II DALIS SUTARČIŲ TEISĖ XI SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 6.154 straipsnis. Sutarties samprata 1. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. 2. Sutartims taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios dvišalius ir daugiašalius sandorius. 3. Sutartims taikomos šios knygos I dalies normos, reglamentuojančios bendruosius prievolių teisės klausimus, jeigu sutartinių santykių normos nenustato išimčių iš bendrų taisyklių. 6.155 straipsnis. Taikymo ribos 1. Šiame skyriuje įtvirtintos sutarčių teisės bendrosios normos taikomos visoms sutartims, atsižvelgiant į sutarčių prigimtį. 2. Atskirų rūšių sutarčių specialiosios normos gali būti nustatytos ir kituose įstatymuose. 6.156 straipsnis. Sutarties laisvės principas 1. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. 2. Draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. 3. Šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. Tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei. 4. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. 5. Jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityvioji teisės norma, tai šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų. Jeigu tokio šalių susitarimo nėra, sutarties sąlygos nustatomos pagal dispozityviąją teisės normą. 6. Jeigu kai kurių sutarties sąlygų nereglamentuoja nei įstatymai, nei šalių susitarimai, tai jas ginčo atveju nustato teismas remdamasis papročiais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įstatymų ar teisės analogija. 6.157 straipsnis. Imperatyviosios teisės normos ir sutartis 1. Šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato. 2. Imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms. 6.158 straipsnis. Sąžiningumas ir sąžininga dalykinė praktika 1. Kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos šalys savo susitarimu negali pakeisti ar panaikinti. 6.159 straipsnis. Sutarties elementai Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. 6.160 straipsnis. Sutarčių rūšys 1. Sutartys gali būti dvišalės ir vienašalės; atlygintinės ir neatlygintinės; konsensualinės ir realinės; vienkartinio įvykdymo sutartys ir tęstinio vykdymo sutartys; vartojimo sutartys ir kitos. 2. Pagal sudarymo būdą sutartys skirstomos į abipusėmis derybomis sudaromas sutartis ir prisijungiant sudaromas sutartis. 3. Pagal gaunamos naudos apibrėžtumą sutartys skirstomos į rizikos sutartis (jose konkrečiai nenustatytas naudos gavimas ar šalių pareigos dydis arba tai priklauso nuo tam tikro įvykio buvimo ar nebuvimo) ir ekvivalentines sutartis (jose sudarymo metu konkrečiai nurodoma gaunama nauda ir jos dydis ar šalių pareigų dydis). 6.161 straipsnis. Viešoji sutartis 1. Viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos). 2. Visiems paslaugas teikiantis ar prekes parduodantis juridinis asmuo (verslininkas) privalo sudaryti sutartį su bet kuriuo asmeniu, kai šis kreipiasi, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas išimtis. 3. Sudarydamas viešąsias sutartis, juridinis asmuo (verslininkas) neturi teisės kam nors suteikti privilegijų, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. 4. Viešosiose sutartyse nustatomos prekių ir paslaugų kainos bei kitos sąlygos turi būti vienodos visiems tos pačios kategorijos vartotojams, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai atskirų kategorijų vartotojams gali būti taikomos lengvatinės sąlygos. 5. Įstatymų nustatytais atvejais juridinis asmuo (verslininkas) privalo pateikti atitinkamai valstybės institucijai tvirtinti standartines viešosios sutarties sąlygas. Įstatymų nustatytais atvejais viešosios sutartys gali būti sudaromos pagal abiem šalims privalomas standartines sąlygas, patvirtintas atitinkamos valstybės institucijos. XII SKYRIUS SUTARČIŲ SUDARYMAS 6.162 straipsnis. Sutarties sudarymo tvarka 1. Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. 2. Kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja, nors susitarimas dėl antraeilių sąlygų ir atidėtas. Kai šalys dėl antraeilių sutarties sąlygų nesusitaria, ginčas gali būti sprendžiamas teisme atsižvelgiant į sutarties pobūdį, dispozityviąsias teisės normas, papročius, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus. 6.163 straipsnis. Šalių pareigos esant ikisutartiniams santykiams 1. Šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams. 2. Šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. 3. Šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus. 4. Šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. 6.164 straipsnis. Konfidencialumo pareiga 1. Jeigu viena šalis derybų metu suteikia kitai šaliai konfidencialią informaciją, tai kita šalis, sužinojusi ar gavusi šią informaciją, privalo jos neatskleisti ar nenaudoti savo tikslams neteisėtu būdu nepaisant to, ar sutartis sudaryta, ar ne. Šią pareigą pažeidusi šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. 2. Minimalūs nuostoliai tokiais atvejais yra tokio dydžio, kokia yra gauta nauda, išreikšta pinigais. 6.165 straipsnis. Preliminarioji sutartis 1. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. 2. Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią. 3. Preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. 4. Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. 5. Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. 6.166 straipsnis. Žinojimo prezumpcija Preziumuojama, kad oferta, akceptas, jų atšaukimas ar kitoks pranešimas tapo žinomi adresatui tuo momentu, kai jie pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę), išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą. 6.167 straipsnis. Oferta 1. Pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju. 2. Oferta gali būti adresuota konkrečiam asmeniui arba nenustatytam asmenų skaičiui (viešoji oferta). 6.168 straipsnis. Ofertos galiojimas 1. Oferta įsigalioja, kai ją gauna akceptantas. 2. Ofertą, net ir neatšaukiamą, oferentas gali panaikinti, jeigu pranešimą apie jos panaikinimą adresatas gauna anksčiau negu ofertą arba kartu su ja. 6.169 straipsnis. Ofertos atšaukimas 1. Kol sutartis nesudaryta, ofertą galima atšaukti, jeigu pranešimą apie jos atšaukimą akceptantas gauna prieš išsiųsdamas akceptą. 2. Tačiau oferta negali būti atšaukta, jeigu : 1) ofertoje nurodant tam tikrą terminą jai akceptuoti ar kitokiu būdu nustatyta, kad ji neatšaukiama; 2) akceptantas turėjo protingą pagrindą manyti, kad oferta yra neatšaukiama ir, remdamasis ja, atitinkamai veikė. 6.170 straipsnis. Ofertos pabaiga Oferta netenka galios, kai atsisakymą ją akceptuoti gauna oferentas arba per nustatytą terminą negauna atsakymo. 6.171 straipsnis. Viešoji oferta 1. Viešąja oferta laikomas visiems skirtas pasiūlymas sudaryti sutartį, taip pat prekių pažymėtomis kainomis išdėstymas parduotuvės vitrinoje ar lentynoje arba atlyginimo pažadėjimas už tam tikrų veiksmų atlikimą. 2. Viešoji oferta, atšaukta tokia pat forma, kaip buvo pareikšta, tampa negaliojanti, nors apie jos atšaukimą sužinojo ne visi asmenys, kuriems oferta buvo žinoma. 3. Viešąja oferta nelaikomi kainoraščiai, prospektai, katalogai, tarifai ir kita informacinė medžiaga, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ϫ6.172 straipsnis. Oferento ar akceptanto mirtis, bankrotas, likvidavimas ar neveiksnumas Oferento ar akceptanto mirtis, bankroto bylos jam iškėlimas, likvidavimas ar neveiksnumas daro pasiūlymą sudaryti sutartį negaliojantį, jeigu šie įvykiai atsirado iki akcepto gavimo. (6.172 str. - LR 2000 07 18 įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojo nuo 2001 07 01 iki 2015 12 31) 6.172 straipsnis. Oferento ar akceptanto mirtis, bankrotas, likvidavimas ar veiksnumo apribojimas Oferento ar akceptanto mirtis, bankroto bylos jam iškėlimas, likvidavimas, neveiksnumas šioje srityje ar veiksnumo šioje srityje apribojimas daro pasiūlymą sudaryti sutartį negaliojantį, jeigu šie įvykiai atsirado iki akcepto gavimo. (6.172 str. - LR 2015 03 26 įstatymo Nr. XII-1566 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 01 01) 6.173 straipsnis. Akceptas ir jo formos 1. Akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas, laikomas akceptu. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. 2. Akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas. 3. Jeigu ofertoje numatyta galimybė ją akceptuoti nepranešant apie tai oferentui (tylėjimu ar konkliudentiniais veiksmais) arba tokia išvada darytina atsižvelgiant į egzistuojančius šalių santykius arba papročius, tai akceptas sukelia teisines pasekmes nuo atitinkamų akceptanto valią reiškiančių veiksmų atlikimo. 6.174 straipsnis. Akceptavimo terminas 1. Oferta turi būti akceptuojama per oferento nurodytą terminą, o kai jis nenurodytas, – per protingą terminą, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, tarp jų – ir į šalių naudojamų ryšio priemonių galimybes. 2. Žodinė oferta turi būti akceptuojama nedelsiant, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes nedarytina kitokia išvada. 6.175 straipsnis. Akceptavimas per nustatytą terminą 1. Oferento telegramoje ar laiške nurodytas akceptavimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo telegramos atidavimo išsiųsti arba nuo laiške nurodytos datos, o kai ši data nenurodyta, – nuo ant voko esančios datos. Telekomunikacijų galiniais įrenginiais oferento nurodytas akceptavimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai oferta pasiekia adresatą. 2. Valstybinių švenčių ar ne darbo dienos įskaičiuojamos į nustatytą akceptavimo terminą. Tačiau jeigu pranešimo apie akceptą negalima įteikti oferentui dėl to, kad paskutinė termino diena yra valstybinė šventė ar ne darbo diena, tai terminas baigiasi pirmą po jos einančią darbo dieną. 6.176 straipsnis. Pavėluotas akceptas 1. Pavėluotas akceptas galioja, jeigu oferentas nedelsdamas apie gavimą praneša akceptantui arba nusiunčia jam atitinkamą patvirtinimą. 2. Kai iš laiško ar kito rašytinio pranešimo, kuriuo atsiunčiamas pavėluotas akceptas, galima nustatyti, jog jis išsiųstas laiku, ir normaliomis aplinkybėmis oferentas jį būtų gavęs laiku, tai pavėluotas akceptas laikomas galiojančiu, jeigu oferentas nedelsdamas nepraneša akceptantui, kad jo oferta neteko galios. 6.177 straipsnis. Akcepto atšaukimas Akceptas netenka galios, jeigu pranešimą apie jo atšaukimą oferentas gauna anksčiau arba tuo pačiu momentu, kai akceptas įsigalioja. 6.178 straipsnis. Akceptas su išlygomis 1. Atsakymas į ofertą, kai jame yra papildymų, išlygų ar kitokių ofertos sąlygų pakeitimų, laikomas ofertos atmetimu ir yra priešpriešinė oferta. 2. Atsakymas į ofertą, kai jo tikslas – akceptuoti, bet jame yra ofertos sąlygų esmės nekeičiančių papildomų ar skirtingų sąlygų, laikomas akceptu, jeigu oferentas, gavęs atsakymą, nedelsdamas nepareiškia prieštaraująs tokiems papildymams ar pakeitimams. Jeigu oferentas to nepadaro, tai sutartis laikoma sudaryta pagal ofertos sąlygas su akcepte esančiais pakeitimais. 6.179 straipsnis. Standartinių sąlygų kolizija Jeigu abi šalys sudaro sutartį apsikeisdamos standartinėmis sutarties sąlygomis, tai sutartis laikoma sudaryta pagal iš esmės sutampančias standartines sutarties sąlygas, išskyrus atvejus, kai viena šalis iš anksto aiškiai nurodo, jog ji nesutinka su kitos šalies pasiūlytomis standartinėmis sąlygomis, arba apie tokį nesutikimą nedelsdama praneša tas sąlygas gavusi. 