STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 2.05.08:2005 PLIENINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMAS. PAGRINDINĖS NUOSTATOS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-101 I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato privalomuosius plieninių laikančiųjų konstrukcijų projektavimo reikalavimus. 2. Reglamentas netaikomas projektuojant tiltų, transporto tunelių ir vamzdynų plienines konstrukcijas. 3. Projektuojant plienines konstrukcijas ypatingoms naudojimo sąlygoms (pvz., magistralinius ir technologinius vamzdynus, specialiosios paskirties talpyklas, pastatų konstrukcijas, kurias veikia intensyvūs temperatūros poveikiai ar agresyvioji aplinka, hidrotechninių jūros statinių konstrukcijas ir kt.), unikalių pastatų ir statinių konstrukcijas, taip pat specialiųjų tipų konstrukcijas (iš anksto įtemptąsias, erdvines, kabamąsias ir kt.), būtina laikytis papildomų reikalavimų, nustatytų atitinkamuose normatyviniuose dokumentuose. Jungčių skaičiavimas ir reikalavimai konstrukcijoms projektuoti yra paaiškinti, iliustruoti skaičiavimo pavyzdžiais Reglamento 7 ir 8 prieduose. (3 p. 2 pastraipa - LR AM 2007 11 29 įsakymo Nr. D1-642 redakcija, įsigaliojo nuo 2007 12 19) 4. Reglamento nuostatos privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, projektuojantiems plienines statinių konstrukcijas ir rengiantiems plieninių konstrukcijų projektavimo ir kontrolės normatyvinius dokumentus. 5. Kol bus įvertinti visi europinę (EN) ir tarptautinę (ISO) sistemas sudarantys standartai, projektuojant plienines konstrukcijas gali būti naudojamos ir kitos medžiagos bei jungimo priemonės, nei nurodyta Reglamente, tačiau jų fizikinės ir mechaninės savybės turi būti ne blogesnės už nurodytas šiame Reglamente. 6. Kol nėra parengtų kitų reglamentų, reglamentuojančių plieninių konstrukcijų projektavimo reikalavimus, nepateiktus šiame Reglamente, nustatyta tvarka gali būti naudojami kitų šalių normatyviniai dokumentai, reglamentuojantys plieninių konstrukcijų projektavimą. II SKYRIUS. NUORODOS 7. Reglamente pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus: 7.1. LST ISO 8930:2004 „Bendrieji konstrukcijų patikimumo principai. Terminai“; 7.2. LST ISO 3898:2002 „Konstrukcijų projektavimo pagrindai. Žymėjimo sistema. Bendrieji žymenys“; 7.3. STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“ (Žin., 2003, Nr. 59-2682); 7.4. STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ (Žin., 2003, Nr. 59-2683); 7.5. LST EN 439:1998 „Suvirinimo medžiagos. Lankinio suvirinimo ir pjovimo apsauginės dujos“; 7.6. LST EN 440:1997 „Suvirinimo medžiagos. Elektrodinė viela ir siūlės metalas. Nelegiruotųjų ir smulkiagrūdžių plienų lankinis suvirinimas lydžiuoju elektrodu apsauginėse dujose. Klasifikavimas“; 7.7. LST EN 499:1997 „Suvirinimo medžiagos. Glaistytieji elektrodai rankiniam lankiniam nelegiruotųjų ir smulkiagrūdžių plienų suvirinimui. Klasifikavimas“; 7.8. LST EN 756:2004 „Suvirinimo medžiagos. Nelegiruotųjų ir smulkiagrūdžių plienų lankinio suvirinimo po fliusu vientisos vielos, vientisos vielos – fliuso ir miltelinės vielos – fliuso deriniai. Klasifikacija“; 7.9. LST EN 757:1999 „Suvirinimo medžiagos. Glaistytieji elektrodai atspariems plienams suvirinti rankiniu lankiniu būdu. Klasifikavimas“; 7.10. LST EN 758:2000 „Suvirinimo medžiagos. Nelegiruotųjų ir smulkiagrūdžių plienų lankinio suvirinimo apsauginėse dujose elektrodinės vielos arba savisaugės vielos. Klasifikavimas“; 7.11. LST EN 760:2000 „Suvirinimo medžiagos. Lankinio suvirinimo po fliusu fliusai. Klasifikavimas“; 7.12. LST EN ISO 887:2002 „Bendrosios paskirties metrinių varžtų, sraigtų ir veržlių poveržlės. Bendrasis projektas“ (ISO 887:2000); 7.13. LST EN ISO 898 - 1:2000 „Anglinio ir legiruotojo plieno tvirtinimo detalių mechaninės savybės. 1 dalis. Varžtai, sraigtai ir smeigės“ (ISO 898 - 1:1999); 7.14. LST 1585:2001 „Plieno žymėjimo sistemos. Papildomieji simboliai“ (CR 10260:1998); 7.15. LST EN ISO 2320:2001 „Plieninės šešiakampės veržlės su įspraudžiamąja dalimi. Mechaniniai ir naudojimo reikalavimai“ (ISO 2320:1997); 7.16. LST EN ISO 4016:2002 „Varžtai su šešiakampėmis galvutėmis. C klasės gaminiai“ (ISO 4016:1999); 7.17. LST EN ISO 4014:2002 „Varžtai su šešiakampėmis galvutėmis. A ir B klasių gaminiai“ (ISO 4014:1999); 7.18. LST EN ISO 4017:2002 „Sraigtai su šešiakampėmis galvutėmis. A ir B klasių gaminiai“ (ISO 4017:1999); 7.19. LST EN ISO 4018:2002 „Sraigtai su šešiakampėmis galvutėmis. C klasės gaminiai“ (ISO 4018:1999); 7.20. LST EN ISO 4032 :2002 „Šešiakampės veržlės, 1 tipas. A ir B klasių gaminiai“ (ISO 4032:1999); 7.21. LST EN ISO 4033:2002 „Šešiakampės veržlės, 2 tipas. A ir B klasių gaminiai“ (ISO 4033:1999); 7.22. LST EN ISO 4034:2002 „Šešiakampės veržlės. C klasės gaminiai“ (ISO 4034:1999); 7.23. LST EN ISO 7089:2002 „Poveržlės. Vidutinės serijos. A klasės gaminiai“ (ISO 7089:2000); 7.24. LST EN ISO 7090:2002 „Nusklembtosios poveržlės. Vidutinės serijos. A klasės gaminiai“ (ISO 7090:2000); 7.25. LST EN ISO 7091:2002 „Poveržlės. Vidutinės serijos. C klasės gaminiai“ (ISO 7091:2000); 7.26. LST EN ISO 9692 - 1:2004 „Suvirinimas ir panašūs procesai. Jungčių paruošimo rekomendacijos. 1 dalis. Plienų rankinis lankinis suvirinimas, lankinis suvirinimas lydžiuoju elektrodu apsauginėse dujose, dujinis suvirinimas, TIG suvirinimas ir pluoštinis suvirinimas“ (ISO 9692 - 1:2003); 7.27. LST EN ISO 9692 - 2+AC:2001 „Suvirinimas ir panašūs procesai. Jungčių paruošimas. 2 dalis. Plienų rankinis suvirinimas po fliusu“ (ISO 9692 - 2:1998); 7.28. LST L ENV 1090 - 1:2002 „Plieninių konstrukcijų darbai. 1 dalis. Bendrosios ir pastatų taisyklės“; 7.29. LST EN 10025 - 2:2005 „Karštai valcuoti konstrukcinio plieno gaminiai. 2 dalis. Nelegiruotojo konstrukcinio plieno techninės tiekimo sąlygos“; 7.30. LST EN 10025 - 3:2005 „Karštai valcuoti konstrukcinio plieno gaminiai. 3 dalis. Normalizuoto/apdirbto normalizaciniu valcavimu suvirinamojo smulkiagrūdžio konstrukcinio plieno techninės tiekimo sąlygos“; 7.31. LST EN 10025 - 4:2005 „Karštai valcuoti konstrukcinio plieno gaminiai. 4 dalis. Termomechaniškai valcuoto suvirinamojo smulkiagrūdžio konstrukcinio plieno techninės tiekimo sąlygos “; 7.32. LST EN 10025 - 5:2005 „Karštai valcuoti konstrukcinio plieno gaminiai. 5 dalis. Pagerinto atsparumo atmosferinei korozijai konstrukcinio plieno techninės tiekimo sąlygos“; 7.33. LST EN 10027 - 1:1997 „Plienų žymėjimo sistemos. 1-oji dalis. Plieno markės. Pagrindiniai simboliai“; 7.34. LST EN 10164:2005 „Pagerintų statmenai gaminio paviršiui deformacijos savybių plieno gaminiai. Techninės tiekimo sąlygos; (7.34 p. - LR AM 2006 04 28 įsakymo Nr. D1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2006 05 19) 7.35. LST EN 10210 - 1:2002 „Karštuoju būdu pagaminti nelegiruotųjų ir smulkiagrūdžių konstrukcinių plienų tuščiaviduriai statybiniai profiliai. 1 dalis. Techniniai tiekimo reikalavimai“; 7.36.LST EN 10219 - 1:2000 „Nelegiruotojo ir smulkiagrūdžio plieno šaltai formuoti virintieji tuščiaviduriai statybiniai profiliai. 1 dalis. Techniniai tiekimo reikalavimai“; 7.37. LST EN 10264 - 1:2003 „Plieninė viela ir vielos gaminiai. Plieninė lynų viela. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai“; 7.38. LST EN 12534:2000 „Suvirinimo medžiagos. Aukšto stiprumo plienų lankinio suvirinimo apsauginėse dujose elektrodinės ir pridėtinės vielos, strypeliai ir prilydomasis metalas. Klasifikavimas“; 7.39. LST EN 12535:2000 „Suvirinimo medžiagos. Aukšto stiprumo plienų lankinio suvirinimo apsauginėse dujose elektrodinės miltelinės vielos su užpildu. Klasifikavimas“; 7.40. LST EN ISO 10511:2001 „Šešiakampės plonos veržlės su įspraudžiamąja dalimi (su nemetaliniu įdėklu)“ (ISO 10511:1997); 7.41. LST EN ISO 10512:2001 „Šešiakampės veržlės su įspraudžiamąja dalimi (ir nemetaliniu įdėklu). 1 tipas. Metrinis smulkaus žingsnio sriegis. 6, 8 ir 10 kokybės klasės“ (ISO 10512:1997); 7.42. LST EN ISO 10513:2001 „Metalinės šešiakampės veržlės su įspraudžiamąja dalimi. 2 tipas. Metrinis smulkaus žingsnio sriegis. 8, 10 ir 12 kokybės klasės“ (ISO 10513:1997); 7.43. LST EN ISO 12944 - 2:2000 „Dažai ir lakai. Plieninių konstrukcijų apsauga nuo korozijos apsauginėmis dažų sistemomis. 2-oji dalis. Aplinkos klasifikacija“ (ISO 12944 - 2:1998); 7.44. LST EN 20898 - 2:2000 „Mechaninės tvirtinimo detalių savybės. 2 dalis. Veržlės su nustatytais apskaičiuotos apkrovos dydžiais. Stambusis sriegis“ (ISO 898 - 2:1992); 7.45. LST EN 50149:2002/AC:2003 „Geležinkelio taikmenys. Stacionarioji įranga. Elektrinė trauka. Vario ir vario lydinių kontaktiniai laidai su grioveliais“; 7.46. LST EN 50182+AC:2002 „Oro linijų laidai. Laidai iš koncentriškais sluoksniais susuktos apvaliosios vielos“; 7.47. LST EN 50183:2001 „Oro linijų laidininkai. Aliuminio, magnio ir silicio lydinio laidai“; 7.48. LST EN 50189:2001 „Oro linijų laidininkai. Cinkuoti plieniniai laidai“. 7.49. LST EN ISO 9692-1:2004 „Suvirinimas ir panašūs procesai. Jungčių paruošimo rekomendacijos. 1 dalis. Plienų rankinis lankinis suvirinimas, lankinis suvirinimas lydžiuoju elektrodu apsauginėse dujose, dujinis suvirinimas, TIG suvirinimas ir pluoštinis suvirinimas“ (ISO 9692-1:2003); 7.50. LST EN ISO 9692-2+AC:2001 „Suvirinimas ir panašūs procesai. Jungčių paruošimas. 2 dalis. Plienų lankinis suvirinimas po fliusu“ (ISO 9692-2:1998); 7.51. LST EN ISO 9692-4:2004 „Suvirinimas ir panašūs procesai. Jungčių paruošimo rekomendacijos. 4 dalis. Plakiruotieji plienai“ (ISO 9692-4:2003); 7.52. LST EN ISO 5815:2004 „Suvirinimas. Plieno, nikelio, titano ir jų lydinių lydomojo suvirinimo (išskyrus pluoštinį suvirinimą) jungtys. Defektų kokybės lygmenys“ (ISO 5817:2003); 7.53. LST EN 14399-2:2005 „Stipriųjų konstrukcinių varžtų, skirtų parengtinei apkrovai, rinkiniai. 2 dalis. Tinkamumo parengtinei apkrovai bandymas“; 7.54. LST EN 14399-3:2005 „Stipriųjų konstrukcinių varžtų, skirtų parengtinei apkrovai, rinkiniai. 3 dalis. HR sistema. Varžtų su šešiakampe galvute ir jų veržlių rinkiniai“; 7.55. LST EN 14399-4:2005 „Stipriųjų konstrukcinių varžtų, skirtų parengtinei apkrovai, rinkiniai. 4 dalis. HV sistema. Varžtų su šešiakampe galvute ir jų veržlių rinkiniai“; 7.56. LST EN 14399-5:2005 „Stipriųjų konstrukcinių varžtų, skirtų parengtinei apkrovai, rinkiniai. 5 dalis. Poveržlės“; 7.57. LST EN 14399-6:2005 „Stipriųjų konstrukcinių varžtų, skirtų parengtinei apkrovai, rinkiniai. 6 dalis. Nusklembtosios poveržlės“; 7.58. LST EN ISO 17659:2004 „Suvirinimas. Jungtys. Terminai keliomis kalbomis su iliustracijomis“ (ISO 17659:2002); 7.59. LST EN ISO 6947:2000 „Siūlės. Suvirinimo padėtys. Nuolydžio ir posūkio kampų apibrėžimai“ (ISO 6947:1993). (7.49-7.59 p. - LR AM 2006 04 28 įsakymo Nr. D1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2006 05 19) 8. Šiame Reglamente datuotais ir nedatuotais šaltiniais pateikti duomenys iš kitų leidinių. Datuotos nuorodos, jų pataisos ir papildymai šio Reglamento dalimi tampa tik tada, kai įtraukiami į Reglamentą kaip priedai arba papildymai. III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS 9. Reglamente vartojamos pagrindinės sąvokos ir jų apibrėžimai atitinka LST ISO 8930:2004 [7.1] ir LST ISO 3898:2002 [7.2] pateiktas sąvokas ir jų apibrėžimus. IV SKYRIUS. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI 10. Pagrindiniai raidiniai žymenys vartojami šiame Reglamente: A – skerspjūvio plotas Ab – varžto skerspjūvio plotas Ab ,net – varžto grynasis (neto) skerspjūvio plotas Aeff – skaičiuojamasis skerspjūvio plotas A f – juostos (lentynos) skerspjūvio plotas Anet – grynasis (neto) skerspjūvio plotas Aw – sienelės skerspjūvio plotas Awf – kertinės (kampinės) siūlės metalo skerspjūvio plotas Awz – kertinės (kampinės) siūlės sulydymo srities skerspjūvio plotas E – tamprumo modulis F – charakteristinė jėga, apkrova Fb,v ,Rd – skaičiuotinis varžto kerpamasis atsparis Fbh ,Rd – skaičiuotinis vieno varžto ir vienos trinties plokštumos jungties atsparis Fb, p ,Rd – skaičiuotinis varžtu glemžiamų jungiamųjų elementų atsparis Fb, t , Rd – skaičiuotinis varžto tempiamasis atsparis Fd – skaičiuotinė jėga, apkrova Fp ,Cd – skaičiuotinė įtempiamojo (stipriojo) varžto išankstinio įtempimo jėga Fy – charakteristinė jėga, apkrova y ašies kryptimi Fy ,d – skaičiuotinė jėga, apkrova y ašies kryptimi Fz – charakteristinė jėga, apkrova z ašies kryptimi Fz ,d – skaičiuotinė jėga, apkrova z ašies kryptimi G – šlyties modulis I b – antdėklo skerspjūvio ploto inercijos momentas I c – rėmo kolonos skerspjūvio ploto inercijos momentas I d – spyrio skerspjūvio ploto inercijos momentas I f – juostos (lentynos) skerspjūvio ploto inercijos momentas I r – rėmo sijos skerspjūvio ploto inercijos momentas I r ,l – rėmo apatinės sijos skerspjūvio ploto inercijos momentas I r ,u – rėmo viršutinės sijos skerspjūvio ploto inercijos momentas I s – sąstandos, antdėklo skerspjūvio ploto inercijos momentas I tor – skerspjūvio ploto sukamasis inercijos momentas I y – skerspjūvio ploto inercijos momentas apie y ašį I z – skerspjūvio ploto inercijos momentas apie z ašį I y ,net – grynasis (neto) skerspjūvio ploto inercijos momentas apie y ašį I z ,net – grynasis (neto) skerspjūvio ploto inercijos momentas apie z ašį I  – skerspjūvio ploto sektorinis inercijos momentas M Ed – skaičiuotinis lenkiamasis momentas M b,Rd – skaičiuotinis lenkiamojo elemento pastovumo atsparis M c ,Rd – skaičiuotinis skerspjūvio lenkiamasis tamprusis stiprumo atsparis M fl ,Rd – skaičiuotinis sijos su lanksčiąja (klupiąja) sienele lenkiamasis stiprumo atsparis M pl ,Rd – skaičiuotinis skerspjūvio lenkiamasis atsparis pagal takumo ribą M pl , y ,Rd – skaičiuotinis skerspjūvio lenkiamasis atsparis pagal takumo ribą y ašies atžvilgiu M pl ,z ,Rd – skaičiuotinis skerspjūvio lenkiamasis atsparis pagal takumo ribą z ašies atžvilgiu M u ,Rd – skaičiuotinis skerspjūvio lenkiamasis atsparis pagal stiprumo ribą M y ,Ed – skaičiuotinis lenkiamasis momentas apie y ašį M z ,Ed – skaičiuotinis lenkiamasis momentas apie z ašį N Ed – skaičiuotinė ašinė jėga N c,Ed – labiausiai apkrautos rėmo kolonos skaičiuotinė ašinė jėga N c ,Rd – skaičiuotinis centriškai gniuždomo elemento pastovumo atsparis N NM ,c,Rd – skaičiuotinis ekscentriškai gniuždomo elemento pastovumo atsparis N NM ,TF,Rd – skaičiuotinis ekscentriškai gniuždomo elemento lenkiamasis sukamasis pastovumo atsparis N NM , yz ,Rd – skaičiuotinis ekscentriškai gniuždomo dviejose plokštumose elemento pastovumo atsparis N pl ,Rd – skaičiuotinis ašinės jėgos veikiamo skerspjūvio stiprumo atsparis pagal takumo ribą N TF ,Rd – skaičiuotinis centriškai gniuždomo elemento sukamasis pastovumo atsparis N u ,Rd – skaičiuotinis ašinės jėgos veikiamo skerspjūvio stiprumo atsparis pagal stiprumo ribą S y – skerspjūvio dalies statinis momentas y ašies, einančios per sunkio centrą, atžvilgiu S z – skerspjūvio dalies statinis momentas z ašies, einančios per sunkio centrą, atžvilgiu Tloc,Ed – vietinis skaičiuotinis sukamasis momentas Vc ,Rd – skaičiuotinis skerspjūvio kerpamasis atsparis Vc,Rd ,m – skaičiuotinis skerspjūvio kerpamasis vidutinis atsparis VEd – skaičiuotinė skersinė (kerpamoji) jėga V fic – skaičiuotinė spragotojo skerspjūvio strypo sąlyginė skersinė jėga V fl ,Rd – skaičiuotinis sijos su lanksčiąja (klupiąja) sienele kerpamasis atsparis QF ,Ed – sutelktosios jėgos sukelta juostinių jungčių įrąža ilgio vienetui QV ,Ed – šlyties sukelta juostinių jungčių įrąža ilgio vienetui Wc – skerspjūvio labiausiai gniuždomo krašto atsparumo momentas W y – skerspjūvio atsparumo momentas apie y ašį W y ,net ,min – grynasis (neto) skerspjūvio mažiausias atsparumo momentas apie y ašį W z – skerspjūvio atsparumo momentas apie z ašį Wz ,net ,min – grynasis (neto) skerspjūvio mažiausias atsparumo momentas apie z ašį Wwf – kertinės (kampinės) siūlės metalo skerspjūvio atsparumo momentas Wwz – kertinės (kampinės) siūlės sulydymo srities skerspjūvio atsparumo momentas a eff – skaičiuojamasis lankstytųjų profiliuočių užlankų plotis a s – atstumas tarp skersinių sąstandų beff – skaičiuojamasis plotis b f – juostos (lentynos) plotis bs – sąstandų plotis d – varžto skersmuo d w – elektrodinės vielos skersmuo d 0 – varžto skylės skersmuo e – ekscentricitetas erel – santykinis ekscentricitetas erel ,eff – santykinis lyginamasis ekscentricitetas e1 – atstumas nuo elemento krašto iki artimiausios skylės (varžto) centro jėgos veikimo kryptimi e2 – atstumas nuo elemento krašto iki artimiausios skylės (varžto) centro statmena jėgos veikimo kryptimi f ba ,d – skaičiuotinis pamatų inkarinių varžtų tempiamasis plieno stipris f bh ,d – skaičiuotinis įtempiamųjų (stipriųjų) varžtų tempiamasis plieno stipris f bp ,d – skaičiuotinis varžtù glemžiamo plieno stipris f bs,d – skaičiuotinis varžtų kerpamasis plieno stipris f bt,d – skaičiuotinis varžtų tempiamasis plieno stipris f bv ,d – skaičiuotinis U formos varžto tempiamasis plieno stipris f bu – charakteristinis varžtų plieno stipris pagal stiprumo ribą f c ,d – skaičiuotinis ritinio (parito) skersmeninis gniuždomasis stipris f dh ,d – skaičiuotinis stipriosios plieninės vielos, naudojamos pluoštams ir vijoms, tempiamasis plieno stipris f l ,d – skaičiuotinis glaudaus lietimosi ritininių lankstų (šarnyrų) vietinis glemžiamasis stipris f p ,d – skaičiuotinis glemžiamasis plieno stipris f s – charakteristinis kerpamasis plieno stipris f s ,d – skaičiuotinis kerpamasis plieno stipris f th,d – skaičiuotinis tempiamasis plieno stipris gaminio storio kryptimi f u – charakteristinis tempiamasis, gniuždomasis, lenkiamasis plieno stipris pagal stiprumo ribą f u ,d – skaičiuotinis tempiamasis, gniuždomasis, lenkiamasis plieno stipris pagal stiprumo ribą f v ,d – skaičiuotinis varginamasis plieno stipris f vw ,u – charakteristinis kertinės (kampinės) siūlės metalo stipris pagal stiprumo ribą f vw , f ,d – skaičiuotinis kertinės (kampinės) siūlės kerpamasis metalo stipris f w, s ,d – skaičiuotinis sudurtinės siūlės kerpamasis metalo stipris f vw,u ,d – skaičiuotinis kertinės (kampinės) siūlės metalo stipris pagal stiprumo ribą f vw , z ,d – skaičiuotinis kertinės (kampinės) siūlės sulydymo srities kerpamasis metalo stipris f y – charakteristinis tempiamasis, gniuždomasis, lenkiamasis plieno stipris pagal takumo ribą f y ,d – skaičiuotinis tempiamasis, gniuždomasis, lenkiamasis plieno stipris pagal takumo ribą f w,u ,d – skaičiuotinis sudurtinės siūlės gniuždomasis, tempiamasis, lenkiamasis metalo stipris pagal stiprumo ribą f w, y ,d – skaičiuotinis sudurtinės siūlės tempiamasis, gniuždomasis, lenkiamasis metalo stipris pagal takumo ribą c pl , c pl ,y , c pl ,z – ribotųjų plastinių deformacijų koeficientai i – skerspjūvio inercijos spindulys imin – mažiausias skerspjūvio inercijos spindulys i y – skerspjūvio inercijos spindulys y ašies atžvilgiu i z – skerspjūvio inercijos spindulys z ašies atžvilgiu h – aukštis, skerspjūvio aukštis h f – atstumas tarp skerspjūvio juostų sunkio centrų heff – skaičiuojamasis aukštis hw – sienelės aukštis hw,eff – skaičiuojamasis klupiosios sienelės aukštis k f – kertinės (kampinės) siūlės statinis k shape – skerspjūvio formos koeficientas l – ilgis, tarpatramis lc – rėmo vieno aukšto kolonos ilgis, statramsčio ilgis ld – spyrio ilgis ld ,eff – spyrio skaičiuojamasis ilgis leff – skaičiuojamasis ilgis leff , y – skaičiuojamasis elemento ilgis y ašies atžvilgiu leff , z – skaičiuojamasis elemento ilgis z ašies atžvilgiu l r – rėmo vieno tarpatramio sijos ilgis lw – virintinės (lydytinės) siūlės ilgis lw,eff – skaičiuojamasis virintinės (lydytinės) siūlės ilgis ns n sl pd p1 p2 – varžto kirpimo plokštumų skaičius – varžtinės jungties trinties paviršių skaičius – skaičiuotinis slėgis į kevalo paviršių – atstumas tarp skylių (varžtų) eilių centrų jėgos veikimo kryptimi – atstumas tarp skylių (varžtų) eilių centrų statmena jėgos veikimo kryptimi rm – kevalo vidurinio paviršiaus kreivio spindulys t – storis t f – juostos (lentynos) storis t s – sąstandos storis tw – sienelės storis  wf – kertinės (kampinės) siūlės metalo įlydymo gylio koeficientas  wz – kertinės (kampinės) siūlės sulydymo srities metalo koeficientas  – centriškai gniuždomojo elemento klupumo koeficientas (centriškai gniuždomojo elemento, skaičiuotinio klupumui, skaičiuotinio stiprio pagal takumo ribą sumažinimo koeficientas)  b – sijos lenkiamojo sukamojo klupumo koeficientas (lenkiamojo elemento, skaičiuotinio klupumui pagal lenkimo-susisukimo praradimo formą, skaičiuotinio stiprio pagal takumo ribą sumažinimo koeficientas)  e – ekscentriškai gniuždomojo elemento klupumo koeficientas (ekscentriškai gniuždomojo elemento, skaičiuotinio klupumui, skaičiuotinio stiprio pagal takumo ribą sumažinimo koeficientas)  e, yz – dviejose plokštumose ekscentriškai gniuždomojo elemento klupumo koeficientas (dviejose plokštumose ekscentriškai gniuždomojo elemento, klupumui, skaičiuotinio stiprio pagal takumo ribą sumažinimo koeficientas)  b – varžtinės jungties darbo sąlygų koeficientas  c – elemento darbo sąlygų koeficientas  F – apkrovos patikimumo koeficientas  F 1 – krano rato slėgio koeficientas  h – jungties įtempiamaisiais (stipriaisiais) varžtais patikimumo koeficientas  M – medžiagos patikimumo koeficientas  Mw – virintinės (lydytinės) siūlės metalo medžiagos patikimumo koeficientas u   L – – – – patikimumo koeficientas pagal stiprumo ribą elemento liaunis sąlyginis elemento liaunis lyginamasis spragotojo elemento liaunis  L – sąlyginis lyginamasis spragotojo elemento liaunis  u – ribinis elemento liaunis  y – elemento liaunis plokštumoje, statmenoje y ašiai  z – elemento liaunis plokštumoje, statmenoje z ašiai  w – sąlyginis sienelės liaunis  wu – ribinis sienelės liaunis  wu – sąlyginis ribinis sienelės liaunis  – skaičiuojamojo ilgio koeficientas  c,eff – labiausiai apkrautos rėmo kolonos skaičiuojamojo ilgio koeficientas  h – jungčių įtempiamaisiais (stipriaisiais) varžtais trinties koeficientas  y – skaičiuojamojo ilgio koeficientas plokštumoje, statmenoje y ašiai  z – skaičiuojamojo ilgio koeficientas plokštumoje, statmenoje z ašiai  – plieno skersinės deformacijos (Puasono) koeficientas  cr ,Rd – kritinis normalinis sijos sienelės įtempis cr ,loc,Rd – kritinis normalinis vietinis sijos sienelės įtempis  x,Ed – skaičiuotinis normalinis įtempis x ašies kryptimi  y,Ed – skaičiuotinis normalinis įtempis y ašies kryptimi  z,Ed – skaičiuotinis normalinis įtempis z ašies kryptimi  w,c,Ed – skaičiuotinis normalinis sijos sienelės gniuždomasis įtempis  w,loc,Ed – skaičiuotinis vietinis sienelės įtempis  w,t ,Ed – skaičiuotinis normalinis sijos sienelės tempiamasis įtempis  cr ,Rd – kritinis tangentinis sijos sienelės įtempis  xz ,Ed – skaičiuotinis tangentinis įtempis z ašies kryptimi  w,Ed – skaičiuotinis tangentinis sijos sienelės įtempis 11. Bendruoju atveju elemento ašys yra: x – išilgai elemento, y ir z – skerspjūvio ašys. Skerspjūvio ašys: y – lygiagreti su juosta (lentyna), z – statmena juostai, išskyrus kampuočių: jų y – lygiagreti su mažesniąja kampuočio lentyna, z – statmena mažesniajai kampuočio lentynai. Kiti elementų skerspjūvio ašių naudojimo atvejai aptariami tekste. 12. Atliekant skaičiavimus rekomenduojami šie SI sistemos vienetai: • jėga, apkrova • momentas (lenkimas) • masė • tankis • tūrinis svoris • įtempis, stipris kN kN , , m m2 kNm , kg , kg , m3 kN , m3 N  MN  , MPa  . 2  2 mm  m  kN , V SKYRIUS. PROJEKTAVIMO PAGRINDAI 13. Plieninės konstrukcijos projektuojamos vadovaujantis bendrosiomis statybinių konstrukcijų projektavimo taisyklėmis [7.3]. Konstrukcijų patikimumas užtikrinamas taikant dalinių koeficientų metodą. Atskirais atvejais konstrukcijų patikimumas gali būti užtikrinamas taikant dalinių koeficientų su bandymais metodą. Saugos ir tinkamumo ribinių būvių skaičiavimo taisyklės pateikiamos šio Reglamento VII, VIII ir X skyriuose. 14. Poveikiai ir apkrovos, veikiantys laikančiąsias plienines konstrukcijas, apskaičiuojami pagal STR 2.05.04:2003 [7.4]. Poveikių ir apkrovų deriniai ir jų daliniai koeficientai imami iš [7.4] 10 priedo. 15. Plieninės konstrukcijos taip pat turi būti projektuojamos apsaugai nuo korozijos ir gaisrinei saugai. Didinti valcuotųjų ir lankstytųjų gaminių ir vamzdžių sienelių storį norint apsaugoti nuo korozijos ir padidinti konstrukcijų atsparumo ugniai ribą neleidžiama. 16. Visos konstrukcijos turi būti prieinamos apžiūrėti, valyti, dažyti, taip pat neturi sulaikyti drėgmės ir apsunkinti vėdinimo. 17. Projektuojant plienines konstrukcijas būtina: parinkti techniniu ir ekonominiu požiūriu tinkamiausias statinių schemas ir elementų skerspjūvius; naudoti ekonomiškus valcuotųjų gaminių profilius; naudoti pažangias konstrukcijas (erdvines sistemas iš standartinių elementų, konstrukcijas, sutapatinančias laikančiąsias ir atitvarines funkcijas; iš anksto įtemptąsias, kabamąsias, plonasienes lakštines ir sudėtines konstrukcijas iš įvairaus plieno); numatyti konstrukcijų gamybos ir montavimo technologiškumą; naudoti konstrukcijas, užtikrinančias mažiausias gamybos, transportavimo ir montavimo sąnaudas; numatyti gamyklines ir montuojamąsias progresyvių tipų jungtis. 18. Projektuojant pastatus ir statinius būtina imti konstrukcines schemas, kurios užtikrintų pastatų, statinių ir jų elementų stiprumą, pastovumą bei erdvinį nekintamumą transportuojant, montuojant ir naudojant. 19. Skaičiuojamosios schemos ir pagrindinės skaičiavimo prielaidos turi atitikti plieninių konstrukcijų tikrąsias elgsenos sąlygas. Plienines konstrukcijas paprastai būtina skaičiuoti kaip bendras erdvines sistemas. Dalijant erdvines konstrukcijas į plokščiąsias, būtina įvertinti elementų tarpusavio sąveiką ir sąveiką su pamatais. 20. Plienines konstrukcijas paprastai būtina skaičiuoti įvertinant netampriąsias plieno deformacijas. 21. Plieninių konstrukcijų įrąžas ir deformacijas paprastai būtina skaičiuoti pagal deformuotąjį būvį. 22. Plieninių konstrukcijų elementai turi būti mažiausių skerspjūvių ir atitikti šio Reglamento reikalavimus. VI SKYRIUS. KONSTRUKCIJŲ IR JUNGČIŲ MEDŽIAGOS I SKIRSNIS. STATYBINIS PLIENAS 23. Atsižvelgiant į pastatų ir statinių konstrukcijų svarbą, jų naudojimo sąlygas, visos plieninės konstrukcijos skirstomos į keturias grupes. Pastatų ir statinių konstrukcijoms plienas parenkamas pagal 6.1 lentelę. 24. Flanšinės jungtys ir rėmų mazgų lakštai gaminami iš valcuotųjų gaminių pagal LST EN 10164. 6.1 lentelė Pastatų ir statinių konstrukcijų plienas Plienas Standartas 1 g r u p ė. Suvirintosios konstrukcijos arba jų elementai, naudojami ypač sunkiomis sąlygomis arba tiesiogiai veikiami dinaminių, vibracinių arba slankiųjų apkrovų (pokraninės, darbo aikštelių sijos; bunkerių ir krovimo estakadų konstrukcijų elementai, tiesiogiai laikantys judančių sąstatų apkrovą; santvarų mazgo lakštai; transporto galerijų rėmai; suvirintosios elektros linijų atramos, kurių aukštis didesnis nei 60 m; stiebų atotampų ir jų mazgų elementai; hidrotechnikos statinių kranų sijos ir pan.) S275 LST EN 10025-2, LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10210-1, LST EN 10219-1 S355 LST EN 10025-2, LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10025-5, LST EN 10210-1, LST EN 10219-1 S420 LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10219-1 S450 LST EN 10025-2 S460 LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10210-1, LST EN 10219-1 2 g r u p ė. Suvirintosios konstrukcijos arba jų elementai, veikiami statinių apkrovų (santvaros; rėmų, perdangų, laiptatakių sijos; atramos, išskyrus suvirintąsias atramas; atvirų skirstomųjų pastočių įrangos atramos, jų išjungiklių atramos; transporto galerijų atramos; transporto kontaktinio tinklo elementai (skersiniai, inkarinės atotampos, sankabos); prožektorių stiebai; sudėtiniai antenų statinių elementai; hidroelektrinių ir siurblinių vamzdynai; vandentakių aptaisas; įdėtinės užtvarų dalys ir kiti tempiamieji, tempiamieji lenkiamieji ir lenkiamieji elementai), taip pat 1-os grupės konstrukcijos ir jų elementai, kai nėra suvirintinių jungčių, ir kabamieji keliai iš dvitėjų, kai nėra suvirintinių montuojamųjų jungčių S275 LST EN 10025-2, LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10210-1, LST EN 10219-1 S355 LST EN 10025-2, LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10025-5, LST EN 10210-1, LST EN 10219-1 S420 LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10219-1 S450 LST EN 10025-2 S460 LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10210-1, LST EN 10219-1 3 g r u p ė. Suvirintosios konstrukcijos arba jų elementai, veikiami statinių apkrovų (kolonos; statramsčiai; atraminės plokštės; perdangų pakloto elementai; konstrukcijos, laikančios technologinę įrangą; vertikalūs kolonų ramsčiai, kai ramsčių įtempiai viršija 0,4 fy,d; transporto kontaktinio tinklo inkarinės, laikančiosios ir fiksuojančiosios konstrukcijos (atramos, skersinės standumo sijos, fiksuokliai); atvirųjų skirstomųjų pastočių įrangos atramos, išskyrus išjungiklių atramas; antenų statinių kamienų ir bokštų elementai; betono tiekimo estakadų kolonos, stogo perdangų ilginiai ir kiti gniuždomieji bei gniuždomieji lenkiamieji elementai), taip pat 2-os grupės konstrukcijos ir jų elementai, kai nėra suvirintinių jungčių S235 LST EN 10025-2, LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10025-5, LST EN 10210-1, LST EN 10219-1 S275 LST EN 10025-2, LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10210-1, LST EN 10219-1 S355 LST EN 10025-2, LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10025-5, LST EN 10210-1, LST EN 10219-1 S420 LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10219-1 S450 LST EN 10025-2. S460 LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10210-1, LST EN 10219-1 4 g r u p ė. Pastatų ir statinių nepagrindinės konstrukcijos (ramsčiai, išskyrus nurodytus 3-ioje grupėje; sienos strypyno elementai; laiptai; aikštelės, atitvaros; kabelių kanalų metalo konstrukcijos; nepagrindinių statinių elementai ir pan.), taip pat 3-ios grupės konstrukcijos ir elementai, kai nėra suvirintinių jungčių S235 LST EN 10025-2, LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10025-5, LST EN 10210-1, LST EN 10219-1 S275 LST EN 10025-2, LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10210-1, LST EN 10219-1 Pastabos: 1. Šios lentelės reikalavimai netaikomi specialiųjų statinių plieninėms konstrukcijoms: magistraliniams ir technologiniams vamzdynams, specialiosios paskirties skysčių talpykloms, lydymo krosnių apvalkalams, oro šildytuvams ir pan. Plienai šioms konstrukcijoms parenkami pagal kitus normatyvinius dokumentus. 