LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE 2000 m. gegužės 31 d. Nr. 301 Vilnius Siekdamas reglamentuoti profilaktinių sveikatos tikrinimų vykdymą ir kokybę bei apmokėjimo už juos tvarką ir vykdydamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569), Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170), Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099), Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 11-239), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127) nuostatas: (preambulė - LR SAM 2009 12 29 įsakymo Nr. V-1072 redakcija, įsigaliojo nuo 2010 01 13) 1. T v i r t i n u: 1.1. Profilaktinių sveikatos tikrinimų rūšis ir apmokėjimo tvarką (1 priedas);\ 1.2. Nėščiųjų ir motinų, iki vaikui sukaks vieneri metai, sveikatos tikrinimo tvarką (2 priedas); 1.3. Vaikų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą (3 priedas). (1.3 p. - LR SAM 2015 03 23 įsakymo Nr. V-383 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 11 01) 1.4. Stojančiųjų į profesinio mokymo mokyklas ir įdarbinamų nepilnamečių sveikatos tikrinimo tvarką (4 priedas); 1.5. Sportuojančių asmenų sveikatos tikrinimo tvarką (5 priedas); 1.6. Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarką (6 priedas); 1.7. Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašą (7 priedas); (1.7 p. - LR SAM 2008 10 10 įsakymo Nr. V-973 redakcija, įsigaliojo nuo 2009 01 01) 1.8. Norinčiųjų įsigyti civilinį ginklą sveikatos tikrinimo tvarką (8 priedas); 1.9. Vykstančiųjų į užsienį sveikatos tikrinimo tvarką (9 priedas); 1.10. Licencijuojamų civilinės aviacijos specialistų sveikatos būklės tikrinimo tvarkos aprašą (10 priedas); (1.10. - LR SAM 2008 06 28 įsakymo Nr. V-649 redakcija, įsigaliojo nuo 2008 07 06) 1.11. Laivyno darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarką (11 priedas); 1.12. Traukinio mašinistų ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašą (12 priedas). (1.12 p. - LR SAM 2011 02 03 įsakymo Nr. V-101 redakcija, įsigaliojo nuo 2011 02 11) 1.13. Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą (13 priedas). (1.13 p. - LR SAM 2009 12 29 įsakymo Nr. V-1072 redakcija, įsigaliojo nuo 2010 01 13) 1.14. Asmenų, kuriems leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinus ir vėliau periodiškai besitikrinantiems sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų, sveikatos tikrinimo tvarką (14 priedas); (1.14 p. - neteko galios nuo 2003 10 02 pagal LR SAM 2003 09 18 įsakymą Nr. V-540) 1.15. Gydytojų, norinčių gauti medicinos praktikos licenciją, sveikatos tikrinimo tvarką (15 priedas); (1.15 p. - LR SAM 2015 08 18 įsakymo Nr. V-990 redakcija, galioja nuo 2015 08 20 iki 2015 12 31) (1.15 p. (su visais Gydytojų, norinčių gauti medicinos praktikos licenciją, sveikatos tikrinimo tvarkos pakeitimais ir papildymais) - neteko galios nuo 2016 01 01 pagal LR SAM 2015 12 29 įsakymą Nr. V-1521) 1.16. Asmenų, norinčių būti advokatais, sveikatos tikrinimo tvarką (16 priedas); (1.16 p. - neteko galios nuo 2015 08 22 pagal LR SAM 2015 08 18 įsakymą Nr. V-974) 1.17. Asmenų, norinčių susituokti, sveikatos tikrinimo tvarką (17 priedas); 1.18. Profilaktinių sveikatos tikrinimų kainas ir gydytojų specialistų, teikiančių profilaktinių sveikatos tikrinimų paslaugas, apmokamas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, paslaugų kainas (18 priedas). (1.18 p. - LR SAM 2015 08 18 įsakymo Nr. V-990 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 08 20) 2. P a v e d u: 2.1. (2.1 p. - neteko galios nuo 2009 04 08 pagal LR SAM 2009 03 13 įsakymą Nr. V-178) 2.2. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovams užtikrinti šio įsakymo vykdymą. 3. Laikau netekusiais galios: 3.1. Sveikatos apsaugos ministerijos 1992 04 21 įsakymą Nr. 144 “Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos”; 3.2. Sveikatos apsaugos ministerijos 1994 12 13 įsakymą Nr. 432 “Dėl 1992 04 21 įsakymo Nr. 144 “Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos papildymo” (Žin., 1994, Nr.99-1992); 3.3. Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 03 05 įsakymą Nr. 131 “Dėl asmenų, dirbančių kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis, privalomo sveikatos tikrinimo ir apmokėjimo tvarkos patvirtinimo” (Žin., 1996, Nr.23-613); 3.4. Sveikatos apsaugos ministerijos 1995 05 16 įsakymą Nr. 260 “Dėl valdininkų sveikatos patikrinimo”; 3.5. Sveikatos apsaugos ministerijos ir Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 06 12 įsakymą “Dėl sportuojančių asmenų sveikatos priežiūros ir medicinos priežiūros sporto renginių metu tvarkos patvirtinimo” (Žin.,1996, Nr. 57-1368); 3.6. Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 10 28 įsakymą Nr. 541 “Dėl 1992 04 21 sveikatos apsaugos ministerijos įsakymo Nr. 144 “Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos” 2 priedo ir 4 priedo 3 skyriaus pakeitimo” (Žin., 1996, Nr.109-2493); 3.7. Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 10 29 įsakymą Nr. 544 “Dėl Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nustatytų draudžiamųjų sveikatos profilaktinių tikrinimų tvarkos” (Žin., 1996, Nr. 109 - 2494); 3.8. Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 11 14 įsakymą Nr. 575 “Dėl ketinančiųjų susituokti sveikatos tikrinimo tvarkos”; 3.9. sveikatos apsaugos ministro 1998 01 30 įsakymą Nr. 55 “Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos 1992 04 21 įsakymo Nr. 144 “Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos” 10 priedo pakeitimo” (Žin., 1998, Nr.20-526); 3.10. sveikatos apsaugos ministro 1999 03 18 įsakymą Nr. 125 “Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 01 30 įsakymo Nr.55 “Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos 1992 04 21 įsakymo Nr.144 “Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos” 10 priedo pakeitimo” dalinio pakeitimo”. 4. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal administruojamą sritį. (4 p. - LR SAM 2009 12 29 įsakymo Nr. V-1072 redakcija, įsigaliojo nuo 2010 01 13) SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS R. ALEKNA PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 1 priedas PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ RŪŠYS IR APMOKĖJIMO TVARKA I. PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ RŪŠYS 1. Profilaktiniai sveikatos tikrinimai: 1.1. nėščiųjų ir motinų, iki vaikui sukaks vieneri metai (2 priedas); 1.2. vaikų (3 priedas); (1.2 p. - LR SAM 2010 06 18 įsakymo Nr. V-586 redakcija, įsigaliojo nuo 2010 06 27) 1.3. stojančiųjų į profesinio mokymo mokyklas ir įdarbinamų nepilnamečių (4 priedas); 1.4. stojančiųjų į krašto apsaugos, vidaus reikalų sistemos aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų nustatyta tvarka; 1.5. sportuojančių asmenų sveikatos tikrinimas (išskyrus profesionalus) (5 priedas); 1.6. neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės (6 priedas); 1.7. dispanserizuotųjų (atskira tvarka); 1.8. vairuotojų (7 priedas); (1.8 p. - LR SAM 2008 10 10 įsakymo Nr. V-973 redakcija, įsigaliojo nuo 2009 01 01) 1.9. norinčiųjų įsigyti civilinį ginklą (8 priedas); 1.10. vykstančiųjų į užsienį (9 priedas); 1.11. Licencijuojamų civilinės aviacijos specialistų (10 priedas); (1.11 p. - LR SAM 2008 06 28 įsakymo Nr. V-649 redakcija, įsigaliojo nuo 2008 07 06) 1.12. išankstiniai (prieš pradedant darbą ar veiklą) ir periodiniai (darbo metu ar kai veikla tęsiama) profilaktiniai sveikatos tikrinimai: 1.12.1. laivyno darbuotojų (11 priedas); 1.12.2. Traukinio mašinistų ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, sveikatos tikrinimo reikalavimų bei tvarkos aprašą (12 priedas). (1.12.2 p. - LR SAM 2009 12 23 įsakymo Nr. V-1062 redakcija, įsigaliojo nuo 2010 01 06) 1.12.3. aviacijos darbuotojų (10 priedas); 1.12.4. vairuotojų (7 priedas); 1.12.5. asmenų, norinčių pradėti dirbti ar dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (sveikatai kenksmingų veiksnių poveikyje ar pavojingus darbus) (13 priedas); 1.12.6. darbų ir veiklos sričių, kuriose įsidarbinant ir dirbant privaloma profilaktiškai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų (14 priedas); 1.13. kiti profilaktiniai sveikatos tikrinimai: 1.13.1. gydytojų, norinčių gauti medicinos praktikos licenciją (15 priedas); (1.13.1 p. - LR SAM 2015 08 18 įsakymo Nr. V-990 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 08 20) 1.13.2. asmenų, norinčių būti advokatais (16 priedas); (1.13.2 p. - neteko galios nuo 2015 08 22 pagal LR SAM 2015 08 18 įsakymą Nr. V-974) 1.13.3. asmenų, atvykusių tikrintis savo noru, profilaktiniai sveikatos tikrinimai (tarp jų - asmenų, norinčių susituokti (17 priedas)); 1.14. profilaktinių sveikatos tikrinimų kainos (18 priedas). (1.14 p. - neteko galios nuo 2015 08 20 pagal LR SAM 2015 08 18 įsakymą Nr. V-990) II. PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ APMOKĖJIMO TVARKA 2. Pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos atliekant profilaktinius sveikatos tikrinimus, nurodytus 1.1-1.3 ir 1.5-1.7 ir 1.13 punktuose, apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu (toliau vadinami - apdraustaisiais), apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Pirminės sveikatos priežiūros paslaugos - iš nustatytos metinės vieno gyventojo pirminės sveikatos priežiūros bazinės kainos, specialistų konsultacijos, reglamentuojamos šiuo įsakymu - pagal specialistų profilaktinio tikrinimo kainą, patvirtintą šiuo įsakymu. Jeigu specialistų, nesant bendrosios praktikos gydytojo (BPG), konsultacijos suteikiamos pagal Lietuvos medicinos normoje MN 14:1999 “Bendrosios praktikos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė” (Žin., 1999, Nr. 109 - 3196) nurodytą kompetenciją, jos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (pirminės sveikatos priežiūros metinės vieno gyventojo bazinės kainos). Sporto medicinos centruose profilaktiniai sveikatos tikrinimai atliekami pagal šio įsakymo 5 priedą “Sportuojančių asmenų sveikatos tikrinimas”, ir tokių tikrinimų išlaidos dengiamos iš lėšų, skirtų šiems centrams išlaikyti. 3. Pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos atliekant profilaktinius sveikatos tikrinimus, nurodytus 1.4 punkte, krašto apsaugos, vidaus reikalų sistemos sveikatos priežiūros įstaigose apmokamos iš lėšų, skirtų šioms įstaigoms išlaikyti. Šiais atvejais asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurią pacientai yra pasirinkę, išduoda išrašą (F Nr. 027/a) iš asmens sveikatos istorijos (F Nr. 025/a) ar asmens sveikatos istoriją (F Nr. 025/a), ne trumpesnę kaip paskutinių 5 metų (F Nr. 025/a išduodama tik prašant asmens sveikatos priežiūros įstaigai). 4. Pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugas, teikiamas atliekant profilaktinius sveikatos tikrinimus, nurodytus 1.8 - 1.11 punktuose, apmoka pacientas arba už jį moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys pagal sveikatos apsaugos ministro 1999 07 30 įsakymu Nr. 357 “Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos” (Žin., 1999, Nr.67-2175) patvirtintas mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainas. 5. Išankstinių (prieš pradedant darbą) ir periodinių profilaktinių 1.12 papunkčiuose nurodytų sveikatos tikrinimų paslaugos apmokamos šia tvarka: 5.1. įsidarbinant (1.12 papunktis) numatytos šios tvarkos prieduose pirminės sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apdraustiesiems apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (nustatytos pirminės sveikatos priežiūros metinės vieno gyventojo bazinės kainos), 1.12.1 - 1.12.5 papunkčiuose nurodytų sveikatos tikrinimų antrinės sveikatos priežiūros paslaugos ir pirminės sveikatos priežiūros specializuotos darbo medicinos paslaugos apmokamos iš darbdavio lėšų pagal šiuo įsakymu patvirtintą profilaktinio tikrinimo kainą; 1.12.6 papunktyje nurodytų sveikatos tikrinimų (darbų ir veiklos sričių, kuriems privaloma profilaktiškai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų) antrinės sveikatos priežiūros paslaugas apmoka pats pacientas arba už jį moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys pagal šiuo įsakymu patvirtintą profilaktinio tikrinimo kainą; 5.2. periodinių sveikatos tikrinimų (1.12 papunktis) išlaidos apmokamos iš darbdavio lėšų. 5.3. Profilaktinių sveikatos tikrinimų kainos ir gydytojų specialistų, teikiančių profilaktinių sveikatos tikrinimų paslaugas, apmokamas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, paslaugų kainos (18 priedas) patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“, I dalyje „Profilaktinių sveikatos tikrinimų, už kuriuos moka pats darbuotojas, darbdavys ar kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kainos“ gali būti indeksuojamos Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 „Dėl Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“, 2 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotu koeficientu ir iš naujo tvirtinamos ministro įsakymu. Kainos gali būti indeksuojamos, kai koeficientas yra ne mažesnis kaip 1,2. (5.3 p. - LR SAM 2015 08 18 įsakymo Nr. V-990 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 08 20) 6. Neapdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu (išskyrus nėščiąsias) už visas profilaktinio sveikatos tikrinimo paslaugas moka patys ar už juos moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys pagal profilaktinių tikrinimų ar paslaugų kainas, nustatytas Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 03 26 įsakymu Nr.178 “Dėl valstybės ir savivaldybių remiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainyno patvirtinimo” (Žin.,1996, Nr. 35 -892). 7. Jei asmuo tuo pačiu metu kreipiasi dėl kelių profilaktinių sveikatos tikrinimų, tai mokama tik už vieną, daugiau kainuojantį, sveikatos tikrinimą. 8. Pirminės sveikatos priežiūros paslaugos apdraustiesiems šios tvarkos numatytais atvejais apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (pirminės sveikatos priežiūros metinės vieno gyventojo bazinės kainos), kai apdraustiesiems šios paslaugos suteikiamos toje sveikatos priežiūros įstaigoje, kurią jie nustatyta tvarka yra pasirinkę. Jei apdraustieji dėl šių paslaugų kreipiasi į kitą sveikatos priežiūros įstaigą, už paslaugas moka patys arba už juos moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys. Pirminės sveikatos priežiūros profilaktinių sveikatos tikrinimų paslaugos atliekamos vadovaujantis Lietuvos medicinos norma MN 14:1999 “Bendrosios praktikos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė”. 9. Pacientas gali būti siunčiamas konsultuotis pas kitus gydytojus specialistus (nenurodytus šio įsakymo prieduose), jei profilaktinio sveikatos tikrinimo metu nustatomos medicininės indikacijos. Šios konsultacijos apmokamos pagal patvirtintą gydytojo specialisto konsultacijos bazinę kainą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. 10. Atvykusių savo noru profilaktinių sveikatos tikrinimų (1.13.3 papunktis), jei teisės aktai nenumato kitaip, periodiškumą, siuntimą atlikti tyrimus ir konsultuotis nustato pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis gydytojas. Šios sveikatos priežiūros paslaugos apdraustiesiems apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (pirminės sveikatos priežiūros metinės vieno gyventojo bazinės kainos). Pas specialistus konsultuotis siunčiama tik esant medicininių indikacijų. III. MEDICININĖS DOKUMENTACIJOS PILDYMAS ATLIKUS PROFILAKTINIUS SVEIKATOS TIKRINIMUS 11. Profilaktinių sveikatos tikrinimų duomenys įrašomi į paciento asmens sveikatos istoriją (F Nr. 025/a) ar vaiko sveikatos raidos istoriją (F Nr. 025 - 112 a) ir kitus reikiamus dokumentus. 12. Atlikus profilaktinį tikrinimą, pacientui išduodama nustatytos formos pažyma. PATVIRTINTA sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr.301 2 priedas NĖŠČIŲJŲ IR MOTINŲ, IKI VAIKUI SUKAKS VIENERI METAI, SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA Eil. Tikrinamųjų Tikrintojas Sveikatos tikrinimų tvarką Nr. kontingentai Pirminio lygio asmens sveikatos reglamentuojantys teisės aktai Privalomos antrinio lygio priežiūros gydytojai gydytojų specialistų konsultacijos 1. Ambulatorinė Akušeris-ginekologas arba BPG Oftalmologo Sveikatos apsaugos ministro 1999 03 15 nėščiųjų (pagal Lietuvos medicinos normą įsakymas Nr. 117 "Dėl nėščiųjų, gimdyvių priežiūra MN 14-1999 "Bendrosios ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos praktikos gydytojas. Teisės, patvirtinimo" (Žin., 1999, Nr. 28-811) pareigos, kompetencija ir atsakomybė" (Žin., 1999, Nr. Kitų specialistų, jei yra m109-3196) arba kvalifikuota indikacijų akušerė Privaloma: - Stomatologo konsultacija - BPG ar apylinkės terapeuto konsultacija, jei tikrina akušerisginekologas 2. Motinų, iki Akušerės patronažas Krūtinės ląstos rentgenologinis Sveikatos apsaugos ministro 1999 03 15 vaikui sukaks tyrimas įsakymas Nr. 117 "Dėl nėščiųjų, gimdyvių vieneri metai, Akušerio-ginekologo (arba BPG) Kitų specialistų konsultacijos ir ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos sveikatos apžiūra 6-8 savaitę po gimdymo tyrimai, jei yra indikacijų patvirtinimo" (Žin., 1999, Nr. 28-811) tikrinimas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. V-383 redakcija) 3 priedas (3 priedas - LR SAM 2015 03 23 įsakymo Nr. V-383 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 11 01) VAIKŲ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKOS APRAŠAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Vaikų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato privalomo profilaktinio vaikų sveikatos bei ankstyvojo amžiaus vaikų (iki 4 metų) psichomotorinės raidos tikrinimo reikalavimus, šių paslaugų teikimo tvarką ir Vaiko sveikatos pažymėjimo, kurio forma patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-951 „Dėl statistinės apskaitos formos Nr. 027-1/a „Vaiko sveikatos pažymėjimas“ patvirtinimo“ (toliau – Vaiko sveikatos pažymėjimas), išdavimo tvarką. 2. Vaiko amžiaus tarpsniai: 2.1. naujagimis – nuo gimimo iki 28 dienų amžiaus; 2.2. kūdikis – nuo gimimo iki 1 metų amžiaus; 2.3. ankstyvojo amžiaus vaikas – nuo 1 iki 4 metų amžiaus; 2.4. viduriniojo amžiaus vaikas – nuo 4 iki 10 metų amžiaus; 2.5. paauglys – nuo 10 iki 18 metų amžiaus. 3. Apraše nustatyto profilaktinio vaikų sveikatos tikrinimo tikslas – išaiškinti ir koreguoti rizikos sveikatai veiksnius, nustatyti, ar vaiko sveikatos būklė atitinka jo augimo ir brendimo pagal amžių ir lytį normatyvus, ar dėl sveikatos būklės tikrinamas asmuo gali lankyti švietimo įstaigą ar pan. 4. Apraše nustatyto vaikų psichomotorinės raidos tikrinimo tikslas – ankstyvas vaikų, turinčių raidos sutrikimų riziką, išaiškinimas ir siuntimas toliau tirti bei gydyti. 5. Vaikų sveikatos ir psichomotorinės raidos tikrinimas atliekamas įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas (toliau – ASPĮ), kurioje vaikas yra prirašytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 583 „Dėl gyventojų prisirašymo prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų tvarkos“ nustatyta tvarka (toliau – prirašytas). Tikrinimą atlieka šeimos medicinos paslaugas teikiantis šeimos gydytojas ar vaikų ligų gydytojas, kurį pacientas (jo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą) yra pasirinkęs. 6. Vaikų dantų ir burnos higienos būklę pagal kompetenciją tikrina ir informavimo dantų ir burnos ligų profilaktikos klausimais paslaugą teikia gydytojas odontologas arba gydytojas odontologas specialistas, arba burnos higienistas ASPĮ, teikiančiose pirminės odontologinės sveikatos priežiūros paslaugas. 7. Sveikatą tikrinantys specialistai, esant indikacijų ar poreikiui tikslinti diagnozę, paskiria tyrimus, nustato jų dažnumą, siunčia kito reikiamos profesinės kvalifikacijos specialisto konsultacijos ar atlikti diagnostinių tyrimų, atsižvelgdami į Aprašo 1 ir 2 prieduose nustatytus vaiko amžiaus tarpsnius bei periodiškumą, vadovaudamiesi šiuo Aprašu bei kitais teisės aktais. II SKYRIUS PROFILAKTINIO VAIKŲ SVEIKATOS TIKRINIMO REIKALAVIMAI IR TVARKA 8. Profilaktinio vaikų sveikatos tikrinimo reikalavimai taikomi sveikatos priežiūrai ir profilaktiniam sveikatos tikrinimui, nustatyti Aprašo 1 priede. 9. Imunoprofilaktika atliekama pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-283 „Dėl Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus patvirtinimo“. 10. Prieš vaikui pradedant lankyti ikimokyklinio ar pradinio ugdymo įstaigą ir pereinant į kitą ikimokyklinio ar pradinio ugdymo įstaigą, profilaktiškai ASPĮ atliekami nuograndų ir išmatų helmintologiniai tyrimai. 11. Fizinio pajėgumo grupė, kurioje vaikui rekomenduojama dalyvauti kūno kultūros pamokose, nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos metodinėmis rekomendacijomis „Kūno kultūra silpnesnės sveikatos moksleiviams“ (1999 m., antrasis leidimas 2003 m). 12. Vaikas, jo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą ASPĮ informuojami apie higienos įgūdžius, o švietimo ar kitą ugdymo įstaigą lankančio vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą informuojami, kaip nuolat prižiūrėti odą, nagus, plaukus, kaip tikrinti dėl utėlių ir niežų. 13. Duomenis apie profilaktinį vaiko sveikatos tikrinimą Aprašo 5 ir 6 punktuose bei Aprašo 1 priede nurodyti specialistai įrašo į Vaiko sveikatos raidos istoriją, kurios forma patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų patvirtinimo“ (toliau – forma Nr. 025-112/a), saugomą ASPĮ, kurioje tikrinama vaiko sveikata. III SKYRIUS VAIKŲ PSICHOMOTORINĖS RAIDOS TIKRINIMO REIKALAVIMAI IR TVARKA 14. Vaiko psichomotorinės raidos tikrinimas (toliau – raidos tikrinimas) apima pagrindines vaiko raidos sritis: bendrąją motoriką, smulkiąją motoriką, pažinimą, kalbos supratimą, kalbos išraišką, savitvarką, socialinę emocinę raidą. 15. Raida tikrinama Aprašo 1 priede nurodytais amžiaus tarpsniais ir periodiškumu. Neišnešiotų naujagimių raida tikrinama sulaukus 3, 6, 9 mėnesių koreguoto amžiaus, o ankstyvojo amžiaus vaikų – 12, 18, 24 mėnesių koreguoto amžiaus bei 36 ir 48 mėnesių chronologinio amžiaus. Leidžiamas tikrinimo laiko nukrypimas nuo nustatyto laiko – ne daugiau kaip 2 savaitės. 16. Raidos tikrinimas pagal vaiko amžių ir įgūdžius nustatytas Vaiko psichomotorinės raidos tikrinimo lape (2 priedas). 17. Tikrinant raidą naudojamos šios priemonės: barškutis ar varpelis, plastikinis puodelis arba analogiško dydžio dėžutė, kaladėlės, dėlionė: lenta su 3 pagrindinėmis formomis (trikampis, kvadratas, apskritimas) arba plastikinė dėžutė su atitinkamų formų angomis, knygutė su paveikslėliais, skirta 1–3 metų vaikams, lėlė, popierius, vaikiškos piešimo kreidelės arba pieštukai. 18. Atitinkamo amžiaus vaiko raidos įgūdžius, nurodytus Aprašo 2 priede, galima tikrinti ne eilės tvarka. 19. Raidos tikrinimas atliekamas tik pagal vaiko amžiaus tarpsnio užduotis. Svarbu atkreipti dėmesį ir įvertinti raidos sutrikimo riziką, kai tėvai pasako apie anksčiau turėtų įgūdžių praradimą, t. y. vaikas nebesugeba atlikti to, ką anksčiau atliko gerai. 20. Kiekvieno raidos tikrinimo metu Aprašo 5 punkte nurodytas gydytojas įvertina, kaip vaikas pagal savo amžių atlieka atitinkamas užduotis, ir užpildo Vaiko psichomotorinės raidos tikrinimo lapą (atitinkama Aprašo 2 priedo lentelė): 20.1. jeigu vaikas atlieka vertinamo amžiaus tarpsnio užduotis, įrašo išvadą „Normali raida“ ir tėvams pateikia kito laikotarpio vaiko įgūdžių lavinimo rekomendacijas, informuoja apie kito tikrinimo terminą; 20.2. jeigu vaikas neatlieka bent vienos iš vertinamo amžiaus tarpsnio užduočių, įrašo išvadą „Raidos sutrikimo rizika“. 21. Vaiko psichomotorinės raidos tikrinimo lapai įklijuojami į Aprašo 5 punkte nurodyto gydytojo pildomą formą Nr. 025-112/a. 22. Gydytojas su vaiko tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą aptaria kiekvieno raidos tikrinimo vertinimo rezultatus. Jei nustatoma raidos sutrikimo rizika, numatomas išsamesnis raidos vertinimas. 23. Jeigu po raidos tikrinimo pacientas siunčiamas pas antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį specialistą atlikti išsamesnio raidos vertinimo ir vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos į antrinio lygio vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugas teikiančią ASPĮ, apie tai įrašoma formoje Nr. 025-112/a. Siunčiant išsamiau įvertinti psichomotorinės raidos, išrašo iš medicinos dokumentų formoje Nr. 027/a įrašoma, kurių raidos tikrinimo užduočių vaikas neatliko. 24. Nesant galimybės pagal vaiko gyvenamąją vietą teikti antrinio lygio ambulatorinių vaiko raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų, Aprašo 5 punkte nurodytas gydytojas vaiką siunčia vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijos arba vaikų neurologo konsultacijos. 25. Jei vaikas toliau stebimas ir gydomas vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugas teikiančioje ASPĮ dėl raidos sutrikimo, raidos tikrinimas pirminės ASPĮ nebeatliekamas ir Aprašo 5 punkte nurodytas gydytojas tai įrašo jo formoje Nr. 025-112/a. IV SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 26. Atlikus profilaktinį vaiko, lankančio švietimo ar kitą ugdymo įstaigą, sveikatos tikrinimą, išrašomas Vaiko sveikatos pažymėjimas, kuriame įrašomi reikiami duomenys, išvados ir rekomendacijos švietimo ar kitai ugdymo įstaigai. 27. Jei medicininės priežastys, dėl kurių vaikui buvo rekomenduoti apribojimai (pvz., fizinis pajėgumas), išlieka ilgiau nei nustatytas Vaiko sveikatos pažymėjimo galiojimo laikas, vaikas (jo tėvai arba kiti atstovai pagal įstatymą) kreipiasi dėl naujo Vaiko sveikatos pažymėjimo išdavimo Aprašo II skyriuje nustatyta tvarka. 28. Atlikus privalomą profilaktinį sveikatos tikrinimą švietimo ar kitą ugdymo įstaigą lankančiam vaikui (jo tėvams arba kitiems atstovams pagal įstatymą), ASPĮ išduoda užpildytą ir ASPĮ užregistruotą Vaiko sveikatos pažymėjimą, kurį vaikas (jo tėvai arba kiti atstovai pagal įstatymą) pateikia švietimo ar kitai ugdymo įstaigai. 29. Jei reikia, muzikos, dailės mokyklai, vaikų poilsio stovyklai ar kitai ugdymo įstaigai išduodama Vaiko sveikatos pažymėjimo teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta kopija. 30. Sudėtingais atvejais (kai dėl medicininių priežasčių reikia priimti individualius sprendimus) išvadą ar rekomendacijas dėl tinkamumo dėl medicininių priežasčių lankyti švietimo ar kitą įstaigą pateikia ASPĮ gydytojų konsultacinė komisija. PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr.301 4 priedas ŽEMĖS ŪKIO STOJANČIŲJŲ Į PROFESINIO MOKYMO MOKYKLAS IR ĮDARBINAMŲ NEPILNAMEČIŲ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS Tikslas - nustatyti, ar dėl sveikatos būklės tikrinamas asmuo gali, užbaigęs profesinio mokymo programą, dirbti pagal pasirinktą specialybę vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 04 11 nutarimu Nr. 1055 “Dėl asmenims iki 18 metų draudžiamų dirbti darbų, kenksmingų ir pavojingų veiksnių sąrašo ir asmenų nuo 13 iki 14 metų, nuo 14 iki 16 metų ir nuo 16 iki 18 metų darbo sąlygų ir įdarbinimo tvarkos” (Žin., 1996, Nr. 87- 2065). 1. Asmenys, stojantys mokytis į profesinio mokymo mokyklas, ir norintys įsidarbinti nepilnamečiai privalo tikrintis sveikatą. 2. Sveikatą tikrina pirminės sveikatos priežiūros įstaigos bendrosios praktikos gydytojas (BPG) arba apylinkės pediatras (terapeutas). 3. Sveikatą tikrinantis gydytojas turi būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 04 11 nutarimu Nr.1055 patvirtintu “Asmenims iki 18 metų draudžiamų dirbti darbų, kenksmingų ir pavojingų veiksnių sąrašu” (Žin., 1996, Nr. 87- 2065). 4. BPG ar apylinkės pediatras (terapeutas), tikrindamas sveikatą, turi teisę esant medicininių parodymų siųsti pas kitus specialistus, skirti papildomus tyrimus. 5. Sveikatos tikrinimo duomenys įrašomi asmens sveikatos istorijoje (F 025/a), išvada apie tinkamumą mokytis ar dirbti pagal pasirinktą specialybę - į “Stojančio į mokymo įstaigą ir įdarbinamo nepilnamečio medicininę pažymą” (F086/a). II. LIGOS, KURIOMIS SERGANT DRAUDŽIAMA STOTI Į PROFESINIO MOKYMO MOKYKLAS 6. Bet kokios lokalizacijos tuberkuliozė, kuria sergant išskiriamos mikobakterijos. 7. Ūmios užkrečiamosios ligos (sprendžiama ligoniui pasveikus). III. PAPILDOMI LIGŲ IR BŪKLIŲ PRIEŠPARODYMAI STOJANT Į PROFESINIO MOKYMO MOKYKLAS Eil. Mokymo programa Nr. 1. Meno dirbinių gamintojų Mokymosi kodas (M kodas) 31812 2. 3. Kenksmingi veiksniai 1. Dažnai paūmėjančios rankų odos ligos dirbant su dirginančiomis medžiagomis 2. Plaštakos funkcijos sutrikimai (nykščio deformacija ar trijų dirbamosios rankos pirštų nebuvimas), trukdantys profesinei veiklai 3. Spalvų jutimo sutrikimas 4. Miopija daugiau kaip 8,0 D 5. Regėjimas su korekcija 0,7 viena ir 0,4 kita akimi (graveriui - 0,8 viena ir 0,7 - kita akimi .Vertinti be korekcijos, nes dirba su apsauginiais akiniais) 6. Alergija cheminėms medžiagoms Cheminės medžiagos, darbo poza Dažnai paūmėjančios rankų odos ligos ar alergija dirbant su (stovint), regos analizatorius cheminėmis medžiagomis Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant plaštakos ir pirštų, pečių juostos raumenims, darbo poza, pasilenkimai, įtampa, dėmesys, regos analizatorius 2.1. Fotografų ir interjero apipavidalintojų M kodas 31899 2.2. Baleto artistų M Stereotipiniai darbo judesiai , 1. Plokščiapėdystė, kitos skeleto-raumenų sistemos ligos ir kodas 31899 darbo poza, pasilenkimai, įtampa, defektai, trukdantys judėjimui monotonija 2. Kojų venų išsiplėtimas 3. Binokulinio matymo sutrikimas 4. Širdies ydos 5. Epilepsija su dažnais paroksizmais 6. CNS susirgimų ar traumų padariniai su judesių sutrikimais, trukdančiais profesinei veiklai 7. Vestibulinės funkcijos sutrikimai Sekretorės Įtampa, dėmesys, informacinių Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,6 viena ir 0,2 - kita M kodas 33404 signalų ir pranešimų priėmimas, akimi regos ir klausos analizatoriai 4. Apskaitininkės kasininkės M kodas 33432 5. Verslo organizatorių Darbo įtampa, dėmesys, M kodas 33439 informacinių signalų ir pranešimų priėmimas, regos ir klausos analizatoriai Socialinių slaugytojų Judėjimo atstumas, krovinio M kodas 35012 pernešimas, darbo įtampa, dėmesys, informacinių signalų ir pranešimų priėmimas, regos ir klausos analizatoriai 6. 7. Papildomi medicininiai priešparodymai Ortopedų protezuotojų M kodas 35099 Dėmesys, regos analizatorius, dėmesio koncentravimo trukmė į stebimus objektus Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų pirštų, pečių juostos raumenims, darbo poza, liemens palenkimai, regos analizatorius Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,6 viena ir 0,3 - kita akimi 1. Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys profesinei veiklai 2. Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei ligai sparčiai progresuojant 3. Centrinės nervų sistemos susirgimų ar traumų padariniai, kai yra funkcijos sutrikimų bei intelekto pakitimų, trukdančių profesinei veiklai Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys profesinei veiklai 8. Maisto pramonės ir maisto ruošimo specialisto M kodas 35212 Judėjimo atstumas, stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų pirštų ir plaštakos raumenims, dėmesys, regos ir klausos analizatoriai, mėsininkui - darbo poza, pasilenkimai, virėjui - aukšta temperatūra Statybininkų, pastatų Oro temperatūra, apšvita, judrus restauratorių, darbas, krovinio kėlimas, elektromontuotojų, pernešimas, stereotipiniai darbo mūro montuotojų ir judesiai, dalyvaujant rankų, pečių betonuotojų, juostos raumenims, statinis krūvis, santechnikų darbo poza, liemens palenkimai, M kodas 35216 judėjimo atstumas, įtampa, dėmesys, regos ir klausos analizatoriai, monotonija 1. Grybelinės, pūlingos plaštakų odos ligos su dažnais paūmėjimais 2. Epilepsija su dažnais paroksizmais 1. Skeleto -raumenų sistemos defektai, trukdantys profesinei veiklai 2. Rankų plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai. Trukdantys profesinei veiklai 3. Epilepsija ir kiti sąmonės netekimai dirbant aukštyje 4. Centrinės nervų sistemos susirgimų ar traumų padariniai, kai yra funkcijos sutrikimų, trukdančių profesinei veiklai 5. Miopija didesnė kaip 8,0 D (esant fizinei įtampai) 6. Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,6 viena ir 0,3 - kita akimi 7. Bronchinė astma su ryškiu kvėpavimo funkcijos sutrikimu 8. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos su ryškiu kraujotakos nepakankamumu 9. Vestibulinės funkcijos ryškus sutrikimas (dirbant aukštyje) 10. Elektromechanikų, Stereotipiniai darbo judesiai, 1. Miopija didesnė nei 6,0 D elektros įrenginių, dalyvaujant rankų plaštakos ir pirštų, 2. Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,8 viena ir 0,7 - kita radijo ir televizijos pečių juostos raumenims, darbo akimi aparatūros taisytojų poza, pasilenkimai, darbo įtampa, 3. Binokulinio matymo sutrikimas M kodas 35222 dėmesys, regos ir klausos 4. Plaštakos funkcijos ryškus sutrikimai, trukdantys profesinei analizatoriai, informacinių signalų veiklai priėmimas, monotonija 11. Kalvių, metalo Aukšta temperatūra, apšvita, judrus 1. Regėjimas be korekcijos silpnesnis kaip 0,8 viena ir 0,7 - kita apdirbimo staklininkų, darbas, stereotipiniai darbo judesiai, akimi (suvirintojas dirba su apsauginiais akiniais) suvirintojų, šaltkalvių dalyvaujant rankų plaštakos ir pirštų, 2. Epilepsija M kodas 35232 pečių juostos raumenims, darbo 3. Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys profesinei poza, liemens palenkimai, veiklai jonizuojančioji spinduliuotė, 4. Lėtinės plaučių ligos su ryškiu kvėpavimo funkcijos sutrikimu aerozoliai, metalų dulkės 12. Automechanikų Oro temperatūra, apšvieta, judrus 1. Miopija didesnė kaip 6,0 automobilių kėbulų darbas, krovinio kėlimas, 2. Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 - kita remontininkų, pernešimas, stereotipiniai darbo akimi lengvosios pramo-nės judesiai, darbo poza, liemens 3. Klausos susilpnėjimas (tikrinant šnabždesiu iki 3 m) mašinų mecha-nikų, palenkimas, judėjimo atstumas, 4. Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys profesinei žemės ūkio technikos dėmesys, regos ir klausos veiklai mechanikų, ryšių analizatoriai, informacinių signalų įrenginių mechanikų priėmimas, monotonija M kodas 35242 9. Lėktuvų mechaniko 13. 13.1. Baldžių, stalių Stereotipiniai darbo judesiai , judrus darbas, krovinio kėlimas, pernešimas, statinis krūvis, darbo poza, liemens palenkimai, judėjimo atstumas, medienos dulkės, lakios medžiagos, aerozoliai 13.2. Miško ruošos ir Vibracija, oro temperatūra, medienos apdirbėjų stereotipiniai darbo judesiai , dalyvaujant rankų plaštakos ir pirštų, pečių juostos raumenims, darbo įtampa, dėmesys, regos ir klausos analizatoriai, medienos dulkės Vadovautis aviacijos darbuotojų tikrinimo tvarka 1. Miopija didesnė nei 6,0 (esant fizinei įtampai) 2. Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 - kita akimi 3. Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys profesinei veiklai 4. Lėtinės plaučių ligos su ryškiu funkcijos sutrikimu 5. Cukrinis (nekompensuotas) diabetas - miško ruošos specialistams 6. Epilepsija su dažnais paroksizmais (miško ruošos specialistams) 7. Centrinės nervų sistemos susirgimų ar traumų padariniai, kai yra funkcijos sutrikimų (miško ruošos specialistams) Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys profesinei veiklai 13.3. Pynėjų iš vytelių Stereotipiniai darbo judesiai , dalyvaujant rankų plaštakos ir pirštų, pečių juostos raumenims, darbo įtampa, dėmesys, regos analizatoriai 14. Ventiliacijos, oro Judrus darbas, krovinio kėlimas, kondicionavimo pernešimas, darbo poza, liemens sistemų gamintojų M palenkimai kodas 35264 15. Avalynės gamintojų, Stereotipiniai darbo judesiai , avalynininkų M kodas dalyvaujant rankų plaštakos ir pirštų 35274 raumenims, statinis krūvis, darbo poza, pasilenkimas, regos ir klausos analizatoriai, monotonija, cheminės medžiagos (dažai, klijai) 16. Audėjų, audinių Stereotipiniai darbo judesiai , gamybos įrenginių dalyvaujant rankų plaštakos ir operatorių, verpėjų, pirštų raumenims, statinis krūvis, verpinių gamybos darbo poza, pasilenkimas, regos ir įrenginių operatorių klausos analizatoriai, monotonija, M kodas 35274 dulkės 17. 18. 19. 20. 21. 22. 1. Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 - kita akimi 2. Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys profesinei veiklai 1. Odos lėtinės ligos su dažnais paūmėjimais 2. Bronchinė astma su ryškiu kvėpavimo funkcijos sutrikimu 3. Regos korekcija mažesnė kaip 05/02 1. Bronchinė astma su ryškiu funkcijos sutrikimu 2. Miopija didesnė kaip 6,0D. Regos korekcija iki 07/04 3. Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai 4. Centrinės nervų sistemos susirgimų ar traumų padariniai su judesių sutrikimais, trukdančiais profesinei veiklai 5. Epilepsija, dirbant su judančiais mechanizmais 6. Alergija dulkėms, vilnai, sintetinėms ir kt. medžiagoms 7. Klausos susilpnėjimas (šnabždesiu iki 3 m) - audėjui Mezgėjų, mezgimo Stereotipiniai darbo judesiai , 1. Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys profesinei mašinų operatorių, dalyvaujant rankų plaštakos ir veiklai siuvėjų, sukirpėjų - pirštų raumenims, statinis krūvis, 2. Odos ligos su dažnais paūmėjimais konstruktorių darbo poza, pasilenkimai, judėjimo 3. Alergija vilnai, dulkėms M kodas 35276 atstumas, dėmesys, regos 4. Miopija daugiau kaip 6,0 D. Regos korekcija mažesnė kaip analizatorius, monotonija, 07/04 besikartojančios operacijos 5. Binokulinio matymo sutrikimas 6. Epilepsija su dažnais paroksizmais mezgimo mašinų operatoriams 7. Klausos susilpnėjimas (tikrinant šnabždesiu iki 3 m) mezgimo mašinų operatoriams Plokščiosios ir Stereotipiniai darbo judesiai , 1. Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai trukdantys profesinei ofsetinės spaudos dalyvaujant rankų plaštakos ir veiklai spaudėjų, tekstų pirštų raumenims, statinis krūvis, 2. Bronchinė astma su ryškiu kvėpavimo funkcijos sutrikimu rinkėjų, archyvarų, darbo poza, liemens pasilenkimai, 3. Miopija daugiau kaip 6,0D knygrišių judėjimo atstumas, dėmesys, regos 4. Regos korekcija mažesnė kaip 07/04 - tekstų rinkėjui M kodas 35278 analizatorius, monotonija, besikartojančios operacijos Cheminio pluošto, Cheminės medžiagos, oro 1. Bronchinė astma su ryškiu kvėpavimo funkcijos sutrikimu naftos perdirbimo, temperatūra, darbo poza, judėjimo 2. Odos ligos su dažnais paūmėjimais kontaktuojant su chemijos ir naftos atstumas, regos analizatorius cheminėmis medžiagomis produktų gamybos 3. Alergija cheminėms medžiagoms operatorių 4. Miopija daugiau kaip 6,0D. Regos korekcija mažesnė kaip M kodas 35299 06/03 Žemės matininkų Oro temperatūra, judėjimo M kodas 35402 atstumas, dėmesys, informacinių pranešimų skaičius, regos analizatorius, monotonija Braižytojų ir Stereotipiniai darbo judesiai, 1. Miopija didesnė kaip 6,0D kompiuterinės įrangos dalyvaujant rankų, plaštakų, pirštų 2. Regos korekcija mažesnė kaip 05/02 operatorių raumenims, poza, dėmesys, regos 3. Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys profesinei M kodas 35406 analizatorius, monotonija veiklai 4. Binokulinio matymo sutrikimas Kelių statytojų Oro temperatūra, judrus darbas, 1. Epilepsija su dažnais paroksizmais M kodas 35416 krovinio kėlimas, stereotipiniai 2. Cukrinis diabetas (nekompensuotas) darbo judesiai, statinis krūvis, 3. Lėtinės dažnai paūmėjančios sąnarių ligos darbo poza, pasilenkimai, judėjimo 4. Lėtinės dažnai paūmėjančios inkstų ligos atstumas, regos, klausos 5. Širdies kraujagyslių ligos su ryškiu kraujotakos sutrikimu analizatoriai, dulkės, cheminės medžiagos 23. Ūkininkų M kodas 36201 24. Arklininkų M kodas 36203 Judėjimo atstumas, oro temperatūra, darbo poza, judrus darbas, regos, klausos analizatorius 1. Epilepsija su dažnais paroksizmais 2. Alergija arklio šeriams PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. V-184 redakcija; įsigaliojo nuo 2011 03 09) 5 priedas SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA I. BENROSIOS NUOSTATOS 1.1. Asmenys, lankantys bet kokias organizuotas kūno kultūros ir sporto pratybas bei dalyvaujantys varžybose, privalo reguliariai tikrintis sveikatą. 1.2. Profilaktiškai sveikatą tikrina: 1.2.1. sportininkų, kurie sistemingai ir nuolat treniruojasi, dalyvauja sporto varžybose, – sporto medicinos centrų sporto medicinos gydytojai, privalomai arba prireikus konsultuodamiesi su šiame priede nurodytų ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojais ir skiria privalomus arba, esant indikacijų, kitus tyrimus; 1.2.2. sportuotojų, kurie laikosi sveikos gyvensenos principų, ir sporto mokymo įstaigų pradinio rengimo grupių narių – profilaktinius sveikatos tikrinimus atliekantys šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai, privalomai arba prireikus konsultuodamiesi su šiame priede nurodytų ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojais ir skiria privalomus arba, esant indikacijų, kitus tyrimus; 1.2.3. Lietuvos olimpinės ir atskirų sporto šakų rinktinių narių – sporto medicinos centrų gydytojai, privalomai arba prireikus konsultuodamiesi su šiame priede nurodytų ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojais ir skiria privalomus arba, esant indikacijų, kitus tyrimus; 1.2.4. neįgalieji sportininkai su amputuotomis galūnėmis, stuburo smegenų pažeidimais ar turintys cerebrinį paralyžių, silpnaregiai ar kurtieji tikrinami bendra tvarka. Papildomai jiems, išskyrus kurčiuosius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 598 „Dėl sportuojančių asmenų su negalia medicininio ištyrimo“ (Žin., 1996, Nr. 115-2684) bei metodinėmis rekomendacijomis, turi būti nustatyta medicininė ir funkcinė klasifikacija. Medicininei ir funkcinei klasifikacijai tinkamai atlikti neįgaliuosius patartina siųsti į sporto medicinos centrus. 1.3. Sportininkų ir sportuotojų sveikatą tikrinantys sporto medicinos centrų sporto medicinos gydytojai arba šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai: 1.3.1. įvertina tiriamojo sveikatos bei funkcinę būkles; 1.3.2. siunčia, esant indikacijų, pas kitus specialistus konsultuotis ir tirtis; 1.3.3. daro išvadą apie tiriamojo asmens galimybes lankyti pasirinktos sportinės veiklos pratybas ir dalyvauti varžybose („sveikas“, „gali dalyvauti pasirinktos sporto šakos treniruotėse ir varžybose“), teikia atitinkamas rekomendacijas dėl fizinio krūvio intensyvumo, traumų profilaktikos, nurodo pakartotinės patikros datą; 1.3.4. pagal kompetenciją gydo sportininkus ir sportuotojus; 1.3.5. sudėtingais atvejais pirminės sveikatos priežiūros įstaigos profilaktinę sveikatos patikrą atliekantys šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai siunčia sportuojančius asmenis į artimiausius sporto medicinos centrus. 1.4. Sportininkų, kurie sistemingai ir intensyviai treniruojasi, siekia aukštų sporto rezultatų, sveikatą tikrinantys sporto medicinos centrų sporto medicinos gydytojai papildomai: 1.4.1. nustato fizinį išsivystymą, funkcinių organizmo rezervų rodiklius, organizmo prisitaikymą prie pasirinktos sportinės veiklos bei fizinių krūvių; 1.4.2. sudaro ir vykdo sportininkų organizmo atsigavimo po treniruočių krūvių skatinimo programas; 1.4.3. vykdo sportininkų pratybų ir mokomųjų treniruočių stovyklų specializuotą medicininę priežiūrą (vykdo funkcinį testavimą ir vertina sportininkų organizmo prisitaikymą prie krūvių, registruoja, gydo traumas ir ligas, teikia ataskaitą renginio organizatoriams ir sporto medicinos centro direktoriui ir kt.). 1.5. Profilaktinio sveikatos tikrinimo ir tyrimų duomenys įrašomi į sportuojančio asmens sveikatos tikrinimo kortelę (forma Nr. 061/a) ir pažymimi asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025a) arba vaiko sveikatos raidos istorijoje (forma Nr. 025-112a). 1.6. Už sportininkų treniravimąsi ir dalyvavimą sporto varžybose be gydytojo leidimo atsako treneriai, varžybų vyriausieji teisėjai. 1.7. Sportuojančių asmenų sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos sporto medicinos centruose, apmokamos iš valstybės biudžeto. 