- Jūs dar neturite išsaugotų nuorodų
Šiuo metu galite užsisakyti šiuos sąvadus:
- MOKESČIAI
- MOKESČIŲ ĮSTATYMŲ KOMENTARAI
- DARBO KODEKSAS IR POĮSTATYMINIAI AKTAI
- DARBŲ SAUGA
- PRIEŠGAISRINĖ SAUGA
- MAISTAS IR JO HIGIENOS NORMOS
- NEKILNOJAMASIS TURTAS
- STATYBOS TEISĖ
- TRANSPORTO TEISĖ
- SVEIKATOS TEISĖ
- VIEŠOJO SEKTORIAUS SUBJEKTŲ APSKAITA
- FINANSINĖ APSKAITA IR ATSKAITOMYBĖ
- DOKUMENTŲ VALDYMAS
- VALSTYBĖS TARNYBA
- CIVILINIS KODEKSAS
- CIVILINIO PROCESO KODEKSAS
- BAUDŽIAMASIS KODEKSAS
- BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSAS
- DARBO TEISĖ
- VIEŠIEJI PIRKIMAI
- ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSAS (galioja nuo 2017 01 01)
- VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ATMINTINĖ IR KITA AKTUALI INFORMACIJA
- INVENTORIZACIJA IR VIDINĖS ĮMONĖS TVARKOS, REIKALINGOS JOS ATLIKIMUI (video seminaras)
- DARBO TVARKOS IR DOKUMENTŲ PAVYZDŽIAI
- PAREIGYBIŲ APRAŠYMAI IR KITI DOKUMENTAI
- VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ VEBINARAI
- DUOMENŲ APSAUGA
- ATLIEKŲ IR PAKUOČIŲ TVARKYMAS
- ATLIEKŲ IR PAKUOČIŲ APSKAITOS VYKDYMO TVARKOS
- DARBO APMOKĖJIMO TVARKA ŠVIETIMO ĮSTAIGOSE
- VIDEO SEMINARŲ CIKLAS "EKSPERTAI PATARIA"
- DEMONSTRACINĖ VERSIJA (video seminarų ciklas "Ekspertai pataria")
- APSKAITOS TVARKOS PAGAL LFAS (atnaujintos pagal 2022-05-01 įsigaliojusį FAĮ)
- APSKAITOS TVARKOS PAGAL VSAFAS
- METINIS VIDEO SEMINARAS. MOKESČIŲ, TEISĖS IR APSKAITOS AKTUALIJOS (2021 m.)
- DIDYSIS VIDEO SEMINARAS. VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS REFORMA (2021 m.)
- BUHALTERINĖS APSKAITOS ĮSTATYMO PAKEITIMAS (2021 m. video seminaras)
- 2021 M. FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ. PELNO MOKESČIO UŽ 2021 M. DEKLARAVIMAS. TEISĖS AKTŲ PAKEITIMAI (video seminaras)
- VIDAUS KONTROLĖS KŪRIMAS IR UŽTIKRINIMAS VIEŠAJAME SEKTORIUJE (2022 m. video seminaras)
- VIDAUS KONTROLĖS DOKUMENTŲ RINKINYS VIEŠAJAM SEKTORIUI
- DIDYSIS METINIS SEMINARAS. KAS SVARBAUS ĮVYKO MOKESČIŲ IR APSKAITOS SRITYJE 2022 M. IR KOKIE POKYČIAI LAUKIA 2023 M.
- DIDYSIS METINIS SEMINARAS. APSKAITOS ORGANIZAVIMO POKYČIAI VIEŠAJAME SEKTORIUJE, ĮSIGALIOJUS FAĮ REIKALAVIMAMS (2022 m.)
- PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS TVARKA
- VIDAUS TVARKOS TAISYKLIŲ, APRAŠŲ, POLITIKŲ IR KITŲ DOKUMENTŲ RENGIMAS ĮSTAIGOSE – TURINIO IR FORMOS REIKALAVIMAI (2022 m. video seminaras)
- METINIS SEMINARAS. 2022 M. FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ, TEISĖS AKTŲ PAKEITIMAI NUO 2023 M.
- VIDAUS KONTROLĖS KŪRIMAS IR UŽTIKRINIMAS VIEŠAJAME SEKTORIUJE: REIKALAVIMAI, PRAKTIKA (2023 m. video seminaras)
- VMI STEBĖSENA – KOKIE ĮMONIŲ VEIKSMAI SULAUKIA MA YPATINGO DĖMESIO? (2023 m. video seminaras)
- DARBO UŽMOKESČIO NUSTATYMO IR PRISKAITYMO VIEŠAJAME SEKTORIUJE POKYČIAI NUO 2024 M. (video seminaras)
- DIDYSIS METINIS SEMINARAS. 2023 M. AKTUALIJOS MOKESČIŲ IR APSKAITOS SRITYJE. KOKIE POKYČIAI LAUKIA 2024 M.
- INVENTORIZACIJA VIEŠAJAME SEKTORIUJE: PASIRENGIMAS, ATLIKIMAS, REZULTATŲ ĮFORMINIMAS (2023 m. video seminaras)
- VIEŠOJO SEKTORIAUS SUBJEKTŲ ATSKAITOMYBĖ: AKTUALI INFORMACIJA IR NAUJIENOS (2023 m. video seminaras)
- AR IŠNYKS BUHALTERIO PROFESIJA? (video seminaras)
- DARBO APMOKĖJIMO SISTEMOS KŪRIMAS VIEŠAJAME SEKTORIUJE (video seminaras)
- VIDAUS KONTROLĖ – NAUJAUSIOS ĮŽVALGOS, FA REIKALAVIMAI IR JŲ PRAKTINIS PRITAIKYMAS (2024 m. video seminaras)
- DIDYSIS METINIS SEMINARAS. 2023 M. FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ, TEISĖS AKTŲ PAKEITIMAI NUO 2024 M.
- SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ DARBO APMOKĖJIMO SISTEMA (2024 m. video seminaras)
- DIRBANČIŲ PAGAL DARBO SUTARTIS DARBO APMOKĖJIMO SISTEMA (Sveikatos priežiūros viešosios įstaigos)
- NUO 2025-01-01 AUTOMOBILIŲ ĮSIGIJIMO, NUOMOS IŠLAIDOS - RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LA (video seminarai)
- DARBO UŽMOKESČIO VIEŠAJAME SEKTORIUJE SISTEMA 2024 M.: PRAKTINIO TAIKYMO PATARIMAI (video seminaras)
- ILGALAIKIO TURTO TIKROSIOS VERTĖS NUSTATYMO, TURTO LIKVIDAVIMO, UTILIZAVIMO BEI APSKAITOS KELIAS (2024 m. video seminaras)
- ATASKAITŲ RINKINIŲ VIEŠAJAME SEKTORIUJE PARENGIMAS ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PABAIGOJE (2024 m. video seminaras)
- DIDYSIS METINIS SEMINARAS. 2024 M. AKTUALIJOS MOKESČIŲ IR APSKAITOS SRITYJE. KOKIE POKYČIAI LAUKIA 2025 M.
- SAVARANKIŠKAS PERSONALO DOKUMENTACIJOS AUDITAS (2024 m. video seminaras)
- FINANSINIŲ TECHNOLOGIJŲ (FINTECH) ĮMONĖS: KOKIOS, KUO MUMS NAUDINGOS IR/AR PAVOJINGOS (2024 m. video seminaras)
- RIZIKŲ VALDYMAS – KAS? KADA? KAIP? (2025 m. video seminaras)
- DIDYSIS METINIS SEMINARAS. 2024 M. FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ, TEISĖS AKTŲ PAKEITIMAI NUO 2025 M.
- DIRBTINIO INTELEKTO TAIKYMAS IR REGLAMENTAVIMAS VIEŠAJAME SEKTORIUJE
- DIRBTINIO INTELEKTO TAIKYMAS IR REGLAMENTAVIMAS
- KOKIOS TVARKOS BŪTINOS ĮMONĖJE PAGAL FAĮ, PPTFPĮ, BDAR? (2025 m. video seminaras)
- SIUNČIAMIEJI DOKUMENTAI – REIKALAVIMAI, PRAKTINIAI PATARIMAI, KLAIDŲ ANALIZĖ (2025 m. video seminaras)
- DARBO UŽMOKESČIO AKTUALIJOS VIEŠAJAME SEKTORIUJE 2025-2026 M. (video seminaras)
- 2026 METŲ MOKESČIŲ PERTVARKA: KAS KEIČIASI IR KAIP PASIRUOŠTI? (2025 m. video seminaras)
- REGLAMENTAVIMO POKYČIŲ ĮTAKA 2026 M. VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS ORGANIZAVIMUI IR TVARKYMUI (video seminaras)
- PAJAMŲ IR SĄNAUDŲ APSKAITA PAGAL VSAFAS: AKTUALŪS KLAUSIMAI IR NUMATOMI POKYČIAI (2025 m. video seminaras)
- METINĖ FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ PAGAL VSAFAS UŽ 2025 M. IR ATSKAITOMYBĖS POKYČIAI 2026 M. (video seminaras)
- FINANSINIŲ ATASKAITŲ ANALIZĖ VADOVŲ, KREDITORIŲ, AKCININKŲ IR INVESTUOTOJŲ POŽIŪRIU (2025 m. video seminaras)
- ATLYGIO SKAIDRUMO DIREKTYVA
- VIDAUS KONTROLĖS TOBULINIMAS (2026 m. video seminaras)
- DIDYSIS METINIS SEMINARAS. 2025 M. FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ, TEISĖS AKTŲ PAKEITIMAI NUO 2026 M.
- VIDAUS KONTROLĖ
- PRAKTINĖS DI DIRBTUVĖS
- DARBO KODEKSO PAKEITIMAI 2026 M. (video seminaras)
- TVARKOS ĮMONĖJE - ATSAKOMYBIŲ IR PROCESŲ AIŠKUMAS (video seminarai)
10-ojo VAS "Pajamos" metodinės rekomendacijos
PATVIRTINTA
Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos
apskaitos instituto standartų tarybos
2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1
(Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos
apskaitos instituto direktoriaus 2007 m.
birželio 29 d. įsakymo Nr. VAS-3
redakcija, įsigaliojo nuo 2007 07 08)
10-OJO VERSLO APSKAITOS STANDARTO „PAJAMOS“
METODINĖS REKOMENDACIJOS
Pastaba. Pateiktuose pavyzdžiuose nagrinėjami pajamų pripažinimo atvejai, išskyrus pridėtinės vertės
mokestį, nes jis nepriskiriamas įmonės pajamoms.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šio standarto tikslas – nustatyti, kaip turi būti pripažįstamos prekių pardavimo, paslaugų
teikimo ir kitos pajamos ir kaip turi būti pateikiama informacija apie pajamas, uždirbtas per
ataskaitinį laikotarpį.
