvoka, prisimenama, kaip susidaro šešėliai, aiškinamasi, kaip vyksta Saulės ir Mėnulio užtemimai; tyrinėjamas šviesos atspindys nuo veidrodinių (plokščių, išgaubtų ir įgaubtų) ir nelygių paviršių, mokomasi brėžti šviesos spindulio eigą, kai jis atsispindi nuo plokščiojo veidrodžio, žymėti kritimo ir atspindžio kampus ir formuluoti atspindžio dėsnius; tyrinėjamas šviesos sklidimas per terpių ribą (iš optiškai retesnės į tankesnę ir atvirkščiai), stebimas ir aptariamas visiškojo atspindžio reiškinys, aptariami šviesolaidžiai ir jų taikymas; aptariama, kad skirtingose skaidriose aplinkose šviesa sklinda skirtingais greičiais, nes jos yra nevienodo optinio tankio ir šviesa pereidama iš vienos aplinkos į kitą lūžta; apibrėžiamas medžiagos absoliutinis lūžio rodiklis, sprendžiami uždaviniai; mokomasi brėžti šviesos spindulio eigą per skirtingo optinio tankio aplinkų ribą ir brėžinyje žymėti kritimo, lūžio ir atspindžio kampus. Stebint šviesos sklidimą per trikampę prizmę aptariamas baltos šviesos išsiskaidymas į 7 dedamąsias spalvas, spektro sąvoka, spalvų išsidėstymas spektre siejamas su dažniu, vaivorykštė kaip natūralaus optinio reiškinio ir spektro pavyzdys. Aptariama kuo skiriasi skaidrūs ir neskaidrūs kūnai, mokomasi paaiškinti skaidrių ir neskaidrių daiktų spalvą. Aptariama, kas yra apšvieta, kokie yra jos matavimo vienetai, mokomasi matuoti apšvietą. 26.2.2. Optiniai prietaisai. Aiškinamasi, kas yra lęšis, nagrinėjama, kuo skiriasi glaudžiamasis ir sklaidomasis lęšis ir kur jie yra naudojami (lupa, akiniai, žiūronai, fotoaparatas, mikroskopas, projektorius, teleskopas), apibūdinama ir skaičiuojama lęšio laužiamoji geba, apibūdinamas laužiamosios gebos vienetas (dioptrija); tyrinėjami ir braižomi lęšiais gaunami atvaizdai, apibūdinamas ir skaičiuojamas lęšio didinimas. Aptariama akies sandara ir nagrinėjamas vaizdo susidarymas, trumparegystės ir toliaregystės priežastys ir akinių taikymas joms sumažinti. Aptariami prietaisai, padedantys pažinti dangų – žiūronai ir teleskopai (reflektoriai ir refraktoriai) – jų sandara, veikimas, mokomasi saugiai naudotis teleskopu. Aptariama teleskopų vystymosi istorija nuo Galilėjaus iki Hablo (angl. k. Hubble) ir Džeimso Vebo (angl. k. James Webb) kosminių teleskopų ir dangaus tyrimas panaudojant observatorijas ir palydovus. 27. Mokymo(si) turinys. 8 klasė. 27.1. Medžiagos sandara. 27.1.1. Atomo sandara. Nagrinėjama atomo modelio raida, aptariamas Rezerfordo bandymas, nagrinėjamas atomo modelis – branduolys (protonas, neutronas) ir elektronai, skriejantys aplink branduolį, stebint judėjimą apskritimu vertikalioje plokštumoje aiškinamasi, kodėl elektronai nenukrenta ant branduolio, aptariamas elementarus (elektrono, protono) krūvis, krūvio matavimo vienetas − kulonas. Nagrinėjama, kad atomai gali netekti arba papildomai prisijungti elektronų ir virsti elektringomis dalelėmis − jonais, apibūdinami teigiamieji, neigiamieji jonai, aptariamas jonizavimas šviesa ir šiluma. 16 27.1.2. Radioaktyvumas. Aptariama radioaktyvumo atradimo istorija, A. Bekerelio (angl. k. A. H. Becquerel), E. Rezerfordo (angl. k. E. Rutherford), M. Sklodovskos-Kiuri (angl. k. M. Curie) darbai. Aptariamas radioaktyvumas − alfa, beta, gama spinduliavimas, jo savybės ir poveikis gyvajam organizmui, radioaktyviųjų spindulių šaltiniai. Apibūdinamos radioaktyviųjų izotopų savybės, aptariamas jų taikymas medicinoje, žemės ūkyje, moksliniuose tyrimuose ir kt. Nagrinėjamos poslinkio taisyklės, mokomasi užrašyti radioaktyviųjų elementų alfa ir beta spinduliavimo virsmus. Aptariama foninė radiacija ir mokomasi ją matuoti. Aptariama radiacinė tarša ir apsisaugojimo nuo jos būdai. Susipažįstama su Lietuvos radiacinės saugos centro svetainėje pateikiama gyventojams aktualia informacija. 27.1.3. Atomų branduolių virsmai. Aptariami atomų branduolių virsmai − skilimas kaip atominių elektrinių energijos šaltinis ir sintezė kaip žvaigždžių energijos šaltinis. Aptariamos ekstremalios situacijos, kurios galėtų kilti dėl aplaidaus atominių elektrinių naudojimo; pavojai, kurie kyla dėl Astravo ir kitų atominių elektrinių; priemonės, kurių reikėtų imtis įvykus avarijai atominėje elektrinėje. Aptariamos Europos branduolinių tyrimų organizacijos CERN vykdomos programos, Lietuvos mokslininkų darbai. 27.2. Žemė ir kosmosas. 27.2.1. Visata ir jos evoliucija. Aptariama Didžiojo sprogimo teorija, Visatos sandara (žvaigždės ir jų planetos, ūkai, galaktikos, galaktikų spiečiai ir kt.) ir vystymasis (plėtimasis). Aptariamas žvaigždžių atsiradimas ir jų mirtis, kai vandenilio atsargos išsenka, supernovų ir juodųjų skylių susidarymas. Paaiškinama, kad visi cheminiai elementai kilę iš žvaigždžių. Aptariama gyvybės egzistavimo kitose planetose galimybė atsižvelgiant į jų dydį, atstumą iki artimiausios žvaigždės, iš žvaigždės gaunamą spinduliuotę ir gyvybei egzistuoti būtinas sąlygas: cheminiai elementai (anglis, azotas, deguonis, silicis, vandenilis), skystas vanduo, santykinai pastovi temperatūra, atmosfera. Aptariamas planetų prie kitų žvaigždžių paieškai taikomas tranzito metodas. 27.3. Elektra ir magnetizmas. 27.3.1. Elektros krūviai ir jų sąveika. Remiantis atomo sandara aiškinamasi, kuo skiriasi laidininkai ir izoliatoriai, kaip įelektrinimas kūnas, aptariamas krūvio tvermės dėsnis, remiantis bandymais aiškinamasi, kaip įgyjamo elektros krūvio dydis priklauso nuo kūno paviršiaus ploto. Nagrinėjamas krūviui kaupti skirtas prietaisas – kondensatorius ir jo talpos priklausomybė nuo plokščių ploto ir atstumo tarp jų, aptariami pastovios ir kintamos talpos kondensatorių taikymo technikoje pavyzdžiai. Apibrėžiamas elektrinis laukas, jo stipris, stiprio matavimo vienetas, tyrinėjama įelektrintų kūnų sąveika (trauka, stūma), jos priklausomybė nuo krūvio dydžio ir atstumo tarp įelektrintų kūnų. 27.3.2. Nuolatinė elektros srovė. Nagrinėjama elektros srovė metaluose – apibrėžiama elektros srovė, jos stipris, įtampa, laidininko varža, jos atsiradimo priežastys, tyrinėjama, kaip laidininko varža priklauso nuo laidininko matmenų ir medžiagos, apibūdinami srovės stiprio, įtampos, varžos matavimo vienetai. Tyrinėjant srovės stiprio priklausomybę nuo įtampos formuluojamas Omo dėsnis grandinės daliai, skaičiuojamas bei skaitmeniniais ir analoginiais prietaisais matuojamas srovės stipris, įtampa, varža. Nagrinėjamos elektrinės grandinės – apibūdinamas nuoseklusis, lygiagretusis ir mišrusis laidininkų jungimas ir tyrinėjami jų dėsningumai, aptariami įvairių jungimo taikymo pavyzdžiai, mokomasi spręsti uždavinius. Tyrinėjamas elektros srovės magnetinis, šiluminis, cheminis poveikis. Apibūdinamas elektros srovės darbas ir galia, jų matavimo vienetai, mokomasi apskaičiuoti elektros srovės darbą ir galią. Apibūdinama saugiklio paskirtis elektros grandinėje, aiškinamasi, kaip veikia lydieji ir automatiniai saugikliai. Aptariami elektros energijos apskaitos prietaisai, mokomasi apskaičiuoti suvartojamą elektros energiją, aptariama elektros energijos taupymo būtinybė ir galimybės. Aptariamas elektros srovės poveikis gyviems organizmams, elektrosauga (įžeminimas, izoliatorių naudojimas ir kt.). Mokomasi saugiai elgtis su elektros prietaisais ir kilus elektros poveikio pavojui. Aptariama, kokie elektriniai reiškiniai vyksta gyvuosiuose organizmuose. 27.3.3. Elektros srovė terpėse. Aptariamas elektros srovės tekėjimas skysčiuose, dujose ir puslaidininkiuose siejant su juose elektros krūvį pernešančiomis dalelėmis. Aptariamas elektros 17 srovės skirtingose terpėse taikymas. Tyrinėjama skirtingų terpių laidumo priklausomybė nuo temperatūros, aptariamas superlaidumas. Stebint šviesos poveikį puslaidininkio laidumui, aptariamas fotoelementų taikymas buityje ir technikoje. 28. Mokymo(si) turinys. 9 ir I gimnazijos klasė. 28.1. Šiluminiai reiškiniai. 28.1.1. Vidinė energija. Apibūdinamas šiluminis judėjimas ir jo priklausomybė nuo temperatūros, vidinė energija ir jos kitimo būdai. 28.1.2. Medžiagos būsenų kitimas. Apibrėžiamas šilumos kiekis kaip vidinės energijos kitimo matas, savitoji šiluma ir jos priklausomybė nuo medžiagos savybių. Apibūdinamos lydymosi (kietėjimo) ir garavimo (kondensacijos) savitosios šilumos, virimas, sublimacija. Tyrinėjami faziniai virsmai (lydymasis, kietėjimas, garavimas, kondensacija). Mokomasi brėžti ir skaityti temperatūros kitimo grafiką vykstant faziniams virsmams. Nagrinėjamos kuro rūšys, kuro degimas, apibūdinama kuro degimo šiluma, aptariamas šilumos gavimas katilinėse ir su tuo susijusios ekologinės problemos bei jų sprendimo būdai. Skaičiuojami šilumos kiekiai, mokomasi spręsti uždavinius pritaikant šilumos balanso lygtį. Praktiškai nustatoma įvairių medžiagų savitoji šiluma, patikrinamas energijos tvermės dėsnis. Nagrinėjamas šiluminių variklių veikimo principas, aptariamas jų pritaikymas praktikoje, su tuo susieta aplinkos tarša ir jos mažinimo būdai; apskaičiuojamas šiluminių variklių naudingumo koeficientas. Aptariami šilumos siurbliai ir jų taikymas. 28.2. Judėjimas ir jėgos. 28.2.1. Mechaninis judėjimas. Prisimenamos trajektorijos, kelio, greičio, pagreičio sąvokos ir mechaninį judėjimą apibūdinančių fizikinių dydžių matavimo vienetai. Greitis ir pagreitis apibūdinami kaip vektoriniai dydžiai. Aiškinamasi, kas yra poslinkis, kuo poslinkis skiriasi nuo kelio, mokomasi grafiškai pavaizduoti poslinkį skirtingos formos trajektorijose. Apibūdinamos mechaninio judėjimo rūšys pagal trajektoriją ir judėjimo greitį. Apibūdinamas ir skaičiuojamas netolyginio judėjimo vidutinis greitis. Skaičiuojamas tiesiaeigio tolygiai kintamo judėjimo greitis, vidutinis greitis, pagreitis, kelias ir laikas, mokomasi užrašyti judėjimo lygtį. Nagrinėjamas laisvasis kūnų kritimas kaip tolygiai kintamo judėjimo rūšis. Braižomi ir nagrinėjami tiesiaeigio judėjimo greičio, pagreičio, kelio ir koordinatės priklausomybės nuo laiko grafikai. Mokomasi pagal grafikus apibūdinti judėjimą, pagal greičio grafiką nustatyti pradinį greitį ir pagreitį. Nagrinėjamas judėjimas apskritimu kaip kreivaeigio judėjimo rūšis ir jį apibūdinantys dydžiai: linijinis ir kampinis greitis, įcentrinis pagreitis, periodas, dažnis, jų matavimo vienetai, sprendžiami uždaviniai. Nagrinėjamas planetų judėjimas, Keplerio dėsniai. 28.2.2. Jėgos. Prisimenama jėga kaip kūnų judėjimo kitimo arba deformacijos priežastis, jėgos matavimo vienetas, inertiškumas apibūdinamas kaip kūno savybė, nusakomas kūno masės ir inertiškumo ryšys. Mokomasi apibrėžti ir praktiškai nustatyti kūno masės (sunkio) centrą. Jėga apibūdinama kaip vektorinis dydis. Apibūdinamos gravitacijos (sunkio), tamprumo, svorio, trinties jėgos nurodant jų atsiradimo priežastis ir prigimtį, mokomasi jas vaizduoti grafiškai ir apskaičiuoti. Tyrinėjama nuo ko priklauso trinties ir tamprumo jėgų dydis. Aptariamas laisvojo kritimo pagreitis Žemėje ir kitose planetose. Apibrėžiama jėgų atstojamoji kaip visų kūną veikiančių jėgų bendras poveikis, mokomasi ją apskaičiuoti, kai jėgos veikia išilgai vienos tiesės arba yra lygiagrečios. Mokomasi grafiškai pavaizduoti jėgų atstojamąją, kai jėgos sudaro kampą, ir pagal mastelį nustatyti apytikslį jos dydį. 28.2.3. Sąveikos dėsniai. Apibrėžiamas inercijos reiškinys, aptariamas jo pasireiškimas siejant su saugiu elgesiu kelyje, aiškinamasi, nuo ko priklauso kūno pagreitis, kaip kūnai sąveikauja, formuluojami Niutono dėsniai ir mokomasi juos taikyti reiškiniams paaiškinti bei uždaviniams spręsti. 28.2.4. Slėgis. Apibūdinamas kietųjų kūnų slėgis į pagrindą, jo matavimo vienetas, mokomasi apskaičiuoti slėgį, nagrinėjami jo didinimo ir mažinimo būdai; apibūdinamas skysčių ir dujų slėgis, formuluojamas Paskalio dėsnis, nagrinėjamos hidraulinės sistemos. Apskaičiuojamas hidrostatinis slėgis, hidraulinėmis sistemomis laimima jėga. Nagrinėjama Archimedo jėga, tyrinėjama nuo ko ji priklauso, mokomasi ją išmatuoti ir apskaičiuoti. Aptariamos kūnų 18 plūduriavimo sąlygos. Nagrinėjama atmosferos slėgio prigimtis ir jo praktinis pritaikymas. Mokomasi naudotis slėgio matavimo prietaisais, vienus slėgio matavimo vienetus versti kitais. 28.3. Mechaninis darbas, galia ir energija. 28.3.1. Mechaninis darbas ir galia. Aiškinamasi, kas yra mechaninis darbas, kokie jo matavimo vienetai, kada jis atliekamas, kada jėgos darbas yra teigiamas, o kada − neigiamas. Mokomasi apskaičiuoti mechaninį darbą, kai jėga veikia išilgai judėjimo krypties. Apibrėžiama ir skaičiuojama galia, nusakomas jos matavimo vienetas. 28.3.2. Mechaninė energija. Prisimenamos mechaninės energijos rūšys − potencinė ir kinetinė, nagrinėjami energijos virsmai, formuluojamas energijos tvermės dėsnis, mokomasi apskaičiuoti energiją ir taikyti energijos tvermės dėsnį. 28.3.3. Paprastieji mechanizmai. Aptariamos pusiausvyros rūšys. Apibrėžiamas, tyrinėjamas ir skaičiuojamas jėgos momentas, nagrinėjama ir taikoma momentų taisyklė, paprastųjų mechanizmų naudingumo koeficientas, taikoma auksinė mechanikos taisyklė. 29. Mokymo(si) turinys. 10 ir II gimnazijos klasė. 29.1. Mechaniniai svyravimai ir bangos. 29.1.1. Mechaniniai svyravimai. Apibūdinami mechaniniai svyravimai, apibrėžiama svyravimų amplitudė, periodas, dažnis, nagrinėjami laisvieji ir priverstiniai svyravimai, jų pavyzdžiai gamtoje ir kasdieniame gyvenime, apibūdinama matematinė svyruoklė, tiriama, kaip svyravimo periodas priklauso nuo svyruoklės ilgio. Aptariamas ir tyrinėjamas rezonansas. 29.1.2. Mechaninės bangos. Apibūdinamos bangos ir jų rūšys – skersinės ir išilginės bangos, nurodomi bangas apibūdinantys fizikiniai dydžiai (bangos ilgis, periodas, dažnis ir sklidimo greitis) ir jų sąryšis, sprendžiami uždaviniai. Išsiaiškinama, kad bangos perneša tik energiją, apibrėžiama ir tyrinėjama bangų difrakcija ir interferencija. 29.2. Elektra ir magnetizmas. 29.2.1. Nuolatiniai magnetai. Remiantis medžiagos sandara nagrinėjami nuolatiniai magnetai, mokomasi paaiškinti magnetinę sąveiką vartojant lauko sąvoką, tyrinėjamos magnetinio lauko linijos, aptariama Žemės magnetinių polių padėtis, magnetinis laukas, jo svarba gyvybei Žemėje. 29.2.2. Elektros srovė ir magnetinis laukas. Nagrinėjamas elektros srovės magnetinis laukas kai laidininkas tiesus ir susuktas į ritę, taikoma dešinės rankos taisyklė magnetinių linijų krypčiai nustatyti. Apibrėžiama magnetinė indukcija, jos matavimo vienetai. Nagrinėjami elektromagnetai, jų paskirtis ir taikymo pavyzdžiai, tyrinėjama, nuo ko priklauso elektromagneto poveikio stiprumas. Nagrinėjama induktyvumo ritė, apibrėžiamas induktyvumas, aiškinamasi, nuo ko priklauso ritės induktyvumas, aptariami induktyvumo ričių taikymo technikoje pavyzdžiai. Tyrinėjama elektros srovių sąveika, apibrėžiama magnetinė (Ampero) jėga, mokomasi apskaičiuoti jos dydį ir nustatyti kryptį. Atliekant bandymus stebimas ir aptariamas elektromagnetinės indukcijos reiškinys. Nagrinėjama elektros variklių ir generatorių sandara ir jų veikimo principai. Aptariamas kintamosios srovės krypties, stiprio ir įtampos kitimas, apibrėžiamos efektinės srovės stiprio ir įtampos vertės, aptariami kintamosios srovės taikymo pranašumai. Nagrinėjami transformatorių veikimo principai, apibrėžiamas ir skaičiuojamas transformacijos koeficientas. 29.2.3. Elektros energijos gamyba ir naudojimas. Aptariami atsinaujinantys ir neatsinaujinantys energijos šaltiniai, elektros energijos gamyba − šiluminės, hidro, branduolinės, vėjo, saulės ir kt. elektrinės, jų privalumai ir trūkumai, energijos virsmai elektrinėse, elektros energijos perdavimas. Aptariami energijos virsmai buitiniuose elektros prietaisuose. Aptariamas atsakingas elektros energijos vartojimas buityje, elektros energijos gamybos ir vartojimo sukeliamos ekologinės problemos bei jų sprendimo būdai. 