1.8. Sportininkų ir sportuotojų sveikatą tikrinantys sporto medicinos centrų sporto medicinos gydytojai arba šeimos medicinos paslaugas teikiantys pirminės sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai vadovaujasi sporto šakų klasifikacija pagal dinaminio ir statinio fizinio krūvio (toliau – SDK klasifikacija) poveikį: I. Žemas statinis krūvis II. Vidutinis krūvis statinis III. Aukštas krūvis statinis x A Žemas dinaminis krūvis Biliardas Boulingas Kriketas Golfas Šaudymas Kerlingas Šaudymas iš lanko Buriavimas Karatė/dziudo! Šuoliai į vandenį! Žirgų sportas! Automobilių sportas! Motosportas! Bobslėjus! Alpinizmas Kovų menaix Sunkumų kilnojimasx ! Burlenčių sportas Vandens slidėsx ! Gimnastikax ! Lengvoji atletika (metimai) Buriavimasx ! B Vidutinis dinaminis krūvis Fechtavimas Beisbolasx Stalo tenisas Tenisas (dvejetas) Tinklinis Lengvoji atletika (šuoliai) Lengvoji atletika (sprintas) Dailusis čiuožimasx Šuoliai Sprintas Regbisx ! Burlenčių sportasx ! Sinchroninis plaukimas Povandeninis plaukimas Kultūrizmasx ! Kalnų slidinėjimasx ! Imtynėsx Snieglentėsx ! Riedlentėsx ! – didelė su(si)žeidimų rizika; ! – didelė pasikartojančių sinkopių rizika. C Aukštas dinaminis krūvis Badmintonas Sportinis ėjimas Slidinėjimas (klasikiniu būdu) Orientacinis sportas Ilgų distancijų bėgimas Skvošas Krepšinisx Biatlonas Ledo ritulysx Žolės riedulysx Futbolasx Slidinėjimas (čiuožėjo žingsniu) Lengvoji atletika (vidutinių ir ilgų distancijų bėgimas) Šiuolaikinė penkiakovė Plaukimas Tenisas (vienetai) Rankinis Boksasx Baidarių ir kanojų irklavimas Dviračių sportasx Lengvoji atletika (dešimtkovė) Irklavimas Greitasis čiuožimasx ! Triatlonasx ! Dekatlonas x ! II. LIGŲ IR PATOLOGINIŲ BŪSENŲ SĄRAŠAS, KURIOMS ESANT RIBOJAMAS FIZINIS KRŪVIS ARBA NEREKOMENDUOJAMA SPORTUOTI III. SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ SVEIKATOS IŠTYRIMO PERIODIŠKUMAS IR PASLAUGŲ MASTAS IV. DETALUS SPORTO MEDICINOS CENTRUOSE TEIKIAMŲ ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ SĄRAŠAS Eil. Nr. 4.1. 4.1.1. 4.1.1.1. 4.1.1.2. 4.1.1.3. 4.1.1.4. 4.1.1.5. 4.1.1.6. 4.1.1.7. 4.1.1.8. 4.1.1.9. 4.1.1.10. 4.1.2. 4.1.3. 4.1.3.1. 4.1.3.2. 4.1.3.3. 4.1.3.4. 4.1.3.5. 4.1.3.6. 4.1.3.7. 4.1.4. 4.1.5. 4.1.6. 4.1.7. 4.1.8. 4.1.9. 4.1.10. 4.1.11. 4.1.12. 4.1.13. 4.2. 4.2.1. 4.2.2. 4.2.3. 4.2.4. 4.2.5. 4.2.6. 4.2.7. 4.2.8. 4.2.9. 4.2.10. 4.2.11. 4.2.12. 4.2.13. 4.2.14. 4.2.15. PASLAUGOS (pateikiamas minimalus paslaugų mastas, kuris apmokamas biudžeto lėšomis) SPORTO MEDICINOS GYDYTOJO Sportininkų sveikatos ištyrimas: fizinio išsivystymo, judamojo aparato funkcinės būklės įvertinimas; regos aštrumo nustatymas; plaučių gyvybinės talpos nustatymas; išsamus sportinės bei ligos anamnezės surinkimas; palpacija (ypač kreipiant dėmesį į judamąjį aparatą); auskultacija (širdies, plaučių); burnos ertmės apžiūra; pulso tyrimas ir arterinio kraujo spaudimo matavimas netiesioginiu būdu; kūno temperatūros matavimas; sportuojančių kūno masės komponentų nustatymas ir įvertinimas. Reikalingų tyrimų paskyrimas (hematologinių, bendraklinikinių, biocheminių, elektrokardiogramos, echoskopijos, spiroergometrijos, rentgeno, magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos). Sportininko širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinės būklės nustatymas specialiais testais: 20 pritūpimų vietoje; 15 sek. maksimalaus bėgimo vietoje, aukštai keliant kelius; 3 min. bėgimu vietoje, 180 žingsnių per minutę tempu; Astrando step testu; Harvardo step testu; kvėpavimo sulaikymo mėginiu (pagal Serkiną); ortostatiniu mėginiu. Sportininkų sveikatos ir funkcinės būklės analizė ir kitų duomenų įvertinimas. Susirgusių ir traumuotų sportininkų gydymas pagal kompetenciją. Atsigavimo programų sudarymas. Rekomendacijų dėl sveikatos stiprinimo, traumų profilaktikos, treniruočių režimo teikimas. Medicininių, funkcinių tyrimų duomenų, atliktų treniruočių, mokomųjų-treniravimo stovyklų ar varžybų metu, analizė, išvadų teikimas. Sportininko sveikatos stebėjimo kortelės (forma Nr. 61/a), asmens sveikatos istorijos (forma Nr. 025/a-LK) pildymas. Sporto varžybų paraiškų medicininis patvirtinimas. Susirgusių sportininkų nukreipimas konsultacijoms ir stacionariniam gydymui į antrojo ir trečiojo lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Būtinosios pagalbos teikimas. Receptų medikamentams, vitaminams išrašymas bei jų naudojimo aiškinimas. KLINIKINĖS FIZIOLOGIJOS Anamnezės patikslinimas. Elektrokardiogramos esant ramybės būsenos registravimas (12, 18 derivacijų) ir jos interpretavimas. Elektrokardiograma su medikamentais (kalio chlorido, atropino, nitroglicerino) ir jos interpretacija. Ergometrija dviratiniu ergometru (testas PWC170, tolerancijos standartiniams krūviams). Ergometrija irklavimo ergometru. Ergometrija baidarių ergometru. Ergometrija bėgtakiu (tredmilu). Ortostatinis mėginys. Spiroergometrijos tyrimas (testuojant dviratiniu, irklavimo, baidarių ergometrais, bėgtakiu). Širdies echoskopija (doplerinė, vienmatė ir dvimatė). Kompiuterizuota spirografija. Arterinio kraujo spaudimo matavimas esant ramybės būsenos ir fizinio krūvio metu netiesioginiu būdu. Širdies veiklos stebėjimas ergometrijos ar spiroergometrijos metu. Defibriliatoriaus naudojimas. IV. DETALUS SPORTO MEDICINOS CENTRUOSE TEIKIAMŲ ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ SĄRAŠAS 4.2.16. Anaerobinio slenksčio nustatymas, atliekant laktato mėginį. 4.2.17. Reakcijos greičio matavimas. Teping testo atlikimas ir įvertinimas. 4.3. KLINIKINĖS LABORATORIJOS 4.3.1. Automatizuotas kraujo tyrimas: eritrocitų kiekis; hemoglobino kiekis; leukocitų kiekis; trombocitų kiekis; leukocitų diferencinis pasiskirstymas; 4.3.2. Leukocitų diferencinio pasiskirstymo skaičiavimas mikroskopu. 4.3.3. Kraujo tyrimas eritrocitų nusėdimo greičiui (ENG) nustatyti. 4.3.4. Automatizuotas šlapimo tyrimas: lyginamasis svoris; šarmų-rūgščių pusiausvyra (PH); baltymas; bilirubinas; urobilinogenas; ketonai; eritrocitai; leukocitai; bakterijos. 4.3.5. Šlapimo nuosėdų mikroskopinis tyrimas. 4.3.6. Automatizuotas biocheminis kraujo tyrimas: bendrojo cholesterolio koncentracija; didelio tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracija; trigliceridai; bilirubinas; amilazė; kasos amilazė; aspartataminotransferazė (GOT); alaninaminotransferazės (GPT); gama gliutamintransferazė (GGT); kalis; šlapalas; šlapimo rūgštis; kreatinkinazė (CK); kreatininas; gliukozė. 4.4. FIZINĖS MEDICINOS IR REABILITACIJOS GYDYTOJO (fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, dirbantis Sporto medicinos centre, teikia trumpalaikes – iki 14 d. nemedikamentinio gydymo paslaugas ir vykdo sportininkų atsigavimą skatinančias programas, panaudojant nemedikamentines priemones; esant indikacijoms ilgalaikiam nemedikamentiniam gydymui ir reabilitacijai – siunčia sportininkus į ambulatorinės reabilitacijos paslaugas teikiančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, vadovaudamasis šias paslaugas reglamentuojančiu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-50 ,,Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“. 4.4.1. Nemedikamentiniam gydymui siųstų sportininkų ištyrimas: 4.4.1.1. sąnarių goniometrija; 4.4.1.2. pėdos skliautų ištyrimas ir įvertinimas; 4.4.1.3. elektrodiagnostika; 4.4.1.4. raumenų jėgos, ištvermės, galūnių apimties ir ilgio matavimai; 4.4.1.5. įvairių organų ir sistemų funkcijų testavimas; 4.4.1.6. rentgenologinių, laboratorinių tyrimų, EKG, sonoskopijų paskyrimas; 4.4.1.7. receptų išrašymas, medikamentų skyrimas. IV. DETALUS SPORTO MEDICINOS CENTRUOSE TEIKIAMŲ ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ SĄRAŠAS 4.4.2. Nemedikamentinio gydymo ir nemedikamentinės atsigavimo programos dalies sudarymas: 4.4.2.1. kineziterapijos procedūrų paskyrimas; 4.4.2.2. fizioterapijos procedūrų paskyrimas; 4.4.2.3. masažo procedūrų paskyrimas. 4.4.3. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų atliekamos procedūros: 4.4.3.1. gydymas lazeriu; 4.4.3.2. gydymas šalčiu (krioterapija); 4.4.3.3. griaučių-raumenų stimuliacija. 4.5. KINEZITERAPEUTO 4.5.1. Kineziterapijos procedūros (grupinės, individualios): 4.5.1.1. kineziterapija sergant vidaus ligomis; 4.5.1.2. kineziterapija sergant neurologinėmis ligomis; 4.5.1.3. kineziterapija sergant ortopedinėmis ligomis; 4.5.1.4. kineziterapija po traumų; 4.5.2. Mechanoterapija. 4.6. FIZIOTERAPIJOS 4.6.1. Ultragarso (su medikamentais ir be jų ) terapija. 4.6.2. Amplipulsterapija (su medikamentais ir be jų). 4.6.3. Elektroforezė. 4.6.4. Raumenų elektrostimuliavimas.. 4.6.5. Ultravioletinių spindulių terapija: 4.6.5.1. bendra; 4.6.5.2. lokali; 4.6.6. Ultraaukšto dažnio (UAD) terapija. 4.6.7. Mikrobangų terapija. 4.6.8. Interferencinių srovių terapija. 4.6.9. Darsonvalizacija. 4.6.10. Diadinamoterapija. 4.6.11. Veninės kraujotakos stimuliavimo terapija. 4.6.12. Transkutaninio stimuliavimo terapija. 4.7. MASAŽO 4.7.1. Atskirų kūno sričių masažas: 4.7.1.1. galvos; 4.7.1.2. veido; 4.7.1.3. kaklo srities; 4.7.1.4. viršutinės galūnės, peties ir mentės srities arba visų viršutinės galūnės sąnarių; 4.7.1.5. alkūnės sąnario; 4.7.1.6. riešo sąnario; 4.7.1.7. plaštakos ir dilbio; 4.7.1.8. krūtinės ląstos (iš priekio ir nugaros); 4.7.1.9. nugaros; 4.7.1.10. pilvo raumenų; 4.7.1.11. juosmens ir kryžkaulio srities segmentinis; 4.7.1.12. nugaros ir juosmens srities; 4.7.1.13. segmentinis kaklo, stuburo ir krūtinės srities; 4.7.1.14. stuburo srities; 4.7.1.15. apatinių galūnių; 4.7.1.16. klubo sąnario; 4.7.1.17. kelio sąnario; 4.7.1.18. čiurnos sąnario; 4.7.1.19. pėdos ir blauzdos. 4.7.2. Sportinis masažas. 4.8. GYDYTOJO OFTALMOLOGO 4.8.1. Anamnezės surinkimas. 4.8.2. Ligonio apžiūra, regos organų būklės įvertinimas, preliminarios diagnozės nustatymas. IV. DETALUS SPORTO MEDICINOS CENTRUOSE TEIKIAMŲ ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ SĄRAŠAS 4.8.3. Papildomų ištyrimų atlikimas. 4.8.4. Rekomendacijų dėl galimybės treniruotis pagal pasirinktą sporto šaką teikimas. 4.8.5. Gydymo paskyrimas, receptų išrašymas, sekimas ir kontrolė. 4.8.6. Rekomendacijos sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo klausimais. 4.8.7. Būtinų veiksmų, reikalingų paciento sveikatai gerinti, vykdymas. 4.8.8. Profilaktinė regos organų apžiūra: 4.8.8.1. regėjimo aštrumo ištyrimas; 4.8.8.2. akinių parinkimas; 4.8.8.3. refrakcijos ištyrimas; 4.8.8.4. spalvų jutimo tyrimas; 4.8.8.5. akių apžiūra plyšine lempa su akių dugno tyrimu ,,Volk linze”; 4.8.8.6. akių padėties akiduobėje bei jų judrumo ištyrimas; 4.8.8.7. akipločio tyrimas; 4.8.8.8. akispūdžio tyrimas; 4.8.9 Lašų lašinimas ir tepalų įterpimas į jungties maišelį. 4.8.10. Vokų krašto uždegimų diagnozavimas ir gydymas. 4.8.11. Svetimkūnių pašalinimas iš jungties. 4.8.12. Konjunktyvitų diagnozavimas ir gydymas. 4.8.13. Ašarų liaukų uždegimo diagnozavimas ir gydymas. 4.8.14. Ašarų kanalo uždegimo diagnozavimas ir gydymas. 4.8.15. Episklerito ir sklerito diagnozavimas ir gydymas. 4.8.16. Tinklainės ligų diagnozavimas. 4.8.17. Regos nervo ligų diagnozavimas ir gydymas. 4.8.18. Akiduobės ligų diagnozavimas ir gydymas. 4.8.19. Pirmosios pagalbos suteikimas įvykus akių traumoms. 4.8.20. Žvairumo nustatymas. 4.9. GYDYTOJO OTORINOLARINGOLOGO 4.9.1. Anamnezės surinkimas. 4.9.2. Išorinių LOR organų apžiūra ir įvertinimas. 4.9.3. Nuoseklus LOR organų ištyrimas: 4.9.3.1. Nosies apžiūra: 4.9.3.1.1. išorinė nosies apžiūra; 4.9.3.1.2. priekinė nosies rinoskopija naudojant išplėtiklį; 4.9.3.1.3. gleivinės, nosies kriauklių, pertvaros būklės, išskyrų nosies ertmėje, papildomų darinių įvertinimas; 4.9.3.1.4. kvėpavimo per nosį įvertinimas; 4.9.3.1.5. prienosinių ančių fluorografinio bei rentgenografinio ištyrimo įvertinimas. 4.9.3.2. Nosiaryklės apžiūra (nosiaryklės apžiūrėjimas užpakalinės rinoskopijos metodu ir įvertinimas). 4.9.3.3. Ryklės ištyrimas (ryklės užpakalinės sienelės, gomurio lankų, tonzilių ir kaklo limfmazgių apžiūra ir 4.9.3.4. įvertinimas). 4.9.3.4.1. Gerklų ištyrimas: 4.9.3.4.2. viršutinių kvėpavimo takų būklės įvertinimas; 4.9.3.4.3. balso tembro, mikčiojimo ar kitų sutrikimų įvertinimas; 4.9.3.4.4. antgerklio įvertinimas; 4.9.3.4.5. balso klosčių būklės įvertinimas naudojant gerklų veidrodėlį; 4.9.3.4.6. papildomų darinių įvertinimas; 4.9.3.5. gerklų funkcijos įvertinimas. 4.9.3.5.1. Klausos organų įvertinimas: 4.9.3.5.2. išorinės ausies, kaušelio, speninės ataugos ir landos apžiūra; 4.9.3.5.3. ausies būgnelio ir jo pakitimų įvertinimas; 4.9.3.5.4. randų ir perforacijų įvertinimas; 4.9.3.5.5. klausomojo vamzdžio funkcijos įvertinimas; 4.9.3.5.6. kamertoninis tyrimas; 4.9.3.5.7. klausos aštrumo įvertinimas; 4.9.4. audiometrinio klausos ištyrimo įvertinimas. 4.9.4.1. Atliekamos gydymo procedūros: IV. DETALUS SPORTO MEDICINOS CENTRUOSE TEIKIAMŲ ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ SĄRAŠAS 4.9.4.2. ausų prapūtimas pagal Policerį; 4.9.4.3. ausų hematomų punktavimas; 4.9.4.4. tvarsčių uždėjimas po punkcijos; 4.9.4.5. sieros kamščių plovimas; 4.9.4.6. nosies kraujagyslių prideginimas; 4.9.4.7. nosies punkcijos atlikimas; 4.9.4.8. nosies priekinė tamponada; 4.9.4.9. paratonziliarinių injekcijų atlikimas; 4.9.4.10. paratonzilinio pūlinio punkcija ir invazija; 4.9.4.11. tonzilių plovimas; 4.9.4.12. tonzilių medikamentinis tepimas; 4.9.4.13. ryklės prideginimas skystu azotu; gerklų instiliacija medikamentais. 4.10. GYDYTOJO ORTOPEDO TRAUMATOLOGO 4.10.1. Ligonio anamnezės surinkimas. 4.10.2. Ligonio apžiūrėjimas, palpacija, surinktų duomenų įvertinimas, preliminarios diagnozės nustatymas. 4.10.3. Profilaktinis sveikatos tikrinimas. 4.10.4. Papildomų tyrimų skyrimas. 4.10.5. Tvarstymas. 4.10.6. Žaizdų perrišimas. 4.10.7. Žaizdų priežiūra. 4.10.8. Išorinio kraujavimo stabdymas. 4.10.9. Vietinės blokados lidokainu, novokainu. 4.10.10. Vietinė infiltracinė anestezija. 4.10.11. Pirminis chirurginis žaizdų sutvarkymas. 4.10.12. Siūlų išėmimas. 4.10.13. Odos pūlingos infekcijos chirurginis gydymas. 4.10.14. Sąnarių punkcijos. 4.10.15. Svetimkūnių, esančių odoje, šalinimas. 4.10.16. Įaugusio nago pašalinimas. 4.10.17. Venos punkcija. 4.10.18. Gipso tvarsčio uždėjimas ir nuėmimas. 4.10.19. Vaistų paskyrimas. Esant indikacijų, siuntimas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijai dėl nemedikamentinio gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos. 4.10.20. Raumenų ir skeleto, sąnarių ultragarsinis tyrimas. 4.10.21. Gydymo sekimas, koregavimas, kontrolė. 4.10.22. Rekomendacijos sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo klausimais. 4.11. GYDYTOJO NEUROLOGO 4.11.1. Ligonio gyvenimo bei neurologinės anamnezės surinkimas. 4.11.2. Neurologinis ligonio apžiūrėjimas: 4.11.2.1. cerebro bulbarinių nervų funkcijos įvertinimas; 4.11.2.2. sausgyslinių, periostalinių refleksų ir patologinių refleksų buvimo nustatymas; 4.11.2.3. galūnių skausminio, temperatūrinio jautrumo įvertinimas; 4.11.2.4. autonominės sistemos būklės įvertinimas; 4.11.2.5. raumenų tonuso, meninginių simptomų bei magistralinių kraujagyslių auskultacija; 4.11.2.6. koordinacinių mėginių atlikimas; 4.11.2.7. eisenos, stuburo biomechanikos patikrinimas; 4.11.2.8. stuburo funkcijos įvertinimas, išaiškinant tempimo ir iškritimo požymius. 4.11.3. Preliminarios diagnozės nustatymas. 4.11.4. Profilaktinis neurologinis apžiūrėjimas. 4.11.5. Papildomų tyrimų skyrimas: 4.11.5.1. rentgenogramų; 4.11.5.2. kompiuterinės tomografijos; 4.11.5.3. magnetinio rezonanso tyrimo; 4.11.5.4. akių dugno tyrimo; IV. DETALUS SPORTO MEDICINOS CENTRUOSE TEIKIAMŲ ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ SĄRAŠAS 4.11.5.5. elektroencefalogramos; 4.11.5.6. elektroneuroangiografijos; 4.11.5.7. laboratorinių bei klinikinių fiziologinių tyrimų. 4.11.6. Skiria gydytojų konsultacijas: 4.11.6.1. ortopedo traumatologo; 4.11.6.2. neurochirurgo arba angiochirurgo. 4.11.7. Pacientų gydymas, skiriant medikamentinį gydymą. 4.12. TEIKIAMOS PROCEDŪRŲ KABINETE 4.12.1. Injekcijos: 4.12.1.1. į paodį; 4.12.1.2. į raumenis; 4.12.1.3. į veną. 4.12.2. Lašinės infuzijos. 4.12.3. Skiepijimo procedūros. 4.12.4. Kraujo paėmimas: 4.12.4.1. biocheminiams tyrimams; 4.12.4.2. kraujo grupei nustatyti; 4.12.4.3. genetiniams tyrimams. V. MEDICINOS PAGALBOS TEIKIMAS SPORTO RENGINIŲ, ĮSKAITANT MOKOMĄSIAS TRENIRUOČIŲ STOVYKLAS, METU 5.1. Sportininkas, dalyvaujantis sporto renginiuose (sporto varžybose arba treniruočių stovyklose), privalo būti pasitikrinęs sveikatą ir turėti gydytojo leidimą (forma Nr. 068/a), pasirašytą sporto medicinos gydytojo, o kur nėra – pirminės sveikatos priežiūros įstaigos profilaktinius sveikatos tikrinimus atliekančio šeimos medicinos paslaugas teikiančio gydytojo, patvirtintą asmens sveikatos priežiūros įstaigos spaudu. 5.2. Sporto renginių organizatoriai (vyriausiasis teisėjas, vyriausiasis treneris, stovyklos vadovas) atsakingi, kad visos sporto renginiuose dalyvaujančios komandos ar atskiri sportininkai turėtų teisingai įformintas sporto varžybų paraiškas arba gydytojo išduotus leidimus (forma Nr. 068/a). 5.3. Sporto varžybose dalyvaujančių asmenų grupės leidimas dalyvauti sporto renginyje gali būti įformintas patvirtinta sporto varžybų paraiška. Paraiškoje privalo būti nurodyta jos įforminimo data. Paraišką pasirašo ir už teisingą jos įforminimą atsako sporto medicinos gydytojas, o kur nėra – pirminės sveikatos priežiūros įstaigos profilaktinius sveikatos tikrinimus atliekantis šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas. Paraiška patvirtinama asmens sveikatos priežiūros įstaigos spaudu. Paraiška galioja ne ilgiau kaip 6 mėnesius. 5.4. Sporto renginių organizatoriai sporto renginių metu privalo: 5.4.1. užtikrinti reikiamą medicinos personalo skaičių, atsižvelgdami į sporto šaką, varžybų arba treniruočių stovyklos lygį ir dalyvių skaičių; 5.4.2. ne vėliau kaip prieš 14 dienų prieš sporto varžybų pradžią pateikti paraišką asmens sveikatos priežiūros įstaigai dėl medicinos personalo ar medicinos pagalbos automobilio, nurodydami varžybų vietą, laiką, vyriausiąjį teisėją ar atsakingą už varžybų organizavimą sporto darbuotoją, bei numatyti lėšų, reikalingų medikamentams įsigyti ir medicinos personalui už paslaugas apmokėti, kiekį; 5.4.3. sudaryti medicinos personalui tinkamas darbo sąlygas; 5.4.4. užtikrinti sužeisto, susirgusio sportininko, sporto renginio organizatorių ir žiūrovų transportavimą į gydymo įstaigą; 5.4.5. laiku atsiskaityti už suteiktas medicinos paslaugas sporto varžybų metu; 5.4.6. apmokėti įstaigai už sunaudotą tvarsliavą, įtvarus, medikamentus sporto varžybų metu, teikiant medicinos pagalbą. 5.5. Sporto renginius aptarnaujantis medicinos personalas privalo: 5.5.1. turėti pirmosios medicinos pagalbos medikamentus, tvarsliavą, įtvarus; 5.5.2. turėti aiškius skiriamuosius ženklus; 5.5.3. kvalifikuotai teikti neatidėliotiną medicinos pagalbą sporto varžybų metu; 5.5.4. registruoti sporto renginių metu įvykusias traumas bei susirgimus ir informuoti apie tai sporto renginių organizatorius, laiku pateikti informaciją (forma Nr. 062/a) medicinos personalą siuntusios asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovui ar atsakingam asmeniui; 5.5.5. apie sunkias sportines traumas (kaulų lūžimai, sąnarių išnirimai, raumenų ir sausgyslių nutrūkimai, galvos ir stuburo smegenų pažeidimas, vidaus organų pakenkimai), mirties atvejus sporto renginių metu pranešti (forma Nr. 062-1) Kūno kultūros ir sporto departamentui. 5.6. Sporto bazių, kuriose vyksta sporto renginiai, administracija visiškai atsako už jos patalpų, aikščių įrengimą ir inventoriaus kokybę bei saugumą sportuojančių asmenų ir žiūrovų sveikatai. 5.7. Jei medicinos personalo darbuotojas yra sporto bazės darbuotojas, jis privalo turėti pirmosios medicinos pagalbos medikamentus, tvarsliavą, įtvarus bei teikti neatidėliotiną medicinos pagalbą pagal savo kompetenciją. 5.8. Sporto bazės budėtojas (ne medicinos darbuotojas) privalo turėti pirmosios pagalbos priemonių vaistinėlę, neštuvus. 5.9. Pagal kiekvienos sporto šakos ar atskiros jos rungties sveikatos pažeidimo rizikos laipsnį skiriamas reikalingas medicinos personalas. Sporto šakos pagal pažeidimo lygį skirstomos į aukštos rizikos, vidutinės ir žemos rizikos: 5.9.1. Aukštos rizikos sporto šakos: Lengvoji atletika (maratonas, 30 km ir 50 km ėjimas, šuoliai su kartimi), boksas, šuoliai į vandenį, dviračių sportas, žirgų sportas (trikovė), fechtavimas, žolės riedulys, sportinė gimnastika, rankinis, ledo ritulys, dziudo, šiuolaikinė penkiakovė (jojimas), čiuožimas (dailusis, greitasis ir trumpasis), kalnų slidinėjimas (slalomas, šuoliai nuo tramplyno ir su snieglente), futbolas, regbis, karatė, taikvando, triatlonas, vandensvydis, sunkioji atletika, imtynės. Šių sporto varžybų medicininiam aptarnavimui rekomenduojamas minimalus medicinos personalo skaičius – 1 gydytojas, greitosios pagalbos automobilis su medicinos personalo brigada. 5.9.2. Vidutinės rizikos sporto šakos: Lengvoji atletika (išskyrus maratoną, 30 km, 50 km ėjimą, šuolį su kartimi), badmintonas, krepšinis, biatlonas, bobslėjus, rogučių sportas, slidinėjimas, baidarių-kanojų akademinis irklavimas, tenisas, buriavimas, tinklinis. Šių sporto varžybų medicininiam aptarnavimui rekomenduojama minimalus medicinos personalo skaičius – 1 gydytojas, 1 slaugytoja ir galimybė iškviesti greitosios pagalbos automobilį bei jam privažiuoti. Papildomai, atsižvelgiant į dalyvių skaičių, gali būti slaugytojų, kineziterapeutų, turinčių tvarstymo įgūdžių, masažuotojų. 5.9.3. Žemos rizikos sporto šakos: Nekontaktinės sporto šakos, tokios kaip šaudymas iš lanko, šaudymas, sinchroninis plaukimas, plaukimas, stalo tenisas. Šių sporto varžybų medicininiam aptarnavimui rekomenduojamas minimalus medicinos personalo skaičius – 1 slaugytoja ir galimybė iškviesti greitosios pagalbos automobilį. Papildomai gali būti kineziterapeutų, masažuotojų. 5.9.4. Kitos sporto šakos: Varžybos negali vykti be medicinos personalo. Kiekvieno renginio metu privalo būti asmuo, sugebantis teikti neatidėliotiną medicinos pagalbą. 5.10. Vykdant didelių sporto renginių medicininį aptarnavimą, būtina atsižvelgti į dalyvių bei galimų žiūrovų skaičių. Rekomenduotina prieš tokias varžybas medicinos atstovams kartu su varžybų organizatoriais aptarti medicinos personalo skaičių ir galimos medicinos pagalbos teikimo mastą. Labai svarbu užtikrinti neatidėliotinos medicinos pagalbos suteikimą bei evakuaciją tokių renginių atidarymų bei uždarymų metu, ypač jei jie vyksta šaltu ar karštu oru. Tam turi būti organizuotos padėjėjų iš sporto darbuotojų brigados. 5.11. Techninių sporto šakų varžybose (automobilių, motokroso, kartingų, laivų, aviacijos sporto, parašiutų sporto ir kt.), privalo būti greitosios medicinos pagalbos automobiliai su medikų brigadomis. Jų skaičius ir išdėstymas varžybų metų priklauso nuo sporto šakos. 5.12. Medicinos personalas, teikiantis medicinos pagalbą sporto varžybų metu, privalo turėti pirmosios medicinos pagalbos priemones, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakyme Nr. V-450 „Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir pirmosios pagalbos rinkinių“ (Žin., 2003, Nr. 79-3605) pateiktais pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir pirmosios pagalbos rinkinių aprašymais. PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. V-943 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 08 18) 6 priedas NEINFEKCINIŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS TVARKA 1. Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarka (toliau – Tvarka) nustato įvairaus amžiaus grupių asmenų sveikatos tyrimų, vykdant neinfekcinių ligų profilaktiką ir kontrolę, apimtį ir dažnį. 2. Tvarkoje nustatyti tyrimai atliekami atsižvelgiant į asmenų amžiaus grupes. 3. Tvarkos 5.1–5.7, 5.13–5.17 papunčiuose numatytus tyrimus pagal kompetenciją atlieka šeimos gydytojas, o 5.8–5.13 papunkčiuose nurodytus tyrimus atlieka šeimos gydytojas kartu su bendrosios praktikos slaugytoju, bendruomenės slaugytoju ar išplėstinės praktikos slaugytoju (universitetams parengus išplėstinės praktikos slaugytojus). 4.Tvarkoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžta įstatymuose. 5. Sveikatos tyrimų, vykdant neinfekcinių ligų profilaktiką ir kontrolę, apimtis ir dažnis: PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. V-973, įsigaliojo nuo 2009 01 01 7 priedas VAIRUOTOJŲ SVEIKATOS TIKRINIMO REIKALAVIMŲ IR TVARKOS APRAŠAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Vairuotojų sveikatos tikrinimo tikslas – nustatyti, ar tikrinamo asmens sveikatos būklė atitinka minimalias fizinio ir psichikos tinkamumo normas, taikomas asmenims, siekiantiems vairuoti ir vairuojantiems atitinkamos kategorijos motorines transporto priemones arba jų junginius su priekaba ir (ar) traktorius, savaeiges mašinas ir mechanizmus. 2. Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos apraše (toliau – Aprašas) vartojamos sąvokos: 2.1. Transporto priemonė – priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones. 2.2. Transporto priemonių vairuotojai, kurių kategorijos ir minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti, nurodyti 2 lentelėje, skirstomi į dvi grupes: 2.2.1. 1 grupė – AM, A1, A2, A, B1, B ir BE kategorijų transporto priemonių vairuotojai; (2.2.1 p. - LR SAM 2015 02 18 įsakymo Nr. V-224 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 02 27) 2.2.2. 2 grupė – C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE ir T kategorijų transporto priemonių vairuotojai. 3. Šio aprašo nuostatos, skirtos 2 grupės vairuotojams, yra taikomos B kategorijos transporto priemonių vairuotojams, naudojantiems vairuotojo pažymėjimą profesiniams tikslams (lengvieji taksi automobiliai, greitosios pagalbos automobiliai ir pan.), bei traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. 4. Asmenys, siekiantys mokytis vairuoti ir pirmą kartą įgyti teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones (įgyti pirmąjį vairuotojo pažymėjimą), (toliau – kandidatai), arba vairuotojai, norintys atnaujinti vairuotojo pažymėjimą, priskiriami prie tos grupės, kuriai jie priklausys, kai jiems bus išduotas pirmasis ar atnaujintas vairuotojo pažymėjimas. 5. Kitos apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213) (toliau – Saugaus eismo įstatymas) ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose sveikatos priežiūrą, apibrėžtas sąvokas. II. SVEIKATOS TIKRINIMO REIKALAVIMAI IR TVARKA 6. Visi kandidatai bei 1 ir 2 grupės ir joms prilyginti vairuotojai privalo tikrintis sveikatą prieš įgydami šią teisę bei vėliau periodiškai šiame Apraše nustatyta tvarka. 7. Vairuotojų sveikatos tikrinimas atliekamas įstaigoje, turinčioje licenciją teikti sveikatos priežiūros paslaugas. 8. Transporto priemonių vairuotojų sveikatos tikrinimo mastas ir periodiškumas nurodyti 1 lentelėje. 9. Kandidatai ir vairuotojai prieš sveikatos tikrinimą užpildo ir pasirašo Vairuotojo garbės deklaraciją (sveikatos patikrinimo klausimyną) (4 lentelė). 10. Kandidatų ir vairuotojų sveikatą tikrina šeimos gydytojas arba vidaus / vaikų ligų gydytojas, teikiantis pirminės sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje (toliau – SPĮ), kurią pacientas yra pasirinkęs teisės aktų nustatyta tvarka ir kurioje prisirašęs. Šie gydytojai paskiria tyrimus, nustato jų dažnumą, vadovaudamiesi šiuo įsakymu, bei atsako už sveikatos tikrinimo kokybę: 10.1. Šeimos gydytojas arba vidaus / vaikų ligų gydytojas, tikrinimo metu nustatęs, kad tikrinamas pacientas dėl medicininių priežasčių negali vairuoti visų kategorijų transporto priemonių, tikrinimo netęsia ir tikrinimo duomenis ir išvadas įrašo į Asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę) (toliau – F Nr. 025/a), pasirašo ir patvirtina savo asmeniniu spaudu. 10.2. Pacientų, kurių sveikata tikrinama SPĮ, prie kurios jie prisirašę, psichikos sveikatą tikrina šią sveikatos priežiūros įstaigą aptarnaujančio psichikos sveikatos centro gydytojas psichiatras. Vaikų psichikos sveikatą tikrina gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, o jeigu jis psichikos sveikatos centre nedirba – gydytojas psichiatras. 10.3. Kandidatas arba vairuotojas apsilankymo pas šeimos arba vidaus, arba vaikų ligų gydytoją metu užpildo, pasirašo ir pateikia gydytojui Klausimyną dėl obstrukcinės miego apnėjos ir Epworth mieguistumo skalę (Aprašo priedas). Gydytojas, įvertinęs atsakymus, naudodamasis Obstrukcinės miego apnėjos sindromo (toliau – OMA) klausimyno vertinimo metodika ir įtaręs šią ligą, siunčia kandidatą arba vairuotoją Aprašo 11 punkte nustatyta tvarka gydytojo neurologo arba gydytojo pulmonologo konsultacijos. (papildyta 10.3 p. - LR SAM 2015 12 31 įsakymo Nr. V-1604 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 01 08) 11. Medicinos dokumentų išrašas pagal F 025/a, F 003/a (toliau – forma F Nr. 027/a) išduodamas tuo atveju, jei pacientas vyksta tikrintis sveikatos būklės į kitą asmens SPĮ (kurioje jis neprisirašęs) arba kai jis siunčiamas tikrintis pas kitų reikiamų profesinių kvalifikacijų gydytojus. 12. Pacientai, norintys tikrintis sveikatą SPĮ, kurioje prisirašė: 12.1. nurodo, kokių kategorijų transporto priemones nori vairuoti, ir pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; 12.2. pateikia vairuotojo pažymėjimą (tikrinantis pakartotinai); 12.3. pateikia Asmens medicininę knygelę (sveikatos pasą) (toliau – F 048/a) – jei privalomai periodiškai sveikata tikrinama dirbant vairuotoju pagal darbo sutartį. Tikrinant 2 grupės kategorijų transporto priemonių, traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, vadovaujamasi ir Asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą), privalomo sveikatos tikrinimo tvarka (13 priedas), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 (Žin., 2000, Nr. 47-1365), o tikrinant vairuotojų, kurių darbas susijęs su keleivių vežimu (autobusų, mikroautobusų ir kt.), sveikatą, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 16 d. nutarimu „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 73-3127). 13. Pacientai, norintys tikrintis sveikatą SPĮ, kurioje jie neprisirašę, nurodo, kokių kategorijų transporto priemones nori vairuoti, ir pateikia 12 p. nurodytus dokumentus bei F Nr. 027/a iš šeimos arba vidaus / vaikų gydytojo, prie kurio yra prisirašęs, ir F Nr. 027/a iš juos aptarnaujančio psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro / vaikų ir paauglių psichiatro. 14. Neįgalieji, turintys išreikštų lokomotorinių sutrikimų, pateikia profesinių dirbtuvių (licencijuotų protezavimo įmonių) pažymą apie kontrolinį protezo tikrinimą po galūnės ar jos dalies protezavimo. 15. Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tikrinimo tvarka nurodyta Aprašo 1 lentelės 4 dalyje. 16. Atlikus profilaktinį tikrinimą, išduodama Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (toliau – F Nr. 083-1/a). 17. Vairuotojo, turinčio galiojančią F Nr. 083-1/a, sveikata gali būti tikrinama anksčiau šiais atvejais: asmens sveikatos priežiūros specialistui nurodžius, siunčiant policijai, darbovietės administracijai, nurodžius priešlaikinio tikrinimo priežastį arba asmeniui pageidaujant. (17 p. - LR SAM 2015 12 31 įsakymo Nr. V-1604 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 01 08) 18. Tikrinimo duomenis ir išvadas apie tai, kokias transporto priemones ir kokiomis sąlygomis nurodant Bendrijoje taikomų apribojimų dėl medicininių priežasčių kodą (5 lentelė) (toliau – apribojimai) asmuo gali vairuoti, šeimos ar vidaus / vaikų ligų ir kiti tikrinantys gydytojai įrašo į F Nr. 025/a, pasirašo ir patvirtina savo asmeniniu spaudu. 19. Galutinę išvadą į F Nr. 025/a įrašo, pasirašo ir patvirtina savo asmeniniu spaudu asmuo, įgaliotas asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įsakymu (komisijos pirmininkas). 20. Išvada apie tinkamumą vairuoti įrašoma į F Nr. 083-1/a ir patvirtinama komisijos pirmininko ir sekretoriaus parašais bei asmeniniais spaudais, Vairuotojų sveikatos tikrinimo arba gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – GKK) antspaudu arba SPĮ įstaigos antspaudu. F Nr.083-1/a atiduodama pacientui. 21. Vairuotojams, dirbantiems galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą), išvada įrašoma ir į F Nr. 048/a, įsidarbinant – ir į Privalomo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (toliau – F Nr. 047/a). 22. Išvada apie tinkamumą vairuoti transporto priemones (nurodant kategoriją (-as) daroma, atsižvelgiant į šio Aprašo 3 lentelėje „Minimalios fizinio ir psichikos tinkamumo normos, taikomos asmenims, siekiantiems vairuoti ir vairuojantiems variklio varomą transporto priemonę“ išvardytas ligas ir sveikatos problemas, dėl kurių ribojama teisė vairuoti transporto priemones, bei 5 lentelėje išvardytus apribojimus dėl medicininių priežasčių. 23. Sveikatos tikrinimo duomenys registruojami sveikatos tikrinimo žurnale (ambulatorinių ligonių registravimo žurnalas) (toliau – F Nr. 074/a) ir patvirtinami sekretoriaus vardiniu spaudu ir parašu. 24. Mokymo įstaigų, kuriose papildomai mokoma vairuoti traktorius bei automobilius, moksleiviams, jaunesniems negu nurodyta šio Aprašo 2 lentelėje „Transporto priemonių kategorijos, minimalus vairuotojų amžius“, išduodama Stojančio į mokymo įstaigą ar įdarbinamo nepilnamečio medicininė pažyma (F Nr. 086/a), o vėliau, baigus mokyklą arba sulaukus atitinkamo amžiaus, po pakartotinio sveikatos tikrinimo – F Nr. 083-1/a. 25. Pažyma F Nr. 083-1/a gali būti išduodama asmenims, ne daugiau kaip vienais metais jaunesniems nei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas amžius, nuo kurio leidžiama vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę. Tais atvejais, kai minimalų vairuotojų amžių nustato ne šis įstatymas, o kiti teisės aktai, taikomos atitinkamų teisės aktų nuostatos. 26. Bet kurios profesinės kvalifikacijos gydytojas, nustatęs, kad asmuo dėl sveikatos būklės vairuoti negali, raštu (arba elektroniniu būdu) informuoja savo sveikatos priežiūros įstaigos administraciją, o jos įgaliotas asmuo nedelsdamas elektroniniu būdu ir per 5 darbo dienas raštu informuoja policijos komisariatą pagal tikrinamojo gyvenamąją vietą arba Lietuvos kelių policijos tarnybą, kad asmuo dėl sveikatos būklės vairuoti negali, nurodydamas tikrinamojo asmens kodą, vardą, pavardę, adresą ir kito sveikatos patikrinimo laiką. (25, 26 p. - LR SAM 2010 09 20 įsakymo Nr. V-802 redakcija, įsigaliojo nuo 2010 09 26) 27. Jei laminuojama, pažyma gali būti perpus mažesnė (10,5 cm x 14,8 cm). Medicininėje pažymoje įrašai turi būti įskaitomi, negalima jų taisyti. III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 28. Atlikus profilaktinį sveikatos tikrinimą F Nr. 086/a ir (arba) F Nr. 083-1/a išduodama pacientui, kuris pats ją pateikia mokymo įstaigai arba įstaigai, išduodančiai ar grąžinančiai vairuotojo pažymėjimą arba pratęsiančiai jo galiojimą (valstybės įmonei „Regitra“, policijos įstaigai). 29. Sudėtingais ir konfliktiniais (kai išvadai reikia priimti individualius sprendimus) atvejais apie tinkamumą vairuoti sprendžia Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisija arba SPĮ GKK. 30. Pacientas, nesutinkantis su Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisijos arba GKK sprendimu, per 5 darbo dienas gali apskųsti jį SPĮ vadovui, o įstaigos vadovo sprendimą – teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) nustatyta tvarka. 1 lentelė (1 lentelė - LR SAM 2015 12 31 įsakymo Nr. V-1604 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 01 08) TRANSPORTO PRIEMONIŲ VAIRUOTOJŲ SVEIKATOS TIKRINIMO MASTAS IR PERIODIŠKUMAS Tikrinamieji: kandidatai ir vairuotojai 1. 1 grupės: Tikrinimų periodiškumas Sveikatos tikrintojai Pirminis lygis Šeimos gydytojas, psichiatras (pagal pasirinktą SPĮ) ar vidaus ligų gydytojas arba vaikų ligų gydytojas 1.1. asmenys iki 55 metų 1.2. asmenys nuo 56 iki 69 metų 1 kartą per 10 metų 1 kartą per 5 metus 1.3. asmenys nuo 70 iki 79 metų 1 kartą per 2 metus 1.4. asmenys nuo 80 metų kasmet 2. 2 grupės 1 kartą per 2 vairuotojai, dirbantys metus galimos profesinės rizikos sąlygomis (veikiami kenksmingų Kiti Oftalmologas, tikrinant kandidatą pirmą kartą, vėliau periodiškai – jei siunčia šeimos gydytojas. Pulmonologas* arba neurologas* tikrina, jei siunčia šeimos gydytojas, esant įtarimui dėl OMA. Tyrimai Regėjimo aštrumo, regėjimo lauko tyrimai, akispūdžio matavimas (asmenims nuo 40 m.). Jei regėjimas neatitinka regėjimo lauko arba regėjimo aštrumo standarto – regėjimo prieblandoje, jautrumo ryškiai šviesai, kontrastinio jautrumo tyrimas. Klausos – šnabždesiu abipus, vestibulinės funkcijos tyrimai. EKG, psichologinės atrankos, reakcijos ir kiti tyrimai (gydytojui skyrus). Viso nakties miego laikotarpio respiracinė poligrafija ir / ar polisomnografija ir kiti tyrimai (pulmonologui ar neurologui skyrus). Šeimos gydytojas, psichiatras (pagal pasirinktą SPĮ) ar vidaus ligų gydytojas, psichiatras (pagal Oftalmologas, otorinolaringolo-gas, neurologas. Pulmonologas* arba neurologas* tikrina, jei siunčia šeimos gydytojas, esant įtarimui dėl OMA. Oftalmologas, otorinolaringolo-gas, neurologas. Pulmonologas* arba neurologas* tikrina, jei siunčia šeimos Regėjimo aštrumo, regėjimo lauko tyrimai, akispūdžio matavimas (asmenims nuo 40 m.), regėjimo prieblandoje, jautrumo ryškiai šviesai, kontrastinio jautrumo, spalvinio jutimo (spręsti individualiai). Klausos – šnabždesiu abipus, audiograma, veiksnių) 2.1. automobilių ir vikšrinių kranų kranininkai 2.2. dirbantieji kitomis kenksmingomis sveikatai sąlygomis (triukšmas, vibracija, oro ir darbo aplinkos temperatūra, kiti veiksniai) 3. Vairuotojai, dirbantys didelės grėsmės žmonių sveikatai ir gyvybei sąlygomis: 3.1. automobilių, skirtų keleiviams vežti – autobusų, mikroautobusų, autofurgonų su krovininių automobilių važiuokle ir turinčių daugiau kaip aštuonias sėdimas vietas (be vairuotojo) vairuotojai; 3.2. automobilių, skirtų kroviniams vežti, šių transporto priemonių su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, jų kategorijoms priskiriamų vilkikų vairuotojai; 3.3. B kategorijos transporto priemonių 1 kartą per 2 metus pasirinktą SPĮ) gydytojas, esant įtarimui dėl OMA. vestibulinės funkcijos tyrimai. Krūtinės ląstos rentgenograma – jei nėra atlikta per dvejus metus, EKG, psichologinės atrankos, reakcijos ir kiti tyrimai (gydytojui skyrus). Viso nakties miego laikotarpio respiracinė poligrafija ir / ar polisomnografija ir kiti tyrimai (pulmonologui arba neurologui skyrus). Kiti tyrimai ir konsultacijos atliekami vadovaujantis Asmenų, dirbančių aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašu (13 priedas), patvirtintu Lietuvos Respublikоs sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose patvirtinimo“ (toliau – 13 priedas). Šeimos gydytojas, psichiatras (pagal pasirinktą SPĮ) ar vidaus ligų gydytojas, psichiatras (pagal pasirinktą SPĮ) Oftalmologas, otorinolaringolo-gas neurologas. Pulmonologas* arba neurologas* tikrina, jei siunčia šeimos gydytojas, esant įtarimui dėl OMA. Regėjimo aštrumo, regėjimo lauko tyrimai, akispūdžio matavimas (asmenims nuo 40 m.), regėjimo prieblandoje, jautrumo ryškiai šviesai, kontrastinio jautrumo, spalvinio jutimo (spręsti individualiai). Klausos – šnabždesiu abipus, audiograma – esant indikacijų, vestibulinės funkcijos tyrimai. Krūtinės ląstos rentgenograma – jei nėra atlikta per dvejus metus, EKG, psichologinės atrankos ir kiti tyrimai (gydytojui skyrus). Viso nakties miego laikotarpio respiracinė poligrafija ir / ar polisomnografija ir kiti tyrimai (pulmonologui arba neurologui skyrus). Kiti tyrimai ir konsultacijos atliekami vadovaujantis 13 priedu. ir naudojantys vairuotojo pažymėjimą profesiniams tikslams (lengvieji taksi automobiliai, greitosios pagalbos automobiliai ir pan.) vairuotojai; 3.4. motorinių transporto priemonių (troleibusų – T) vairuotojai. 4. Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. 5. Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojai, nenumatyti 4 punkte: 5.1. asmenys iki 59 metų amžiaus 5.2. asmenys nuo 60 iki 70 metų amžiaus 5.3. asmenys nuo 70 metų amžiaus 1 kartą per 5 metus 1 kartą per 2 metus 1 kartą per 1 metus Šeimos gydytojas, psichiatras (pagal pasirinktą SPĮ) ar vidaus ligų gydytojas, psichiatras (pagal pasirinktą SPĮ) Oftalmologas, otorinolaringolo-gas, neurologas. Pulmonologas* arba neurologas* tikrina, jei siunčia šeimos gydytojas, esant įtarimui dėl OMA. Regėjimo aštrumo, regėjimo lauko tyrimai, akispūdžio matavimas (asmenims nuo 40 m.), regėjimo prieblandoje, jautrumo ryškiai šviesai, kontrastinio jautrumo, spalvinio jutimo tyrimai (spręsti individualiai). Klausos – šnabždesiu abipus, audiograma, vestibulinės funkcijos tyrimai. Krūtinės ląstos rentgenograma – jei nėra atlikta per dvejus metus, EKG. Viso nakties miego laikotarpio respiracinė poligrafija ir / ar polisomnografija ir kiti tyrimai (pulmonologui arba neurologui skyrus). Kiti tyrimai ir konsultacijos atliekami vadovaujantis 13 priedu. *įstaigose, kurios turi galimybę ir licenciją atlikti reikiamus tyrimus OMA diagnozei patvirtinti arba paneigti ir geba vertinti gydymo efektyvumą. 2 lentelė TRANSPORTO PRIEMONIŲ KATEGORIJOS, MINIMALUS VAIRUOTOJŲ AMŽIUS Transporto priemonių kategorija AM A1 A2 Pagrindiniai duomenys Mopedai ir lengvieji keturračiai motociklai Motociklai, kurių variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3, bet ne didesnis kaip 125 cm3 ir jų galia neviršija 11 kW Motociklai, kurių galia ne didesnė kaip 35 kW, galios ir svorio santykis ne didesnis kaip 0,2 kW/kg ir kurie nėra kilę iš daugiau kaip du kartus galingesnės transporto priemonės Minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti 15 metų 16 metų 18 metų (kategorija A2 - LR SAM 2015 02 18 įsakymo Nr. V-224 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 02 27) A Motociklai su šonine priekaba arba be jos 18 metų (teisė vairuoti motociklus, kurių galia didesnė kaip 25 kW arba galios ir svorio santykis didesnis kaip 0,16 kW/kg, bei motociklus su šonine priekaba, kurių galios ir svorio santykis viršija 0,16 kW/kg, suteikiama tik turint ne trumpesnį kaip dvejų metų motociklų su žemesnėmis Transporto priemonių kategorija Pagrindiniai duomenys B1 Triračiai ar keturračiai motociklai B Automobiliai, kurių didžiausia leidžiama masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie turi ne daugiau kaip aštuonias sėdimas vietas be vairuotojo vietos; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausia leidžiama masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausia leidžiama masė didesnė kaip 750 kg, tačiau junginio didžiausia leidžiama masė turi būti ne didesnė kaip 3 500 kg, o priekabos didžiausia leidžiama masė turi būti ne didesnė už automobilio masę be krovinio B kategorijos automobilio ir priekabos, kurios didžiausia leidžiama masė didesnė kaip 750 kg, junginiai Automobiliai, kurie nepriskiriami D1 ir D kategorijoms ir kurių didžiausia leidžiama masė didesnė kaip 3 500 kg, bet ne didesnė kaip 7 500 kg; šie automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausia leidžiama masė ne didesnė kaip 750 kg C1 kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausia leidžiama masė didesnė kaip 750 kg, junginiai; šių junginių didžiausia leidžiama masė turi būti ne didesnė kaip 12 000 kg, o priekabos didžiausia leidžiama masė ne didesnė už automobilio masę be krovinio Automobiliai, kurie nepriskiriami D1 ir D kategorijoms ir kurių didžiausia leidžiama masė didesnė kaip 3 500 kg; šios kategorijos automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausia leidžiama masė ne didesnė kaip 750 kg C kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausia leidžiama masė didesnė kaip 750 kg, junginiai Automobiliai, skirti vežti keleivius ir turintys daugiau kaip aštuonias, bet ne daugiau kaip šešiolika sėdimų vietų be vairuotojo vietos; šie automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausia leidžiama masė ne didesnė kaip 750 kg D1 kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausia leidžiama masė didesnė kaip 750 kg, junginiai; šių junginių didžiausia leidžiama masė ne didesnė kaip 12 000 kg bei priekabos didžiausia leidžiama masė ne didesnė už automobilio masę be krovinio ir ji nenaudojama keleiviams vežti Automobiliai, skirti vežti keleivius ir BE C1 C1E C CE D1 D1E D Minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti charakteristikomis vairavimo patirtį) arba 21 metai 16 metų 18 metų 18 metų 18 metų 18 metų 18 metų (tik teisės aktų nustatyta tvarka įgijus pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius) arba 21 metai 18 metų (tik teisės aktų nustatyta tvarka įgijus pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius) arba 21 metai 18 metų (tik teisės aktų nustatyta tvarka įgijus pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius) arba 21 metai 18 metų (tik teisės aktų nustatyta tvarka įgijus pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius) arba 21 metai 18 metų (vežti keleivius reguliariais reisais, jeigu maršrutas Transporto priemonių kategorija Pagrindiniai duomenys Minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti turintys daugiau kaip aštuonias sėdimas vietas be vairuotojo vietos; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausia leidžiama masė ne didesnė kaip 750 kg ne ilgesnis kaip 50 km, ir tik teisės aktų nustatyta tvarka įgijus pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius), 21 metai (vežti keleivius reguliariais reisais, jeigu maršrutas ne ilgesnis kaip 50 km, arba tik teisės aktų nustatyta tvarka įgijus pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius) arba 23 metai 18 metų (vežti keleivius reguliariais reisais, jeigu maršrutas ne ilgesnis kaip 50 km, ir tik teisės aktų nustatyta tvarka įgijus pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius), 21 metai (vežti keleivius reguliariais reisais, jeigu maršrutas ne ilgesnis kaip 50 km, arba tik teisės aktų nustatyta tvarka įgijus pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius) arba 23 metai 21 metai DE D kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausia leidžiama masė didesnė kaip 750 kg, junginiai T Troleibusai, tai yra nebėginės transporto priemonės, sujungtos su išoriniu elektros šaltiniu TR 1 kategorijos traktoriai TR 2 kategorijos traktoriai ir savaeigės mašinos iki 60 kW variklio galios traktoriai 15 metų (be teisės važiuoti keliais, kol sukaks 16 metų) (LR SAM 2011 09 20 įsakymo Nr. V-802 redakcija, įsigaliojo nuo 2010 09 26) 60 kW arba didesnės variklio galios traktoriai ir savaeigės mašinos 17 metų (LR SAM 2011 09 20 įsakymo Nr. V-802 redakcija, įsigaliojo nuo 2010 09 26) 3 lentelė MINIMALIOS FIZINIO IR PSICHIKOS TINKAMUMO NORMOS, TAIKOMOS ASMENIMS, VAIRUOJANTIEMS VARIKLIO VAROMĄ TRANSPORTO PRIEMONĘ Eil. Nr. 1 1. 