2. Standartas nustato įmonių, tvarkančių apskaitą pagal kaupimo principą, prekių pardavimo,
paslaugų teikimo ir kitų pajamų pripažinimo, apskaitos ir atskleidimo pilname aiškinamajame rašte
tvarką.
3. Standartas netaikomas pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintų pajamų apskaitai.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Pajamos – ekonominės naudos padidėjimas dėl turto naudojimo, pardavimo, perleidimo,
vertės padidėjimo ar įsipareigojimų sumažėjimo per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to padidėja
nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus.
Patikimas įvertinimas – įvertinimas, pagrįstas išsamia, teisinga, tikslia, objektyvia informacija.
Rizikos perdavimas – momentas, kada pardavėjas ima nebevaldyti ir nebekontroliuoti prekių,
o pirkėjas tampa atsakingas už prekes ir gauna prekių nuosavybės teikiamą naudą.
Tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti
užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti ar parduoti turtą
arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą.
III. PAJAMŲ PRIPAŽINIMAS
4. Pajamos pripažįstamos vadovaujantis kaupimo principu, t. y. apskaitoje registruojamos
tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą.
Rekomendacija.
Pajamos laikomos uždirbtomis ir registruojamos apskaitoje tada, kai pardavėjas įvykdo sutarties
sąlygas, visa su prekėmis ar paslaugomis susijusi rizika, dabartinė ir būsima nauda perduodama pirkėjui.
Gautos įplaukos, nesusijusios su rizikos ir naudos perdavimu, apskaitoje registruojamos kaip gauta
išankstinė įmoka, kuri pajamomis bus laikoma tada, kai su prekėmis ar paslaugomis susijusi rizika ir
nauda bus perduota pirkėjui. Rizikos ir naudos perdavimo momentas dažnai (bet nebūtinai) sutampa su
nuosavybės teisės perdavimo momentu.
Pajamų pripažinimo laikas ne visada sutampa su sąskaitos išrašymo momentu, todėl, pasibaigus
ataskaitiniam laikotarpiui, prieš sudarydama finansines ataskaitas, įmonė turi patikrinti, ar visos
ataskaitinio laikotarpio pajamos yra užregistruotos.
Pavyzdys.
UAB ,,X“ 20X1 m. spalio 9 d. pasirašė su pirkėju prekių, kurių vertė yra 100 000 Lt, pardavimo
sutartį. Pirkėjas atsiėmė prekes 20X1 m. spalio 9 d. Sutartyje numatyta, kad prekių nuosavybė ir su ja
susijusi rizika yra pirkėjui perduodama perduodant prekes. Už prekes pirkėjas įsipareigojo sumokėti iki
20X2 m. sausio 19 d.
Kadangi su prekėmis susijusi rizika ir nauda pirkėjui yra perduodama prekių perdavimo momentu,
todėl pardavimo pajamos pripažįstamos 20X1 m. spalio 9 d.:
D 2411 Pirkėjų įsiskolinimas
K 5000 Parduotų prekių pajamos
100 000
100 000
Pavyzdys.
UAB „A“ 20X1 m. gavo 12 000 Lt už žurnalo, kuris bus leidžiamas kas ketvirtį, 20X2 metų
prenumeratą. Pirmo ketvirčio žurnalas bus išleistas ir išsiųstas prenumeratoriams 20X2 m. balandžio mėn.
Neatsižvelgiant į gautos išankstinės įmokos dydį, pajamos nepripažįstamos tol, kol prekė (šiuo
atveju žurnalas) bus pateikta pirkėjui, t. y. kol paslauga nėra atlikta ir pajamos nėra uždirbtos, nors
pirkėjas ir yra įsipareigojęs ją pirkti, o UAB „A“ neturi teisės atsisakyti pateikti prekę. Už prenumeratą
gautas avansas apskaitoje registruojamas kaip įsipareigojimas ir pripažįstamas pajamomis tada, kai
pardavėjas išsiunčia užsakytą prekę (leidinį) pirkėjui:
D 271 Sąskaitos bankuose arba D 272 kasa
K 4441 Iš pirkėjų gauti išankstiniai mokėjimai
12 000
12 000
20X2 m. balandžio mėnesį išsiuntus pirmo ketvirčio žurnalą prenumeratoriams, apskaitoje
registruojamos parduotų prekių pajamos:
D 4441 Iš pirkėjų gauti išankstiniai mokėjimai
K 5000 Parduotų prekių pajamos
3 000
3 000
Pajamos yra susijusios su įmonės turto (pinigų, pirkėjų skolų, nematerialiojo, materialiojo,
finansinio ar kito turto) padidėjimu, įsipareigojimų sumažėjimu ar abiejų deriniu. Pajamos didina įmonės
nuosavą kapitalą, tačiau įmonės savininkų (akcininkų, pajininkų) įnašai pajamomis nelaikomi. Pavyzdžiui,
didinant akcinį kapitalą ar padengiant įmonės nuostolius papildomais savininkų įnašais, pajamos nebus
pripažįstamos ir pelno (nuostolių) ataskaitoje nebus rodomos, bet apskaitoje bus registruojamas nuosavo
kapitalo padidėjimas, parodomas nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje.
Pavyzdys.
AB „L“ akcininkai nutarė padengti įmonės nuostolius papildomais įnašais. Nuostoliams padengti
akcininkai į kasą įnešė 80 000 Lt grynaisiais pinigais. Akcininkų įnašai pajamomis nepripažįstami, todėl
80 000 Lt suma didinamas nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai). Gavus akcininkų įnašus, apskaitoje
registruojama:
D 271 Sąskaitos bankuose arba 272 Kasa
80 000
K 3412 Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai) 80 000
5. Pajamomis laikomas tik įmonės ekonominės naudos padidėjimas. Pajamomis
nepripažįstamos trečiųjų asmenų vardu surinktos sumos, taip pat pridėtinės vertės mokestis,
kadangi tai nėra įmonės gaunama ekonominė nauda ir šios sumos nedidina nuosavo kapitalo.
Veiklos tarpininkų pajamomis pripažįstami tik jų uždirbti komisiniai, bet ne trečiųjų asmenų vardu
surenkamos sumos.
Rekomendacija.
Pajamoms gali būti priskiriamos tik tos sumos, kurios priklauso įmonei. Ar visa pardavimų suma
priklauso įmonei, sprendžiama pagal tokius požymius, kai:
1. įmonei tenka rizika ir atsakomybė dėl užsakymo įvykdymo, ji pati įsipareigoja pristatyti pirkėjui
tinkamas prekes ar suteikti paslaugas ir iš to gauna ekonominės naudos;
2. įmonė prisiima visą su prekėmis susijusią riziką iki to laiko, kol bus visiškai įvykdytas pirkėjo
užsakymas ir iš to gauta ekonominės naudos;
3. įmonė pati nustato prekių ar paslaugų kainas;
4. faktas, kad įmonė gali reikšmingai padidinti produkto ar paslaugų vertę, patvirtina, kad įmonė
pirmiausia prisiima atsakomybę įvykdyti užsakymą pateikdama tinkamą naudoti produktą, jo dalis ar
paslaugas;
5. įmonė, vykdydama pirkėjų užsakymus, gali pati pasirinkti prekių ar paslaugų tiekėjus;
6. įmonė pati gali nustatyti produkto ar paslaugos rūšį, tipą, ypatybes, reikalavimus;
7. vykdydama užsakymą, įmonė prisiima visą riziką dėl atsargų praradimo, kol jos perduodamos
klientui;
8. įmonė prisiima pirkėjo kredito riziką.
Pridėtinės vertės mokestis, nors jis gaunamas kartu su įmonės pajamomis, negali būti joms
priskiriamas. Tarpininkavimo veikla užsiimančių įmonių trečiųjų asmenų vardu surinktos sumos
nepriskiriamos tarpininkavimo veiklą vykdančios įmonės pajamoms.
Tarpininkavimo veiklą vykdančios įmonės atskiriamos pagal tokius požymius:
1. pats tiekėjas (ne įmonė tarpininkė) prisiima atsakomybę įvykdyti užsakymą ir pirkėjui pristatyti
tinkamas prekes ir paslaugas. Įmonė (tarpininkė) neprisiima rizikos ir pajamomis pripažįsta tik savo
uždirbtą pajamų dalį;
2. suma, kurią uždirba įmonė (tarpininkė) yra tiksliai apibrėžta. Pavyzdžiui, jei įmonė uždirba
sutartyje nustatytą sumą, nepriklausomą nuo pardavimo sandorių sumos, arba jei ji uždirba fiksuotą
procentą nuo pardavimų sumos, tai pagal ją galima spręsti, kad įmonė yra tiekėjo agentas;
3. tiekėjas (ne įmonė tarpininkė) prisiima pirkėjo kredito riziką.
Sprendimas, ar visa pardavimų suma priklauso įmonei, ar ji yra tarpininkė, daromas įvertinus ir
apibendrinus visų esamų požymių reikšmingumą.
Pavyzdys.
UAB „K“ aviakompanijos „A“ pavedimu platina bilietus ir už tai gauna komisinius. Komisinių
dydis apibrėžtas sutartyje. Jie sudaro 15 % parduotų bilietų kainos. UAB „K“ 20X3 m. kovo mėn. pardavė
bilietų už 300 000 Lt ir apskaitoje užregistravo:
D 271 Sąskaitos bankuose, 272 Kasa arba 2411 Pirkėjų įsiskolinimas
300 000
K 5001 Suteiktų paslaugų pajamos
45 000
K 4431 Prekybos skolos tiekėjams
255 000
Pavyzdys.
Plastikiniais indais prekiaujanti įmonė „A“, pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja, įmonei „B“
pardavė prekių už 47 200 Lt įskaitant ir pridėtinės vertės mokestį. Tačiau pajamomis pripažįstama tik
pajamų suma, likusi atskaičius teisės aktų nustatyto dydžio pridėtinės vertės mokestį, nes įmonė jį turės
sumokėti į biudžetą:
D 2411 Pirkėjų įsiskolinimas arba 271 Sąskaitos bankuose
47 200
K 4484 Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis
7 200
K 5000 Parduotų prekių pajamos
40 000
IV. PAJAMŲ DYDŽIO NUSTATYMAS
6. Pajamos turi būti įvertintos gauto arba gautino atlygio tikrąja verte.
Rekomendacija.
