LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMAS 1990 m. liepos 30 d. Nr. I-430 Vilnius (nauja redakcija nuo 2004 01 07 pagal LR 2003 12 23 įstatymą Nr. IX-1946) (Įstatymo nuostatos taikomos rengiant, tvirtinant, vykdant, vertinant ir atsiskaitant už 2014 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus. 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų vykdymui, vertinimui ir atsiskaitymui taikomos iki LR 2012 10 16 įstatymo Nr. XI-2274 įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatos. 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų rengimui, tvirtinimui, vykdymui, vertinimui ir atsiskaitymui taikomos iki LR 2012 10 16 įstatymo Nr. XI-2274 įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatos) PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, tikslas 1. Įstatymo paskirtis – nustatyti valstybės biudžeto ir savivaldybės biudžeto turinį, šių biudžetų pajamų sudarymo ir asignavimų naudojimo teisinius pagrindus, taip pat skaidraus biudžetų rengimo, tvirtinimo, vykdymo, vertinimo ir kontrolės pagrindines nuostatas, procedūras, poveikį visam valdžios sektoriui, asignavimų valdytojų pareigas, teises ir atsakomybę. 2. Įstatymo tikslas – siekiant ilgalaikės, visapusiškos ekonominės ir socialinės Lietuvos Respublikos piliečių gerovės, tvaraus ilgalaikio ekonomikos augimo, užimtumo ir nekeliant grėsmės kainų stabilumui užtikrinti, kad sudarant ir vykdant biudžetą piniginiai ištekliai būtų naudojami efektyviai. 3. Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio Įstatymo priede. (1 str. - LR 2012 10 16 įstatymo Nr. XI-2274 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 31) 2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos 1. Apyvartinių lėšų padidėjimas – planuojamas laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių pagausėjimas biudžetinių metų pabaigoje, palyginti su numatomais arba faktiniais laikinai laisvais valstybės piniginiais ištekliais prieš tai buvusių biudžetinių metų pabaigoje. 2. Apyvartinių lėšų sumažėjimas – planuojamas laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių sumažėjimas biudžetinių metų pabaigoje, palyginti su numatomais arba faktiniais laikinai laisvais valstybės piniginiais ištekliais prieš tai buvusių biudžetinių metų pabaigoje. 3. Asignavimai – valstybės biudžete arba savivaldybės biudžete patvirtinta lėšų išlaidoms ir ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui (toliau – turtas) įsigyti suma, kurią asignavimų valdytojas turi teisę biudžetiniais metais gauti iš valstybės biudžete arba savivaldybės biudžete sukauptų lėšų, pateikęs paraišką valstybės iždą valdančiai institucijai arba savivaldybės administracijai, patvirtintoms programoms finansuoti. 4. Asignavimai įsipareigojimams – lėšų suma, už kurią (jos neviršydamas) asignavimų valdytojas einamaisiais biudžetiniais metais turi teisę prisiimti įsipareigojimus projektams, remiamiems iš Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, finansuoti. 5. Biudžetinė drausmė – šiame Įstatyme nustatytos biudžetų rengimo ir vykdymo tvarkos laikymasis ir jos pažeidimų ištaisymas, užtikrinant nuoseklų valstybės funkcijų finansavimą, nepriklausantį nuo ciklinių ekonomikos pokyčių. 6. Biudžetiniai metai – 12 mėnesių biudžeto laikotarpis, prasidedantis sausio 1 dieną ir pasibaigiantis gruodžio 31 dieną. 7. Biudžetinių įstaigų pajamos – biudžetinių įstaigų, atliekančių funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose, gaunamos lėšos (išskyrus valstybės rinkliavą ir žyminį mokestį) ir pajamos už trumpalaikio ir ilgalaikio materialiojo turto nuomą, kurios įmokamos į valstybės biudžetą ar savivaldybių biudžetus ir naudojamos vadovaujantis įstatymais arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nutarimais šių įstaigų vykdomoms programoms finansuoti. 8. Biudžeto balanso cikliškumo dedamoji (komponentė) – piniginiais vienetais išreiškiamas rodiklis, kuriuo rodomas produkcijos atotrūkio nuo potencialo poveikis valdžios sektoriaus balanso rodikliui per ataskaitinį laikotarpį. 9. Biudžeto deficitas – skirtumas tarp biudžeto pajamų ir asignavimų, kai asignavimai viršija pajamas. 10. Biudžeto perteklius – skirtumas tarp biudžeto pajamų ir asignavimų, kai pajamos viršija asignavimus. 11. Ekonominė biudžeto pajamų ir asignavimų klasifikacija (toliau – ekonominė klasifikacija) – biudžeto pajamų ir asignavimų suskirstymas pagal bendrus ekonominius lėšų kaupimo ir skirstymo požymius. 12. Ekonominės raidos scenarijus – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) pasirinktų ir įvardytų prielaidų nulemtas, esamais statistiniais duomenimis pagrįstas, nacionalinių sąskaitų duomenims ir ekonomikos dėsningumams neprieštaraujantis ekonominės raidos apibūdinimas, pagal kurį rengiamas Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. 13. Finansavimas – lėšų pervedimas į asignavimų valdytojų vadovaujamų biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų sąskaitas jų programoms vykdyti arba tiesioginis biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų programų išlaidų ir įsigyjamo turto apmokėjimas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų sąskaitų. 14. Funkcinė asignavimų klasifikacija (toliau – funkcinė klasifikacija) – asignavimų suskirstymas pagal valstybės funkcijas. 15. Mokesčių didinimo rizikos rodiklis – Europos Komisijos kaip dalis bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) to meto kainomis skaičiuojamas rodiklis S1, pateikiamas pagal 2005 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1055/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (toliau – Stabilumo ir augimo pakto reglamentas), 1 straipsnio 5 punkto a papunktį vertinant tam tikrų metų Lietuvos konvergencijos programą arba Stabilumo programą pagal Stabilumo ir augimo pakto reglamento 1 straipsnio 3 punkto 1 papunktį. 16. Programa – strateginio ir (arba) metinio veiklos plano, parengto pagal Vyriausybės patvirtintą Strateginio planavimo metodiką, dalis, skirta asignavimų valdytojo strateginiam tikslui įgyvendinti, kurios asignavimai gali būti planuojami iš: 1) konkrečios valstybės biudžeto arba savivaldybės biudžeto pajamų dalies, kurios panaudojimo apimtis ir paskirtis nurodyta įstatyme, Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime; 2) biudžetinių įstaigų pajamų; 3) kitų valstybės biudžeto, įskaitant Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitos gaunamos tarptautinės finansinės paramos lėšas, ir (arba) savivaldybių biudžetų lėšų; 4) kitų teisėtai gautų lėšų. 17. Programos sąmata – dokumentas, kuriame pagal ekonominę ir funkcinę klasifikacijas nurodomos asignavimų sumos programai vykdyti. 18. Savivaldybės biudžetas – savivaldybės tarybos tvirtinamas savivaldybės biudžeto pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams. 19. Struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis – pagal ekonominį ciklą patikslintas valdžios sektoriaus balanso rodiklis, kuriuo rodoma, koks būtų valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų skirtumas, jei faktinis BVP būtų lygus potencialiam, kai netaikytos laikinojo poveikio priemonės. Laikinojo poveikio priemonės – su ekonomikos cikliniais svyravimais nesusiję veiksniai, kurie paveikia biudžeto rodiklius tik nurodytu laikotarpiu, sumažindami (ar padidindami) valdžios sektoriaus balanso rodiklį arba valstybės skolą (vienkartinis poveikis) arba pagerindami (ar pablogindami) biudžeto būklę biudžeto būklės ateityje sąskaita. (2 str. 19 d. - LR 2012 10 16 įstatymo Nr. XI-2274 redakcija, galiojo nuo 2012 10 31 iki 2016 12 23) 19. Struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis – pagal ekonominį ciklą patikslintas valdžios sektoriaus balanso rodiklis, kuriuo rodoma, koks būtų valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų skirtumas, jei faktinis BVP būtų lygus potencialiam, kai netaikytos laikinojo poveikio priemonės. Laikinojo poveikio priemonės – su ekonomikos cikliniais svyravimais nesusiję veiksniai, kurie paveikia biudžeto rodiklius tik nurodytu laikotarpiu, sumažindami (ar padidindami) valdžios sektoriaus balanso rodiklį arba valstybės skolą (vienkartinis poveikis) arba pagerindami (ar pablogindami) biudžeto būklę biudžeto būklės ateityje sąskaita. Struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis apskaičiuojamas ir vertinamas, kaip nustatyta Stabilumo ir augimo pakto reglamente. (2 str. 19 d. - LR 2016 12 13 įstatymo Nr. XIII-85 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 12 24) 20. Valstybės biudžetas – Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) tvirtinamas valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams. 21. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme (toliau – Fiskalinės drausmės įstatymas), Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme (toliau – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas) ir Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme (toliau – Valstybės skolos įstatymas). (2 str. - LR 2012 10 16 įstatymo Nr. XI-2274 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 31) 3 straipsnis. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų visuma (Šio straipsnio nuostatos taikomos rengiant, tvirtinant, vykdant, vertinant ir atsiskaitant už 2015 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus) 1. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos ir asignavimai gali būti tik piniginės lėšos. (3 str. 1 d. - LR 2014 12 04 įstatymo Nr. XII-1379 redakcija, įsigaliojo nuo 2014 12 16) 2. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimai naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos ir rinkliavos gali būti perskirstomi tik per valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, Valstybinio socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Rezervinį (stabilizavimo) fondą, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą, Garantinį fondą. (3 str. 2 d. - LR 2015 11 17 įstatymo Nr. XII-2024 redakcija, galiojo nuo 2016 01 01 iki 2016 12 23) 2. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimai naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos ir rinkliavos gali būti perskirstomi tik per valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, Valstybinio socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Rezervinį (stabilizavimo) fondą, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą, Garantinį fondą, Ilgalaikio darbo išmokų fondą. (3 str. 2 d. - LR 2016 12 13 įstatymo Nr. XIII-85 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 12 24) 3. Seimas tvirtina trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos (neįskaitant savivaldybių biudžetams skirtų valstybės biudžeto asignavimų) planuojamus rodiklius – pajamas ir asignavimus. (3 str. 3 d. - LR 2014 12 04 įstatymo Nr. XII-1379 redakcija, įsigaliojo nuo 2014 12 16) 4 straipsnis. Asignavimų valdytojai 1.Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai yra įstaigų, nurodytų Seimo patvirtintame valstybės biudžete, vadovai (ministerijose – ministrai ar jų įgalioti asmenys, teismuose – teismų pirmininkai ar jų įgalioti teismų kancleriai), jeigu jų vadovaujamos įstaigos atitinka nors vieną šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąlygą. (4 str. 1 d. - LR 2010 12 09 įstatymo Nr. XI-1209 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 01 01; Rengiant 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, atsižvelgiama į 4 str. 1 d. nuostatas) 2. Savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai yra savivaldybių biudžetinių įstaigų ar savivaldybės administracijos ir (ar) jos padalinių, nurodytų savivaldybės tarybos patvirtintame savivaldybės biudžete, vadovai (savivaldybės administracijoje – administracijos direktorius ar jo įgalioti asmenys, savivaldybės administracijos padaliniuose – padalinių vadovai ar jų įgalioti asmenys). (4 str. 2 d. - LR 2010 12 09 įstatymo Nr. XI-1209 redakcija, įsigaliojo nuo 2011 01 01) 3. Įstaiga, kurios vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, yra: 1) Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Seimo kanceliarija, Vyriausybės kanceliarija, ministerija, Vyriausybės įstaiga; (4 str. 3 d. 1 p. - LR 2013 01 17 įstatymo Nr. XII-164 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 05 01) 2) įstaiga, kuri yra atskaitinga Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei arba kurios vadovą (arba kolegialų valdymo organą) skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimas, Vyriausybė; 3) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, teismai, Nacionalinė teismų administracija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra; 4) valstybinis universitetas, valstybinis mokslinių tyrimų institutas arba kunigų seminarija; 5) Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. (4 str. 3 d. 5 p. - LR 2013 11 21 įstatymo Nr. XII-609 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 12 05. Šio punkto nuostatos taikomos rengiant Lietuvos Respublikos 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą) 4. Biudžetinės įstaigos, kurios neatitinka šio straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, biudžeto lėšas gali gauti iš asignavimų valdytojui, kuris įgyvendina tos įstaigos savininko teises ir pareigas, patvirtintų asignavimų. Šioms įstaigoms taikomos tokios pat nuostatos, kokios šiame Įstatyme yra nustatytos asignavimų valdytojui pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms. (4 str. 3, 4 d. - LR 2010 12 09 įstatymo Nr. XI-1209 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 01 01; Rengiant 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, atsižvelgiama į 4 str. 3 ir 4 d. nuostatas) 5 straipsnis. Asignavimų valdytojų ir ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas ir turinčių pavaldžių biudžetinių įstaigų, vadovų pareigos (pavadinimas - LR 2010 12 09 įstatymo Nr. XI-1209 redakcija, įsigaliojo nuo 2011 01 01) 1. Biudžeto asignavimų valdytojai privalo: 1) naudoti skirtus asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti juos pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose arba Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką, programoms vykdyti; (5 str. 1 d. 1 p. - LR 2010 12 09 įstatymo Nr. XI-1209 redakcija, įsigaliojo nuo 2011 01 01) 2) organizuoti iš biudžeto finansuojamų programų rengimą ir vykdymą; 3) nustatyti ir tvirtinti vadovaujamos biudžetinės įstaigos ir (ar) pavaldžių biudžetinių įstaigų bei kitų subjektų programų sąmatas pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius, neviršydami šioms programoms patvirtintų bendrųjų asignavimų, tarp jų – išlaidoms, iš jų – darbo užmokesčiui, ir turtui įsigyti, sumų; (5 str. 1 d. 3 p. - LR 2010 12 09 įstatymo Nr. XI-1209 redakcija, įsigaliojo nuo 2011 01 01) 4) Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka ir terminais teikti ataskaitų rinkinius; 5) kontroliuoti ir vykdyti savo vadovaujamų biudžetinių įstaigų įsipareigojimus, atlikti pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiamų ataskaitų rinkinių analizę; 6) užtikrinti pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiamų ataskaitų rinkinių ir statistinių ataskaitų teisingumą ir pateikimą laiku; (5 str. 1 d. 4-6 p. - LR 2008 11 14 įstatymo Nr. X-1826 redakcija, įsigaliojo nuo 2008 11 29) 7) užtikrinti programų vykdymo ir paskirtų asignavimų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą. 2. Ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas ir turinčių pavaldžių biudžetinių įstaigų, vadovai privalo: 1) naudoti atitinkamo asignavimų valdytojo (ministro ar jo įgalioto asmens) jiems skirtas biudžeto lėšas pagal nustatytą paskirtį, paskirstyti jas pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms programoms vykdyti; 2) organizuoti iš biudžeto finansuojamų programų rengimą ir vykdymą; 3) nustatyti ir tvirtinti pavaldžių biudžetinių įstaigų programų sąmatas pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius, neviršydami šioms programoms asignavimų valdytojo skirtų bendrųjų asignavimų, tarp jų – išlaidoms, iš jų – darbo užmokesčiui, ir turtui įsigyti, sumų; 4) Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka ir terminais teikti ataskaitų rinkinius asignavimų valdytojui; 5) kontroliuoti ir vykdyti savo vadovaujamos įstaigos įsipareigojimus, atlikti pavaldžių biudžetinių įstaigų pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiamų ataskaitų rinkinių analizę; 6) užtikrinti pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiamų ataskaitų rinkinių ir statistinių ataskaitų teisingumą ir pateikimą laiku asignavimų valdytojui; 7) užtikrinti programų vykdymo ir programoms vykdyti skirtų lėšų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą. (5 str. 2 d. - LR 2010 