1.1. Minimalios fizinio ir psichikos tinkamumo normos, taikomos asmenims, Transporto priemonių, kurias siekiantiems vairuoti ir vairuojantiems variklio varomą transporto priemonę vairuoti draudžiama, kategorijos bei (Ligos ir sveikatos problemos, dėl kurių ribojama teisė vairuoti transporto apribojimų (žr. 5 lent.) kodai priemones) 1 grupė 2 grupė 2 3 4 REGĖJIMAS Visi kandidatai vairuotojo pažymėjimui gauti šeimos gydytojo patikrinami, ar jų regėjimas yra pakankamai aštrus variklio varomoms transporto priemonėms vairuoti. Kilus pagrįstų abejonių dėl kandidato vairuotojo pažymėjimui gauti regėjimo, jį tikrina gydytojas oftalmologas. Patikrinimo metu dėmesys visų pirma kreipiamas į regėjimo aštrumą, regėjimo lauką, regėjimą prieblandoje, jautrumą ryškiai šviesai ir kontrastinį jautrumą, diplopiją (dvejinimasis) ir į kitas regėjimo funkcijas, kurios gali trukdyti saugiai vairuoti. 1 grupės vairuotojams, kurių regėjimas neatitinka regėjimo lauko arba regėjimo aštrumo standarto, pažymėjimai gali būti išduodami išskirtiniais atvejais; tokiais atvejais gydytojas oftalmologas turėtų ištirti vairuotojo regėjimą ir nustatyti, ar jis neturi jokių kitų regėjimo funkcijos sutrikimų, įskaitant jautrumo ryškiai šviesai, kontrastinio jautrumo ir regėjimo prieblandoje sutrikimus. Vairuotojas ar kandidatas vairuotojo pažymėjimui gauti taip pat turėtų būti išlaikęs kompetentingos valdžios institucijos organizuotą vairavimo egzaminą. Šiame priede intraokuliniai lęšiai nelaikomi korekciniais lęšiais. 1 grupė: Kandidatų vairuotojo pažymėjimui gauti arba atnaujinti binokulinis Spręsti individualiai regėjimas, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, žiūrint abiem akimis, turėtų taikant reikiamą būti ne mažesnis kaip 0,5. apribojimą 01.01– Be to, regėjimo horizontalus laukas turėtų būti ne mažesnis kaip 120 laipsnių, 01.06 regėjimo lauko plotis – ne mažesnis kaip 50 laipsnių į kairę ir į dešinę ir 20 Spręsti individualiai 1 1.2. 1.3. 1.4. 1.5. 1.6. 1.7. 1.8. 2 laipsnių į viršų ir žemyn. Centriniame 20 laipsnių regėjimo spindulyje neturėtų būti jokių regėjimo defektų. Jei kandidatui nustatoma ar konstatuojama progresuojanti akių liga, vairuotojo pažymėjimas jam gali būti išduotas ar atnaujintas su sąlyga, kad jis bus reguliariai tikrinamas gydytojo oftalmologo. Kandidatų vairuotojo pažymėjimui gauti arba atnaujinti, visai nematančių viena akimi arba matančių tik viena akimi (diplopijos atveju), regėjimo aštrumas turėtų būti, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, ne mažesnis kaip 0,5. Gydytojas oftalmologas turėtų patvirtinti, kad tokia kandidato vairuotojo pažymėjimui gauti monokuliarinio regėjimo būklė tęsiasi pakankamai ilgai, kad prie jos būtų galima prisitaikyti, ir kad regėjimo ta akimi laukas atitinka 1.1 punkte nustatytus reikalavimus. Jeigu diplopija atsirado arba vienos akies regėjimas buvo prarastas neseniai, turėtų būti taikomas atitinkamas adaptacinis laikotarpis (pavyzdžiui, šešių mėnesių), per kurį vairuoti yra draudžiama. Pasibaigus šiam laikotarpiui, vairuoti leidžiama tik gavus gydytojo oftalmologo ir vairavimo specialistų sutikimą. 2 grupė: Kandidatų vairuotojo pažymėjimui gauti arba atnaujinti sveikesnės akies regėjimo aštrumas, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, turėtų būti ne mažesnis kaip 0,8, o silpnesnės akies – ne mažesnis kaip 0,1. Jei korekciniai lęšiai naudojami tam, kad mažiausias regėjimo aštrumas būtų 0,8 ir 0,1, toks regėjimo aštrumas privalo būti pasiektas nešiojant akinius, kurių stiprumas neturi būti didesnis kaip plius aštuonios dioptrijos, arba nešiojant kontaktinius lęšius. Korekcija turi būti gerai toleruojama. Be to, regėjimo abiem akimis horizontalus laukas turėtų būti ne mažesnis kaip 160 laipsnių, regėjimo lauko plotis turėtų būti ne mažesnis kaip 70 laipsnių į kairę ir į dešinę ir 30 laipsnių į viršų ir žemyn. Centriniame 30 laipsnių regėjimo spindulyje neturėtų būti jokių regėjimo defektų. Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams vairuotojo pažymėjimui gauti ir neatnaujinami vairuotojams, kurių regėjimo kontrastinis jautrumas yra sumažėjęs arba nustatyta diplopija. Smarkiai pablogėjus vienos akies regėjimui, turėtų būti taikomas atitinkamas adaptacinis laikotarpis (pavyzdžiui, šešių mėnesių), per kurį vairuoti draudžiama. Pasibaigus šiam laikotarpiui, vairuoti leidžiama tik gavus palankią gydytojo oftalmologo ir vairavimo specialistų išvadą. Diplopija ir žvairumas: H49–H50; H53.0–H53.2. Jeigu po chirurginio gydymo rezultatai geri, vairuoti leidžiama. 3 taikant reikiamą apribojimą 01.01, 01.02, 01.05, 01.06, 01.07 4 (LR SAM 2017 01 02 įsakymo Nr. V-1 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 01 04) Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai taikant reikiamą apribojimą 01.01– 01.06 Spręsti individualiai taikant reikiamą apribojimą 01.01, 01.02, 01.05, 01.06, 01.07 (LR SAM 2017 01 02 įsakymo Nr. V-1 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 01 04) Spręsti individualiai Spręsti individualiai Regėjimo susilpnėjimas dėl nuolatinio šviesos laužiamųjų skaidrių terpių Spręsti Spręsti drumstumo arba akių dugno pakitimų, refrakcijos anomalijų ir kitų organinio individualiai individualiai pobūdžio priežasčių: H 25–H 28, H30–H36. Minimalus regėjimo aštrumas (0,8 ir 0,1) privalo būti pasiektas nešiojant akinius, kurių stiprumas neturi būti didesnis kaip plius ar minus aštuonios dioptrijos, arba nešiojant kontaktinius lęšius. H25–H28, H33 atveju, jeigu po chirurginio gydymo rezultatai geri, vairuoti leidžiama. Būklė po ragenos refrakcinių operacijų (keratotomijos, keratomilezės, Spręsti Spręsti keratokoaguliacijos, refrakcinės keratoplastikos). individualiai individualiai Leidžiama vairuoti, jeigu po chirurginio gydymo rezultatai geri, kai regėjimas (su korekcija) ne silpnesnis kaip 0,8 viena ir 0,1 kita akimi (1 grupės kategorijų vairuotojams – kai regėjimas ne silpnesnis kaip 0,5 viena ir 0,1 kita akimi). Tinklainės ir regimojo nervo ligos (pigmentinis retinitas, regimųjų nervų Visos transporto Visos transporto atrofija, kitos progresuojančios tinklainės ir gyslainės ligos ir kt.): H30–H36, priemonės – H30.1– priemonės H47. (H30–H36 atvejais leidžiama vairuoti 1 gr. kategorijų transporto H36 H47 priemones, kai regėjimas ne silpnesnis kaip 0,5 viena geriau matančia akimi). Spręsti 1 2 1.9. Glaukoma: H40.1–H40.9, H42. Esant pradinei nekompensuotai glaukomos stadijai, kai akies dugnas normalus, regėjimas ne silpnesnis (su korekcija) kaip 0,5 viena ir 0,1 kita akimi, gydytojas oftalmologas sprendžia individualiai dėl galimybės vairuoti bei tikrinimo periodiškumo. (1 p. – LR SAM 2010 09 20 įsakymo Nr. V-802 redakcija, įsigaliojo nuo 2010 09 26) 2. KLAUSA Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduoti kandidatams į vairuotojus ar atnaujinti vairuotojams, priklausantiems 2 grupei, atsižvelgiant į gydytojo otorinolaringologo išvadas; medicininių patikrinimų metu ypač atsižvelgiama į kurtumo laipsnį. 2.1. Klausos susilpnėjimas (vienos arba abiejų ausų), kai kalba girdima mažesniu kaip 3 m, šnabždesys – 1 m atstumu, arba abiejų ausų klausos susilpnėjimas, kai kalba girdima mažesniu kaip 2 m atstumu: H90, H91, H93.3 PASTABA: Vairuotojų, turinčių didelį stažą, klausimas sprendžiamas individualiai 2.2. Kurtumas viena ausimi ir klausos susilpnėjimas kita ausimi, kai kalba girdima mažesniu kaip 3 m atstumu arba šnabždesys – 1 m atstumu PASTABA: A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojams, turintiems didelį stažą, individualiu sprendimu leidžiama vairuoti (be teisės dirbti pagal darbo sutartis vairuotoju) 3 individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai taikant apribojimus 02.01, 02.02 Spręsti individualiai taikant apribojimą 02 4 Spręsti individualiai“. Visos transporto priemonės Visos transporto priemonės (LR SAM 2017 01 02 įsakymo Nr. V-1 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 01 04) 2.3. 2.4. Visiškas kurtumas, kurčnebylumas: H91.3, H91.9 PASTABA: Išimties tvarka, individualiu sprendimu, gydytojų komisija gali leisti vairuoti A; A1; A2; AM; B; B1 ir BE kategorijų (be teisės dirbti pagal darbo sutartis vairuotoju) transporto priemones (LR SAM 2010 09 20 įsakymo Nr. V-802 redakcija, įsigaliojo nuo 2010 09 26) Lėtinis vienos arba abiejų ausų uždegimas, komplikuotas cholestestomos, granuliacijų, polipų, labirinto fistulės, taip pat nesant efekto po operacijos: H66.1, H66.2, H66.3, H66.4 PASTABA: Po chirurginio gydymo, kai rezultatai geri, nėra svaigimo ir kontraindikacijų, sprendžiama individualiai. Visos transporto priemonės Visos transporto priemonės Visos transporto priemonės Visos transporto priemonės 1 3. 3.1. 3.2. 3. 2 ASMENYS SU JUDĖJIMO SUTRIKIMAIS Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, kurie skundžiasi judėjimo sistemos negalavimais ar sutrikimais, kurie kelia pavojų saugiam variklio varomos priemonės vairavimui. 1 grupė: 1. Vairuotojo pažymėjimai, kuriems taikomi tam tikri apribojimai, prireikus gali būti išduodami fiziškai neįgaliems kandidatams į vairuotojus ar vairuotojams po to, kai savo išvadą pateikia gydytojas ortopedas traumatologas arba chirurgas po fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo bei techniko, dirbančio protezinių ortopedijos gaminių ir techninių priemonių pritaikymo įstaigose (institucijose), konsultacijos. Ši išvada turi remtis atitinkamo negalavimo ar sutrikimo medicininiu įvertinimu ir, jei būtina, praktiniu patikrinimu. Taip pat joje turi būti nurodyta, kokia automobilio modifikacija reikalinga ir ar vairuotojui reikalingas ortopedinis įrenginys, kuriuo naudojantis, kaip rodo įgūdžių ir elgsenos patikrinimas, vairavimas nekeltų pavojaus. 2. Vairuotojo pažymėjimai bet kuriam kandidatui į vairuotojus su progresuojančia negalia gali būti išduodami ar atnaujinami tik tokiu atveju, jei toks asmuo reguliariai tikrinsis sveikatą, kad būtų nustatyta, ar jis dar gali visiškai saugiai vairuoti transporto priemonę. Kai negalia neprogresuoja, vairuotojo pažymėjimas gali būti išduotas ar atnaujintas nereikalaujant reguliarios medicininės apžiūros. 2 grupė: 3. Gydytojai ir kiti specialistai, išvardinti 3.1 punkte, tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla, kai vairuojamos prie šios grupės priskiriamos transporto priemonės. Rankos, kojos, plaštakos, pėdos ar abiejų plaštakų, pėdų trūkumas, žymios deformacijos su lokomotorinės funkcijos sutrikimu: Z89.1, Z 89.2, Z 89.3, Z 89.4, Z 89.5, Z 89.6, Z 89.7, Z 89.8, Z 89.9 PASTABA: Tik individualiam transportui be teisės dirbti pagal darbo sutartis vairuotoju. A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojams turi būti nurodyta, kokia automobilio modifikacija reikalinga ir ar vairuotojui reikalingas ortopedinis įrenginys, kuriuo naudojantis vairavimas nekeltų pavojaus. (LR SAM 2010 09 20 įsakymo Nr. V-802 redakcija, galiojo nuo 2010 09 26) Abiejų rankų trūkumas arba abiejų rankų plaštakų, pirštų kontraktūros, ankilozės, nejudrumas, trukdantys sugriebti ir išlaikyti daiktą; abiejų pečių, alkūnių, riešų sąnarių ankilozės, kontraktūros (net ir fiziologiškai patogios padėties): Z89.3, M24.5, M24.6 PASTABA: A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojams turi būti nurodyta, kokia automobilio modifikacija reikalinga ir ar vairuotojui reikalingas ortopedinis įrenginys, kuriuo naudojantis, vairavimas nekeltų pavojaus. (LR SAM 2010 09 20 įsakymo Nr. V-802 redakcija, galiojo nuo 2010 09 26) ASMENYS SU JUDĖJIMO SUTRIKIMAIS Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, kurie skundžiasi judėjimo sistemos negalavimais ar sutrikimais, kurie kelia pavojų saugiam variklio varomos priemonės vairavimui. 1 grupė: 1. Vairuotojo pažymėjimai, kuriems taikomi tam tikri apribojimai, prireikus gali būti išduodami fiziškai neįgaliems kandidatams į vairuotojus ar vairuotojams po to, kai savo išvadą pateikia gydytojas ortopedas traumatologas arba chirurgas po fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo bei techniko, dirbančio protezinių ortopedijos gaminių ir techninių priemonių pritaikymo įstaigose (institucijose), konsultacijos. Ši išvada turi remtis atitinkamo negalavimo ar sutrikimo medicininiu įvertinimu ir, jei būtina, praktiniu patikrinimu. Taip pat joje turi būti nurodyta, kokia automobilio modifikacija reikalinga ir ar vairuotojui reikalingas ortopedinis įrenginys, kuriuo naudojantis, kaip rodo įgūdžių ir 3 Spręsti individualiai, taikant apribojimus 03.01, 03.02 ir 05.07 Spręsti individualiai, taikant apribojimus 03.01, 03.02 ir 05.07 4 Visos transporto priemonės Visos transporto priemonės 1 3.1. 3.2. 2 elgsenos patikrinimas, vairavimas nekeltų pavojaus. 2. Vairuotojo pažymėjimai bet kuriam kandidatui į vairuotojus su progresuojančia negalia gali būti išduodami ar atnaujinami tik tokiu atveju, jei toks asmuo reguliariai tikrinsis sveikatą kad būtų nustatyta, ar jis dar gali visiškai saugiai vairuoti transporto priemonę. Kai negalia neprogresuoja, vairuotojo pažymėjimas gali būti išduotas ar atnaujintas nereikalaujant reguliarios medicininės apžiūros. 2 grupė: 3. Gydytojai ir kiti specialistai, išvardinti 3.1 punkte, tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla, kai vairuojamos prie šios grupės priskiriamos transporto priemonės. Rankos, kojos, plaštakos, pėdos ar abiejų plaštakų, pėdų trūkumas, žymios deformacijos su lokomotorinės funkcijos sutrikimu: Z89.1, Z 89.2, Z 89.3, Z 89.4, Z 89.5, Z 89.6, Z 89.7, Z 89.8, Z 89.9 PASTABA: Tik individualiam transportui be teisės dirbti pagal darbo sutartis vairuotoju. A; A1; A2; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojams turi būti nurodyta, kokia automobilio modifikacija reikalinga ir ar vairuotojui reikalingas ortopedinis įrenginys, kuriuo naudojantis vairavimas nekeltų pavojaus. Abiejų rankų trūkumas arba abiejų rankų plaštakų, pirštų kontraktūros, ankilozės, nejudrumas, trukdantys sugriebti ir išlaikyti daiktą abiejų pečių, alkūnių, riešų sąnarių ankilozės, kontraktūros (net ir fiziologiškai patogios padėties): Z89.3, M24.5, M24.6 PASTABA: A; A1; A2; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojams turi būti nurodytą kokia automobilio modifikacija reikalinga ir ar vairuotojui reikalingas ortopedinis įrenginys, kuriuo naudojantis, vairavimas nekeltų pavojaus. Apie galimybę vairuoti rankinio valdymo ar su automatine pavarų dėže automobilį sprendžiama individualiai. 3 4 Spręsti individualiai, taikant reikiamą apribojimą 03, 03.01, 03.02 Visos transporto priemonės Spręsti individualiai, taikant reikiamą apribojimą 03, 03.01, 03.02 Visos transporto priemonės (3 p. - LR SAM 2017 01 02 įsakymo Nr. V-1 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 01 04) 4.1. ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGOS Liga, dėl kurios kandidatas į vairuotojus, pateikęs prašymą pirmajam vairuotojo pažymėjimui gauti, ar vairuotojas, pateikęs prašymą pažymėjimui atnaujinti, gali patirti staigų širdies ar kraujagyslių sistemos sutrikimą, dėl kurio staiga sutrinka cerebralinės funkcijos, kelia pavojų kelių eismo saugumui. 1 grupė: 1. Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, kurie serga sunkia aritmija. 2. Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams su širdies stimuliatoriumi, pateikus gydytojo kardiologo išvadą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras. 3. Išduoti ar neišduoti vairuotojo pažymėjimą kandidatams į vairuotojus ar vairuotojams, kurie skundžiasi nenormaliu arteriniu kraujospūdžiu, sprendžiama remiantis kitais apžiūros rezultatais, atsižvelgiant į galimas komplikacijas ir pavojų, kurį jos galėtų sukelti kelių eismo saugumui. 4. Apskritai vairuotojo pažymėjimas neišduodamas kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinamas vairuotojams, kuriuos ramybės būsenoje ar susijaudinus gali ištikti stenokardijos priepuolis. Kandidatams į vairuotojus ar vairuotojams, kurie patyrė miokardo infarktą, vairuotojo pažymėjimai išduodami ar atnaujinami pateikus gydytojo kardiologo išvadą ir prireikus reguliariai atliekant medicinines apžiūras. 2 grupė: Gydytojas kardiologas tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla, kai vairuojamos prie šios grupės priskiriamos transporto priemonės. Būklė po miokardo infarkto: I25.2 4.2. Būklė su implantuotu širdies ritmo stimuliatoriumi: Z95.0 4. Su apribojimu 05.04 100 km/h Su apribojimu 05.04 100 km/h Visos transporto priemonės Visos transporto priemonės 1 4.3. 2 II laipsnio su didele rizika ir III laipsnio arterinė hipertenzija: I11–I15 PASTABA: Tikrinimo terminai nustatomi individualiai. 3 4 Su apribojimu 05.04 100 km/h Su apribojimu 05.04 100 km/h Visos transporto priemonės Visos transporto priemonės Spręsti individualiai Visos transporto priemonės Visos transporto priemonės Visos transporto priemonės Visos transporto priemonės 4.4. Sunkios lėtinės plaučių ligos II ir III laipsnio kvėpavimo funkcijos nepakankamumas 4. 4.1. ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGOS Liga, dėl kurios kandidatas į vairuotojus, pateikęs prašymą pirmajam vairuotojo pažymėjimui gauti, ar vairuotojas, pateikęs prašymą pažymėjimui atnaujinti, gali patirti staigų širdies ar kraujagyslių sistemos sutrikimą dėl kurio staiga sutrinka cerebralinės funkcijos, kelia pavojų kelių eismo saugumui. 1 grupė: 1. Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, kurie serga sunkia aritmija. 2. Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams su širdies stimuliatoriumi, pateikus gydytojo kardiologo išvadą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras. 3. Išduoti ar neišduoti vairuotojo pažymėjimą kandidatams į vairuotojus ar vairuotojams, kurie skundžiasi nenormaliu arteriniu kraujospūdžiu, sprendžiama remiantis kitais apžiūros rezultatais, atsižvelgiant į galimas komplikacijas ir pavojų, kurį jos galėtų sukelti kelių eismo saugumui. 4. Apskritai vairuotojo pažymėjimas neišduodamas kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinamas vairuotojams, kuriuos ramybės būsenoje ar susijaudinus gali ištikti stenokardijos priepuolis. Kandidatams į vairuotojus ar vairuotojams, kurie patyrė miokardo infarktą, vairuotojo pažymėjimai išduodami ar atnaujinami pateikus gydytojo kardiologo išvadą ir prireikus reguliariai atliekant medicinines apžiūras. 2 grupė: Gydytojas kardiologas tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla, kai vairuojamos prie šios grupės priskiriamos transporto priemonės. Būklė po miokardo infarkto: I25.2 4.2. Būklė su implantuotu širdies ritmo stimuliatoriumi: Z95.0 Spręsti individualiai 4.3. II laipsnio su didele rizika ir III laipsnio arterinė hipertenzija: I11–I15 PASTABA: Tikrinimo terminai nustatomi individualiai. Sunkios lėtinės plaučių ligos II ir III laipsnio kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. Spręsti individualiai 4.4. Spręsti individualiai (4 p. - LR SAM 2017 01 02 įsakymo Nr. V-1 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 01 04) 5. 5.1. 5.2. CUKRINIS DIABETAS: E10, E11, E12, E13, E14 Tolesniuose punktuose sunki hipoglikemija reiškia, kad ją patiriančiam asmeniui reikalinga kito asmens pagalba, o pasikartojanti hipoglikemija apibūdinama kaip antrą kartą per dvylika mėnesių pasireiškusi sunki hipoglikemija. 1 grupė: Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami cukriniu diabetu sergantiems kandidatams vairuotojo pažymėjimui gauti arba atnaujinami ja sergantiems vairuotojams. Jei tokie asmenys gydomi hipoglikemizuojančiais vaistais, apie jų būklę turėtų būti pateikiama gydytojo endokrinologo išvada, o jų sveikata turėtų būti periodiškai, tačiau ne rečiau kaip kartą kas penkerius metus, tikrinama. Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams vairuotojo pažymėjimui gauti ir neatnaujinami vairuotojams, kuriems pasireiškia pasikartojanti sunki hipoglikemija ir (arba) kurie blogiau suvokia hipoglikemijos keliamus pavojus. Cukriniu diabetu sergantis vairuotojas turėtų įrodyti, kad jis suvokia hipoglikemijos keliamus pavojus ir būtinybę tinkamai kontroliuoti savo Spręsti individualiai Spręsti individualiai 1 2 būklę. 2 grupė: 5.3. Gali būti svarstoma galimybė išduoti ir (arba) atnaujinti 2 grupės vairuotojų pažymėjimus cukriniu diabetu sergantiems vairuotojams. Jei asmuo gydomas vaistais, sukeliančiais hipoglikemijos padidėjimo riziką, t. y. insulinu ir kai kuriomis tabletėmis (sulfanilkarbamidais ar glinidais arba insulino ir sulfanilkarbamidų ar glinidų deriniais), jam turėtų būti taikomi šie reikalavimai: 5.3.1. per praėjusius dvylika mėnesių neturėti sunkios hipoglikemijos pasireiškimo atvejų; 5.3.2. visapusiškai suvokti hipoglikemijos keliamus pavojus; 5.3.3. tinkamai kontroliuoti savo būklę nuolat (mažiausiai du kartus per dieną ir prieš vairavimą) tikrinant gliukozės kiekį kraujyje; 5.3.4. įrodyti, kad suvokia hipoglikemijos sukeliamą riziką; 5.3.5. neturėti jokių kitų vairuoti trukdančių cukrinio diabeto komplikacijų. Be to, šiais atvejais atitinkami vairuotojo pažymėjimai turėtų būti išduodami atsižvelgiant į gydytojo endokrinologo išvadą ir reguliariai atliekamo medicininio patikrinimo, atliekamo ne rečiau kaip kas treji metai, rezultatus. 5.4. Jei asmeniui ne miego metu, net jei jis nevairavo, pasireiškia sunki hipoglikemija, apie tai turėtų būti pranešama ir tokiu atveju turėtų būti naujai vertinama tokio asmens teisė gauti arba turėti vairuotojo pažymėjimą. (5 p. - LR SAM 2010 09 20 įsakymo Nr. V-802 redakcija, įsigaliojo nuo 2010 09 26) 6. 6.1. NEUROLOGINĖS LIGOS IR OBSTRUKCINĖS MIEGO APNĖJOS SINDROMAS (6 p. 1 pastraipa - LR SAM 2015 12 31 įsakymo Nr. V-1604 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 01 08) Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, sergantiems sunkiomis nervų ligomis, išskyrus atvejus, kai prie prašymo pridedama gydytojo neurologo išvada. Neurologiniai sutrikimai, susiję su turinčiomis įtakos centrinei ar periferinei nervų sistemai ligomis ar chirurgine intervencija, dėl kurių atsiranda sensoriniai ar motoriniai sutrikimai, darantys poveikį pusiausvyrai bei koordinacijai, privalo būti tinkamai įvertinti atsižvelgiant į jų funkcinius padarinius ir progresavimo riziką. Jei yra ligos progresavimo rizika, vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami tik periodiškai įvertinant sveikatos būklę. Epilepsijos priepuoliai ar kiti staigūs sąmonės sutrikimai kelia rimtą pavojų kelių eismo saugumui, jei jie ištinka asmenį vairuojant variklio varomą transporto priemonę. 1 grupė: Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami gydytojui neurologui atlikus patikrinimą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras. Gydytojas neurologas įvertina epilepsijos ar kitų sąmonės sutrikimų būklę, klinikinę formą ir progresavimą, pavyzdžiui, jei pastaruosius dvejus metus nebuvo priepuolių, atliktą gydymą ir jo rezultatus. 2 grupė: Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, kuriuos ištinka ar gali ištikti epilepsijos priepuoliai ar kiti staigūs sąmonės sutrikimai. Epilepsijos priepuoliai ar kiti staigūs sąmonės būsenos pakitimai kelia rimtą pavojų kelių eismo saugumui, jei jie ištinka asmenį, vairuojantį varikliu varomą transporto priemonę. Epilepsija sergantis asmuo – asmuo, kuris per mažiau nei penkerius metus patyrė du ar daugiau epilepsijos priepuolių. Sukeltas epilepsijos priepuolis – atpažįstamo veiksnio, kurio galima išvengti, sukeltas priepuolis. Asmeniui, kuris patyrė priepuolį pirmą kartą arba kurio patirtas priepuolis yra pavienis, arba kuris buvo praradęs sąmonę, rekomenduojama nevairuoti. Gydytojo neurologo pranešime (žr. Aprašo 26 punktą) turėtų būti nurodytas draudimo vairuoti laikotarpis ir reikalaujamos paskesnės priemonės. Labai svarbu, kad būtų nustatytas konkretus asmens epilepsijos sindromas ir priepuolio tipas, kad būtų tinkamai įvertintas jo vairavimo saugumas 3 4 Spręsti individualiai Spręsti individualiai. 1 6.1.1. 6.1.2. 2 3 (įskaitant tolesnių priepuolių riziką) ir paskirtas reikiamas gydymas. Tai turėtų padaryti gydytojas neurologas. 1 grupė: 1 grupės kategorijoms priskirtų epilepsija sergančių vairuotojų teisė turėti vairuotojo pažymėjimą nuolat (ne rečiau kaip kartą per metus) persvarstoma tol, kol jie nebūna išbuvę be priepuolių bent jau penkerius metus. Jei asmuo serga epilepsija, jis neatitinka kriterijų vairuotojo pažymėjimui, kuriam netaikomos jokios sąlygos, gauti ir apie tai turi būti pateiktas pranešimas Aprašo 26 punkte nustatyta tvarka. Sukeltas epilepsijos priepuolis. Jei kandidatas vairuotojo pažymėjimui gauti Spręsti individualiai yra patyręs žinomo provokuojamo veiksnio sukeltą epilepsijos priepuolį ir (alkoholio sukeltų panašu, kad tas veiksnys nepasireikš vairuojant, atskirais atvejais toks asmuo priepuolių atveju gali būti pripažįstamas tinkamu vairuoti, atsižvelgiant į gydytojo neurologo taikant 05.08 išvadą (vertinimas, jei jo reikėtų, turėtų būti atliktas atsižvelgiant į kitas 3 apribojimą) lentelės dalis (pavyzdžiui, poveikį išgėrus alkoholio arba sergant kitomis Spręsti individualiai, ligomis). alkoholio sukeltų priepuolių atveju taikant apribojimą 68 (LR SAM 2017 01 02 įsakymo Nr. V-1 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 01 04) 6.1.3. 6.1.4. 6.1.5. 6.1.6. Pirmas arba vienintelis neišprovokuotas priepuolis. Kandidatas vairuotojo pažymėjimui gauti, turėjęs pirmą arba vienintelį neišprovokuotą epilepsijos priepuolį, gali būti laikomas tinkamu vairuoti, jei per šešių mėnesių laikotarpį daugiau priepuolių neturėjo ir jei atliktas atitinkamas medicininis įvertinimas. Vairuotojams, kurių ligos prognozė gera, nacionalinės valdžios institucijos gali leisti vairuoti po trumpesnio laikotarpio. Didieji priepuoliai, nepatikslinti (su ar be mažųjų priepuolių) G40.6; Epilepsija, nepatikslinta G40.9. Išsamus neurologinis patikrinimas turi patvirtinti, kad nėra jokios susijusios smegenų patologijos, o elektroencefalogramoje neužfiksuota jokia epileptiforminė veikla. Kitas sąmonės netekimas. Asmens sąmonės netekimas vertinamas atsižvelgiant į tai, ar yra rizika jam prarasti sąmonę vairuojant. Kiti ir nepatikslinti priepuoliai R56.8, jei lydimi sąmonės sutrikimo; Dažni alpimai ir kolapsai R55; Idiopatinė periferinė autonominė (vegetacinė) neuropatija G90.0 – būtina neurologo išvada. Išsamus neurologinis patikrinimas turi patvirtinti, kad nėra jokios susijusios smegenų patologijos, o elektroencefalogramoje neužfiksuota jokia epileptiforminė veikla. Epilepsija G40. Vairuotojai arba kandidatai vairuotojo pažymėjimui gauti gali būti laikomi tinkamais vairuoti, jei jie vienų metų laikotarpiu daugiau priepuolių neturėjo. Nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė, dalinė) idiopatinė epilepsija ir epilepsiniai sindromai, kai priepuolių pradžia lokalizuota, G40.0; Nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė, dalinė) simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su paprastais daliniais priepuoliais G40.1; Nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė, dalinė) simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su sudėtiniais (kompleksiniais) daliniais priepuoliais G40.2; Išplitusi (generalizuota) idiopatinė epilepsija ir epilepsiniai sindromai G40.3; Kitokia išplitusi (generalizuota) epilepsija ir epilepsiniai sindromai G40.4; Didieji priepuoliai, nepatikslinti (su ar be mažųjų priepuolių) G40.6; Mažieji priepuoliai, nepatikslinti, be didžiųjų priepuolių G40.7; Kitokia epilepsija G40.8; Epilepsinė būklė G41. Tik miegant ištinkantys priepuoliai. Kandidatas vairuotojo pažymėjimui gauti arba vairuotojas, kurį priepuoliai ištinka tik miegant, gali būti laikomas Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai 4 1 6.1.7. 6.1.8. 6.1.9. 2 tinkamu vairuoti, jei nustatyta, kad toks jį ištinkančių priepuolių pobūdis trunka ne trumpiau, nei nustatytas laikotarpis, per kurį neturi būti jokių epilepsijos priepuolių. Jei epilepsijos priepuolių būna ne miego metu, vairuotojo pažymėjimas gali būti išduodamas tik tada, jei nuo paskutinio priepuolio yra praėję vieni metai (žr. „6.1.5 Epilepsija“). Sąmonei arba gebėjimui veikti poveikio neturintys priepuoliai. Kandidatas vairuotojo pažymėjimui gauti arba vairuotojas, kuris niekada neturėjo priepuolių, išskyrus priepuolius, kurie neturi poveikio sąmonei ir nesukelia funkcinių sutrikimų, gali būti laikomas tinkamu vairuoti, jei nustatyta, kad toks jį ištinkančių priepuolių pobūdis trunka ne trumpiau nei laikotarpį, per kurį neturi būti jokių epilepsijos priepuolių. Jei jį ištinka kitokie priepuoliai, vairuotojo pažymėjimas gali būti išduodamas tik tada, jei nuo paskutinio priepuolio yra praėję vieni metai (žr. „6.1.5 Epilepsija“). Priepuoliai, atsiradę dėl gydytojo nurodymo pakeisti epilepsijos gydymą. Pacientui gali būti patariama nevairuoti nuo gydymo nutraukimo pradžios ir vėliau, šešis mėnesius po gydymo nutraukimo. Jei priepuoliai atsirado gydytojo nurodymu pakeitus vaistus arba nutraukus jų vartojimą ir jei vėl pradėtas taikyti ankstesnis veiksmingas gydymas, tris mėnesius negalima vairuoti. Po epilepsijos gydymo tikslais atliktos operacijos (žr. „6.1.5. Epilepsija“). 2 grupė: 6.1.10. Kandidatas vairuotojo pažymėjimui gauti per reikalaujamą epilepsijos priepuolių nebuvimo laikotarpį turėtų nevartoti vaistų nuo epilepsijos. Turi būti atliktas atitinkamas medicininis patikrinimas. Išsamus neurologinis patikrinimas turi patvirtinti, kad nėra jokios susijusios smegenų patologijos, o elektroencefalogramoje neužfiksuota jokia epileptiforminė veikla. Po smarkaus epilepsijos požymių pasireiškimo turi būti atlikta elektroencefalograma ir atitinkamas neurologinis įvertinimas. 6.1.11. Sukeltas epilepsijos priepuolis. Jei kandidatas vairuotojo pažymėjimui gauti yra turėjęs žinomo provokuojamo veiksnio sukeltą epilepsijos priepuolį ir panašu, kad tas veiksnys nepasireikš vairuojant, toks asmuo atskirais atvejais, atsižvelgiant į gydytojo neurologo išvadą, gali būti pripažįstamas tinkamu vairuoti. Po smarkaus epilepsijos požymių pasireiškimo turi būti atliekama elektroencefalograma ir atitinkamas neurologinis įvertinimas. Struktūrinį intracerebrinį sužeidimą turinčiam asmeniui su didele priepuolių rizika neturėtų būti leidžiama vairuoti 2 grupės transporto priemonių tol, kol epilepsijos rizika sumažės bent iki 2 proc. per metus. Prireikus vertinimas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į kitas susijusias 3 lentelės dalis (pavyzdžiui, alkoholio vartojimo atveju). Specialieji epilepsijos sindromai G40.5. Kandidatas vairuotojo pažymėjimui gauti arba atnaujinti, turėjęs pirmą sukeltą epilepsijos priepuolį, gali būti laikomas tinkamu vairuoti, jei jam atliktas atitinkamas medicininis įvertinimas ir pripažinta, kad jo ligos prognozė yra gera. Išsamus neurologinis patikrinimas turi patvirtinti, kad nėra jokios susijusios smegenų patologijos, o elektroencefalogramoje neužfiksuota jokia epileptiforminė veikla. 6.1.12. Pirmas arba vienintelis neišprovokuotas priepuolis. Po atitinkamo gydytojo neurologo įvertinimo pirmą neišprovokuotą epilepsijos priepuolį patyręs kandidatas vairuotojo pažymėjimui gauti gali būti laikomas tinkamu vairuoti, jei per penkerius metus neturėjo daugiau priepuolių ir to pasiekė nevartodamas vaistų nuo epilepsijos. Vairuotojams, kurių ligos prognozė yra gera, nacionalinės valdžios institucijos gali leisti vairuoti po trumpesnio laikotarpio. Didieji priepuoliai, nepatikslinti (su ar be mažųjų priepuolių) G40.6; Epilepsija, nepatikslinta, G40.9. Išsamus neurologinis patikrinimas turi patvirtinti, kad nėra jokios susijusios smegenų patologijos, o elektroencefalogramoje, registruotoje būdravimo ir miego metu, neužfiksuota jokia epileptiforminė veikla. 3 4 Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai (alkoholio sukeltų priepuolių atveju taikant apribojimą 05.08) Spręsti individualiai, alkoholio sukeltų priepuolių atveju taikant apribojimą 68 (LR SAM 2017 01 02 įsakymo Nr. V-1 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 01 04) Spręsti individualiai 1 2 6.1.13. Kitas sąmonės netekimas. Asmens sąmonės netekimas vertinamas atsižvelgiant į tai, ar yra rizika jam prarasti sąmonę vairuojant. Sąmonės netekimo rizika turėtų būti 2 proc. per metus arba mažesnė. Koma, nepatikslinta R40.2; Kiti ir nepatikslinti priepuoliai R56.8, jei lydimi sąmonės sutrikimo; Alpimas ir kolapsas R55; Idiopatinė periferinė autonominė (vegetacinė) neuropatija G90.0. Išsamus neurologinis patikrinimas turi patvirtinti, kad nėra jokios susijusios smegenų patologijos, o elektroencefalogramoje, registruotoje būdravimo ir miego metu, neužfiksuota jokia epileptiforminė veikla. 6.1.14. Epilepsija G40. Reikia per 10 metų neturėti daugiau priepuolių ir tokia būklė turi būti pasiekta nevartojant vaistų nuo epilepsijos. Nacionalinės valdžios institucijos vairuotojams, kurių ligos prognozė gera, gali leisti vairuoti po trumpesnio laikotarpio. Tai taikoma ir jaunuolių epilepsijos atveju. 6.1.15. Tam tikri sutrikimai (pavyzdžiui, arterijų ir venų ydingas susiformavimas arba intracerebrinė hemoragija I67.1) padidina priepuolių riziką, net jei jie dar nebuvo ištikę. Tokiu atveju būklę turėtų vertinti gydytojas neurologas, vairuotojo pažymėjimas gali būti išduodamas tik tada, jei priepuolio rizika yra 2 proc. per metus arba mažesnė. (6.1 p. - LR SAM 2010 09 20 įsakymo Nr. V-802 redakcija, įsigaliojo nuo 2010 09 26) (6.2, 6.3 p. - neteko galios nuo 2010 09 26 pagal LR SAM 2010 09 20 įsakymą Nr. V-802) 6.4. 6.4.1. 6.4.2. OBSTRUKCINĖS MIEGO APNĖJOS SINDROMAS G47.32 Gydytojas neurologas arba gydytojas pulmonologas turi nustatyti OMA sunkumo laipsnį, kad tinkamai įvertintų paciento gebėjimą saugiai vairuoti ir paskirtų reikiamą gydymą bei nurodytų galimas pagalbos priemones ar taikomų apribojimų dėl medicininių priežasčių kodus. Tai turėtų padaryti gydytojas pulmonologas ar gydytojas neurologas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kuri turi galimybę ir licenciją atlikti reikiamus tyrimus OMA diagnozei patvirtinti arba paneigti ir geba įvertinti gydymo efektyvumą. Kandidatus į vairuotojus arba atnaujinančius vairuotojo pažymėjimą asmenis, kuriems įtariama vidutinio sunkumo ir sunki OMA, reikia informuoti, kad iki patikslintos diagnozės nustatymo jie turi nevairuoti. Asmeniui, kuriam nustatoma vidutinio sunkumo OMA, kai apnėjos ir hipopnėjos indeksas 15–29 / val., sunki OMA, kai apnėjos ir hipopnėjos indeksas daugiau kaip 30/val., draudžiama vairuoti. Gydytojo pulmonologo ar gydytojo neurologo pranešime (žr. Aprašo 26 punktą) turi būti nurodytas draudimas vairuoti, iki bus pateikta išvada, kad pacientas vairuoti gali (kai bus pritaikytas gydymas ir įvertintas gydymo efektyvumas) nevairuoti. Asmeniui, kuriam nustatoma vidutinio sunkumo OMA, kai apnėjos ir hipopnėjos indeksas 15–29 / val., sunki OMA, kai apnėjos ir hipopnėjos indeksas daugiau kaip 30/val., draudžiama vairuoti. Gydytojo pulmonologo ar gydytojo neurologo pranešime (žr. Aprašo 26 punktą) turi būti nurodytas draudimas vairuoti, iki bus pateikta išvada, kad pacientas vairuoti gali (kai bus pritaikytas gydymas ir įvertintas gydymo efektyvumas). 1 grupė Vairuotojams arba kandidatams vairuotojo pažymėjimui gauti, kuriems nustatyta vidutinio sunkumo ar sunki OMA, vairuoti draudžiama. Vairuotojai arba kandidatai vairuotojo pažymėjimui gauti gali būti laikomi tinkamais vairuoti, jei pateikiama gydytojo pulmonologo ar gydytojo neurologo išvada įrodo, kad jie pakankamai kontroliuoja savo sutrikimą, laikosi tinkamo gydymo kurso. Sveikata turi būti reguliariai tikrinama ne rečiau kaip kas trejus metus, siekiant nustatyti, ar laikomasi nustatyto gydymo kurso, poreikį tęsti gydymą ir budrumo lygį. 2 grupė Vairuotojams arba kandidatams vairuotojo pažymėjimui gauti, kuriems nustatyta vidutinio sunkumo ar sunki OMA, vairuoti draudžiama. Vairuotojai arba kandidatai vairuotojo pažymėjimui gauti gali būti laikomi tinkamais vairuoti, jei pateikiama gydytojo pulmonologo ar gydytojo 3 4 Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai“. Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai 1 2 3 neurologo išvada įrodo, kad jie pakankamai kontroliuoja savo sutrikimą, laikosi tinkamo gydymo kurso. Sveikata turi būti reguliariai tikrinama ne rečiau kaip kas vienus metus, siekiant nustatyti, ar laikomasi nustatyto gydymo kurso, poreikį tęsti gydymą ir budrumo lygį. (papildyta 6.4 p. - LR SAM 2015 12 31 įsakymo Nr. V-1604 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 01 08) 7. PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMAI 1 grupė: Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, turintiems: – sunkių psichikos sutrikimų, įgimtų ar sukeltų ligos, traumų ar neurochirurginių operacijų, – sunkų protinį atsilikimą, – sunkių elgesio sutrikimų dėl senėjimo proceso; arba asmenybės sutrikimų, kurie labai trikdo nuovoką, elgesį ar sugebėjimą prisitaikyti, išskyrus atvejus, kai kartu su prašymu pateikiama gydytojo psichiatro išvada ir prireikus reguliariai atliekant medicinines apžiūras. 2 grupė: Gydytojas psichiatras tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla, kai vairuojamos prie šios grupės priskiriamos transporto priemonės. 7.1. Visų etiologijų demencijos F00–F03 Visos transporto priemonės 7.2. Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai F04; F05; F06 – sprendžiama individualiai, įvertinus kompleksinio tyrimo duomenis, kompensacijos stabilumą, skiriamą medikamentinį gydymą ar pasveikus. 7.3. Organiniai asmenybės ir elgesio sutrikimai F07 – sprendžiama individualiai, įvertinus kompleksinio tyrimo duomenis, kompensacijos stabilumą, adaptacijos kokybę, skiriamą medikamentinį gydymą. 7.4. 7.5. 7.6. 7.7. 7.8. 7.9. Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant psichotropines medžiagas F1X.1–F1X.9 (remisijų metu sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į remisijų trukmę, stabilumą, adaptaciją, skiriamą medikamentinį gydymą) (X – bet kuris skaičius nuo 1 iki 9, išskyrus 7) Schizofrenija, schizotipinis ir kliedesinis sutrikimas F20–29 (esant remisijai ar ribinio lygio rezidualinei simptomatikai, galimybės vairuoti klausimas sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į kompleksinio tyrimo duomenis – remisijos trukmę, kokybę, rezidualinę simptomatiką, adaptacijos kokybę, skiriamą medikamentinį gydymą) Afektiniai sutrikimai – F30.1–F 0.9; F31.1–F31.9; F32.1–F32.9; F33.0– F33.9, F39 (remisijų metu klausimas sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į remisijos trukmę, stabilumą, adaptaciją, skiriamą medikamentinį gydymą). Afektiniai sutrikimai F34; F38 (sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į psichikos sutrikimo simptomų išreikštumą, adaptaciją, skiriamą medikamentinį gydymą) Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai F40–F48 – sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sutrikimus, adaptacijos, ilgalaikio psichotropinių vaistų vartojimo būtinumą Elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais bei somatiniais veiksniais F50; F51: F53–F59 – sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sutrikimus, adaptaciją, ilgalaikio psichotropinių vaistų vartojimo būtinumą Suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimai F60–F63; F68; F69 – sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į dekompensacijų dažnumą, laipsnį, adaptacijos kokybę, ilgalaikio psichotropinių vaistų vartojimo būtinumą Spręsti individualiai 4 Visos transporto priemonės Visos transporto priemonės Pasveikus spręsti individualiai Spręsti individualiai Visos transporto priemonės Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai Visos transporto priemonės Spręsti individualiai Visos transporto priemonės Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai 1 7.10. 2 Protinis atsilikimas F70–F71– sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į praktinius įgūdžius bei adaptacijos kokybę; dėl leidimo vairuoti AM, A1; A; B1; B; BE kategorijų transporto priemones (be teisės užsiimti transporto ūkine veikla), traktorių, remiantis psichiatro išvada, sprendžiama individualiai). (LR SAM 2010 09 20 įsakymo Nr. V-802 redakcija, įsigaliojo nuo 2010 09 26) Pakartotinis sveikatos tikrinimas skiriamas po 3 metų. 3 Spręsti individualiai, taikant reikalingus apribojimus 05.01– 05.08 Spręsti individualiai 4 Visos transporto priemonės (LR SAM 2017 01 02 įsakymo Nr. V-1 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 01 04) 7.11. Protinis atsilikimas F72–F79 7.12. Psichologinės raidos sutrikimai F72–F79 7.13. Elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje F90–F98 PASTABA: Psichozinio lygio sutrikimų atveju kokybiška remisija turėtų trukti ne trumpiau kaip 3 metus Nepsichozinio lygio psichikos sutrikimų atveju remisija turėtų trukti ne trumpiau kaip 1 metus Galima taikyti apribojimus 05.01–05.08 ir skirti trumpesnį pakartotino sveikatos tikrinimo laikotarpį. Elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje F90–F98 PASTABA: Psichozinio lygio sutrikimų atveju kokybiška remisija turėtų trukti ne trumpiau kaip 3 metus Nepsichozinio lygio psichikos sutrikimų atveju remisija turėtų trukti ne trumpiau kaip 1 metus Galima taikyti 68 apribojimą ir skirti trumpesnį pakartotino sveikatos tikrinimo laikotarpį. 7.13. Visos transporto priemonės Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai Visos transporto priemonės Spręsti individualiai Spręsti individualiai Visos transporto priemonės Spręsti individualiai Visos transporto priemonės (7.13 p. - LR SAM 2017 01 02 įsakymo Nr. V-1 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 01 04) 8. 8.1. 8. ALKOHOLIS Alkoholio vartojimas kelia didžiulį pavojų kelių eismo saugumui. Atsižvelgiant į problemos mastą, medikai turi būti ypač budrūs. 1 grupė: Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, priklausomiems nuo alkoholio arba negalintiems susilaikyti negėrus ir nevairavus esant neblaiviems. Praėjus įrodytam abstinencijos laikotarpiui ir pateikus gydytojo psichiatro išvadą bei reguliariai atliekant medicinines apžiūras, vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams, kurie praeityje buvo priklausomi nuo alkoholio. 2 grupė: Gydytojas psichiatras tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla, kai vairuojamos prie šios grupės priskiriamos transporto priemonės. Priklausomybės ligos PASTABOS: Po sėkmingo gydymo sprendžiama individualiai. Vadovaujantis gydytojų komisijos išvada, gali būti leista vairuoti. Sergantiesiems priklausomybės liga turi būti ne trumpesnė kaip 3 metų remisija ALKOHOLIS Alkoholio vartojimas kelia didžiulį pavojų kelių eismo saugumui. Atsižvelgiant į problemos mastą, medikai turi būti ypač budrūs. 