PATVIRTINTA Viešosios įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. VAS-9, įsigaliojo nuo 2010 01 01 18-ASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTO „FINANSINIS TURTAS IR FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI“ METODINĖS REKOMENDACIJOS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šio standarto tikslas – nustatyti finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų pripažinimo, įvertinimo, apskaitos ir pateikimo finansinėse ataskaitose tvarką. 2. Šis standartas taikomas visoms finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų rūšims, išskyrus: 2.1. investicijas į dukterines ir asocijuotąsias įmones, kurioms taikomi 14-asis verslo apskaitos standartas „Verslo jungimai“, 15-asis verslo apskaitos standartas „Investicijos į asocijuotąsias įmones“, 16-asis verslo apskaitos standartas „Konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir investicijos į dukterines įmones“ ir kurios įsigytos nenumatant jų parduoti per 12 mėnesių nuo įsigijimo datos; 2.2. pagal finansinės nuomos sutartis gautinas sumas ir įsipareigojimus, kuriems taikomas 20asis verslo apskaitos standartas „Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“; 2.3. atidėjinius ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, kuriems taikomas 19-asis verslo apskaitos standartas „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas bei pobalansiniai įvykiai“; 2.4. finansinį turtą ir finansinius įsipareigojimus, atsirandančius iš išvestinių finansinių priemonių, tokių kaip pasirinkimo, ateities, išankstiniai sandoriai ir pan., kuriems taikomas 26-asis verslo apskaitos standartas „Išvestinės finansinės priemonės“; 2.5. draudimo ir perdraudimo sutartis, pagal kurias, įvykus sutartyje apibrėžtam draudžiamajam įvykiui, draudikas ar perdraudikas prisiima reikšmingą draudėjo ar perdraudėjo draudimo riziką sutikdamas išmokėti draudimo išmoką; 2.6. atlygį darbuotojui, kuriam taikomas 31-asis verslo apskaitos standartas „Atlygis darbuotojui“. 3. Jei tam tikros rūšies finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų apskaitai taikomas kitas verslo apskaitos standartas, apskaitoje jie registruojami ir finansinėse ataskaitose parodomi to standarto nustatyta tvarka. II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS Aktyvioji rinka – rinka, atitinkanti visus šiuos kriterijus: a) prekiaujama vienarūšiu turtu; b) bet kuriuo metu yra pirkėjų (pardavėjų), ketinančių pirkti ar parduoti turtą; c) informacija apie parduodamo turto rinkos kainas yra prieinama visuomenei. Amortizuota finansinio turto savikaina – finansinio turto įsigijimo savikaina atėmus atgautą už šį turtą sumokėtos pagrindinės sumos dalį, pripažinus įsigijimo savikainos ir išpirkimo sumos skirtumo sukauptą amortizacijos sumą ir atėmus to turto nuvertėjimo nuostolius. Amortizuota finansinio įsipareigojimo savikaina – finansinio įsipareigojimo įsigijimo savikaina, atėmus vykdant šį įsipareigojimą sumokėtą pagrindinės sumos dalį ir pripažinus įsigijimo savikainos ir išpirkimo sumos skirtumo sukauptą amortizacijos sumą. Apskaičiuotų palūkanų metodas – amortizuotos finansinio turto ar finansinio įsipareigojimo savikainos nustatymo pagal apskaičiuotų palūkanų normą ir palūkanų pajamų ir sąnaudų paskirstymo per nustatytą laikotarpį metodas. Apskaičiuotų palūkanų norma – palūkanų norma, kurią taikant pinigų srautai diskontuojami visą finansinio turto ar įsipareigojimo turėjimo laiką arba iki kito perkainojimo dienos. Atpirkimo sandoris – sandoris, pagal kurį viena šalis už pinigus arba kitokį priimtiną atlygį perleidžia kitai šaliai finansinį turtą, įsipareigodama per nustatytą laiką jį atpirkti nustatytomis sąlygomis. Finansinio turto nuvertėjimo nuostoliai – suma, kuria finansinio turto balansinė vertė yra didesnė už sumą, tikėtiną atgauti perleidžiant ar naudojant finansinį turtą. Finansinis įsipareigojimas – sutartinis įsipareigojimas: 1) perduoti pinigus ar kitą finansinį turtą kitai šaliai; 2) pasikeisti finansinėmis priemonėmis su kita šalimi galimai sau nepalankiomis sąlygomis. Finansinis turtas – turtas, kuris yra: 1) pinigai ir pinigų ekvivalentai; 2) sutartinė teisė pasikeisti finansinėmis priemonėmis su kita šalimi galimai sau palankiomis sąlygomis; 3) įsigyti kito subjekto vertybiniai popieriai; 4) sutartinė teisė gauti pinigus ar kitą 1–3 punktuose išvardytą finansinį turtą iš kito subjekto. Tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba už kurią gali būti įskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti arba parduoti turtą arba įskaityti tarpusavio įsipareigojimą. III. FINANSINIS TURTAS 4. Finansiniam turtui priskiriama: 4.1. Pinigai, esantys įmonės kasoje ir atsiskaitomosiose sąskaitose. 4.2. Pinigų ekvivalentai. Pinigų ekvivalentams gali būti priskiriama trumpalaikės (iki trijų mėnesių nuo įsigijimo datos) likvidžios investicijos į vertybinius popierius (išskyrus nuosavybės vertybinius popierius), kelionės čekiai ir kitas finansinis turtas, kuris gali būti greitai iškeičiamas į žinomas pinigų sumas, kurių vertės pasikeitimo rizika yra nereikšminga. Rekomendacija. Likvidžios investicijos į vertybinius popierius gali būti vyriausybės vertybiniai popieriai, obligacijos, vekseliai ir kitas finansinis turtas, kurio išpirkimo terminas yra trumpesnis kaip 3 mėnesiai nuo įsigijimo datos. Jei vertybinių popierių išpirkimo terminas yra nuo 3 iki 12 mėnesių, investicijos pinigų ekvivalentams nepriskiriamos ir rodomos balanso straipsnyje Kitas trumpalaikis turtas. 4.3. Sutartinė įmonės teisė gauti pinigus ar kitą finansinį turtą, apsikeisti finansiniu turtu ar finansiniais įsipareigojimais, kuri finansinėse ataskaitose parodoma kaip už parduotą produkciją, suteiktas paslaugas ar paskolas gautinos sumos, iš anksto sumokėtos sumos už finansinį turtą ir kitos pagal sutartis užregistruotos finansinės skolos įmonei. Sutartinė teisė gauti pinigus ar kitą finansinį turtą iš kitos įmonės atsiranda, kai pagal pasirašytą sutartį ar kitokį susitarimą įmonė įvykdo savo įsipareigojimus ir užregistruoja atitinkamas kitos įmonės skolas, kurios balanse pripažįstamos finansiniu turtu. Pavyzdys. 1. Įmonė „A“ 20X5 m. gruodţio 15 d. pasirašė sutartį dėl prekių pardavimo įmonei „B“ uţ 5 000 Lt. Prekių pagaminimo savikaina – 4 000 Lt. Atsiskaitymo data – 20X6 m. sausio 15 d. Įmonė „A“ 20X5 m. gruodţio 20 d. įvykdo savo įsipareigojimą įmonei „B“ pristatydama sutartyje nurodytas prekes ir registruoja finansinį turtą (gautinus pinigus). Įmonės „A“ apskaitoje 20X5 m. gruodţio 20 d. daromi tokie įrašai: D 6000 Parduotų prekių savikaina 4 000 K 2013 Pagaminta produkcija 4 000 Ir D 2411 Pirkėjų įsiskolinimas 5 000 K 500 Pardavimo pajamos 5 000 2. Įmonė „C“ ilgalaikiam projektui finansuoti savo dukterinei įmonei „D“ paskolino 500 000 Lt. Uţ šią paskolą dukterinė įmonė kasmet mokės palūkanas, kurių suma bus perskaičiuojama pagal pasikeitusias rinkos sąlygas. Pervedus pinigus, registruojamas finansinio turto pasikeitimas. Įmonės „C“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 1610 Paskolos dukterinėms įmonėms 500 000 K 271 Sąskaitos bankuose 500 000 3. Įmonė „F“ sumokėjo 10 000 Lt avansą uţ kitos įmonės akcijų paketą, kurį numato laikyti ilgiau nei vienus metus. Kadangi pinigai pervedami uţ įsigyjamą ilgalaikį finansinį turtą, akcijų paketo savininko skola registruojama ilgalaikio finansinio turto sąskaitoje, įmonės „F“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 1633 Išankstiniai apmokėjimai uţ finansinį turtą 10 000 K 271 Sąskaitos bankuose 10 000 Balanse ši suma parodoma kito finansinio turto straipsnyje. 4.4. Kitų ūkio subjektų išleisti vertybiniai popieriai: akcijos, obligacijos ir kiti vertybiniai popieriai, kurie įsigyjami siekiant gauti ekonominės naudos. Rekomendacija. Pavyzdys. Įmonė „K“ sumokėjo paskutinę pagal sutartį numatytą sumą – 20 000 Lt – ir įsigijo kitos įmonės akcijų. Uţ šias akcijas iš anksto buvo mokėta 80 000 Lt. Įmonės „K“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 1631 Kitų įmonių nuosavybės vertybiniai popieriai 100 000 K 271 Sąskaitos bankuose 20 000 K 1633 Išankstiniai apmokėjimai uţ finansinį turtą 80 000 5. Balanse finansinis turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį. Rekomendacija. Jei įmonė planuoja finansinį turtą laikyti ilgiau nei vienus metus, tokį turtą ji registruoja ilgalaikio finansinio turto sąskaitose. Jei finansinį turtą planuojama parduoti per vienus metus nuo balanso datos, toks finansinis turtas parodomas trumpalaikio finansinio turto straipsniuose. 6. Pinigai paprastai rodomi balanso trumpalaikio turto dalyje. Tačiau, jei pinigų naudojimas apribojamas ilgiau kaip vienerius metus, pvz., pinigai laikomi indėlių sąskaitoje ir indėlio terminas baigsis po 12 mėnesių nuo balanso datos, jie turi būti rodomi ilgalaikio finansinio turto dalyje. Rekomendacija. Pinigai ir jų ekvivalentai yra likvidžiausias finansinis turtas, tačiau dažnai jo likvidumas apribojamas ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui, pavyzdžiui, dalį pinigų įmonė laiko ilgiau kaip vienus metus terminuotojo indėlio sąskaitoje. Tokiu atveju pinigus ir jų ekvivalentus reikėtų rodyti balanso straipsnyje Kitas finansinis turtas. Būsimiesiems ilgalaikiams įmonės įsipareigojimams vykdyti indėlių sąskaitose kaupiami pinigai, kurie negali būti naudojami kitiems tikslams, pavyzdžiui, aplinkos sutvarkymui po veiklos nutraukimo, restruktūrizavimui, gamybos plėtimui, pensijoms ir pan., turi būti rodomi ilgalaikio finansinio turto dalyje. 7. Vertinant finansinį turtą, jis skirstomas į tris grupes: Rekomendacija. Finansinio turto vertinimo būdai ne visada priklauso nuo jo grupavimo balanse. Šiame standarte finansinis turtas grupuojamas į tris grupes tik įvertinimo tikslu, tačiau, jei sumos reikšmingos, įmonės gali kiekvienai grupei skirti atskiras sąskaitas ir balanse rodyti atskirose eilutėse. Sudarant finansines ataskaitas, finansinio turto vertė nustatoma atsižvelgiant į jo įsigijimo tikslą ir likvidumą aktyviojoje rinkoje. Finansinio turto priskyrimo vienai iš trijų šiame punkte nurodytų grupių tikslas – pasirinkti tinkamą to turto vertinimo būdą, bet ne vietą balanso ataskaitoje. 7.1. parduoti laikomą; Rekomendacija. Tai finansinis turtas, kuris buvo įsigytas siekiant gauti pelno iš kainos svyravimų. Finansinis turtas turi būti priskiriamas šiai grupei, jei neatsižvelgdama į jo įsigijimo tikslą įmonė nusprendžia jį parduoti. Finansinis turtas priskiriamas laikomam parduoti, jei jis nebuvo priskirtas kitoms vertinimo grupėms: laikomam iki išpirkimo termino, suteiktoms paskoloms ir gautinoms sumoms. Vertybiniai popieriai, kurie neturi išpirkimo termino, pavyzdžiui, paprastosios akcijos, išskyrus investicijas į dukterines ir asocijuotąsias įmones, priskiriami finansinio turto, laikomo parduoti, grupei. Pirktos paskolos ir gautinos sumos gali būti priskiriamos parduoti laikomam finansiniam turtui, jei jos įsigyjamos siekiant uždirbti iš jų perpardavimo. Finansinis turtas, laikomas parduoti, balanse gali būti rodomas tiek ilgalaikio, tiek trumpalaikio turto straipsniuose, atsižvelgiant į tai, kada įmonė planuoja šį turtą parduoti. Jei įmonė nusprendžia ilgalaikį finansinį turtą parduoti per vienus metus nuo balanso datos, tokio turto balansinė vertė turi būti perkeliama į trumpalaikio turto straipsnius. 7.2. iki išpirkimo termino laikomą; Rekomendacija. Finansiniam turtui, laikomam iki išpirkimo termino, gali būti priskiriami skolos vertybiniai popieriai, jei siekdama maksimalios naudos įmonė tvirtai nusprendžia neparduoti vertybinių popierių iki nustatyto jų išpirkimo termino. Šiai grupei priskiriamas finansinis turtas, kuris pagal sutartyse nustatytas sąlygas bus išperkamas nustatytais terminais už nustatytas arba galimas nustatyti sumas. Prieš nuspręsdama laikyti finansinį turtą iki išpirkimo termino, įmonė turi įvertinti savo finansines galimybes. Jei finansinių galimybių išlaikyti turtą iki išpirkimo termino nėra, įmonė neturi jo priskirti šiai grupei. Paskolos ir gautinos sumos, nors jos ir turi panašių požymių kaip ir finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo termino, šiai įvertinimo grupei nepriskiriamos. 7.3. suteiktas paskolas ir gautinas sumas. Rekomendacija. Sudarant finansines ataskaitas, šiai finansinio turto vertinimo grupei priskiriamos kitiems subjektams suteiktos paskolos, gautinos sumos už išsimokėtinai parduotą ilgalaikį turtą, pagamintą produkciją ar kitą trumpalaikį turtą, už išsimokėtinai suteiktas paslaugas ir kitos gautinos sumos. Prie tokių gautinų sumų priskiriamos už parduotą produkciją gautinos sumos, kurių sumokėjimą užtikrindamas skolininkas išrašo paprastąjį vekselį. Įsigyjamosios įmonės įsigyta paskola laikoma įsigyjančiosios įmonės suteikta, jei prieš sujungiant verslą įsigyjamosios įmonės ji buvo panašiai klasifikuojama. Tokia paskola įsigijimo metu įvertinama pagal 14-ojo verslo apskaitos standarto „Verslo jungimai“ reikalavimus. 