12 09 įstatymo Nr. XI-1209 redakcija, įsigaliojo nuo 2011 01 01) 6 straipsnis. Asignavimų valdytojų teisės Biudžeto asignavimų valdytojas turi teisę: 1) biudžetiniais metais, ne vėliau kaip likus 10 dienų iki atitinkamo ketvirčio pabaigos, keisti patvirtintų jo vadovaujamos įstaigos, jam pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų vykdomoms programoms patvirtintų biudžetų lėšų pagal ekonominę klasifikaciją paskirtį (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka praneša apie tai Finansų ministerijai, o savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas – savivaldybės administracijai jos nustatyta tvarka), neviršydamas patvirtintų tam tikrai programai bendrųjų asignavimų išlaidoms, iš jų – darbo užmokesčiui, sumų. Asignavimų sumos išlaidoms, iš jų – darbo užmokesčiui, yra maksimalios ir jų ekonomija, jeigu nėra įsiskolinimų, gali būti naudojama turtui įsigyti ir investicijų projektams, kuriems numatyta skirti lėšų atitinkamų metų valstybės investicijų programoje arba savivaldybių biudžetuose, papildomai finansuoti; (6 str. 1 p. - LR 2010 12 09 įstatymo Nr. XI-1209 redakcija, įsigaliojo nuo 2011 01 01) 2) biudžetiniais metais vieną kartą per ketvirtį keisti bendros asignavimų sumos ketvirtinį paskirstymą programai vykdyti, suderinęs su Finansų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas) arba su savivaldybės administracija (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas); 3) sudarydamas programų ir programų sąmatų projektus, teikti programų bei jų sąmatų alternatyvas (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas – Finansų ministerijai, o savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas – atitinkamai savivaldybės administracijai); 4) įsiskolinimams padengti skirti lėšas iš bendros patvirtintų asignavimų išlaidoms ekonomijos (išskyrus Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitos gaunamos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšas), nekeisdamas patvirtintų sąmatų nepriklausomai nuo asignavimų paskirstymo pagal funkcijas ir programas; 5) nustatyti ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas ir turinčių pavaldžių biudžetinių įstaigų, vadovams šio straipsnio 1–4 punktuose nustatytas teises ir apie tai pranešti Finansų ministerijai. (6 str. 4, 5 p. - LR 2010 12 09 įstatymo Nr. XI-1209 redakcija, įsigaliojo nuo 2011 01 01) 7 straipsnis. Asignavimų valdytojų atsakomybė Biudžeto asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų, ministrų valdymo sričių įstaigoms, vykdančioms atitinkamo asignavimų valdytojo programas, pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų vadovai įstatymų nustatyta tvarka atsako už: 1) programų vykdymą, programų sąmatų sudarymą ir vykdymą neviršijant patvirtintų asignavimų sumų (atsižvelgiant į šio Įstatymo 6 straipsnio 5 punktą), už paskirtų asignavimų efektyvų, atitinkantį programoje nustatytus tikslus ir rezultatyvų naudojimą; 2) atsiskaitymus su darbuotojais, mokesčių administravimo įstaigomis, visų rūšių energijos ir kitų darbų, paslaugų bei prekių tiekėjais, išskyrus atvejus, kai laiku neapmokamos mokėjimo paraiškos, pateiktos Valstybės iždui ir savivaldybių administracijoms asignavimams gauti; 3) buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų rinkinių pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą ir kitų teisės aktų reikalavimus rengimą ir pateikimą. (7str. - LR 2010 12 09 įstatymo Nr. XI-1209 redakcija, įsigaliojo nuo 2011 01 01) 8 straipsnis. Biudžeto sudarymo ir vykdymo teisinis pagrindas 1. Biudžeto sudarymo ir vykdymo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis Įstatymas, Fiskalinės drausmės įstatymas, Seimo statutas, Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas, atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, Vyriausybės patvirtintos biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklės ir kiti biudžeto pajamų gavimą ir programų finansavimą reglamentuojantys teisės aktai. (8 str. 1 d. - LR 2007 11 08 įstatymo Nr. X-1317 redakcija, įsigaliojo nuo 2008 01 01) 2. Savivaldybių biudžetų teisinis pagrindas yra atitinkamų savivaldybių tarybų priimti sprendimai dėl atitinkamų biudžetinių metų savivaldybių biudžetų patvirtinimo. 3. Biudžeto asignavimų valdytojams pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų asignavimų panaudojimo teisinis pagrindas yra asignavimų valdytojų patvirtintos šių įstaigų programų sąmatos. 4. Ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas, vadovų patvirtintos jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų programų sąmatos yra šioms įstaigoms skirtų lėšų panaudojimo teisinis pagrindas. (8 str. 4 d. - LR 2010 12 09 įstatymo Nr. XI-1209 redakcija, įsigaliojo nuo 2011 01 01) 5. Valstybės biudžeto ir savivaldybės biudžeto sudarymo ir vykdymo metodikos klausimus tiek, kiek jų nenustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai, nustato Finansų ministerija. (8 str. 5 d. - LR 2012 10 16 įstatymo Nr. XI-2274 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 31) 9 straipsnis. Biudžeto pajamų ir asignavimų klasifikacija Biudžeto pajamų ir asignavimų ekonominę ir funkcinę klasifikaciją nustato Finansų ministerija. 10 straipsnis. Savivaldybių skolinimasis 1. Savivaldybės, laikydamosi Seimo patvirtintų skolinimosi limitų, Vyriausybės nustatyta tvarka gali: 1) imti iš vidaus kreditorių arba užsienio kreditorių ilgalaikes (kurių trukmė ilgesnė kaip vieni metai ir grąžinimo terminas ne tais pačiais biudžetiniais metais) paskolas arba teikti garantijas dėl paskolų, naudojamų tik investicijų projektams finansuoti; 2) imti iš vidaus kreditorių arba užsienio kreditorių trumpalaikes (kurių grąžinimo terminas tais pačiais biudžetiniais metais) paskolas biudžetiniais metais laikinam pajamų trūkumui padengti, kai nepakanka šiam tikslui savivaldybės biudžeto apyvartinių lėšų. 2. Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto apyvartinių lėšų savivaldybėms gali būti teikiamos trumpalaikės paskolos, kai susidarius laikinam pajamų trūkumui išnaudojamos savivaldybės biudžeto apyvartinės lėšos. 3. Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto apyvartinių lėšų savivaldybėms gali būti teikiamos trumpalaikės arba ilgalaikės paskolos, kai dėl kredito įstaigų veiklos apribojimo ir (arba) jų licencijų atšaukimo savivaldybės negali disponuoti savo lėšomis ir dėl to trūksta apyvartinių lėšų. 4. Biudžetinės įstaigos savo vardu negali skolintis lėšų, prisiimti jokių skolinių įsipareigojimų. (10 str. - LR 2012 10 16 įstatymo Nr. XI-2274 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 31) 11 straipsnis. Informacijos apie biudžetus viešumas 1. Informacija apie biudžeto sudarymą, priėmimą, vykdymą, vertinimą, kontrolę turi būti aiški ir vieša, išskyrus informaciją, kuri įstatymų nustatyta tvarka yra valstybės paslaptis. 2. Informacija apie patvirtintą valstybės biudžetą, jo pajamas ir asignavimus, jų vykdymą skelbiama Finansų ministerijos interneto svetainėje. (11 str. 2 d. - LR 2012 11 06 įstatymo Nr. XI-2318 redakcija, įsigaliojo nuo 2014 01 01) 3. Informaciją apie patvirtintus savivaldybių biudžetus, jų vykdymą skelbia savivaldybės administracijos direktorius vietinėje spaudoje. (11 str. 3 d. - LR 2007 12 06 įstatymo Nr. X-1354 redakcija, įsigaliojo nuo 2008 01 01) 12 straipsnis. Reikalavimai priimant kitus teisės aktus Mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. (12 str. - LR 2007 12 06 įstatymo Nr. X-1354 redakcija, įsigaliojo nuo 2008 01 01) ANTRASIS SKIRSNIS VALSTYBĖS BIUDŽETAS 13 straipsnis. Valstybės biudžeto pajamos 1. Valstybės biudžeto pajamas sudaro: 1) pajamos iš mokesčių, gaunamos į valstybės biudžetą pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; (13 str. 1 d. 1 p. - LR 2014 03 20 įstatymo Nr. XII-796 redakcija, įsigaliojo nuo 2014 07 01) 2) pajamos iš valstybės turto (išskyrus pajamas, gautas atliekant valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimą, taip pat įstatymų nustatytą pajamų, gautų realizavus valstybės ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, dalį, neįskaitomą į valstybės biudžeto pajamas); (13 str. 1 d. 2 p. - LR 2015 11 17 įstatymo Nr. XII-2024 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 01 01) 3) valstybės biudžetinių įstaigų pajamos; 4) negrąžintina finansinė parama (lėšos); 5) dotacijos; 6) kitos pajamos. (13 str. 1 d. 3-6 p. - LR 2014 03 20 įstatymo Nr. XII-796 redakcija, įsigaliojo nuo 2014 07 01) 2. Į valstybės biudžeto pajamas gali būti įskaitoma dalis pajamų, gautų teisės aktų nustatyta tvarka realizavus valstybės ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą. Pajamų dalies įmokos į valstybės biudžeto pajamas dydį nustato įstatymai arba Vyriausybės nutarimai. (13 str. 2 d. - LR 2014 03 20 įstatymo Nr. XII-796 redakcija, galiojo nuo 2014 07 01 iki 2015 12 31) (13 str. 2 d. - neteko galios nuo 2016 01 01 pagal LR 2015 11 17 įstatymą Nr. XII-2024) 14 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimai 1. Valstybės biudžeto asignavimai yra naudojami įstatymams įgyvendinti: 1) valstybės funkcijoms atlikti; 2) dotacijoms savivaldybių biudžetams teikti; 3) valstybės įsipareigojimams vykdyti. 