6.180 straipsnis. Rašytinis patvirtinimas Kai šalies rašytiniame pranešime, kuris pasiųstas per protingą terminą po sutarties sudarymo ir kuriuo patvirtinamas sutarties sudarymo faktas, yra nurodoma papildomų ar pakeistų sąlygų, šios sąlygos tampa sutarties dalimi, jeigu jos iš esmės nekeičia sutarties sąlygų arba pranešimo gavėjas nedelsdamas nepareiškia nesutinkąs su tokiais papildymais ar pakeitimais. 6.181 straipsnis. Sutarties sudarymo momentas ir vieta 1. Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akceptą, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. 2. Sutarties sudarymo vieta laikoma oferento gyvenamoji ar verslo vieta, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta ko kita. 3. Jeigu derybų metu viena iš šalių pareiškia, kad sutarties ji nelaikys sudaryta tol, kol nebus susitarta dėl tam tikrų sąlygų, arba tol, kol susitarimas nebus atitinkamai įformintas, sutartis laikoma nesudaryta tol, kol šalys dėl tų sąlygų nesusitaria arba savo susitarimo atitinkamai neįformina. 4. Jeigu pagal įstatymus sutartis turi būti tam tikros formos, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma. 5. Kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą būtinas turto perdavimas, sutartis laikoma sudaryta nuo atitinkamo turto perdavimo. 6.182 straipsnis. Sutartis, kurioje yra neaptartų sąlygų 1. Jeigu šalys, sudarydamos sutartį, specialiai paliko aptarti tam tikras sąlygas tolesnių derybų metu arba pavedė jas nustatyti tretiesiems asmenims, tai sutartis laikoma sudaryta. 2. Sutarties galiojimui neturi įtakos aplinkybė, kad šalys vėliau dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų nesusitarė arba tretieji asmenys jų nenustatė, jeigu yra kitų priemonių ar būdų joms nustatyti. 6.183 straipsnis. Sutarties pakeitimo išlyga 1. Rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. 2. Viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis šio straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu. 3. Notarinės formos sutartis gali būti nutraukta, pakeista ar papildyta tik notarine forma. 6.184 straipsnis. Viešųjų sutarčių sudarymo ypatumai 1. Jeigu pagal įstatymus šalis, kuriai nusiųsta oferta, privalo sudaryti sutartį, tai ši šalis per keturiolika dienų nuo ofertos gavimo turi atsiųsti kitai šaliai pranešimą apie akceptavimą arba apie atsisakymą akceptuoti, arba apie akceptavimą kitomis sąlygomis (nesutarimų protokolą). 2. Šalis, nusiuntusi ofertą ir gavusi akceptą su nesutarimų protokolu, turi arba priimti akcepte nurodytas sąlygas, arba per keturiolika dienų nuo nesutarimų protokolo gavimo kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo. 3. Jeigu pagal įstatymus ofertą išsiuntusiai šaliai sutartį sudaryti privaloma, tai ji privalo per keturiolika dienų nuo nesutarimų protokolo gavimo pranešti kitai šaliai apie sutikimą su protokole nurodytomis sąlygomis arba apie atsisakymą tas sąlygas priimti. Kai nesutarimų protokolą gavusi šalis nesutinka su jo sąlygomis arba į jį per nustatytą terminą neatsako, nesutarimų protokolą išsiuntusi šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo. 4. Jeigu privalanti sudaryti sutartį šalis vengia tai padaryti, kita šalis turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti įpareigoti šalį sutartį sudaryti bei atlyginti dėl vengimo patirtus nuostolius. 5. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatyti terminai taikomi, kai įstatymai arba šalių susitarimas nenustato kitokių terminų. 6.185 straipsnis. Sutarčių standartinės sąlygos 1. Standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. 2. Sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti. 3. Kai abi sutarties šalys yra įmonės (verslininkai), laikoma, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta supažindinimo pareiga tinkamai įvykdyta, jeigu: 1) sutarties standartines sąlygas parengusi šalis įteikia jas kitai šaliai raštu iki sutarties pasirašymo ar ją pasirašant; 2) iki sutarties pasirašymo praneša kitai šaliai, kad sutartis bus sudaroma pagal sutarties standartines sąlygas, su kuriomis kita šalis gali susipažinti standartines sutarties sąlygas parengusios šalies nurodytoje vietoje; 3) pasiūlo kitai šaliai, jei ši pageidautų, atsiųsti tų sąlygų kopiją. 6.186 straipsnis. Netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos 1. Negalioja netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos, t. y. tokios, kurių kita šalis negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje. Netikėtomis (siurprizinėmis) nelaikomos sutarties sąlygos, su kuriomis šalis aiškiai sutiko, kai jos tai šaliai buvo tinkamai atskleistos. 2. Sprendžiant, ar sąlyga yra netikėta (siurprizinė) ar ne, reikia atsižvelgti į jos turinį, formuluotę bei išraiškos būdą. 3. Pagal kitos šalies pasiūlytas standartines sąlygas sudariusi sutartį prisijungimo būdu šalis turi teisę reikalauti ją nutraukti ar pakeisti, jeigu sutarties standartinės sąlygos nors ir neprieštarauja įstatymams, tačiau atima iš jos paprastai tokios rūšies sutarčių suteikiamas teises ar galimybes, panaikina ar apriboja sutarties standartines sąlygas parengusios šalies civilinę atsakomybę arba nustato sutarties šalių lygybės bei jų interesų pusiausvyros principus pažeidžiančias sąlygas, arba prieštarauja protingumo, sąžiningumo ar teisingumo kriterijams. 6.187 straipsnis. Sutarčių standartinių ir nestandartinių sąlygų prieštaravimas Jeigu sutarties standartinės sąlygos prieštarauja nestandartinėms, pirmenybė nestandartinėms, t. y. individualiai šalių aptartoms sąlygoms. teikiama Ϫ6.188 straipsnis. Vartojimo sutarčių sąlygų ypatumai 1. Vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutarties sąlygas. 2. Nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, tai yra: 1) panaikina arba apriboja pardavėjo ar paslaugų teikėjo civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl vartotojo gyvybės atėmimo, sveikatos sužalojimo, ar už žalą, padarytą vartotojo turtui; 2) panaikina arba apriboja vartotojo teises, susijusias su pardavėju, paslaugų teikėju ar kita šalimi tuo atveju, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus; 3) numato, kad vartotojas privalo vykdyti sutarties sąlygas, o pardavėjo ar paslaugų teikėjo pareiga vykdyti šią sutartį priklauso nuo kitų sąlygų, ir jos įvykdomos tik paties pardavėjo ar paslaugų teikėjo valia; 4) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui negrąžinti vartotojui iš šio gautų sumų, kai vartotojas nusprendžia nesudaryti sutarties ar jos nevykdyti, ir nenumato vartotojo teisės gauti iš pardavėjo ar paslaugų teikėjo tokio pat dydžio sumas, kai šie vienašališkai nutraukia sutartį; 5) nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą; 6) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui vienašališkai nutraukti sutartį ar bet kada savo nuožiūra jos atsisakyti, o ši teisė vartotojui nesuteikiama arba pardavėjui ar paslaugų teikėjui suteikiama teisė negrąžinti iš vartotojo iki sutarties įvykdymo gautų sumų, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas vienašališkai nutraukia sutartį ar nuo jos atsisako; 7) suteikia pardavėjui ar paslaugų teikėjui teisę be pakankamo pagrindo vienašališkai nutraukti neterminuotą sutartį apie numatomą sutarties nutraukimą iš anksto tinkamai neįspėjus vartotojo; 8) suteikia pardavėjui ar paslaugų teikėjui teisę vienašališkai automatiškai pratęsti terminuotą sutartį arba numato, kad laikas, per kurį vartotojas turi pareikšti savo nuomonę dėl sutarties pratęsimo, yra neprotingai trumpas, arba kad apie savo sutikimą ar nesutikimą pratęsti sutartį vartotojas turi pranešti neprotingai anksti; 9) įpareigoja vartotoją vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti; 10) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas; 11) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui be pakankamo pagrindo vienašališkai pakeisti bet kokias prekių ar paslaugų savybes; 12) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui prekių perdavimo ar paslaugų teikimo metu vienašališkai nustatyti jų kainas arba teisę vienašališkai padidinti kainą be vartotojo teisės atsisakyti sutarties, jeigu galutinė kaina yra didesnė už sutartyje nustatytąją. Ši nuostata netaikoma sutartims dėl vertybinių popierių, kitų finansinių dokumentų, taip pat daiktų perleidimo ir paslaugų teikimo, kai kaina yra susijusi su biržų kursų ar indeksų svyravimais ir jos nekontroliuoja pardavėjas ar paslaugų teikėjas, bei užsienio valiutos, kelionės čekių ar užsienio valiuta išreikštų tarptautinių pašto perlaidų pirkimo–pardavimo sutartims; 13) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui vienašališkai spręsti, ar pateikti daiktai arba suteiktos paslaugos atitinka sutarties reikalavimus; 14) pardavėjui ar paslaugų teikėjui suteikia išimtinę teisę aiškinti sutartį; 15) riboja pardavėjo ar paslaugų teikėjo pareigą vykdyti jų atstovų prisiimtus įsipareigojimus arba nustato, kad ši pareiga priklauso nuo tam tikrų sąlygų; 16) įpareigoja vartotoją įvykdyti visus įsipareigojimus pardavėjui ar paslaugų teikėjui net ir tuo atveju, kai šie neįvykdo savųjų arba nevisiškai juos įvykdo; 17) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui be vartotojo sutikimo perleisti savo teises ir prievoles, atsirandančias iš sutarties, kai tai gali sumažinti vartotojui teikiamas garantijas; 18) panaikina arba suvaržo vartotojo teisę pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais (reikalauja perduoti spręsti ginčus tik arbitražui, apriboja įrodymų panaudojimą, perkelia įrodinėjimo pareigą vartotojui ir pan.). 3. Teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytus kriterijus. 4. Pagal šio straipsnio 2 dalį individualiai neaptartomis laikomos sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sąlygos nustatytos iš anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tokios sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka pardavėjui ar paslaugų teikėjui. 5. Ar sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje numatytų prekių ar paslaugų prigimtį bei visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Sutarties dalyką apibūdinančios sąlygos, taip pat su parduotos prekės ar suteiktos paslaugos ir jų kainos atitikimu susijusios sąlygos neturi būti vertinamos nesąžiningumo požiūriu (t. y. netaikomos šio straipsnio 1 ir 2 dalių normos), jeigu jos išreikštos aiškiai ir suprantamai. 6. Bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Jei kyla abejonių dėl sutarties sąlygų, taikoma šio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta sutarčių aiškinimo taisyklė. Ši taisyklė nėra taikoma kolektyvinio vartotojų interesų gynimo atveju, kai siekiama parengtas standartines sutarčių sąlygas uždrausti tolesniam jų naudojimui. (6.188 str. 6 d. - LR 2008 12 16 įstatymo Nr. XI-65 redakcija, galiojo nuo 2008 12 30) 7. Kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga, ji negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu tolesnis sutarties vykdymas yra galimas panaikinus nesąžiningas sąlygas. 