STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 2.05.10:2005 ARMOCEMENTINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. D1-72 I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šio statybos techninio reglamento (toliau – Reglamentas) reikalavimai taikomi projektuojant armocementines – plonasienes (iki 30 mm storio imtinai) gelžbetonines, pagamintas iš smulkiagrūdžio betono, – konstrukcijas. 2. Reglamente nustatyti armocementinių konstrukcijų, naudojamų ne aukštesnėje kaip +50 0C ir ne žemesnėje kaip –70 0C temperatūroje, projektavimo reikalavimai. 3. Projektuojant armocementines konstrukcijas, naudojamas aukštesnėje kaip +50 0C temperatūroje, gelžbetonines konstrukcijas, naudojamas agresyvioje aplinkoje, būtina atsižvelgti į papildomus reikalavimus, nustatytus tokių konstrukcijų projektavimą reglamentuojančiuose normatyviniuose dokumentuose. 4. Reglamento reikalavimai yra privalomi visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas [5.1]. II SKYRIUS. NUORODOS 5. Reglamente pateikiamos nuorodos į šiuos dokumentus: 5.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597); 5.2. statybos techninį reglamentą STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“ (Žin., 2003, Nr. 59-2682); 5.3. statybos techninį reglamentą STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ (Žin., 2003, Nr. 592683); 5.4. statybos techninį reglamentą STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 17-550); 5.5. Lietuvos standartą LST ISO 8930:2004 „Bendrieji konstrukcijų patikimumo principai. Terminai“; 5.6. Lietuvos standartą LST ISO 3898:2002 „Konstrukcijų projektavimo pagrindai. Žymėjimo sistema. Bendrieji žymenys“; 5.7. Lietuvos standartą LST ISO 31-1:1996 „Dydžiai ir vienetai. 1 dalis. Erdvė ir laikas“; 5.8. Lietuvos standartą LST ISO 31-3:1996 „Dydžiai ir vienetai. 3 dalis. Mechanika“. III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS 6. Pagrindinės Reglamente vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai atitinka LST ISO 8930:2004 [5.5] ir LST ISO 3898:2002 [5.6] pateiktas sąvokas ir jų apibrėžimus. Kitos sąvokos ir jų apibrėžimai yra pateikti atskiruose Reglamento skyriuose. IV SKYRIUS. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI 7. Reglamente pateikiami žymenys atitinka STR 2.05.05:2005 [5.4], LST ISO 3898:2002 [5.6], LST ISO 31-1:1996 [5.7] ir LST ISO 31-3:1996 [5.8] žymenis. 8. Reglamente naudojami SI sistemos vienetai pagal LST ISO 31-1:1996 [5.7] ir LST ISO 313:1996 [5.8]. Atliekant skaičiavimus naudojami tokie vienetai: 8.1. jėgos ir apkrovos – kN, kN/m, kPa (kN/m2); 8.2. įtempiai ir stipriai – MPa (MN/m2 arba N/mm2); 8.3. momentai (lenkimo, sukimo) – kNm. V SKYRIUS. PAGRINDINIAI ARMOCEMENTINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMO REIKALAVIMAI I SKIRSNIS. PAGRINDINĖS NUOSTATOS 9. Pagal armavimą armocementinės konstrukcijos skirstomos į konstrukcijas: 9.1. su tinkliniu armavimu, kai armuotos tankiais, plonais, austais, suvirintiniais ar pintais vieliniais tinklais, tolygiai paskirstytais elemento skerspjūvyje (žr. 1 a pav.); 9.2. su mišriuoju armavimu, kai armuotos nurodytais tinklais, tolygiai paskirstytais elemento skerspjūvyje, suderinti su strypine arba vieline armatūra (žr. 1 b pav.). 10. Armocementinės konstrukcijos turi būti patikimos ir atitikti visus ribinių būvių reikalavimus. 11. Armocementinės konstrukcijos turi būti naudojamos neagresyvioje aplinkoje. Armocementines konstrukcijas leidžiama naudoti tokio pat nedidelio agresyvumo aplinkoje, kaip ir gelžbetonines konstrukcijas. a) 1 b) 2 2 1 3 3 1 pav. Armocementinių konstrukcijų armavimas: a – tinklinis; b – mišrusis; 1 – tankūs, ploni, austi tinklai; 2 – tankūs, ploni, suvirintiniai tinklai; 3 – strypinė arba vielinė armatūra 12. Armocementinių konstrukcijų konstrukciniai sprendimai turi būti pasirenkami atsižvelgiant į šių konstrukcijų naudojimo techninį ir ekonominį tikslingumą konkrečios statybos sąlygomis, siekiant kiek galima sumažinti kainą ir statybos produktų, darbo, energijos sąnaudas. Armocementines konstrukcijas tikslinga naudoti statinių elementams, kuriems svarbus savosios masės, plyšių atsivėrimo sumažinimas ir betono nelaidumo vandeniui užtikrinimas. 13. Pasirenkant konstrukcinius sprendimus, būtina atsižvelgti į gamybos, montavimo metodus ir konstrukcijų naudojimo sąlygas. Elementų forma ir matmenys turi būti nustatyti atsižvelgiant į nuodugnų armocementinių konstrukcijų savybių įvertinimą, jų gamybos mechanizavimo galimybes, transportavimo ir montavimo patogumą. 14. Armocementines konstrukcijas leidžiama naudoti kaip monolitinių gelžbetoninių konstrukcijų klojinius. Geram armocementinio klojinio ir monolitinio betono sukibimui užtikrinti armocementinio klojinio paviršiuje turi būti iki 10 mm pločio ir iki 5 mm gylio grioveliai su žingsniu iki 100 mm, be to, klojinio paviršius turi būti apdorotas plieniniu šepečiu ir nupūstas suslėgtuoju oru. Nenuimamojo klojinio armatūros ir pagrindinės konstrukcijos armatūros ryšiui būtina numatyti klojinio strypų ir tinklų iškyšas. 15. Armocementinės konstrukcijos ir tam tikri jų elementai turi būti pakankamai stiprūs, standūs, atsparūs pleišėjimui, stabilūs ir erdviškai nekintami gamybos, transportavimo, montavimo ir naudojimo metu. 16. Projektuojant surenkamąsias armocementines konstrukcijas, itin daug dėmesio reikia skirti jų jungčių ir mazgų stiprumui, ilgalaikiškumui ir technologiškumui. Surenkamųjų atitvarinių konstrukcijų jungtys ir mazgai taip pat turi atitikti specialius šių atitvarų reikalavimus (užtikrinti įrąžų perdavimą laikančiųjų konstrukcijų elementams, atitikti šilumos technikos, deformatyvumo reikalavimus ir kt.). 17. Keliant armocementines konstrukcijas gamybos, sandėliavimo, transportavimo ir montavimo metu, reikia naudoti specialius įtaisus, kad būtų išvengta plyšių susidarymo, vietinių išdaužų ir kitų defektų. II SKIRSNIS. PAGRINDINIAI SKAIČIAVIMO REIKALAVIMAI 18. Armocementinės konstrukcijos turi atitikti laikomosios galios ir tinkamumo normaliai naudoti skaičiavimo reikalavimus pagal STR 2.05.05:2005 [5.4] ir šiame Reglamente nurodytus armocementinių konstrukcijų ypatumus: 18.1. armavimo dispersiškumą; 18.2. konstrukcijų plonasieniškumą; 18.3. mažesnį apsauginį betono sluoksnį. 19. Armocementinių konstrukcijų skaičiavimas turi būti atliekamas įvertinant visus nepalankiausius apkrovų derinius, atsižvelgiant į apkrovų veikimo trukmę visose konstrukcijų gamybos, transportavimo, statybos ir naudojimo stadijose. 20. Apkrovų ir poveikių reikšmės, patikimumo, derinių koeficientai, apkrovų skirstymas į pastoviąsias ir laikinąsias (ilgalaikes, trumpalaikes ir ypatingąsias) turi būti nustatyti atsižvelgiant į STR 2.05.05:2005 [5.4] reikalavimus. Apkrovos, kurioms veikiant apskaičiuojamas armocementinių konstrukcijų pleišėtumas, nustatomos pagal 21 punktą, o konstrukcijų deformacijos – pagal STR 2.05.03:2003 [5.2], STR 2.05.04:2003 [5.3] ir STR 2.05.05:2005 [5.4]. 21. Atsižvelgiant į sąlygas, kuriomis konstrukcija naudojama, ir į naudojamos armatūros rūšį, armocementinių konstrukcijų pleišėtumui keliami tam tikrų kategorijų reikalavimai: 21.1. 1-oji kategorija – plyšiams susidaryti neleidžiama; 21.2. 2-oji kategorija – leidžiamas riboto pločio neilgalaikis ir ilgalaikis plyšių atsivėrimas. Armocementinių konstrukcijų pleišėtumo kategorijos priklauso nuo jų darbo sąlygų ir armatūros rūšies, taip pat nuo leistino plyšio atsivėrimo pločio, kurio ribinės reikšmės nurodytos 1 lentelėje. Apkrovos, kurioms veikiant skaičiuojamas armocementinių konstrukcijų pleišėtumas, nustatomos atsižvelgiant į 2 lentelę. Armocementinių konstrukcijų pleišėtumo kategorijų reikalavimai priklauso elemento išilginei ašiai normaliniams įstrižiesiems plyšiams. Kad būtų išvengta išilginių plyšių atsivėrimo, turi būti numatytos konstrukcinės priemonės (tam tikrų armatūros tinklų įmontavimas), o iš anksto įtemptųjų elementų apspaudimo stadijoje betono gniuždymo įtempių dydžiai yra ribojami (žr. 31 p.). Pastaba. Neilgalaikiu plyšių atsivėrimu vadinamas atsivėrimas kartu veikiant pastoviosioms, ilgalaikėms ir trumpalaikėms apkrovoms, o ilgalaikiu plyšių atsivėrimu – veikiant tik pastoviosioms ir ilgalaikėms apkrovoms. 22. Statiškai neišsprendžiamų armocementinių konstrukcijų įrąžos, veikiant apkrovoms ir priverstiniams poslinkiams (dėl temperatūros, betono drėgmės pasikeitimo, atramų perslinkimo ir pan.), turi būti apskaičiuojamos įvertinant betono ir armatūros netampriąsias deformacijas, plyšius, prireikus ir visos konstrukcijos, ir jos kai kurių elementų deformuotą būvį. Konstrukcijų, kurių skaičiavimo metodikos įvertinant netampriąsias armocemento savybes nėra, taip pat kai atliekami tarpiniai skaičiavimai (iteraciniai, pataisos koeficientų metodai ir pan.), statiškai neišsprendžiamų konstrukcijų įrąžas leidžiama nustatyti laikant, kad jos yra tamprioje stadijoje. 