8. Parduoti laikomas finansinis turtas yra toks finansinis turtas, kuris buvo įsigytas parduoti arba siekiant gauti pelno iš jo kainos svyravimų, ir kitas finansinis turtas, kuris nepriskiriamas prie iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto ar paskolų ir gautinų sumų. Parduoti laikomo finansinio turto pavyzdžiai gali būti supirktos paskolos ar kitos gautinos sumos, kitų įmonių akcijos, kitų ūkio subjektų išleistos obligacijos ar kiti vertybiniai popieriai, kuriuos įmonė įsigyja prekybos tikslais ir nepriskiria 7.2 ir 7.3 punktuose nurodytoms grupėms. Rekomendacija. Finansinis turtas, laikomas parduoti per vienus metus nuo balanso datos, rodomas balanso straipsnyje Trumpalaikės investicijos. Jei šiame straipsnyje yra įtrauktų reikšmingų sumų, kurias balanse reikėtų parodyti atskirai, tai galima padaryti įrašant papildomas eilutes, pavyzdţiui: Trumpalaikės investicijos: Parduoti laikomos akcijos, Parduoti laikomos obligacijos, Parduoti laikomos gautinos sumos, Parduoti laikomos paskolos, Kitos trumpalaikės investicijos. Laikomas parduoti ilgalaikis finansinis turtas rodomas balanso straipsnyje Kitas finansinis turtas. Jei šiame straipsnyje įtrauktos kelios reikšmingos sumos, kurias balanse reikėtų parodyti atskirai, tai galima padaryti įrašant papildomas eilutes, pavyzdžiui: Kitas finansinis turtas: Parduoti laikomos akcijos, Parduoti laikomos obligacijos, Kitas ilgalaikis finansinis turtas. 9. Iki išpirkimo termino laikomas finansinis turtas yra toks finansinis turtas, kurį ketinama ir galima laikyti iki nustatyto išpirkimo termino, gaunant fiksuotas arba galimas nustatyti sumas, išskyrus parduoti laikomą finansinį turtą, paskolas ir gautinas sumas. Finansinis turtas priskiriamas iki išpirkimo termino laikomam finansiniam turtui tik tada, kai įsigijusi įmonė ketina ir sugeba jį išlaikyti iki išpirkimo termino ir nesinaudos galimybe jį parduoti. Rekomendacija. Šiai finansinio turto grupei gali būti priskiriamos obligacijos, vyriausybės vertybiniai popieriai ir kiti skolos vertybiniai popieriai, kurių pirkimo sutartyse nurodytas skolos dydis, fiksuotos ar galimos nustatyti palūkanos ir vertybinių popierių išpirkimo datos. Priskyrimo ar nepriskyrimo šiai finansinio turto grupei kriterijai pateikiami šio standarto 10 ir 11 punktuose. Ilgalaikis finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo termino, paprastai rodomas balanso ilgalaikio turto straipsnyje Kitas finansinis turtas. Jei tokio turto sumos reikšmingos, jos balanse gali būti rodomos atskirose eilutėse, pavyzdžiui: Kitas finansinis turtas: Ilgalaikės investicijos, laikomos iki išpirkimo termino, Kitas ilgalaikis finansinis turtas. Jei išpirkimo terminas sueina per vienus metus skaičiuojant nuo balanso datos, finansinis turtas rodomas balanso trumpalaikio turto straipsnyje Trumpalaikės investicijos. Jei įmonė įsigyja likvidžių obligacijų, kurias gali bet kada parduoti, tačiau nusprendžia jų neparduoti iki išpirkimo termino, ji turi šią investiciją įvertinti pagal finansinio turto, laikomo iki išpirkimo termino, reikalavimus. Finansinis turtas atitinka iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto kriterijus, jei įmonė planuoja ir turi finansinių galimybių jį laikyti iki išpirkimo termino ir jei ji atgaus visą jo balansinę vertę. Suteiktos arba pirktos paskolos ir iš pirkėjų gautinos sumos finansiniam turtui, laikomam iki išpirkimo termino, nepriskiriamos. 10. Finansinis turtas nepriskiriamas iki išpirkimo termino laikomam finansiniam turtui, jei: 10.1. įmonė ketina jį laikyti neribotą laiką; 10.2. įmonė yra pasirengusi jį parduoti; 10.3. emitentas turi teisę jį išpirkti anksčiau nustatyto išpirkimo termino už sumą, kuri yra reikšmingai mažesnė už amortizuotą jo savikainą. 11. Iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto pavyzdžiai gali būti obligacijos su fiksuota palūkanų norma ir nustatyta išpirkimo data, jei obligacijų turėtojas ketina ir gali jas laikyti iki išpirkimo termino. Nuosavybės vertybiniai popieriai nepriskiriami iki išpirkimo termino laikomam finansiniam turtui, nes jų galiojimo laikas dažniausiai yra neribotas. 12. Suteiktos paskolos ir gautinos sumos tai neišvestinis, aktyviojoje rinkoje nekotiruojamas, finansinis turtas, už kurį atsiskaitoma fiksuotomis ar kitaip nustatytomis sumomis, išskyrus: a) tuoj pat ar artimiausiu metu ūkio subjekto ketinamą parduoti turtą, kuris turi būti priskiriamas laikomam parduoti ir vertinamas tikrąja verte; b) turtą, už kurį jo turėtojas gali neatgauti pradinės investicijų sumos (ne dėl beviltiškų skolų); c) turtą, kuris yra investuotas į kolektyvinio investavimo subjektus. Suteiktų paskolų ir gautinų sumų pavyzdžiai gali būti pirkėjų, paskolų gavėjų, darbuotojų ir kitos finansinės skolos įmonei. 13. Už nefinansinį turtą, pavyzdžiui, ilgalaikį materialųjį, nematerialųjį turtą, atsargas ar paslaugas, iš anksto sumokėtos sumos finansiniam turtui nepriskiriamos. Rekomendacija. Iš anksto sumokėti pinigai už gautiną nematerialųjį ar ilgalaikį materialųjį turtą ir gautinas prekes ar paslaugas finansiniam turtui nepriskiriami ir šio standarto nuostatos jiems netaikomos. Pavyzdžiui, įmonei sumokėjus 1 000 000 Lt avansą už perkamą pastatą, avanso suma parodoma balanso ilgalaikio materialiojo turto dalyje ir apskaitoje registruojama tokiais įrašais: D 1263 Išankstiniai apmokėjimai už materialųjį turtą 1 000 000 K 271 Sąskaitos bankuose 1 000 000 Jei iš anksto sumokama už nematerialųjį turtą, sumokėtos sumos įvertinamos ir apskaitoje registruojamos pagal 13-ąjį verslo apskaitos standartą „Nematerialusis turtas“, jei už ilgalaikį materialųjį – pagal 12-ąjį verslo apskaitos standartą „Ilgalaikis materialusis turtas“, jei už atsargas – pagal 9-ąjį verslo apskaitos standartą „Atsargos“ ir pan. Iš anksto sumokėti pinigai finansiniu turtu laikomi tik tada, jei sumokėta už gautiną kitą finansinį turtą, pavyzdžiui, kitą valiutą, akcijas, obligacijas ir pan. IV. FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI 14. Prie finansinių įsipareigojimų priskiriami sutartiniai įsipareigojimai sumokėti pinigus arba atsiskaityti kitu finansiniu turtu. Rekomendacija. Įsipareigojimai laikomi finansiniais tik tada, jei įmonė prisiima įsipareigojimą sumokėti pinigus arba atsiskaityti kitu finansiniu turtu. Gauti išankstiniai mokėjimai už parduodamą nefinansinį turtą arba prisiimti įsipareigojimai atsiskaityti nefinansiniu turtu finansiniais įsipareigojimais nelaikomi ir šio standarto nuostatos jų apskaitai netaikomos. Įmonės finansiniai įsipareigojimai rodomi balanso dalies Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai straipsniuose. Šiuose straipsniuose gali būti rodomi ir nefinansiniai įsipareigojimai, pavyzdžiui, straipsnyje Gauti išankstiniai apmokėjimai gali būti rodomi nefinansiniai įsipareigojimai, už kuriuos bus atsiskaitoma nefinansiniu turtu arba paslaugomis. Kai kada įsipareigojimai, parodyti balanso dalyje Dotacijos, subsidijos, gali tapti finansiniais, jei pagal sudarytas sutartis dotacijos turi būti grąžinamos finansiniu turtu. 15. Finansinių įsipareigojimų pavyzdžiai gali būti už gautas prekes ar paslaugas mokėtinos sumos, paskolos ir palūkanos, už parduodamą finansinį turtą iš anksto gautos sumos. Rekomendacija. Finansiniai įsipareigojimai gali būti įmonės įsipareigojimai sumokėti pinigus už gautą turtą ar įmonei suteiktas paslaugas, grąžinti pasiskolintus pinigus ir sumokėti palūkanas, išmokėti atlyginimus ar dividendus, išpirkti išleistas obligacijas, atsiskaityti kitų įmonių akcijomis, obligacijomis ar kitu finansiniu turtu. Iš anksto už parduodamą finansinį turtą gauti pinigai balanse turėtų būti rodomi finansinių skolų straipsniuose, pvz., Kitos finansinės skolos, atskirai nuo išankstinių apmokėjimų už parduodamą nefinansinį turtą. Skolos tiekėjams laikomos finansiniais įsipareigojimais, jei jiems įvykdyti bus mokami pinigai ar kitas finansinis turtas. Jei skolos tiekėjams bus padengiamos prekėmis ar kitu nefinansiniu turtu, įsipareigojimai laikomi nefinansiniais ir šio standarto reikalavimai jiems netaikomi. Jei įmonė prisiima įsipareigojimus atsiskaityti nefinansiniu turtu, įsipareigojimai vertinami to turto verte pagal atitinkamus tokio turto apskaitą ir įvertinimą reglamentuojančius standartus. 16. Balanse finansiniai įsipareigojimai skirstomi į ilgalaikius ir trumpalaikius. Rekomendacija. Ilgalaikiams finansiniams įsipareigojimams priskiriami įsipareigojimai, uţ kuriuos įmonė privalės atsiskaityti vėliau kaip po vienų metų nuo balanso datos. Ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai parodomi balanso straipsnyje Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai. Į šį straipsnį gali būti įtraukiami finansiniai ir nefinansiniai įsipareigojimai. Ilgalaikių įsipareigojimų dalis, kuri bus įvykdoma per vienus metus nuo balanso datos, parodoma per vienus metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų straipsnyje. Trumpalaikiams finansiniams įsipareigojimams priskiriami įsipareigojimai, už kuriuos įmonė privalės atsiskaityti per vienus metus nuo balanso datos. Trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai parodomi balanso mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dalies straipsnyje Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Į šį straipsnį gali būti įtraukiami ir nefinansiniai įsipareigojimai. 17. Vertinant finansinius įsipareigojimus, jie skirstomi į dvi grupes: Rekomendacija. Finansinių įsipareigojimų vertė, parodoma finansinėse ataskaitose, priklauso nuo jų įvykdymo laiko ir nuo rinkos pokyčių daromos įtakos. Balanse finansiniai įsipareigojimai skirstomi tik į ilgalaikius ir trumpalaikius, tačiau juos vertinant reikia atsižvelgti, ar finansinių įsipareigojimų vertė nėra susijusi su finansinio turto rinkos verte. Jei finansinių įsipareigojimų vertė priklauso nuo finansinio turto rinkos vertės, finansinėse ataskaitose įsipareigojimai turi būti įvertinami kitaip, negu kiti ilgalaikiai ar trumpalaikiai įsipareigojimai. 17.1. susijusius su rinkos kainomis; 17.2. nesusijusius su rinkos kainomis. 18. Finansiniai įsipareigojimai yra laikomi susijusiais su rinkos kainomis, jei įsipareigojimų vertė priklauso nuo tam tikrų vertybinių popierių tikrosios vertės arba rinkos indekso, lemiančio vertybinių popierių tikrąją vertę, pokyčio. Rekomendacija. Pavyzdys. Įmonė „A“ gruodžio 29 dieną vienam mėnesiui iš įmonės „B“ pasiskolino 115 000 Lt. Pagal paskolos sąlygas po mėnesio paskola bus padengiama įmonės „C“ akcijomis, kurių įmonė „A“ neturi ir kurių rinkos vertė paskolos išdavimo dieną buvo 115 000 Lt, ir sumokama papildoma 1 000 Lt palūkanų suma. Po mėnesio įmonė „A“ nupirko įmonės „C“ akcijas uţ 110 000 Lt ir grąžino jas skolintojui kartu su 1 000 Lt palūkanomis. Gavus paskolą, įmonės „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 271 Sąskaitos bankuose 115 000 K 442 Finansinės skolos 115 000 Gruodžio 31 d. akcijų rinkos vertė nukrito iki 113 000 Lt, todėl sudarant finansines ataskaitas apskaitoje registruojamas susidaręs finansinio įsipareigojimo tikrosios vertės pokytis: D 442 Finansinės skolos 2 000 K 53 Finansinės ir investicinės veiklos pajamos 2 000 Po mėnesio nupirkus įmonės „C“ akcijas už 110 000 Lt: D 442 Finansinės skolos 3 000 D 261 Trumpalaikės investicijos 110 000 K 53 Finansinės ir investicinės veiklos pajamos 3 000 K 271 Sąskaitos bankuose 110 000 Perleidus įmonės „C“ akcijas įmonei „B“ ir kartu sumokėjus palūkanas: D 442 Finansinės skolos 110 000 D 63 Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos 1 000 K 261 Trumpalaikės investicijos 110 000 K 271 Sąskaitos bankuose 1 000 19. Finansinių įsipareigojimų, susijusių su rinkos kainomis, pavyzdžiai: 19.1. Iš kitos įmonės pasiskolinti ir aktyviojoje rinkoje trumpam laikui parduoti vertybiniai popieriai, kuriuos išpirkusi aktyviojoje rinkoje pasiskolinusi įmonė turės grąžinti skolintojui. Rekomendacija. Pavyzdys. Įmonė „A“ su finansų maklerio įmone „B“ (FMĮ) sudarė sutartį, pagal kurią gali trumpam laikui pasiskolinti iš FMĮ vertybinius popierius, kuriais yra prekiaujama vertybinių popierių birţoje. Manydama, kad artimiausiu metu akcijų rinkos kainos gali smukti, 20X2 m. gruodţio 29 d. įmonė „A“ pasiskolino 1 000 įmonės „C“ akcijų, kurių bendra tikroji vertė tą dieną sudarė 115 000 Lt (115 Lt uţ akciją). Šias akcijas įmonė „A“ įsipareigojo grąţinti 20X3 m. sausio 28 d. pervesdama FMĮ reikiamą pinigų sumą ir kartu sumokėti 500 Lt palūkanų uţ suteiktą paskolą. FMĮ pardavė valdomas įmonės „C“ akcijas ir gautą sumą pervedė į atskirą įmonės „A“ sąskaitą. Įmonės „A“ apskaitoje 20X2 m. gruodţio 29 d. daromi tokie įrašai: D 271 Sąskaitos bankuose 115 000 K 442 Finansinės skolos 115 000 Įmonės „C“ 1 000 akcijų tikroji