8. Vartotojas, kurio interesai pažeidžiami dėl nesąžiningų sąlygų taikymo, turi teisę dėl šio pažeidimo kreiptis ir į vartotojų teises ginančias institucijas. 9. Vartotojų teises ginančios institucijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoti sutarčių standartines sąlygas ir ginčyti nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas. (6.188 str. - neteko galios nuo 2014 06 13 pagal LR 2013 12 19 įstatymą Nr. XII-700 ) XIII SKYRIUS SUTARČIŲ GALIA IR FORMA 6.189 straipsnis. Sutarties galia 1. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lema sutarties esmė arba įstatymai. 2. Šalys gali nustatyti, kad sutartis taikoma iki jos sudarymo atsiradusiems jų santykiams. 3. Sutartyje ar įstatymuose gali būti numatyta, kad sutarties galiojimo termino pabaiga reiškia ir šalių prievolių pagal sutartį pabaigą. 4. Sutarties galiojimo termino pabaiga neatleidžia šalių nuo civilinės atsakomybės už sutarties pažeidimą. 6.190 straipsnis. Sutarties galia tretiesiems asmenims 1. Kai viena sutarties šalis miršta ar likviduojama, šios šalies iš sutarties atsiradusios teisės ir pareigos pereina jos įpėdiniams (teisių perėmėjams), jeigu tai įmanoma pagal sutarties prigimtį, įstatymus ar sutartį. 2. Jeigu viena šalis, sudarydama sutartį, pažadėjo, kad prievolę įvykdys ar kitokį veiksmą atliks trečiasis asmuo, tai, šiam to nepadarius, pažadėjusi šalis pati privalo įvykdyti prievolę ar atlikti kitokį veiksmą ir atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius. 6.191 straipsnis. Sutartis trečiojo asmens naudai 1. Jeigu sudaręs sutartį asmuo išlygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, tai prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sudaręs sutartį asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis arba nelemia prievolės esmė. 2. Jeigu trečiasis asmuo atsisakė jam sutarties suteiktos teisės, tai šia teise pasinaudoti gali sudaręs sutartį asmuo, išskyrus atvejus, kada tai prieštarauja įstatymams, sutarčiai ar prievolės esmei. 3. Trečiojo asmens naudai padariusi išlygą sutarties šalis gali atšaukti trečiojo asmens teisę iki to momento, kol šis asmuo pareiškia šią teisę priimąs. 4. Jeigu prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui tik po padariusios išlygą sutarties šalies mirties, tai ši šalis trečiojo asmens teisę gali panaikinti testamentu. 5. Privalanti įvykdyti prievolę sutarties šalis gali pareikšti trečiajam asmeniui tokius pat atsikirtimus, kokius ji galėtų reikšti išlygą padariusiai šaliai. 6.192 straipsnis. Sutarties forma 1. Sutarties formai yra taikomos šio kodekso 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. 2. Kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą. 3. Sutartis gali būti sudaroma priimant vykdyti užsakymą. 4. Sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. 5. Jeigu šalys susitarė dėl sudaromos sutarties formos, sutartis laikoma sudaryta tik tuo atveju, kai yra sutartos formos, nors pagal įstatymus tai sutarčių rūšiai tokia forma neprivaloma. XIV SKYRIUS SUTARČIŲ AIŠKINIMAS 6.193 straipsnis. Sutarčių aiškinimo taisyklės 1. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. 2. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. 3. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. 4. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. 5. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. 6.194 straipsnis. Kalbų neatitikimai Jeigu sutartis sudaryta dviem ar daugiau kalbų ir kiekvienas sutarties tekstas turi tokią pat teisinę galią, bet skirtingomis kalbomis surašyti sutarties tekstai neatitinka vienas kito, tai pirmenybė suteikiama pirmiausia surašytam tekstui. 6.195 straipsnis. Sutarties spragų užpildymas Jeigu šalys neaptarė tam tikrų sutarties sąlygų, reikalingų sutarčiai vykdyti, tai šias sutarties spragas vienos iš šalių reikalavimu gali pašalinti teismas, nustatydamas atitinkamas sąlygas, atsižvelgdamas į dispozityviąsias teisės normas, šalių ketinimus, sutarties tikslą ir esmę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. XV SKYRIUS SUTARČIŲ TURINYS 6.196 straipsnis. Sutarties sąlygų rūšys 1. Sutarties sąlygos gali būti aiškiai nurodytos arba numanomos. 2. Numanomos sutarties sąlygos nustatomos atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą, šalių santykių pobūdį, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. 6.197 straipsnis. Sutarties dalyko kokybė Jeigu sutarties dalyko kokybė nei sutartyje, nei įstatymuose nenustatyta, tai ji turi atitikti protingą ir ne žemesnę už vidutinę kokybę, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. 6.198 straipsnis. Sutarties kaina 1. Kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. 2. Jeigu sutarties kainą turi nustatyti viena šalis ir tokiu būdu nustatyta kaina aiškiai neatitinka protingumo kriterijų, tai nepaisant šalių susitarimų sutarties kaina turi būti pakeista protingumo kriterijus atitinkančia kaina. 3. Kai kainą turi nustatyti trečiasis asmuo, bet jis to nedaro ar negali padaryti, laikoma, kad protingumo kriterijus atitinkanti kaina yra sutarties kaina. 4. Jeigu kaina turi būti nustatyta remiantis kriterijais, kurių nėra ar kurie išnyko arba negali būti nustatyti, tai kaina nustatoma remiantis artimiausios reikšmės kriterijais. 6.199 straipsnis. Sutartis neapibrėžtam terminui Neapibrėžtam terminui sudarytą sutartį bet kuri šalis gali nutraukti apie tai per protingą terminą iš anksto įspėjusi kitą šalį, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. XVI SKYRIUS SUTARČIŲ VYKDYMAS 6.200 straipsnis. Sutarties vykdymo principai 1. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. 2. Vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. 3. Sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. 4. Jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. 6.201 straipsnis. Sutarties įvykdymo tvarka Šalys sutartį privalo įvykdyti tuo pačiu metu, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis arba nelemia jos prigimtis ar aplinkybės. 6.202 straipsnis. Valstybės institucijos leidimas 1. Jeigu tam tikri įstatymai nustato, kad būtinas atitinkamos valstybės institucijos leidimas, turintis reikšmės sutarties galiojimui ar jos vykdymui, ir įstatymuose ar sutartyje nenumatyta ko kita, tai tokį leidimą privalo gauti valstybėje, kurios įstatymai nustato tokį reikalavimą, esanti sutarties šalis. 2. Jeigu abi sutarties šalys yra Lietuvoje ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytą reikalavimą nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, tai leidimą privalo gauti šalis, kuriai ši pareiga yra nustatyta įstatymuose, išskyrus atvejus, kai įstatymai jos nenumato. Tokiu atveju šalys privalo susitarti, kuri iš jų turi gauti leidimą. 3. Reikalingą leidimą ar leidimus sutarties šalis privalo gauti laiku. Jai tenka visos su privalomų leidimų gavimu susijusios išlaidos, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. Sutarties šalis taip pat privalo nedelsdama pranešti kitai šaliai apie tai, kad leidimas yra gautas arba kad atsisakyta jį išduoti. 6.203 straipsnis. Leidimo neišdavimas 1. Jeigu per nustatytą terminą, o kai toks terminas nenustatytas, – per protingą terminą privalomas leidimas nepaisant šalies būtinų pastangų negaunamas, bet ir nėra atsisakyta jį išduoti, tai abi sutarties šalys turi teisę nutraukti sutartį. 2. Jeigu privalomas leidimas susijęs tik su kai kuriomis sutarties sąlygomis, tai šio straipsnio 1 dalis netaikoma, kai protinga palikti galioti sutarties sąlygas. 3. Atsisakymas išduoti sutarties galiojimui įtakos turintį leidimą daro sutartį negaliojančią. Kai atsisakymas išduoti leidimą daro negaliojančias tik kai kurias sutarties sąlygas, likusios sąlygos galioja, jeigu sutartis būtų sudaryta ir be negaliojančių sąlygų. 6.204 straipsnis. Sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms 1. Jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, ši šalis privalo vykdyti sutartį atsižvelgiant į kitose šio straipsnio dalyse nustatytą tvarką. 2. Sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. 3. Kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą. Teismas gali: 1) nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas; 2) pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra. XVII SKYRIUS SUTARČIŲ NEĮVYKDYMO TEISINĖS PASEKMĖS 6.205 straipsnis. Sutarties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. 6.206 straipsnis. Kitos šalies veiksmai Viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. 6.207 straipsnis. Sutarties vykdymo sustabdymas 1. Jeigu šalys turi įvykdyti sutartį tuo pačiu metu, tai bet kuri iš jų turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą tol, kol kita šalis nepradės jos vykdyti. 2. Kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių. 3. Šalys šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta teise privalo naudotis protingai ir sąžiningai. 6.208 straipsnis. Įvykdymo trūkumų pašalinimas 1. Sutartį pažeidusi šalis turi teisę savo sąskaita pašalinti įvykdymo trūkumus, jeigu: 1) ji be nepateisinamo uždelsimo praneša kitai šaliai apie įvykdymo trūkumų pašalinimo būdą ir laiką; 2) nukentėjusi šalis neturi teisėto intereso atsisakyti, kad įvykdymo trūkumai būtų pašalinti; 3) įvykdymo trūkumai pašalinami nedelsiant; 4) įvykdymo trūkumų pašalinimą pateisina konkrečios aplinkybės. 2. Kitos šalies pareiškimas apie sutarties nutraukimą nepanaikina teisės pašalinti įvykdymo trūkumus. 3. Tinkamą pranešimą apie pasiūlymą pašalinti įvykdymo trūkumus gavusi šalis negali įgyvendinti savo teisių, kurios nesuderinamos su sutarties vykdymu, tol, kol nepasibaigęs įvykdymo trūkumams pašalinti nustatytas terminas. 4. Šalis gali sustabdyti savo prievolių įvykdymą tol, kol kita šalis pašalina įvykdymo trūkumus, bei reikalauti atlyginti nuostolius. 5. Šalis privalo bendradarbiauti su įvykdymo trūkumus šalinančia šalimi visą trūkumų šalinimo laikotarpį. 6.209 straipsnis. Papildomas terminas sutarčiai įvykdyti 1. Jeigu sutartis neįvykdyta, nukentėjusi šalis gali raštu nustatyti protingą papildomą terminą sutarčiai įvykdyti ir pranešti apie tai kitai šaliai. 2. Nustačiusi papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, nukentėjusi šalis gali šiam terminui sustabdyti savo prievolių vykdymą ir pareikalauti atlyginti nuostolius, tačiau ji negali taikyti kitų gynimosi būdų. Jeigu nukentėjusi šalis gauna kitos šalies pranešimą apie tai, jog pastaroji sutarties neįvykdys ir per papildomą terminą, arba pasibaigus šiam terminui sutartis neįvykdoma, tai nukentėjusi šalis gali taikyti kitus savo teisių gynimo būdus. 3. Jeigu termino praleidimas nėra esminis sutarties pažeidimas ir nukentėjusi šalis nustatė protingą papildomą terminą, tai pasibaigus šiam terminui ji gali sutartį nutraukti. Jeigu papildomas terminas nustatytas neprotingai trumpas, tai jis turi būti atitinkamai pailgintas. Nukentėjusi šalis savo pranešime dėl papildomo termino gali nurodyti, kad sutartis bus vienašališkai nutraukta, jeigu kita šalis jos neįvykdys per nustatytą papildomą terminą. 4. Šio straipsnio 3 dalis netaikoma, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį. 6.210 straipsnis. Palūkanos 1. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. 2. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. 6.211 straipsnis. Atsakomybę naikinančios sąlygos Sutarties sąlygos, kurios panaikina ar apriboja šalies atsakomybę už sutarties neįvykdymą arba leidžia ją įvykdyti tokiu būdu, kuris iš esmės skiriasi nuo to, kurio protingai tikėjosi kita šalis, negalioja, jeigu tokios sąlygos atsižvelgiant į sutarties prigimtį bei kitas aplinkybes yra nesąžiningos. 6.212 straipsnis. Nenugalima jėga (force majeure) 1. Šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. 2. Jeigu aplinkybė, dėl kurios neįmanoma sutarties įvykdyti, laikina, tai šalis atleidžiama nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas atsižvelgiant į tos aplinkybės įtaką sutarties įvykdymui. 3. Sutarties neįvykdžiusi šalis privalo pranešti kitai šaliai apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės atsiradimą bei jos įtaką sutarties įvykdymui. Jeigu šio pranešimo kita šalis negauna per protingą laiką po to, kai sutarties neįvykdžiusi šalis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tą aplinkybę, tai pastaroji šalis privalo atlyginti dėl pranešimo negavimo atsiradusius nuostolius. 4. Šio straipsnio nuostatos neatima iš kitos šalies teisės nutraukti sutartį arba sustabdyti jos įvykdymą, arba reikalauti sumokėti palūkanas. 6.213 straipsnis. Reikalavimas įvykdyti sutartį 1. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra. 2. Jeigu šalis neįvykdo nepiniginės prievolės, kita šalis gali reikalauti įvykdyti prievolę natūra, išskyrus atvejus, kai: 1) sutartinę prievolę įvykdyti natūra neįmanoma teisiškai arba faktiškai; 2) sutartinės prievolės įvykdymas natūra labai komplikuotų skolininko padėtį arba brangiai kainuotų; 3) turinti teisę gauti įvykdymą sutarties šalis gali protingai gauti įvykdymą iš kito šaltinio; 4) turinti teisę gauti įvykdymą sutarties šalis nereikalauja įvykdyti prievolės per protingą terminą po to, kai ji sužinojo ar turėjo sužinoti apie sutarties nevykdymą; 5) neįvykdyta prievolė yra išimtinai asmeninio pobūdžio. 6.214 straipsnis. Netinkamo įvykdymo ištaisymas arba pakeitimas Teisė gauti įvykdymą aprėpia teisę reikalauti ištaisyti ar pakeisti įvykdymą arba kitokiu būdu pašalinti įvykdymo trūkumus atsižvelgiant į šio kodekso 6.208 straipsnio taisykles. 6.215 straipsnis. Bauda už įpareigojimo įvykdyti sutartinę prievolę natūra nevykdymą 1. Jeigu skolininkas nevykdo teismo sprendimo, įpareigojančio įvykdyti sutartinę prievolę natūra, teismas skiria skolininkui baudą. 2. Baudos dydį teismas nustato atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Bauda gali būti nurodyta konkrečia pinigų suma arba nustatyta procentais už kiekvieną praleistą dieną. 3. Bauda išieškoma kreditoriaus naudai. Baudos išieškojimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlyginti nuostolius. 6.216 straipsnis. Gynimo būdų pakeitimas Jeigu skolininkas neįvykdo nepiniginės sutartinės prievolės natūra per nustatytą terminą arba kreditorius neturi teisės reikalauti įvykdyti prievolę natūra, tai kreditorius gali reikalauti taikyti kitus teisių gynimo būdus. XVIII SKYRIUS SUTARČIŲ PABAIGA 6.217 straipsnis. Sutarties nutraukimas 1. Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. 2. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. 3. Kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą. 4. Kitais šiame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį. 5. Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. 6.218 straipsnis. Pranešimas apie sutarties nutraukimą 1. Šio kodekso 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. 2. Kai sutartį iš esmės pažeidusi šalis iki sutarties nutraukimo buvo pasiūliusi ją įvykdyti, tačiau šis pasiūlymas buvo pareikštas pavėluotai arba dėl kitų priežasčių neatitinka sutarties reikalavimų, nukentėjusi šalis praranda teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu ji per protingą terminą nepraneša kitai šaliai apie sutarties nutraukimą po to, kai ji sužinojo ar turėjo sužinoti apie pasiūlymą įvykdyti sutartį, arba toks pasiūlymas neatitinka tinkamo sutarties įvykdymo. 6.219 straipsnis. Iš anksto numatomas sutarties neįvykdymas Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu iki sutarties įvykdymo termino pabaigos iš konkrečių aplinkybių ji gali numanyti, kad kita šalis pažeis sutartį iš esmės. 6.220 straipsnis. Patvirtinimas apie tinkamą įvykdymą 1. Šalis, kuri atsižvelgdama į aplinkybes tikisi, kad kita šalis gali iš esmės pažeisti sutartį, turi teisę iš pastarosios šalies pareikalauti patvirtinti, kad ši sutartį įvykdys tinkamai. Šalis gali sustabdyti savo sutartinių prievolių vykdymą tol, kol kita sutarties šalis patvirtina, kad ji sutartį tikrai įvykdys tinkamai. 2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyto patvirtinimo šalis negauna per protingą terminą, ji gali sutartį nutraukti. 6.221 straipsnis. Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės 1. Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. 2. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. 3. Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. 6.222 straipsnis. Restitucija 1. Kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. 2. Jeigu sutarties vykdymas yra tęstinis ir dalus, tai galima reikalauti grąžinti tik tai, kas buvo gauta po sutarties nutraukimo. 3. Restitucija neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. 6.223 straipsnis. Sutarties pakeitimas 1. Sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. 2. Vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. 3. Ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos. 4. Šalis visiškai ar iš dalies atsisakyti vykdyti sutartį gali tik įstatymų ar sutarties numatytais atvejais. 6.224 straipsnis. Sutarties negaliojimas Sutartis gali būti pripažinta negaliojančia šio kodekso pirmosios knygos numatytais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat kitais įstatymų nustatytais pagrindais. 6.225 straipsnis. Absoliutus ir santykinis sutarties negaliojimas 1. Sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai. 2. Absoliučiai negaliojančios (niekinės) sutarties šalys negali vėliau patvirtinti. 3. Sutartis yra santykinai negaliojanti (nuginčijama sutartis), jeigu ją sudarant viena šalis veikė sąžiningai ir pripažinti sutartį negaliojančia būtina tik dėl to, kad būtų apginti sąžiningos šalies privatūs interesai. 4. Santykinai negaliojančią (nuginčijamą) sutartį šalys (šalis) gali patvirtinti, jeigu toks patvirtinimas yra aiškiai pareiškiamas. 6.226 straipsnis. Dalinis sutarties negaliojimas 1. Vienos iš sutarties sąlygų negaliojimas nedaro negaliojančios visos sutarties, išskyrus atvejus, kuriais šalys be tos sąlygos nebūtų sudariusios sutarties. 2. Daugiašalės sutarties atveju, kai du ar daugiau asmenų turi įvykdyti prievolę, sutarties negaliojimas vienam iš šių asmenų nedaro negaliojančios visos sutarties, išskyrus atvejus, kai to asmens dalyvavimas buvo būtinas tai sutarčiai sudaryti. 6.227 straipsnis. Teisė pareikšti ieškinį dėl sutarties negaliojimo 1. Teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė. 2. Absoliutaus sutarties negaliojimo faktą ir jo teisines pasekmes gali konstatuoti teismas ex officio (savo iniciatyva). 3. Teisę pareikšti ieškinį dėl santykinio sutarties negaliojimo turi sąžininga sutarties šalis, kuri nukentėjo dėl sutarties sudarymo, arba trečiasis asmuo, kurio naudai sutartis buvo sudaryta, ar asmuo, kurio teises arba teisėtus interesus ta sutartis pažeidė. 6.228 straipsnis. Esminė šalių nelygybė 1. Šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą. 2. Teisę atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais turinčios šalies prašymu teismas turi teisę išnagrinėti sutartį ar atskirą jos sąlygą ir jas atitinkamai pakeisti, kad sutartis ar atskira jos sąlyga atitiktų sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus. 3. Teismas gali pakeisti sutartį ar atskiras jos sąlygas ir šalies, gavusios pranešimą apie sutarties atsisakymą, prašymu, jeigu ši šalis po pranešimo gavimo nedelsdama apie savo prašymą teismui pranešė kitai šaliai ir pastaroji sutarties dar neatsisakė. XVIII1 SKYRIUS VARTOJIMO SUTARTYS 1 (XVIII sk. - LR 2013 12 19 įstatymo Nr. XII-700 redakcija, įsigaliojo nuo 2014 06 13) 6.2281 straipsnis. Vartojimo sutarties samprata ir kitos sąvokos Ϫ1. Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. (6.2281 str. 1 d. - LR 2013 12 19 įstatymo Nr. XII-700 redakcija, galiojo nuo 2014 06 13 iki 2016 11 17) 1. Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. (6.2281 str. 1 d. - LR 2016 11 08 įstatymo Nr. XII-2756 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 11 18) 2. Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. 3. Verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą. 4. Šiame skyriuje preke laikomas materialus kilnojamasis daiktas, išskyrus daiktus, kurie yra realizuojami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka vykdymo proceso metu, ir kitas įstatymų nustatytas išimtis. Elektros energija, vanduo ir gamtinės dujos taip pat laikomi prekėmis, jeigu parduodamas jų ribotas tūris arba nustatytas kiekis. Šio kodekso 6.2284 straipsnio tikslais preke laikomas ir nekilnojamasis daiktas, taip pat šilumos ir elektros energija, vanduo, gamtinės dujos. 6.2282 straipsnis. Draudimas atsisakyti vartotojų teisių ar jas apriboti. Vartotojų teisių apsauga 1. Vartotojai negali atsisakyti šiame kodekse jiems nustatytų teisių. Vartojimo sutarčių sąlygos, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai panaikina ar apriboja šiame kodekse nustatytas vartotojų teises, negalioja. 2. Kai verslininkas pažeidžia vartotojo teises, vartotojas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl pažeistų jo teisių gynimo į vartotojų teisių apsaugos institucijas ar teismą. 3. Vartotojų teisių apsaugos institucijas ir vartotojų teisių gynimo tvarką nustato įstatymai. 4. Verslininkui draudžiama vykdyti vartotojams nesąžiningą komercinę veiklą. Nesąžiningos komercinės veiklos rūšis ir atvejus nustato įstatymai. 