1 lentelė Konstrukcijos elementų darbo sąlygos Elementai 1. Su visiškai tempiamu arba iš dalies gniuždomu skerspjūviu ir atlaikantys skysčių arba dujų slėgį 2. Naudojami šildomuose pastatuose, esant didesnei kaip 75  santykinei oro drėgmei, taip pat atvirame ore ir nešildomuose pastatuose, kurie drėgsta nuo atmosferinių kritulių 3. Naudojami šildomuose pastatuose, esant 60 –iki 75  santykinei oro drėgmei 4. Naudojami šildomuose pastatuose, santykinei vidaus oro drėgmei esant iki 60  ir nesant galimybės Armocementinių konstrukcijų pleišėtumo kategorijos ir leistinieji plyšių atsivėrimo pločiai wlim,1 ir wlim,2, mm, kai armavimas mišrusis mišrusis tinklais ir cinkuotais tinklinis tinklais ir tinklais ir strypine tinklais ir strypine AIV, strypine ATIV AI, AII, cinkuotąja AV klasių klasės armatūra AIII klasių vieline BII, armatūra ir ir vieline BII, armatūra BpII, K7 vieline BII, BpII, K7 klasių ir vieline klasių BpII, K7 mažesnio kaip BpI klasės armatūra klasių 4 mm ir 4 mm skersmens armatūra didesnio armatūra skersmens armatūra 2-oji 2-oji 1-oji 1-oji kategorija 1-oji kategorija kategorija kategorija * kategorija** wlim,1 = 0,05 wlim,1 = 0,05 wlim,2 = 0,03 wlim,2 = 0,03 2-oji kategorija wlim,1 = 0,1 wlim,2 = 0,05 2-oji 1-oji 1-oji kategorija 1-oji kategorija kategorija kategorija** wlim,1 = 0,12 wlim,2 = 0,06 2-oji kategorija wlim,1 = 0,15 wlim,2 = 0,1 2-oji kategorija wlim,1 = 0,2 wlim,2 = 0,15 2-oji kategorija wlim,1 = 0,15 wlim,2 = 0,1 2-oji kategorija wlim,1 = 0,22 wlim,2 = 0,15 2-oji kategorija wlim,1 = 0,07 wlim,2 = 0,05 2-oji kategorija wlim,1 = 0,15 wlim,2 = 0,1 2-oji kategorija 1-oji kategorija wlim,1 = 0,07 wlim,2 = 0,05 2-oji kategorija 2-oji kategorija wlim,1 = 0,15 wlim,1 = 0,05 wlim,2 = 0,1 wlim,2 = 0,03 sistemingai konstrukcijoms drėgti dėl kondensato *Pleišėtumo kategorijos nustatytos cinkuotiems tinklams su apsauginiu 30 mikronų sluoksniu. **Tinklinis armavimas leidžiamas esant specialiam pagrindimui. 2 lentelė Armocementinių Skaičiuojant imamos apkrovos ir apkrovų patikimumo koeficientai F konstrukcijų pleišėtumo plyšiams susidaryti plyšiams atsiverti kategorijos neilgalaikiam ilgalaikiam 1-oji Pastoviosios, ilgalaikės ir – – trumpalaikės apkrovos, kai F > 1* 2-oji Pastoviosios, ilgalaikės ir Pastoviosios, ilgalaikės ir Pastoviosios ir trumpalaikės apkrovos, kai trumpalaikės apkrovos, ilgalaikės apkrovos, kai F = 1 (kai skaičiavimu kai F = 1 F = 1 aiškinamasi, ar reikia tikrinti plyšių atsivėrimą) *Apkrovos patikimumo koeficientas F imamas toks pat, kaip atliekant stiprumo apskaičiavimus. Pastabos: 1. Ilgalaikės ir trumpalaikės apkrovos nustatomos atsižvelgiant į nurodymus, išdėstytus šiame Reglamente. 2. Ypatingosios apkrovos apskaičiuojant plyšių susidarymą įvertinamos tais atvejais, kai plyšių buvimas gali sukelti katastrofinę padėtį (sprogimus, gaisrus ir pan.). 23. Armocementinių kevalų ir klosčių statinis skaičiavimas atliekamas kaip plonasienių erdvinių konstrukcijų. 24. Apskaičiuojant gniuždomųjų armocementinių konstrukcijų stiprumą, būtina įvertinti atsitiktinį ekscentricitetą ea pagal STR 2.05.05:2005 [5.4] reikalavimus. 25. Armocementinių konstrukcijų įlinkiai turi būti nustatomi pagal STR 2.05.05:2005 [5.4] 166–171 punktus. Leistinųjų įlinkių reikšmės imamos iš STR 2.05.05:2005 [5.4]. 26. Skaičiuojant armocementines konstrukcijas, smulkiagrūdžio betono vidutinis tankis laikomas lygus 2300 kg/m3. Armocemento su dviem tinklais vidutinis tankis lygus 2400 kg/m3, kai tinklų daugiau, armocemento vidutinį tankį reikia didinti 50 kg/m3 kiekvienam papildomam tinklui; kai yra duomenų apie armocemento vidutinį tankį, leidžiama nustatyta tvarka imti kitokias reikšmes. 27. Atstumai tarp armocementinių konstrukcijų temperatūrinių susitraukimo pjūvių nustatomi pagal STR 2.05.05:2005 [5.4] reikalavimus. III SKIRSNIS. PAPILDOMI NURODYMAI PROJEKTUOJANT IŠ ANKSTO ĮTEMPTĄSIAS KONSTRUKCIJAS 28. Iš anksto įtemptųjų armocementinių konstrukcijų projektavimas turi būti atliekamas laikantis STR 2.05.05:2005 [5.4] reikalavimų, atsižvelgiant į papildomus 29–33 p. nurodymus. Įrąžų schemoje tinklai iš anksto įtemptųjų armocementinių konstrukcijų skerspjūvyje įvertinami taip pat, kaip neįtemptoji armatūra. 29. Tada, kai veikiant eksploatacinėms apkrovoms iš anksto įtemptųjų elementų gniuždomoje zonoje yra išilginei jų ašiai normalinių plyšių, susidariusių gamybos, transportavimo ir montavimo metu, reikia įvertinti jų tempiamosios zonos atsparumo plyšiams sumažėjimą ir kreivio padidėjimą. Elementams, kuriuos veikia kartotinės apkrovos, plyšių susidarymas neleidžiamas. 30. Armocementinių konstrukcijų armatūros išankstinių įtempių nuostoliai turi būti nustatomi pagal STR 2.05.05:2005 [5.4] reikalavimus. 31. Betono apspaudimo stadijoje gniuždymo įtempiai cp neturi viršyti dydžių (dalimis nuo betono stiprio apspaudimo fcp), nurodytų STR 2.05.05:2005 [5.4]. cp nustatomi gniuždomo betono kraštiniame sluoksnyje įvertinant armatūros išankstinių įtempių nuostolius pagal STR 2.05.05:2005 [5.4] ir laikant, kad armatūros įtempimo tikslumo koeficientas sp lygus vienetui. 32. Iš anksto apspaustoje armocementinių elementų zonoje tinklinės arba mišriosios neįtemptosios armatūros skerspjūvio plotas turi būti minimalus. Tinklus būtina išdėstyti simetriškai įtemptosios armatūros atžvilgiu. 33. Iš anksto įtemptųjų armocementinių konstrukcijų elementų, kuriems taikoma 2-oji pleišėtumo kategorija, galuose, kai nėra inkarų, įtempių perdavimo (inkaravimo) zonoje, veikiant pastoviosioms, ilgalaikėms ir trumpalaikėms apkrovoms, skaičiuojant įvertinamomis su apkrovų patikimumo koeficientu f, kuris imamas iš 2 lentelės, neleidžiama susidaryti plyšiams. VI SKYRIUS. ARMOCEMENTINĖSE KONSTRUKCIJOSE NAUDOJAMI STATYBOS PRODUKTAI I SKIRSNIS. SMULKIAGRŪDIS BETONAS 34. Armocementinėms konstrukcijoms, kurios projektuojamos pagal šio Reglamento reikalavimus, reikia numatyti konstrukcinį ne mažesnio kaip 2200 kg/m3 tankio su ne stambesniais kaip 5 mm užpildais smulkiagrūdį betoną. Betono vandens įgeriamumas neturi viršyti 8 . 35. Armocementinėms konstrukcijoms naudojamas smulkiagrūdis betonas atsižvelgiant į rūšį ir darbo sąlygas yra skirstomas į tokias klases ir markes: 35.1. gniuždomojo betono stiprio klases; 35.2. tempiamojo betono stiprio klases; 35.3. atsparumo šalčiui markes – F100, F180, F200, F300, F400 ir F500; 35.4. nelaidumo vandeniui markes – W6, W8, W10 ir W12. 36. Po kiek laiko pagamintą konstrukciją realiai galima apkrauti projektinėmis apkrovomis, priklauso nuo betono stiprio klasės, įvertinant konstrukcijos gamybos ir betono kietėjimo sąlygas. Kai šių duomenų nėra, betono klasė nustatoma išlaikius jį 28 paras po pagaminimo. Iš gamyklos išleidžiamų surenkamųjų konstrukcijų elementų betono stipris nustatomas atsižvelgiant į konkretaus tipo konstrukcijų standartus. 37. Iš anksto įtemptųjų armocementinių konstrukcijų gniuždomo betono, kuriame sudėta įtemptoji armatūra, stiprio klasė turi būti numatyta atsižvelgiant į įtemptosios armatūros rūšį ir klasę, jos skersmenį ir inkarinius įrenginius, ne žemesnė kaip nurodyta STR 2.05.05:2005 [5.4]. Betono stipris elemento apspaudimo metu nustatomas vadovaujantis STR 2.05.05:2005 [5.4] reikalavimais. 38. Siekiant apsaugoti nuo korozijos bei užtikrinti įtemptosios armatūros sukibimą, smulkiagrūdžio betono klasė turi būti ne žemesnė kaip C16/20. 39. Armocementinių konstrukcijų sandūroms monolitinti betono klasę reikia numatyti atsižvelgiant į jungiamųjų elementų darbo sąlygas, tačiau ne žemesnę kaip jungiamųjų elementų betono klasė. 40. Armocementinių konstrukcijų smulkiagrūdžio betono žemiausios atsparumo šalčiui ir nelaidumo vandeniui markės, įvertinant konstrukcijų darbo sąlygas, turi būti nustatomos pagal STR 2.05.05:2005 [5.4] reikalavimus. 41. Surenkamųjų konstrukcijų elementų, kurie naudojimo ar montavimo metu gali būti veikiami neigiamų aplinkos temperatūrų, sandūroms monolitinti betono atsparumo šalčiui ir nelaidumo vandeniui markės turi būti ne žemesnės kaip jungiamųjų elementų. II SKIRSNIS. SMULKIAGRŪDŽIO BETONO CHARAKTERISTINIAI IR SKAIČIUOTINIAI RODIKLIAI 42. Smulkiagrūdžio betono stiprio charakteristinės ir skaičiuotinės reikšmės, taip pat darbo sąlygų koeficientai yra nustatomi pagal STR 2.05.05:2005 [5.4] nurodymus. 43. Kai armocementinės konstrukcijos dalies įtempių deformacijų būvis yra dviašis (skirtingų ženklų), skaičiuotinis smulkiagrūdžio betono tempiamasis stipris, skaičiuojant pagal ribinius saugos būvius, reikia papildomai dauginti iš darbo sąlygų koeficiento c, kurio reikšmės priklauso nuo įtempių x /y arba y /x yra pateiktos 3 lentelėje. Čia x ir y – normaliniai įtempiai atitinkamai x ir y ašių kryptimis. 