2. Nepanaudotos šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 punkte nurodytos įmokos į atitinkamą biudžetą, skirtos programoms finansuoti, perkeliamos į kitus biudžetinius metus ir paliekamos asignavimų valdytojams ir jiems pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms bei gali būti naudojamos viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas. 3. Į kitus biudžetinius metus asignavimų valdytojams ir jiems pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms gali būti perkeliama ir naudojama programoms finansuoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas nepanaudota įmokėtų šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 2 punkte nurodytų valstybės biudžeto lėšų dalis: 1) kuri yra ne didesnė negu 1/4 biudžetinės įstaigos įmokėtos metinės sumos; 2) visa ši suma, jeigu visos asignavimų valdytojo ir (ar) jam pavaldžių biudžetinių įstaigų programos yra finansuojamos tik iš šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 2 punkte nurodytų valstybės biudžeto lėšų. 4. Šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų pajamų viršplaninės įmokos į valstybės biudžetą arba savivaldybės biudžetą einamaisiais biudžetiniais metais paliekamos asignavimų valdytojams ir jiems pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir gali būti naudojamos programoms finansuoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas. 5. Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytiems tikslams valstybės vardu pasiskolintos lėšos gali būti naudojamos viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas. (14 str. - LR 2015 12 08 įstatymo Nr. XII-2143 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 12 11) 15 straipsnis. Vyriausybės rezervo lėšos 1. Valstybės biudžete sudaromas Vyriausybės rezervas. Jis turi būti ne didesnis kaip 1 procentas patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų sumos. Konkretų Vyriausybės rezervo dydį kasmet nustato Seimas Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Vyriausybės rezervo lėšos skirstomos Vyriausybės nutarimu. 2. Vyriausybės rezervo lėšos naudojamos: 1) ekstremaliosioms situacijoms likviduoti, jų padariniams šalinti ir padarytiems nuostoliams iš dalies padengti; (15 str. 2 d. 1 p. - LR 2014 03 20 įstatymo Nr. XII-796 redakcija, įsigaliojo nuo 2014 04 04) 2) įsipareigojimams, susijusiems su dalyvavimu tarptautinėse operacijose, vykdyti; 3) vykdant arbitražų ar teismų sprendimus, kuriais iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, taip pat kitoms išlaidoms ginant valstybės interesus padengti; 4) žymių Lietuvos visuomenės veikėjų laidotuvių išlaidoms padengti; 5) humanitarinei pagalbai teikti. 3. Vyriausybės rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė. (15 str. 2, 3 d. - LR 2010 12 09 įstatymo Nr. XI-1209 redakcija, įsigaliojo nuo 2011 01 01) 16 straipsnis. Valstybės biudžeto apyvartos lėšos (16 str. - neteko galios nuo 2012 10 31 pagal LR 2012 10 16 įstatymą Nr. XI-2274) 17 straipsnis. Valstybės biudžeto projekto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projekto rengimo, valdžios sektoriaus balanso rodiklio formavimo pagrindinės nuostatos 1. Valstybės biudžeto projektą ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektą rengia Finansų ministerija. (17 str. 1 d. - LR 2012 10 16 įstatymo Nr. XI-2274 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 31) 2. Trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija (iki šios strategijos įsigaliojimo dienos – Seimo patvirtinta Valstybės ilgalaikės raidos strategija), Nacionalinės pažangos programa, kitais Seimo ir Vyriausybės patvirtintais planavimo dokumentais, šiuo Įstatymu, Lietuvos Respublikos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniu įstatymu, Fiskalinės drausmės įstatymu, šalies vidutinio laikotarpio ekonominės raidos scenarijumi, Europos Sąjungos finansinės paramos strateginiais dokumentais, asignavimų valdytojų strateginiais veiklos planais ir Vyriausybės patvirtintais valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų preliminariais pagrindiniais rodikliais, taip pat valstybės biudžeto asignavimų valdytojų pateiktomis programomis ir programų sąmatų projektais. (17 str. 2 d. - LR 2016 04 14 įstatymo Nr. XII-2313 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 04 27) 3. Tam tikrų metų valstybės biudžeto projekte ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projekte gali būti nukrypstama nuo Seimo patvirtintų trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių tik tuo atveju, kai Vyriausybė raštu pateikia Seimui paaiškinimą, kaip pokyčiuose atsispindi nauji ekonomikos politikos prioritetai. (17 str. 3 d. - LR 2012 10 16 įstatymo Nr. XI-2274 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 31) 4. Tam tikrų metų valstybės biudžeto projekte ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projekte formuojami vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso rodikliai ir juos pagrindžiančios ekonominės prielaidos, vidutiniam laikotarpiui formuojama fiskalinė politika teikiami Seimui kartu su Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto aiškinamuoju raštu. (17 str. 4 d. - LR 2016 04 14 įstatymo Nr. XII-2313 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 04 27) 18 straipsnis. Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto pateikimas Seimui 1. Vyriausybė Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą pateikia Seimui ne vėliau kaip prieš 75 kalendorines dienas iki biudžetinių metų pabaigos. Vyriausybė, prieš teikdama projektą Seimui, pateikia jį Lietuvos savivaldybių asociacijai. 2. Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte tvirtinami valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai, tai yra nustatoma: 1) bendra pajamų suma ir jų paskirstymas pagal pajamų rūšis; 2) valstybės biudžeto pajamų, nurodytų šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose (išskyrus Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitos gaunamos tarptautinės finansinės paramos lėšas), skiriamų programoms finansuoti, paskirstymas pagal asignavimų valdytojus; 3) bendra valstybės biudžeto asignavimų suma, jų paskirstymas pagal asignavimų valdytojus programoms įgyvendinti. Asignavimai skiriami išlaidoms, iš jų – darbo užmokesčiui, ir turtui įsigyti, išskyrus valstybines aukštąsias mokyklas, kurioms asignavimai išlaidoms skiriami neišskiriant iš jų darbo užmokesčio; 4) grynasis skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas ir jo dalis, skiriama kaupti piniginiams ištekliams skolai grąžinti; 5) biudžetiniais metais pasirašomų valstybės garantijų limitas; 6) savivaldybių biudžetams skiriamų dotacijų sumos, bendrosios dotacijos kompensacijų sumos; 7) savivaldybių skolinimosi limitai; 8) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo įplaukų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; (18 str. 1 d., 2 d. 1-8 p. - LR 2012 10 16 įstatymo Nr. XI-2274 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 31) 9) valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio vidutinio laikotarpio užduotys; (18 str. 2 d. 9 p. - LR 2015 12 08 įstatymo Nr. XII-2143 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 12 11) 10) valstybės piniginių išteklių suma, planuojama skirti apyvartinėms lėšoms padidinti, kai toks didinimas planuojamas biudžetinių metų pabaigoje, ir aplinkybės bei išlygos, leidžiančios nukrypti nuo plano. 3. Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte gali būti pateikiamos nuostatos, apribojančios teisę prisiimti įsipareigojimus naudoti biudžeto lėšas. (18 str. 2 d. 10 p., 3 d. - LR 2012 10 16 įstatymo Nr. XI-2274 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 31) 19 straipsnis. Dokumentai, teikiami Seimui su Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu 1. Vyriausybė su Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Seimui teikia: 1) Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto aiškinamąjį raštą, kuriame pateikiama ši išsami informacija: a) mokesčių išlaidų poveikis pajamoms; b) lėšos, kurios pagal šio Įstatymo 14 straipsnio 2 ir (arba) 3 dalis planuojamos perkelti iš kitų biudžetinių metų, kai jos paliekamos asignavimų valdytojui naudoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas; c) vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso rodiklių projekcijos, visų pagrindinių valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų straipsnių projekcijos, išskiriant centrinės valdžios ir socialinės apsaugos lygio dalis, apimančios vidutinės trukmės laikotarpį ir grindžiamos nesikeičiančios politikos prielaida; d) numatytos vidutinio laikotarpio fiskalinės politikos apibūdinimas parodant, kaip užtikrinamas struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio koregavimas vidutinio laikotarpio tikslo link arba siekiant perteklinio valdžios sektoriaus; e) vidutinio laikotarpio struktūriniai valdžios sektoriaus balanso rodikliai, apskaičiuoti remiantis Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto rengimo metu Finansų ministerijos viešai paskelbtais naujausiais duomenimis apie Lietuvos Respublikos produkcijos atotrūkį nuo potencialo ir biudžeto balanso cikliškumo dedamąją (komponentę); f) vidutiniu laikotarpiu numatomos fiskalinės rizikos sąrašas ir jos įvertinimas; g) valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų rodiklių perklasifikavimų, kurie atsirastų valdžios sektoriaus balanso rodiklį skaičiuojant pagal Europos sąskaitų sistemą (ESS’2010) ir kurių vertė viršija 0,1 procento BVP to meto kainomis, sąrašas; h) duomenys apie valdžios sektoriaus ilgalaikio tvarumo perspektyvų pokytį, kuris įvertinamas pagal mokesčių didinimo rizikos rodiklį ir jo pokytį, remiantis Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto rengimo metu Europos Komisijos paskelbtais naujausiais duomenimis; 2) Vyriausybės tvirtinamo valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo pagal programas projektą; 3) duomenis apie planuojamą bendrą Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu poreikį vidaus ir užsienio rinkose; 4) informaciją apie asignavimų valdytojų pasiektus ir planuojamus pasiekti veiklos rezultatus; 5) išaiškinimą, kaip nauji ekonomikos politikos prioritetai atsispindi pokyčiuose, kai nukrypstama nuo Seimo patvirtintų pagrindinių trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių. 2. Lietuvos bankas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto pateikimo Seimui dienos teikia išvadas dėl valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduočių įvykdymo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, atkreipdamas išskirtinį dėmesį į išorinį ūkio subalansuotumą ir ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą. (19 str. - LR 2016 04 14 įstatymo Nr. XII-2313 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 04 27) 20 straipsnis. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto svarstymas ir priėmimas Seime ir įstatymo įsigaliojimas 1. Seimas svarsto Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą atsižvelgdamas į Seimo komitetų pasiūlymus bei išvadas ir papildomus pranešimus Seimo statute nustatyta tvarka. 2. Seimas kiekvienų metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius patvirtina įstatymu ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki biudžetinių metų pradžios, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus. 3. Tais metais, kai įvyksta eiliniai Seimo rinkimai arba pirmalaikiai Seimo rinkimai, po kurių išrinktas naujas Seimas susirenka pradėjus Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto svarstymo Seime procedūras, Seimas valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius tvirtina įstatymu, kuris įsigalioja ne vėliau kaip iki kitų biudžetinių metų pradžios. 4. Jeigu Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas laiku nepriimamas, biudžetas vykdomas šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka. 5. Valstybės biudžetas tvirtinamas pagal rodiklius, nurodytus šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje. 6. Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme gali būti tvirtinami ir kiti šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nenustatyti rodikliai. 7. Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme gali būti nustatyti valstybės biudžeto mėnesinių asignavimų dydžių apribojimai (išskyrus programų asignavimų dalį, kurią sudaro Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo bei kitos gaunamos tarptautinės finansinės paramos lėšos). 8. Seimas, priimdamas Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą arba jo pakeitimo įstatymą, įvertina paskutines galiojančias Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijas ir nuomonę dėl Lietuvos stabilumo programos. (20 str. - LR 2015 10 20 įstatymo Nr. XII-1969 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 11 01) TREČIASIS SKIRSNIS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAI 21 straipsnis. Savivaldybių biudžetai 1. Savivaldybių biudžetuose sukaupiamos lėšos, reikalingos įstatymų priskirtoms funkcijoms ir savivaldybėms įstatymų perduotoms valstybės funkcijoms atlikti. 2. Kiekviena savivaldybė turi savarankišką biudžetą. 3. Savivaldybių biudžeto balanso rodiklis valdomas taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje. Savivaldybės biudžeto einamųjų metų pajamos koreguojamos pridedant nepanaudotą pajamų dalį – praėjusių metų biudžeto pajamų dalį, kuri viršija praėjusių metų panaudotus asignavimus (toliau – nepanaudota pajamų dalis). Einamųjų metų savivaldybės biudžete turi būti numatyti asignavimai visiems trumpalaikiams įsipareigojimams, išskyrus skolinius įsipareigojimus (toliau – trumpalaikiai įsipareigojimai), buvusiems praėjusių metų gruodžio 31 dieną, padengti, nebent trumpalaikiai įsipareigojimai viršija nepanaudotų pajamų dalį – tada numatomų padengti trumpalaikių įsipareigojimų suma turi būti ne mažesnė negu nepanaudota pajamų dalis. (21 str. 3 d. - LR 2016 04 14 įstatymo Nr. XII-2313 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 04 27) 3. Savivaldybių biudžeto balanso rodiklis valdomas taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Savivaldybės biudžeto einamųjų metų pajamos koreguojamos pridedant nepanaudotą pajamų dalį – praėjusių metų biudžeto pajamų dalį, kuri viršija praėjusių metų panaudotus asignavimus (toliau – nepanaudota pajamų dalis). Einamųjų metų savivaldybės biudžete turi būti numatyti asignavimai visiems trumpalaikiams įsipareigojimams, išskyrus skolinius įsipareigojimus (toliau – trumpalaikiai įsipareigojimai), buvusiems praėjusių metų gruodžio 31 dieną, padengti, nebent trumpalaikiai įsipareigojimai viršija nepanaudotų pajamų dalį – tada numatomų padengti trumpalaikių įsipareigojimų suma turi būti ne mažesnė negu nepanaudota pajamų dalis. (21 str. 3 d. - LR 2016 04 14 įstatymo Nr. XII-2314 redakcija, įsigalioja nuo 2018 01 01 pagal LR 2015 12 08 įstatymą Nr. XII-2143) 4. Kiekvienos savivaldybės, kurios biudžeto išlaidos pagal pinigų srautus viršija 0,3 procento praėjusių metų BVP to meto kainomis, biudžetas vykdomas taip, kad biudžetinių metų išlaidos pagal įsipareigojimus neviršytų nominalių pajamų pagal įsipareigojimus, išskyrus išlaidas investicijų projektams finansuoti. (21 str. 4 d. - LR 2015 12 08 įstatymo Nr. XII-2143 redakcija, įsigalioja nuo 2015 12 11 iki 2017 12 31) (21 str. 4 d. - netenka galios nuo 2018 01 01 pagal LR 2015 12 08 įstatymą Nr. XII-2143) 22 straipsnis. Savivaldybių biudžetų pajamos 1. Savivaldybių biudžetų pajamas sudaro: 1) pajamos iš mokesčių, gaunamos į savivaldybių biudžetus pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; (22 str. 1 d. 1 p. - LR 2014 03 20 įstatymo Nr. XII-796 redakcija, įsigaliojo nuo 2014 07 01) 2) pajamos iš savivaldybių turto; (22 str. 1 d. 2 p. - LR 2015 11 17 įstatymo Nr. XII-2024 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 01 01) 3) savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos; 4) pajamos, gautos už išnuomotą arba suteiktą naudotis valstybinę žemę, valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius ir įstatymų nustatyta tvarka paskirsčius lėšas už parduotus valstybinės žemės sklypus; 5) valstybės biudžeto dotacijos ir kitos pervedamos lėšos; 6) negrąžintina finansinė parama (lėšos); 7) kitos įstatymų nustatytos pajamos. (22 str. 1 d. 3-7 p. - LR 2014 03 20 įstatymo Nr. XII-796 redakcija, įsigaliojo nuo 2014 07 01) 2. Į savivaldybių biudžetų pajamas įskaitomos įmokos už ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimą. 23 straipsnis. Savivaldybių biudžetų asignavimai Savivaldybių biudžetų asignavimai yra naudojami Vietos savivaldos įstatymui ir kitiems įstatymams įgyvendinti vykdant savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų patvirtintas programas. 