6.2283straipsnis. Vartojimo sutartis reglamentuojančių normų taikymas 1. Šio skyriaus nuostatos taikomos visoms vartojimo sutartims, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis. 2. Šio skyriaus, išskyrus 6.2284 straipsnį, nuostatos netaikomos šioms sutartims: 1) notarinės formos sutartims; 2) sutartims dėl socialinių paslaugų; 3) sutartims dėl sveikatos priežiūros paslaugų; 4) sutartims dėl finansinių paslaugų; 5) statybos rangos sutartims dėl naujo statinio statybos ar statinio rekonstrukcijos; 6) gyvenamosios patalpos nuomos sutartims; 7) pakaitinio naudojimosi patalpomis, ilgalaikio atostogų produkto, perpardavimo arba keitimosi sutartims (šio kodekso 6.369, 6.370 straipsniai); 8) turizmo paslaugų teikimo sutartims (šio kodekso 6.747–6.755 straipsniai); 9) sutartims dėl dažno ir reguliaraus maisto produktų, gėrimų ar kitų prekių, skirtų einamajam vartojimui namų ūkyje, tiekimo vartotojui; 10) sutartims, sudarytoms naudojant prekybos automatus arba automatizuotose prekybos patalpose; 11) sutartims, sudarytoms su ryšių paslaugų teikėjais naudojantis taksofonais arba kitais viešaisiais mokamaisiais telefonais dėl jų naudojimo, ir sutartims, sudarytoms dėl vartotojo vienkartinio pasinaudojimo telefono, interneto ar fakso ryšiu; 12) sutartims dėl azartinių lošimų, loterijos ar kitokių žaidimų, grindžiamų rizika ar atsitiktinumu; Ϫ13) sutartims dėl keleivių vežimo, išskyrus šio kodekso 6.2285straipsnio 3 dalį ir 6.2288 straipsnio 3 dalį. (6.2283 str. 2 d. 13 p. - LR 2013 12 19 įstatymo Nr. XII-700 redakcija, galiojo nuo 2014 06 13 iki 2016 11 17) 13) sutartims dėl keleivių vežimo, išskyrus šio kodekso 6.2285 straipsnio 3 ir 6 dalis bei 6.2288 straipsnio 3 dalį. (6.2283 str. 2 d. 13 p. - LR 2016 11 08 įstatymo Nr. XII-2756 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 11 18) 3. Šio skyriaus normos, reglamentuojančios vartotojų teisių apsaugą, taip pat taikomos šiais atvejais: 1) kai fizinis asmuo sudaro sutartį dvigubo naudojimo tikslais, t. y. vartojimo ir verslo tikslais, tačiau, atsižvelgiant į visas su sutartimi susijusias aplinkybes, verslo tikslai nevyrauja; 2) kai fizinis asmuo faktiškai naudojasi preke ar faktiškai gauna paslaugą vartojimo tikslais ir už ją sumoka, nors sutartį su verslininku sudarė fiziniam asmeniui atstovaujantis viešasis juridinis asmuo. 6.2284 straipsnis. Vartojimo sutarčių nesąžiningos sąlygos Ϫ1. Vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis vartojimo sutarties nesąžiningas sąlygas. (6.2284 str. 1 d. - LR 2013 12 19 įstatymo Nr. XII-700 redakcija, galiojo nuo 2014 06 13 iki 2016 11 17) 1. Vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis vartojimo sutarties nesąžiningas sąlygas. Šiame straipsnyje vartojimo sutartimi laikoma bet kuri verslininko ir vartotojo sudaryta sutartis. (6.2284 str. 1 d. - LR 2016 11 08 įstatymo Nr. XII-2756 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 11 18) 2. Nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis: 1) panaikinama arba apribojama verslininko civilinė atsakomybė už žalą, padarytą dėl vartotojo gyvybės atėmimo, sveikatos sužalojimo, ar už žalą, padarytą vartotojo turtui; 2) netinkamai panaikinamos arba apribojamos vartotojo teisės verslininko ar kitos šalies atžvilgiu tuo atveju, kai verslininkas visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus; 3) numatoma, kad vartotojas privalo vykdyti sutarties sąlygas, o verslininko pareiga vykdyti šią sutartį priklauso nuo kitų sąlygų, kurių įvykdymas priklauso tik nuo verslininko valios; 4) verslininkui suteikiama teisė negrąžinti vartotojui iš šio gautų sumų, kai vartotojas nusprendžia nesudaryti sutarties ar jos nevykdyti, ir nenumatoma vartotojo teisė gauti iš verslininko tokio pat dydžio sumas, kai verslininkas vienašališkai nutraukia sutartį; 5) nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą; 6) verslininkui suteikiama teisė vienašališkai nutraukti sutartį ar bet kada savo nuožiūra jos atsisakyti, o vartotojui ši teisė nesuteikiama arba verslininkui suteikiama teisė negrąžinti iš vartotojo iki sutarties įvykdymo gautų sumų, kai verslininkas vienašališkai nutraukia sutartį ar jos atsisako; 7) verslininkui suteikiama teisė be pakankamo pagrindo vienašališkai nutraukti neterminuotą sutartį, apie numatomą sutarties nutraukimą iš anksto tinkamai neįspėjus vartotojo; 8) verslininkui suteikiama teisė vienašališkai automatiškai pratęsti terminuotą sutartį arba numatomas neprotingai trumpas laikas, per kurį vartotojas turi pareikšti savo nuomonę dėl sutarties pratęsimo, arba kad apie savo sutikimą ar nesutikimą pratęsti sutartį vartotojas turi pranešti neprotingai anksti; 9) vartotojas įpareigojamas vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo; 10) verslininkui suteikiama teisė vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas; 11) verslininkui suteikiama teisė be pakankamo pagrindo vienašališkai pakeisti bet kokias prekių ar paslaugų savybes; 12) verslininkui suteikiama teisė prekių perdavimo ar paslaugų teikimo metu vienašališkai nustatyti jų kainas arba teisė vienašališkai padidinti kainą be vartotojo teisės atsisakyti sutarties, jeigu galutinė kaina yra didesnė už sutartyje nustatytąją. Ši nuostata netaikoma sutartims dėl vertybinių popierių, kitų finansinių dokumentų, taip pat dėl daiktų perleidimo ir paslaugų teikimo, kai kaina yra susijusi su biržų kursų ar indeksų svyravimais ir jos nekontroliuoja verslininkas, ir užsienio valiutos, kelionės čekių ar užsienio valiuta išreikštų tarptautinių pašto perlaidų pirkimo–pardavimo sutartims; 13) verslininkui suteikiama teisė vienašališkai spręsti, ar pateiktos prekės arba suteiktos paslaugos atitinka sutarties reikalavimus; 14) verslininkui suteikiama išimtinė teisė aiškinti sutartį; 15) ribojama verslininko pareiga vykdyti jo atstovų prisiimtus įsipareigojimus arba nustatoma, kad ši pareiga priklauso nuo tam tikrų sąlygų; 16) vartotojas įpareigojamas įvykdyti visus įsipareigojimus verslininkui net ir tuo atveju, kai šis neįvykdo savųjų arba nevisiškai juos įvykdo; 17) verslininkui suteikiama teisė be vartotojo sutikimo perleisti savo teises ir prievoles, atsirandančias iš sutarties, kai tai gali sumažinti vartotojui teikiamas garantijas; 18) panaikinama arba suvaržoma vartotojo teisė pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais (nustatomas išimtinis teritorinis teismingumas spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui, reikalaujama perduoti spręsti ginčus tik arbitražui, apribojamas įrodymų panaudojimas, įrodinėjimo pareiga perkeliama vartotojui ir pan.). 3. Teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. 4. Pagal šio straipsnio 2 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui. 5. Ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. 6.Bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Ši taisyklė netaikoma kolektyvinio vartotojų interesų gynimo atvejais, kai siekiama parengtas standartines sutarčių sąlygas uždrausti toliau naudoti. 7. Vartojimo sutarties dalyką apibūdinančios sąlygos, taip pat su parduotos prekės ar suteiktos paslaugos ir jų kainos atitikimu susijusios sąlygos neturi būti vertinamos nesąžiningumo požiūriu, jeigu jos išreikštos aiškiai ir suprantamai. 8. Kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas. 9. Bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. 10. Vartotojų teises ginančios institucijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoti vartojimo sutarčių standartines sąlygas ir ginčyti vartojimo sutarčių nesąžiningas sąlygas. 6.2285straipsnis. Kaina ir kiti mokėjimai 1. Vartotojas privalo sumokėti verslininkui už prekes ar paslaugas vartojimo sutartyje ar pagal ją nustatytą kainą, jeigu ko kita nenumatyta sutartyje ar įstatymuose. 2. Kai vartojimo sutartyje numatytas išankstinis kainos sumokėjimas, bet vartotojas per sutartyje nustatytą terminą kainos nesumoka, laikoma, kad vartotojas atsisakė sutarties, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. Ϫ3. Prieš sudarydamas vartojimo sutartį, verslininkas turi gauti aiškų vartotojo sutikimą dėl kiekvieno papildomo mokesčio, numatyto prie kainos. Jeigu verslininkas negavo aiškaus vartotojo sutikimo, bet numanė jį iš išankstinių teiginių, su kuriais vartotojas, norėdamas išvengti papildomų mokesčių, turėjo nesutikti, vartotojas turi teisę tokius mokesčius susigrąžinti. (6.2285 str. 3 d. - LR 2013 12 19 įstatymo Nr. XII-700 redakcija, galiojo nuo 2014 06 13 iki 2016 11 17) 3. Prieš sudarydamas vartojimo sutartį, verslininkas turi gauti aiškų vartotojo sutikimą dėl kiekvieno papildomo mokesčio, numatyto prie kainos (atlyginimo už verslininko pagrindinės sutartinės prievolės įvykdymą). Jeigu verslininkas negavo aiškaus vartotojo sutikimo, bet numanė jį iš išankstinių teiginių, su kuriais vartotojas, norėdamas išvengti papildomų mokesčių, turėjo nesutikti, vartotojas turi teisę tokius mokesčius susigrąžinti. (6.2285 str. 3 d. - LR 2016 11 08 įstatymo Nr. XII-2756 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 11 18) 4. Vartojimo sutarties sudarymo išlaidos tenka vartotojui tik tuo atveju, kai sutarties sudarymo metu verslininkas jas atskirai aptarė su vartotoju ir gavo jo aiškų sutikimą dėl šių išlaidų apmokėjimo. Ϫ5. Verslininkas, suteikiantis vartotojui galimybę susisiekti su juo dėl sudarytos sutarties naudojantis telefono ryšio paslaugomis, negali naudoti telefono ryšio numerio, kuriuo skambinant būtų taikoma didesnė telefono ryšio paslaugų kaina, negu nustatyta vartotojo ir telefono ryšio paslaugų teikėjo sutartyje. Verslininkas, pažeidęs šią pareigą, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtas išlaidas. (6.2285 str. 5 d. - LR 2013 12 19 įstatymo Nr. XII-700 redakcija, galiojo nuo 2014 06 13 iki 2016 11 17) 5. Verslininkas, suteikiantis vartotojui galimybę susisiekti su juo dėl sudarytos sutarties naudojantis telefono ryšio paslaugomis, negali naudoti telefono ryšio numerio, kuriuo skambinant būtų taikoma didesnė negu bazinė skambučių kaina, t. y. didesnė kaina negu vartotojas moka už skambučius viešųjų fiksuotojo ir judriojo telefono ryšio paslaugų numeriais. Verslininkas, pažeidęs šią pareigą, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtas išlaidas. (6.2285 str. 5 d. - LR 2016 11 08 įstatymo Nr. XII-2756 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 11 18) 6. Verslininkui draudžiama reikalauti iš vartotojo atlyginimo už tam tikros mokėjimo priemonės naudojimą ar mokėjimą grynaisiais pinigais, viršijančio verslininko išlaidas, patiriamas dėl tos mokėjimo priemonės naudojimo ar mokėjimo grynaisiais pinigais. Įstatymuose gali būti nustatytas draudimas reikalauti iš vartotojų atlyginimo už tam tikros mokėjimo priemonės naudojimą. (6.2285 str. papildytas 6 d. - LR 2016 11 08 įstatymo Nr. XII-2756 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 11 18) 7. Verslininkui, parduodančiam sveriamas prekes, draudžiama į sveriamos prekės masę ir kainą įskaičiuoti šiai prekei sverti ir pakuoti naudojamos pakavimo medžiagos masę ir vertę. (6.2285 str. papildytas 7 d. - LR 2016 12 08 įstatymo Nr. XIII-64 redakcija, įsigalioja nuo 2017 11 01) 6.2286 straipsnis. Bendrieji vartotojų teisės į informaciją reikalavimai 1. Prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Informacija vartotojui turi būti suteikta valstybine kalba. Verslininkas ženklindamas prekes ar kitokiu būdu privalo vartotojui suteikti šią informaciją, jeigu ji nėra akivaizdi iš konteksto: 1) prekės ar paslaugos pagrindinės savybės (atsižvelgiant į informavimo priemones ir prekę ar paslaugą); 2) duomenys apie verslininką (vardas ir pavardė ar pavadinimas, buveinės adresas, telefono ryšio numeris); 3) bendra prekių ar paslaugų kaina, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba kai dėl prekių arba paslaugų pobūdžio kaina pagrįstai negali būti iš anksto apskaičiuota, metodas, pagal kurį ši kaina apskaičiuojama, ir, jeigu reikalinga, visos papildomos vežimo, pristatymo ir pašto išlaidos, arba kai šios papildomos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti iš anksto apskaičiuotos, informacija apie tai, kad gali tekti jas apmokėti; 4) jeigu reikalinga, apmokėjimo, pristatymo, sutarties vykdymo tvarka, prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo terminas, verslininko atliekamo vartotojų skundų nagrinėjimo tvarka; Ϫ5) garantija pagal įstatymą, tinkamumo naudoti terminas, garantinio aptarnavimo ir kokybės garantijos (komercinės garantijos) sąlygos, jeigu reikalinga; (6.2286 str. 1 d. 5 p. - LR 2013 12 19 įstatymo Nr. XII-700 redakcija, galiojo nuo 2014 06 13 iki 2016 11 17) 5) priminimas apie prekės garantiją pagal įstatymą, tinkamumo naudoti terminas, garantinio aptarnavimo ir kokybės garantijos (komercinės garantijos) sąlygos, jeigu reikalinga; (6.2286 str. 1 d. 5 p. - LR 2016 11 08 įstatymo Nr. XII-2756 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 11 18) 6) jeigu reikalinga, sutarties trukmė, o kai sutartis neterminuota ar pratęsiama automatiškai, – sutarties nutraukimo sąlygos; 7) jeigu reikalinga, skaitmeninio turinio funkcinės savybės, įskaitant taikomas technines apsaugos priemones; 8) jeigu reikalinga, skaitmeninio turinio suderinamumas su technine ir programine įranga tiek, kiek verslininkas žino ar turi žinoti. (6.2286 str. 1 d. papildyta 7, 8 d. - LR 2016 11 08 įstatymo Nr. XII-2756 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 11 18) 2. Įstatymuose ir Mažmeninės prekybos taisyklėse gali būti nustatyta reikalavimų dėl papildomos informacijos, kurią būtina suteikti vartotojams prieš sudarant vartojimo sutartis dėl tam tikrų rūšių prekių ar paslaugų, teikimo. 