vertė 20X2 m. gruodţio 31 d. nukrito iki 113 000 Lt (113 Lt uţ akciją), todėl sudarant finansines ataskaitas apskaitoje registruojamas finansinio įsipareigojimo tikrosios vertės pokytis: D 442 Finansinės skolos 2 000 K 53 Finansinės ir investicinės veiklos pajamos 2 000 Įmonės „C“ 1 000 akcijų tikroji vertė 20X3 m. sausio 28 d. dar labiau nukrito ir buvo lygi 109 000 Lt (109 Lt uţ akciją). Įmonė „A“ apskaitoje registruoja finansinio įsipareigojimo tikrosios vertės pokytį: D 442 Finansinės skolos 4 000 K 53 Finansinės ir investicinės veiklos pajamos 4 000 Grąţindama pasiskolintas akcijas, įmonė „A“ pervedė FMĮ pinigų sumą, reikalingą įmonės „C“ akcijoms atpirkti, ir sumokėjo 500 Lt palūkanų: D 442 Finansinės skolos 109 000 D 63 Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos 500 K 271 Sąskaitos bankuose 109 500 Pavyzdys. Įmonė „A“ su finansų maklerio įmone „B“ (FMĮ) sudarė sutartį, pagal kurią gali trumpam laikui iš FMĮ pasiskolinti vertybinius popierius, kuriais yra prekiaujama vertybinių popierių biržoje. Tikėdamasi, kad artimiausiu metu akcijų rinkos kainos gali smukti, 20X2 m. gruodžio 29 d. įmonė „A“ pasiskolino 1 000 įmonės „X“ akcijų, kurių tikroji vertė tą dieną sudarė 115 000 Lt (115 Lt už akciją). Šias akcijas įmonė „A“ įsipareigojo grąžinti 20X3 m. sausio 28 d. ir kartu sumokėti FMĮ 500 Lt palūkanų už suteiktą paskolą. FMĮ pardavė valdomas įmonės „X“ akcijas ir gautą sumą pervedė į atskirą įmonės „A“ sąskaitą. Įmonės „A“ apskaitoje 20X2 m. gruodžio 29 d. daromi tokie įrašai: D 271 Sąskaitos bankuose 115 000 K 442 Finansinės skolos 115 000 Įmonės „X“ 1 000 akcijų rinkos vertė 20X2 m. gruodžio 31 d. nukrito iki 113 000 Lt (113 Lt už akciją), todėl sudarant finansines ataskaitas apskaitoje registruojamas finansinio įsipareigojimo tikrosios vertės pokytis: D 442 Finansinės skolos 2 000 K 53 Finansinės ir investicinės veiklos pajamos 2 000 Įmonės „X“ 1 000 akcijų rinkos vertė 20X3 m. sausio 28 d. staiga išaugo iki 130 000 Lt (130 Lt už akciją). Įmonė „A“ apskaitoje registruoja finansinio įsipareigojimo tikrosios vertės pokytį (130 000 – 113 000): K 63 Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos 17 000 K 442 Finansinės skolos 17 000 Grąžindama pasiskolintas akcijas, įmonė „A“ pervedė FMĮ pinigų sumą, reikalingą įmonės „X“ akcijoms atpirkti, ir sumokėjo 500 Lt palūkanų: D 442 Finansinės skolos 130 000 D 63 Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos 500 K 271 Sąskaitos bankuose 130 500 19.2. Sutartinis įsipareigojimas, kurio vertė kinta proporcingai viešai skelbiamam vertybinių popierių rinkos indeksui. Pavyzdys. Įmonė „A“ 20X5 m. gruodžio 1 d. pasiskolino iš įmonės „B“ 10 000 Lt. Įmonė „A“ paskolos sutartyje įsipareigojo 20X6 m. sausio 30 d. pinigais padengti skolą, kurios grąžintina suma bus nustatoma pradinę paskolos sumą (10 000 Lt) proporcingai padidinant pagal vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius interneto tinklapyje skelbiamo vertybinių popierių indekso pokytį per paskolos laikotarpį. Balanso datą (20X5 m. gruodžio 31 d.) įmonė „A“ sužinojo, kad skelbiamas vertybinių popierių indeksas per 20X5 m. gruodžio mėnesį padidėjo. Iki 20X6 m. sausio 30 d. indeksas dar padidėjo. Paskolos sutartyje numatytas susitarimas didinti finansinį įsipareigojimą proporcingai vertybinių popierių indeksui apskaitoje turėtų būti registruojamas kaip įterptoji išvestinė finansinė priemonė pagal 26-ojo verslo apskaitos standarto „Išvestinės finansinės priemonės“ reikalavimus. 20. Įmonės įsipareigojimas išleisti savo nuosavybės vertybinius popierius ar jais atsiskaityti nėra finansinis įsipareigojimas, nes ji neįsipareigoja mokėti pinigų ar perduoti kito finansinio turto. Rekomendacija. Pavyzdys. Įmonė „A“ sudaro akcijų pasirašymo sutartį, kuria įsipareigoja perduoti 10 000 naujų akcijų už 100 000 Lt, o kita šalis – sumokėti visą pasirašytų akcijų emisijos kainą. Registruojant įstatinio kapitalo padidinimą, įmonės „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 302 Pasirašytasis neapmokėtas kapitalas 100 000 K 301 Įstatinis pasirašytasis kapitalas 100 000 Sumokėjus už akcijas, įmonės „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 271 Sąskaitos bankuose 100 000 K 302 Pasirašytasis neapmokėtas kapitalas 100 000 21. Konvertuojamosios obligacijos iki jų pakeitimo akcijomis arba išpirkimo apskaitoje registruojamos ir balanse rodomos finansinių įsipareigojimų dalyje. Rekomendacija. Pavyzdys. Įmonė „B“ sudarė 100 000 Lt obligacijų emisijos sutartį, kurioje įsipareigojo pusę išleistų obligacijų po dvejų metų konvertuoti į paprastąsias akcijas, o kitą pusę – išpirkti. Įmonė apskaitoje registruoja 100 000 Lt konvertuojamąsias obligacijas. Gavus pinigus, įmonės „B“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 271 Sąskaitos bankuose 100 000 K 4014 Kitos finansinės skolos 100 000 Likus maţiau kaip 12 mėnesių iki konvertuojamųjų obligacijų išpirkimo, įsipareigojimas išpirkti obligacijas perkeliamas į trumpalaikius įsipareigojimus: D 4014 Kitos finansinės skolos 50 000 K 4422 Kitos finansinės skolos 50 000 Po dvejų metų įregistravus įstatų pakeitimą, po obligacijų konvertavimo įmonės „B“ apskaitoje daromi įrašai: D 4014 Kitos finansinės skolos 50 000 K 3011 Paprastosios akcijos 50 000 22. Privilegijuotosios akcijos, nors jos ir turi finansinių įsipareigojimų požymių, priskiriamos įmonės nuosavam kapitalui. Rekomendacija. Įmonė, kuri išleidžia privilegijuotąsias akcijas, prisiima finansinį įsipareigojimą mokėti konkretaus dydžio dividendus, skaičiuojamus nuo akcijos nominaliosios vertės. Nors privilegijuotosios akcijos, kaip ir obligacijos, yra susijusios su įmonės finansiniu įsipareigojimu mokėti jų savininkui konkretaus dydžio išmokas, tačiau privilegijuotosios akcijos neturi nustatyto išpirkimo termino. Jos priskiriamos įmonės nuosavam kapitalui. 23. Jei, sudarius trumpalaikio kreditavimo sutartį, įmonei leidžiama atlikti išlaidų operacijas, viršijančias jos atsiskaitomosios sąskaitos pinigų likutį, tai panaudota sąskaitos perviršio suma balanse rodoma įsipareigojimų dalyje. Rekomendacija. Pavyzdys. Įmonės „X“ banko sąskaitos likutis – 100 000 Lt. Įmonė nusiunčia į banką 200 000 Lt mokėjimo pavedimą apmokėti susidariusias prekybos skolas. Pagal su įmone pasirašytą trumpalaikio kreditavimo sutartį, vadinamąjį overdraftą, bankas padengia atsiskaitomosios sąskaitos 100 000 Lt deficitą. Už paskolintus pinigus numatytos 3 % metinės palūkanos. Po 20 dienų, atsiradus pinigų įmonės atsiskaitomojoje sąskaitoje, trumpalaikė paskola padengiama. Bankui padengiant atsiskaitomosios sąskaitos deficitą, įmonės „X“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 4431 Prekybos skolos tiekėjams 200 000 K 271 Sąskaitos bankuose 100 000 K 4421 Finansinės skolos kredito įstaigoms 100 000 Sudarant finansines ataskaitas, 100 000 Lt banko sąskaitos likučio perviršis balanse (neigiamas likutis) parodomas kaip skola kredito įstaigai, o banko sąskaitoje pinigų likutis rodomas lygus 0 Lt. Po 20 dienų, grąžinus bankui skolą ir sumokėjus palūkanas, apskaitoje daromi tokie įrašai: D 4421 Finansinės skolos kredito įstaigoms 100 000 D 630 Palūkanų sąnaudos 167 K 271 Sąskaitos bankuose 100 167 V. PIRMINIS FINANSINIO TURTO PRIPAŽINIMAS IR ĮVERTINIMAS 24. Finansinis turtas apskaitoje turi būti registruojamas tik tada, kai įmonė gauna arba pagal vykdomą sutartį įgyja teisę gauti pinigus ar kitą finansinį turtą. Planuojami sandoriai, gautos garantijos ir laidavimai įmonės turtu nepripažįstami, kol jie neatitinka finansinio turto apibrėžimo. Rekomendacija. Pavyzdys. 1. Pagal pasirašytą sutartį įmonė „A“ uţ parduotas prekes turi gauti 50 000 Lt. Finansinis turtas, t. y. iš pirkėjų gautina suma, registruojama prekes pardavus, o pinigai – juos gavus. Gauti pinigai registruojami pinigų sąskaitoje, atitinkamai registruojant pirkėjų skolų sumažėjimą. Įmonės „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 241 Pirkėjų įsiskolinimas 50 000 K 500 Pardavimo pajamos 50 000 Gavus pinigus: D 271 Sąskaitos bankuose 50 000 K 241 Pirkėjų įsiskolinimas 50 000 2. Įmonė „A“ su įmone „B“ pasirašė sutartį, kurioje susitariama, kad po pusės metų įmonė „A“ parduos, o įmonė „B“ nupirks prekių uţ 100 000 Lt, jei rinkos kainos reikšmingai nepasikeis. Dėl sudarytos tokios sutarties nei finansinio turto, nei finansinių įsipareigojimų neatsiranda, kol sutartis nepradedama vykdyti. Dėl nepradėtos vykdyti sutarties atsirandančios teisės ir įsipareigojimai turėtų būti pripažįstami neapibrėžtaisiais, apskaita tvarkoma nebalansinėse sąskaitose, o informacija apie juos pateikiama aiškinamajame rašte pagal 19-ojo verslo apskaitos standarto „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas bei pobalansiniai įvykiai“ reikalavimus. 3. Įmonė „A“ pasirašė su įmone „B“ garantinę sutartį, pagal kurią įmonė „B“ įsipareigoja padengti 100 000 Lt įmonės „A“ skolą bankui, jei suėjus paskolos grąžinimo terminui įmonė „A“ nesugebės atsiskaityti. Gauta garantija nėra įmonės „A“ finansinis turtas, kadangi ji neįgyja teisės gauti pinigus ar kitą finansinį turtą iš įmonės „B“. Jei įmonė „A“ nevykdytų savo įsipareigojimų bankui, įmonė „B“ privalėtų padengti įmonės „A“ skolą ir galėtų su ja suderinti sumokėtos sumos ilgalaikio susigrąžinimo grafiką. Šiuo atveju, jei yra didelė tikimybė, kad suma bus atgauta, įmonės „B“ apskaitoje būtų daromi tokie įrašai: D 1623 Kitos po vienerių metų gautinos sumos 100 000 K 271 Sąskaitos bankuose 100 000 Sudarant finansines ataskaitas, pirminio pripažinimo metu užregistruotas finansinis turtas (gautinos sumos) turėtų būti įvertinamas atsižvelgiant į galimą jo nuvertėjimą, t. y. pripažįstamos abejotinų skolų sąnaudos. 25. Pirmą kartą pripažindama finansinį turtą, įmonė turi įvertinti jį įsigijimo savikaina. Į finansinio turto įsigijimo savikainą įtraukiamos ir tiesioginės sandorių sudarymo išlaidos. Rekomendacija. Išlaidos, susijusios su paskolos gavimu ar finansinio turto įsigijimu, gali būti priskiriamos įsigijimo savikainai. Jei tiesioginės sandorio sudarymo išlaidos nepriskiriamos įsigijimo savikainai, jos gali būti pripažįstamos finansinės ir investicinės veiklos arba veiklos sąnaudomis. Šias išlaidas rekomenduojama priskirti finansinės ir investicinės veiklos sąnaudoms, tačiau jei įmonės apskaitos politikoje nustatyta, kad jos priskiriamos veiklos sąnaudoms, tai turi būti atskleista aiškinamajame rašte. Pavyzdys. 1. Įmonė „A“ nusipirko 10 % įmonės „B“ akcijų už 1 000 000 Lt. Sandorio tarpininkams sumokėta 1 000 Lt. Įmonė „A“ akcijas apskaitoje registruoja jų įsigijimo savikaina, t. y. ta pinigų suma, kuri sumokėta už akcijas. Pagal įmonės „A“ apskaitos politiką sandorio sudarymo išlaidos įtraukiamos į įsigijimo savikainą. Registruojant įsigytas akcijas, įmonės „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 163 Kitas finansinis turtas 1 001 000 K 271 Sąskaitos bankuose 1 001 000 2. Jei įmonės „A“ apskaitos politikoje būtų nustatyta, kad šios išlaidos priskiriamos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudoms, apskaitoje būtų daromi tokie įrašai: D 163 Kitas finansinis turtas 1 000 000 D 639 Kitos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos 1 000 K 271 Sąskaitos bankuose 1 001 000 3. Jei įmonės „A“ apskaitos politikoje būtų nustatyta, kad šios išlaidos priskiriamos veiklos sąnaudoms, apskaitoje būtų daromi tokie įrašai: D 163 Kitas finansinis turtas 1 000 000 D 61 Veiklos sąnaudos 1 000 K 271 Sąskaitos bankuose 1 001 000 26. Įsigijimo savikaina nustatoma pagal už finansinį turtą sumokėtą ar mokėtiną pinigų sumą ar kito perduoto turto vertę. Jei finansinis turtas įsigyjamas ar atgaunamas išsimokėtinai per ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį nuo įsigijimo datos ir jei sutartyje palūkanos nenurodytos arba jų dydis reikšmingai skiriasi nuo rinkos palūkanų normos, įsigijimo savikaina apskaičiuojama visą mokėtiną ar gautiną sumą diskontuojant iki dabartinės pinigų vertės pritaikius rinkos palūkanų normą. Nediskontuotos ir diskontuotos sumų skirtumas pripažįstamas palūkanų pajamomis ar sąnaudomis per visą atsiskaitymo laikotarpį. Rekomendacija. Pavyzdys. 