Atsiskaitymas dažniausiai vykdomas grynaisiais pinigais arba jų ekvivalentais, todėl ir pajamos turi
būti įvertintos gauta arba gautina grynųjų pinigų ar jų ekvivalentų suma. Kai atsiskaitymas grynaisiais
pinigais arba jų ekvivalentais atidedamas, tada tikroji atlygio vertė gali būti mažesnė už nustatytą gautų ar
gautinų grynųjų pinigų sumą. Tikroji atlygio vertė nustatoma, kai taikant sąlyginę palūkanų normą,
gautino atlygio suma diskontuojama iki dabartinės vertės.
7. Pajamų dydis nustatomas įmonės ir kliento susitarimu. Šį dydį sudaro tikroji vertė,
atsižvelgiant į suteiktas ir numatomas nuolaidas, parduotų prekių grąžinimą ir nukainojimą.
Rekomendacija.
Pardavimo pajamos turi būti mažinamos pirkėjams suteiktų nuolaidų ir pirkėjų grąžintų prekių
suma. Nuolaida – suma, kuria sumažinama kaina. Ją suteikia prekių (paslaugų) pardavėjas. Nuolaidomis
gali būti kompensuojami ne laiku ar nekokybiškai įvykdyti pardavėjo įsipareigojimai. Nuolaidos mažina
pardavimo pajamas. Įmonės dažniausiai taiko kiekio, apmokėjimo, sezonines ir kitas nuolaidas, kurios gali
būti suteikiamos prekių pardavimo momentu arba vėliau. Prekės gali būti nukainojamos, jei jos brokuotos,
nekokybiškos ar nesukomplektuotos.
Pavyzdys.
UAB ,,Z“ pardavimo politikoje numatyta, kad pirkėjams, kurie nuperka prekių daugiau kaip už 200
000 Lt, suteikiama 5 % nuolaida. Pagal įmonės apskaitos politiką nuolaidos apskaitoje registruojamos
tada, kai pirkėjas įgyja teisę jomis pasinaudoti. Per 20X1 m. UAB „M“ nupirko prekių už 250 000 Lt,
todėl jai buvo suteikta 12 500 Lt nuolaida.
Pardavus prekes, UAB „Z“ apskaitoje registruojamos pardavimo pajamos:
D 241 Pirkėjų įsiskolinimas
250 000
K 5000 Parduotų prekių pajamos
250 000
Suteikus nuolaidą, UAB „Z“ apskaitoje registruoja skolos sumažėjimą:
D 509 Nuolaidos, grąžinimai (-)
12 500
K 241 Pirkėjų įsiskolinimas
12 500
Pavyzdys.
Įmonė „A“, prekiaujanti smulkiąja buitine technika, 20X1 m. birželio 1 d. pasirašė pirkimo ir
pardavimo sutartį su įmone „B“. Sutartyje numatyta, kad įmonė „B“ iš įmonės „A“ pirks 400 siuvamųjų
mašinų po 170 Lt, iš viso už 68 000 Lt (400 vnt. x 170 Lt). Šių mašinų savikaina sudaro 40 000 Lt (400 Lt
x 100 Lt). Įmonė „A“ 20X1 m. birželio 15 d. išsiuntė prekes įmonei „B“, kuri už prekes sumokėjo tą pačią
dieną. Prekių nuosavybės teisė ir rizika pirkėjui perduodama perduodant prekes. Pajamas įmonė „A“
apskaitoje užregistruoja 20X1 m. birželio 15 d., kai prekes perduoda įmonei „B“:
D 271 Sąskaitos bankuose
K 5000 Parduotų prekių pajamos
ir
68 000
68 000
D 6000 Parduotų prekių savikaina
K 2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti
40 000
40 000
Atsivežus ir išpakavus prekes, paaiškėjo, kad 5 siuvamosios mašinos nesukomplektuotos, todėl
įmonė „B“ grąžino jas pardavėjui. Įmonėje „A“ jų savikaina buvo 500 Lt (5 vnt. x 100 Lt). Kai pirkėjas
grąžino nesukomplektuotas prekes, grąžintų prekių suma koreguojama parduotų prekių savikaina ir
sumažinamos pripažintos pajamos:
D 2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti
500
K 6000 Parduotų prekių savikaina
500
ir
D 509 Nuolaidos, grąžinimai (-)
850
K 271 Sąskaitos bankuose arba 4486 Kitos mokėtinos sumos
850
Grąžintos siuvamosios mašinos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įvertinamos grynąja galimo
realizavimo verte. Nuostoliai dėl nesukomplektuotų prekių vertės sumažėjimo pripažįstami įmonės veiklos
sąnaudomis.
8. Paprastai atsiskaitoma pinigais arba jų ekvivalentais, todėl pardavimo pajamos gali būti
įvertinamos už pačią prekę (paslaugą) gauta, gautina pinigų arba jų ekvivalentų suma neįskaitant į
ją pridėtinės vertės mokesčio. Jeigu pinigų arba jų ekvivalentų mokėjimas yra atidėtas, tikroji
atlygio vertė gali būti mažesnė už nominalią gautinų pinigų ar jų ekvivalentų sumą. Pavyzdžiui,
įmonė gali teikti beprocentį kreditą pirkėjui arba kaip atsiskaitymo priemonę priimti jo vekselius
iki pareikalavimo su žemesnėmis palūkanomis, negu tuo metu rinkoje nusistovėjusi palūkanų
norma. Jeigu toks susitarimas laikomas finansavimo sandoriu, tada tikroji atlygio vertė nustatoma
diskontuojant visas ateityje gautinas sumas pagal sąlyginę palūkanų normą.
9. Sąlyginę palūkanų normą galima nustatyti pagal:
9.1. panašaus finansinio pajėgumo emitento panašios finansinės priemonės vyraujančią
palūkanų normą;
9.2. palūkanų normą, kuri nominaliąją finansinės priemonės vertę sumažina iki tuo metu
rinkoje esančios prekių ar paslaugų kainos.
10. Tikrosios atlygio vertės ir nominaliosios vertės skirtumas yra laikomas palūkanų
pajamomis.
Rekomendacija.
Vykdant vieną sandorį, gali būti uždirbamos kelių rūšių pajamos (dažniausiai pasitaiko pardavimo ir
palūkanų pajamos). Pardavimo ir palūkanų pajamos turi būti registruojamos atskirai. Palūkanų pajamos
turi būti apskaičiuojamos pagal įmonės nustatytą apskaitos politiką, t. y. kiekvieną mėnesį arba ne rečiau,
kaip rengiant ataskaitinio laikotarpio finansines ataskaitas.
Pavyzdys.
UAB „B“ 20X1 m. gruodžio 27 d. išsimokėtinai pardavė baldų už 300 000 Lt. Pirkėjas sumokėjo
25 % (75 000 Lt) pradinę įmoką ir įsipareigojo likusią sumą sumokėti per 3 metus, mokėdamas kiekvienų
metų gruodžio 27 d. po 75 000 Lt. Su atidėtu mokėjimu susijusių palūkanų sutartyje numatyta nėra.
Tokiu atveju sandoris turėtų būti laikomas ne tik prekių pardavimo, bet ir finansavimo sandoriu,
todėl būsimieji pinigų srautai turi būti diskontuojami taikant rinkos palūkanų normą.
UAB „B“ pardavimo pajamas pripažįsta 20X1 m. gruodžio 27 d., nes su prekėmis susijusi rizika ir
nauda yra perduota pirkėjui.
Pardavimo pajamų suma apskaičiuojama taikant diskontavimo formulę:
PV= Σ [Xn : (1+r) n], kur
PV – dabartinė būsimų pinigų srautų vertė;
Xn – n-ųjų metų pinigų srautai;
r – diskonto veiksnys (rinkos palūkanų norma);
n – metai.
UAB „B“ nustatė, kad rinkos palūkanų norma yra 5%. Šiuo atveju pardavimo pajamos bus
apskaičiuojamos taip:
75 000 Lt + 75 000 Lt : (1 + 0,05) + 75 000 Lt : (1 + 0,05)2+ 75 000 Lt : (1 + 0,05)3 =279 243,60 Lt
UAB „B“ 20X1 m. gruodžio 27 d. apskaitoje registruoja iš pirkėjo gautą pradinę įmoką, pirkėjo
įsiskolinimą 64 787,82 Lt (75 000,00 Lt – 10 212,18 Lt*) ir po vienerių metų gautiną skolą 139 455,78 Lt
(279 243,60 Lt – 75 000,00 Lt – 64 787,82 Lt):
D 271 Sąskaitos bankuose
75 000,00
D 1621 Po vienerių metų gautinos prekybos skolos 139 455,78
D 2411 Pirkėjų įsiskolinimas
64 787,82
K 5000 Parduotų prekių pajamos
279 243,60
*10 212,18 – 20X2 metų palūkanų suma (apskaičiavimą žr. toliau).
Palūkanų pajamos pripažįstamos tada, kai jos uždirbamos. UAB „B“ apskaitos politikoje nustatyta,
kad paskolos palūkanos priskaičiuojamos kiekvieną kartą sudarant finansines ataskaitas.
20X2 m.
Apskaičiuojama likusi neapmokėta pardavimo sandorio suma 204 243,60 Lt (279 243,60 Lt – 75
000,00 Lt) ir metinė palūkanų suma 10 212,18 Lt (204 243,60 Lt x 5 %), kuri metų pabaigoje pripažįstama
palūkanų pajamomis ir užregistruojama apskaitoje:
D 2411 Pirkėjų įsiskolinimas
10 212,18
K 530 Palūkanų pajamos
10 212,18
Kai pirkėjas sumoka skolą ir palūkanas, apskaitoje registruojama faktiškai gauta suma:
D 271 Sąskaitos bankuose
75 000,00
K 2411 Pirkėjų įsiskolinimas
75 000,00
Rengiant metines finansines ataskaitas, į trumpalaikes skolas perkeliama 20X3 metais atgautina
sumos dalis 68 027,21 Lt (75 000,00 Lt – 6 972,79 Lt):
D 2411 Pirkėjų įsiskolinimas
68 027,21
K 1621 Po vienerių metų gautinos prekybos skolos
68 027,21
20X3 m.