29.3. Elektromagnetiniai virpesiai ir bangos. 29.3.1. Elektromagnetiniai virpesiai. Apibrėžiamas virpesių kontūras. Aptariama, kaip susidaro elektromagnetiniai virpesiai, nagrinėjami energijos virsmai virpesių kontūre. 29.3.2. Elektromagnetinės bangos ir jų savybės. Aptariamas elektromagnetinių bangų generavimas. Aptariama elektromagnetinių bangų skalė, nagrinėjamos elektromagnetinių bangų rūšys, jų savybės ir taikymas. Nagrinėjamas regimosios šviesos, kaip elektromagnetinių bangų 19 rūšies, atspindys, lūžis, difrakcija, interferencija. Aptariamos šiuolaikinės ryšio priemonės, astronominiai stebėjimai registruojant elektromagnetines bangas. 30. Mokymo(si) turinys. III gimnazijos klasė. 30.1. Fizikos mokslo kalba ir pažinimo metodai. 30.1.1. Fizikos mokslo raida. Aptariamos fizikos istorijos svarbiausios datos, siejant su mokslininkų darbais ir atradimais turėjusiais reikšmę žmonijai. Aptariamas Lietuvos fizikos mokslininkų indėlis į fizikos mokslą. Aiškinamasi ir mokomasi vertinti fizikos mokslo ir technologijų laimėjimų įtaką darniam vystymuisi, aptariama fizikinių technologijų svarba ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programų kontekste. Aptariamos fizikos mokslo ateities perspektyvos. 30.1.2. Pažinimo metodai ir kalba. Aiškinamasi skirtumai ir panašumai tarp stebėjimo ir eksperimento, laboratorinio darbo ir tyrimo, teorinio ir eksperimentinio tyrimo. Prisimenami mokslinio tyrimo etapai. Aptariami modeliai kaip pažinimo metodas, jų naudojimo privalumai ir trūkumai. Aptariama tikslingo ir taisyklingo fizikinių sąvokų vartojimo svarba. Prisimenamos fizikinių dydžių ir matavimo vienetų rašymo taisyklės tekstiniame redaktoriuje. Aptariama, kaip atliekama fizikinių dydžių priklausomybių grafinė analizė, braižomi fizikinių dydžių priklausomybių grafikai. 30.1.3. Matavimai ir skaičiavimai fizikoje. Aptariami pagrindinių SI matavimo vienetų šiuolaikiniai apibrėžimai ir išvestinių fizikinių dydžių ryšys su pagrindiniais SI sistemos vienetais. Prisimenami daliniai ir kartotiniai fizikinių dydžių vienetai. Aptariamas matavimo tikslumo įvertinimas, matavimo ir skaičiavimo tikslumo įtaka gautiems rezultatams. Prisimenama, kurie fizikiniai dydžiai yra vektoriniai ir aptariama, ką padeda išsiaiškinti veiksmai su vektoriniais dydžiais. Prisimenamas absoliutinių ir santykinių matuojamų ir apskaičiuojamų fizikinių dydžių paklaidų skaičiavimas. Aiškinamasi, kaip galima nustatyti ir sumažinti atsitiktines ir sistemines paklaidas. 30.2. Judėjimas ir jėgos. 30.2.1. Judėjimas. Prisimenama mechaninio judėjimo sąvoka ir mechaninį judėjimą apibūdinantys skaliariniai ir vektoriniai dydžiai (kelias, poslinkis, greitis, pagreitis), jų matavimo vienetai, mechaninio judėjimo rūšys pagal trajektoriją ir judėjimo greitį. Apibrėžiamas materialusis taškas. Nagrinėjamos greičio, poslinkio ir koordinatės priklausomybės nuo laiko lygtys, braižomi šių priklausomybių grafikai. Mokomasi analizuoti grafikus: poslinkis nustatomas kaip greičio priklausomybės nuo laiko grafiko ribojamas plotas. Mokomasi apskaičiuoti tolygiai kintamai judančio kūno greitį, poslinkį ir koordinatę. Apibūdinamas netolyginio judėjimo vidutinis greitis, mokomasi apskaičiuoti vidutinį ir momentinį greitį bei pagreitį remiantis x(t), v(t) grafikais. Prisimenamas laisvasis kūnų kritimas kaip tolygiai kintamo judėjimo rūšis. Nagrinėjamas Galilėjaus reliatyvumo principas, sprendžiami uždaviniai taikant Galilėjaus reliatyvimo taisykles. Nagrinėjamas ir tyrinėjamas horizontaliai ir kampu į horizontą mesto kūno judėjimas kaip kūno judėjimas plokštumoje, kai veikia viena (sunkio) jėga, skaičiuojami greičio, pagreičio ir koordinatės kitimai x ir y ašyse. Eksperimentiškai nustatomas laisvojo kritimo pagreitis. Mokomasi tyrinėti judėjimą analizuojant vaizdo įrašą ir naudojant jutiklius. 30.2.2. Jėgos. Prisimenamas jėgos apibūdinimas, jėgų rūšys ir jų grafinis vaizdavimas, jėgų atstojamoji, inercija ir inertiškumas. Skaičiuojama ir grafiškai pavaizduojama jėgų atstojamoji. Aptariama atskaitos sistema ir Niutono dėsnių galiojimas, apibrėžiamos inercinės ir neinercinės atskaitos sistemos. Prisimenami ir tyrinėjami Niutono dėsniai, sprendžiami uždaviniai juos taikant. Nagrinėjamas visuotinės traukos dėsnis. Mokomasi apskaičiuoti laisvojo kritimo pagreitį prie Žemės paviršiaus ir tam tikrame aukštyje virš Žemės. Mokomasi apskaičiuoti su pagreičiu judančio kūno svorį. Nagrinėjamas ir tyrinėjamas Huko dėsnis, nagrinėjama atramos reakcijos jėga. Tyrinėjama trinties jėga, nagrinėjamos jos rūšys, mokomasi apskaičiuoti trinties koeficientą. Mokomasi spręsti uždavinius, kai kūnas veikiamas kelių jėgų (nuožulnioji plokštuma, surišti kūnai ir kt.). Mokomasi paaiškinti kasdienės aplinkos kūnų judėjimą remiantis žiniomis apie jėgas. 30.2.3. Judesio kiekis ir jėgos impulsas. Apibūdinamas judesio kiekis ir jėgos impulsas, jų matavimo vienetai; aiškinamasis antrojo Niutono dėsnio ir judesio kiekio ryšys. Braižomi ir analizuojami judesio kiekio ir jėgos priklausomybės nuo laiko grafikai. Atliekant ir stebint 20 bandymus ir eksperimentuojant aiškinamasi, kas yra tamprūs ir netamprūs, centriniai ir necentriniai smūgiai. Nagrinėjamas ir tyrinėjamas kūnų judesio kiekio tvermės dėsnis, nustatant sąveikos metu įgytą greitį, pagreitį, veikiančią jėgą ir laiką, sprendžiami uždaviniai. Nagrinėjamas reaktyvusis judėjimas, aptariami Kazimiero Semenavičiaus darbai. 30.3. Energija. 30.3.1. Energija, darbas, galia. Prisimenamas mechaninės energijos apibūdinimas, mechaninės energijos rūšys ir jų apskaičiavimo formulės, mokomasi apskaičiuoti tampriai deformuoto kūno potencinę energiją. Prisimenamas mechaninio darbo apibūdinimas ir apskaičiavimas, kai jėga pastovi ir veikia išilgai judėjimo krypties. Nagrinėjamas mechaninio darbo sąryšis su kūno kinetinės ir potencinės energijos pokyčiu. Mokomasi apskaičiuoti darbą, kai jėgos kryptis nesutampa su judėjimo kryptimi. Aiškinamasi, kaip grafiškai nustatyti jėgos atliktą darbą, kai jėga pastovi ar kinta tolygiai. Prisimenamas energijos tvermės dėsnis. Tyrinėjami laisvai krintančių ir deformuotų kūnų energijos virsmai. Sprendžiami energijos ir judesio kiekio tvermės dėsnių taikymo uždaviniai. Prisimenamas galios apibūdinimas, matavimo vienetai. Išsiaiškinama, kaip skaičiuojama pastoviu greičiu judančių kūnų galia, sprendžiami uždaviniai. Prisimenama, kas yra mechanizmo naudingumo koeficientas, sprendžiami uždaviniai. Tyrinėjama mechanizmų galia ir naudingumo koeficientas, nustatomos energijos nuostolių priežastys. 30.4. Šiluminiai reiškiniai. 30.4.1. Ryšys tarp mikro ir makro pasaulio. Mokomasi apibūdinti pagrindinius molekulinės kinetinės teorijos teiginius, aiškinamasi, kokiais bandymais jie įrodomi. Prisimenama, kurie fizikiniai reiškiniai yra šiluminiai, mokomasi juos paaiškinti remiantis molekuline kinetine teorija. Išsiaiškinama, kurie fizikiniai dydžiai nusako ryšį tarp mikro ir makro pasaulio – molinė masė, dalelės masė, dalelių skaičius, Avogadro skaičius, medžiagos kiekis, dalelių koncentracija, slėgis, medžiagos masė, tūris, tankis, temperatūra, vidutinis kvadratinis dujų molekulių šiluminio judėjimo greitis, dalelės kinetinė energija. Apibrėžiama absoliutinė temperatūra, aiškinamasi absoliutinio nulio fizikinė prasmė, absoliutinės temperatūros skalės ryšys su Celsijaus skale. Išsiaiškinama, kas yra idealiosios dujos. Mokomasi nusakyti idealiųjų vienatomių dujų vidinės energijos priklausomybę nuo temperatūros ir sieti vidinę energiją su molekulių kinetine energija. Mokomasi nusakyti dujų slėgio į indo sieneles atsiradimo priežastis ir užrašyti pagrindinę molekulinės kinetinės teorijos lygtį. Naudojant laboratorinę įrangą arba virtualius įrankius tyrinėjami dujų būseną apibūdinančių parametrų (slėgio, tūrio, temperatūros) tarpusavio ryšiai, užrašoma idealiųjų dujų būsenos lygtis, sprendžiami uždaviniai. Nagrinėjami izoprocesai (izochorinis, izobarinis ir izoterminis), jų grafikai, sprendžiami uždaviniai. Aptariama, kad idealiųjų dujų dėsniai realioms dujoms galioja tik esant mažam slėgiui ir dujų tankiui. 30.4.2. Termodinamika. Prisimenamas šilumos kiekis kaip vidinės energijos dalis, savitosios šilumos (medžiagos savitoji, savitoji lydymosi (kietėjimo), savitoji garavimo (kondensacijos), kuro degimo). Prisimenama šilumos balanso lygtis, sprendžiami kiekybiniai ir eksperimentiniai uždaviniai, kai dėl šilumos perdavimo kinta kelių kūnų temperatūra ir (ar) medžiagos būsena. Brėžiami ir analizuojami šilumos mainų ir fazinių virsmų temperatūros kitimo grafikai. Apibūdinamas darbas termodinamikoje, išsiaiškinamas dujų ir išorinių jėgų darbas, mokomasi dujų darbą apskaičiuoti iš grafiko. Nagrinėjamas I-asis termodinamikos dėsnis, apibūdinamas adiabatinis procesas, naudojant laboratorinę įrangą arba virtualias laboratorijas tyrinėjamas I-ojo termodinamikos dėsnio taikymas izoterminiam, izochoriniam, izobariniam, adiabatiniam procesams. Aptariami II-asis ir III-iasis termodinamikos dėsniai, entropija kaip fizikinės sistemos netvarkos matas, rodantis, kaip arti termodinaminės pusiausvyros yra kūnas. 30.5. Elektra ir magnetizmas. 30.5.1. Elektrostatinis laukas. Stebint ir atliekant eksperimentus prisimenamas kūnų įelektrinimas, elektros krūvio rūšys ir sąveika, krūvio tvermės dėsnis, elektrinis laukas, elektrinio lauko stipris. Formuluojamas Kulono dėsnis, išvedama taškinio krūvio formulė. Apibrėžiamas laukų superpozicijos principas ir mokomasi skaičiuoti elektrinio lauko stiprį, kai lauką kuria keli krūviai. Nagrinėjamas elektrostatinio lauko jėgų darbas perkeliant krūvį, aptariamas ryšys tarp džaulio ir elektronvolto, mokomasi apskaičiuoti darbą. Apibūdinamas potencialas, 21 ekvipotencialiniai paviršiai, aiškinamas elektrinio lauko stiprio ir potencialo ryšys, skaičiuojamas potencialų skirtumas (įtampa). Tyrinėjami laidininkai ir dielektrikai elektrostatiniame lauke, apibrėžiama dielektrinė skvarba. Aiškinamasi, kaip atsižvelgiama į aplinkos dielektrinę skvarbą skaičiuojant krūvių sąveikos jėgą ir elektrinio lauko stiprį tam tikru atstumu nuo krūvio. Prisimenama elektrinė talpa, kondensatoriai ir jų tipai, kondensatoriaus talpos priklausomybė nuo plokščių ploto, atstumo tarp jų. Nagrinėjama kondensatoriaus talpos priklausomybė nuo dielektriko savybių, skaičiuojama įelektrinto kondensatoriaus energija. 30.5.2. Elektros srovė metaluose. Prisimenamas elektros srovės metaluose apibūdinimas ir sąlygos srovei tekėti. Prisimenamas Omo dėsnis grandinės daliai, laidininko varža. Apibrėžiama laidininko savitoji varža, aiškinamasi, kas yra laidumas. Aptariama laidininko varžos priklausomybė nuo temperatūros, superlaidumas ir jo taikymas. Prisimenama, kaip braižomos grandinių schemos, laidininkų jungimo būdai. Nagrinėjamos grandinių voltamperinės charakteristikos, braižomi grafikai. Formuluojamas ir taikomas uždaviniams spręsti Džaulio ir Lenco dėsnis. 30.5.3. Elektros srovės šaltiniai. Pakartojama, kokios yra nuolatinės elektros srovės šaltinių rūšys. Apibrėžiama elektrovara. Formuluojamas Omo dėsnis uždarajai grandinei, sprendžiami uždaviniai, aptariamas trumpasis jungimas ir jo sukeliami pavojai. Nustatoma šaltinio vidinė varža, nuosekliai ir lygiagrečiai sujungtų srovės šaltinių elektrovara. Aptariamas baterijų ir kitų srovės šaltinių panaudojimas ir ekologinės problemos susijusios su jų poveikiu aplinkai, akcentuojama rūšiavimo svarba. 30.5.4. Magnetinis laukas. Prisimenama nuolatinių magnetų ir elektros srovės kuriamo magnetinio lauko savybės, jo grafinis vaizdavimas bei magnetinių reiškinių kilmė, elektros srovių sąveika, magnetinė (Ampero) jėga, jos dydžio skaičiavimas ir krypties nustatymas. Virtualiai tyrinėjamas elektringųjų dalelių judėjimas elektriniame ir magnetiniame lauke, mokomasi apskaičiuoti Lorenco jėgą ir nustatyti jėgos veikimo kryptį. Aptariama, kur taikomas elektringųjų dalelių judėjimas magnetiniame lauke. Apibūdinamos magnetinės medžiagų savybės, magnetinė skvarba, feromagnetinės medžiagos ir jų taikymas. 30.5.5. Elektromagnetinė indukcija. Apibrėžiamas magnetinis srautas ir elektromagnetinė indukcija. Nagrinėjami elektromagnetinės indukcijos egzistavimą įrodantys eksperimentai, Faradėjaus indukcijos dėsnis, aptariami elektromagnetinės indukcijos taikymas. Nagrinėjamas ir taikomas uždavinių sprendimui Lenco dėsnis. Naudojantis Lenco dėsniu išvedama formulė tiesiame laidininke indukuotai elektrovarai apskaičiuoti. Mokomasi taikyti dešinės rankos taisyklę nustatyti indukuotos srovės kryptį tiesiame laidininke. Tyrinėjamas ir nagrinėjamas saviindukcijos reiškinys, jo taikymas. Apibrėžiamas induktyvumas, aptariama ir tyrinėjama, nuo ko priklauso ritės induktyvumas. Naudojantis induktyvumo apibrėžimu išvedama indukuotos elektrovaros formulė. Mokomasi apskaičiuoti elektros srovės sukurto magnetinio lauko energiją. 30.5.6. Kintamoji elektros srovė ir jos perdavimas. Prisimenami elektromagnetiniai virpesiai, virpesių kontūras ir energijos virsmai jame. Naudojantis periodinėmis funkcijomis analizuojami krūvio, srovės stiprio ir įtampos kitimo dėsningumai vykstant laisviesiems elektromagnetiniams virpesiams, mokomasi juos vaizduoti grafiškai. Nagrinėjama, kaip tarpusavyje susiję krūvio, srovės stiprio ir įtampos kitimai. Nagrinėjamas elektrinio lauko ir magnetinio lauko kitimas virpesių kontūre. Laisvųjų elektromagnetinių virpesių dėsningumai taikomi sprendžiant uždavinius. Prisimenami generatoriai ir tyrinėjant aiškinamasi, nuo ko priklauso generatoriuje indukuotos elektrovaros dydis, užrašoma elektrovaros formulė. Aptariama efektinės srovės stiprio ir įtampos fizikinė prasmė. Esant tik aktyviąjai varžai nagrinėjama kintamosios srovės galios priklausomybė nuo laiko ir užrašoma vidutinės galios skaičiavimo formulė, sprendžiami uždaviniai. Prisimenamas transformatorius ir aptariamas transformatorių naudojimas elektros energijos skirstymo ir perdavimo sistemose. Nagrinėjama aktyvioji, talpinė ir induktyvioji varža, mokomasi ją apskaičiuoti. Aptariami šiluminiai nuostoliai elektros srovei tekant perdavimo laidais ir jų mažinimo būdai. 30.5.7. Energijos šaltiniai. Prisimenama kuro degimo šiluma. Aptariamas kuro energijos tankis, įvairios energijos gamybai naudojamo kuro rūšys. Sprendžiami elektrinių galios nustatymo 22 uždaviniai. Aptariami pirminiai ir antriniai energijos šaltiniai. Apibūdinami iškastinio kuro, branduolinės, termobranduonės, vėjo, hidro ir hidroakumuliacinės, geoterminės, saulės elementų elektrinės. Aptariamas skirtumas tarp saulės elementų ir saulės modulių. Analizuojami pagrindiniai įvairių energijos šaltinių saugumo, ekonomiškumo ir ekologiškumo aspektai, lyginami elektrinių naudingumo koeficientai, galia, galia tenkanti užimamo ploto vienetui. Taikant skaitmenines technologijas mokomasi braižyti ir analizuoti Sankey diagramas energijos gamybos ir perdavimo procesams. Diskutuojama apie energetikos plėtrą Lietuvoje ir pasaulyje remiantis Sankey diagramomis ir elektrinių saugumo, ekonomiškumo ir ekologiškumo parametrais. 31. Mokymo(si) turinys. IV gimnazijos klasė. 31.1. Svyravimai ir bangos. 