1. Įmonė „A“ iš įmonės „B“ pirko įmonės „C“ akcijų, kurių rinkos vertė 200 000 Lt. Akcijų nominali vertė 150 000 Lt. Įmonė „A“ pervedė 200 000 Lt ir įgijo teisę disponuoti įmonės „C“ akcijomis. Akcijų įsigijimo savikaina yra lygi už akcijas sumokėtai pinigų sumai. Įsigijus akcijas, įmonės „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 2611 Kitų įmonių nuosavybės vertybiniai popieriai (įmonės „C“ akcijos) 200 000 K 271 Sąskaitos bankuose 200 000 2. Įmonė „A“ už 200 000 Lt pardavė įmonei „B“ žemę, kurios balansinė vertė 180 000 Lt. Pagal sutartį pusė sumos (100 000 Lt) sumokama iš karto, kita pusė (100 000 Lt) – po 2 metų be palūkanų. Kadangi kita pusė (100 000 Lt) bus sumokėta vėliau nei po metų, finansinio turto (gautinos sumos) įsigijimo savikaina bus ne 100 000 Lt, bet suma, diskontuota pagal vidutinę rinkos palūkanų normą, t. y taikomas apskaičiuotų palūkanų metodas. Jei panašių sandorių rinkos palūkanų norma 5 %, tai įmonės „A“ gautinos sumos dabartinė vertė yra 90 703 Lt (100 000 Lt : 1,052), kuri ir bus įsigijimo savikaina. Gautinos sumos ir atsiskaitymo dabartinės vertės skirtumas (100 000 Lt – 90 703 Lt = 9 297 Lt) parodo, kiek skolinant pinigus uždirbama pagal tuo metu rinkoje taikomas palūkanų normas. Šis skirtumas per dvejus metus amortizuojamas iki gautinos sumos ir įtraukiamas į palūkanų pajamas. Balanse finansinis turtas parodomas amortizuota savikaina. Pirkimo datą įmonės „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 271 Sąskaitos bankuose 100 000 D 1623 Kitos po vienerių metų gautinos sumos 90 703 K 120 Žemė 180 000 K 521 Ilgalaikio turto perleidimo pelnas 10 703 Pirmųjų metų pabaigoje įmonės „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 162 Po vienerių metų gautinos sumos 4 535 K 530 Palūkanų pajamos (90 703 Lt x 5 %) 4 535 Kadangi likusią gautinos sumos dalį įmonė „A“ gaus per vienus metus, ta dalis perkeliama į trumpalaikį turtą: D 2434 Kitos gautinos skolos (90 703 Lt + 4 535 Lt) 95 238 K 162 Po vienerių metų gautinos sumos 95 238 Antrųjų metų pabaigoje įmonės „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 2434 Kitos gautinos skolos 4 762 K 530 Palūkanų pajamos (95 238 Lt x 5 %) 4 762 Galutinio atsiskaitymo datą įmonės „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 271 Sąskaitos bankuose 100 000 K 2434 Kitos gautinos skolos (95 238 Lt + 4 762 Lt) 100 000 27. Jei finansinis turtas įsigyjamas mainais į kitą turtą ir mainais gaunamo turto vertė nenurodyta, tai įsigytas finansinis turtas įvertinamas ir apskaitoje registruojamas tikrąja verte. Jei įsigyjamo finansinio turto tikrosios vertės nustatyti negalima, jis užregistruojamas už jį perduoto turto tikrąja verte. Mainais perduoto turto tikroji vertė gali būti didesnė arba mažesnė už jo balansinę vertę. Tokiu atveju turto tikrosios vertės ir balansinės vertės skirtumas pripažįstamas pelnu (nuostoliais). Jei mainomo turto tikrosios vertės nustatyti negalima, finansinio turto įsigijimo savikaina laikoma už jį perduoto turto balansinė vertė. Su įsigyjamo finansinio turto mainais susijusios išlaidos įtraukiamos į šio turto įsigijimo savikainą. Rekomendacija. Pavyzdys. 1. Pagal mainų sutartį įmonė „A“ iš įmonės „B“ gavo įmonės „C“ akcijų, kurių tikroji vertė 10 000 Lt, ir įmonei „B“ perleido įmonės „D“ akcijų, kurių tikroji vertė 9 000 Lt. Akcijų perleidimo išlaidos – 100 Lt. Įmonės „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 2611 Kitų įmonių nuosavybės vertybiniai popieriai (įmonės „C“ akcijos) 10 100 K 2611 Kitų įmonių nuosavybės vertybiniai popieriai (įmonės „D“ akcijos) 9 000 K 271 Sąskaitos bankuose 100 K 53 Finansinės ir investicinės veiklos pajamos 1 000 2. Pagal mainų sutartį įmonė „A“ perleidžia įmonei „B“ įmonės „C“ akcijas, kurių balansinė vertė yra 10 000 Lt, ir iš įmonės „B“ gauna įmonės „D“ akcijų, kurių tikrosios vertės patikimai nustatyti negalima. Akcijų perleidimo išlaidos – 100 Lt. Perleidžiamų įmonės „C“ akcijų rinkos vertė – 12 000 Lt. Įmonės „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 2611 Kitų įmonių nuosavybės vertybiniai popieriai (įmonės „D“ akcijos) 12 100 K 2611 Kitų įmonių nuosavybės vertybiniai popieriai (įmonės „C“ akcijos) 10 000 K 271 Sąskaitos bankuose 100 K 53 Finansinės ir investicinės veiklos pajamos 2 000 VI. PIRMINIS FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ PRIPAŽINIMAS IR ĮVERTINIMAS 28. Finansiniai įsipareigojimai apskaitoje registruojami tik tada, kai įmonė prisiima įsipareigojimą sumokėti pinigus ar atsiskaityti kitu finansiniu turtu. Planuojami sandoriai, suteiktos garantijos ir laidavimai, kurių dar nereikia vykdyti, įmonės finansiniais įsipareigojimais nepripažįstami, kol jie neatitinka finansinio įsipareigojimo apibrėžimo. Rekomendacija. Pavyzdys. 1. Pagal pasirašytą sutartį uţ pirktas prekes įmonė turi sumokėti per mėnesį nuo prekių gavimo dienos. Pagal sutarties sąlygas finansinis įsipareigojimas (tiekėjui mokėtina suma) registruojamas prekių įsigijimo dieną apskaitoje darant tokius įrašus: D 2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti K 443 Skolos tiekėjams 2. Įmonė „A“ su įmone „B“ 20X6 m. sausio 2 d. pasirašė sutartį, kurioje susitariama, kad 20X6 m. vasario 15 d. įmonė „B“ parduos, o įmonė „A“ nupirks 10 000 įmonės „C“ akcijų už 100 000 Lt. Kol sutartis nepradedama vykdyti, jokių ūkinių operacijų pagal šią sutartį nei įmonės „A“, nei įmonės „B“ apskaitoje neregistruojama. Jei sutartis dar nepradėta vykdyti, dėl jos atsirandantys įsipareigojimai turėtų būti pripažįstami neapibrėžtaisiais, o informacija apie juos turėtų būti pateikiama aiškinamajame rašte pagal 19-ojo verslo apskaitos standarto „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas bei pobalansiniai įvykiai“ reikalavimus. Įmonės „A“ apskaitoje finansinis įsipareigojimas gali būti registruojamas tik tuo atveju, jei įmonė gautų finansinį turtą, t. y. įmonės „C“ akcijas, už kurias vėliau turės atsiskaityti. 3. Įmonė „A“ pasirašė su įmone „B“ garantinę sutartį, kurioje įsipareigojo perimti įmonės „B“ 100 000 Lt skolą bankui, jei suėjus paskolos grąžinimo terminui įmonė „B“ nesugebės jos grąžinti. Pagal tokias sutarties sąlygas, tai neapibrėžtasis finansinis įsipareigojimas, kuris turėtų būti registruojamas nebalansinėje apskaitoje, pavyzdžiui, sąskaitoje Suteiktos garantijos, ir informacija apie jį turėtų būti pateikiama aiškinamajame rašte pagal 19-ojo verslo apskaitos standarto „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas bei pobalansiniai įvykiai“ reikalavimus. Įmonės „A“ apskaitoje finansinis įsipareigojimas bus parodomas tik tokiu atveju, jei bankas pareikalaus vykdyti prisiimtą garantinį įsipareigojimą. Įmonės „A“ apskaitoje galėtų būti daromi tokie įrašai: D 6112 Išmokų tretiesiems asmenims sąnaudos 100 000 K 4421 Finansinės skolos kredito įstaigoms 100 000 arba, jei tiksli įsipareigojimo vykdymo data nežinoma ir sudaromas atidėjinys: D 614 Atidėjinių sąnaudos 100 000 K 447 Atidėjiniai 100 000 Toks finansinis įsipareigojimas nurašomas: a) kai prievolė mokėti išnyksta kreditoriui atsisakius pretenzijų: D 4421 Finansinės skolos kredito įstaigoms 100 000 K 6112 Išmokų tretiesiems asmenims sąnaudos 100 000 arba, jei buvo sudarytas atidėjinys: D 447 Atidėjiniai 100 000 K 614 Atidėjinių sąnaudos 100 000 b) įmonei „A“ sumokėjus pinigus: D 4421 Finansinės skolos kredito įstaigoms 100 000 K 271 Sąskaitos bankuose 100 000 arba, jei buvo sudarytas atidėjinys: D 447 Atidėjiniai 100 000 K 271 Sąskaitos bankuose 100 000 29. Pirmą kartą pripažindama finansinį įsipareigojimą, įmonė turi jį įvertinti savikaina. Su sandorių sudarymu susijusios išlaidos turi būti pripažįstamos sąnaudomis ir parodomos ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitoje. Rekomendacija. Finansiniai įsipareigojimai paprastai registruojami gauto turto, už kurį įmonė turės atsiskaityti, arba uţ įmonei atliktus darbus, suteiktas paslaugas mokėtino atlygio verte. Pavyzdys. Įmonė „B“ pagal ilgalaikės paskolos sutartį iš banko gavo pinigus – 500 000 Lt – į savo banko sąskaitą. Paskolos sudarymo išlaidos (1 500 Lt) buvo sumokėtos bankui iki paskolos gavimo. Sutartyje numatytos 5 % metinės palūkanos ir 24 mėnesių paskolos grąžinimo terminas. Pagal įmonės „B“ apskaitos politiką sandorio sudarymo išlaidos priskiriamos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudoms. Registruojant paskolos sudarymo išlaidas, įmonės „B“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 639 Kitos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos 1 500 K 271 Sąskaitos bankuose 1 500 Gavus paskolą, įmonės „B“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 271 Sąskaitos bankuose 500 000 K 401 Finansinės skolos 500 000 30. Finansinio įsipareigojimo savikaina nustatoma pagal gauto turto ar paslaugų vertę. Jei įmonė prisiima įsipareigojimą sumokėti pinigus ar atsiskaityti kitu finansiniu turtu per ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį ir jei sutartyje palūkanos nenurodytos arba jų dydis reikšmingai skiriasi nuo rinkos palūkanų normos, savikaina apskaičiuojama visą mokėtiną sumą diskontuojant iki dabartinės pinigų vertės pritaikius rinkos palūkanų normą. Nediskontuotos ir diskontuotos mokėtinų sumų skirtumas pripažįstamas palūkanų sąnaudomis ar pajamomis per visą įsipareigojimo vykdymo laikotarpį. Rekomendacija. Pavyzdys. 1. Įmonė „A“ uţ 200 000 Lt pirko iš įmonės „B“ prekių, už kurias pagal sutartį turi pervesti pinigus per mėnesį nuo prekių gavimo dienos. Įmonė „A“, įgijusi teisę disponuoti prekėmis, apskaitoje registruoja finansinį įsipareigojimą, kurio savikaina yra lygi įsigytų prekių vertei: D 2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti 200 000 K 443 Skolos tiekėjams 200 000 2. Įmonė „A“ už 200 000 Lt pirko iš įmonės „B“ žemę. Pagal sutartį pusė sumos (100 000 Lt) sumokama iš karto, kita pusė (100 000 Lt) – po 2 metų be palūkanų. Kadangi kita pusė (100 000 Lt) bus sumokėta vėliau nei po metų, finansinio įsipareigojimo savikaina bus ne 100 000 Lt, bet pritaikius apskaičiuotų palūkanų metodą pagal vidutinę rinkos palūkanų normą diskontuota suma. Jei panašių sandorių rinkos palūkanų norma 5 %, tai įmonės „A“ mokėtinos sumos dabartinė diskontuota vertė yra 90 703 Lt (100 000 Lt : 1,052), kuri ir bus įsipareigojimo savikaina. Nediskontuotos ir diskontuotos mokėtinų sumų skirtumas (100 000 Lt – 90 703 Lt = 9 297 Lt) parodo, kiek kainuoja pinigų skolinimasis pagal tuo metu rinkoje taikomas palūkanų normas. Šis skirtumas per dvejus metus amortizuojamas iki mokėtinos sumos ir įtraukiamas į palūkanų sąnaudas. Balanse finansinis įsipareigojimas parodomas amortizuota savikaina. Pirkimo datą įmonės „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 120 Žemė 190 703 K 271 Sąskaitos bankuose 100 000 K 402 Skolos tiekėjams 90 703 Pirmųjų metų pabaigoje įmonės „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 630 Palūkanų sąnaudos 4 535 K 402 Skolos tiekėjams (90 703 Lt x 5 %) 4 535 Kadangi likusią mokėtinos sumos dalį įmonė „A“ sumokės per vienus metus, ją reikia perkelti į trumpalaikius įsipareigojimus: D 402 Skolos tiekėjams (90 703 Lt + 4 535 Lt) 95 238 K 441 Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis 95 238 Antrųjų metų pabaigoje įmonės „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 630 Palūkanų sąnaudos 4 762 K 441 Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis (95 238 Lt x 5 %) 4 762 Galutinio atsiskaitymo datą įmonės „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 441 Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis (95 238 Lt + 4 762 Lt) 100 000 K 271 Sąskaitos bankuose 100 000 31. Jei ūkio subjektas mainais į savo įsipareigojimą prisiima kito ūkio subjekto finansinį įsipareigojimą, tai mainais prisiimto įsipareigojimo savikaina yra lygi jo tikrajai vertei. Rekomendacija. Pavyzdys. 1. Pagal abipusiškai naudingą mainų sandorį įmonė „A“ su įmone „B“ pasikeitė paskolomis: įmonė „A“ perleido 10 000 Lt ilgalaikę paskolą, o įmonė „B“ – 8 000 Lt trumpalaikę paskolą. Kadangi įmonė „B“ buvo skolinga įmonei „A“ už pirktas prekes, jos susitarė, kad paskolų skirtumu bus mažinama skola už prekes. Įmonės „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 401 Finansinės skolos (perleista ilgalaikė paskola) 10 000 K 442 Finansinės skolos (gauta trumpalaikė paskola) 8 000 K 241 Pirkėjų įsiskolinimas 2 000 2. Pagal mainų sandorį įmonė „A“ su įmone „B“ pasikeitė skolomis. Įmonė „A“ perleido 10 000 Lt ilgalaikę paskolą, o įmonė „B“ – skolą, kuri priklauso nuo įmonės „C“ akcijų rinkos vertės. Įmonės „A“ mainais gauto įsipareigojimo tikroji vertė bus lygi akcijų rinkos vertei, t. y. 9 000 Lt. Perleistos ir gautos skolos skirtumas (1 000 Lt) pripažįstamas finansinės ir investicinės veiklos pajamomis. Įmonės „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 401 Finansinės skolos (perleista paskola) 10 000 K 442 Finansinės skolos (gauta skola) 9 000 K 53 Finansinės ir investicinės veiklos pajamos 1 000 VII. PASKESNIS FINANSINIO TURTO ĮVERTINIMAS 32. Kiekvieną kartą sudarant finansines ataskaitas, finansinis turtas turi būti įvertinamas: 32.1. tikrąja verte (parduoti laikomas); Rekomendacija. Pavyzdys. Finansinio turto tikroji vertė nustatoma pagal rinkos kainas, panašaus finansinio turto kainas, diskontuotus pinigų srautus ar kitais tikrosios vertės nustatymo būdais. Tikrąja verte paprastai įvertinamas parduoti laikomas finansinis turtas, jei jo tikrąją vertę galima patikimai nustatyti. Finansinio turto tikrosios vertės nustatymo būdai ir reikalavimai pateikiami šio standarto X skyriuje Finansinio turto ir finansinio įsipareigojimo tikroji vertė. 