3. Šis straipsnis netaikomas smulkioms buitinėms sutartims, kurios įvykdomos iš karto po jų sudarymo. 4. Pareiga įrodyti, kad informacija pagal šį straipsnį yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui. 5. Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius. 6.2287 straipsnis. Vartotojų teisė į informaciją, kai sudaromos nuotolinės sutartys ir ne prekybos patalpose sudaromos sutartys 1. Prieš sudarydamas nuotolinę sutartį ar ne prekybos patalpose sudaromą sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui šią informaciją: 1) pagrindinės prekės ar paslaugos savybės (atsižvelgiant į informavimo priemones ir prekę ar paslaugą); 2) duomenys apie verslininką (vardas ir pavardė ar pavadinimas, juridinio asmens teisinė forma); Ϫ3) verslininko buveinės adresas, telefono ryšio, fakso numeriai ir, jei turi, elektroninio pašto adresas, kuriais vartotojas gali susisiekti su verslininku, adresas, kuriuo vartotojas gali pateikti skundus, ir, jeigu reikalinga, duomenys apie verslininką, kurio vardu veikiama (vardas ir pavardė ar pavadinimas, buveinės adresas); (6.2287 str. 1 d. 3 p. - LR 2013 12 19 įstatymo Nr. XII-700 redakcija, galiojo nuo 2014 06 13 iki 2016 11 17) 3) verslininko buveinės adresas ir, jei turi, telefono ryšio, fakso numeriai ir elektroninio pašto adresas, kuriais vartotojas gali susisiekti su verslininku, ir, jeigu reikalinga, duomenys apie verslininką, kurio vardu veikiama (vardas ir pavardė ar pavadinimas, buveinės adresas). Verslininko ir, jeigu reikalinga, verslininko, kurio vardu veikiama, ekonominės veiklos vietos adresas, kuriuo vartotojas gali pateikti skundus, nurodomas, jeigu ekonominės veiklos vietos adresas skiriasi nuo buveinės adreso; (6.2287 str. 1 d. 3 p. - LR 2016 11 08 įstatymo Nr. XII-2756 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 11 18) 4) bendra prekių ar paslaugų kaina, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba kai dėl prekių arba paslaugų pobūdžio kaina pagrįstai negali būti iš anksto apskaičiuota, metodas, pagal kurį ši kaina apskaičiuojama, ir, jeigu reikalinga, visos papildomos vežimo, pristatymo, pašto ir kitos išlaidos, arba kai šios papildomos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti iš anksto apskaičiuotos, informacija apie tai, kad gali tekti jas apmokėti. Kai sudaroma neterminuota sutartis arba sutartis, kurioje numatytas periodinių įmokų mokėjimas, bendrą kainą sudaro visos tam tikro sąskaitos pateikimo laikotarpio išlaidos. Jeigu pagal sutartį turi būti mokamas fiksuotas mokestis, bendra kaina taip pat reiškia visas mėnesio išlaidas. Jeigu visos išlaidos negali būti iš anksto pagrįstai apskaičiuotos, turi būti nurodytas metodas, pagal kurį apskaičiuojama kaina; 5) naudojimosi ryšio priemonėmis sudarant sutartį išlaidos, jeigu jos apskaičiuojamos ne pagal bazinius (įprastus) dydžius; 6) apmokėjimo, pristatymo, sutarties vykdymo tvarka, prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo terminas ir, jeigu reikalinga, verslininko atliekamo vartotojų skundų nagrinėjimo tvarka; 7) teisė atsisakyti sutarties: šios teisės įgyvendinimo sąlygos, terminas ir tvarka pagal šio kodekso 6.22810 straipsnį, taip pat pavyzdinė sutarties atsisakymo forma arba informacija, kad vartotojas neturi teisės atsisakyti sutarties pagal šio kodekso 6.22810 straipsnį, arba, jei reikalinga, aplinkybės, kuriomis vartotojas praranda teisę atsisakyti sutarties; 8) jeigu reikalinga, informacija, kad vartotojas, atsisakęs sutarties, turi padengti prekių grąžinimo išlaidas, o nuotolinių sutarčių atvejais – prekių grąžinimo išlaidas, jei prekės dėl savo pobūdžio paprastai negali būti grąžintos paštu; 9) informacija, kad vartotojas, atsisakęs sutarties pagal šio kodekso 6.22810 straipsnio 9 ar 10 dalį, turi sumokėti verslininkui pagrįstas išlaidas pagal šio kodekso 6.22811 straipsnio 9 dalį; Ϫ10) prekės garantija pagal įstatymą; (6.2287 str. 1 d. 10 p. - LR 2013 12 19 įstatymo Nr. XII-700 redakcija, galiojo nuo 2014 06 13 iki 2016 11 17) 10) priminimas apie prekės garantiją pagal įstatymą; (6.2287 str. 1 d. 10 p. - LR 2016 11 08 įstatymo Nr. XII-2756 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 11 18) 11) jeigu reikalinga, vartotojų aptarnavimas, jiems teikiamos paslaugos po sutarties sudarymo ir kokybės garantija (komercinė garantija) bei jų sąlygos; 12) jeigu reikalinga, verslininkui taikomas elgesio kodeksas ir informacija, kaip su juo galima susipažinti; 13) jeigu reikalinga, sutarties trukmė, o kai sutartis neterminuota ar pratęsiama automatiškai, – sutarties nutraukimo sąlygos; 14) jeigu reikalinga, minimali sutarties galiojimo trukmė; 15) jeigu reikalinga, užstatai ar kitos finansinės garantijos, kurias vartotojas turi pateikti ar sumokėti verslininko reikalavimu, ir jų taikymo sąlygos; 16) jeigu reikalinga, galimybė pateikti skundą ar reikalauti žalos atlyginimo ne teismo tvarka ir pasinaudojimo ja sąlygos; 17) jeigu reikalinga, skaitmeninio turinio funkcinės savybės, įskaitant taikomas technines apsaugos priemones; 18) jeigu reikalinga, skaitmeninio turinio suderinamumas su technine ir programine įranga tiek, kiek verslininkas žino ar turi žinoti. (6.2287 str. 1 d. papildyta 17, 18 d. - LR 2016 11 08 įstatymo Nr. XII-2756 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 11 18) 2. Šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 9 punktuose nurodyta informacija gali būti vartotojui suteikta pateikiant užpildytą pavyzdinę informacijos apie sutarties atsisakymą formą. Šią formą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Jeigu verslininkas pateikė vartotojui tinkamai užpildytą pavyzdinę informacijos apie sutarties atsisakymą formą, laikoma, kad verslininkas tinkamai įvykdė šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 9 punktuose nustatytus informacijos teikimo reikalavimus. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija yra neatskiriama nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties dalis. Ši informacija gali būti keičiama tik sutarties šalių aiškiu susitarimu. 4. Jeigu verslininkas tinkamai neįvykdė reikalavimo suteikti vartotojui šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą informaciją apie papildomus mokesčius ar kitas išlaidas arba šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą informaciją apie prekių grąžinimo išlaidas, vartotojas neprivalo mokėti šių mokesčių ar išlaidų. 5. Pareiga įrodyti, kad pagal šį straipsnį informacija yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui. 6. Kituose įstatymuose gali būti nustatyta papildomų informacijos teikimo reikalavimų atskirų rūšių nuotolinėms sutartims ar ne prekybos patalpose sudarytoms sutartims. 6.2288 straipsnis. Nuotolinės sutartys 1. Nuotolinė sutartis yra verslininko ir vartotojo sutartis, sudaroma pagal organizuotą nuotolinio pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, verslininkui ir vartotojui fiziškai nesant kartu vienoje vietoje ir iki sutarties sudarymo bei sutarties sudarymo metu naudojant tik ryšio priemones. 2. Sudarydamas nuotolinę sutartį, verslininkas privalo suteikti vartotojui šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją aiškia ir suprantama kalba arba sudaryti sąlygas vartotojui tinkamai susipažinti su ta informacija, atsižvelgdamas į naudojamas ryšio priemones. Patvariojoje laikmenoje pateikiama informacija turi būti įskaitoma. 3. Jeigu pagal elektroninėmis priemonėmis sudaromą nuotolinę sutartį vartotojas turi prievolę sumokėti, verslininkas aiškiai, pastebimu būdu ir prieš pat vartotojo užsakymo pateikimą privalo supažindinti vartotoją su šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 1, 4, 13 ir 14 punktuose nurodyta informacija. Verslininkas privalo užtikrinti, kad vartotojas, pateikdamas savo užsakymą, aiškiai patvirtintų, kad po užsakymo pateikimo vartotojui atsiranda prievolė sumokėti. Jeigu pateikiant užsakymą reikia paspausti mygtuką ar naudoti panašią funkciją, mygtukas ar panaši funkcija turi būti pažymėti taip, kad būtų lengvai įskaitoma (suprantama), t. y. pateikti tik žodžiai „užsakymas su prievole sumokėti“ ar panaši nedviprasmiška formuluotė, nurodanti, kad pateikus užsakymą vartotojui atsiranda prievolė sumokėti verslininkui. Jeigu verslininkas pažeidžia šį reikalavimą, iš nuotolinės sutarties vartotojui mokėjimo prievolė neatsiranda. Ϫ4. Jeigu nuotolinė sutartis sudaroma ryšio priemonėmis, kurias naudojant nėra pakankamai vietos ar laiko informacijai pateikti, verslininkas prieš sutarties sudarymą privalo šiomis priemonėmis pateikti bent šio kodekso 6.2887 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7 ir 13 punktuose nurodytą informaciją. Kitą šio kodekso 6.2887 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją verslininkas privalo pateikti vartotojui, kaip nustatyta šio straipsnio 2 dalyje. (6.2288 str. 4 d. - LR 2013 12 19 įstatymo Nr. XII-700 redakcija, galiojo nuo 2014 06 13 iki 2014 06 16) 4. Jeigu nuotolinė sutartis sudaroma ryšio priemonėmis, kurias naudojant nėra pakankamai vietos ar laiko informacijai pateikti, verslininkas prieš sutarties sudarymą privalo šiomis priemonėmis pateikti bent šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7 ir 13 punktuose nurodytą informaciją. Kitą šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją verslininkas privalo pateikti vartotojui, kaip nustatyta šio straipsnio 2 dalyje. (6.2288 str. 4 d. - LR 2014 06 05 įstatymo Nr. XII-916 redakcija, įsigaliojo nuo 2014 06 17) 5. Verslininkas, kuris skambina vartotojui telefonu siekdamas sudaryti nuotolinę sutartį, pokalbio su vartotoju pradžioje privalo atskleisti savo tapatybę (vardą ir pavardę ar pavadinimą) ir, jeigu reikalinga, asmens, kurio vardu jis skambina, tapatybę (vardą ir pavardę ar pavadinimą) ir nurodyti komercinį šio pokalbio tikslą. Jeigu šiuo atveju vartotojas sutinka sudaryti nuotolinę sutartį, verslininkas privalo patvirtinti pasiūlymą vartotojui patvariojoje laikmenoje. Nuotolinė sutartis laikoma sudaryta, kai vartotojas pasirašo pasiūlymą arba išsiunčia verslininkui savo rašytinį sutikimą. 