31.1.1. Svyravimai. Apibūdinamos vidinės ir išorinės jėgos, veikiančios svyruojančius kūnus, kai vyksta laisvieji ir priverstiniai svyravimai. Prisimenami fizikiniai dydžiai – amplitudė, periodas, dažnis, kampinis dažnis – ir jų matavimo vienetai. Palyginamas apskritimu judančio kūno ir svyruojančio kūno koordinatės kitimas. Apibrėžiami harmoniniai svyravimai ir užrašoma jų koordinatės kitimo (svyravimų) lygtis. Apibrėžiama svyravimų fazė. Mokomasi braižyti ir analizuoti koordinatės priklausomybės nuo laiko grafikus. Sprendžiami uždaviniai taikant svyruojančio kūno koordinatės, greičio ir pagreičio lygtis. Apibūdinami ir analizuojami matematinės ir spyruoklinės svyruoklių modeliai, taikant dinamikos dėsnius išvedamos jų periodo formulės ir sprendžiami uždaviniai. Nagrinėjami harmoninių svyravimų energijos virsmai, braižomi ir analizuojami energijos kitimo grafikai, sprendžiami uždaviniai. Naudojant jutiklius tyrinėjami matematinės ir spyruoklinės svyruoklių koordinatės, greičio ir pagreičio kitimo dėsningumai, energijos virsmai. Nagrinėjamas rezonansas ir jo atsiradimo sąlyga, aptariami rezonanso pavyzdžiai, naudojant Bartono svyruokles tyrinėjamas rezonansas. Nagrinėjami mechaninių svyravimų ir elektromagnetinių virpesių formalūs panašumai bei esminiai skirtumai. Aptariamas mechaninių svyravimų ir elektromagnetinių virpesių taikymas. 31.1.2. Bangos. Prisimenamos skersinės ir išilginės bangos bei jas apibūdinantys dydžiai. Garso bangos apibūdinamos kaip išilginės bangos tampriose terpėse: dujose, skysčiuose ir kietuosiuose kūnuose. Analizuojama garso greičio priklausomybė nuo terpės būsenos ir savybių. Eksperimentiškai nustatomas garso greitis, tiriamas bangų sklidimo greitis medžiagose. Prisimenamas elektromagnetinių bangų apibūdinimas, rūšys, elektromagnetinių bangų skalė. Analizuojami skirtingų elektromagnetinių bangų sąveikos su medžiaga skirtumai. Mokomasi praktiškai aptikti elektromagnetines bangas. Analizuojant grafikus aiškinamasi bangų dalelių nuokrypio nuo pusiausvyros padėties priklausomybė nuo bangos nueito kelio ir laiko. Nagrinėjami elektromagnetinio ryšio principai, jo taikymas šiuolaikinės telekomunikacijos sistemose, radiolokacija. 31.1.3. Stovinčios bangos. Aiškinamasi, kas yra ir kaip susidaro stovinčios bangos, apibūdinamos jų susidarymui reikalingos sąlygos, kai susideda dvi bangos. Praktiškai gaunama ir stebima stovinti banga virvėje, fiksuojant virvės galus, paliekant vieną arba abu laisvus. Aiškinamasi, kuo panašios ir kuo skiriasi stovinčios ir sklindančios bangos. Stebint braižomos ir nagrinėjamos stovinčios bangos stygose ir vamzdeliuose. Aiškinamasi pirmoji harmonika (žemo dažnio stovinti banga) ir virštoniai. Sprendžiami harmoninių svyravimų dažnio, stovinčios bangos ilgio ir bangos greičio skaičiavimo uždaviniai. Aptariamas stovinčių bangų pasireiškimas ir pritaikymas. 31.1.4. Bangų savybės. Aiškinamasi, kas yra bangų frontas ir spindulys, mokomasi juos pavaizduoti brėžiniais. Apibūdinami ir grafiškai vaizduojami naudojant bangos frontą ir spindulį bangų atspindys, lūžis, poliarizacija, sugertis, užlinkimas už kliūties, sudėtis. Braižant bangos diagramas nagrinėjama bangų sudėtis, mokomasi grafiškai nustatyti sudėties rezultatus. Apibūdinama poliarizacija, aiškinamasi, kokie galimi poliarizacijos metodai, lyginami ir grafiškai vaizduojami svyravimai poliarizuotoje ir nepoliarizuotoje bangoje. Atliekami ar naudojant kompiuterines simuliacijas stebimi mechaninių ir elektromagnetinių bangų poliarizacijos ir sudėtis eksperimentai. 31.2. Šviesa. 23 31.2.1. Geometrinė optika. Prisimenama šviesos spindulio sąvoka, šviesos atspindžio ir lūžio reiškiniai ir dėsniai: veidrodinis ir sklaidusis atspindys, lūžis skirtingų optinių terpių sandūroje, visiškasis vidaus atspindys. Aptariamas šviesolaidžių veikimo principas ir jų taikymas. Apibrėžiami absoliutinis ir santykinis lūžio rodikliai, jų fizikinė prasmė, nagrinėjamas Snello (šviesos lūžio) dėsnis. Mokomasi praktiškai nustatyti ribinį visiškojo atspindžio kampą ir terpių santykinį lūžio rodiklį. Tyrinėjant mokomasi brėžti spindulių eigą prizmėje ir per lygiagrečių sienelių plokštelę. Nagrinėjamas šviesos dispersijos reiškinys. Prisimenami lęšiai ir juos apibūdinantys dydžiai. Mokomasi taikyti plonojo lęšio ir tiesinio didinimo formules uždaviniams spręsti. Aptariamas lęšių taikymas optiniuose prietaisuose. 31.2.2. Banginiai šviesos reiškiniai. Apibūdinamas Hiugenso ir Frenelio principas. Apibrėžiamas koherentinės bangos. Apibrėžiamas interferencijos reiškinys, aiškinamasi Jungo eksperimento esmė, aptariamas šviesos intensyvumo pasiskirstymas įvykus interferencijai, nagrinėjamos maksimumo ir minimumo sąlygos, išvedama atstumo tarp artimiausių maksimumų ar minimumų apskaičiavimo formulė, mokomasi ją taikyti. Aptariama interferencija plonose plėvelėse ir išvedama interferencijos minimumo ar maksimumo sąlygos formulė, mokomasi ją taikyti. Nagrinėjama monochromatinės ir baltos šviesos difrakcija pro vieną plyšį ir mokomasi nustatyti kampinį nuokrypį tarp centrinio ir pirmojo maksimumų, nurodomas jo ryšys su plyšio pločiu ir krintančios šviesos bangos ilgiu. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip regimosios šviesos užlinkimo kampas priklauso nuo bangos ilgio. Tiriama difrakcija nuo 2-jų plyšių. Apibūdinama difrakcinė gardelė, aptariamos difrakcinės gardelės rūšys ir jų taikymas, apibrėžiama difrakcinės gardelės konstanta, išvedama maksimumo sąlygos formulė, mokomasi ją taikyti. Praktiškai nustatomas plonų daiktų storis. Aptariami šviesos banginių savybių pasireiškimo gamtoje ir taikymo technikoje pavyzdžiai. Prisimenamas garso bangų Doplerio efektas. Aptariamas Doplerio efekto taikymas šviesos reiškiniams. Užrašomos bangos ilgio (dažnio) priklausomybės nuo šviesos šaltinio ir stebėtojo greičio formulės, sprendžiami uždaviniai. 31.3. Atomas, branduolys ir elementariosios dalelės. 31.3.1. Kvantinė optika. Aptariami mikropasaulio reiškiniai, kurių negalima paaiškinti remiantis klasikinės fizikos dėsniais. Prisimenamas šviesos dualumas ir apibūdinamas fotonas, kaip šviesos dalelė turinti energijos. Nagrinėjamas fotoefekto reiškinys ir jo dėsniai, apibrėžiama fotoefekto raudonoji riba, elektronų išlaisvinimo iš metalo darbas, užrašoma ir taikoma uždaviniams spęsti fotoefekto Einšteino lygtis. Aptariami vidinis ir išorinis fotoefektas, jų taikymai, aiškinamasi, kaip veikia puslaidininkiniai fotoelementai. Aptariama fotosintezė kaip fotoefekto reiškinys gyvojoje gamtoje ir fotoefekto taikymas šiuolaikinėse technologijose. Eksperimentiškai nustatoma Planko konstanta ir tyrinėjami fotoefekto dėsningumai. Nagrinėjama energija slypinti nejudančiame kūne, išvedama formulė siejanti fotono energiją su jo judesio kiekiu. Aptariami bangos-dalelės ir dalelės-bangos pasireiškimai. 31.3.2. Atomo sandara. Prisimenama atomo modelio raida, Rezerfordo tyrimas. Įrodomas klasikinės mechanikos ribotumas susijęs su elektrono judėjimu aplink branduolį, formuluojami Boro postulatai įvedant energijos lygmens sampratą. Nagrinėjamas vandenilio atomo energijos lygmenų išsidėstymas ir išvedama formulė lygmenų energijai įvertinti. Nagrinėjamas emisijos ir absorbcijos spektrų susidarymas, skaičiuojama sugeriamo (išspinduliuoto) fotono energija, bangos ilgis. Aptariamos spektrų rūšys ir jų prigimtis bei pritaikymas praktikoje. Nagrinėjami lazerio veikimo principai, trilygmenė ir keturlygmenė sistemos, nuolatinės veikos ir impulsiniai lazeriai, lazerių tipai pagal aktyviąją medžiagą, aptariamas lazerių panaudojimas (medicinoje, medžiagų apdirbimui, karyboje, medžiagos tyrimams ir kt.). 31.3.3. Atomo branduolys ir radioaktyvumas. Prisimenami izotopai, radioaktyvumas (alfa, beta, gama spinduliavimas), jo savybės ir poveikis gyvajam organizmui, radioaktyviųjų spindulių šaltiniai, radiacinė tarša ir apsisaugojimo nuo jos būdai. Taikant poslinkio taisykles nagrinėjami atomų branduolių virsmai. Apibrėžiamas atominis masės vienetas. Rezerfordo eksperimento pagrindu įvertinami branduolio matmenys, branduolio tankis ir tūris. Apibrėžiama stiprioji sąveika, nusakoma jos stiprumo priklausomybė nuo atstumo tarp dalelių. Remiantis planetiniu atomo modeliu apibūdinama atomo branduolio lygmenų schema, lyginamas klasikinis ir kvantinis 24 branduolio modeliai, jų pritaikymo galimybės. Apibūdinama radioaktyviųjų branduolių pusėjimo trukmė, išsiaiškinamas radioaktyvaus skilimo dėsningumas. Eksperimentiškai ar virtualiai nustatoma pasirinktos radioaktyviosios medžiagos pusėjimo trukmė. Aptariami radioaktyviosios spinduliuotės registravimo metodai ir prietaisų veikimo principai. Atliekamas radioaktyviųjų medžiagų tyrimas eliminuojant foninę spinduliuotę. Aptariama radioaktyviosios spinduliuotės skvarba, eliminuojant foninę spinduliuotę eksperimentiškai patikrinama alfa, beta ir gama spinduliuotės skvarba medžiagose ir stebima jonizuojančios spinduliuotės intensyvumo priklausomybė nuo atstumo iki radioaktyvumo šaltinio. Aiškinamasi, kas yra masės defektas ir branduolio ryšio energija. Analizuojant energiją, tenkančią vienam nukleonui, aiškinamasi, kada vyksta branduolių sintezės ir skilimo reakcijos, aptariamas branduolių dalijimosi ir sintezės reakcijų paplitimas Žemėje ir Visatoje. Aptariamas atomo branduolio stabilumas siejant su magiškais skaičiais. Nagrinėjami skirtingų branduolinių reaktorių veikimo principai. Apibrėžiama kritinė masė, neutronų daugėjimo koeficientas, aptariami neutronų skaičiaus reguliavimo būdai. Aiškinamasi, kokia yra branduolinių reaktorių nauda ir galimos jų naudojimo grėsmės. 31.3.4. Elementariosios dalelės. Aptariami mokslininkų darbai apie antidalelės egzistavimą, dalelės ir antidalelės anihiliaciją bei susidarymą, pozitrono ir neutrono atradimą. Aptariamas standartinis modelis ir elementariųjų dalelių klasifikacija akcentuojant dvi pagrindines grupes – fermionus ir bozonus. Nagrinėjamos leptonų ir kvarkų dalelės, jų antidalelės ir jas charakterizuojantys fizikiniai dydžiai (Leptoninis krūvis, elektros krūvis, sukinys, masė, gyvavimo trukmė), aiškinamasi hadronų (mezonų ir barionų) sudėtis ir virsmai. Apibendrinamos keturios fundamentinės sąveikos (gravitacinė, elektromagnetinė, silpnoji ir stiprioji), lyginamas jų veikimo nuotolis, stiprumas ir pasireiškimas, sąveikos perdavimas bozonais. Aptariami Higso bozonas ir gravitono paieškos. Eksperimentiškai ar nuotraukose stebimi dalelių virsmai Vilsono kameroje ir CERN kamerose užfiksuoti trekai, mokomasi identifikuoti elementariąsias daleles ir jų virsmus. 31.4. Reliatyvumo teorijos pagrindai. 31.4.1. Įvadas į reliatyvumo teoriją. Apibrėžiami du specialiosios reliatyvumo teorijos postulatai. Aptariamos bendroji ir specialioji reliatyvumo teorijos. Taikant Lorenco transformacijas mokomasi skaičiuoti laiko sulėtėjimą, ilgio sutrumpėjimą judančioje sistemoje, taikyti reliatyvistinę greičių sudėties taisyklę. Aptariama rimties masė, mokomasi apskaičiuoti kūnų, judančių greičiu artimu šviesos greičiui, masę, judesio kiekį, energiją. Aptariamas reliatyvistinis energijos ir judesio kiekio ryšys. 31.4.2. Reliatyvistinė mechanika. Apibrėžiamas fotono judesio kiekis ir energija. Aptariamas CERN dalelių greitinimas ir energijų, judesio kiekio įvertinimas. Mokomasi apskaičiuoti potencialų skirtumą, reikalingą dalelės pagreitinimui, sprendžiami uždaviniai taikant reliatyvistinius energijos ir judesio kiekio tvermės dėsnius vykstant dalelių susidūrimui. VI SKYRIUS MOKINIŲ PASIEKIMŲ VERTINIMAS 32. Mokinių pasiekimų lygių požymiai pateikiami klasių koncentrams ir yra detalizuoti keturiais lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3), aukštesnysis (4). Kai mokinių pasiekimai vertinami pažymiais, jie siejami su pasiekimų lygiais: slenkstinis (1) lygis – 4, patenkinamas (2) lygis – 5−6, pagrindinis (3) lygis – 7−8, aukštesnysis (4) lygis – 9−10. 33. Nurodomi pasiekimų lygių požymiai skirti vertinti mokinių pasiekimus ir daromą pažangą. Remiantis nurodytais požymiais galima spręsti apie tarpinius mokinių pasiekimus ir daryti apibendrinamuosius vertinimo aprašus pusmečio ir metų pabaigoje. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tas pats pasiekimų lygis skirtinguose koncentruose skiriasi ir nagrinėjamos medžiagos sudėtingumu bei gilumu. 34. Aprašant pasiekimų lygių požymius naudotos šios mokinių pasiekimų augimą rodančios skalės ir sąvokos: 34.1. savarankiškumo: 34.1.1. padedamas – procesą moderuoja ir jame dalyvauja mokytojas; 25 34.1.2. naudodamasis netiesiogine pagalba – užduotis atlieka atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus, naudodamasis papildomai pateikta medžiaga, vadovaudamasis pateiktais kriterijais; 34.1.3. konsultuodamasis – tikslingai klausdamas ar prašydamas patarimų; 34.1.4. savarankiškai – užduotį atlieka be pagalbos; 34.2. sudėtingumo: 34.2.1. paprasčiausiomis vadinamos užduotys, tyrimai, situacijos, atvejai, kuriems išnagrinėti, surasti sprendimą ar atsakymą reikia 1 žingsnio (pavyzdžiui, išmatuoti sunkio jėgą, elektros grandinės schemoje pažymėti elektros srovės kryptį, rasti tiesiogiai pateiktą informaciją); 34.2.2. paprastomis vadinamos užduotys, tyrimai, situacijos, atvejai, kuriems išnagrinėti, surasti sprendimą ar atsakymą reikia ne mažiau kaip 2 žingsnių (pavyzdžiui, greičio priklausomybės nuo laiko grafike pažymėti nueitą kelią, įvardyti elektros grandinės schemoje pažymėtus elementus ir pažymėti srovės kryptį); 34.2.3. nesudėtingomis vadinamos užduotys, tyrimai, situacijos, atvejai, kuriems išnagrinėti, surasti sprendimą ar atsakymą reikia 3 žingsnių (pavyzdžiui, palyginti kietųjų medžiagų, skysčių ir dujų savybes, pagal pateiktą schemą sujungti grandinę ir išmatuoti srovės stiprį, įtampą skirtingose grandinės dalyse); 34.3. konteksto: 34.3.1. artima aplinka – mokiniui pažįstama, kasdienė aplinka (pavyzdžiui, mokyklos, namų); 34.3.2. įprastas kontekstas – jau nagrinėtos kokio nors fizikinio reiškinio, proceso sąlygos, aplinkybės; 34.3.3. naujas, neįprastas kontekstas – dar nenagrinėtos kokio nors fizikinio reiškinio, proceso sąlygos, aplinkybės. 35. Aprašant pasiekimus ir pasiekimų lygių požymius vartojami šie terminai: 35.1. apibūdinti fizikinį dydį – pateikti apibrėžimą, nurodyti, kaip jis apskaičiuojamas kokiais vienetais matuojamas, apibrėžti jo SI sistemos matavimo vienetą, 9–10 ir I–IV gimnazijos klasėje nurodyti ar tai skaliarinis, ar vektorinis dydis (kaip nustatoma jo kryptis); 35.2. apibūdinti fizikinį reiškinį, procesą – nusakyti, aprašyti jo esminius požymius, savybes, sąsajas su kitais reiškiniais, procesais ir sąlygas, kuriomis jis pasireiškia, pateikti pasireiškimo ir taikymo pavyzdžių; 35.3. analizuoti – rasti požymius, savybes, charakteristikas ar parametrus, skaidyti į dalis, apmąstyti; 35.4. aptarti – įvertinti aplinkybes, apsvarstyti, aiškintis neaiškius dalykus, diskutuoti; 35.5. atpažinti objektus, fizikinius reiškinius ir procesus – paveiksluose, schemose, aplinkoje ir kt. atskirti, nustatyti objektus, juos išskirti iš kitų objektų, reiškinių, procesų; 35.6. modeliuoti – stebint ar naudojant aprašymus tirti realių objektų ar fizikinių reiškinių savybes ir kurti jų modelius; 35.7. nagrinėti – aiškintis esmę, svarstyti, išskirti požymius, savybes; 35.8. nurodyti – įvardyti, nusakyti tam tikras reikšmes, objektus, fizikinius reiškinius, procesus; 35.9. paaiškinti – detaliai atskleisti fizikinio reiškinio ar proceso vyksmą, dėsningumus; 35.10. palyginti objektus, reiškinius, procesus – įvardyti jų panašumus ir (ar) skirtumus; 35.11. tyrinėti – stebėti, atlikti bandymus tiksliai numatytomis sąlygomis, leidžiančiomis stebėti reiškinio eigą ir, pakartojus tas sąlygas, jį vėl atkurti, aiškintis dėsningumus. 