32.2. amortizuota savikaina, kuri gaunama taikant apskaičiuotų palūkanų metodą (suteiktos paskolos, gautinos sumos ir iki išpirkimo termino laikomas finansinis turtas). Rekomendacija. Amortizuota savikaina paprastai vertinamas finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo arba atsiskaitymo termino, pavyzdžiui, obligacijos, suteiktos paskolos ir gautinos sumos. Amortizuota savikaina skaičiuojama taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Apskaičiuotų palūkanų norma – palūkanų norma, kurią taikant pinigų srautai diskontuojami visą finansinio turto naudojimo laiką arba iki kito perkainojimo datos. Skaičiuojant atsižvelgiama į visus sumokėtus arba gautus pinigus ir apskaičiuotas palūkanas. Pavyzdys. Įmonė „B“ perka skolos vertybinius popierius, pavyzdžiui, obligacijas, iki kurių padengimo termino liko penkeri metai, už 2 000 Lt (įskaitant sandorio išlaidas). Finansinio turto nominalioji vertė yra 2 500 Lt, už kurią kasmet mokamos fiksuotos 4,7 % palūkanos (2 500 Lt x 4,7 % = 118 Lt). Skaičiavimai rodo, kad, norint gautinas palūkanas ir išpirkimo vertės ir įsigijimo savikainos skirtumą (2 500 Lt – 2 000 Lt) paskirstyti lygiomis dalimis per visą skolos laikotarpį bei po penkerių metų atgauti vertybinių popierių nominaliąją vertę, vidinė apskaičiuotų palūkanų norma turi būti lygi 10 %. Apskaičiuotų palūkanų norma (i) nustatoma taip: 118 Lt 118 Lt 118 Lt 118 Lt 2 500 Lt + 118 Lt _________ + _________ + _________ + _________ + _______________________ = 2 000 Lt (1+i) (1+i)2 (1+i)3 (1+i)4 (1+i)5 Išsprendus lygtį, i yra lygi 0,1 arba 10 %. Toliau pateikiamoje lentelėje nurodoma kiekvieno ataskaitinio laikotarpio informacija apie skolos amortizuotą savikainą, palūkanų pajamas ir pinigų srautus. Metai Amortizuota savikaina metų pradžioje (Lt) A 20X0 20X1 20X2 20X3 20X4 2 000 2 082 2 172 2 271 2 380 Palūkanų pajamos pagal apskaičiuotų palūkanų normą (Lt) (A x 10 %) B 200 208 217 227 238 Pinigų srautai (Lt) (gautos palūkanos ir pagrindinė suma) C 118 118 118 18 118 + 2 500 Amortizuota savikaina metų pabaigoje (Lt) (A + B – C) D 2 082 2 172 2 271 2 380 - 20X0 metais įmonės „B“ apskaitoje daromi tokie įrašai: Registruojant įsigytas obligacijas: D 16320 Iki išpirkimo laikomi ne nuosavybės vertybiniai popieriai 2 000 K 271 Sąskaitos bankuose 2 000 Registruojant palūkanų pajamas, apskaičiuotas pagal apskaičiuotų palūkanų normą: D 16320 Iki išpirkimo laikomi ne nuosavybės vertybiniai popieriai 200 K 530 Palūkanų pajamos 200 Registruojant gautas palūkanas: D 271 Sąskaitos bankuose 118 K 16320 Iki išpirkimo laikomi ne nuosavybės vertybiniai popieriai 118 20X1 metais įmonės „B“ apskaitoje daromi tokie įrašai: Registruojant palūkanų pajamas, apskaičiuotas pagal apskaičiuotų palūkanų normą: D 16320 Iki išpirkimo laikomi ne nuosavybės vertybiniai popieriai 208 K 530 Palūkanų pajamos 208 Registruojant gautas palūkanas: D 271 Sąskaitos bankuose 118 K 16320 Iki išpirkimo laikomi ne nuosavybės vertybiniai popieriai 118 20X2 metais įmonės „B“ apskaitoje daromi tokie įrašai: Registruojant palūkanų pajamas, apskaičiuotas pagal apskaičiuotų palūkanų normą: D 16320 Iki išpirkimo laikomi ne nuosavybės vertybiniai popieriai 217 K 530 Palūkanų pajamos 217 Registruojant gautas palūkanas: D 271 Sąskaitos bankuose 118 K 16320 Iki išpirkimo laikomi ne nuosavybės vertybiniai popieriai 118 20X3 metais įmonės „B“ apskaitoje daromi tokie įrašai: Registruojant palūkanų pajamas, apskaičiuotas pagal apskaičiuotų palūkanų normą: D 16320 Iki išpirkimo laikomi ne nuosavybės vertybiniai popieriai 227 K 530 Palūkanų pajamos 227 Registruojant gautas palūkanas: D 271 Sąskaitos bankuose 118 K 16320 Iki išpirkimo laikomi ne nuosavybės vertybiniai popieriai 118 Iki finansinio turto išpirkimo termino likus mažiau kaip vieniems metams, sudarant 20X3 metų balansą, turto amortizuotos savikainos suma perkeliama į trumpalaikio turto straipsnį. Apskaitoje daromi tokie įrašai: D 26120 Iki išpirkimo laikomi ne nuosavybės vertybiniai popieriai 2 380 K 16320 Iki išpirkimo laikomi ne nuosavybės vertybiniai popieriai 2 380 20X4 metais įmonės „B“ apskaitoje daromi tokie įrašai: Registruojant palūkanų pajamas, apskaičiuotas pagal apskaičiuotų palūkanų normą: D 26120 Iki išpirkimo laikomi ne nuosavybės vertybiniai popieriai 238 K 530 Palūkanų pajamos 238 Registruojant gautas palūkanas ir išpirktas obligacijas (2 500 Lt + 118 Lt): D 271 Sąskaitos bankuose 2 618 K 26120 Iki išpirkimo laikomi ne nuosavybės vertybiniai popieriai 2 618 Sudarant finansines ataskaitas, reikia patikrinti, ar nesumažėjo finansinio turto vertė. Jei yra įrodymų, kad turto vertė sumažėjo, turi būti registruojamas nuostolis dėl vertės sumažėjimo. Jei obligacijų vertė 20X3 metų pabaigoje sumažėtų, nuostolis dėl vertės sumažėjimo pateiktame pavyzdyje būtų amortizuotos savikainos metų pabaigoje (2 380 Lt) ir laukiamų būsimųjų pinigų srautų dabartinės vertės (tikrosios vertės), diskontuotos pagal taikytą apskaičiuotų palūkanų normą (10 %), skirtumas. Pavyzdžiui, sužinojus, kad 20X4 metais palūkanų (118 Lt) nebus gauta, turėtų būti sumažinama investicijos amortizuota savikaina ir pripažįstamas nuostolis dėl vertės sumažėjimo. Nuostolio suma pskaičiuojama iš amortizuotos savikainos (2 380 Lt) atimant laukiamų pinigų srautų be palūkanų (2 500 Lt) diskontuotą vertę (2 273 Lt), kuri apskaičiuojama pagal apskaičiuotų palūkanų normą (2 500 Lt : 1,1). Nuostolis dėl vertės sumažėjimo būtų 107 Lt (2 380 Lt – 2 273 Lt). Amortizuota savikaina, palūkanų pajamos ir pinigų srautai būtų tokie: Metai 20X3 20X4 Amortizuota savikaina metų pradžioje (Lt) A 2 271 2 273 Palūkanų Pinigų srautai pajamos (Lt) pagal (gautos palūkanos apskaičiuotų ir pagrindinė palūkanų normą suma) (Lt) (A x 10 %) B C 227 18 227 2 500 Nuostolis dėl vertės sumažėjimo (Lt) Amortizuota savikaina metų pabaigoje (Lt) (A + B – C –D) D E 107 2 273 - 20X3 metų pabaigoje pripažinus investicijos vertės sumažėjimą, įmonės „B“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 631 Investicijų vertės sumažėjimo sąnaudos 107 K 26120 Iki išpirkimo laikomi ne nuosavybės vertybiniai popieriai 107 20X4 metais įmonės „B“ apskaitoje daromi tokie įrašai: Registruojant palūkanų pajamas, apskaičiuotas pagal apskaičiuotų palūkanų normą: D 26120 Iki išpirkimo laikomi ne nuosavybės vertybiniai popieriai 227 K 530 Palūkanų pajamos 227 Registruojant išpirktas obligacijas: D 271 Sąskaitos bankuose 2 500 K 26120 Iki išpirkimo laikomi ne nuosavybės vertybiniai popieriai 2 500 Paskolinti pinigai rinkos sąlygomis visada uždirba pajamas, kurių dydis priklauso nuo rinkos palūkanų normos. Jei palūkanos paskolų sutartyse nenurodytos arba jos reikšmingai skiriasi nuo rinkos palūkanų normos, gautinos sumos turėtų būti įvertinamos amortizuota savikaina, taikant apskaičiuotų palūkanų metodą (pavyzdys pateiktas 26 punkto aiškinime). Jei sutartyse nurodytos palūkanos artimos rinkos palūkanoms, apskaičiuotų palūkanų metodo taikyti nebūtina. Tokiu atveju palūkanų pajamos turėtų atitikti faktiškai gaunamus pinigų srautus. Pavyzdys. Įmonė „A“ penkeriems metams suteikia įmonei „B“ 200 000 Lt paskolą, už kurią kasmet mokamos fiksuotos 5 % rinkos palūkanos. Kasmet grąžinama po 40 000 Lt pagrindinės sumos. Lentelėje pateikiama informacija apie gautinos sumos amortizuotą savikainą, palūkanų pajamas ir pinigų srautus kiekvieną ataskaitinį laikotarpį. Metai 20X0 20X1 20X2 20X3 20X4 Amortizuota savikaina metų pradžioje (Lt) Palūkanų pajamos (Lt) (A x 5 %) A B 200 000 160 000 120 000 80 000 40 000 Pinigų srautai (Lt) (gautos palūkanos ir pagrindinė suma) 10 000 8 000 6 000 4 000 2 000 C 10 000 + 40 000 8 000 + 40 000 6 000 + 40 000 4 000 + 40 000 2 000 + 40 000 Amortizuota savikaina metų pabaigoje (Lt) (A + B – C) D 160 000 120 000 80 000 40 000 - Registruojant suteiktą paskolą įmonės „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 162 Po vienerių metų gautinos sumos 160 000 D 243 Kitos gautinos sumos 40 000 K 271 Sąskaitos bankuose 200 000 20X0 metais įmonės „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai: Registruojant apskaičiuotas palūkanų pajamas: D 243 Kitos gautinos sumos 10 000 K 530 Palūkanų pajamos 10 000 Registruojant gautas palūkanas ir atgautą paskolos dalį (10 000 Lt + 40 000 Lt): D 271 Sąskaitos bankuose 50 000 K 243 Kitos gautinos sumos 50 000 Analogiški įrašai įmonės „A“ apskaitoje daromi kiekvienais metais. Jei 20X0 metais palūkanų pajamos apskaičiuojamos ir pinigai gaunami vienu metu, įmonės „A“ apskaitoje galėtų būti daromi tokie įrašai: D 271 Sąskaitos bankuose 50 000 K 243 Kitos gautinos sumos 40 000 K 530 Palūkanų pajamos 10 000 Analogiški įrašai įmonės „A“ apskaitoje daromi kiekvienais metais. Pavyzdys. Įmonė „A“ dvejiems metams suteikia įmonei „B“ 100 000 Lt beprocentę paskolą. Kadangi paskolos sutartyje palūkanos nenurodytos, gautinos sumos diskontuojamos pagal vidutinę rinkos palūkanų normą. Gautinos sumos įsigijimo savikaina bus ne 100 000 Lt, bet suma, diskontuota pagal vidutinę rinkos palūkanų normą. Jei panašių sandorių rinkos palūkanų norma yra 5 %, tai įmonės „A“ gautinos sumos dabartinė vertė būtų 90 703 Lt (100 000 Lt : 1,052), kuri ir bus įsigijimo savikaina. Gautinos sumos ir atsiskaitymo dabartinės vertės (100 000 Lt – 90 703 Lt = 9 297 Lt) skirtumas parodo, kiek uždirbama skolinant pinigus pagal tuo metu rinkoje taikomas palūkanų normas. Šis skirtumas per dvejus metus amortizuojamas iki gautinos sumos ir įtraukiamas į palūkanų pajamas. Balanse finansinis turtas parodomas amortizuota savikaina. Lentelėje pateikiama informacija apie gautinos sumos amortizuotą savikainą, palūkanų pajamas ir pinigų srautus kiekvieną ataskaitinį laikotarpį. Metai Amortizuota savikaina metų pradžioje (Lt) Palūkanų pajamos (Lt) (A x 5 %) Pinigų srautai (Lt) (gautos palūkanos ir pagrindinė suma) A B C 20X0 20X1 90 703 95 238 4 535 4 762 100 000 Amortizuota savikaina metų pabaigoje (Lt) (A + B – C) D 95 238 - Paskolos suteikimo datą įmonės „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 639 Kitos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos 9 297 D 162 Po vienerių metų gautinos sumos 90 703 K 271 Sąskaitos bankuose 100 000 Pirmųjų metų pabaigoje įmonės „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 162 Po vienerių metų gautinos sumos 4 535 K 530 Palūkanų pajamos (90 703 Lt x 5 %) 4 535 Kadangi likusią gautinos sumos dalį įmonė „A“ gaus per vienus metus, ji perkeliama į trumpalaikio turto dalį: D 24 Per vienerius metus gautinos sumos (90 703 Lt + 4 535 Lt) 95 238 K 162 Po vienerių metų gautinos sumos 95 238 Antrųjų metų pabaigoje įmonės „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 24 Per vienerius metus gautinos sumos 4 762 K 530 Palūkanų pajamos (95 238 Lt x 5 %) 4 762 Galutinio atsiskaitymo datą įmonės „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 271 Sąskaitos bankuose 100 000 K 24 Per vienerius metus gautinos sumos (95 238 Lt + 4 762 Lt) 100 000 33. Parduoti laikomos investicijos į vertybinius popierius, kurių kaina aktyviojoje rinkoje neskelbiama ir kurių tikrosios vertės negalima nustatyti, finansinėse ataskaitose turi būti įvertinamos įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo sumą. Rekomendacija. Jei negalima patikimai nustatyti tikrosios vertybinių popierių vertės, jiems negali būti taikomas tikrosios vertės metodas. Tokiu atveju vertybiniai popieriai įvertinami ir balanse parodomi įsigijimo savikaina atėmus nuostolius, jei juos galima nustatyti, dėl turto vertės sumažėjimo. Aiškinamajame rašte turi būti paaiškinama, kodėl negalima patikimai įvertinti tikrosios vertybinių popierių vertės ir kiti su tuo susiję dalykai. 