Apskaičiuojama likusi neapmokėta pardavimo sandorio suma 139 455,77 Lt (279 243,59 Lt – 75
000,00 Lt – 64 787,82 Lt) ir metinė palūkanų suma 6 972,79 Lt (139 455,77 Lt x 5 %), kuri metų
pabaigoje pripažįstama palūkanų pajamomis ir užregistruojama apskaitoje:
D 2411 Pirkėjų įsiskolinimas
6 972,79
K 530 Palūkanų pajamos
6 972,79
20X3 m. pabaigoje, kai pirkėjas sumoka skolą ir palūkanas, apskaitoje registruojama faktiškai
gauta suma:
D 271 Sąskaitos bankuose
75 000,00
K 2411 Pirkėjų įsiskolinimas
75 000,00
Rengiant metines finansines ataskaitas, į trumpalaikes skolas perkeliama 20X4 metais atgautina
sumos dalis 71 428,56 (75 000,00 Lt – 3 571,44 Lt):
D 2411 Pirkėjų įsiskolinimas
71 428,56
K 1621 Po vienerių metų gautinos prekybos skolos
71 428,56
20X4 m.
Apskaičiuojama likusi neapmokėta pardavimo sandorio suma 71 428,56 Lt (139 455,77 Lt – 68
027,21 Lt) ir metinė palūkanų suma 3 571,44 Lt (71 428,56 Lt x 5 %), kuri metų pabaigoje pripažįstama
palūkanų pajamomis ir užregistruojama apskaitoje:
D 2411 Pirkėjų įsiskolinimas
3 571,44
K 530 Palūkanų pajamos
3 571,44
Kai pirkėjas sumoka skolą ir palūkanas, apskaitoje registruojama faktiškai gauta suma:
D 271 Sąskaitos bankuose
75 000,00
K 2411 Pirkėjų įsiskolinimas
75 000,00
11. Mainų atveju, kai prekės ar paslaugos keičiamos į nepanašias prekes ar paslaugas, toks
keitimas laikomas pajamas kuriančiu sandoriu. Šiuo atveju pajamos yra nustatomos prie gautų
prekių ar paslaugų tikrosios vertės pridėjus vykdant mainų sandorį gaunamų pinigų ar jų
ekvivalentų sumas. Jei keičiama į panašios kilmės ir vertės prekes ar paslaugas, keitimas
nelaikomas pajamas kuriančiu sandoriu (pavyzdžiui, gali būti panašūs naftos produktai, kuriais
keičiasi tiekėjai, norėdami patenkinti pirkėjų poreikius konkrečiuose regionuose).
Rekomendacija
Pavyzdys.
UAB „P“ su UAB „K“ išmainė 1 000 metrų 1 cm skersmens aliuminio vamzdžių, kurių 1 metro
savikaina – 4 Lt, į 1 000 metrų 0,5 cm skersmens aliuminio vamzdžių, kurių 1 metro savikaina – 4 Lt. Šių
vamzdžių savikaina atitinka tikrąją vertę.
Tokie mainai nelaikomi pajamas teikiančiu sandoriu ir nė viena įmonė pajamų nepripažįsta.
Pavyzdys.
UAB „L“ su baldais prekiaujančia UAB „K“ išmainė 1 000 metrų baldų gobeleno, kurio 1 metro
savikaina – 4 Lt, į 100 kėdžių. 1 000 metrų gobeleno savikaina – 4 000 Lt (1 000 m x 4 Lt), pardavimo
kaina – 4 800 Lt (1000 m x 4,80 Lt). Kėdžių įsigijimo savikaina – 4 200 Lt (100 vnt. x 42 Lt), pardavimo
kaina – 4 800 Lt (100 vnt. x 48 Lt). Gobeleno ir kėdžių tikroji vertė atitinka pardavimo kainą.
Tokie mainai laikomi pajamų teikiančiu sandoriu ir abi įmonės pripažįsta pardavimo pajamas.
UAB „L“ apskaitoje registruojamas mainų sandoris:
D 6000 Parduotų prekių savikaina
4 000
K 2011 Žaliavos, medžiagos, sudedamosios dalys ir detalės (gobelenas)
4 000
ir
D 2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti (kėdės)
4 800
K 5000 Parduotų prekių pajamos
4 800
UAB „K“ apskaitoje taip pat registruojamas mainų sandoris:
D 6000 Parduotų prekių savikaina
K 2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti (kėdės) 4 200
ir
D 2011 Žaliavos, medžiagos, sudedamosios dalys ir detalės (gobelenas)
K 5000 Parduotų prekių pajamos
4 200
4 800
4 800
V. TIPINĖS VEIKLOS PREKIŲ PARDAVIMAS
12. Prekėmis laikomas turtas, pirktas perparduoti, ir įmonės pagaminta produkcija, skirta
parduoti.
13. Prekių pardavimo pajamos turi būti pripažįstamos, apskaitoje registruojamos ir
finansinėse ataskaitose pateikiamos tada, kai prekės yra parduotos, o pajamų suma gali būti
patikimai įvertinta.
14. Prekės laikomos parduotomis, kai yra įvykdytos visos šios sąlygos:
14.1. pardavėjas su prekėmis susijusią riziką ir jų teikiamą naudą yra perdavęs pirkėjui;
14.2. pardavėjas parduotų prekių nevaldo ir nekontroliuoja;
14.3. tikėtina, kad su prekių pardavimo sandoriu susijusi ekonominė nauda bus gauta, ir
galima patikimai įvertinti jos dydį;
14.4. sąnaudos, susijusios su prekių pardavimo sandoriu, gali būti patikimai įvertintos.
Rekomendacija.
Pavyzdys.
Vykdydama sutartį, UAB „B“ pagamina ir pirkėjui išsiunčia prekes per 3 mėnesius, kai gauna
pirkėjo įmoką. Prekių nuosavybė ir su prekėmis susijusi rizika pagal sutartyje numatytas sąlygas
perduodama pirkėjui prekių išsiuntimo momentu. Pirkėjas 100 000 Lt sumokėjo 20X1 m. liepos 10 d.
Įmonė pagamino ir 20X1 m. rugpjūčio 1 d. pirkėjui išsiuntė prekių už 80 000 Lt, 20X1 m. rugsėjo 12 d. –
už 20 000 Lt.
Pajamos turi būti pripažįstamos išsiuntus prekes: 80 000 Lt – 20X1 m. rugpjūčio 1 d. ir 20 000 Lt –
20X1 m. rugsėjo 12 d. 20X1 m. liepos 10 d. iš anksto gauta suma apskaitoje registruojama:
D 271 Sąskaitos bankuose
100 000
K 4441 Iš pirkėjų gauti išankstiniai mokėjimai
100 000
20X1 m. rugpjūčio 1 d. išsiuntus pirkėjui dalį prekių, apskaitoje registruojamos pardavimo pajamos:
D 4441 Iš pirkėjų gauti išankstiniai mokėjimai
80 000
K 5000 Parduotų prekių pajamos
80 000
20X1 m. rugsėjo 12 d. pirkėjui išsiuntus likusias prekes, UAB „B“ apskaitoje registruojamos
pardavimo pajamos:
D 4441 Iš pirkėjų gauti išankstiniai mokėjimai
20 000
K 5000 Parduotų prekių pajamos
20 000
Pavyzdys.
UAB „A“ 20X1 m. birželio 1 d. su pirkėju UAB ,,B“ pasirašė sutartį dėl prekių, kurių įsigijimo
savikaina yra 100 000 Lt, pardavimo ir tą pačią dieną perdavė prekes pirkėjui. Prekių pardavimo kaina –
130 000 Lt. Už prekes pirkėjas įsipareigojo sumokėti iki 20X1 m. spalio 15 d., tačiau pagal sutarties
sąlygas UAB „A“ įsipareigojo kompensuoti pirkėjo nuostolius, kuriuos jis gali patirti perparduodamas
įsigytas prekes, dėl rinkoje nukritusios prekių kainos. Nuostolius numatoma kompensuoti, jei prekių kaina
sumažėtų iki 20X1 m. lapkričio mėn. 1 d. Įmonė neturi informacijos, kokia gali būti nuostolių, kuriuos
reikės kompensuoti, suma.
Kadangi su prekėmis susijusi rizika pirkėjui dar neperduota, perduodant prekes pajamų suma neturi
būti pripažįstama. Pajamas įmonė „A“ apskaitoje užregistruos tada, kai pirkėjas, UAB „B“, parduos
prekes trečiajai šaliai arba lapkričio 1 d., kai rizika, susijusi su prekių kainos nuosmukiu rinkoje, bus
perduota įmonei „B“. Iki to laiko įmonė „A“ apskaitoje registruoja prekes pas trečiuosius asmenis:
D 20146 Pirktos prekės, skirtos perparduoti, pas trečiuosius asmenis
100 000
K 20140 Pirktų prekių, skirtų perparduoti, įsigijimo savikaina
100 000
15. Rizika laikoma perduota, kada pardavėjas prekes nustoja valdyti ir kontroliuoti, o
pirkėjas tampa atsakingas už prekes ir perima jų nuosavybės teikiamą naudą. Šis momentas (14
punkto 1 dalis) aptariamas prekybos sutartyje. Paprastai rizika perduodama kartu su nuosavybės
teise į parduotas prekes, tačiau rizikos perdavimas gali nesutapti su nuosavybės teisių perdavimo
momentu.
Rekomendacija.
Pavyzdys.
UAB „A“ eksportuoja prekes į X šalį. Prekių pardavimo diena nustatoma prekybos sutartimi, kuria
pirkėjas ir pardavėjas dėl sąlygų susitaria pagal Tarptautinių prekybos rūmų priimtas taisykles
INCOTERMS. Sutartyje numatyta, kad prekių nuosavybės teisė ir rizika pirkėjui perduodama laive,
nurodytame X uoste. Prekės yra gabenamos jūriniu laivu. Įmonė 20X1 m. spalio 9 d. išsiuntė pirkėjui
prekių už 100 000 Lt. Pirkėjas, pagal sutartį už prekes turi sumokėti iki 20X1 m. spalio 27 d., o sumokėjo
20X1 m. spalio 20 d. Prekės X uostą pasiekė ir laive buvo perduotos pirkėjui 20X1 m. lapkričio 15 d.
Prekių nuosavybė ir su prekėmis susijusi rizika išsiunčiant jas pirkėjui neperduodama, todėl pajamos
negali būti pripažįstamos.
UAB „A“ 20X1 m. spalio 20 d. apskaitoje registruoja iš pirkėjo gautą sumą:
D 271 Sąskaitos bankuose
100 000
K 4441 Iš pirkėjų gauti išankstiniai mokėjimai
100 000
Pardavimo pajamos UAB „A“ apskaitoje registruojamos 20X1 m. lapkričio 15 d., kai prekės pasiekė
X uostą ir buvo perduotos pirkėjui:
D 4441 Iš pirkėjų gauti išankstiniai apmokėjimai
100 000
K 5000 Parduotų prekių pajamos
100 000
16. Jeigu pardavėjas neperduoda rizikos, susijusios su parduodamomis prekėmis, sandoris
nelaikomas pardavimu ir pajamos nepripažįstamos, pavyzdžiui, kai išsiųstos ar atsiimtos prekės ne
visiškai sukomplektuotos ar paruoštos naudoti ir tai, jeigu sutartyje taip numatyta, yra svarbi dar
nebaigtos vykdyti sutarties dalis; prekybos sutartyje numatytos sąlygos, kurioms esant pirkėjas turi
teisę nutraukti sutartį, todėl įmonė negarantuota, kad gaus sutartyje numatytą atlygį; pajamų
gavimas priklauso nuo pirkėjo pajamų, kurias jis gaus pardavęs nupirktas prekes.