1 grupė: Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, priklausomiems nuo alkoholio arba negalintiems susilaikyti negėrus ir nevairavus esant neblaiviems. Spręsti individualiai taikant apribojimą 05.08 Spręsti individualiai taikant apribojimą 05.08 Spręsti individualiai taikant apribojimą 05.08 Spręsti individualiai taikant apribojimą 05.08 Spręsti individualiai. Taikyti apribojimą 68 Spręsti individualiai. Taikyti apribojimą 68 1 8.1. 2 Praėjus įrodytam abstinencijos laikotarpiui ir pateikus gydytojo psichiatro išvadą bei reguliariai atliekant medicinines apžiūras, vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams, kurie praeityje buvo priklausomi nuo alkoholio. 2 grupė: Gydytojas psichiatras tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla, kai vairuojamos prie šios grupės priskiriamos transporto priemonės. Priklausomybės ligos PASTABOS: Po sėkmingo gydymo sprendžiama individualiai. Vadovaujantis gydytojų komisijos išvada, gali būti leista vairuoti. Sergantiesiems priklausomybės liga turi būti ne trumpesnė kaip 3 metų remisija 3 4 Spręsti individualiai. Taikyti apribojimą 68 Spręsti individualiai. Taikyti apribojimą 68 (8 p. - LR SAM 2017 01 02 įsakymo Nr. V-1 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 01 04) 9. 9.1. 9. 9.1. NARKOTIKAI IR VAISTAI Piktnaudžiavimas: Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, kurie priklauso nuo psichotropinių medžiagų arba nuo jų nepriklauso, bet reguliariai jomis piktnaudžiauja, nesvarbu, kokios kategorijos vairuotojo pažymėjimo yra prašoma. Reguliarus vartojimas: 1 grupė: Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, kurie reguliariai bet kokia forma vartoja psichotropines medžiagas, galinčias trukdyti saugiai vairuoti, kai suvartotas kiekis gali turėti neigiamą poveikį vairavimui. Tai taikoma ir visiems kitiems vaistams ar vaistų deriniams, turintiems poveikį gebėjimui vairuoti. 2 grupė: Gydytojas psichiatras tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla, kai vairuojamos šiai grupei priskiriamos transporto priemonės. Piktnaudžiavimas narkotikais ir vaistais PASTABOS: Po sėkmingo gydymo sprendžiama individualiai. Vadovaujantis gydytojų komisijos išvada, gali būti leista vairuoti. Sergantiesiems priklausomybės liga turi būti ne trumpesnė kaip 3 metų remisija. Galima skirti trumpesnį pakartotino sveikatos tikrinimo laikotarpį. NARKOTIKAI IR VAISTAI Piktnaudžiavimas: Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, kurie priklauso nuo psichotropinių medžiagų arba nuo jų nepriklauso, bet reguliariai jomis piktnaudžiauja, nesvarbu, kokios kategorijos vairuotojo pažymėjimo yra prašoma. Reguliarus vartojimas: 1 grupė: Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, kurie reguliariai bet kokia forma vartoja psichotropines medžiagas, galinčias trukdyti saugiai vairuoti, kai suvartotas kiekis gali turėti neigiamą poveikį vairavimui. Tai taikoma ir visiems kitiems vaistams ar vaistų deriniams, turintiems poveikį gebėjimui vairuoti. 2 grupė: Gydytojas psichiatras tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla, kai vairuojamos šiai grupei priskiriamos transporto priemonės. Piktnaudžiavimas narkotikais ir vaistais PASTABOS: Po sėkmingo gydymo sprendžiama individualiai. Vadovaujantis gydytojų komisijos išvada, gali būti leista vairuoti. Sergantiesiems priklausomybės liga turi būti ne trumpesnė kaip 3 metų remisija. Spręsti individualiai taikant apribojimą 05.08 Spręsti individualiai taikant apribojimą 05.08 Spręsti individualiai taikant apribojimą 05.08 Spręsti individualiai. Taikyti apribojimą 68 Spręsti individualiai taikant apribojimą 05.08 Spręsti individualiai. Taikyti apribojimą 68 Spręsti individualiai. Taikyti apribojimą 68 Spręsti individualiai. Taikyti apribojimą 68 1 2 Galima skirti trumpesnį pakartotino sveikatos tikrinimo laikotarpį. 3 4 Spręsti individualiai Spręsti individualiai (9 p. - LR SAM 2017 01 02 įsakymo Nr. V-1 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 01 04) 10. 11. 12. INKSTŲ SUTRIKIMAI: 1 grupė: Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams, sergantiems sunkiu inkstų nepakankamumu, pateikus gydytojo nefrologo išvadą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras. 2 grupė: Išskyrus išskirtinius atvejus, kurie tinkamai pagrindžiami gydytojo nefrologo išvada ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras, vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, sergantiems sunkiu ir nepagydomu inkstų nepakankamumu. Lėtinis inkstų nepakankamumas N 18 KITOS NUOSTATOS 1 grupė: Pateikus atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojo išvadą ir prireikus reguliariai atliekant medicinines apžiūras, vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams, kuriems buvo persodinti organai ar įdėtas dirbtinis organas, darantys poveikį gebėjimui vairuoti. 2 grupė: Atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojas tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla, kai vairuojamos šiai grupei priskiriamos transporto priemonės. Paprastai tais atvejais, kai kandidatai į vairuotojus ar vairuotojai turi bet kokių kitų sutrikimų, neišvardytų pirmesniame punkte, bet tikėtina, kad galinčių sukelti funkcinių sutrikimų, keliančių pavojų saugiam vairavimui, vairuotojo pažymėjimai neišduodami ar neatnaujinami, išskyrus atvejus, kai kartu su prašymu pateikiama atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojo išvada ir prireikus reguliariai atliekamos medicininės apžiūros. Kitos ligos ar būklės, kurių nėra šiame sąraše, tačiau dėl kurių, gydytojų komisijos sprendimu, asmuo negali vairuoti atitinkamos transporto priemonės. Sprendimą priima įstaigos gydytojų konsultacinė komisija, jį būtina argumentuoti. Pastabos: 1. Vairuotojai, turintys stažą – tai vairuotojai, turintys didesnį kaip 3 metų vairavimo stažą iki pastarojo sveikatos tikrinimo. 2. „Spręsti individualiai“, „individualiu sprendimu“ reiškia, kad asmuo, atsakingas už vairuotojų sveikatos tikrinimus, o 29 punkte nurodytais atvejais – gydytojų konsultacinė komisija, gali priimti individualų sprendimą, leidžiantį asmeniui vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę, atsižvelgdami į susirgimą, kompensaciją, patologinio proceso grįžtamumą, jo progresavimą tęsiant vairuotojo, dirbančio pagal darbo sutartis (atsižvelgiant į darbo krūvį, konkrečias pareigas), darbą, tiriamojo psichikos ir charakterio ypatumus, vadovaudamiesi ir specializuotų gydymo įstaigų, specialistų išvadomis ir rekomendacijomis. 3. Apie būtinybę vairuoti su akiniais, kontaktiniais lęšiais, klausos aparatu, protezu, draudimą dirbti vairuotoju (užsiimti transporto ūkine veikla), privaloma įrašyti Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininėje pažymoje (F Nr. 083-1/a). Čia įrašomi ir psichologinio tyrimo rezultatai (blogai ir gerai atliktų užduočių santykis), atliekant vairuotojų profesinę atranką („D“ kategorijos, troleibuso, traktorių ir savaeigių mašinų). 4 lentelė VAIRUOTOJO GARBĖS DEKLARACIJA (SVEIKATOS PATIKRINIMO KLAUSIMYNAS) ________________________ (data) ______________________________ (sudarymo vieta) Eil. Nr. A A. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. Klausimai, į kuriuos prašome atsakyti (tinkamą atsakymą „taip“ arba „ne“ lentelėje Taip pažymėti ✓) lankantis pas gydytoją dėl vairuotojo pažymėjimo įsigijimo arba jo galiojimo pratęsimo (priežastį pabraukti) Ar sergate kokia nors liga arba gal turite kokią negalią ar kitų medicininių nusiskundimų, galinčių paveikti Jūsų gebėjimą vairuoti motorinę transporto priemonę? Ar turite regėjimo sutrikimų, tokių kaip: 1.1. pablogėjęs matymas 1.2. nevalingi akių judesiai (nistagmas) 1.3. regėjimo lauko defektai (pvz., ribotas matymas į šonus) 1.4. dvigubinimasis (dvejinimasis) 1.5. akivaizdus matymo pablogėjimas prieblandoje ar tamsoje (vištakumas) (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) 1.6. pablogėjęs akių judrumas 1.7. jautrumas akinimui 1.8. pablogėjęs atstumo įvertinimas 1.9. kiti sutrikimai (akių skausmai, staigus matymo sutrikimas, buvo / yra nustatytas padidėjęs akispūdis ar kt.) (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti arba įrašyti): Ar Jums svaigo / svaigsta galva? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) Ar skundžiatės pablogėjusia klausa, ar sirgote ausų ligomis? Ar yra galūnių judesių funkcijos sutrikimų arba gal sergate kokia nors su tuo susijusia liga? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) Ar sirgote / sergate širdies ir / ar širdies ir kraujagyslių ligomis: 5.1. insultas (paralyžius) 5.2. širdies ritmo sutrikimai 5.3. širdies infarktas ar krūtinės angina (stenokardija) 5.4. širdies įgimta ar įgyta liga 5.5. kita širdies ar širdies ir kraujagyslių liga (reumatas ar kt.) Ar sergate cukriniu diabetu? Ar turėjote galvos smegenų traumą? Ar sirgote / sergate epilepsija? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) Ar Jums būna / kada nors buvo ištikę ženklūs pusiausvyros sutrikimai? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) Ar alpote / alpstate arba turėjote / turite kitų sąmonės sutrikimų? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) Ar skundžiatės / skundėtės anksčiau šlapinimosi sutrikimais, inkstų veiklos pablogėjimu? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) Ar skundžiatės dėmesio, pastabumo, mąstymo arba atminties sutrikimais? Ne Eil. Nr. 13. 14. 15. B. 16. 17. Klausimai, į kuriuos prašome atsakyti (tinkamą atsakymą „taip“ arba „ne“ lentelėje Taip pažymėti ✓) lankantis pas gydytoją dėl vairuotojo pažymėjimo įsigijimo arba jo galiojimo pratęsimo (priežastį pabraukti) (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) Ar skundžiatės miego sutrikimais: 12.1. Ar būnate pavargęs ar mieguistas dieną? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) 12.2. Ar Jus ištinka nevalingi miego priepuoliai? Ar piktnaudžiaujate / piktnaudžiavote 5 metų laikotarpiu alkoholiu, rūkalais, narkotikais arba vaistais? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) Ar turite / turėjote 5 metų laikotarpiu kokių nors psichikos sutrikimų arba gal sirgote kokia nors psichikos liga, ar dėl to buvote gydomas (-a) psichiatro? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) Klausimai apie gydymą, vaistų vartojimą ir kt. Ar buvote gydomas (-a) ligoninėje arba kreipėtės į gydytoją dėl anksčiau minėtų priežasčių (A 1–15)? Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti, nurodyti, kada ir įstaigos, kurioje gydėtės, pavadinimą, adresą Ar šiuo metu vartojate gydytojo paskirtus vaistus (raminamuosius, migdomuosius, nuskausminamuosius ar kitus)? Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti, nurodyti, kokius vaistus: 18. Gal Jums dėl kurios nors anksčiau minėtos ligos (A 1–13) paskirti kokie nors vaistai, kurie turi būti reguliariai vartojami ilgą laiką? Jei atsakymas „taip“, nurodyti, kokie vaistai: 19. Ar anksčiau buvo tikrinta Jūsų sveikata, norint gauti vairuotojo pažymėjimą? 20. Jei atsakymas „taip“, nurodyti kada: Ar turite darbingumo apribojimų dėl ligos ar sveikatos problemos? 21. Ne Ar manote, kad dabar esate visiškai sveikas (-a)? Jei atsakymas „ne“, įrašyti priežastis: Užtikrinu, kad visa mano pateikta informacija yra visiškai teisinga, ir suprantu, kad, pablogėjus sveikatos būklei, turiu nedelsdamas (-a) kreiptis į gydytoją. _______________ (parašas) Pastaba: Įdedamas į Asmens sveikatos istoriją – F 025/a _______________ (vardas, pavardė) 5 lentelė TAIKOMŲ APRIBOJIMŲ KODAI Kodas 01–05 01.01 01.02 01.03 01.04 01.05 01.06 02.01 02.02 03.01 03.02 05. 05.01 05.02 05.03 05.04 05.05 05.06 05.07 05.08 10–51 Apribojimas Dėl medicininių priežasčių (kandidatui į vairuotojus ir vairuotojui – išvadą pateikia ASP įstaiga) Akiniai Kontaktinis (-iai) lęšis (-iai) Apsauginiai akiniai Tamsintas (matinis) lęšis Akių danga Akiniai arba kontaktiniai lęšiai Klausos (ir susikalbėjimo) pagalbinė priemonė vienai ausiai Klausos (ir susikalbėjimo) pagalbinė priemonė abiem ausims Viršutinės galūnės protezas arba korekcijos įtaisas Apatinės galūnės protezas arba korekcijos įtaisas Ribotas naudojimas (būtina nurodyti papildomą kodą; vairavimas su apribojimais dėl medicininių priežasčių): Leidžiama vairuoti tik dienos metu Leidžiama vairuoti tik ….. km spinduliu aplink vairuotojo gyvenamąją vietą arba tik .....................................mieste (regione) Draudžiama vežti keleivius Draudžiama važiuoti didesniu nei .....km/h greičiu Leidžiama vairuoti tik lydint vairuotojo pažymėjimą turinčiam asmeniui Draudžiama važiuoti su priekaba Draudžiama važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais Draudžiama vairuoti išgėrus alkoholio Transporto priemonės pritaikymas – išvadą pateikia protezinių ortopedijos gaminių ir techninių priemonių pritaikymo įstaigos (institucijos) 5 lentelė (5 lentelė - LR SAM 2017 01 02 įsakymo Nr. V-1 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 01 04) TAIKOMŲ APRIBOJIMŲ KODAI Kodas 01. 01.01 01.02 01.05 01.06 01.07 02. 03. 03.01 03.02 Nuo 10 iki 50 68 Apribojimas Dėl medicininių priežasčių (kandidatui į vairuotojus ir vairuotojui – išvadą pateikia SPĮ) Regos korekcija ir (arba) apsauga Akiniai Kontaktinis (-iai) lęšis (-iai) Akies raištis Akiniai arba kontaktiniai lęšiai Speciali optinė pagalbinė priemonė Klausos ir susikalbėjimo pagalbinė priemonė Galūnių protezai arba korekcijos įtaisai Viršutinės galūnės protezas arba korekcijos įtaisas Apatinės galūnės protezas arba korekcijos įtaisas Transporto priemonės pritaikymas Transporto priemonės pritaikymas – išvadą pateikia protezinių ortopedijos gaminių ir techninių priemonių pritaikymo įstaigos (institucijos) (žymima kodu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1V-186 „Dėl Vairuotojo pažymėjimo blanko aprašymo ir privalomosios formos patvirtinimo“). Transporto priemonės naudojimo ribojimo kodai Draudžiama vairuoti išgėrus alkoholio Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo priedas (papildyta priedu - LR SAM 2015 12 31 įsakymo Nr. V-1604 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 01 08) KLAUSIMYNAS DĖL OBSTRUKCINĖS MIEGO APNĖJOS _____________________ (pildymo data) 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. Lytis Amžius Svoris Ūgis Ar vairuodamas buvote užsnūdęs? Ar buvote patekęs į rimtą autoįvykį (buvote sužeistas ar buvo sudaužyta transporto priemonė) dėl mieguistumo per pastaruosius 3 metus? Ar Jūs knarkiate beveik kiekvieną naktį? Ar kas nors Jums yra sakęs, kad nustojate kvėpuoti miego metu? Ar atsibundate pailsėjęs po nakties miego? Ar Jūsų kraujo spaudimas būna padidėjęs arba vartojate vaistus, skirtus kraujo spaudimui mažinti? Vyras Taip Taip Moteris Ne Nežinau Ne Nežinau Taip Taip Ne Ne Nežinau Nežinau Taip Taip Ne Ne Nežinau Nežinau *Klausimynas dėl obstrukcinės miego apnėjos ir Epworth mieguistumo skalė turi būti atspausdinta ant vieno lapo iš abiejų pusių. Prašome užpildyti Epworth mieguistumo skalę kitoje lapo pusėje*. EPWORTH MIEGUISTUMO SKALĖ Prašome užpildyti Epworth mieguistumo skalę, skirtą tikimybei, kad Jūs užsnūsite ar užmigsite, esant situacijoms, pateiktoms toliau esančioje lentelėje, neatsižvelgiant į nuovargį, įvertinti. Atsakymai turi apibūdinti Jūsų šių dienų gyvenimo būdą. Jeigu Jūs paskutiniu laiku nebuvote tokiose situacijose, pabandykite įsivaizduoti, kaip jose jaustumėtės. Į lentelės balų skiltį įrašykite vieną iš skalėje pateiktų labiausiai kiekvienai situacijai tinkančių skaičių: 0 = niekada nesnaudžiu 1 = nedidelė galimybė užsnūsti 2 = vidutinė galimybė užsnūsti 3 = didelė galimybė užsnūsti Svarbu įvertinti situaciją kuo tiksliau. Situacija Sėdint ir skaitant Žiūrint televizorių Ramiai sėdint viešoje vietoje (pvz., teatre ar susirinkime) Valandą laiko be pertraukos keliaujant automobiliu keleivio vietoje Atsigulus pailsėti pietų metu, kai leidžia aplinkybės Sėdint ir su kuo nors kalbantis Ramiai sėdint, papietavus, negėrus alkoholinių gėrimų Vairuojant automobilį, stabtelėjus kelioms minutėms spūsties metu Balai Užtikrinu, kad mano pateikta informacija yra teisinga, ir suprantu, kad pablogėjus sveikatos būklei turiu nedelsdamas (-a) kreiptis į gydytoją. _________________ (parašas) _____________________ (vardas, pavardė) Pastaba. Klausimynas įdedamas į Asmens sveikatos istoriją „F 025/a“. PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 8 priedas NORINČIŲJŲ ĮSIGYTI CIVILINĮ GINKLĄ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA Sveikatos tikrintojas Pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys gydytojai Bendrosios praktikos gydytojas, psichiatras Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys gydytojai Neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas Apylinkės terapeutas, psichiatras, chirurgas Neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas Sveikatos tikrinimų tvarką reglamentuojantys teisės aktai Sveikatos apsaugos ministerijos 1997 04 24 įsakymas Nr. 221 “Dėl ligų ir sveikatos problemų, dėl kurių negalima tinkamai naudotis civiliniais ginklais, sąrašo ir asmenų, norinčių įsigyti civilinį ginklą, medicininio tikrinimo tvarkos patvirtinimo” (Žin., 1997, Nr.42-1039) Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 03 02 įsakymas Nr. 107 “Dėl asmenų, norinčių įsigyti civilinį ginklą, medicininio patikrinimo tvarkos (Žin., 1998, Nr. 25 - 654) Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (Žin., 1996, Nr.69-1665) Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 12 17 įsakymas Nr. 751 “Dėl asmenų, norinčių įsigyti civilinį ginklą, schematizuotos apžiūros ir psichikos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo” (Žin., 1998, Nr. 112-3118) PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr.301 9 priedas VYKSTANČIŲJŲ Į UŽSIENĮ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA Tikrinimo tikslas - nustatyti ir įvertinti asmens, vykstančio į užsienį, sveikatos būklę. I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Asmenys, vykstantys į užsienį dirbti ar mokytis, privalo tikrintis sveikatą atsižvelgdami į šalies, į kurią išvykstama, ar išvykos organizatorių keliamus reikalavimus. Vykstantieji gyventi ar turistiniais tikslais sveikatą tikrinasi, jeigu reikalauja šalis, į kurią vykstama, ar kelionės organizatoriai. 2. Sveikatos tikrinimą organizuoja bendrosios praktikos gydytojas (BPG) arba apylinkės terapeutas (pediatras). 3. Vykstantysis gydytojui pateikia dokumentus, gautus iš Užsienio reikalų ministerijos, užsienio šalies ambasados ar išvykos organizatorių, į kuriuos reikia įrašyti duomenis apie išvykstančiojo sveikatos būklę, atliktus tyrimus ir skiepijimus. 4. Įvedus vykstančių į užsienį privalomą sveikatos draudimą, tikrinant išvykstančiųjų sveikatą reikia vadovautis draudimo dokumentais nustatyta tvarka. 5. Tikrinantis sveikatą, reikia turėti asmens dokumentą su fotonuotrauka. 6. Tikrinant sveikatą atsižvelgiant į šalies, į kurią vykstama, keliamus reikalavimus ir medicinines indikacijas arba darbą, kurį rengiamasi dirbti, gali būti atliekami tyrimai, imunoprofilaktikos ir kitos sveikatinimo priemonės (žr. lentelę). 7. Bendrosios praktikos gydytojas, apylinkės terapeutas ar pediatras, esant indikacijų, gali siųsti pas kitus specialistus. 8. Sveikatą tikrinantis gydytojas turi teisę gauti informaciją iš kitų sveikatos priežiūros įstaigų, o šios privalo tokią informaciją teikti. 9. Prireikus vadovaujamasi vairuotojų, geležinkelininkų, jūreivių ir kt. sveikatos tikrinimo tvarka. 10. Vykstant į epidemiologiškai pavojingas šalis, reikalingas sertifikatas (pažyma) apie skiepus. Siuntimą skiepyti (F 027/a), būtinai nurodant, kad nėra kontraindikacijų, išduoda sveikatą tikrinantis gydytojas. 11. Vykstant į kai kurias užsienio šalis, būtina turėti ŽIV antikūnų tyrimo sertifikatą, kurį išduoda Lietuvos AIDS profilaktikos centras (Liubarto g. 20, Vilnius, tel. 75 12 49) ar kitos šiuos tyrimus atliekančios laboratorijos. 12. Tikrinimų duomenys įrašomi į asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę) (F 025/a). Galutinę išvadą pateikia sveikatą tikrinantis bendrosios praktikos gydytojas, apylinkės terapeutas ar pediatras ir įrašo į vykstančiojo į užsienį medicininę pažymą (F 082/a). Išduotos pažymos registruojamos. 13. Gali būti užpildomi ir kiti dokumentai, pateikti užsienio šalies ambasados, Lietuvos darbo biržos, draudimo ar kitų įstaigų. 14. Išduotą pažymą-sertifikatą ar kitą dokumentą, kuriame pateikti duomenys apie išvykstančiojo sveikatos būklę (diagnozuotas ligas, atliktus tyrimus ir skiepijimus) gydytojas tvirtina asmeniniu antspaudu, parašu ir gydymo įstaigos antspaudu. 15. Pažymos (sertifikato) galiojimo terminas priklauso nuo šalies, į kurią išvykstama, reikalavimų. Pažymos konsuliniam jų legalizavimui, išduodamos asmenims, vykstantiems į užsienį, privalo būti patvirtintos žodžiu “tvirtinu”, įgalioto asmens parašu ir įstaigos antspaudu tvirtinamojo dokumento apatiniame kairiajame kampe (kiekvienas pažymos lapas tvirtinamas atskirai). 16. Asmenų, sergančių ūmiomis, užkrečiamosiomis infekcinėmis, venerinėmis ar odos ligomis, užkrečiamuoju laikotarpiu sveikata dėl išvykimo į užsienį netikrinama. 17. Asmenims, kuriems dėl sveikatos būklės pagal nurodytą specialybę dirbti negalima, vykstančiojo į užsienį medicininė pažyma neišduodama. Sudėtingus ir neaiškius sveikatos tikrinimo klausimus sprendžia bei galutinę išvadą konfliktinių situacijų atveju pateikia asmens sveikatos įstaigos gydytojų konsultacinė komisija (GKK). 18. Informacija apie ligas, nuo kurių reikia pasiskiepyti išvykstant į užsienio šalį, teikiama: Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos aplinkos skyriuje (Vilniaus g. 33, Vilnius, tel. (8 22) 61 07 59); Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centre (Rožių al. 4a, Vilnius, tel.: (8 22) 22 73 63, 22 76 73); Alytaus visuomenės sveikatos centre (Savanorių g. 4, Alytus, tel. (8 235) 5 11 82); Kauno visuomenės sveikatos centre (K. Petrausko g. 24, Kaunas, tel. (8 27) 73 44 03); Klaipėdos visuomenės sveikatos centre (Liepų g. 17, Klaipėda, tel. (8 26) 21 22 22); Marijampolės visuomenės sveikatos centre (Žemaitės g. 14, Marijampolė, tel. (8 243) 5 05 15); Panevėžio visuomenės sveikatos centre (Respublikos g. 13, Panevėžys, tel. (8 25) 46 10 81); Šiaulių visuomenės sveikatos centre (Vilniaus g. 229, Šiauliai, tel. (8 21) 42 09 03); Tauragės visuomenės sveikatos centre (Prezidento g. 38, Tauragė, tel. (8 246) 5 24 54); Utenos visuomenės sveikatos centre (S. Dariaus ir S. Girėno g. 12, Utena, tel. (8 239) 5149); Trakų visuomenės sveikatos priežiūros ir specialistų tobulinimo centre (Vytauto g. 87, Trakai, tel. (8 238) 5 25 73); Vilniaus visuomenės sveikatos centre (Vilniaus g. 16, Vilnius, tel. (8 22) 22 40 98). Lentelė II. SVEIKATOS TIKRINIMAS VYKSTANT Į UŽSIENĮ Sveikatos tikrintojas Pirminio lygio asmens Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys teikiantys paslaug paslauga as teikiantys gydytojai s teikiantys gydytojai gydytojai gydytojai Bendrosios praktikos gydytojas, psichiatras - esant indikacijų Gydytojai specialistai, atsižvelgiant į šalies, į kurią vykstama, ar išvykos organizatorių keliamus reikalavimus arba pagal medicinines indikacijas Apylinkės terapeutas, psichiatras - esant indikacijų Gydytojai specialistai, atsižvelgiant į šalies, į kurią vykstama, ar išvykos organizatorių keliamus reikalavimus arba pagal medicinines indikacijas Tyrimai Bendras (klinikinis) kraujo tyrimas pagal šalies, į kurią vykstama, reikalavimus bei medicinines indikacijas Kraujo tyrimas dėl ŽIV infekcijos (žmogaus imunodeficito viruso) tik tada, kai to reikalauja šalis, į kurią vykstama (sertifikatas apie neigiamą tyrimo rezultatą galioja ne ilgiau kaip 30 dienų nuo jo išdavimo dienos) Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas, jei nėra žymos pase Kraujo tyrimas dėl sifilio (sertifikatas apie neigiamą tyrimo rezultatą galioja ne ilgiau kaip 30 dienų nuo jo išdavimo dienos) Šlapimo tyrimas Krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas pagal šalies, į kurią vykstama, reikalavimus ar medicinines indikacijas EKG pagal medicinines indikacijas PATVIRTINTA sveikatos apsaugos ministerijos 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 10 priedas (10 priedas - LR SAM 2008 06 28 įsakymo Nr. V-649 redakcija, įsigaliojo nuo 2008 07 06) LICENCIJUOJAMŲ CIVILINĖS AVIACIJOS SPECIALISTŲ SVEIKATOS BŪKLĖS TIKRINIMO TVARKOS APRAŠAS Tikslas – nustatyti, ar tikrinamasis asmuo pagal savo sveikatos būklę gali siekti gauti (mokytis) ar naudotis teisėmis, nurodytomis licencijoje, ir atlikti joje nurodytas pareigas. Sveikatos tikrintojas Pirminio lygio asmens sveikatos Privalomos antrinio ar tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys gydytojai priežiūros paslaugas teikiančių gydytojų specialistų konsultacijos Šeimos gydytojas arba pirminės asmens Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos sveikatos priežiūros (toliau – PASP) ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro komandos vidaus ligų gydytojas, 2004 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-446/3-357 „Dėl dirbantis asmens sveikatos priežiūros licencijuojamų civilinės aviacijos specialistų sveikatos būklės įstaigoje, kurią pacientas yra pasirinkęs reikalavimų“ (Žin., 2004, Nr. 98-3671), teisę tikrinti civilinės teisės aktų nustatyta tvarka, tikrina pagal aviacijos specialistų sveikatą ir teikti išvadas, išduodamas savo kompetenciją ir užpildo bei išduoda atitinkamos klasės sveikatos pažymėjimą, turi gydytojas, išrašą (F Nr. 027/a) iš asmens sveikatos turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka istorijos (F Nr. 025/a) ar asmens sveikatos išduotą galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis istoriją (F Nr. 025/a), ne trumpesnę kaip medicinos praktika pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir paskutiniųjų 5 metų (F Nr. 025/a pažymėjimą, liudijantį, kad jis papildomai pasirengęs išduodama tik prašant asmens sveikatos aviacijos medicinos srityje bei yra pripažintas priežiūros įstaigai), skirtą gydytojui, kuris licencijuojančios institucijos, kuriai licencijuojamas civilinės įgaliotas tikrinti civilinės aviacijos aviacijos specialistas pateikia sveikatos pažymėjimą. specialistų sveikatą ir dirba Civilinės aviacijos administracijos pripažintoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (pvz., Aviacijos medicinos centre ar kt.), ir pateikia jį pacientui. PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 11 priedas LAIVYNO DARBUOTOJŲ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA I. Bendrosios nuostatos Tikslas - nustatyti, ar tikrinamas asmuo dėl sveikatos būklės gali dirbti laivyne. 1. Asmenys, norintys įsidarbinti ar dirbantys laivyne, privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami ir dirbdami tikrintis periodiškai. (1 p. - LR SAM 2009 03 13 įsakymo Nr. V-178 redakcija, įsigaliojo nuo 2009 04 08) 2. Privalomus sveikatos tikrinimus atlieka Klaipėdos jūrininkų ligoninės ambulatorinių konsultacijų skyriaus gydytojai specialistai, vadovaudamiesi šia tvarka ir medicininėmis kontraindikacijomis, pasitelkę šio įsakymo prieduose nurodytų specialybių gydytojus. (2 p. - LR SAM 2001 05 28 įsakymo Nr. 305 redakcija, įsigaliojo nuo 2001 06 02) 3. Sveikatą tikrinantis gydytojas tikrinamąjį gali siųsti (esant medicininių indikacijų) konsultuotis pas kitus specialistus, atlikti specialius tyrimus (ir nenumatytus tvarkoje), skiepyti vadovaujantis šio įsakymo 9 priedu “Vykstančiųjų į užsienį sveikatos tikrinimas”. 4. Tikrinantis sveikatą gydytojas turi teisę gauti informaciją iš visų pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, kurios tokią informaciją privalo teikti. (4 p. - LR SAM 2001 05 28 įsakymo Nr. 305 redakcija, įsigaliojo nuo 2001 06 02) 5. Tikrinant sveikatą tų laivyno darbuotojų, kurie dirba sveikatai kenksmingomis sąlygomis, pavojingą darbą, mitybos padaliniuose ir kitą darbą, kurį dirbant periodinis sveikatos tikrinimas yra privalomas ir lemia profesinį tinkamumą dėl sveikatos būklės, reikia atsižvelgti į Asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą), privalomo sveikatos tikrinimo tvarką (13 priedas) bei Asmenų, dirbančių darbą, kurį leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinus ir vėliau periodiškai besitikrinant sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų, sveikatos tikrinimo tvarką (14 priedas). 6. Šio priedo II skyriuje išvardytiems laivyno darbuotojams sveikatą privalu tikrintis kas 24 mėnesius: (6 p. - LR SAM 2001 05 28 įsakymo Nr. 305 redakcija, įsigaliojo nuo 2001 06 02) 6.1. Sveikatos tikrinimo ir tyrimų duomenys įrašomi asmens sveikatos istorijoje (F 025/a), o išvada apie darbuotojo profesinį tinkamumą dirbti laivyne: “dirbti gali,” “dirbti gali, bet ribotai” (nurodant kaip), “dirbti negali” (t.y. eiti konkrečias pareigas konkrečiomis nurodytomis sąlygomis) - asmens sveikatos istorijoje (F 025/a), įsidarbinančiojo - privalomo sveikatos tikrinimo medicininėje pažymoje (F 047/a), dirbančiojo - asmens medicininėje knygelėje (F 048/a). 6.2. Gydytojai išvadose nurodo, ar asmuo gali dirbti jūrų ir upių laivyne, uoste; pažymi konkrečią specialybę ir apribojimus (plaukiojimo klimato zoną, reiso ilgumą), ar gali dirbti su individualia deguonies dujokauke (IDD). 6.3. Galutinę išvadą daro Gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) pirmininkas ir įrašo ją medicininėje jūrininko knygelėje, jūrininko knygelėje, medicininėje privalomojo sveikatos tikrinimo pažymoje (F 047/a), tvirtina parašu, asmeniniu bei gydymo įstaigos antspaudu, nurodo kitą sveikatos tikrinimo datą. 7. Išaiškėjus kontraindikacijų, išimties tvarka leidžiama dirbti tik po darbo medicinos gydytojo išvados, tačiau ne ilgiau kaip 1 metus. Neaiškiais atvejais apie tinkamumą dirbti laivyne - atsižvelgiant į patologiją, bendrą organizmo būklę, amžių, profesinį tikrinamojo pasirengimą, reiso sunkumą ir trukmę - sprendžia tikrinančios įstaigos GKK, patvirtinta asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įsakymu. 8. Asmenis, kurie dėl sveikatos būklės laivyne dirbti negali, Gydytojų konsultacinė komisija įrašo į specialų žurnalą ir informuoja raštu apie tai uosto karantino tarnybą bei laivų savininkus. 9. Laivyno, žvejų ir jūrų transporto įmonės ar organizacijos administracija, laivo gydytojas, aptarnaujanti kontingentą gydymo įstaiga gali siųsti asmenį tikrintis sveikatos anksčiau, negu nustatyta, nurodydami tikrinimo priežastį (pvz., po sunkių susirgimų, traumų ar kitų išryškėjusių kontraindikacijų). 10. Už sveikatos nepasitikrinusių asmenų (kuriems tikrintis privaloma) priėmimą į darbą laivyne, taip pat už periodinio sveikatos tikrinimo terminų pažeidimus pagal galiojančius įstatymus ir darbo sutartis atsako laivyno (žvejų bei jūrų ir upių transporto) organizacijos ar įmonės administracija ir patys darbuotojai. 11. Gydytojas arba asmuo, atsakingas už medicininę priežiūrą laive, kontroliuoja laivo įgulos narių sveikatos tikrinimosi terminus, informuoja laivo administraciją apie asmenis, nepasitikrinusius sveikatos, ir tiems, kuriems atsirado medicininių kontraindikacijų, rekomenduoja laikinai pakeisti darbo profilį. 12. Asmenims, sergantiems ūminėmis, infekcinėmis, odos ir veneros ligomis, užkrečiamuoju laikotarpiu, o asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, - paūmėjimo ir gydymosi laikotarpiu ar nėštumo atveju sveikata dėl tinkamumo dirbti laivyne netikrinama. 13. Medicininėje jūrininko knygelėje turi būti: nurodyta profesija, asmens nuotrauka, patvirtinta laivo savininko antspaudu. 14. Jūrininkai, dirbantys užsienio laivuose, bei užsienio jūrininkai, dirbantys Lietuvos Respublikos laivuose, privalo turėti medicininį jūrininko sertifikatą. Šį sertifikatą užpildo laivyno darbuotojų sveikatą tikrinančios sveikatos priežiūros įstaigos medicininės komisijos pirmininkas. (14 p. - LR SAM 2001 05 28 įsakymo Nr. 305 redakcija, įsigaliojo nuo 2001 06 02) II. Laivyno darbuotojų sveikatos tikrinimas Darbo pobūdis Tikrinimų periodiškumas 1. I-VII 1 kartą per laivyno metus darbuotojų profesinės grupės Moterims 1 kartą per metus nuo 35 metų (papildomai) 2. Narai, 1 kartą per mechanikos ir metus radionavigacijos tarnybos darbuotojai Tikrina specialistai Tyrimai Vidaus ligų gydytojas, chirurgas, stomatologas, neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas,psichiatras, priklausomybės ligų psichiatras (įsidarbinant, gyvenamosios vietos), kiti specialistai pagal indikacijas Kraujo (Hb, leukocitai, ENG), kraujo dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV),kraujo grupei ir Rh faktoriui nustatyti (pažymima piliečio pase ir medicininėje jūrininko knygelėje), gliukozės kiekio kraujyje (įsidarbinant, pagal medicinines indikacijas ir asmenims nuo 50 metų amžiaus), šlapimo, plaučių rentgenologinis, akispūdžio - asmenims nuo 40 metų amžiaus (1 kartą per 3 metus), EKG, vestibulinės funkcijos, urogenitalinių išskyrų dėl lytiškai plintančių ligų, kraujo dėl lytiškai plintančių ligų (serologinės reakcijos) Akušeris-ginekologas Onkocitologinis, kolposkopija (esant indikacijų) Vidaus ligų gydytojas, chirurgas, stomatologas, neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas psichiatras, priklausomybės ligų psichiatras (įsidarbinant, gyvenamosios vietos), kiti specialistai pagal indikacijas Kraujo (Hb, leukocitai, ENG), kraujo dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV),kraujo grupei ir Rh faktoriui nustatyti (pažymima piliečio pase ir medicininėje jūrininko knygelėje), gliukozės kiekio kraujyje (įsidarbinant, pagal medicinines indikacijas ir asmenims nuo 50 metų amžiaus), šlapimo, plaučių rentgenologinis, akispūdžio - asmenims nuo 40 metų amžiaus (1 kartą per 3 metus), EKG, regėjimo aštrumo, akipločio, matymo tamsoje,audiograma, vestibulinės funkcijos ištyrimas, urogenitalinių išskyrų dėl lytiškai plintančių ligų, kraujo dėl lytiškai plintančių ligų (serologinės reakcijos) (II skyrius - LR SAM 2001 05 28 įsakymo Nr. 305 redakcija, įsigaliojo nuo 2001 06 02) III. Laivyno darbuotojų, kuriems privalu tikrintis sveikatą, profesinės grupės 15. I grupė - vadovaujančioji grandis: Kapitonai, kapitonų padėjėjai (laivavedžiai), locmanai, savaeigių laivų škiperiai ir jų padėjėjai, savaeigių kranų kapitonai ir jų padėjėjai. 16. II grupė - vadovaujančioji grandis (su sugretintomis specialybėmis): Kapitonai - mechanikai, kapitonai - mechanikų padėjėjai, laivavedžiai - mechanikų padėjėjai, mechanikų padėjėjai - laivavedžiai, savaeigių kranų kapitonai - vyresnieji mechanikai. 17. III grupė - mechaninė laivų tarnyba: Mechanikai, refrižeratorių mechanikai, elektromechanikai, mechanikų padėjėjai, elektrikai, siurblių mašinistai (dokermanai), motoristai (mašinistai), kranų mašinistai, refrižeratorių mašinistai (motoristai), tekintojai, šaltkalviai, plaukiojančių kranų kranininkai meistrai ir jų padėjėjai,gervininkai, gervininkai-mašinistai, plaukiojančių kranų kranininkai, gervininkai ir vyresnieji gervininkai, vyresnieji gervininkai-motoristai, gervininkaimotoristai, vyresnieji gervininkai-mašinistai, savaeigių kranų dyzelininkai, žuvų taukų virinimo agregato mašinistai, žuvies miltų agregato mašinistai, tankų plovėjai. 18. IV grupė - radionavigacinių įrenginių specialistai: Radijo operatoriai (radistai), radijo technikai, hidroakustikai. 19. V grupė - denio komandos specialistai: Bocmanai, jūreiviai, jūreiviai-narai, žūklės meistrai, žuvies apdorojimo meistrai, kranininkai, gervininkai, staliai, motoristai-vairininkai, vyresnieji motoristai-vairininkai, motoristai-jūreiviai, vyresnieji motoristaijūreiviai, kūrikai-jūreiviai, mašinistai-jūreiviai, mašinistai-vairininkai, jūreiviai-kasininkai, motoristaibocmanai, pagalbinių katilų kūrikai-jūreiviai. 20. VI grupė - nesavaeigio laivyno ir keltų įrenginių specialistai: Kapitonai, škiperiai ir jų padėjėjai, jūreiviai, plaukiojančių valymo stočių viršininkai, priešgaisrinės apsaugos viršininkai, technikai, kapitono padėjėjai, ugniagesiai ir jų padėjėjai, žemsiurbių jūreiviai, dujų aptarnautojai, techninio laivyno karavanų viršininkai, hidrotechninių įrenginių ir perkėlų prižiūrėtojai, hidrotechninių įrenginių akumuliatorininkai, postų brigadininkai-motoristai, hidrotechninių įrenginių montuotojai, sprogdinimų darbininkai ir instruktoriai, dokų viršininkai, mechanikai-dokų viršininkų pavaduotojai, dokų viršininkų pamainos padėjėjai. 21. VII grupė - pagalbinė laivyno grandis: Laivų medicinos darbuotojai, maisto blokų ir laivų restoranų darbuotojai, valytojai, muzikantai, laivyno inspekcijos inspektoriai, inžinieriai-inspektoriai, kapitonų padėjėjai (ūkio, keleivių, gamybos ir technologijos reikalams), inžinieriai hidrologai, mokslo darbuotojai, laborantai, komandiruotieji asmenys, vertėjai, skalbėjai. Asmenys, kurių specialybės sugretintos, mediciniškai tikrinami atsižvelgiant į pirmąją specialybę. Stojant į jūrininkų specialybių mokymo įstaigas, profesinė grupė nustatoma pagal pasirinktą specialybę. Asmenims, papildomai dirbantiems narais, medicininis tikrinimas atliekamas atsižvelgiant į specialius reikalavimus, nurodytus šio įsakymo 13 priede. IV. Bendros darbo laivyne medicininės kontraindikacijos 22. AIDS ir ŽIV nešiojimas. 23. Visi piktybiniai generalizuoti susirgimai. 24. Ūminės infekcinės ligos (iki pasveikimo). 25. Užkrečiamosios odos ligos, lėtinis piodermatitas. 26. Psoriazė, difuzinis neurodermatitas. 27. Mikozės (iki pasveikimo). 28. Psichiniai susirgimai, dėl kurių būtina dispanserinė priežiūra. 29. Epilepsija. 30. Ūminė ir lėtinė leukozė, limfogranulomatozė, limfosarkoma ir hemoblastozė. 31. Ozena. 32. Įvairios etiologijos tinklainės atšokimas bet kurioje akies dalyje (nepriklausomai nuo gydymo rezultatų). 33. Vokų kraštų, akių vokų gleivinės ir ašarų takų susirgimai, dažnai paūmėjantys, sukeliantys regėjimo sutrikimų. 34. Anoftalmija arba visiškas apakimas viena akimi, regėjimas viena akimi silpnesnis kaip 0,1D, kai regėjimas kita akimi silpnesnis kaip 0,5D. 35. Vestibulinės funkcijos susirgimai, kai sutrinka pusiausvyra arba dažnai kartojasi Menjero ligos simptomų komplekso priepuoliai. 36. Įvairios etiologijos progresuojantis klausos susilpnėjimas viena ar abiem ausimis, kai šnabždesį tikrinamasis girdi mažesniu kaip 1 metro atstumu. 37. Įvairios etiologijos kalbos defektai, trukdantys bendrauti, taip pat ryški logoneurozė (mikčiojimas). 38. Lėtiniai kvėpavimo takų susirgimai ir anatominiai defektai, kurie dažnai paūmėja arba nuo kurių sutrinka kvėpavimas ir uoslė. 39. Nefritai ir nefrozės. 40. Nėštumas. 41. Lėtiniai gimdos ir jos priedų uždegimai disfunkcinio gimdos kraujavimo atveju. 42. Moters lytinių organų antro ir trečio laipsnio nusileidimas arba iškritimas, kai sutrinka gretimų organų funkcijos. 43. Lėtinis osteomielitas. 44. Galvos ir nugaros smegenų, periferinės nervų sistemos organiniai susirgimai bei traumos, kai pasireiškia judėjimo, koordinacijos ir taktilinio jutimo sutrikimai. 45. Būklė po išplėstinių chirurginių operacijų, pašalinus organą, kai yra tos sistemos funkcijos sutrikimų. 46. Būklė po operacinio širdies kraujagyslių ir širdies vožtuvų gydymo. 47. Dviejų ir daugiau stambių sąnarių ankilozė, vieno klubo sąnario ankilozė persirgus kaulų tuberkulioze. 48. Įgimtos judėjimo aparato anomalijos, trukdančios vaikščioti, įgytos kaulų ir sąnarių deformacijos. 49. Kurios nors galūnės amputacija. 50. Ūmus miokardo infarktas. 51. Vidutinė ar sunki cukrinio diabeto forma. 52. Bronchinė astma ir astminis bronchitas. 53. Amžius - daugiau kai 65 metai. V. PAPILDOMOS DARBO LAIVYNE MEDICININĖS KONTRAINDIKACIJOS (pagal atskiras profesines grupes, nurodytas šio priedo II skyriuje) Eil. Susirgimas Nr. Profesinės grupės I II III IV Pastabos V VI VII NS NS NS NS NS NS NS 1. 1.1 1.2 1.3 1.4 Širdies ligos (įvairios etiologijos miokarditas, perikarditas, miokardo distrofija ir kt.) Širdies ritmo 11 sutrikimai: a) kompensuotos kraujo apytakos stadija b) dekompensuotos 33 kraujo apytakos stadija Širdies ritmo 33 sutrikimai (virpamoji aritmija, paroksizminė tachikardija) Širdies dirglumo 11 sutrikimai a) pavienės, retos (iki 4-5 per minutę) ekstrasistolės b) dažnos grupinės ir 33 kt. ekstrasistolės Širdies laidumo 33 sutrikimai (širdies blokados): a) A-V blokada I-III b) dalinė bet kurios 32 Hiso pluošto kojytės blokada c) visiška bet kurios 33 Hiso pluošto kojytės blokada Diagnozė patvirtinama elektrokardiografijos, echokardiografijos, krūvio mėginiais 11 11 11 11 11 11 33 33 33 33 33 33 33 33 33 33 33 33 11 11 11 11 11 11 33 33 33 33 33 33 33 33 33 33 33 33 32 32 32 32 32 32 33 33 33 33 33 33 Apie galimybę dirbti laivyne sprendžiama atsi-žvelgiant į pagrindinį susirgimą Dirbti laivyne leidžiama: 1. Seniai dirbantiems visų profesinių grupių darbuotojams: a) nesant širdies ritmo ir laidumo sutrikimų, krūtinės anginos priepuolių, hemodinamikos sutrikimų ir išeminių pokyčių EKG, b) persirgus ūminiu miokardo infarktu dėl galimybės dirbti laivy-ne svarstoma individualiai, bet ne anksčiau kaip po 12 mėnesių 2. Pradedantiesiems: a) nesant išemijos, ritmo bei laidumo sutrikimų tikrinant veloergometrijos būdu, b) nesant hipokinetinių zonų echokardiografijos metu, c) I profesinės grupės darbuotojams, kuriems klinikinės kompensacijos stadijos metu atliekant EKG ramybėje nėra išemijos, ritmo bei laidumo sutrikimų (2 p. - LR SAM 2001 05 28 įsakymo Nr. 305 redakcija, įsigaliojo nuo 2001 06 02) 3. Pirminė arterinė 32 32 32 32 32 32 32 hipertenzija: a) I stadija b) II stadija 32 32 32 32 32 32 32 Seniai dirbantys asmenys, neturintys ritmo ir laidumo sutrikimų bei krūtinės anginos priepuolių, gali dirbti laivyne, tačiau apie tai sprendžiama individualiai 2. 4. 5. 6. 7. Išeminė širdies liga (krūtinės angina, poinfarktinė kardiosklerozė) 33 33 33 33 33 33 33 c) III stadija 33 33 33 33 33 33 33 Įgimtos bei įgytos širdies31 ir stambiųjų kraujagyslių ydos: a) I-II laipsnio mitralinio vožtu-vo prolapsas be hemodinamikos ir ritmo sutrikimų b) WPW sindromas be 32 hemodinamikos ir ritmo sutrikimų Kvėpavimo organų 32 ligos (lėtinis bronchitas, pneumosklerozė, bronchektazinė liga, plaučių emfizema) esant plaučių ir širdies funkcijos nepakankamumui Virškinimo sistemos 32 ligos (dvylikapirštės žarnos ir skrandžio opaligė, gastritai, gastroduodenitai, neinfekcinės kilmės enteritai, kolitai, lėtinės kepenų, tulžies pūslės, kasos ir kt. ligos) 31 31 31 31 31 31 32 32 32 32 32 32 32 32 32 32 32 32 Lengvo laipsnio plaučių funkcijos nepakankamumo atveju seniai dirbantys asmenys gali dirbti laivyne, bet sprendžiama individualiai; apie persirgusių pla-čių uždegimu galimybę dirbti laivyne sprendžiama praėjus 6 mėnesiams po ligos 32 32 32 32 32 32 a) Po gydymo esant nuolatinei remisijai, tačiau ne anksčiau kaip po 6 mėnesių visų profesinių grupių seniai dirbantys asmenys gali dirbti laivyne, iš-skyrus persirgusius dvylikapirštės žarnos ir skrandžio opalige, Tulžės pūslės akmenligė 33 33 33 33 33 33 33 b) po operacinio arba konservatyviojo dvylikapirštės žarnos arba skrandžio opaligės gydymo, esant nuolatinei remisijai, tačiau ne anksčiau kaip po 12 mėnesių visų profesinių grupių seniai dirbantys asmenys gali dirbti laivyne Po operacinio arba konservatyviojo gydymo, nesant konkrementų rentgenologinio arba echoskopinio tyrimo metu, seniai dirbantys visų profesinių grupių asmenys gali dirbti laivyne 8. Endokrininės sistemos ligos 33 33 33 33 33 33 33 Seniai dirbantys asmenys, turintys lengvo laipsnio funkcinių sutrikimų, išskyrus antinksčių nepakankamumą, gali dirbti laivyne 9. Kraujo ir kraujodaros 33 ligos Jungiamojo audinio 33 ligos (reumatas, reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė, sisteminė sklerodermija, mazginis periarterijitas, dermatomiozitas ir kt.) Alerginės ligos 33 (nazofaringitai, bronchitai, konjunktyvitai, artritai, dermatitai, Reiterio sindromas ir kt.) Šlapimą išskiriančios 33 sistemos ligos (pielonefri-tai, cistitai, uretritai ir kt.) Inkstų, šlapimtakių 33 ar šlapimo pūslės akmenligė 33 33 33 33 33 33 33 33 33 33 33 33 Seniai dirbantys asmenys, sergantys ferodeficitine anemija, kurių hematologiniai rodikliai visada geri, gali dirbti laivyne a)Seniai dirbantys visų profesinių grupių asmenys, išskyrus III, V,VI bei VII, taip pat virė-jus, skalbėjas bei VII grupės kambuzo pagalbinius darbininkus, sergantys neaktyvia reumato forma be vožtuvų pažei-dimo, jeigu per 12 mėnesių liga nepaūmėja, gali dirbti laivyne, b) seniai dirbantys visų profesinių grupių asmenys, sergantys neaktyvia reumatoidinio artrito forma be funkcijos pažeidimo, gali dirbti laivyne 33 33 33 33 33 33 Nustačius alergeną, kuris tiesiogiai nesusijęs su profesija, seniai dirbantys visų profesinių grupių asmenys, kurie neturi funkcinių sutrikimų visiškos kompensacijos stadijoje, gali dirbti laivyne 33 33 33 33 33 33 Jei po gydymo yra remisija, gali dirbti laivyne, bet ne anksčiau kaip po 6 mėnesių (nuo gydymo pabaigos) 33 33 33 33 33 33 Jei po operacinio ar konservatyviojo gydymo, rentgenologinio arba echoskopinio tyrimo metu nėra konkrementų, seniai dirbantys visų profesinių grupių asmenys gali dirbti laivyne 15. Vyriškų lytinių 32 organų ligos (prostatitai, epididimitai, varikocelės ir kt.) 16. Išeinamosios angos 33 fistulės ir tiesiosios žarnos iškritimas 17. Abortas, 33 persileidimas 18. Nuolatinis mėnesinių 32 ciklo sutrikimas, kai yra disfunkcinis kraujavimas 32 32 32 32 32 32 Po konservatyviojo ar operacinio gydymo apie galimybę dirbti laivyne sprendžiama individualiai 33 33 33 33 33 33 Po operacinio fistulės gydymo visų profesinių grupių seniai dirbantys asmenys gali dirbti laivyne 33 33 33 33 33 33 Atsinaujinus mėnesinių ciklui, gali dirbti laivyne 32 32 32 32 32 32 Seniai dirbančios moterys gali dirbti laivyne, tačiau kas 6 mėnesius turi konsultuotis su akušeriu-ginekologu 19. Venų ir limfagyslių 33 ligos (tromboflebitai, kojų venų varikozė, hemorojus) 33 33 33 33 33 33 20. Įvairios lokalizacijos 33 išvaržos 33 33 33 33 33 33 a) Nedidelio laipsnio venų išsiplėtimo atveju apie seniai dirbančių visų profesinių grupių asmenų galimybę dirbti laivyne sprendžiama individualiai,b) po konservatyvaus ar operacinio gydymo visų profesinių grupių asmenys gali dirbti laivyne Po operacinio gydymo gali dirbti laivyne, tačiau apie dirbančių sunkų fizinį darbą galimybę sprendžiama ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams po operacijos 21. Lėtinis apendicitas 33 33 33 33 33 33 10. 