34. Apskaičiuotų palūkanų metodas trumpalaikiam finansiniam turtui gali būti netaikomas, jeigu jo taikymo poveikis yra nereikšmingas. Toks turtas finansinėse ataskaitose turi būti parodomas įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo sumą. Rekomendacija. Pavyzdys. Sudarydama finansines ataskaitas įmonė „A“ nustatė, kad iš 500 000 Lt iš pirkėjų gautinų sumų 50 000 Lt pagal patvirtintą apskaitos politiką yra abejotinos. Įmonės „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 6117 Abejotinų skolų sąnaudos 50 000 K 2419 Abejotinos pirkėjų skolos (-) 50 000 Balanse pirkėjų skola parodoma savikaina atėmus vertės sumažėjimo sumą (500 000 Lt – 50 000 Lt = 450 000 Lt). Praėjus keliems mėnesiams nuo balanso sudarymo datos, iš 50 000 Lt abejotinų skolų 20 000 Lt buvo atgauta. Registruojant atgautas abejotinas skolas, apskaitoje daromi tokie įrašai: D 271 Sąskaitos bankuose 20 000 K 2411 Pirkėjų įsiskolinimas 20 000 ir D 2419 Abejotinos pirkėjų skolos (-) 20 000 K 6117 Abejotinų skolų sąnaudos 20 000 Pirkėjų abejotinų skolų sąskaitoje skolos laikomos tol, kol tikimasi jas atgauti. Jei skolos tampa beviltiškomis, jos nurašomos. Nurašant beviltiškas skolas, apskaitoje registruojamas pirkėjų skolų ir pirkėjų abejotinų skolų sumažėjimas. Sudarant kitų metų finansines ataskaitas, 30 000 Lt abejotinų skolų pripažįstama beviltiškomis ir jos nurašomos. Nurašant pirkėjų abejotinas skolas, apskaitoje daromi tokie įrašai: D 2419 Abejotinos pirkėjų skolos (-) 30 000 K 2411 Pirkėjų įsiskolinimas 30 000 35. Pasikeitus įmonės planams ar galimybėms, finansinis turtas gali būti priskiriamas kitai šio standarto 7 punkte nurodytai finansinio turto grupei. Tada turtas turi būti įvertinamas iš naujo pagal tai grupei taikomus įvertinimo reikalavimus. Turto įsigijimo savikaina naujoje grupėje laikoma sprendimo priėmimo dieną senoje grupėje buvusi šio turto vertė. Rekomendacija. Pasikeitus rinkos sąlygoms, įmonės gali keisti sprendimus dėl finansinio turto pardavimo. Pavyzdžiui, jei iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą įmonė nusprendžia parduoti nedelsdama, toliau jį apskaitoje registruoti amortizuota savikaina netenka prasmės. Finansinis turtas turėtų būti priskiriamas laikomam parduoti ir įvertinamas tikrąja verte. Jei įmonė pakeičia savo ketinimus ir tikrąja verte įvertintą turtą nusprendžia laikyti iki išpirkimo termino, finansinis turtas turėtų būti iš naujo įvertinamas amortizuota savikaina. Pavyzdžiui, įmonė laikinai laisvas apyvartines lėšas investavusi į rinkoje kotiruojamas obligacijas, kurios apskaitoje buvo užregistruotos tikrąja verte, nusprendžia šių obligacijų neparduoti ir laikyti jas iki išpirkimo termino. Jei obligacijų išpirkimo terminas yra vėliau kaip po vienų metų, obligacijų vertė iš balanso trumpalaikio turto dalies turėtų būti perkeliama į ilgalaikio turto dalį perkėlimo datą užregistruota verte. Sudarant būsimų laikotarpių finansines ataskaitas, šios obligacijos turi būti įvertinamos amortizuota savikaina taikant apskaičiuotų palūkanų metodą. Jei po kelerių metų įmonė nusprendžia obligacijas parduoti nesulaukusi išpirkimo termino, amortizuota savikaina įvertintos obligacijos priskiriamos parduoti laikomo finansinio turto grupei. Jei sudarant finansines ataskaitas obligacijos dar neparduotos, jos turi būti įvertinamos tikrąja verte. VIII. PASKESNIS FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ ĮVERTINIMAS 36. Kiekvieną kartą sudarant finansines ataskaitas, finansiniai įsipareigojimai įvertinami: 36.1. tikrąja verte (susiję su rinkos kainomis); turi būti Rekomendacija. Jei įmonė turi finansinių įsipareigojimų, kuriuos uţ tam tikrą mokestį galima perleisti kitai įmonei, ir rinkoje yra žinoma tokių įsipareigojimų perleidimo kaina, sudarydama finansines ataskaitas, ji turėtų juos įvertinti tikrąja verte, jei pirminio pripažinimo metu nustatytos sumos ir rinkos vertės skirtumas yra reikšmingas. Finansiniai įsipareigojimai taip pat priskiriami susijusiems su rinkos kainomis, jei jų vertė priklauso nuo pasiskolinto turto rinkos vertės. Pavyzdys. Finansinio tarpininkavimo paslaugas teikianti įmonė „A“ 20X6 m. gruodžio 29 d. rinkos kainomis parduoda įmonei „B“ priklausančias įmonės „C“ akcijas ir gauna į savo banko sąskaitą 100 000 Lt. Sutartyje, sudarytoje su įmone „B“, numatyta, kad už parduotas akcijas įmonei „B“ pinigai bus pervedami 20X7 m. sausio 5 d. atsiskaitant pagal akcijų rinkos kainą, nustatytą atsiskaitymo dieną. 20X6 m. gruodžio 31 d., balanso datą, įmonės „C“ akcijų rinkos kaina sumažėjo iki 99 000 Lt. Įmonė „A“ apskaitoje registruoja finansinį įsipareigojimą įmonei „B“ tikrąja akcijų verte. Pinigų gavimo dieną įmonė „A“ apskaitoje registruoja: D 271 Sąskaitos bankuose 100 000 K 442 Finansinės skolos 100 000 Balanso datą įmonės „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 442 Finansinės skolos 1 000 K 53 Finansinės ir investicinės veiklos pajamos 1 000 Atsiskaitymo dieną, jei akcijų rinkos kaina nepasikeitė, įmonės „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 442 Finansinės skolos 99 000 K 271 Sąskaitos bankuose 99 000 36.2. amortizuota savikaina (kiti finansiniai įsipareigojimai). Rekomendacija. Ne prekybai skirtus finansinius įsipareigojimus įmonė turi įvertinti amortizuota savikaina taikydama apskaičiuotų palūkanų metodą. Apskaičiuotų palūkanų metodas trumpalaikiams finansiniams įsipareigojimams gali būti netaikomas, jeigu jo taikymo poveikis yra nereikšmingas. Tokie įsipareigojimai finansinėse ataskaitose turi būti parodomi savikaina. Šiuo atveju aiškinamajame rašte turi būti pabrėžta, kad įmonės įsipareigojimai nėra įvertinti amortizuota savikaina taikant apskaičiuotų palūkanų metodą. Finansinių įsipareigojimų amortizuota savikaina apskaičiuojama analogiškai kaip ir finansinio turto. Pavyzdys. Įmonė „A“ iš įmonės „B“ penkeriems metams gauna 200 000 Lt paskolą, už kurią kasmet mokamos fiksuotos 5 % rinkos palūkanos (apskaičiuotų palūkanų norma taip pat yra 5 %, kadangi mokamos rinkos palūkanos). Kasmet grąžinama po 40 000 Lt pagrindinės sumos. Lentelėje pateikiama informacija apie mokėtinos sumos amortizuotą savikainą, palūkanų sąnaudas ir pinigų srautus kiekvieną ataskaitinį laikotarpį. Metai 20X0 20X1 20X2 20X3 20X4 Amortizuota savikaina metų pradžioje (Lt) Palūkanų pajamos (Lt) (A x 5 %) A B 200 000 160 000 120 000 80 000 40 000 10 000 8 000 6 000 4 000 2 000 Pinigų srautai (Lt) (gautos palūkanos ir pagrindinė suma) C 10 000 + 40 000 8 000 + 40 000 6 000 + 40 000 4 000 + 40 000 2 000 + 40 000 Amortizuota savikaina metų pabaigoje (Lt) (A + B – C) D 160 000 120 000 80 000 40 000 - Registruojant gautą paskolą, įmonės „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 271 Sąskaitos bankuose 200 000 K 401 Finansinės skolos 160 000 K 441 Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis 40 000 20X0 metais registruojant apskaičiuotas palūkanų sąnaudas, įmonės „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 630 Palūkanų sąnaudos 10 000 K 441 Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis 10 000 Sumokėjus palūkanas ir grąžinus paskolos dalį (10 000 Lt + 40 000 Lt): D 441 Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis 50 000 K 271 Sąskaitos bankuose 50 000 Analogiški įrašai daromi kiekvienais metais. Jei 20X0 metais palūkanų sąnaudos apskaičiuojamos ir pinigai pervedami tuo pačiu metu, įmonės „A“ apskaitoje gali būti daromi tokie įrašai: D 441 Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis 40 000 D 630 Palūkanų sąnaudos 10 000 K 271 Sąskaitos bankuose 50 000 Analogiški įrašai įmonės „A“ apskaitoje daromi kiekvienais metais. 37. Nesusiję su rinkos kainomis trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai finansinėse ataskaitose rodomi savikaina, jei apskaičiuotų palūkanų metodo taikymo poveikis yra nereikšmingas. Rekomendacija. Trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai, kurių vertės dydis nepriklauso nuo rinkos kainų pokyčio, išskyrus ilgalaikių įsipareigojimų einamųjų metų dalį, balanse rodomi įsigijimo savikaina, jei apskaičiuotų palūkanų metodo taikymo poveikis yra nereikšmingas. Apskaičiuotų palūkanų metodo taikymo poveikis įmonei gali būti nereikšmingas, jei dėl trumpo laikotarpio diskontuoti mokėtini pinigų srautai reikšmingai nesiskirs nuo finansinio įsipareigojimo savikainos. Ilgalaikių finansinių įsipareigojimų einamųjų metų dalis rodoma balanso trumpalaikių įsipareigojimų straipsniuose amortizuota savikaina arba tikrąja verte atsižvelgiant į tai, kaip jie buvo įvertinti. IX. FINANSINIO TURTO IR FINANSINIO ĮSIPAREIGOJIMO NURAŠYMAS 38. Įmonė turi nurašyti finansinį turtą (ar jo dalį) tik tada, kai ji netenka teisės tą turtą (ar jo dalį) kontroliuoti. Įmonė netenka teisės kontroliuoti turtą tada, kai ji gauna visą sutartyje numatytą naudą, baigiasi teisių galiojimo laikas arba šias teises ji perleidžia kitiems ūkio subjektams. Teisės kontroliuoti finansinį turtą perleidimo pavyzdys galėtų būti faktoringo sutartis be regreso teisės, pagal kurią įmonė perleidžia kitai įmonei teisę atsiimti iš pirkėjų gautinas sumas. Rekomendacija. Pardavusi prekes ar suteikusi paslaugas įmonė įgyja teisę gauti atlygį, kurį apskaitoje registruoja kaip finansinį turtą gautinų sumų sąskaitose. Toks finansinis turtas yra nurašomas, kai įmonė gauna visus sutartyje numatytus pinigus ar kitokią naudą. Finansinis turtas taip pat turi būti nurašomas, jei jis buvo įsigytas ribotam laikotarpiui ir įmonė praranda teisę jį kontroliuoti ir gauti iš jo ekonominės naudos. Apskaitoje teisės kontroliuoti finansinį turtą perleidimas paprastai registruojamas gavus pinigus iš teisės perėmėjo. Pavyzdys. Įmonė „A“ už 30 000 Lt bankui perleido teisę gauti iš pirkėjo, įmonės „B“, 31 000 Lt. Skolos perleidimo sutartyje bankas prisiėmė visą riziką, kad pirkėjas skolos laiku nesumokės ar sumokės ne visą sumą. Įmonės „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 271 Sąskaitos bankuose 30 000 D 639 Kitos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos 1 000 K 2411 Pirkėjų įsiskolinimas 31 000 39. Gautinų sumų (skolų) perleidimo sandoris (pavyzdžiui, faktoringas be regreso teisės, t. y. kai skolų pirkėjas neturi teisės atsisakyti sandorio) laikomas skolų pardavimu ir jos iš karto nurašomos, jei: 39.1. perleisdama skolas įmonė perduoda visą su jų gavimu susijusią riziką ir nėra numatyta atgalinio skolų supirkimo; 39.2. perleidžiamos skolos gali būti patikimai įvertinamos; 39.3. nenumatyta, kad skolų pirkėjas gali atsisakyti šio sandorio. Rekomendacija. Skolų pardavimo sandoris apskaitoje registruojamas parduodamų skolų suma mažinant gautinas sumas (pirkėjų skolas) ir atitinkamai registruojant gautus pinigus ir gautinų sumų pardavimo sąnaudas. Gautinų sumų pardavimo sąnaudos rodomos ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitoje. Pavyzdys. Pritrūkusi apyvartinių lėšų, įmonė už 100 000 Lt pardavė bankui pirkėjų skolas, kurių balansinė vertė 120 000 Lt. 20 000 Lt skirtumas pripažįstamas finansinės ir investicinės veiklos sąnaudomis. Kai pagal faktoringo be regreso teisės sutartį bankas perveda pinigus, įmonės apskaitoje daromi tokie įrašai: D 271 Sąskaitos bankuose 100 000 D 639 Kitos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos 20 000 K 2411 Pirkėjų įsiskolinimas 120 000 40. Jei skolų perleidimo sandoris neatitinka 39 punkto reikalavimų, jis vadinamas skolos perleidimu įkeičiant (faktoringas su regreso teise, t. y. kai skolos pirkėjas turi teisę susigrąžinti pinigus iš skolos pardavėjo, jei skolos pardavėjo skolininkas neatsiskaito). Apskaitoje toks sandoris registruojamas kaip užstatu garantuota skola. Šiuo atveju skolos ir įsipareigojimai nurašomi, kai skolininkai, kurių skolos parduotos, atsiskaito su skolų pirkėju. Rekomendacija. Pinigų skolinimasis, garantuotas užstatu (faktoringas su regreso teise), apskaitoje registruojamas perkeliant perleistas gautinas sumas į perleistų gautinų sumų sąskaitą ir užregistruojant gautus pinigus ir mokėtinas sumas. Pavyzdys. Pritrūkusi apyvartinių lėšų, įmonė „B“ uţ 100 000 Lt pardavė bankui pirkėjų skolas, kurių balansinė vertė 120 000 Lt. 20 000 Lt skirtumas, t. y. finansinio turto perleidimo rezultatas, pripažįstamas finansinės ir investicinės veiklos sąnaudomis. Kai pagal faktoringo su regreso teise sutartį bankas perveda pinigus, įmonės „B“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 271 Sąskaitos bankuose 100 000 K 4421 Finansinės skolos kredito įstaigoms 100 000 Kai perleistos skolos grąžinimo pardavėjui tikimybė išnyksta, perleistų pirkėjų skolų ir finansinės skolos kredito įstaigoms sąskaitos uždaromos: D 4421 Finansinės skolos kredito įstaigoms 100 000 D 639 Kitos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos 20 000 K 2411 Pirkėjų įsiskolinimas 120 000 Pavyzdys. Pritrūkusi apyvartinių lėšų įmonė „B“ sudarė su banku faktoringo sutartį, pagal kurią gavo 100 000 Lt trumpalaikę paskolą, kurios grąžinimas yra garantuojamas 120 000 Lt balansinės vertės iš pirkėjų gautinomis sumomis. Uţ suteiktą paskolą, jeigu paskola bus grąžinta per 7 dienas nuo sutartyje nustatytos pirkėjų skolų apmokėjimo dienos, įmonė turės sumokėti bankui 5 000 Lt mokestį. Jei pirkėjų skola nebus apmokėta laiku, bankas suteikia teisę apmokėti paskolą per 60 dienų ilgesnį laikotarpį, sumokant papildomą 2 000 Lt paskolos grąžinimo termino pratęsimo mokestį. Kai pagal faktoringo sutartį bankas perveda pinigus, įmonės „B“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 271 Sąskaitos bankuose 100 000 K 4421 Finansinės skolos kredito įstaigoms 100 000 Įmonės pirkėjams laiku apmokėjus skolą, įmonė grąţina pagal faktoringo sutartį suteiktą paskolą ir sumoka bankui sutartą mokestį: K 271 Sąskaitos bankuose 105 000 D 4421 Finansinės skolos kredito įstaigoms 100 000 D 639 Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos 5 000 41. Jei už pinigus ar kitą atlygį finansinio turto nuosavybės teisė perleidžiama kitai įmonei, tačiau neperleidžiama visa su to turto naudojimu susijusi rizika ir nauda, nuosavybės teisę perleidžianti įmonė sandorį registruoja kaip užstatu garantuotą skolą. Pavyzdžiui, įmonė sudaro atpirkimo sandorį, pagal kurį perleidžia kitai įmonei turto nuosavybės teisę, tačiau šį turtą kontroliuoja, o praėjus tam tikram laikui perleistą nuosavybės teisę ji išpirks. 