2. Konstrukcijoms, kurias tiesiogiai veikia dinaminės, vibracinės arba judamosios apkrovos, priskiriamos konstrukcijos ar jų elementai, kuriuos reikia skaičiuoti patvarumui arba kurie skaičiuojami įvertinant dinaminius koeficientus. 3. Konstrukcinio plieno smūginio tąsio ir santykinio pailgėjimo reikšmės pateiktos 5 priedo 1–6 lentelėse. II SKIRSNIS. JUNGIMO PRIEMONĖS 25. Plieninėms konstrukcijoms suvirinti reikia naudoti: rankiniam suvirinimui – glaistytuosius elektrodus pagal LST EN 499 [7.7], LST EN 757 [7.9]; elektrodinę vielą – pagal LST EN 440 [7.6], LST EN 756 [7.8], LST EN 758 [7.10] ar LST EN 12535 [7.39]; fliusus – pagal LST EN 760 [7.11]; apsaugines dujas – pagal LST EN 439 [7.5]. 26. Suvirinimo medžiagos ir suvirinimo technologija turi užtikrinti virintinės (lydytinės) siūlės metalo laikinąjį stiprį pagal stiprumo ribą, ne mažesnį nei pagrindinio metalo charakteristinė plieno stiprio pagal stiprumo ribą reikšmė fu, taip pat suvirintinių jungčių metalo kietumo, smūginio tąsio ir santykinio pailgėjimo reikšmes, atitinkančias norminius dokumentus. 27. Varžtinėms jungtims parenkami plieniniai varžtai, atitinkantys LST EN ISO 898 - 1 [7.13], veržlės, atitinkančios LST EN ISO 20898 - 2 [7.44] ar LST EN ISO 2320, ir poveržlės, atitinkančios LST EN ISO 887 [7.12] reikalavimus. Varžtai naudojami pagal LST EN ISO 4014 [7.17], LST EN ISO 4016 [7.16], LST EN ISO 4017 [7.18], LST EN ISO 4018 [7.19], o ribojant jungčių deformacijas – A gaminio klasės varžtai pagal LST EN ISO 4014 [7.17], LST EN ISO 4017 [7.18], šių kokybės klasių: a) konstrukcijoms, kurių patvarumas neskaičiuojamas – 4.6, 4.8, 5.6, 5.8, 6.6, 8.8, 10.9; b) konstrukcijoms, kurių patvarumas skaičiuojamas – 4.6, 5.6, 6.6, 8.8, jei varžtai yra tempiami arba kerpami, ir 4.8, 5.8, jei varžtai yra kerpami. Veržlės parenkamos pagal LST EN ISO 4032 [7.20], LST EN ISO 4033 [7.21] ir LST EN ISO 4034 [7.22]. Naudojamos apvalios poveržlės pagal LST EN ISO 7089 [7.23], LST EN ISO 7090 [7.24] ir LST EN ISO 7091 [7.25]. Prireikus gali būti naudojamos įžambiosios ar spyruoklinės poveržlės, atitinkančios tokio surinkimo reikalavimus. Varžtinį surinkimą su neįtempiamaisiais varžtais turi sudaryti: varžtas, veržlė ir poveržlė pagal 6.2 lentelėje pateiktus derinius. 28. Pamatų inkarinių varžtų mechaninės savybės paprastai turi atitikti 4.6, 4.8, 5.6, 5.8, 6.8, 8.8, 10.9 varžtų kokybės klases. Pamatų inkariniai varžtai gali būti pagaminti iš karštai valcuotųjų plienų S235, S275 ar S355 pagal LST EN 10025 - 2 [7.29] arba iš plienų S275 ar S355 pagal LST EN 10025 - 3 [7.30] ar LST EN 10025 - 4 [7.31]. Jei naudojami pamatų inkariniai varžtai, kurių galas pamate užlenktas kampu (žr. 6.1 a pav.), inkaravimo ilgis turi būti toks, kad suirimas neįvyktų iki varžto plienas pasieks takumo ribą. Inkaravimo ilgis turi būti apskaičiuojamas. Naudojant tokio tipo pamatų inkarinius varžtus, charakteristinis tempiamasis, gniuždomasis, lenkiamasis plieno stipris pagal takumo ribą negali būti didesnis nei 300 N/mm2. 6.2 lentelė Neįtempiamųjų varžtų surinkimas pagal LST L ENV 1090 - 1 [7.28] Kokybės klasė 4.6 4.8 5.6 5.81) 6.81) 8.8 10.9 Varžtai Standartas2) LST EN ISO 4016 LST EN ISO 4018 LST EN ISO 4014 LST EN ISO 4017 LST EN ISO 4014 LST EN ISO 4017 LST EN ISO 4014 LST EN ISO 4017 Standartas LST EN 4034 LST EN 4034 LST EN 4032 LST EN 4032 LST EN 4033 Veržlės Kokybės klasė 4, kai d > M16 5, kai d  M16 5 Poveržlės Standartas Kietumo klasė LST EN ISO 70916) 100HV LST EN ISO 7089 LST EN ISO 7090 LST EN ISO 7089 LST EN ISO 7090 200HV 200HV 300HV 300HV 83) 4) 103) 4) 103) 5) 125) Pastabos: 1) Kadangi nėra CEN ar ISO standartų, kuriuose būtų pateikti 5.8 ir 6.8 kokybės klasių varžtų ir veržlių surinkimo reikalavimai, šie varžtai gali atitikti LST EN ISO 4014 [7.17], LST EN ISO 4016 [7.16], LST EN ISO 4017 [7.18] ar LST EN ISO 4018 [7.19] standartų reikalavimus pagal matmenis ir tolerancijas (nors jie nenumatyti šiuose standartuose). Veržlių matmenys ir tolerancijos gali atitikti LST EN 4032 [7.20] ar LST EN 4034 [7.22] (nors jie nenumatyti šiuose standartuose) su sąlyga, kad yra atitinkamos kokybės klasės pagal LST EN 20898 - 2 [7.44]. 2) 5.6, 8.8 ir 10.9 kokybės klasių varžtai pagal matmenis ir tolerancijas turi atitikti LST EN ISO 4016 [7.16], LST EN ISO 4017 [7.18] standartus (nors jie nenumatyti šiuose standartuose). 3) 8 ar 10 kokybės klasės veržlės pagal matmenis ir tolerancijas turi atitikti LST EN ISO 4034 [7.22] standartus (nors jie nenumatyti šiuose standartuose). 4) Jei 8.8 kokybės klasės varžtai pagal LST EN ISO 4014 [7.17] ar LST EN ISO 4017 [7.18] (arba kaip numatyta 2) pastaboje) yra dengti metalu, veržlės turi būti 10 kokybės klasės. 5) Jei 10.9 kokybės klasės varžtai pagal LST EN ISO 4014 [7.17] ar LST EN ISO 4017 [7.18] (ar kaip numatyta 2) pastaboje) yra dengti metalu, veržlės turi būti 12 kokybės klasės ir atitikti LST EN ISO 4033 [7.21]. 6) 140 HV kietumo klasės poveržlės, atitinkančios LST EN ISO 7089 [7.23], taip pat gali būti naudojamos. 6.1 pav. Pamatų varžtų inkaravimo būdai: a – užlenkiant galą kampu, b – naudojant inkarinę plokštelę, tvirtinamą veržlėmis 29. U formos varžtai antenų statinių atotampoms tvirtinti, taip pat U formos ir pamatų varžtai elektros linijų atramoms turi būti gaminami iš karštai valcuotųjų plienų S235, S275 ar S355 pagal LST EN 10025 - 2 [7.29] arba S275 ar S355 pagal LST EN 10025 - 3 [7.30] ar LST EN 10025 - 4 [7.31]. 30. Pamatų inkarinių ir U formos varžtų veržlės turi atitikti LST EN 20898 - 2 [7.44] ir vieną iš kokybės klasių. Leidžiama naudoti veržles iš plieno, atitinkančio varžtų plieną. 31. Jungtys įtempiamaisiais (stipriaisiais) varžtais – kai jungtyse veikiančios įrąžos perduodamos trintimi, atsirandančia tarp jungiamųjų elementų sąlyčio paviršių, iš anksto įtempus varžtus. Varžtinėms jungtims su įtempiamaisiais varžtais naudoti 8.8 ar 10.9 kokybės klasės varžtus pagal LST EN ISO 4014 [7.17], LST EN ISO 4017 [7.18]. Taip pat galima imti ir kitokius stipriuosius varžtus, veržles ir poveržles, kurių mechaninės savybės atitinka nurodytus reikalavimus: varžtų – LST EN ISO 898 - 1 [7.13], veržlių – LST EN ISO 20898 - 2 [7.44], poveržlių – LST EN ISO 887 [7.12]. 32. Kabamųjų denginių laikančiosioms konstrukcijoms, elektros linijų ir atvirų skirstomųjų pastočių įrangos atramų atotampoms, stiebams ir bokštams, taip pat įtemptųjų konstrukcijų tempiamiesiems elementams naudojami spiraliniai, dvivijai uždarieji lynai, lygiagrečių vielų pluoštai ir vijos iš lynų vielos, atitinkančios LST EN 10264 - 1 [7.37]. III SKIRSNIS. MEDŽIAGŲ IR JUNGIMO PRIEMONIŲ CHARAKTERISTIKOS 33. Lakštinių gaminių, ilgųjų valcuotųjų, tuščiavidurių statybinių profiliuočių skaičiuotiniai stipriai, esant įvairiems įtempių būviams, nustatomi pagal formules, pateiktas 6.3 lentelėje. 6.3 lentelė Plieno skaičiuotinių stiprių nustatymas Įtempių būvis Tempimas, gniuždymas ir lenkimas Pagal takumo ribą Pagal stiprumo ribą Šlytis Galinio paviršiaus glemžimas (prigludinus paviršius) Vietinis glemžimas ritininiuose lankstuose (šarnyruose) glaudaus sąlyčio atveju Ritinio (parito) skersinis gniuždymas laisvo lietimosi atveju Tempimas gaminių storio kryptimi (iki 60 mm) Žymuo Lakštinių, valcuotųjų gaminių ir vamzdžių plieno skaičiuotinis stipris fy,d fu ,d fs,d fp ,d fy,d = fy / M fu ,d = fu / M fs,d = 0,58 fy / M fp ,d = fu / M fl ,d fl ,d = 0,5 fu / M fc ,d fc ,d = 0,025 fu / M fth ,d fth ,d = 0,5 fu / M Žymuo. M – medžiagos patikimumo koeficientas (žr. 35 p.) 34. Naudojamos fizikinių plieno savybių reikšmės pateiktos 6.4 lentelėje. 6.4 lentelė Fizikinės plieno savybės Savybė Tamprumo modulis Šlyties modulis Plieno skersinės deformacijos (Puasono) koeficientas Tiesinio šiluminio plėtimosi koeficientas Tankis Reikšmė E = 210000 N/mm2 G = E/2(1+)  = 0,3  = 1210-6 C-1 (T  100ºC)  = 7850 kg/m3 35. Lakštinių gaminių, ilgųjų valcuotųjų, tuščiavidurių (apvalių, keturkampių) statybinių profiliuočių medžiagos patikimumo koeficientas M = 1,1. 36. Lakštinių ir ilgųjų valcuotųjų statybinių profiliuočių tempiamieji, gniuždomieji, lenkiamieji plieno charakteristiniai stipriai pateikti 6.5 lentelėje, karštuoju būdu iš konstrukcinių plienų pagamintų tuščiavidurių statybinių profiliuočių – 6.7 ir 6.8 lentelėse, o šaltai formuotų virintinių tuščiavidurių statybinių profiliuočių iš konstrukcinio plieno – 6.9 ir 6.10 lentelėse. Konstrukcinio plieno išoksidinimo metodas, plieno pogrupiai, santykinio pailgėjimo rodikliai bei smūginio tąsio reikšmės pateiktos 5 priedo 1–6 lentelėse. 6.5 lentelė Karštai valcuotųjų gaminių konstrukcinio plieno mechaninės savybės Stipris pagal takumo ribą fy (N/mm2) Stipris pagal stiprumo ribą fu (N/mm2) Nominalusis storis1), mm Nominalusis storis1), mm Standartas ir plienai  16 LST EN 10025 - 2 [7.29] S235JR S235J0 S235J2 S275JR S275J0 S275J2 S355JR S355J0 S355J2 S355K2 S450J02) E2953) E3353) E3603) LST EN 10025 – 3 [7.30] S275N/NL S355N/NL S420N/NL S460N/NL LST EN 10025 – 5 [7.32] S235J0W S235J2W S355J0W S355J2W S355K2W > 16  40 > 40  63 > 63  80 > 80  100 > 100  150 > 150  200 > 200  250 <3 3  100 > 100  150 > 150  250 Nelegiruotasis konstrukcinis plienas 235 225 215 215 215 195 185 175 360 360 350 340 275 265 255 245 235 225 215 205 430 410 400 380 355 345 335 325 315 295 285 275 510 470 450 450 450 430 410 390 380 380 – – – 550 530 – 295 285 275 265 255 245 235 225 490 470 450 440 335 325 315 305 295 275 265 255 590 570 550 540 360 355 345 335 325 305 295 285 690 670 650 640 Normalizuotasis/apdirbtas normalizaciniu valcavimu suvirinamasis smulkiagrūdis konstrukcinis plienas 275 265 255 245 235 225 215 205 370 370 350 350 355 345 335 325 315 295 285 275 470 450 450 450 420 400 390 370 360 340 330 320 520 500 500 500 460 440 430 410 400 380 370 – 540 540 5304) – Pagerinto atsparumo atmosferiniai korozijai konstrukcinis plienas 235 225 215 215 215 195 – – 360 360 350 – 355 345 335 325 315 295 – – 510 470 450 – Pastabos: 1) Ilgųjų valcuotųjų gaminių nominalusis storis atitinka skerspjūvio lentynos storį. 2) Tik ilgiesiems valcuotiesiems gaminiams. 3) Šie plienai loviams, kampuočiams ir profiliuočiams gaminti paprastai nenaudojami. 4) Iki 200 mm storio gaminiams. 6.6 lentelė Karštai valcuoti konstrukcinio plieno gaminiai. Termomechaniškai valcuoto suvirinamojo smulkiagrūdžio konstrukcinio plieno mechaninės savybės pagal LST EN 10025-4 [7.31] Plienai  16 S275M/ML 275 Stipris pagal takumo ribą fy (N/mm2) Stipris pagal stiprumo ribą fu (N/mm2) Nominalusis storis1), mm >16 >40 >63 >80  40  63  80  100 265 255 245 245 Nominalusis storis1), mm >40 >63 >80  63  80  100 360 350 350 >100  1202) 240  40 370 >100  120 350 S355M/ML S420M/ML S460M/ML 355 420 460 345 400 440 335 390 430 325 380 410 325 370 400 320 365 385 470 520 540 450 500 530 440 480 510 440 470 500 430 460 490 Pastabos: 1) Ilgųjų valcuotųjų gaminių nominalusis storis atitinka skerspjūvio lentynos storį. 2) Ilgiesiems valcuotiesiems gaminiams iki 150 mm storio. 6.7 lentelė Karštuoju būdu iš nelegiruotojo konstrukcinio plieno pagamintų tuščiavidurių statybinių profiliuočių plieno charakteristikos Standartas ir plienai LST EN 10210 - 1 [7.35] S235JRH S275J0H S275J2H S355J0H S355J2H Stipris pagal takumo ribą fy (N/mm2) Stipris pagal stiprumo ribą fu (N/mm2) Nominalusis storis, mm Nominalusis storis, mm  16 >16  40 > 40  65 <3  3  65 235 225 215 360 340 275 265 255 430 410 355 345 335 510 490 6.8 lentelė Karštuoju būdu iš smulkiagrūdžio konstrukcinio plieno pagamintų tuščiavidurių statybinių profiliuočių plieno charakteristikos LST EN 10210 - 1 [7.35] S275NH S275NLH S355NH S355NLH S460NH S460NLH Stipris pagal stiprumo ribą fu (N/mm2) Stipris pagal takumo ribą fy (N/mm2) Standartas ir plienai  16 Nominalusis storis, mm >16  40 > 40  65 275 265 255 370 355 345 335 470 460 440 430 550 6.9 lentelė Šaltai formuotų virintinių tuščiavidurių statybinių profiliuočių iš nelegiruotojo konstrukcinio plieno, kai storis mažesnis arba lygus 40 mm1), plieno charakteristikos Standartas ir plienai LST EN 10219 - 1 [7.35] S235JRH S275J0H S275J2H S355J0H S355J2H Stipris pagal takumo ribą fy (N/mm2) Nominalusis storis, mm  16 >16  40 235 225 Stipris pagal stiprumo ribą fu (N/mm2) Nominalusis storis, mm <3  3  40 360 340 275 265 430 410 355 345 510 490 Pastaba. 1) Tik apvaliųjų vamzdžių sienutės storis galimas didesnis nei 24 mm. 6.10 lentelė Šaltai formuotų virintinių tuščiavidurių statybinių profiliuočių iš smulkiagrūdžio konstrukcinio plieno, kai storis mažesnis arba lygus 40 mm1), plieno charakteristikos Standartas ir plienai LST EN 10219 - 1 [7.36] S275MH2) S275MLH S275NH2) S275NLH S355MH S355MLH S355NH S355NLH S420MH S420MLH S460NH/ MH S460NLH/ MLH Stipris pagal takumo ribą fy (N/mm2) Nominalusis storis, mm  16 >16  40 Stipris pagal stiprumo ribą fu (N/mm2) Nominalusis storis, mm  40 275 265 360 275 265 370 355 345 450 355 345 470 420 400 500 460 440 550 Pastabos: 1) Tik apvaliųjų vamzdžių sienelės storis galimas didesnis nei 24 mm. 2) Žaliavos tiekimo sąlygos: N – normalizuotoji/normalizuotoji valcuotoji, N ir NL kokybės plienui; M – termomechaniškai valcuota, M ir ML kokybės plienui. 37. Liejinių iš anglingojo plieno ir pilkojo ketaus charakteristiniai stipriai imami iš atitinkamų standartų. 38. Įvairių tipų bei įtempių būvių veikiamų suvirintinių jungčių skaičiuotiniai stipriai nustatomi pagal 6.11 lentelę. 6.11 lentelė Suvirintinių jungčių skaičiuotinių stiprių nustatymas Suvirintinės jungtys Sandūrinės Kertinėmis (kampinėmis) siūlėmis Įtempių būvis Gniuždymas, tempimas ir lenkimas suvirinant automatiniu, pusiau automatiniu ar rankiniu būdu ir atliekant fizikinę siūlių kokybės kontrolę Tempimas ir lenkimas suvirinant automatiniu, pusiau automatiniu ar rankiniu būdu Šlytis Kirpimas (sąlyginis) Sąlyginis žymuo Suvirintinių jungčių skaičiuotinis stipris Pagal takumo ribą Pagal stiprumo ribą fw,y,d fw,y,d = fy,d fw,u,d fw,u,d = fu ,d Pagal takumo ribą fw,y,d fw,y,d = 0,85 fy,d fw,s,d fw,s,d = fs,d f vw ,u fvw,f,d = 0,55  Mw Per siūlės metalą Per sulydymo srities metalą fvw,f,d fvw,z,d fvw,z,d = 0,45 fu Pastabos: 1. Rankiniu būdu virinamoms siūlėms fvw,u reikšmės imamos lygios siūlės metalo charakteristinėms stiprio pagal stiprumo ribą reikšmėms, nurodytoms LST EN 499 [7.7] ir LST EN 757 [7.9]. 2. Automatiniu ar pusiau automatiniu būdu virinamoms siūlėms fvw.u reikšmės nurodytos LST EN 440 [7.6], LST EN 756 [7.8], LST EN 758 [7.10], LST EN 12534 [7.38], ar LST EN 12535 [7.39] (žr. šio Reglamento 12–15 lenteles). 3. Virintinės (lydytinės) siūlės metalo medžiagos patikimumo koeficiento Mw reikšmės imamos lygios: 1,25 – kai fvw,u ne didesnis nei 560 N/mm2; 1,35 – kai fvw,u lygus 610 N/mm2 ar didesnis. 39. Sudurtinių siūlių skaičiuotiniai stipriai, jungiant elementus iš plieno, kurio charakteristiniai stipriai skirtingi, turi būti imami kaip sudurtinėms siūlėms, jungiančioms elementus iš plieno, kurio charakteristinis stipris mažesnis. 40. Kertinių (kampinių) virintinių (lydytinių) siūlių, suvirintų glaistytaisiais elektrodais, metalo charakteristiniai stipriai pateikti 6.12 lentelėje. 41. Nelegiruotojo ir smulkiagrūdžio plieno lankinio suvirinimo apsauginėse dujose elektrodine viela siūlės metalo charakteristiniai stipriai pateikti 6.13 lentelėje. 42. Nelegiruotojo ir smulkiagrūdžio plieno lankinio suvirinimo apsauginėse dujose elektrodine arba savisauge viela siūlės metalo charakteristiniai stipriai pateikti 6.14 lentelėje. 43. Stipriojo plieno lankinio suvirinimo apsauginėse dujose elektrodine milteline viela su užpildu siūlės metalo charakteristiniai stipriai pateikti 6.15 lentelėje. 44. Nelegiruotojo ir smulkiagrūdžio plieno lankinio suvirinimo po fliusu elektrodine viela siūlės metalo charakteristiniai stipriai pateikti 6.16 lentelėje. 6.12 lentelė Kertinių (kampinių) virintinių (lydytinių) siūlių, suvirintų glaistytaisiais elektrodais, metalo charakteristiniai stipriai Žymuo E 35 E 38 E 42 E 46 E 50 E 55 E 62 E 69 E 79 E 89 Standartas LST EN 499 [7.7] ST EN 757 [7.9] fvw,u N/mm2 440 470 500 530 560 610 690 760 880 980 6.13 lentelė Kertinių (kampinių) virintinių (lydytinių) siūlių, suvirintų apsauginėse dujose elektrodine viela, metalo charakteristiniai stipriai Žymuo G 35 G 38 G 42 G 46 G 50 G 55 G 62 G 69 G 79 G 89 Standartas LST EN 440 [7.6] LST EN 12534 [7.39] fvw,u N/mm2 440 470 500 530 560 640 700 770 880 940 6.14 lentelė Kertinių (kampinių) virintinių (lydytinių) siūlių, suvirintų apsauginėse dujose elektrodine arba savisauge viela, metalo charakteristiniai stipriai Žymuo T 35 T 38 T 42 T 46 T 50 Standartas fvw,u N/mm2 LST EN 758 [7.10] 440 470 500 530 560 6.15 lentelė Kertinių (kampinių) virintinių (lydytinių) siūlių, suvirintų apsauginėse dujose elektrodine milteline viela su užpildu, metalo charakteristiniai stipriai Žymuo T 55 T 62 T 69 T 79 T 89 Standartas fvw,u N/mm2 LST EN 12535 [7.38] 640 700 770 880 940 6.16 lentelė Kertinių (kampinių) virintinių (lydytinių) siūlių, suvirintų po fliusu elektrodine viela, metalo charakteristiniai stipriai Žymuo S 35 S 38 S 42 S 46 S 50 Standartas fvw,u N/mm2 LST EN 756 [7.8] 440 470 500 530 560 45. Jungčių, sujungtų vienu varžtu, skaičiuotiniai stipriai nustatomi pagal formules, pateiktas 6.17 lentelėje. 46. Charakteristiniai varžtų plieno stipriai pagal takumo ir stiprumo ribas pateikti 6.18 lentelėje. 6.17 lentelė Varžtinių jungčių skaičiuotinių stiprių nustatymas Žymuo Jungčių, sujungtų vienu varžtu, skaičiuotiniai stipriai Įtempių būvis Kerpant ir tempiant varžtus, kurių kokybės klasės 4.6 5.6 6.8 4.8 5.8 8.8 Glemžiant jungiamuosius elementus, kurių plieno takumo riba iki 440 N/mm2 10.9 Kirpimas fbs,d fbs,d = 0,38 fbu fbs,d = 0,4 fbu fbs,d = 0,4 fbu – Tempimas fbt,d fbt,d = 0,42 fbu fbt,d = 0,4 fbu fbt,d = 0,5 fbu – Glemžimas: a) A gaminio klasės varžtai b) B ir C gaminio klasių varžtai fbp,d – – – – – – fu ) fu E f fbp,d = (0,6+340 u ) f u E fbp,d = (0,6+410 Pastaba. Naudojamų 8.8 ar 10.9 kokybės klasės neįtempiamųjų varžtų skaičiuotinis stipris fbp,d nustatomas kaip B ir C gaminio klasių varžtų. 6.18 lentelė Charakteristiniai varžtų plieno stipriai pagal LST EN ISO 898 - 1 [7.13] Varžtų kokybės klasė 2 fby (N/mm ) 4.6 4.8 5.6 5.8 6.8 8.8 10.9 240 320 300 400 480 640 900 fbu (N/mm2) 400 400 500 500 600 800 1000 47. Pamatų inkarinių varžtų, pagamintų iš karštai valcuotojo plieno, skaičiuotinis tempiamasis stipris fba,d apskaičiuojamas pagal formulę fba,d = 0,5 fu. (6.1) 48. Iš anksto įtempiamųjų 8.8 ir 10.9 kokybės klasių varžtų skaičiuotinis tempiamasis plieno stipris fbh,d apskaičiuojamas pagal formulę fbh,d = 0,7 fbu, (6.2) čia fbu – charakteristinis varžtų plieno stipris pagal stiprumo ribą, 8.8 ir 10.9 kokybės klasės varžtams imamas iš 6.18 lentelės. (49 p. - LR AM 2006 04 28 įsakymo Nr. D1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2006 05 19) 49. Iš anksto įtempiamųjų 8.8 ir 10.9 kokybės klasių varžtų skaičiuotinis tempiamasis plieno stipris fbh,d apskaičiuojamas pagal formulę fbh,d = 0,7 fbu, (6.3) čia fbu – charakteristinis varžtų plieno stipris pagal stiprumo ribą, 8.8 ir 10.9 kokybės klasės varžtams imamas iš 18 lentelės. 50. Skaičiuotinis stipriosios plieninės vielos, naudojamos pluoštams ir vijoms, tempiamasis plieno stipris fdh,d nustatomas pagal formulę fdh,d = 0,63 fu. (6.4) 51. Plieninio lyno skaičiuotinis atsparis (įrąža) tempimui apskaičiuojamas lyno visiško nutraukimo jėgą, nustatytą pagal plieninių lynų standartus ar tiekimo sąlygas, dalijant iš patikimumo koeficiento M = 1,6. VII SKYRIUS. SAUGOS RIBINIAI BŪVIAI IV SKIRSNIS. KONSTRUKCIJŲ DARBO SĄLYGŲ KOEFICIENTAI 52. Konstrukcinių elementų darbo sąlygų koeficiento  c reikšmės imamos vadovaujantis 7.1 lentele, 55 p. ir atitinkamais Reglamento skyriais. 53. Patikimumo koeficiento  u reikšmė lygi 1,3. Jis taikomas skaičiuojant konstrukcijų stiprumą, kai naudojamas plieno charakteristinis stipris pagal stiprumo ribą f u . 54. Varžtinių jungčių darbo sąlygų koeficiento  b reikšmės imamos iš 7.33 lentelės bei Reglamento atitinkamų skyrių. 7.1 lentelė Elementų darbo sąlygų koeficientas Konstrukcijų elementai 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. Vientisosios perdangų sijos ir gniuždomieji santvarų elementai po teatrų, klubų, kino teatrų salėmis, tribūnomis, po parduotuvių, knygų saugyklų, archyvų ir t. t. patalpomis, kai konstrukcijų svoris yra lygus ar didesnis už laikinąsias apkrovas. Visuomeninių pastatų kolonos ir vandentiekio bokštų atramos. Denginių ir perdangų suvirintinių santvarų tinklelio pagrindiniai gniuždomieji (išskyrus atraminius) sudėtinio tėjinio iš kampuočių skerspjūvio elementai, kai strypo liaunis   60 . Ištisinės (nekarpytosios) sijos, skaičiuojant bendrąjį pastovumą, kai  b  1,0 . Valcuotojo plieno templės, stygos, atotampos, pakabos. Perdangų strypinių konstrukcijų elementai: a) gniuždomieji (išskyrus uždarus vamzdinius skerspjūvius), skaičiuojant jų pastovumą; b) tempiamieji suvirintosiose konstrukcijose; c) tempiamieji, gniuždomieji, taip pat veikiami statinės apkrovos varžtinių jungčių antdėklai konstrukcijose (išskyrus konstrukcijas su įtempiamaisiais varžtais) iš plieno su takumo riba iki 440 N/mm2, skaičiuojant jų stiprumą. Vientisosios sudėtinės sijos, kolonos, taip pat veikiami statinės apkrovos jungčių antdėklai iš plieno su takumo riba iki 440 N/mm2 varžtinėse jungtyse (išskyrus jungtis su įtempiamaisiais varžtais), skaičiuojant jų stiprumą. Valcuotųjų ir suvirintinių elementų skerspjūviai, taip pat veikiami statinės apkrovos antdėklai iš plieno su takumo riba iki 440 N/mm2 varžtinių jungčių (išskyrus jungčių su įtempiamaisiais varžtais) vietose, skaičiuojant stiprumą: a) vientisojo skerspjūvio sijų ir kolonų; b) perdangų strypinių konstrukcijų. Erdvinių spragotųjų konstrukcijų iš pavienių lygiašonių ar nelygiašonių kampuočių (tvirtinamų didžiąja lentyna) gniuždomieji elementai: a) pritvirtinti tiesiogiai prie juostų viena lentyna virintinėmis siūlėmis arba dviem ir daugiau varžtais, išdėstytais išilgai kampuočio: spyriai pagal 7.9 a pav.; skersiniai pagal 7.9 b, c pav.; spyriai pagal 7.9 c, d, e pav.; b) pritvirtinti tiesiogiai prie juostų viena lentyna ir vienu varžtu (išskyrus nurodytus šios lentelės 9 c p.), taip pat pritvirtinti profiline detale, nepaisant jungimo būdo; c) sudėtingo kryžminio tinklelio vieno varžto jungtyse pagal 7.9 f pav. Gniuždomieji elementai iš pavienių kampuočių, pritvirtintų viena lentyna (nelygiašoniams kampuočiams – tik mažesniąja lentyna), išskyrus konstrukcijų elementus, nurodytus šios lentelės 9 p., spyrius pagal 7.9 b pav., pritvirtinti tiesiogiai prie juostų virintinėmis siūlėmis arba dviem ir daugiau varžtų, išdėstytų išilgai kampuočio ir plokščiųjų santvarų iš pavienių kampuočių elementų. Statinės apkrovos veikiamos atraminės plokštės iš plieno su takumo riba iki 285 N/mm 2, kai storis, mm: a) 40 ir mažiau; b) daugiau nei 40, iki 60; c) daugiau nei 60, iki 80. Darbo sąlygų koeficiento c reikšmės 0,9 0,95 0,8 0,95 0,9 0,95 0,95 1,05 1,1 1,1 1,05 0,9 0,9 0,8 0,75 0,7 0,75 1,2 1,15 1,1 Pastabos: 1. Darbo sąlygų koeficientų  c  1 skaičiuojant vienu metu nevertinti. 2. Darbo sąlygų koeficientus, pateiktus 1 ir 6 b; 1 ir 7; 1 ir 8; 2 ir 7; 2 ir 8 a; 3 ir 6 c p., skaičiuojant vertinti kartu. 3. Darbo sąlygų koeficientų, pateiktų 3; 4; 6 a, c; 7; 8; 9 ir 10, taip pat 5 ir 6 b p. (išskyrus suvirintąsias sandūrines jungtis), nevertinti skaičiuojant nurodytų elementų jungtis. 4. Šioje lentelėje neaptartais atvejais imti  c  1 . 55. Skaičiuojant elementų iš pavienių kampuočių, kurių plieno takumo riba neviršija 380 N/mm2, skerspjūvių stiprumą pagal (7.5) formulę, kai kampuotis tvirtinimas viena lentyna varžtais, išdėstytais viena eile, ir kai atstumai įrąžos veikimo kryptimi nuo elemento krašto iki artimiausios skylės centro e1  1,5d 0 ir tarp skylių centrų p1  2d 0 (čia d 0 – varžto skylės skersmuo), darbo sąlygų koeficientas  c nustatomas pagal formulę  c  1 Anet ,1  2 , Anet (7.1) čia: Anet – grynasis (neto) kampuočio skerspjūvio plotas; Anet ,1 – tvirtinamos kampuočio lentynos skerspjūvio dalies tarp skylės krašto ir lentynos krašto skerspjūvio plotas; 1 ir 2 – koeficientai, kai atstumai nuo varžto ašies iki kampuočio kampo ne mažesni kaip 0,5b (čia b – kampuočio lentynos plotis) ir iki lentynos krašto ne mažesni kaip 1,2d 0 , nustatomi pagal 7.2 lentelę. Skaičiuojant Anet , Anet ,1 ir d 0 reikšmes, būtina įvertinti teigiamą varžto skylės toleranciją. Jungčių su vienu varžtu, kai atstumas įrąžos kryptimi nuo elemento krašto iki varžto centro 2d 0  e1  1,35d 0 , (7.6) formulėje darbo sąlygų koeficientas  c nustatomas pagal formulę A    c  1,74 net ,1  0,05  , Anet   (7.2) čia:   1 , kai e1  2d 0 ;   0,85 , kai e1  1,5d 0 , ir   0,65 , kai e1  1,35d 0 . Darbo sąlygų koeficientai  c , nustatyti šiame punkte ir 7.1 lentelės 5 p., vienu metu nevertinami. 7.2 lentelė 1 ir 2 koeficientai Koeficientas 1 2  1 ir  2 2 1,82 0,195 reikšmės, kai varžtų skaičius eilėje 3 4 1,49 1,20 0,37 0,48 5 0,87 0,61 V SKIRSNIS. CENTRIŠKAI TEMPIAMIIEJI IR CENTRIŠKAI GNIUŽDOMIEJI ELEMENTAI 56. Tikrinant centriškai tempiamojo arba gniuždomojo elemento bet kurio skerspjūvio stiprumą, turi būti tenkinama sąlyga N Ed  1,0 , N pl ,Rd (7.3) čia: – skaičiuotinė ašinės jėgos reikšmė; N pl ,Rd – skaičiuotinio ašinės jėgos veikiamo skerspjūvio stiprumo atspario pagal takumo ribą reikšmė apskaičiuojama taip: N Ed N pl ,Rd  Anet f y ,d  c . (7.4) Tempiamųjų elementų iš pavienių kampuočių, pritvirtintų viena lentyna varžtais, skerspjūvių pritvirtinimo vietose stiprumas apskaičiuojamas pagal (7.3) ir (7.5) formules. Šiuo atveju (7.5) formulėje  c reikšmė apskaičiuojama pagal 55 p. nurodymus. f 57. Tikrinant centriškai tempiamojo elemento bet kurio skerspjūvio stiprumą, kai u ,d  f y ,d ir u kurio naudojimas galimas plienui pasiekus takumo ribą, turi būti tenkinama sąlyga N Ed  1,0 , N u ,Rd (7.5) čia N u ,Rd – skaičiuotinio ašinės jėgos veikiamo skerspjūvio stiprumo atspario pagal stiprumo ribą reikšmė, apskaičiuojama taip: N u ,Rd  Anet f u ,d c , u (7.6) čia  u imamas vadovaujantis 53 p. 58. Tikrinant centriškai gniuždomo elemento pastovumą, turi būti tenkinama sąlyga N Ed  1,0 , N c ,Rd čia taip: (7.7) N c ,Rd – skaičiuotinio centriškai gniuždomo elemento pastovumo atspario reikšmė, apskaičiuojama N c ,Rd    A  f y ,d  c . (7.8) Centriškai gniuždomo elemento klupumo koeficiento  reikšmė apskaičiuojama pagal formules: kai kai kai 0    2,5 , f     1,0   0,073  5,53 y,d   ; E   2,5    4,5 , f f    1,47  13,0 y ,d   0,371  27,3 y ,d E  E   4,5 , 332  2 .  51     (7.9) f      0,0275  5,53 y ,d E    2  ;  (7.10) (7.11) Sąlyginis elemento liaunis apskaičiuojamas taip:   f y,d E . (7.12) Skaitinės  reikšmės pateiktos 1 priedo 1 lentelėje. 59. Centriškai gniuždomi strypai iš pavienių kampuočių skaičiuojami pagal 58 p. reikalavimus. Nustatant šių strypų liaunį, kampuočio skerspjūvio inercijos spindulys i ir skaičiuojamasis ilgis l eff imami vadovaujantis 95–102 p. nurodymais. Skaičiuojant erdvinių konstrukcijų iš pavienių kampuočių juostas ir tinklelio elementus, turi būti laikomasi Reglamento 337 p. reikalavimų. 60. Atvirojo П formos skerspjūvio gniuždomuosius ištisinėmis sienelėmis elementus, kai  y  3 z , kur  y ir  z – elemento skaičiuojamieji liauniai plokštumose, statmenose y ir z ašims (žr. 7.1 pav.), rekomenduojama sustiprinti antdėklais arba tinkleliu. Šiuo atveju turi būti tenkinami 61 ir 63 p. reikalavimai. Elementai, kurių skerspjūviai nesustiprinti antdėklais arba tinkleliu, be skaičiavimo pagal (7.5) formulę, tikrinami, kad neprarastų pastovumo susisukdami, pagal išraišką N Ed  1,0 . N TF ,Rd Skaičiuotinė centriškai apskaičiuojama taip: gniuždomojo elemento (7.13) sukamojo pastovumo NTF ,Rd  c   z A  f y ,d  c . atspario reikšmė (7.14) Centriškai gniuždomojo elemento klupumo koeficientas  z apskaičiuojamas pagal 58 p. reikalavimus. Koeficientas c nustatomas pagal formulę c 2 16 2 2 1    1     čia   , 4 ,  (7.15) (7.16) 8I  I  0,156 tor2 2z , 2 I zh Ah (7.17)    y / h – santykinis atstumas tarp skerspjūvio sunkio ir lenkimo centrų. Čia  I y  Iz Ah 2  2 , (7.18) I tor  1 bi ti3 ,  3 (7.19) I  – skerspjūvio ploto sektorinis inercijos momentas; bi ir ti – skerspjūvį sudarančių stačiakampių elementų plotis ir storis. I I Skerspjūvio, pateikto 7.1 a pav.,  2 , tor2 ir  reikšmės nustatomos pagal formules: I zh Ah I 39  2  , 2 I zh 6   2 (7.20) 2 I tor 1  t     , Ah 2 3  h   (7.21) 43    , 2  6   (7.22) čia   b / h . a) b) c) 7.1 pav. П formos elementų skerspjūviai: a – atvirasis; b, c – sustiprintas antdėklais arba tinkleliu 61. Spragotojo skerspjūvio gniuždomųjų strypų, kurių šakos sujungtos antdėklais arba tinkleliu, koeficientas  laisvosios ašies (statmenos antdėklų arba tinklelių plokštumoms) atžvilgiu nustatomas pagal (7.9)–(7.11) formules, keičiant jose  į  L . Sąlyginis lyginamasis spragotojo elemento liaunis apskaičiuojamas taip: L  L f y ,d E , (7.23) čia lyginamojo spragotojo elemento liaunio  L reikšmės apskaičiuojamos pagal formules, pateiktas 7.3 lentelėje. Spragotojo skerspjūvio strypų su tinkleliu, be viso strypo pastovumo tikrinimo, būtina tikrinti atskirų šakų tarp tinklelio mazgų pastovumą. Atskirų šakų tarp antdėklų liaunių 1 ,  2 ,  3 reikšmės turi būti ne didesnės kaip 40. Spragotojo skerspjūvio strypų su tinkleliu atskirų šakų liaunis tarp mazgų turi būti ne didesnis kaip 80 ir neturi būti didesnis už viso spragotojo elemento lyginamąjį liaunį  L . Kai vietoje antdėklų vienoje iš plokštumų yra ištisinis lakštas (žr. 7.1 b, c pav.), šakos liaunis apskaičiuojamas pagal pusės skerspjūvio inercijos spindulį ašies, statmenos antdėklų plokštumai. 