36. Formuojamasis ir apibendrinamasis vertinimas pamokoje. Rengiant formuojamojo ar apibendrinamojo vertinimo užduotis ugdymo procese svarbu atsižvelgti į pasiekimų lygių požymius ir pateikti mokiniams skirtingus pasiekimų lygius atitinkančias užduotis, kurios turėtų būti pateiktos visiems mokiniams neribojant jų galimybių atlikti ir sudėtingesnes užduotis. Užduotys turėtų būti parengtos taip, kad būtų galimybė vertinti skirtingų pasiekimų sričių gebėjimus, tačiau nereikėtų siekti į vieną pasiekimų vertinimo užduotį įtraukti visų ar daugelio pasiekimų sričių gebėjimų. 26 Žmogaus ir aplinkos dermės pažinimas (F) Problemų sprendimas ir refleksija (E) Gamtos objektų ir reiškinių pažinimas (D) Gamtamokslinis tyrinėjimas (C) Gamtamokslinis komunikavimas (B) Mokymo(si) turinio sritys Gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas (A) Svarbu, ypač formuojamojo vertinimo, užduotis parengti taip, kad galima būtų vertinti skirtingų mokinių daromą pažangą ir teikti veiksmingą, mokytis padedantį ir motyvuojantį grįžtamąjį ryšį. 37. Išorinis apibendrinamasis vertinimas. Organizuojami šie mokymosi pasiekimų patikrinimai: nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas (toliau – NMPP), pagrindinio ugdymo mokinių pasiekimų patikrinimas (toliau – PUPP), brandos darbas, tarpinis patikrinimas, brandos egzaminas. 37.1. NMPP, vykdomo pagrindinio ugdymo programos I dalies baigiamojoje klasėje (8 klasėje), užduoties struktūra: 37.1.1. gamtos mokslų NMPP užduotis visiems gamtos mokslams yra bendra. Šioje užduotyje nepriklausomai nuo to, ar mokiniai mokėsi atskirų biologijos, chemijos ir fizikos dalykų, ar integraliai gamtos mokslų fizikos ir biologijos mokymo(si) turiniui skiriama po 37,5 proc., o chemijos – 25 proc. užduoties taškų. Dalis užduočių gali būti integralios; 37.1.2. fizikos mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais NMPP užduotyje: Pasiekimų sritys Užduoties taškai procentais Mechaniniai svyravimai 8 ir bangos Šviesa 8 Medžiagos sandara 8 Žemė ir kosmosas 5 Elektra ir magnetizmas 8,5 Iš viso taškų procentais 2,5 7 8 8 8 4 37,5 Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida. 37.1.3. Užduotis rengiama centralizuotai, pateikiama ir atliekama elektroninėje užduoties atlikimo sistemoje. Užduotis rengiama remiantis Programos mokymo(si) turiniu 7 ir 8 klasėms ir 7– 8 klasių pasiekimų lygių požymiais, atsižvelgiant į numatytą NMPP datą (ugdymo procese nenagrinėtas mokymo(si) turinys neįtraukiamas). Užduotį sudaro pasirenkamojo atsakymo ir struktūriniai klausimai. 37.2. PUPP, vykdomo pagrindinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje (10 klasėje ir II gimnazijos klasėje), užduoties struktūra: 37.2.1. gamtos mokslų PUPP užduotis visiems gamtos mokslams yra bendra. Šioje užduotyje fizikos ir chemijos mokymo(si) turiniui skiriama po 36 proc., o biologijos – 28 proc. užduoties taškų. Dalis užduočių gali būti integralios; 37.2.2. fizikos mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais PUPP užduotyje: Pasiekimų sritys Užduoties Mokymo(si) turinio Žmogaus ir aplinkos dermės pažinimas (F) Gamtos objektų ir reiškinių pažinimas (D) Gamtamokslinis tyrinėjimas (C) Gamtamokslinis komunikavimas (B) Gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas (A) sritys Problemų sprendimas ir refleksija (E) 27 taškai procentais Šiluminiai reiškiniai 6 Judėjimas ir jėgos 6 Mechaninis darbas, galia ir energija 6 Mechaniniai svyravimai ir bangos 6 Elektra ir magnetizmas 6 Elektromagnetiniai virpesiai ir bangos 6 Žmogaus ir aplinkos dermės pažinimas (F) Problemų sprendimas ir refleksija (E) Gamtos objektų ir reiškinių pažinimas (D) Gamtamokslinis tyrinėjimas (C) Gamtamokslinis komunikavimas (B) Mokymo(si) turinio sritys Gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas (A) Iš viso taškų procentais 2 7 8 8 8 3 36 Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida. 37.2.3. užduotis rengiama centralizuotai, pateikiama ir atliekama elektroninėje užduoties atlikimo sistemoje. Užduotis rengiama remiantis Programos 9–10 klasių ir I–II gimnazijos klasių mokymo(si) turiniu ir pasiekimų lygių požymiais, atsižvelgiant į numatytą PUPP datą (ugdymo procese nenagrinėtas mokymo(si) turinys neįtraukiamas). Užduotį sudaro pasirenkamojo atsakymo ir struktūriniai klausimai. Bent vienas struktūrinių klausimų turi būti skirtas tiriamosios veiklos ir duomenų interpretavimo pasiekimams patikrinti. 37.3. Mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą pasiekimai tikrinami brandos darbu, rengiamu III ar (ir) IV gimnazijos klasėse, tarpiniu patikrinimu, brandos egzaminu. 37.4. Tarpinio patikrinimo, rengiamo pirmaisiais vidurinio ugdymo programos metais, užduoties struktūra: 37.4.1. fizikos mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais tarpinio patikrinimo užduotyje: Pasiekimų sritys Užduoties taškai procentais Fizikos mokslo kalba ir 10 pažinimo metodai Judėjimas ir jėgos 30 Energija 30 Šiluminiai reiškiniai 30 Iš viso taškų procentais 10 20 20 20 20 10 100 Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida. 28 37.4.2. užduotis rengiama centralizuotai, pateikiama ir atliekama elektroninėje užduoties atlikimo sistemoje. Užduotis rengiama remiantis Programos III gimnazijos klasės mokymo(si) turiniu, atsižvelgiant į numatytą tarpinio patikrinimo datą (ugdymo procese nenagrinėtas mokymo(si) turinys neįtraukiamas). Užduotį sudaro pasirenkamojo atsakymo ir struktūriniai klausimai. Bent vienas struktūrinių klausimų turi būti skirtas tiriamosios veiklos ir duomenų interpretavimo pasiekimams patikrinti. 37.5. Brandos egzamino, vykdomo baigiamojoje vidurinio ugdymo programos klasėje, užduoties struktūra: 37.5.1. fizikos mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais brandos egzamino užduotyje: Žmogaus ir aplinkos dermės pažinimas (F) Problemų sprendimas ir refleksija (E) Gamtos objektų ir reiškinių pažinimas (D) Gamtamokslinis tyrinėjimas (C) Gamtamokslinis komunikavimas (B) Mokymo(si) turinio sritys Gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas (A) Pasiekimų sritys Užduoties taškai procentais Fizikos mokslo kalba ir 5 pažinimo metodai Judėjimas ir jėgos 8 Energija 8 Šiluminiai reiškiniai 8 Elektra ir magnetizmas 15 Svyravimai ir bangos 18 Šviesa 18 Atomas, branduolys ir 15 elementariosios dalelės Reliatyvumo teorijos 5 pagrindai Iš viso taškų procentais 6 20 22 22 22 8 100 Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida. 37.5.2. brandos egzamino užduotis rengiama ir vertinama centralizuotai. Užduotis rengiama remiantis Programos IV gimnazijos klasės mokymo(si) turiniu. III gimnazijos klasės mokymo(si) turinys, išskyrus mokymo(si) turinio sritį „Elektra ir magnetizmas“, į užduotį įtraukiamas tik tiek, kiek būtina užduotims, parengtoms pagal IV gimnazijos klasės mokymo(si) turinį, atlikti. Užduotį sudaro trumpojo ir atvirojo atsakymo klausimai ir struktūriniai klausimai. Bent vienas struktūrinių klausimų turi būti skirtas tiriamosios veiklos ir duomenų interpretavimo pasiekimams patikrinti. 30 VII SKYRIUS MOKINIŲ PASIEKIMŲ LYGIŲ POŽYMIAI PAGAL PASIEKIMŲ SRITIS 38.  Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pateikiami keturių lygių pasiekimų aprašai: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis. Pasiekimų požymių lentelėse raidės ir skaičių junginyje (pavyzdžiui, A1.2) raide žymima pasiekimų sritis (A), pirmu skaičiumi (1) nurodomas pasiekimas, o antru skaičiumi (2) – pasiekimų lygis. 39. Pasiekimų lygių požymiai. 7−8 klasės: Slenkstinis (1) Patenkinamas (2) Pagrindinis (3) Aukštesnysis (4) 1. Gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas (A) Paaiškina, ką ir kaip tiria fizikos Atsakydamas į klausimus paaiškina, Pateikdamas pavyzdžių paaiškina, Paaiškina, kaip fizika ir kiti gamtos mokslas ir nurodo gamtos mokslų kaip fizika leidžia pažinti ir suprasti kaip fizika ir kiti gamtos mokslai mokslai leidžia pažinti ir suprasti mus tarpusavio sąsajas (A1.1). gamtos ir technikos objektus, leidžia pažinti ir suprasti gamtos ir supantį pasaulį įvairiais lygmenimis procesus, reiškinius. Įvardija, kokias technikos objektus, procesus, (nuo elementariųjų dalelių iki šiuolaikines problemas sprendžia reiškinius bei numatyti procesų, galaktikų, nuo mažiausio (mikro) iki fizikos mokslas. Pateikia fizikos reiškinių pasekmes. Apibūdina fizikos didžiausio (makro)) ir kaip visumą. mokslo sričių pavyzdžių (A1.2). mokslo galimybes sprendžiant įvairias Apibūdina fizikos mokslo galimybes šiuolaikines problemas bei priimant ir ribas (ribotumą) sprendžiant įvairias sprendimus. Pateikia teorinių ir šiuolaikines problemas bei priimant taikomųjų fizikos mokslo sričių sprendimus. Paaiškina sąsajas tarp pavyzdžių (A1.3). teorinių ir taikomųjų fizikos mokslo sričių (A1.4). Paaiškina, kad fizikos mokslo teorijos Paaiškina, kad fizikos mokslo Paaiškina, kad fizikos mokslo Apibūdina, kaip fizikos mokslo ir modeliai kuriami remiantis teorijos, modeliai kuriami remiantis teorijos, modeliai kuriami remiantis teorijos, modeliai kuriami ir žmonijos sukauptomis teorinėmis žmonijos sukauptomis teorinėmis ir žmonijos sukauptomis teorinėmis ir patvirtinami plėtojant žmonijos žiniomis ir turima patirtimi. Nurodo, praktinėmis žiniomis, kad tyrimų praktinėmis žiniomis, kad tyrimų sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kad fizikos mokslo žinios ir pasaulio metu įgytos žinios leidžia geriau metu įgytos žinios leidžia geriau kaip tikslinami pagrindžiant naujais suvokimas kinta, atsiradus tyrimų suprasti teorijas ir modelius. suprasti, patvirtinti ar paneigti teorijas įrodymais. metu patvirtintų naujų įrodymų Nurodo, kad fizikos modeliai, teorijos ir modelius. Nurodo, kad fizikos Analizuoja, kaip fizikos mokslo (A2.1). gali vystytis jungiant skirtingų mokslų mokslo modeliai, teorijos gali vystytis modeliai, teorijos gali vystytis idėjas (A2.2). jungiant skirtingų mokslų idėjas, kad jungiant skirtingų mokslų idėjas, kaip fizikos mokslo žinios ir pasaulio fizikos mokslo žinios ir pasaulio 31 Aukštesnysis (4) suvokimas kinta, atsiradus tyrimų metu patvirtintų naujų įrodymų (A2.4). Atsakydamas į klausimus aiškina, Remdamasis pavyzdžiais paaiškina, Argumentuodamas paaiškina, koks kodėl moksliniai tyrimai turi būti koks tyrimas yra etiškas, ir nurodo, tyrimas yra etiškas atsižvelgiant į atliekami laikantis etikos normų. kodėl moksliniai tyrimai turi būti galimą poveikį aplinkai, kodėl Įvardija bent 1–2 etiško tyrimo atliekami laikantis etikos normų moksliniai tyrimai turi būti atliekami požymius (A3.1). (A3.2). laikantis etikos normų (A3.4). Pateikia fizikos mokslų vystymosi, Pateikia gamtos mokslų vystymosi ir Pateikia fizikos mokslo atradimų Apibūdina fizikos mokslo vystymąsi atradimų istorijos ir jų taikymo atradimų istorijos pavyzdžių. Aptaria taikymo pavyzdžių, nagrinėja galimas Lietuvoje ir pasaulyje: įvardija pavyzdžių (A4.1). gamtos mokslų pasiekimus ir jų jų taikymo teigiamas ir neigiamas žymiausius fizikos mokslo atstovus ir taikymą (A4.2). pasekmes. svarbiausius pasiekimus. Apibūdina ir Pateikia fizikos mokslo vystymosi vertina fizikos mokslo poveikį ir istorijos pavyzdžių (A4.3). svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei (A4.4). 2. Gamtamokslinis komunikavimas (B) Vartoja gamtamokslines sąvokas, Vartoja gamtamokslines sąvokas, Tinkamai vartoja gamtamokslines Tinkamai vartoja gamtamokslines terminus, matavimo vienetus, užrašo terminus, tinkamai užrašo fizikinių sąvokas ir terminus apibūdindamas sąvokas, terminus naujose ar fizikinių dydžių ir cheminių elementų dydžių ir cheminių elementų fizikinius reiškinius ir objektus nestandartinėse situacijose, tinkamai simbolius, pasirenka tinkamą formulę simbolius, pasirenka tinkamą formulę pažįstamame kontekste, tinkamai užrašo fizikinių dydžių ir cheminių (B1.1). ir iš jos išreiškia reikiamą fizikinį taiko fizikinių dydžių ir cheminių elementų simbolius, pasirenka dydį, matavimo vienetus verčia elementų simbolius, pasirenka tinkamą formulę ir iš jos išreiškia daliniais ir kartotiniais (B1.2). tinkamą formulę ir iš jos išreiškia reikiamą fizikinį dydį, jungia kelias reikiamą fizikinį dydį, matavimo formules, matavimo vienetus verčia vienetus verčia daliniais ir kartotiniais daliniais ir kartotiniais (B1.4). (B1.3). Naudodamas nurodytus reikšminius Naudodamas nurodytus reikšminius Įvardija reikšminius žodžius ir Įvardija reikšminius žodžius ir žodžius, pasirenka reikiamą įvairiais žodžius, pasirenka reikiamą įvairiais pasirenka reikiamą įvairiais būdais ir tikslingai pasirenka reikiamą įvairiais būdais (diagrama, lentele, tekstu, ir būdais (diagrama, lentele, tekstu, ir formomis (grafiku, diagrama, lentele, būdais (grafiku, diagrama, lentele, kt.) pateiktą informaciją iš nurodytų kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų tekstu ir kt.) pateiktą informaciją iš tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) Slenkstinis (1) Patenkinamas (2) Pagrindinis (3) suvokimas kinta, atsiradus tyrimų metu patvirtintų naujų įrodymų (A2.3). Aptaria etikos normas, pagrindžia jų būtinumą moksliniuose tyrimuose (A3.3). 32 Aukštesnysis (4) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, analizuoja, kritiškai vertina, apibendrina, interpretuoja, jungia kelių skirtingų tipų šaltinių informaciją (B2.4). Remdamasis nurodytais šaltiniais Padedamas pasirenka patikimus Pasirenka patikimus informacijos atskiria faktus ir duomenis nuo informacijos šaltinius, atskiria šaltinius ir paaiškina, kokiais subjektyvios nuomonės (B3.1). objektyvią informaciją, faktus, kriterijais rėmėsi. Skiria objektyvią duomenis nuo subjektyvios informaciją, faktus, duomenis nuo informacijos, nuomonės (B3.2). subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.4). Tekstu, piešiniais ar schemomis Suprantamai ir etiškai perteikia su Sklandžiai ir suprantamai, Atsižvelgdamas į adresatą sklandžiai perteikia su fizika susietą informaciją, fizika susietą informaciją. Padedamas laikydamasis etikos ir etiketo normų ir suprantamai, laikydamasis etikos ir naudoja skaitmenines technologijas taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų perteikia su fizika susietą informaciją. etiketo normų (reikalavimų) perteikia (B4.1). pateikimo būdus − grafikus, Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, gamtamokslinę informaciją. Pasirenka diagramas, lenteles, modelius, tekstus. rezultatų ir išvadų pateikimo būdus − ir tikslingai taiko faktų, idėjų, Naudoja skaitmenines technologijas grafikus, diagramas, lenteles, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus − (B4.2). modelius, tekstus. Atsižvelgia į grafikus, diagramas, lenteles, adresatą. Nurodo informacijos modelius, tekstus. Tinkamai cituoja šaltinius. Naudoja skaitmenines šaltinius. Tikslingai naudoja technologijas (B4.3). skaitmenines technologijas (B4.4). Padedamas formuluoja klausimus Konsultuodamasis formuluoja Nagrinėdamas informaciją ir Tikslingai formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti klausimus, padėsiančius išsiaiškinti ir atlikdamas tyrimus formuluoja padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti gamtamokslinių reiškinių suprasti gamtamokslinių reiškinių klausimus, padėsiančius išsiaiškinti ir reiškinių dėsningumus ir objektų dėsningumus ir objektų savybes, dėsningumus ir objektų savybes. suprasti fizikinių reiškinių savybes. Savo atsakymus grindžia aiškina savo atsakymus (B5.1). Pateikdamas atsakymus juos dėsningumus ir objektų savybes. tikslingai pasirinktais argumentais paaiškina (B5.2). Pateikia išsamius ir aiškius (B5.4). atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais (B5.3). Slenkstinis (1) šaltinių, ją lygina, pagal pateiktus kriterijus klasifikuoja, padedamas apibendrina (B2.1). Patenkinamas (2) šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, padedamas kritiškai vertina, analizuoja, apibendrina, jungia kelių šaltinių tuo pačiu būdu pateiktą informaciją (B2.2). Pagrindinis (3) skirtingų šaltinių, ją lygina ir klasifikuoja remdamasis pateiktais kriterijais, analizuoja, padedamas kritiškai vertina, interpretuoja, jungia ir apibendrina kelių šaltinių informaciją (B2.3). Nurodo, kuo skiriasi patikimi informacijos šaltiniai nuo nepatikimų, objektyvi informacija, faktai, duomenys nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.3). 