24 straipsnis. Savivaldybės biudžeto apyvartinės lėšos 1. Savivaldybės biudžeto apyvartinės lėšos sudaromos iš savivaldybės biudžeto lėšų likučio, o kai jo nepakanka, – iš biudžeto pajamų. 2. Savivaldybės biudžeto apyvartinės lėšos naudojamos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. (24 str. - LR 2012 10 16 įstatymo Nr. XI-2274 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 31) 25 straipsnis. Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervas 1. Savivaldybės gali sudaryti savivaldybės administracijos direktoriaus rezervą, kuris turi būti ne didesnis kaip 1 procentas patvirtintų savivaldybės biudžeto asignavimų sumos. Konkretų savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo dydį kasmet nustato savivaldybės taryba, tvirtindama atitinkamų metų savivaldybės biudžetą. Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšas skirsto savivaldybės administracijos direktorius. 2. Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšos naudojamos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka: 1) ekstremaliosioms situacijoms ir (arba) ekstremaliesiems įvykiams likviduoti, jų padariniams šalinti ir padarytiems nuostoliams iš dalies apmokėti; 2) gaisrų ir stichinių nelaimių padariniams likviduoti ir jų padarytiems nuostoliams iš dalies apmokėti. (25 str. 2 d. - LR 2015 06 25 įstatymo Nr. XII-1884 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 01 01) 26 straipsnis. Savivaldybių biudžetų rengimas ir tvirtinimas 1. Savivaldybių biudžetų projektus rengia savivaldybių vykdomosios institucijos, remdamosi šiuo Įstatymu, kitais įstatymais, Seimo patvirtintais savivaldybių biudžetų finansiniais rodikliais, Vyriausybės patvirtintomis biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėmis, valstybinės statistikos duomenimis, patvirtintais savivaldybių strateginio planavimo dokumentais, taip pat savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų programomis ir jų sąmatų projektais. (26 str. 1 d. - LR 2013 07 02 įstatymo Nr. XII-477 redakcija, įsigaliojo nuo 2014 10 01) 2. Savivaldybių vykdomosios institucijos parengtus biudžetų projektus teikia savivaldybių taryboms savivaldybių tarybų reglamento nustatyta tvarka. 3. Savivaldybių tarybos svarsto biudžetų projektus atsižvelgdamos į savivaldybių vykdomųjų institucijų pranešimus, tarybos komitetų pasiūlymus ir išvadas. 4. Savivaldybių biudžetus tvirtina savivaldybių tarybos. Biudžetas tvirtinamas savivaldybės tarybos sprendimu. Sprendime nurodoma: 1) bendra pajamų suma ir jų paskirstymas pagal pajamų rūšis; 2) bendra asignavimų suma ir jų paskirstymas biudžetinėms įstaigoms ar savivaldybių administracijos padaliniams programoms vykdyti. Asignavimai skiriami išlaidoms, iš jų – darbo užmokesčiui, ir turtui įsigyti; 5. Savivaldybių tarybos biudžetus patvirtina per du mėnesius nuo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo. Jeigu savivaldybių biudžetų projektai laiku nepatvirtinami, biudžetai vykdomi šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka. 6. Patvirtintus biudžetus savivaldybių administracijų direktoriai pateikia Finansų ministerijai. (26 str. 6 d. - LR 2015 11 17 įstatymo Nr. XII-2024 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 01 01) 7. Jeigu savivaldybė nustatytu laiku nepatvirtina biudžeto, lėšos iš valstybės biudžeto atitinkamai savivaldybei iki biudžeto patvirtinimo laikinai nepervedamos. KETVIRTASIS SKIRSNIS BIUDŽETŲ VYKDYMAS 27 straipsnis. Biudžeto vykdymo organizavimas ir vykdančios institucijos 1. Valstybės biudžeto vykdymą organizuoja Vyriausybė. 2. Valstybės biudžeto kasos operacijų vykdymą organizuoja Finansų ministerija per Lietuvos Respublikos kredito įstaigas. 3. Savivaldybių biudžetų vykdymą organizuoja savivaldybių administracijų direktoriai. 4. Savivaldybių biudžetų kasos operacijų vykdymą organizuoja savivaldybių administracijos per Lietuvos Respublikos kredito įstaigas. 5. Mokesčių ir kitų įmokų į valstybės ir savivaldybių biudžetus apskaičiavimą ir mokėjimą kontroliuoja įstatymų įgaliotos institucijos. 28 straipsnis. Pajamų ir asignavimų įskaitymas 1. Į konkrečių metų biudžetų pajamas įskaitomos įmokos, kurios į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąsias sąskaitas, Muitinės departamento sąskaitas, taip pat Valstybės iždo bei savivaldybių biudžetų sąskaitas, į kurias mokėtojai įmokas perveda tiesiogiai, patenka iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai. 2. Į konkrečių metų biudžetų panaudotus asignavimus įskaitomos perduotinos lėšos, kurių mokėjimo pavedimų įvykdymo pradžia nustatyta iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai. 3. Baudos už administracinius teisės pažeidimus įskaitomos į tą biudžetą, iš kurio išlaikoma institucija ar įstaiga, kurios įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą arba skyrė baudą, išskyrus kituose įstatymuose nustatytus atvejus. Tokių baudų ir kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų neišlaikomų subjektų paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus įskaitymo ir paskirstymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Tais atvejais, kai administracinis teisės pažeidimas yra užfiksuotas iš savivaldybės biudžeto išlaikomomis arba eksploatuojamomis stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimo fiksavimo sistemomis, bauda už administracinį teisės pažeidimą įskaitoma taip: 50 procentų įskaitoma į savivaldybės biudžetą, 50 procentų – į valstybės biudžetą. (28 str. 3 d. - LR 2013 11 19 įstatymo Nr. XII-604 redakcija, galioja nuo 2015 07 01 pagal LR 2014 12 18 įstatymą Nr. XII-1513 iki 2016 12 31) 3. Baudos už administracinius nusižengimus įskaitomos į tą biudžetą, iš kurio išlaikoma institucija ar įstaiga, kurios įgaliotas pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą arba skyrė baudą, išskyrus kituose įstatymuose nustatytus atvejus. Tokių baudų ir kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų neišlaikomų subjektų paskirtų baudų už administracinius nusižengimus įskaitymo ir paskirstymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Tais atvejais, kai administracinis nusižengimas yra užfiksuotas iš savivaldybės biudžeto išlaikomomis arba eksploatuojamomis stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimo fiksavimo sistemomis, bauda už administracinį nusižengimą įskaitoma taip: 50 procentų įskaitoma į savivaldybės biudžetą, 50 procentų – į valstybės biudžetą. (28 str. 3 d. - LR 2015 12 08 įstatymo Nr. XII-2143 redakcija, įsigalioja nuo 2017 01 01 pagal LR 2016 03 25 įstatymą Nr. XII-2284) 29 straipsnis. Nepatvirtinto biudžeto vykdymas Jeigu biudžetas laiku nepatvirtinamas, asignavimai metų pradžioje iki biudžetų patvirtinimo kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų šių biudžetų asignavimų. Šiuo atveju kiekvieno asignavimų valdytojo asignavimai kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų atitinkamo biudžeto šiam asignavimų valdytojui skirtų lėšų ir skiriamos tik tęstinei veiklai bei įstatymuose nustatytiems įsipareigojimams finansuoti (išskyrus programų asignavimų dalį, kurią sudaro Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo bei kitos gaunamos finansinės paramos lėšos) bei įsiskolinimams dengti. (29 str. - LR 207 12 06 įstatymo Nr. X-1354 redakcija, įsigaliojo nuo 2008 01 01) 30 straipsnis. Biudžeto gautų viršplaninių pajamų naudojimas 1. Vykdant valstybės biudžetą, gautos viršplaninės pajamos (atsižvelgiant į šio Įstatymo 14 straipsnio 4 dalį) naudojamos laikinai laisviems valstybės piniginiams ištekliams papildyti, leidžiant viršyti planuotą apyvartinių lėšų padidėjimo arba atitinkamai nevykdyti planuoto apyvartinių lėšų sumažėjimo sumą. (30 str. 1 d. - LR 2012 10 16 įstatymo Nr. XI-2274 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 31) 2. Savivaldybės biudžeto gautos viršplaninės pajamos (atmetus viršplanines pajamas, įstatymų nustatyta tvarka skirtas kitų savivaldybių negautoms pajamoms padengti) skirstomos savivaldybės tarybos sprendimu. 