7.3 lentelė Spragotojo skerspjūvio gniuždomųjų elementų lyginamasis liaunis Skerspjūvio schema Skerspjūvio tipas Su antdėklais I sl 5 I bb I sl 5 I bb (7.24)  L  2z  21 (7.27)   L  2  21  22 (7.25) (7.28) 1  L  2z  0,8221 1  n  2  L  2  0 ,82 21 1  n1   22 1  n2    L  2  0,82 23 1  3n3  3 Su tinkleliu (7.26)  L  2  1,323 (7.29) Žymenys: b l  1 ,  2 ,  3 – – – – A– Ad 1, Ad 2 – Ad – 1 ,  2 – n, n1, n2 , n3 – A (7.30) Ad 1  L  2z  1      L  2  A 1  2  A A d2   d1 (7.31)  L  2  1 2A 3 Ad (7.32) atstumas tarp šakų ašių; atstumas tarp antdėklų centrų; didžiausias viso strypo liaunis; atskirų šakų liauniai plokštumose, statmenose 1, 2 ir 3 ašims, tarpuose tarp antdėklų (šviesoje) arba tarp kraštinių varžtų centrų; visas strypo skerspjūvio plotas; tinklelio spyrių skerspjūvių plotai (kai yra susikertantis tinklelis – iš dviejų spyrių) plokštumose, statmenose atitinkamai 1 ir 2 ašims; tinklelio spyrio skerspjūvio plotas (kai yra susikertantis tinklelis – iš dviejų spyrių), esančio vienos briaunos plokštumoje (tribriaunio lygiašonio strypo); koeficientai, nustatomi pagal formulę   10 a3 b2l čia a, b, l – matmenys, nustatomi pagal 7.2 pav.; koeficientai, nustatomi pagal formules: , I b I b I b I b n  b1 ; n1  b1 ; n2  b 2 ; n3  b3 ; I s1l I sl I sl I s 2l čia: I b1, I b 3 – šakų skerspjūvio inercijos momentai atitinkamai 1 ir 3 ašių atžvilgiu (1 ir 3 tipo skerspjūvių); I b1, I b 2 – tas pats dviejų kampuočių atitinkamai 1 ir 2 ašių atžvilgiu (2 tipo skerspjūvių); I s – vieno antdėklo skerspjūvio inercijos momentas nuosavos y ašies atžvilgiu (žr. 7.3 pav.) I s1, I s 2 – vieno iš antdėklų skerspjūvio inercijos momentas plokštumoje, statmenoje atitinkamai 1 ir 2 ašims (2 tipo skerspjūvio). 7.2 pav. Spyrinio tinklelio schema 7.3 pav. Spragotasis strypas su antdėklais 62. Sudėtiniai elementai iš kampuočių, lovių ir pan., sujungti glaudžiai arba su intarpais, skaičiuojami kaip vientisojo skerspjūvio su sąlyga, kad didžiausias atstumas tarp privirintų antdėklų (šviesoje) arba tarp kraštinių varžtų centrų neviršija: gniuždomųjų elementų 40 i , tempiamųjų elementų 80 i , čia i – tėjinių ar dvitėjų skerspjūvių kampuočio ar lovio inercijos spindulys, imamas ašies, lygiagrečios su antdėklų išdėstymo plokštuma, atžvilgiu, o kryžminių skerspjūvių imamas mažiausias spindulys. Visame gniuždomojo elemento ilgyje dedami ne mažiau kaip du intarpai. 63. Gniuždomųjų spragotųjų strypų jungiamųjų elementų (antdėklų, tinklelio) skaičiuotinė sąlyginė skersinė jėga V fic , kuri laikoma pastovia visu elemento ilgiu, apskaičiuojama pagal formulę  E  N Ed V fic  7,15  106  2330  f y ,d    , (7.33) čia: N Ed – spragotojo elemento skaičiuotinė ašinė jėga;  – centriškai gniuždomo elemento klupumo koeficientas, imamas spragotojo skerspjūvio strypui jungiamųjų elementų plokštumoje. Sąlyginė skersinė jėga V fic paskirstoma: a) kai yra tik antdėklai (tinklelis) – po lygiai tarp antdėklų (tinklelio), esančių plokštumose, statmenose ašiai, kurios atžvilgiu tikrinimas pastovumas; b) kai yra ištisinis lakštas ir antdėklai (tinklelis) – po lygiai lakštui ir antdėklams (tinkleliui), esantiems plokštumose, lygiagrečiose su lakštu; c) skaičiuojant lygiakraščius tribriaunius spragotuosius strypus, skaičiuotinė sąlyginė skersinė jėga, tenkanti jungiamųjų elementų sistemai, esančiai vienoje plokštumoje, imama lygi 0,8V fic . 64. Jungiamieji antdėklai ir jų prijungimas (žr. 7.3 pav.) skaičiuojamas kaip bespyrių santvarų elementų, veikiamų jėgos Fd ,1 , kerpančios antdėklą ir momento M d ,1 , lenkiančio antdėklą jos plokštumoje. Šie dydžiai apskaičiuojami taip: Fd ,1  V fic,1l M d ,1  b , V fic,1l 2 (7.34) , (7.35) čia V fic,1 – skaičiuotinė sąlyginė skersinė jėga, tenkanti vienos briaunos antdėklui. 65. Jungiamasis tinklelis skaičiuojamas kaip santvaros tinklelis. Skaičiuojant kryžminį tinklelį su statramsčiais (žr. 7.4 pav.), būtina įvertinti papildomą įrąžą N ad ,Ed , atsirandančią kiekviename spyryje dėl juostų apspaudimo. Ši įrąža apskaičiuojama pagal formulę N ad ,Ed    N1,Ed čia: Ad 1 , A1 (7.36) N 1,Ed – skaičiuotinė įrąža vienoje elemento šakoje; A1 – vienos šakos skerspjūvio plotas; Ad 1 – vieno spyrio skerspjūvio plotas;  – koeficientas, apskaičiuojamas pagal formulę  a  l2 , a 3  2b3 (7.37) čia a , b, l – matmenys, parodyti 7.4 pav. 7.4 pav. Kryžminio tinklelio su statramsčiais schema 66. Strypų, kuriais mažinamas gniuždomųjų elementų skaičiuojamasis ilgis, įrąža lygi skaičiuotinei sąlyginei skersinei jėgai pagrindiniame gniuždomajame elemente ir nustatoma pagal (7.33) formulę. VI SKIRSNIS. LENKIAMIEJI ELEMENTAI 67. Vienoje iš svarbiausių plokštumų lenkiamųjų elementų (išskyrus perforuotąja sienele ir pokranines sijas) stiprumas tikrinamas pagal formulę M Ed  1,0 , M c ,Rd čia: sijas su klupiąja ar (7.38) M Ed – skaičiuotinė lenkiamojo momento reikšmė; M c ,Rd – skaičiuotinio skerspjūvio lenkiamojo tampriojo stiprumo atspario reikšmė, apskaičiuojama taip: M c,Rd  Wnet ,min f y ,d  c . Tikrinant lenkiamųjų elementų kerpamąjį stiprį, turi būti tenkinama sąlyga (7.39) VEd  1,0 , Vc ,Rd čia: (7.40) VEd – skaičiuotinė skersinės jėgos reikšmė; Vc ,Rd – skaičiuotinio skerspjūvio kerpamojo atspario reikšmė, apskaičiuojama taip: Vc ,Rd  I t f s ,d  c . S (7.41) Kai sienelė yra susilpninta varžtų skylėmis, Vc ,Rd reikšmė (7.41) formulėje dalijama iš koeficiento  , apskaičiuojamo pagal formulę  a , a  d0 (7.42) čia: a – skylių žingsnis; d 0 – skylių skersmuo. 68. Skaičiuojant sijos sienelės stiprumą sutelktųjų apkrovų viršutinės juostos pridėjimo vietose ir atraminiuose pjūviuose, kai sienelė nesutvirtinta sąstandomis, vietinis įtempis apskaičiuojamas pagal formulę  w,loc,Ed  Fd  f y ,d  c , t w leff (7.43) čia: Fd – skaičiuotinė sutelktosios apkrovos (jėgos) reikšmė; l eff – skaičiuojamasis apkrovos išskirstymo ilgis, nustatomas pagal atrėmimo sąlygas. Atrėmimo, parodyto 7.5 pav., atveju leff  b f  2t f , (7.44) čia t f – sijos viršutinės juostos storis, jeigu apatinė sija suvirintinė (žr. 7.5 a pav.), arba atstumas nuo juostos viršaus iki vidinio sienelės užapvalinimo pradžios, jeigu apatinė sija valcuotoji (žr. 7.5 b pav.). a) b) 7.5 pav. Sutelktosios apkrovos išskirstymo sijoje skaičiuojamojo ilgio nustatymo schema: a – suvirintinėje; b – valcuotojoje 69. Sijų, skaičiuojamų pagal (7.38) formulę, sienelės turi tenkinti sąlygas: 2w ,x ,Ed   w ,x ,Ed  w ,z ,Ed  2w ,z ,Ed  32w ,xz ,Ed 1,15 f y ,d  c  1,0 ,  w , xz ,Ed  1,0 , f s ,d  c čia:  w, x ,Ed  M y ,Ed I y ,net (7.45) (7.46) z – normaliniai įtempiai sienelės vidurinėje plokštumoje, lygiagretūs su išilgine sijos ašimi;  w,z ,Ed – tas pats, tik statmeni sijos išilginei ašiai, taip pat ir  w,loc,Ed , nustatomi pagal (7.43) formulę; V S  w, xz ,Ed  Ed f – tangentiniai įtempiai; kai sienelė susilpninta varžtų skylėmis,  w, xz ,Ed I y ,net t w didinami koeficientu  , kuris apskaičiuojamas pagal (7.42) formulę. Įtempiai  w, x ,Ed ,  w,z ,Ed ,  w, xz ,Ed nustatomi tame pačiame sijos taške. Įtempiai  w, x ,Ed ,  w,z ,Ed (7.45) formulėje imami su savo ženklais. 70. Dvitėjo skerspjūvio sijos, lenkiamos sienelės plokštumoje ir tenkinančios 67 ir 69 p. reikalavimus, pastovumas tikrinamas pagal formulę M Ed  1,0 . M b,Rd (7.47) Skaičiuotinis lenkiamojo elemento pastovumo atsparis apskaičiuojamas taip: M b,Rd  bWc f y ,d  c , (7.48)  b – sijos sukamojo klupumo koeficientas, nustatomas pagal 2 priedą; Wc – sijos skerspjūvio gniuždomojo krašto atsparumo momentas. Nustatant  b reikšmę, sijos skaičiuojamasis ilgis l eff imamas lygus atstumui tarp gniuždomosios juostos taškų, įtvirtintų nuo skersinių poslinkių (išilginių ar skersinių ramsčių mazgų, standžiojo pakloto tvirtinimo taškų); leff  l , kai ramsčių nėra (čia l – sijos tarpatramis); skaičiuojamasis gembės ilgis čia: imamas leff  l , kai gembės gale gniuždomoji juosta neįtvirtinta horizontaliojoje plokštumoje (čia l – gembės ilgis) arba atstumui tarp gniuždomosios juostos įtvirtinimo taškų horizontaliojoje plokštumoje, kai juosta įtvirtinta gale ir visu gembės ilgiu. 71. Sijų pastovumo nereikia tikrinti: a) kai apkrova perduodama per standų paklotą, ištisai paremtą ir patikimai sujungtą su gniuždomąja sijos juosta (gelžbetoninės plokštės iš sunkiojo, lengvojo ir akytojo betono, plokščias ir profiliuotas metalo paklotas ir pan.); b) kai yra simetrinio arba su platesne gniuždomąja juosta, kurio tempiamosios juostos plotis sudaro ne mažiau kaip 0,75 gniuždomosios juostos pločio, dvitėjo skerspjūvio sijos ir kai sijos skaičiuojamojo ilgio l eff ir gniuždomosios juostos pločio b f santykis neviršija reikšmių, nustatomų pagal 7.4 lentelės formules. Gniuždomosios juostos tvirtinimo stiprumas horizontaliojoje plokštumoje turi būti apskaičiuotas esant faktinei arba sąlyginei skersinei jėgai. Šiuo atveju sąlyginė skersinė jėga nustatoma taip: a) kai juosta įtvirtinta atskiruose taškuose, sąlyginė skaičiuotinė skersinė jėga apskaičiuojama l eff pagal (7.33) formulę, kurioje  nustatomas imant liaunį   (čia i – gniuždomosios juostos inercijos i spindulys horizontaliojoje plokštumoje), o N Ed apskaičiuojamas pagal formulę N Ed  A f  0,25 Aw  f y ,d ; (7.49) b) kai juosta pritvirtinta visu ilgiu, sąlyginė skaičiuotinė skersinė jėga apskaičiuojama pagal formulę q fic  3 čia: V fic l , (7.50) q fic – sąlyginė skersinė jėga sijos juostos ilgio vienetui; V fic – sąlyginė skersinė jėga, nustatoma pagal (7.33) formulę, kurioje   1,0 , o N Ed nustatoma pagal (7.49) formulę. 7.4 lentelė l Didžiausios valcuotųjų ir suvirintinių sijų santykio eff reikšmės bf Apkrovos pridėjimo vieta Didžiausios l eff bf reikšmės, kai valcuotųjų ir suvirintinių sijų pastovumo nereikia skaičiuoti (kai 1  Viršutinė juosta l eff bf Apatinė juosta l eff bf hf bf  6 ir 15  tf  35 )  bf  bf  0,35  0,0032   0,76  0,02  tf  tf   bf   hf   E   f y ,d (7.51)  bf  bf  0,57  0,0032   0,92  0,02 t f  tf   bf  E    h f  f y ,d   (7.52)  E   f y ,d (7.53) Neatsižvelgiant į apkrovos l eff  bf  bf pridėjimo vietą, skaičiuojant sijos  0,41  0,0032   0,73  0,016 tarpą tarp ramsčių arba grynojo  bf tf  tf  lenkimo atveju Žymenys: b f ir t f – atitinkamai gniuždomosios juostos plotis ir storis; hf – bf  bf   hf  atstumas (aukštis) tarp juostų lakštų sunkio centrų. Pastabos: l eff 1. reikšmės dauginamos iš koeficiento 1,2, kai sijų juostos su sienele sujungtos įtempiamaisiais varžtais. bf 2. Formulėse imama bf tf  15 , kai santykis bf tf  15 . 72. Dviejose svarbiausiose plokštumose lenkiamųjų elementų stiprumas tikrinamas pagal formulę M y ,Ed I y ,net z M z ,Ed y  f y ,d  c , I z ,net (7.54) čia y ir z – nagrinėjamojo taško koordinatės svarbiausių ašių atžvilgiu. Sijos, skaičiuojamos pagal (7.54) formulę, sienelės stiprumas turi būti patikrintas dviejose svarbiausiose lenkimo plokštumose pagal (7.40), (7.45) ir (7.46) formules. Kai tenkinami 71a p. reikalavimai, sijų, lenkiamų dviejose plokštumose, pastovumo tikrinti nereikia. 73. Veikiamos statinės apkrovos vientisojo skerspjūvio karpytosios sijos iš plieno, kurio takumo riba neviršija 530 N/mm2 ir kurios tenkina 74–76, 115 ir 134 p. reikalavimus, stiprumas apskaičiuojamas įvertinant plastines deformacijas pagal formules: a) lenkiant vienoje iš svarbiausių plokštumų, kai tangentiniai įtempiai   0,9 f s ,d (išskyrus atraminius pjūvius): M Ed  1,0 , M pl ,Rd (7.55) čia skaičiuotinio skerspjūvio lenkiamojo atspario pagal takumo ribą reikšmė apskaičiuojama taip: M pl ,Rd  c pl ,1Wnet ,min f y ,d  c ; (7.56) b) lenkiant dviejose svarbiausiose plokštumose, kai tangentiniai įtempiai   0,5 f s ,d (išskyrus atraminius pjūvius): M y ,Ed M pl , y ,Rd  M z ,Rd M pl ,z ,Rd  1,0 , (7.57) čia skaičiuotinių skerspjūvio lenkiamojo elemento atsparių pagal takumo ribą apie y ir z ašis reikšmės apskaičiuojamos taip: čia: M pl , y ,Rd  c pl , yWy ,net ,min f y ,d  c , (7.58) M pl ,z ,Rd  c pl ,zWz ,net ,min f y ,d  c , (7.59) M Ed , M y ,Ed ir M z ,Rd – skaičiuotinių lenkimo momentų absoliutinės reikšmės; c pl ,1 – koeficientas, nustatomas pagal (7.63) ir (7.64) formules; c pl , y ir c pl , z – koeficientai, imami iš 7.5 lentelės. Atraminio sijos pjūvio, kai M Ed  0 ; M y ,Ed  0 ir M z ,Ed  0 , stiprumas tikrinimas taip: VEd  1,0 , Vw,c ,Rd (7.60) čia skaičiuotinio skerspjūvio kerpamojo vidutinio atspario reikšmė apskaičiuojama pagal formulę Vw,c,Rd  t w hw f s ,d  c . (7.61) Grynojo lenkimo zonoje sijos stiprumas tikrinamas pagal (7.55) ir (7.57) formules, o vietoj koeficientų c pl ,1 , c pl , y ir c pl , z atitinkamai (7.56), (7.58) ir (7.59) formulėse imami šie koeficientai: c pl ,1m  0,51  c pl  , c pl , ym  0,51  c pl , y  , c pl ,zm  0,51  c pl ,z  . (7.62) Kai pjūvyje vienu metu veikia momentas M Ed ir skersinė jėga VEd , koeficientas c pl ,1 nustatomas pagal formules: kai (7.63)  w,Ed  0,5 f s ,d , c pl ,1  c pl ; kai c pl ,1  1,05  c pl , 0,5 f s ,d   w,Ed  0,9 f s ,d , (7.64) čia  w,Ed  VEd , t w hw (7.65) 2   1   w,Ed   f s ,d  ,  2   w,Ed   1    f  s ,d  čia: (7.66) c pl , c pl , y , c pl , z – koeficientai, imami iš 7.5 lentelės; tw ir hw – atitinkamai sienelės storis ir aukštis;  – koeficientas;   0,7 – dvitėjam skerspjūviui, lenkiamam sienelės plokštumoje;   0 – kitos formos skerspjūviams; c pl ,1 – koeficientas, ne mažesnis kaip 1,0 ir ne didesnis už koeficientą c pl . Siekiant optimizuoti sijas, jas skaičiuojant pagal 75, 115, 134 ir 211 p. reikalavimus koeficientų c pl ,1 , c pl , y ir c pl , z reikšmes (7.56), (7.58) ir (7.59) formulėse leidžiama imti mažesnes, negu pateiktos 7.5 lentelėje, bet ne mažesnes kaip 1,0. Kai sienelė susilpninta varžtų skylėmis, tangentinių įtempių w ,Ed reikšmės dauginamos, o skaičiuotinio skerspjūvio kerpamojo atspario Vc ,Rd ir skaičiuotinio skerspjūvio kerpamojo vidutinio atspario Vc ,Rd ,m reikšmės dalijamos iš koeficiento  , nustatomo pagal (7.42) formulę. 74. Kintamojo skerspjūvio sijos stiprumas, vertinant plastines deformacijas, tikrinamas tik viename pjūvyje, kuriame veikia nepalankiausias M Ed ir VEd įrąžų derinys. Kituose pjūviuose plastinės deformacijos neleidžiamos. Lenkiamųjų elementų iš plieno, kurio takumo riba neviršija 530 N/mm2, veikiamų dinaminių, vibracinių ir judamųjų apkrovų, stiprumą leidžiama tikrinti atsižvelgiant į plastines deformacijas, jei jos netrukdo naudoti konstrukciją ir įrangą. 75. Sijų, skaičiuojamų įvertinant plastines deformacijas, pastovumui užtikrinti reikia, kad būtų išpildyti 71a punkto reikalavimai arba sijos skaičiuojamojo ilgio ir gniuždomosios juostos pločio santykio leff / bf didžiausios reikšmės, nustatytos pagal 7.4 lentelės formules, būtų sumažintos, dauginant jas iš koeficiento: , čia: 1 < cpl,1 £ cpl . (7.67) Skaičiuojant sijas, kurių gniuždomoji juosta yra mažesnė kaip tempiamoji, vertinti plastines deformacijas leidžiama tada, jei tenkinamos 71a punkto sąlygos. (75 p. - LR AM 2007 11 29 įsakymo Nr. D1-642 redakcija, įsigaliojo nuo 2007 12 19) 76. Sijų, kurios skaičiuojamos vertinant plastines deformacijas, sienelės turi būti sustiprintos sąstandomis pagal 120, 122 ir 123 p. reikalavimus. Sąstandos visada dedamos sutelktųjų apkrovų vietose. 7.5 lentelė Plieninių konstrukcijų stiprumo skaičiavimo, įvertinant ribotas plastines deformacijas, c pl (c pl , y ), c pl , z , n koeficientai Skerspjūvio tipas Af Skerspjūvio schema 1 a) b) 2 3 4 5 a) Koeficientų reikšmės c pl , z n kai M z  0* 1,47 1,5 1,47 2,0 Aw c pl (c pl , y ) 0,25 1,19 0,5 1,12 1,0 1,07 2,0 1,04 0,5 1,40 1,0 1,28 2,0 1,18 0,25 1,19 1,07 0,5 1,12 1,12 1,0 1,07 1,19 2,0 1,04 1,26 0,5 1,40 1,12 1,0 1,28 1,20 2,0 1,18 1,31 – 1,47 1,47 b) 0,25 0,5 6 1,0 1,5 2,0 a) 2,0 b) 3,0 1,04 1,47 2,0 1,07 1,12 3,0 1,19 7 – 1,26 1,26 1,5 8 – 1,60 1,47 a) 3,0 b) 1,0 a) b) c) d) 0,5 9 1,07 a) 3,0 b) 1,0 1,60 1,0 1,12 2,0 1,19 *) kai M z  0 , n  1,5 , išskyrus 5a tipo skerspjūvį, kurio n  2 , ir 5b tipo skerspjūvį, kurio n  3 . Pastaba. Nustatant koeficientus tarpinėms A f / Aw reikšmėms taikoma tiesinė interpoliacija. 77. Veikiamos statinės apkrovos, pastovaus dvitėjo skerspjūvio lenkiamosios didžiausio standumo plokštumoje nekarpytosios įtvirtintais galais sijos, kai gretimų tarpatramių ilgiai skiriasi ne daugiau kaip 20 % ir yra įvykdyti 75, 76, 115 ir 134 p. reikalavimai, skaičiuojamos pagal (7.55) formulę, įvertinant momentų persiskirstymą atramose ir tarpatramiuose. Skaičiuotinė lenkimo momento reikšmė nustatoma pagal formulę M Ed    M max , (7.68) čia: M max – didžiausias lenkimo momentas tarpatramyje ar atramoje, nustatomas imant nekarpytąją sijos skaičiuojamąją schemą ir tampriąją medžiagos elgseną;  – momentų persiskirstymo koeficientas, nustatomas pagal formulę M     0,51  eff  . M max   (7.69) Momentas M eff lygus: a) nekarpytųjų sijų su laisvai atremtais galais didžiausiai iš reikšmių: M eff    M   max  1  , 1  a    l   M eff  0,5M 2 , (7.70) (7.71) čia simbolis max reiškia, kad būtina rasti didžiausią šios išraiškos reikšmę; M 1 – lenkimo momentas kraštiniame tarpatramyje, apskaičiuojamas kaip laisvai paremtai vieno tarpatramio sijai; M 2 – didžiausias lenkimo momentas tarpiniame tarpatramyje, apskaičiuojamas kaip laisvai paremtai vieno tarpatramio sijai; a – atstumas nuo pjūvio, kuriame veikia momentas M 1 , iki kraštinės atramos; l – kraštinio tarpatramio ilgis; b) vieno tarpatramio ir nekarpytųjų sijų su standžiai įtvirtintais galais: M eff  0,5M 3 , čia (7.72) M 3 – didžiausias iš momentų, apskaičiuotų kaip lanksčiai atremtoms sijoms; c) sijos su vienu standžiai įtvirtintu ir kitu laisvai paremtu galu M eff reikšmė apskaičiuojama pagal (7.70) formulę. Skersinės jėgos VEd reikšmė (7.65) formulėje imama M max veikimo vietoje. Būtina patikrinti atraminį sijos pjūvį, jei M max yra momentas tarpatramyje. 78. Nekarpytųjų ir standžiai įtvirtintų sijų, atitinkančių 77 p. reikalavimus, kai jos yra lenkiamos dviejose svarbiausiose plokštumose ir w ,Ed  0,5 f s ,d , skerspjūvio atspariai skaičiuojami pagal (7.58) ir (7.59) formules, įvertinant atraminių ir tarpatramio momentų persiskirstymą dviejose svarbiausiose plokštumose pagal 77 p. reikalavimus. VII SKIRSNIS. AŠINĖS JĖGOS IR LENKIAMŲJŲ MOMENTŲ VEIKIAMI ELEMENTAI 79. Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų-lenkiamųjų elementų stiprumo skaičiuoti pagal (7.73) formulę nereikia, kai santykinio lyginamojo ekscentriciteto reikšmė erel ,eff  20 , nėra susilpnintų skerspjūvių ir yra vienodos lenkimo momentų reikšmės, kurios imamos elemento stiprumui ir pastovumui skaičiuoti. 80. Ekscentriškai gniuždomų, gniuždomųjų-lenkiamųjų, ekscentriškai tempiamųjų ir tempiamųjųlenkiamųjų elementų iš plieno, kurio takumo riba iki 530 N/mm2, neveikiamų tiesioginių dinaminių N Ed apkrovų ir kai w ,Ed  0,5 f s ,d ir  0,1 , stiprumas tikrinamas pagal formulę Anet f y , d  N Ed  N  pl ,Rd n  M y ,Ed M z ,Ed     1,0 ,  M M pl , y , Rd pl , z , Rd  (7.73) čia: N Ed , M y ,Ed ir M z ,Ed – atitinkamai skaičiuotinės ašinės jėgos ir lenkimo momentų nepalankiausiuose deriniuose absoliutinės reikšmės; N pl ,Rd , M pl , y ,Rd , M pl ,z ,Rd – skaičiuotiniai skerspjūvio atspariai pagal takumo ribą, apskaičiuojami pagal (7.4), (7.58) ir (7.59) formules; n – imamas iš 7.5 lentelės. N Ed Jei  0,1 , tai taikant (7.73) formulę turi būti tenkinamos 115 ir 134 p. sąlygos. Anet f y ,d Kitais atvejais skaičiuojama pagal formulę M N Ed M y ,Ed  z  z ,Ed y  f y ,d  c , Anet I y ,net I z ,net (7.74) čia y ir z – skerspjūvio nagrinėjamojo taško koordinatės svarbiausių ašių atžvilgiu. 81. Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų-lenkiamųjų elementų pastovumas skaičiuojamas momento veikimo plokštumoje (plokščiojo pastovumo praradimo forma) ir iš momento veikimo plokštumos (lenkiamojo-sukamojo pastovumo praradimo forma). 82. Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų-lenkiamųjų pastoviojo skerspjūvio elementų (įvertinant Reglamento 83 ir 88 p. reikalavimus) pastovumas momento veikimo plokštumoje, sutampančioje su simetrijos plokštuma, tikrinamas pagal formulę N Ed N NM ,c ,Rd  1,0 . (7.75) Skaičiuotinis ekscentriškai gniuždomo elemento pastovumo atsparis lenkimo plokštumoje apskaičiuojamas pagal formulę N NM ,c ,Rd  e A  f y ,d  c . (7.76) Ekscentriškai gniuždomo elemento klupumo koeficientas  e nustatomas: a) vientisojo skerspjūvio strypų pagal 1 priedo 2 lentelę, atsižvelgiant į sąlyginį strypo liaunį  ir santykinį lyginamąjį ekscentricitetą erel ,eff , kuris nustatomas pagal formulę erel ,eff  k shapeerel , čia: (7.77) k shape – skerspjūvio formos koeficientas, nustatomas pagal 7.6 lentelę; eA – santykinis ekscentricitetas (čia e – ekscentricitetas; Wc – skerspjūvio atsparumo Wc momentas labiausiai gniuždomo krašto atžvilgiu); b) spragotojo skerspjūvio strypų su tinkleliu arba antdėklais, išdėstytais plokštumose, lygiagrečiose su lenkimo plokštuma, pagal 1 priedo 3 lentelę, atsižvelgiant į spragotojo elemento sąlyginį lyginamąjį liaunį  L (  L nustatomas pagal 7.3 lentelę) ir santykinį ekscentricitetą erel , apskaičiuojamą pagal formulę erel  erel  e Aa , I (7.78) čia a – atstumas nuo svarbiausios skerspjūvio ašies, statmenos lenkimo plokštumai, iki labiausiai gniuždomos šakos, bet ne mažiau kaip atstumas iki šakos sienelės ašies. Apskaičiuojant ekscentricitetą e  M Ed / N Ed , M Ed ir N Ed reikšmės imamos vadovaujantis 84 p. reikalavimais. Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų-lenkiamųjų tribriaunių spragotųjų strypų su tinkleliu ar antdėklais ir per visą elemento ilgį vienodu lygiašoniu skerspjūviu pastovumas tikrinamas pagal XLIII skirsnio reikalavimus. Vientisojo skerspjūvio strypų, kai erel ,eff  20 , ir spragotojo skerspjūvio strypų, kai erel  20 , pastovumo skaičiuoti nereikia. Šiais atvejais elementai skaičiuojami kaip lenkiamieji elementai. 7.6 lentelė Skerspjūvio formos koeficientas Koeficiento k shape reikšmės Skerspjūvio tipas Skerspjūvio schema Aw t  0,25 h  5 05 0,1  e rel  5 1 2 Af 5  e rel  20 0,1  e rel  5 5  e rel  20 – 1,0 1,0 – 0,85 0,85 4 5 0,75  0,02 – 3 t  0,25 h 0,85 – 1,35  0,05erel    0,015  erel  1,1 1,1 0,25 1,45  0,05erel    0,015  erel  1,2 1,2 0,50 1,75  0,1erel    0,025  erel  1,25 1,25  1,0 1,90  0,1erel    0,026  erel  1,4  0,02 1,30 k shape,5 k shape,5 a1 / h  0,15 k shape,5  6 7 8 a1  0,15 h a1  0,15 h – – a   k shape,5 1  0,8 1  h   a   k shape,5 1  0,8 1  h   0,25 0,75  0,05erel    0,015  erel  1,0 1,0 0,50 0,50  0,1erel    0,025  erel  1,0 1,0  1,0 0,25  0,15erel    0,035  erel  1,0 1,0 0,50 1,25  0,05erel    0,015  erel  1,0 1,0  1,0 1,50  0,1erel    0,025  erel  1,0 1,0 9 10 a    1  0,35  e rel  1  h  0,5 1,4 1,4 11 1,0 1,6  0,015  erel  1,6 2,0 1,8  0,025  erel  1,8 0,5 1,45  0,04 e rel 1,65 1,0 1,8  0,12 e rel 2,4 1,5 2,0  0,25erel  0,1 2,0 3,0  0,25erel  0,1 1,35   0,05erel 1,3   0,1erel 1,45   0,04erel 1,8  1,6 1,8 1,65  0,12erel 2,4 – – – – – – Pastabos: 1. Skaičiuojant 5–7 skerspjūvių tipų A f / Aw reikšmes, lentynų vertikaliųjų elementų plotas neįskaitomas. 2. 6 ir 7 skerspjūvių tipų k shape,5 imamas lygus 5-ojo skerspjūvio tipui k shape , kai A f / Aw reikšmės yra tos pačios. 83. Ekscentriškai gniuždomų elementų iš plieno, kurio takumo riba didesnė kaip 530 N/mm2, turinčių ryškiai nesimetrinį skerspjūvį (10 ir 11 skerspjūviai 7.6 lentelėje), be skaičiavimo pagal (7.75) formulę, stiprumas turi būti patikrintas pagal formulę N Ed M Ed   1,0 , N u ,Rd M u ,Rd (7.79) čia N u ,Rd apskaičiuojama pagal (7.6) formulę, o skaičiuotinis skerspjūvio lenkiamasis atsparis pagal stiprumo ribą apskaičiuojamas taip: M u ,Rd    Wnet ,t f u ,d c . u (7.80) Grynojo atsparumo momento Wnet ,t reikšmė apskaičiuojama skerspjūvio tempiamojo krašto atžvilgiu, o koeficientas  nustatomas pagal formulę   1 N Ed 2 .  2 EA (7.81) 84. Skaičiuotinės ašinės jėgos N Ed ir lenkimo momento M Ed reikšmės apskaičiuojamos esant nedeformuotam būviui ir taikant plieno tampriųjų deformacijų prielaidą. Įrąžos imamos iš to paties skaičiuotinių apkrovų situacijų derinio. Šiuo atveju M Ed reikšmės imamos: a) rėminių sistemų pastoviojo skerspjūvio kolonų – didžiausiam momentui per visą kolonos ilgį; b) pakopinių kolonų – didžiausiam kolonos dalies, kurioje yra pastovusis skerspjūvis, momentui; c) kolonų su vienu standžiai įtvirtintu galu ir kitu laisvu galu – momentui įtvirtinimo pjūvyje, bet ne mažiau kaip pjūvyje, nutolusiame per kolonos ilgio trečdalį nuo įtvirtinimo; d) gniuždomųjų viršutinių santvarų ir struktūrinių plokščių juostų, apkrautų nemazgine apkrova, – didžiausiam momentui juostos tarpmazgio viduriniame trečdalyje, apskaičiuotam imant juostą kaip tampriąją nekarpytąją siją; e) gniuždomųjų strypų lanksčiai (šarnyriškai) įtvirtintais galais, kurių skerspjūviai turi vieną simetrijos ašį, sutampančią su lenkimo plokštuma, – momentui, nustatomam pagal 7.7 lentelės formules. Gniuždomiesiems strypams lanksčiai (šarnyriškai) įtvirtintais galais, kurių skerspjūviai turi dvi simetrijos ašis, ekscentricitetų erel ,eff reikšmės nustatomos pagal 1 priedo 4 lentelę. 7.7 lentelė Skaičiuotinės M Ed reikšmės Santykinis ekscentricitetas, atitinkantis M Ed ,max e rel  3 3  e rel  20 Žymenys: M Ed ,max – M Ed ,1 – e rel – Skaičiuotinės M Ed reikšmės, kai sąlyginis elemento liaunis lygus 4 M Ed  M Ed ,2  M Ed ,max  M Ed  M Ed ,2  4  M Ed ,max  M Ed ,1  4 erel  3 M Ed ,max  M Ed ,2  17 M Ed  M Ed ,1 M Ed  M Ed ,1  erel  3 M Ed ,max  M Ed ,1  17 didžiausias lenkimo momentas per visą strypo ilgį; didžiausias lenkimo momentas viduriniame strypo trečdalyje, bet ne mažiau kaip 0,5M Ed ,max ; santykinis ekscentricitetas, apskaičiuojamas pagal formulę e rel  M Ed ,max A N Ed Wc . Pastaba. Visais atvejais būtina imti M Ed  0,5M Ed ,max . 85. Ekscentriškai gniuždomų pastoviojo skerspjūvio elementų pastovumas iš momento veikimo plokštumos, lenkiant juos didžiausio standumo plokštumoje ( I y  I z ), sutampančioje su simetrijos plokštuma, tikrinamas pagal formulę N Ed N NM ,TF ,Rd  1,0 . (7.82) Skaičiuotinis ekscentriškai gniuždomo elemento lenkiamasis-sukamasis pastovumo atsparis apskaičiuojamas taip N NM ,TF ,Rd  c   z Af y ,d  c , čia: c – koeficientas, apskaičiuojamas pagal 86 p. reikalavimus;  z – koeficientas, nustatomas pagal 58 p. reikalavimus. 86. Koeficientas c (7.83) formulėje nustatomas: a) kai santykinio ekscentriciteto reikšmė erel , y  5 , pagal formulę c čia (7.83)  ir  – koeficientai, imami iš 7.8 lentelės;  , 1    erel , y (7.84) b) kai santykinio ekscentriciteto reikšmė erel , y  10 , pagal formulę 1 c , (7.85) z b čia  b – koeficientas, nustatomas pagal 70 p. ir 2 priedą kaip sijai su dviem ir daugiau gniuždomosios juostos įtvirtinimų; uždarųjų skerspjūvių b  1,0 ; 1  erel , y c) kai santykinio ekscentriciteto reikšmė 5  erel , y  10 , pagal formulę c  c5 2  0,2erel , y   c10 0,2erel , y  1 , čia: (7.86) c5 – nustatomas pagal (7.84) formulę, teigiant, kad erel , y  5 ; c10 – pagal (7.85) formulę, teigiant, kad erel , y  10 . Nustatant santykinį ekscentricitetą erel , y , skaičiuotinio momento M y ,Ed reikšmė teigiama esanti lygi: a) strypų lanksčiai (šarnyriškai) įtvirtintais galais, sutvirtintų nuo pasislinkimo statmenai momento veikimo plokštumai, – didžiausiam momentui strypo ilgio viduriniame trečdalyje, bet ne mažiau kaip pusė didžiausio visame strypo ilgyje veikiančio momento; b) strypų vienu standžiai įtvirtintu galu ir kitu laisvu galu – momentui standžiame įtvirtinime, bet ne mažiau kaip momentas pjūvyje, nutolusiame per strypo ilgio trečdalį nuo įtvirtinimo. E Kai liaunis  z   c  3,14 , koeficientas c neturi būti didesnis kaip: f y ,d a) uždarojo skerspjūvio strypų – 1,0; b) dvitėjo skerspjūvio su dviem simetrijos ašimis – reikšmių, nustatomų pagal formulę 2 cmax  1    M y ,Ed     N Ed h  1  2  16  čia 4 ,  I y  Iz   , Ah 2f I   2  0,156 tor2 2z , Ah f I tor  0,433 bi t i3 , 2 , (7.87) (7.88) (7.89) (7.90) (7.91) čia: bi ir ti – skerspjūvį sudarančių lakštų plotis ir storis; h f – atstumas tarp juostų skerspjūvių sunkio centro ašių; c) dvitėjų ir tėjinių skerspjūvių su viena simetrijos ašimi koeficientai c neturi viršyti reikšmių, nustatytų pagal 1 priedo 1 formulę. 87. Ekscentriškai gniuždomų elementų, lenkiamų mažesnio standumo plokštumoje ( I y  I z ir e z  0 ), kai  y   z , skaičiuojamų pagal (7.75) formulę, taip pat tikrinamas pastovumas iš momento veikimo plokštumos kaip centriškai gniuždomų strypų pagal (7.7) formulę. Skaičiuojant (7.7) formulės narį N c ,Rd pagal (7.8) formulę, teigiama, kad    y , čia  y nustatoma pagal 58 p. reikalavimus. Kai  y   z , pastovumo iš momento veikimo plokštumos tikrinti nereikia. 