42. Nustatant, ar įmonė dar turi teisę kontroliuoti finansinį turtą, atsižvelgiama į turto faktišką kontrolę ir riziką, susijusią su to turto naudojimu. Jei turtą perleidžianti įmonė jį dar kontroliuoja, ji šio turto neturi nurašyti iš savo apskaitos. Pavyzdžiui, įmonės sudarė sandorį, pagal kurį perleidžia viena kitai turto nuosavybės teisę, tačiau neperduoda teisės į to turto teikiamą ekonominę naudą, ir įsipareigoja perleistą teisę išpirkti, o nuosavybės teisę įsigijusi įmonė pajamas gauna tik už paskolintus pinigus. Rekomendacija. Jei pagal sutartį įmonė parduoda obligacijas, tačiau įsipareigoja jas atpirkti ir toliau gauna už obligacijas mokamas palūkanas, iš įmonės apskaitos jos neturi būti nurašomos, o už jų pardavimą gauti pinigai turi būti pripažįstami kaip gauta paskola. Obligacijų pirkėjas jas registruoja nebalansinėse sąskaitose. Pavyzdys. Įmonė „A“ sudarė atpirkimo sandorį, pagal kurį už 100 000 Lt perleidžia obligacijas, kurias įsipareigojo po dvejų metų išpirkti ir sumokėti 5 % metinių palūkanų. Su obligacijų turėjimu susijusi nauda ir rizika išlieka įmonei „A“, todėl obligacijos iš apskaitos nenurašomos, o gauti pinigai registruojami kaip paskola. Įmonės „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 271 Sąskaitos bankuose 100 000 K 401 Finansinės skolos 100 000 Už obligacijas gautinos ir už paskolą mokėtinos palūkanos pripažįstamos kaupimo principu. 43. Jei užtikrinant įsipareigojimų vykdymą finansinis turtas buvo įkeistas ir prarasta nuosavybės teisė, jis yra nurašomas. Rekomendacija. Pavyzdys. Įmonė „A“ sudarė 2 metų paskolos sutartį, pagal kurią, garantuodama bankui 100 000 Lt paskolos grąžinimą, įkeitė obligacijas, kurių tikroji vertė 120 000 Lt. Įmonė „A“ įsipareigojo mokėti 5 % metinių palūkanų, o teisę valdyti įkeistas obligacijas atgautų tik grąžinusi paskolą. Gavus paskolą, įmonės „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 271 Sąskaitos bankuose 100 000 K 401 Finansinės skolos 100 000 Pirmaisiais metais pripažįstamos palūkanų sąnaudos: D 630 Palūkanų sąnaudos 5 000 K 442 Finansinės skolos 5 000 Ilgalaikė skola perklasifikuojama į trumpalaikę: D 401 Finansinės skolos 100 000 K 442 Finansinės skolos 100 000 Įmonė „A“ sumoka apskaičiuotas paskolos palūkanas: D 442 Finansinės skolos 5 000 K 271 Sąskaitos bankuose 5 000 Antraisiais metais įmonė „A“ susidūrė su finansiniais sunkumais, todėl negali grąžinti paskolos sumos ir palūkanų už antruosius metus. Pagal paskolos sutarties sąlygas, įmonės „A“ teisės į įkeistas obligacijas pereina bankui. Kadangi tuo metu obligacijų tikroji vertė rinkoje buvo nukritusi iki 106 000 Lt, tačiau vis dar buvo didesnė už likusią įmonės „A“ skolos sumą, bankas su įmone „A“ pasirašė susitarimą, kuriuo abi šalys pripažino galutinį tarpusavio atsiskaitymą. Įmonė „A“ obligacijas apskaitoje užregistravo tikrąja verte, todėl obligacijų tikrosios vertės pasikeitimas buvo parodytas sudarant finansines ataskaitas. Įmonė „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 442 Finansinės skolos 100 000 D 630 Palūkanų sąnaudos 5 000 D 639 Kitos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos 1 000 K 1632 Ne nuosavybės vertybiniai popieriai 106 000 44. Perleidus ar dėl kitų priežasčių nurašius finansinį turtą ar jo dalį, pelno (nuostolių) ataskaitoje parodomas sandorio rezultatas (pelnas arba nuostolis), jei toks yra. Rekomendacija. Pavyzdys. Įmonė „B“ už 10 000 Lt parduoda akcijas, kurios balanse buvo įvertintos 9 000 Lt. Akcijos nurašomos, o balansinės vertės ir įplaukų skirtumas priskiriamas finansinės ir investicinės veiklos pajamoms. Įmonės „B“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 271 Sąskaitos bankuose 10 000 K 261 Trumpalaikės investicijos 9 000 K 534 Investicijų perleidimo pelnas 1 000 45. Suteiktą garantiją pripažinus finansiniu įsipareigojimu, jis iki garantijos galiojimo pabaigos vertinamas tikrąja verte, o jeigu įsipareigojimo tikrosios vertės negalima patikimai nustatyti, tai jo vertė yra garantiniame rašte nurodyta suma arba garantijai padengti sudaryto atidėjinio suma, ta, kuri iš jų didesnė. Rekomendacija. Pavyzdys. Įmonė pasirašo garantinį raštą, kad kitos įmonės 10 000 Lt skola su palūkanomis bus grąžinta. Kitai įmonei suteikta garantija finansiniu įsipareigojimu nepripažįstama, kol nėra aišku, ar garantinį įsipareigojimą reikės vykdyti. Jei gaunamas patvirtinimas, kad garantinį įsipareigojimą tikrai reikės vykdyti, pavyzdžiui, įmonė, už kurią buvo garantuota, paskelbia bankrotą, jis pripažįstamas finansiniu įsipareigojimu. Geriausias būdas nustatyti finansinio įsipareigojimo sumą – įvertinti jį tikrąja verte. Jei finansiniam įsipareigojimui padengti sudaromas rinkos informacija pagrįstas atidėjinys, kuris yra didesnis už garantiniame rašte nurodytą sumą, įsipareigojimo suma nustatoma pagal apskaičiuoto atidėjinio sumą. Jei įvertinus mokėtinas palūkanas, finansiniam įsipareigojimui padengti buvo sudarytas 12 000 Lt atidėjinys, kuris yra 2 000 Lt didesnis uţ garantiniame rašte nurodytą sumą, finansinis įsipareigojimas turi būti registruojamas ne garantiniame rašte nurodyta 10 000 Lt suma, bet atidėjinio suma, kuri yra didesnė. Apskaitoje daromi įrašai: D 404 Atidėjiniai 12 000 K 401 Finansinės skolos 12 000 46. Įmonė turi nurašyti finansinį įsipareigojimą ar jo dalį tik tada, kai įsipareigojimas įvykdomas, panaikinamas ar nustoja galioti. Rekomendacija. Įmonė finansinį įsipareigojimą turi nurašyti, kai jį įvykdo sumokėdama kreditoriui (paprastai pinigais, kitu finansiniu turtu) arba kai teismas ar kreditorius teisiškai atleidžia ją nuo atsakomybės vykdyti įsipareigojimą. Finansinis įsipareigojimas iš apskaitos nurašomas, jei, pavyzdžiui, įmonė sumoka pinigus už gautas prekes: D 443 Skolos tiekėjams K 271 Sąskaitos bankuose arba jei skolos anuliuojamos teismo sprendimu, arba suėjus senaties terminui, pavyzdžiui: a) suėjus senaties terminui, nurašomas finansinis įsipareigojimas uţ gautas prekes: D 443 Skolos tiekėjams K 522 Kitos netipinės veiklos pajamos b) kreditorius skolininką teisiškai atleidžia nuo atsakomybės vykdyti finansinį įsipareigojimą – grąžinti gautą paskolą: D 401 Finansinės skolos K 522 Kitos netipinės veiklos pajamos arba K 53 Finansinės ir investicinės veiklos pajamos Jei skolininkas ir skolintojas pasikeičia skolomis, kurių sąlygos iš esmės skiriasi, senoji skola nurašoma ir užregistruojama nauja skola. Taip pat ir esminis esamos skolos sąlygų pakeitimas turi būti registruojamos apskaitoje kaip senosios skolos nurašymas ir naujos užregistravimas. 47. Perleidus ar kitaip panaikinus finansinį įsipareigojimą (ar jo dalį), pelno (nuostolių) ataskaitoje parodomas sandorio rezultatas (pelnas arba nuostolis), jei toks yra. Rekomendacija. Pavyzdys. Įmonė „A“ perleidžia įmonei „B“ įsipareigojimą sumokėti Rusijos rubliais (tikroji vertė 11 000 Lt), o įmonė „B“ perleidžia įmonei „A“ įsipareigojimą sumokėti JAV doleriais (tikroji vertė 12 000 Lt). Skirtumas įtraukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą. Įmonės „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 63 Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos 1 000 D 402 Skolos tiekėjams (Rusijos rubliais) 11 000 K 402 Skolos tiekėjams (JAV doleriais) 12 000 48. Jei kreditorius buvo atleidęs skolininką, garantavusį už kitą skolininką, nuo įsipareigojimo mokėti, tačiau skolininkas vėl turi prisiimti įsipareigojimą, nes pirminę atsakomybę prisiėmusi šalis savo įsipareigojimų nevykdo, garantiją suteikęs skolininkas turi pripažinti naują finansinį įsipareigojimą, iš naujo įvertintą tikrąja garantijos verte. Rekomendacija. Pavyzdys. Pagal garantinį raštą įmonė „A“ buvo prisiėmusi finansinį įsipareigojimą padengti įmonės „B“ 30 000 Lt skolą bankui. Įmonei „B“ pradėjus vykdyti įsipareigojimus bankui, įmonė „A“ finansinį įsipareigojimą nurašė. Tačiau dar nesibaigus garantijos laikui bankas pareiškia pretenzijas įmonei „A“ dėl įmonės „B“ nesumokėtos 15 000 Lt paskolos dalies ir 2 000 Lt palūkanų. Įmonė „A“ turi pripažinti naują finansinį įsipareigojimą, kurio tikroji vertė 17 000 Lt. 49. Jei įmonė perleidžia dalį arba visą finansinį įsipareigojimą kitiems ir taip sukuria naują finansinį turtą ar prisiima naują finansinį įsipareigojimą, perleistasis finansinis įsipareigojimas arba jo dalis nurašoma. X. FINANSINIO TURTO IR FINANSINIO ĮSIPAREIGOJIMO TIKROJI VERTĖ 50. Finansinio turto ar finansinio įsipareigojimo tikroji vertė gali būti nustatoma dviem būdais: Rekomendacija. Tikroji vertė negali būti suma, kurią įmonė gautų ar sumokėtų vykdydama priverstinį sandorį, t. y. ne savo noru likviduodama įmonę ar išparduodama turtą. Nustatydama savo finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų tikrąją vertę, įmonė turėtų atsižvelgti į situaciją finansų rinkose. Pavyzdžiui, finansinio turto, kurį įmonė nusprendė greitai parduoti, tikroji vertė yra suma, kurią ji tikisi gauti iš tokio pardavimo, jeigu panašaus turto rinkos vertė panaši. Jei parduodamo turto kaina reikšmingai skiriasi nuo rinkos kainų arba rinkos kainos per ataskaitinį laikotarpį reikšmingai svyruoja, nustatyti tikrąją vertę pagal rinkos kainas gali būti nepatikima. Tada tikroji vertė nustatoma pagal finansų rinkose taikomus vertinimo modelius, leidžiančius nustatyti rinkos kainų kitimo tikimybę. Jei apskaičiuojant tikrąją vertę pagrįstų rinkos kainų kitimo ribos nustatytos ir įvertintos, galima teigti, kad tikroji vertė nustatyta patikimai. Iš išorės įsigyto finansinio turto tikrąją vertę dažniausiai įmanoma apskaičiuoti. Mažai tikėtina, kad įmonė pirktų finansinį turtą, kurį įsigijusi negalėtų patikimai nustatyti jo tikrosios vertės. Jei įmonė pati negali patikimai nustatyti finansinio turto tikrosios vertės, ji gali samdyti kvalifikuotus turto vertintojus ar finansų maklerius. 50.1. pagal aktyviojoje vertybinių popierių rinkoje skelbiamą kainą; Rekomendacija. Pati geriausia informacija tikrajai vertei nustatyti – aktyviojoje rinkoje paskelbta kaina. Tinkama turimo turto ar įsipareigojimo rinkos kaina, paprastai yra pirkėjų siūloma kaina, o įsigyjamo turto ar turimo įsipareigojimo – pardavėjų prašoma kaina. Jei pirkėjų siūlomos ar pardavėjų prašomos kainos nėra, tikrosios vertės nustatymo pagrindas gali būti paskutinio sandorio kaina, jei nuo sandorio datos iki balanso datos ekonominės sąlygos labai nepasikeitė. Jei įmonė turi panašaus palyginamo turto ar įsipareigojimų, ji gali naudoti vidutines rinkos kainas kaip pagrindą tikrosioms vertėms nustatyti. 50.2. naudojant tikrosios vertės nustatymo metodus, kuriuose remiamasi aktyviosios rinkos informacija. Rekomendacija. Jei finansinis turtas neturi rinkos, tačiau ją turi panašus finansinis turtas, tikroji vertė nustatoma remiantis panašaus turto rinkos kaina. Jei finansinio turto ar finansinių įsipareigojimų prekybos rinka neaktyvi, paskelbtas kainas gali tekti koreguoti, kad būtų nustatyta patikima tikroji vertė. Jei rinka nėra gerai susiformavusi, paskelbta rinkos kaina gali neatitikti tikrosios turto vertės. Kai kuriais atvejais, kai prekybos apimtis yra palyginti nedidelė, to turto vertę gali nustatyti nepriklausomas turto vertintojas. Kitais atvejais (taip pat tada, kai paskelbtos rinkos kainos nėra) galima taikyti vertinimo metodus, pagal kuriuos tikroji vertė nustatoma pakankamai patikimai. Finansų rinkose nusistovėję vertinimo metodai remiasi kito, iš esmės tokio pat, turto ar įsipareigojimo rinkos verte, diskontuotų pinigų srautų analize ir pasirinkimo sandorių įkainojimo modeliu. Atlikdama diskontuotų pinigų srautų analizę, įmonė taiko diskonto normą, lygią vyraujančiai rinkos pelno normai tokio finansinio turto, kuris pasižymi iš esmės tokiomis pačiomis sąlygomis ir ypatybėmis, įskaitant sutartyje numatytą palūkanų normą, likusį paskolos grąžinimo laiką ir valiutą, kuria turi būti atsiskaitoma. Finansinio turto ar finansinio įsipareigojimo tikrąją vertę galima nustatyti finansų rinkose taikomu metodu. Taikomas vertinimo metodas turi remtis rodikliais, kuriuos rinkos dalyviai naudoja apskaičiuodami tikrąsias vertes, įskaitant išankstinio mokėjimo normų, numatomų palūkanų ar diskonto normų rodiklius. Jei vidutiniai rinkos rodikliai ar kainos nėra skelbiamos, įmonės, pasinaudodamos bankų ir finansų maklerių skelbiama informacija, pačios apskaičiuoja vidutinius rodiklius ar vidutines rinkos kainas. 