33 Slenkstinis (1) Patenkinamas (2) Pagrindinis (3) 3. Gamtamokslinis tyrinėjimas (C) Paaiškina, kuo skiriasi stebėjimas ir Paaiškina, kas yra tyrimas, kuo Paaiškina, kas yra tyrimas, apibūdina eksperimentas, įvardija tyrimo skiriasi stebėjimas ir eksperimentas, skirtingus atlikimo būdus, įvardija atlikimo etapus (C1.1). įvardija tyrimų atlikimo etapus tyrimo atlikimo etapų seką (C1.3). (C1.2). Padedamas formuluoja klausimus, Formuluoja probleminius klausimus, Formuluoja probleminius klausimus, tikslus ir hipotezes probleminei tyrimo tikslus, hipotezes konkrečiai ar tyrimo tikslus, hipotezes situacijai artimoje aplinkoje tirti įvardytai situacijai tirti (C2.2). atpažįstamoms situacijoms tirti (C2.1). (C2.3). Padedamas planuoja tyrimą: pasirenka Patariamas planuoja tyrimą: pasirenka Planuoja tyrimą: pasirenka priemones, tyrimo būdą, priemones, medžiagas, tyrimo būdą, priemones, medžiagas, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, vietą ir laiką bei trukmę, duomenų tyrimo atlikimo vietą, laiką bei laiką. Nurodo, kokias priemones fiksavimo formą. Nurodo, kaip trukmę. Nurodo, kaip pasirenkant reikėtų pasirinkti ir kaip atlikti nuskaityti matavimo rodmenis, priemones ir nuskaitant matavimo matavimus, kad rezultatai būtų siekiant užtikrinti rezultatų rodmenis, užtikrinti rezultatų patikimi (C3.3). patikimumą (C3.1). patikimumą (C3.2). Padedamas atlieka tyrimą: saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas laikydamasis etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, matavimo priemonių rodmenis (C4.1). Padedamas pateikia gautus tyrimo rezultatus nurodytu būdu. Konsultuodamasis atlieka tyrimą: saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas laikydamasis etikos reikalavimų, stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, nuskaito matavimo priemonių rodmenis (C4.2). Pagal pavyzdį atlieka tyrimą: saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas laikydamasis etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis, nurodo absoliutines matavimo paklaidas (C4.3). Konsultuodamasis apibendrina gautus Apibendrina gautus rezultatus ir duomenis ir rezultatus. Pateikiant duomenis, vertina jų patikimumą. Aukštesnysis (4) Paaiškina, kas yra tyrimas, kuo skiriasi stebėjimas ir eksperimentas, kada jie taikomi, nurodo tyrimo atlikimo etapų seką (C1.4). Formuluoja probleminius klausimus, tyrimo tikslus, hipotezes naujoms situacijoms tirti (C2.4). Planuoja tyrimą: pasirenka tyrimo būdą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę. Analizuoja, kaip tyrimo metodai, įranga, žmogiškasis faktorius gali veikti duomenų patikimumą. Pasirenka tinkamiausius planuojamo tyrimo rezultatų patikimumo užtikrinimo būdus (C3.4). Atlieka tyrimą: saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas laikydamasis etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis, nurodo matavimo paklaidas (C4.4). Apibendrina ir sistemina gautus duomenis ir rezultatus, vertina jų 34 Slenkstinis (1) Patenkinamas (2) Apskaičiuoja kelių bandymų rezultatų duomenis skaičiuoja kelių bandymų aritmetinį vidurkį (C5.1). rezultatų aritmetinį vidurkį. Rezultatus pateikia nurodytu būdu (C5.2). Aukštesnysis (4) patikimumą. Paaiškina netikslių ar nepatikimų rezultatų priežastis. Pateikiant duomenis skaičiuoja kelių bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį. Rezultatus pateikia pasirinkdamas kelis tinkamiausius būdus: lentelėmis, diagramomis, grafikais, piešiniais, schemomis (C5.4). Padedamas nagrinėja tyrimo rezultatus ir formuluoja išvadas, palygina jas su hipoteze, įvardija rezultatus, kurie patvirtina arba paneigia hipotezę (C6.1). Formuluoja išvadas remdamasis gautais rezultatais. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, ir paaiškina, kokie rezultatai rodo, kad hipotezė pasitvirtino, arba kodėl hipotezė nepasitvirtino. Analizuoja ir vertina atliktą tiriamąją veiklą ir siūlo jos tobulinimo ir plėtotės būdų (C6.4). Atpažįsta artimos aplinkos fizikos mokslo objektus ir reiškinius, padedamas juos apibūdina įvardydamas pagrindines savybes (D1.1). Pagrindinis (3) Paaiškina, kaip pasirinkti tyrimo metodai, įranga, žmogiškasis faktorius galėjo paveikti duomenų patikimumą. Tvarkydamas duomenis skaičiuoja aritmetinį vidurkį, procentus. Duomenis pateikia susistemintų duomenų lentelėmis, diagramomis ar kitais pasirinktais būdais (C5.3). Formuluoja išvadas remdamasis Formuluoja išvadas remdamasis gautais rezultatais. Patikrina, ar gautais rezultatais. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, nurodo, kurie pasitvirtino hipotezė, ir paaiškina, rezultatai patvirtina hipotezę arba kurie rezultatai ir kaip rodo, kad dalijasi idėjomis, kodėl hipotezė hipotezė pasitvirtino, arba kodėl nepasitvirtino. Aptaria, kas pavyko ar hipotezė nepasitvirtino. Aptaria atliktą nepavyko atliekant tyrimą, ką būtų tiriamąją veiklą ir siūlo jos tobulinimo galima daryti kitaip (C6.2). būdų (C6.3). 4. Gamtos objektų ir reiškinių pažinimas (D) Atpažįsta fizikos mokslo objektus ir Atpažįsta ir įvardija fizikos mokslo reiškinius įprastame kontekste, juos objektus ir fizikinius reiškinius apibūdina į nurodydamas savybes įprastame kontekste, juos apibūdina (D1.2). vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas (D1.3). Aiškindamasis procesus ir reiškinius taiko fizikos žinias įprastame kontekste (D2.1). Aiškindamasis procesus ir reiškinius, taiko fizikos ir kitų dalykų žinias įprastame kontekste (D2.2). Aiškindamas artimos aplinkos fizikinių reiškinių dėsningumus, Aiškindamas artimos aplinkos fizikinių reiškinių dėsningumus, Aiškindamasis procesus ir reiškinius taiko fizikos ir kitų dalykų žinias jas siedamas tarpusavyje įprastuose kontekstuose (D2.3). Paaiškina nagrinėjamų fizikinių reiškinių dėsningumus, apibūdina Atpažįsta ir įvardija fizikos mokslo objektus ir fizikinius reiškinius naujame kontekste, tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas juos apibūdina įvardydamas ir siedamas jų savybes (D1.4). Aiškindamasis procesus ir reiškinius tikslingai taiko fizikos ir kitų dalykų žinias jas siedamas tarpusavyje naujuose kontekstuose (D2.4). Aiškindamas fizikinių reiškinių dėsningumus, atpažįsta, įvardija ir 35 Slenkstinis (1) padedamas įvardija reiškinių priežastis ir pasekmes, taiko fizikos dėsnius atlikdamas paprasčiausias užduotis (D3.1). Lygina objektus, reiškinius ir procesus, remdamasis nurodytomis jų savybėmis ir požymiais (D4.1). Padedamas modeliuoja artimos aplinkos fizikinius procesus ar reiškinius, įvardija jų pagrindinius dėsningumus (D5.1). Patenkinamas (2) atpažįsta ir įvardija reiškinių priežastis ir pasekmes, taiko fizikos dėsnius atlikdamas paprastas užduotis (D3.2). Lygina ir klasifikuoja objektus, procesus, reiškinius, remdamasis jų pagrindinėmis bei kai kuriomis antrinėmis savybėmis ir požymiais (D4.2). Modeliuoja fizikinius procesus ir reiškinius, pastebi ir įvardija jų pagrindinius dėsningumus (D5.2). Pagrindinis (3) priežasties ir pasekmės ryšius, taiko fizikos dėsnius atlikdamas nesudėtingas užduotis (D3.3). Aukštesnysis (4) paaiškina priežasties ir pasekmės ryšius, taiko fizikos dėsnius atlikdamas įvairias užduotis (D3.4). Lygina ir klasifikuoja objektus, procesus, reiškinius, remdamasis jų savybėmis ir požymiais (D4.3). Lygina ir klasifikuoja objektus, procesus, reiškinius siedamas ir apibendrindamas jų savybes ir požymius (D4.4). Modeliuoja fizikinius procesus ir reiškinius, pastebi, įvardija ir paaiškina jų pagrindinius dėsningumus (D5.3). 5. Problemų sprendimas ir refleksija (E) Padedamas pasirenka tinkamą Konsultuodamasis pasirenka tinkamą Pasirenka tinkamą strategiją užduočiai strategiją užduočiai atlikti. Siūlo idėjų strategiją užduočiai atlikti, atlikti atsižvelgdamas į jos pobūdį ir problemoms spręsti, jas aptaria atsižvelgdamas į jos pobūdį. Siūlo esamas galimybes. Siūlo bent vieną (E1.1). idėjų problemoms spręsti, jas aptaria problemos sprendimo alternatyvą ir vertina, pasirenka tinkamiausią (E1.3). (E1.2). Padedamas taiko fizikos žinias, Kūrybiškai taiko fizikos žinias, Tikslingai ir kūrybiškai taiko fizikos gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų naujose artimos aplinkos situacijose naujose situacijose (E2.2). rezultatus naujose situacijose (E2.3). (E2.1). Padedamas vertina gautus rezultatus, juos apibendrina, daro išvadas atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3.1). Kritiškai vertina gautus rezultatus, juos apibendrina, daro išvadas atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3.2). Kritiškai vertina gautus rezultatus, juos apibendrina, daro išvadas atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3.3). Modeliuoja fizikinius procesus ir reiškinius, nustato ir paaiškina jų dėsningumus (D5.4). Pasirenka tinkamą strategiją užduočiai atlikti atsižvelgdamas į jos pobūdį ir esamas galimybes. Siūlo 2–3 problemos sprendimo alternatyvas, analizuoja informaciją ir prognozuoja rezultatus (E1.4). Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas fizikos žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus skirtingų gamtos mokslų integravimo reikalaujančiose nestandartinėse situacijose (E2.4). Analizuoja ir kritiškai vertina savo ir kitų gautus rezultatus, lygina juos tarpusavyje, apibendrindamas pagrindžia argumentais, daro išvadas 36 Slenkstinis (1) Patenkinamas (2) Pagal pateiktus kriterijus aptaria asmeninę pažangą, įvardija bent vieną savo stiprybę ir tobulintiną sritį mokantis fizikos (E4.1). Pagal pateiktus kriterijus stebi, fiksuoja ir aptaria asmeninę pažangą, įvardija bent vieną savo stiprybę ir tobulintiną sritį mokantis fizikos (E4.2). Pagrindinis (3) Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis fizikos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kelia tolesnius mokymosi tikslus (E4.3). 6. Žmogaus ir aplinkos dermės pažinimas (F) Atsakydamas į pateiktus klausimus Įvardija aplinkos veiksnių įtaką Įvardija fizinių aplinkos veiksnių įvardija aplinkos veiksnių įtaką sveikatai ir pateikia praktinių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikatai ir pateikia praktinių sveikatai palankios aplinkos namuose sveikatai palankios aplinkos sveikatai palankios aplinkos namuose kūrimo pavyzdžių (F1.2). pavyzdžių (F1.3). kūrimo pavyzdžių (F1.1). Atsakydamas į pateiktus klausimus Paaiškina fizikos mokslo ir Paaiškina fizikos mokslo ir įvardija fizikos mokslo ir technologijų technologijų įtaką visuomenės raidai. technologijų įtaką visuomenės raidai. įtaką visuomenės raidai. Nurodo Nurodo gyvenimo sąlygų gerinimo Nurodo gyvenimo sąlygų gerinimo gyvenimo sąlygų gerinimo būdus ir būdus. Pateikia žmogaus veiklos būdus. Pateikia žmogaus veiklos įvardija jų pasekmes gamtai (F2.1). poveikio gamtai pavyzdžių artimoje poveikio gamtai pavyzdžių (F2.3). aplinkoje (F2.2). Aptaria gamtos saugojimo, Paaiškina, kodėl svarbu saugoti Paaiškina, kodėl svarbu saugoti racionalaus išteklių vartojimo ir gamtą, racionaliai vartoti išteklius ir gamtą, racionaliai vartoti išteklius ir antrinio žaliavų perdirbimo svarbą. perdirbti antrines žaliavas. Aptaria perdirbti antrines žaliavas. Apibūdina Pateikia aplinkos ir gamtos išteklių aplinkos ir gamtos išteklių apsaugos aplinkos ir išteklių apsaugos būdus, apsaugos būdų bei jų pritaikymo būdus ir priemones, jų pritaikymą siūlo jų pritaikymą konkrečioje pavyzdžių artimoje aplinkoje (F3.1). konkrečioje situacijoje (F3.2). situacijoje, juos įgyvendina (F3.3). Aukštesnysis (4) atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3.4). Reflektuoja asmeninę pažangą, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis mokantis fizikos, analizuoja savo pasiekimų priežasties ir pasekmės ryšius, kelia tolesnius mokymosi tikslus, numatydamas konkretų laikotarpį jiems pasiekti (E4.4). Paaiškina, kodėl žmogus yra neatsiejama gamtos dalis, ir kokia yra aplinkos veiksnių įtaka sveikatai, pateikia praktinių sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių (F1.4). Paaiškina ir įvertina fizikos mokslo ir technologijų įtaką visuomenės raidai. Paaiškina žmogaus veiklos pasekmes gamtai ir vertina jas vietovės bei globaliu mastu (F2.4). Siedamas su socialinėmis pasekmėmis žmonijai argumentuotai paaiškina, kodėl svarbu saugoti gamtą, racionaliai vartoti išteklius ir perdirbti antrines žaliavas. Vertina aplinkos ir gamtos išteklių apsaugos būdus ir pagrįsdamas parenka tinkamiausią konkrečioje situacijoje 37 Slenkstinis (1) Patenkinamas (2) Aukštesnysis (4) Pagrindinis (3) (F3.4). 40. Pasiekimų lygių požymiai. 9−10 ir I–II gimnazijos klasės: Slenkstinis (1) Patenkinamas (2) Pagrindinis (3) 1. Gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas (A) Nurodo, kad remiantis fizika ir kitais Atsakydamas į klausimus paaiškina, Paaiškina, kaip remiantis fizika ir gamtos mokslais galima pažinti ir kaip remiantis fizika ir kitais gamtos kitais gamtos mokslais galima pažinti suprasti gamtos ir technikos objektus, mokslais galima pažinti ir suprasti mus supantį mikro ir makro pasaulį procesus, reiškinius. Pateikia fizikos gamtos ir technikos objektus, kaip visumą. mokslo teorijų taikymo praktikoje procesus, reiškinius bei numatyti Nusako fizikos mokslo galimybes ir pavyzdį (A1.1). procesų, reiškinių pasekmes, rasti ribas sprendžiant įvairias problemas problemų sprendimo būdų. bei priimant sprendimus. Įvardija Pateikia fizikos mokslo teorijų sąsajas tarp fizikos mokslo teorijų ir taikymo praktikoje pavyzdžių (A1.2). jų praktinio taikymo (A1.3). Atsakydamas į klausimus nurodo, kad Nurodo, kad fizikos mokslo teorijos, Paaiškina, kad fizikos mokslo fizikos mokslo teorijos, modeliai modeliai kuriami remiantis žmonijos teorijos, modeliai kuriami ir kuriami remiantis žmonijos sukauptomis žiniomis, kad tyrimų patvirtinami plėtojant žmonijos sukauptomis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios įgalina geriau sukauptas žinias ir renkant įrodymus, metu įgytos žinios įgalina geriau suprasti, patvirtinti ar paneigti teorijas tikslinami pagrindžiant naujais suprasti teorijas ir modelius (A2.1). ir modelius. Nurodo, kad fizikos įrodymais. Aptaria fizikos mokslo mokslo teorijos ir modeliai gali teorijų ir modelių vystymosi istoriją, plėtotis ir keistis atsiradus naujiems įvardija veiksnius (pavyzdžiui, įrodymams ir faktams (A2.2). visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.3). Įvardija, kad moksliniai tyrimai turi Aptaria galimą mokslinių tyrimų Aiškina galimą mokslinių tyrimų būti atliekami laikantis etikos normų poveikį gamtinei aplinkai ir etikos poveikį gamtinei ir socialinei atsižvelgiant į galimą poveikį normų būtinumą moksliniuose aplinkai. Pagrindžia etikos normų gamtinei aplinkai. Remdamasis tyrimuose (A3.2). būtinumą moksliniuose tyrimuose pavyzdžiais paaiškina, koks tyrimas (A3.3). Aukštesnysis (4) Paaiškina, kaip remiantis fizika ir kitais gamtos mokslais galima pažinti mus supantį mikro ir makro pasaulį kaip visumą. Apibūdina fizikos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias problemas bei priimant sprendimus. Paaiškina sąsajas tarp fizikos mokslo teorijų ir jų praktinio taikymo (A1.4). Paaiškina, kad fizikos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant žmonijos sukauptas žinias ir renkant įrodymus, tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Analizuoja, kaip bėgant laikui vystėsi fizikos mokslo teorijos ir modeliai, vertina veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.4). Diskutuoja apie galimą mokslinių tyrimų poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai. Siedamas etikos normas su gamtos mokslų raida prognozuoja jų kitimą (A3.4). 