88. Spragotųjų ekscentriškai gniuždomų strypų su tinkleliais plokštumose, lygiagrečiose su lenkimo plokštuma, be viso strypo pastovumo skaičiavimo pagal (7.75) formulę, turi būti patikrintos atskiros šakos kaip centriškai gniuždomi elementai pagal (7.7) formulę. Kiekvienos šakos ašinė jėga nustatoma įvertinant papildomą ašinę jėgą nuo momento. Šios papildomos ašinės jėgos dydis nustatomas pagal formules: lenkiant plokštumoje, statmenoje z ašiai (žr. 7.3 lentelė), N Ed ,ab  M Ed / b – 1-ojo ir 3-iojo tipo skerspjūviams, N Ed ,ab  M Ed / 2b – 2-ojo tipo skerspjūviams; lenkiant plokštumoje, statmenoje y ašiai, N Ed ,ab  1,16 M Ed / b – 3-iojo tipo skerspjūviams (čia b – atstumas tarp šakų ašių). Ekscentriškai gniuždomų spragotųjų su antdėklais strypų atskirų šakų pastovumas tikrinamas kaip ekscentriškai gniuždomų elementų, įvertinant įrąžas nuo momento ir šakų vietinio lenkimo, atsirandančio nuo tikrosios ar sąlyginės skersinės jėgos (kaip bespyrės santvaros juostose). Taip pat reikia tikrinti pagal 91 p. reikalavimus. 7.8 lentelė  ir  koeficientų reikšmės Koeficientų reikšmės Skerspjūvio tipas  , kai  , kai erel , y 1  erel , y  5 z  c z  c 0,7 0,65  0,05erel , y 1 c z 1    c  I 2  2  1 1  1     z  I1   I2  0,5   1 kai I1 1 c z Atvirasis 1  0,3 I2 I1  1  0,35  0,05erel , y  II2 1 Uždarasis su tinkleliu vientisasis (su antdėklais) 0,55  0,05erel , y 0,6 Žymenys: I 1 ir I 2 – c – didesnės ir mažesnės juostų apie z ašį inercijos momentai;  z reikšmė, kai  z   c  3,14 E . f y ,d Pastaba. Spragotojo skerspjūvio strypams su tinkleliu arba antdėklais ir turintiems ne mažiau kaip dvi tarpines diafragmas visame strypo ilgyje koeficientų  ir  reikšmes reikia imti kaip vientisojo skerspjūvio strypams. Priešingu atveju koeficientų reikšmes reikia imti kaip atvirojo dvitėjo skerspjūvio strypams. 89. Gniuždomųjų ir lenkiamųjų dviejose svarbiausiose plokštumose vientisojo skerspjūvio strypų, kai standesnė plokštuma ( I y  I z ) sutampa su simetrijos plokštuma, pastovumas tikrinamas pagal formulę N Ed N NM , yz ,Ed  1,0 , (7.92) čia N NM , yz ,Ed – skaičiuotinis ekscentriškai gniuždomo dviejose plokštumose elemento pastovumo atsparis apskaičiuojamas taip: N NM , yz ,Ed  e , yz A  f y ,d  c . (7.93) Ekscentriškai gniuždomo dviejose plokštumose elemento klupumo koeficientas apskaičiuojamas taip:   e, yz  e,z 0,63 c  0,44 c , (7.94) čia e,z nustatomas pagal 82 p. reikalavimus, pakeičiant formulėse erel ir  atitinkamai į erel ,z ir  z , o c nustatomas pagal 86 p. reikalavimus. Skaičiuojant dvitėjo skerspjūvio strypų su nevienodomis lentynomis santykinį lyginamąjį ekscentricitetą erel ,eff ,z  k shapeerel ,z , koeficientas k shape nustatomas iš 7.6 lentelės kaip 8 tipo skerspjūvio. Jei erel ,eff ,z  erel , y , tai, be skaičiavimo pagal (7.92) formulę, papildomai tikrinama pagal (7.75) ir (7.82) formules, teigiant, kad e z  0 . Santykinių ekscentricitetų reikšmės apskaičiuojamos pagal formules: erel , y  e y čia ašis. A ; Wy ,c erel ,z  ez A , Wz ,c (7.95) W y ,c ir Wz ,c – skerspjūvio labiausiai gniuždomo krašto atsparumo momentai atitinkamai apie y ir z Jei  y   z tai, be skaičiavimo pagal (7.92) formulę, reikia skaičiuoti ir pagal (7.75) formulę, teigiant, kad e z  0 . Kai didžiausio standumo plokštuma ( I y  I z ) nesutampa su simetrijos plokštuma erel , y , reikšmė didinama 25 %. 90. Gniuždomųjų ir lenkiamųjų dviejose svarbiausiose plokštumose spragotųjų strypų iš dviejų vientisojo skerspjūvio šakų, simetriškų z ašiai (žr. 7.6 pav.), su tinkleliais dviejose lygiagrečiose plokštumose, pastovumas tikrinamas taip: a) viso strypo – plokštumoje, lygiagrečioje su tinklelių plokštumomis, pagal 82 p. reikalavimus, kai e z  0 ; b) atskiros šakos – kaip ekscentriškai gniuždomi elementai pagal (7.75) ir (7.82) formules; šiuo atveju kiekvienos šakos ašinė jėga apskaičiuojama įvertinant ašinę jėgą nuo momento M y ,Ed pagal 88 p. reikalavimus, o momentas M z ,Ed paskirstomas tarp šakų proporcingai jų standumams (jei momentas M z ,Ed veikia vienos iš šakų plokštumoje, teigiama, kad visas perduodamas šiai šakai). Skaičiuojant pagal (7.75) formulę atskiros šakos liaunumas nustatomas pagal 108 p. reikalavimus, o skaičiuojant pagal (7.82) formulę – imant didžiausią atstumą tarp tinklelio mazgų. 91. Spragotųjų ekscentriškai gniuždomųjų strypų jungiamieji antdėklai ar tinklelio elementai skaičiuojami skersinei jėgai pagal 64 ir 65 p. reikalavimus. Skaičiuojant imama didesnė iš dviejų reikšmių: skaičiuotinės skersinės jėgos VEd arba skaičiuotinės sąlyginės skersinės jėgos V fic , apskaičiuotos pagal 63 p. reikalavimus. Spragotųjų ekscentriškai gniuždomųjų strypų šakas jungti antdėklais, kai skaičiuotinė skersinė jėga didesnė už sąlyginę skersinę jėgą, nerekomenduojama. 7.6 pav. Strypo iš dviejų šakų spragotasis skerspjūvis VIII SKIRSNIS. ATRAMINĖS DALYS 92. Nejudamąsias lankstines (šarnyrines) atramas su centruojančiomis tarpinėmis, o labai didelių reakcijų atvejais – balansyrines atramas būtina naudoti, kai reikia griežtai tolygiai paskirstyti slėgį po atrama. Plokščiosios arba ritininės slankiosios atramos naudotinos atvejais, kai žemiau esančią konstrukciją būtina apsaugoti nuo horizontaliųjų jėgų, atsirandančių sijas ar santvaras nejudamai atrėmus. Trinties koeficientas plokščiose slankiosiose atramose lygus 0,3, o ritininėse – 0,03. 93. Balansyrinių atramų glemžiamasis stiprumas ritininiuose lankstuose (šarnyruose), kai paviršių susilietimo centrinis kampas lygus ar didesnis kaip /2, tikrinamas pagal formulę Fd  1,0 , 1,25r  l  f l ,d  c (7.96) čia Fd – skaičiuotinis slėgis (jėga) į atramą; r ir l – lanksto (šarnyro) spindulys ir ilgis; f l ,d – skaičiuotinis glaudaus lietimosi ritininių lankstų (šarnyrų) vietinis glemžiamasis stipris, nustatomas pagal 33 p. reikalavimus. 94. Gniuždomųjų ritinių stiprumas esant skersiniam gniuždymui tikrinamas pagal formulę Fd  1,0 , n  d  l  f c ,d  c čia (7.97) n – ritinių skaičius; d ir l – ritinio skersmuo ir ilgis; f c ,d – skaičiuotinis ritinio (parito) skersmeninis gniuždomasis stipris, imamas vadovaujantis 33 p. IX SKIRSNIS. PLOKŠČIŲJŲ SANTVARŲ IR RAMSČIŲ ELEMENTŲ SKAIČIUOJAMIEJI ILGIAI 95. Plokščiųjų santvarų ir ramsčių elementų skaičiuojamieji ilgiai leff, išskyrus kryžminio santvarų tinklelio elementus, imami iš 7.9 lentelės. 7.9 lentelė Plokščiųjų santvarų ir ramsčių skaičiuojamieji ilgiai Juostų Klupimo kryptis 1. Santvaros plokštumoje: a) santvarų, išskyrus nurodytas 1b; b) santvarų iš pavienių kampuočių ir santvarų su sudurtinai prie juostų prijungtais tinklelio elementais 2. Santvaros plokštumai statmena kryptimi (iš santvaros plokštumos): a) santvarų, išskyrus nurodytas 2b; b) santvarų su juostomis iš uždarųjų profiliuočių sudurtinai prie juostų prijungtais tinklelio elementais Skaičiuojamasis ilgis leff Atraminių spyrių ir atraminių statramsčių Kitų tinklelio elementų l l 0,8 l l l 0,9 l l1 l1 l1 l1 l1 0,9 l1 Žymenys (žr. 7.7 pav.): l – geometrinis elemento ilgis (atstumas tarp mazgų centrų) santvaros plokštumoje; l1 – atstumas tarp mazgų, įtvirtintų nuo poslinkio iš santvaros plokštumos (santvaros juostomis, specialiais ramsčiais, standžiomis perdangų plokštėmis, prijungtomis prie juostų virintinėmis siūlėmis arba varžtais ir pan.). 96. Elemento, kurio ilgyje veikia gniuždomosios ašinės jėgos NEd1 ir NEd2 (NEd1 > NEd2), skaičiuojamasis ilgis leff iš santvaros plokštumos (žr. 7.7 c, d pav.; 7.8 pav.) apskaičiuojamas pagal formulę  N  leff  l1  0,75  0,25 Ed 2 . N Ed1   (7.98) Šiuo atveju pastovumas skaičiuojamas jėgai NEd1. 97. Kryžminio tinklelio elementų, sujungtų tarpusavyje (žr. 7.7 e pav.), skaičiuojamieji ilgiai imami šie: a) santvaros plokštumoje – lygūs atstumui nuo santvaros mazgo centro iki elementų sankirtos taško (leff = l); b) iš santvaros plokštumos: gniuždomųjų elementų – pagal 7.10 lentelę; tempiamųjų elementų – lygūs visam geometriniam elemento ilgiui (leff = l1). 98. Elementų iš pavienių kampuočių skerspjūvių inercijos spinduliai i imami: a) kai elemento skaičiuojamasis ilgis lygus l arba 0,9 l (čia l – atstumas tarp artimiausių mazgų) – mažiausias (i = imin); b) kitais atvejais – kampuočio ašies, statmenos arba lygiagrečios su santvaros plokštuma, atžvilgiu (i = iz arba i = iy, atsižvelgiant į klupimo kryptį). 7.10 lentelė Gniuždomųjų elementų skaičiuojamieji ilgiai iš santvaros plokštumos Tinklelio elementų sankirtos jungties konstrukcija Abu elementai nepertraukiami Palaikantysis elementas pertraukiamas ir perdengiamas mazgo lakštu: a) nagrinėjamas elementas nepertraukiamas; b) nagrinėjamas elementas pertraukiamas ir Skaičiuojamasis ilgis leff iš santvaros plokštumos, kai palaikantysis elementas tempiamasis neveiksnusis gniuždomasis l 0,7 l1 l1 0,7 l1 l1 1,4 l1 0,7 l1 – – perdengiamas mazgo lakštu Žymenys (žr. 7.7 e pav.): l – atstumas nuo santvaros mazgo centro iki elementų sankirtos taško; l1 – geometrinis elemento ilgis. a) b) d) e) c) 7.7 pav. Santvarų tinklelio schemos elementų skaičiuojamiesiems ilgiams nustatyti: a – trikampis su statramsčiais; b – spyrinis; c – trikampis paspyrinis; d – pusiau spyrinis; e – kryžminis a) b) 7.8 pav. Schemos santvaros juostos skaičiuojamajam ilgiui iš plokštumos nustatyti: a – santvaros schema; b – ramsčių tarp santvarų schema (vaizdas iš viršaus) X SKIRSNIS. ERDVINIŲ SPRAGOTŲJŲ KONSTRUKCIJŲ ELEMENTŲ SKAIČIUOJAMIEJI ILGIAI 99. Skaičiuojant gniuždomųjų ir neapkrautųjų elementų iš pavienių kampuočių liaunius, jų skaičiuojamieji ilgiai leff ir skerspjūvių inercijos spinduliai i imami iš 7.11 lentelės. 100. Skaičiuojant tempiamųjų elementų iš pavienių kampuočių liaunius, jų skaičiuojamieji ilgiai leff ir skerspjūvių inercijos spinduliai i imami: a) juostoms – iš 7.11 lentelės; b) kryžminiams spyriams – pagal 7.9 a, e, f pav.: briaunų plokštumoje – lygūs ilgiui ld ir skerspjūvio inercijos spinduliui imin; iš briaunų plokštumos – visam spyrio geometriniam ilgiui Ld, kuris lygus atstumui tarp pritvirtinamų prie juostų mazgų, ir skerspjūvio inercijos spinduliui iy ašies, lygiagrečios su briaunų plokštuma, atžvilgiu; c) spyriams – pagal 7.9 b, c, d pav.: lygūs ilgiui ld ir skerspjūvio inercijos spinduliui imin. Elementų iš vamzdžių ir dvigubų kampuočių skaičiuojamieji ilgiai leff ir skerspjūvio inercijos spindulys i imami pagal IX skirsnio reikalavimus. 7.11 lentelė Elementų iš pavienių kampuočių skaičiuojamieji ilgiai ir skerspjūvių inercijos spinduliai Elementai Juostos: pagal 7.9 a, b, c pav. pagal 7.9 d, e, f pav. Spyriai: pagal 7.9 b, c, d pav. pagal 7.9 a, e pav. pagal 7.9 f pav. Statramsčiai: pagal 7.9 b pav. pagal 7.9 c pav. leff i lf 1,14 lf imin iy arba iz μd ld μd ld ld imin imin imin 0,8 lc 0,65 lc imin imin Žymenys (žr. 7.9 pav.): ldc – sąlyginis spyrio ilgis, imamas iš 7.12 lentelės; μd – spyrio skaičiuojamojo ilgio koeficientas, imamas iš 7.13 lentelės . Pastabos: 1. Spyriai pagal 7.9 a, e, c pav. sankirtos taškuose turi būti tarpusavyje sujungti. 2. Spyrius pagal 7.9 f pav. būtina papildomai patikrinti iš briaunų plokštumos, atsižvelgiant į skaičiavimą pagal deformuotąjį būvį. 3. Statramsčių pagal 7.9 c pav. leff reikšmė pateikta lygiašoniams kampuočiams. 7.12 lentelė Sąlyginis spyrio ilgis Tinklelio elementų sankirtos jungties konstrukcija 1. Abu elementai nepertraukiami 2. Palaikantysis elementas pertraukiamas ir perdengiamas mazginiu lakštu; nagrinėjamas elementas nepertraukiamas: a) konstrukcijose pagal 7.9 a pav. b) konstrukcijose pagal 7.9 e pav.: kai 1 < n  3, kai n > 3 3. Elementų sankirtos mazgas pritvirtintas, kad nesislinktų iš briaunos plokštumos (diafragma ir t. t.) Sąlyginis spyrio ilgis ldc, kai palaikantysis elementas tempiamasis neveiksnusis gniuždomasis ld 1,3 ld 0,8 Ld 1,3 ld 1,6 ld Ld (1,75 – 0,15n) ld 1,3 ld (1,9 – 0,1n) ld 1,6 ld Ld Ld ld ld ld Žymenys: L d – spyrio ilgis pagal 7.9 a, e pav.; I f ,minl d , n I d ,minl f čia I f ,min ir Ld ,min – juostos ir spyrio skerspjūvio mažiausieji inercijos momentai. 7.13 lentelė Spyrio skaičiuojamojo ilgio koeficientas Elemento jungimas prie juostų Virintinėmis siūlėmis, varžtais (ne mažiau kaip dviem), išdėstytais išilgai elemento, be mazginių lakštų Skaičiuojamojo ilgio koeficiento d reikšmė, kai l / imin yra l n Iki 2 Daugiau kaip 6 < 60 1,14 1,04 60  l / imin < 160 0,54+36 i min l 0,56+28,8 i min l ≥ 160 0,765 0,74 Vienu varžtu be mazginio lakšto Neatsižvelgiant įn 0,64+28,8 1,12 i min l 0,82 Žymenys: n – žr. 7.12 lentelę; l – ilgis imamas: ld – pagal 7.9 b, c, d pav.; ldc – iš 7.12 lentelės (elementų – pagal 7.9 b, e pav.). Pastabos: 1. Skaičiuojamojo ilgio koeficiento d reikšmė, kai n kinta nuo 2 iki 6, nustatoma tiesine interpoliacija. 2. Kai vienas spyrio galas privirinamas prie juostos arba pritvirtinamas varžtais, o antras galas jungiamas per mazginį lakštą, spyrio skaičiuojamojo ilgio koeficientas imamas lygus 0,5 (1 + d); jungiant abu spyrio galus per mazginius lakštus, d = 1,0. 3. Spyrių galai pagal 7.9 c pav. kaip įprasta prijungiami be mazginių lakštų. Šiuo atveju, kai jie jungiami prie statramsčio ir juostos virintinėmis siūlėmis arba varžtais (ne mažiau kaip dviem), išdėstytais išilgai juostos, koeficiento d reikšmė imama iš eilutės, kai n „iki 2“. Galus jungiant vienu varžtu, koeficiento d reikšmė imama iš eilutės „vienu varžtu be mazginio lakšto“; apskaičiuojant lcff reikšmę pagal 7.11 lentelę, vietoje d imama 0,5 (1 + d). a) b) c) d) e) f) 7.9 pav. Erdvinių spragotųjų konstrukcijų schemos: а, b, c – mazgais, sutapdintais gretutinėse briaunose; d, e, f – mazgais, nesutapdintais gretutinėse briaunose 101. Plokščiųjų traversų (žr. 10.3 pav.) elementų skaičiuojamieji ilgiai leff ir skerspjūvio inercijos spinduliai i liaunių reikšmėms apskaičiuoti imami iš 7.14 lentelės. 7.14 lentelė Plokščiųjų traversų elementų skaičiuojamieji ilgiai Skaičiuojamasis ilgis leff ir skerspjūvio inercijos spindulys i Skersinės sijos konstrukcija Su juostomis ir tinkleliu iš pavienių kampuočių (žr. 10.3 a pav.) Su juostomis iš lovių ir tinkleliu iš pavienių kampuočių (žr. 10.3 b pav.) juostų tinklelio leff i leff i lf lf1 imin iy ld , lc – imin – lf 1,12 lf1 iz iy ld , lc – imin – Žymenys: iy – skerspjūvio inercijos spindulys ašies, lygiagrečios su traversos tinklelio plokštuma, atžvilgiu. XI SKIRSNIS. STRUKTŪRINIŲ KONSTRUKCIJŲ ELEMENTŲ SKAIČIUOJAMIEJI ILGIAI 102. Struktūrinių konstrukcijų elementų skaičiuojamieji ilgiai leff imami iš 7.15 lentelės. Skaičiuojant liaunius struktūrinių konstrukcijų elementų skerspjūvių inercijos spinduliai imami: a) gniuždomiesiems-lenkiamiesiems elementams ašies, statmenos arba lygiagrečios su lenkimo plokštuma, atžvilgiu (i = iy arba i = iz); b) kitais atvejais – mažiausias (i = imin). 7.15 lentelė Struktūrinių konstrukcijų elementų skaičiuojamieji ilgiai Struktūrinių konstrukcijų elementai Skaičiuojamasis ilgis leff 1. Išskyrus nurodytus 2 ir 3 poz. 2. Nekarpytosios (nepertraukiamos mazguose) juostos ir sudurtinai privirinamos mazguose prie rutulinių arba cilindrinių mazginių elementų 3. Iš pavienių kampuočių, prijungtų mazguose viena lentyna: a) virintinėmis siūlėmis arba varžtais (ne mažiau kaip dviem), išdėstytais išilgai elementų, kai l / imin: iki 90 nuo 90 iki 120 nuo120 iki 150 (tik tinklelio elementams) nuo150 iki 200 (tik tinklelio elementams) b) vienu varžtu, kai l / imin: iki 90 nuo 90 iki 120 nuo 120 iki 150 (tik tinklelio elementams) nuo 150 iki 200 (tik tinklelio elementams) Žymenys: l – geometrinis elemento ilgis (atstumas tarp struktūrinių konstrukcijų mazgų). l 0,85 l l 0,9 l 0,75 l 0,7 l l 0,95 l 0,85 l 0,8 l XII SKIRSNIS. KOLONŲ IR STATRAMSČIŲ SKAIČIUOJAMIEJI ILGIAI 103. Pastoviojo skerspjūvio kolonų ir statramsčių skaičiuojamieji ilgiai leff apskaičiuojami pagal formulę leff  lc , čia: arba laiptuotųjų kolonų atskirų dalių (7.99) lc – kolonos ar jos atskiros dalies ilgis arba aukšto aukštis;  – skaičiuojamojo ilgio koeficientas. 104. Pastoviojo skerspjūvio kolonų ir statramsčių skaičiuojamojo ilgio koeficientas  imamas atsižvelgiant į jų galų įtvirtinimą bei apkrovą. Kai kuriems kolonų ir statramsčių įtvirtinimo atvejams bei apkrovoms  reikšmės pateiktos 3 priedo 6 lentelėje. 105. Pastoviojo skerspjūvio kolonų skaičiuojamojo ilgio koeficientai  rėmo plokštumoje, kai rėmo sija standžiai tvirtinama prie kolonų, nustatomi: a) laisviesiems rėmams, kai viršutiniai mazgai yra vienodai apkrauti, pagal 7.16 lentelę; b) nelaisviesiems rėmams – pagal formulę  1  0,46( p  n)  0,18 pn . 1  0,93( p  n)  0,71pn (7.104) (7.104) formulėje p ir n imami: a) vienaaukščiam rėmui p I r ,l lc lr I c ; n I r ,u lc ; lr I c b) daugiaaukščiam rėmui p  0,5( p1  p 2 ); n  n1  n2 ; viršutiniam aukštui viduriniam aukštui p  0,5( p1  p 2 ); n  0,5(n1  n2 ); apatiniam aukštui p  p1  p 2 ; n  0,5(n1  n2 ); čia p1, p2, n1, n2 nustatomi iš 7.16 lentelės. Vienaaukščiams rėmams (7.101) formulėje ir daugiaaukščiams rėmams (7.102), (7.103) ir (7.104) formulėse, kai apatinės ir viršutinės rėmo sijos lanksčiai (šarnyriškai) tvirtinamos prie kolonų, imama: p = 0 arba n = 0 (Ir,l = 0 arba Ir,u = 0), kai tvirtinamos standžiai – p = 50 arba n = 50 (Ir,l =  arba Ir,u = ). Kai santykis H / B > 6 (čia H – bendras daugiaaukščio rėmo aukštis, B – rėmo plotis), būtina patikrinti rėmo, kaip pamate standžiai įtvirtinto sudėtinio strypo, bendrąjį pastovumą. Rėmas laikomas laisvuoju (nelaisvuoju), kai rėmo sijos tvirtinimo prie kolonos mazgas turi (neturi) galimybę pasislinkti kryptimi, statmena kolonos ašiai rėmo plokštumoje. 7.16 lentelė Laisvųjų rėmų skaičiuojamojo ilgio koeficientai Laisvųjų rėmų skaičiuojamosios schemos Formulės koeficientui  apskaičiuoti 2 1 0,38 n Koeficientai n ir p (7.100), (7.101), (7.102) ir (7.103) formulėse vienaangių daugiaangių rėmų rėmų (k  2) (7.100) n n  0,56 n  0,14 (7.101) I ru lc lr I c n k (n1  n 2 ) k 1 kai n  0,2 Viršutinis aukštas ( p  0,68) n  0,22 pn( p  0,9)  0,1n I ru lc lr I c n 2k (n1  n 2 ) k 1 p I rl lc 2l r I c p k ( p1  p 2 ) k 1 Vidurinis aukštas kai n  0,2 ( p  0,63) n  0,28 n ; 0,68 p( p  0,9)(n  0,08)  0,1n (7.102) . (7.103) n I ru l c 2l r I c p I rl lc 2l r I c Apatinis aukštas Žymenys: I ru,1lc n1  l r ,1 I c ; n2  I ru, 2 lc l r ,2 I c ; p1  I rl ,1lc l r ,1 I c ; p2  Viršutinis aukštas n I ru l c 2l r I c p I rl l c lr I c Vidurinis aukštas k (n1  n 2 ) k 1 k ( p1  p 2 ) p k 1 n Apatinis aukštas k (n1  n 2 ) k 1 2k ( p1  p 2 ) p k 1 n I rl , 2 lc lr ,2 I c k – angų (tarpatramių) skaičius; Ic ir lc – tikrinamos kolonos skerspjūvio inercijos momentas ir ilgis; lr , lr1 ir lr2 – rėmo tarpatramiai; Iru, Iru1, Iru2 ir Irl, Irl1, Irl2 – prie tikrinamosios kolonos viršutinių ir apatinių galų prijungtų rėmo sijų skerspjūvių inercijos momentai. Pastaba. Kraštinės laisvojo daugiaatramio (daugiaangio) rėmo kolonos koeficientas  apskaičiuojamas kaip vienaangio rėmo kolonų. 106. Pastato laisvojo vienaaukščio rėmo, kurio viršutiniai mazgai yra nevienodai apkrauti ir visų jo kolonų viršuje yra įrengtas standusis perdangos diskas arba išilginiai ramsčiai, labiausiai apkrautos kolonos skaičiuojamojo ilgio koeficientas  rėmo plokštumoje apskaičiuojamas pagal formulę  c ,eff    I c  N ci , N c  I ci (7.105) čia:  – tikrinamosios kolonos skaičiuojamojo ilgio koeficientas, apskaičiuojamas pagal 7.16 lentelę; Ic ir Nc – nagrinėjamojo rėmo labiausiai apkrautos kolonos skerspjūvio inercijos momentas ir skaičiuotinė įrąža; N ci ir I ci – visų nagrinėjamojo rėmo ir keturių gretutinių rėmų (po du iš kiekvienos pusės) kolonų skaičiuotinių įrąžų ir inercijos momentų suma; visas įrąžas Nci būtina apskaičiuoti esant tam pačiam apkrovų deriniui, kuris sukelia įrąžą tikrinamojoje kolonoje. Skaičiuojamojo ilgio koeficiento c,eff reikšmės, apskaičiuotos pagal (7.105) formulę, turi būti imamos ne mažesnės kaip 0,7. 107. Pakopinių kolonų atskirųjų dalių skaičiuojamojo ilgio rėmo plokštumoje koeficientai  imami vadovaujantis 3 priedu. Skaičiuojant vienaaukščių pramonės pastatų rėmų laiptuotųjų kolonų atskirųjų dalių skaičiuojamojo ilgio koeficientus , leidžiama: a) neįvertinti gretutinių kolonų apkrovimo laipsnio ir jų standumo; b) apskaičiuoti kolonų skaičiuojamuosius ilgius tik esant tam apkrovų deriniui, dėl kurio atsiranda didžiausios ašinių jėgų reikšmės atskirose kolonos dalyse, ir gautas  reikšmes panaudoti kitiems apkrovų deriniams; c) daugiaaukščių rėmų (su dviem ir daugiau angų), turinčių standųjį perdangos diską arba išilginius ramsčius, jungiančių visas kolonas viršuje ir užtikrinančių erdvinę statinio elgseną, kolonų skaičiuojamuosius ilgius apskaičiuoti kaip statramsčių, neslankiai įtvirtintų rygelių lygyje; d) vienpakopių kolonų koeficiento  reikšmes, kai l2 / l1  0,6 ir NEd1 / NEd2  3, imti iš 7.17 lentelės. 108. Skaičiuojamieji kolonų ilgiai pastato išilginės ašies kryptimi (iš rėmo plokštumos) imami lygūs atstumams tarp įtvirtintų nuo poslinkių iš rėmo plokštumos taškų (kolonų, pokraninių sijų ir posantvarių atramų; ramsčių ir rėmo sijų tvirtinimo mazgų ir t. t.). Skaičiuojamuosius ilgius leidžiama nustatyti pagal skaičiuojamąją schemą, įvertinančią faktines kolonų galų įtvirtinimo sąlygas. 109. Transportavimo galerijų plokščiųjų atramų šakų (juostų) skaičiuojamasis ilgis imamas: a) išilgine galerijos kryptimi – atramos aukščiui (nuo pėdos apačios iki santvaros arba sijos apatinės juostos ašies), padaugintam iš koeficiento , nustatomo kaip pastoviojo skerspjūvio statramsčiams, atsižvelgiant į jų galų įtvirtinimo sąlygas; b) skersine galerijos kryptimi (atramos plokštumoje) – atstumui tarp mazgų centrų; šiuo atveju turi būti patikrintas atramos, kaip sudėtinio strypo, standžiai įtvirtinto pamate ir laisvu galu viršuje, bendrasis pastovumas. 7.17 lentelė Vienpakopių kolonų skaičiuojamojo ilgio koeficientai Kolonos dalies koeficientai  Kolonos viršutinio galo įtvirtinimo sąlygos apatinės, kai I2 / I1 lygus viršutinės nuo 0,1 iki 0,3 nuo 0,05 iki 0,1 2,5 2,0 1,6 3,0 2,0 2,0 3,0 3,0 2,5 1,2 1,5 2,0 1. Laisvas galas 2. Galas įtvirtintas, kad nesisuktų 3. Neslankus, lanksčiai (šarnyriškai) atremtas galas 4. Neslankus galas, įtvirtintas, kad nesisuktų Žymenys: I1 – kolonos apatinės dalies skerspjūvio inercijos momentas; I2 – kolonos viršutinės dalies skerspjūvio inercijos momentas. XIII SKIRSNIS. GNIUŽDOMŲJŲ IR TEMPIAMŲJŲ ELEMENTŲ RIBINIAI LIAUNIAI 110. Gniuždomųjų elementų liauniai neturi viršyti reikšmių, pateiktų 7.18 lentelėje. Tempiamųjų elementų liauniai neturi viršyti reikšmių, pateiktų 7.19 lentelėje. 7.18 lentelė Gniuždomųjų elementų ribinis liaunis Konstrukcijų elementai 1. Juostos, atraminiai spyriai ir statramsčiai, perduodantys atramines reakcijas: a) plokščiųjų santvarų, struktūrinių konstrukcijų ir erdvinių konstrukcijų (iki 50 m aukščio) iš vamzdžių ir dvigubų kampuočių; b) erdvinių konstrukcijų iš pavienių kampuočių, erdvinių konstrukcijų (daugiau nei 50 m aukščio) iš vamzdžių ir dvigubų kampuočių 2. Elementai, išskyrus nurodytus 1 ir 7 poz.: Gniuždomųjų elementų ribinis liaunis 180 – 60α 120 210 – 60α plokščiųjų santvarų, virintinių erdvinių ir struktūrinių konstrukcijų iš pavienių kampuočių, erdvinių ir struktūrinių konstrukcijų iš vamzdžių ir dvigubų kampuočių; d) erdvinių ir struktūrinių konstrukcijų iš varžtais sujungtų pavienių kampuočių 3. Santvarų viršutinės juostos, nesutvirtintos montavimo metu (sumontavus ribinis liaunis imamas pagal 1 poz.) 4. Pagrindinės kolonos 5. Nepagrindinės kolonos (sienos karkasų ir švieslangių statramsčiai ir pan.), kolonų tinklelio elementai, vertikaliųjų ramsčių tarp kolonų (žemiau pokraninių sijų) elementai 6. Ramsčių elementai, išskyrus nurodytus 5 poz., taip pat strypai, skirti gniuždomųjų strypų skaičiuojamajam ilgiui sumažinti, ir kiti neapkrauti (neveiksnūs) elementai, išskyrus nurodytus 7 poz. 7. Erdvinių konstrukcijų tėjinio ir kryžminio skerspjūvio gniuždomieji ir neapkrauti (neveiksnūs) elementai, kuriuos veikia vėjo apkrova, kai tikrinami liauniai vertikaliojoje plokštumoje c) 220 – 40α 220 180 – 60α 210 – 60α 200 150 Žymenys: N   Ed – koeficientas, imamas ne mažesnis kaip 0,5 (būtinais atvejais apskaičiuojant N Rd vietoj  imamas e). N Rd 7.19 lentelė Tempiamųjų elementų ribinis liaunis Konstrukcijų elementai Tempiamųjų elementų ribinis liaunis, kai konstrukciją veikia apkrovos dinaminės (tiesiogiai kranų (žr. 4 pastabą) ir veikiančios konstrukciją) geležinkelio sąstatų statinės 1. Plokščiųjų santvarų (įskaitant stabdymo 250 400 250 santvaras) ir struktūrinių konstrukcijų juostos ir atraminiai spyriai 2. Santvarų ir struktūrinių konstrukcijų 350 400 300 elementai, išskyrus nurodytus 1 poz. 3. Pokraninių sijų ir santvarų apatinės – – 150 juostos 4. Vertikaliųjų ramsčių tarp kolonų 300 300 200 elementai (įrengti žemiau pokraninių sijų) 5. Kiti ramsčių elementai 400 400 300 6. Juostos, statramsčių ir skersinių sijų 250 – – atraminiai spyriai, elektros linijų, atvirų skirstomųjų įrenginių ir transporto linijų kontaktinių tinklų skersinių sijų templės 7. Elektros linijų atramų elementai, išskyrus 350 – – nurodytus 6 ir 8 poz. 8. Erdvinių konstrukcijų tėjinio ir kryžminio 150 – – skerspjūvio elementai, veikiami vėjo apkrovų, tikrinant liaunį vertikaliojoje plokštumoje Pastabos: 1. Konstrukcijos, kurios neveikia dinaminės apkrovos, tempiamųjų elementų liaunis tikrinamas tik vertikaliojoje plokštumoje. 2. Tempiamųjų iš anksto įtemptųjų elementų liaunis neribojamas. 3. Tempiamųjų elementų, kurių įrąžos ženklas gali pasikeisti dėl pavojingos apkrovų padėties, ribinis liaunis nustatomas kaip gniuždomųjų elementų; šiuo atveju jungiamieji intarpai sudėtinio skerspjūvio elementams įrengiami ne rečiau kaip kas 40i. 4. Dinaminėms apkrovoms (kurios tiesiogiai veikia konstrukcijas) priskiriamos apkrovos patvarumui skaičiuoti arba skaičiuojant įvertinti dinaminius koeficientus. XIV SKIRSNIS. LENKIAMŲJŲ ELEMENTŲ SIENELĖS PASTOVUMAS 111. Norint užtikrinti sijų sienelių pastovumą, būtina jas sustandinti: a) skersinėmis pagrindinėmis sąstandomis, įrengiamomis per visą sienelės aukštį; b) skersinėmis pagrindinėmis ir išilginėmis sąstandomis; c) skersinėmis pagrindinėmis ir tarpinėmis trumpomis sąstandomis bei išilgine sąstanda (šiuo atveju tarpinės trumpos sąstandos išdėstomos tarp gniuždomosios juostos ir išilginės sąstandos). Būtina skaičiuoti sienelių stačiakampių sekcijų (plokštelių), apribotų juostomis ir gretimomis pagrindinėmis sąstandomis, pastovumą. Šiuo atveju tikrinamos plokštelės skaičiuojamieji matmenys yra tokie: as – atstumas tarp skersinių pagrindinių sąstandų; heff – sienelės skaičiuojamasis aukštis (žr. 7.10 pav.); suvirintinių sijų jis lygus visam sienelės aukščiui, sijų su įtempiamųjų (stipriųjų) varžtų juostinėmis jungtimis – atstumui tarp artimiausių sijos ašiai juostinių kampuočių kraštų, o sijų iš valcuotųjų profiliuočių – atstumui tarp vidinių užlankų pradžios, o kai yra sijos iš lankstytų profiliuočių (žr. 7.11 pav.) – atstumui tarp užlankų kraštų; tw – sienelės storis. a) b) c) 7.10 pav. Sudėtinės sijos skaičiuojamasis sienelės aukštis: a – suvirintinės iš lakštų; b – sujungtos įtempiamaisiais (stipriaisiais) varžtais; c – suvirintinės su tėjiniais profiliuočiais 7.11 pav. Lankstytų profiliuočių skerspjūvių schemos 112. Sijų sienelių pastovumas skaičiuojamas įvertinant visus įtempių deformacijų būvio komponentus (w,x,Ed, w,xz,Ed, w,loc,Ed ). Įtempiai w,x,Ed, w,xz,Ed, w,loc,Ed apskaičiuojami tampriosios būklės bruto skerspjūvyje neįvertinant koeficiento b. Gniuždomieji įtempiai w,x,Ed prie sienelės skaičiuotinio krašto imami su pliuso ženklu, ir vidutiniai tangentiniai įtempiai w,xz,Ed apskaičiuojami pagal formules:  w, x, Ed  M y , Ed  w, xz , Ed  čia h – visas sienelės aukštis; Iy z, VEd , twh (7.106) (7.107) My,Ed ir VEd – momento ir skersinės jėgos vidutinės reikšmės stačiakampėje sienelės sekcijoje (plokštelėje); jei sekcijos ilgis didesnis už jos skaičiuojamąjį aukštį, tai My,Ed ir VEd apskaičiuojami labiau įtemptos sekcijos zonai, lygiai sekcijos aukščiui; jei sekcijoje momentas ar skersinė jėga keičia ženklą, tai jų vidutinės reikšmės skaičiuojamos sekcijos zonoje su vienodu ženklu. Vietinis įtempis sienelėje po sutelktąja jėga w,loc,Ed nustatomas pagal 68 ir 277 p. reikalavimus (kai F1 = 1,1). Sekcijose, kur sutelktoji jėga pridėta prie tempiamosios juostos, būtina vienu metu įvertinti tik du įtempių ir deformacijų būvio komponentus: w,x,Ed ir w ,xz,Ed arba w,loc,Ed ir w, xz,Ed.. Vienpusės juostinės virintinės siūlės turi būti naudojamos sijose, kuriose tikrinant sienelių pastovumą (7.108) formulės kairiosios pusės reikšmės neviršija 0,9 c, kai  w < 3,8, ir c, kai  w  3,8. 113. Sijų sienelių pastovumo nereikia tikrinti, jei tenkinant (7.45) ir (7.46) sąlygas sienelės sąlyginis liaunis  w  heff tw f y ,d neviršija reikšmių: E 3,5 – kai nėra vietinių įtempių sijoje su dvipusėmis juostinėmis virintinėmis siūlėmis; 3,2 – tas pats, sijose su vienpusėmis juostinėmis virintinėmis siūlėmis; 2,5 – kai yra vietinis įtempis sijose su vienpusėmis juostinėmis virintinėmis siūlėmis. Visais atvejais įrengiamos skersinės pagrindinės sąstandos pagal 120, 122 ir 123 p. reikalavimus. 