6. Per protingą terminą nuo nuotolinės sutarties sudarymo ir ne vėliau kaip pristatydamas prekes arba prieš pradėdamas teikti paslaugas verslininkas privalo pateikti vartotojui sudarytos sutarties patvirtinimą patvariojoje laikmenoje. Sutarties patvirtinime pateikiama visa šio kodekso 6.2287straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, išskyrus informaciją, kurią verslininkas pateikė vartotojui patvariojoje laikmenoje prieš sudarydamas nuotolinę sutartį. 7. Įstatymuose gali būti nustatyta ir kitų vartojimo sutarčių sudarymo elektroninėmis priemonėmis reikalavimų. 8. Kituose įstatymuose negali būti nustatyta jokių papildomų informacijos pateikimo iki sutarties sudarymo reikalavimų, taikomų nuotolinėms sutartims. 6.2289 straipsnis. Ne prekybos patalpose sudarytos sutartys 1. Ne prekybos patalpose sudaryta sutartis yra verslininko ir vartotojo sutartis, atitinkanti vieną iš šių sąlygų: 1) sudaryta verslininkui ir vartotojui fiziškai esant kartu vienoje vietoje, kuri nėra verslininko prekybos patalpos; 2) kurią pasiūlo sudaryti vartotojas ir yra šios dalies 1 punkte nurodytos sąlygos; 3) sudaryta verslininko prekybos patalpose arba naudojantis ryšio priemonėmis iš karto po to, kai verslininkas į vartotoją kreipėsi asmeniškai ir tiesiogiai jiems fiziškai esant kartu vienoje vietoje, kuri nėra verslininko prekybos patalpos; 4) sudaryta per verslininko organizuotą ekskursiją, skirtą reklamuoti ir parduoti prekes ar paslaugas vartotojui. 2. Prekybos patalpomis laikomos nekilnojamosios patalpos, kuriose verslininkas nuolat verčiasi mažmenine prekyba, ir kilnojamosios patalpos, kuriose verslininkas paprastai verčiasi mažmenine prekyba. Ϫ3. Ne prekybos patalpose sudarytoms sutartims, kai suma, kurią turi sumokėti vartotojas, yra mažesnė už 100 litų, netaikomi šis straipsnis, šio kodekso 6.2287 ir 6.22810 straipsniai. Kai sudaroma neterminuota sutartis arba sutartis, kurioje numatomas periodinių įmokų mokėjimas, atsižvelgiama į sumą, kurią turi sumokėti vartotojas per metus. (6.2289 str. 3 d. - LR 2013 12 19 įstatymo Nr. XII-700 redakcija, galiojo nuo 2014 06 13 iki 2014 12 31) Ϫ3. Ne prekybos patalpose sudarytoms sutartims, kai suma, kurią turi sumokėti vartotojas, yra mažesnė už dvidešimt penkis eurus, netaikomi šis straipsnis, šio kodekso 6.2287 ir 6.22810 straipsniai. Kai sudaroma neterminuota sutartis arba sutartis, kurioje numatomas periodinių įmokų mokėjimas, atsižvelgiama į sumą, kurią turi sumokėti vartotojas per metus. (6.2289 str. 3 d. - LR 2014 10 16 įstatymo Nr. XII-1240 redakcija, galiojo nuo 2015 01 01 iki 2016 11 17. Šios dalies nuostatos taikomos sutartims, sudarytoms po 2015 01 01 dienos) 3. Ne prekybos patalpose sudarytoms sutartims, kai suma, kurią turi sumokėti vartotojas, yra mažesnė už dvidešimt penkis eurus, netaikomi šis straipsnis, šio kodekso 6.2287 ir 6.22810 straipsniai. (6.2289 str. 3 d. - LR 2016 11 08 įstatymo Nr. XII-2756 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 11 18) 4. Ne prekybos patalpose sudarydamas sutartį, verslininkas privalo suteikti vartotojui šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją raštu popieriuje arba vartotojo sutikimu kitoje patvariojoje laikmenoje. Informacija turi būti įskaitoma ir pateikiama aiškia ir suprantama kalba. 5. Verslininkas privalo pateikti vartotojui pasirašytos ne prekybos patalpose sudarytos sutarties kopiją arba šios sutarties patvirtinimą raštu popieriuje ar vartotojo sutikimu kitoje patvariojoje laikmenoje. 6. Kituose įstatymuose negali būti nustatyta jokių papildomų informacijos pateikimo iki sutarties sudarymo reikalavimų, taikomų ne prekybos patalpose sudarytoms sutartims. 6.22810 straipsnis. Vartotojų teisė atsisakyti nuotolinės sutarties ir ne prekybos patalpose sudarytos sutarties 1. Vartotojas turi teisę, nenurodydamas priežasties ir nepatirdamas kitų, negu nustatyta šio kodekso 6.22811straipsnyje, išlaidų, per keturiolika dienų atsisakyti nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis. 2. Vartotojo teisė atsisakyti nuotolinės sutarties ir ne prekybos patalpose sudarytos sutarties netaikoma šioms sutartims: 1) paslaugų sutartims, pagal kurias paslaugos vartotojui visiškai suteiktos, jeigu prieš paslaugų teikimą buvo gautas vartotojo aiškus sutikimas ir pripažinimas, kad jis neteks teisės atsisakyti sutarties, kai verslininkas visiškai įvykdys sutartį; 2) sutartims, pagal kurias parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų kaina priklauso nuo finansų rinkos svyravimų šio straipsnio 1 dalyje nustatytu sutarties atsisakymo laikotarpiu; 3) sutartims dėl pagal specialius vartotojo nurodymus pagamintų prekių, kurios nėra iš anksto pagamintos ir kurios gaminamos atsižvelgiant į vartotojo asmeninį pasirinkimą ar nurodymą, arba dėl prekių, kurios yra aiškiai pritaikytos vartotojo asmeninėms reikmėms; 4) sutartims dėl greitai gendančių prekių ar prekių, kurių galiojimo laikas yra trumpas; 5) sutartims dėl supakuotų prekių, kurios buvo išpakuotos po pristatymo ir kurios yra netinkamos grąžinti dėl sveikatos apsaugos ar higienos priežasčių; 6) sutartims dėl prekių, kurios po pristatymo dėl savo pobūdžio neatskiriamai susimaišo su kitais daiktais; 7) sutartims dėl alkoholinių gėrimų, kurių kaina nustatyta sudarant pirkimo–pardavimo sutartį ir kurie pristatomi po trisdešimt dienų nuo sutarties sudarymo, o tikroji gėrimų vertė priklauso nuo rinkos svyravimų; 8) sutartims, sudarytoms vartotojui pateikus verslininkui konkretų prašymą dėl šio atvykimo tam, kad būtų atlikti skubaus remonto ar priežiūros darbai. Jeigu šiuo atveju verslininkas suteikia daugiau papildomų paslaugų, negu vartotojas konkrečiai nurodė, arba parduoda daugiau papildomų prekių, negu būtina remonto ar priežiūros darbams atlikti, toms papildomoms paslaugoms ar prekėms taikoma teisė atsisakyti sutarties; 9) sutartims dėl supakuotų vaizdo ar garso įrašų arba supakuotos programinės įrangos, kurie buvo išpakuoti po pristatymo; 10) sutartims dėl laikraščių, periodinių leidinių ar žurnalų pristatymo, išskyrus sutartis dėl šių leidinių prenumeratos; 11) sutartims, sudarytoms viešajame aukcione; 12) sutartims dėl apgyvendinimo, prekių vežimo, automobilių nuomos, viešojo maitinimo ar laisvalaikio paslaugų, jeigu sutartyje nustatyta konkreti paslaugų teikimo data ar laikotarpis; 13) sutartims dėl skaitmeninio turinio teikimo, jeigu skaitmeninio turinio teikimas buvo pradėtas vartotojui iš anksto aiškiai sutikus ir pripažinus, kad dėl to jis praras teisę atsisakyti sutarties. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nuotolinės sutarties ir ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymo terminas pasibaigia po keturiolikos dienų: 1) kai sudaroma sutartis dėl paslaugų arba energijos pirkimo–pardavimo sutartis, – nuo sutarties sudarymo dienos; 2) kai sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis, – nuo tos dienos, kurią vartotojas ar vartotojo nurodytas asmuo, išskyrus vežėją, gauna užsakytą prekę arba: a) jeigu vartotojas vienu užsakymu užsakė daugiau negu vieną prekę ir prekės pristatomos atskirai, – nuo tos dienos, kurią vartotojas ar vartotojo nurodytas asmuo, išskyrus vežėją, gauna paskutinę prekę; b) jeigu prekė pristatoma skirtingomis partijomis arba dalimis, – nuo tos dienos, kurią vartotojas ar vartotojo nurodytas asmuo, išskyrus vežėją, gauna paskutinę partiją ar dalį; c) jeigu sudaroma sutartis dėl reguliaraus prekių pristatymo per nustatytą laikotarpį, – nuo tos dienos, kurią vartotojas ar vartotojo nurodytas asmuo, išskyrus vežėją, gauna pirmąją prekę. 4. Jeigu verslininkas nepateikė vartotojui informacijos apie teisę atsisakyti sutarties pagal šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 7 punktą, vartotojas turi teisę atsisakyti sutarties per 12 mėnesių nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytos termino pabaigos. 5. Jeigu verslininkas pateikia vartotojui šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą informaciją per 12 mėnesių nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytos termino pabaigos, sutarties atsisakymo terminas pasibaigia po keturiolikos dienų nuo tos dienos, kurią vartotojas gauna tą informaciją. 6. Vartotojas praneša verslininkui apie nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymą: 1) pateikdamas tinkamai užpildytą pavyzdinę sutarties atsisakymo formą. Šią formą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija; arba 2) pateikdamas aiškų pareiškimą, kuriame išdėstytas jo sprendimas atsisakyti sutarties. Ϫ7. Verslininkas gali sudaryti sąlygas vartotojui elektroninėmis priemonėmis atsisakyti nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties. Šiuo atveju verslininkas privalo nedelsdamas patvirtinti patvariojoje laikmenoje vartotojui, kad gavo jo sutarties atsisakymą. (6.22810 str. 7 d. - LR 2013 12 19 įstatymo Nr. XII-700 redakcija, galiojo nuo 2014 06 13 iki 2016 11 17) 7. Verslininkas gali sudaryti sąlygas vartotojui interneto svetainėje elektroniniu būdu pateikti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus dokumentus dėl nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymo. Šiuo atveju verslininkas privalo nedelsdamas patvirtinti patvariojoje laikmenoje vartotojui, kad gavo jo sutarties atsisakymą. (6.22810 str. 7 d. - LR 2016 11 08 įstatymo Nr. XII-2756 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 11 18) 8. Pareiga įrodyti, kad laikėsi šio straipsnio reikalavimų dėl sutarties atsisakymo, tenka vartotojui. 9. Jeigu sudaręs nuotolinę sutartį vartotojas nori, kad paslaugos būtų pradėtos teikti arba energija pradėta tiekti nepasibaigus šiame straipsnyje nustatytam nuotolinės sutarties atsisakymo terminui, verslininkas gali teikti paslaugas ar tiekti energiją tik gavęs aiškų vartotojo prašymą. 10. Jeigu sudaręs sutartį ne prekybos patalpose vartotojas nori, kad paslaugos būtų pradėtos teikti arba energija pradėta tiekti nepasibaigus šiame straipsnyje nustatytam ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymo terminui, verslininkas gali teikti paslaugas ar tiekti energiją tik gavęs aiškų vartotojo prašymą patvariojoje laikmenoje. 6.22811 straipsnis. Sutarties atsisakymo teisinės pasekmės 1. Vartotojui įgyvendinus teisę atsisakyti sutarties, pasibaigia šalių pareigos vykdyti nuotolinę sutartį ar ne prekybos patalpose sudarytą sutartį arba sudaryti nuotolinę sutartį ar sutartį ne prekybos patalpose, jeigu vartotojas buvo pateikęs pasiūlymą ją sudaryti. 2. Verslininkas nedelsdamas ir ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo tos dienos, kurią jis gavo vartotojo pranešimą apie sutarties atsisakymą, turi grąžinti vartotojui visas šio sumokėtas sumas, įskaitant vartotojo apmokėtas prekių pristatymo išlaidas. Grąžindamas vartotojui visas sumokėtas sumas, verslininkas turi naudoti tokį pat mokėjimo būdą, kokį naudojo vartotojas mokėdamas verslininkui, nebent vartotojas aiškiai sutiko dėl kitokio būdo ir jeigu vartotojas nepatiria jokių kitų papildomų išlaidų. 