Rekomendacija.
Dažniausiai pasitaikantis, prekių perdavimo momentu pajamų nesukuriantis sandoris yra komiso
santykiai. Šiuo atveju pardavėjas, komitentas, perduoda prekes komisionieriui, kuris parduoda jas
trečiosioms šalims. Komisionierius bet kuriuo metu gali grąžinti prekes atgal be jokių išlygų, todėl
komisionieriui perduotos prekės nelaikomos parduotomis, nes su jomis susijusi rizika neperduodama.
Pavyzdys.
Vardiniais akinių rėmeliais prekiaujanti UAB „V“ yra pasirašiusi sutartį su UAB „D“ ir 20X1 m.
spalio 10 d. išsiuntė jai prekes, kurių pardavimo kaina – 100 000 Lt.
UAB „D“ 20X1 m. spalio 10 d. iš UAB „V“ gautas 100 000 Lt vertės prekes registruoja
užbalansinėse sąskaitose:
D 0XX Trečiųjų šalių turtas (UAB „V“)
100 000
K 0XY Įsipareigojimai trečiosioms šalims
100 000
UAB „D“ prekes parduoda ir nuo parduotų prekių kainos gauna nustatytą atlygį. Pardavusi gautus
akinių rėmelius, UAB ,,D“ atsiskaito su UAB „V“, o neparduotus akinių rėmelius gali grąžinti. Kiekvieno
mėnesio pabaigoje UAB ,,D“ pateikia įmonei „V“ ataskaitą apie parduotus akinių rėmelius. Spalio
mėnesio ataskaitoje UAB „D“ nurodė, kad pardavė akinių rėmelių už 60 000 Lt, dėl to jai buvo
apskaičiuotas 6 000 Lt atlygis.
Pardavusi prekes ir gavusi pinigus, UAB „D“ išsiunčia pranešimą UAB „V“ ir apskaitoje registruoja
uždirbtas pajamas:
D 271 Sąskaitos bankuose
60 000
K 4431 Prekybos skolos tiekėjams
54 000
K 5000 Parduotų prekių pajamos
6 000
UAB ,,D“ turi teisę grąžinti neparduotas prekes ir UAB „V“ gaunamos pajamos priklauso nuo UAB
„D“ pardavimo sandorių sumos. UAB „V“ ir UAB „D“ sandoris nelaikomas pardavimu ir pajamos
nepripažįstamos tol, kol prekės parduodamos. Todėl spalio mėnesį UAB „V“, gavusi pranešimą apie
parduotas prekes, pajamomis turi pripažinti 60 000 Lt:
D 2411 Pirkėjų įsiskolinimas
54 000
D 6100 Komisinių tretiesiems asmenims sąnaudos
6 000
K 5000 Parduotų prekių pajamos
60 000
Pavyzdys.
UAB „M“ gamina ir parduoda šaldymo įrenginius. Ji 20X1 m. spalio 10 d. pasirašė sutartį dėl
šaldymo įrenginių, kurių pardavimo kaina yra 100 000 Lt, pardavimo. Pirkimo ir pardavimo sutartyje
numatyta, kad UAB „M“ įrenginius sumontuos ir suderins pagal užsakovo poreikius. Šaldymo įrenginiai
užsakovui pristatyti 20X1 m. lapkričio 26 d. Montavimo ir derinimo darbai buvo baigti ir darbų priėmimo
aktas pasirašytas 20X1 m. gruodžio 15 d.
Užsakovas 20X1 m. spalio 10 d. sumokėjo 90 000 Lt, o likusius – 10 000 Lt – 20X1 m. gruodžio 15
d., pasirašęs darbų priėmimo ir įrenginių perdavimo aktą.
UAB „M“ 20X1 m. spalio 10 d. apskaitoje registruoja gautus pinigus:
D 271 Sąskaitos bankuose
90 000
K 4442 Iš paslaugų gavėjų gauti išankstiniai mokėjimai
90 000
UAB „M“ 20X1 m. gruodžio 15 d. apskaitoje registruoja uždirbtas pajamas:
D 271 Sąskaitos bankuose
10 000
D 4442 Iš paslaugų gavėjų gauti išankstiniai mokėjimai
90 000
K 5000 Parduotų prekių pajamos
100 000
17. Jeigu pardavėjas perduoda riziką, susijusią su parduodamomis prekėmis, tai laikoma
prekybos sandoriu ir pajamos pripažįstamos, jei yra įvykdytos 14 punkte nurodytos sąlygos
(pavyzdžiui, pardavėjas pasiliko teisę atsiimti prekes, jeigu pirkėjas už jas iki galo neatsiskaito,
tačiau tos prekės vis tiek laikomos parduotomis, kadangi rizika yra perduota).
Rekomendacija.
Pavyzdys.
UAB „B“ parduoda buitinę techniką išsimokėtinai. Pirkėjas „J“ 20X1 m. spalio 10 d įsigijo
automatinę skalbimo mašiną už 1 800 Lt išsimokėtinai iki 20X2 m. balandžio 1 d. ir kiekvieną mėnesį
mokės po 300 Lt.
UAB „B“ 20X1 m. spalio 10 d. apskaitoje registruojamos parduotų prekių pajamos, nes visa prekės
rizika ir nauda yra perduota pirkėjui „J“, nesvarbu, kad pardavėjas turi teisę prekę atsiimti, jei pirkėjas
neatsiskaitys:
D 2411 Pirkėjų įsiskolinimas
1 800
K 5000 Parduotų prekių pajamos
1 800
18. Pajamos pripažįstamos tik tais atvejais, kai tikimasi (14 punkto 3 dalis), kad pardavus
prekes bus gauta ekonominės naudos. Kai kuriais atvejais tokia tikimybė atsiranda tik tada, kai
gaunami pinigai arba kai išnyksta abejonės, pavyzdžiui, gali būti neaišku, ar užsienio vyriausybė
leis pervesti sumas, uždirbtas užsienio šalyje, tačiau jei toks leidimas gaunamas, abejonės išnyksta ir
pajamos pripažįstamos. Tačiau jeigu kyla abejonių, ar bus gauta jau į pajamas įtraukta suma, tada
skolos suma, kurios nebesitikima gauti, įtraukiama į ataskaitinio laikotarpio sąnaudas,
neatsižvelgiant į tai, kurį laikotarpį (ankstesnį ar ataskaitinį) pajamos buvo pripažintos.
Rekomendacija.
Pavyzdys.
UAB „G“ prekiauja su užsienio valstybe X. 20X1 m. gegužės 10 d. geležinkelio transportu išsiųsta
prekių, kurių įsigijimo savikaina 50 000 Lt. Prekių pardavimo kaina – 75 000 Lt. Sutartyje numatyta, kad
prekių nuosavybės teisė ir rizika pirkėjui perduodama tada, kai prekės pristatomos į pirkėjo sandėlį. Kai
prekės jau buvo X valstybės teritorijoje, 20X1 m. birželio 1 d. UAB „G“ gavo informacijos, kad X
valstybė uždraudė pervesti bet kokias lėšas į kitas valstybes.
Iš turimos informacijos aišku, kad UAB „G“ negali nei susigrąžinti išsiųstų prekių, nei gauti pinigų,
todėl pajamos nepripažįstamos tol, kol bus gautas leidimas pervesti pinigus.
UAB „G“, 20X1 m. gegužės 10 d. išsiuntusi prekes, apskaitoje registruoja:
D 20145 Pirktos prekės, skirtos perparduoti, kelyje
50 000
K 2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti, įsigijimo savikaina
50 000
19. Pagal palyginimo principą pajamos ir sąnaudos, susijusios su tuo pačiu sandoriu, turi būti
pripažįstamos tą patį ataskaitinį laikotarpį. Sąnaudos pripažįstamos tada, kai jos uždirba
atitinkamas pajamas. Tačiau pajamos negali būti pripažintos, jeigu negalima patikimai įvertinti
sąnaudų. Esant tokioms aplinkybėms, visos už parduotas prekes jau gautos sumos yra
pripažįstamos įsipareigojimais arba būsimų laikotarpių pajamomis.
Rekomendacija.
Pavyzdys.
Įmonė „S“ pradėjo prekiauti naujomis prekėmis. Naujos prekės buvo sėkmingai išplatintos Latvijos,
Rusijos ir Estijos rinkose. Analogiškų, šiuos produktus atitinkančių, pakaitalų, kuriuos būtų galima
palyginti su įmonės „S“ prekiaujamais produktais, rinkoje dar nėra. Prognozės dėl jo realizavimo ateityje,
garantinio aptarnavimo ar kitų įmonės išlaidų, nėra tikslios. Įmonė numatė dvejų metų garantinį laikotarpį.
Ar įmonė ateityje turės patirti išlaidų būsimiems įsipareigojimams įvykdyti, taip pat nėra aišku, todėl
gautos sumos, pardavus šiuos produktus, apskaitoje pripažįstamos įsipareigojimais arba būsimų
laikotarpių pajamomis:
D 271 Sąskaitos bankuose arba 2411 Pirkėjų įsiskolinimas
K 4443 Būsimų laikotarpių pajamos
Pasibaigus parduotų prekių garantiniam laikotarpiui, gauta suma pripažįstama pajamomis:
D 4443 Būsimų laikotarpių pajamos
K 5000 Parduotų prekių pajamos
VI. TIPINĖS VEIKLOS PASLAUGŲ TEIKIMAS
20. Pajamas uždirbanti įmonės veikla, kuri paprastai susijusi su darbų atlikimu klientui,
vadinama paslaugomis.
21. Paslaugų teikimo pajamos atsižvelgiant į tai, ar paslaugų teikimo rezultatas gali būti
patikimai įvertintas ar ne, pripažįstamos skirtingais būdais. Rezultatas gali būti tiksliai įvertintas,
kai yra įvykdytos visos šios sąlygos:
21.1. pajamų suma gali būti patikimai įvertinta;
21.2. sandoris yra baigtas arba jo įvykdymo laipsnis iki balanso datos gali būti patikimai
įvertintas;
21.3. tikėtina, kad bus gauta su paslaugų teikimo sandoriu susijusi ekonominė nauda;
21.4. sąnaudos, susijusios su paslaugų teikimo sandoriu ir jo pasibaigimu, gali būti patikimai
įvertintos.