38 Slenkstinis (1) yra etiškas (A3.1). Pateikia fizikos mokslo vystymosi, atradimų istorijos ir jų taikymo pavyzdžių (A4.1). Patenkinamas (2) Nurodo fizikos mokslo atradimų taikymo galimas teigiamas ir neigiamas pasekmes. Aptaria fizikos mokslo vystymąsi pasaulyje ir Lietuvoje, pateikia atradimų istorijos pavyzdžių (A4.2). Pagrindinis (3) Apibūdina fizikos mokslo poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei. Aptaria fizikos mokslo vystymąsi, įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos fizikos mokslo atstovus ir jų pasiekimų įtaką fizikos mokslo raidai (A4.3). 2. Gamtamokslinis komunikavimas (B) Vartoja gamtamokslines sąvokas, Tinkamai vartoja gamtamokslines Tinkamai vartoja gamtamokslines terminus, sutartinius ženklus, sąvokas, terminus, sutartinius ženklus, sąvokas, terminus, sutartinius ženklus, tinkamai užrašo fizikinių dydžių ir standartiniuose kontekstuose, aiškindamas reiškinius, tinkamai cheminių elementų simbolius, tinkamai užrašo fizikinių dydžių ir užrašo ir taiko fizikinių dydžių ir pasirenka tinkamą formulę ir iš jos cheminių elementų simbolius, cheminių elementų simbolius, užrašo išreiškia reikiamą dydį, matavimo pasirenka tinkamą formulę ir iš jos fizikinių dydžių skaičiavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais išreiškia reikiamą fizikinį dydį, formules, jungia kelias formules, (B1.1). matavimo vienetus verčia daliniais ir matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais (B1.2). kartotiniais (B1.3). Naudodamasis nurodytais reikšminiais žodžiais, pasirenka reikiamą įvairiais būdais ir formomis (diagrama, lentele, tekstu ir kt.) pateiktą informaciją iš nurodytų šaltinių, padedamas ją lygina, klasifikuoja, vertina, apibendrina (B2.1). Aukštesnysis (4) Apibūdina ir kritiškai vertina fizikos mokslo poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei. Apibūdina fizikos mokslo vystymąsi, įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos fizikos mokslo atstovus ir jų pasiekimų įtaką fizikos mokslo raidai (A4.4). Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, sutartinius ženklus nestandartiniuose kontekstuose, aiškina nežinomus reiškinius, tinkamai užrašo ir taiko fizikinių dydžių ir cheminių elementų simbolius, jungia kelias formules, racionaliai taiko nestandartinius sprendimo būdus, tinkamai taiko matematikos žinias, matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais (B1.4). Įvardija reikšminius žodžius ir Įvardija reikšminius žodžius ir Tikslingai pasirinkdamas reikšminius pasirenka reikiamą įvairiais būdais ir tikslingai pasirenka reikiamą įvairiais žodžius atsirenka reikiamą įvairiais formomis (grafiku, diagrama, lentele, būdais ir formomis (grafiku, būdais ir formomis (grafiku, tekstu ir kt.) pateiktą informaciją iš diagrama, lentele, tekstu ir kt.) diagrama, lentele, tekstu ir kt.) skirtingų šaltinių, ją lygina, pateiktą informaciją iš skirtingų pateiktą informaciją iš skirtingų klasifikuoja, vertina, padedamas šaltinių, ją kritiškai vertina, šaltinių, ją kritiškai vertina, jungia kelių šaltinių informaciją ir ją interpretuoja, lygina, klasifikuoja, interpretuoja, lygina, klasifikuoja, apibendrina (B2.2). analizuoja, jungia ir apibendrina kelių analizuoja, jungia skirtinga forma 39 Aukštesnysis (4) pateiktą informaciją ir ją apibendrina (B2.4). Padedamas skiria objektyvią Pagal pateiktus kriterijus skiria Pasirenka patikimus informacijos Pasirenka patikimus informacijos informaciją, faktus, duomenis nuo objektyvią informaciją, faktus, šaltinius įvardydamas kriterijus. šaltinius įvardydamas kriterijus. subjektyvios informacijos, nuomonės, duomenis nuo subjektyvios Skiria objektyvią informaciją, faktus, Nurodo patikimos informacijos pasirenka patikimus informacijos informacijos, nuomonės, pasirenka duomenis nuo subjektyvios požymius, jais remdamasis skiria šaltinius (B3.1). patikimus informacijos šaltinius informacijos, nuomonės (B3.3). objektyvią informaciją, faktus, (B3.2). duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.4). Tinkamai vartodamas pagrindines Tinkamai vartodamas reikšmines Atsižvelgdamas į adresatą, Atsižvelgdamas į adresatą, reikšmines sąvokas ir simbolius, sąvokas ir simbolius, sklandžiai ir laikydamasis etikos ir etiketo normų laikydamasis etikos ir etiketo normų sklandžiai, suprantamai ir etiškai suprantamai, laikydamasis etikos ir tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikia gamtamokslinę informaciją. etiketo normų perteikia perteikdamas kitiems gamtamokslinę skirtingais būdais ir formomis Nurodo šaltinius. Naudoja gamtamokslinę informaciją. informaciją ir atlikdamas užduotis. perteikdamas kitiems gamtamokslinę skaitmenines technologijas (B4.1). Atsižvelgia į adresatą. Cituoja Pasirenka ir tinkamai taiko faktų, informaciją ir atlikdamas užduotis. šaltinius. Naudoja skaitmenines idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo Tikslingai pasirenka ir taiko faktų, technologijas (B4.2). būdus − grafikus, diagramas, lenteles, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo modelius, tekstus. Tinkamai cituoja būdus − grafikus, diagramas, lenteles, informacijos šaltinius. Tikslingai modelius, tekstus. naudoja skaitmenines technologijas Tinkamai cituoja šaltinius. Tikslingai (B4.3). naudoja skaitmenines technologijas (B4.4). Konsultuodamasis formuluoja Formuluoja klausimus, padėsiančius Nagrinėdamas informaciją ir Nagrinėdamas gamtamokslinę klausimus, padėsiančius išsiaiškinti ir išsiaiškinti ir suprasti fizikinių atlikdamas tyrimus tikslingai informaciją ir atlikdamas tyrimus suprasti fizikinių reiškinių reiškinių dėsningumus ir objektų formuluoja klausimus, padėsiančius tikslingai formuluoja klausimus, dėsningumus ir objektų savybes. savybes. Pateikdamas atsakymus, juos išsiaiškinti ir suprasti fizikinių tinkamai argumentuoja savo Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja (B5.2). reiškinių dėsningumus ir objektų atsakymus, pateikia argumentų paaiškina (B5.1). savybes, argumentais grindžia savo kitiems galimiems atsakymams atsakymus (B5.3). pagrįsti (B5.4). 3. Gamtamokslinis tyrinėjimas (C) Slenkstinis (1) Patenkinamas (2) Pagrindinis (3) skirtingų šaltinių informaciją (B2.3). 40 Aukštesnysis (4) Paaiškina, kas yra tyrimas, palygina skirtingus tyrimo būdus ir jų taikymo galimybes, pagrindžia kiekvieno etapo paskirtį ir nuoseklaus tyrimo atlikimo svarbą (C1.4). Konsultuodamasis įvardija Pastebi ir įvardija probleminę Pastebi ir įvardija probleminę probleminę situacija, formuluoja situaciją, formuluoja probleminius situacija, ją analizuoja ir apibūdina, probleminius klausimus, su jais klausimus, su jais susietus tyrimo formuluoja probleminius klausimus, susietus tyrimo tikslus, hipotezes tikslus, hipotezes (C2.3). su jais susietus tyrimo tikslus, (C2.2). hipotezes (C2.4). Konsultuodamasis pasirenka tyrimo Planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą Planuodamas tyrimą pasirenka būdą, priemones, medžiagas, tyrimo tyrimo būdą, priemones, medžiagas, tinkamą būdą ir pagrindžia atlikimo vietą, laiką bei trukmę, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei pasirinkimą, pasirenka priemones, numato tyrimo veiklas; paaiškina, trukmę, numato būdus, kaip užtikrins medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, kaip tyrimo metodai, įranga, tyrimo rezultatų patikimumą (C3.3). laiką, trukmę, veiklas, numato kaip žmogiškasis faktorius gali veikti užtikrins tyrimo rezultatų tikslumą ir duomenų patikimumą (C3.2). patikimumą (C3.4). Konsultuodamasis atlieka tyrimą, Atlikdamas tyrimą saugiai naudojasi Atlikdamas tyrimą saugiai naudojasi saugiai naudojasi priemonėmis ir priemonėmis ir medžiagomis, laikosi priemonėmis ir medžiagomis, laikosi medžiagomis, laikosi etikos etikos reikalavimų, tikslingai stebi etikos reikalavimų, tikslingai stebi reikalavimų, stebi vykstančius vykstančius procesus ir fiksuoja vykstančius procesus ir fiksuoja procesus ir fiksuoja pokyčius, pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo nuskaito matavimo priemonių priemonių rodmenis, nurodo priemonių rodmenis, nurodo rodmenis, nurodo absoliutines absoliutines matavimo paklaidas matavimo (absoliutines ir santykines) matavimo paklaidas (C4.2). (C4.3). paklaidas (C4.4). Sistemina ir apibendrina gautus Analizuoja ir apibendrina gautus Analizuoja ir apibendrina gautus rezultatus ir duomenis, lygina juos su rezultatus ir duomenis, lygina su rezultatus ir duomenis, lygina su informacijos šaltinių duomenimis, informacijos šaltinių duomenimis, informacijos šaltinių duomenimis, kitų mokinių atliktų tyrimų surinktais kitų mokinių atliktų tyrimų surinktais kitų mokinių atliktų tyrimų surinktais duomenimis; nurodo nepatikimus ar duomenimis. Vertina rezultatų duomenimis, paaiškina aptiktus Slenkstinis (1) Patenkinamas (2) Padedamas paaiškina, kas yra tyrimas, Paaiškina, kas yra tyrimas, įvardija kuo skiriasi stebėjimas ir skirtingus tyrimo būdus, jų skirtumus eksperimentas, įvardija tyrimo etapus ir tyrimo etapus (C1.2). (C1.1). Padedamas formuluoja probleminius klausimus, tyrimo tikslus, hipotezes (C2.1). Padedamas pasirenka, tyrimo būdą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką, trukmę, suplanuoja eigą (C3.1). Patariamas atlieka tyrimą, saugiai naudojasi priemonėmis ir medžiagomis, laikosi etikos reikalavimų, stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, nuskaito matavimo priemonių rodmenis, nurodo absoliutines matavimo paklaidas (C4.1). Padedamas apibendrina gautus duomenis ir rezultatus. Tvarkydamas duomenis skaičiuoja kelių bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį. Rezultatus pateikia nurodytu būdu Pagrindinis (3) Paaiškina, kas yra tyrimas, palygina skirtingus tyrimo būdus, nurodo, kada jie taikomi, įvardija tyrimo etapų seką (C1.3). 41 Slenkstinis (1) (C5.1). Padedamas formuluoja išvadas; patikrina, ar pasitvirtino hipotezė; paaiškina, kokie rezultatai rodo, kad hipotezė pasitvirtino, arba kodėl hipotezė nepasitvirtino (C6.1). Patenkinamas (2) netikslius rezultatus, siūlo, kaip ištaisyti padarytas klaidas. Duomenis pateikia vienu iš būdų: lentelėmis, diagramomis, grafikais, piešiniais, schemomis (C5.2). Formuluoja išvadas remdamasis gautais rezultatais. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, ir paaiškina, kokie rezultatai rodo, kad hipotezė pasitvirtino, arba kodėl hipotezė nepasitvirtino (C6.2). Pagrindinis (3) patikimumą, nurodo nepatikimų ar netikslių rezultatų priežastis ir būdus, kaip ištaisyti padarytas klaidas. Duomenims analizuoti pasitelkia skaitmenines technologijas. Duomenis pateikia tinkamiausiais būdais: lentelėmis, diagramomis, grafikais, piešiniais, schemomis (C5.3). Formuluoja gautais rezultatais pagrįstas išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, įvardija rezultatus, kurie rodo, kad hipotezė pasitvirtino arba nepasitvirtino ir paaiškina kodėl. Vertina atliktą tiriamąją veiklą, siūlo jos tobulinimo būdų, įvardija plėtotės galimybes (C6.3.) 4. Gamtos objektų ir reiškinių pažinimas (D) Atpažįsta ir įvardija fizikos mokslo Atpažįsta ir įvardija fizikos mokslo Atpažįsta ir įvardija fizikos mokslo objektus, reiškinius ir procesus objektus, reiškinius ir procesus objektus, fizikinius reiškinius ir žinomame kontekste, įvardija jų žinomame kontekste, įvardija jų procesus naujame kontekste, tinkamai savybes (D1.1). savybes, vartodamas tinkamus vartodamas terminus ir sąvokas juos terminus ir sąvokas (D1.2). apibūdina nurodydamas savybes (D1.3). Padedamas aiškina, kaip vyksta Taikydamas fizikos žinias aiškina, Siedamas fizikos ir kitų gamtos fizikiniai procesai ir reiškiniai (D2.1). kaip vyksta procesai ir reiškiniai mokslų žinias į visumą aiškina, kaip (D2.2). vyksta procesai ar reiškiniai (D2.3). Padedamas paaiškina fizikinių Konsultuodamasis paaiškina fizikinių Paaiškina fizikinių reiškinių ir Aukštesnysis (4) rezultatų skirtumus. Vertina rezultatų patikimumą, nurodo nepatikimų ar netikslių rezultatų priežastis ir būdus, kaip ištaisyti padarytas klaidas. Duomenims analizuoti pasitelkia skaitmenines technologijas. Duomenis pateikia derindamas kelis tinkamiausius būdus: lentelėmis, diagramomis, grafikais, piešiniais, schemomis (C5.4). Formuluoja gautais rezultatais pagrįstas išvadas atsižvelgdamas į tyrimo hipotezę. Vertina atliktą tiriamąją veiklą, numato jos tobulinimo ir plėtotės galimybes (C6.4). Atpažįsta ir įvardija fizikos mokslo objektus, reiškinius ir procesus naujame kontekste, tikslingai vartodamas terminus ir sąvokas juos apibūdina nurodydamas ir siedamas savybes (D1.4). Siedamas skirtingų mokslų žinias į visumą aiškina, kaip vyksta procesai ir reiškiniai (D2.4). Paaiškina fizikinių reiškinių ir 42 Slenkstinis (1) Patenkinamas (2) Pagrindinis (3) reiškinių ir procesų dėsningumus, reiškinių ir procesų dėsningumus, procesų dėsningumus, apibūdina nurodo priežasties ir pasekmės ryšius nurodo priežasties ir pasekmės ryšius priežasties ir pasekmės ryšius. (D3.1). (D3.2). Formuluoja ir taiko fizikos dėsnius atlikdamas įvairias užduotis (D3.3). Padedamas lygina, klasifikuoja, Konsultuodamasis lygina, Lygina ir klasifikuoja objektus, objektus, procesus, reiškinius, klasifikuoja, objektus, procesus, procesus, reiškinius remdamasis jų remdamasis jų pagrindinėmis reiškinius, remdamasis jų savybėmis, požymiais ir prigimtimi savybėmis ir požymiais (D4.1). pagrindinėmis savybėmis ir (D4.3). požymiais (D4.2). Padedamas kuria realių procesų ir Konsultuodamasis kuria realių Taikydamas fizikos ir kitų gamtos reiškinių modelius (D5.1). procesų ir reiškinių modelius (D5.2). mokslų dėsningumus kuria realių procesų ir reiškinių modelius (D5.3). Pasirenka problemų sprendimo būdą iš kelių pateiktų, paaiškina savo pasirinkimą (E1.1). 5. Problemų sprendimas ir refleksija (E) Spręsdamas įvairias gamtamokslines Pasirenka tinkamą strategiją užduočiai problemas ir atlikdamas užduotis atlikti ar problemai spręsti, siūlo idėjų joms spręsti, jas aptaria ir atsižvelgdamas į jos pobūdį ir esamas pasirenka tinkamiausią (E1.2). galimybes, prognozuoja rezultatus ir siūlo bent vieną problemos sprendimo alternatyvą (E1.3). Taiko fizikos žinias ir gebėjimus Tikslingai ir kūrybiškai taiko fizikos spręsdamas atpažįstamas problemas ir žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų atlikdamas užduotis (E2.1). rezultatus spręsdamas naujas problemas ir atlikdamas užduotis (E2.2). Aukštesnysis (4) procesų dėsningumus, priežasties ir pasekmės ryšius. Formuluoja ir tikslingai taiko fizikos dėsnius atlikdamas įvairias užduotis (D3.4). Argumentuotai siūlo kriterijus, kuriais remdamasis lygina ir klasifikuoja objektus, procesus, reiškinius (D4.4). Taikydamas fizikos ir kitų gamtos mokslų dėsningumus kuria modelius ir jais remdamasis aiškina realius procesus ir reiškinius (D5.4). Spręsdamas įvairias gamtamokslines problemas ir atlikdamas užduotis jas analizuoja, pasirenka tinkamą strategiją atsižvelgdamas į problemos ar užduoties pobūdį ir esamas galimybes, prognozuoja rezultatus ir pagrindžia savo prognozę, siūlo problemų sprendimo alternatyvų (E1.4). Tikslingai ir kūrybiškai taiko žinias, Tikslingai ir kūrybiškai taiko fizikos gebėjimus ir tyrimų rezultatus žinias, gebėjimus ir tyrimų rezultatus spręsdamas problemas ir atlikdamas spręsdamas problemas ir atlikdamas užduotis skirtingų gamtos mokslų užduotis skirtingų dalykų integravimo integravimo reikalaujančiose įprastose reikalaujančiose situacijose (E2.4). situacijose (E2.3). 