3 lentelė Įtempių santykis x /y arba y /x 0 –0,5 –1 Betono darbo sąlygų koeficientas c 1 0,9 0,8 Pastaba. Esant tarpinėms įtempių santykių reikšmėms c koeficientas nustatomas tiesinės interpoliacijos būdu. 44. Smulkiagrūdžio C16/20–C50/60 klasių betono deformacijų modulis Ec gniuždant ir tempiant įvertinamas pagal STR 2.05.05:2005 [5.4]. Kai yra duomenų apie cemento rūšį, betono sudėtį, gamybos sąlygas ir t. t., leidžiama nustatyta tvarka imti kitas Ec reikšmes. 45. Smulkiagrūdžio betono temperatūrinio plėtimosi koeficientas ct intervale nuo minus 40 0C iki plius 50 0C laikomas lygus 110-5 laipsn.-1. Kai yra duomenų apie užpildų mineraloginę sudėtį, cemento sąnaudas, betono vandens įgeriamumo laipsnį, atsparumą šalčiui ir t. t., leidžiama nustatyta tvarka imti kitas ct reikšmes. Esant žemesnei kaip minus 40 0C ir aukštesnei kaip plius 50 0C temperatūrai ct reikšmės nustatomos pagal eksperimentinius duomenis. 46. Betono skersinės deformacijos koeficientas (Puasono koeficientas) laikomas lygus 0,2, o smulkiagrūdžio betono šlyties modulis G – 0,4. Atitinkamos Ec reikšmės nustatytos STR 2.05.05:2005 [5.4]. III SKIRSNIS. ARMATŪRA 47. Armocementinėms konstrukcijoms armuoti būtina naudoti: 47.1. austus tinklus; 47.2. pintus tinklus; 47.3. suvirintinius tinklus; 47.4. strypinę ir vielinę armatūrą remiantis STR 2.05.05:2005 [5.4] nurodymais. 48. Austų ir suvirintinių tinklų sortimentas yra pateiktas 1 priede. Pastaba. Austus tinklus leidžiama naudoti kaip konstrukcinę armatūrą. 49. Strypinę ir vielinę armatūrą, atsižvelgiant į konstrukcijos tipą, išankstinį įtempimą, gamybos ir naudojimo sąlygas, taip pat įdėtinių detalių plieno markę parinkti laikantis STR 2.05.05:2005 [5.4] nurodymų. IV SKIRSNIS. ARMATŪROS CHARAKTERISTINIAI IR SKAIČIUOTINIAI RODIKLIAI 50. Strypinės ir vielinės armatūros charakteristiniai stipriai fsk, taip pat armatūros darbo sąlygų koeficientai turi būti nustatomi pagal STR 2.05.05:2005 [5.4]. Armatūros skaičiuotiniai tempiamieji stipriai fs turi būti nustatomi pagal STR 2.05.05:2005 [5.4]. Strypinės ir vielinės armatūros skaičiuotiniai gniuždomieji stipriai fsc skaičiuojant ribiniam saugos būviui imami lygūs atitinkamiems tempiamiesiems stipriams, tačiau ne didesni kaip 390 MPa. 51. Charakteristiniu tinklų vielos stipriu laikoma mažiausia sąlyginės takumo ribos reikšmė, atitinkanti 0,2  liekamąjį pailgėjimą, ir, be to, lygiu tinklo vielos 0,8 laikinojo atsparumo. Leidžiama austų ir suvirintinių tinklų vielos charakteristinį stiprį fmk imti lygų 245 MPa. 52. Tinklų skaičiuotiniai tempiamieji stipriai nustatomi dalijant charakteristinį stiprį iš tinklų medžiagos patikimumo koeficiento, kuris, skaičiuojant ribiniam saugos būviui, yra lygus 1,1. 53. Tinklų skaičiuotinių tempiamųjų stiprių reikšmės fm ir fmw, taip pat gniuždomųjų stiprių reikšmės fmc, įvertinus darbo sąlygų koeficientą 1,1, yra pateiktos 4 lentelėje. Tinklų skaičiuotinis gniuždomasis stipris fmc prilyginamas skaičiuotiniam tempiamajam stipriui fm. 4 lentelėje pateiktą skaičiuotinį gniuždomąjį stiprį fmc reikia papildomai dauginti iš tinklų darbo sąlygų koeficiento m2, kuris priklauso nuo tinklinio armavimo koeficiento (žr. 5 lent.). 4 lentelė Tinklų tipas Vielos skersmuo, mm 0,7 1 1,1 2. Suvirintiniai 0,5 Skaičiuotiniai tinklų stipriai ribiniams saugos būviams, MPa tempiamieji gniuždomieji išilginių vielų, skersinių vielų, kai fmc skersinių vielų, kai apskaičiuojamas veikiant apskaičiuojamas skersinėms jėgoms veikiant lenkimo įstrižasis pjūvis, fmw momentui įstrižasis pjūvis, fm 1. Austi 245 206 245 5 lentelė Skerspjūvio gniuždomosios zonos tinklinio armavimo koeficientas Koeficientas m2 Mažiau kaip 0,015 1 0,015 – 0,025 0,75 54. Elementų, kuriuos veikia kartotinės apkrovos, tinklų skaičiuotinis stipris įvertinamas imant darbo sąlygų koeficientą pagal STR 2.05.05:2005 [5.4] kaip ir AII klasės armatūrai. 55. Tinklų tamprumo modulis Em laikomas lygus 150 000 MPa, o strypinės ir vielinės armatūros tamprumo modulis Es nustatomas pagal STR 2.05.05:2005 [5.4] reikalavimus. 56. Įtempių perdavimo zonos ilgis lp, kai įtemptoji armatūra be inkarų, nustatomas pagal STR 2.05.05:2005 [5.4] reikalavimus. VII SKYRIUS. ARMOCEMENTINIŲ KONSTRUKCIJŲ SKAIČIAVIMAS PAGAL RIBINIŲ SAUGOS BŪVIŲ GRUPĘ 57. Armocementinių konstrukcijų elementų stiprumo apskaičiavimas atliekamas normalinių išilginei ašiai pjūvių, taip pat labiausiai pavojingų įstrižųjų pjūvių. Be to, būtina apskaičiuoti šiuos elementus veikiant vietinėms apkrovoms (glemžimas ir praspaudimas). Apskaičiuojant armocementinių konstrukcijų elementus veikiant vietinėms apkrovoms, būtina laikytis STR 2.05.05:2005 [5.4] reikalavimų. 58. Tinklus, taip pat neįtemptąją ir įtemptąją strypinę arba vielinę armatūrą, kai atstumas tarp armatūros strypų neviršija 10 (čia  – nagrinėjamo pjūvio storis), apskaičiuojant armocementinių konstrukcijų skerspjūvio stiprumą reikia laikyti vienodai paskirstytais elemento skerspjūvyje, imant ekvivalentinį armavimo koeficientą, nustatomą pagal formules: 58.1. tempiamosios zonos  mt   m1   s1 fp fs   p1 , fm fm (7.1 a) 58.2. gniuždomosios zonos  mc   m 2  s 2 f pc fsc   p2 , f mc f mc (7.1 b) čia m1,  m 2 – tinklinio armavimo koeficientai, kurie lygūs  m1  Am1  A ;  m2  m2 ,  čia s1, s2 – armavimo strypine ir vieline armatūra koeficientai, kurie lygūs s1  As1 A ; s 2  s 2 , A A čia  p1,  p2 – armavimo įtemptąja armatūra koeficientai p1  Ap1 A ; p2  Ap 2 A , čia: Am1, Am 2 – tinklų skerspjūvio plotai ilgio vienetui atitinkamai tempiamojoje ir gniuždomojoje zonose; As1, As2 – neįtemptosios strypinės armatūros skerspjūvio plotai tam tikrame elemento skerspjūvio tarpe atitinkamai tempiamojoje ir gniuždomojoje zonose; fs, fp – atitinkamai paprastosios ir įtemptosios armatūros skaičiuotiniai tempiamieji stipriai; Ap1, Ap 2 – įtemptosios armatūros skerspjūvio plotai atitinkamai tempiamojoje ir gniuždomojoje zonose; fsc, fpc – atitinkamai paprastosios ir įtemptosios armatūros skaičiuotiniai gniuždomieji stipriai; A – skerspjūvio plotas tam tikrame tarpe;  – elemento storis tam tikrame skerspjūvio tarpe. Skerspjūvio tarpuose, kur atstumas tarp armatūros strypų didesnis nei 10, strypinės ir vielinės armatūros įrąžos įvertinamos atskirai kiekvienam strypui. I SKIRSNIS. ELEMENTO NORMALINIŲ PJŪVIŲ STIPRUMO APSKAIČIAVIMAS 59. Išilginei elemento ašiai normalinio pjūvio ribinės įrąžos nustatomos vadovaujantis šiomis prielaidomis (2 pav.): 59.1. betono stipris tempiant laikomas lygiu nuliui; 59.2. betono stipris gniuždant išreiškiamas įtempiais, lygiais fc, tolygiai pasiskirsčiusiais betono gniuždomojoje zonoje; 59.3. gniuždomojoje zonoje esančios armatūros įtempiai laikomi pastoviais ir ne didesniais kaip fmc, fsc, fpc; 59.4. armatūros tempimo įtempiai laikomi per visą skerspjūvio tempiamos zonos aukštį pastoviais ir ne didesniais kaip fm, fs, fp. fmc fscAs2 3 2 h x fc 1 fsAs1 fm 3 2 pav. Išilginei elemento ašiai normalinio pjūvio vietinių įrąžų schema ir įtempių diagramos: 1 – tinklai, 2 – tolygiai skerspjūvyje paskirstyta strypinė arba vielinė armatūra, 3 – pavieniai strypinės arba vielinės armatūros strypai 60. Kai išorinės jėgos veikia elemento ašies simetrijos plokštumoje, elemento išilginei ašiai x normaliniai pjūviai apskaičiuojami atsižvelgiant į gniuždomosios zonos santykinį aukštį   , randamą h iš pusiausvyros sąlygų ir ribinės gniuždomosios zonos santykinio aukščio reikšmės lim, kai elemento ribinis būvis atsiranda kartu pasiekus tinklų ir strypinės arba vielinės armatūros įtempius, lygius skaičiuotiniams stipriams. 61. Ribinė lim reikšmė nustatoma pagal formulę lim      1  s,lim 1    sc,lim  1,1  , (7.2) čia:  – gniuždomosios zonos betono charakteristika, armocementinėms konstrukcijoms iš smulkiagrūdžio betono nustatoma pagal formulę  = 0,7 – 0,008 fc, (7.3) fc – imama MPa; s,lim – armatūros įtempiai, MPa, imami lygūs: s,lim = fs – p, kai armatūros takumo riba  400 MPa; s,lim = fs +400 – p – p, kai strypinė armatūra ir jos takumo riba > 400 MPa; s,lim = fs +400 – p , kai stiprioji viela arba lynai; fs – strypinės ir vielinės armatūros skaičiuotinis tempiamasis stipris, įvertinus tam tikrus darbo sąlygų koeficientus si, imamus pagal STR 2.05.05:2005 [5.4]; p –su koeficientu p < 1 nustatoma pagal STR 2.05.05:2005 [5.4]; p ir sc,lim – taip pat pagal STR 2.05.05:2005 [5.4]. 