Rekomendacija.
Pavyzdys.
UAB „A“ teikia telekomunikacijos paslaugas, kurios apima ir ryšius su užsieniu. Nors skambučių
trukmė ir šalis, į kurią skambinama, fiksuojama UAB „A“ stotyje, tačiau tiksli pajamų ir sąnaudų dėl ryšių
su užsieniu suma paaiškėja tik suderinus skambučių trukmę su kitų šalių telekomunikacijos įmonėmis
(operatoriais).
UAB „A“ per 20X1 m. lapkričio mėn. pagal savo stoties duomenis suteikė klientams
telekomunikacijos su kitomis šalimis paslaugų: 300 val. iš Vokietijos, 250 val. iš Japonijos ir 50 val. iš
Latvijos (gaunami skambučiai). UAB „A“ Vokietijos telekomunikacijos įmonė moka 180 Lt už val.,
Japonijos – 560 Lt, Latvijos – 100 Lt. Nors 20X1 m. lapkričio 31 d. UAB „A“ dar nėra suderinusi
skambučių trukmės, kuria remiantis atsiskaitoma su kitų šalių telekomunikacijos įmonėmis, tačiau
sandoris atitinka visas reikalaujamas sąlygas: pajamų suma gali būti nors ir negalutinė, tačiau pakankamai
patikimai įvertinta (nors sumos dar nėra suderintos, tačiau paprastai jų skirtumas nebūna didelis), sandoris
įvykdytas (ryšių paslaugos suteiktos lapkričio mėn.), tikėtina, kad bus gauta naudos (praeityje nebūdavo
didelių nesutarimų ir ginčų su kitų šalių operatoriais derinant reikšmingas sumas). Sąnaudos, susijusios su
paslaugų teikimo sandoriu (elektra, darbo užmokestis ir kitos), gali būti pakankamai patikimai įvertintos,
todėl UAB „A“ turi pripažinti pajamas lapkričio mėn.
UAB „A“ lapkričio mėn. apskaičiuoja ir registruoja suteiktų paslaugų pajamas:
300 val. x 180 Lt + 250 val. x 560 Lt + 50 val. x 100 Lt = 199 000 Lt
D 2436 Sukauptos gautinos pajamos
199 000
K 5001 Suteiktų paslaugų pajamos
199 000
UAB „A“ gruodžio mėn. suderina sumas su kitų šalių telekomunikacijos bendrovėmis ir koreguoja
suteiktų paslaugų pajamas:
D 2411 Pirkėjų įsiskolinimas
198 000
D 5001 Suteiktų paslaugų pajamos
1 000
K 2436 Sukauptos gautinos pajamos
199 000
22. Kai paslaugų teikimo sandoris užbaigiamas tą patį laikotarpį, kurį buvo pradėtas, pajamos
pripažįstamos tą patį laikotarpį ir įvertinamos sutartyje nurodyta suma.
Rekomendacija.
Pavyzdys.
Įmonės „A“ veikla – inžinerinių tinklų tiesimas. Įmonė „A“ 20X1 m. kovo 20 d. sudarė
paslaugų teikimo sutartį su įmone „C“. Sutartyje numatyta, kad žemės sklype, kuriame bus statomi
nauji namai, įmonė „A“ nuties inžinerinius tinklus (vandentiekį, elektros kabelius, dujų vamzdynus ir kt.).
Būsimų paslaugų kaina – 420 000 Lt, o darbų įvykdymo terminas – 20X1 m. gruodžio 16 d. Darbai atlikti
ir perduoti užsakovui sutartyje numatytu laiku. Užsakovas 20X1 m. gruodžio 16 d. įmonei „A“ sumokėjo
370 000 Lt, o likusią 50 000 Lt sumą – 20X2 m. sausio 21 d. Įmonė „A“ 420 000 Lt pajamomis pripažįsta
20X1 m. gruodžio mėn., nes paslaugų teikimo sandoris buvo įvykdytas 20X1 m. gruodžio mėn:
D 271 Sąskaitos bankuose
370 000
D 2411 Pirkėjų įsiskolinimas
50 000
K 5001 Suteiktų paslaugų pajamos
420 000
23. Kai pagal paslaugų teikimo sandorį paslaugos teikiamos ilgiau kaip vieną ataskaitinį
laikotarpį, pajamos proporcingai paskirstomos tiems laikotarpiams, per kuriuos buvo teikiamos
paslaugos. Statybos paslaugų ir kitos pagal ilgalaikes sutartis uždirbtos pajamos pripažįstamos
atsižvelgiant į sutarties darbų įvykdymo lygį pagal 25-ojo verslo apskaitos standarto „Statybos ir
kitos ilgalaikės sutartys“ reikalavimus.
Rekomendacija.
Kai pagal paslaugų teikimo sandorį paslaugos teikiamos ilgiau kaip vieną ataskaitinį laikotarpį,
pajamos paskirstomos proporcingai tiems laikotarpiams, per kuriuos buvo suteiktos paslaugos. Ilgalaikės
nuolatinio pobūdžio paslaugos – tai elektros energijos tiekimo, ryšių paslaugų teikimo ir kitos panašios
paslaugos.
Pavyzdys.
UAB „F“ 20X1 m. spalio 10 d. su pirkėju pasirašė įrenginių priežiūros sutartį, pagal kurią
įsipareigojo pirkėjui atlikti techninę įrenginių priežiūrą nuo 20X1 m. lapkričio 1 d. iki 20X2 m. lapkričio 1
d. Už šią paslaugą nustatytas 48 000 Lt užmokestis, kurio 50 % sumos paslaugos pirkėjas sumokėjo 20X1
m. lapkričio 1 d., o likusią dalį turi sumokėti iki 20X2 m. lapkričio 1 d.
UAB „F“ 20X1 m. lapkričio 1 d. apskaitoje registruoja gautą avansą:
D 271 Sąskaitos bankuose
24 000
K 4442 Iš paslaugų gavėjų gauti išankstiniai mokėjimai
24 000
Gautas avansas pripažįstamas pajamomis kiekvieną mėnesį nuo paslaugų tiekimo pradžios iki 20X2
m. balandžio 30 d.:
D 4442 Iš paslaugų gavėjų gauti išankstiniai apmokėjimai
4 000
K 5001 Suteiktų paslaugų pajamos
4 000
Nuo 20X2 m. gegužės 30 d. ir kiekvieną mėnesį iki 20X2 spalio 31 d. pajamos pripažįstamos taip:
D 2436 Sukauptos gautinos pajamos
4 000
K 5001 Suteiktų paslaugų pajamos
4 000
UAB „F“ 20X2 m. lapkričio 1 d. gavusi pinigus, juos apskaitoje užregistruoja:
D 271 Sąskaitos bankuose
24 000
K 2436 Sukauptos gautinos pajamos
24 000
Pajamos už ilgiau kaip vieną ataskaitinį laikotarpį atliekamus statybos darbus ir teikiamas susijusias
paslaugas pripažįstamos uždirbtomis tą ataskaitinį laikotarpį, kada buvo atliekami darbai arba teikiamos
paslaugos, jeigu įmanoma tiksliai nustatyti atliktų darbų arba suteiktų paslaugų apimtį ir pagal tai nustatyti
uždirbtas pajamas ir šioms pajamoms uždirbti patirtas sąnaudas. Su statybos sutartimis susijusių pajamų
pripažinimo, apskaitos ir pateikimo finansinėse ataskaitose tvarką nustato 25-asis verslo apskaitos
standartas „Statybos ir kitos ilgalaikės sutartys“.
24. Pajamos pripažįstamos tik tais atvejais, kai tikimasi, kad, suteikus paslaugas, bus gauta
ekonominės naudos. Tačiau, jeigu kyla abejonių, ar bus gauta jau į pajamas įtraukta suma, skola,
kurios nesitikima gauti, įtraukiama į ataskaitinio laikotarpio sąnaudas neatsižvelgiant į tai, kurį
laikotarpį (ankstesnį ar ataskaitinį) pajamos buvo pripažintos.
Rekomendacija.
Pavyzdys.
Komunalinių paslaugų įmonė „X“ teikia paslaugas gyventojams ir įmonėms. UAB „Z“, komunalinių
paslaugų vartotoja, paskelbta bankrutuojančia ir įmonei „X“ už paslaugas jau nemoka. UAB „Z“ 20X2 m.
sausio 1 d. komunalinių paslaugų įmonei „X“ už 20X1 m. suteiktas paslaugas buvo skolinga 15 000 Lt.
Įmonės „X“ apskaitos politikoje numatyta, jei pirkėjas skolos nesumoka ilgiau kaip 12 mėnesių, skola
pripažįstama abejotinų skolų sąnaudomis. Komunalinių paslaugų įmonė informaciją, kad UAB „Z“ yra
bankrutuojanti, gavo 20X2 m. kovo mėn. Šį mėnesį skolą ji pripažįsta abejotina:
D 61170 Abejotinų skolų sąnaudos
15 000
K 2419 Abejotinos pirkėjų skolos (-)
15 000
Pasitaiko atvejų, kai pradėtos vykdyti sutartys nutraukiamos, nes užsakovas atsisako paslaugų.
Užsakymui vykdyti gaunamas avansas, o galutinio atsiskaitymo gali ir nebūti dėl to, kad sandoris buvo
nutrauktas neatlikus užsakymo.
Pavyzdys.
UAB „E“ 20X1 m. kovo 1 d. sudarė sutartį su UAB „R“ dėl reklaminio filmo apie UAB „E“
sukūrimo. Užsakymą numatyta įvykdyti iki 20X1 m. rugsėjo 30 d. UAB „R“ 20X1 m. kovo 10 d. gavo 25
000 Lt avansą ir pradėjo kurti reklaminį filmą. Iki 20X1 m. liepos 1 d. buvo atlikti paruošiamieji darbai,
kuriems išleista 30 000 Lt, bet užsakovas, UAB „E“, nutraukė sutartį, atsisakė užsakymo ir nesutiko
mokėti už atliktus darbus. Avanso neatsiėmė, nes sutartyje numatyta sąlyga, kad, jei užsakovas nutraukia
sutartį, avansas negrąžinamas.