114. Simetrinio skerspjūvio sijų sienelių, sustandintų tik skersinėmis pagrindinėmis sąstandomis, pastovumas, kai nėra vietinio įtempio (  w,loc,Ed  0 ) ir kai sienelės sąlyginis liaunis  w  6, apskaičiuojamas pagal formulę   w, x ,Ed    w,cr ,Rd 2    w, xz ,Ed       w,cr ,Rd 2    c ,   (7.108) , (7.109) čia c – koeficientas, imamas iš 7.1 lentelės;  w, cr , Rd  ccr f y , d 2w  0,76  f  w,cr ,Rd  10,31  2  s2,d . n  eff  (7.110) (7.109) formulėje koeficientas ccr imamas: a) suvirintinėms sijoms – pagal 7.20 lentelę, atsižvelgiant į koeficiento  reikšmes: 3 b t     f  f  , heff  t w  (7.111) čia: bf ir tf – sijos gniuždomosios juostos plotis ir storis;  – koeficientas, imamas iš 7.21 lentelės; b) sijų, sujungtų įtempiamaisiais (stipriaisiais) varžtais, ccr = 35,2. d f y ,d , tw E d – mažesnioji plokštelės kraštinė (heff arba as); (7.110) formulėje čia:  eff  n – plokštelės didžiosios kraštinės santykis su mažesniąja. 7.20 lentelė Koeficiento ccr reikšmės   0,8 1,0 2,0 4,0 6,0 10,0  30 ccr 30,0 31,5 33,3 34,6 34,8 35,1 35,5 7.21 lentelė Koeficiento  reikšmės  Gniuždomosios juostos elgsenos sąlygos Sijos Pokraninės Krano bėgiai neprivirinti Krano bėgiai privirinti Kai perdangos plokštės atremtos ištisai Kitais atvejais Kitos sijos 2   0,8 Pastaba. Skaičiuojant pokraninių sijų sekcijų, kurių sutelktoji apkrova tiesiogiai veikia tempiamąją juostą, koeficientą δ, reikia imti β = 0,8. 115. Simetrinio skerspjūvio sijų sienelių pastovumas, įvertinant plastines deformacijas, kai nėra vietinio įtempio (w,loc,Ed = 0) ir w,xz,Ed  0,9 fs,d, o Af / Aw  0,25 ir 2,2 <  w  6, apskaičiuojamas pagal formulę A  (7.112) M y ,Ed  f y ,d  c heff2 t w  f    ,  Aw  2   čia   0,24  0,15 w,Ed   8,5·10 3 (  w  2,2) 2 ,  f s ,d  čia c imamas iš 7.1 lentelės, o w,xz,Ed nustatomas pagal (7.107) formulę. 116. Simetrinio skerspjūvio sijų sienelių, sustiprintų tik skersinėmis pagrindinėmis sąstandomis (žr. 7.12 pav.), pastovumas, kai yra vietiniai įtempiai (w,loc,Ed  0), apskaičiuojamas pagal formulę   w, x ,Ed    w,loc,Ed   w,cr ,Rd  w,cr ,loc,Rd 2    w, xz ,Ed       w,cr ,Rd 2    c ,   (7.113) c – imamas iš 7.1 lentelės; w,x,Ed, w,xz,Ed, w,loc,Ed – nustatomi pagal 112 p. reikalavimus; w,cr,Rd – nustatomas pagal (7.110) formulę. Įtempiai w,cr,Rd ir w,cr,loc, Rd (7.113) formulėje nustatomi: a) kai as / heff  0,8,  w,cr , Rd – pagal (7.109) formulę; čia:  w,cr ,loc,Rd  čia c1 f y ,d 2a , (7.114) c1 – koeficientas, imamas iš 7.22 lentelės, suvirintinėms sijoms – atsižvelgiant į santykio a s / heff ir  reikšmę, apskaičiuotą pagal (7.111) formulę, o sijoms su įtempiamaisiais varžtais – atsižvelgiant tik į santykį a s / heff ; a  as tw f y ,d E . Jei apkrauta tempiamoji juosta, tai įvertinus sienelėje tik w,loc,Ed ir w,xz,Ed skaičiuojant koeficientą  pagal (7.111) formulę vietoj bf ir tf imami apkrautos juostos plotis ir storis; a) b) 7.12 pav. Sijos, sustandintos skersinėmis pagrindinėmis sąstandomis, schema: a – sutelktoji apkrova, tiesiogiai veikianti gniuždomąją juostą; b – sutelktoji apkrova, tiesiogiai veikianti tempiamąją juostą 7.22 lentelė Koeficiento c1 reikšmės Suvirintinėms sijoms  1 2 4 6 10  30 c1 reikšmės, kai as / heff  0,5 11,5 12,0 12,3 12,4 12,4 12,5 0,6 12,4 13,0 13,3 13,5 13,6 13,7 0,8 14,8 16,1 16,6 16,8 16,9 17,0 1,0 18,0 20,4 21,6 22,1 22,5 22,9 1,2 22,1 25,7 28,1 29,1 30,0 31,0 1,4 27,1 32,1 36,3 38,3 39,7 41,6 1,6 32,6 39,2 45,2 48,7 51,0 53,8 1,8 38,9 46,5 54,9 59,4 63,3 68,2  2,0 45,6 55,7 65,1 70,4 76,5 83,6 1,4 51,0 1,6 64,2 1,8 79,8 2,0 94,9 Sijoms su įtempiamaisiai varžtais as / heff c1 w,cr,Rd 0,5 13,7 0,6 15,9 0,8 20,8 1,0 28,4 1,2 38,7 b) kai as / heff > 0,8 ir santykis w,loc,Ed /w,x,Ed viršija 7.23 lentelėje pateiktas reikšmes, nustatomas pagal formulę:  w,cr ,Rd  c2 f y , d 2w , (7.115) čia c 2 – koeficientas, nustatomas pagal 7.24 lentelę. Įtempiai w,loc,cr,Rd apskaičiuojami pagal (7.114) formulę, kurioje kai as / heff > 2 imama as = 2heff ; c) kai as /heff > 0,8 ir santykio w,loc,Ed /w,x,Ed reikšmės yra ne didesnės nei nurodytos 7.23 lentelėje, įtempiai apskaičiuojami taip: w,cr,Rd – pagal (7.109) formulę; w,loc,cr,Rd – pagal (7.114) formulę, bet skaičiuojant a vietoj as imama 0,5as pagal (7.114) formulę ir 7.23 lentelę. Visais atvejais w,cr,Rd apskaičiuojamas pagal tikruosius sekcijos matmenis. 7.23 lentelė Didžiausios santykio  w,loc,Ed /  w, x,Ed reikšmės Sijos Suvirintinės  1 w,loc,Ed / w,Ed reikšmės, kai as / heff 0,8 0,9 1,0 1,2 1,4 1,6 1,8  2,0 0 0,146 0,183 0,267 0,359 0,445 0,540 0,618 Sujungtos įtempiamaisiais (stipriaisiais) varžtais 2 4 6 10  30 0 0 0 0 0 0,109 0,072 0,066 0,059 0,047 0,169 0,129 0,127 0,122 0,112 0,277 0,281 0,288 0,296 0,300 0,406 0,479 0,536 0,574 0,633 0,543 0,711 0,874 1,002 1,283 0,652 0,930 1,192 1,539 2,249 0,799 1,132 1,468 2,154 3,939 – 0 0,121 0,184 0,378 0,643 1,131 1,614 2,347 7.24 lentelė Koeficiento c2 reikšmės as / heff 0,8 0,9 1,0 1,2 1,4 1,6 1,8  2,0 c2 Pagal 7.20 lentelę c 2  c cr 37,0 39,2 45,2 52,8 62,0 72,6 84,7 117. Simetrinio skerspjūvio sijos sienelėje, sustandintoje ne tik skersinėmis pagrindinėmis sąstandomis, bet dar ir viena išilgine sąstanda atstumu h1 nuo skaičiuotinio (gniuždomosios) sekcijos krašto (žr. 7.13 pav.), abi plokšteles, į kurias ši sąstanda dalija sekciją, būtina skaičiuoti atskirai: a) 3-iąją plokštelę, esančią tarp gniuždomosios juostos ir išilginės sąstandos, pagal formulę 2    w, x ,Ed  w,loc, Ed    w, xz , Ed    c ,  w,cr , Rd ,1  w,cr ,loc,Rd ,1   w,cr ,Rd ,1  (7.116) čia c imamas iš 7.1 lentelės, o  w, x ,Ed ,  w, xz ,Ed ,  w,loc, Ed – apskaičiuojami pagal 112 p. reikalavimus. Įtempiai  w,cr , Rd ,1 ir  w,cr ,loc, Rd ,1 nustatomi pagal formules: kai  w,loc, Ed = 0,   4,76  w,cr , Rd ,1   h1  1   heff čia w,1  h1 tw f y,d E    f y ,d  ,  w,1  (7.117) ; kai  w,loc, Ed  0 ir n1  as / h1  2 ,    1,19  w,cr , Rd ,1   h1  1   heff    f y ,d  2 w,1 ;    w,cr ,loc, Rd ,1  (1,24  0,476 n1 ) (7.118) f y ,d 2a , (7.119) čia 2  1     n1    n1    . a s f y ,d  a  tw E  (7.120) Jei as / h1  2 , tai skaičiuojant  w,cr , Rd ,1 ir  w,cr ,loc, Rd ,1 imama as  2h1 ;  w,cr , Rd ,1 apskaičiuojamas pagal (7.110) formulę, įstatant į ją tikrinamosios plokštelės matmenis; b) 4-ąją plokštelę, esančią tarp išilginės sąstandos ir tempiamosios juostos – pagal formulę 2    2h   w, x , Ed 1  1   2   heff    w,loc, Ed , 2     w, xz , Ed    , c   w,cr ,Rd , 2  w,cr ,loc,Rd , 2    w,cr ,Rd , 2        čia  w,cr ,Rd , 2 Čia:    5,43    h1   0,5  h eff  (7.121)    f y ,d . 2 2   w       w,cr ,loc,Rd , 2 – apskaičiuojamas pagal (7.114) formulę ir 7.22 lentelę, kai  = 0,8, (7.122) pakeičiant santykio as / heff reikšmę as /( heff  h1 ) reikšme;  w,cr , Rd , 2 – nustatomas pagal (7.110) formulę, įstatant į ją tikrinamosios plokštelės matmenis;  w,loc,Ed , 2  0,4 w,loc,Ed , kai apkrova pridėta prie gniuždomosios juostos; w,loc, Ed , 2  w,loc, Ed , kai apkrova pridėta prie tempiamosios juostos. Koeficientas c nustatomas iš 7.1 lentelės. a) b) 7.13 pav. Sijos, sustiprintos skersinėmis sąstandomis ir išilgine sąstanda, schema: a – sutelktoji apkrova, pridėta prie gniuždomosios juostos; b – tas pats, prie tempiamosios; 1 – skersinė pagrindinė sąstanda; 2 – išilginė sąstanda; 3 – plokštelė prie gniuždomosios juostos; 4 – plokštelė prie tempiamosios juostos 118. Sustandinant 3-iąją plokštelę papildomomis trumpomis skersinėmis sąstandomis, jas būtina pratęsti iki išilginės sąstandos (žr. 7.14 pav.). Šiuo atveju 3-ioji plokštelė skaičiuojama pagal (7.116) – (7.120) formules, kuriose as dydis pakeičiamas a1 dydžiu, čia a1 – atstumas tarp gretimų trumpųjų sąstandų ašių (žr. 7.14 pav.); 4-oji plokštelė skaičiuojama pagal 117 b p. reikalavimus. 7.14 pav. Sijos, sustiprintos skersinėmis pagrindinėmis sąstandomis (1), išilgine sąstanda (2), dalijančia sienelės sekciją į plokštelę (3) prie gniuždomosios juostos ir į plokštelę (4) prie tempiamosios juostos, taip pat trumpomis sąstandomis (5), schema 119. Asimetrinio skerspjūvio sijų sienelių (su didesniąja gniuždomąja juosta) pastovumas skaičiuojamas pagal 114, 116–118 p., įvertinant šiuos pakeitimus: a) sienelėms, sustandintoms tik skersinėmis sąstandomis, (7.109) ir (7.115) formulėse ir 7.24 lentelėje heff reikšmė imama lygi dvigubam atstumui nuo neutraliosios ašies iki sekcijos skaičiuotinio (gniuždomojo) krašto. Kai as / heff  0,8 ir  w,loc, Ed  0, skaičiuojama abu kartus, kaip nurodyta 116 b ir c p., neatsižvelgiant į w,loc,Ed /w,x,Ed reikšmes; b) sienelėms, sustandintoms skersinėmis sąstandomis ir viena išilgine sąstanda, įrengta gniuždomojoje zonoje: h1 (7.117), (7.118) ir (7.121) formulėse vietoj h1 / heff įstatoma ; 2heff 1 h (7.122) formulėje vietoj (0,5  h1 / heff ) įstatoma   1   heff čia   w, x ,Ed   w, x ,Ed ,t  w, x ,Ed  ,  , čia w,x,Ed,t – tempimo įtempis (su minuso ženklu) prie skaičiuotinio sekcijos krašto. Esant didesniajai tempiamajai (neapkrautai) juostai, kai tuo pat metu veikia įtempiai w,x,Ed ir w,xz, Ed , pastovumas skaičiuojamas pagal (7.124) formulę. 120. Sijos sieneles būtina sustandinti skersinėmis sąstandomis, jei sijos sienelės sąlyginio liaunio  w reikšmės viršija 3,2, kai nėra judamosios apkrovos, ir 2,2 – kai sijos juosta veikiama judamosios apkrovos. Atstumai tarp pagrindinių skersinių sąstandų neturi viršyti 2heff, kai  w > 3,2 , ir 2,5 heff, kai  w  3,2. Leidžiama padidinti nurodytus atstumus tarp sąstandų iki 3heff reikšmės su sąlyga, kad sijos sienelė tenkina 114, 116 – 119 p. reikalavimus ir bendras sijos pastovumas yra užtikrinamas 71 a arba 71 b p. reikalavimų. Šiuo atveju gniuždomosios juostos leff / bf reikšmės neturi viršyti reikšmių, nustatomų pagal 7.4 lentelės formules, kai apkrovos veikia viršutinę juostą. Didelių sutelktųjų nejudamųjų jėgų pridėjimo vietose ir atramose būtina įrengti skersines sąstandas. Sienelėje, sustandintoje tik skersinėmis sąstandomis, jų porinės simetrinės sąstandos išsikišusios dalies bs plotis turi būti ne mažesnis kaip heff / 30 + 40 mm, vienpusės sąstandos – ne mažesnis kaip heff / 24 + 50 mm; sąstandos storis ts turi būti ne mažesnis kaip 2bs fy , d / E . Sijų sieneles leidžiama sustiprinti vienpusėmis skersinėmis sąstandomis iš pavienių kampuočių, privirinamų prie sienelės lentyna. Tokios sąstandos skerspjūvio inercijos momentas, apskaičiuojamas ašies, sutampančios su artimiausiu sąstandai sienelės kraštu, turi būti ne mažesnis už dvigubų simetrinių sąstandų skerspjūvio inercijos momentą. 121. Sienelę standinant viena išilgine sąstanda, reikiami šių sąstandų skerspjūvių inercijos momentai nustatomi: a) skersinių sąstandų – pagal formulę I s  3heff t w ; 3 (7.123) b) išilginės sąstandos – pagal 7.25 lentelės formules, įvertinant jos ribines reikšmes. Išdėstant išilginę ir skersines sąstandas iš vienos sienelės pusės, kiekvieno sienelės skerspjūvio inercijos momentai skaičiuojami ašies, sutampančios su artimiausiu sąstandai sienelės kraštu, atžvilgiu. Mažiausi išsikišusios skersinių ir išilginės sąstandų dalių matmenys turi būti imami pagal 120 p. reikalavimus. 7.25 lentelė Išilginės sąstandos inercijos momento I sl reikšmės h1 h eff Būtinas išilginės briaunos inercijos momentas Isl Ribinės reikšmės mažiausi I sl , min didžiausi I sl, max 0,20   2,5  0,5 a s  heff   a s2 t 3   heff  1,5heff tw3 7heff t w3 0,25  1,5  0,4 a s  heff   a s2 t 3   heff  1,5heff tw3 3,5heff t w3 – – 0,30 1,5heff tw3 Pastaba. Apskaičiuojant Isl tarpines h1 / heff reikšmes leidžiama tiesinė interpoliacija. 122. Būtina apskaičiuoti sudėtinio skerspjūvio sijos sienelės ruožo virš atramos, sustandinto sąstandomis, pastovumą iš plokštumos kaip statramstį, apkrautą atramine reakcija. Į šio statramsčio skaičiuotinį skerspjūvį įtraukiami skersinės sąstandos skerspjūvis ir sienelės 0,65 tw E / f y ,d pločio juostos iš kiekvienos sąstandos pusės skerspjūvis. Statramsčio skaičiuojamasis aukštis imamas lygus sienelės aukščiui. Atraminių sąstandų apatiniai galai (žr. 7.15 pav.) turi būti nudrožti arba glaudžiai prigludę prie sijos apatinės juostos, arba privirinti prie jos. Įtempiai šiuose skerspjūviuose, veikiant atraminei reakcijai, neturi viršyti: pirmuoju atveju (žr. 7.15 a pav.) – skaičiuotinio glemžiamojo plieno stiprio fp,d , kai ap  1,5 tp , ir skaičiuotinio gniuždomojo plieno stiprio fy,d , kai ap >1,5 tp; antruoju atveju (žr. 7.15 b pav.) – skaičiuotinio glemžiamojo plieno stiprio fp,d. Jei atraminė sąstanda privirinta prie sijos apatinės juostos, virintinės siūlės turi būti apskaičiuotos atraminės reakcijos poveikiui. 123. Vienpusė sąstanda, įrengta sutelktosios apkrovos pridėjimo prie viršutinės juostos vietoje, skaičiuojama kaip ekscentriškai gniuždomas statramstis su ekscentricitetu, lygiu atstumui nuo sienelės vidurinės plokštumos iki statramsčio skaičiuotinio skerspjūvio sunkio centro. Į šio statramsčio skaičiuotinį skerspjūvį įtraukiami sąstandos skerspjūvis ir sienelės 0,65 tw E / f y ,d pločio juostos iš kiekvienos sąstandos pusės skerspjūvis. Statramsčio skaičiuojamasis aukštis imamas lygus sienelės aukščiui. a) b) 7.15 pav. Atraminės sąstandos konstrukcija: a – galas nudrožtas; b – nutolusi nuo galo ir glaudžiai prigludusi arba privirinta prie apatinės juostos XV SKIRSNIS. CENTRIŠKAI, EKSCENTRIŠKAI GNIUŽDOMŲ IR GNIUŽDOMŲJŲLENKIAMŲJŲ ELEMENTŲ SIENELĖS PASTOVUMAS 124. Centriškai gniuždomų, taip pat ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų-lenkiamųjų elementų sienelės skaičiuojamojo aukščio santykis su storiu heff /tw (žr. 7.16 pav.), išskyrus atvejus, nurodytus 127 E p., kaip įprasta neturi viršyti  wu reikšmių, kai sąlyginio ribinio sienelės liaunio  wu reikšmė f y ,d nustatoma iš 7.26 lentelės. 7.16 pav. Ekscentriškai gniuždomų dvitėjo ir dėžinio skerspjūvio elementų schema 125. Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų-lenkiamųjų dvitėjo ir dėžinio skerspjūvio elementų (žr. 7.16 pav.), skaičiuojamų pagal (7.82) formulę, sienelės skaičiuojamojo aukščio santykis su storiu heff    w,Ed ,1  ; čia:  /tw nustatomas atsižvelgiant į reikšmę   w,c ,Ed w, c , Ed – didžiausi gniuždymo įtempiai  w,c ,Ed prie sienelės skaičiuotinio krašto, imami su „+“ ženklu ir skaičiuojami neįvertinant koeficientų e, e,yz ar cz;  w, Ed ,1 – atitinkami įtempiai prie sienelės priešingo skaičiuotinio krašto ir imami ne didesnių reikšmių, nustatomų: a) kai   0,5 – pagal 124 p.; b) kai   1 – pagal formulę heff tw čia  4,35 2  1E  w,c , Ed (2     2  4 2 )  3,8 E , f y ,d (7.124)   1,42  1  w,Ed   w,Ed  w,c ,Ed , VEd – vidutiniai tangentiniai įtempiai nagrinėjamame skerspjūvyje; t w heff c) kai 0,5 <  < 1, taikoma tiesinė interpoliacija tarp reikšmių, apskaičiuotų, kai   0,5 ir  = 1. 7.26 lentelė Sąlyginiai ribiniai sieneles liauniai Santykinis ekscentricitetas  ir 1 reikšmės Formulės  wu nustatyti   2,0  wu  1,30  0,152   2,0  wu  1,20  0,35 , bet ne daugiau kaip 2 Dėžinis, lovinis valcuotasis   1,0  wu  1,2   1,0  wu  1,0  0,2 , bet ne daugiau kaip 1,6 Lovinis, išskyrus valcuotąjį   0,8  wu  1,0   0,8  wu  0,85  0,19 , bet ne daugiau kaip 1,6 1  2,0  wu  1,30  0,1521 1  2,0  wu  1,20  0,351 , bet ne daugiau kaip 3,1 Elemento skerspjūvis Dvitėjis erel  0 erel  1 Dvitėjis, dėžinis Žymenys:  – elemento sąlyginis liaunis, imamas skaičiuojant pastovumą centrinio gniuždymo atveju; 1 – elemento sąlyginis liaunis, imamas skaičiuojant pastovumą momento veikimo plokštumoje. Pastabos: 1. Dėžiniams priskiriami uždarieji stačiakampiai profiliuočiai (sudėtiniai, lankstyti stačiakampiai ir kvadratiniai). 2. Dėžiniame skerspjūvyje, kai erel  0 ,  wu reikšmė nustatoma sienelei, lygiagrečiai su lenkimo momento plokštuma. 3. Kai 0 < erel < 1,0,  wu reikšmė nustatoma tiesiškai interpoliuojant reikšmes, apskaičiuotas, kai erel = 0 ir erel = 1,0. 126. Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų-lenkiamųjų kitokio nei dvitėjo ir dėžinio (išskyrus tėjinio) skerspjūvio elementų pagal 125 p. nustatytos santykio heff /tw reikšmės turi būti dauginamos iš koeficiento 0,75. 127. Centriškai, ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų-lenkiamųjų tėjinio skerspjūvio elementų, kurių sąlyginis liaunis  nuo 0,8 iki 4, tėjo sienelės skaičiuojamojo aukščio santykis su storiu, kai 1  bf /heff  2 , neturi viršyti reikšmių, apskaičiuotų pagal formulę heff tw  b  0,40  0,07   1  0,25 2  f  heff   E  ,  f y,d  (7.125) čia: bf – tėjo lentynos plotis; heff – skaičiuojamasis tėjo sienelės aukštis. Kai  < 0,8 arba  > 4, tai (7.125) formulėje imami atitinkamai  = 0,8 arba  = 4. Kai elemento skerspjūvis parenkamas pagal ribinį liaunį, taip pat atitinkamai pagrindus f y ,d  m skaičiavimais, didžiausios heff/ tw reikšmės dauginamos iš koeficiento (čia m =  arba m = e;  Ed  Ed  N Ed ), bet ne didesnio kaip 1,25. A 128. Centriškai gniuždomų dvitėjo skerspjūvio elementų sienelėms su skaičiuojamuoju aukščiu heff ir sustandintomis dviguba sienelės viduryje išilgine sąstanda heff/tw reikšmė, apskaičiuota pagal 124 p., turi I būti padauginta iš koeficiento , nustatyto, kai sl 3  6 pagal formulę heff tw   1  0,4 I sl 3 heff  1  0,1 I3sl  heff   ,   (7.126) čia I sl – išilginės sąstandos skerspjūvio inercijos momentas. Kai ekscentriškai gniuždomo ar gniuždomojo-lenkiamojo elemento sienelė sustandinama sienelės 3 viduryje įrengta išilgine sąstanda su inercijos momentu I sl  6heff t w , tai labiau apkrauta sienelės dalis tarp juostos ir sąstandos ašies turi būti nagrinėjama kaip atskira plokštelė ir tikrinama pagal 124 arba 125 p. reikalavimus. 129. Kai sąstanda įrengiama iš vienos sienelės pusės, jos inercijos momentas turi būti apskaičiuojamas ašies, sutapdintos su artimiausiu sienelės kraštu, atžvilgiu. Išilginės sąstandos įtraukiamos į skaičiuotinį elemento skerspjūvį. Kai išilginė sąstanda konstruojama kaip sienelės klostė, tai skaičiuojant heff įvertinamas ištiesintos klostės ilgis. Išsikišusios išilginės sąstandos dalies mažiausi matmenys imami pagal 120 p. reikalavimus. 130. Kai faktinė heff / tw reikšmė viršija reikšmę, nustatytą pagal 124 p. (centriškai gniuždomiems elementams ne daugiau kaip du kartus), skaičiuojamosiose formulėse vietoj A reikšmės imama Ared reikšmė, apskaičiuota, kai sienelės aukštis yra hred,w (kai yra dėžinis skerspjūvis hred,w ir hred,w,1 nustatomi plokštelėms, sudarančioms skerspjūvį ir išdėstytoms atitinkamai lygiagrečiai ir statmenai lenkimo plokštumai): a) dvitėjo ir lovinio skerspjūvio Ared  A  heff  hred ,w  t w ; b) dėžinio skerspjūvio: centriškai gniuždomo elemento Ared  A  2heff  hred ,w  t w  2heff ,1  hred ,w,1  t w,1 ; ekscentriškai gniuždomo ir gniuždomojo-lenkiamojo elemento Ared  A  2heff  hred ,w  t w . 131. Sienelės aukščio hred,w reikšmė 130 p. nustatoma: a) centriškai gniuždomo lovinio skerspjūvio elemento pagal formulę hred ,w  t w  wu E , f y ,d (7.127) čia uw – sąlyginis ribinis lovinio skerspjūvio sienelės liaunis, imamas iš 7.26 lentelės; b) centriškai gniuždomo dvitėjo ir dėžinio skerspjūvio elemento pagal formulę   E   , hred , w  t w  wu   w  1 wu  k    wu    f y ,d čia: (7.128)  uw – sąlyginis ribinis atitinkamo skerspjūvio sienelės liaunis, imamas iš 7.26 lentelės, kai erel = 0, w  heff f y ,d tw E – sąlyginis sienelės liaunis; kai skaičiuojamas hred,w,1, imamas lygus hred ,w,1 f y ,d , t w1 E k – koeficientas, imamas lygus: dvitėjo skerspjūvio k = 1,2 + 0,15  (kai  > 3,5, imama  = 3,5); dėžinio skerspjūvio k = 2,9 + 0,2  – 0,7  w (kai  w > 2,3, imama  w = 2,3), čia  – sąlyginis elemento liaunis, imamas iš 7.26 lentelės; c) ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų-lenkiamųjų elementų – pagal (7.128) formulę, čia  wu reikšmė skaičiuojama iš 7.26 lentelės, o k reikšmė imama esant sąlygai  = 1 . Nurodyti sienelės skaičiuojamojo aukščio pakeitimai imami tik apskaičiuojant skerspjūvio plotą A, kai skaičiuojama pagal (7.7), (7.75) ir (7.92) formules. 132. Ištisinių kolonų sieneles, kai heff /tw  2,3 E / f y ,d , reikia sustandinti skersinėmis  w1  sąstandomis, išdėstytomis viena nuo kitos atstumu (2,5 – 3)heff; kiekviename siunčiamame elemente turi būti ne mažiau kaip dvi sąstandos (dvigubos arba viengubos). Skersinių sąstandų išsikišusios dalies mažiausi matmenys turi būti imami pagal 120 p. reikalavimus. XVI SKIRSNIS. CENTRIŠKAI, EKSCENTRIŠKAI GNIUŽDOMŲ, GNIUŽDOMŲJŲLENKIAMŲJŲ IR LENKIAMŲJŲ ELEMENTŲ JUOSTŲ LAKŠTŲ PASTOVUMAS 133. Juostų lakštų (lentynų) skaičiuojamasis nuosvyrų plotis imamas lygus atstumui: suvirintinių elementų – nuo sienelės krašto (kai yra vienpusės siūlės – nuo sienelės krašto iš siūlių pusės) iki juostos lakšto (lentynos) krašto; valcuotųjų profiliuočių – nuo vidinio užlanko pradžios iki lentynos krašto; lankstytųjų profiliuočių (žr. 7.11 pav.) – nuo sienelės išraitos iki juostos lakšto (lentynos) krašto. 134. Centriškai, ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų-lenkiamųjų elementų, kurių sąlyginis liaunis  yra nuo 0,8 iki 4, juostos lakšto (lentynos) nuosvyros skaičiuojamojo pločio santykis su storiu imamas ne didesnis nei apskaičiuotas pagal 7.27 lentelės formules. Kai  <0,8 arba  > 4 , 7.27 lentelės formulėse imama atitinkamai  = 0,8 arba  = 4. 135. Lenkiamųjų elementų gniuždomosios juostos nuosvyros pločio beff santykis su storiu tf imamas ne didesnių reikšmių, nei apskaičiuotos pagal 7.28 lentelės formules. 136. Lentyną sustandinančios sąstandos (užlankos) aukštis aeff, matuojamas nuo jos ašies, turi būti ne mažesnis kaip 0,3beff elementuose, nesustiprintuose antdėklais (žr. 7.11 pav.), ir turi būti ne mažesnis f y ,d kaip 0,2beff elementuose, sustiprintuose antdėklais; sąstandos storis turi būti ne mažesnis kaip 2aeff . E 7.27 lentelė beff Didžiausios santykio reikšmės tf Lentynos (juostos lakšto) ir elemento skerspjūvio charakteristika Nesustandinto dvitėjo ir tėjo Sustandinto sąstanda dvitėjo ir tėjo Didžiausias santykis beff tf beff tf beff tf   E f y ,d   E  0,36  0,10  0,54  0,15 f y, d beff Nesustandintų lygiašonių kampuočių ir lankstytų profiliuočių (išskyrus lovį) tf beff Sustandintų sąstanda lygiašonių kampuočių ir lankstytų profiliuočių tf beff Nesustandinto lovio ir nelygiašonio kampuočio didžioji lentyna tf beff Lankstytųjų profiliuočių, sustiprintų antdėklais ir sustandintų užlankomis tf     E f y, d   E    0,40  0,07   0,50  0,18  0,43  0,08  0,85  0,19 E f y ,d f y,d E f y ,d 7.28 lentelė Didžiausios santykio beff tf Nuosvyros charakteristika Lenkiamųjų elementų skaičiavimas reikšmės Didžiausios santykio beff Nesustandinta tf Neviršijant tampriųjų deformacijų (tamprioji stadija) beff Sustandinta tf beff Nesustandinta tf Atsižvelgiant į plastines deformacijas 1) beff Sustandinta tf beff tf reikšmės E f y ,d  0,5 E  0,75 f y ,d  0,11 hw,d  0,16 hw,d tw tw , bet ne daugiau kaip 0,5 , bet ne daugiau kaip 0,75 E f y ,d E f y ,d Žymenys: h eff – skaičiuojamasis sijos sienelės aukštis; tw – sijos sienelės storis. Pastaba. heff  2,7 Kai tw b E , didžiausia santykio eff reikšmė imama: f y ,d t nesustandintos lentynos f beff tf  0,3 E f y ,d ; sustandintos lentynos beff tf  0,45 E . f y ,d 137. Centriškai gniuždomų dėžinio skerspjūvio elementų didžiausias juostos skaičiuojamojo pločio ir storio santykis beff / t f imamas pagal 7.26 lentelę kaip dėžinio skerspjūvio sienelėms. Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų - lenkiamųjų dėžinio skerspjūvio elementų didžiausias santykis beff / t f imamas: a) kai erel  0,3, kaip centriškai gniuždomų elementų; b) kai erel  1,0 ir   2  0,04erel , beff c) kai erel  1,0 ir   2  0,04erel , beff tf tf  E ; f y ,d  0,4  0,3 1  0,01erel  E . f y ,d Kai santykinio ekscentriciteto reikšmės 0,3 < erel < 1, didžiausios beff / tf reikšmės nustatomos tiesiškai interpoliuojant tarp beff / tf reikšmių, apskaičiuotų, kai erel = 0,3 ir erel = 1. 138. Parenkant skerspjūvius pagal ribinį liaunį centriškai, ekscentriškai gniuždomiems ir gniuždomiesiems-lenkiamiesiems elementams, o lenkiamiesiems elementams – pagal ribinius įlinkius, taip pat atitinkamai pagrindus skaičiavimais, didžiausios nuosvyros skaičiuojamojo pločio santykis su f y ,d  m b storiu eff turi būti dauginamas iš koeficiento , bet ne didesnės reikšmės kaip 1,25.  Ed tf Čia būtina imti: a) centriškai, ekscentriškai gniuždomiems ir gniuždomiesiems-lenkiamiesiems elementams: N m – mažiausia iš  , e , eyz , c reikšmių, naudotų tikrinant elemento pastovumą;  Ed  Ed ; A b) lenkiamiesiems elementams: m = 1; M y , Ed M M z  z , Ed y. Ed – didžiausia iš įtempių reikšmių  Ed  Ed arba  Ed  Wc b Iy Iz XVII SKIRSNIS. SUVIRINTINĖS JUNGTYS 139. Konstruojant plienines suvirintines konstrukcijas, būtina pašalinti liekamųjų deformacijų kenksmingos įtakos galimybę, numatant tam tikrus konstrukcinius sprendimus (su įmanomai tolygiu įtempių pasiskirstymu elementuose ir detalėse, be staigių skerspjūvio pokyčių ir kitokių įtempius koncentruojančių sprendinių) bei technologines priemones (surinkimo ir suvirinimo eiliškumą, išankstinį išlinkį, mechaninį apdirbimą drožiant, frezuojant, valant abrazyviniu būdu ir kt.). 140. Plieninių konstrukcijų suvirintinėms jungtims užtikrinti būtina pašalinti trapiosios montuojamų ir eksploatuojamų konstrukcijų irties galimybę dėl nepalankaus šių veiksnių poveikio: a) didelių vietinių įtempių dėl sutelktųjų apkrovų poveikio ar jungties detalių deformacijų, taip pat liekamųjų įtempių; b) staigių skerspjūvio pokyčių (įtempių koncentratorių) didelių vietinių įtempių ruožuose ir orientuotų skersai veikiančių tempimo įtempių; c) žemų temperatūrų, kuriose plienas dėl cheminės sudėties, struktūros ir valcuotojo gaminio storio tampa trapus. 141. Konstruojant suvirintines konstrukcijas, būtina įvertinti, kad konstrukcijose su ištisine sienele yra mažesnė įtempių koncentracija ir, palyginti su spragotosiomis konstrukcijomis, jos ne tokios jautrios ekscentricitetams. 142. Konstrukcijoms su suvirintinėms jungtimis būtina: a) numatyti našius mechanizuotus suvirinimo būdus; b) užtikrinti laisvą priėjimą prie suvirintinių jungčių virinimo vietų, įvertinant pasirinktą suvirinimo būdą ir technologiją. 143. Suvirinimui jungtys paruošiamos pagal LST EN ISO 9692 - 1 [7.26] ir LST EN ISO 9692 - 2 [7.27]. Virintinių (lydytinių) kertinių (kampinių) siūlių matmenys ir forma parenkami įvertinant tokias sąlygas: a) statiniai kf turi būti ne didesni nei 1,2 t, kur t – ploniausio iš jungiamųjų elementų storis; b) statiniai kf apskaičiuojami, bet imami ne mažesni nei nurodyti 7.29 lentelėje; c) siūlės skaičiuojamasis ilgis turi būti ne mažesnis nei 4 kf ir ne mažesnis nei 40 mm; d) šoninės siūlės skaičiuojamasis ilgis turi būti ne didesnis nei 85 wf kf (wf – koeficientas, imamas iš 7.30 lentelės), išskyrus siūles, kuriose įrąža veikia visu siūlės ilgiu; e) užlaidos plotis turi būti ne mažesnis kaip penki ploniausio iš suvirinamų elementų storiai; f) siūlės statinių santykis dažniausiai esti 1:1. Kai suvirinami skirtingo storio elementai, leidžiamos asimetriškos (nevienodo statinio aukščio) siūlės; šiuo atveju statinis arčiausiai plonesniojo elemento turi atitikti 143 a p. reikalavimus, o statinis šalia storesniojo elemento – 143 b p. reikalavimus; g) konstrukcijų, veikiamų dinaminių ir vibracinių apkrovų, siūlės turi būti įgaubtos ir sklandžiai pereiti į pagrindinį metalą. Tai pagrindžiama patvarumo arba stiprumo skaičiavimu, kai atsižvelgiama į trapiąją irtį. 144. Sąstandas, diafragmas ir juostas virintiniuose dvitėjuose pagal 112, 113, 244 ir 265 p. bei 4-os grupės konstrukcijose leidžiama prijungti vienpusėmis virintinėmis siūlėmis, kurių statinius kf būtina apskaičiuoti, bet jie neturi būti mažesni nei nurodyta 7.29 lentelėje. 7.29 lentelė Mažiausi kertinių (kampinių) siūlių statiniai Jungtis Tėjinė su dvipusėmis kertinėmis (kampinėmis) siūlėmis; užleistinė ir kampinė Suvirinimo būdas Rankinis Automatinis ir pusiau automatinis Mažiausi siūlių statiniai kf, mm, kai storesniojo iš suvirinamų elementų storis t, mm Plieno takumo riba, N/mm2 4–5 6–10 11–16 17–22 23–32 33–40 41–80 4 5 3 4 5 6 4 5 6 7 5 6 7 8 6 7 8 9 7 8 9 10 8 9 10 12 9 10 ≤ 430 > 430 ≤ 530 ≤ 430 > 430 ≤ 530 Tėjinė su Rankinis ≤ 380 5 6 7 8 9 10 12 vienpusėmis Automatinis 4 5 6 7 8 9 10 kertinėmis ir pusiau (kampinėmis) automatinis siūlėmis Pastabos: 1. Konstrukcijų iš plieno, kurio takumo riba viršija 530 N/mm2, taip pat iš visų plienų, kai elemento storis viršija 80 mm, kertinių (kampinių) siūlių statiniai parenkami pagal specialiąsias technines sąlygas. 2. 4-os grupės konstrukcijų mažiausi vienpusių kertinių (kampinių) siūlių statiniai mažinami 1 mm, kai virinamų elementų storis siekia iki 40 mm, ir 2 mm, kai elementų storis didesnis nei 40 mm. 145. Vienpusių siūlių naudoti neleidžiama: – 1-os grupės konstrukcijose; – konstrukcijose, eksploatuojamose vidutiniško, aukšto ir labai aukšto koroziškumo kategorijos aplinkoje pagal LST EN ISO 12944 - 2 [7.43]. 146. Turi būti nurodytas virintinių siūlių tipas, elektrodai arba suvirinimo viela, siūlės padėtis virinant. 147. Lakštai paprastai jungiami skersinėmis sudurtinėmis virintinėmis siūlėmis, kurios turi būti visiškai įvirintos ir naudojant pridėtines siūlės pradžios ir pabaigos plokšteles. Montavimo sąlygomis leidžiamas vienpusis suvirinimas su siūlės šaknies įvirinimu ir suvirinimas ant liekamojo plieninio padėklo. 148. Naudoti mišriąsias jungtis, kai įrąžos dalį perima virintinė siūlė, o dalį – varžtai, neleidžiama. 149. Naudoti trūkiąsias siūles, taip pat virintines kniedytines, virinamas rankiniu būdu iš anksto išgręžtose skylėse, leidžiama tik 4 - os grupės konstrukcijoms. 150. Centriškai tempiamos arba gniuždomos suvirintinės sandūrinės jungtys skaičiuojamos pagal formulę N Ed  1,0 , t·lw,eff f w, y ,d  c čia: t – ploniausiojo iš jungiamųjų elementų storis; (7.129) lw,eff – virintinės (lydytinės) siūlės skaičiuojamasis ilgis, lygus visam jos ilgiui, sumažintam 2t, arba visam jos ilgiui tuo atveju, kai siūlės galai išvedami už jungties ribų. Skaičiuojant elementų, apskaičiuotų pagal 57 p., suvirintines sandūrines jungtis, (7.129) formulėje vietoj fw,y,d imama fw,u,d / u. 151. Suvirintinių sandūrinių jungčių skaičiuoti nereikia, jei naudojamos III skirsnyje nurodytos suvirinimo medžiagos, virintinė siūlė yra visiškai įvirinta ir fiziškai kontroliuojama tempiamųjų siūlių kokybė. 