11. 12. 13. 33 Po operacinio gydymo gali dirbti laivyne, tačiau apie dirbančių sunkų fizinį darbą galimybę sprendžiama ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams po operacijos 22. Viršutinės ar apatinės 33 galūnės amputacija arba sutrumpėjimas daugiau kaip 10 cm, kelio ir čiurnos sąnario deformacija, esant funkcijos nepakankamumui, pėdos deformacija 23. Lėtinės raumenų, 33 kaulų, kremzlių, sąnarių, stuburo ligos, esant judėjimo funkcijos sutrikimų (radikulitai, miozitai ir kt.) 24. Plaučių ir kt. organų 33 bei sistemų tuberkuliozė (aktyvi forma) 25. Lėtiniai infekciniai ir 33 parazitiniai susirgimai, bakterinės zoonozės, linkusios dažnai paūmėti (difterija, bruceliozė, lepra, virusinis hepatitas ir kt.), helmintozės 26. 26. Nepūlinės odos 33 ligos (psoriazė, neurodermitas, egzema ir kt.) 27. Sifilis ir kitos venerinės ligos 33 33 33 33 33 33 Apie seniai dirbančių asmenų, kurie neteko vienos ar abiejų plaštakų pirštų (išskyrus I) arba pėdos pirštų, galimybę dirbti laivyne sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į profesiją 33 33 33 33 33 33 Apie visų profesinių grupių seniai dirbančių asmenų galimybę dirbti laivyne po konservatyviojo gydymo sprendžiama individualiai 33 33 33 33 33 33 33 33 33 33 33 33 Ilgiau kaip 2 metus sergantys neaktyvia, nuolatos kompensuojama tuberkuliozės forma visų profesinių grupių asmenys gali dirbti laivyne, jeigu tokią išvadą padaro ftiziatras Po gydymo, jeigu liga nepaūmėjo per 6 mėnesius, apie galimybę dirbti laivyne sprendžiama individualiai 28. Gerybiniai navikai 33 33 33 33 33 33 33 29. Gerybinis gimdos navikas (mioma) 33 33 33 33 33 33 33 30. Psichiniai susirgimai 33 be psichozės reiškinių (neurozės, neurostenijos ir kt.) 31. Regėjimo 33 pablogėjimas dėl laužiamųjų terpių drumstumo, refrakcijos anomalijų bei kt. organinių pakitimų: a) regėjimas viena akimi - mažesnis kaip 0,1 D ir 0,5 - kita akimi b) regėjimas gerąja 33 akimi - mažesnis kaip 0,6 D ir 0,4 - blogiau matančia akimi 33 33 33 33 33 33 Apie visų profesinių grupių seniai dirbančių asmenų galimybę dirbti laivyne sprendžiama individualiai, tačiau tik esant palankiai psichiatro išvadai 33 33 33 33 33 31 Visų profesinių grupių asmenų regėjimo aštrumas nustatomas su korekcija linzėmis arba akiniais (leistinos optinės korekcijos ribos nurodytos šios tvarkos 34 punkte) 33 22 22 33 22 11 Asmenų, stojančių mokytis į laivybos fakultetus, regėjimas kiekviena akimi turi būti ne mažesnis kaip 0,8 D su korekcija (leidžiama įvairių rūšių ametropija - iki 6 mėnesius, apie galimybę dirbti laivyne sprendžiama individualiai 33 33 33 33 33 33 Po gydymo, jeigu liga nepaūmėjo per 12 mėnesių, seniai dirbantys asmenys gali dirbti laivyne, išskyrus reisus į Po gydymo laivyne gali dirbti visų profesinių grupių asmenys, tačiau tik gydytojui dermatovenerologui leidus Po operacijos laivyne gali dirbti visų profesinių grupių seniai dirbantys asmenys, tačiau tik esant palankiai onkologo išvadai Seniai dirbančios moterys, sergančios besimptomine mioma, kuri pe r6 mėnesius neaugo ir nekraujuoja, gali dirbti laivyne c) regėjimas viena 31 akimi- mažesnis kaip 0,8 D 31 11 11 11 11 11 6,0 D su korekcija); asmenų, stojančių mokytis į kitus fakultetus, leidžiamas regėjimas - ne mažesnis kaip 0,6 D geriau matančia akimi ir ne mažiau kaip 0,4 D - blogiau matančia akimi su korekcija; leidžiama visų rūšių ametropija -iki 6,0 D su korekcija; jei yra indikacijų, adaptometru tiriama laivininkų, upeivių adaptacija tamsai 32. Geriau matančios 33 akies ametropija: refrakcija didesnės ametropijos meridiano arba mišraus astigmento laipsnis, nustatomi medikamentinės cikloplegijos sąlygomis: a) daugiau kaip 12,0 D b) nuo 10,25 iki 12,0 33 D c) nuo 6,25 iki 10,0 D 33 33 33 33 33 33 33 Po 3 dienų atropino lašinimo, taikant optimalią koreguojamąją linzę, nustatomas ametropijos laipsnis; esant astigmatizmui, atsižvelgiama į cilindro stiprumą; esant paprastam ir mišriam astigmatizmui - į cilindro ir sferos 33 33 33 33 31 11 33 33 33 33 11 11 d) nuo 3,25 iki 6,0 D 31 31 31 31 31 11 11 stiprumo sumą; esant sudėtiniam - į geriau matančios akies refrakciją; blogiau matančiai akiai emetropijos ribų nėra - atsižvelgiama tik į regėjimą su korekcija, esant leidžiamam dioptrijų skirtumui 11 33 11 33 11 33 11 33 11 33 11 33 11 33 34. Bet kurios formos ir 33 stadijos glaukoma 35. Progresuojantys arba 33 recidyvuojantys ragenos, tinklainės, kraujagyslių trakto ir regos nervo uždegimai, trikdantys regėjimą 36. Spalvų jutimo 33 sutrikimas 33 33 33 33 33 33 33 33 33 33 33 33 33 11 11 31 11 11 37. Lėtinis pūlingas otitas 33 (epitimpanitas, mezotimpanitas) 33 33 33 33 33 33 38. Vienpusis lėtinis 31 nepūlingas otitas, girdint kalbą pašnibždomis: nesveika ausimi - ne mažesniu kaip 2 metrų atstumu, o sveika ausimi -ne mažiau kaip 5 metrų atstumu 39. Abipusis lėtinis 31 nepūlingas otitas, girdint kalbą pašnibždomis kiekviena ausimi ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu 31 31 31 31 11 11 31 31 31 31 11 11 e) iki 3,0 D 33. Žvairakumas Pradinės kompensuojamosios glaukomos atveju seniai dirbantys asmenys gali dirbti uosto laivyne a) Po akies obuolio operacijų apie seniai dirbančių asmenų galimybę dirbti laivyne sprendžiama individualiai - priklausomai nuo regėjimo funkcijos ir susirgimo, b) po keratotomijos ir lazerio operacijos, kai regėjimas grąžinamas, seniai dirbantys asmenys gali mokytis ir dirbti Narais, jūreiviais narais, jūreiviais vairininkais, kranininkais, mašinistais-vairininkais, motoristais-vairininkais dirbti negali Stojantiems mokytis jūrininkų specialybių, būtina girdėti kalbą pašnibždomis ne mažesniu kaip 6 metrų atstumu abiem ausimis 40. Lėtiniai pridėtinių 33 veido daubų uždegimai, esant dažnų paūmėjimų (daugiau kaip 3 kartus per metus) 33 33 33 33 33 33 Po konservatyviojo ar operacinio gydymo seniai dirbantys asmenys gali dirbti laivyne 1. Santrumpų reikšmės: 1 - gali dirbti laivyne; 2 - gali dirbti laivyne, tačiau kiekvienu atveju individualiai ribojamas plaukiojimo rajonas; 3 - negali dirbti laivyne; N - naujai įsidarbinantys; S - seniai dirbantys. 2. Terminų paaiškinimai: ilgi reisai - ilgesni kaip 6 mėnesių reisai; seniai dirbantys - išdirbę laivyne ne mažiau kaip 3 metus be pertraukos; naujai įsidarbinantys - pradedantys dirbti laivyne ar mokytis laivyno darbuotojų rengimo mokyklose. PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. V-1062 redakcija, įsigaliojo nuo 2010 01 06) 12 priedas TRAUKINIO MAŠINISTŲ IR DARBUOTOJŲ, KURIŲ DARBAS SUSIJĘS SU GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO EISMU, SVEIKATOS TIKRINIMO REIKALAVIMŲ IR TVARKOS APRAŠAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Traukinio mašinistų, asmenų, pageidaujančių gauti traukinio mašinisto pažymėjimą, ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato jų privalomo sveikatos tikrinimo reikalavimus ir tvarką. 2. Apraše nustatyto sveikatos tikrinimo tikslas – nustatyti, ar tikrinamo asmens fizinė ir psichikos sveikatos būklė atitinka reikalavimus traukinio mašinistams ir darbuotojams, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu. 3. Apraše vartojamos sąvokos: traukinio mašinistas – asmuo, turintis traukinio mašinisto pažymėjimą, traukinio mašinisto sertifikatą ir valdantis geležinkelių riedmenis; darbuotojai, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu – asmenys, kurie vykdydami savo funkcijas užtikrina geležinkelių transporto eismo saugą. 4. Kitos Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme (Žin., 2004, Nr. 4-27; 2006, Nr. 42-1505), Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse (Žin., 2004. Nr. 72-2489) ir kituose Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose sveikatos priežiūrą, apibrėžtas sąvokas. 5. Traukinio mašinistų padėjėjų fizinei ir psichikos sveikatos būklei ir jos tikrinimui taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir traukinio mašinistams. II. SVEIKATOS TIKRINIMO REIKALAVIMAI IR TVARKA 6. Visi asmenys, pageidaujantys gauti traukinio mašinisto pažymėjimą bei įsidarbinti (toliau – įsidarbinantieji) arba dirbantys traukinio mašinistu (toliau – traukinio mašinistai), darbuotojai, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu ir darbuotojai, teikiantys paslaugas traukiniu vykstantiems keleiviams (toliau – darbuotojai), privalo tikrintis sveikatą prieš įgydami šią teisę bei vėliau, dirbdami – periodiškai šiame Apraše nustatyta tvarka. 7. Įsidarbinančiųjų, traukinio mašinistų ir darbuotojų sveikatos būklė turi atitikti bendruosius reikalavimus, nurodytus šio Aprašo III skyriuje, įvertinus kontraindikacijas, taikomas asmenims prieš priimant į mokymo įstaigą arba į darbą arba dirbantiems traukinio mašinistais, nurodytas 1 lentelėje. 8. Įsidarbinantiesiems traukinio mašinistams atliktini būtiniausi sveikatos patikrinimai, nurodyti šio Aprašo IV skyriuje. 9. Periodinių traukinio mašinistų ir darbuotojų sveikatos tikrinimų dažnumas ir būtiniausi periodinio sveikatos tikrinimo reikalavimai nurodyti šio Aprašo V skyriuje. 10. Įsidarbinančiųjų, traukinio mašinistų ir darbuotojų privalomas sveikatos tikrinimas atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (toliau – ASPĮ), turinčioje licenciją teikti sveikatos priežiūros paslaugas. Prieš privalomą sveikatos tikrinimą traukinio mašinistas užpildo ir pasirašo Traukinio mašinisto garbės deklaraciją (sveikatos patikrinimo klausimyną), nurodytą šio Aprašo 2 lentelėje. 11. Privalomus sveikatos tikrinimus atlieka šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai, kurie yra išklausę ne mažiau kaip 36 (trisdešimt šešių) valandų darbo medicinos kursą, kurio programa suderinta su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, arba darbo medicinos gydytojas ir gydytojas psichiatras, privalomai arba prireikus konsultuodamiesi su šiame priede nurodytų profesinių kvalifikacijų gydytojais, psichologais ir, esant indikacijų, skirdami privalomus arba kitus tyrimus. (11 p. - LR SAM 2011 02 03 įsakymo Nr. V-101 redakcija, įsigaliojo nuo 2011 02 11) 12. Psichikos sveikatą tikrina ASPĮ, kurią asmuo yra pasirinkęs teisės aktų nustatyta tvarka ir kurioje yra prisirašęs, aptarnaujančio psichikos sveikatos centro gydytojas psichiatras, įvertinęs psichologo atlikto tyrimo rezultatus. 13. Siekdamas įvertinti, ar traukinio mašinistas ir darbuotojas, kurio darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, dėl savo psichikos sveikatos būklės galės saugiai atlikti pareigas, psichologas, įgijęs universiteto išsilavinimą ir vadovaudamasis šiuo Aprašu, gydytojui psichiatrui skyrus, atlieka asmens psichologinį tyrimą, kurio kriterijai nurodyti 1 lentelėje, ir tyrimo rezultatus pateikia gydytojui psichiatrui. 14. Gydytojai, nurodyti šio Aprašo 11 punkte, paskiria tyrimus, nustato jų dažnumą, vadovaudamiesi šiuo Aprašu ir kitais teisės aktais, bei atsako už sveikatos tikrinimo kokybę. 15. Medicinos dokumentų išrašas pagal F Nr. 025/a, F Nr. 003/a (toliau – forma F Nr. 027/a) išduodamas tuo atveju, jei pacientas vyksta tikrintis sveikatos būklę į kitą ASPĮ (kurioje jis neprisirašęs) arba kai jis siunčiamas tikrintis pas kitų reikiamų profesinių kvalifikacijų gydytojus. 16. Tikrinantis sveikatą gydytojas turi teisę gauti informaciją iš kitų ASPĮ, o pastarosios privalo tokią informaciją teikti teisės aktų nustatyta tvarka. 17. Tikrinant darbuotojų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu ir kurių darbo aplinkoje galima profesinė rizika, sveikatą, vadovaujamasi Asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą), privalomo sveikatos tikrinimo tvarka (13 priedas), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365; 2009, Nr. 39-1480), bei kitais teisės aktais. 18. Tikrinant darbuotojų, teikiančių paslaugas traukiniu vykstantiems keleiviams, tarp jų ir Lietuvos Respublikos kompetentingų atstovų, įteikiančių supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimo dėl supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentų išdavimo tvarkos nustatyta tvarka, sveikatą, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127) nuostatomis. 19. Sveikatos tikrinimo ir tyrimų duomenys įrašomi Asmens sveikatos istorijoje (toliau –F Nr. 025/a), išvada apie darbuotojo profesinį tinkamumą: „dirbti gali“ „dirbti gali, bet ribotai“ (nurodant kaip), „dirbti negali“ – į Privalomo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos formą (toliau – F Nr. 047/a) (įsidarbinančiam) arba į darbovietės antspaudu ir darbdavio parašu patvirtintą Asmens medicininę knygelę (sveikatos pasą) (toliau – F Nr. 048/a) (dirbančiajam), patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 103-2972). 20. Apie tinkamumą mokytis išvada: „gali“ ar „negali“ – į F Nr. 025/a ir į Stojančio į mokymo įstaigą ar įdarbinamo nepilnamečio medicininę pažymą (F Nr. 086/a), o vėliau, baigus mokyklą arba sulaukus atitinkamo amžiaus, po pakartotinio sveikatos tikrinimo, pasirinktinai – į F Nr.047/a arba į – F Nr.048/a. 21. Gydytojas, sveikatos tikrinimo metu nustatęs, kad tikrinamas asmuo neatitinka bendrųjų reikalavimų sveikatos būklei, taikomų įsidarbinantiesiems, traukinio mašinistams arba darbuotojams, arba dėl esančių kontraindikacijų, nurodytų 1 lentelėje, ir negali mokytis arba dirbti traukinio mašinistu, arba dirbti kitų darbų, susijusių su geležinkelių transporto eismu ar teikti paslaugų traukiniu vykstantiems keleiviams, tikrinimo netęsia ir tikrinimo duomenis bei išvadas įrašo į F Nr. 025/a, o išvadą mokymosi įstaigai – į F Nr.086/ a; darbdaviui –į F Nr. 047/a arba į F Nr. 048/a, pasirašo ir patvirtina savo asmeniniu spaudu bei SPĮ antspaudu. 22. Pacientai, norintys tikrintis sveikatą ASPĮ, kurioje yra prisirašę, pateikia: 22.1. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą: 22.2. F Nr. 027/a iš jo ASPĮ aptarnaujančio psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro, įvertinusio psichologo vadovaujantis šio Aprašo 13 punkte nustatyta tvarka atlikto tyrimo rezultatus; 22.3. darbdaviui atstovaujančio ar jo įgalioto asmens tinkamai užpildytą F Nr. 047/a – jei privalomai sveikata tikrinama įsidarbinančiajam; 22.4. darbdaviui atstovaujančio ar jo įgalioto asmens tinkamai užpildytą F Nr. 048/a – jei privalomai periodiškai sveikata tikrinama dirbant traukinio mašinistu arba darbuotoju, kurio darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu ar teikiančiu paslaugas traukiniu vykstantiems keleiviams. 23. Pacientai, norintys tikrintis sveikatą ASPĮ, kurioje jie neprisirašę, pateikia šio Aprašo 22 punkte nurodytus dokumentus bei F Nr. 027/a iš šeimos medicinos paslaugas teikiančio gydytojo, prie kurio yra prisirašę teisės aktų nustatyta tvarka. 24. Galutinę išvadą apie darbuotojo profesinį tinkamumą į F Nr. 025/a įrašo, pasirašo ir patvirtina savo asmeniniu spaudu sveikatos tikrinimą pradėjęs gydytojas, įvertinęs visų konsultavusių profesinių kvalifikacijų gydytojų išvadas ir tyrimų rezultatus, nustatęs, kad tikrinamas asmuo atitinka bendruosius reikalavimus traukinio mašinistų sveikatos būklei, taikomus įsidarbinantiesiems, traukinio mašinistams ir darbuotojams. 25. Išvada dėl tinkamumo mokytis geležinkelių transporto darbuotojų mokymo įstaigose įrašoma į F Nr. 086/a ir patvirtinama gydytojo parašu bei asmeniniu spaudu ir ASPĮ įstaigos antspaudu. F Nr. 086/a atiduodama pacientui asmeniškai. Traukinio mašinisto minimalus amžius yra ne mažesnis kaip 20 metų, tačiau vien tik Lietuvos Respublikos teritorijoje dirbti juo gali asmenys nuo 18 metų. Pažyma F Nr. 047/a arba F Nr.048/a gali būti išduodama asmenims, ne daugiau kaip vienais metais jaunesniems nei nustatytas amžius, nuo kurio leidžiama dirbti traukinio mašinistu. 26. Išvada darbdaviui atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui dėl tinkamumo dirbti traukinio mašinistu ar kitu darbuotoju įrašoma į F Nr. 047/a ar F Nr. 048/a ir patvirtinama gydytojo parašu bei asmeniniu spaudu ir ASPĮ įstaigos antspaudu. 27. Išduotos pažymos registruojamos sveikatos tikrinimo žurnale (Ambulatorinių ligonių registracijos knygoje) (toliau – F Nr. 074/a). 28. F Nr. 047/a ar F Nr. 048/a įrašus turi teisę tikrinti darbdaviui atstovaujantis arba jo įgaliotas asmuo, Valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektoriai, ASPĮ vadovai ar jų įgalioti asmenys. 29. Medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 „Dėl Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 712641) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006 Nr. 56-2000). III. BENDRIEJI REIKALAVIMAI TRAUKINIO MAŠINISTO IR DARBUOTOJO, KURIO DARBAS SUSIJĘS SU GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO EISMU, SVEIKATOS BŪKLEI 30. Traukinio mašinistai ir darbuotojai, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu (toliau – darbuotojai) negali turėti sveikatos sutrikimų arba vartoti vaistus ar medžiagas, kurios galėtų sukelti: 30.1. staigų sąmonės praradimą; 30.2. atidumo ir susikaupimo sumažėjimą; 30.3. staigų nepajėgumą dirbti; 30.4. pusiausvyros ar koordinacijos – praradimą (traukinio mašinisto), pablogėjimą (darbuotojo); 30.5. žymų judrumo sumažėjimą (traukinio mašinisto), didelį judrumo apribojimą (darbuotojo). 31. Turi būti laikomasi šių regėjimui taikomų reikalavimų: 31.1. Regėjimo į tolį aštrumas su pagalba ar be jos: 31.1.1. traukinio mašinisto – 1,0; blogiau matančios akies – mažiausiai 0,5; 31.1.2. darbuotojo – 0,8 (dešinė akis + kairė akis – tiriama atskirai): mažiausias blogiau matančios akies regėjimo aštrumas 0,3; 31.2. korekciniams lęšiams taikomi maksimumai:+5 (toliaregystė) / -8 (trumparegystė); išimtis galima daryti ypatingais atvejais, gavus gydytojo oftalmologo išvadą, šiuo atveju sprendimą priima gydytojas oftalmologas; 31.3. regėjimas trumpu ir vidutiniu atstumu: pakankamas, su korekcija (pagalba) ar be jos; 31.4. leidžiama naudoti: 31.4.1. traukinio mašinistui – kontaktinius lęšius ar akinius, jei regėjimą periodiškai tikrina gydytojas oftalmologas; 31.4.2. darbuotojui – kontaktinius lęšius ar akinius; 31.5. normalus spalvų jutimas: naudojamas pripažintas testas, pvz., Išiharos testas, ir prireikus kitas pripažintas testas; 31.6. regos laukas: visas (nėra jokių anomalijų; galinčių turėti įtakos darbui); 31.7. regėjimas abiem akimis: 31.7.1. traukinio mašinistui – efektyvus; (31.7.1 p. - LR SAM 2015 06 08 įsakymo Nr. V-714 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 06 09) 31.7.2. darbuotojui – yra; 31.8. abiakis matymas (binokulinis): 31.8.1. traukinio mašinistui – yra (efektyvus); 31.8.2. darbuotojui – yra; 31.9. traukinio mašinistui – spalvų signalų atpažinimas: testas grindžiamas atskirų spalvų atpažinimu, o ne reliatyviais skirtumais; 31.10. kontrastų jutimas traukinio mašinistui ir darbuotojui – geras; 31.11. progresuojančių akių ligų – nėra; 31.12. implantai: 31.12.1. traukinio mašinistui – lęšių implantai, atliktos keratotomijos ir keratektomijos operacijos leistinos tik tuomet, jei kasmet arba gydytojo oftalmologo nustatytais laikotarpiais konsultuojama, tikrinamas operacijų poveikis akims; 31.12.2. darbuotojui – akių implantai (protezai), atliktos keratotomijos ir keratektomijos operacijos leistinos tik tuomet, jei kasmet arba gydytojo oftalmologo nustatytais laikotarpiais konsultuojama, tikrinamas operacijų poveikis akims; 31.13. traukinio mašinistui – atsparumas akinimui; 31.14. traukinio mašinistui – draudžiama naudoti spalvotus kontaktinius lęšius ir fotochrominius lęšius, leidžiama naudoti lęšius su UV filtru. 32. Turi būti laikomasi šių klausai ir kalbėjimui taikomų reikalavimų: 32.1. traukinio mašinistui ir darbuotojui: pakankama, audiograma patvirtinta klausa, t. y. pakankama klausa kalbėtis telefonu ir gebėjimas išgirsti pavojaus signalus bei radijo pranešimus. Orientacinės reikšmės yra šios: 32.1.1. klausos sutrikimo laipsnis neturi viršyti 40 dB, esant 500 ir 1 000 Hz dažniui; 32.1.2. tos ausies, kurioje oro laidumas garsui yra blogesnis, klausos sutrikimo laipsnis neturi viršyti 45 dB, esant 2 000 Hz dažniui; 32.2. traukinio mašinistui: neturi būti jokių vestibulinės sistemos anomalijų; 32.3. traukinio mašinistui: neleistini jokie lėtiniai kalbos sutrikimai (dėl būtinybės garsiai ir aiškiai perduoti pranešimus); 32.4. traukinio mašinistui: ypatingais atvejais leidžiama naudoti klausos aparatus. 33. Minimalios psichologinio tinkamumo normos: 33.1. normalus arba greitas reakcijos laikas; 33.2. adekvatus regimųjų ir girdimųjų stimulų suvokimas; 33.3. normalus vidutinis kalbos tempas, aiškus žodžių tarimas, pakankamas instrukcijų suvokimas; 33.4. gebėjimas sutelkti ir išlaikyti dėmesį, ryškių dėmesio išsekimo požymių nebuvimas; 33.5. informacijos įsiminimo ir išlaikymo atmintyje sutrikimų nebuvimas. 34. Esant nėštumo patologijai ar kitiems veiksniams, komplikuojantiems nėštumą, nėštumas turi būti laikomas priežastimi laikinai nušalinti traukinio mašinistę nuo pareigų. Turi būti taikomos nėščioms traukinių mašinistėms apsaugą užtikrinančios teisės aktų normos. Vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 340 „Dėl Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 29-1184) ir kitais teisės aktais. IV. PRIEŠ PRIIMANT Į MOKYMO ĮSTAIGĄ ARBA Į DARBĄ ATLIKTINI BŪTINIAUSI SVEIKATOS PATIKRINIMAI 35. Traukinio mašinistui – bendras sveikatos patikrinimas (t. y. profilaktinis sveikatos tikrinimas, atliktas vadovaujantis Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarka (6 priedas), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365). Antropometriniai darbuotojų matmenys turi būti tinkami saugiai naudoti geležinkelių riedmenis. Neturi būti reikalaujama arba leidžiama, kad traukinio mašinistas valdytų tam tikrų tipų geležinkelių riedmenis, jeigu dėl jo ūgio, svorio arba kitų fizinių ypatybių tai būtų nesaugu. 36. Traukinio mašinistui – sensorinių funkcijų patikrinimas: 36.1. regėjimo – tikrina gydytojas oftalmologas: 36.1.1. regėjimo aštrumo; 36.1.2. regėjimo lauko (akipločio); 36.1.3. regėjimo prieblandoje (adaptacijos tamsai); 36.1.4. akispūdžio matavimas (asmenims nuo 40 m.); 36.1.5.* kontrastų jutimo; 36.1.6. spalvų jutimo: 36.1.6.1. spalvinio jutimo (įsigyjant traukinio mašinisto pažymėjimą); 36. 1.6.2. spalvų signalo atpažinimo; 36.1.7.* atsparumo akinimui; 36.2. klausos – tikrina gydytojas otorinolaringologas: 36.2.1. klausos aštrumo, šnabždesiu abipus; 36.2.2. audiograma; 36.3. vestibulinės funkcijos įvertinimas – tikrina gydytojas otorinolaringologas: 36.3.1. tikrinamas spontaninis nistagmas; 36.3.2. atliekami koordinaciniai mėginiai (Rombergo poza, piršto–nosies mėginys ir kt.); 36.3.3.* videonistagmometrija atliekama, esant bent vienam patologiniam simptomui, atlikus 35.3.1 ir 35.3.2 punktuose nurodytus tyrimus. (Pastaba. *Traukinio mašinistų ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, sveikatos tikrinimo reikalavimų bei tvarkos aprašo 36.1.5, 36.1.7 ir 36.3.3 punktų nuostatos įsigalioja nuo 2011 m. sausio 1 dienos pagal LR SAM 2009 12 23 įsakymą Nr. V-1062) 37. Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi. 38. Kraujo tyrimas dėl cukrinio diabeto (gliukozės kiekio kraujyje nustatymas, esant indikacijų), kiek tai būtina siekiant įvertinti fizinę kandidato būklę. 39. Bendras šlapimo tyrimas analizatoriumi, įskaitant gliukozės nustatymą (esant indikacijų). 40. Traukinio mašinistui – elektrokardiograma (EKG) ramybės būsenoje. 41. Patikrinimai dėl psichotropinių medžiagų, pavyzdžiui, neteisėtų narkotinių medžiagų ar psichotropinių medikamentų vartojimo, piktnaudžiavimo alkoholiu, jei dėl to kyla abejonių dėl tinkamumo darbui. 42. Psichikos sveikatos įvertinimas – tikrina gydytojas psichiatras, įvertinęs psichologo atliktus tyrimus: 42.1. kognityvines funkcijas: 42.1.1. reakcijos greitį; 42.1.2. regimųjų ir girdimųjų stimulų suvokimą; 42.1.3. kalbos funkcijas (automatinė kalba, kalbos nuoseklumas, šnekamosios kalbos suvokimas, komunikabilumas); 42.1.4. dėmesį; 42.1.5. atmintį; 42.2. mąstymo tyrimą (gydytojui psichiatrui skyrus); 42.3. asmenybės ir emocijų tyrimas (gydytojui psichiatrui skyrus); 42.4. narkotinių medžiagų naudojimo tyrimai (jei yra klinikinių indikacijų). 43. Neurologo įvertinimas: 43.1. jutimų, motorikos ir koordinacijos įvertinimas; 43.2. kalbos funkcijų įvertinimas (afazija, dizartrija). 44. Krūtinės ląstos rentgenograma – esant indikacijų. V. PERIODINIAI DARBUOTOJŲ SVEIKATOS PATIKRINIMAI IR BŪTINIAUSI PERIODINIO SVEIKATOS PATIKRINIMO REIKALAVIMAI 45. Dažnumas. Sveikata turi būti tikrinama: 45.1. traukinio mašinistams – ne rečiau kaip kas treji metai, jei asmuo yra jaunesnis nei 55 metų, vėliau – kasmet; 45.2. darbuotojams, jaunesniems kaip 40 m. – kas 5 metus; 41–62 m. amžiaus darbuotojams – kas 3 metus, vyresniems kaip 62 metų darbuotojams – kasmet. 45.3. Gydytojas sveikatos patikrinimus gali skirti dažniau, jei to reikia dėl traukinio mašinisto ar darbuotojo sveikatos: jis gali nuspręsti, kad traukinio mašinisto ar darbuotojo, turinčio galiojančią išvadą dėl tinkamumo dirbti F Nr. 048/a, sveikata turi būti neeilinį kartą patikrinta, pirmiausia, grįžtant į darbą po ilgo nedarbingumo periodo, jeigu jo nedarbingumas tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų, atsižvelgiant į jo nedarbingumo priežastį, ar kitais atvejais. 45.4. Sveikatos patikrinimas turi būti atliktas, jei yra pagrindas abejoti, kad pažymėjimo ar sertifikato turėtojo sveikatos būklė nebeatitinka bendrųjų reikalavimų sveikatos būklei, nurodytų šio Aprašo III skyriuje. 45.5. Darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo turi teisę, nurodę priežastį, siųsti darbuotojus neeilinio sveikatos tikrinimo: 45.5.1. po kiekvieno nelaimingo atsitikimo darbe, ypač – po rikto arba avarijos, kurių priežastis –žmogaus padaryta klaida; 45.5.2. po nebuvimo darbe dėl nelaimingo atsitikimo, per kurį nukentėjo asmenys; 45.5.3. jeigu darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo turėjo nušalinti traukinio mašinistą nuo pareigų, kai dėl jo veikos iškilo grėsmė eismo saugai; 45.5.4. dėl tokio tikrinimo turi teisę kreiptis ir pats darbuotojas – jei mano, kad dėl jo sveikatos būklės kyla abejonių dėl jo tinkamumo dirbti šį darbą, jis tuojau pat praneša apie tai darbdaviui atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui. 46. Būtiniausi periodinio sveikatos patikrinimo reikalavimai. Jei traukinio mašinistas ar darbuotojas atitinka visus sveikatos patikrinimo prieš priimant į darbą kriterijus, periodiniai patikrinimai privalo apimti bent: 46.1. bendrą sveikatos patikrinimą vadovaujantis šio Aprašo 35 punktu; 46.2. sensorinių funkcijų patikrinimą (regėjimas, klausa, spalvų jutimas); 46.3. kraujo tyrimą hematologiniu analizatoriumi; 46.4. bendrą šlapimo tyrimą analizatoriumi (įskaitant tyrimą dėl cukrinio diabeto), kiek tai būtina siekiant įvertinti fizinę kandidato būklę, kaip nurodyta, atlikus klinikinius tyrimus; 46.5. narkotinių medžiagų naudojimo tyrimus, jei yra klinikinių indikacijų; 46.6. vyresniems nei 40 metų traukinio mašinistams būtina atlikti EKG ramybės būsenoje. VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 47. Atlikus sveikatos patikrinimą F Nr. 047/a ar F Nr. 048/a atiduodama pacientui, kuris pats ją pateikia darbdaviui atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui. Jos saugomos teisės aktų nustatyta tvarka. 48. Sudėtingais ir ginčytinais (kai dėl išvados reikia spręsti individualiai) atvejais apie tinkamumą mokytis ar dirbti traukinio mašinistu, darbuotoju sprendžia ASPĮ gydytojų konsultacinė komisija (toliau – GKK). 49. Kai kyla klausimai dėl individualaus tinkamumo mokytis ar dirbti dėl psichikos sveikatos būklės, sprendžia psichikos sveikatos priežiūros įstaigos GKK, sudaryta iš gydytojų psichiatrų. Į šią komisiją gali būti įtraukti ir kiti psichikos sveikatos priežiūros specialistai. 50. Pacientas, nesutinkantis su privalomo sveikatos patikrinimo išvadomis, gali jas apskųsti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 1154284) nustatyta tvarka. 1 lentelė KONTRAINDIKACIJOS, TAIKOMOS ASMENIMS, PRIEŠ PRIIMANT Į MOKYMO ĮSTAIGĄ ARBA Į DARBĄ, ARBA DIRBANTIEMS TRAUKINIO MAŠINISTAIS Draudžiama Prieš priimant į Periodiškai mokymo įstaigą arba į (dirbant) darbą 1. 2 3 4 1. REGĖJIMAS Turi būti laikomasi šių su regėjimu susijusių reikalavimų: Žr. pastabą Žr. pastabą regėjimo į tolį aštrumas su pagalba ar be jos: 1,0; blogiau matančios akies – mažiausiai 0,5 Pastaba. Įsidarbinančiųjų traukinio mašinisto pažymėjimui gauti arba tokiam pažymėjimui atnaujinti sveikesnės akies regėjimo aštrumas, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, privalo būti ne mažesnis kaip1,0, o silpnesnės akies – ne mažesnis kaip 0,5. Jei korekciniai lęšiai naudojami tam, kad regėjimo aštrumas būtų 1,0 ir 0,5, regėjimo aštrumas kiekviena akimi be korekcinių lęšių privalo būti 0,05 arba minimalus regėjimo aštrumas (1,0 ir 0,5) privalo būti pasiektas nešiojant akinius, kurių stiprumas neturi būti didesnis kaip plius ar minus penkios dioptrijos, arba nešiojant kontaktinius lęšius (nekoreguotas regėjimas ne mažiau kaip 0,05). Korekcija turi būti gerai toleruojama. Mašinisto pažymėjimai neišduodami tiems kandidatams į mašinistus ar neatnaujinami tiems, kurių binokuliarinis regėjimo laukas nėra normalus arba kurie serga diplopija. 1.1. Toliaregystė H52.0 arba trumparegystė H52.1 Jei toliaregystė Jei toliaregystė Pastaba. Leidžiama naudoti kontaktinius lęšius ar akinius, jei regėjimą daugiau kaip +5 D ir daugiau kaip periodiškai tikrina gydytojas oftalmologas. Korekciniams lęšiams taikomi trumparegystė daugiau +5 D ir trumparegystė maksimumai: +5 D ir -8 D. Jei mašinistas daug metų dirbo tą darbą – kaip -5 D daugiau kaip spręsti individualiai. Išimtis galima daryti ypatingais atvejais, sprendimą žr. Pastabą 8D priima gydytojas oftalmologas. žr. Pastabą 1.2 Glaukoma H40.1–H42 (II–III stadija) Draudžiama Spręsti individualiai Kitos tinklainės ligos H35–H36 (Progresuojančios akių ligos) Pastaba. I stadijos glaukoma ir jei traukinio mašinistas dirbo tą darbą ne mažiau kaip 10 metų – spręsti individualiai. Išimtis galima daryti ypatingais atvejais, individualiu gydytojo oftalmologo sprendimu. 1.3. Vokų ligos su regėjimo funkcijos sutrikimu, stabilūs vokų gleivinės Spręsti individualiai Spręsti individualiai pakitimai, vokų raumenų parezės, trukdantys regėjimui arba ribojantys akies obuolio judesius: H02.0–H02.5. Įgimtos vokų, ašarų aparato ir akiduobės formavimosi ydos Q10.0–Q10.3. Eil. Nr. Ligos ir sveikatos problemos (kodai pagal TLK-10), dėl kurių ribojama teisė mokytis ar dirbti traukinio mašinistais Pastaba. Jeigu po chirurginio gydymo rezultatai geri, dirbti leidžiama. 1.4. Lėtinės ašarų sistemos ligos, neišgydomas ašarojimas: H04.2, H04.4, H04.5, H04.6; H04.8; H04.9 Pastaba. Jeigu po chirurginio gydymo rezultatai geri, dirbti leidžiama. 1.5. Diplopija ir žvairumas: H49–H50 Pastaba. Traukinio mašinistu mokytis ir dirbti gali. Išimtis galima daryti ypatingais atvejais, individualiu gydytojo oftalmologo sprendimu. 1.6. Lęšiuko ligos H 25–H 28, gyslainės ir tinklainės uždegimas H30–H36, kitos regos nervo (2-ojo) ir regos takų ligos H47 Pastaba. Regėjimo susilpnėjimas dėl nuolatinio šviesos laužiamųjų skaidrių terpių drumstumo arba akių dugno pakitimų, refrakcijos anomalijų ir kitų organinio pobūdžio priežasčių. 1.7. Silpnas abiejų akių regėjimas H54.2 1.8. Akipločio defektai H53.4 1.9. Spalvinio matymo trūkumai H53.5 2 KLAUSA Sergant šiomis ausies ir speninės ataugos ligomis: 2.1. Vienpusiu ar abipusiu kurtumu H91.3 2.2. otosclerozė H80.0 Pastaba. Jei po gydymo pasveikstama (ausis nepūliuoja, nėra svaigimo, klausa atitinka reikalavimus) apie tinkamumą mokytis ir dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas 2.3. lėtine atikoantraline liga H66.2 svaigimas Pastaba. Jei po gydymo pasveikstama: ausis nepūliuoja, nėra svaigimo, klausa atitinka reikalavimus apie tinkamumą mokytis ir dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. 2.4. Sergant kitomis ausų, nosies, gerklės ligomis: 2.5. Menjero liga H81.0 svaigimas 2.6. Kitų ir nepatikslintų lokalizacijų gerybiniai navikai D36 klausos (8-ojo) nervo neurinoma D36.1) svaigimas 2.7. Gerklų stenoze su ryškiu kvėpavimo ir kalbos funkcijų sutrikimu: gerklų papilomatoze D14.0 2.8. abipusiu balso klosčių paralyžiumi J38.0 Pastaba: jei po gydymo kvėpavimo ir kalbos funkcijų sutrikimų nėra, gali būti tinkami dirbti. 2.9. gerklų ir ryklės onkologinėmis ligomis C14.0–C32.0 Pastaba: jei po gydymo kvėpavimo ir kalbos funkcijų sutrikimų nėra, gali būti tinkami dirbti. 2.10. Gerklų tuberkulioze A16.4 Pastaba: jei po gydymo kvėpavimo ir kalbos funkcijų sutrikimų nėra, gali būti tinkami dirbti. 2.11. Pastaba. Individualiais atvejais, kai trauma ar nelaimingas atsitikimas sutrikdo klausos ar kalbos bei kvėpavimo funkcijas, sprendžia gydytojas otorinolaringologas. Ypatingais atvejais leidžiama naudoti klausos aparatus. 3. NĖŠTUMAS. Esant nėštumo patologijai ar kitiems veiksniams, komplikuojantiems nėštumą, nėštumas turi būti laikomas priežastimi laikinai nušalinti traukinio mašinistę nuo pareigų. Turi būti taikomos nėščioms traukinio mašinistėms apsaugą teikiančios teisės aktų normos. Vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 340 „Dėl Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 29-1184) ir kitais teisės aktais. Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai Jei regėjimas mažesnis kaip 1,0 geresniosios akies ir mažiau kaip 0,5 su korekcija blogiau matančios akies Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 žiūrint abiem akimis Draudžiama Draudžiama Jei regėjimas mažesnis kaip 1,0 geresniosios akies ir mažiau kaip 0,5 su korekcija blogiau matančios akies Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 žiūrint abiem akimis Draudžiama Draudžiama Draudžiama Spręsti individualiai Draudžiama Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai Draudžiama Draudžiama Draudžiama Draudžiama Draudžiama Draudžiama Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai 4. 4.1. 4.2. 4.3. 5. 6. 7. 7.1. 7.2. 7.3. ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGOS 4.1. Išduoti ar neišduoti pažymėjimą įsidarbinantiesiems, kurie skundžiasi padidintu arteriniu kraujospūdžiu, sprendžiama remiantis išplėstinės klinikinės kardiologo apžiūros rezultatais, atsižvelgiant į galimas komplikacijas ir pavojų, kurį jos galėtų sukelti geležinkelių transporto eismo saugai. Dirbantiems traukinio mašinistams, sergantiems didelės rizikos arterine hipertenzija, turėtų būti nustatomi individualūs sveikatos tikrinimo terminai ir pažymėjimai atnaujinami po kardiologo konsultacijos. 4.2. Pažymėjimas neišduodamas įsidarbinantiesiems ar neatnaujinamas traukinio mašinistams, kurie serga stabilia III–IV f. klasės krūtinės angina ar yra persirgę ūminiais išeminiais sindromais – nestabiliąja krūtinės angina ar ūminiu miokardo infarktu be kardiologo konsultacijos. 4.3. Be kardiologo konsultacijos pažymėjimas neišduodamas įsidarbinantiesiems ar neatnaujinamas traukinio mašinistams, kurie serga pasikartojančiais paroksizminiais laidumo sutrikimais arba jiems diagnozuoti atrioventrikulinio ritmo sutrikimai, reikalingi gydymo. Pastaba: Esant sunkiems širdies ir kraujagyslių funkcijos sutrikimams, juos koregavus, individualiu sprendimu išduoti ar neišduoti pažymėjimo įsidarbinantiesiems ir dirbti traukinio mašinistu leidžiama vadovaujantis gydytojo kardiologo išvada. II laipsnio su didele rizika ir III laipsnio arterinė hipertenzija I11–I15 Pastaba: Tikrinimo terminai nustatomi individualiai. Nekoreguoti ir pasikartojantys paroksizminės skilvelinės tachikardijos epizodai su hemodinamikos sutrikimais I 47.2. Nekoreguota atrioventrikulinė blokada su hemodinamikos sutrikimais I 44.2. KVĖPAVIMO SISTEMOS LIGOS Sunkios lėtinės plaučių ligos esant kvėpavimo funkcijos nepakankamumui. Pastaba: Esant sunkiems kvėpavimo funkcijos sutrikimams, juos koregavus, individualiu sprendimu išduoti ar neišduoti pažymėjimo įsidarbinantiesiems ir dirbti traukinio mašinistu leidžiama vadovaujantis gydytojo pulmonologo išvada. ENDOKRININĖS, MITYBOS IR MEDŽIAGŲ APYKAITOS LIGOS. CUKRINIS DIABETAS: E10, E11, E12, E13, E14 Pažymėjimai dirbti traukinio mašinistu gali būti išduodami, sergantiems cukriniu diabetu, pateikus gydytojo endokrinologo išvadą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras kiekvienu atitinkamu atveju. NEUROLOGINĖS LIGOS Traukinio mašinistų pažymėjimai neišduodami įsidarbinantiesiems ar neatnaujinami traukinio mašinistams, sergantiems sunkiomis nervų sistemos ligomis, išskyrus atvejus, kai prie prašymo pridedama gydytojo neurologo išvada. Centrinės ar periferinės nervų sistemos neurologiniai sutrikimai ar chirurgine intervencija, dėl kurių atsiranda sensoriniai ar motoriniai sutrikimai, darantys poveikį pusiausvyrai bei koordinacijai, privalo būti tinkamai įvertinti atsižvelgiant į jų funkcinius padarinius ir progresavimo riziką. Jei yra ligos progresavimo rizika, traukinio mašinisto pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami tik periodiškai įvertinant sveikatos būklę, vadovaujantis gydytojo neurologo išvada. Epilepsija su įvairaus pobūdžio priepuoliais: G40 PASTABOS: 1. Po pirmo (vienintelio) epilepsijos priepuolio negali dirbti mašinistu 2 metus. 2. Diagnozavus epilepsiją (buvus 2 ir daugiau epilepsijos priepuolių) ir priepuoliams nesikartojant, negali dirbti mašinistu 10 metų. Kiti sąmonės sutrikimo epizodai: R56.8 Pastaba: Po nepatikslinto sąmonės sutrikimo epizodo negali dirbti traukinio mašinistu 2 metus. Ūminės ir lėtinės nervų sistemos ligos ir jų liekamieji reiškiniai (išlikus reikšmingiems judėjimo, koordinacijos ir jautros sutrikimams). Spręsti individualiai Spręsti individualiai Draudžiama Draudžiama Draudžiama Draudžiama Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai 8. 8.1. 8.2. 8.3. 8.4. 8.5. 8.6. 8.7. 8.8. 8.9. 8.10 8.11 8.12. 8.13 9. PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMAI Traukinio mašinisto pažymėjimai neišduodami įsidarbinantiesiems ar neatnaujinami traukinio mašinistams, turintiems: – sunkių psichikos sutrikimų, įgimtų ar įgytų, sukeltų ligos, traumų ar neurochirurginių operacijų, – sunkų protinį atsilikimą, – sunkių elgesio sutrikimų dėl senėjimo proceso; arba asmenybės sutrikimų, kurie labai trikdo nuovoką, elgesį ar sugebėjimą prisitaikyti, išskyrus atvejus, kai kartu su prašymu pateikiama gydytojo psichiatro išvada ir prireikus reguliariai atliekant medicinines apžiūras. Gydytojas psichiatras tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla, dirbant traukinio mašinistu. Visų etiologijų demencijos F00–F03, G30 Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai F04; F05; F06 – sprendžiama individualiai, įvertinus kompleksinio tyrimo duomenis, kompensacijos stabilumą, skiriamą medikamentinį gydymą ar pasveikus. Organiniai asmenybės ir elgesio sutrikimai F07 – sprendžiama individualiai, įvertinus kompleksinio tyrimo duomenis, kompensacijos stabilumą, adaptacijos kokybę, skiriamą medikamentinį gydymą. Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant psichotropines medžiagas F1X.1–F1X.9 (remisijų metu sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į remisijų trukmę, stabilumą, adaptaciją, skiriamą medikamentinį gydymą) (X – bet kuris skaičius nuo 1 iki 9, išskyrus 7) Schizofrenija, schizotipinis ir kliedesinis sutrikimas F20–29 (esant remisijai ar ribinio lygio rezidualinei simptomatikai, galimybės dirbti traukinio mašinistu klausimas sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į kompleksinio tyrimo duomenis – remisijos trukmę, kokybę, rezidualinę simptomatiką, adaptacijos kokybę, skiriamą medikamentinį gydymą) Afektiniai sutrikimai – F30.1–F 0.9; F31.1–F31.9; F32.1–F32.9; F33.0– F33.9, F39 (remisijų metu klausimas sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į remisijos trukmę, stabilumą, adaptaciją, skiriamą medikamentinį gydymą). Afektiniai sutrikimai F34; F38 (sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į psichikos sutrikimo simptomų išreikštumą, adaptaciją, skiriamą medikamentinį gydymą) Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai F40–F48 – sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sutrikimus, adaptacijos, ilgalaikio psichotropinių vaistų vartojimo būtinumą Elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais bei somatiniais veiksniais F50; F51: F53–F59 – sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sutrikimus, adaptaciją, ilgalaikio psichotropinių vaistų vartojimo būtinumą Suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimai F60–F63; F68; F69 – sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į dekompensacijų dažnumą, laipsnį, adaptacijos kokybę, ilgalaikio psichotropinių vaistų vartojimo būtinumą Protinis atsilikimas F70–F71– sprendžiama individualiai, remiantis psichologo išvada, atsižvelgiant į praktinius įgūdžius bei adaptacijos kokybę. Pakartotinis sveikatos tikrinimas skiriamas po 3 metų. Protinis atsilikimas F72–F79 Psichologinės raidos sutrikimai F72–F79 Elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje F90–F98 PASTABA: Psichozinio lygio sutrikimų atveju kokybiška remisija turėtų trukti ne trumpiau kaip 3 metus Nepsichozinio lygio psichikos sutrikimų atveju remisija turėtų trukti ne trumpiau kaip 1 metus UROGENITALINĖS SISTEMOS LIGOS: PASTABA: Paþymëjimai negali bûti iðduodami sergantiems sunkiu inkstø nepakankamumu, iðskyrus atvejus, kai inkstø nepakankamumas yra lengvesnio Draudžiama Žr. pastabą Spręsti individualiai Žr. pastabą Žr. pastabą Pasveikus spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai, Žr. pastabą Draudžiama Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai Spręsti individualiai Žr. pastabą Spręsti individualiai Spręsti individualiai laipsnio ir tai yra pagrásta gydytojo nefrologo iðvada, paremta reguliariai atliekamomis medicininëmis apþiûromis. 10. Lėtinis inkstų nepakankamumas N18 Spręsti individualiai KITOS LIGOS AR BŪKLĖS, kurių nėra šiame sąraše, tačiau dėl kurių, gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu, asmuo negali dirbti traukinio mašinistu. Sprendimą priima ASPĮ gydytojų konsultacinė komisija, jį būtina argumentuoti. Spręsti individualiai Pastabos: 1. „Spręsti individualiai“, „individualiu sprendimu“ reiškia, kad asmuo, atsakingas už sveikatos tikrinimus, o individualiais atvejais – gydytojų konsultacinė komisija, vadovaudamiesi ir specializuotų gydymo įstaigų, kitų profesinių kvalifikacijų gydytojų išvadomis ir rekomendacijomis, atsižvelgdami į susirgimą, kompensaciją, patologinio proceso grįžtamumą, jo progresavimą tęsiant darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartis (atsižvelgiant į darbo krūvį, konkrečias pareigas), darbą, tiriamojo ypatumus, gali priimti individualų sprendimą, leidžiantį asmeniui dirbti traukinio mašinistu. 