31 straipsnis. Biudžeto asignavimų skyrimas pajamų plano nevykdymo atveju iki priimant biudžeto įstatymo pakeitimą 1. Jeigu nevykdomas valstybės biudžetas, tai yra gaunama mažiau pajamų, negu buvo numatyta, ir nepakanka laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių, iki bus nustatyta tvarka priimtas atitinkamas biudžeto įstatymo pakeitimas, programos finansuojamos Finansų ministerijos siūlymu Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo nustatyta tvarka (išskyrus programų asignavimų dalį, kurią sudaro Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo bei kitos gaunamos tarptautinės finansinės paramos lėšos). Ši nuostata netaikoma programų lėšoms, nurodytoms šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose, jeigu jos yra įmokėtos. (31 str. 1 d. - LR 2012 10 16 įstatymo Nr. XI-2274 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 31) 2. Jeigu nevykdomi savivaldybių biudžetai, t. y. gaunama mažiau pajamų, negu buvo numatyta, finansavimas iš savivaldybių biudžetų vykdomas savivaldybių tarybų nustatyta tvarka. Jeigu numatoma, kad nustatytas pajamų planas iki metų pabaigos nebus įvykdytas, sprendimus dėl šiuose biudžetuose numatytų programų finansavimo tvarkos savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu priima savivaldybės taryba. 3. Asignavimų valdytojams pervedamos valstybės biudžeto arba savivaldybės biudžeto asignavimų sumos programoms finansuoti mažinamos faktiškai negautomis (palyginti su planu) pajamomis į valstybės biudžetą arba savivaldybės biudžetą, kurios nurodytos šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose. (31 str. 3 d. - LR 2012 10 16 įstatymo Nr. XI-2274 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 31) 32 straipsnis. Asignavimų naudojimas ir grąžinimas 1. Metams pasibaigus, asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžios biudžetinės įstaigos, ministrų valdymo sričių įstaigoms, vykdančioms atitinkamo asignavimų valdytojo programas, pavaldžios biudžetinės įstaigos ir kiti subjektai disponuojamose sąskaitose esančias biudžeto lėšas, skirtas programoms finansuoti, išskyrus politinėms partijoms paskirstytus valstybės biudžeto asignavimus ir nepanaudotas įmokėtas šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas lėšas, naudojamas atsižvelgiant į šio Įstatymo 14 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, grąžina ne vėliau kaip iki sausio 10 dienos: 1) valstybės biudžeto lėšas pervesdami į valstybės iždo sąskaitą; 2) savivaldybės biudžeto lėšas pervesdami į savivaldybės iždo sąskaitą. (32 str. 1 d. - LR 2015 12 08 įstatymo Nr. XII-2143 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 12 11) 2. Ministerijoms ir kitoms valstybės institucijoms ar įstaigoms paliekami mėnesio išlaidų dydžio pereinamieji lėšų likučiai, esantys Lietuvos Respublikos diplomatinių ir kitų atstovybių, konsulinių įstaigų, specialiųjų bei gynybos atašė ir Lietuvos atstovų, perkeltų į tarptautines ir užsienio institucijas, sąskaitose užsienio kredito įstaigose. Krašto apsaugos ministerijai paliekami trijų mėnesių išlaidų dydžio pereinamieji lėšų likučiai, esantys tarptautinių operacijų karinio vieneto, dislokuoto užsienio valstybėje, sąskaitose užsienio kredito įstaigose ar pas atskaitingus asmenis. (32 str. 2 d. - LR 2007 12 06 įstatymo Nr. X-1354 redakcija, įsigaliojo nuo 2008 01 01) 3. Metų pabaigoje likusios nepanaudotos tikslinės paskirties lėšos, nustatytos savivaldybių biudžetams priimant atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, lėšos, kurios per metus buvo paskirtos savivaldybių biudžetams pagal atskirus įstatymus ar Vyriausybės nutarimus arba panaudotos ne pagal savo tikslinę paskirtį, iki sausio 10 dienos grąžinamos į valstybės biudžetą – pervedamos iš savivaldybių biudžetų sąskaitų į Valstybės iždo sąskaitą, jeigu atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu nenustatyta kitaip. 4. Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos gali būti panaudotos tik Europos Sąjungos finansinės paramos programoms ir projektams bei Europos Sąjungos tiesioginėms išmokoms ir papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms finansuoti. (32 str. 4 d. - LR 2014 11 06 įstatymo Nr. XII-1315 redakcija, įsigaliojo nuo 2014 11 12) 5. Einamaisiais biudžetiniais metais finansuojant programas, pirmiausia turi būti naudojamos įmokėtos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 2 punkte nurodytos lėšos. (32 str. 5 d. - LR 2012 10 16 įstatymo Nr. XI-2274 redakcija, galiojo nuo 2012 10 31 iki 2015 12 10) (32 str. 5 d. - neteko galios nuo 2015 12 11 pagal LR 2015 12 08 įstatymą Nr. XII-2143) 33 straipsnis. Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos teisės 1. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę: 1) Seimo patvirtintus valstybės biudžeto asignavimus paskirstyti pagal programas; 2) vadovaudamasi Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų administravimą, bei atsižvelgdama į programų ir projektų vykdymo duomenis, perskirstyti Europos Sąjungos finansinės paramos programoms ir projektams numatytas lėšas, įskaitant ir bendrojo finansavimo lėšas, tarp asignavimų valdytojų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių; (33 str. 1 d. 2 p. - LR 2007 12 06 įstatymo Nr. X-1354 redakcija, įsigaliojo nuo 2008 01 01) 3) programų asignavimų dalies, kurią sudaro Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos, laikinam lėšų stygiui panaikinti panaudoti laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius; (33 str. 1 d. 3 p. - LR 2012 10 16 įstatymo Nr. XI-2274 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 31) 4) (33 str. 1 d. 4 p. - neteko galios nuo 2011 01 01 pagal LR 2010 12 09 įstatymą Nr. XI-1209) 5) laisvus valstybės pinigų fondų ir kitus piniginius išteklius grąžintinai naudoti valstybės biudžete numatytoms programoms finansuoti, valstybės skolai valdyti, investuoti į valstybės vertybinius popierius, paskoloms savivaldybių laikinam pajamų trūkumui padengti; 6) nustatyti maksimalias lėšų sumas, kurioms einamaisiais biudžetiniais metais asignavimų valdytojai turi teisę prisiimti įsipareigojimus, sudarydami sutartis dėl projektų, remiamų iš Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, įgyvendinimo; 7) prireikus nustatyti palūkanų normą už trumpalaikes paskolas, teikiamas savivaldybėms iš valstybės biudžeto; 8) nustatyti asignavimų darbo užmokesčiui dydį įsipareigojimams, susijusiems su dalyvavimu nenumatytose tarptautinėse operacijose. 2. Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu gali būti suteikiamos papildomos teisės. 34 straipsnis. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų tarpusavio atsiskaitymai Seimui priėmus įstatymus arba Vyriausybei priėmus nutarimus vykdant įstatymus, dėl kurių keičiasi valstybės ir savivaldybių biudžetų einamųjų biudžetinių metų įsipareigojimai, Finansų ministerija bei savivaldybių vykdomosios institucijos įstatymų nustatyta tvarka patikslina valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų tarpusavio atsiskaitymus. 35 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdymo ataskaitų rinkiniai 1. Valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdymo ataskaitų rinkiniai, kuriems reikalavimus nustato Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas, sudaromi atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus rodiklius, panaudotas Vyriausybės rezervo lėšas ir savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšas, perkeltas viršplanines ir nepanaudotas įmokų į valstybės biudžetą arba savivaldybės biudžetą, nurodytų šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose, skirtų programoms finansuoti, sumas. (35 str. 1 d. - LR 2012 10 16 įstatymo Nr. XI-2274 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 31) 2. Neįvykdžius tam tikrų metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduoties, šio Įstatymo šeštajame skirsnyje nustatyta tvarka turi būti nurodomos pateisinamos priežastys. (35 str. 2 d. - LR 2015 12 08 įstatymo Nr. XII-2143 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 12 11) 3. Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį rengia Finansų ministerija, remdamasi valstybės biudžeto buhalterinės apskaitos duomenimis – į valstybės biudžetą gautų pajamų ir valstybės biudžeto asignavimų valdytojų pateiktais biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniais. 4. Savivaldybių biudžetų vykdymo ataskaitų rinkinius rengia savivaldybių administracijos, remdamosi savivaldybių biudžetų apskaitos duomenimis – į savivaldybių biudžetus gautų pajamų ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų panaudotų asignavimų bei asignavimų valdytojų pateiktais biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniais. 5. Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio sudarymo taisykles nustato Finansų ministerija. 6. Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais Vyriausybei teikia Finansų ministerija. 7. Biudžeto finansuojamų įstaigų gaunama negrąžintina finansinė parama biudžetinių įstaigų apskaitoje registruojama atskiroje sąskaitoje. (35 str. 3-7 d. - LR 2012 10 16 įstatymo Nr. XI-2274 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 31) 36 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdymo ataskaitų rinkinių tvirtinimas 1. Vyriausybė gautą valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį išnagrinėja, priima atitinkamus sprendimus ir Seimo statuto nustatyta tvarka bei terminais pateikia Seimui tvirtinti. (36 str. 1 d. - LR 2008 11 14 įstatymo Nr. X-1826 redakcija, įsigaliojo nuo 2008 11 29) 2. Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys tvirtinamas pagal šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nurodytus rodiklius atsižvelgiant į valstybinių aukštųjų mokyklų ataskaitas, sudaromas pagal visus ekonominės klasifikacijos straipsnius. (36 str. 2 d. - LR 2010 12 09 įstatymo Nr. XI-1209 redakcija, įsigaliojo nuo 2011 01 01) 3. Savivaldybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį tvirtina savivaldybės taryba pagal rodiklius, nurodytus šio Įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje. (36 str. 3 d. - LR 2008 11 14 įstatymo Nr. X-1826 redakcija, įsigaliojo nuo 2008 11 29) 4. Suvestinį visų savivaldybių biudžetų vykdymo ataskaitų rinkinį sudaro Finansų ministerija ir pateikia Vyriausybei remdamasi Vyriausybės patvirtintomis biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėmis. (36 str. 4 d. - LR 2010 12 09 įstatymo Nr. XI-1209 redakcija, įsigaliojo nuo 2011 01 01) PENKTASIS SKIRSNIS BIUDŽETŲ VYKDYMO KONTROLĖ, BIUDŽETŲ VYKDYMO IR EKONOMINĖS RAIDOS SCENARIJAUS MODELIAVIMO VERTINIMAS (V skirsnio pavadinimas - LR 2012 10 16 įstatymo Nr. XI-2274 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 31) 37 straipsnis. Biudžeto vykdymo kontrolė 1. Valstybės biudžeto vykdymo auditą atlieka Valstybės kontrolė, savivaldybių biudžetų vykdymo auditą atlieka Valstybės kontrolė pagal valstybinio audito mastą ir savivaldybių kontrolieriai (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos). (37 str. 1 d. - LR 2010 12 09 įstatymo Nr. XI-1209 redakcija, įsigaliojo nuo 2011 01 01) 2. Seimui teikiamoje Valstybės kontrolės išvadoje turi būti nurodyta, ar paskirti asignavimai panaudoti programose nustatytiems tikslams, ar asignavimai panaudoti galimu ekonomiškiausiu ir efektyviausiu būdu, ar naudojant asignavimus nepadaryta teisės aktų pažeidimų, taip pat kiek pasiekti programose nustatyti tikslai. 3. Savivaldybių biudžetų vykdymo, savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų programų sąmatų, savivaldybių biudžetų lėšų apskaitos ir savivaldybių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių auditą atlieka savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos. (37 str. 3 d. - LR 2010 12 09 įstatymo Nr. XI-1209 redakcija, įsigaliojo nuo 2011 01 01) 4. Biudžeto asignavimų valdytojų ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų programų vykdymą vertina vidaus audito tarnybos, vadovaudamosi Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu (Žin., 2002, Nr. 123-5540) ir kitais vidaus auditą reglamentuojančiais teisės aktais. 5. Ekonominės raidos scenarijaus ir biudžeto pajamų planų modeliavimą, remdamasi objektyviais kriterijais, įskaitant baigiamąjį vertinimą, vertina Finansų ministerija. Šio vertinimo rezultatai skelbiami viešai ir į juos atsižvelgiama rengiant kitus ekonominės raidos scenarijus ir biudžeto pajamų planus. Jeigu vertinimo metu nustatomas didelis šališkumas, kuris suprantamas kaip mažiausiai ketverius metus iš eilės pasikartojančios paklaidos, darančios įtaką ekonominės raidos scenarijui ir susidarančios ne dėl prielaidų pasikeitimų ar modeliavimo metodų, Finansų ministerija imasi veiksmų šališkumui panaikinti ir apie juos viešai paskelbia. (37 str. 5 d. - LR 2012 10 16 įstatymo Nr. XI-2274 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 31) 6. Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės kiekvienam metų ketvirčiui pasibaigus teikia Finansų ministerijai biudžeto vykdymo prognozes likusiems metų ketvirčiams. (37 str. papildytas 6 d. - LR 2016 04 14 įstatymo Nr. XII-2313 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 04 27) ŠEŠTASIS SKIRSNIS BIUDŽETINĖS DRAUSMĖS PAŽEIDIMŲ PROCEDŪROS, JŲ PAAIŠKINIMAS, PATEISINIMAS (V skirsnis - LR 2012 10 16 įstatymo Nr. XI-2274 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 31) 38 straipsnis. Procedūros dėl nepagrįsto tam tikrų metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduoties neįvykdymo 1. Vyriausybė, pasibaigus biudžetiniams metams, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka teikdama Seimui nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį, kartu teikia Finansų ministerijos Vyriausybės nustatyta tvarka parengtą tam tikrų metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduoties įvykdymo ataskaitą. Užduotis laikoma neįvykdyta, jeigu valdžios sektoriaus balanso rodiklis arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmis nukrypsta nuo užduoties daugiau negu 0,2 procento BVP to meto kainomis. 2. Jeigu valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduoties įvykdymo ataskaitoje nurodoma, kad buvo neįvykdyta valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduotis, Ministras Pirmininkas turi Seime žodžiu pateikti neįvykdymo pateisinimo priežastis. Jeigu nėra šio Įstatymo 39 straipsnyje nurodytų pateisinamų priežasčių, Ministras Pirmininkas pateikia kitokius paaiškinimus, kodėl nebuvo įvykdyta valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduotis, ir pasiūlo priemones, kurių galėtų būti imamasi siekiant išvengti užduočių neįvykdymo dėl tokių pačių priežasčių ateityje. (38 str. - LR 2015 12 08 įstatymo Nr. XII-2143 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 12 11) 39 straipsnis. Tam tikrų metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduoties neįvykdymo pateisinimo priežastys Pateisinamomis priežastimis, kai neįvykdoma tam tikrų metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduotis, laikoma: 1) rengiant Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą naudoti Lietuvos statistikos departamento arba Europos Komisijos prognozuoti duomenys, kurie vėliau buvo pakeisti; 2) tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų vykdymo biudžetiniais metais priimtas Seimo nutarimas dėl valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduoties; 3) kiti įstatymų nenumatyti veiksniai, nustatomi tam tikriems biudžetiniams metams Seimo nutarimu; 4) nuo Vyriausybės nepriklausantys įvykiai, kurie paveikia valdžios sektoriaus finansų rodiklius. (39 str. - LR 2015 12 08 įstatymo Nr. XII-2143 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 12 11) LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS Vilnius, 1990 m. liepos 30 d. Nr. I-430 V. LANDSBERGIS Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo priedas (priedas - LR 2012 10 16 įstatymo Nr. XI-2274 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 10 31) ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI 1. 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyva 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms (OL 2011 L 306, p. 41).