152. Suvirintinės jungtys su kertinėmis (kampinėmis) siūlėmis, veikiant išilginei ir skersinei jėgoms, turi būti skaičiuojamos sąlyginiam kirpimui dviejuose pjūviuose (žr. 7.17 pav.): – per siūlės metalą (1 pjūvis): wf N Ed  1,0 , k f  lw,eff f vw, f ,d  c (7.130) – per sulydymo srities metalą (2 pjūvis): wz N Ed  1,0 , k f  lw,eff f vw,z ,d  c (7.131) čia: lw,eff – vienos virintinės (lydytinės) siūlės skaičiuojamasis ilgis, imamas 10 mm trumpesnis nei visas jos geometrinis ilgis; wf ir wz – koeficientai, naudojami, kai virinamų plieninių elementų takumo riba:  iki 530 N/mm2 pagal 7.30 lentelę;  didesnė kaip 530 N/mm2, neatsižvelgiant į suvirinimo būdą, siūlės padėtį ir elektrodinės vielos skersmenį wf = 0,7 ir wz = 1. 7.17 pav. Suvirintinės jungties su kertine (kampine) siūle skaičiuotinių pjūvių schema: 1 – pjūvis per siūlės metalą; 2 – pjūvis per sulydymo srities metalą 153. Tėjinės jungtys, skaičiuojamos tempimo jėgai dviejuose pjūviuose pagal 152 p., papildomai turi būti skaičiuojamos tempimui per pagrindinį metalą pjūvyje, statmename jėgos veikimo krypčiai (žr. 7.18 pav. 3 - 3 pjūvį). Neparuošta jungtis su dvipuse siūle (žr. 7.18 a pav.) 3-3 pjūvyje skaičiuojama pagal formulę N Ed  1,0 . (7.132) 2,8wf k f lw fth, d  c Jungtis su dvipuse siūle ir prijungiamojo elemento K nuosklemba 3-3 pjūvyje turi būti skaičiuojama pagal formulę – kai siūlė visiškai įvirinta (žr. 7.18 b pav.) N Ed  1,0 ; 1,3 t·lw f th,d  c – kai siūlė nevisiškai įvirinta (žr. 7.18 c pav.) (7.133) N Ed  1,0 ; 2hp  0,15t lw f th,d  c (7.134) – tėjinė jungtis su vienpuse sudurtine siūle ir pusine prijungiamojo nuosklemba (žr. 7.18 d pav.) 3-3 pjūvyje turi būti skaičiuojama pagal formulę N Ed  1,0 . 1,15 t ·lw f th,d  c elemento (7.135) (7.132 ) – (7.135) formulėse: lw – vienpusės virintinės siūlės ilgis; t – jungiamojo elemento storis; hp – nuosklembos gylis; fth,d – skaičiuotinis tempiamasis plieno stipris gaminio storio kryptimi (žr. 7.3 lentelę). 154. Jungtis (žr. 7.18 pav.) 3-3 pjūvyje neskaičiuojama tokiais atvejais: a) kai jungtys su dvipuse kertine (kampine) siūle neparuoštos (žr. 7.18 a pav.), taip pat kai yra paruoštos su nevisiškai įvirinta siūle, prijungiančia jungiamąjį elementą (žr. 7.18 c pav.), galiojant sąlygai, kad suvirinamų elementų plieno charakteristiniai stipriai pagal stiprumo ribą yra fu,1 ≤ fu,2; b) kai yra jungtys su dvipuse kertine (kampine) siūle ir prijungiamojo elemento K nuosklemba (žr. 7.18 b pav.), galiojant sąlygai fy,1 ≤ 0,65 fu,2. Suvirinimo medžiagas reikia parinkti taip, kad virintinės siūlės metalo stipriai pagal takumo ir stiprumo ribą, pailgėjimas, smūginis tąsumas būtų ne mažesni už suvirinamų elementų plieno atitinkamas charakteristikas. 155. Plieninių elementų, kurių takumo riba iki 285 N/mm2, kertinėms (kampinėms) siūlėms, kai apskaičiuojami matmenys, turi būti naudojami glaistytieji elektrodai arba elektrodinė viela pagal Reglamento 38 p., kurių skaičiuotinis kerpamasis siūlės metalo stipris fvw,f,d turi būti didesnis už fvw,z,d, o virinant rankiniu būdu – ne mažiau kaip 1,1 karto viršytų siūlės sulydymo srities skaičiuotinį kerpamąjį metalo stiprį fvw,z,d, bet neviršytų fvw,z,d wz / wf; elementams iš plieno, kurio takumo riba viršija 285 N/mm2, leidžiama naudoti glaistytuosius elektrodus arba elektrodinę vielą, kurie tenkina sąlygą (7.136) (155 p. - LR AM 2006 04 28 įsakymo Nr. D1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2006 05 19) a) b) c) d) 7.18 pav. Tėjinės jungties skaičiuotinio pjūvio per pagrindinį metalą, statmeno tempimo krypčiai, schemos 156. Suvirintinės jungtys su kertinėmis (kampinėmis) siūlėmis, kai momentas veikia plokštumoje, statmenoje siūlių plokštumai, skaičiuojamos dviejuose pjūviuose:  per siūlės metalą M Ed  1,0 ; f vw, f ,d  c (7.137) M Ed  1,0 , Wwz f vw, z ,d  c (7.138) Wwf  per sulydymo srities metalą čia: Wwf – kertinės (kampinės) siūlės metalo skerspjūvio atsparumo momentas; Wwz – kertinės (kampinės) siūlės sulydymo srities skerspjūvio atsparumo momentas. 157. Suvirintinės jungtys su kertinėmis (kampinėms) siūlėmis, kai momentas veikia šių siūlių plokštumoje, turi būti skaičiuojamos dviejuose pjūviuose  per siūlės metalą M Ed y 2  z 2 I fy  I fz  fvw, f ,d  c  1,0 ;  (7.139) per sulydymo srities metalą M Ed y 2  z 2 I zy  I zz  fvw, z,d  c  1,0 , čia: (7.140) Ify ir Ifz – skaičiuotinio pjūvio per siūlės metalą inercijos momentas svarbiausių ašių atžvilgiu; Izy ir Izz – tas pats per sulydymo srities metalą; y ir z – siūlės taško, labiausiai nutolusio nuo siūlių skaičiuotinio pjūvio sunkio centro, koordinatės šio pjūvio svarbiausių ašių atžvilgiu. 7.30 lentelė Koeficientai wf ir wz Suvirinimo būdas, kai elektrodinės vielos skersmuo dw, mm Automatinis, kai dw = 3–5 Siūlės padėtis 3–8 Laiveliu Žemutinė Automatinis ir pusiau automatinis, kai dw = 1,4–2 Rankinis; pusiau automatinis Koeficientas wf ir wz koeficientų reikšmės, kai siūlių statiniai, mm Laiveliu Žemutinė, gulsčioji, stačioji Laiveliu, wf wz wf wz wf wz wf wz wf 9–12 14–16 18 ir daugiau 1,1 1,15 1,1 1,15 0,9 1,05 0,9 1,05 0,9 1,05 0,7 1,0 0,7 1,0 0,7 0,8 1,0 0,7 0,8 1,0 0,7 vientisojo skerspjūvio viela, žemutinė, wz dw < 1,4 arba milteline gulsčioji, stačioji, elektrodine viela lubinė Pastaba. Koeficientų reikšmės atitinka normalius suvirinimo režimus. 1,0 158. Suvirintinės sandūrinės jungtys, kurių kokybė nekontroliuojama fizinės kontrolės būdais, vienu metu viename ir tame pačiame pjūvyje, veikiant normaliniams ir tangentiniams įtempiams, turi būti patikrintos pagal (7.45) formulę, kurioje w,x,Ed, w,z,Ed, w,xz,Ed ir fy,d reikšmės yra: w,x,Ed = wy ir w,z,Ed = wz – normaliniai įtempiai suvirintinėje jungtyje dviem tarpusavyje statmenomis kryptimis; w,xz,Ed = wyz – tangentiniai įtempiai suvirintinėje jungtyje; fy,d = fw,y,d. 159. Skaičiuojant suvirintines jungtis su kertinėmis (kampinėms) siūlėmis, vienu metu veikiamas ašinės ir skersinės jėgų ir momento, turi būti tenkinamos sąlygos:  wf  f vw, f ,d  c ir wz  f vw, z ,d  c , (7.141) čia wf ir wz – įtempiai skaičiuotiniame pjūvyje atitinkamai per siūlės metalą ir per sulydymo srities metalą. Jie lygūs geometrinėms sumoms įtempių, sukeltų ašinės ir skersinės jėgų bei momento. XVIII SKIRSNIS. VARŽTINĖS JUNGTYS 160. Naudoti mišriąsias jungtis, kai įrąžos dalį perima varžtai, o dalį – virintinė siūlė, neleidžiama. 161. Skylės plieninių konstrukcijų detalėse gręžiamos vadovaujantis LST L ENV 1090 [7.28]. A gaminio klasės varžtai naudojami surinktų elementų jungtyse, kuriose išgręžtos projektinio skersmens skylės. Taip pat ir tada, kai pavieniuose elementuose ir detalėse skylės pragręžtos ar prakirstos pagal konduktorius mažesnio skersmens, o vėliau surinktuose elementuose pragręžiamos iki projektinio skersmens. B ir C gaminio klasių varžtai naudojami daugiavaržtėse jungtyse konstrukcijoms, gaminamoms iš plieno, kurio takumo riba iki 380 N/mm2. Mazge elementus leidžiama jungti vienu varžtu. 162. Varžtų, kurių neįsriegtoje dalyje yra skirtingo skersmens ruožai, neleidžiama naudoti jungtyse, kur šie varžtai yra kerpami. 163. Po varžtų veržlėmis būtina dėti apvalias poveržles pagal LST EN ISO 7091 [7.24], po įtempiamųjų varžtų galvutėmis ir veržlėmis būtina dėti poveržles pagal LST EN ISO 7089 [7.23], LST EN ISO 7090 [7.24] arba analogiškas. 164. Konstrukcijose po įtempiamaisiais varžtais, kurių galvutės ir veržlės didesnės už įprastinių bei skirtumas tarp nominaliojo skylės ir varžto skersmens neviršija 3 mm, leidžiama padėti vieną poveržlę po veržle, o konstrukcijose, pagamintose iš plieno, kurio laikinasis stipris ne mažesnis nei 440 N/mm2 ir kai skirtumas tarp nominaliojo skylės ir varžto skersmens neviršija 4 mm, po šiais varžtais taip pat leidžiama padėti vieną poveržlę po veržle. 165. Varžto, veikiamo šlyties įrąžos, įsriegtoji dalis neturi būti giliau nei pusė elemento, prigludusio prie veržlės, storio arba giliau nei 5 mm, išskyrus struktūrines konstrukcijas, elektros linijų atramas ir atvirus skirstomuosius įrenginius bei transporto kontaktinius tinklus, kur įsriegtoji dalis turi būti jungiamųjų elementų išorėje. 166. Varžtus (taip pat įtempiamuosius) būtina išdėstyti taip, kaip nurodyta 7.31 lentelėje. 7.31 lentelė Mažiausi ir didžiausi varžtų išdėstymo atstumai Atstumo charakteristika 1. Atstumai tarp varžtų centrų bet kuria kryptimi: a) mažiausi b) didžiausi kraštinėse eilėse, kai nėra sustandinančių kampuočių tempiant ir gniuždant Varžtų išdėstymo atstumai 2,5 d0 1) 8 d0 arba 12 t didžiausi vidurinėse eilėse, taip pat kraštinėse eilėse, kai yra sustandinantys kampuočiai: tempiant 16 d0 arba 24 t gniuždant 12 d0 arba 18 t 2. Atstumas nuo varžto centro iki elemento krašto: a) mažiausias įrąžos kryptimi 2 d0 b) tas pat statmena įrąžai kryptimi kai kraštai apipjauti 1,5 d0 kai kraštai valcuoti 1,2 d0 c) didžiausias 4 d0 arba 8 t d) mažiausias įtempiamiesiems varžtams esant bet kokiam krašto 1,3 d0 apdirbimui ir bet kokios krypties įrąžai Pastaba. 1) Jungiamiesiems elementams iš plieno, kurio takumo riba viršija 380 N/mm 2, mažiausias atstumas tarp varžtų imamas 3d0. c) Žymenys: d0 – varžto skylės skersmuo; t – ploniausiojo išorinio elemento storis. 167. Jungiamieji varžtai jungtyse ir mazguose paprastai išdėstomi mažiausiais atstumais. 168. Varžtus išdėstant šachmatine tvarka, atstumai tarp jų centrų įrąžos veikimo kryptimi turi būti ne mažesni nei p2 + 1,5d0, čia p2 – atstumas tarp eilių statmenai įrąžos veikimo krypčiai, d0 – varžto skylės skersmuo. Taip išdėsčius varžtus, elemento pjūvis Anet nustatomas įvertinant jo susilpnėjimą dėl skylių, išdėstytų tik viename pjūvyje statmenai įrąžai (ne zigzagu). 169. Prijungiant kampuotį viena lentyna, skylė varžtui, labiausiai nutolusi nuo jo galo, gręžiama ant rėžio, esančio arčiausiai kampo. 170. Jungtyse su A, B ir C gaminio klasių varžtais (išskyrus nepagrindinių konstrukcijų jungimą ir jungtis su įtempiamaisiais varžtais) turi būti numatytos priemonės, neleidžiančios veržlėms atsisukti (spyruoklinės poveržlės ar antveržlės arba veržlės su įspraudžiamąja dalimi). 171. Varžtinėse jungtyse, veikiant ašinei jėgai N, einančiai per jungties sunkio centrą, šios jėgos pasiskirstymas tarp varžtų laikomas vienodu. 172. Skaičiuotinis vieno varžto atsparis apskaičiuojamas:  kerpamasis  Fb,v, Rd  f bs,d  b Ab ·ns ; (7.142) t ; (7.143) glemžiamasis Fb , p ,Rd  f bp,d  b d  tempiamasis Fb,t ,Rd  fbt ,d Ab,net . (7.144) (7.142)–(7.144) formulių žymenys: fbs,d, fbp,d, fbt,d – varžtinių jungčių skaičiuotiniai stipriai; d – varžto skersmuo; Ab = ·d2 / 4 – varžto skerspjūvio plotas; Ab,net – varžto grynasis (neto) skerspjūvio plotas; varžto su metriniais sriegiais Ab,net reikšmė imama iš 7.32 lentelės ir vadovaujantis LST EN ISO 898 – 1:2000 [7.13];  t – mažiausias suminis elementų, glemžiamų viena kryptimi, storis; ns – varžto kirpimo plokštumų skaičius; b – varžtinės jungties darbo sąlygų koeficientas, imamas iš 7.33 lentelės. 7.32 lentelė Varžtų grynieji (neto) skerspjūvio plotai pagal LST EN ISO 898 – 1:2000 [7.13] d (mm) M16 M18 M20 M22 M24 M27 M30 M33 M36 M39 Ab,net (mm2) 157 192 245 303 353 459 561 694 817 976 7.33 lentelė Varžtinių jungčių darbo sąlygų koeficientas Jungties charakteristika 1. 2. Jungties darbo sąlygų koeficientas b Daugiavaržtė, skaičiuojant kirpimui ir glemžimui, kai varžtai: – A gaminio klasės; – B ir C gaminio klasių, įtempiamieji su nereguliuojamu įtempimu Vienvaržtė ir daugiavaržtė, skaičiuojant glemžimui, kai e1= 1,5 d0, ir p1 = 2 d0 konstrukcijų elementams iš plieno, kurio takumo riba, N/mm2: – ≤ 285 – > 285 ≤ 380 1,0 0,9 0,8 0,75 Žymenys: e1 – atstumas nuo elemento krašto iki artimiausios skylės centro jėgos veikimo kryptimi; p1 – atstumas tarp skylių eilių centrų jėgos veikimo kryptimi; d0 – varžto skylės skersmuo. Pastabos: 1. 1 ir 2 poz. nustatyti koeficientai vertinami vienu metu. 2. Kai e1 ir p1 reikšmės yra tarp nurodytų 2 poz. ir 7.31 lentelėje, koeficientas b nustatomas tiesine interpoliacija. 173. Būtina įvertinti vienvaržčių jungčių darbo sąlygų koeficientą c vadovaujantis 174 p. reikalavimais. 174. Varžtų, esančių vienoje jungties pusėje, skaičius n, veikiant ašinei jėgai NEd, apskaičiuojamas pagal formulę N Ed n , (7.145)  c Fmin čia Fmin – vieno varžto mažiausia skaičiuotinio atspario reikšmė, apskaičiuota pagal 172 p. 175. Kai jungtį veikia lenkimo momentas, sukeliantis jungiamųjų elementų pasislinkimą, įrąžų pasiskirstymas varžtams imamas proporcingai atstumams nuo jungties sunkio centro iki nagrinėjamojo varžto. 176. Vienu metu kerpami ir tempiami varžtai turi būti atskirai patikrinti kirpimui, tempimui bei jų poveikio atstojamajai. Varžtai, kerpami dėl vienu metu veikiančių ašinės jėgos ir lenkimo momento poveikio, turi būti tikrinami lygiavertei įrąžai. 177. Vienam elementui tvirtinti prie kito tarpikliais ar kitais tarpiniais elementais, taip pat jungtims su vienpusiais antdėklais varžtų skaičius, lyginant su skaičiavimo rezultatais, turi būti padidintas 10 %. 178. Jungiant kampuočių ar lovių lentynas trumpainiais, varžtų, pritvirtinančių vieną iš trumpainio lentynų, skaičius, lyginant su skaičiavimo rezultatais, turi būti padidintas 50 %. XIX SKIRSNIS. JUNGTYS ĮTEMPIAMAISIAIS VARŽTAIS 179. Jungtys įtempiamaisiais (stipriaisiais) varžtais skaičiuojamos teigiant, kad jungtyse veikiančios įrąžos perduodamos trintimi, atsirandančia tarp jungiamųjų elementų lietimosi paviršių įtempus varžtus. Šiuo atveju teigiama, kad ašinė jėga tarp varžtų pasiskirsto vienodai. Varžtų išdėstymo reikalavimai pateikti XVIII skirsnyje. 180. Skaičiuotinis vieno varžto ir vienos trinties plokštumos atsparis Fbh,Rd Fbh,Rd  f bh,d  b Ab,net  h , h (7.146) čia: fbh,d – skaičiuotinis įtempiamųjų varžtų tempiamasis plieno stipris; h – jungties įtempiamaisiais varžtais trinties koeficientas, imamas iš 7.34 lentelės; h – jungties įtempiamaisiais varžtais patikimumo koeficientas, imamas iš 7.34 lentelės; Ab,net – varžto grynasis (neto) skerspjūvio plotas, nustatomas pagal 7.32 lentelę ir LST EN ISO 898 - 1 [7.13]; b – varžtinės jungties darbo sąlygų koeficientas, priklausantis nuo varžtų, būtinų skaičiuotinei įrąžai perimti, skaičiaus n ir imamas lygus: 0,8, kai n < 5; 0,9, kai 5  n < 10; 1,0, kai n  10. 181. Jungtyje, veikiamoje ašinės jėgos, iš anksto įtempiamųjų varžtų skaičius, esantis vienoje jungties pusėje, apskaičiuojamas pagal formulę n N Ed , Fbh, Rd nsl  c (7.147) čia nsl – varžtinės jungties trinties paviršių skaičius. Įtempiamasis varžtas turi būti iš anksto įtempiamas ašine jėga Fp ,Cd  f bh,d Ab,net . (7.148) 182. Jungiamųjų elementų, susilpnintų įtempiamųjų varžtų skylėmis, atsparis skaičiuojamas įvertinant, kad pusė įrąžos, tenkančios kiekvienam varžtui, nagrinėjamame pjūvyje jau perduota trinties jėgomis. Todėl susilpnintieji pjūviai tikrinami teigiant: veikiant dinaminėms apkrovoms – grynąjį (neto) plotą Anet, statinėms apkrovoms – bruto skerspjūvio plotą A, kai Anet  0,85 A arba sąlyginį plotą Ac,d = 1,18 Anet, kai Anet < 0,85 A. 7.34 lentelė Jungties įtempiamaisiais varžtais patikimumo ir trinties koeficientai Jungiamųjų paviršių apdirbimo (nuvalymo) būdas 1. Dviejų paviršių valymas šratais ar šratų srautu nekonservuojant 2. Tas pats ir konservuojant (metalizavimas purškiant cinku arba aliuminiu) 3. Šratais vieną paviršių konservuojant polimeriniais klijais ir pabarstant karborundiniais milteliais, o kitą paviršių – plieniniais šepečiais ir nekonservuojant 4. Dujų liepsna dviejų paviršių nekonservuojant 5. Dviejų paviršių apdirbimas Koeficientai h, atsižvelgiant į apkrovos pobūdį bei skylių ir varžtų nominaliųjų skersmenų skirtumą , mm Varžtų įtempimo reguliavimo būdas Trinties koeficientas h dinaminė ir kai  = 3 - 6; dinaminė ir kai  = 1; statinė ir kai  = 5 - 6 statinė ir kai  = 1 - 4 M  0,58 0,58 1,35 1,20 1,12 1,02 M  0,50 0,50 1,35 1,20 1,12 1,02 M  0,50 0,50 1,35 1,20 1,12 1,02 M  M 0,42 0,42 0,35 1,35 1,20 1,35 1,12 1,02 1,17 plieniniais šepečiais nekonservuojant 6. Be apdirbimo  0,35 1,25 1,06 0,25 1,70 1,30 M 0,25 1,50 1,20  Pastabos: 1. Varžtų įtempimo reguliavimo būdas M reiškia reguliavimą pagal sukimo momentą, o  – pagal veržlės posūkio kampą. 2. Leidžiama naudoti kitus jungiamųjų paviršių apdirbimo būdus, užtikrinančius trinties koeficientų h reikšmes ne mažesnes, nei nurodytos lentelėje. XX SKIRSNIS. JUNGTYS FREZUOTAIS GALAIS 183. Elementų su frezuotais galais jungtyse (kolonų bazių sandūrose ir pan.) gniuždymo jėga visiškai perduodama galais. 184. Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų - lenkiamųjų elementų virintinės siūlės ir varžtai, įskaitant įtempiamuosius varžtus, jungtyse frezuotais galais skaičiuojami didžiausiai tempimo įrąžai nuo momento ir ašinės jėgos nepalankiausio derinio poveikio, taip pat nuo skersinės jėgos sukeltos šlyties įrąžos. XXI. JUNGTYS SUDĖTINĖSE SIJOSE 185. Sudėtinių dvitėjų sijų sieneles ir juostas, jungiančias virintines siūles ir įtempiamuosius varžtus, būtina skaičiuoti pagal formules, pateiktas 7.35 lentelėje. 186. Kai nėra sąstandų didelėms neslankiosioms sutelktosioms apkrovoms perduoti, viršutinės juostos prijungimą būtina skaičiuoti nuo judamosios sutelktosios apkrovos. 187. Kai neslankioji sutelktoji apkrova pridėta prie sijos apatinės juostos, virintinės siūlės ir įtempiamieji varžtai, prijungiantys šią juostą prie sienelės, skaičiuojami pagal 7.35 lentelėje pateiktas (7.154) – (7.156) formules, neatsižvelgiant į tai, ar yra sąstandos apkrovos vietose. 188. Įtempiamaisiais varžtais sujungtose sijose su daugialakščiais juostiniais paketais kiekvieno lakšto prijungimas prie savo teorinės irties vietos turi būti apskaičiuotas pusei įrąžos, kuri gali būti perimta lakšto skerspjūvio. Kiekvieno lakšto prijungimas ruože tarp tikrosios jo trūkio vietos ir prieš jį esančio lakšto trūkio vietos turi būti apskaičiuotas visai įrąžai, kurią gali perimti lakšto skerspjūvis. 7.35 lentelė Sudėtinių dvitėjų sijų sienelės ir juostų jungčių skaičiavimas Apkrova Jungimo būdas Nejudamoji Kertinės (kampinės) siūlės: Dvipusės Vienpusės Įtempiamieji varžtai Judamoji Dvipusės kertinės (kampinės) siūlės Sudėtinių sijų juostų jungčių skaičiavimo formulės TEd  1,0 2  wf k f f vw, f ,d  c (7.149) TEd  1,0 2  wz k f f vw, z ,d  c (7.150) TEd  1,0  wf k f f vw, f ,d  c (7.151) TEd  1,0  wz k f f vw, z , d  c (7.152) a·TEd  1,0 Fbh, Rd nsl  c (7.153) 2 TEd  Fcd2 2  wf k f f vw, f , d  c 2 TEd  Fcd2 2  wz k f f vw, z , d  c Įtempiamieji varžtai 2 a TEd   2 Fcd Fbh,Rd nsl  c Žymenys: V S TEd  Ed I Fcd  F F leff  a Fbh, Rd nsl  1,0 (7.154)  1,0 (7.155)  1,0 (7.156) – skersinės (kerpamosios) jėgos VEd sukelta juostų jungčių įrąža ilgio vienetui; čia S – sijos juostos bruto statinis momentas neutraliosios ašies atžvilgiu; – sutelktosios jėgos F sukelta juostų jungčių įrąža ilgio vienetui (pokraninėms sijoms nuo krano rato slėgio be dinaminio koeficiento), čia F – apkrovos patikimumo koeficientas, imamas iš STR 2.05.04:2003 [7.4], leff – skaičiuojamasis sutelktosios apkrovos išskirstymo ilgis, imamas iš Reglamento 68 ir 277 p.; – koeficientas, kai apkrova veikia viršutinę sijos juostą, prie kurios sienutė pritaikyta drožiant, yra  = 0,4, o kai sienutė nepritaikyta prie viršutinės juostos arba apkrova pridėta prie apatinės juostos, tuomet  = 1; – įtempiamųjų varžtų viršutinėje juostoje žingsnis; – skaičiuotinis vieno varžto ir vienos trinties plokštumos jungties atsparis, apskaičiuotas pagal (7.146) formulę; – varžtinės jungties trinties paviršių skaičius. XXII SKIRSNIS. LAKŠTINIŲ KONSTRUKCIJŲ STIPRUMO IR PASTOVUMO SKAIČIAVIMAS 189. Lakštinių konstrukcijų (sukamųjų kevalų) stiprumas skaičiuojamas, kai yra bemomentinis įtempių būvis, pagal formulę  2y , Ed   y , Ed  z , Ed   2z , Ed  3 2zy, Ed f y ,d  c , čia:  y, Ed ir  z, Ed – normaliniai įtempiai dviem tarpusavyje statmenomis kryptimis; (7.157) c – konstrukcijų darbo sąlygų koeficientas, imamas pagal pramonės statinių projektavimo reikalavimus. Šiuo atveju svarbiausių įtempių absoliutinės reikšmės turi būti ne didesnės nei skaičiuotinių stiprių reikšmės, padaugintos iš koeficiento c. 190. Įtempiai bemomenčiuose plonasieniuose sukamuosiuose kevaluose (žr.7.19 pav.) nuo skysčio, dujų arba biriųjų medžiagų slėgio nustatomi pagal šias formules:  Ed ,1 rm,1  Ed ,1   Ed , 2 pd , t (7.158) Fd , 2 rm t cos  (7.159)  rm, 2  čia:  Ed ,1 ir  Ed , 2 – atitinkamai meridianinis ir žiedinis įtempiai; rm ,1 ir rm , 2 – kreivumo spinduliai svarbiausiomis kevalų vidurinio paviršiaus kryptimis; pd – skaičiuotinis slėgis į kevalo paviršių; t – kevalo storis; Fd – kevalo viso skaičiuotinio slėgio, veikiančio kevalo dalį abc (žr. 7.19 pav.) projekcija į x ašį; rm ir  – spindulys ir kampas, parodyti 7.19 pav. 7.20 pav. Kūginio sukamojo kevalo schema 7.19 pav. Sukamojo kevalo schema 191. Įtempiai uždaruose bemomenčiuose plonasieniuose sukamuosiuose kevaluose, veikiamuose tolygaus vidinio slėgio, apskaičiuojami pagal formules: a) cilindrinių kevalų  Ed ,1  p d rm , 2t  Ed , 2  pd rm ; t (7.160) b) sferinių kevalų  Ed ,1   Ed , 2  pd rm ; 2t (7.161) c) kūginių kevalų  Ed ,1   Ed , 2  p d rm , 2t cos  p d rm , t cos  (7.162) (7.163) čia: pd – skaičiuotinis vidinis slėgis į kevalo paviršių; rm – vidutinis kevalo paviršiaus spindulys (žr. 7.20 pav.);  – kevalo sudaromosios ir jos x ašies kampas (žr. 7.20 pav.). 192. Kevalų formos ir storio, taip pat apkrovos pasikeitimo vietose turi būti atsižvelgta į vietinius įtempius (kraštinį efektą). 193. Uždarų cilindrinių sukamųjų kevalų, tolygiai gniuždomų lygiagrečia su sudaromąja kryptimi, pastovumas skaičiuojamas pagal formulę  Ed ,1  c , cr ,Rd ,1 (7.164) čia:  Ed ,1 – skaičiuotiniai kevalo įtempiai; cr ,Rd ,1 – kritinis įtempis, lygus mažesnei iš reikšmių   f y ,d arba c  E t (čia rm – kevalo vidurinio rm paviršiaus spindulys; t – kevalo storis). Koeficientų  reikšmės, kai 0  rm  300 , nustatomos pagal formulę t f    0,97   0,00025  0,95 y ,d E   rm  .  t (7.165) Koeficientų c reikšmės nustatomos iš 7.36 lentelės. Ekscentrinio gniuždymo lygiagrečiai su sudaromąja arba grynojo lenkimo diametraliojoje 3  t 2 plokštumoje atveju, kai tangentiniai įtempiai didžiausio momento vietoje neviršija reikšmės 0,07 E   ,  rm     įtempiai cr ,Rd ,1 turi būti padidinti 1,1  0,1 Ed ,1,min  kartų; čia –  Ed ,1 mažiausi įtempiai (tempimo   Ed ,1   įtempiai laikomi neigiamaisiais). 7.36 lentelė Koeficientų c reikšmės rm t 100 200 300 400 600 800 1000 1500 2500 c 0,22 0,18 0,16 0,14 0,11 0,09 0,08 0,07 0,06 194. Vamzdžiai, skaičiuojami kaip gniuždomieji arba gniuždomieji-lenkiamieji strypai, kai jų f sąlyginis liaunis    y , d  0,65 , turi atitikti sąlygą E rm E  3,14 . t f y ,d (7.166) Tokių vamzdžių pastovumas skaičiuojamas pagal VII skyriaus nuorodas, neatsižvelgiant į sienelių vietinio pastovumo skaičiavimą. Besiūlių ar suvirintinių vamzdžių pastovumo skaičiuoti nereikia, jei rm /t reikšmė neviršija pusės reikšmės, apskaičiuotos pagal (7.166) formulę. 195. Cilindrinės plokštės, atremtos dviem sudaromosiomis ir dviem lankų kreipiamosiomis, tolygiai gniuždomos išilgai sudaromųjų, kai b 2 /( rmt )  20 (čia b – plokštės plotis, išmatuotas pagal kreipiamosios lanką), pastovumas turi būti skaičiuojamas kaip plokštelės pagal šias formules: a) kai skaičiuotiniai įtempiai  Ed  0,8 f y ,d , b E ;  1,9 t  Ed (7.167) b) kai skaičiuotiniai įtempiai  Ed  f y , d , b  t 37 1  500 f y, d . (7.168) E Kai 0,8 fy,d < Ed < fy,d, didžiausias b/t santykis nustatomas tiesine interpoliacija. Jei b 2 /( rmt )  20 , plokštės pastovumas skaičiuojamas kaip kevalo pagal 193 p. reikalavimus. 196. Uždaro cilindrinio sukamojo kevalo, veikiamo išorinio tolygaus normaliniam į šoninį paviršių slėgio, pastovumas skaičiuojamas pagal formulę  Ed , 2  c , cr , Rd , 2 čia: (7.169)  Ed , 2  pd rm / t – skaičiuotiniai žiediniai kevalo įtempiai;  c ,Rd , 2 – kritiniai įtempiai, nustatomi pagal formules: a) kai 0,5  l  10 , rm 3  cr ,Rd , 2 b) kai r  t 2  0,55 E m   ; l  rm  (7.170) l  20 , rm 2 cr ,Rd , 2  t   0,17E  ;  rm  (7.171) l  20 , įtempiai cr,Rd,2 nustatomi tiesine interpoliacija, rm čia l – cilindrinio kevalo ilgis. To paties kevalo, bet sustandinto žiedinėmis sąstandomis, išdėstytomis tarp ašių žingsniu s 0,5rm, pastovumas skaičiuojamas pagal (7.169) – (7.170) formules, įstatant į jas vietoj reikšmės l reikšmę s. Turi būti tenkinama sąstandos pastovumo savo plokštumoje kaip gniuždomojo strypo sąlyga pagal 58 p. reikalavimus, kai N Ed  pd rm s ir skaičiuojamasis strypo ilgis leff  1,8rm . Šiuo atveju sąstandos c) kai 10  skerspjūvis apima kevalo ruožus iš abiejų sąstandos pusių pločiu 0,65t  E , o sąlyginis strypo liaunis f y ,d f y, d neturi viršyti 6,5. E Kai sąstanda yra vienpusė, jos skerspjūvio inercijos momentas skaičiuojamas ašies, sutampančios su artimiausiu kevalo paviršiumi, atžvilgiu. 197. Uždaro apskritiminio cilindrinio sukamojo kevalo, vienu metu veikiamo apkrovų, nurodytų 193 ir 196 p., pastovumas skaičiuojamas pagal formulę  Ed ,1   Ed , 2   c , cr ,Rd ,1 cr ,Rd , 2 (7.172) čia cr,Rd,1 turi būti apskaičiuotas pagal 193 p., o cr,Rd,2 – pagal 196 p. reikalavimus. 198. Kūginio sukamojo kevalo, kai kūgiškumo kampas   60o, veikiamo išilgai ašies gniuždymo jėgos N Ed (žr. 7.21 pav.), pastovumas skaičiuojamas pagal formulę N Ed  c , N cr ,Rd (7.173) čia N cr ,Rd – sukamojo kevalo pastovumo atsparis, apskaičiuojamas pagal formulę N cr , Rd  6,28 rd t cr , Rd ,1 cos 2  , čia: (7.174) t – kevalo storis;  cr ,Rd ,1 – įtempiai, apskaičiuoti pagal 193 p. reikalavimus, keičiant spindulį rm spinduliu rd , lygiu: rd  0,9 rm 2  0,1rm1 . cos  (7.175) pav. Kūginio sukamojo kevalo, veikiamo išilginės gniuždomosios jėgos, schema 199. Kūginio sukamojo kevalo, veikiamo išorinio normalinio šoniniam paviršiui tolygaus slėgio , pastovumas skaičiuojamas pagal formulę pd  Ed , 2  c , cr , Rd , 2 čia: p d rd – kevalo žiediniai skaičiuotiniai įtempiai; t cr,Rd,2 – kritiniai įtempiai, apskaičiuojami pagal formulę  Ed  (7.176)  cr ,Rd , 2 r  0,55 E d h  t   rd 3 2  ,  (7.177) čia: h – kūginio kevalo aukštis (tarp pagrindų); rd – spindulys, apskaičiuojamas pagal (7.175) formulę. 200. Kūginio sukamojo kevalo, vienu metu veikiamo apkrovų, nurodytų 198 ir 199 p., pastovumas skaičiuojamas pagal formulę  N Ed  Ed , 2   c , N cr ,Rd cr ,Rd , 2 (7.178) čia Ncr,Rd ir cr,Rd,2 – reikšmės, apskaičiuojamos pagal (7.174) ir (7.177) formules. 201. Sferinio kevalo (arba jo segmento), kai rm / t  750 ir veikiamo išorinio normalinio jo paviršiui tolygaus slėgio pd , pastovumas skaičiuojamas pagal formulę  Ed  c , cr , Rd čia: (7.179) pd rm – skaičiuotiniai įtempiai; 2t E t  cr , Rd  0,1 – kritiniai įtempiai, imami ne didesni kaip fy,d; rm rm – sferos vidurinio paviršiaus spindulys.  Ed  XXIII SKIRSNIS. PAGRINDINIAI MEMBRANŲ KONSTRUKCIJŲ REIKALAVIMAI 202. Skaičiuojant membranų konstrukcijas, membranos kraštų atramas į kontūro tampriuosius elementus būtina laikyti lanksčiai (šarnyriškai) atremtas linijoje ir galinčias perduoti šlytį kontūro elementams. 203. Membranų konstrukcijos turi būti skaičiuojamos įvertinant membranos ir kontūro sąveiką bei atsižvelgiant į membranos deformuotąjį būvį ir geometrinį netiesiškumą. 204. Normaliniai ir tangentiniai įtempiai, pasiskirstę membranos kraštuose, laikomi esantys pusiausvyri atraminio kontūro gniuždymui ir lenkimui tangentinėje plokštumoje. Skaičiuojant membranų konstrukcijų kontūro atraminius elementus būtina įvertinti: a) lenkimą tangentinėje plokštumoje; b) ašinį gniuždymą kontūro elementuose; c) gniuždymą, kurį sukelia tangentiniai įtempiai membranos sąlyčio linijoje su kontūro elementais; d) lenkimą vertikaliojoje plokštumoje. 205. Kai membrana pritvirtinama su ekscentricitetu kontūro elementų skerspjūvio sunkio centro atžvilgiu, būtina, išskyrus veiksnius, nurodytus 204 p., skaičiuojant kontūrą įvertinti ir sukimą. 206. Apskaičiuojant įtempius apvalių plane plokščių membranų centre, leidžiama teigti, kad atraminis kontūras nesideformuoja. 207. Apskaičiuojant įtempius elipsės formos membranos centre, įtvirtintos deformuojamame kontūre, leidžiama taikyti 206 p. reikalavimus, pakeičiant spindulio reikšmę didesnės svarbiausios pusašės spindulio reikšme (didesnės pusašės su mažesniąja santykis turi būti ne didesnis kaip 1,2). XXIV SKIRSNIS. ELEMENTŲ PATVARUMAS 208. Plieninės konstrukcijos ir jų elementai (pokraninės sijos, darbo aikštelių sijos, bunkerių ir estakadų konstrukcijos ir kt.), tiesiogiai laikantys daugkartines veikiančias judamąsias, vibracines ar kitokio pavidalo apkrovas su apkrovimo ciklų skaičiumi 105 ir daugiau, kurie gali turėti įtakos nuovargiui, turi būti projektuojami naudojant konstrukcinius sprendimus, nesukeliančius didelės įtempių koncentracijos, ir turi būti tikrinamas jų patvarumas. Apkrovimo ciklų skaičius imamas pagal technologinius eksploatavimo reikalavimus. Aukštų statinių (antenų, kaminų, stiebų, bokštų, kėlimo ir transportavimo statinių ir kt.) konstrukcijų, tikrinamų rezonansui nuo vėjo apkrovos, turi būti skaičiuojamas ir patvarumas. Konstrukcijų patvarumui skaičiuoti apkrovos imamos iš STR 2.05.04:2003 [7.4]. 