UAB „R“, 20X1 m. kovo 10 d. gavusi avansą, jį apskaitoje registruoja:
D 271 Sąskaitos bankuose
K 4442 Iš paslaugų gavėjų gauti išankstiniai mokėjimai
25 000
25 000
Kai užsakovas 20X1 m. liepos 1 d. nutraukia sutartį, UAB „R“ apskaitoje registruoja uždirbtas
pajamas:
D 4442 Iš paslaugų gavėjų gauti išankstiniai mokėjimai
25 000
K 5001 Suteiktų paslaugų pajamos
25 000
Išlaidos, priskiriamos paslaugų savikainai, per sutarties vykdymo laikotarpį kaupiamos vienoje iš
trumpalaikio turto sąskaitų:
D 2031 Nebaigtų vykdyti sutarčių savikaina
30 000
K 443 Skolos tiekėjams
3 250
K 271 Sąskaitos bankuose
4 500
K 201 Atsargos
K 446 Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai
K 448 Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai
4 200
12 600
5 450
Likusi neapmokėta 5 000 litų suma pripažįstama įmonės „R“ sąnaudomis:
D 6001 Suteiktų paslaugų savikaina
30 000
K 2031 Nebaigtų vykdyti sutarčių savikaina
30 000
25. Jei paslaugų teikimo sandorio patikimai įvertinti negalima, tai pajamomis pripažįstama
išlaidų suma, kurią tikimasi atgauti. Pelnas nepripažįstamas.
26. Jei sandorio patikimai įvertinti negalima ir nėra galimybių atgauti patirtų išlaidų, jos
pripažįstamos sąnaudomis. Pajamos šiuo atveju nepripažįstamos.
Rekomendacija.
Pavyzdys.
UAB „K“ 20X1 m. vasario 1 d. susitarė su UAB „R“ dėl reklaminio filmo apie UAB „K“ sukūrimo.
Buvo sutarta, kad UAB „R“ sukurs kelis reklaminių filmų pavyzdžius, iš kurių užsakovas turės galimybę
rinktis. Užsakovas už pateiktus reklaminių filmų pavyzdžius apmokės tokiu atveju, jeigu jis išsirinks vieną
iš jų ir toliau laikysis susitarimo. Reklaminių filmų pavyzdžiai turėtų būti pateikti iki 20X1 m. vasario 18
d. Sandorio suma nenumatyta, nes nežinoma, kiek išlaidų UAB „R“ patirs kurdama reklaminių filmų
pavyzdžius. Iki 20X1 m. birželio 3 d. UAB „R“ pateikė užsakovui 3 reklaminių filmų pavyzdžius, kuriuos
kurdama išleido 700 Lt. Išlaidos, priskiriamos paslaugų savikainai, per sutarties vykdymo laikotarpį
kaupiamos vienoje iš trumpalaikio turto sąskaitų. UAB „K“ reklaminių filmų pavyzdžiai nepatiko, todėl ji
atsisakė UAB „R“ paslaugų. Patirtas 700 Lt išlaidas UAB „R“ pripažįsta įmonės veiklos sąnaudomis:
D 61 Veiklos sąnaudos 700
K 2031 Nebaigtų vykdyti sutarčių savikaina 700
27. Kai išnyksta priežastys, dėl kurių nebuvo galima sandorio patikimai įvertinti, pajamos
pripažįstamos pagal 21 punkto nuostatas.
VII. NETIPINĖS VEIKLOS PAJAMOS
28. Netipinės veiklos pajamoms priskiriamos kitos veiklos, finansinės ir investicinės veiklos
pajamos, jeigu jos nepriskiriamos tipinei įmonės veiklai.
Rekomendacija.
Netipinė veikla – veikla, nepriskirta įmonės tipinei veiklai ir ypatingiesiems straipsniams. Netipinės
veiklos pajamoms dauguma įmonių galėtų priskirti:
a) investicinės veiklos pajamas;
Pavyzdys.
Įmonė „B“ už 10 000 Lt parduoda akcijas, kurios balanse buvo įvertintos 9 000 Lt. Akcijos
nurašomos, o balansinės vertės ir įplaukų skirtumas priskiriamas finansinės ir investicinės veiklos
pajamoms.
Įmonės „B“ apskaitoje daromi tokie įrašai:
D 271 Sąskaitos bankuose
10 000
K 2611 Kitų įmonių nuosavybės vertybiniai popieriai
9 000
K 534 Investicijų perleidimo pelnas
1 000
b) ilgalaikio turto perleidimo pelnas;
Pavyzdys.
Įmonė „B“ perleido automobilį, kurio įsigijimo savikaina – 40 000 Lt, sukauptas nusidėvėjimas – 25
000 Lt, už 20 000 Lt. Sandorio pelnas – gautų pajamų (20 000 Lt) ir automobilio likutinės vertės (15 000
Lt) skirtumas. Suma, gauta į įmonės „B“ sąskaitą banke, apskaitoje registruojama:
D 1233 Transporto priemonės – įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (-)
25 000
D 271 Sąskaitos bankuose
20 000
K 1230 Transporto priemonių įsigijimo savikaina
40 000
K 521 Ilgalaikio turto perleidimo pelnas
5 000
c) palūkanas;
Įmonė „L“ savo darbuotojui suteikia 6 000 Lt paskolą 3 metams su nustatytomis 5 % metinėmis
palūkanomis, kurios turi būti sumokėtos grąžinant paskolą. Palūkanos priskaičiuojamos kas mėnesį.
Kiekvieną mėnesį apskaičiuotos paskolos palūkanos pripažįstamos įmonės pajamomis:
D 1623 Kitos po vienerių metų gautinos sumos
25,00
K 530 Palūkanų pajamos
25,00
d) valiutų kursų svyravimų rezultatus;
Raštinės reikmenimis prekiaujanti įmonė „X“ 20X1 m. kovo 14 d. sudarė sutartį su Latvijos įmone
„Y“ dėl 6 000 vnt. rašiklių po 1 Ls įsigijimo. Kadangi sutarties sudarymo dieną Latvijos įmonės „Y“
sandėlyje buvo tik 2 200 vnt. rašiklių, buvo sutarta likusią prekių dalį pristatyti per 3 mėnesius. Be to,
pagal sutarties sąlygas Latvijos įmonė „Y“ įsipareigojo prekes pristatyti į įmonės „X“ sandėlį ir taip
perduoti visą su prekėmis susijusią riziką ir naudą. Sutarties sudarymo dieną valiutos kursas buvo 5,2122
Lt už 1 Ls.
2 200 vnt. rašiklių buvo pristatyta 20X1 m. balandžio 2 d., kai valiutos kursas buvo 5,2125 Lt už 1 Ls:
2 200 vnt. x 1 Ls x 5,2125 Lt = 11 467,50 Lt
Įmonės „X“ apskaitoje daromi tokie įrašai:
D 20140 Pirktų prekių, skirtų parduoti, įsigijimo savikaina
K 4431 Prekybos skolos tiekėjams
11 467,50
11 467,50
3 800 vnt. rašiklių buvo pristatyta 20X1 m. gegužės 14 d., kai valiutos kursas buvo 5,2150 Lt už 1 Ls:
3 800 vnt. x 1 Ls x 5,2150 Lt = 19 817,00 Lt
Įmonės „X“ apskaitoje daromi tokie įrašai:
D 20140 Pirktų prekių, skirtų parduoti, įsigijimo savikaina
K 4431 Prekybos skolos tiekėjams
19 817,00
19 817,00
Įmonė „X“ už pristatytas prekes atsiskaitė 20X1 m. liepos 15 d., kai valiutos kursas buvo 5,2110 Lt
už 1 Ls:
D 4431 Prekybos skolos tiekėjams (11 467,50 Lt + 19 817 Lt)
31 284,50
K 271 Sąskaitos bankuose (6 000 Ls x 5,2110 Lt)
31 266,00
K 536 Teigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka
18,50
e) kitas pajamas, susidarančias tam tikromis aplinkybėmis.
Kitoms netipinės veiklos pajamoms gali būti priskiriami delspinigiai, gauta parama be nustatytų
sąlygų ir kt.
29. Kitos veiklos pajamos pripažįstamos pagal tuos pačius pripažinimo kriterijus, kaip ir
tipinės veiklos pajamos. Jei kiti verslo apskaitos standartai leidžia tarpusavyje užskaityti pajamas ir
sąnaudas, kitos veiklos pajamomis gali būti pripažįstamas grynasis ūkinės operacijos rezultatas,
pavyzdžiui, pelnas, gautas pardavus ilgalaikį turtą.
30. Finansinės ir investicinės veiklos pajamomis pripažįstamos pajamos ir pelnas, susijęs su
finansiniu turtu ar finansiniu įsipareigojimu, kurie pripažįstami pagal 18-ojo verslo apskaitos
standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, 22-ojo verslo apskaitos standarto
„Užsienio valiutos kurso pasikeitimas“ ir 26-ojo verslo apskaitos standarto „Išvestinės finansinės
priemonės“ reikalavimus. Finansinės ir investicinės veiklos pajamomis taip pat pripažįstamas
tikrosios vertės padidėjimas, susijęs su investiciniu turtu, pripažintu pagal 12-ojo verslo apskaitos
standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ reikalavimus. Finansinės ir investicinės veiklos pajamos,
atsirandančios dėl nuosavybės metodo taikymo investicijų apskaitai, pripažįstamos pagal 15-ojo
verslo apskaitos standarto „Investicijos į asocijuotas įmones“ reikalavimus.
31. Palūkanų, honorarų ir dividendų pajamos, kurios gaunamos už įmonės turto naudojimą ar
leidimą juo naudotis, turi būti pripažįstamos, jei:
31.1. tikėtina, kad ekonominė nauda bus gauta;
31.2. pajamų suma gali būti patikimai įvertinta.
32. Palūkanų pajamos turi būti pripažįstamos kaupimo principu, taikant apskaičiuotų
palūkanų normos metodą.
33. Honorarų pajamos turi būti pripažįstamos kaupimo principu, atsižvelgiant į autorinių ar
kitokių sutarčių sąlygas.
Rekomendacija.
Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (Žin., 2002, Nr. 73-3085)
honoraras yra atlyginimas už autorine ar licencine sutartimi suteiktą teisę panaudoti kūrinį, atlyginimas už
suteiktas gretutines teises, taip pat atlyginimas už licencine sutartimi suteiktą teisę naudotis pramoninės
nuosavybės objektu, franšize, atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę
patirtį (know-how), kompensacija už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą.
Honorarų pajamos apskaitoje pripažįstamos vykdant tipinę ir (arba) netipinę veiklą.
Honorarų pajamos kaupiamos pagal atitinkamos sutarties sąlygas ir paprastai šiuo pagrindu
pripažįstamos, išskyrus tuos atvejus, kai pagal autorines, franšizės ar kitokias sutartis pajamas geriau
pripažinti kokiu nors kitu, nuosekliu ir ekonomiškai pagrįstu būdu.