62. Gniuždomojoje zonoje esančios ir su betonu sukibusios įtemptosios armatūros skaičiuotinis gniuždomasis stipris fsc turi būti pakeistas įtempiu sc,lim pagal STR 2.05.05:2005 [5.4]. II SKIRSNIS. LENKIAMIEJI STAČIAKAMPIO, TĖJINIO, DVITĖJO IR ŽIEDINIO SKERSPJŪVIO ELEMENTAI 63. Stačiakampio skerspjūvio elementai su tolygiai skerspjūvyje išskirstyta armatūra (žr. 58 p.), kai x išorinė jėga veikia jų simetrijos ašies plokštumoje (3 pav.), esant     lim , apskaičiuojami pagal h sąlygą M  f m  mt At h , 2 (7.4) čia At  bh  x . Gniuždomosios zonos aukštis apskaičiuojamas pagal formulę f m  mt h , f c1  f m  mt (7.5) čia fc1  fc  mc fmc . (7.6) x mt – imamas pagal 58 p. a) fc1 0,5h fm mtAt h M x x fc1xb 2 1 fm mc b) b fc1 2 h fm mtAt M 0,5h x x fc1xb  10b 1 fm mt b 3 pav. Lenkiamųjų stačiakampio skerspjūvio elementų įrąžų schema ir įtempių diagrama: a – kai b > h; b – kai b < h; 1 – tinklai, 2 – tolygiai skerspjūvyje išskirstyta strypinė arba vielinė armatūra 64. Stačiakampio skerspjūvio elementai su armatūra, ne tik tolygiai išskirstyta skerspjūvyje, bet ir su kai kuriais strypinės arba vielinės armatūros strypais prie elemento tempiamosios ir gniuždomosios zonų x briaunų (4 pav.), esant     lim , apskaičiuojami pagal sąlygą h x   hx  M  f c1 Ac  h   a1   fsc As 2 h  a1  a2   f m  mt At   a1  , 2    2  (7.7) čia Ac = bx. Gniuždomosios zonos aukštis apskaičiuojamas pagal formulę f  A  x  m mt t  fc1  fsc As 2  fs As1 , f m  mt b čia fc1  fc  f mcmt , At  bh  x . mt – imamas pagal 58 p. (7.8) fc1 3 a2 As2 x x fsc As2 fc1Ac 1 fm mt At 2 fm As1 a1 M 3 As1 b fm mt 4 pav. Lenkiamųjų stačiakampio skerspjūvio elementų su sutelktąja strypine ir vieline armatūra įrąžų schema ir įtempių diagrama: 1 – tinklai, 2 – tolygiai skerspjūvyje išskirstyta strypinė arba vielinė armatūra, 3 – pavieniai strypinės arba vielinės armatūros strypai 65. Dvitėjo skerspjūvio elementai su tolygiai skerspjūvyje išskirstyta armatūra, esant   x   lim , h turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į jų skerspjūvio neutraliosios ašies padėtį: 65.1. kai neutralioji ašis eina per lentyną (žr. 5 pav.), t. y. kai galioja sąlyga fc1Afc  fm mft Aft  fmwt Awt , (7.9) apskaičiuojama pagal sąlygą h h  h  hf 2  M  f m  mft Aft  h  f 1 f 2   f m  mwt Aw w ; 2 2   (7.10) bf 2 M 1 w 2 fm mft hf 1 fm mft Aft h fm mwt Awt hf 2 ffc1 Afc hw fm mwt bf 1 5 pav. Lenkiamųjų dvitėjo skerspjūvio elementų įrąžų schema ir įtempių diagrama, kai x  hf2 : 1 – tinklai, 2 – tolygiai skerspjūvyje išskirstyta strypinė arba vielinė armatūra 65.2. kai neutralioji ašis eina per sienelę (žr. 6 pav.), t. y. kai (7.9) sąlyga neįvykdyta, apskaičiuojama pagal sąlygą h h  x  hf 1  hx   M  f cft Afc  h  f 1 f 2   f cwt Awc  h  .   f m  mwt Awt 2  2  2   (7.11) Gniuždomosios zonos aukštis surandamas pagal sąlygą fcft Afc  fswtAwc  fm mft At  fm mwt Amwt . (7.12) (7.9)–(7.12) formulėse: f cft  f c  f mc  mft ; f cwt  f c  f mc  mwt ; Afc  bf 2 hf 2 ; Aft  bf 1hf 1; Aw   w hw ; Awc   w x  hf 2  ; Awt   w h  x  hf 1  . Ekvivalentinio armavimo koeficientai: mwt – sienelės; mfc – gniuždomosios lentynos; mft – tempiamosios lentynos imami pagal 58 p. M hf 2 1 w 2 hf 1 fm mftAft h fwc1 fm mwtAwt hw fwc1Awc x fm mwt bf 2 ffc1Afc h-x ffc1 bf 1 6 pav. Lenkiamųjų dvitėjo skerspjūvio elementų įrąžų schema ir įtempių diagrama, kai x  hf 2 : 1 – tinklai, 2 – tolygiai skerspjūvyje išskirstyta strypinė arba vielinė armatūra 66. Tėjinio skerspjūvio elementai su lentyna gniuždomojoje zonoje ir su armatūra, ne tik tolygiai išskirstyta skerspjūvyje, bet ir su pavieniais strypinės arba vielinės armatūros strypais tempiamojoje x zonoje, esant     lim , turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į neutraliosios ašies padėtį: h 66.1. kai neutralioji ašis yra lentynoje (žr. 7 pav.), t. y. kai galioja sąlyga f cft Afc  f m  mwt Awt  f s As1 , apskaičiuojama pagal sąlygą (7.13) hw  hf2 h    f s As1 h  f 2  a1  ; 2 2   (7.14) bf2 ffct ffct Afc hf 2 M  f m  mwt Awt 2 hw fm mwt Aw M 3 a1 fs As1 h 1 As1 fm mwr bw 7 pav. Lenkiamųjų tėjinio skerspjūvio su lentyna gniuždomojoje zonoje elementų įrąžų schema ir įtempių diagrama, kai x  hf 2 : 1 – tinklai, 2 – tolygiai skerspjūvyje išskirstyta strypinė arba vielinė armatūra, 3 – pavieniai strypinės arba vielinės armatūros strypai 66.2. kai neutralioji ašis eina per sienelę (žr. 8 pav.), t. y. kai (7.13) sąlyga neįvykdyta, apskaičiuojami pagal sąlygą h x  hf 1     hx  M  f cft Afc  h  f 2  a1   f cwtAwc h   a1   f m  mwt Awt   a1  . (7.15) 2 2      2  Gniuždomosios zonos aukštis randamas pagal sąlygą fcft Afc  fcwtAwc  f m mwt Awt  fs As1 . (7.16) (7.13)–(7.16) formulėse: f cwt  f c  f mc  mwt ; Afc  bf 2 hf 2 ; Aw   w hw ; Awc   w x  hf 2 ; Awt   w h  x . Ekvivalentinio armavimo koeficientai  mfc ,  mft ir mwt imami pagal 58 p. 67. Tėjinių ir dvitėjų skerspjūvių gniuždomosios lentynos skaičiuojant pagal 65 ir 66 punktus imamas plotis bf 2 yra apskaičiuojamas laikant, kad laisvos iškyšos į kiekvieną pusę ilgis neturi viršyti 1/6 elemento tarpatramio ilgio, be to, neviršyti: 67.1. ½ atstumo šviesoje tarp išilginių briaunų, jeigu yra skersinių briaunų; 67.2. hf 2 – kai nėra skersinių briaunų arba kai atstumas tarp jų didesnis negu atstumas tarp išilginių briaunų, esant hf 2  0,1h; 67.3. 6 hf 2 – kai hf 2 > 0,1h; 67.4. 3 hf 2 – kai 0,05 < hf 2 < 0,1h. bf 2 1 3 a1 fs As1 2 fs h fm mwt Awt M hw fw Awc hf 2 ffct Afc x ffst fm mt bw 8 pav. Lenkiamųjų tėjinio skerspjūvio su lentyna gniuždomojoje zonoje elementų įrąžų schema ir įtempių diagrama, kai x  hf 2 : 1 – tinklai, 2 – tolygiai skerspjūvyje išskirstyta strypinė arba vielinė armatūra, 3 – pavieniai strypinės arba vielinės armatūros strypai 68. Žiediniai skerspjūviai (9 pav.) turi būti apskaičiuojami: 68.1. kai fmmrt  0,38 fcr1 , pagal sąlygą sin   r   M  Ar  f cr1  f mc  mrt 1  1,35 r 1,6 r  rm ,    (7.17) čia fcr1  fc  f mc mrt , (7.18) r  f mmrt , f c  3,35 f mmrt (7.19) čia rm – žiedinio skerspjūvio sienelės viduriniojo paviršiaus spindulys, kuris lygus r r rm  int ext , 2 (7.20) rint, rext – žiedinio skerspjūvio atitinkamai išorinio ir vidinio paviršių spinduliai; mrt – žiedinio skerspjūvio ekvivalentinio armavimo koeficientas, nustatomas atsižvelgiant į 58 p.; 68.2. kai f m mrt  0,38 fcrt pagal sąlygą sin   r   M  Ar  f crt  0,234 f m  mrt  rm ,    r  (7.21) 0,73 f m  mrt , f c  2 f m  mrt (7.22) fcr1 = fc + fmc mrt. (7.23) beff r rext rm r int r 9 pav. Žiedinio skerspjūvio schema, imama apskaičiuojant armocementinių elementų stiprumą 69. Apskaičiuojant lenkiamųjų armocementinių konstrukcijų elementų stiprumą, turi būti išlaikyta sąlyga x  lim h . Kai tempiamasis armatūros skerspjūvio plotas yra didesnis už tą, kuris tenkintų sąlygą x  lim h , skaičiuojama pagal (7.4), (7.7), (7.10) (7.11), (7.14), (7.15) formules, imant x  lim h . III SKIRSNIS. EKSCENTRIŠKAI GNIUŽDOMIEJI STAČIAKAMPIO, TĖJINIO, DVITĖJO IR ŽIEDINIO SKERSPJŪVIŲ ELEMENTAI 70. Apskaičiuojant ekscentriškai gniuždomuosius elementus būtina įvertinti atsitiktinį pradinį ekscentricitetą, įvertinimą pagal 24 p. nurodymus, taip pat įlinkio įtaką jų laikomajai galiai vadovaujantis STR 2.05.05:2005 [5.4] reikalavimais. 71. Ekscentriškai gniuždomieji stačiakampio skerspjūvio elementai su tolygiai skerspjūvyje išskirstyta armatūra (žr. 58 p., 4 pav.) turi būti apskaičiuojami: 71.1. kai   x   lim , pagal sąlygą h N et  f m  mt At hx x   f c1Ac  h   . 2 2  Gniuždomosios zonos aukštis x nustatomas pagal formulę (7.24) fcSc2  f mcSm2  f mSm1  0 . (7.25) (7.24)–(7.25) formulėse: et – atstumas nuo ašinės jėgos pridėties taško iki tempiamosios skerspjūvio briaunos; Ac, At – atitinkamai gniuždomosios ir tempiamosios zonų skerspjūvių plotai; Sc2 – gniuždomosios zonos betono statinis skerspjūvio ploto momentas apie ašį, einančią per išorinės jėgos N pridėties tašką; S m 2 – gniuždomosios armatūros ekvivalentinio skerspjūvio ploto (žr. 58 p.) statinis momentas apie ašį, einančią per išorinės jėgos N pridėties tašką; Sm1 – tempiamosios armatūros ekvivalentinio skerspjūvio ploto statinis momentas apie tą pačią ašį; 71.2. kai   x   lim , pagal sąlygą h 2  e  ec   c   , N  Nc  Nc  Nin  2   ein  ein     (7.26) čia Nc – centriškai gniuždomojo elemento laikomoji galia, nustatoma pagal formulę Nc = fc1 A, (7.27) čia fc1 = fc + fmc mt; A = bh, Nin – elemento laikomoji galia, kai betono gniuždomosios zonos aukštis x  lim h , nustatoma taip Nin  fc1bx  fmmt h  xb . (7.28) ec – išorinės jėgos ekvivalentinio skerspjūvio centro atžvilgiu ekscentricitetas, lygus ec = M/N. ein – skaičiuotinės išilginės jėgos Nin ekscentricitetas, nustatomas pagal formulę f S  fm St ein  c1 c , N in Sc  bx 1  h mt  (7.29) hx , 2 x S t  b  mt h  x  . 2 72. Ekscentriškai gniuždomieji tėjinio ir dvitėjo skerspjūvio elementai su tolygiai skerspjūvyje išskirstyta armatūra (žr. 58 p.) turi būti apskaičiuojami: x 72.1. kai     lim , jeigu x  hf 2 (žr. 10 pav.), pagal sąlygą h h  hf 1 h h   N e2  f m  mwt Aw w  f m  mft At  h  f 1 f 2  . 