209. Elementų patvarumas tikrinamas pagal formulę  max    f v ,d  v , (7.180) čia: f v ,d – skaičiuotinis varginamasis plieno stipris, imamas iš 7.37 lentelės, atsižvelgiant į skaičiuotinį plieno stiprį pagal stiprumo ribą ir konstrukcijos elementų grupes, pateiktas 4 priedo 1 lentelėje;  – koeficientas, įvertinantis apkrovimo ciklų skaičių n ir apskaičiuojamas: kai n  3,9  10 6 , pagal formules: 1 ir 2 elementų grupių 2  n   n    0,064 6   0,5 6   1,75 ;  10   10  (7.181) 3–8 elementų grupių 2  n   n    0,07 6   0,64 6   2,2 ;  10   10  (7.182) kai n  3,9  10 6 , koeficientas   0,77 ;  v – koeficientas, imamas iš 7.38 lentelės, atsižvelgiant į įtempių būvį ir įtempių asimetrijos  koeficientą   min ; čia  max ir  min – atitinkamai didžiausias ir mažiausias įtempiai pagal absoliutinę  max reikšmę, apskaičiuoti grynajam skerspjūviui, neįvertinant dinaminio koeficiento ir koeficientų , e , b . Įtempių asimetrijos koeficientas imamas su „–“ ženklu, kai įtempiai yra skirtingų ženklų. Skaičiuojant elementų patvarumą pagal (7.180) formulę, turi būti tenkinama sąlyga   f v ,d  v  f u ,d u . (7.183) 210. Plieninės konstrukcijos ir jų elementai, tiesiogiai veikiami apkrovų su ciklų skaičiumi, mažesniu nei 105 , turi būti projektuojami naudojant konstrukcinius sprendimus, nesukeliančius didelės įtempių koncentracijos. Prireikus skaičiuojamas mažaciklis stiprumas. 7.37 lentelė Varginamojo plieno skaičiuotinis stipris Elementų f v ,d (N/mm2) reikšmės, kai skaičiuotinis plieno stipris pagal stiprumo ribą f u,d (N/mm2) grupės f u,d  420 420  f u,d  440 440  f u,d  520 520  f u,d  580 580  f u,d  635 1 2 3 4 5 6 7 8 120 100 128 106 132 108 90 75 60 45 36 27 136 110 145 116 7.38 lentelė Formulės  v koeficientui apskaičiuoti Įtempių asimetrijos koeficientas   max 1    0 0    0,8 Tempimas 0,8    1 Gniuždymas 1    1 Formulės  v koeficientui apskaičiuoti 2,5 v  1,5   2,0 v  1,2   1,0 v  1,0   2,0 v  1,0   VIII SKYRIUS. TINKAMUMO RIBINIAI BŪVIAI XXV SKIRSNIS. KONSTRUKCIJŲ ĮLINKIAI IR POSLINKIAI 211. Konstrukcijų elementų įlinkiai ir poslinkiai turi atitikti reglamente STR 2.05.04:2003 [7.4] pateiktus tinkamumo ribinio būvio reikalavimus. Įlinkiai ir poslinkiai nustatomi pagal reglamento STR 2.05.04:2003 [7.4] 9 priedą. Jie neturi viršyti ribinių dydžių, nurodytų reglamento STR 2.05.04:2003 [7.4] XVII skyriuje. 212. Specialiosios paskirties plieno konstrukcijų ribiniai įlinkiai ir poslinkiai pateikti Reglamento XLIII ir XLIV skirsniuose. XXVI SKIRSNIS. DINAMINIS POVEIKIS 213. Projektuojant būtina atsižvelgti į sutelktąsias apkrovas, galinčias sukelti smūgius, svyravimus ar vibraciją. Esant ribiniam tinkamumo būviui turi būti atsižvelgta į galimą vibraciją, sukeliamą įrengimų, ir į svyravimų šaltinius, galinčius sukelti rezonansą. Esminiai konstrukcijų dinaminės elgsenos reikalavimai yra pateikti reglamento STR 2.05.04:2003 [7.4] 9 priedo 4 p. 214. Siekiant išvengti nejaukios žmonių savijautos, konstrukcijų, virš kurių vaikšto žmonės, vibracija ir svyravimai turi būti apriboti. Patalpų perdangų konstrukcijų, jeigu jomis reguliariai vaikšto žmonės, žemiausias savųjų svyravimų dažnis turi būti ne žemesnis nei 3 ciklai per sekundę. Šis apribojimas bus tenkinamas, jeigu bendras įlinkis, nustatytas pagal dažninio derinio (STR 2.05.04:2003 [7.4] 90.2 p.) apkrovas, neviršys 28 mm. Šio apribojimo galima netaikyti perdangoms su aukštomis dinaminėmis svyravimų slopinimo charakteristikomis. Jeigu perdanga yra ritmiškai apkraunama šokant ar šokinėjant (šokių ar sporto salėse ir pan.), žemiausias savųjų svyravimų dažnis turi būti ne žemesnis nei 5 ciklai per sekundę. Šis apribojimas bus tenkinamas, jeigu bendras įlinkis, nustatytas pagal dažninio derinio (STR 2.05.04:2003 [7.4] 90.2 p.) apkrovas, neviršys 10 mm. Prireikus gali būti atliekama dinaminė analizė, galinti patvirtinti, kad pagreičiai ir dažniai nesukels nejaukumo ar nepažeis pastate esančios įrangos. 215. Kaip nurodyta reglamento STR 2.05.04:2003 [7.4] XII skyriuje, projektuojant aukštus ir liaunus statinius, būtina atsižvelgti į vėjo sukeltus svyravimus vėjo veikimo plokštumoje ir jai statmenoje plokštumose. XXVII SKIRSNIS. ATSTUMAI TARP TEMPERATŪRINIŲ SIŪLIŲ 216. Didžiausi atstumai tarp vienaaukščių pastatų ir statinių plieninių karkasų temperatūrinių siūlių turi neviršyti nurodytų 8.1 lentelėje. Daugiau negu 5 % viršijus 8.1 lentelėje pateiktus atstumus, taip pat didinant pastato standumą sienomis ar kitomis konstrukcijomis, skaičiuojant būtina įvertinti aplinkos temperatūros poveikius, netampriąsias konstrukcijų deformacijas ir mazgų slankumą. 8.1 lentelė Didžiausi plieninio karkaso temperatūrinių blokų matmenys Pastato ir statinio charakteristika Didžiausi atstumai, m Tarp temperatūrinių siūlių Šildomi pastatai Nešildomi pastatai ir karštieji cechai Atviros estakados Nuo temperatūrinės siūlės ar pastato galo iki artimiausio vertikaliojo ramsčio ašies Bloko ilgiu (išilgai pastato) Bloko pločiu (skersai pastato) 230 200 150 120 90 75 130 – 50 Pastaba. Kai tarp pastato ar statinio temperatūrinių siūlių yra du vertikalieji ramsčiai, atstumas tarp jų ašių neturi viršyti: pastatų – 50 m ir atvirų estakadų – 30 m. IX SKYRIUS. STRYPINIŲ KONSTRUKCIJŲ ANALIZĖ XXVIII SKIRSNIS. KONSTRUKCIJŲ MODELIAVIMAS 217. Konstrukcijų skaičiavimo modelis ir pagrindinės prielaidos turi tam tikru tikslumu perteikti konstrukcijos elgseną pagal ribinius saugos ir tinkamumo būvius bei numatomą skerspjūvių, elementų, jungčių ir ramsčių elgseną. 218. Metodai, taikomi konstrukcijų analizei, turi būti tokie, kad būtų galima įvertinti priimtas projektavimo prielaidas. 219. Tikroji jungčių elgsenos įtaka (tikrasis standumas ir/ar stiprumas) įrąžų ir deformacijų pasiskirstymui konstrukcijoje apskritai gali būti nevertinama. Skaičiuojant konstrukcijas tikroji jungčių elgsena turi būti vertinama, kai turi pakankamai didelę įtaką įrąžų ir/ar deformacijų pasiskirstymui. Pagal mazgų standumo ir/ar stiprumo įtaką analizės rezultatams mazgai skirstomi į: a) paprastus (lankstinius), negalinčius perduoti lenkimo momento; b) vientisuosius (standžiuosius), dėl pakankamo standumo galinčius užtikrinti visišką mazgo vientisumą ir galinčius perduoti visas veikiančias įrąžas; c) pusiau vientisus (pasiduodančius), kurių standumas (tam tikrais atvejais ir stiprumas) turi būti įvertintas pagal konstrukcijų analizės metodus. 220. Konstrukcijų analizėje, jei aktualu, turi būti įvertintos pagrindo deformacijos. XXIX SKIRSNIS. NETOBULUMAI 221. Atitinkamos leistinosios tolerancijos turi būti įvertintos neapkrautos konstrukcijos netobulumais, kurie turi apimti liekamuosius įtempius ir geometrinius netikslumus (nuokrypis nuo vertikalės, tiesės (tiesumas), plokštumos, nuokrypiai suleidimuose ir atsitiktiniai ekscentricitetai jungtyse ir kt.). 222. Ekvivalentiniai netobulumai, kurie turi būti įvertinti: a) bendrieji (globaliniai) rėmų ir ramsčių netobulumai; b) vietiniai paskirų elementų netobulumai. 223. Bendrieji rėmų netobulumai (žr. 9.1 pav.) apskaičiuojami taip:   0 kc k s , (9.1) čia 0  1 ; 200 (9.2) k c  0,5  1 , nc kc  1 ; (9.3) k s  0,2  1 , ns ks  1 , (9.4) čia: n s – aukštų skaičius, nc – kolonų skaičius, įskaitant tik tas kolonas, kuriose veikianti įrąža N Ed yra ne mažesnė už kolonų, esančių vienoje vertikaliojoje plokštumoje, 50 % vidutinės įrąžos reikšmės. Turi būti numatyta galimybė įvertinti bendruosius rėmų netobulumus visomis jų galimomis išdėstymo kryptimis. Vienu metu šie netobulumai gali būti pridėti tik viena kryptimi. Skaičiavimo patogumui bendrieji rėmo netobulumai gali būti pakeisti ekvivalentinėmis kiekvienos kolonos jėgomis (žr. 9.2 pav.). 224. Atliekant ramsčių sistemos analizę turi būti numatyta galimybė įvertinti ramsčių kaip visos sistemos netobulumus. Ramsčių sistemos netobulumai (žr. 9.3 pav.) apskaičiuojami taip: e0  čia: krl , 500 l – ramsčių sistemos tarpatramis; k r  0,2  čia (9.5) 1 , nr k r  1,0 , n r – suvaržytų elementų skaičius. 9.1 pav. Ekvivalentiniai bendrieji rėmų netobulumai (9.6) 9.2 pav. Bendrųjų rėmų netobulumų pakeitimas ekvivalentinėmis jėgomis 9.3 pav. Ramsčių netobulumai ir jų pakeitimas ekvivalentinėmis jėgomis 225. Vietiniai atskirų elementų netobulumai imami remiantis atitinkamais normatyviniais dokumentais. XXX SKIRSNIS. BENDROJI STRYPINIŲ KONSTRUKCIJŲ ANALIZĖ 226. Bendruoju atveju įrąžos ir deformacijos gali būti nustatytos taikant: a) pirmosios eilės analizę, naudojant pradinę (nedeformuotą) konstrukcijos geometriją; b) antrosios eilės analizę, įvertinant deformuotą konstrukcijos būvį. Konstrukcijos deformuotos geometrijos (antrosios eilės efektų) įtaka turi būti įvertinta, jei tai labai padidina įrąžas ir/ar deformacijų reikšmes ar keičiasi jų ženklas (kryptis). 227. Bendruoju atveju rėmo ar jo dalių pastovumas turi būti tikrinamas įvertinant netobulumus ir antrosios eilės efektus. Atsižvelgiant į rėmų tipą antrosios eilės efektai ir/ar netobulumai gali būti įvertinti vienu iš šių metodų: a) visiškai taikant bendrąją (globalinę) analizę; b) iš dalies taikant bendrąją analizę ir iš dalies tikrinant paskirų elementų pastovumą pagal V– VII skirsnių reikalavimus; c) tikrinant paskirų elementų pastovumą pagal V–VII skirsnių reikalavimus. 228. Bendruoju atveju paskirų elementų netobulumų įtaka rėmų pastovumui gali būti nustatyta vienu iš šių metodų: a) jei antrosios eilės efektai atskiruose elementuose ir elementų netobulumai yra iki galo įvertinti bendrosios analizės metu – paskiro elemento pastovumo tikrinti nereikia; b) jei antrosios eilės efektai atskiruose elementuose ir elementų netobulumai yra ne iki galo įvertinti bendrosios analizės metu – paskiro elemento pastovumas tikrinamas pagal V–VII skirsnių reikalavimus vertinant netobulumus, į kuriuos nebuvo atsižvelgta bendrosios analizės metu. Kai rėmo pastovumas yra užtikrinamas, tikrinant paskirų elementų pastovumą imami skaičiuojamieji elementų ilgiai turi būti pagrįsti bendrąja pastovumo analize įvertinant elementų ir mazgų standumą, gniuždomųjų jėgų pasiskirstymą. Šiuo atveju įrąžos apskaičiuojamos pagal pirmosios eilės teoriją neįvertinant netobulumų. 229. Plienines konstrukcijas paprastai būtina skaičiuoti įvertinant netampriąsias plieno deformacijas. Projektuojant konstrukcijas iš VI skyriuje nurodytų medžiagų taikomas idealiai tamprios plastinės medžiagos modelis. Vertinant netampriąsias plieno deformacijas, įrąžos ir deformacijos gali būti apskaičiuotos: a) taikant tampriąją bendrąją analizę; b) taikant tampriąją-plastinę bendrąją analizę (plastinių lankstų (šarnyrų) arba plastinių zonų koncepcija). Tamprioji bendroji analizė gali būti taikoma visais atvejais projektuojant elementus tampriosios ar tampriosios plastinės būklės pagal šio reglamento nuostatas. Tamprioji plastinė bendroji analizė gali būti taikoma tik tuomet, jei yra suderinti bendrosios analizės ir paskirų elementų skaičiavimo metodai. X SKYRIUS. PAPILDOMI REIKALAVIMAI PASTATŲ IR STATINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMUI XXXI SKIRSNIS. PAGRINDINĖS NUOSTATOS 230. Projektuojant pastatus ar statinius, būtina atsižvelgti į šias ypatybes: a) konstrukcijų naudojimo; b) mechaninės konstrukcijų elgsenos; c) konstrukciją veikiančių apkrovų. 231. Šiame skyriuje pateiktos nuostatos turi būti taikomos drauge su kitų Reglamento skyrių reikalavimais. XXXII SKIRSNIS. SANTVAROS IR STRUKTŪRINĖS PLOKŠTĖS 232. Santvarų ir struktūrų strypų ašys paprastai centruojamos visuose mazguose. Strypai suvirintose santvarose turi būti centruojami pagal skerspjūvių sunkio centrus (apvalinant iki 5 mm), o sujungtose varžtais – pagal arčiausią kampuočio kampui varžtų žymėjimo ašį. 233. Santvaros juostų ašių nesutapimo, keičiantis skerspjūviui, galima nevertinti, jei jis neviršija 1,5 % juostos skerspjūvio aukščio. 234. Jeigu mazguose susidaro ekscentricitetai, santvarų ir struktūrų elementai turi būti skaičiuojami įvertinant atitinkamus ekscentricitetų sukeltus lenkimo momentus. 235. Jeigu apkrovos pridėtis yra ne santvaros mazguose, jos juostos turi būti skaičiuojamos bendram ašinės jėgos ir lenkimo momento poveikiui. 236. Kai stogo santvarų tarpatramis viršija 36 m, būtina numatyti statybinę pakylą, lygia įlinkiui nuo tariamai nuolatinio derinio (STR 2.05.04:2003 [7.4] 90.3 p.) apkrovų. Kai yra plokštieji stogai, statybinė pakyla turi būti numatyta nepaisant tarpatramio dydžio, laikant ją lygia įlinkiui nuo charakteristinio derinio (STR 2.05.04:2003 [7.4] 90.3 p.) apkrovų, pridedant 1/200 tarpatramio dydžio. 237. Kai skaičiuojama santvara su elementais iš kampuočių ar tėjų, mazgų jungtis leidžiama laikyti lankstinėmis. Taikant H tipo ir vamzdinius skerspjūvius, santvarą skaičiuoti pagal lankstinę (šarnyrinę) schemą leidžiama, jei skerspjūvio aukščio santykis su elemento ilgiu neviršija 1/10. Viršijus šį santykį, būtina įvertinti papildomus lenkimo momentus elementuose, susidarančius dėl mazgų standumo. 238. Atstumas tarp tinklelio ir juostų elementų kraštų suvirintų santvarų mazguose su mazginiais lakštais turi būti ne mažesnis kaip a  6t  20 mm, bet ne didesnis kaip 80 mm (čia t – mazginio lakšto storis, mm). 239. Tarp santvaros juostų jungiamųjų elementų galų, perdengiamų antdėklais, paliekamas ne mažesnis kaip 50 mm plyšys. 240. Virintines siūles, prijungiančias santvaros tinklelio elementus prie mazginių lakštų, būtina pratęsti 20 mm už elemento galo. 241. Santvarų mazguose su juostomis iš tėjų, dvitėjų ir pavienių kampuočių mazginių lakštų tvirtinamasis sudūrimas prie juostų lentynų turi būti atliekamas virinant per visą mazginio lakšto storį. 1-os grupės konstrukcijų mazginius lakštus prie juostų būtina prijungti pagal 4 priedo 1-os lentelės 7-ąją eilutę. XXXIII SKIRSNIS. KOLONOS 242. Spragotųjų kolonų su tinkleliais dviejose plokštumose montuojamuosius elementus būtina sustandinti diafragmomis, išdėstomomis montuojamojo elemento galuose. 243. Spragotųjų kolonų su jungiamuoju tinkleliu vienoje plokštumoje diafragmos išdėstomos ne rečiau kaip kas 4 m. 244. Centriškai gniuždomoms kolonoms ir statramsčiams su vienpusėmis juostinėmis siūlėmis, atitinkančiomis 144 p. reikalavimus, ramsčių, sijų, spyrių ir kitų elementų tvirtinimo mazguose įrąžos perdavimo zonoje būtina naudoti dvipuses juostines siūles, išeinančias iš kiekvienos tvirtinamojo elemento kontūro (mazgo) pusės 30kf ilgiu. 245. Kertinės (kampinės) siūlės, tvirtinančios sujungiamojo tinklelio mazginius lakštus prie kolonų su užlaida, apskaičiuojamos ir išdėstomos iš mazginio lakšto dviejų pusių išilgai kolonos tarpais šachmatine tvarka. Šiuo atveju atstumas tarp tokių siūlių galų neturi viršyti 15 mazginio lakšto storių. 246. Konstrukcijų, gaminamų virinant rankomis, siūlės turi būti nenutrūkstamos visu mazginio lakšto ilgiu. 247. Kolonų montuojamosios jungtys turi būti įrengiamos su frezuotais galais, virinant sudurtinai, naudojant antdėklus, prijungtus virintinėmis siūlėmis arba paprastaisiais ar įtempiamaisiais varžtais. Virinamų antdėklų siūlės iš kiekvienos pusės turi nesiekti sandūros per 30 mm. Leidžiama naudoti flanšines jungtis, kurios perduoda gniuždomąsias įrąžas glaudaus lietimosi paviršiais, o tempiamąsias – varžtais. XXXIV SKIRSNIS. RAMSČIAI 248. Projektuojant plienines konstrukcijas būtina numatyti ramsčius, užtikrinančius statinio ir jo elementų erdvinį nekintamumą montavimo ir naudojimo metu, parenkant juos pagal geometrinius statinio parametrus ir jo naudojimo ypatybes (konstrukcinė schema, tarpatramio, kranų tipai ir jų darbo režimai, temperatūros poveikiai ir t. t.). 249. Kiekviename pastato temperatūriniame bloke būtina numatyti savarankišką ramsčių sistemą. 250. Ilgesnių nei 12 m pokraninių sijų ir santvarų apatinės juostos turi turėti horizontaliuosius ramsčius. 251. Vertikalieji ramsčiai tarp pagrindinių kolonų, žemiau pokraninių sijų lygio, esant dvišakėms kolonoms turi būti išdėstyti kiekvienos kolonos šakos plokštumoje. Tokiu atveju šakų ramsčiai tarpusavyje turi būti sujungti tinkleliu. 252. Skersinius horizontaliuosius ramsčius būtina numatyti gegninių santvarų viršutinių arba apatinių juostų lygyje kiekviename pastato tarpatramyje temperatūrinių blokų galuose. Kai temperatūrinio bloko ilgis viršija 144 m, būtina numatyti skersinius horizontaliuosius ramsčius. 253. Gegnines santvaras, tiesiogiai nesujungtas su skersiniais ramsčiais, būtina sujungti šių ramsčių išdėstymo plokštumoje spyriais ir templėmis. 254. Skersinių ramsčių išdėstymo vietose būtina numatyti vertikaliuosius ramsčius tarp santvarų. 255. Kai viršutinių juostų lygyje yra standusis stogo diskas, reikia numatyti inventorinius nuimamuosius ramsčius konstrukcijų projektinei padėčiai ir jų pastovumui montavimo metu užtikrinti. 256. Pastatuose su kranais, atitinkančiais darbo režimų grupes 6K–8K pagal STR 2.05.04:2003 [7.4] 5 priede pateiktą klasifikaciją, stogams su pogegninėmis santvaromis, vieno tarpatramio ir dviejų tarpatramių pastatuose su 10 T (100 kN) ir galingesniais tiltiniais kranais išilgai kraštinių kolonų eilių būtina numatyti išilginius horizontaliuosius ramsčius gegninių santvarų apatinių juostų plokštumoje, o kai gegninių konstrukcijų apatinė altitudė viršija 18 m – nepaisant kranų keliamosios galios. 257. Pastatams su daugiau negu 3 tarpatramiais horizontaliuosius išilginius ramsčius būtina numatyti ir išilgai vidurinių kolonų eilių, ne rečiau kaip kas antras tarpatramis pastatuose su 6K - 8K darbo režimo grupės kranais ir kas du tarpatramiai – kituose pastatuose. 258. Transporto galerijų karpytųjų santvarų viršutinių ir apatinių juostų horizontaliuosius ramsčius būtina konstruoti atskirai kiekvienam tarpatramiui. 259. Naudojant denginių ramsčiams kryžminius tinklelius, leidžiama juos skaičiuoti pagal sąlyginę schemą, tarus, kad spyriai perima tik tempimo įrąžas. 260. Nustatant įrąžas ramsčių elementuose, santvarų juostų apspaudimas paprastai nevertinamas. 261. Įrengiant membraninį paklotą santvarų apatinių juostų plokštumoje, leidžiama įvertinti membranos poveikį. 262. Kabamiesiems denginiams su plokščiosiomis laikančiosiomis sistemomis (dvijuostėmis, baigtinio lenkiamojo standumo, lynų sistemomis ir t. t.) tarp laikančiųjų sistemų reikia numatyti vertikaliuosius ir horizontaliuosius ramsčius. XXXV SKIRSNIS. SIJOS 263. Suvirintinių dvitėjų sijų juostoms lakštų paketai paprastai nenaudojami. Sijų su įtempiamaisiais varžtais juostoms leidžiama naudoti paketus, susidedančius iš ne daugiau kaip trijų lakštų, šiuo atveju juostų kampuočių skerspjūvio plotas turi sudaryti ne mažiau kaip 30 % viso juostos skerspjūvio ploto. 264. Suvirintinių sijų juostinės siūlės, taip pat siūlės, prie pagrindinio sijos skerspjūvio prijungiančios pagalbinius elementus (pvz., sąstandas), turi būti nepertrūkstamos. 265. Vienpusės dvitėjų suvirintinių sijų juostinės siūlės, laikančios statines apkrovas, gali būti naudojamos šiais atvejais: a) kai skaičiuotinė apkrova pridėta simetriškai sijos skerspjūvio atžvilgiu; b) kai užtikrintas sijos gniuždomosios juostos pastovumas pagal 71 a p. reikalavimus; c) kai sutelktųjų jėgų pridėjimo prie sijos juostos vietose įrengtos skersinės sąstandos. 266. Rėminių konstrukcijų sijose prie atraminių mazgų būtina naudoti dvipuses juostines siūles. 267. Sijose, skaičiuojamose pagal 73–78 p. reikalavimus, negalima naudoti vienpusių juostinių siūlių. 268. Suvirintinių sijų sąstandos turi būti nutolintos nuo sienelės sandūrinių jungčių ne mažesniu kaip 10 sienelės storių atstumu. Sijos sienelės sudurtinių siūlių sankirtos su išilgine standumo briauna vietose siūlės, pritvirtinančios briauną prie sienelės, turi nesiekti sudurtinės siūlės per 40 mm. Suvirintinėms dvitėjėms sijoms, pagal Reglamento 1 lentelę priklausančioms 2–4 konstrukcijų grupei, naudotinos vienpusės sąstandos. 269. Sijoms su vienpusėmis juostinėmis siūlėmis sąstandas būtina išdėstyti priešingoje vienpusių juostinių siūlių išdėstymui sienelės pusėje. XXXVI SKIRSNIS. POKRANINĖS SIJOS 270. Pokraninių sijų stiprumas turi būti skaičiuojamas numatomam vertikaliųjų ir horizontaliųjų apkrovų poveikiui pagal 72 p. reikalavimus. 271. 7K ir 8K darbo režimo grupių kranams (pagal STR 2.05.04:2003 [7.4] 5 priedą) pokraninių sijų sienelių stiprumas (išskyrus sijas, kurių patvarumas skaičiuojamas) skaičiuojamas pagal (7.45) ir (7.46) formules, kuriose skaičiuojant nekarpytųjų sijų atraminius pjūvius vietoj koeficiento 1,15 naudojamas koeficientas 1,3. 272. Pokraninių sijų pastovumas turi būti skaičiuojamas pagal 70 p. 273. Pokraninių sijų sienelių ir juostų lakštų pastovumas turi būti tikrinimas pagal VII skyriaus reikalavimus. 274. Pokraninių sijų patvarumas turi būti skaičiuojamas pagal XXIV skirsnio reikalavimus, taikant  = 0,77, kai kranai atitinka 7K ir 8K darbo režimų grupes pagal STR 2.05.04:2003 [7.4] 5 priedą, ir  = 1,1 kitais atvejais. 275. Pokraninių sijų, skirtų 7K ir 8K darbo režimų grupių kranams, papildomai turi būti skaičiuojamas sienelių patvarumas pagal 278 p. 276. Pokraninių sijų stiprumo ir patvarumo skaičiavimas turi būti atliekamas krano apkrovoms, nustatomoms pagal STR 2.05.04:2003 [7.4] reikalavimus. 277. Pokraninės sijos iš plieno, kurio takumo riba iki 400 N/mm2, sienelių gniuždomojoje zonoje turi atitikti šiuos reikalavimus: ( w, x , Ed   w, x ,loc, Ed ) 2  ( w, x , Ed   w, x ,loc, Ed ) w, z ,loc, Ed   2w, z ,loc, Ed  3( w, xz , Ed   w, xz ,loc, Ed ) 2  f y ,d  w, x, Ed   w, x,loc, Ed f y ,d  1,0 , (10.1)  1,0 , (10.2)  w, x,loc, Ed   w, x ,T , Ed  w, xz , Ed  1,0 , f y ,d   w, xz ,loc, Ed   w, xz ,T , Ed (10.3)  1,0 , (10.4)  F 1 Fd ;  w, x,loc,Ed  0,25 w, z ,loc, Ed , t w leff (10.5) f s ,d čia:  w, x , Ed  M y , Ed W y ,net ;  w, xz , Ed  Vz , Ed hw t w ;  w, z ,loc,Ed   w, xz ,loc, Ed  0,3 w, z ,loc, Ed ;  w, z ,T , Ed  2Tloc, Ed t w I tor ;  w, xz ,T  0,25 w, z ,T ,Ed ., (10.6) čia:  – koeficientas: karpytųjų sijų atraminių pjūvių  = 1,15, nekarpytųjų sijų atraminių pjūvių  = 1,3; My,Ed, Vz,Ed – skaičiuotinis lenkimasis momentas ir skersinė jėga, veikiantys sijos skerspjūvyje;  F 1 – vertikaliosios koncentruotos apkrovos, sukeltos vieno krano rato, padidinimo koeficientas, parenkamas pagal STR 2.05.04:2003 [7.4] reikalavimus; Fd – skaičiuotinis krano rato slėgis be dinaminio koeficiento; leff – skaičiuojamasis ilgis, nustatomas pagal (10.7) formulę; Tloc,Ed – vietinis skaičiuotinis sukamasis momentas, nustatomas pagal (10.8) formulę; I tor  I tor,r  b f t 3f 3 – bėgio ir juostos savųjų sukamųjų inercijos momentų suma, čia tf ir bf – atitinkamai sijos viršutinės (gniuždomosios) juostos storis ir plotis. Skaičiuojamasis ilgis: leff  c  3 čia: I f ,r tw , c – koeficientas: suvirintinių ir valcuotųjų sijų c  3,25 , o sijų su įtempiamaisiais varžtais c  4,5 ; If,r – sijos juostos ir krano bėgio skerspjūvių plotų savųjų inercijos momentų suma arba bėgio ir juostos bendrasis skerspjūvio ploto inercijos momentas tuo atveju, (10.7) kai bėgis privirinamas, užtikrinant bendrą bėgio ir sijos juostos darbą; Tloc, Ed  Fd e  0,75Fd , H hr , (10.8) čia: e – sąlyginis ekscentricitetas, lygus 15 mm; Fd,H – skaičiuotinė horizontali apkrova, sukelta tiltinio krano susiskersavimo ir krano bėgių nelygiagretumo, parenkama pagal STR 2.05.04:2003 [7.4] reikalavimus; hr – krano bėgio aukštis. (10.1) – (10.6) formulėse visi įtempiai naudojami su pliuso ženklu. 278. Sudėtinės pokraninės sijos sienelės viršutinės zonos patvarumas skaičiuojamas pagal formulę 0,5  2w, x , Ed  0,36  2w, xz , Ed  0,4 w, z ,loc, Ed  0,5 w, z ,T , Ed f v ,d  1,0 , (10.9) čia f,d – visų plieno rūšių, suvirintinių sijų ir sijų su įtempiamaisiais varžtais skaičiuotinis varginamasis plieno stipris, atitinkamai lygus: f,d = 75 N/mm2 ir 95 N/mm2 – gniuždomosios viršutinės sienelės zonos (pjūviai vidurinėje sijos dalyje); f,d = 65 N/mm2 ir 89 N/mm2 – tempiamosios viršutinės sijos sienelės zonos (nekarpytosios sijos atraminiai pjūviai). 279. Įtempių dydis (10.9) formulėje turi būti nustatomas pagal 277 p. reikalavimus nuo krano apkrovų, atitinkančių STR 2.05.04:2003 [7.4] reikalavimus. 280. Kranų, atitinkančių pagal STR 2.05.04:2003 [7.4] 7K ir 8K darbo režimų grupes, viršutinės sijų juostos siūlės turi būti įvirinamos visu sienelės storiu. 281. Pokraninių sijų ir darbo aikštelių sijų, tiesiogiai perimančių judamąsias apkrovas, tempiamųjų juostų laisvieji kraštai turi būti valcuoti, drožti arba apipjauti mechanizuotu deguonies arba plazminiulankiniu pjovimo būdu. 282. Pokraninių sijų sąstandų matmenys turi atitikti 120 p. reikalavimus, o dvipusės sąstandos atsikišusios dalies plotis turi būti ne mažesnis kaip 90 mm. Dvipusės skersinės sąstandos neturi būti privirinamos prie sijos juostų. Sąstandų galai turi būti glaudžiai pridėti prie sijos viršutinės juostos, o kranų, atitinkančių 7K ir 8K darbo režimų grupes, sijų sąstandų galus, prigludusius prie viršutinės juostos, būtina drožti. 283. Kranų, atitinkančių 1K - 5K darbo režimo grupes, sijoms leidžiama naudoti vienpuses sąstandas, virinamas prie sienelės ir viršutinės juostos bei išdėstomas pagal 268 ir 269 p. reikalavimus. 284. Pakabinamųjų krano bėgių (monobėgių) stiprumas turi būti skaičiuojamas įvertinant vietinius normalinius įtempimus, sukeltus krano rato ir veikiančius išilgai ir skersai sijos ašies. XXXVII SKIRSNIS. SIJOS SU KLUPIĄJA SIENELE 285. Karpytosioms simetrinio dvitėjo skerspjūvio sijoms su klupiąja sienele, laikančioms statinę apkrovą ir lenkiamoms sienelės plokštumoje, turi būti naudojamas plienas su takumo riba iki 430 N/mm2. 10.1 pav. Sijos su klupiąja sienele schema 286. Karpytųjų simetrinio dvitėjo skerspjūvio sijų, laikančių statinę apkrovą, lenkiamų sienelės plokštumoje, sustiprintų tik skersinėmis sąstandomis (žr. 10.1 pav.), kai sąlyginis sienelės liaunis 6   w  13 , stiprumas tikrinamas pagal formulę  M y , Ed  M  fl , Rd čia: 4   Vz , Ed    V   fl , Rd 4    1,0 ,   (10.10) My,Ed ir Vz,Ed – skaičiuotiniai momento ir skersinės jėgos dydžiai nagrinėjamame sijos pjūvyje; Mfl,Rd – skaičiuotinis lenkiamasis atsparis pagal takumo ribą, skaičiuojamas pagal formulę 0,85  1  2  Af 1   ; M fl , Rd  f y ,d t w hw   t h   w  w   w w (10.11) Vfl,Rd – skaičiuotinis kerpamasis atsparis, skaičiuojamas pagal formulę    V fl , Rd  f s ,d t w hw  cr , Rd  3,31  w,cr , Rd f s ,d  f s ,d   1 n   1 n2  .   (10.11) ir (10.12) formulėse: tw ir hw – sijos sienelės storis ir aukštis; Af – sijos juostos skerspjūvio plotas; w,cr,Rd ir n – kritinis tangentinis įtempis ir sienelės ruožo matmenų santykis, nustatomi pagal 114 p.; 1 – koeficientas, apskaičiuojamas pagal (10.13) ir (10.14) formules. Koeficientas 1: jeigu  0,03, tai 1  0,05  5  0,15 ; jeigu 0,03<0,1, tai 1  0,11  3  0,40 , čia   (10.12) (10.13) (10.14)  8Wmin 2 hw  a s2 , 2 2 t w hw a s čia: Wmin – mažiausias tėjinio skerspjūvio, susidedančio iš sijos gniuždomosios juostos ir prigludusios prie jos 0,5t w E / f y ,d aukščio sienelės dalies, atsparumo momentas as (savosios tėjo ašies, lygiagrečios su sijos juosta); – sąstandų žingsnis. 287. Skersinių sąstandų skerspjūvis turi būti ne mažesnis, nei nurodyta 120 p., ir turi būti tikrinamas jų pastovumas kaip strypo, gniuždomo jėga Nstiff, kuri apskaičiuojama pagal formulę   N stiff  3,3 f s ,d t w hw 1  cr , Rd f s ,d   1n  . 1 n2  (10.15) Jos dydis turi būti ne mažesnis nei sutelktosios apkrovos, esančios virš sąstandos. Skaičiuojamasis strypo ilgis leff = hw (1 – 1), bet ne mažesnis kaip 0,7hw. Skaičiuojamas simetrinės dvipusės sąstandos centriškasis gniuždymas, vienpusės – ekscentriškasis gniuždymas su ekscentricitetu, lygiu atstumui nuo sienelės ašies iki skaičiuotinio strypo skerspjūvio sunkio centro. Skaičiuotinį strypo skerspjūvį sudaro sąstanda ir 0,65t w E / f y ,d pločio sienelės dalys į abi puses nuo sąstandos. 288. Sijos sienelės dalis, esanti virš atramos, turi būti sutvirtinta dvipuse atramine sąstanda, atitinkančia 122 p. reikalavimus. 289. Papildoma dvipusė sąstanda turi būti statoma atstumu, ne mažesniu nei jos plotis ir ne didesniu nei 1,3t w E / f y ,d nuo atraminės sąstandos. Ji turi atitikti 287 p. reikalavimus. 290. Sijos pastovumo tikrinti nereikia, jei tenkinami Reglamento 71 p. reikalavimai arba kai skaičiuojamasis ilgis leff  0,21b f E / f y ,d , čia bf – gniuždomosios juostos plotis. 291. Sijos gniuždomosios juostos lentynos pločio santykis su jos storiu turi būti ne didesnis kaip 0,38  E / f y ,d . 292. Vietiniai sijos sienelės įtempiai  w,loc, Ed , nustatyti pagal (7.43) formulę, turi būti ne didesni kaip 0,75fyd naudojant skaičiuojamąjį ilgį, nustatomą pagal (10.7) formulę. 293. Nustatant sijos, turinčios tarpatramyje sąstandas, įlinkį, jos skerspjūvio ploto inercijos bruto momentas mažinamas dauginant iš koeficiento   1,2  0,033 w , o sijų, neturinčių sąstandų tarpatramyje, h iš   1,2  0,033 w  w . l 294. Jeigu sijos, apibūdintos 285 p., sienelės liaunis patenka į rėžius 7   w  10 ir jeigu ją veikia tolygiai paskirstytoji apkrova arba penkios ir daugiau vienodo dydžio tolygiai sijos ilgiu išdėstytos sutelktosios apkrovos, sijos sienelė gali būti nesutvirtinama sąstandomis. Šiuo atveju apkrova turi būti pridėta simetriškai sijos sienelės plokštumai. Tokių sijų stiprumas tikrinamas pagal formulę M y , Ed (10.16)  1,0 ,   A   1 , 4 1 f 1    f y ,d t w hw2   t h   w w w w    čia  – koeficientas, įvertinantis skersinės jėgos įtaką laikomajai sijos galiai ir nustatomas pagal formulę 5,6 A f hw   1 . Awl A f hw  0,1 . Taip pat turi būti tenkinamos sąlygos t f  0,3 wt w ir 0,025  Awl XXXVIII SKIRSNIS. SIJOS SU PERFORUOTĄJA SIENELE 295. Sijos su perforuotąja sienele projektuojamos iš valcuotųjų dvitėjų sijų, paprastai iš plieno, kurio takumo riba siekia iki 530 N/mm2. Sandūrinių sienelių jungčių virintinės siūlės yra visiškai įvirinamos. 