3. Verslininkas neprivalo grąžinti vartotojui papildomų išlaidų, kurios susidarė dėl to, kad vartotojas aiškiai pasirinko kitą negu verslininko pasiūlytas pigiausias įprastinis pristatymo būdas. 4. Verslininkas gali negrąžinti vartotojui jo sumokėtų sumų tol, kol prekės negrąžintos verslininkui arba kol vartotojas pateikia įrodymą, kad prekės yra išsiųstos verslininkui, atsižvelgiant į tai, kas įvyksta pirmiau, išskyrus atvejus, kai pagal sutartį vartotojui atsisakius sutarties pareiga atsiimti prekes tenka verslininkui. 5. Vartotojas nedelsdamas ir ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo apie sutarties atsisakymą pateikimo verslininkui dienos turi išsiųsti arba perduoti prekes verslininkui arba kitam jo įgaliotam asmeniui, išskyrus atvejus, kai pagal sutartį vartotojui atsisakius sutarties pareiga atsiimti prekes tenka verslininkui. 6. Vartotojui tenka tik tiesioginės prekių grąžinimo išlaidos, išskyrus atvejus, kai pagal sutartį šias išlaidas prisiima verslininkas arba kai verslininkas tinkamai neinformavo vartotojo, kad šias išlaidas turės padengti vartotojas. 7. Jeigu sudarant sutartį ne prekybos patalpose prekė buvo pristatyta į vartotojo gyvenamąją vietą sutarties sudarymo metu, vartotojui atsisakius sutarties, verslininkas turi atsiimti prekę savo lėšomis, kai dėl prekės pobūdžio ji negali būti įprastai grąžinta paštu. 8. Vartotojas atsako tik už prekės vertės sumažėjimą, atsiradusį dėl veiksmų, nebūtinų prekės pobūdžiui, savybėms ir veikimui nustatyti. Vartotojas neatsako už prekės vertės sumažėjimą, jeigu verslininkas nepateikė vartotojui informacijos apie teisę atsisakyti sutarties pagal šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 7 punktą. 9. Vartotojas, kuris atsisako sutarties šio kodekso 6.22810 straipsnio 9 ar 10 dalyje numatytu atveju, privalo atlyginti verslininkui proporcingai už paslaugas, suteiktas iki to momento, kai vartotojas pateikė verslininkui pranešimą apie sutarties atsisakymą. Suma, kurią vartotojas turi sumokėti verslininkui, apskaičiuojama proporcingai pagal suteiktų paslaugų vertę vadovaujantis sutartyje nustatyta bendra kaina. Jeigu bendra kaina yra pernelyg didelė, proporcinga suma apskaičiuojama atsižvelgiant į suteiktų paslaugų rinkos vertę. 10. Vartotojas neatlygina už suteiktas paslaugas ar energijos tiekimą per sutarties atsisakymo laikotarpį, jeigu: Ϫ1) verslininkas nepateikė vartotojui informacijos apie teisę atsisakyti sutarties pagal šio kodekso 7 6.228 straipsnio 1 dalies 7 punktą arba informacijos apie prekių grąžinimo išlaidas pagal šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 8 punktą arba (6.22811 str. 10 d. 1 p. - LR 2013 12 19 įstatymo Nr. XII-700 redakcija, galiojo nuo 2014 06 13 iki 2016 11 17) 1) verslininkas nepateikė vartotojui informacijos apie teisę atsisakyti sutarties pagal šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 7 punktą arba šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytos informacijos, kad vartotojas turi sumokėti verslininkui pagrįstas išlaidas pagal šio straipsnio 9 dalį, arba (6.22811 str. 10 d. 1 p. - LR 2016 11 08 įstatymo Nr. XII-2756 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 11 18) 2) vartotojas nepateikė aiškaus prašymo pradėti teikti paslaugas arba tiekti energiją per sutarties atsisakymo laikotarpį pagal šio kodekso 6.22810 straipsnio 9 ar 10 dalį. 11. Dėl vartotojo teisės atsisakyti sutarties įgyvendinimo negali vartotojui susidaryti jokių kitų šiame straipsnyje ar šio kodekso 6.22812straipsnyje nenumatytų išlaidų. 12. Vartotojui įgyvendinus teisę atsisakyti nuotolinės sutarties arba ne prekybos patalpose sudarytos sutarties, automatiškai nutraukiamos papildomos sutartys be jokių išlaidų vartotojui, išskyrus išlaidas, kurios numatytos šiame straipsnyje ar šio kodekso 6.22812straipsnyje. Papildomomis sutartimis laikomos sutartys, pagal kurias vartotojas įsigyja prekių ar paslaugų, susijusių su nuotoline sutartimi ar su ne prekybos patalpose sudaryta sutartimi, o tas prekes tiekia ar paslaugas teikia verslininkas ar kitas asmuo pagal susitarimą su verslininku. Vartotojas privalo nedelsdamas pranešti raštu kitai sutarties šaliai apie papildomos sutarties nutraukimą ir pateikti duomenis apie nuotolinės sutarties arba ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymą. Atskiras vartotojo pranešimas nereikalingas tais atvejais, kai papildoma sutartis buvo sudaryta su tuo pačiu verslininku, kuriam buvo pranešta apie sutarties atsisakymą pagal šio kodekso 6.22810 straipsnį. 6.22812 straipsnis. Vartojimo sutarčių dėl skaitmeninio turinio teikimo ypatumai Ϫ1. Vartojimo sutartimi dėl skaitmeninio turinio teikimo verslininkas įsipareigoja vartotojui suteikti patvariojoje laikmenoje neįrašytą skaitmeninį turinį (duomenis, kurie kuriami ir pateikiami skaitmenine forma), o vartotojas įsipareigoja sumokėti kainą. (6.22812 str. 1 d. LR 2013 12 19 įstatymo Nr. XII-700 redakcija, galiojo nuo 2014 06 13 iki 2016 11 17) 1. Vartojimo sutartimi dėl skaitmeninio turinio teikimo verslininkas įsipareigoja vartotojui suteikti patvariojoje laikmenoje neįrašytą skaitmeninį turinį (duomenis, kurie kuriami ir pateikiami skaitmenine forma). (6.22812 str. 1 d. - LR 2016 11 08 įstatymo Nr. XII-2756 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 11 18) 2. Vartojimo sutartims dėl skaitmeninio turinio teikimo taikomos šio skyriaus nuostatos, jeigu šiame kodekse ar kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Ϫ3. Prieš sudarydamas vartojimo sutartį dėl skaitmeninio turinio teikimo, verslininkas kartu su šio kodekso 6.2286 straipsnio 1 dalyje arba 6.2287 straipsnio 1 dalyje nustatyta informacija privalo vartotojui suteikti informaciją apie: 1) skaitmeninio turinio funkcines savybes, įskaitant taikomas technines apsaugos priemones; 2) skaitmeninio turinio suderinamumą su technine ir programine įranga tiek, kiek verslininkas žino ar turi žinoti. (6.22812 str. 3 d. LR 2013 12 19 įstatymo Nr. XII-700 redakcija, galiojo nuo 2014 06 13 iki 2016 11 17) (6.22812 str. 3 d. - neteko galios nuo 2016 11 18 pagal LR 2016 11 08 įstatymą Nr. XII-2756) 4. Jeigu vartojimo sutartis dėl skaitmeninio turinio teikimo yra nuotolinė sutartis ar ne prekybos patalpose sudaryta sutartis, kurią įvykdyti vartotojas pageidauja nepasibaigus šio kodekso 6.22810straipsnyje nustatytam sutarties atsisakymo terminui, verslininkas privalo sutarties patvirtinime vartotojui papildomai nurodyti, kad yra gautas vartotojo išankstinis aiškus sutikimas ir pripažinimas dėl teisės atsisakyti sutarties praradimo. 5. Šio kodekso 6.22810 straipsnyje nustatytas sutarties atsisakymo terminas vartojimo sutartims dėl skaitmeninio turinio teikimo pradedamas skaičiuoti nuo sutarties sudarymo dienos. 6. Šio kodekso 6.22810 straipsnio 2 dalies 13 punkte numatytais atvejais vartotojas neturi teisės atsisakyti sutarties dėl skaitmeninio turinio teikimo. Ϫ7. Vartotojas neturi pareigos mokėti už viso ar dalies patvariojoje laikmenoje neįrašyto skaitmeninio turinio teikimą, kai: 1) vartotojas iki šio kodekso 6.22810 straipsnyje nustatyto termino pabaigos nepateikė savo išankstinio aiškaus sutikimo dėl skaitmeninio turinio teikimo pradžios; 2) vartotojas, pateikdamas savo sutikimą dėl skaitmeninio turinio teikimo pradžios, nepripažino, kad praranda teisę atsisakyti sutarties; 3) verslininkas nepateikė vartotojui patvirtinimo pagal šio straipsnio 4 dalį. (6.22812 str. 7 d. LR 2013 12 19 įstatymo Nr. XII-700 redakcija, galiojo nuo 2014 06 13 iki 2016 11 17) 7. Vartotojas neturi pareigos mokėti už viso ar dalies patvariojoje laikmenoje neįrašyto skaitmeninio turinio teikimą, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) vartotojas nepateikė savo išankstinio aiškaus sutikimo dėl skaitmeninio turinio teikimo pradžios iki šio kodekso 6.22810 straipsnyje nustatyto termino pabaigos; 2) vartotojas, pateikdamas savo sutikimą dėl skaitmeninio turinio teikimo pradžios, nepripažino, kad praranda teisę atsisakyti sutarties; 3) verslininkas nepateikė vartotojui patvirtinimo pagal šio straipsnio 4 dalį. (6.22812 str. 7 d. - LR 2016 11 08 įstatymo Nr. XII-2756 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 11 18) 6.22813 straipsnis. Prekių ir paslaugų kokybės ir saugos reikalavimai 1. Vartotojams parduodamos prekės ir teikiamos paslaugos turi būti saugios ir tinkamos kokybės. Prekių ir paslaugų kokybės ir saugos reikalavimus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Ϫ2. Draudžiama parduoti prekes, kurių tinkamumo naudoti terminas pasibaigęs. (6.22813 str. 2 d. LR 2013 12 19 įstatymo Nr. XII-700 redakcija, galioja nuo 2014 06 13 iki 2017 10 31) 2. Draudžiama parduoti prekes, kurių tinkamumo naudoti terminas pasibaigęs arba kurios buvo perženklintos, perpakuotos ar kitaip apdorotos siekiant pratęsti jų tinkamumo naudoti terminą. Gamintojas neatsako už prekių saugą ir tinkamumą naudoti pagal paskirtį (prekės savybes) suėjus prekės tinkamumo naudoti terminui. (6.22813 str. 2 d. - LR 2016 12 08 įstatymo Nr. XIII-64 redakcija, įsigalioja nuo 2017 11 01) 6.22814straipsnis. Kokybės garantija (komercinė garantija) 1. Kokybės garantija (komercinė garantija) – verslininko (pardavėjo ar gamintojo) įsipareigojimas vartotojui grąžinti sumokėtą prekės ar paslaugos kainą, pakeisti, sutaisyti prekę ar kitaip pašalinti prekės ar paslaugos trūkumus, kai prekė ar paslauga neatitinka garantijos dokumente ar reklamoje, pateikiamoje sudarant sutartį ar iki jos sudarymo, numatytų sąlygų ar reikalavimų, kurie nesusiję su prekės ar paslaugos atitiktimi sutarčiai. 2. Kokybės garantija negali suvaržyti vartotojo teisių, nustatytų šio kodekso 6.363 straipsnyje. 3. Kokybės garantija turi būti pateikta valstybine kalba. Joje turi būti nurodyta, kad kokybės garantija nevaržo vartotojo teisių įsigijus netinkamos kokybės prekę ar paslaugą, taip pat kokybės garantijoje aiškiai ir suprantamai turi būti nurodytas garantijos teikėjo pavadinimas ir buveinės adresas ir išdėstytos garantijos sąlygos, įskaitant trukmę, taikymo teritoriją, informaciją, reikalingą reikalavimams dėl garantijos pareikšti. 4. Vartotojo reikalavimu kokybės garantija turi būti jam pateikiama raštu popieriuje arba kitoje jam prieinamoje patvariojoje laikmenoje. 5. Vartotojas turi teisę reikalauti taikyti kokybės garantiją neatsižvelgiant į tai, kad ji suteikta pažeidžiant šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. 6.22815 straipsnis. Verslininko atsakomybė ir prievolės įvykdymas natūra Jeigu verslininkas neįvykdo savo prievolių pagal vartojimo sutartį, nuostolių atlyginimas ar netesybų sumokėjimas neatleidžia verslininko nuo prievolės įvykdymo natūra. 6.22816 straipsnis. Prekių ar paslaugų teikimas be vartotojo užsakymo 1. Vartotojas, kuriam teikiamos jo neužsakytos prekės ar paslaugos, taip pat skaitmeninis turinys, neturi pareigos už tai mokėti. Vartotojas neturi patirti jokių papildomų išlaidų dėl neužsakytų prekių ar paslaugų, taip pat skaitmeninio turinio gavimo. 2. Vartotojo, kuriam be jo užsakymo buvo perduotos prekės ar suteiktos paslaugos, neveikimas (tylėjimas) nelaikomas sutikimu pirkti. 3. Pareiga įrodyti, kad vartotojas išreiškė valią sudaryti vartojimo sutartį (užsakė prekes ar paslaugas) tenka verslininkui.