2. Apie būtinybę dirbti su akiniais, kontaktiniais lęšiais, klausos aparatu, protezu, draudimą dirbti, privaloma įrašyti į F Nr. 048/a. 3. Visiems darbuotojams, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, dirbti leidžiama, jei psichozinio lygio sutrikimų atveju kokybiška remisija trunka ne trumpiau kaip 3 metus. Nepsichozinio lygio psichikos sutrikimų atveju remisija turėtų trukti ne trumpiau kaip 1 metus. 2 lentelė TRAUKINIO MAŠINISTO GARBĖS DEKLARACIJA (SVEIKATOS PATIKRINIMO KLAUSIMYNAS) ________________________ (data) ______________________________ (sudarymo vieta) Eil. Nr. A. 1. 2. 3. 4. 5. Klausimai, į kuriuos prašome atsakyti (tinkamą atsakymą „taip“ arba „ne“ Taip lentelėje pažymėti ✓) lankantis pas gydytoją dėl traukinio mašinisto sveikatos pažymėjimo įsigijimo arba jo galiojimo pratęsimo (priežastį pabraukti) Ar sergate kokia nors liga arba gal turite kokią negalią ar kitų medicininių nusiskundimų, galinčių paveikti Jūsų gebėjimą dirbti traukinio mašinistu Ar turite regėjimo sutrikimų, tokių kaip: 1.1. pablogėjęs matymas 1.2. nevalingi akių judesiai (nistagmas) 1.3. regėjimo lauko defektai (pvz., ribotas matymas į šonus) 1.4. dvigubinimasis (dvejinimasis) 1.5. akivaizdus matymo pablogėjimas prieblandoje ar tamsoje (vištakumas) (jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) 1.6. pablogėjęs akių judrumas 1.7. jautrumas akinimui 1.8. pablogėjęs atstumo įvertinimas 1.9. kiti sutrikimai (akių skausmai, staigus matymo sutrikimas, buvo / yra nustatytas padidėjęs akispūdis ar kt.) (jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti arba įrašyti): Ar Jums svaigo / svaigsta galva? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) Ar skundžiatės pablogėjusia klausa, ar sirgote ausų ligomis? Ar yra galūnių judesių funkcijos sutrikimų arba gal sergate kokia nors su tuo susijusia liga? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) Ar sirgote / sergate širdies ir / ar širdies ir kraujagyslių ligomis: Ne 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. B. 16. 17. 5.1. insultas (paralyžius) 5.2. širdies ritmo sutrikimai 5.3. širdies infarktas ar krūtinės angina (stenokardija) 5.4. širdies įgimta ar įgyta liga 5.5. kita širdies ar širdies ir kraujagyslių liga (reumatas ar kt.) Ar sergate cukriniu diabetu? Ar turėjote galvos smegenų traumų? Ar sirgote / sergate epilepsija? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) Ar Jums būna / kada nors buvo ištikę ženklūs pusiausvyros sutrikimai? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) Ar alpote / alpstate arba turėjote / turite kitų sąmonės sutrikimų? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) Ar skundžiatės / skundėtės anksčiau šlapinimosi sutrikimais, inkstų veiklos pablogėjimu? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) Ar skundžiatės dėmesio, pastabumo, mąstymo arba atminties sutrikimais? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) Ar skundžiatės miego sutrikimais: 13.1. Ar būnate pavargęs ar mieguistas dieną? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) 13.2. Ar Jus ištinka nevalingi miego priepuoliai? Ar piktnaudžiaujate / piktnaudžiavote 5 metų laikotarpiu alkoholiu, rūkalais, narkotikais arba vaistais? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) Ar turite / turėjote 5 metų laikotarpiu kokių nors psichikos sutrikimų arba gal sirgote kokia nors psichikos liga, ar dėl to buvote gydomas (-a) psichiatro? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) Klausimai apie gydymą, vaistų vartojimą ir kt. Ar buvote gydomas (-a) ligoninėje arba kreipėtės į gydytoją dėl anksčiau minėtų priežasčių (A 1–15)? Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti, nurodyti kada ir įstaigos, kurioje gydėtės, pavadinimą, adresą) Ar šiuo metu vartojate gydytojo paskirtus vaistus (raminamuosius, migdomuosius, nuskausminamuosius ar kitus)? Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti, nurodyti, kokius vaistus: 18. Gal Jums dėl kurios nors anksčiau minėtos ligos (A 1–13) paskirti kokie nors vaistai, kurie turi būti reguliariai vartojami ilgą laiką? Jei atsakymas „taip“, nurodyti, kokie vaistai: 19. Ar anksčiau buvo tikrinta Jūsų sveikata, norint gauti traukinio mašinisto pažymėjimą? Jei atsakymas „taip“, nurodyti kada: Ar turite darbingumo apribojimų dėl ligos ar sveikatos problemos? Ar manote, kad dabar esate visiškai sveikas (-a)? Jei atsakymas „ne“, įrašyti priežastis: 20. 21. Užtikrinu, kad visa mano pateikta informacija yra visiškai teisinga, ir suprantu, kad pablogėjus sveikatos būklei, turiu nedelsdamas (-a) kreiptis į gydytoją. _______________ (parašas) Pastaba. Įdedamas į Asmens sveikatos istoriją – F Nr. 025/a. _______________ (vardas, pavardė) PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. V- 1072 redakcija, įsigaliojo nuo 2010 01 13) 13 priedas ASMENŲ, DIRBANČIŲ DARBO APLINKOJE, KURIOJE GALIMA PROFESINĖ RIZIKA (KENKSMINGŲ VEIKSNIŲ POVEIKIS IR (AR) PAVOJINGAS DARBAS), PRIVALOMO SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKOS APRAŠAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Asmenys, norintys įsidarbinti (toliau – įsidarbinantieji) ar dirbantys (toliau – darbuotojai) darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnių poveikio), privalo tikrintis sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai. 2. Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato įsidarbinančiųjų ir darbuotojų, kurie siekia dirbti ar dirba darbus, įrašytus į Pavojingų darbų sąrašą, patvirtintą 2002 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1386 „Dėl Pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 87-3751), arba darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką, atsižvelgiant į Profesinės rizikos vertinimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. A1-159/V612 „Dėl Profesinės rizikos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 100-4504), nustatyti rizikos veiksniai, išankstinio (prieš pradedant darbą ar veiklą), periodinio (darbo metu ar kai veikla yra tęsiama) bei neeilinio (nesilaikant nustatyto periodiškumo) privalomo profilaktinio sveikatos tikrinimo tikslą, vietą, tvarką: periodiškumą, sveikatos tikrintojus, privalomus tyrimus, kontraindikacijas, dokumentų įforminimą ir kontrolę. 3. Darbuotojų, kurie dirba darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika, sveikata priimant į darbą, dirbant ir pakeitus darbą ar darbovietę, tikrinama periodiškai, vadovaujantis šiuo Aprašu bei Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 11-239), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127) ir kitų darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. 4. Aprašu nustatyta tvarka priklauso nuo konkretaus pavojingo darbo ir (ar) kenksmingo veiksnio. Vadovaujamasi Aprašo 1 lentelės „Darbai, įrašyti į pavojingų darbų sąrašą, kuriuos dirbant ir (ar) priimant į darbą privaloma tikrintis sveikatą. Tikrinimų periodiškumas ir mastas. Papildomos kontraindikacijos“ ir (ar) 2 lentelės „Privalomų sveikatos tikrinimų tvarka priimant į darbą ir (ar) dirbant kenksmingų rizikos veiksnių poveikyje (kai kuriais atvejais – pakeitus darbą ar darbovietę)“ nuostatomis. 5. Privalomo profilaktinio sveikatos tikrinimo tikslas: 5.1. apsaugoti įsidarbinančių asmenų ir darbuotojų sveikatą nuo galimo profesinės rizikos veiksnių poveikio, siekiant išvengti traumų ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo; 5.2. įvertinti, ar efektyvios taikytos profesinės rizikos šalinimo ir mažinimo priemonės; 5.3. įvertinti, ar įsidarbinantys asmenys ir darbuotojai gali dirbti konkretų darbą konkrečiomis galimos profesinės rizikos sąlygomis; 5.4. siekti išvengti ar kuo anksčiau diagnozuoti profesines ligas. 6. Pagrindinės Apraše vartojamos sąvokos atitinka darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiuose Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose apibrėžtas sąvokas. II. PRIVALOMO SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA 7. Darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo, siųsdamas įsidarbinantį ar dirbantį asmenį tikrintis sveikatą, privalo išduoti ir pagal kompetenciją užpildyti Privalomo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos formą (toliau – F Nr. 047/a) (įsidarbinančiam) arba Asmens medicininę knygelę (sveikatos pasą) (toliau – F Nr. 048/a) (dirbančiajam), patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 103-2972) (toliau – įsakymas Nr. 515), nurodant: 7.1. vardą, pavardę, darbo stažą pagal profesiją metais; 7.2. kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir jų dydžius konkrečioje darbo vietoje; 7.3. pavojingus darbus konkrečioje darbo vietoje; 7.4. metines efektinės apšvitos dozes bei apšvitos dozes, gautas darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, dirbant ypatingomis sąlygomis, vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 11-388); 7.5. F Nr. 048/a turi būti su asmens nuotrauka ir patvirtinta darbovietės antspaudu bei darbdaviui atstovaujančio ar jo įgalioto asmens parašu. 8. Privalomai profilaktiškai darbuotojų sveikata tikrinama asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (toliau – ASPĮ), turinčioje licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai. 9. Prieš privalomą profilaktinį asmens sveikatos tikrinimą, pacientas ASPĮ turi pateikti: 9.1. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; 9.2. darbdaviui atstovaujančio ar jo įgalioto asmens pagal Aprašo 7 punkto nurodymus užpildytą F Nr. 047/a arba F Nr. 048/a, kuriose nurodytus profesinės rizikos veiksnius šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas įrašo į paciento Asmens sveikatos istoriją (toliau – F Nr. 025/a) ir patvirtina savo parašu ir asmeniniu spaudu; 9.3. jei reikia, kitos profesinės kvalifikacijos gydytojo užpildytą Medicinos dokumentų išrašą pagal F 025/a, F 003/a (toliau – F Nr. 027/a), patvirtintą įsakymu Nr. 515; 9.4. ASPĮ, kurią asmuo yra pasirinkęs teisės aktų nustatyta tvarka, šeimos medicinos paslaugas teikiančio gydytojo užpildytą F Nr. 027/a (jei asmuo tikrinasi kitoje ASPĮ, nei yra prisirašęs). 10. Privalomus profilaktinius sveikatos tikrinimus atlieka šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai, kurie yra išklausę ne mažiau kaip 36 (trisdešimt šešių) valandų darbo medicinos kursą, kurio programa suderinta su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, arba darbo medicinos gydytojas, privalomai arba prireikus konsultuodamiesi su šiame priede nurodytų kitų profesinių kvalifikacijų gydytojais ir, esant indikacijų, skirdami privalomus arba kitus tyrimus: (10 p. - LR SAM 2011 02 03 įsakymo Nr. V-101 redakcija, įsigaliojo nuo 2011 02 11) 10.1. F Nr. 027/a užpildoma ir išduodama tuo atveju, jei pacientas vyksta tikrintis sveikatos būklę į kitą ASPĮ (kurioje jis neprisirašęs) arba kai jis siunčiamas tikrintis pas kitų reikiamų profesinių kvalifikacijų gydytojus bei atsakant siuntusiam konsultuoti gydytojui; 10.2. F Nr. 027/a pildydamas gydytojas psichiatras nurodo, kad nėra įregistruota asmeniui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų arba – nurodomos suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Pacientų psichikos sveikatą tikrina ASPĮ, prie kurios jie prisirašę, aptarnaujančio psichikos sveikatos centro gydytojas psichiatras, kuris tikrinimo rezultatus įrašo į F Nr. 025/a ir į ASPĮ antspaudu patvirtintą F Nr. 027/a, pasirašo ir patvirtina savo asmeniniu spaudu; 10.3. tikrinantis sveikatą bet kurios profesinės kvalifikacijos ir šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas gali kreiptis informacijos apie paciento sveikatos būklę į kitą ASPĮ, o pastarosios tokią informaciją privalo teikti galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka; 10.4. šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas, įvertinęs tyrimų rezultatus, konsultavusių kitų profesinių kvalifikacijų gydytojų išvadas bei kontraindikacijas, nurodytas šio Aprašo III skyriuje ir 1, 2 lentelėse, daro išvadą apie asmens profesinį tinkamumą. 11. Sveikatos tikrinimo ir tyrimų duomenis bei išvadą dėl profesinio tinkamumo kiekvienas tikrinantis sveikatą gydytojas įrašo į F Nr. 025/a. 12. Išvadą dėl darbuotojo profesinio tinkamumo: „dirbti gali“ „dirbti gali, bet ribotai“ (nurodant kaip), „dirbti negali“ įsidarbinančiam – į F Nr. 047/a, dirbančiajam – į F Nr. 048/a įrašo 10.4. punkte nurodytas gydytojas. 13. Tikrinamiesiems dėl darbo su asbestu ir (ar) asbesto turinčiais produktais bei pavojingomis kancerogeninėmis, mutageninėmis medžiagomis ir preparatais gydytojas turi nurodyti, kad medicininė priežiūra turi būti tęsiama ir pasibaigus jų poveikiui. 14. Darbuotojų, dirbančių su asbestu ir (ar) asbesto turinčiais produktais, pavojingomis kancerogeninėmis, mutageninėmis medžiagomis ir preparatais sveikatos tikrinimo ir tyrimo duomenys turi būti saugomi ne mažiau kaip 40 metų baigus dirbti su asbestu ir (ar) asbesto turinčiais produktais bei pavojingomis kancerogeninėmis, mutageninėmis medžiagomis ir preparatais. 15. Darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, sveikatos tikrinimo ir tyrimo duomenys bei įrašai apie tinkamumą dirbti turi būti saugomi visą darbuotojo veiklos laikotarpį ir jam pasibaigus tol, kol darbuotojui sukaks (arba turi sukakti) 75 metai, taip pat – ne mažiau kaip 30 metų baigus dirbti su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais. 16. Gydytojas, nurodytas Aprašo 10.4. punkte, pacientui praneša apie su juo asmeniškai susijusius jo profilaktinio sveikatos tikrinimo rezultatus, taip pat informuoja ir pataria, koks sveikatos tikrinimas reikalingas jam, pasibaigus kenksmingo rizikos veiksnio poveikiui. Gydytojas įrašo F Nr. 025/a, kad suteikė pacientui informaciją, ir nurodo kokią. 17. Gydytojas, nurodytas Aprašo 10.4. punkte, ar už sveikatos priežiūrą atsakinga ASPĮ, ar darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba gali pasiūlyti darbdaviui atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui siųsti darbuotoją neeilinio sveikatos tikrinimo. Darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo privalo pasirūpinti, kad būtų atliekamas to darbuotojo ir bet kurio kito darbuotojo, kuris patyrė panašų poveikį, sveikatos patikrinimas: 17.1. jei nustatoma rizika darbuotojų sveikatai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 97/406 V-1025 „Dėl Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų bei darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 65-2396); 17.2. jei nustatoma, kad dirbtinės optinės spinduliuotės veikimas viršija ribines vertes, jeigu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. A1-366/V-1025 „Dėl darbuotojų apsaugos nuo dirbtinės optinės spinduliuotės keliamos rizikos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 136-5540) numatyto įvertinimo ir matavimo rezultatai rodo riziką sveikatai ar nustatomas neigiamas poveikis sveikatai (įskaitant ligas ir sveikatos problemas), jei gydytojas, nurodytas 10.4. punkte, nusprendžia, kad to priežastis – dirbtinės optinės spinduliuotės poveikis darbe; 17.3. jei nustatoma, kad darbuotoją veikia triukšmas, viršijantis kasdienio triukšmo viršutinę ekspozicijos vertę, jis turi teisę, kad jo (jos) klausą patikrintų gydytojas otorinolaringologas. Profilaktinė audiometrija taip pat taikoma darbuotojams, kuriuos veikiantis triukšmas viršija kasdienio triukšmo žemutinę ekspozicijos vertę, jeigu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. A1-103/V-265 „Dėl darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 53-1804) numatyto įvertinimo ir matavimo rezultatai rodo riziką sveikatai. Tokio patikrinimo tikslas yra anksti diagnozuoti galimą klausos praradimą dėl triukšmo ir išsaugoti klausą; 17.4. jei mechaninės vibracijos poveikis darbuotojui yra toks, kad dėl jo gali pasireikšti liga ar kenksmingi sveikatai padariniai, ar tikėtina, kad liga ar kenksmingi sveikatai padariniai pasireiškia esant konkrečioms darbuotojo darbo sąlygoms, bet kuriuo atveju, jeigu nustatoma, kad darbuotojus veikia vibracija, kurios veikimo vertės viršija Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. A1-55/V-91 „Dėl darbuotojų apsaugos nuo vibracijos keliamos rizikos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 41-1350) nustatytas vertes; 17.5. tikrinant sveikatą asmenims, dirbantiesiems su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais – vadovautis Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymu. 17.6. kitais teisės aktų nustatytais atvejais. 18. ASPĮ gydytojai, darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo turi teisę, nurodę priežastį (ypač po sunkių onkologinių ligų ir jų gydymo, po operacijų, po sunkių traumų su ilgu laikinuoju nedarbingumu ir kt.), siųsti darbuotojus neeilinio sveikatos tikrinimo. Dėl tokio tikrinimo turi teisę kreiptis ir pats darbuotojas. 19. Asmenų iki aštuoniolikos metų, nėščių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių moterų, neįgaliųjų ir asmenų, kuriems nustatytas nepilnas darbingumo lygis privalomi sveikatos tikrinimai: 19.1. tikrinant sveikatą asmenims iki 18 metų amžiaus – vadovautis Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 138 „Dėl Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 13-502); 19.2. tikrinant sveikatą nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims – vadovautis Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 340 „Dėl nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 29-1184); 19.3. dėl neįgaliųjų asmenų ar asmenų, netekusių dalies darbingumo galimybės dirbti konkretų darbą sprendžia 10.4. punkte nurodytas gydytojas, gavęs Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos rekomendacijas ir atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojo išvadą. III. LIGŲ IR SVEIKATOS PROBLEMŲ, DĖL KURIŲ DRAUDŽIAMA DIRBTI DARBO APLINKOJE PROFESINĖS RIZIKOS (KENKSMINGŲ VEIKSNIŲ POVEIKIS IR (AR) PAVOJINGAS DARBAS) SĄLYGOMIS, SĄRAŠAS (BENDROSIOS KONTRAINDIKACIJOS) 20. Ligos ir sveikatos problemos, kurioms esant draudžiama dirbti profesinės rizikos sąlygomis: 20.1. piktybiniai navikai (po gydymo, sprendžiama individualiai); 20.2. bet kurios lokalizacijos tuberkuliozė su mikobakterijų išskyrimu; 20.3. jungiamojo audinio ir skeleto–raumenų ligos (sąnarių, stuburo) su nuolatiniais, trukdančiais atlikti profesinius veiksmus, funkcijos sutrikimais (esant atramos judėjimo funkcijos sutrikimams, jei jie koreguojami specialiomis priemonėmis, individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas ortopedas traumatologas); 20.4. dekompensuota glaukoma. 21. Ligos ir sveikatos problemos, kurioms esant draudžiama dirbti darbus, įrašytus į pavojingų darbų sąrašą: (21 p. - LR SAM 2011 02 03 įsakymo Nr. V-101 redakcija, įsigaliojo nuo 2011 02 11) 21.1. organinės centrinės nervų sistemos ligos su nuolatiniais funkcijos sutrikimais; 21.2. lėtiniai ir dažnai pasikartojantys psichikos sutrikimai ir jiems prilygstančios būklės paūmėjimo metu, kai reikalingas aktyvus psichiatro stebėjimas ir gydymas; 21.3. epilepsija G40; 21.4. lėtinės kraujotakos sistemos ligos: 21.4.1. nekoreguoti ir pasikartojantys paroksizminės skilvelinės tachikardijos epizodai su hemodinamikos sutrikimais I47.2; 21.4.2. nekoreguota atrioventrikulinė blokada su hemodinamikos sutrikimais I44.2; 21.4.3. sunkios lėtinės kraujotakos sistemos ligos su nepakankamumu I50–I52, funkcinė klasė pagal NYHA IV, stadija D; (esant sunkiems širdies ir kraujagyslių funkcijos sutrikimams, juos koregavus, individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas kardiologas); 21.5. lėtinės kvėpavimo takų ligos J41–J47, kai yra indikacijų gydyti ilgalaike oksigenoterapija; 21.6. cukrinis diabetas, gydomas insulinu, sulfonilkarbamidais ar glinidais, esant hipoglikeminėms būklėms, ir kiti gliukozės apykaitos ir kasos vidinės sekrecijos funkcijos sutrikimai E10.0–E14.0; E15 (individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas endokrinologas). IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 22. Kiekvienas sveikatą tikrinantis gydytojas atsako už sveikatos tikrinimo kokybę ir įrašo tikrinimo rezultatus į F Nr. 025/a, jei reikia – ir į F Nr. 027/a. 23. Privalomai profilaktiškai patikrinus asmens sveikatą, darbdaviui atstovaujančio ar jo įgalioto asmens prašymu ASPĮ gali būti apibendrinami rezultatai, pateikiamos rekomendacijos dėl įdarbinimo. 24. Po privalomo profilaktinio periodinio darbuotojų sveikatos tikrinimo darbdaviui atstovaujančio ar jo įgalioto asmens prašymu gali būti surašomas šio priedo 3 lentelėje nurodytus reikalavimus atitinkantis protokolas. 25. Atlikus privalomą profilaktinį sveikatos patikrinimą F Nr. 086/a, F Nr. 047/a, arba F Nr.048/a išduodama asmeniui, kuris pats ją pateikia mokymo įstaigai arba darbdaviui atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui. 26. Pasitikrinę sveikatą asmenys, stojantys mokytis – mokslo ar mokymo įstaigai, įsidarbinantys ar darbuotojai – darbdaviui atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui pateikia formas (stojantys mokytis – F Nr. 086/a įsidarbinantys – F Nr. 047/a, darbuotojai – F Nr. 048/a), patvirtintas įsakymu Nr. 515, kurios turi būti saugomos šio ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 27. Kiekvienas to paprašęs darbuotojas gali susipažinti su savo asmenine medicinine dokumentacija. 28. Sveikatos tikrinimo ir jo dokumentacijos kontrolę gali vykdyti ASPĮ vadovai ar jų įgalioti asmenys. F Nr. 047/a ir F Nr. 048/a įrašus turi teisę tikrinti darbdavys arba jo įgaliotas asmuo, Valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektoriai, ASPĮ vadovai ar jų įgalioti asmenys. 29. Gydytojo įrašytos išvados yra privalomos darbdaviui atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui ir darbuotojui. 30. Įrašų apie sveikatos būklę informacija turi būti tęstinė, todėl darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo, atleisdamas darbuotoją iš darbo, turi pasilikti F Nr. 048/a patvirtintą kopiją, o F Nr. 048/a originalą atiduoti darbuotojui, kuris įsidarbindamas privalo jį pateikti naujam darbdaviui. 31. Sudėtingais ir konfliktiniais (kai išvadai reikia priimti individualius sprendimus) atvejais, 10.4. punkte nurodyto gydytojo siuntimu, įvertinusi konkrečios profesinės kvalifikacijos gydytojo išvadą, apie tinkamumą dirbti sprendžia Gydytojų konsultacinė komisija. 32. Jei privalomo profilaktinio sveikatos tikrinimo metu asmeniui įtariama profesinė liga, apie ją pranešama, vadovaujantis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 „Dėl profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 69-2398). 33. Asmuo, kuris nesutinka su privalomo sveikatos tikrinimo išvadomis, gali jas apskųsti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 1154284) numatyta tvarka. 1 lentelė DARBAI, ĮRAŠYTI Į PAVOJINGŲ DARBŲ SĄRAŠĄ, KURIUOS DIRBANT IR (AR) PRIIMANT Į DARBĄ PRIVALOMA TIKRINTIS SVEIKATĄ.TIKRINIMŲ PERIODIŠKUMAS IR MASTAS. PAPILDOMOS KONTRAINDIKACIJOS Darbai, įrašyti į pavojingų darbų sąrašą Tikrinimų Sveikatos tikrintojai periodiškumas 1 2 3 4 1. Darbas elektros 1 kartą per Šeimos Neurologas, įrenginiuose, 2 metus medicinos oftalmologas, įrengtuose lauke, paslaugas otorinolarinelektros srovės teikiantys gologas, pavojingumo atžvilgiu gydytojai esant pavojingose ir labai arba indikacijų – pavojingose patalpose, darbo psichiatras ir taip pat veikiančių medicinos kitų profesinių elektros įrenginių gydytojas kvalifikacijų srovinių grandinių, gydytojai skirtų didesnei kaip 10 A srovei ir esant aukštesnei kaip 50 V kintamosios srovės ir aukštesnei kaip 75 V nuolatinės srovės įtampai, remonto ir (ar) derinimo darbai 2. Mechaninis medienos, metalų ir kitų medžiagų apdirbimas, kai naudojama nemechanizuota pastūma 1 kartą per Šeimos 2 metus medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Neurologas, oftalmologas, otorinolaringo logas Privalomi tyrimai 5 Regėjimo aštrumo ir regėjimo lauko ištyrimas, vestibulinės funkcijos ištyrimas, esant indikacijų – audiograma Regėjimo aštrumo, vestibulinės funkcijos ištyrimas Papildomos kontraindikacijos 6 1. Regėjimo aštrumas su korekcija mažesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi 2. Nuolatinis neišgydomas ašarojimas H04.2 3. Akipločio defektai. Regėjimo lauko susiaurėjimas daugiau kaip 200 H53.4 4. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas viena arba abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. 5. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 6. Alkoholizmas, narkomanija, toksikomanija F10–F19. Indivi-dualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas psichiatras. 7. Epilepsija G40 1. Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi 2. Akipločio defektai. Regėjimo lauko susiaurėjimas daugiau kaip 200 H53.4 3. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 3. Epilepsija G40 3. Krovinių kėlimas 1 kartą per mechaniniais, iš jų 2 metus savaeigiais krautuvais, išskyrus potencialiai pavojingus įrenginius Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas 4. Darbai laivuose, iš jų žvejybos laivuose ir kituose plaukiojančiuose įrenginiuose (4 p. - LR SAM 2010 03 03 įsakymo Nr. V175 redakcija, įsigaliojo nuo 2010 03 07) Vadovaujamasi Laivyno darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarka (11 priedas), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveika-tos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveika-tos tikrinimų sveika-tos priežiūros įstaigo-se“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365) Neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas Regėjimo aštrumo, akipločio, spalvinio jutimo (priimant į darbą), akispūdžio – asmenims nuo 40 m., vestibulinės funkcijos ištyrimas, esant indikacijų – audiograma 1. Regėjimo organų ligos: 1.1. Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi 1.2. Nuolatinis neišgydomas ašarojimas H04.2 1.3. Spalvų jutimo sutrikimai (tiems, kurie dirba su spalvota signalizacija) H53.5 1.4. Akipločio defektai. Regėjimo lauko susiaurėjimas daugiau kaip 200 H53.4 2. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu: H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. 3. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 4. Epilepsija G40 Vadovaujamasi „Laivyno darbuo-tojų sveikatos tikrinimo tvarka“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ 11 priedu. 1. Regėjimo aštrumas su korekcija mažesnis nei 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi 2. Nuolatinis neišgydomas ašarojimas H04.2 3. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu: H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. 4. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 5. Obliteruojantis endarteritas, žymus venų išsiplėtimas, hemorojus su dažnais paūmėji-mais, komplika-cijomis I77.6, I83.0, I83.1, I83.2 6. Išvaržos ir galinčios įstrigti išvaržos K40–K46, tiesiosios žarnos iškritimas K62.3 7. Išplitę subatrofiniai viršutinių kvėpavimo takų gleivinės pakitimai J30; J31; J37–J39; uodimo sutrikimai R43,0; R43,1; R43,8; uodžiamojo nervo ligos G 52,0 8. Astma J45 9. Lėtiniai sąnarių uždegimai su ženkliu funkcijos sutrikimu M15 10. Cukrinis diabetas E10-E14 11. Epilepsija G40 6. Darbai atliekami 1 kartą per 2 Šeimos Neurologas, Regėjimo 1. Įvairios etiologijos klausos aukščiau kaip 5 metrai metus medicinos oftalmologas, aštrumo, susilpnėjimas abiem ausimis, kai nuo žemės paviršiaus paslaugas otorinolaringo akipločio, šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 ar grunto, teikiantys logas spalvinio jutimo m atstumu H65.2; H65.3; H66.1; perdengimo, pastolių gydytojai arba (priimant į H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; ar grindų paviršiaus, darbo medicinos darbą) ištyrimas, H80; H83; H90; H91.0; H91.1; kai pagrindinė gydytojas EKG, H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. apsaugos nuo kritimo vestibulinės Individualiu atveju dėl galimybės priemonė yra apraišai funkcijos dirbti sprendžia gydytojas (apsaugos nuo kritimo ištyrimas, otorinolaringologas. diržai) esant 2. Vestibulinės funkcijos sutrikimai indikacijų – H81; H82 audiograma 3. Regėjimo aštrumas su korekcija mažesnis nei 0,5 viena ir 0,2 kita akimi 4. Epilepsija G40 7. Darbai su 1 kartą per 2 Šeimos Neurologas, Vestibulinės 1. Vestibulinės funkcijos sutrikimai plėšriaisiais ir kitais metus medicinos oftalmologas, funkcijos H81; H82 pavojingais gyvūnais paslaugas otorinolarin- ištyrimas, 2. Įvairios etiologijos klausos teikiantys gologas esant susilpnėjimas abiem ausimis, kai gydytojai indikacijų – šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 arba audiograma m atstumu H65.2; H65.3; H66.1; darbo medicinos H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; gydytojas H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; 5. Darbai šuliniuose, 1 kartą per iškasose, tuneliuose, 2 metus kolektoriuose ir kituose požeminiuose įrenginiuose ir statiniuose (išskyrus požemines pėsčiųjų perėjas ir pervažas), uždarose bet kokių medžiagų talpyklose ir iš dalies uždarose ir ankštose patalpose ar iš dalies uždarose mašinų ir kitų įrenginių angose Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas, esant indikacijų – kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai Regėjimo aštrumo, vestibulinės funkcijos ištyrimas, esant indikacijų – audiograma, EKG 8. Hidroelektrinių, 1 kartą hidrotechninių per 2 įrenginių konstrukcijų, metus kurių patvankos aukštis didesnis kaip 3 metrai, rekonstravimas ir kapitalinis remontas Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Neurologas, Vestibulinės oftalmologas, funkcijos otorinolaringologas ištyrimas, esant indikacijų – audiograma 9. Darbai cirke Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Neurologas, otorinolaringologas Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Oftalmologas otorinolaringeologas, neurologas 1 kartą per 2 metus 10. Darbai skraidančiuose orlaiviuose 11. Miško ruošos 1 kartą darbai (stačiojo miško per 2 kirtimas, vėjavartų, metus vėjalaužų likvidavimas) Vestibulinės funkcijos ištyrimas Regėjimo aštrumo, vestibulinės funkcijos ištyrimas, esant indikacijų – audiograma H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. 3. Degeneracinė trumparegystė H44.2 4. Paveldimos tinklainės distrofijos H35.5 5. Epilepsija G40 1. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 2. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu: H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94 (individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas) 3. Regėjimo aštrumas su korekcija mažesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi 4. Epilepsija G40 1. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 2. Epilepsija G40 3. Pagal konkrečius profesinės rizikos veiksnius Vadovaujamasi Licencijuojamų civilinės aviacijos specialistų sveikatos būklės tikrinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365; 2005, Nr. 1284637; 2008, Nr. 76-3030). 1. Regėjimo aštrumas su korekcija mažesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi 2. Akipločio defektai. Regėjimo lauko susiaurėjimas daugiau kaip 200 H53.4 3. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. 4. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 5. Venų ligos: žymus ar komplikuotas kojų venų išsiplėtimas, hemorojus su dažnais paūmėjimais ar komplikacijomis (kraujavimu, tromboze) I83.0, I83.1, I83.2, I84 12. Gręžimo darbai, išgaunant naudingąsias iškasenas 1 kartą per 2 metus Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Oftalmolo-gas, otorinolaringologas Regėjimo aštrumo, vestibulinės funkcijos ištyrimas, esant indikacijų – audiograma 13. Elektros, ryšių bei 1 kartą laidinio radijo oro ir per 2 požeminių linijų, metus dujotiekių, naftotiekių ar kitų produktotiekių vamzdynų įrengimo, išmontavimo darbai Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Neurologas, otorinolaringologas Vestibulinės funkcijos ištyrimas, esant indikacijų – audiograma 14. Grunto kasyba ir 1 kartą per tvirtinimas, kiti darbai 2 metus prie aukštesnių kaip 1,5 metro šlaitų ir gilesnėse kaip 1,5 metro iškasose Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Neurologas, otorinolaringologas Vestibulinės funkcijos ištyrimas 1 kartą per Šeimos Otorinolarin2 metus medicinos gologas paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Vestibulinės funkcijos ištyrimas 15. Žemės darbai patogeniškai užterštame dirvožemyje, požeminių elektros tinklų, dujotiekio ir kitų požeminių komunikacijų (13 6. Obliteruojantis endarteritas su komplikacijomis I77.6. 7. Jungiamojo audinio ir skeleto– raumenų ligos su funkcijos, tarp jų plaštakos, sutrikimu (stuburo pakenkimai – darbui, susijusiam su jo apkrovimu) 8. Išvaržos K40–K46 9. Cukrinis diabetas E10–E14 1. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. 2. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 3. Regėjimo aštrumas su korekcija mažesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 kita akimi 1. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu: H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. 2. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 3. 3. Epilepsija G40 4. Pagal konkrečius profesinės rizikos veiksnius 1. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 2. Epilepsija G40 3. Obliteruojantis endarteritas su komplikacijomis I70. 4. Jungiamojo audinio ir skeletoraumenų ligos su funkcijos, tarp jų plaštakos, sutrikimu (stuburo pakenkimai – darbui, susijusiam su jo apkrovimu) 5. Išvarža K40–K46 6. Cukrinis diabetas E10–E14 1. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 punktas) apsauginėse zonose 16. Darbai 1 kartą per Šeimos potencialiai sprogioje 2 metus medicinos aplinkoje paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Oftalmologas otorinolaringologas, psichiatras Regėjimo aštrumo ištyrimas, audiograma 1 kartą per Šeimos 2 metus medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Otorinolaringologas Vestibulinės funkcijos ištyrimas, audiograma Otorinolaringologas Vestibulinės funkcijos ištyrimas, esant indikacijų – audiograma. 1. Kurčnebylumas, neklasifikuojamas kitur H91.3 2. Vestibulinės funkcijos sutrikimai: H81; H82 Oftalmologas, otorinolaringologas Esant indikacijų – audiograma 1. Kurčnebylumas, neklasifikuojamas kitur H91.3 2. Aklumas H53.0 17. Remonto ar demontavimo darbai avariniuose statiniuose 18. Traukinių sąstatų formavimas (išformavimas), traukinių techninė apžiūra jų stovėjimo vietose ir darbai eksploatuojamuose geležinkelio ruožuose, automobilių kelių važiuojamosiose juostose 19. Psichikos ligonių 1 kartą per gydymas ir priežiūra 2 metus Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas 20. Valstybinių 1 kartą per Šeimos veterinarijos 2 metus medicinos inspektorių pareigų paslaugas vykdymas, teikiantys veterinarijos gydytojų gydytojai 1. Regėjimas su korekcija mažesnis nei 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi 2. Nuolatinis neišgydomas ašarojimas H04.2 3. Akipločio defektai. Regėjimo lauko susiaurėjimas daugiau kaip 200 H53.4 4. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas viena arba abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu: H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. 5. Alkoholizmas, narkomanija, toksikomanija F10–F19. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas psichiatras. 1. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 2. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas viena arba abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu: H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. Vadovaujamasi Geležinkelio darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365; 2005, Nr. 1284637; 2008, Nr. 76-3030). bei felčerių paslaugos arba darbo medicinos gydytojas 21. Potencialiai 1 kartą per pavojingų įrenginių 2 metus montavimo darbai, potencialiai pavojingų įrenginių naudojimas Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas Regėjimo aštrumo ir regėjimo lauko tyrimas vestibulinės funkcijos ištyrimas, esant indikacijų – audiograma 22. Inkasatorių, 1 kartą per apsaugos darbuotojų 2 metus ar budėtojų, saugančių pastatus, patalpas ar kitus objektus, darbas Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Oftalmo-logas, neurologas, otorinolaringologas, psichiatras, esant indikacijų – kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai Regėjimo aštrumo, refrakcijos, vestibulinės funkcijos ištyrimas, esant indikacijų – audiograma 1. Regėjimo aštrumas su korekcija mažesnis nei 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi 2. Nuolatinis neišgydomas ašarojimas H04.2 3. Akipločio defektai. Regėjimo lauko susiaurėjimas daugiau kaip 200 H53.4 4. Vestibulinės funkcijos sutrikimai: H81; H82 5. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas viena arba abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu: H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas 6. Epilepsija G40 1. Regėjimas su korekcija silpnesnis nei 0,8 viena ir 0,5 – kita akimi 2. Refrakcijos anomalijos: trumparegiškumas (daugiau kaip 4,0D), progresuojantis trumparegiškumas su pakitimais akių dugne, hipermetropija – daugiau kaip 4,0D, hipermetropinis astigmatizmas – daugiau kaip 1,0D, miopinis astigmatizmas – daugiau kaip 1D 3. Vestibulinės funkcijos sutrikimai: H81; H82 4. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu: H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. 5. Galūnės, plaštakos, pėdos trūkumas 6. Periferinių kraujagyslių ligos: obliteruojantis endarteritas, Raynaud sindromas, varikozinis venų išsiplėtimas ir kitos I70-I73.0, I77.6, I83.0, I83.1, I83.2. 7. Lėtinės, dažnai paūmėjančios, odos ligos L23-L24, L50, L53. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas dermatovenerologas. 23. Gaisrų gesinimas, 1 kartą per gelbėjimo darbai 2 metus pramoninių ir transporto avarijų vietose, gaivalinių nelaimių padarinių, cheminių ir radiacinių incidentų likvidavimas Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas. Esant indikacijų – kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai Regėjimo aštrumo, akipločio, vestibulinės funkcijos ištyrimas, KLR 1, EKG1, esant indikacijų – audiograma 7. Epilepsija G40 8. Alkoholizmas, narkomanija, toksikomanija F10–F19. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas psichiatras. 1. Regėjimo organų ligos: 1.1. Regėjimo aštrumo susilpnėjimas. Regėjimas silpnesnis kaip 0,8 viena ir 0,5 – kita akimi (be korekcijos) 1.2. Lėtinės ašarų takų, vokų ligos, organiniai vokų trūkumai H02, H04.2–H04.3 1.3. Akipločio defektai. Regėjimo lauko susiaurėjimas daugiau kaip 100 H53.4 2. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 3. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas viena arba abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m. atstumu H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. 4. Lėtinės periferinės nervų sistemos ligos G62–G64 5. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos (ir esant kompensacijai) I05–I09, I10– I15, I20–I28, I30–I52 6. Lėtinės kvėpavimo organų ligos su funkcijos sutrikimu J44–J47, J45, J96.1 7. Burnos ertmės ir dantų ligos, dantų nebuvimas, jeigu tai trukdo naudotis kvėpavimo aparatais, uždedamų protezų turėjimas, alveolinė piorėja, stomatitas, periodontitas, apatinio žandikaulio kontraktūra ir ankilozė, artritas K05.1, K05.3, K12 8. Krūtinės ląstos deformacija, trikdanti kvėpavimą ir apsunkinanti darbą su dujokauke 9. Gerybiniai navikai, trukdantys dirbti su dujokauke 10. Visų rūšių išvaržos K40–K46 11. Obliteruojantis endarteritas, kojų venų varikozinis išsiplėtimas, trofinės opos, tromboflebitas, hemorojus I70, I77.6, I83.0, I83.1, I83.2. I84 12. Nosies polipai, pertvaros iškrypimai, žymiai trikdantys kvėpavimą pro nosį J33; J34,2 13. Išplitę viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai ar hipertrofiniai pakitimai J30; J31; J37; J38; J39 14. Cukrinis diabetas E10–E14 15. Epilepsija G40 24. Savivaldybių seniūnijų, savivaldybių administracijos vaiko teisių apsaugos, socialinės paramos padalinių darbuotojų, socialinių paslaugų įstaigų socialinių darbuotojų, socialinių pedagogų, socialinių darbuotojų padėjėjų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, socialinės rizikos asmenimis ar asmenimis, turinčiais psichinių sutrikimų, darbas 25. Kiti darbai, atliekami pavojingų darbų atlikimo vietose (zonose), išskyrus nurodytus 22 punkte. 1 kartą per 2 metus Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Tyrimai ir konsultacijos – atliekama vadovaujantis Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sveikatos tikrinimosi tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 1145 ,,Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 73-3127) 1 kartą per 2 metus Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Pagal konkrečius profesines rizikos veiksnius 2 lentelė PRIVALOMŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ TVARKA PRIIMANT Į DARBĄ IR (AR) DIRBANT KENKSMINGŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ POVEIKYJE (KAI KURIAIS ATVEJAIS – PAKEITUS DARBĄ AR DARBOVIETĘ) Kenksmingi rizikos veiksniai ir medžiagos 1 1.1. Akrilonitrilas (K, R, O) * Darbo pobūdis Tikrinimų periodiškumas 2 3 Naudojimas, 1 kartą per procesai, 2 metus susiję su akrilonitrilo išsiskyrimu Sveikatos tikrintojai Pirminio lygio Antrinio lygio 4 5 Privalomi tyrimai Papildomos kontraindikacijos 6 7 1. CHEMINIAI VEIKSNIAI Šeimos Radiologas Kraujo tyrimas medicinos (privaloma) hematologiniu paslaugas analizatoriumi teikiantys (eritrocitai, gydytojai hemoglobinas, arba leukocitai, darbo trombocitai), ENG, medicinos šlapimo tyrimas gydytojas analizatoriumi, KLR, IKFT Esant indika- Esant indikacijų – cijų – plaučių funkciniai otorinolamėginiai, šlapimo ringologas, nuosėdų nefrologas, mikroskopija, gastroentero- forminių elementų logas, kiekio nustatymas dermatošlapime venerologas, pulmonologas, onkologas radioterapeutas, 1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 6. Lėtinės kepenų ligos K70– K77 7. Lėtinės inkstų ligos N00– N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23 8. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48 onkologas chemoterapeutas 1.2. Alifatiniai aminai (etanolaminas, dietanolaminas , metilaminas ir kiti) (O) Naudojimas, 1 kartą per procesai, 2 metus susiję su alifatinių aminų išsiskyrimu Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas 1.3. Alifatinių angliavandenili ų halogeniniai dariniai (dichloretanas, anglies tetrachloridas, chloroformas) (O, K) Naudojimas, 1 kartą per procesai, 2 metus susiję su jų išsiskyrimu Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas 1.4. Anglies disulfidas (K, R, O) Naudojimas; 1 kartą per procesai, 2 metus susiję su jo išsiskyrimu Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas 1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30– Esant J31, J37–J39 indikacijų – 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių otorinolarinligos J44–J47 gologas, 3. Astma J45 nefrologas, 4. Lėtinis kvėpavimo gastroenteronepakankamumas I–II° J96.1 logas, 5. Lėtinės odos ligos L02, dermatoveneL08, L10–L14, L20–L30, L40, rologas, L50–L54 pulmonologas 6. Lėtinės kepenų ligos K70– K77 7. Lėtinės inkstų ligos N00– N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23 Radiologas, Kraujo tyrimas 1. Galūnių polineuropatijos neurologas, hematologiniu G60–G64 psichiatras analizatoriumi 2. Lėtinės kepenų ligos K70– (privaloma) (eritrocitai, K77 hemoglobinas, 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių Esant leukocitai, ligos J44–J47 J96.1 indikacijų – 4. Lėtinės priekinės akių ligos oftalmologas, trombocitai), ENG, dermatovene- šlapimo tyrimas (vokų, junginės, ragenos) analizatoriumi, KLR H00–H06, H10–H13, H15– rologas H20 5. Riebioji seborėja, odos folikulinio aparato ligos L00– L08, L10–L14, L21 6. Toksikomanija F10–F19 Radiologas Kraujo tyrimas 1. Galūnių polineuropatijos (privaloma) hematologiniu G60–G64 analizatoriumi 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių Esant indikacijų – (eritrocitai, ligos J44–J47 3. Astma J45 neurologas, hemoglobinas, 4. Lėtinis kvėpavimo oftalmologas, leukocitai, nepakankamumas I–II° J96.1 pulmonologas trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas 5. Lėtinės akių ligos (vokų, , gastroentero- analizatoriumi, KLR, junginės, ragenos) H00–H06, logas, IKFT H10–H13, H15–H20 6. Lėtinės odos ligos L02, nefrologas, L08, L10–L14, L20–L30, L40, onkologas L50–L54 radiotera7. Lėtinės kepenų ligos K70– peutas, K77 onkologas chemotera8. Lėtinės inkstų ligos N00– N08, N10–N16, N17–N19, peutas N20–N23 9. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48 Radiologas (privaloma) Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT 1.5. Aromatinių angliavandenil ių halogeniniai dariniai (bifenilai, benzilchlorida s, chlorbenzenas, halogeniniai benzilai) Naudojimas, 1 kartą per procesai 2 metus susiję su jų išsiskyrimu 1.6. Aromatinių angliavandenil ių nitro dariniai (dinitrofenolis dinitrobenzena s, trinitrotoluena s) (O) Naudojimas, 1 kartą per procesai, 2 metus susiję su jo išsiskyrimu 1.7. Naudojimas 1 kartą per Aromatiniai 2 metus aminai (benzidinas, fenilendiamina s dianizidinas, toluidinas, naftilaminai) (J) Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Psichiatras (privaloma) Esant indikacijų – neurologas, hematologas, dermatovenerologas Šeimos Psichiatras, medicinos oftalmologas paslaugas (privaloma) teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Esant indikacijų – neurologas, gastroenterologas, nefrologas, urologas, dermatovenerologas, hematologas, pulmonologas Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Radiologas (privaloma) Esant indikacijų - urologas, nefrologas, hematologas, pulmonologas, dermatovenerologas Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi 1. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55– D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 2. Toksikomanija, narkomanija F10–F19 3. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 4. Galūnių polineuropatijos G60–G64 5. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 Kraujo tyrimas 1. Kraujo ir kraujodaros hematologiniu organų ligos D50–D53, D55– analizatoriumi D59, D60–D64, D65–D69, (eritrocitai, D70–D77 hemoglobinas, 2. Lėtinės kepenų ligos K70– leukocitai, K77 trombocitai), ENG, 3. Katarakta (kontaktuojant su šlapimo tyrimas tolueno nitrojunginiais) H25– analizatoriumi H26, H28 4. Priekinės akies dalies lėtinės ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10– H13, H15–H20 5. Astma J45 6. Lėtinės uždegiminės šlapimo pūslės ligos (dirbant su anilino dažais) N30 7. Lėtinės inkstų ligos N00– N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23 8. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 9. Toksikomanija, narkomanija F10–F19 Kraujo tyrimas 1. Lėtinės šlapimo takų ir hematologiniu inkstų ligos N00–N08, N10– analizatoriumi N16, N17–N19, N20–N23, (eritrocitai, N25–N29 hemoglobinas, 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių leukocitai, ligos plaučių ligos J44–J47 trombocitai), ENG, 3. Astma J45 šlapimo tyrimas 4. Lėtinis kvėpavimo analizatoriumi, KLR, nepakankamumas I–II° J96.1 IKFT 5. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55– D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 6. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 7. Lėtinės kepenų ligos K70– K77 1.8. Asbestas ir (ar) asbesto turintys produktai: Sąvoka „asbestas“ šiame įsakyme reiškia šiuos pluoštinius silikatus: 1.8.1. asbesto aktinolitas, CAS Nr. 77536-66-4 (*), 1.8.2. asbestas griuneritas (amozitas) CAS Nr. 12172-73-5 (*), 1.8.3. antofilitas, CAS Nr. 77536-67-5 (*), 1.8.4. chrizotilas, CAS Nr. 12001-29-5 (*), 1.8.5. krokidolitas, CAS Nr. 12001-28-4 (*), 1.8.6. tremolitas, CAS Nr. 77536-68-6 (*), (*) Cheminių medžiagų santrumpų registravimo tarnybos (CAS) suteikiamas numeris 1.9. Arsenas: 1.9.1. neorganiniai junginiai (arseno hidridas, arseno sulfidas, arseno oksidas, arseno chloridas, arsenatai); 1.9.2. organiniai junginiai Procesai, susiję su asbesto plaušelių išsiskyrimu Ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus. Nebedirba n-tiems su asbestu, bet galėjusiem s patirti jo poveikį praeityje – 1 kartą per 5 metus Šeimos Radiologas, medicinos pulmonologas paslaugas (privaloma) teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Naudojimas; 1 kartą per procesai, metus Šeimos susiję su jo medicinos išsiskyrimu paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Esant indikacijų – otorinolaringologas, oftalmologas, dermatovenerologas, pulmonologas, onkologas radioterapeu-tas, onkologas chemoterapeutas Radiologas (privaloma) Esant indikacijų – neurologas, otorinolaringologas, onkologas radioterapeu-tas, onkologas chemoterapeutas, pulmonologas, dermatovenerologas, gastroentero- Pokalbis su asmeniu, kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, krūtinės ląstos klinikinis patikrinimas, IKFT Esant indikacijų – skreplių citologinis tyrimas arba KLR arba tomodensitometrija 1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį J30–J39, J34.2 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10– H13, H15–H20 6. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 7. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48 Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT 1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30– J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Galūnių polineuropatijos G60–G64 6. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 7. Lėtinės kepenų ligos K70– K77 (arsenazai ir kt.) (K) 1.10. Naudojimas 1 kartą per Azodažikliai 2 metus (antrachinonin iai, ftalocianiliniai ) Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Gamyba, 1 kartą per naudojimas, 2 metus procesai, susiję su jų išsiskyrimu Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas 1.11. Azoto rūgštis, amoniakas, azoto oksidai (Ū) 8. Lėtinės inkstų ir šlapimo pūslės ligos N00–N08, N10– N16, N17–N19, N20–N23, N30 logas Esant indikacijų – dermatovenerologas, gastroenterologas Radiologas (privaloma) Esant indikacijų – otorinolaringologas, pulmonologas Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT 1.12. Baris ir Tirpių ir 1 kartą per Šeimos Radiologas Kraujo tyrimas jo junginiai netirpių 2 metus medicinos (privaloma) hematologiniu (bario bario paslaugas analizatoriumi karbonatas, junginių teikiantys (eritrocitai, bario naudojimas gydytojai hemoglobinas, hidrofosfatas, arba leukocitai, bario feritas) darbo trombocitai), ENG, medicinos šlapimo tyrimas gydytojas analizatoriumi, KLR, IKFT, EKG Esant Esant indikacijų – indikacijų – kalis, natris, pulmonologas, cholesterolis kraujo kardiologas serume 1.13. Naudojimas, 1 kartą per Šeimos Hematologas, Kraujo tyrimas Benzenas procesai, 2 metus medicinos psichiatras hematologiniu (K, O) ir jo susiję su jų paslaugas (privaloma) analizatoriumi homologai išsiskyrimu teikiantys Esant (eritrocitai, (ksilenas, gydytojai indikacijų – hemoglobinas, toluenas, arba leukocitai, dermatovenestirenas, darbo rologas, onko- trombocitai), izopropilbenze medicinos logas radiotera- leukograma, ENG, nas) gydytojas peutas, šlapimo tyrimas analizatoriumi, onkologas chemoterapeutas 1. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 2. Lėtinės kepenų ligos K70– K77 1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30– J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 1. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 2. Astma J45 3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 4. Širdies ritmo sutrikimai I47–I49 1. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55– D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 2. Toksikomanija, narkomanija F10–F19 3. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 4. Galūnių polineuropatijos G60–G64 5. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48 Naudojimas, 1 kartą per procesai, 2 metus susiję su jų išsiskyrimu Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas 1.15. Berilis ir Naudojimas 1 kartą per jo junginiai 2 metus (berilio oksidas, berilio sulfatas, berilio nitratas, berilio chloridas) (J, K) Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas 1.16. Bromas ir jo junginiai (brombenzena s bromfenolis ir kt.) (O) Naudojimas, 1 kartą per procesai, 2 metus susiję su jų išsiskyrimu Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas 1.17. Chloras ir jo junginiai (chloro vandenilis), chloro turintys mišiniai (chlorbutanas, chlorfenolis ir Naudojimas, 1 kartą per procesai, 2 metus susiję su jų išsiskyrimu Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos 1.14. 1,2benzendikarbo ksi-rūgštis (ftalio rūgštis, ftalio rūgšties anhidridas (Ū, J) 1. Galūnių polineuropatijos G60–G64 2. Viršutinių kvėpavimo takų Esant atrofiniai pakitimai. indikacijų – Hipertrofinis laringitas J30– otorinolarinJ31, J37–J39 gologas, 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių oftalmologas, ligos J44–J47 neurologas, 4. Astma J45 pulmonologas 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00– H06, H10–H13, H15–H20 Radiologas Kraujo tyrimas 1. Lėtinės obstrukcinės plaučių (privaloma) hematologiniu ligos J44–J47 analizatoriumi 2. Astma J45 Esant (eritrocitai, 3. Lėtinis kvėpavimo indikacijų – hemoglobinas, nepakankamumas I–II° J96.1 otorinolarinleukocitai, 4. Lėtinės odos ligos L02, gologas, trombocitai), ENG, L08, L10–L14, L20–L30, L40, oftalmologas – šlapimo tyrimas L50–L54 dirbant su analizatoriumi, KLR, 5. Viršutinių kvėpavimo takų tirpiais berilio IKFT atrofiniai pakitimai. junginiais, Hipertrofinis laringitas J30– dermatoveneJ31, J37–J39 rologas, onko6. Priekinės akių dalies ligos logas radiotera(vokų, junginės, ragenos, ašarų peutas, onkotakų) H00–H06, H10–H13, logas chemoH15–H20 terapeutas Radiologas Kraujo tyrimas 1. Viršutinių kvėpavimo takų (privaloma) hematologiniu atrofiniai pakitimai. analizatoriumi Hipertrofinis laringitas J30– Esant (eritrocitai, J31, J37–J39 indikacijų – hemoglobinas, 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių otorinolarinleukocitai, ligos J44–J47 gologas, 3. Astma J45 pulmonologas, trombocitai), ENG, 4. Lėtinis kvėpavimo dermatovene- šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, nepakankamumas I–II° J96.1 rologas, IKFT 5. Lėtinės odos ligos L02, L08, oftalmologas L10–L14, L20–L30, L40, L50– L54 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 Kraujo tyrimas 1. Viršutinių kvėpavimo takų hematologiniu atrofiniai pakitimai. analizatoriumi Hipertrofinis laringitas J30– (eritrocitai, J31, J37–J39 hemoglobinas, 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių leukocitai, ligos J44–J47 trombocitai), ENG, 3. Astma J45 IKFT 4. Lėtinis kvėpavimo Radiologas (privaloma) Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT Esant Esant indikacijų – indikacijų – KLR otorinolaringologas, oftalmologas, radiologas, pulmonologas, dermatovenerologas 1.18. Chromas, Naudojimas, 1 kartą per Šeimos Kraujo tyrimas chromo rūgštis procesai, 2 metus medicinos Esant hematologiniu (J, K), jų susiję su jų paslaugas indikacijų – analizatoriumi junginiai ir išsiskyrimu teikiantys otorinolarin(eritrocitai, lydiniai gydytojai gologas, hemoglobinas, arba oftalmologas, leukocitai, darbo trombocitai), ENG, radiologas, medicinos pulmonologas, šlapimo tyrimas gydytojas onkologas analizatoriumi, KLR, IKFT radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas, hematologas, dermatovenerologas jo druskos ir kt.) (Ū) 1.19. Ciano vandenilio rūgštis ir jos junginiai, cianamidai ir kt. (Ū, O) gydytojas Naudojimas 1 kartą per , procesai, 2 metus susiję su jų išsiskyrimu Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Neurologas (privaloma) Esant indikacijų – oftalmologas Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT nepakankamumas I–II° J96.1 5. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 6. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50– L54 1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai, nosies pertvaros iškrypimai ir nosies kvėpavimo funkcijos sutrikimas J30–J31, J34.2, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 6. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55– D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 1. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 2. Astma J45 3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 4. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos) H00–H06, H10–H13, H15–H20 5. CNS ligos G00–G09, G10– G13, G30–G32 1.20. Naudojimas, 1 kartą per Dibutilftalatas procesai, 2 metus (R) susiję su jų išsiskyrimu Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Radiologas (privaloma) Esant indikacijų – otorinolaringologas, oftalmologas, neurologas, pulmonologas Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT Naudojimas, 1 kartą per procesai, 2 metus susiję su jo išsiskyrimu Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Radiologas (privaloma) Esant indikacijų – otorinolaringologas, oftalmologas, neurologas, pulmonologas Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT 1.21. Naudojimas, 1 kartą per Diizodecilftala procesai, 2 metus tas susiję su jų išsiskyrimu Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Radiologas, neurologas (privaloma) Esant indikacijų – otorinolaringologas, oftalmologas, pulmonologas Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT 1.21. 3,4dichloroanilin as (O, J) 1.22. Naudojimas, 1 kartą per Diizononilftal procesai, 2 metus atas susiję su jų išsiskyrimu Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Radiologas, neurologas (privaloma) Esant indikacijų – otorinolaringologas, oftalmologas, pulmonologas 1.23. Naudojimas, 1 kartą per Šeimos Neurologas, Dimetilforma procesai, 2 metus medicinos psichiatras midas, susiję su jų paslaugas (privaloma) Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi 1. Galūnių polineuropatijos G60–G64 2. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30– J31, J37–J39 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00– H06, H10–H13, H15–H20 1. Galūnių polineuropatijos G60–G64 2. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30– J31, J37–J39 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00– H06, H10–H13, H15–H20 1. Galūnių polineuropatijos G60–G64 2. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30– J31, J37–J39 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00– H06, H10–H13, H15–H20 1. Galūnių polineuropatijos G60–G64 2. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30– J31, J37–J39 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00– H06, H10–H13, H15–H20 1. Galūnių polineuropatijos G60–G64 2. Lėtinės odos ligos L02, dietilacetamid išsiskyrimu as ir kt. riebiųjų rūgščių amidai (R, O) teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas 1.24. Dirbtinis Gamyba, 1 kartą per Šeimos ir sintetinis perdirbimas, 2 metus medicinos pluoštas (J) naudojimas paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas 1.25. Di-C9–11 Naudojimas 1 kartą per Šeimos šakotieji 2 metus medicinos alkilesteriai, paslaugas turintys daug teikiantys C10 gydytojai angliavandenil arba ių darbo medicinos gydytojas 1.26. Di-C8–10 Naudojimas 1 kartą per šakotieji 2 metus alkilesteriai, turintys daug C9 angliavandenil ių Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Esant indikacijų – otorinolaringologas, gastroenterologas, dermatovenerologas Esant indikacijų –otorinolaringologas, neurologas (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 3. Lėtinės kepenų ligos K70– K77 4. Psichikos ligos F00–F09, F20–F29, F70–F79, F80–F89, F99 Kraujo tyrimas hemato-loginiu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG 1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis rinitas, laringitas J30–J31, J37–J39 2. Astma J45 Radiologas (privaloma) Esant indikacijų – otorinolaringologas, gastroenterologas, hematologas, psichiatras, dermatovenerologas Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR Radiologas (privaloma) Esant indikacijų – otorinolaringologas, gastroenterologas, hematologas, psichiatras, dermatovenerologas Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR 1.27. Dulkės: 1.27.1. Apdirbimas, 1 kartą per Šeimos Radiologas, abrazyvinės ir naudojimas 2 metus medicinos pulmonologas turinčios paslaugas (privaloma) Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi 1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį J30–J31, J34.2, J37–J39, 2. Plaučių tuberkuliozė A15 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10– H13, H15–H20 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį J30–J31, J34.2, J37–J39 2. Plaučių tuberkuliozė A15 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10– H13, H15–H20 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, abrazyvinių medžiagų (elektrokorund ų, karbido, boro, elboro, silicio ir kt.); teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas 1.27.2. anglies Naudojimas 1 kartą per (juodųjų 2 metus suodžių, grafito, kokso, dirbtinių deimantų); Šeimos Radiologas, medicinos pulmonologas paslaugas (privaloma) teikiantys Esant indikacijų – gydytojai otorinolarin-gologas oftalmologas, arba dermatovene-rologas darbo medicinos gydytojas Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT 1.27.3. Gamyba, 1 kartą per augalinės ir naudojimas 2 metus gyvulinės kilmės (medvilnės, linų, kanapių, vilnos, džiuto, grūdų, tabako, medienos, durpių, popieriaus) (J) Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT 1.27.4. metalų Apdirbimas 1 kartą per ir jų lydinių , 2 metus dulkės padengimo Šeimos Radiologas, medicinos pulmonologas paslaugas (privaloma) Esant indikacijų – otorinolaringologas oftalmologas, dermatovenerologas Radiologas, pulmonologas (privaloma) Esant indikacijų – otorinolaringologas oftalmologas, dermatovenerologas (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi trukdantis kvėpuoti per nosį J30–J31, J34.2, J37–J39 2. Plaučių tuberkuliozė A15 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10– H13, H15–H20 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį J30–J31, J37–J39 2. Plaučių tuberkuliozė A15 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10– H13, H15–H20 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį J30–J31, J37–J39 2. Plaučių tuberkuliozė A15 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10– H13, H15–H20 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, procesai naudojant metalų aerozolius teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Esant indikacijų – otorinolaringologas oftalmologas, dermatovenerologas (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT 1.27.5. Naudojima 1 kartą per 2 neorganinių s metus liuminoforų, (taip pat su mažiau kaip 5 % kadmio kiekiu) Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Radiologas, pulmonologas (privaloma) Esant indikacijų – otorinolaringologas oftalmologas, dermatovenerologas Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT 1 kartą per 2 Šeimos metus medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Radiologas, pulmonologas (privaloma) Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT 1.27.6. turinčios silicio (laisvas ir amorfinis silicio dioksidas) Liejimo darbai, paviršių, pastatų valymo smėliu darbai Esant indikacijų – otorinolaringologas, oftalmologas, pulmonologas, dermatovenerologas 1.28. Naudojima 1 kartą per 2 Šeimos Radiologas, Etilendiaminte s metus medicinos pulmonologas -traacetatas (J) paslaugas (privaloma) teikiantys Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, trukdantis kvėpuoti per nosį J30–J31, J34.2, J37–J39 2. Plaučių tuberkuliozė A15 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10– H13, H15–H20 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį J30–J31, J34.2, J37–J39 2. Plaučių tuberkuliozė A15 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10– H13, H15–H20 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį J30–J31, J34.2, J37–J39 2. Plaučių tuberkuliozė A15 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10– H13, H15–H20 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį 1.29. Gamyba, 1 kartą per 2 Farmakologin naudojima metus ės priemonės s (narkotiniai preparatai, vitaminai, hormonai, antibiotikai, citostatikai) 1.30. Fenoliai ir jų dariniai (chlorfenoliai, krezoliai, butilfenoliai ir kt.) (O) Naudojima 1 kartą per 2 s, procesai, metus susiję su jų išsiskyrim u gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Esant indikacijų – otorinolaringologas oftalmologas, dermatovenerologas hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Radiologas, psichiatras, otorinolaringologas, neurologas (privaloma) Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, leukograma, bendras baltymas kraujo serume, ALT, AST, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT Esant indikacijų – oftalmologas, pulmonologas, dermatovenerologas, gastroenterologas, nefrologas, hematologas Klinikinis kraujo tyrimas Radiologas (privaloma) Esant indikacijų – otorinolaringologas, oftalmologas, dermatovenerologas, pulmonologas Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas J30–J31, J34.2, J37–J39 2. Plaučių tuberkuliozė A15 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10– H13, H15–H20 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 1. Uoslės funkcijos sutrikimas R43.0, R43.1 2. Vestibulinės funkcijos sutrikimai, Menjero liga H81, H81.0 3. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00– H06, H10–H13, H15–H20 4. Alkoholizmas, narkomanija, toksikomanija F10–F19 5. Alerginės odos ligos L23 6. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 7. Astma J45 8. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 9. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 10. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17– N19, N20–N23 11. Psichikos ligos F00–F09, F20–F29, F70–F79, F80– F89, F99 12. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65– D69, D70–D77 13. Nėštumas Z32, Z33, Z34, Z35 1. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 2. Astma J45 3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 4. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10– H13, H15–H20 5. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 1.31. Fluoras ir jo junginiai (vandenilio fluoridas, fluoridai, fluoritai ir kt.) (Ū) Gamyba, 1 kartą per 2 naudojima metus s, procesai, susiję su jo išsiskyrim u 1.32. Formaldehidas (Ū, J, K) ir kiti alifatiniai aldehidai Naudojima 1 kartą per 2 s, procesai metus susiję su jų išsiskyrim u 1.33. Fosforas ir jo junginiai (geltonasis fosforas (K), fosforo pentoksidas, fosforo chloroksidas (Ū, O), fosforo trichloridas, fosforo rūgštis, fosfatai ir kt.) Gamyba, naudojima s, procesai susiję su jų išsiskyrim u Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Radiologas, neurologas (privaloma) Esant indikacijų – otorinolaringologas, oftalmologas, pulmonologas, odontologas, dermatovenerologas Radiologas (privaloma) Esant indikacijų – otorinolaringologas, oftalmologas, pulmonologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas 1 kartą per 2 Šeimos Radiologas metus medicinos (privaloma) paslaugas Esant indikateikiantys cijų –otorinogydytojai laringologas, arba oftalmologas, darbo neurologas, medicinos gastroenterogydytojas logas, dermatovenerologas 1.34. Furanas Naudojima 1 kartą per 2 Šeimos 1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas. Nosies pertvaros iškrypimai J30–J31, J34.2, J37–J39 2. Galūnių polineuropatijos G60–G64 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Burnos ertmės ligos (lėtinis gingivitas, stomatitas, parodontitas) K05.1, K12, K05.3 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 8. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10– H13, H15–H20 Kraujo tyrimas 1. Viršutinių kvėpavimo takų hematologiniu ligos J30–J31, J37–J39 analizatoriumi 2. Lėtinės obstrukcinės (eritrocitai, plaučių ligos J44–J47 hemoglobinas, 3. Astma J45 leukocitai, trombocitai), 4. Lėtinis kvėpavimo ENG, KLR, IKFT nepakankamumas I–II° J96.1 5. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10– H13, H15–H20 Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT Kraujo tyrimas 1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30– J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10– H13, H15–H20 6. Galūnių polineuropatijos G60–G64 7. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 8. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 1. Hiperplastinis laringitas ir jo dariniai (furfurolas, tetrahidrofuran as ir kt.) (O) s, procesai, metus susiję su jų išsiskyrim u medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Esant indikacijų – otorinolaringologas, oftalmologas, dermatovenerologas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG J37.0 2. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10– H13, H15–H20 3. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 1.35. Gyvsidabris ir jo junginiai (K, O), gyvsidabrio garai (K) Naudojima 1 kartą per s, procesai, metus susiję su jų išsiskyrim u Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Neurologas, odontologas (privaloma) Esant indikacijųdermatovenerologas, nefrologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, gyvsidabris šlapime 1. Galūnių polineuropatijos G60–G64 2. Žandikaulių ir dantų ligos (lėtinis gingivitas, stomatitas, parodontitas) K05.1, K12, K05.3 3. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 4. Lėtinės inkstų ligos N00– N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23 5. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48 1.36. Hidrazinas ir jo junginiai (O) Naudojima 1 kartą per 2 s, procesai, metus susiję su jų išsiskyrim u Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Radiologas, kardiologas (privaloma) Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT, bendras baltymas kraujo serume, ALT, AST, cholesterolis kraujo serume 1. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 6. Kraujotakos sistemos ligos I00–I99 1.37. Izocianatai (Ū J) Naudojima 1 kartą per 2 s, procesai, metus susiję su jų išsiskyrim u Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT Esant indikacijų – KLR 1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis rinitas, laringitas J30–J31, J37–J39 2. Astma J45 Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT 1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas su kvėpavimo funkcijos sutrikimu J30–J31, J34.2, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 1.38. Kadmis Naudojima ir jo junginiai s, procesai (K) susiję su jų išsiskyrim u Esant indikacijų – gastroenterologas, dermatovenerologas, pulmonologas Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos Esant indikagydytojas cijų –otorinolaringologas, pulmonologas, radiologas 1 kartą per 2 Šeimos Radiologas metus medicinos (privaloma) paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Esant indikaEsant indikacijų – cijų – leukograma otorinolaringologas, pulmonologas, nefrologas, hematologas, onkologas radiotera-peutas, onkologas chemoterapeutas Naudojima 1 kartą per 2 s, procesai, metus susiję su jų išsiskyrim u, asfaltbeton inių dangų paruošimas ir klojimas Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Radiologas (privaloma) 1.40. Litis ir jo Naudojima 1 kartą per 2 junginiai s, procesai, metus susiję su jų išsiskyrim u Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Neurologas (privaloma) Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Radiologas, neurologas (privaloma) Esant indikacijų – pulmonologas, hematologas, nefrologas, dermatovenerologas 1.39. Koksavimo dujos ir kiti koksavimo produktai 1.41. Naudojima 1 kartą per Manganas ir jo s, procesai, metus junginiai susiję su jų išsiskyrim u 1.42. Metalai: (kobaltas (J), vanadis, molibdenas, titanas cirkonis (F), volframas) ir jų junginiai Naudojima 1 kartą per 2 s, procesai, metus susiję su jų išsiskyrimu Esant indikacijų –otorinolaringologas, hematologas, pulmonologas Esant indikacijų –oftalmologas, dermatovenerologas Šeimos Radiologas medicinos (privaloma) paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės inkstų ligos N00– N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23 6. Kraujo ir kraujodaros orga-nų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65– D69, D70–D77 7. Gerybinė prostatos hiperplazija N40 8. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48 Kraujo tyrimas hemato- 1. Viršutinių kvėpavimo takų loginiu analizatoriumi atrofiniai pakitimai J30–J31, (eritrocitai, hemoglo- J37–J39 binas, leukocitai, trom- 2. Lėtinės obstrukcinės bocitai), ENG, KLR, plaučių ligos J44–J47 IKFT 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo Esant indikacijų – nepakankamumas I–II° J96.1 leukograma 5. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65– D69, D70–D77 Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG Esant indikacijų – litis kraujo serume Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT 1. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 2. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10– H13, H15–H20 3. CNS ligos G00–G09, G10–G13, G30–G32 1. CNS ligos G00–G09, G10–G13, G30–G32 2. Galūnių polineuropatijos G60–G64 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Lėtinės inkstų ligos N00– N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23 7. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65– D69, D70–D77 8. Alerginės odos ligos L23 Kraujo tyrimas 1. Viršutinių kvėpavimo takų hematologiniu atrofiniai pakitimai J30–J31, analizatoriumi J37–J39 (eritrocitai, 2. Lėtinės obstrukcinės hemoglobinas, plaučių ligos J44–J47 leukocitai, trombocitai), 3. Astma J45 ENG, šlapimo tyrimas 4. Lėtinis kvėpavimo analizatoriumi, KLR, nepakankamumas I–II° J96.1 gydytojas IKFT Esant indikacijų – neurologas, pulmono-logas, hematologas, nefrologas, dermatovenerolo gas, on-kologas ra-dioterapeutas, onkolo-gas chemoterapeutas,gastroe ntero-logas Esant indikacijų – baltymas kraujo serume, ALT, AST, EKG 5. Lėtinės inkstų ligos N00– N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23 6. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65– D69, D70–D77 7. Alerginės odos ligos L23 8. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 1.43. Naudojima 1 kartą per 2 Metanolis (O) s, procesai, metus susiję su jų išsiskyrimu Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Psichiatras, oftalmologas (privaloma) Esant indikacijų – neurologas Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, akių dugno tyrimas 1. Regos nervo ir tinklainės ligos H46–H48, H33–H25 2. Alkoholizmas, narkomanija, toksikomanija F10–F19 Naudojima 1 kartą per 2 s, procesai, metus susiję su jų išsiskyrim u Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Radiologas (privaloma) Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, leukograma, KLR, IKFT 1. Išplitę atrofiniai viršutinių kvėpavimo takų pakitimai J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 6. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65– D69, D70–D77 1. Išplitę atrofiniai viršutinių kvėpavimo takų pakitimai J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 1.44. Metilacetatas Esant indikacijų – pulmonologas, hematologas, dermatovenerol ogas 1.45. Naudojima 1 kartą per 2 Monochloract s, procesai, metus o rūgštis (O) susiję su jų išsiskyrim u Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT Esant indikacijų – leukograma 1.46. Nafta, naftos perdirbimo produktai, benzinas Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, Naudojima s, procesai, susiję su jų išsiskyrim u Šeimos Radiologas medicinos (privaloma) paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Esant indikacijų – pulmonologas, dermatovenerol ogas 1 kartą per 2 Šeimos Radiologas, metus medicinos neurologas, paslaugas psichiatras teikiantys (privaloma) gydytojai arba darbo medicinos gydytojas 1. Hiperplastinis laringitas J37 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės inkstų ligos N00– N08, N10–N16, N17–N19, KLR, IKFT Esant indikacijų – pulmonologas, hematologas, nefrologas, dermatovenerologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas, gastroenterologas 1.47. Naftalenas (naftalinas), chloruoti naftalenai ir jų junginiai (O) Naudoji mas, procesai, susiję su jų išsiskyri mu 1 kartą per 2 metus Šeimos medicino s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino s gydytojas Esant indikacijų – neurologas, pulmonologas, hematologas, nefrologas, dermatovenerol ogas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeuta s, gastroenterolog as 1.48. β– naftomis Naudoji mas, procesai susiję su jo išsiskyri mu 1 kartą per 2 metus 1.49. Nikelis Naudoji 1 kartą per Šeimos medicino s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino s Esant gydytojas indikacijų – nefrologas, dermatovenerol ogas Šeimos Radiologas Esant indikacijų – leukograma, baltymas kraujo serume, ALT, AST N20–N23 6. Lėtinės odos ligos, diskeratozės L02, L08, L10– L14, L20–L30, L40, L50– L54 7. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 8. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10– H13, H15–H20 9. Galūnių polineuropatijos G60–G64 10. Narkomanija, toksikomanija F10–F19 11. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65– D69, D70–D77 Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, IKFT Esant indikacijų – leukograma, baltymas kraujo serume, ALT, AST 1. Galūnių polineuropatijos G60–G64 2. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 3. Astma J45 4. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17– N19, N20–N23 5. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65– D69, D70–D77 6. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 7. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48 Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi 1. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17– N19, N20–N23 2. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 Kraujo tyrimas 1. Lėtinės obstrukcinės (J) ir jo junginiai (oksidas, karbonatas, chloridas, sulfatas ir kt.) (K, J, R), subsulfidas, karbonilas mas, procesai, susiję su jų išsiskyri mu 1.50. Ozonas (Ū) Naudoji mas, procesai, susiję su jų išsiskyri mu 1.51. Pentanas 1.52. Pesticidai Naudoji mas, procesai, susiję su jų išsiskyri mu Naudoji mas 2 metus 1 kartą per 2 metus 1 kartą per 2 metus 1 kartą per 2 metus medicino s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino s gydytojas Šeimos medicino s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino s gydytojas Šeimos medicino s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino s gydytojas Šeimos medicino s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino s gydytojas (privaloma) Esant indikacijų – otorinolaringol ogas, onkologas radioterapeuta s, onkologas chemoterapeut as, pulmonologas, hematologas Radiologas (privaloma) hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT Esant indikacijų – leukograma plaučių ligos J44–J47 2. Astma J45 3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II J96.1 4. Lėtinis hiperplastinis rinitas, laringitas J31, J37 5. Gerybiniai navikai D10– D36 6. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65– D69, D70–D77 7. Odos alerginės ligos L23 Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT 1. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 2. Astma J45 3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II J96.1 4. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos) H00– H06, H10–H13, H15–H20 Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT Esant indikacijų – KLR 1. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00– H06, H10–H13, H15–H20 2. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 3. Astma J45 4. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, audiograma, baltymas kraujo serume, ALT, AST Esant indikacijų – gyvsidabrio nustatymas šlapime arba kraujyje 1. Galūnių polineuropatijos G60–G64 2. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 3. Astma J45 4. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai J30–J31, J37–J39 5. Klausos nervo pažeidimas H80–H83, H94 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00– H06, H10–H13, H15–H20 Esant indikacijų – otorinolaringol ogas, oftalmologas Esant indikacijų – otorinolaringol ogas, oftalmologas, gastroenterolo gas, radiologas Esant indikacijų – neurologas, oftalmologas, otorinolaringol ogas, pulmonologas, gastroenterolo gas 1.53. Plastmasės ir sintetinės dervos masės, kurių pagrindas: 1.53.1. Polimerų 1 kartą per Šeimos Radiologas akrilinė ir ir 2 metus medicino (privaloma) metakrilinė kopolime s rūgštys (J) rų paslaugas gamyba, teikiantys perdirbi gydytojai mas, arba emulsijų, darbo lakų, medicino dažų s naudojim gydytojas Esant as indikacijų – neurologas, otorinolaringolo gas, pulmonologas, gastroenterolog as, dermatovenerol ogas, nefrologas 1.53.2. Polimerų 1 kartą per Šeimos Radiologas alifatiniai ir 2 metus medicino (privaloma) neprisotintiej kopolime s i rų paslaugas angliavande gamyba, teikiantys niliai perdirbi gydytojai (etilenas, mas arba propilenas ir darbo kt.) medicino s gydytojas Esant indikacijų – otorinolaringolo gas, pulmonologas, gastroenterolog as, dermatovenerol ogas, nefrologas, hematologas 1.53.3. Poliamid 1 kartą per Šeimos Radiologas amino ų 2 metus medicino (privaloma) dvibazės gamyba, s rūgštys perdirbi paslaugas (sebacino mas teikiantys rūgštis, ftalio gydytojai rūgštis ir kt.) arba diaminai darbo (diamindifen medicino iloksidas, s diaminofeno gydytojas Esant lis ir kt.) (J) indikacijų – otorinolaringolo gas, pulmonologas, gastroenterolog Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT 1. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 2. Astma J45 3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II J96.1 4. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 5. Galūnių polineuropatijos G60–G64 6. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 7. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17– N19, N20–N23 8. Alerginės odos ligos L23 Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT Esant indikacijų – leukograma 1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II J96.1 5. Lėtinės kepenų ligos K70– K77 6. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17– N19, N20–N23 7. Alerginės odos ligos L23 8. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65– D69, D70–D77 Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT Esant indikacijų – klinikinis kraujo tyrimas 1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai, hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II J96.1 5. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 6. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17– N19, N20–N23 7. Alerginės odos ligos L23 as, dermatovenerol ogas, nefrologas, hematologas Epoksidi nių dervų ir plastmasi ų jo pagrindu gamyba ir naudojim as 1 kartą per 2 metus 1.53.5. Fenolis (O) ir formaldehid as (Ū, J, K) Polimerų gamyba, Naudoji mas 1 kartą per 2 metus 1.53.6. Fluoro organiniai junginiai (fluorofortas, fluorotanas ir kt.) Polimerų (fluoropl astų) ir kopolime rų gamyba; fluoropla stų šiluminis ir mechani nis perdirbi mas 1 kartą per 2 metus 1.53.4. epichlorhidri nas (J, K, O) Šeimos medicino s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino s gydytojas Esant indikacijų – pulmonologas, onkologas radioterapeuta s, onkologas chemoterapeut as Radiologas (privaloma) Šeimos medicino s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino s gydytojas Esant indikacijų – otorinolaringolo gas, oftalmologas, gastroenterolog as, nefrologas, dermatovenerol ogas, hematologas, pulmonologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeuta s Šeimos Radiologas medicino (privaloma) s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino Esant s indikacijų – gydytojas neurologas, otorinolaringolo gas, oftalmologas, dermatovenerol 8. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65– D69, D70–D77 Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi 1. Astma J45 2. Alerginės odos ligos L23 3. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48 Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT Esant indikacijų – leukograma, baltymas kraujo serume, ALT, AST 1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai, hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II J96.1 5. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 6. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17– N19, N20–N23 7. Alerginės odos ligos L23 8. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65– D69, D70–D77 9. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48 Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT 1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, hipertrofinis laringitas J30–J31, J34.2, J37–J39 2. Galūnių polineuropatijos G60–G64 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Lėtinės odos ligos L02, ogas, pulmonologas 1.53.7. Silicio organiniai junginiai 1.53.8. Stirenas (O) 1.53.9. Vinilchlorid o monomeras (toliau – VCM) , (K, O) vinilchlorida s, chloretenas, chloretilenas Dervų, lakų, skystų silikonų gamyba; polimerų, presavim o medžiag ų perdirbi mas; lakų, tepalų, dervų naudojim as Stireno polimerų ir kopolime rų, polieterin ių dervų, lakų ir klijų, stikloplas tikų gamyba; dervų ir plastmasi ų perdirbi mas; dervų lakų, klijų naudojim as Polivinil chlorido naudojim as, procesai, susiję su VCM monomer o išsiskyri mu 1 kartą per 2 metus 1 kartą per 2 metus 1 kartą per metus Šeimos medicino s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino s gydytojas Šeimos medicino s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino s gydytojas Šeimos medicino s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino s gydytojas Radiologas (privaloma) Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT Esant indikacijų – otorinolaringol ogas, pulmonologas Esant indikacijų – hematologas, gastroenterolo gas, pulmonologas, radiologas Radiologas (privaloma) L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 7. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, leukograma, IKFT Esant indikacijų – krūtinės ląstos rentgenograma, baltymas kraujo serume, ALT, AST 1. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65– D69, D70–D77 2. Astma J45 3. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, leukograma, gliukozės kiekis kraujyje, KLR, IKFT, baltymas kraujo serume, ALT, AST 1. Obliteruojantis endarteritas, Raynaud sindromas I70–I73.0 2. Galūnių polineuropatijos G60–G64 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 Esant indikacijų – onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeuta s, hematologas, neurologas, dermatovenerol ogas, endokrinologas, psichiatras, pulmonologas 1.54. Retieji žemės elementai (lantanas, cezis, kandis, erbis ir kt.) Naudoji mas 1 kartą per 2 metus 1.55. Selenas, telūras ir jų junginiai Naudoji mas 1 kartą per 2 metus 1.56. Siera ir jos junginiai (sieros ir sulfitinė rūgštys, sieros dioksidas (Ū), sieros trioksidas, sieros vandenilis ir kt.) (F, Ū) Gamyba, naudojim as, procesai, susiję su jų išsiskyri mu 1 kartą per 2 metus Šeimos medicino s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino s gydytojas Esant indikacijų – pulmonologas, radiologas Šeimos medicino s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino Esant s indikacijų – gydytojas radiologas, pulmonologas, dermatovenerol ogas Šeimos Radiologas medicino (privaloma) s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino Esant s indikacijų – gydytojas otorinolaringolo gas, oftalmologas, dermatovenerol ogas, pulmonologas Esant indikacijų – rankų kaulų rentgenologinis tyrimas Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT Esant indikacijų – KLR 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6.Cukrinis diabetas E10– E14 7. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65– D69, D70–D77 8. Lėtinės odos ligos, sklerodermija L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54, M34 9. Alkoholizmas, narkomanija, toksikomanija F10–F19 10. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 11. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48 1. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 2. Astma J45 3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II J96.1 Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT Esant indikacijų – KLR 1. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 2. Astma J45 3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II J96.1 4. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT, KLR 1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II J96.1 5. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00– H06, H10–H13, H15–H20 6. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 1.57. Skalūnų dervos Naudoji mas 1 kartą per 2 metus 1.58. Sintetinės skalbimo priemonės (J) Naudoji mas, gamyba 1 kartą per 2 metus 1.59. Stibis ir jo junginiai (stibio oksidas, stibio chloridas, stibio jodidas, stibio fluoridas ir kt.) Naudoji mas, procesai, susiję su jų išsiskyri mu 1 kartą per 2 metus 1.60. Sintetinis kaučiukas (butadieninis , Naudoji mas, vulkaniz avimas, perdirbi 1 kartą per 2 metus Šeimos medicino s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino Esant s indikacijų – gydytojas dermatovenerol ogas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeuta s, pulmonologas, otorinolaringolo gas, oftalmologas, radiologas Šeimos medicino s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino Esant s indikacijų – gydytojas otorinolaringolo gas, dermatovenerol ogas, pulmonologas, radiologas Šeimos Radiologas medicino (privaloma) s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino Esant s indikacijų – gydytojas otorinolaringol ogas Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT Esant indikacijų – KLR 1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai J30–J31, J37–J39 2. Astma J45 3. Lėtinės odos ligos, fotodermatozės, diskeratozės, seborėjinis dermatitas L02, L08, L10– L14, L20–L30, L40, L50– L54, L56, L21, L80, L84– L85 4. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT Esant indikacijų – KLR 1. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 2. Astma J45 3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 4. Atrofiniai viršutinių kvėpavimo takų pakitimai J30–J31, J37–J39 5. Odos alerginės ligos L23 Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT 1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai, hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 Šeimos medicino s paslaugas teikiantys Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, 1. Astma J45 2. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 Radiologas (privaloma) poliizopreni nis, polichlorpre ninis) mas 1.61. Švinas ir jo neorganiniai junginiai (R) Naudoji mas, procesai, susiję su jų išsiskyri mu gydytojai arba darbo medicino s gydytojas 1 kartą per 2 metus 1.62. Suvirinimo aerozoliai: 1.62.1. Suvirini 1 kartą per turintys, mas, 2 metus nikelio, pjovimas chromo, fluoro junginių, berilio, švino (J, K, R); 1.62.2. turintys mangano, aliuminio, titano, vario, cinko, molibdeno, vanadžio, volframo Suvirini mas, pjovimas 1 kartą per 2 metus Šeimos medicino s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino s gydytojas leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT Esant indikacijų – pulmonologas Esant indikacijų – neurologas Šeimos Radiologas medicino (privaloma) s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino Esant s indikacijų – gydytojas otorinolaringolo gas, oftalmologas, pulmonologas, dermatovenerol ogas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeuta s Šeimos Radiologas medicino (privaloma) s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino Esant s indikacijų – gydytojas otorinolaringolo gas, oftalmologas, neurologas, pulmonologas dermatovenerol ogas Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, eritrocitai su bazofiliniu grūdėtumu, hemoglobinas, retikuliocitų kiekis leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi 1. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 2. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65– D69, D70–D77 3. Galūnių polineuropatijos G60–G64 Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT 1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį J30–J31, J37–J39, J34.2 2. Plaučių tuberkuliozė A15 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II J96.1 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00– H06, H10–H13, H15–H20 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį J30–J31, J37–J39, J34.2 2. Plaučių tuberkuliozė A15 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II J96.1 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00– H06, H10–H13, H15–H20 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 8. Galūnių polineuropatijos G60–G64 Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT 1.63. Talis ir jo junginiai (talio bromidas, talio jodidas, talio chloridas, talio hidroksidas, talio nitratas ir kt.) Naudoji mas 1.64. Taurieji metalai (auksas, sidabras, jų junginiai ir lydiniai) (J) Naudoji mas 1.65. Tetraetilšvin as (R, O) 1.66. Tetranatrioet ilen– diamintetraa cetatas 1.67. Urzolis ir urzoliniai dažai (J) Naudoji mas, procesai, susiję su jų išsiskyri mu Naudoji mas Naudoji mas 1 kartą per 2 metus 1 kartą per 2 metus 1 kartą per metus 1 kartą per 2 metus 1 kartą per 2 metus Šeimos medicino s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino s gydytojas Šeimos medicino s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino s gydytojas Šeimos medicino s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino s gydytojas Šeimos medicino s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino s gydytojas Šeimos medicino s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino s Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG Esant indikacijų – otorinolaringol ogas, neurologas, oftalmologas Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG 1. Astma J45 2. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00– H06, H10–H13, H15–H20 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–IIº J96.1 Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, leukograma 1. Galūnių polineuropatijos G60–G64 2. CNS ligos G00–G09, G10–G13, G30–G32 3. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65– D69, D70–D77 Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT Esant indikacijų – KLR 1. Astma J45 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–IIº J96.1 Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT Esant indikacijų – KLR 1. Astma J45 2. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–IIº J96.1 Esant indikacijų – otorinolaringol ogas, oftalmologas, pulmonologas Neurologas (privaloma) 9. CNS ligos G00–G09, G10–G13, G30–G32 1. Galūnių polineuropatijos G60–G64 2. Lėtinis gingivitas, stomatitas, paradontozė K05.1, K12, K05.3 3. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00– H06, H10–H13, H15–H20 4. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai J30–J31, J37–J39 Esant indikacijų – hematologas Esant indikacijų – pulmonologas Esant indikacijų – gydytojas 1.68. Vandenilio peroksidas (Ū) Naudoji mas, procesai, susiję su jo išsiskyri mu 1 kartą per 2 metus 1.69. Kitos pavojingos cheminės medžiagos, neišvardytos šiame sąraše ir naudojamos Lietuvoje 1 kartą per 2 metus 2.1. Gamyba Alergenai, skirti diagnostikai ir gydymui; kraujo preparatai, imunobiolog iniai preparatai 1 kartą per 2 metus otorinolaringol ogas, oftalmologas, pulmonologas, radiologas Šeimos medicino s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino Esant s indikacijų – gydytojas otorinolaringolo gas, pulmonologas, dermatovenerol ogas, radiologas Šeimos medicino s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino s Esant gydytojas indikacijų – otorinolaringolo gas, oftalmologas, pulmonologas, dermatovenerol ogas, nefrologas, gastroenterolog as, hematologas, radiologas, klinikinės imunologijos ir alergologijos gydytojas, Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT Esant indikacijų – KLR Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR Esant indikacijų – leukograma 2. BIOLOGINIAI VEIKSNIAI Šeimos Kraujo tyrimas medicino hematologiniu s Otorinolaringol analizatoriumi paslaugas ogas (eritrocitai, teikiantys esant hemoglobinas, gydytojai indikacijų – leukocitai, arba kitų profesinių trombocitai), šlapimo darbo tyrimas kvalifikacijų medicino gydytojai analizatoriumi, KLR, s IKFT, esant gydytojas indikacijų – plaučių funkciniai mėginiai, 5. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 6. Odos alerginės ligos L23 1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II J96.1 5. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai, nosies pertvaros iškrypimai ir nosies kvėpavimo funkcijos sutrikimas J30– J31, J34.2, J37–J39 2. Plaučių tuberkuliozė A15 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II J96.1 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00– H06, H10–H13, H15–H20 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 8. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 9. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17– N19, N20–N23 10. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65– D69, D70–D77 1. Išplitę viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai, hipertrofinis laringitas J30– J31, J37– J39 2. Lėtinės plaučių ligos J44–J47 3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas J96.1; 4. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10– L14, L20–L30, L40, L50–L54 Naudojim as medicino je, veterinari joje ir vaistinės e 1 kartą per 2 metus 2.3. Fermentiniai preparatai, biostimuliato riai („A“) Gamyba ir panaudoj imas medicino je, vaistinės e, žemės ūkyje ir kt. 1 kartą per 2 metus 2.4. Grybai – producentai, baltymų – vitaminų koncentratai, pašarinės mielės, kombinuotie ji pašarai („A“) Gamyba ir produktų, gautų mikrobio loginės sintezės būdu, naudojim as. Transport avimo taros plovimas Kontakta vimas su užkrėsta helmintai s medžiaga , infekcini ais ligoniais 1 kartą per 2 metus 2.2. Antibiotikai („A“) 2.5. Helmintais užkrėsta medžiaga 1 kartą per 2 metus Šeimos medicino s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino s gydytojas Otorinolaringo logas esant indikacijų – kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai šlapimo nuosėdų mikroskopija, forminių elementų kiekio nustatymas šlapime 5.Lėtinės kepenų ligos K70–K77 6. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N23 7. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48 Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT, esant indikacijų – plaučių funkciniai mėginiai, šlapimo nuosėdų mikroskopija, forminių elementų kiekio nustatymas šlapime Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), esant indikacijų – KLR 1. Išplitę viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai, hipertrofinis laringitas J30– J31, J37– J39 2. Lėtinės plaučių ligos J 44– J47 3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas J96.1; 4. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10– L14, L20–L30, L40, L50–L54; 5. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 Šeimos medicino s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino s gydytojas Šeimos medicino s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino s gydytojas Esant indikacijų – radiologas Otorinolaringo logas esant indikacijų – ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, Otorinolaringo hemoglobinas, leukocitai, logas trombocitai), esant indikacijų – ir esant indikacijų – kitų profesinių KLR kvalifikacijų gydytojai 1. Alerginės odos ligos L23; L24 2. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai ir alerginės ligos J30–J31 3. Lėtinės plaučių ligos J41– J47 Šeimos medicino s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino s gydytojas Esant indikacijų – radiologas ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai Bendrosios kontraindikacijos Esant indikacijų – radiologas Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), KLR, esant indikacijų – išmatų tyrimas dėl helmintų ir kiti tyrimai 1. Alerginės odos ligos L23; L24 2. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai ir alerginės ligos J30– J31 2.5.1. Pavojingos biologinės medžiagos (I– IV rizikos grupės, iš jų infekcinių ir virusinių ligų sukėlėjai) Darbai maisto gamybos įmonėse, darbai, kurių metu kontaktu ojama su gyvūnais ir gyvūninė s kilmės produktai s; darbai sveikatos apsaugos įstaigose, įskaitant darbą izoliatori uose ir lavoninės e; darbai klinikinė se, veterinari jos ir diagnosti kos laborator ijose; darbai žemės ūkyje; darbai atliekų perdirbi mo (utilizavi mo) įmonėse, vandens valymo įrenginiu ose ir kt. 1 kartą per 2 metus 3.1. Jonizuojanči osios spinduliuotė s šaltiniai („A“, „C“) 1. Darbai su jonizuojan čiosios spinduliuo tės generatori ais ir uždaraisiai s ir jonizuojan čiosios spinduliuo tės šaltiniais ( „A“ 1 kartą per metus Šeimos medicino s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino s gydytojas Esant indikacijų – radiologas ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), esant indikacijų – KLR 3. FIZIKINIAI VEIKSNIAI Šeimos Oftalmologas, Kraujo tyrimas medicino esant hematologiniu s indikacijų – analizatoriumi paslaugas neurologas, (eritrocitai, teikiantys psichiatras ir hemoglobinas, gydytojai kitų profesinių leukocitai, arba kvalifikacijų trombocitai), darbo leukograma, regėjimo gydytojai medicino Oftalmologas, aštrumas, s akipločio ištyrimas, esant gydytojas indikacijų – esant indikacijų – IKFT, KLR neurologas, psichiatras ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai Bendrosios kontraindikacijos 1. Regėjimas su korekcija ne mažesnis kaip 0.5 – viena ir 0.2 – kita akimi. Refrakcija skiaskopiškai: trumparegystė, esant normaliam akies dugnui iki 10.0 D, toliaregystė – iki 8.0 D, astigmatizmas – ne mažiau kaip 3.0 D 2. Katarakta H26 – H28. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas. 3. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65– kategorijo s darbuotoja i) 2. Darbai su atvirais jonizuojan čiosios spinduliuo tės šaltiniais, atominėje elektrinėje bei radioaktyv iųjų atliekų ir panaudoto branduolin io kuro laikino ir galutinio saugojimo saugyklos e (kapinynu ose) („A“ kategorijo s darbuotoja i) 3.2 .Vibracija 3.3. Akustinis 1 kartą per metus Šeimos medicino s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino s gydytojas Visi darbai, susiję su vibracijo s poveikiu: rankas ir visą žmogaus kūną veikianti vibracija 1 kartą per 2 metus Šeimos medicino s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino s gydytojas Darbai, kai 1 kartą per 2 metus Oftalmologas, otorinolaringol ogas, psichiatras, esant indikacijų – nefrologas ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai oftalmologas, otorinolaringol ogas, psichiatras, esant indikacijų – nefrologas, dermatovenero logas ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai ---- Neurologas, oftalmologas, otorinolaringol ogas Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), leukograma, šlapimo tyrimas analizatoriumi, regėjimo aštrumas, akipločio ištyrimas, EKG, esant indikacijų – IKFT, KLR Vestibulinės funkcijos tyrimas, esant indikacijų – audiograma Šeimos Otorinolaringol Audiograma, esant medicino ogas indikacijų – D69, D70–D77. 4. Obliteruojantis endarteritas, Raynaud sindromas I70–I73.0 5. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48. 6. Susirgimai, neleidžiantys naudotis individualiųjų saugos priemonių, skirtų apsisaugoti nuo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio. 7. II–IV stadijų spindulinė liga, esant nuolatiniam kenkimui (esant spindulinės ligos I stadijai, apie tinkamumą dirbti sprendžiama individualiai) T66 8. Prienosinių ančių lėtinės pūlinės ligos J32 9. Lėtiniai otitai su dažnais paūmėjimais H65–H75 10. Cukrinis diabetas E10– E14 11. Psichikos ir elgesio sutrikimai F20–F29 (kiti psichikos ir elgesio sutrikimai – paūmėjimo metu) 1. Didelė komplikuota trumparegystė (daugiau kaip 8.0 D) H52.1 2. Obliteruojantis endarteritas, Raynaud sindromas I70–I73.0 3. Lėtinės periferinės nervų sistemos ir raumenų ligos G60–G64, G70–G73 4. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas viena arba abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.8; H91.9; H93.3; H94, išskyrus H91.3. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas 5. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 6. Diskogeninės juosmens srities stuburo ligos M51.1 1. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas viena triukšmas kasdienio veikianči o triukšmo lygis viršija arba gali viršyti žemutinę ekspozici jos vertę veiksma ms pradėti 80 dB (A) 3.4. Dirbtinė optinė spinduliuotė Visos darbo su lazeriais ir su nekohere ntinės optinės spinduliu otės šaltiniais rūšys 1 kartą per 2 metus Visos darbo su nurodyto diapazono elektroma gnetinės energijos šaltiniais (stacionar ūs radiotechn iniai objektai bei jų 1 kartą per 2 metus 3.4.1. Lazerio (koherentinė ) spinduliuotė 3.4.2. Nekoherenti nė spinduliuotė – bet kokia optinė (ultravioletin ė, regimoji, infraraudono ji) spinduliuotė, išskyrus lazerio spinduliuotę 3.5. Elektrinis ir magnetinis laukai: 3.5.1. Elektromagn etinis laukas 10 kHz–300 GHz dažnių juostose s paslaugas teikiantys Neurologas, gydytojai otorinolaringol arba ogas darbo medicino s gydytojas vestibulinės funkcijos tyrimas Šeimos medicino s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino s gydytojas Oftalmologas, esant indikacijų – dermatovenerol ogas Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai) Šeimos medicino s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino s gydytojas Esant indikacijų – neurologas Oftalmologas, esant indikacijų – neurologas oftalmologas, esant indikacijų – dermatovenerol ogas, neurologas Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), esant indikacijų – EKG ir EEG arba abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.8; H91.9; H93.3; H94, išskyrus H91.3. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. 2. Vestibulinės funkcijos sutrikimai: H81; H82 3. Sunki arterinė hipertenzija I 11– I15 1. Regėjimo susilpnėjimas: mažiau kaip 0.6 – viena ir mažiau kaip 0.5 – kita akimi (su korekcija). Leidžiamos šios anomalinės skiaskopiškai nustatomos refrakcijos ribos: silpnesnės akies – trumparegystė ne daugiau kaip 6.0 D, esant normaliam akies dugnui – iki 10 D, toliaregystė, priklausomai nuo korekcijos – iki 6.0 D, sudėtingas trumparegiškas ar toliaregiškas astigmatizmas – ne daugiau kaip 3.0 D, trumparegiškas ir toliaregiškas astigmatizmas – ne daugiau kaip 3.0 D 2. Katarakta H26–H28. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas. 3. Lėtinės pasikartojančios odos ligos L20, L23, L40, L50, L53 Katarakta H26–H28. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas. sistemos) rūšys 3.5.2. Visi Pramoninio darbai, dažnio atliekami (50Hz) pramonin elektromagn io dažnio etinis laukas (50 Hz) elektrom agnetinio lauko įtakos zonoje 3.6. Visi Elektrostatin darbai su is laukas elektrost atinių laukų šaltiniais 3.7. Šiluminė aplinka 3.7.1. Šiluminė aplinka darbo patalpose, šiltuoju metų laikotarpiu 3.7.2. Šiluminė aplinka darbo patalpose šaltuoju metų laikotarpiu 3.7.3. Oro Darbai pagal technolo ginį procesą, kai negalima užtikrinti šiluminio komforto ir pakanka mos šiluminės aplinkos darbo vietose higienos normos Darbai, viršijant žemiausi ą ribą pagal šiluminio komforto ir pakanka mos šiluminės aplinkos darbo patalpose higienos normą Šiltuoju 1 kartą per 2 metus Šeimos medicino s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino s gydytojas Šeimos medicino s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino s gydytojas Esant indikacijų – neurologas Oftalmologas, esant indikacijų – neurologas Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), esant indikacijų – EKG ir EEG Katarakta H26–H28 Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas. Esant indikacijų – neurologas Oftalmologas, esant indikacijų – neurologas Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), esant indikacijų – EKG Katarakta H26–H28 Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas. 1 kartą per 2 metus Šeimos medicino s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino s gydytojas Oftalmologas Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, Oftalmologas, hemoglobinas, esant leukocitai, indikacijų – dermatovenerol trombocitai), regėjimo aštrumas ogas 1. Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0.5 viena ir 0.2 – kita akimi 2. Akipločio defektai. Regėjimo lauko susiaurėjimas daugiau kaip 200 H53.4 3. Katarakta H26–H28. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas. 4. Lėtinės odos ligos L20, L23, L40, L50, L53–L54 1 kartą per 2 metus Šeimos medicino s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino s gydytojas 1 kartą per 2 metus 1 kartą per Šeimos 1. Obliteruojantis endarteritas, Raynaud sindromas I70–I73.0 2. Jungiamojo audinio lėtinės uždegiminės ligos M00–M13 M30–M35, M60–M63, M65–M68 3. Lėtinės periferinės nervų sistemos ir raumenų ligos G60–G64, G70–G73 Neurologas esant indikacijų – reumatologas Kraujo tyrimas Žr. 3.7.1 arba 3.7.2 punktus temperatūra, dirbant lauko sąlygomis 3.8. Padidėjęs atmosferos slėgis metų laiku daugiau kaip +30C, šaltuoju metų laiku – žemesnė nei -100C Darbai po vandeniu (naro) kesonuos e, barokam erose 2 metus 1 kartą per metus medicino s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino s gydytojas Šeimos medicino s paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicino s gydytojas Oftalmologas, esant indikacijų – neurologas, dermatovenerol ogas Neurologas, oftalmologas, otorinolaringol ogas, esant indikacijų – psichiatras, radiologas ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), regėjimo aštrumas Vestibulinės funkcijos tyrimas, esant indikacijų – KLR, IKFT, regėjimo aštrumas, audiograma 1. Nuolatiniai regėjimo funkcijos sutrikimai, regėjimas mažesnis kaip 0,8 viena ir 0,5 – kita akimi (be korekcijos) 2. Išorinės ausies ligos: H60–H62; vidurinės ausies ir speninės ataugos ligos H65–H75; vidinės ausies ligos: H80–H83; H90.3; H90.4; H91.1; H91.3; H93.3; H94, įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas viena arba abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu H90, H91. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. 3. Vestibulinės funkcijos sutrikimai: H81; H82 4. Žymūs skeleto–raumenų išsivystymo trūkumai ir traumų pasekmės (kūno defektai, anomalijos, deformacijos), sunkinančios judėjimą 5. Vienos rankos dviejų pirštų nebuvimas ar nejudrumas 6. Gerybiniai navikai D10D36 7. Randai, trofikos sutrikimai, grybelinė infekcija, lėtinės odos ligos joms paūmėjus I83, B35, B37.2, L20, L23, L40, L50, L52, L53 8. Burnos ertmės ir dantų ligos, dantų nebuvimas, jeigu tai trukdo naudotis kvėpavimo aparatais, uždedamų protezų turėjimas, alveolinė piorėja, stomatitas, periodontitas, apatinio žandikaulio kontraktūra ir ankilozė, artritas K05, K06, K10– K13 9. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3.9. Ultragarsas (kontaktinis perdavimas) Darbas su ultragars o defektos kopais ir 1 kartą per 2 metus Šeimos medicino s paslaugas teikiantys gydytojai Jautrumas vibracijai, esant indikacijų – EKG, šalčio mėginys Neurologas 10. Astma J45 11. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I-II J96.1 12. Lėtinės (centrinės ir periferinės) nervų sistemos ligos G00–G99 13. Somatoforminė autonominė disfunkcija F45.3 14. Lėtinės inkstų ligos, akmenligė N00–N08, N10– N39 15. Širdies ligos, nepriklausomai nuo jų kompensacijos laipsnio I05–I09, I10–I15, I20–I25, I26–I28, I30–I52 16. Arterinė hipertenzija I10–I15 17. Išsiplėtusių kojų venų varikozinės ligos, hemorojus, obliteruojantis endarteritas, Raynaud sindromas I70–I73.0, I80, I83, I84 18. Jungiamojo audinio lėtinės uždegiminės ligos M00–M25, M30–M36 19. Visos tuberkuliozės formos A15–A19 20. Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai F00–F06.4; F07 – nuolat; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas F10–F19 – aktyviai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas arba remisija, trumpesnė negu 2 m.; schizofrenija, schizotipinis ir kliedesiniai sutrikimai F20–F23; F25; F28; F29 – jei remisija trumpesnė negu 5 m.; nuotaikos (afektiniai) sutrikimai F30.1–F33.9 ir neuroziniai sutrikimai F40.0; F41.0–F41.8 – jei remisija trumpesnė negu 3 m.; suaugusiųjų asmenybės sutrikimai F60.0–F60.3; F61.0; F63.1 – kai kompensacija trunka mažiau kaip 3 m.; protinis atsilikimas F71–F79 1. Lėtinės periferinės nervų sistemos ir raumenų ligos G60–G64, G70–G73 2. Obliteruojantis endarteritas, Raynaud sindromas I70–I73.0 medicini ne aparatūra 4.1. Balso stygų nuolatinis įtempimas 4.2. Darbo sunkumas 4.2.1. Krovinių tvarkymas rankomis 4.2.2. Stereotipinia i (nuolat pasikartojant ys) darbo judesiai arba darbo medicino s gydytojas 4. ERGONOMINIAI (BIOMECHANINIAI) VEIKSNIAI Darbai, susiję su balso stygų pertempimu (mokytojų, dėstytojų, diktorių, dainininkų, telefono stočių kai kurių darbuotojų) 1 kartą per 2 metus Bet koks krovinio gabenimas ar laikymas, kai vienas ar daugiau darbuotojų kelia, leidžia žemyn, stumia, traukia, neša ar judina krovinį, kuris dėl jo savybių ar nepalankių ergonomin ių sąlygų kelia riziką darbuotoja ms, ypač susižeisti nugarą. Dalyvauja nt plaštakos ir pirštų, rankų ir pečių juostos raumenims (kai judesiams atlikti naudojama jėga, kai judesių atlikimui būtinas greitis ir tikslumas) 1 kartą per 2 metus 1 kartą per 2 metus Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Esant indikacijų – otorinolaringolo gas ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), esant indikacijų – klausos tyrimas 1. Lėtinės ligos, susijusios su garso funkcijos sutrikimu (lėtiniai laringitai, faringitai ir pan.) J37.0, J31.2, J38 2. Balso pakitimai R49 Dinamometrija, EKG 1. Jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligos M00–M25, M30–M36 2. Lėtinės periferinės nervų sistemos ir raumenų ligos G54–G64, G70–G73 3. Obliteruojantis endarteritas, Raynaud sindromas I70–I73.0 4. Žymus kojų venų varikozinis išsiplėtimas, tromboflebitas, hemorojus I80–I84 5. Išvaržos, enteroptozės K40–K46, K63.4, 6. Diskogeninės kaklo ir juosmens stuburo ligos M50, M51.1 Esant indikacijų – plaštakų rentgenograma 1. Jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligos M00–M25, M30–M36 2.Lėtinės periferinės nervų sistemos ir raumenų ligos G54–G64, G70–G73 3. Obliteruojantis endarteritas, Raynaud sindromas I70–I73.0 Otorinolaringol ogas Neurologas, esant indikacijų – reumatologas Esant indikacijų – radiologas Neurologas esant indikacijų – reumatologas 4.2.3. Darbo poza 4.3.Darbo įtampa 4.3.1.analiza toriai 4.3.1.1. Padidėjusi regėjimo įtampa, stebimo objekto dydis Periodiškai esant nepatogioj e, fiksuotoje, priverstinėj e padėtyje. 1 kartą per 2 metus Visos darbo rūšys, susijusios su regėjimo įtampa a) I° (su objektu iki 0,15 mm) ir II° (su objektu nuo 0,15 iki 0,3 mm) precizinia i darbai 1 kartą per 2 metus Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas EKG Neurologas, esant indikacijų – kardiologas reumatologas Oftalmologas Oftalmologas b) III ir IV Regėjimo aštrumo, akispūdžio nustatymas Regėjimo aštrumo, akispūdžio, binokulinio regėjimo nustatymas 1. Jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligos M00–M25, M30–M36 2. Lėtinės periferinės nervų sistemos ir raumenų ligos G60–G64, G70–G73 3. Obliteruojantis endarteritas, Raynaud sindromas I70–I73.0 4. Žymus kojų venų varikozinis išsiplėtimas, I80–I84 1. Regėjimas su korekcija: išankstinio tikrinimo metu – mažiau kaip 1,0, periodinių tikrinimų metu – mažiau kaip 0,8 viena ir 0,5 kita akimi 2. Refrakcijos anomalijos H52: išankstinio tikrinimo metu: miopija – daugiau kaip 3 D, hipermetropija – daugiau kaip 3 D, astigmatizmas – daugiau kaip 1,5 D, periodiškų tikrinimų metu: miopija – daugiau kaip 6,0 D, hipermetropija – daugiau kaip 4,0 D, astigmatizmas – daugiau kaip 2,0 D 3. Akomodacijos susilpnėjimas ne pagal amžių H45- H51 4. Lagoftalmas H02.2 5. Lėtinės priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H04.3– H02. H10.4 6. Regos nervo ir tinklainės ligos H30–H36, H46–H48 7. Glaukoma H40, H42. Individualiais atvejais sprendžia gydytojas oftalmologas 1. Regėjimas su korekcija – ne mažesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi Refrakcijos anomalijos H52: miopija – daugiau kaip 8,0 D, hipermetropija – daugiau kaip 6,0 D, astigmatizmas – daugiau kaip 2,0 D laipsnio tikslumo (0,5–1 mm) darbai įtempus regėjimą: informacij os stebėjimas ekrane ir pan. 4.3.1.2. Padidėjusi klausos įtampa (darbo procesui būtini aiškiai suprantami žodžiai ir signalai) Darbai dispečerinė se, informacin es paslaugas telefonu teikiančios e tarnybose ir pan. 4.3.2. Darbas su videotermina lais (kompiuteria is ir kt.) 5.1. Naktinis darbas Naktį dirbantys darbuotojai 1 kartą per 2 metus Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Otorinolaringol ogas 1 kartą per 2 metus Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas Oftalmologas 1 kartą per 2 metus Esant indikacijų – audiograma Regėjimo aštrumo, refrakcijos, akių dugno ištyrimas, akispūdžio nustatymas – vyresniems nei 40 m. 5. PSICHOSOCIALINIAI VEIKSNIAI Šeimos Esant EKG, medicinos indikacijų – esant indikacijų – paslaugas kitų profesinių radiologinis tyrimas 2. Binokulinio regėjimo nebuvimas H49–H52 3. Akomodacijos susilpnėjimas ne pagal amžių H45– H51 4. Lagoftalmas H02.2 5. Lėtinės priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H04.3– H02. H10.4 6. Regos nervo ir tinklainės ligos H30–H36, H46–H48 7. Glaukoma H40, H42. Individualiais atvejais dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas. 1. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas viena arba abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. (ypatingais atvejais leidžiama naudotis klausos aparatais) 1. Regėjimas su korekcija ne mažesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi 2. Refrakcijos anomalijos H52: miopija – daugiau kaip 10,0 D, hipermetropija – daugiau kaip 8.0 D, astigmatizmas – daugiau kaip 3,0 D 3. Akomodacijos susilpnėjimas ne pagal amžių H45- H51 4. Lėtinės akių ligos H15– H45. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas. 5. Regos nervo ir tinklainės ligos H30–H36, H46–H48. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas. 6. Glaukoma H40–H42. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas. 1. Kvėpavimo organų ir širdies kraujagyslių ligos su nepakankamumu J44.9, teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas, psichiatras kvalifikacijų gydytojai J45, J80, J84, I05–I52; 2. Miego sutrikimai F51.1, F51.4, F51.5; 3. Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai F00–F06.4; F07 – nuolat; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas F10–F19 – aktyviai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas arba remisija, trumpesnė negu 2 m.; schizofrenija, schizotipinis ir kliedesiniai sutrikimai F20–F23; F25; F28; F29 – jei remisija trumpesnė negu 5 m.; nuotaikos (afektiniai) sutrikimai F30.1–F33.9 ir neuroziniai sutrikimai F40.0; F41.0–F41.8– jei remisija trumpesnė negu 3m.; suaugusiųjų asmenybės sutrikimai F60.0–F60.3; F61.0; F63.1 – kai kompensacija trunka mažiau kaip 3 m; protinis atsilikimas F71– F79. *– poveikis: F – fibrogeninis, J – jautrinantis, K – kancerogeninis, M – mutageninis, O – patekimas per nepažeistą odą, R – reprodukcijai toksiškas, Ū – ūmus. SANTRUMPOS: EEG – elektroencefalograma, EKG – elektrokardiograma, ENG – eritrocitų nusėdimo greitis, KLR – krūtinės ląstos rentgenograma, IKFT – išorinio kvėpavimo funkcijos tyrimas. 3 lentelė PAVYZDINIS PROTOKOLAS Įstaigos (įmonės) pavadinimas Adresas Tel., faks. el. paštas PROTOKOLAS 200................. (Data, Nr.) .................. (Vieta) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 115-4284), visa informacija apie paciento sveikatos būklę, diagnozę, prognozę ir gydymą turi būti konfidenciali, ja galima naudotis tik dėl dirbančiojo interesų, gerbiant pastarojo asmens privatumą. Dėl asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis, sveikatos tikrinimo .............................................................................................................................................................. (asmens sveikatos priežiūros įstaigos pavadinimas) .............................................................................................................................................................. šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas arba darbo medicinos gydytojas (gydytojo vardas, pavardė) vadovaudamasis įstaigos vadovo 200... m. ...............mėn. d. įsakymu Nr. ... atliko profilaktinį dirbančiųjų sveikatos tikrinimą. 1. Įmonės (įstaigos) profesinės rizikos veiksniai (cheminiai, biologiniai, fizikiniai, ergonominiai, fiziniai ir kt.): 2. Profilaktinio sveikatos tikrinimo duomenys: Tikrinimo duomenys Reikėjo patikrinti Patikrinta Eil. Nr. vardas, pavardė gim. m. profesija Vyrai Moterys Iš viso profesinės rizikos veiksnys 1. 2. 3. 3. Tikrinimo metu atlikta: Eil. Nr. Tyrimai Skaičius 1. Klinikiniai kraujo tyrimai (Hb, leukocitai, ENG) 2. Šlapimo tyrimai 3. Krūtinės ląstos rentgenogramos 4. Biocheminiai kraujo tyrimai 5. Mikroprecipitacijos reakcijos 6. Audiogramos 7. EKG 8. Tyrimai ultragarsu 9. Kvėpavimo funkcijos tyrimai 10. Skreplių citologiniai tyrimai 11. Kiti tyrimai 4. Pateiktos išvados: 4.1. Dėl asmenų, kuriems leidžiama dirbti su apribojimais: Eil. Vardas, Gim. Profesija Profesinės Nr. pavardė m. rizikos veiksnys 1. 2. 3. Apribojimai Siūlymai darbdaviui ir darbuotojui 4.2. Dėl asmenų, kuriems įtariama profesinė liga: Eil. Vardas, Gim. Profesija Profesinės Nr. pavardė m. rizikos veiksnys 1. 2. 3. Įtariama diagnozė Siūlymai darbdaviui ir darbuotojui 4.3. Dėl asmenų, kuriems dėl sveikatos būklės būtina pakeisti darbo sąlygas į nesusijusias su profesinės rizikos veiksniais: Eil. Vardas, Gim. Profesija Profesinės rizikos Siūlymai darbdaviui ir Nr. pavardė m. veiksnys darbuotojui 1. 2. 3. Protokolas surašomas dviem egzemplioriais (paciento darbdaviui, patikrinimą atlikusiai ASPĮ) .............................................................................................................................................................. šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas arba darbo medicinos gydytojas, tel. ...... (parašas) (vardas, pavardė) PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 14 priedas ASMENŲ, KURIEMS LEIDŽIAMA DIRBTI TIK IŠ ANKSTO PASITIKRINUS IR VĖLIAU PERIODIŠKAI BESITIKRINANTIEMS SVEIKATĄ DĖL UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ, SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA (14 priedas - neteko galios nuo 2003 10 02 pagal LR SAM 2003 09 18 įsakymą Nr. V-540) PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 15 priedas (15 priedas - neteko galios nuo 2016 01 01 pagal LR SAM 2015 12 29 įsakymą Nr. V-1521) GYDYTOJŲ, NORINČIŲ GAUTI MEDICINOS PRAKTIKOS LICENCIJĄ, SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA (pavadinimas - LR SAM 2015 08 18 įsakymo Nr. V-990 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 08 20) Sveikatos tikrintojas Pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros gydytojai Sveikatos tikrinimą reglamentuojantys teisės aktai Bendros kontraindikacijos Privalomos antrinio lygio gydytojų specialistų konsultacijos Bendrosios prakti- Pagal indikacijas kos gydytojas (pagal normą MN 14) Vadovautis LR Vyriausybės 1999 m. nutarimu Nr. 544 “Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti asmenims, tik iš 1. Bet kurios lokalizacijos tuberkuliozė, kai išskiriamos mikobakterijos 2. Ūmios infekcinės ligos 3. Psichikos ir elgesio sutrikimai: 3.1. žymūs ir ilgai trunkantys organiniai psichikos bei asmenybės ir elgesio anksto pasitikrinusiems ir vėliau sutrikimai dėl galvos smegenų ligos, pažeidimo ar disfunkcijos periodiškai besitikrinantiems svei(esant ribinio lygio sutrikimų, klausimas sprendžiamas individualiai); katą dėl užkrečiamųjų ligų sąrašo 3.2. šizofrenija, esant trumpų, nekokybiškų remisijų bei rezistentiškai gydymui ir šių asmenų tikrinimo tvarkos” simptomatikai;epilepsija su dažnais paroksizmais ir charakterio bei intelekto (Žin., 1999, Nr. 41 - 1294) pakitimais, epilepsinės psichozės; 3.3. persistuojamieji kliedesiniai sutrikimai, lydimi elgesio pakitimų ir adaptacijos sunkumų; 3.4. vidutinio sunkumo afektiniai sutrikimai su rezistentiška gydymui simptomatika bei sutrikusia adaptacija; 3.5. žymūs asmenybės ir elgesio sutrikimai, lydimi sutrikusios adaptacijos arba terapeutas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 16 priedas (16 priedas - neteko galios nuo 2015 08 22 pagal LR SAM 2015 08 18 įsakymą Nr. V-974) ASMENŲ, NORINČIŲ BŪTI ADVOKATAIS, SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA Sveikatos tikrintojas Pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros gydytojai Bendros kontraindikacijos Privalomos antrinio lygio gydytojų specialistų konsultacijos Bendrosios prakti- Pagal indikacijas kos gydytojas (pagal MN 14) psichiatras Terapeutas psichiatras 1. Bet kurios lokalizacijos tuberkuliozė, kai išskiriamos mikobakterijos 2. Ūmios infekcinės ligos 3. Psichikos ir elgesio sutrikimai: 3.1. žymūs ir ilgai trunkantys organiniai psichikos bei asmenybės ir elgesio sutrikimai dėl galvos smegenų ligos, pažeidimo ar disfunkcijos (esant ribinio lygio sutrikimų, klausimas sprendžiamas individualiai); 3.2. šizofrenija, esant trumpų, nekokybiškų remisijų bei rezistentiškai gydymui simptomatikai; epilepsija su dažnais paroksizmais ir charakterio bei intelekto pakitimais, epilepsinės psichozės; 3.3. persistuojamieji kliedesiniai sutrikimai, lydimi elgesio pakitimų ir adaptacijos sunkumų; 3.4.vidutinio sunkumo afektiniai sutrikimai su rezistentiška gydymui simptomatika bei sutrikusia adaptacija; 3.5.žymūs asmenybės ir elgesio sutrikimai, lydimi sutrikusios adaptacijos PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 17 priedas ASMENŲ, NORINČIŲ SUSITUOKTI, SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA Sveikatos tikrintojas Tyrimai Pirminio lygio Privalomos antrinio asmens sveikatos lygio gydytojų spepriežiūros cialistų konsultacijos gydytojai Bendrosios praktikos Pagal indikacijas Atvykusių savo noru profilaktinių sveikatos tikrinimų (1.13.3 punktas), jei teisės aktai nenumato kitaip, periodiškumą, gydytojas (pagal siuntimą atlikti tyrimus ir konsultuotis nustato pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis gydytojas (bendrosios normą MN 14) praktikos gydytojas ar apylinkės terapeutas, pediatras) Akušeris-ginekologas, kiti specialistai - pagal indikacijas 1. Informacija apie tyrimų rezultatus yra konfidenciali, pateikiama tik sveikatą pasitikrinusiam asmeniui. 2. Civilinės metrikacijos biurui pateikiama pažyma (F 046/a), informuojanti apie atliktą sveikatos pasitikrinimą (nepateikiant ligos diagnozės ir kitų išvadų). arba terapeutas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31d. įsakymu Nr. 301 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. V-1393 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 01 01) 18 priedas PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ KAINOS IR GYDYTOJŲ SPECIALISTŲ, TEIKIANČIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ PASLAUGAS, APMOKAMAS IŠ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO, PASLAUGŲ KAINOS (pavadinimas - LR SAM 2015 08 18 įsakymo Nr. V-990 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 08 20) I SKYRIUS PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ, UŽ KURIUOS MOKA PATS DARBUOTOJAS, DARBDAVYS AR KITI ASMENYS, KAINOS Eil. Nr. 1 Profilaktinių sveikatos tikrinimų rūšys Kaina (eurais) įsidarbinant dirbant 2 3 4 1. Jūrininkų ir vidaus vandenų transporto specialistų bei 28,71 43,3 motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių 2. Traukinio mašinistų ir darbuotojų, kurių darbas 5,35 13,14 susijęs su geležinkelių transporto eismu 3. Aviacijos darbuotojų 77,85 101,69*/ 46,22* 4. Vairuotojų 17,03 19,46 5. Asmenų, norinčių pradėti dirbti ar dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (veikiant sveikatą kenksmingiems veiksniams ar pavojingus darbus): 5.1. Darbuotojų, dirbančių profesinės rizikos sąlygomis 6,33 10,70 (5.1 p. - LR SAM 2015 01 29 įsakymo Nr. V-73 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 02 03) 5.2. darbuotojų, dirbančių kenksmingų cheminių veiksnių 1,95 9,24 rizikos sąlygomis 5.3. darbuotojų, dirbančių kenksmingų biologinių 6,81 veiksnių rizikos sąlygomis 5.4. darbuotojų, dirbančių kenksmingų pramoninių 5,35 11,19 aerozolių rizikos sąlygomis 5.5. darbuotojų, dirbančių kenksmingų fizikinių veiksnių 2,43 7,30 rizikos sąlygomis 5.6. darbuotojų, dirbančių dėl fizinių perkrovų pavojingą 2,92 7,30 darbą 6. Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti darbus ar 3,41 2,43 vykdyti veiklas, kur privaloma profilaktiškai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų 7. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie tikrinami pagal Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 1V-230 „Dėl Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas): (7 p. 1 pastraipa - LR SAM 2015 12 23 įsakymo Nr. V-1500 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 01 01) 7.1. pareigūnų – pagal Aprašo 1 priedo 1 ir 2 punktus; x 49,84 pareigūnų, kurie pagal pareigybės aprašymą patruliuoja, saugo asmenis, vykdo mobiliąsias palydas, konvojuoja – pagal Aprašo 1 priedo 1 punktą (7 p. - LR SAM 2015 12 23 įsakymo Nr. V-1500 redakcija, galiojo nuo 2016 01 01 iki 2017 03 31) 7.1. pareigūnų – pagal Aprašo 1 priedo 1 ir 2 punktus; x 49,84 pareigūnų, kurie pagal pareigybių aprašymus patruliuoja, saugo asmenis, vykdo mobiliąsias palydas, konvojuoja – pagal Aprašo 2 priedo 1 punktą; pareigūnų, vykdančių tarnybines pareigas aplinkoje, kurioje veikia sveikatai kenksmingi veiksniai ir medžiagos, dirbančių pavojingą darbą – pagal Aprašo 2 priedo 9 punktą (7.1 p. - LR SAM 2017 03 27 įsakymo Nr. V-354 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 04 01) 7.2. pareigūnų, kurie pagal pareigybės aprašymą x 53,67 vykdo organizuotas ginkluotas (specialiąsias) operacijas ne karo metu – pagal Aprašo 2 priedo 2 punktą; 7.3. pareigūnų, kurie pagal pareigybės aprašymą x 65,63 atlieka objektų patikrą, kurios tikslas – aptikti, nustatyti ir neutralizuoti ginklus ir (ar) šaudmenis, sprogstamąsias medžiagas ir (ar) užtaisus – pagal Aprašo 2 priedo 8 punktą 7.4. ugniagesių gelbėtojų, dirbančių kvėpuoti netinkamoje x 65,33 aplinkoje su autonominiu atvirojo kvėpavimo suslėgtu oru aparatu – pagal Aprašo 2 priedo 3 punktą 7.5. skraidančiojo aviacijos personalo – pagal Aprašo 2 x 79,55 priedo 4 punktą 7.6. narų, dirbančių po vandeniu su autonominiu atvirojo x 61,83 kvėpavimo suslėgtu oru aparatu – pagal Aprašo 2 priedo 5 punktą 7.7. pareigūnų neeilinis sveikatos tikrinimas x 7,38 po nelaimingo atsitikimo tarnyboje – pagal atitinkamus Aprašo 2 priedo 3, 4, 5 ir 6 punktus; po incidento (šaunamojo ginklo panaudojimo, nelaimingo atsitikimo) tarnyboje – pagal Aprašo 2 priedo 7 punktą (7.2-7.7 p. - LR SAM 2015 12 23 įsakymo Nr. V-1500 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 01 01) Pastaba. 7 punktu patvirtintos maksimalios vidaus tarnybos sistemos pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų kainos nustatytos pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, apskaičiavimus. *Aviacijos darbuotojų visapusiškos medicinos ekspertizės kaina – 101,69 Eur, dalinės medicinos ekspertizės kaina – 46,22 Eur. II SKYRIUS GYDYTOJŲ SPECIALISTŲ, TEIKIANČIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ PASLAUGAS, APMOKAMAS IŠ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO, PASLAUGŲ KAINOS (II skyrius - LR SAM 2015 08 18 įsakymo Nr. V-990 redakcija, galiojo nuo 2015 08 20 iki 2016 06 30) Eil. Nr. 1 1. Profilaktiniai sveikatos tikrinimai 2 Gydytojo specialisto Kaina (balais) 3 6,63 II SKYRIUS GYDYTOJŲ SPECIALISTŲ, TEIKIANČIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ PASLAUGAS, APMOKAMAS IŠ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO, PASLAUGŲ KAINOS (II skyrius - LR SAM 2016 06 14 įsakymo Nr. V-804 redakcija, galioja nuo 2016 07 01 iki 2017 06 30) Eil. Nr. Profilaktiniai sveikatos tikrinimai 1 1. 2 Gydytojo specialisto Kaina (balais) 3 6,99 II SKYRIUS GYDYTOJŲ SPECIALISTŲ, TEIKIANČIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ PASLAUGAS, APMOKAMAS IŠ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO, PASLAUGŲ KAINOS (II skyrius - LR SAM 2017 06 14 įsakymo Nr. V-715 redakcija, įsigalioja nuo 2017 07 01) Eil. Nr. Profilaktiniai sveikatos tikrinimai 1 2 1. Gydytojo specialisto Kaina (balais) 3 7,28