296. Sijų, lenkiamų sienelės plokštumoje (žr. 10.2 pav.), stiprumas skaičiuojamas pagal 10.1 lentelės formules. 297. Sijų pastovumas skaičiuojamas pagal 70 p. reikalavimus, jų geometrines charakteristikas skaičiuojant pjūvyje su kiauryme sienelėje. Sijų pastovumo tikrinti nereikia, jei tenkinami 71 p. reikalavimai. 298. Sijos sienelė atraminiuose pjūviuose stiprinama sąstandomis ir skaičiuojama pagal 122 p. reikalavimus, kai heff / t w,min  40 (čia tw,min – mažesnysis sienelės storis), be to, atraminio pjūvio nesusilpninta sienelės dalis imama c  250 mm (žr. 10.2 pav.). 299. Jeigu heff / t w,min  2,5 E / f y ,d arba kai netenkinami 68 p. reikalavimai, turi būti numatomos sąstandos pagal 120 p. reikalavimus. 300. Sutelktosios apkrovos turi būti išdėstomos tik nesusilpnėjusiose dėl sienelės kiaurymių sijos pjūviuose. 301. Gniuždomojo tėjinio skerspjūvio sienelės aukštis turi atitikti Reglamento 129 p. reikalavimus, (8.125) formulėje taikant   1,4 . l 302. Nustatant sijos įlinkį, jeigu  12 (čia l – sijos tarpatramis), sijos skerspjūvio su kiauryme heff inercijos momentas dauginamas iš koeficiento 0,95. 10.2 pav. Sijos dalies su perforuotąja sienele schema 10.1 lentelė Sijos su perforuotąja sienele skerspjūvių stiprumo tikrinimo formulės 1 taškas 2 taškas Viršutinio tėjinio M y , Ed h1 VEd ,1a   f y ,d ,1  c Iy 2W y1,max M y , Ed d1 Iy  VEd ,1a 2W y1,min  f u ,d ,1 c u Apatinio tėjinio 3 taškas M y , Ed h2 4 taškas M y , Ed d 2 Iy Iy   VEd , 2 a 2W y 2,max VEd , 2 a 2W y 2,min  f y ,d , 2  c  Atraminio VEd ,3 s  f s ,d  c t w,min a  h3 f u ,d , 2  c u Lentelėje pateiktų įtempių skaičiavimo taškai parodyti 10.2 pav. Žymenys: My,Ed – skaičiuotinis lenkiamasis momentas nagrinėjamame sijos pjūvyje; I y1 VEd ,1  Vz , Ed – skaičiuotinės skersinės jėgos dalis, perimama viršutinio tėjo; I y1  I y 2 VEd ,2  Vz , Ed I y2 I y1  I y 2 VEd ,3 Vz,Ed I y1 ir I y 2 Iy Wy1,max ir Wy1,min Wy2,max ir Wy2,min fy,d,1, fu,d,1, fy,d,2, fu,d,2 – skaičiuotinės skersinės jėgos dalis, perimama apatinio tėjo; – skaičiuotinė skersinė jėga, veikianti sijos skerspjūvyje atstumu (c+s–0,5a) nuo atramos; – skaičiuotinė skersinė jėga nagrinėjamame sijos pjūvyje; – viršutinio ir apatinio tėjų plotų inercijos momentai savųjų ašių y1 ir y2 atžvilgiu; – sijos skerspjūvio ploto ties kiauryme sienelėje inercijos momentas y ašies atžvilgiu; – viršutinio tėjo skerspjūvio didžiausias ir mažiausias atsparumo momentai; – apatinio tėjo skerspjūvio didžiausias ir mažiausias atsparumo momentai; – viršutinio ir apatinio tėjų plieno skaičiuotiniai stipriai. XXXIX SKIRSNIS. LAKŠTINĖS KONSTRUKCIJOS 303. Kevalų skersinių sąstandų elementai turi būti projektuojami uždarojo kontūro. 304. Sutelktosios lakštinių konstrukcijų apkrovos turi būti perduodamos numatytiems standumo elementams. Skirtingos formos kevalų sujungimo vietose būtinos glodžiosios pereigos vietiniams įtempiams mažinti. 305. Visas sudurtinių jungčių siūles būtina suvirinti arba iš dviejų pusių, arba iš vienos, įvirinant siūlės šaknį ar naudoti padėklus. Projekte derėtų nurodyti konstrukcijų jungčių, kur to reikia, sandarumo būtinumą. 306. Lakštinėse konstrukcijose turi būti naudojamos suvirintinės sandūrinės jungtys. 5 mm ir mažesnio storio lakštų jungtims, taip pat montuojamosioms jungtims leidžiama konstruoti užleistines jungtis. 307. Konstruojant lakštines konstrukcijas, būtina numatyti pramoninius jų gamybos ir montavimo metodus: a) naudojant didelių matmenų lakštus bei juostas; b) naudojant susuktus į ritinius, kiauto pavidalo ruošinius ir kt.; c) karpant, tuo užtikrinant mažesnį atliekų kiekį; d) automatiškai suvirinant; e) montavimo metu naudojant mažiausią virintinių siūlių skaičių. 308. Projektuojant stačiakampes ar kvadratines plane plokščiąsias perdangų membranas, atraminių kontūrų kampuose reikia naudoti didesnio atsparumo korozijai plieną. XL SKIRSNIS. MONTUOJAMOSIOS JUNGTYS 309. Konstrukcijas reikia dalyti į montuojamuosius elementus, įvertinant leistinuosius gabenimo gabaritus, racionalų ir ekonomišką konstrukcijų vežimą į statybvietę bei mažinant joje atliekamus konstrukcijų gamybos darbus. 310. Prireikus reikia numatyti montuojamuosius elementų tvirtinimus (įrengti montavimo stalelius ir pan.), gerinančius konstrukcijų montavimo tikslumą ir saugumą. 311. Montuojamosioms jungtims tikslinga naudoti B ir C gaminio klasių bei įtempiamuosius (stipriuosius) varžtus. 312. Montuojamosiose jungtyse su didelėmis vertikaliosiomis įrąžomis (santvarų, rėmo sijų, rėmų ir kt.) reikia numatyti atraminius stalelius. 313. Montuojamosiose jungtyse veikiant lenkiamiesiems momentams, naudojami tempiamieji B ir C gaminio klasių varžtai. 314. Pastatų ir statinių montuojamosios jungtys su pokraninėmis sijomis, kurių skaičiuotas patvarumas, taip pat su konstrukcijomis, skirtomis geležinkelio sąstatams, turi būti suvirinamos arba naudojami įtempiamieji (stiprieji) varžtai. 315. B ir C gaminio klasių varžtus montuojamosioms jungtims leidžiama naudoti šiais atvejais: a) ilginiams, konstrukciniams stoglangių elementams, santvarų viršutinių juostų ramsčiams (kai yra ramsčiai apatinių juostų lygyje arba esant standžiai denginio konstrukcijai), santvarų ir stoglangių vertikaliesiems ramsčiams, taip pat fachverko elementams tvirtinti; b) santvarų apatinių juostų ramsčiams, kai yra standžioji denginio konstrukcija (gelžbetoninėms arba armuotosioms plokštėms iš akytojo betono, plieniniam profiliniam paklotui ir t. t.) tvirtinti; c) jungti gegninėms ir pogegninėms santvaroms prie kolonų ir gegninėms santvaroms prie pogegninių, perduodant vertikaliąją atraminę reakciją per stalelį; d) karpytosioms pokraninėms sijoms tarp savęs, taip pat apatinei jų juostai prie kolonų, prie kurių nejungiami vertikalieji ramsčiai, tvirtinti; e) darbo aikštelių sijoms, kurių neveikia dinaminės apkrovos, tvirtinti; f) nepagrindinėms konstrukcijoms tvirtinti. XLI SKIRSNIS. KARKASINIAI PASTATAI 316. Rėminių sistemų lenkimo momentams perskirstyti gali būti naudojami kolonos ir rėmo sijos jungties plieniniai antdėklai, kuriuose leistinos plastinės deformacijos. Šių antdėklų plieno takumo riba turi neviršyti 345 N/mm2. Antdėklų įrąžos turi būti nustatomos, kai yra mažiausia takumo riba y,min = fy ir didžiausia takumo riba y,max = fy + 100 N/mm2. Tokių antdėklų išilginiai kraštai turi būti drožti arba frezuoti. XLII SKIRSNIS. KABAMOSIOS PERDANGOS 317. Kabamosioms laikančiosioms konstrukcijoms turėtų būti naudojami įvairūs lynai ir stiprioji viela. Leidžiama naudoti ir valcuotuosius gaminius. 318. Kabamojo stogo atitvaros turėtų būti įrengtos tiesiogiai ant laikančiųjų lynų ir atkartoti jų sudarytą pavidalą. Stogo atitvaras leidžiama pakelti virš laikančiųjų lynų, atremiant jas ant specialių pagalbinių konstrukcijų arba pakabinti po laikančiaisiais lynais. Šiuo atveju stogo atitvarų pavidalas gali nesutapti su laikančiųjų lynų apybrėža. 319. Atraminių kontūrų forma numatoma atsižvelgiant į skaičiuotinių apkrovų sukeltą įrąžų slėgį nuo prijungtų prie jų laikančiųjų lynų. 320. Kabamųjų denginių pradinės formos stabilumas turėtų būti skaičiuojamas nuo laikinųjų apkrovų, įskaitant vėjo apkrovos trauką. Pradinės formos stabilumas turi užtikrinti parinktos stogo atitvaros hermetiškumą. Be to, turėtų būti tikrinamas kabamojo denginio kreivio pokytis išilgai ir skersai lynų. 321. Reikalingas pradinės formos stabilumas pasiekiamas konstrukcinėmis priemonėmis: didinant laikančiųjų lynų įtempį stogo perdangos svorio sąskaita arba iš anksto įtempiant; įrengiant specialią stabilizuojančiąją konstrukciją; naudojant baigtinio lenkiamojo standumo laikančiąsias konstrukcijas; jungiant kabamųjų lynų sistemą ir denginio plokštes į bendrą konstrukciją. 322. Laikančiosiomis kabamųjų denginių konstrukcijomis gali būti: a) įvairūs tinklai iš lygiagrečiai, ortogonaliai arba radialiai išdėstytų lynų; b) plokščiosios arba erdvinės dvijuostės iš anksto įtemptosios lynų sistemos; c) vantinės sijinės ir mišriosios sistemos iš lynų; d) vienjuostės arba dvijuostės baigtinio lenkiamojo standumo konstrukcijos iš valcuotųjų profiliuočių. 323. Laikančiųjų lynų skerspjūvis turi būti parinktas didžiausiai skaičiuotinės apkrovos sukeltai įrąžai, nustatytai atsižvelgiant į kabamojo denginio pradinės formos pokyčius. Tinklinių sistemų elementų skerspjūviai turi būti patikrinti laikinųjų apkrovų, pridėtų tik išilgai laikančiojo lyno sukeltai įrąžai. 324. Laikančiųjų kabamųjų lynų vertikalieji ir horizontalieji poslinkiai bei įrąžos juose turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į jų netiesinę elgseną. 325. Laikančiųjų kabamųjų lynų ir jų tvirtinimo jungčių darbo sąlygų koeficientai imami pagal XLIV skirsnio nuorodas. Stabilizuojančiųjų lynų, jei jie nėra atraminio kontūro templės, darbo sąlygų koeficientas c = 1. 326. Laikančiųjų kabamųjų konstrukcijų iš valcuotųjų profiliuočių atraminiai mazgai turėtų būti lankstiniai (šarnyriniai). XLIII SKIRSNIS. ELEKTROS LINIJOS, ATVIRŲ SKIRSTOMŲJŲ ĮRENGINIŲ IR TRANSPORTO LINIJŲ KONTAKTINIAI TINKLAI 327. Elektros oro linijų atramoms, atviros skirstomosios įrangos konstrukcijoms bei transporto kontaktinių tinklų linijoms naudojami plienai, kurių charakteristikos pateiktos 5–10 lentelėse (išskyrus S420, S460 plienus). 328. Iki 100 m aukščio oro linijų atramoms ir atviros skirstomosios įrangos konstrukcijoms A, B ir C gaminio klasių varžtus reikia naudoti kaip konstrukcijoms, kurių patvarumas neskaičiuojamas, o atramoms, viršijančioms 100 m aukštį, – kaip konstrukcijoms, kurių patvarumas skaičiuojamas. 329. Oro linijų atramoms, atviros skirstomosios įrangos konstrukcijoms ir kontaktinių tinklų linijoms skaičiuoti naudojami darbo sąlygų koeficientai, nurodyti VII skyriuje, taip pat 10.2 lentelėje, 342 ir 55 p. 10.2 lentelė Oro linijų, transporto linijų kontaktinių tinklų, atviros skirstomosios įrangos elementų darbo sąlygų koeficientai Darbo sąlygų koeficientai c Konstrukcijos elementai 1. 2. 3. Laisvai stovinčių atramų gniuždomosios juostos iš pavienių kampuočių pirmuose dviejuose tarpmazgiuose nuo pagrindo, kai mazgai sujungti: a) virinant; b) varžtais Plokščių spragotųjų traversų iš pavienių lygiašonių kampuočių, pritvirtinamų viena lentyna (žr. 10.3 pav.), gniuždomieji elementai, kai: a) juostos pritvirtinamos prie atramos tiesiogiai dviem ir daugiau varžtų; b) juostos pritvirtinamos prie atramos vienu varžtu arba per mazginį lakštą; c) spyriai ir statramsčiai Atotampos iš plieninių lynų ir stipriosios vielos pluoštų: a) tarpinėms atramoms normaliomis darbo sąlygomis; b) inkarinėms, inkarinėms kampinėms ir kampinėms atramoms: normaliomis darbo sąlygomis; avarinėmis darbo sąlygomis 0,95 0,9 0,9 0,75 0,75 0,9 0,8 0,9 Pastaba. Lentelėje nurodyti darbo sąlygų koeficientai netaikomi skaičiuojant elementų mazgus. a) b) 10.3 pav. Traversų schemos: a – su trikampiu tinkleliu; b – su trikampiu tinkleliu su statramsčiais 330. Atramų konstrukcinių elementų stiprumas gali būti skaičiuojamas pagal 57 p. tik tempiamųjų elementų iš pavienių kampuočių jungimo viena lentyna vietoje. 331. Nustatant lyginamąjį liaunį pagal 7.3 lentelę, viso spragotojo strypo didžiausias liaunis  skaičiuojamas pagal šias formules: a) keturbriaunio lankstais (šarnyriškai) atremto galuose strypo su lygiagrečiomis juostomis 2l  ; (10.17) b b) tribriaunio lankstais (šarnyriškai) atremto galuose lygiašonio strypo su lygiagrečiomis juostomis  2,5l ; b (10.18) c) laisvai stovinčio piramidės formos strypo  21h , bb (10.19) 2 b  b  1  1,25 t   2,75 t   3,5 .  bb   bb  (10.20) (10.17) – (10.20) formulėse: l – spragotojo strypo geometrinis ilgis; b – atstumas tarp siaurosios briaunos juostų ašių; h – laisvai stovinčios spragotosios atramos aukštis; bt ir bb – atstumai tarp piramidės formos atramos juostų ašių atitinkamai viršutinėje ir apatinėje dalyse siauriausiame atramos šone; 1 – skaičiuojamojo ilgio koeficientas. 332. Pastoviojo skerspjūvio ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų-lenkiamųjų spragotojo skerspjūvio strypų pastovumas skaičiuojamas pagal VII skyriaus reikalavimus. 333. Lygiašonių tribriaunių pastoviojo spragotojo skerspjūvio strypų su tinkleliu ar jungiamaisiais lakštais (antdėklais) santykinis ekscentricitetas erel skaičiuojamas pagal formules: lenkiant plokštumoje, statmenoje vienai iš šoninių plokštumų, erel  3,48 M Ed , N Ed b (10.21) lenkiant plokštumoje, lygiagrečioje su viena iš šoninių plokštumų, erel  3 M Ed , N Ed b (10.22) čia: b – atstumas tarp juostų ašių šoninėje plokštumoje;  – koeficientas, lygus 1,2, kai elementai jungiami varžtais, ir 1,0, kai suvirinami. 334. Skaičiuojant ekscentriškai gniuždomus ir gniuždomuosius-lenkiamuosius spragotojo skerspjūvio strypus pagal Reglamento 82 p. reikalavimus, jeigu elementai jungiami varžtais, ekscentricitetas dauginamas iš koeficiento 1,2. 335. Tikrinant ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų-lenkiamųjų spragotojo skerspjūvio atramų su atotampomis atskirų juostų pastovumą, ašinė jėga kiekvienoje juostoje nustatoma įvertinant įrąžą nuo lenkimo momento M2nd,Ed, apskaičiuoto pagal deformuotą schemą. Šio momento dydis lankstais (šarnyriškai) įtvirtintos atramos viduryje turi būti nustatomas pagal formulę M 2 nd , Ed  M q   N Ed ( w  w0 ) , 1 (10.23) čia: 0,1N Ed l 2 , 1 EI Mq – lenkiamasis momentas atramos viduryje nuo statmenos jos ašiai apkrovos, nustatomas kaip įprastose sijose; I – atramos skerspjūvio ploto inercijos momentas ašies, statmenos apkrovos veikimo plokštumai, atžvilgiu; l – atramos ilgis; 1 w – įlinkis atramos viduryje nuo statmenos jos ašiai apkrovos, nustatomas kaip įprastinėse sijose; w0 – pradinis atramos išlinkis, lygus l/750;  – koeficientas, nurodytas 333 p. 336. Skersinė jėga VEd gniuždomosiose-lenkiamosiose ir lankstais (šarnyriškai) paremtose pastoviojo spragotojo skerspjūvio atramose su atotampomis imama pastovi visu ilgiu ir nustatoma pagal formulę VEd  VEd ,max  3,14 N Ed ( w  w0 ) , 1 l (10.24) čia VEd,max – didžiausia skaičiuotinė skersinė jėga nuo išorinių apkrovų. Kiti žymenys (10.24) formulėje yra tie patys, kaip ir (10.23) formulėje. 337. Gniuždomųjų strypų iš pavienių kampuočių pastovumas dažniausiai skaičiuojamas įvertinant ekscentrišką ašinių jėgų pridėtį. Tokius strypus leidžiama skaičiuoti pagal (7.7) formulę kaip centriškai gniuždomus, dauginant ašinę jėgą iš koeficientų m ir d, ne mažesnių nei 1,0. Erdvinių varžtinių konstrukcijų, kurių konstrukcinės schemos atitinka pateiktas 7.9 pav. (išskyrus schemą 7.9 c ir galines atramas), jungiamų varžtais mazguose, centruojant strypus iš pavienių lygiašonių kampuočių pagal varžtų išdėstymo ašis, kai varžtai tinklelio elementuose išdėstyti viena eile ir spyriai pritvirtinami mazge iš dviejų juostos lentynos pusių, koeficientų m ir d reikšmės nustatomos taip: a) juostoms, kurių sąlyginis liaunis   3,5 (jeigu   3,5 , skaičiuojant naudojama   3,5 ), pagal formules: N pr ,Ed c  0,7 , kai 0,55   0,66 ir b N Ed c  N pr ,Ed  m  1    0,55   (0,2  0,05 ) ; (10.25) b  N Ed c c  0,55 ir N pr ,Ed / N Ed  (2,33  0,58) , b b c  c  N pr , Ed  m  0,95  0,1  0,34  0,62   (0,2  0,05 ) ; (10.26) b  b  N Ed b) spyriams, kuriems atstumo nuo varžtų ašies iki kampuočio kampo santykis su kampuočio lentynos pločiu telpa į rėžius nuo 0,54 iki 0,60, prijungtų prie skaičiuojamojo juostos tarpmazgio, pagal formules: N pr ,Ed c  0,7 , kai 0,55   0,66 ir b N Ed c  c  N pr ,Ed  d  1,18  0,36  1,8  0,86  ; (10.27) b  b  N Ed N pr ,Ed c c  2,33  0,58 , kai 0,4   0,55 ir b N Ed b c  c  N pr ,Ed  d  1  0,04   0,36  0,41  . (10.28) b  b  N Ed 338. Erdvinėms varžtais sujungtoms konstrukcijoms, kurių schemos atitinka pateiktas 10.9 d, e, f pav., (10.26) ir (10.28) formulėse naudojamas santykis c/b turi tenkinti sąlygą 0,45  c/b < 0,55. Erdvinėms suvirintosioms konstrukcijoms, pagamintoms iš pavienių lygiašonių kampuočių, atitinkančių 10.9 b, d pav. pavaizduotas schemas (išskyrus galines atramas) su spyrių pritvirtinimu mazge tik iš vidinės juostos pusės, kai Npr,Ed / NEd  0,7, taikomos šios koeficientų m ir d reikšmės: kai 0,4  a) centruojant strypus mazguose pagal skerspjūvių sunkio centrus m = d = 1,0; b) centruojant spyrių ašis mazguose į juostos kampuočio kampą m = d =1 + 0,12 Npr,Ed / NEd; c) skaičiuojant konstrukcijas nuo bendro vertikalių ir skersinių apkrovų ir sukimo momento poveikio, kurį sukelia laidų ar lynų trūkis, leidžiama taikyti m = d = 1,0. (10.25) - (10.28) formulėse naudoti šie žymenys: c – atstumas, statmenas juostos ašiai nuo juostos kampuočio kampo iki mazgo centravimo ašies; b – juostos kampuočio lentynos plotis;  – sąlyginis juostos liaunis; NEd – skaičiuotinė ašinė jėga juostos tarpmazgyje; Npr,Ed – įrąžų spyriuose, prijungtuose prie tos pačios lentynos, projekcijų į juostos ašį suma, perduodama mazge, nustatoma tam pačiam apkrovų deriniui kaip ir NEd; skaičiuojant juostą imama didesnė iš Npr,Ed reikšmių, gautų tarpmazgio galuose, o skaičiuojant spyrius – mazgo, prie kurio spyris yra prijungtas. 339. Pirmojo nuo apačios laisvai stovinčios spragotosios atramos spyrio iš pavienio kampuočio liaunis neturi viršyti 160. 340. Atramų viršaus nuokrypiai ir vertikalieji traversų įlinkiai neturi viršyti 10.3 lentelėje pateiktų ribinių dydžių. 341. Diafragmos oro linijų ir atviros skirstomosios įrangos atramų metalinėse konstrukcijose iš pavienių kampuočių išdėstomos ne rečiau kaip kas 15 m. Jos taip pat turi būti numatomos sutelktųjų jėgų pridėjimo ir juostų ašies lūžių vietose. 342. Tinklelio elementų (spyrių ir statramsčių) jungtyse vienu varžtu, išskyrus nuolat perimančius tempimą, kai lentynos storis iki 6 mm ir plieno takumo riba iki 380 N/mm 2, atstumas nuo elemento krašto iki skylės centro gali būti 1,35 d 0 ; čia d 0 – skylės skersmuo be mažinančios gamybinės tolerancijos, tai nurodoma projekte. Skaičiuojant jungiamųjų elementų glemžimą, mazgo darbo sąlygų koeficientas b (7.143) formulėje imamas 0,65. 343. Nuolat perimančių tempimą elementų (traversų templių, elementų, prijungtų prie laidų ir lynų tvirtinimo mazgų ir įrangos tvirtinimo vietose) jungtyse vienu varžtu atstumas nuo elemento krašto iki skylės centro įrąžos kryptimi imamas ne mažesnis nei 2 d 0 . 344. Jeigu spyriai tvirtinami prie juostų varžtais viename mazge, jie išdėstomi dviejose juostos kampuočio lentynos pusėse. 345. Juostinių lygiašonių kampuočių varžtinėse sandūrose turi būti numatomas porinis varžtų skaičius, juos išdėstant kampuočio lentynose po lygiai. 346. Varžtų skaičius, kai jie išdėstomi viena eile ar šachmatų tvarka, taip pat varžtų skersinių eilių skaičius, kai jie išdėstomi dviem eilėmis, neturi viršyti penkių vienoje kampuočio lentynoje kiekvienai sandūros pusei. 10.3 lentelė Oro linijų, atviros skirstomosios įrangos, transporto linijų kontaktinių tinklų konstrukcijų ribiniai poslinkiai ir įlinkiai Konstrukcijos apibudinimas ir nuokrypio kryptis Atramų santykinės nuokrypos 1. Galinės ir kampinės inkarinio tipo oro linijų atramos iki 60 m aukščio išilgai laidų 2. Inkarinio tipo oro linijų atramos iki 60 m aukščio išilgai laidų 1/120 1/100 Santykiniai traversų įlinkiai (tarpatramio arba gembės ilgiui) Vertikalieji Horizontalieji tarpatragembėje tarpatragembėje myje myje 1/200 1/70 NeriboNeribojama jama 1/200 1/70 Neribojama Neribojama 3. Tarpinės oro linijų atramos (išskyrus pereinamąsias) išilgai laidų 4. Pereinamosios visų tipų oro linijų atramos, aukštesnės nei 60 m išilgai laidų 5. Atviros skirstomosios įrangos atramos išilgai laidų 6. Atviros skirstomosios įrangos atramos skersai laidų Neribojama 1/150 1/50 Neribojama Neribojama 1/140 1/200 1/70 Neribojama Neribojama 1/100 1/200 1/70 1/200 1/70 1/70 Neribojama Neribojama Neribojama Neribojama 7. Įrangos atramos 8. Įrangos sijos 1/100 – – – – – 1/300 1/250 – – Pastabos: 1. Kai yra avariniai ir montažiniai režimai, atviros skirstomosios įrangos atramų ir oro linijų traversų atramų nuokrypiai nenormuojami. 2. Nuokrypiai ir įlinkiai, pateikti 7 ir 8 poz., turi būti sumažinti, jei įrangos eksploatacijos techninės sąlygos numato griežtesnius apribojimus. XLIV SKIRSNIS. TELEKOMUNIKACINIŲ ANTENŲ STATINIŲ KONSTRUKCIJOS 347. Šiame poskyryje pateikiami papildomi telekomunikacinių antenų statinių, kurių aukštis neviršija 500 m, reikalavimai. 348. Projektuojant telekomunikacinius antenų statinius, reikia siekti: a) sumažinti statinio ir jo elementų aerodinaminį pasipriešinimą; b) racionaliai paskirstyti įrąžas konstrukcijos elementuose, naudojant veiksmingas konstrukcines schemas ir išankstinį įtempimą; c) sugretinti laikančiąsias ir radiotechnines funkcijas. 349. Antenų statinių konstrukcijoms turi būti naudojami plienai, pateikti 5–10 lentelėse (išskyrus S420 ir S460). 350. Antenų įrenginių atotampoms ir elementams gali būti naudojami cinkuoti nesūkieji viengubo arba nesūkieji dvigubo kryžminio vijimo (spiraliniai) lynai su metaline šerdimi. Lynams turi būti naudojama šaltai tempta arba šaltai valcuota plieno viela, atitinkanti standarto LST EN 10264 - 1 [7.37] reikalavimus. Atotampos įrąžoms, viršijus lynų iš plieninės vielos laikomąją galią, leidžiama naudoti uždaruosius plieninius lynus iš „z“ ar pleištinio skerspjūvio cinkuotos vielos. Viela, naudojama lynams, turi būti karštai cinkuota. Cinko sluoksnio storis turi būti ne plonesnis nei 45 . Vidiniai lyno tarpai turi būti pripildyti hidrofobinio tepalo, saugančio nuo drėgmės patekimo į lyno vidų. 351. Plieninių lynų galai įvorėse arba movose gali būti užliejami cinko, cinko ir aliuminio lydiniu arba epoksidine derva su plieno šratais, užtikrinant patikimą plieno vielų inkaravimą nepasireiškiant ilgalaikiam valkšnumui. 352. Antenų sistemų elementams turi būti naudojami laidai pagal standartus LST EN 50189:2001 [7.48], LST EN 50183:2001 [7.47], LST EN 50182+AC:2002 [7.46]. Variniai laidai naudojimi tik technologinio būtinumo atvejais. 353. Laidų ir vielų skaičiuotinio atspario (įrąžos) reikšmė imama lygi trūkio įrąžos reikšmei, nustatytai galiojančiame standarte, padalytai iš medžiagos patikimumo koeficiento M: a) aliumininių ir varinių laidų M = 2,5; b) plieninių ir aliumininio laidų, kai jų nominalusis skerspjūvis, mm2: 16 ir 25 M = 2,8; 35 – 95 M = 2,5; 120 ir daugiau M = 2,2; c) bimetaliams plieniniams ir variniams laidams M = 2,0. 354. Projektuojant antenų sistemų konstrukcijas, turi būti taikomi darbo sąlygų koeficientai, nurodyti VII skyriuje, taip pat 10.4 lentelėje. 355. Santykiniai atramų poslinkiai turi neviršyti reikšmių, nurodytų 10.5 lentelėje, išskyrus atramas, kurioms technine projektavimo užduotimi yra numatyti kiti leistinųjų poslinkių dydžiai. 10.4 lentelė Antenų sistemų elementų darbo sąlygų koeficientai Darbo sąlygų koeficientai c Konstrukcijų elementai Iš anksto įtempti tinklelio elementai Flanšai: – žiediniai – kitos formos Plieniniai stiebų atotampų arba antenų tinklų elementų lynai, kai jų skaičius: 3 - 5 atotampos arba tinklo elementai vienam lygyje 6 - 8 atotampos viename lygyje 9 ir daugiau atotampų viename lygyje Galinių lyno kilpų tvirtinimas sąvaržomis arba taškiniu įvorių presavimu Lyno pynimas galinėse kilpose arba ant izoliatoriaus Atotampos, antenų sistemos, laidai, spyriai į atramines konstrukcijas ir inkarinius pamatus Inkarinės templės be srieginių jungčių, kai jos dirba tempimui su lenkimu Tempiamieji lakštai, maunami ant ašies Plieninių lynų tvirtiklių ir jungčių detalės: – mechaninės, išskyrus lankstų (šarnyrų) ašis – lankstų (šarnyrų) ašys glemžiant 0,90 1,10 0,90 0,80 0,90 0,95 0,75 0,55 0,90 0,65 0,65 0,80 0,90 10.5 lentelė Ribiniai antenų statinių poslinkiai Apkrovos atvejis Vėjo arba apledėjimo apkrova Vienpusis antenų tvirtinimas, kai nėra vėjo Santykiniai poslinkiai 1/100 1/300 356. Atramos dinaminio skaičiavimo atveju į pritvirtintą prie atramos antenų sistemos (tinklo) masę galima neatsižvelgti. 357. Vėjo ir apledėjimo apkrovų dydis gali būti nustatomas tarpo tarp atotampų tvirtinimo vietų viduryje, o lynams – jų ilgio dviejų trečdalių aukštyje, pridedant ją kaip tolygiai išskirstytą stiebo (lyno) ilgiu. 358. Sutelktosios lynų apkrovos, sukeliamos izoliatorių svorio ir jų apledėjimo, gali būti keičiamos tolygiai išskirstytąja ekvivalentine sukeliamo momento požiūriu apkrova. 359. Skaičiuojant pasviruosius antenų sistemų elementus (stiebų atotampas, antenų sistemų elementus, ramsčius), skaičiavimais būtina įvertinti tik statmeną jų ašiai arba stygai apkrovų dedamąją. 360. Bendras stiebo ir atskirų jo elementų pastovumas turi būti tikrinamas šiais apkrovų atvejais: a) veikiant atotampų montavimo įtempimo jėgoms be vėjo apkrovos; b) veikiant vėjo apkrovai – vienos iš atotampų kryptimi; c) veikiant apledėjimui – be vėjo apkrovos; d) veikiant apledėjimo apkrovai ir vėjo apkrovai – vienos iš atotampų kryptimi. 361. Tikrinant bendrą stiebo pastovumą, nustatyta kritinė jėga turi ne mažiau kaip 1,3 karto viršyti veikiančiąją bendrąją skaičiuotinę jėgą. 362. Projekte turi būti nurodyta atotampų įtempimo jėga, esant vidutinei metinei temperatūrai pagal stiebo statybos vietovę, taip pat esant  40 oC. 363. Konstrukcijų elementų montuojamosios jungtys, perduodančios skaičiuotines įrąžas, paprastai projektuojamos su B gaminio klasės, neįtempiamaisiais 8.8 arba 10.9 kokybės klasės varžtais. Veikiant ženklą keičiančioms įrąžoms, būtina naudoti jungtis įtempiamaisiais (stipriaisiais) varžtais arba suvirintines jungtis. 364. Flanšinėse jungtyse paprastai naudojami iš anksto neįtempti 8.8 arba 10.9 kokybės klasės varžtai. 365. Didesnio negu 250 liaunio kryžminio tinklelio spyriai susikirtimo vietose turi būti tarpusavyje sujungti. 366. Diafragmų spyrių ir technologinių aikštelių elementų įlinkiai vertikaliojoje ir horizontaliojoje plokštumose neturi viršyti 1/250 jų tarpatramio. 367. Spragotosiose atramose diafragmos turi būti įrengiamos ne rečiau kaip trigubas vidutinis mažiausias sekcijos skerspjūvio matmuo, taip pat koncentruotųjų apkrovų pridėties ir juostų ašių lūžio vietose. 368. Vamzdinių elementų flanšinių jungčių varžtai išdėstomi tolygiai vienodu mažiausiu spinduliu. 369. Spragotųjų konstrukcijų tinklelio elementai, sueinantys viename mazge, centruojami juostos ir jų ašių persikirtimo vietoje. Spyrių jungimo prie flanšų vietose leidžiamas ašių nuokrypis dydžiu, ne didesniu nei trečdalis juostos skerspjūvio matmens. Esant didesniems nuokrypiams, skaičiuojant turi būti vertinami susidarantys papildomi mazginiai momentai. 370. Įpjautuose mazginiuose lakštuose, skirtuose tinklelio strypams iš apvaliojo plieno tvirtinti, pjūvio gale gręžiama skylė, 1,2 karto didesnė nei tinklelio strypo skersmuo. 371. Stiebų su spragotuoju kamienu atotampos centruojamos į juostų ir spyrių ašių susikirtimo vietas. Atotampos sąlygine ašimi turi būti imama jos styga. 372. Lakštinės kilpos atotampoms tvirtinti turi būti sustiprinamos sąstandomis, apsaugančiomis jas nuo sulenkimo. 373. Atotampų tvirtinimo mazgų konstrukcijos, kurios netelpa į stiebų kamienų sekcijų gabenimo gabaritą, projektuojamos kaip atskiri standieji diafragminiai intarpai. 374. Atraminė stiebo sekcija paprastai projektuojama kaip perduodanti apkrovą iš stiebo kamieno į pamatą per atraminį lankstą (šarnyrą). 375. Gembės ir pakabos technologinėms aikštelėms tvirtinti turi būti įrengiamos pagrindinių kamieno konstrukcijų mazguose. 376. Įtempimo įrenginiai (movos), naudojami stiebo atotampų ilgiui reguliuoti ir įtvirtinti, prie inkaravimo (pamato) elementų turi būti tvirtinami per intarpą, pagamintą iš lyno. Intarpo iš lyno ilgis tarp įvorių galų turi būti ne mažesnis nei 20 lyno skersmenų. 377. Turi būti išbandytas standartinių antenų sistemų elementams naudojamų mechaninių detalių stiprumas ir patvarumas. Tempiamųjų elementų sriegiai turi būti su apvaliąja įduba. 378. Stiebų atotampose ant horizontalių antenų sistemų laidų ir lynų vibracijoms slopinti būtina įrengti nuoseklų porinių žemojo dažnio (1–2,5 Hz) ir aukštojo dažnio (4–40 Hz) lingės arba kito tipo vibracijų slopintuvą. Žemojo dažnio slopintuvai parenkami atsižvelgiant į atotampos, laido ar lyno pagrindinio tono dažnį. Atstumas s iki slopintuvų pakabinimo vietos nustatomas pagal formulę s  0,00041  d Fp m , (10.29) čia: d – lyno ar laido skersmuo, mm; m – lyno ar laido 1 m masė, kg; Fp – išankstinio lyno ar laido įtempimo jėga, N. 379. Aukštojo dažnio slopintuvai įrengiami atstumu s aukščiau nei žemojo dažnio slopintuvai. Slopintuvai būtinai įrengiami, kai antenų sistemų laidų ir lynų tarpatramiai viršija 300 m arba jeigu jų išankstinio įtempimo jėga viršija 10 % lyno trūkio jėgos. 380. Jeigu slopintuvai neįrengiami, pirmus naudojimo metus turi būti įdėmiai stebimos lynų vibracijos ir prireikus įrengiami slopintuvai. 381. Didelės amplitudės svyravimams slopinti įrengiami keičiantys laisvąjį lyno ilgį pavadėliai su svoriais. Tas pat efektas gali būti pasiektas didžiausiosios svyravimų amplitudės vietoje jungiant laikančiuosius lynus pagalbiniais lynais poromis arba po tris. Tvirtinant pavadėlius ar pagalbinius lynus, būtina imtis priemonių, mažinančių vietinį lyno lenkimą. Papildomos stiebo ir lynų apkrovos, atsirandančios naudojant minėtas slopinimo sistemas, turi būti įvertintos skaičiavimais. 382. Radijo ryšio antenų įrenginius būtina dažyti kintamųjų spalvų žymėjimo juostomis pagal galiojančias Aukštų statinių ženklinimo taisykles. 383. Mechaninės atotampų, izoliatorių tvirtinimo detalės ir lietinės detalės turi būti karštai cinkuotos. XI SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 384. Ginčiai dėl Reglamento taikymo sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.