Kai kuriais atvejais licencijos mokesčio ar autorinio atlyginimo gavimas priklausys nuo to, ar
ateityje įvyks tikėtinas įvykis, ar ne. Pajamos pripažįstamos tik tada, kai atsiranda tikimybė gauti
licencijos mokestį ar autorinį atlyginimą, o, dažniausiai, taip atsitinka tik po autorinės sutarties sąlygų
įvykdymo.
34. Jei investicijos į kitas įmones apskaitomos ir finansinėse ataskaitose parodomos įsigijimo
savikaina arba tikrąja verte, dividendų pajamos turi būti pripažįstamos tada, kai yra patvirtintos
akcininkų teisės gauti pinigus. Jei investicijos apskaitomos ir finansinėse ataskaitose parodomos
taikant nuosavybės metodą, dividendų pajamos nepripažįstamos, o gaunamų dividendų suma
mažinama investicijos balansinė vertė.
Rekomendacija.
Dividendai apskaitoje registruojami atsižvelgiant į tai, kokiu metodu apskaitomos investicijos į tą
įmonę – nuosavybės ar savikainos. Dividendų pajamos turi būti pripažįstamos, kai yra patvirtintos
akcininkų teisės gauti pinigus. Investicijoms į asocijuotą įmonę taikant savikainos metodą, investuotojas
savo apskaitoje užregistruoja tik tas pajamas, kurias jis gauna, kai įmonė, į kurią buvo investuota,
paskelbia dividendus.
Jeigu investicijos į asocijuotą įmonę apskaitoje registruojamos nuosavybės metodu, tai gauti
dividendai pajamomis nepripažįstami. Jie mažina investicijos vertę, nes investuotojui tekusi pelno dalis
pajamomis jau buvo pripažinta.
Pavyzdys.
AB „D“ 20X1 m. sausio 15 d. įsigijo AB „K“ akcijų, suteikiančių 25 % balsų visuotiniame
akcininkų susirinkime, ir sumokėjo 80 000 Lt iš banko sąskaitos. Per 20X1 metus AB „K“ uždirbo 20 000
Lt grynojo pelno. 20X2 m. balandžio 15 d. įvykęs AB „K“ akcininkų susirinkimas paskirstė pelną ir
paskelbė 15 000 Lt dividendų, kurie buvo išmokėti 20X2 m. gegužės 30 d. AB „D“ gavo 3 750 Lt
dividendų.
AB „D“ 20X1 m. sausio 15 d. įsigytas AB „K“ akcijas registruoja apskaitoje:
D 1601 Investicijos į asocijuotąsias įmones
80 000
K 271 Sąskaitos bankuose
80 000
AB „D“ 20X2 m. balandžio 15 d. paskelbtus dividendus apskaitoje registruoja:
D 2434 Kitos gautinos skolos
3 750
K 532 Dividendų pajamos
3 750
AB „D“ 20X2 m. gegužės 30 d. registruoja gautus dividendus:
D 271 Sąskaitos bankuose
K 2434 Kitos gautinos skolos
3 750
3 750
Pavyzdys.
AB „G“ 20X1 m. liepos 1 d. įsigijo AB „E“ akcijų, suteikiančių 30 % balsų visuotiniame akcininkų
susirinkime, už 30 000 Lt. Už akcijas ji sumokėjo iš banko sąskaitos. AB „E“ grynojo turto vertė sutampa
su nuosavu kapitalu ir yra lygi 100 000 Lt. AB „G“ ir AB „E“ finansiniai metai baigiasi birželio 30 d. AB
„E“ 20X1 m. birželio 30 d. pasibaigusių finansinių metų grynasis pelnas buvo 12 000 Lt. AB „E“
akcininkų susirinkimas 20X1 m. rugpjūčio 10 d. patvirtino finansines ataskaitas, paskelbė ir sumokėjo 7
000 Lt dividendų.
AB „G“ 20X1 m. liepos 1 d. registruoja apskaitoje įsigytas AB „E“ akcijas:
D 1601 Investicijos į asocijuotąsias įmones (100 000 Lt x 30 %)
30 000
K 271 Sąskaitos bankuose
30 000
AB „G“ 20X1 m. birželio 30 d., registruodama investuotojui tenkančią asocijuotosios įmonės
grynojo pelno dalį, didina investicijos į AB „E“ vertę:
D 1601 Investicijos į asocijuotas įmones (12 000 Lt x 30 %)
3 600
K 539 Kitos finansinės ir investicinės veiklos pajamos
3 600
Dividendai, paskelbti ir gauti 20X1 m. rugpjūčio 10 d. iš asocijuotosios įmonės, pajamomis
nepripažįstami. Jie mažina investicijos vertę, kadangi investuotojui tenkanti pelno dalis jau buvo
pripažinta pajamomis 20X1 m. birželio 30 d. finansinėse ataskaitose:
D 271 Sąskaitos bankuose (7 000 Lt x 30 %)
2 100
K 1601 Investicijos į asocijuotas įmones
2 100
35. Baudos ir delspinigiai už pavėluotus atsiskaitymus pripažįstami pajamomis, kai atsiranda
įrodymų, kad jie bus gauti, ir tikimybė, kad jie nebus gauti, yra maža, arba kai pinigai yra gauti.
Rekomendacija.
Savo apskaitos politikoje įmonė turėtų nusistatyti, kokioms – finansinės ar įprastinės veiklos –
pajamoms priskirs baudas ir delspinigius už pavėluotus atsiskaitymus. Baudos ir delspinigiai už
pavėluotus atsiskaitymus, apskaitoje registruojama tik tada, kai yra patikimos informacijos, kad jie tikrai
bus gauti. Baudas ir delspinigius pripažįstant pajamomis, reikėtų atsižvelgti į atsargumo principą.
Baudos ir delspinigiai pripažįstami pajamomis, kai atitinka kriterijus, kuriuos įmonė pati nusistato
savo apskaitos politikoje. Tai galėtų būti skolos suderinimo aktas, kuriame skolininkas patvirtina baudas ir
delspinigius už pavėluotus atsiskaitymus, kaip savo įsiskolinimą įmonei. Kol nėra patikimos informacijos,
kad delspinigiai bus gauti, jie gali būti registruojami užbalansinėse sąskaitose.
VIII. PAGAUTĖ
36. Pagaute pripažįstamos atsitiktinės pajamos ar pelnas, kurie negali būti priskirti įprastinei
įmonės veiklai. Pelno (nuostolių) ataskaitoje pagautė parodoma kaip pajamos, didinančios pelną
arba mažinančios nuostolius prieš apmokestinimą.
Rekomendacija.
Pagautė priskiriama ypatingiesiems straipsniams. Ypatinguosiuose straipsniuose parodomi
atsitiktinių ūkinių įvykių, kurie negali būti priskirti įprastinei veiklai, rezultatai. Ar įvykis skiriasi nuo
įmonės įprastinės veiklos, nustatoma jo pobūdį lyginant su įprastine įmonės veikla, o ne pagal tokio įvykio
dažnumą. Dažnas įvykio pasikartojimas būtų tik vienas iš kriterijų, pagal kuriuos sprendžiama, ar
straipsnis yra ypatingasis. Praktiškai jų pasitaiko itin retai. Pagautė – įvykis, kuris nepriklauso nuo įmonės
veiklos. Jis gali atsirasti dėl tai vietovei nebūdingų gamtos reiškinių ar kitų atsitiktinumų.
IX. PELNO MOKESČIO PAJAMOS
37. Pelno mokesčio pajamomis pripažįstamos kaupimo principu apskaičiuotos pajamos,
susidarančios per ataskaitinį laikotarpį pripažįstant atidėtojo pelno mokesčio turtą arba
panaudojant atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimą. Atidėtojo pelno mokesčio pajamos
pripažįstamos pagal 24-ąjį verslo apskaitos standartą „Pelno mokestis“, jei įmonė taiko minėto
standarto reikalavimus.
X. INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS AIŠKINAMAJAME RAŠTE
38. Pilname aiškinamajame rašte turi būti nurodoma:
38.1. pajamų pripažinimo apskaitos politika paaiškinant, kokiais metodais nustatomas
paslaugų teikimo sandorių įvykdymo lygis;
38.2. prekių ar paslaugų mainų pajamų sumos;
38.3. paslaugų ir prekių pardavimo pajamų rūšys ir sumos;
38.4. finansinės ir investicinės veiklos pajamų rūšys ir sumos;
38.5. pagautės pobūdis ir suma, išskyrus atvejį, kai tos sumos yra nereikšmingos įmonės
veiklos rezultatų įvertinimui;
38.6. kitos reikšmingos pajamos.
XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
39. Nauja standarto redakcija turi būti taikoma sudarant 2008 m. sausio 1 d. ir vėliau
prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas, taip pat gali būti taikoma ir sudarant
2007 metų finansines ataskaitas.
32. Palūkanų pajamos turi būti pripažįstamos kaupimo principu, taikant apskaičiuotų
palūkanų normos metodą.
33. Honorarų pajamos turi būti pripažįstamos kaupimo principu, atsižvelgiant į autorinių ar
kitokių sutarčių sąlygas.
34. Jei investicijos į kitas įmones apskaitomos ir finansinėse ataskaitose parodomos įsigijimo
savikaina arba tikrąja verte, dividendų pajamos turi būti pripažįstamos tada, kai yra patvirtintos
akcininkų teisės gauti pinigus. Jei investicijos apskaitomos ir finansinėse ataskaitose parodomos
taikant nuosavybės metodą, dividendų pajamos nepripažįstamos, o gaunamų dividendų suma
mažinama investicijos balansinė vertė.
35. Baudos ir delspinigiai už pavėluotus atsiskaitymus pripažįstami pajamomis, kai atsiranda
įrodymų, kad jie bus gauti, ir tikimybė, kad jie nebus gauti, yra maža, arba kai pinigai yra gauti.
VIII. PAGAUTĖ
36. Pagaute pripažįstamos atsitiktinės pajamos ar pelnas, kurie negali būti priskirti įprastinei
įmonės veiklai. Pelno (nuostolių) ataskaitoje pagautė parodoma kaip pajamos, didinančios pelną
arba mažinančios nuostolius prieš apmokestinimą.
IX. PELNO MOKESČIO PAJAMOS
37. Pelno mokesčio pajamomis pripažįstamos kaupimo principu apskaičiuotos pajamos,
susidarančios per ataskaitinį laikotarpį pripažįstant atidėtojo pelno mokesčio turtą arba
panaudojant atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimą. Atidėtojo pelno mokesčio pajamos