43 Aukštesnysis (4) Analizuoja, kritiškai vertina ir apibendrina problemos sprendimą ir atliktos užduoties rezultatus, lygindamas juos su teoriniais duomenimis ir atsižvelgdamas į realų kontekstą, daro pagrįstas išvadas (E3.4). Pagal pateiktus kriterijus reflektuoja Reflektuoja asmeninę pažangą, Reflektuoja asmeninę pažangą Reflektuoja asmeninę pažangą asmeninę pažangą, įvardija savo įvardija savo stiprybes ir tobulintinas mokantis fizikos, įvardija savo mokantis fizikos, analizuoja ir sieja stiprybes ir tobulintinas sritis sritis mokantis fizikos, nurodo stiprybes ir tobulintinas sritis, vertina savo pasiekimų priežasties ir mokantis fizikos, nurodo galimus galimus savo pasiekimų gerinimo savo pasiekimų priežasties ir pasekmės ryšius, kelia tolesnius savo pasiekimų gerinimo būdus būdus (E4.2). pasekmės ryšius, kelia tolesnius mokymosi tikslus, numatydamas (E4.1). mokymosi tikslus (E4.3). konkretų laikotarpį jiems pasiekti (E4.4). 6. Žmogaus ir aplinkos dermės pažinimas (F) Įvardija aplinkos veiksnių įtaką Nusako aplinkos veiksnių įtaką Apibūdina fizinių aplinkos veiksnių Argumentuodamas paaiškina, kodėl sveikatai ir pateikia praktinių sveikatai ir pateikia praktinių įtaką sveikatai, pateikia praktinių žmogus yra neatsiejama gamtos dalis, sveikatai palankios aplinkos namuose sveikatai palankios aplinkos kūrimo sveikatai palankios aplinkos kokia yra aplinkos veiksnių įtaka kūrimo pavyzdžių (F1.1). pavyzdžių (F1.2). pavyzdžių (F1.3). sveikatai ir kodėl būtina kurti sveikatai palankią aplinką, pateikia sveikatai palankios aplinkos pavyzdžių (F1.4). Pagal nurodytus darnaus vystymosi Nurodo darnaus vystymosi reikšmę Įvardija darnaus vystymosi Paaiškina darnų vystymąsi kaip tikslus pateikia pavyzdžių, kaip aplinkosaugai. Aptaria vietinės priemones, užtikrinančias žmonių visumą priemonių, užtikrinančių užtikrinama žmonių gerovė (F2.1). bendruomenės gyventojų gyvenimo gerovę dabar ir ateityje. Aptaria žmonių gerovę dabar ir ateityje. sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgiant į vietinės bendruomenės ir Lietuvos Diskutuoja apie vietinės socialinį, ekonominį, aplinkosauginį gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo bendruomenės, Lietuvos ir pasaulio aspektus. Pateikia žmogaus veiklos būdus, atsižvelgdamas į socialinį, gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo poveikio gamtai pavyzdžių (F2.2). ekonominį, aplinkosauginį aspektus. būdus, atsižvelgdamas į socialinį, Paaiškina žmogaus veiklos pasekmes ekonominį, aplinkosauginį aspektus Slenkstinis (1) Vertina problemos sprendimą ir atliktos užduoties rezultatus, daro išvadas atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3.1). Patenkinamas (2) Vertina problemos sprendimą ir atliktos užduoties rezultatus, lygindamas juos su pateiktais duomenimis ir atsižvelgdamas į realų kontekstą, daro išvadas (E3.2). Pagrindinis (3) Kritiškai vertina savo ir kitų rezultatus, lygina juos tarpusavyje, apibendrina, daro išvadas atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3.3). 44 Slenkstinis (1) Atsakydamas į klausimus paaiškina, kodėl svarbu saugoti gamtą, taupiai vartoti išteklius ir perdirbti antrines žaliavas. Įvardija aplinkos ir išteklių apsaugos būdus. Dalyvauja mokyklos ir vietos bendruomenės akcijose, projektuose ir kitose veiklose (F3.1). Patenkinamas (2) Paaiškina, kodėl svarbu saugoti gamtą, racionaliai vartoti išteklius ir perdirbti antrines žaliavas. Aptaria aplinkos ir išteklių apsaugos būdus, siūlo jų pritaikymą konkrečioje situacijoje. Dalyvauja mokyklos ir vietos bendruomenės akcijose, projektuose ir kitose veiklose (F3.2). Pagrindinis (3) gamtai ir vertina jas vietovės bei globaliu mastu (F2.3). Diskutuoja apie gamtos saugojimo, racionalaus išteklių vartojimo ir antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, nagrinėja jų pritaikymo konkrečioje situacijoje galimybes. Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose (F3.3). 41. Pasiekimų lygių požymiai. III−IV gimnazijos klasės: Slenkstinis (1) Patenkinamas (2) Pagrindinis (3) 1. Gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas (A) Nurodo, kad fizika ir kiti gamtos Paaiškina, kad remiantis fizika ir Paaiškina, kaip remiantis fizikos ir mokslai padeda pažinti ir suprasti kitais gamtos mokslais galima pažinti kitų gamtos mokslų nustatytais mikro gamtos ir technikos objektus, mus supantį pasaulį kaip visumą. ir makro pasaulio ryšiais, galima procesus, reiškinius bei numatyti Įvardija fizikos ir kitų gamtos mokslų spręsti gamtamokslines problemas. procesų, reiškinių pasekmes, rasti sprendžiamas problemas. Nurodo, kad Analizuoja fizikos mokslo galimybes problemų sprendimo būdų. fizika ir kiti gamtos mokslai turi ir apibūdina ribas sprendžiant įvairias Pateikia fizikos mokslo teorijų ribotas galimybes sprendžiant įvairias problemas bei priimant sprendimus. praktinio taikymo pavyzdžių (A1.1). problemas bei priimant sprendimus. Paaiškina sąsajas tarp fizikos mokslo Pateikia fizikos mokslo teorijų teorijų ir jų praktinio taikymo (A1.3). praktinio taikymo pavyzdžių (A1.2). Aukštesnysis (4) pateikia apibendrintas išvadas. Analizuoja žmogaus veiklos poveikį gamtai vietovės, šalies ir globaliu mastu (F2.4). Diskutuoja ekologinio tvarumo įvairiose srityse (buityje, žemės ūkyje, pramonėje, transporte, biotechnologijose ir kt.) klausimais. Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose (F3.4). Aukštesnysis (4) Argumentuotai paaiškina, kad remiantis fizikos ir kitų gamtos mokslų nustatytais mikro ir makro pasaulio ryšiais, galima spręsti gamtamokslines problemas. Analizuoja ir kritiškai vertina fizikos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias aktualias vietinio ir globalaus konteksto problemas bei priimant sprendimus. Paaiškina sąsajas tarp fizikos ir kitų gamtos mokslų teorijų ir jų praktinio taikymo (A1.4). 45 Slenkstinis (1) Nurodo, kad fizikos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis žiniomis ir mokslinių tyrimų rezultatais. Nurodo, kad fizikos mokslo teorijos ir modeliai gali plėtotis ir keistis atsiradus naujiems įrodymams ir faktams (A2.1). Įvardija galimą mokslinių tyrimų poveikį gamtinei aplinkai ir aptaria etikos normų būtinumą moksliniuose tyrimuose. Remdamasis pateiktais pavyzdžiais paaiškina, koks tyrimas yra etiškas (A3.1). Nurodo fizikos mokslo atradimų taikymo galimas teigiamas ir neigiamas pasekmes. Aptaria fizikos mokslo vystymąsi pasaulyje ir Lietuvoje, pateikia atradimų istorijos pavyzdžių (A4.1). Vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, simbolius ir matavimo Patenkinamas (2) Nurodo, kad fizikos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios įgalina geriau suprasti, patvirtinti ar paneigti teorijas ir modelius. Aptaria fizikos mokslo teorijų ir modelių vystymosi istoriją, įvardija veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.2). Aiškina galimą mokslinių tyrimų poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai. Paaiškina etikos normų būtinumą moksliniuose tyrimuose (A3.2). Pagrindinis (3) Apibūdina fizikos mokslo teorijų ir modelių kūrimo principus ir panaudojimą. Paaiškina fizikos mokslo teorijų ir modelių kitimą, apibūdina veiksnius, skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.3). Diskutuoja apie galimą mokslinių tyrimų poveikį gamtai ir socialinei aplinkai ir pagrindžia etikos normų būtinumą atliekant mokslinius tyrimus. Sieja etikos normų kitimą su fizikos mokslo raida (A3.3). Aukštesnysis (4) Apibūdina fizikos mokslo teorijų ir modelių kūrimo principus ir panaudojimą. Argumentuotai paaiškina fizikos mokslo teorijų ir modelių neišvengiamą kitimą atsižvelgiant į veiksnius, skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.4). Argumentuotai diskutuoja apie galimą mokslinių tyrimų poveikį gamtai ir socialinei aplinkai ir pagrindžia etikos normų būtinumą atliekant mokslinius tyrimus. Paaiškina etikos normų kitimo sąsajas su gamtos mokslų raida (A3.4). Aptaria fizikos mokslo poveikį ir Diskutuoja fizikos mokslo poveikio ir Argumentuotai vertina gamtos svarbą žmogui, bendruomenei, svarbos žmogui, bendruomenei ir mokslų įtaką ir svarbą žmogui, visuomenei. Aptaria fizikos mokslo visuomenei klausimais. Apibūdina bendruomenei ir visuomenei, kitiems vystymąsi, įvardija žymiausius fizikos mokslo vystymąsi, įvardija mokslams. Apibūdina fizikos mokslo pasaulio ir Lietuvos fizikos mokslo žymiausius pasaulio ir Lietuvos vystymąsi, nurodo naujausias tyrimų atstovus (A4.2). fizikos mokslo atstovus ir aptaria jų sritis, įvardija žymiausius pasaulio ir pasiekimų įtaką fizikos mokslo raidai Lietuvos fizikos mokslo atstovus ir (A4.3). aptaria jų pasiekimų įtaką fizikos mokslo raidai (A4.4). 2. Gamtamokslinis komunikavimas (B) Vartoja gamtamokslines sąvokas, Tinkamai vartoja gamtamokslines Tinkamai vartoja gamtamokslines terminus, simbolius ir matavimo sąvokas, terminus, simbolius ir sąvokas, terminus, aiškindamas 46 Aukštesnysis (4) reiškinius ir procesus nestandartinėse situacijose. Atlikdamas užduotis tinkamai taiko simbolius, matavimo vienetus, formules, jungia formules, matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais, keičia nesisteminius matavimo vienetus SI vienetais, nurodo ir sieja fizikinių dydžių dimensijas (B1.4). Naudodamas nurodytus reikšminius Naudodamas nurodytus reikšminius Tikslingai pasirinkdamas reikšminius Tikslingai pasirenka reikšminius žodžius, pasirenka reikiamą įvairiais žodžius atsirenka reikiamą įvairiais žodžius atsirenka reikiamą įvairiais žodžius ir atsirenka reikiamą įvairiais būdais (diagrama, lentele, tekstu, ir būdais (grafiku, diagrama, lentele, būdais ir formomis (grafiku, būdais (grafiku, diagrama, lentele, kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų tekstu ir kt.) pateiktą informaciją iš diagrama, lentele, tekstu ir kt.) tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) šaltinių, remdamasis keliais pateiktais skirtingų šaltinių, remdamasis pateiktą informaciją iš skirtingų pateiktą informaciją iš skirtingų kriterijais ją lygina, klasifikuoja, pateiktais kriterijais ją vertina, lygina, šaltinių, ją kritiškai vertina, šaltinių, ją kritiškai ir argumentuotai padedamas vertina ir apibendrina klasifikuoja, padedamas analizuoja, interpretuoja, lygina, klasifikuoja, vertina, interpretuoja, lygina ir (B2.1). jungia kelių šaltinių tuo pačiu būdu analizuoja, jungia skirtinga forma klasifikuoja tikslingai pasirikdamas pateiktą informaciją (B2.2). pateiktą informaciją ir ją apibendrina kriterijus, analizuoja, jungia ir (B2.3). apibendrina (B2.4). Pagal pateiktus kriterijus skiria Pasirenka patikimus informacijos Analizuoja ir vertina informacijos Analizuoja ir kritiškai vertina objektyvią informaciją, faktus, šaltinius įvardydamas kriterijus. šaltinių patikimumą, pasirenka informacijos šaltinių patikimumą, duomenis nuo subjektyvios Skiria objektyvią informaciją, faktus, patikimus informacijos šaltinius. tikslingai pasirenka patikimus informacijos, nuomonės, pasirenka duomenis nuo subjektyvios Paaiškina, kuo objektyvi informacija informacijos šaltinius. patikimus informacijos šaltinius informacijos, nuomonės (B3.2). skiriasi nuo subjektyvios (B3.3). Argumentuodamas paaiškina, kuo (B3.1). objektyvi informacija skiriasi nuo subjektyvios (B3.4). Tinkamai vartodamas pagrindines Tinkamai vartodamas reikšmines Laikydamasis etikos ir etiketo normų, Tinkamai ir tikslingai, laikydamasis reikšmines sąvokas ir simbolius, sąvokas ir simbolius, sklandžiai ir vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą etikos ir etiketo normų, vartoja sklandžiai, suprantamai, laikydamasis suprantamai, laikydamasis etikos ir perteikdamas kitiems gamtamokslinę bendrinę ir mokslinę kalbą etikos ir etiketo normų perteikia etiketo normų perteikia informaciją ir atlikdamas užduotis, perteikdamas kitiems gamtamokslinę Slenkstinis (1) vienetus, atlikdamas įprastas užduotis taiko pagrindines formules, matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais (B1.1). Patenkinamas (2) vienetus, atlikdamas užduotis taiko ir jungia nesudėtingas formules, matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais (B1.2). Pagrindinis (3) matavimo vienetus. Atlikdamas užduotis tinkamai taiko ir jungia kelias formules, matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais, keičia nesisteminius matavimo vienetus SI vienetais, nurodo fizikinių dydžių dimensijas (B1.3). 47 Aukštesnysis (4) informaciją ir atlikdamas užduotis, pasirenka ir kūrybiškai naudoja kompleksines raiškos priemones ir formas. Lanksčiai ir kūrybiškai pritaiko pranešimą įvairiems adresatams. Tinkamai cituoja šaltinius. Tikslingai ir kūrybiškai naudoja skaitmenines technologijas (B4.4). Formuluoja klausimus, padedančius Formuluoja klausimus, padedančius Nagrinėdamas informaciją ir Nagrinėdamas gamtamokslinę suprasti nesudėtingą gamtamokslinę suprasti nagrinėjamą gamtamokslinę atlikdamas tyrimus tikslingai informaciją ir atlikdamas tyrimus informaciją ar problemą. Pateikdamas informaciją ar problemą. Pateikdamas formuluoja klausimus, padedančius tikslingai formuluoja klausimus atsakymus, juos paaiškina (B5.1). atsakymus, juos argumentuoja (B5.2). suprasti fizikinių reiškinių rodydamas nagrinėjamos problemos dėsningumus, objektų savybes ar supratimą, argumentuoja savo problemas. Argumentuoja savo atsakymus ir išsakomą nuomonę, atsakymus ir išsakomą nuomonę, argumentuotai pateikia alternatyvių pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymų (B5.4). atsakymams pagrįsti (B5.3). 3. Gamtamokslinis tyrinėjimas (C) Paaiškina, kas yra tyrimas, įvardija Paaiškina, kas yra tyrimas, palygina Paaiškina, kas yra tyrimas, kuo jis Paaiškina, kas yra tyrimas, nurodo, skirtingus tyrinėjimo būdus, jų skirtingus tyrinėjimo būdus, nurodo skiriasi nuo laboratorinio darbo, kad tyrimas yra vienas pagrindinių skirtumus ir tyrimo etapus (C1.1). kada jie taikomi, įvardija tyrimo etapų apibūdina ir palygina skirtingus fizikinių reiškinių, procesų ir objektų seką (C1.2). tyrimo būdus, jų taikymo galimybes, pažinimo būdu, apibūdina ir palygina įvardija tyrimo etapų seką (C1.3). skirtingus tyrimo būdus, jų taikymo galimybes, pagrindžia kiekvieno etapo paskirtį ir nuoseklaus tyrimo atlikimo svarbą (C1.4). Įprastinėse situacijose formuluoja Atsakydamas į pateiktus klausimus Pastebi, įvardija ir apibūdina Tikslingai kelia probleminius nesudėtingus probleminius klausimus, įvardija probleminę situacija, probleminę situaciją, formuluoja klausimus pasirinktai probleminei tyrimo tikslus, hipotezes (C2.1). formuluoja probleminius klausimus, probleminius klausimus, su jais situacijai tirti, formuluoja su jais Slenkstinis (1) nesudėtingą gamtamokslinę informaciją. Nurodo šaltinius. Naudoja skaitmenines technologijas (B4.1). Patenkinamas (2) gamtamokslinę informaciją. Atsižvelgia į adresatą. Cituoja šaltinius. Naudoja skaitmenines technologijas (B4.2). Pagrindinis (3) pasirenka ir kūrybiškai naudoja kompleksines raiškos priemones ir formas. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. Tinkamai cituoja šaltinius. Tikslingai naudoja skaitmenines technologijas (B4.3). 48 Slenkstinis (1) Patenkinamas (2) su jais susietus tyrimo tikslus, hipotezes (C2.2). Nurodo paprasto tyrimo atlikimo eigą, Patariamas planuoja tyrimą: pasirenka pasirenka tinkamas priemones ir tyrimo būdą, priemones, medžiagas, medžiagas, nusimato vietą ir laiką bei vietą ir laiką bei trukmę, duomenų trukmę, duomenų fiksavimo formą. fiksavimo formą. Nurodo, ką reikėtų Padedamas aptaria, ką reikia daryti, daryti, kad rezultatai būtų patikimi kad rezultatai būtų patikimi (C3.1). (C3.2). Pagal pavyzdį atlieka tyrimą: saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas laikydamasis etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis, nurodo absoliutines matavimo paklaidas (C4.2). Pasitardamas apibendrina surinktus Sistemina ir apibendrina gautus duomenis, juos pertvarko jei reikia, rezultatus ir duomenis, lygina su apskaičiuoja duomenų aritmetinį informacijos šaltinių duomenimis, vidurkį, atrenka reikiamus išvadai kitų mokinių atliktų tyrimų surinktais daryti, pateikia vienu pasirinktu būdu: duomenimis; nurodo nepatikimus ar lentele, diagrama, grafiku, schema netikslius rezultatus, siūlo, kaip (C5.1). ištaisyti padarytas klaidas. Apskaičiuoja duomenų aritmetinį vidurkį. Duomenis pateikia vienu iš būdų: lentelėmis, diagramomis, grafikais, schemomis (C5.2). Pasitardamas atlieka paprastus tyrimus: saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas, tikslingai stebi vykstančius procesus ir pastebi pokyčius, nuskaito matavimo priemonių rodmenis. Tyrimus atlieka laikydamasis aptartų tyrimų etikos normų (C4.1). Pagrindinis (3) susietus tyrimo tikslus, hipotezes (C2.3). Planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo būdą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę. Prognozuoja, kokios galėtų būti atsitiktinės ir sisteminės klaidos, nurodo, kaip užtikrinti tyrimo rezultatų patikimumą (C3.3). Atlikdamas tyrimą saugiai naudojasi priemonėmis ir medžiagomis, laikosi etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių ir prietaisų rodmenis, nurodo absoliutines matavimo paklaidas ir apskaičiuoja santykines matavimo paklaidas (C4.3). Aukštesnysis (4) susietus tyrimo tikslus ir hipotezes, jas argumentuoja (C2.4). Tikslingai, atsižvelgdamas į visus tyrimo patikimumo ir saugumo užtikrinimo reikalavimus, planuoja tyrimą: pasirenka tinkamus tyrimo būdus, priemones, medžiagas, tyrimo kintamuosius, tyrimo atlikimo vietą, laiką, trukmę, eigą (C3.4). Tiksliai, saugiai ir etiškai atlieka tyrimą, tikslingai stebi vykstančius procesus, tiksliai nuskaito matavimo prietaisų rodmenis ir fiksuoja kintamųjų pokyčius, nurodo, apskaičiuoja ir įvertina matavimo ir skaičiavimo paklaidas (C4.4). Analizuoja, apibendrina ir sistemina gautus rezultatus ir duomenis, lygina su informacijos šaltinių duomenimis, kitų mokinių atliktų tyrimų surinktais duomenimis. Vertina jų patikimumą ir paaiškina, kaip pasirinkti tyrimo metodai, įranga, žmogiškasis faktorius galėjo paveikti duomenų patikimumą. Atsirenka išvadai daryti reikiamus duomenis. Duomenims analizuoti ir pateikti tikslingai Analizuoja, apibendrina ir sistemina gautus rezultatus ir duomenis, lygina su patikimų informacijos šaltinių duomenimis. Vertina jų patikimumą ir paaiškina, kurie faktoriai galėjo paveikti duomenų patikimumą bei nurodo, kaip tą poveikį sumažinti. Atsirenka išvadai daryti reikiamus duomenis ir pagrindžia pasirinkimą. Duomenims analizuoti ir pateikti tikslingai pasitelkia skaitmenines 49 Slenkstinis (1) Patenkinamas (2) Pagrindinis (3) pasitelkia skaitmenines technologijas. Duomenis pateikia susistemintų duomenų lentelėmis, diagramomis ar kitais pasirinktais būdais (C5.3). Pasitardamas patikrina, ar pasitvirtino Formuluoja išvadas remdamasis Formuluoja gautais rezultatais hipotezė; paaiškina, kokie rezultatai gautais rezultatais ir palygina su pagrįstas išvadas. Patikrina, ar rodo, kad hipotezė pasitvirtino, arba hipoteze. Nurodo, kurie rezultatai pasitvirtino hipotezė, įvardija kodėl hipotezė nepasitvirtino. Aptaria patvirtina hipotezę arba dalijasi rezultatus, kurie rodo, kad hipotezė atliktą tyrimą, nurodydamas, kas idėjomis, kodėl hipotezė pasitvirtino arba nepasitvirtino ir pavyko ar nepavyko, ką būtų galima nepasitvirtino. Vertina atliktą paaiškina kodėl. Nepasitvirtinus daryti kitaip (C6.1). tiriamąją veiklą ir siūlo jos tobulinimo hipotezei analizuoja priežastis ir būdų (C6.2). formuluoja naują hipotezę. Vertina atliktą tiriamąją veiklą, siūlo jos tobulinimo būdų, numato galimą plėtotę ir rezultatų pritaikymą (C6.3). Atpažįsta ir įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, reiškinius ir procesus įprastame kontekste, vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas nurodo jų savybes (D1.1). 4. Gamtos objektų ir reiškinių pažinimas (D) Atpažįsta ir įvardija fizikos mokslo Atpažįsta ir įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, reiškinius ir tiriamus objektus, reiškinius ir procesus įprastame kontekste, procesus naujame kontekste, tinkamai vartodamas tinkamus terminus ir vartodamas terminus ir sąvokas juos sąvokas juos apibūdina, nurodo apibūdina nurodydamas savybes ir savybes (D1.2). požymius (D1.3). Fizikos žinias taiko įprastose situacijose aiškindamas procesus ir reiškinius (D2.1). Fizikos ir kitų dalykų žinias taiko įprastose situacijose aiškindamas procesus ir reiškinius (D2.2). Aukštesnysis (4) technologijas. Duomenis pateikia susistemintų duomenų lentelėmis ir diagramomis, grafikais ar kitais tinkamais būdais (C5.4). Formuluoja gautais rezultatais pagrįstas išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, įvardija rezultatus, kurie rodo, kad hipotezė pasitvirtino arba nepasitvirtino ir paaiškina kodėl. Nepasitvirtinus hipotezei analizuoja priežastis ir formuluoja naują hipotezę. Apmąsto atliktas veiklas, numato tyrimo tobulinimo galimybes atsižvelgiant į rezultatų patikimumo didinimą, siūlo tyrimo plėtojimo ir rezultatų pritaikymo galimybes (C6.4). Atpažįsta ir įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, reiškinius ir procesus naujame kontekste, tinkamai ir tikslingai vartodamas terminus ir sąvokas juos apibūdina nurodydamas ir siedamas savybes ir požymius (D1.4). Siedamas fizikos ir kitų dalykų žinias Tikslingai siedamas fizikos ir kitų į visumą jas taiko įvairiose situacijose dalykų žinias į visumą jas taiko aiškindamas realius ir numatydamas įvairiose situacijose aiškindamas galimus procesus ir reiškinius (D2.3). realius ir numatydamas galimus procesus ir reiškinius (D2.4). 50 Slenkstinis (1) Atsakydamas į pateiktus klausimus paaiškina fizikinių reiškinių ir procesų dėsningumus, nurodo priežasties ir pasekmės ryšius (D3.1). Patenkinamas (2) Paaiškina fizikinių reiškinių ir procesų dėsningumus, nurodo priežasties ir pasekmės ryšius. Formuluoja ir taiko fizikos dėsnius (D3.2). Lygina ir klasifikuoja objektus, procesus, reiškinius remdamasis nurodytomis jų savybėmis ar požymiais (D4.1). Lygina ir klasifikuoja objektus, procesus, reiškinius remdamasis jų savybėmis, požymiais ir prigimtimi (D4.2). Konsultuodamasis kuria realių procesų ir reiškinių modelius (D5.1). Taikydamas fizikos mokslo dėsningumus kuria realių procesų ir reiškinių modelius (D5.2). Pagrindinis (3) Paaiškina fizikinių reiškinių ir procesų dėsningumus, nurodo ir paaiškina jų priežasties ir pasekmės ryšius. Formuluoja ir tinkamai taiko fizikos dėsnius, iliustruoja juos pavyzdžiais iš realaus gyvenimo (D3.3). Pasirenka savybes ar požymius, kuriais remdamasis lygina ir klasifikuoja objektus, procesus ir reiškinius, atpažįsta ir įvardija vienodos prigimties objektus, procesus ir reiškinius (D4.3). Įvardija ir apibūdina fizikinius modelius. Remdamasis realių reiškinių ir procesų dėsningumais, juos modeliuoja (D5.3). Aukštesnysis (4) Paaiškina fizikinių reiškinių ir procesų dėsningumus, nurodo ir paaiškina jų priežasties ir pasekmės ryšius. Formuluoja ir taiko dėsnius, iliustruoja juos pavyzdžiais, nurodo dėsnių galiojimo ribas (D3.4). Tikslingai ir argumentuotai pasirenka savybes ar požymius, kuriais remdamasis lygina ir klasifikuoja objektus, procesus ir reiškinius, atpažįsta ir įvardija vienodos prigimties objektus, procesus ir reiškinius (D4.4). Nurodo ir apibūdina fizikinius modelius ir jų taikymo ribas. Remdamasis realių reiškinių ir procesų dėsningumais juos modeliuoja, numato modelio tobulinimo būdus (D5.4). 5. Problemų sprendimas ir refleksija (E) Spręsdamas įvairias gamtamokslines problemas ir atlikdamas užduotis siūlo idėjų joms spręsti, jas aptaria ir pasirenka tinkamiausią (E1.1). Pasirenka tinkamą strategiją užduočiai atlikti ar problemai spręsti, prognozuoja rezultatus, pasiūlo bent vieną problemos sprendimo alternatyvą (E1.2). Pasirenka tinkamą strategiją užduočiai atlikti ar problemai spręsti, atsižvelgdamas į jos pobūdį ir esamas galimybes, prognozuoja rezultatus ir siūlo problemos sprendimo alternatyvų (E1.3). Argumentuotai pasirenka tinkamą strategiją užduočiai atlikti ar problemai spręsti, atsižvelgdamas į jos pobūdį ir esamas galimybes, prognozuoja rezultatus. Siūlo problemos sprendimo alternatyvų ir jas pagrindžia (E1.4). 51 Slenkstinis (1) Taiko fizikos žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus spręsdamas naujas problemas ir atlikdamas užduotis (E2.1). Patenkinamas (2) Tikslingai ir kūrybiškai taiko fizikos ir kitų gamtos mokslų žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus spręsdamas naujas problemas ir atlikdamas užduotis (E2.2). Vertina problemos sprendimą ir atliktos užduoties rezultatus, lygindamas juos su pateiktais duomenimis ir atsižvelgdamas į realų kontekstą, daro išvadas (E3.1). Kritiškai vertina problemos sprendimą, savo ir kitų rezultatus, lygina juos tarpusavyje, apibendrina, daro išvadas atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3.2). Pagal pateiktus kriterijus reflektuoja asmeninę pažangą, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis mokantis fizikos, nurodo galimus savo pasiekimų gerinimo būdus (E4.1). Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis fizikos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, vertina savo pasiekimų priežasties ir pasekmės ryšius, kelia tolesnius mokymosi tikslus (E4.2). Pagrindinis (3) Tikslingai ir kūrybiškai taiko žinias, gebėjimus ir gautus tyrimų rezultatus spręsdamas problemas ir atlikdamas užduotis skirtingų gamtos mokslų integravimo reikalaujančiose naujose situacijose (E2.3). Kritiškai vertina problemos sprendimą, savo ir kitų gautus rezultatus, lygina juos tarpusavyje ir su teoriniais duomenimis, apibendrina ir daro išvadas atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3.3). Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis fizikos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kritiškai vertina savo pasiekimų priežasties ir pasekmės ryšius, kelia tolesnius mokymosi tikslus (E4.3). 6. Žmogaus ir aplinkos dermės pažinimas (F) Nurodo, kad žmogus yra neatsiejama Nurodo, kad žmogus yra neatsiejama Paaiškina, kodėl žmogus yra gamtos dalis, atsakydamas į gamtos dalis, paaiškina aplinkos neatsiejama gamtos dalis, kokią įtaką klausimus paaiškina aplinkos veiksnių veiksnių įtaką sveikatai, pateikia sveikatai daro aplinkos veiksniai, įtaką sveikatai, pateikia praktinių praktinių sveikatai palankios aplinkos nurodo sveikatai palankios aplinkos sveikatai palankios aplinkos pavyzdžių (F1.2). kriterijus, dalyvauja kuriant sveiką pavyzdžių (F1.1). aplinką (F1.3). Aukštesnysis (4) Tikslingai ir kūrybiškai taiko žinias, gebėjimus ir gautus tyrimų rezultatus spręsdamas problemas ir atlikdamas užduotis skirtingų mokslų integravimo reikalaujančiose naujose situacijose (E2.4). Analizuoja, kritiškai vertina ir apibendrina problemos sprendimą, savo ir kitų gautus rezultatus, lygina juos tarpusavyje ir su teoriniais duomenimis, daro argumentuotas išvadas atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3.4). Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis fizikos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, analizuoja ir kritiškai vertina savo pasiekimų priežasties ir pasekmės ryšius, kelia tolesnius mokymosi tikslus numatydamas konkretų laikotarpį jiems pasiekti, ieško naujų mokymosi tobulinimo būdų (E4.4). Argumentuodamas paaiškina, kodėl žmogus yra neatsiejama gamtos dalis, kokia yra aplinkos veiksnių įtaka sveikatai, apibūdina sveikatai palankios aplinkos kriterijus, dalyvauja kuriant sveiką aplinką (F1.4). 52 Slenkstinis (1) Nurodo darnaus vystymosi reikšmę aplinkosaugai. Aptaria vietinės bendruomenės gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgdamas į socialinį, ekonominį, aplinkosauginį aspektus. Pateikia žmogaus veiklos poveikio gamtai pavyzdžių (F2.1). Patenkinamas (2) Įvardija darnaus vystymosi priemones, užtikrinančias žmonių gerovę dabar ir ateityje. Aptaria vietinės bendruomenės ir Lietuvos gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgdamas į socialinį, ekonominį, aplinkosauginį aspektus. Pateikia žmogaus veiklos teigiamo ir neigiamo poveikio gamtai pavyzdžių (F2.2). Pagrindinis (3) Apibūdina darnaus vystymosi priemones, užtikrinančias žmonių gerovę dabar ir ateityje. Diskutuoja apie vietinės bendruomenės ir Lietuvos gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgdamas į socialinį, ekonominį, aplinkosauginį aspektus, paaiškindamas savo nuomonę. Apibūdina žmogaus veiklos teigiamą ir neigiamą poveikį gamtai (F2.3). Racionaliai naudoja turimus išteklius, Racionaliai naudoja turimus išteklius, Racionaliai naudoja turimus išteklius, paaiškina, kodėl svarbu saugoti paaiškina, kodėl svarbu saugoti paaiškina antrinių žaliavų perdirbimo gamtą, racionaliai vartoti išteklius ir gamtą, racionaliai vartoti išteklius ir svarbą. Siūlo aplinkos ir išteklių perdirbti antrines žaliavas. Aptaria perdirbti antrines žaliavas. Aptaria apsaugos būdų, aptaria jų pritaikymo aplinkos ir išteklių apsaugos būdus ir aplinkos ir išteklių apsaugos būdus ir galimybes. Dalyvauja mokyklos, jų pritaikymą konkrečioje situacijoje. jų pritaikymą konkrečioje situacijoje. vietos bendruomenės ir gamtosaugos Dalyvauja mokyklos ir vietos Dalyvauja mokyklos, vietos organizacijų akcijose, projektuose ir bendruomenės akcijose, projektuose ir bendruomenės ir gamtosaugos kitose veiklose, siūlo naujų kitose veiklose (F3.1). organizacijų akcijose, projektuose ir gamtosauginių veiklų (F3.3). kitose veiklose (F3.2). ___________________________________ Aukštesnysis (4) Darnųjį vystymąsi apibūdina kaip priemonių, užtikrinančių žmonių gerovę dabar ir ateityje visumą. Diskutuoja apie vietinės bendruomenės, Lietuvos ir pasaulio gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgdamas į socialinį, ekonominį, aplinkosauginį aspektus, pagrįsdamas savo nuomonę. Apibūdina žmogaus veiklos teigiamą ir neigiamą poveikį gamtai (F2.4). Racionaliai naudoja turimus išteklius, argumentuotai paaiškina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. Diskutuoja ekologinio tvarumo įvairiose srityse (buityje, žemės ūkyje, pramonėje, transporte, biotechnologijose ir kt.) klausimais. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų ir nagrinėja jų pritaikymo galimybes. Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose, siūlo naujų gamtosauginių veiklų (F3.4).