2 2   (7.30) Gniuždomosios zonos aukštis nustatomas pagal (7.25) formulę, jeigu x  hf 2 (žr. 11 pav.), pagal sąlygą N  fc1Afc  fc1Awc  fm mwt Awt  fm mft Aft , (7.31) čia gniuždomosios zonos aukštis x nustatomas pagal (7.25) formulę; N bf1 e2 N ec hf2 fc1 Afc fm mwt Awt 2 CW w hw h fc1 1 hf1 fm mft Aft fm mft bf1 10 pav. Ekscentriškai gniuždomųjų dvitėjo skerspjūvio elementų įrąžų schema ir įtempių diagrama, kai x  hf 2 : 1 – tinklai, 2 – tolygiai skerspjūvyje išskirstyta strypinė arba vielinė armatūra 72.2. kai   x   lim , pagal (7.26) formulę h Nc  fc1Afc  f w1Aw  ff 1Aft . (7.32) bf 2 fw1 Awc fm mwt CW fm mwt Awt hf 2 fc1 Afc C.m 1 w 2 hf 1 fm mf Aft hw h fc1 x e0 e2 N bbff11 11 pav. Ekscentriškai gniuždomųjų dvitėjo skerspjūvio elementų įrąžų schema ir įtempių diagrama, kai x  hf 2 : 1 – tinklai, 2 – tolygiai skerspjūvyje išskirstyta strypinė arba vielinė armatūra f c1  f c  f mc  mc ; f w1  f c  f mc  mwt; f f 1  f c  f mc  mft ; jeigu x  hf 2 , Nin  fc1Abfc  fm mft  Abw  Abft  , (7.33) jeigu x  hf 2 , Nin  fc1Abfc  f w1Abwc  fm mwt Abw1  fm mft Aft , (7.34) * S *  Sw  S t* , ein  c Nin (7.35) h   čia Sc*  f c1bf 2hf 2  h  yc  f 2  ; 2   h   S t*  f m1 mftbf 1hf 1 yc  f 1  , 2   yc – atstumas nuo ekvivalentinio briaunos. Jeigu x  hf 2 , h  * Sw  f m1 mwt w hw  yc  hf 1  w 2   ;  skerspjūvio centro iki tempiamosios arba mažiau gniuždomos * * S *  S we  S wt  S t* , ein  c Nin x  hf 2   *  f w1 Awc h  yc  hf 2  čia S wc . 2   h  x  hf 2   * S wt  f m  mwt w hw  x  hf 2  yc  w  hf 1  . (7.36) 2   Elementų įlinkio įtaka įvertinama dauginant ec reikšmę iš koeficiento , nustatomo pagal STR 2.05.05:2005 [5.4]. (7.30)–(7.34) formulėse žymenys tokie pat, kaip 65 p. 73. Ekscentriškai gniuždomieji žiedinio skerspjūvio elementai su tolygiai skerspjūvyje išskirstyta armatūra turi būti apskaičiuojami pagal sąlygą  sin   r  N ec  Ar  f r1  f m  mr 1  1,35 r 1,6 r  rm .    Gniuždomosios zonos ploto santykinis dydis nustatomas pagal formulę (7.37) r  N  f m  mrt Abr .  f c  3,35 f m  mrt Ar (7.38) Jeigu pagal (7.38) formulę apskaičiuota reikšmė r < 0,15, tai į (7.37) sąlygą įrašoma r reikšmė, nustatyta pagal formulę r  N  0,73 f m  mrt Ar .  f c  2 f m  mrt Ar (7.39) (7.37) formulėje fr1 = fc + fm mrt. Koeficiento mrt reikšmės nustatomos pagal 58 p. IV SKIRSNIS. CENTRIŠKAI TEMPIAMIEJI ELEMENTAI 74. Centriškai tempiamieji stačiakampio skerspjūvio elementai su tolygiai skerspjūvyje išskirstyta armatūra apskaičiuojami pagal sąlygą N  fm mt b h. (7.40) V SKIRSNIS. EKSCENTRIŠKAI TEMPIAMIEJI ELEMENTAI 75. Ekscentriškai tempiamieji stačiakampio skerspjūvio elementai su tolygiai skerspjūvyje išskirstyta armatūra turi būti apskaičiuojami: 75.1. kai išorinė jėga N pridėta skerspjūvio branduolyje (žr. 12 pav.), pagal sąlygą N   fm mrt b h, (7.41) čia  – laikomosios galios dėl ekscentrinio tempimo sumažinimo koeficientas, imamas lygus 0,8; 75.2. kai išorinė jėga N yra už skerspjūvio ribos (žr. 13 pav.), pagal sąlygą 2 2 bx h x . N e  f m mtb    f c  f mc  mt  2  2  (7.42) Gniuždomosios zonos aukštis x nustatomas pagal formulę fc Sc'  f mcSm2  f m Sm1  0 , (7.43) čia Sc' , Sm2 , Sm1 tokie patys, kaip ir (7.25) formulėje. Jeigu pagal (7.43) formulę nustatyta reikšmė x > lim h, tai į (7.42) sąlygą įrašoma x = lim h reikšmė. 2 e N Rm mt 1 12 pav. Ekscentriškai tempiamųjų stačiakampio skerspjūvio elementų įtempių diagrama, kai išorinė N jėga pridėta skerspjūvyje: 1 – tinklai, 2 – strypinė arba vielinė armatūra e h x fc+fmc mt 2 N 1 fm mt 13 pav. Ekscentriškai tempiamųjų stačiakampio skerspjūvio elementų įtempių diagrama, kai išorinė N jėga pridėta už skerspjūvio ribos: 1 – tinklai, 2 – strypinė arba vielinė armatūra VI SKIRSNIS. ELEMENTO ĮSTRIŽŲJŲ PJŪVIŲ STIPRUMO APSKAIČIAVIMAS 76. Įstrižųjų pjūvių stiprumas apskaičiuojamas: 76.1. tarp įstrižųjų plyšių gniuždomojo betono; 76.2. įstrižojo plyšio, veikiant skersinei jėgai; 76.3. įstrižojo plyšio, veikiant lenkimo momentui. 77. Stačiakampio skerspjūvio armocementiniai elementai, atsižvelgiant į betono tarp įstrižųjų plyšių gniuždymą, turi atitikti sąlygą V  0,3 w1 c1 fc b hw. (7.44) Tinklų skersinių vielų įtaką įvertinantis koeficientas w1 nustatomas pagal formulę  w1  1  15 Em  mwt . Ec (7.45) Koeficientas c1 nustatomas taip c1 =1–0,01 fc, (7.46) čia fc reikšmė imama MPa. 78. Armocementinių elementų įstrižųjų pjūvių stiprumas veikiant skersinėms jėgoms (žr. 14 pav.) turi būti apskaičiuojamas pagal sąlygą V  Vm + Vc, (7.47) čia: V – skersinė jėga, kurią sukelia išorinė apkrova, veikianti vienoje nagrinėjamojo įstrižojo pjūvio pusėje; Vm – skersinė jėga, kurią atlaiko tinklo skersinės vielos, kertančios įstrižąjį plyšį; Vc – skersinė jėga, kurią atlaiko įstrižajame pjūvyje gniuždomosios zonos betonas. Skersinės Vm jėgos reikšmė nustatoma pagal formulę Vm = vmw av, (7.48) čia: av – įstrižojo plyšio projekcija, plyšio posvyrio kampas imamas lygus 450; vmw – tinklo skersinių vielų armavimo intensyvumas įstrižajame plyšyje f  w , vmw  mw mw1 0 sin 90     (7.49) mw1 – elemento sienelės ekvivalentinio armavimo koeficientas, skaičiuojant skersinei jėgai nustatomas pagal formulę  mw1  Amw A f  sw sw , av  w av  w f mw (7.50) čia: Amw – tinklų skersinių vielų, esančių įstrižajame plyšyje, skerspjūvio plotas; Asw – skersinių strypų, esančių įstrižajame plyšyje, skerspjūvio plotas; w – skersinę jėgą atlaikančios sienelės storis;  – klostėto elemento sienelės posvyrio nuo vertikaliosios jo ašies kampas. Lenkiamųjų ir ekscentriškai gniuždomųjų elementų skersinės Vc jėgos reikšmė nustatoma pagal formulę Vc  0,75 fct  w h2  av sin 900   , čia w ir h – nagrinėjamame elemento pjūvyje atitinkamai plotis ir aukštis. Kai gniuždomosios zonos riba eina per juostą, leidžiama imti av = hw. (7.51) hf 2 V hw hf 1 h Vc Vmw2 As fs Vmw1 av 14 pav. Apskaičiuojant elemento išilginei ašiai įstrižojo pjūvio, veikiant skersinei jėgai, stiprumą įrąžų schema 79. Elemento išilginei ašiai įstrižieji pjūviai, veikiant lenkimo momentui, turi būti apskaičiuojami pagal sąlygą h  hf 2 h h   M   fs As1  f m  mf 1bf 2 hf 2  hw  f 2 f 1   1,41 f m  mw1 w hw w , (7.52) 2 2   čia M – visų išorinių jėgų, esančių vienoje nagrinėjamojo įstrižojo pjūvio pusėje, momentas apie ašį, einančią per gniuždomosios zonos įrąžų atstojamosios pridėties tašką ir statmeną lenkimo momento veikimo plokštumai. Įstrižajame pjūvyje gniuždomosios zonos aukštis, išmatuotas pagal normalę elemento išilginei ašiai, nustatomas iš betono ir armatūros įrąžų projekcijų į išilginę elemento ašį pusiausvyros sąlygos. Įstrižieji pjūviai, kai veikia lenkimo momentas, netikrinami, jeigu normaliniai plyšiai nesusidaro. VIII SKYRIUS. ARMOCEMENTINIŲ KONSTRUKCIJŲ SKAIČIAVIMAS PAGAL RIBINIŲ TINKAMUMO BŪVIŲ GRUPĘ I SKIRSNIS. PLYŠIŲ SUSIDARYMO IR ATSIVĖRIMO APSKAIČIAVIMAS 80. Armocementinių konstrukcijų elementų išilginei ašiai normalinių ir įstrižųjų plyšių susidarymo apskaičiavimas turi būti atliekamas vadovaujantis STR 2.05.05:2005 [5.4] reikalavimais. Ekvivalentinio skerspjūvio ploto atsparumo Wpl momentą, įvertinus betono tampriąsias ir plastines deformacijas, reikia nustatyti pagal 92 p., o stipris fctk priimamas neįvertinant betono darbo sąlygų koeficiento c. 81. Armocementinių konstrukcijų elementuose turi būti apskaičiuotas: 81.1. išilginei elemento ašiai normalinių plyšių atsivėrimas; 81.2. išilginei elemento ašiai įstrižųjų plyšių atsivėrimas. II SKIRSNIS. ELEMENTO IŠILGINEI AŠIAI NORMALINIŲ PLYŠIŲ ATSIVĖRIMO APSKAIČIAVIMAS 82. Tinklais armuoto elemento išilginei ašiai normalinių plyšių atsivėrimo plotis wk nustatomas pagal formulę σ wk  ηml m sm , Em (8.1) čia: m – koeficientas, imamas lygus, kai tinklai suvirintiniai – 3; austi – 3,5; l – koeficientas, imamas lygus, kai veikia trumpalaikės ir trumpą laiko tarpą pastoviosios ir ilgalaikės apkrovos – 1; kartotinės, taip pat ilgą laiką veikiančios pastoviosios ir ilgalaikės apkrovos betonų grupėms: A – 1,5; B – 1,7; m – prie tempiamos skerspjūvio briaunos tinklų įtempiai, nustatomi pagal 84 p.; Em – tinklo tamprumo modulis, imamas pagal 55 p; sm – tinklo akučių matmuo, mm. 83. Elemento su mišriuoju armavimu išilginei ašiai normalinių plyšių atsivėrimo plotis bcr, mm, nustatomas pagal formulę wk   l mm m Em1 203,5  100  mt 3 ds , (8.2) čia:  – koeficientas imamas lygus: lenkiamųjų ir ekscentriškai gniuždomųjų elementų – 1, tempiamųjų – 1,2; l – tas pats, kaip ir 82 p.; m – koeficientas, kuris priklauso nuo elemento tempiamosios zonos ekvivalentinio tinklinio armavimo koeficiento ir imamas lygus esant: 0,4  <mt < 1  – 4,5, 1   mt < 2  – 3,0, mt > 2  – 1,5; m – koeficientas, imamas lygus, kai tinklai: suvirintiniai – 0,8; austi – 1; m – imama pagal 84 p.; mt – tempiamosios zonos ekvivalentinio armavimo koeficientas (žr. 58 p.), imamas ne didesnis kaip 0,02; ds – strypinės arba vielinės armatūros strypų skersmuo, mm; Em1 – ekvivalentinis armatūros tamprumo modulis, nustatomas pagal formulę E   Es s Em1  m m .  m  s (8.3) 84. Normaliniai m įtempiai turi būti nustatomi: 84.1. centriškai tempiamųjų elementų pagal formulę m  N P ,  m Ac (8.4) čia: P – išankstinio įtempimo jėga įvertinus visus nuostolius; Ac – betono skerspjūvio plotas; 84.2. lenkiamųjų, ekscentriškai gniuždomųjų arba ekscentriškai tempiamųjų elementų – statybinės mechanikos metodais kaip tampriam kūnui. Apskaičiuojant m turi būti nagrinėjamas į ekvivalentinį plieninį redukuotas skerspjūvis (žr. 15 pav.) su viena tamprumo charakteristika; tempiamojoje zonoje į plieninį redukuojamas tik ekvivalentinės armatūros skerspjūvio plotas, o gniuždomojoje zonoje – armatūros ir betono ekvivalentiniai plotai (betonas įvertinus tamprumo modelių santykius). b) bf 2 swt hf 1 hsf1 wc1 hwt h hw w hwc x hf 2 bf 2 hsf2 a) bf 1 bf 1 15 pav. Armocementinių elementų skerspjūvio redukavimo į plieninį schema: a – armocementinio elemento skerspjūvis; b – redukuoto į plieninį skerspjūvis Įtempių m reikšmės nustatomos: – lenkiamųjų elementų pagal formulę m   M  P ecp  r ; Ws1 – ekscentriškai gniuždomųjų ir ekscentriškai tempiamųjų elementų pagal formulę N e r  m  tot c,tot , Ws1   (8.5) (8.6) (8.5)–(8.6) formulėse: Ws1 –į plieninį redukuoto skerspjūvio atsparumo momentas, nustatomas pagal formulę Ws1  I s1 , 1,3 yc (8.7) čia: Is1 –į plieninį redukuoto skerspjūvio inercijos momentas apie ašį, einančią per jo centrą; Ntot – išorinės ašinės N ir apspaudimo P jėgos atstojamoji; ecp – P jėgos elemento skerspjūvio centro atžvilgiu ekscentricitetas; ec,tot – Ntot jėgos elemento skerspjūvio centro atžvilgiu ekscentricitetas; r – atstumas nuo arčiausiai gniuždomos zonos briaunai branduolio taško. (8.6) formulėje minuso ženklas imamas esant ekscentriniam gniuždymui, o pliuso ženklas – esant ekscentriniam tempimui. 85. Elementų, kuriems keliami 2-osios pleišėtumo kategorijos reikalavimai, neilgalaikio plyšių atsivėrimo plotis nustatomas kaip ilgalaikio plyšių atsivėrimo pločio, veikiant pastoviosioms ir ilgalaikėms apkrovoms, ir plyšių atsivėrimo pločio prieaugio, veikiant trumpalaikėms apkrovoms, suma. Ilgalaikio plyšių atsivėrimo plotis priklauso nuo pastoviųjų ir ilgalaikių apkrovų veikimo trukmės. III SKIRSNIS. ELEMENTO IŠILGINEI AŠIAI ĮSTRIŽŲJŲ PLYŠIŲ ATSIVĖRIMO APSKAIČIAVIMAS 86. Lenkiamųjų elementų išilginei ašiai įstrižųjų plyšių atsivėrimo plotis nustatomas pagal formulę m k22 , wk  l k1hw  30d m  2 mw1 Em (8.8) čia: l – koeficientas tas pats, kaip ir 82 p.; k1 – koeficientas, kuris priklauso nuo tinklų: austų – 103 (30–1500m1), suvirintinių – 103 (20–1200m1); m – koeficientas tas pats, kaip ir 83 p.; mw1 – imamas pagal 58 p.; dm – tinklų vielų, išdėstytų pagal elemento išilginės ašies normalę, skersmuo k2  Np V  0,25 ,  w hw Ac (8.9) čia V – nagrinėjamojo elemento ruože didžiausioji išorinės apkrovos sukelta skersinė jėga. IV SKIRSNIS. ARMOCEMENTINIŲ KONSTRUKCIJŲ ELEMENTŲ DEFORMACIJŲ APSKAIČIAVIMAS 87. Armocementinių konstrukcijų elementų deformacijos (įlinkiai, posūkio kampai) turi būti apskaičiuojami pagal statybinės mechanikos formules, įrašant į jas standumų ir kreivių reikšmes vadovaujantis 88–94 punktais. Armocementinių elementų kreiviai ir deformacijos atskaitomi nuo jų pradinės padėties; kai yra iš anksto įtemptoji armatūra – nuo padėties iki apspaudžiant elementą. Laikoma, kad elementai arba jų dalis yra tempiamojoje zonoje be plyšių, jeigu plyšiai nesusidaro veikiant pastoviosioms, ilgalaikėms ir trumpalaikėms apkrovoms, kurios apskaičiuojant imamos su patikimumo koeficientu F =1. 88. Elementų standumas veikiant trumpalaikėms apkrovoms nustatomas pagal formulę Bf 1  0,85 Ec I1, (8.10) čia: Ec – betono deformacijos modulis, imamas pagal STR 2.05.05:2005 [5.4] nurodymus; I1 – betono ekvivalentinio skerspjūvio inercijos momentas, įskaitant tinklinio armavimo koeficientą į modulių Es /Em santykį. Apskaičiuojant deformacijas redukuotieji armavimo koeficientai nustatomi pagal formules: 88.1. gniuždomosios juostos  m1(E)   mf,2  s,2 88.2. sienelės Es ; Em  m1(E)   mw ; (8.11) 88.3. tempiamosios juostos  m1(E)   mf,1  s,1 Es . Em V SKIRSNIS. KREIVIO TARPUOSE BE PLYŠIŲ TEMPIAMOJOJE ZONOJE NUSTATYMAS 89. Lenkiamųjų, ekscentriškai gniuždomųjų ir ekscentriškai tempiamųjų elementų tarpuose, kur nesusidaro elemento išilginei ašiai normaliniai arba įstrižieji plyšiai, visa kreivio reikšmė turi būti nustatoma pagal formulę  tot  1   2  3   4 , (8.12) čia 1, 2 – kreiviai, atitinkamai dėl trumpalaikių apkrovų (imami atsižvelgiant į STR 2.05.05:2005 [5.4] nurodymus) ir dėl pastoviųjų ir ilgalaikių apkrovų veikimo (neįskaitant P jėgos) nustatomi pagal formules: 1  M , Bf1 (8.13) 2  Mc2 , Bf2 (8.14) čia: M – lenkimo momentas apie ašį, einančią per ekvivalentinio skerspjūvio centrą ir normalią į momento veikimo plokštumą, bei sukeltas atitinkamos išorinės apkrovos; Bf1 – standumas, nustatomas pagal (8.10) formulę; cr – koeficientas, įvertinantis betono valkšnumo įtaką ir imamas lygus: kai aplinkos drėgmė 40  ir didesnė: 26 – natūraliai kietėjusio betono, 3 – termiškai kietinto betono; kai aplinkos drėgmė mažesnė nei 40 : 3,9 – natūraliai kietėjusio betono; 4,5 – termiškai kietinto betono; Bf2 – armocementinių konstrukcijų standumas, įvertinus ilgą apkrovų veikimo laiką, imamas lygus Bf2 = 0,85 Bf1; (8.15) 3 – kreivis, lemiamas elemento išlinkio, trumpą laiką veikiant išankstinio apspaudimo jėgai, ir nustatomas pagal formulę 3  P ecp Bf 1 , (8.16) 4 – kreivis, lemiamas elemento išlinkio dėl betono susitraukimo ir valkšnumo, veikiant išankstinio apspaudimo jėgai, ir nustatomas pagal formulę 4   c1   c2 h , (8.17) čia  c1,  c2 – betono deformacijos dėl betono susitraukimo ir valkšnumo, veikiant išankstinio apspaudimo jėgai, nustatytos atitinkamai skerspjūvio tempiamosios ir gniuždomosios briaunų lygyje pagal formules:  c1   c2   c1 Em  c2 Em ; (8.18) . (8.19) Įtempių c1 reikšmės imamos skaitiškai lygiomis išankstinių armatūros įtempių nuostolių dėl betono susitraukimo ir valkšnumo sumai pagal STR 2.05.05:2005 [5.4] nurodymus,  c 2 – taip pat įtemptosios armatūros, lyg ji būtų kraštinio gniuždomojo betono sluoksnio lygyje. Elementų be išankstinio armatūros įtempimo kreivių 3 ir 4 reikšmes leidžiama laikyti lygias nuliui. 90. Nustatant kreivį tarpuose, kur gniuždomojoje betono zonoje yra išankstinių plyšių (žr. 29 p.), kreiviai 1, 2, 3 turi būti 15 , o 4 – 25  padidinti. VI SKIRSNIS. KREIVIO TARPUOSE SU PLYŠIAIS TEMPIAMOJOJE ZONOJE NUSTATYMAS 91. Lenkiamųjų, ekscentriškai gniuždomųjų ir ekscentriškai tempiamųjų stačiakampio, tėjinio ir dvitėjo skerspjūvių elementų tarpuose, kur susidaro išilginei elemento ašiai normaliniai plyšiai, visa kreivio reikšmė turi būti nustatoma pagal formulę tot =5 – 6 + 7 – 4, (8.20) čia: 5 – kreivis dėl neilgalaikio visos apkrovos veikimo; 6 – kreivis dėl neilgalaikio pastoviųjų ir ilgalaikių apkrovų dalies veikimo; 7 – kreivis dėl ilgalaikio pastoviųjų ir ilgalaikių apkrovų dalies veikimo; 4 – kreivis, lemiamas elemento išlinkio dėl betono susitraukimo ir valkšnumo, veikiant išankstinio apspaudimo jėgai, ir nustatomas pagal (8.17) formulę. 92. Kreivio 5 reikšmė nustatoma pagal formulę 5  M cr M  M cr  , Bf1 Bf3 (8.21) čia: M – visos išorinės apkrovos sukeltas lenkimo momentas apie ašį, einančią per ekvivalentinio skerspjūvio centrą ir normalią į momento veikimo plokštumą; Mcr – lenkimo momentas, kurį atlaiko skerspjūvis susidarant išilginei elemento ašiai normaliniams plyšiams; Bf1 – standumas, nustatomas pagal (8.10) formulę; Bf3 – nustatomas pagal formulę Bf3 = k Eb I1, (8.22) čia k – koeficientas, įvertinantis elemento standumo sumažėjimą ir imamas pagal 6 lentelę. Lenkimo Mcr momento reikšmė nustatoma pagal formules: be išankstinio armatūros įtempimo elementų Mcr = fctk Wpl; (8.23) iš anksto įtemptųjų elementų Mcr = fctk Wpl  Mp, (8.24) čia Wpl – skerspjūvio kraštinio tempiamojo sluoksnio atsparumo momentas, įvertinus tempiamojo betono plastiškąsias deformacijas, nustatomas pagal formulę Wpl  2I cc   I mc1   I mt1  Sct , hx (8.25) čia: Icc, Imc1, Imt1 – skerspjūvio neutraliosios ašies atžvilgiu nustatyti gniuždomosios zonos betono ploto, tos pačios zonos armatūros tinklų ploto ir tempiamosios zonos armatūros tinklų ploto inercijos momentai; St – tempiamosios skerspjūvio dalies betono statinis momentas apie tą pačią ašį; h–x – atstumas nuo skerspjūvio neutralios ašies iki kraštinio tempiamojo sluoksnio. Neutraliosios ašies padėtis nustatoma pagal sąlygą Scc   S m1c  S m1t  h  x  At , (8.26) 2 čia: Scc, Sm1c, Sm1t – skerspjūvio neutraliosios ašies atžvilgiu nustatyti gniuždomosios zonos betono ploto, tos pačios zonos armatūros tinklų ploto ir tempiamosios zonos armatūros tinklų ploto statiniai momentai; h – skerspjūvio aukštis. 6 lentelė Skerspjūvio tempiamosios zonos armavimas Tinklais austais suvirintiniais Mišrusis su tinklais austais suvirintiniais Armavimo koeficientas mt,  koeficientas k lenkiamųjų ir tempiamųjų elementų ekscentriškai gniuždomųjų elementų iki 1,5 nuo 1,5 iki 3 iki 1,5 nuo 1,5 iki 3 0,08 0,16 0,1 0,2 0,16 0,32 0,2 0,4 iki 1,5 0,08 0,16 austais suvirintiniais iki 1,5 0,1 0,2 nuo 1,5 iki 3 nuo 1,5 iki 3 0,1 0,12 0,22 0,25 Į (8.24) formulę įrašoma Mp reikšmė nustatoma pagal formulę Mp = P(ecp+r). (8.27) (8.24) formulėje pliuso ženklas imamas, kai lenkimo Mcr ir Mp momentų kryptys priešingos, minuso ženklas – kai kryptys sutampa. (8.27) formulėje: Mp – jėgos Np momentas apie ašį, lygiagrečią neutraliajai ašiai ir einančią per toliausiai nuo tempiamosios zonos nutolusį branduolio tašką; Mp reikšmė nustatoma pagal STR 2.05.05:2005 [5.4] nurodymus, imant Wpl pagal 92 p. 93. Kreivio 6 reikšmė nustatoma pagal formulę 6  M , Bf3 (8.28) čia: M – pastoviųjų ir ilgalaikių apkrovų sukeltas lenkimo momentas apie ašį, einančią per ekvivalentinio skerspjūvio centrą ir normalią momento veikimo plokštumas; Bf3 – nustatomas pagal (8.22) formulę. 94. Kreivio 7 reikšmė nustatoma pagal formulę 7  M , (8.29) Bf4 čia M – žr. 93 p.; Bf4 – nustatomas pagal formulę Bf4  0,8 Bf3 , (8.30) Bf3 imamas pagal (8.22) formulę. VII SKIRSNIS. ĮLINKIŲ NUSTATYMAS 95. Įlinkis, lemiamas lenkimo deformacijų, nustatomas pagal formulę l d m   M x  tot ( x) dx , (8.31) 0 čia: M x – lenkimo momentas, sukeltas vienetinės jėgos F=1, kuri veikia nagrinėjamojo įlinkio linkme atstumu x tarpatramio ilgyje; tot(x) – elemento kreivis tame pačiame pjūvyje. Tolygaus skerspjūvio elementų, turinčių plyšių kiekviename tarpe, kuriame nesikeičia lenkimo momento ženklas, kreivį leidžiama apskaičiuoti labiausiai įtemptame pjūvyje, o kituose tokio tarpo pjūviuose imti kreivį, besikeičiantį proporcingai, kaip keičiasi lenkimo momentų reikšmės. Kai kuriais dažniausiai pasitaikančiais apkrovimo atvejais pastoviojo skerspjūvio lenkiamųjų elementų įlinkis nustatomas pagal formulę d = k tot l2, (8.32) čia: k – koeficientas, priklausantis nuo atrėmimo sąlygų ir apkrovimo schemos; tot – elemento kreivis pjūvyje su didžiausiu lenkimo momentu; l – skaičiuotinis elemento tarpatramio ilgis. IX SKYRIUS. KONSTRUKCINIAI REIKALAVIMAI 96. Projektuojant armocementines konstrukcijas, siekiant užtikrinti jų gamybos, reikiamo ilgalaikiškumo, betono ir armatūros gero sukibimo sąlygas, pridera laikytis šiame skyriuje išvardytų konstrukcinių reikalavimų. I SKIRSNIS. MAŽIAUSIEJI ELEMENTŲ SKERSPJŪVIO MATMENYS 97. Mažiausieji armocementinių konstrukcijų elementų skerspjūvio matmenys, kurie nustatomi skaičiavimais pagal abi ribinių būvių grupes, turi būti parinkti taip, kad būtų pakankamas apsauginis betono sluoksnis, kad atitiktų armatūros išdėstymą ir inkaravimą, skerspjūvio matmenų ir armavimo unifikavimo bei jų gamybos technologiją. 98. Laikančiųjų armocementinių konstrukcijų juostų ir sienų storį reikia imti ne mažesnį kaip 15 mm ir ne didesnį kaip 30 mm. Kontūrinės briaunos, standumo briaunos, diafragmos gali būti didesnio nei 30 mm storio, kai to reikia pagal skaičiavimus. Didesni nei 40 mm praplatinimai (kontūrinės, standumo briaunos, diafragmos ir pan.) leidžiami armuoti be tinklų remiantis STR 2.05.05:2005 [5.4] nurodymais kaip gelžbetoninės konstrukcijos. Pastaba. Konstrukcijos tarpe, kur nėra armavimo tinklais, apsauginio betono sluoksnio storio ir plyšių atsivėrimo pločio reikalavimai yra tokie pat, kaip ir gelžbetoninių konstrukcijų. II SKIRSNIS. APSAUGINIS BETONO SLUOKSNIS 99. Apsauginis betono sluoksnis, t. y. betono sluoksnis nuo elemento paviršiaus iki armatūros paviršiaus, turi būti pakankamas, kad užtikrintų gerą armatūros ir betono sukibimą, apsaugotų armatūrą nuo korozijos visose gamybos, montavimo ir naudojimo stadijose. Armocementinių konstrukcijų apsauginio betono sluoksnio storis turi būti ne mažesnis kaip: 99.1. tinklų – 4 mm; 99.2. strypinės ir vielinės armatūros, kai apsauginiame betono sluoksnyje yra tinklai, – 8 mm. Apsauginio betono sluoksnio storis turi būti imamas atsižvelgiant į konstrukcijų gamybos technologiją. 100. Armocementinių konstrukcijų be hidroizoliacinės dangos įtemptosios armatūros įtempių perdavimo ilgyje lp (žr. STR 2.05.05:2005 [5.4]) apsauginio betono sluoksnio storis turi būti ne mažesnis kaip du armatūros skersmenys, bet ne didesnis kaip 15 mm. 101. Lenkiamųjų surenkamųjų elementų neįtemptosios armatūros išilginių strypų galai turi būti nutolę nuo elemento skersgalio ne daugiau kaip 5 mm. Įtemptosios armatūros galai, taip pat inkarai turi būti padengti ne mažesniu kaip 5 mm smulkiagrūdžio betono sluoksniu. 102. Projektuojant būtina numatyti priemones, padedančias užtikrinti tinklų, strypinės ir vielinės armatūros projektinę padėtį elemento skerspjūvyje (įdedant tarpiklius ir padėklus, plokšteles iš betono ir pan.). Kai šių reikalavimų negalima įvykdyti, reikia naudoti cinkuotąją armatūrą ir tinklus. III SKIRSNIS. ELEMENTŲ ARMAVIMAS 103. Armocementinių konstrukcijų elementuose tinklus reikia išdėstyti mažiausiuoju (pagal 99 p.) atstumu nuo elemento paviršiaus, kad būtų perimti temperatūriniai ir susitraukimo įtempiai. Tankūs tinklai turi būti išdėstyti mažiausiuoju atstumu nuo strypinės ir vielinės armatūros paviršiaus, kad būtų perimti strypų inkaravimo zonoje sukeliami tempimo įtempiai. 104. Armocementinių konstrukcijų elementų juostose arba sienelėje simetriškai jų viduriniam paviršiui turi būti išdėstyti ne mažiau kaip du tinklai. Lenkiamuosius stačiakampio skerspjūvio elementus leidžiama armuoti tempiamojoje zonoje vienu arba keliais tinklais. Armocementinius elementus su konstrukciniu armavimu leidžiama armuoti vienu tinklu, išdėstytu elemento skerspjūvio centre. Pastaba. Armocementiniuose elementuose 1 cm storyje išdėstyti daugiau kaip keturis tinklus neleidžiama. 105. Armocementinių konstrukcijų elementų juostose ir sienelėse atskiri neįtemptosios ir įtemptosios armatūros strypai turi būti išdėstyti tolygiai skerspjūvyje, numatant didelį skaičių mažo skersmens strypų su ne mažesniu kaip 10 mm atstumu tarp jų. Armatūra turi būti numatyta tokia, kad būtų mažiausias jos klasių ir skersmenų skaičius. Armatūra turi būti lengvai sudedama į klojinį atsižvelgiant į technologiją: 105.1. gatavais paketais, prieš suklojant betoną; 105.2. atskirais strypais betonavimo procese. 106. Armocementinėse konstrukcijose skyles reikia sustiprinti papildoma armatūra, kurios skerspjūvio plotas turi būti ne mažesnis kaip pagal apskaičiavimą būtų reikalingas armatūros plotas skylėje. Kai plokštė armuojama konstruktyviai, jos mažų matmenų skylių kraštai taip pat konstruktyviai armuojami. Kai plokštės kraštuose veikia sutelktosios apkrovos, jos armavimas ir pastorinimas atliekamas pagal skaičiavimą. 107. Armocementinėse konstrukcijose armatūriniai tinklai turi būti užvesti už sienelės ir juostų vidurinių plokštumų susikirtimo linijos ne mažiau kaip trigubas tinklo akutės plotis ir ne mažiau kaip 30 mm. IV SKIRSNIS. EKSCENTRIŠKAI GNIUŽDOMŲJŲ ELEMENTŲ ARMAVIMO YPATUMAI 108. Ekscentriškai gniuždomųjų elementų armavimo tinklais gniuždymo įrąžų kryptimi koeficientas turi būti ne didesnis kaip 1,5 . 109. Ekscentriškai gniuždomųjų elementų strypinės ir vielinės armatūros skersmuo neturi viršyti 8 mm ir juostos arba sienelės pusės storio. Tinklų perlinkiuose, dažniausiai, turi būti dedami strypai. 110. Ekscentriškai gniuždomųjų elementų tinklus reikia išdėstyti kaip galima toliau nuo skerspjūvio centro, kad padidėtų elemento standumas. V SKIRSNIS. LENKIAMŲJŲ ELEMENTŲ ARMAVIMO YPATUMAI 111. Lenkiamuosiuose tėjinio, dvitėjo skerspjūvio (arba redukuojamojo į juos) su lentyna tempiamojoje zonoje elementuose išilginė strypinė arba vielinė armatūra turi būti išdėstyta tempiamojoje zonoje simetriškai elemento vertikaliosios ašies atžvilgiu. 112. Elementų skersinis armavimas dažniausiai atliekamas tinklais su kvadratinėmis akutėmis. 113. Lenkiamųjų elementų juostose (lentynose) skersinė armatūra turi būti inkaruojama vadovaujantis 107 p. reikalavimais. 114. Cilindriniai, klostėti ir dėžiniai elementai turi būti armuojami nepertraukiamais tinklais juos lenkiant briaunų linijose. 115. Lenkiamųjų elementų strypinės ir vielinės armatūros skersmuo turi būti numatytas toks, kad būtų galima išdėstyti plonasieniame skerspjūvyje arba pastorinimuose. 8 mm ir didesnio skersmens strypinės ir vielinės armatūros strypus, taip pat didesnio kaip 6 mm skersmens lynus leidžiama naudoti tik elemento briaunose. VI SKIRSNIS. MAŽIAUSIASIS ATSTUMAS TARP ARMATŪROS STRYPŲ 116. Atstumas tarp įtemptosios armatūros strypų turi būti ne mažesnis kaip 3ds, čia ds – strypo (lyno) skersmuo. 117. Atstumas tarp tinklo pavienių strypų turi būti ne didesnis kaip 15 cm. Tinklai taip pat gali būti fiksatoriais, padedančiais užtikrinti armatūros projektinę padėtį. VII SKIRSNIS. NEĮTEMPTOSIOS ARMATŪROS INKARAVIMAS 118. Armocementinės konstrukcijos turi būti projektuojamos su armatūra, sukibusia su betonu visame elemento ilgyje. Būtinais atvejais, pvz., inkaravimo zonai mažinti, leidžiama įrengti inkarus. 119. Laisvai atremtų plokščių lenkiamųjų elementų tinklų, siekiančių atramą, inkaravimui garantuoti reikia įvykdyti šiuos reikalavimus (žr. 16 pav.): 119.1. plokštės atrėmimo ruožo ilgis lsup turi būti ne mažesnis kaip 3 ir ne mažesnis kaip 40 mm (čia  – plokštės storis); 119.2. armatūros užleidimo už atramos krašto ilgis lsup1 turi būti ne mažesnis kaip 20dm, kai tinklai suvirintiniai, ir 30dm – kai tinklai austi; kai armavimas mišrusis – 15ds. Pastaba. Tinklo ruožas, užleidžiamas už atramos krašto, turi būti ne mažiau kaip su dviem skersiniais inkaruojančiais strypais.  lsupp1 lsupp 16 pav. Plokščių lenkiamųjų elementų laisvo atrėmimo schema 120. Tempiamosios ir gniuždomosios armatūros išilginiai strypai turi būti pratęsti už elemento ašiai normalinio pjūvio, kuriame šių strypų skaičiuotinis stipris nevisiškai išnaudojamas, ne mažiau kaip strypo inkaravimo ilgis lp, nustatomas atsižvelgiant į STR 2.05.05:2005 [5.4] nurodymus. 121. Kai 120 p. reikalavimai neįvykdomi atliekant išilginių strypų inkaravimą, kad nagrinėjamame pjūvyje būtų visiškai išnaudotas strypų skaičiuotinis stipris būtina numatyti priemones: 121.1. prie strypų galuose privirinamos inkarinės plokštelės arba įdėtinės detalės (žr. 17 pav.); 121.2. atlenkiami inkariniai strypai pagal apskritimo su skersmeniu 10d lanką, prie to tiesaus tarpo inkaravimo zonos pradžioje ilgis turi būti ne mažesnis kaip 5d, o atlankos ruože turi būti įdėtas papildomas tinklas. 122. Išilginiai tempiamieji tinklai turi būti pratęsti už elemento ašiai normalinio pjūvio, kuriame jie pagal skaičiavimą nebūtini, ne mažesniame kaip 20dm ilgyje, kai tinklai suvirintiniai, ir ne mažesniame kaip 30dm, kai tinklai austi. 1 2 I I 3 2 44 I-I 1 17 pav. Prie strypų galuose privirinamos inkarinės plokštelės arba įdėtinės detalės: 1 – plokštelė (kontaktinio suvirinimo vietose rievėta); 2 – neįtemptosios armatūros darbo strypai; 3 – taškinio elektrinio suvirinimo vieta; 4 – tinklai VIII SKIRSNIS. TINKLINĖS IR STRYPINĖS ARMATŪROS SANDŪROS 123. Tinklai suduriami užleistine sandūra, be to, lenkiamųjų arba ekscentriškai gniuždomųjų elementų tempiamojoje zonoje sandūros dažniausiai išdėstomos vietose, kur armatūros skerspjūvio plotas nevisiškai išnaudojamas. 124. Darbo kryptimi užleistinėmis sandūromis suduriami tempiamieji tinklai turi būti praleisti: austi – ne mažiau kaip 100 mm, suvirintininiai – mažiau kaip 60 mm, gniuždomieji tinklai – atitinkamai 50 ir 30 mm (žr. 18 pav.). Elemento tempiamųjų tinklų sandūros turi būti išdėstytos skėstinai (su pralankomis). Vienoje vietoje arba užleistinės sandūros ilgyje suduriamųjų tinklų skerspjūvio plotas neturi viršyti 50  viso tempiamojo tinklo skerspjūvio ploto. Darbo kryptimi užleistinėmis sandūromis suduriamų tinklų sujungimo vietose kiekvienas tinklas sandūros ilgyje turi turėti: suvirintinis – ne mažiau kaip keturias skersines vielas, privirintas prie visų tinklo išilginių strypų; austas – ne mažiau kaip šešias skersines vielas. 125. Armocementinių konstrukcijų elementų strypinės ir vielinės armatūros, kurios skaičiuotinis stipris visiškai išnaudojamas, sudurti užleistine sandūra neleidžiama. a) a  100 mm b) a  50 mm c) a  30 mm d) a  30 mm 18 pav. Tinklų užleistinės sandūros: a – austų tempiamųjų tinklų sandūros darbo kryptimi; b – konstrukcinės sandūros; c – suvirintinių tempiamųjų tinklų sandūros darbo kryptimi; d – konstrukcinės sandūros 126. Ekscentriškai gniuždomuosiuose elementuose tinklai tarpusavyje skersine linkme jungiami sąsūkomis, gnybtais ir kitokiais būdais. IX SKIRSNIS. ĮDĖTINĖS DETALĖS 127. Įdėtinės detalės turi būti gaminamos iš rievėtų štampuotų, ne plonesnių kaip 5 mm plokštelių ir suvirinimu elektra prijungtos prie armatūros gaminių, taip pat prie inkarinių 3–6 mm skersmens strypų (žr. 17 pav.). 128. Plieninės įdėtinės detalės turi būti apsaugotos nuo korozijos atsižvelgiant į STR 2.05.05:2005 [5.4] reikalavimus. X SKIRSNIS. SURENKAMŲJŲ ELEMENTŲ SANDŪROS 129. Lenkiamųjų, ekscentriškai gniuždomųjų arba tempiamųjų surenkamųjų elementų sandūrų konstrukcija turi atlaikyti skaičiuotines įrąžas, įvertinant galimus montažo ekscentricitetus. Tais atvejais, kai sandūrose įrąžos perduodamos per įdėtines detales, jų inkariniai strypai turi būti tokie pat stiprūs, kaip ir sandūroje pertraukiama elementų strypinė ir vielinė armatūra bei tinklai. Surenkamųjų elementų sandūros turi būti atliekamos pagal vieną iš šių būdų: 129.1. elementų galuose įrengiant diafragmas ir suvirinant jų plienines įdėtines detales per diafragmas praleistais antdėklais, paskui sandūrą monolitinant; 129.2. įrengiant kontūrines briaunas, lankiniu suvirinimu sujungiant sujungiamųjų elementų strypinės ir vielinės armatūros iškyšas bei elementų įdėtines detales (žr. 19 a pav.), tada sandūrą monolitinant; a) 1 I I-I 1 I 5 6 III - III 2 9 8 b) 7 3 1 4 10 9 11 1 II IV - IV 8 III 8 III IV IV II 1 9 19 pav. Surenkamųjų klostėtų armocementinių konstrukcijų sandūros: a – sandūra, įrengiama su kontūrine diafragma suvirinant įdėtines detales ir armatūros iškyšas, tada ją monolitinant; b – sandūra, įrengiama įtempiant armatūrą; 1 – klostėtasis elementas; 2 – diafragma; 3 – plieniniai antdėklai; 4 – įdėtinės detalės; 5 – kontūrinė diafragma; 6 – armatūros iškyšos; 7 – monolitinimo betonas; 8 – sandūros įtemptoji armatūra; 9 – išilginė įtemptoji armatūra; 10 – suduriamojo strypo inkaras; 11 – inkarinė trinkelė 129.3. sujungiant iš anksto įtemptuosius elementus įtemptaisiais strypais (žr. 19 b pav.), tada monolitinant siūlę, taip pat įrengiant sausąją siūlę arba sutepant jungiamųjų elementų galus epoksidiniais komponentais; 129.4. naudojant ištisinę strypinę ir vielinę armatūrą, taip pat surenkamųjų monolitinių konstrukcijų įtemptąją armatūrą. 130. Surenkamųjų elementų sandūrų monolitinimą dažniausiai reikia atlikti kaip ir užpildant siūlę tarp elementų smulkiagrūdžiu betonu, be to, siūlės storis turi būti ne didesnis kaip 1,5 ir ne mažesnis kaip 0,5 cm. Mažesnėms kaip 1 cm storio siūlėms monolitinti leidžiama naudoti polimerbetonius. XI SKIRSNIS. PAPILDOMI NURODYMAI DĖL IŠ ANKSTO ĮTEMPTŲJŲ ELEMENTŲ KONSTRAVIMO 131. Iš anksto įtemptųjų elementų gniuždomojoje (apspaustojoje) zonoje armavimas tinklais turi būti minimalus, tačiau išdėstant ne mažiau kaip du tinklus. Tinklai turi būti simetriškai išdėstyti įtemptosios armatūros atžvilgiu. 132. Prie iš anksto įtemptųjų elementų galų įtemptosios armatūros inkaravimo zonos ne mažesniame kaip 50ds (čia ds – įtemptosios armatūros strypų didžiausias skersmuo) tarpe nepaisant inkaravimo būdo reikia įdėti ne mažiau kaip du papildomus tinklus, simetriškai išdėstytus šios armatūros atžvilgiu. 133. Įtemptoji armatūra turi būti inkaruojama naudojant specialias inkarines poveržles ir strypinės bei vielinės armatūros supresuojamas galvutes (žr. 20 pav.). Rumbuotosios įtemptosios strypinės ir vielinės armatūros galuose leidžiama nestatyti inkarinių įrenginių, kai projektinė betono klasė ir stipris apspaudimo metu yra didesni už dydžius, nustatytus STR 2.05.05:2005 [5.4], ir įtemptosios armatūros apsauginio betono sluoksnio storis atitinka 99–100 p. reikalavimus. a) 2 d 3 1 4 2 a b)  6 mm a 4 8 5 I h I I-I 4 2 5 6 20 pav. Įtemptosios armatūros inkaravimo schema: a – klojinio atsparose inkaruota įtemptoji armatūra; b – elementas po apspaudimo armatūros išankstinio įtempimo jėga; 1 – vielos gale supresuota galvutė; 2 – inkarinė poveržlė su įpjova; 3 – nepaslanki inkarinė atspara; 4 – tarpinė supresuota galvutė; 5 – viela; 6 – iš anksto įtemptasis elementas; 7 – pagrindiniai tinklai; 8 – papildomieji tinklai X SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 134. Asmenys, pažeidę šio Reglamento reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. STR 2.05.10:2005 1 priedas AUSTŲ IR SUVIRINTINIŲ VIELINIŲ TINKLŲ SORTIMENTAS Tinklų tipas Vielų Tinklo Tinklinio skaičius 1 m2 armavimo tinklo 1 masė, koeficientas , m kg kai elementas plotyje, yra 1 cm vnt. storio 6 0,7 0,385 149 0,905 0,0058 66 7 0,7 0,385 130 0,790 0,0050 77 8 0,7 0,385 115 0,699 0,0044 88 1,2 1,131 109 2,032 0,0123 Austi 9 1,0 0,785 100 1,259 0,0078 99 10 1,0 0,785 91 1,145 0,0071 1010 12 1,2 1,131 76 1,376 0,0086 1212 Suvirintiniai 12,5 0,5 0,196 58 – 0,0014 12,512,5 Pastaba. Armocementinėse konstrukcijose leidžiama naudoti ir kitokius austus ir suvirintinius tinklus nei įvardyti šiame priede. Tinklo Nr. Tinklo vielos nominalusis skersmuo, mm Tinklo akučių matmenys, mm Tinklo vielos skerspjūvio plotas, mm2