51. Finansinis turtas ir finansinis įsipareigojimas turi būti vertinamas tikrąja verte, jei ją galima patikimai nustatyti. XI. PELNAS IR NUOSTOLIAI DĖL FINANSINIO TURTO IR FINANSINIO ĮSIPAREIGOJIMO VERTĖS PASIKEITIMO 52. Pelnas ar nuostoliai dėl finansinio turto ar finansinio įsipareigojimo tikrosios vertės pasikeitimo turi būti įtraukiami į ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitą. Rekomendacija. Pelnas ar nuostoliai dėl finansinio turto ar finansinio įsipareigojimo tikrosios vertės pasikeitimo rodomi pelno (nuostolių) ataskaitoje. Pelnas dėl tikrosios vertės padidėjimo turėtų būti įrašomas į finansinės ir investicinės veiklos pajamų straipsnį, o nuostoliai – į finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų straipsnį. Pavyzdys. 1. Įmonė „A“ 20X4 m. gruodžio 15 d. už 10 000 Lt įsigijo įmonės „B“ akcijų. Ši suma tą dieną buvo akcijų tikroji vertė. Pagal 20X4 m. gruodžio 31 d. vertybinių popierių biržos biuletenį balanso datą akcijų vertė buvo 12 000 Lt. Registruojant įsigytas akcijas, įmonės „A“ apskaitoje 20X4 m. gruodžio 15 d. daromi tokie įrašai: D 2611 Kitų įmonių nuosavybės vertybiniai popieriai 10 000 K 271 Sąskaitos bankuose 10 000 Nustačius akcijų vertę, įmonės „A“ apskaitoje 20X4 m. gruodžio 31 d. daromi tokie įrašai: D 2611 Kitų įmonių nuosavybės vertybiniai popieriai 2 000 K 538 Investicijų perkainojimo pajamos 2 000 53. Finansinio turto ar finansinio įsipareigojimo, įvertintų amortizuota savikaina, amortizacijos suma parodoma ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitoje. Rekomendacija. Finansinio turto amortizacijos suma – sutartyje numatytų arba apskaičiuotų palūkanų metodu nustatytų gautinų palūkanų suma, parodanti tikrąjį finansinio turto vertės pokytį per tam tikrą laikotarpį. Tikrąjį finansinio turto vertės pokytį (ekonominę naudą, kurią gauna finansinio turto savininkas) parodo ne tik sutartyje numatytos palūkanos, bet ir už tą turtą sumokėtos sumos ir jo nominaliosios vertės skirtumas. Finansinio turto įsigijimo savikainos ir atgautinos nominaliosios vertės skirtumas kartu su palūkanomis pripažįstamas finansinės veiklos pajamomis visą finansinio turto turėjimo laikotarpį. Šis skirtumas amortizuojamas pripažįstant kiekvieno ataskaitinio laikotarpio palūkanų pajamas. Pavyzdžiui, registruojant iki išpirkimo termino laikomų ne nuosavybės vertybinių popierių amortizuotos savikainos pasikeitimą, apskaitoje daromi tokie įrašai: D 16320 Iki išpirkimo laikomi ne nuosavybės vertybiniai popieriai K 530 Palūkanų pajamos Amortizacijos suma negali būti neigiama. Jei ekonominės naudos iš finansinio turto nebesitikima gauti, pripažįstamas nuostolis dėl finansinio turto vertės sumažėjimo. Pavyzdžiui, jei įmonė įsigyja obligacijas be kuponų uţ 100 000 Lt, o jos bus išperkamos uţ 90 000 Lt, tai išpirkimo sumos ir įsigijimo savikainos 10 000 Lt skirtumas bus neigiamas. Šis skirtumas neamortizuojamas, bet pripažįstamas turto vertės sumažėjimu ir sąnaudomis. Finansinio įsipareigojimo amortizacijos suma – sutartyje numatytų arba apskaičiuotų palūkanų metodu nustatytų mokėtinų palūkanų suma, parodanti tikrąjį finansinio įsipareigojimo vertės padidėjimą per tam tikrą laikotarpį. Finansinio įsipareigojimo savikainos ir mokėtinos nominaliosios vertės skirtumas kartu su palūkanomis pripažįstamas finansinės veiklos sąnaudomis visą finansinio įsipareigojimo turėjimo laikotarpį. Šis skirtumas amortizuojamas pripažįstant kiekvieno ataskaitinio laikotarpio palūkanų sąnaudas. Pavyzdžiui, registruojant finansinio įsipareigojimo amortizuotos savikainos pasikeitimą, apskaitoje daromi tokie įrašai: D 630 Palūkanų sąnaudos K 401 Finansinės skolos Amortizacijos suma negali būti neigiama. Jei finansinio įsipareigojimo nereikės vykdyti, jis toliau neamortizuojamas ir dažniausiai priskiriamas finansinės veiklos pajamoms. 54. Apskaičiuotos palūkanos ir pelnas (nuostoliai), susiję su finansiniu turtu ar finansiniu įsipareigojimu, turi būti pripažįstami pajamomis (sąnaudomis) ir parodomi pelno (nuostolių) ataskaitoje. Pelnas arba nuostoliai, susiję su finansiniu turtu ar finansiniu įsipareigojimu, gali atsirasti dėl palūkanų apskaičiavimo, tikrosios vertės pasikeitimo, nuvertėjimo, mokėtinų ar gautinų sumų diskontavimo ir pan. Jei už turimą finansinį turtą gaunamas pelnas ar patiriami nuostoliai dėl turto vertės sumažėjimo, pelno (nuostolių) ataskaitoje pelnas pripažįstamas pajamomis, o nuostoliai – sąnaudomis. Jei už finansinio įsipareigojimo vykdymo atidėjimą mokamos papildomos palūkanos ar patiriama nuostolių dėl įsipareigojimo vertės padidėjimo, bet koks finansinio įsipareigojimo vertės padidėjimas pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažįstamas sąnaudomis, sumažėjimas – pajamomis. Jei dėl rinkos kainų ar valiutų kursų pokyčių finansinio turto vertė padidėja (sumažėja), o finansinių įsipareigojimų vertė sumažėja (padidėja), skirtumas pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažįstamas pajamomis arba sąnaudomis. Jei už finansinį turtą gautinos ar mokėtinos per ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį sumos sutartyse numatytos be palūkanų arba palūkanos reikšmingai skiriasi nuo rinkos palūkanų normų, sumos yra diskontuojamos, o pelnas ar nuostoliai, susidarę dėl palūkanų apskaičiavimo, pajamomis ar sąnaudomis pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. XII. FINANSINIO TURTO NUVERTĖJIMAS 55. Finansinio turto vertė yra sumažėjusi, jei jo balansinė vertė yra didesnė už sumą, tikėtiną atgauti už tą turtą. Kiekvieno balanso datą įmonė turi nustatyti, ar nėra objektyvių prielaidų, kad finansinio turto (ar turto grupės) vertė gali sumažėti. Jei tokių prielaidų yra, įmonė turi apskaičiuoti už tą turtą (ar turto grupę) tikėtiną atgauti sumą ir, sumažinusi balansinę vertę, pripažinti nuostolį dėl vertės sumažėjimo. Rekomendacija. Patikimiausias būdas nustatyti, ar finansinis turtas nenuvertėjo, – palyginti to turto balansinę vertę su jo rinkos kainomis. Jei turtas likvidus, rinkos kainos geriausiai parodo už tą turtą tikėtiną atgauti sumą. Jei pagal rinkos kainas finansinio turto tikrosios vertės nustatyti negalima, ji nustatoma remiantis prielaidomis, pagrįstomis prieinama ir patikima informacija. Jei įmonė turi pakankamai įrodymų, kad uţ finansinį turtą tikėtina atgauti suma reikšmingai mažesnė už jo balansinę vertę, turi būti pripažįstamas nuostolis dėl nuvertėjimo. Pavyzdys. Sudarydama finansines ataskaitas, pagal viešai skelbiamą informaciją įmonė nustatė, kad turimų įmonės „C“ obligacijų rinkos vertė 20X4 m. gruodžio 31 d. buvo 50 000 Lt. Balansinė vertė, apskaičiuota amortizuotos savikainos metodu, – 100 000 Lt. Obligacijų rinkos vertė reikšmingai mažesnė už balansinę vertę, todėl, jei rinkos vertė sumažėjo ne dėl laikinų obligacijų vertės svyravimų, pripažįstamas nuostolis dėl įmonės „C“ obligacijų nuvertėjimo. Registruojant įmonės „C“ akcijų nuvertėjimą, apskaitoje daromi tokie įrašai: D 631 Investicijų vertės sumažėjimo sąnaudos 50 000 K 1639 Kito finansinio turto vertės sumažėjimas (įmonės „C“ obligacijos) 50 000 56. Finansinio turto (ar turto grupės) nuvertėjimo prielaidos grindžiamos: 56.1. dideliais emitento finansiniais sunkumais; 56.2. sutarties sąlygų nesilaikymu, pavyzdžiui, su palūkanų ar paskolos mokėjimu susijusių įsipareigojimų nevykdymu; 56.3. dėl ekonominių ar teisinių priežasčių, susijusių su skolininko finansiniais sunkumais, skolininkui skolintojo suteiktomis nuolaidomis, kurių kitu atveju nebūtų teikęs; 56.4. reorganizavimo ar emitento bankroto didele tikimybe; 56.5. turto vertės sumažėjimo nuostoliu, pripažintu ankstesnį ataskaitinį laikotarpį; 56.6. dėl finansinių sunkumų pasyvia šio turto rinka; 56.7. prielaida, kad bus gaunamos ne visos gautinos sumos. 57. Jei tikėtina, kad įmonė neatgaus gautinų sumų (pagrindinės sumos ir palūkanų) ar iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto, turi būti pripažįstamas nuostolis dėl vertės sumažėjimo. Nuostolio suma turi būti įtraukiama į ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitą. Rekomendacija. Pavyzdys. Sudarant finansines ataskaitas, pagal įmonės „A“ patvirtintą apskaitos politiką apskaičiuota, kad 1 % (arba 10 000 Lt) pirkėjų skolų nesitikima gauti. Apskaitoje registruojamas vertės sumažėjimo nuostolis dėl abejotinų skolų atsiradimo ir daromi tokie įrašai: D 61170 Abejotinų skolų sąnaudos 10 000 K 2419 Abejotinos pirkėjų skolos (-) 10 000 58. Kiekvieno reikšmingo finansinio turto vieneto vertės sumažėjimas nustatomas ir registruojamas atskirai. Finansinio turto panašių vienetų grupės gali būti nustatomas ir pripažįstamas bendras vertės sumažėjimas. Rekomendacija. Vertinant iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimą, iš reikšmingų pirkėjų gautinos sumos turėtų būti vertinamos atskirai, o visų kitų gautinų sumų gali būti nustatomas bendras vertės sumažėjimas. 59. Turto vertės sumažėjimas gali būti apskaičiuojamas remiantis turto tikrąja verte, nustatyta pagal rinkoje skelbiamą kainą. 60. Finansinio turto, kuris į apskaitą įtrauktas amortizuota savikaina, vertės sumažėjimas nustatomas taikant apskaičiuotų palūkanų normą. Jei paskolos, gautinos sumos ar iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto įsigijimo sutartyje skirtingiems laikotarpiams nustatyta skirtinga fiksuota palūkanų norma, atgautinai vertei nustatyti apskaičiuotų palūkanų norma gali būti nustatoma taikant sutartyje nustatytų palūkanų vidutinę normą. Rekomendacija. Jei finansinis turtas buvo apskaitoje registruojamas amortizuota savikaina taikant apskaičiuotų palūkanų normą, jo amortizuota savikaina po vertės sumažėjimo apskaičiuojama taikant tą pačią palūkanų normą. Pavyzdžiui, finansinio turto amortizuotai savikainai nustatyti buvo taikoma 5 % apskaičiuotų palūkanų norma. Sumažėjusi vertė diskontuojama taikant tą pačią 5 % normą. Tais atvejais, kai finansinio turto įsigijimo savikaina yra lygi įsigyto turto nominaliajai vertei ir skirtingiems laikotarpiams sutartyje nustatytos skirtingos palūkanų normos, įmonė apskaičiuotų palūkanų norma gali laikyti vidutinę sutartyje numatytų palūkanų normą. Pavyzdžiui, sutartyje numatytos palūkanos per 5 metus yra 4, 5, 6, 7 ir 8 %. Amortizuotai savikainai apskaičiuoti įmonė gali taikyti vidutinę 6 % palūkanų normą. 61. Jei per paskesnį laikotarpį turto nuvertėjimo ar abejotinos skolos suma sumažėja, nurašytoji finansinio turto vertė turi būti atkuriama. Atkurta finansinio turto vertė neturi būti didesnė už įsigijimo ar amortizuotą savikainą, kuri būtų buvusi, jei nebūtų buvęs pripažintas vertės sumažėjimas. Atkurtoji vertė turi būti įtraukiama į ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitą. Rekomendacija. Jei paskolos, gautinos sumos ar iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto nuvertėjimo sumos sumažinamos, jos neturėtų viršyti anksčiau dėl nuvertėjimo nurašytų sumų. Finansinio turto nuvertėjimo sumos didina veiklos arba finansinės veiklos sąnaudas, o vertės padidėjimo sumos jas mažina. Pavyzdys. Nesitikėdama iš įmonės „B“ atgauti suteiktos 5 000 Lt paskolos, įmonė „A“ pripažino ją abejotina skola ir nurašė į finansinės ir investicinės veiklos sąnaudas. Įmonės „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 639 Kitos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos 5 000 K 1629 Abejotinos skolos (-) 5 000 Kai buvo sudarytos įmonės „A“ finansinės ataskaitos, įmonė „B“ pranešė, kad paskolą grąžins ir kartu su delspinigiais sumokės 5 500 Lt. Gavus tokį pranešimą, įmonės „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 1629 Abejotinos skolos (-) 5 000 K 63 Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos 5 000 Gavus pinigus, įmonės „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai: D 271 Sąskaitos bankuose 5 500 K 162 Po vienerių metų gautinos sumos 5 000 K 533 Baudų ir delspinigių pajamos 500 62. Finansinio turto, kuris tikrąja verte neregistruojamas todėl, kad jo tikrosios vertės negalima patikimai nustatyti, balansinė vertė kiekvieno balanso datą turėtų būti patikrinama, ar nėra jos sumažėjimo požymių. Tai gali būti atliekama remiantis tikėtinų diskontuotų grynųjų pinigų įplaukų analize. Jei pagal finansinio turto vertės sumažėjimo prielaidas nustatoma, kad turto vertė sumažėjo, nuostolio dėl vertės sumažėjimo dydį parodo to turto balansinės vertės ir už jį atgautinos sumos skirtumas. XIII. INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS AIŠKINAMAJAME RAŠTE (XIII skyrius - neteko galios nuo 2013 01 01 pagal AAT 2012 12 21 įsakymą Nr. VAS-36) XIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS (Laikyti buvusį standarto XIV skyrių XIII skyriumi, o 64 punktą - 63 punktu nuo 2013 01 01 pagal AAT 2012 12 21 įsakymą Nr. VAS-36) 63. Pagal šį standartą turi būti tvarkoma 2010 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių finansinių metų apskaita ir sudaromos 2010 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinės ataskaitos. Šis standartas gali būti taikomas ir sudarant ankstesnių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas.