STR 2.05.08:2005 7 priedas (7 priedas - LR AM 2006 04 28 įsakymo Nr. D1-207 redakcija, įsigaliojo nuo 2006 05 19) PRAKTINIO TAIKYMO VADOVAS. JUNGČIŲ SKAIČIAVIMAS IR REIKALAVIMAI KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMUI I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos“ (toliau – Reglamentas) nustato plieninių laikančiųjų konstrukcijų projektavimo reikalavimus. 2. Reglamento 7 priedas „Praktinio taikymo vadovas. Jungčių skaičiavimas ir reikalavimai konstrukcijų projektavimui“ (toliau – 7 priedas) yra Reglamento paaiškinamasis dokumentas, kuriame Reglamento reikalavimai yra paaiškinti, iliustruoti skaičiavimo pavyzdžiais. Šiame priede taip pat duotos papildomos rekomendacijos, reikalingos plieninėms laikančiosioms konstrukcijoms projektuoti. 3. 7 priede vartojamos pagrindinės sąvokos ir jų apibrėžimai atitinka Reglamente pateiktas sąvokas ir jų apibrėžimus. 4. 7 priede vartojamos nuorodos atitinka Reglamento II skyriaus 7 punkte pateiktas nuorodas. 5. Pagrindiniai raidiniai žymenys, vartojami šiame priede, atitinka pagrindinius raidinius žymenis, pateiktus Reglamente. 6. Naudojami SI sistemos vienetai. II SKYRIUS. SUVIRINTINĖS JUNGTYS I SKIRSNIS. SUVIRINTINIŲ JUNGČIŲ TECHNOLOGINIAI IR KONSTRUKCINIAI REIKALAVIMAI Plieninėms konstrukcijoms ir elementams suvirinti gali būti taikomi šie suvirinimo būdai:  rankinis lankinis suvirinimas glaistytaisiais elektrodais;  lankinis suvirinimas savisauge milteline viela;  lankinis suvirinimas lydžiuoju elektrodu aktyviose dujose (MAG suvirinimas);  lankinis suvirinimas milteline viela inertinėse dujose;  lankinis suvirinimas volframo elektrodu inertinėse dujose (TIG suvirinimas);  lankinis suvirinimas po fliusu. 8. Projektuojant plienines suvirintines konstrukcijas, būtina užtikrinti Reglamento 139–149 punktų reikalavimus. 9. Projektuojant suvirintąsias konstrukcijas, labai svarbu tinkamai parinkti jungčių tipus ir jungčių paruošimo būdą, kurie priklauso nuo jungiamųjų elementų skerspjūvio formos, jų storio, suvirinimo būdo ir suvirinimo padėties. 10. Suvirinimo medžiagos ir suvirinimo technologija turi būti parinkta taip, kad virintinės siūlės (pridėtinio) metalo laikinasis stipris, smūginis tąsis, santykinis pailgėjimas būtų ne mažesnis už jungiamųjų elementų (pagrindinio) metalo atitinkamas charakteristikas. 11. Plieninių elementų, kurių takumo riba siekia iki 285 N/mm2, kertinėms siūlėms, kai matmenys apskaičiuojami, turi būti parenkami glaistytieji elektrodai arba elektrodinė viela pagal Reglamento 44 punktą, o skaičiuotiniai kerpamieji siūlės metalo stipriai palyginti pagal Reglamento 155 punktą. 12. Suvirinimo medžiagos imamos iš Reglamento 6.12–6.18 lentelių arba pagal Reglamento 6 priedo V skirsnį. 13. Jungties tipą nulemia jungiamųjų elementų skaičius, jų tarpusavio padėtis ir matmenys. Pagrindiniai suvirintinių jungčių tipai pateikti 2.1 pav. Detaliau jungčių tipus ir terminus žr. LST EN ISO 17659:2004 [7.58]. 7. a) b) c) d) e) f) 2.1 pav. Pagrindiniai suvirintinių jungčių tipai: a) sandūrinė jungtis; b) kampinė jungtis; c) ir d) briauninės jungtys; e) užleistinė jungtis; f) tėjinė jungtis 14. Pagal padėtį erdvėje suvirinimo metu virintinės siūlės skirstomos į žemutines, gulsčiąsias, stačiąsias, lubines (žr. 2.2 pav.). Tokį skirstymą lemia technologiniai virintinių siūlių formavimo ypatumai, turintys įtakos siūlių kokybei ir stiprumui. Suvirinimas žemutinėje padėtyje yra patogiausias ir našiausias. Gulsčiosioms ir stačiosioms siūlėms suvirinti reikia didelio suvirintojų meistriškumo ir patirties, ypač naudojant elektrodus su storu glaisto sluoksniu. Sunkiausiai virinamos lubinės siūlės. 15. Projektuojant suvirintąsias konstrukcijas būtina numatyti galimybę kuo daugiau virintinių siūlių atlikti žemutinėje padėtyje. 16. Virintinių siūlių padėčių erdvėje, nuolydžių ir posūkio kampų apibrėžimai pateikti LST EN ISO 6947:2000 [7.59]. a) b) c) d) e) f) g) h) i) j) k) l) m) n) o) p) 2.2 pav. Suvirinimo padėtys: a) sandūrinės jungties žemutinė (PA); b) kampinės siūlės žemutinė laiveliu (PA); c) sandūrinės jungties gulsčioji (PC); d) tėjinės jungties žemutinė (PB); e) sandūrinės jungties stačioji (PG – virinant žemyn, PF – virinant aukštyn); f) kampinės siūlės stačioji (PG – virinant žemyn, PF – virinant aukštyn); g) sandūrinės jungties lubinė (PE); h) kampinės siūlės lubinė (PD); i) sandūrinės jungties žemutinė sukant vamzdį (PA); j) kampinės siūlės žemutinė (PB); k) sandūrinės jungties gulsčioji (PC) l) žemutinė sukant vamzdį (PB); m) stačioji (PG – virinant žemyn, PF – virinant aukštyn); n) kampinės siūlės stačioji (PG – virinant žemyn, PF – virinant aukštyn); o) virinant aukštyn vamzdį įtvirtintą 45º kampu (H–LO45); p) kampinės siūlės lubinė (PD) 17. Jungčių paruošimo ir surinkimo prieš virinimą būdą lemia trys pagrindiniai konstrukciniai elementai: tarpelio tarp jungiamųjų elementų dydis, briaunų nuosklembos ir nuosklembos kampas. Briaunų nusklembimo tipas ir kampas turi įtakos prilydomo (pridėtinio) metalo kiekiui, reikalingam nuosklembų suformuotam loveliui užpildyti ir suvirinimo našumui. Pavyzdžiui, X jungties paruošimas, palyginus su V jungties paruošimu, leidžia iki 2 kartų sumažinti prilydomo metalo kiekį ir sumažina suvirintos jungties deformacijas. Tarpelio tarp jungiamųjų elementų plotis turi įtakos pralydymo gyliui – kuo tarpelis platesnis, tuo didesnis galimas pralydymo gylis. 18. Lydomuoju suvirinimu atliktų siūlių konstrukciniai elementai, apibūdinantys sandūrinę virintinę (lydytinę) ir kertinę virintinę (lydytinę) siūles, pavaizduoti 2.3 ir 2.4 pav. 2.3 pav. V sandūrinės virintinės (lydytinės) siūlės elementai 2.4 pav. Kertinės virintinės (lydytinės) siūlės elementai 19. Jungčių paruošimas, atsižvelgiant į numatomą taikyti suvirinimo procesą, nurodytas šiuose standartuose:  plienų rankinį lankinį suvirinimą, lankinį suvirinimą lydžiuoju elektrodu apsauginėse dujose, TIG suvirinimą – LST EN ISO 9692-1: [7.26];  plienų lankinį suvirinimą po fliusu – LST EN ISO 9692-2+AC [7.27]. 20. Plieninių elementų sandūrinių užleistinių ir tėjinių jungčių ir jungčių paruošimo pavyzdžiai pagal LST EN ISO 9692-1:2004 [7.26] pateikti 2.1 lentelėje. 2.1 lentelė Plieninių elementų sandūrinių užleistinių ir tėjinių jungčių ir jungčių paruošimo pavyzdžiai I sandūrinė jungtis Vienpusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir I Abipusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir I nuosklemba nuosklemba t1 ≤ 4 mm bt t1 ≤ 8 mm b t 2 V sandūrinė jungtis Vienpusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu Abipusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir V nuosklemba ir V nuosklemba 3 mm < t ≤ 10 mm b ≤ 4 mm 3 mm < t ≤ 40 mm b ≤ 3 mm c ≤ 2 mm c ≤ 2 mm Vienpusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir pusine V nuosklemba Visiškai įvirinta siūlė su šaknies pavirinimu, tarpeliu ir pusine V nuosklemba 3 mm < t ≤ 10 mm b = 2–4 mm c = 1–2 mm t = 3–30 mm b = 1–4 mm c ≤ 2 mm Y sandūrinė su lygiagrečiuoju šaknies paviršiumi Vienpusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir Y Abipusė siūlė su tarpeliu ir Y nuosklemba nuosklemba t = 5–40 mm b = 1–4 mm c = 2–4 mm t > 10 mm b = 1–3 mm c = 2–4 mm U sandūrinė jungtis Vienpusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu Visiškai įvirinta siūlė su šaknies pavirinimu, ir U nuosklemba tarpeliu ir U nuosklemba t > 12 mm b ≤ 4 mm c ≤ 3 mm t > 12 mm b = 1–3 mm c  5 mm K sandūrinė jungtis Abipusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir K nuosklemba t > 10 mm b = 1–4 mm c ≤ 2 mm h = t arba h = t 2 3 I tėjinė jungtis Abipusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir I nuosklemba Abipusė iš dalies įvirinta siūlė be tarpelio ir I nuosklemba t1 = 2–4 mm t2 = 2–4 mm b ≤ 2 mm t1 > 4 mm t2 > 4 mm Užleistinė jungtis t1 > 4 mm t2 > 4 mm b ≤ 2 mm Pusinė V tėjinė jungtis Vienpusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir pusine V nuosklemba 3 mm < t ≤ 10 mm b = 2–4 mm c = 1–2 mm Vienpusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir J nuosklemba J tėjinė jungtis Visiškai įvirinta siūlė su šaknies pavirinimu, tarpeliu ir J nuosklemba t > 16 mm b = 2–4 mm c = 1–2 mm t > 16 mm b = 1–3 mm c ≥ 2 mm K tėjinė jungtis Abipusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir K nuosklemba t > 10 mm b = 1–4 mm c ≤ 2 mm t h= arba h = t 2 3 Dvipusė J tėjinė jungtis Abipusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir J nuosklemba t > 30 mm b ≤ 3 mm tc ; 2 t kai c < 2 mm, tai h  . 2 kai c ≥ 2 mm, tai h  21. Virintinių siūlių defektų kokybės lygmuo turi būti nurodytas pagal LST EN ISO 5817:2004 [7.52]. 22. Virintinius jungiamuosius elementus reikia išdėstyti taip, kad būtų išvengta lydžiuoju glaistytuoju elektrodu ar pusautomačio antgaliu sunkiai pasiekiamų vietų. Riboto pasiekiamumo ruožai pavaizduoti 2.5 pav. Mažiausias rekomenduojamas glaistytojo elektrodo posvyrio kampas  30º, tinkamiausias  45º. Kai kuriais atvejais apskritai neįmanoma suvirinti tam tikrų jungties ruožų (žr. 2.5 f pav., a ruožas). 23. Nevienodo storio elementų sandūrinėse jungtyse dėl staigaus skerspjūvio pasikeitimo gali atsirasti papildomų įtempių, kurie, įvertinus dar ir įtempių koncentraciją dėl virintinės siūlės formos, turės didelę įtaką jungties atspariui. 24. Necentriškai sujungtų nevienodo storio elementų sandūrinėje jungtyje atsiranda vietinis lenkiamasis momentas, padidinantis jungties įtempius. Sandūrinėse jungtyse reikia vengti iš dalies įvirintų siūlių, jei jungtyse galimas lenkimas virintinės siūlės išilginės ašies atžvilgiu. 25. Siekiant išvengti papildomų įtempių atsiradimo sandūrinėse jungtyse, jungiamieji elementai turi būti apdirbami kaip parodyta 2.6 pav. a) b) c) d) e) f) 2.5 pav. Siūlių padėtis riboto pasiekiamumo glaistytuoju elektrodu zonoje a) b) c) 2.6 pav. Nevienodo storio elementų sandūrinės jungtys: a) siūlės nuosklemba; b) storesniojo elemento nuosklemba; c) jungties paruošimas neardomiesiems bandymams II SKIRSNIS. SUVIRINTINIŲ SANDŪRINIŲ JUNGČIŲ SKAIČIAVIMAS 26. Sandūrinėse jungtyse skaičiuotinis sudurtinės siūlės metalo stipris pagal takumo ribą lygus jungiamų lakštų skaičiuotiniam plieno stipriui pagal takumo ribą f w , y ,d  f y ,d . Kai naudojamos Reglamento III skirsnyje nurodytos   suvirinimo medžiagos, virintinė siūlė yra visiškai įvirinta ir fiziškai kontroliuojama tempiamųjų siūlių kokybė. Šiuo atveju sandūrinių suvirintinių jungčių stiprumo tikrinti nereikia. 27. Kai skaičiuotinis sudurtinės siūlės metalo stipris pagal takumo ribą mažesnis už jungiamų lakštų skaičiuotinį plieno stiprį pagal takumo ribą f w , y ,d  f y ,d , sudurtinių siūlių ribinio būvio (stiprumo) sąlyga tikrinama vertinant   įtempių būvį, sukeltą sandūroje veikiančių įrąžų. 28. Centriškai tempiama arba gniuždoma suvirintinė sandūrinė jungtis (žr. 2.7 pav.). Ši jungtis skaičiuojama pagal formulę: N Ed  1,0 . N w , y ,Rd (2.1) Skaičiuotinis ašinės jėgos veikiamos suvirintinės sandūrinės jungties atsparis pagal takumo ribą apskaičiuojamas taip: N w , y ,Rd  Aw ,eff f w , y ,d  c . (2.2) Skaičiuojamasis sudurtinės siūlės skerspjūvio plotas skaičiuojamas taip: Aw ,eff  tminlw ,eff , čia: (2.3) t min – ploniausiojo iš jungiamųjų elementų storis, lw ,eff – virintinės sudurtinės siūlės skaičiuojamasis ilgis; atsižvelgiant į tai, kad siūlė gali būti nekokybiškai suvirinta pradžioje ir gale, lw ,eff  lw  2tmin , čia lw – siūlės ilgis (2.7 pav. (a)); kai naudojamos siūlės pradžios ir pabaigos pridėtinės plokštelės, lw ,eff  lw (2.7 b pav.). t1 N Ed N Ed b lw ,eff N Ed N Ed t min b lw ,eff  b t min t1 t2 b) t2 a) 2.7 pav. Suvirintinė sandūrinė jungtis, veikiama ašinės jėgos: a) be pridėtinių plokštelių; b) su pridėtinėmis plokštelėmis 29. Skaičiuojant suvirintines sandūrines jungtis, kurių jungiamieji elementai skaičiuoti imant plieno stiprį vietoje f y ,d (žr. Reglamento 57 p.), būtina imti siūlės stiprį f u ,d u f w ,u ,d vietoje f w , y ,d . u 30. Suvirintinė sandūrinė jungtis, veikiama lenkimo momento jungiamųjų elementų plokštumoje (žr. 2.8 a pav.). Ši jungtis skaičiuojama pagal formulę: M Ed  1,0 . M w , y ,Rd (2.4) Skaičiuotinis momento veikiamos suvirintinės sandūrinės jungties atsparis pagal takumo ribą apskaičiuojamas taip: M w , y ,Rd  Ww ,eff f w , y ,d  c . (2.5) Skaičiuojamasis sudurtinės siūlės skerspjūvio atsparumo momentas skaičiuojamas taip: Ww ,eff  6 . (2.6) t2 t2 t1 b) t1 a) t minlw2 ,eff M Ed b M Ed b VEd VEd 2.8 pav. Suvirintinė sandūrinė jungtis, veikiama lenkimo momento (a) ir skersinės jėgos (b) 31. Suvirintinė sandūrinė jungtis, veikiama skersinės jėgos jungiamųjų elementų plokštumoje (žr. 2.8 b pav.). Ši jungtis skaičiuojama pagal formulę: VEd  1,0 . Vw ,s ,Rd (2.7) Skaičiuotinis skersinės jėgos veikiamos suvirintinės sandūrinės jungties atsparis pagal takumo ribą apskaičiuojamas taip: (2.8) Vw ,s ,Rd  Aw ,eff f w ,s ,d  c . 32. Suvirintinė sandūrinė jungtis, veikiama lenkimo momento ir skersinės jėgos jungiamųjų elementų plokštumoje bei ašinės jėgos (žr. 2.9 pav.). Šios jungties stiprumas nuo paskirų įrąžų N Ed , M Ed ,VEd poveikio tikrinamas pagal (2.1), (2.4) ir (2.7)   t1 t2 formules. z w ,x ,M ,Ed  w ,x ,N ,Ed  w ,xz ,Ed VEd N Ed N Ed b x x M Ed M Ed VEd z 2.9 pav. Suvirintinė sandūrinė jungtis veikiama lenkimo momento, ašinės ir skersinės jėgų Jungties stiprumas nuo visų įrąžų poveikio tikrinamas pagal formulę: 2w ,x ,Ed  2w ,z ,Ed   w ,x ,Ed  w ,z ,Ed  32w ,xz ,Ed 1,15 f w , y ,d  c Normaliniai įtempiai Įtempis  1,0 . x  x ašies kryptimi neturi būti didesni už sandūrinės jungties metalo stiprį:  w ,x ,Ed  1,0 . f w , y ,d  c (2.9) (2.10) w ,x ,Ed skaičiuojamas taip: w ,x ,Ed  w ,x ,N ,Ed  w ,x ,M ,Ed . (2.11) Normaliniai įtempiai, sukelti lenkimo momento ir ašinės jėgos, skaičiuojami pagal formules: čia w ,x ,N ,Ed  N Ed , Aw ,eff (2.12) w ,x ,M ,Ed  M Ed , Ww ,eff (2.13) Aw ,eff ir Ww ,eff skaičiuojami pagal (2.3) ir (2.6) formules. Normaliniai įtempiai z  z ašies kryptimi, taip pat ir vietiniai įtempiai w ,z ,Ed  w ,z ,loc,Ed  neturi būti didesni už sandūrinės jungties metalo stiprį:  w ,z ,Ed  1,0 . f w , y ,d  c Vietiniai įtempiai siūlėje skaičiuojami kaip ir sijos sienelėje (žr. Reglamento VI skirsnį). Vidutiniai tangentiniai įtempiai nuo skersinės jėgos skaičiuojami taip: (2.14) w ,xz ,Ed  čia VEd , Aw ,eff (2.15) Aw ,eff skaičiuojamas pagal (2.3) formulę. 33. Praktikoje dažnai pasitaiko atvejis, kai jungtis yra veikiama lenkimo momento ir ašinės jėgos. Tuomet jos stiprumas tikrinamas pagal (2.1), (2.4) ir (2.10) formules. 34. Jei sandūrinės jungties siūlėje įtempiai viršija skaičiuotinį sudurtinės siūlės metalo stiprį pagal takumo ribą, tai siūlės ilgis didinamas ją darant įstrižąją (žr. 2.10 pav.). a) b) c)  w ,Ed N Ed cos   N Ed N Ed N Ed  lw b  w ,Ed N Ed sin  2.10 pav. Suvirintinė sandūrinė jungtis su įstrižąja siūle: a) sandūros schema; b) įrąžos dedamosios; c) įtempių diagramos Tokios siūlės skaičiuojamos išskaidant veikiančią įrąžą į statmeną siūlei ir lygiagrečią su ja dedamąsias. Šios įrąžos apskaičiuojamos taip: ' N Ed  N Ed sin  , (2.16) ' VEd  N Ed cos  . (2.17) ' ' ir vietoje VEd – įrąžą VEd . N Ed imant įrąžą N Ed Sandūros stiprumas tikrinamas pagal formules (2.1) ir (2.7), vietoje Siūlės ilgis imamas lw  b . sin  Sandūrinę jungtį su įstrižąja siūle taip pat būtina tikrinti pagal formulę: 2w ,Ed  32w ,Ed 1,15 f w , y ,d  c Įtempiai  1,0 . (2.18) ' ' ir VEd . w ,Ed ir w ,Ed skaičiuojami pagal (2.12) ir (2.15) formules, imant įrąžas N Ed   Įstrižųjų siūlių atsparis, kai posvyrio kampas tg  2:1   60 įprastai yra ne mažesnis nei jungiamųjų elementų, ir sandūros stiprumo tikrinti nereikia. 35. Kai nėra galimybės virintinę siūlę visiškai (per visą elemento storį) įvirinti (pavyzdžiui, esant vienpusiam suvirinimui), skaičiuojant dydį t min reikia mažinti koeficientu 0,7. o III SKIRSNIS. JUNGČIŲ SU KERTINĖMIS SIŪLĖMIS SKAIČIAVIMAS 36. Suvirintinės jungtys su kertinėmis siūlėmis skaičiuojamos dviejuose pjūviuose: per siūlės metalą ir per sulydimo srities metalą (žr. Reglamento 7.17 pav.). Skaičiuojant pjūvyje per siūlės metalą, naudojamas skaičiuotinis kertinės siūlės kerpamasis metalo stipris f vw , f ,d , kuris priklauso nuo suvirinimo medžiagų charakteristikų, o skaičiuojant pjūvyje per sulydimo srities metalą – skaičiuotinis kertinės siūlės sulydimo srities kerpamasis metalo stipris priklauso nuo jungiamųjų elementų plieno charakteristikų. Dydžiai f vw ,z ,d , kuris f vw , f ,d ir f vw ,z ,d parenkami taip, kad abiejų pjūvių stiprumas būtų toks pat. Tačiau praktikoje neišvengiamai vienas iš pjūvių turės mažesnį atsparį. Todėl skaičiuojant jungtis su kertinėmis siūlėmis pakanka tikrinti mažesnio atspario pjūvį. Bendruoju atveju silpnesnį pjūvį galima nustatyti pagal šias sąlygas:  wf f vw , f ,d   wz f vw ,z ,d – silpnesnis siūlės metalo pjūvis, (2.19)  wf f vw , f ,d   wz f vw ,z ,d – silpnesnis sulydimo srities metalo pjūvis. (2.20) Toliau šiame skirsnyje pateiksime formules abiems pjūviams skaičiuoti. Vartotojas gali pasirinkti – ar skaičiuoti pagal abu pjūvius arba pagal silpnesnį pjūvį. 37. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės ir skersinės jėgų (žr. 2.11 pav.). Ši jungtis sąlyginiam kirpimui skaičiuojama taip: N Ed N vw , f ,Rd  1,0 , (2.21) N Ed  1,0 . N vw ,z ,Rd a) (2.22) b) N Ed N Ed N Ed N Ed 5 N Ed N Ed 5 lw ,eff N Ed 5 N Ed 5 2.11 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės jėgos Skaičiuotiniai ašinės jėgos veikiamų kertinių siūlių per siūlės metalo ir per sulydimo srities metalo pjūvius atspariai skaičiuojami taip: N vw , f ,Rd  Aw ,eff , f f vw , f ,d  c , (2.23) N vw ,z ,Rd  Aw ,eff ,z f vw ,z ,d  c . (2.24) Skaičiuojamieji siūlių pjūvių plotai skaičiuojami taip: Aw ,eff , f   wf k f  lw ,eff , (2.25) Aw ,eff ,z   wz k f  lw ,eff . (2.26) Bendras skaičiuojamųjų siūlių ilgis nustatomas taip: n  lw ,eff   lw ,eff ,i , (2.27) i 1 čia: n – siūlių skaičius; lw ,eff ,i – i -tosios siūlės skaičiuojamasis ilgis. Jei siūlės galai užeina už jungties, skaičiuojamasis siūlės ilgis imamas lygus siūlės ilgiui, kitais atvejais skaičiuojamasis ilgis imamas 10 mm mažesnis už siūlės ilgį. Jungtims, parodytoms 2.11 pav., siūlių skaičius atitinkamai yra n  2 ir n  1 . Projektuojant tenka skaičiuoti siūlės statinio aukštį arba siūlės ilgį. Šių dydžių reikšmės per siūlės metalo ir sulydimo srities metalo pjūvius skaičiuojamos pagal (2.25)–(2.27) formules. Apskaičiuotos siūlės statinio aukščio arba siūlės ilgio reikšmės tikslinamos pagal konstrukcinius reikalavimus. 38. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama lenkimo momento siūlių plokštumoje (žr. 2.12 pav.). Ši jungtis sąlyginiam kirpimui skaičiuojama taip: M y ,Ed M vw , f ,Rd M y ,Ed M vw ,z ,Rd  1,0 , (2.28)  1,0 . (2.29) Skaičiuotiniai lenkimo momento veikiamų kertinių siūlių per siūlės metalo ir sulydimo srities metalo pjūvius atspariai skaičiuojami taip: M vw , f ,Rd  M vw ,z ,Rd  čia: I I  I w ,eff , f ,z  w ,eff , f , x xa2  za2 w ,eff , z , x  I w ,eff ,z ,z  xa2  za2 f vw , f ,d  c , f vw ,z ,d  c , (2.30) (2.31) I w ,eff , f ,x , I w ,eff , f ,z , I w ,eff ,z ,x ir I w ,eff ,z ,z – kertinių siūlių inercijos momentai siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu per siūlės metalo ir sulydimo srities metalo pjūvius; xa ir za – nuo siūlių svarbiausiųjų ašių centro labiausiai nutolusio taško a koordinatės. kf z x l2 x za a M y ,Ed xa z xc l1 2.12 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama lenkimo momento siūlių plokštumoje Jungtyse su šoninėmis ir galinėmis kertinėmis siūlėmis (2.12 pav.) jungtis yra simetriška svarbiausiosios ašies x  x atžvilgiu ir tuomet za  0,5l2 . Svarbiausioji (2.32) z  z ašis yra nutolusi nuo galinės siūlės atstumu l 2  0 ,5l2k f . xc  1 2l1  l2 (2.33) Atstumas iki labiausiai nutolusio taško: xa  l1  xc . (2.34) Kertinių siūlių svarbiausieji inercijos momentai skaičiuojami taip:  k l3 l  kf I w ,eff , f ,x   wf  f 2  2k f l1  2 12  2  I w ,eff ,z ,x ir I w ,eff ,z ,z 2     ,   (2.35) 2  k f l13    l1 2 I w ,eff , f ,z   wf   2k f l1   xc   k f l2 xc  0 ,5k f   . 2   6  skaičiuojami pagal (2.35) ir (2.36) formules, pakeičiant jose koeficientą  wf į  wz . (2.36) Kai yra tik šoninės (gulsčiosios) kertinės siūlės, išraiškos (2.33)–(2.36) užrašomos taip: xc  0,5l1 , (2.37) xa  0,5l1 , (2.38) I w ,eff , f ,x   wf I w ,eff , f ,z   wf l k l  kf  2 2 f 1 k f l13 6 2 , (2.39) . (2.40) 39. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama skersinės jėgos, pridėtos su ekscentricitetu siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu (žr. 2.13 pav.). a) b) kf Vxz ,Ed z z x  x l2 x za a vw ,M ( V ),Ed a x vw ,V ,Ed vw ,VM ( V ),Ed z xa l3 z xc l1 2.13 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama skersinės jėgos Vxz ,Ed , pridėtos su ekscentricitetu siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu (žymint įtempius, sąlygiškai neparodyti siūlės pjūviai f arba z ) Siūlių stiprumas Vxz ,Ed jėgai tikrinamas pagal šias formules: VEd Vvw , f ,Rd VEd Vvw ,z ,Rd  1,0 , (2.41)  1,0 . (2.42) Skaičiuotiniai skersinės jėgos veikiamų kertinių siūlių per siūlės metalo ir per sulydimo srities metalo pjūvius atspariai lygūs: (2.43) Vvw , f ,Rd  N vw , f ,Rd , Vvw ,z ,Rd  N vw ,z ,Rd , čia (2.44) N vw , f ,Rd ir N vw ,z ,Rd skaičiuojami pagal (2.23) ir (2.24) formules. Lenkimo momentas siūlių plokštumoje nuo skersinės jėgos Vxz ,Ed skaičiuojamas taip: M y ,Ed ,V  Vxz ,Ed ( l3  xa ) . Siūlių stiprumas nuo lenkimo momento (2.45) M y ,Ed ,V , veikiančio siūlių plokštumoje, tikrinamas pagal formules (2.28) ir (2.29). Siūlių stiprumą bendrajam įrąžų Siūlių stiprumas skersinei jėgai Vxz ,Ed ir M y ,Ed ,V poveikiui patogiausia tikrinti naudojant įtempius. Vxz ,Ed ir jos sukeltam momentui M y ,Ed ,V sąlyginiam kirpimui tikrinamas taip: vw ,VM ( V ), f ,Ed  1,0 , (2.46) f vw , f ,d  c  vw ,VM ( V ), z ,Ed  1,0 . f vw ,z ,d  c Įtempių atstojamosios (2.47) x  a  z plokštumoje skaičiuojamos taip: vw ,VM ( V ), f ,Ed  2vw ,V , f ,Ed  2vw ,M ( V ), f ,Ed  2vw ,V , f ,Ed vw ,M ( V ), f ,Ed cos  , (2.48) vw ,VM ( V ),z ,Ed  2vw ,V ,z ,Ed  2vw ,M ( V ),z ,Ed  2vw ,V ,z ,Ed vw ,M ( V ),z ,Ed cos  , (2.49) čia kampas  parodytas 2.13 a pav. Šį kampą sudaro vektorius, jungiantis labiausiai nuo siūlių svarbiausiųjų ašių nutolusį tašką a , ir ašis x  x . Įtempiai skaičiuojami taip: vw ,V , f ,Ed  Vxz ,Ed , Aw ,eff , f  c vw ,M ( V ), f ,Ed  (2.50) M y ,Ed ,V I w ,eff , f ,x  I w ,eff , f ,z  xa2  za2 vw ,V ,z ,Ed  , c Vxz ,Ed , Aw ,eff ,z  c vw ,M ( V ), z ,Ed  (2.51) (2.52) M y ,Ed ,V I w ,eff ,z ,x  I w ,eff ,z ,z  xa2  za2 , c (2.53) čia siūlių plotai Aw ,eff , f ir Aw ,eff ,z skaičiuojami pagal (2.25) ir (2.26) formules, o inercijos momentai I w ,eff , f ,x , I w ,eff , f ,z , I w ,eff ,z ,x , I w ,eff ,z ,z – pagal (2.35) ir (2.36) formules. Siūlių stiprumas, kai skersinė jėga pridėta svarbiausioje ašyje (žr. 2.14 pav.), tikrinamas pagal (2.41) ir (2.42) formules. z Vxz ,Ed x l2 x z xa xc l1 2.14 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama skersinės jėgos pridėtos siūlių svarbiausiojoje ašyje zz Vxz ,Ed , 40. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama skersinės jėgos, pridėtos su ekscentricitetu siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu, ir lenkimo momento, veikiančio siūlių plokštumoje (žr. 2.15 pav.). Vxz ,Ed z  x l2 x za a M y ,Ed z xa l3 xc l1 2.15 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama skersinės jėgos svarbiausiųjų ašių atžvilgiu ir lenkimo momento Vxz ,Ed , pridėtos su ekscentricitetu siūlių M y ,Ed , veikiančio siūlių plokštumoje Lenkimo momentas siūlių plokštumoje nuo skersinės jėgos Vxz ,Ed ir lenkimo momento M y ,Ed skaičiuojamas taip: M y ,Ed ,V  M y ,Ed  Vxz ,Ed ( l3  xa ) . (2.54) Siūlių stiprumas tikrinamas x  a  z plokštumoje pagal 39 punkto reikalavimus. 41. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės jėgos ir skersinės jėgos, pridėtos su ekscentricitetu siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu (žr. 2.16 pav.). a) b) kf Vxz ,Ed z N Ed x  vw ,M ( V ),Ed x xa l3 x vw ,V ,Ed vw ,Ed z z a l2 x za a vw ,N ,Ed vw ,VM ( V ),Ed z xc l1 2.16 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės jėgos N Ed ir skersinės jėgos Vxz ,Ed , pridėtos su ekscentricitetu siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu (žymint įtempius, sąlygiškai neparodyti siūlės pjūviai f ir z ) Siūlių stiprumas N Ed ir Vxz ,Ed jėgoms tikrinamas pagal (2.21), (2.22) ir (2.41), (2.42) formules. Lenkimo momentas siūlių plokštumoje M y ,Ed ,V , sukeltas skersinės jėgos, skaičiuojamas pagal formulę (2.45), o siūlių stiprumas, veikiant šiam momentui, tikrinamas pagal 38 punkto reikalavimus. Siūlių stiprumas skersinei jėgai Vxz ,Ed ir jos sukeltam momentui M y ,Ed ,V , sąlyginiam kirpimui tikrinamas pagal (2.46) ir (2.47) formules. Įtempiai, atsirandantys nuo šių įrąžų (2.16 b pav.), skaičiuojami pagal (2.48)–(2.53) formules. Įtempiai nuo įrąžos N Ed skaičiuojami taip: vw ,N , f ,Ed  vw ,N ,z ,Ed  čia: siūlių plotai N Ed , Aw ,eff , f  c N Ed Aw ,eff ,z  c (2.55) , (2.56) Aw ,eff , f ir Aw ,eff ,z skaičiuojami pagal (2.25) ir (2.26) formules. Siūlių stiprumas nuo visų įrąžų poveikio tikrinamas lyginant atstojamąjį įtempį nuo visų įrąžų su siūlių skaičiuotiniu stipriu: vw , f ,Ed f vw , f ,d  c  1,0 ,  vw ,z ,Ed  1,0 . f vw ,z ,d  c Atstojamasis įtempis nuo visų įrąžų bendro poveikio apskaičiuojamas kaip vektorių Tuomet atstojamieji įtempiai skaičiuojami taip: (2.57) (2.58) vw ,N ir vw ,VM ( V ) suma. vw , f ,Ed  2vw ,VM ( V ), f ,Ed  2vw ,N , f ,Ed  2vw ,VM ( V ), f ,Ed vw ,N , f ,Ed cos  , (2.59) vw ,z ,Ed  2vw ,VM ( V ),z ,Ed  2vw ,N ,z ,Ed  2vw ,VM ( V ),z ,Ed vw ,N ,z ,Ed cos  . (2.60)  tarp vektorių vw ,N ir vw ,VM ( V ) apskaičiuojamas taip: Kampas cos    vw ,VM ( V ),Ed sin  vw ,VM ( V ), Ed sin    vw ,VM ( V ), Ed cos   vw ,V ,Ed  2 2 . (2.61) N Ed ir skersinės jėgos Vxz ,Ed , pridėtos siūlių svarbiausiojoje ašyje z  z (žr. 2.17 pav.) stiprumas tikrinimas kaip aprašyta aukščiau šiame punkte, teigiant, kad įtempiai vw ,M ( V ), f ,Ed  0 ir Kertinių siūlių, veikiamų ašinės jėgos vw ,M ( V ),z ,Ed  0 . Šiuo atveju atstojamamieji įtempiai skaičiuojami taip: vw , f ,Ed  2vw ,V , f ,Ed  2vw ,N , f ,Ed , (2.62)  vw ,z ,Ed   2vw ,V ,z ,Ed   2vw ,N ,z ,Ed . (2.63) z Qxz ,Ed x N Ed l2 x z xc xa l1 2.17 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės jėgos svarbiausiojoje ašyje zz N Ed ir skersinės jėgos Vxz ,Ed , pridėtos siūlių 42. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės jėgos N Ed , pridėtos su ekscentricitetu siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu (žr. 2.18 pav.). Lenkimo momentas x  a  z plokštumoje dėl ekscentriško ašinės jėgos pridėjimo yra lygus M y ,Ed ,N  N Ed  ez . Siūlių stiprumas ašinei jėgai M y ,Ed ,N (2.64) N Ed skaičiuojamas pagal šio priedo 37 punkto reikalavimus, o lenkimo momentui – pagal 38 punkto reikalavimus, vietoje momento M y ,Ed imant momentą M y ,Ed ,N . b) a) N Ed z ez a  x vw ,Ed z xa z a x l2 x vw ,N ,Ed x vw ,M ( N ),Ed z xc l1 2.18 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės jėgos N Ed , pridėtos su ekscentricitetu siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu Siūlių stiprumas nuo visų įrąžų poveikio tikrinamas lyginant atstojamąjį įtempį nuo N Ed ir M y ,Ed ,N įrąžų su kertinių siūlių skaičiuotiniu stipriu pagal (2.57) ir (2.58) formules. Atstojamasis įtempis nuo bendro visų įrąžų poveikio apskaičiuojamas kaip vektorių Tuomet atstojamieji įtempiai x  a  z plokštumoje skaičiuojami taip: vw ,N ir vw ,M ( N ) suma. vw , f ,Ed  2vw ,N , f ,Ed  2vw ,M ( N ), f ,Ed  2vw ,N , f ,Ed vw ,M ( N ), f ,Ed sin  , (2.65) vw ,z ,Ed  2vw ,N ,z ,Ed  2vw ,M ( N ),z ,Ed  2vw ,N ,z ,Ed vw ,M ( N ),z ,Ed sin  , (2.66)  parodytas 2.18 pav. (a). Įtempiai vw ,N , f ,Ed ir vw ,N ,z ,Ed skaičiuojami pagal (2.55) ir (2.56) formules, o įtempiai vw ,M ( N ), f ,Ed ir čia kampas vw ,M ( N ),z ,Ed – pagal (2.51) ir (2.53) formules, jų indeksuose V pakeičiant į N . 43. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, kai lenkimo momentas veikia plokštumoje, statmenoje siūlių plokštumai (žr. 2.19 pav.). Ši jungtis skaičiuojama sąlyginiam kirpimui pagal (2.28) ir (2.29) formules. Skaičiuotiniai lenkimo momento veikiamų kertinių siūlių per siūlės metalo ir per sulydimo srities metalo pjūvius atspariai skaičiuojami taip: M vw , f ,Rd  Ww ,eff , f f vw , f ,d  c , (2.67) M vw ,z ,Rd  Ww ,eff ,z f vw ,z ,d  c . Siūlių atsparumo momentai apskaičiuojami taip: n  k f lw ,eff Ww ,eff , f   wf Ww ,eff ,z   wz čia: 6 n  k f lw ,eff n – siūlių skaičius; jungties, parodytos 2.19 pav., n  2 . 6 (2.68) , (2.69) , (2.70) x lw x M y ,Ed kf kf 2.19 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama lenkimo momento M y ,Ed plokštumoje, statmenoje siūlių plokštumai Tėjinės jungties kertinės siūlės taip pat turi būti patikrintos pagal Reglamento 153 ir 154 punktų reikalavimus. Sandūrose, kuriose kertinės siūlės išdėstytos nesimetriškai jų svarbiausiųjų ašių atžvilgiu, siūlių atsparumo momentai skaičiuojami naudojant inercijos momentus. 44. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės ir skersinės jėgų ir lenkimo momento, plokštumoje, statmenoje siūlių plokštumai (žr. 2.20 pav.). a) b) x a z   a vw ,N ,Ed vw ,M ,Ed x vw ,V ,Ed N Ed lw x z x vw ,Ed M y ,Ed Vxz ,Ed kf kf 2.20 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės N Ed ir skersinės Vxz ,Ed jėgų ir lenkimo momento M y ,Ed plokštumoje, statmenoje siūlių plokštumai Siūlių stiprumas momentui N Ed ir Vxz ,Ed jėgoms tikrinamas pagal (2.21), (2.22) ir (2.41), (2.42) formules, o lenkimo M y ,Ed tikrinamas pagal šio priedo 43 punkto reikalavimus. Siūlių stiprumas nuo įrąžų N Ed ir M y ,Ed bendro poveikio tikrinamas taip: vw ,MN , f ,Ed  1,0 , (2.71) vw ,MN ,z ,Ed  1,0 , f vw ,z ,d  c (2.72) vw ,MN , f ,Ed  vw ,M , f ,Ed  vw ,N , f ,Ed , (2.73) vw ,MN , f ,Ed  vw ,M , f ,Ed  vw ,N , f ,Ed , (2.74) f vw , f ,d  c čia įtempiai: Įtempiai vw ,N , f ,Ed ir vw ,N ,z ,Ed skaičiuojami pagal (2.55) ir (2.56) formules. Įtempiai vw ,M , f ,Ed , vw ,M ,z ,Ed skaičiuojami taip: vw ,M , f ,Ed  vw ,M ,z ,Ed  čia atsparumo momentai M y ,Ed , Ww ,eff , f f vw , f ,d M y ,Ed Ww ,eff , f f vw ,z ,d , (2.75) (2.76) Ww ,eff , f ir Ww ,eff ,z skaičiuojami pagal formules (2.69) ir (2.70). Atstojamasis įtempis nuo visų įrąžų bendro poveikio apskaičiuojamas kaip vektorių Tuomet atstojamieji įtempiai x  a  z plokštumoje skaičiuojami taip: vw ,N , vw ,M ir vw ,V suma. vw , f ,Ed  2vw ,MN , f ,Ed  2vw ,V , f ,Ed , (2.77)  vw ,z ,Ed   2vw ,MN ,z ,Ed   2vw ,V ,z ,Ed . (2.78) Siūlių stiprumas nuo visų įrąžų poveikio tikrinamas lyginant atstojamąjį įtempį nuo N Ed , Vxz ,Ed ir M y ,Ed įrąžų su kertinių siūlių skaičiuotiniu stipriu pagal (2.57) ir (2.58) formules. Įtempiai vw ,V , f ,Ed ir vw ,V ,z ,Ed skaičiuojami pagal (2.50) ir (2.52) formules. 45. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės jėgos, skersinės jėgos, pridėtos su ekscentricitetu siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu, ir lenkimo momento, veikiančio plokštumoje, statmenoje siūlių plokštumai (žr. 2.21 pav.). Siūlių stiprumas jėgoms N Ed ir Vxz ,Ed tikrinamas pagal (2.21), (2.22) ir (2.41), (2.42) formules, o lenkimo momentui z. M z ,Ed tikrinamas pagal šio priedo 43 punkto reikalavimus, lenkimo momento žymėjime indeksą y pakeičiant į a) kf z a N Ed za  x l2 x M z ,Ed Qxz ,Ed z xa l3 xc l1 b) z vw ,Ed  vw ,VM ( V ),Ed vw ,V ,Ed y vw ,M ( V ),Ed vw ,N ,Ed a x x vw ,M ,Ed vw ,MN ,Ed y z 2.21 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės jėgos N Ed , skersinės jėgos Vxz ,Ed , pridėtos su ekscentricitetu siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu, ir lenkimo momento M z ,Ed , veikiančio plokštumoje, statmenoje siūlių plokštumai (žymint įtempius, sąlygiškai neparodyti siūlės pjūviai f ir z ) Lenkimo momentas M y ,Ed ,V siūlių plokštumoje, sukeltas skersinės jėgos Vxz ,Ed , skaičiuojamas pagal (2.45) formulę, o siūlių stiprumas tikrinamas pagal (2.28) ir (2.29) formules. Siūlių stiprumą bendram įrąžų N Ed , Vxz ,Ed ir M z ,Ed ar jų paskirų kombinacijų poveikiui patogiausia tikrinti naudojant įtempius. Siūlių stiprumas skersinei jėgai šio priedo 39 punkto reikalavimus. Siūlių stiprumas ašinės jėgos Vxz ,Ed ir jos sukeltam momentui M y ,Ed ,V sąlyginiam kirpimui tikrinamas pagal N Ed ir lenkimo momento M z ,Ed sąlyginiam kirpimui tikrinamas taip: vw ,MN , f ,Ed  1,0 , (2.79) vw ,MN ,z ,Ed  1,0 , f vw ,z ,d (2.80) f vw , f ,d čia atstojamieji įtempiai skaičiuojami pagal šias formules: vw ,MN , f ,Ed  2vw ,M , f ,Ed  2vw ,N , f ,Ed , (2.81)  vw ,MN ,z ,Ed   2vw ,M ,z ,Ed   2vw ,N ,z ,Ed . Įtempiai (2.82) vw ,N , f ,Ed ir vw ,N ,z ,Ed skaičiuojami pagal (2.55) ir (2.56) formules. Įtempiai nuo lenkimo momento: vw ,M , f ,Ed  M z ,Ed xa  k f  I w ,eff , f ,z M z ,Ed xa  k f  vw ,M ,z ,Ed  I w ,eff ,z ,z , (2.83) , (2.84) z  z atžvilgiu skaičiuojami pagal (2.35) ir (2.36) formules. Atstojamasis įtempis nuo visų įrąžų bendro poveikio apskaičiuojamas kaip vektorių vw ,V ,M ( V ) ir vw ,M ,N suma. čia: siūlių inercijos momentai svarbiausiosios ašies Tuomet kertinių siūlių stiprumas tikrinamas pagal (2.57) ir (2.58) formules. Atstojamieji įtempiai skaičiuojami taip: Kampas vw , f ,Ed  2vw ,VM ( V ), f ,Ed  2vw ,MN , f ,Ed  2vw ,VM ( V ), f ,Ed vw ,MN , f ,Ed cos  , (2.85) vw ,z ,Ed  2vw ,VM ( V ),z ,Ed  2vw ,MN ,z ,Ed  2vw ,VM ( V ),z ,Ed vw ,MN ,z ,Ed cos  . (2.86)  tarp vektorių vw ,VM ( V ) ir vw ,MN apskaičiuojamas pagal formulę: cos   vw ,MN  vw ,N vw ,VM ( V ) sin  vw ,VM ( V ) sin    vw ,VM ( V ) cos   vw ,V  2 2 . (2.87) 46. Suvirintinė jungtis, kurioje prijungiami nesimetriniai elementai. Tokioje jungtyje kiekviena kertinė siūlė ar jų grupė turi būti skaičiuojamos atskirai, nustatant jose veikiančias įrąžas. 2.22 pav. parodyta jungtis, kurioje prie lakšto jungiami du kampuočiai. lw ,1 z0 b N Ed lw ,2 2.22 pav. Kampuočių prijungimas prie lakšto Ašinė jėga N Ed , veikianti kampuočio sunkio centre, paskirstoma tarp išilginių kertinių siūlių atvirkščiai proporcingai atstumams nuo kampuočio sunkio centro iki siūlių. Ašinės jėgos dedamosios prie kampo ir sparno skaičiuojamos taip: N Ed ,kp    N Ed , (2.88) N Ed ,sp  ( 1   )N Ed . Įrąžų pasiskirstymo kampuočių jungties išilginėse kertinėse siūlėse koeficientas  b  z0 . b (2.89)  skaičiuojamas pagal formulę: (2.90) Koeficiento  reikšmės priklauso nuo kampuočio dydžio ir tipo (lygiašonis, nelygiašonis). Skaičiuojant apytiksliai galima imti:   0,7 – lygiašoniams kampuočiams;   0,75 – nelygiašoniams kampuočiams, tvirtinamiems mažąja lentyna;   0,65 – nelygiašoniams kampuočiams, tvirtinamiems didžiąja lentyna. Siūlių stiprumas tikrinamas atskirai prie kampo ir sparno pagal šio priedo 37 punkto formules. Jungčiai, parodytai 2.22 pav., siūlių skaičių prie kampo ir sparno reikia imti n  2 . 47. Sandūrinės jungtys kartais stiprinamos antdėklais (žr. 2.23 pav.). Tokiu atveju gaunama kombinuota jungtis. Šios jungtys yra nerekomenduotinos dėl įtempių koncentracijos skerspjūvio sustorėjimo vietose. Tačiau tokios jungtys projektuojamos esant būtinumui, kai dėl per didelių įtempių nepavyksta suprojektuoti sandūrinės jungties. Tokiose jungtyse rekomenduojama naudoti du antdėklus. Antdėklų forma dažniausiai pasirenkama rombinė, bet naudojami ir stačiakampiai antdėklai. Skaičiuojant kombinuotas jungtis daroma prielaida, kad sandūrinėje jungtyje ir antdėkluose įtempiai yra vienodi. Kombinuotos jungties stiprumas tikrinamas taip: Ed  1,0 . f y ,d  c (2.91) Įtempiai skaičiuojami pagal formulę:  Ed  N Ed n Aelem   Aant ,i , (2.92) i 1 n čia: Aelem – jungiamojo elemento skerspjūvio plotas; A ant ,i – antdėklų skerspjūvio plotas, n – antdėklų skaičius ( n  i 1 N Ed  50 1 arba 2). N Ed  50 2.23 pav. Suvirintinė kombinuota jungtis Įrąža viename antdėkle: N ant ,Ed  Ed Aant . (2.93) Šią įrąžą turi atlaikyti kertinės siūlės, esančios į vieną pusę nuo sandūros vidurio ir jungiančios antdėklą su jungiamuoju elementu. Šių siūlių stiprumas tikrinamas pagal šio priedo 37 punkto formules. Projektuojant šias jungtis dažniausia imamas kertinių siūlių aukštis ir skaičiuojamas reikalingas siūlių ilgis. III SKYRIUS. VARŽTINĖS JUNGTYS IV SKIRSNIS. VARŽTINIŲ JUNGČIŲ TECHNOLOGINIAI IR KONSTRUKCINIAI REIKALAVIMAI 48. Varžtinės jungtys pagal įrąžos perdavimo būdą būna:  frikcinės (jungtys su įtempiamaisiais varžtais), kuriose įrąža perduodama trintimi, atsirandančia tarp jungiamųjų elementų sąlyčio paviršių įtempus varžtus;  kerpamosios (jungtys su neįtempiamaisiais varžtais), kuriose įrąža perduodama kerpant varžtus ir glemžiant jungiamuosius elementus;  frikcinės-kerpamosios (jungtys su įtempiamaisiais varžtais), kuriose apkrova perduodama trintimi ir kerpant varžtus bei glemžiant jungiamuosius elementus;  flanšinės (jungtys su įtempiamaisiais arba neįtempiamaisiais varžtais), kuriose varžtai yra tempiami. 49. Flanšinėms jungtims naudoti plieno lakštus su pagerintomis deformacijos statmenai gaminio paviršiui savybėmis pagal LST EN 10164:2005 [7.34]. Plačiau žr. Reglamento 6 priedo 52–55 punktus. 50. Varžtų skylės pagal LST L ENV 1090-1:2002 [7.28] gali būti apskritosios, pailgosios (žr. 3.1 pav.). Apskritosios skylės skirstomos į normaliąsias ir didesnio skersmens, o pailgosios – į trumpąsias ir ilgąsias. a) b) c) 3.1 pav. Varžtų skylės: a) apskritoji normalioji; b) apskritoji didesnio skersmens; c) pailgoji 51. Projektuojant ir konstruojant varžtines jungtis, turi būti įvertinti Reglamento 160–171 punktų reikalavimai. 52. Pagal Reglamentą skaičiuojamose jungtyse su neįtempiamaisiais varžtais gali būti tik apskritosios normaliosios skylės. 53. Varžtų skylės turi būti didesnės už varžto skersmenį. 54. Nominalusis skylės skersmuo turi būti didesnis už varžto skersmenį 3.1 lentelėje nurodytu dydžiu. 3.1 lentelė Skylės ir varžto nominaliųjų skersmenų skirtumas Skylės ir varžto nominaliųjų skersmenų skirtumas, mm Apskritosios skylės Pailgosios skylės trumposios ilgosios normaliosios didesnio skersmens skersai išilgai skersai išilgai 1) 1 3 1 4 1 11) 4 1 4 1 2 4 2 6 2 < 1,5d 2 6 2 8 2 3 8 3 10 3 Varžto nominalusis skersmuo d M12 M14 M16–M22 M24 ≥ M27 Pastaba. 1) Varžtams su apsaugine danga, normaliosios varžtų skylės gali būti didesnės dydžiu, atitinkančiu dangos storį. 55. Skylės gali būti formuojamos gręžiant, pramušant, terminiu pjovimu ar kitais būdais, leidžiančiais išvengti vietinio metalo sukietinimo zonų. 56. Terminio pjovimo būdu gali būti formuojamos skylės tik plokštėse, skirtose konstrukcijoms tvirtinti prie pamato. 57. Skyles pramušti leidžiama elementuose iki 25 mm storio ir jei elemento nominalusis storis ne didesnis už skylės nominalųjį skersmenį. Pramušant pailgąsias skyles, nominalusis elemento storis lyginamas su mažiausiu skylės matmeniu. 58. Varžtų skerspjūvio plotas Ab ir varžtų grynasis (neto) skerspjūvio plotas Ab,net imami iš 3.2 lentelės. Reglamento 7.32 lentelėje pateiktas tik varžto grynasis (neto) skerspjūvio plotas Ab,net . 3.2 lentelė Varžtų, atitinkančių LST EN ISO 898-1 [7.13], skerspjūvio plotai d (mm) Ab (mm2) Ab,net (mm2) M16 201 157 M18 254 192 M20 314 245 M22 380 303 M24 452 353 M27 572 459 M30 706 561 M33 855 694 M36 1017 817 M39 1194 976 59. Neįtempiamojo varžto, veikiamo šlyties įrąžos, įsriegtoji dalis s neturi būti giliau nei 0,5t1 (čia t1 elemento, prigludusio prie veržlės, storis) arba giliau kaip 5 mm (žr. 3.2 pav.), išskyrus struktūrines konstrukcijas, elektros stulpus ir atvirus skirstomuosius įrenginius bei transporto kontaktinius tinklus, kur įsriegtoji dalis turi būti jungiamųjų elementų išorėje. 3.2 pav. Varžto įsriegtosios dalies įgilinimas skylėje 60. Dvipusiais antdėklais sujungiamų lakštų storių skirtumas Δ neturi būti didesnis kaip 2 mm jungtyse su neįtempiamaisiais varžtais ir ne didesnis kaip 1 mm jungtyse su įtempiamaisiais varžtais (žr. 3.3 pav.). Jungiant antdėklais nevienodo storio elementus, kai lakštų storių skirtumas Δ yra didesnis už nurodytą, tarp plonesniojo elemento ir antdėklo dedamas tokios pat medžiagos tarpiklis, tačiau turi būti numatytas 10% didesnis varžtų skaičius. Dvipusiais antdėklais ir įtempiamaisiais varžtais negalima jungti lakštų, kurių storių skirtumas Δ didesnis kaip 1 mm. 3.3 pav. Nevienodo storio elementų jungtis su dvipusiais antdėklais 61. Plieninių varžtų pagal LST EN ISO 4014:2002 [7.17], LST EN ISO 4016:2002 [7.16], LST EN ISO 4017:2002 [7.18] ir LST EN ISO 4018:2002 [7.19] nomenklatūrą kokybės ir gaminio klasės pateiktos 3.3 lentelėje. Plieninių veržlių, atitinkančių LST EN ISO 4032:2002 [7.20], LST EN ISO 4033:2002 [7.21], LST EN ISO 4034:2002 [7.22] nomenklatūrą kokybės ir gaminio klasės pateiktos 3.4 lentelėje. 3.3 lentelė Plieninių varžtų kokybės ir gaminio klasės Standartas Savybės Mechaninės savybės Kokybės klasė Standartas Gaminio klasė Nuokrypos Pastaba. 1) Tas, kuris mažesnis. LST EN ISO 4014:2002 LST EN ISO 4016:2002 d = 3–39 mm: 5.8, 8.8, 9.8, 10.9 d > 39: pagal susitarimą d ≤ 39 mm: 4.6, d = 3–39 mm: 5.8, 4.8 8.8, 9.8, 10.9 d > 39: pagal d > 39: pagal susitarimą susitarimą LST EN ISO 898–1:2000 A/B l ≤ 10d arba 150 mm1) ir d ≤ 24 mm: A l > 10d arba 150 mm1) ir d > 24 mm: B C LST EN ISO 4017:2002 A/B l ≤ 10d arba 150 mm1) ir d ≤ 24 mm: A l > 10d arba 150 mm1) ir d > 24 mm: B LST EN ISO 4018:2002 d ≤ 39 mm: 4.6, 4.8 d > 39: pagal susitarimą C 3.4 lentelė Plieninių veržlių kokybės ir gaminio klasės LST EN ISO 4032:2002 Standartas LST EN ISO 4033:2002 LST EN ISO 4034:2002 Savybės Sriegis Mechaninės savybės M1,6–M64 d = 3–39 mm: 6, 8, 9.8, 10 Kokybės klasė M5– M36 9, 12 M5–M64 d≤ 16 mm: 5 d = 16–39: 4, 5 d > 39: pagal susitarimą LST EN ISO 20898–2:2000 A ir B A ir B C d ≤ 16 mm: A d ≤ 16 mm: A d > 16 mm: B d > 16 mm: B d > 39: pagal susitarimą Standartas Gaminio klasė Nuokrypos 62. Plieninių poveržlių pagal LST EN ISO 7089:2002 [7.23], LST EN ISO 7090:2002 [7.24] ir LST EN ISO 7091:2002 [7.25] nomenklatūrą kietumo ir gaminio klasės pateiktos 3.5 lentelėje. 3.5 lentelė Plieninių poveržlių kietumo ir gaminio klasės Standartas LST EN ISO 7089:2002 LST EN ISO 7090:2002 LST EN ISO 7091:2002 Savybės Sriegio skersmuo d, mm Mechaninės savybės Kietumo klasė Nuokrypos Gaminio klasė 1,6–64 200 HV 300 HV A 5–64 200 HV 300 HV A 1,6–64 100 HV C 63. Varžtai, kurių stiprumo savybės atitinka LST EN ISO 898-1:2000 [7.13], ir veržlės, atitinkančios LST EN ISO 20898-2:2002 [7.23] reikalavimus, turi būti paženklinti vienu iš dviejų būdų:  laikrodžio ciferblato, kai kokybės klasė pažymima simboliais;  skaitmeniniu – uždedant skaitinį kokybės klasės žymenį. Laikrodžio ciferblato būdas taikomas tuomet, kai varžto galvutės dydis ir forma neleidžia pažymėti varžtų, nurodant jų kokybės klasės skaitinį žymenį. Ženklinimas privalomas visoms kokybės klasėms, viršutinėje varžto galvutės dalyje arba galvutės šoninėje dalyje įrėžiant ar įspaudžiant (žr. 3.6 ir 3.7 lenteles). Žymenys privalomi varžtams su šešiakampėmis galvutėmis, kai jų nominalusis skersmuo d ≥ 5 mm. 64. Kokybės klasės žymuo sudarytas iš dviejų skaičių:  pirmasis žymi 100 kartų sumažintą plieno charakteristinio stiprio pagal stiprumo ribą nominaliąją vertę N/mm2;  antrasis, padalintas iš 10, žymi santykį tarp mažiausios takumo ribos ReL (arba sąlyginės takumo ribos Rp0,2) ir stiprumo ribos Rm nominaliųjų verčių. 65. Pirmojo ir antrojo žymens skaičių sandauga atitinka 10 kartų sumažintą charakteristinį stiprį pagal takumo ribą N/mm2. 3.6 lentelė Varžtų ženklinimo sistemos pagal LST EN ISO 898-1:2000 [7.13] 3.6 Žymuo simboliais Kokybės klasė 4.6 4.8 5.6 5.8 Kokybės klasė 4.6 3.6 4.8 5.6 5.8 Žymuo kokybės klase 3.6 lentelės tęsinys 6.8 8.8 9.8 Kokybės klasė 10.9 10.91) 12.9 a – gamintojo identifikacijos žymuo arba taškas, žymintis dvyliktos valandos padėtį; b – vieno ar dviejų brūkšnių, o 12.9 kokybės klasės – vieno taško žymenys; c – gamintojo identifikacijos žymuo; d – kokybės klasė. Pastaba. 1) Kai 10.9 klasės varžtams naudojamas mažaanglis marteninis plienas. 3.7 lentelė Veržlių ženklinimo sistemos pagal LST EN ISO 20898-2:2000 [7.44] 4 Žymuo simboliais Žymuo kokybės klase Kokybės klasė 04 – 5 05 – 3.7 lentelės tęsinys 6 Kokybės klasė 9 8 10 12 a – gamintojo identifikacijos žymuo arba taškas, žymintis dvyliktos valandos padėtį; b – vieno brūkšnio, o 12 kokybės klasės – vieno taško žymenys; c – kokybės klasė. Pastaba. Žymuo kokybės klase gali būti uždėtas ant veržlės šono. 66. Varžtų ir sraigtų, pavaizduotų 3.4 pav., galvučių matmenys pateikti 3.8 lentelėje, o varžtų pagal LST EN ISO 4014:2002 [7.17] ir LST EN ISO 4016:2002 [7.16] neįsriegtos dalies ilgiai ls ir lg – 3.9 lentelėje. a) b) 3.4 pav. Varžtų ir sraigtų matmenys: a) varžtai pagal LST EN ISO 4014:2002 [7.17] ir LST EN ISO 4016:2002 [7.16]; b) sraigtai pagal LST EN ISO 4017:2002 [7.18] ir LST EN ISO 4018:2002 [7.19] 3.8 lentelė Neįtempiamųjų varžtų ir sraigtų galvučių pagrindiniai matmenys Nominalusis varžto skersmuo d, mm 12 16 181) 20 221) 24 271) 30 331) 36 391) 42 Veržliarakčio matmuo s, mm Nominalusis varžto galvutės aukštis k, mm Mažiausias užapvalinimo po galvute spindulys r, mm 18,0 24,0 27,0 30,0 34,0 36,0 41,0 46,0 50,0 55,0 60,0 65,0 7,5 10,0 11,5 12,5 14,0 15,0 17,0 18,7 21,0 22,5 25,0 26,0 0,6 0,6 0,6 0,8 0,8 0,8 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,2 Mažiausias apibrėžiamo apie galvutę apskritimo skersmuo e, mm LST EN ISO 4014:2002 LST EN ISO ir 4016:2002 ir LST EN ISO 4017:2002 LST EN ISO 4018:2002 A klasė B klasė 20,03 19,85 19,85 26,75 26,17 26,17 30,14 29,56 29,56 33,53 32,95 32,95 37,72 37,29 37,29 39,98 39,55 39,55 – 45,2 45,2 – 50,85 50,85 – 55,37 55,37 – 60,79 60,79 – 66,44 66,44 – 71,30 71,30 Nominalusis varžto skersmuo d, mm 451) 48 Pastabos: Veržliarakčio matmuo s, mm Nominalusis varžto galvutės aukštis k, mm Mažiausias užapvalinimo po galvute spindulys r, mm 70,0 75,0 28,0 30,0 1,2 1,6 Mažiausias apibrėžiamo apie galvutę apskritimo skersmuo e, mm LST EN ISO 4014:2002 LST EN ISO ir 4016:2002 ir LST EN ISO 4017:2002 LST EN ISO 4018:2002 A klasė B klasė – 76,95 76,95 – 82,6 82,6 Šių skersmenų varžtai naudotini išimtiniais atvejais. Atstumas c priklausomai nuo varžto skersmens yra 0,25–1,0 mm. 1) 3.9 lentelė Varžtų pagal LST EN ISO 4014:2002 [7.17] ir LST EN ISO 4016:2002 [7.16] neįsriegtos dalies ilgiai Nominalusis M12 M16 M18 M20 M22 varžto ilgis, Ilgis ls, Ilgis lg, Ilgis ls, Ilgis lg, Ilgis ls, Ilgis lg, Ilgis ls, Ilgis lg, Ilgis ls, Ilgis lg, mm mm mm mm mm mm mm mm mm mm mm 50 11,25 20 55 16,25 25 60 21,25 30 17 27 65 26,25 35 22 32 70 31,25 40 32 42 15,5 28 80 41,25 50 42 52 25,5 38 21,5 34 90 51,25 60 52 62 35,5 48 31,5 44 27,5 40 100 61,25 70 62 72 45,5 58 41,5 54 37,5 50 110 71,25 80 72 82 55,5 68 51,5 64 47,5 60 120 81,25 90 76 86 65,5 78 61,5 74 57,5 70 130 86 96 69,5 82 65,5 78 61,5 74 140 96 106 79,5 92 75,5 88 71,5 84 150 106 116 89,5 102 85,5 98 81,5 94 160 99,5 112 95,5 108 91,5 104 180 119,5 132 115,5 128 111,5 124 200 135,5 148 131,5 144 220 138,5 151 Pastabos: 1. Ilgiai, esantys virš punktyrinės linijos, taikomi A klasės varžtams, o esantys žemiau – B klasės varžtams pagal LST EN ISO 4014:2002 [7.17]. 2. Ilgiai, pažymėti pilkai, taikomi tik varžtams pagal LST EN ISO 4014:2002 [7.17]. 3.9 lentelė tęsinys Nominalusis M24 M27 M30 M33 M36 varžto ilgis, Ilgis ls, Ilgis lg, Ilgis ls, Ilgis lg, Ilgis ls, Ilgis lg, Ilgis ls, Ilgis lg, Ilgis ls, Ilgis lg, mm mm mm mm mm mm mm mm mm mm mm 90 21 36 100 31 46 25 40 110 41 56 35 50 26,5 44 120 51 66 45 60 36,5 54 130 55 70 49 64 40,5 58 34,5 52 140 65 80 59 74 50,5 68 44,5 62 36 56 150 75 90 69 84 60,5 78 54,5 72 46 66 160 85 100 79 94 70,5 88 64,5 82 56 76 180 105 120 99 114 90,5 108 84,5 102 76 96 200 125 140 119 134 110,5 128 104,5 122 96 116 220 132 147 126 141 117,5 135 111,5 129 103 123 240 152 167 146 161 137,5 155 131,5 149 123 143 260 166 181 157,5 175 151,5 169 143 163 280 177,5 195 171,5 189 163 183 300 197,5 215 191,5 209 183 203 320 211,5 229 203 223 340 223 243 360 243 263 Pastabos: 1. Ilgiai, esantys virš punktyrinės linijos, taikomi A klasės varžtams, o esantys žemiau – B klasės varžtams pagal LST EN ISO 4014:2002 [7.17]. 2. Ilgiai, pažymėti pilkai, taikomi tik varžtams pagal LST EN ISO 4014:2002 [7.17]. 3.9 lentelė tęsinys Nominalusis M39 M42 M45 M48 varžto ilgis, Ilgis ls, Ilgis lg, Ilgis ls, Ilgis lg, Ilgis ls, Ilgis lg, Ilgis ls, Ilgis lg, mm mm mm mm mm mm mm mm mm 150 40 60 160 50 70 41,5 64 180 70 90 61,5 84 55,5 78 47 72 200 90 110 81,5 104 75,5 98 67 92 220 97 117 88,5 111 82,5 105 74 99 240 117 137 108,5 131 102,5 125 94 119 260 137 157 128,5 151 122,5 145 114 139 280 157 177 148,5 171 142,5 165 134 159 300 177 197 168,5 191 162,5 185 154 179 320 197 217 188,5 211 182,5 205 174 199 340 217 237 208,5 231 202,5 225 194 219 360 237 257 228,5 251 222,5 245 214 239 380 257 277 248,5 271 242,5 265 234 259 400 268,5 291 262,5 285 254 279 420 288,5 311 282,5 305 274 299 440 308,5 331 302,5 325 294 319 460 314 339 480 334 359 Pastabos: 1. Ilgiai, esantys virš punktyrinės linijos, taikomi A klasės varžtams, o esantys žemiau – B klasės varžtams pagal LST EN ISO 4014:2002 [7.17]. 2. Ilgiai, pažymėti pilkai, taikomi tik varžtams pagal LST EN ISO 4014:2002 [7.17]. 67. Sraigtų pagal LST EN ISO 4017:2002 [7.18] ir LST EN ISO 4018:2002 [7.19] neįsriegtos dalies ilgių a (žr. 3.3 pav. (b)) didžiausios reikšmės apytikriai lygios 1/3 sraigto nominaliojo skersmens. Sraigtų ilgiai yra: 10 mm, 12 mm, 16 mm, nuo 20 mm iki 70 mm ilgiai kinta kas 5 mm, nuo 70 iki 160 – kas 10 mm ir nuo 160 – kas 20 mm. Sraigtų pagal LST EN ISO 4017:2002 [7.18] didžiausias ilgis 200 mm, o sraigtų pagal LST EN ISO 4018:2002 [7.19] ilgiai – iki 500 mm. Populiariausi sraigtų ilgiai – 2d  10d. 68. Šešiakampių veržlių A ir B kokybės klasių pagal LST EN ISO 4032:2002 [7.20] ir LST EN ISO 4033:2002 [7.21], C kokybės klasės pagal LST EN ISO 4034:2002 [7.22] bei plonų šešiakampių veržlių su nuosklembomis A ir B kokybės klasių pagal (3.5 pav.) pagrindiniai matmenys pateikti 3.10 lentelėje. X Y 3.5 pav. Šešiakampės veržlės 3.10 lentelė Veržlių pagal LST EN ISO 4032 [7.20], LST EN ISO 4033:2002 [7.21], LST EN ISO 4034:2002 [7.22] pagrindiniai matmenys Sriegio skersmuo d, mm Veržliarakčio matmuo s, mm 12 16 181) 20 221) 24 271) 30 331) 36 391) 42 451) 48 Pastabos: 18,0 24,0 27,0 30,0 34,0 36,0 41,0 46,0 50,0 55,0 60,0 65,0 70,0 75,0 Mažiausias apibrėžiamo apie veržlę apskritimo skersmuo e, mm LST EN ISO 4032, LST EN LST EN ISO 4033 ISO 4034 20,03 26,75 29,56 32,95 37,29 39,55 45,2 50,85 55,37 60,79 66,44 71,30 76,95 82,6 19,85 26,17 29,56 32,95 37,29 39,55 45,2 50,85 55,37 60,79 66,44 71,30 76,95 82,6 Didžiausias veržlės aukštis m, mm LST EN ISO 4032 LST EN ISO 4033 LST EN ISO 4034 10,8 14,8 15,8 18,5 19,4 21,5 23,8 25,6 28,7 31,0 33,4 34,0 36,0 38,0 12,0 16,4 – 20,3 – 23,9 – 28,6 – 34,7 – – – – 12,2 15,9 16,9 19,0 20,2 22,3 24,7 26,4 29,5 31,9 34,3 34,9 36,9 38,9 Šių skersmenų varžtai naudotini išimtiniais atvejais. 1. Pagal LST EN ISO 4033:2002 [7.21] veržlės gaminamos tik iki d = 36 mm ir negaminamos žvaigždute pažymėtų dydžių veržlės. 2. X ir Y formos veržlės gaminamos pagal LST EN ISO 4032:2002 [7.20] ir LST EN ISO 4033:2002 [7.21], o pagal LST EN ISO 4034:2002 [7.22] – X tipo. 3. Y formos veržlės gaminamos tik atskiru susitarimu. 4. A klasės veržlės gaminamos iki d = 16 mm, o B – d >16 mm (LST EN ISO 4032:2002 [7.20], LST EN ISO 4033:2002 [7.21]. 1) 69. Plokščiųjų vidutinės serijos poveržlių pagal LST EN ISO 7089:2002 [7.23] ir LST EN ISO 7091:2002 [7.25] (3.4 b pav.) ir nusklembtųjų poveržlių pagal LST EN ISO 7090:2002 [7.24] (3.6 a pav.) pagrindiniai matmenys pateikti 3.11 lentelėje. a) b) 3.6 pav. Plokščiosios vidutinės serijos poveržlės: a) nusklembtosios poveržlės pagal LST EN ISO 7090:2002 [7.24]; b) poveržlės pagal LST EN ISO 7089:2002 [7.23] ir LST EN ISO 7091:2002 [7.25] 3.11 lentelė Poveržlių pagal LST EN ISO 7089:2002 [7.23], LST EN ISO 7090:2002 [7.24] ir LST EN ISO 7091:2002 [7.25] pagrindiniai matmenys Nominalieji poveržlės matmenys, mm Nominalusis varžto skersmuo d, mm d1 LST EN ISO 7089, LST EN ISO 7090 13,0 17,0 19,0 21,0 23,0 25,0 28,0 31,0 34,0 37,0 42,0 45,0 48,0 52,0 LST EN ISO 7091 12 13,5 16 17,5 181) 20,0 20 22,0 221) 24,0 24 26,0 271) 30,0 30 33,0 331) 36,0 36 39,0 391) 42,0 42 45,0 451) 48,0 48 52,0 Pastaba. 1) Šių skersmenų varžtai naudotini išimtiniais atvejais. d2 h 24,0 30,0 34,0 37,0 39,0 44,0 50,0 56,0 60,0 66,0 72,0 78,0 85,0 92,0 2,5 3,0 3,0 3,0 3,0 4,0 4,0 4,0 5,0 5,0 6,0 8,0 8,0 8,0 70. Stipriųjų varžtų pagal LST EN 14399-3:2005 [7.53] ir LST EN 14399-4:2005 [7.55] (žr. 3.7 pav.) galvučių matmenys pateikti 3.12 lentelėje, o varžtų neįsriegtos dalies ilgiai ls ir lg – 3.13 ir 3.14 lentelėse. 3.7 pav. Stipriųjų varžtų šešiakampėmis galvutėmis pagal LST EN 14399-3:2005 [7.54] ir LST EN 14399-4:2005 [7.55] matmenys 3.12 lentelė Stipriųjų varžtų 8.8 ir 10.9 kokybės klasių pagal LST EN 14399-3:2005 [7.74] ir LST EN 14399-4:2005 [7.55] galvučių pagrindiniai matmenys Nominalusis varžto skersmuo d, mm Veržliarakčio matmuo s, mm Nominalusis varžto galvutės aukštis k, mm Mažiausias užapvalinimo po galvute spindulys r, mm 1,2 1,2 1,2 1,5 1,5 1,5 1,5 2,0 2,0 2,0 Mažiausias apibrėžiamo apie galvutę apskritimo skersmuo e, mm 23,91 26,17 29,56 32,95 35,03 39,55 45,20 50,85 55,37 66,44 12 22,0 7,5 141) 24,0 8,8 16 27,0 10,0 181) 30,0 11,5 20 32,0 12,5 22 36,0 14,0 24 41,0 15,0 27 46,0 17,0 30 50,0 18,7 36 60,0 22,5 Pastabos: 1) Šių skersmenų varžtai pagal LST EN 14399-3:2005 [7.54] naudotini išimtiniais atvejais. LST EN 143994:2005 [7.55] šių skersmenų varžtų nėra. Atstumas c priklausomai nuo varžto skersmens yra 0,4–0,8 mm. 3.13 lentelė Stipriųjų varžtų 8.8 ir 10.9 kokybės klasių pagal LST EN 14399-3:2005 [7.54] nominalieji ir neįsriegtosios dalies ilgiai Nominalusis varžto ilgis, mm 35 40 45 50 55 60 65 70 75 80 85 90 95 100 110 120 130 140 150 160 M12 Ilgis ls, Ilgis lg, mm mm 6 11,25 6 11,25 6,25 15 11,25 20 16,25 25 21,25 30 26,25 35 31,25 40 36,25 45 41,25 50 46,25 55 51,25 60 56,25 65 61,25 70 M141) Ilgis ls, Ilgis lg, mm mm 6 12 7 11 16 21 26 31 36 41 46 51 56 66 76 80 96 106 110 13 21 26 31 36 41 46 51 56 61 66 76 86 90 106 116 120 M16 Ilgis ls, Ilgis lg, mm mm 8 8 8 12 17 22 27 32 37 42 47 52 62 72 76 79,5 89,5 14 14 14 22 27 32 37 42 47 52 57 62 72 82 86 92 102 M18 Ilgis ls, Ilgis lg, mm mm 9 10,5 15,5 20,5 25,5 30,5 35,5 40,5 45,5 55,5 65,5 69,5 75,5 85,5 99,5 16,5 23 28 33 38 43 48 53 58 68 78 82 88 98 112 M20 Ilgis ls, Ilgis lg, mm mm 10 10 10 10 10 11,5 16,5 21,5 26,5 31,5 36,5 41,5 51,5 61,5 65,5 71,5 81,5 17,5 17,5 17,5 17,5 17,5 24 29 34 39 44 49 54 64 74 78 84 94 3.13 lentelė tęsinys Nominalusis varžto ilgis, mm 50 55 60 65 70 75 80 85 90 95 100 110 120 130 140 150 160 170 180 190 200 M22 Ilgis ls, Ilgis lg, mm mm 11 18,5 11 18,5 11 18,5 11 18,5 11 18,5 12,5 25 17,5 30 22,5 35 27,5 40 32,5 45 37,5 50 47,5 60 57,5 70 61,5 74 71,5 84 81,5 94 M24 Ilgis ls, Ilgis lg, mm mm 12 12 12 12 12 12 16 21 26 31 41 51 55 65 75 85 95 105 115 125 21 21 21 21 21 21 31 36 41 46 56 66 70 80 90 100 110 120 130 140 M27 Ilgis ls, Ilgis lg, mm mm 13,5 13,5 13,5 13,5 13,5 13,5 15 20 25 35 45 49 59 69 79 89 99 109 119 M30 Ilgis ls, Ilgis lg, mm mm 22,5 22,5 22,5 22,5 22,5 22,5 30 35 40 50 60 64 74 84 94 104 114 124 134 15 15 15 15 15 15 1605 26,5 36,5 40,5 50,5 60,5 70,5 80,5 90,5 100,5 110,5 25,5 25,5 25,5 25,5 25,5 25,5 34 44 54 58 68 78 88 98 108 118 128 M36 Ilgis ls, Ilgis lg, mm mm 18 18 18 18 18 22 26 36 46 56 66 76 86 96 30 30 30 30 30 42 46 56 66 76 86 96 106 116 3.14 lentelė Stipriųjų varžtų 10.9 kokybės klasės pagal LST EN 14399-4:2005 [7.55] neįsriegtosios dalies ilgiai Nominalusis varžto ilgis, mm 35 40 45 50 55 60 65 70 75 80 85 90 95 100 105 110 115 120 125 130 135 140 145 150 155 160 165 M12 Ilgis ls, mm 6,75 11,75 16,75 21,75 26,75 31,75 36,75 41,75 46,75 51,75 56,75 61,75 66,75 M16 Ilgis lg, mm 12 17 22 27 32 37 42 47 52 57 62 67 72 M20 Ilgis ls, mm Ilgis lg, mm 6 11 16 21 26 31 36 41 46 51 56 61 66 71 76 81 86 91 96 12 17 22 27 32 37 42 47 52 57 62 67 72 77 82 87 92 97 102 Ilgis ls, mm Ilgis lg, mm 4,5 9,5 14,5 19,5 24,5 29,5 34,5 39,5 44,5 49,5 54,5 59,5 64,5 69,5 74,5 79,5 84,5 89,5 94,5 99,5 104,5 109,5 114,5 12 17 22 27 32 37 42 47 52 57 62 67 72 77 82 87 92 97 102 107 112 117 122 M22 Ilgis ls, Ilgis lg, mm mm 8,5 16 13,5 21 18,5 26 23,5 31 28,5 36 33,5 41 38,5 46 43,5 51 48,5 56 53,5 61 58,5 66 63,5 71 68,5 76 73,5 81 78,5 86 83,5 91 88,5 96 93,5 101 98,5 106 103,5 111 108,5 116 113,5 121 118,5 126 123,5 131 3.14 lentelė tęsinys Nominalusis varžto ilgis, mm 60 65 70 75 80 85 90 95 100 105 110 115 120 125 130 135 140 145 150 155 160 165 170 175 180 185 190 195 200 M24 Ilgis ls, mm 12 17 22 27 32 37 42 47 52 57 62 67 72 77 82 87 92 97 102 107 112 117 122 127 132 137 142 147 M27 Ilgis lg, mm 21 26 31 36 41 46 51 56 61 66 71 76 81 86 91 96 101 106 111 116 121 126 131 136 141 146 151 156 M30 M36 Ilgis ls, mm Ilgis lg, mm Ilgis ls, mm Ilgis lg, mm Ilgis ls, mm Ilgis lg, mm 20 25 30 35 40 45 50 55 60 65 70 75 80 85 90 95 100 105 110 115 120 125 130 135 140 145 150 29 34 39 44 49 54 59 64 69 74 79 84 89 94 99 104 109 114 119 124 129 134 139 144 149 154 159 20,5 25,5 30,5 35,5 40,5 45,5 50,5 55,5 60,5 65,5 70,5 75,5 80,5 85,5 90,5 95,5 100,5 105,5 110,5 115,5 120,5 125,5 130,5 135,5 140,5 147,5 31 36 41 47 51 56 61 66 71 76 81 86 91 96 101 106 111 116 121 126 131 136 141 146 151 156 21 26 31 36 41 46 51 56 61 66 71 76 81 86 91 96 101 106 111 116 121 126 131 136 33 38 43 48 53 58 63 68 73 78 83 88 93 98 103 108 113 118 123 128 133 138 143 148 71. Šešiakampių veržlių stipriesiems varžtams pagal LST EN 14399-3:2005 [7.54] (3.8 a ir b pav.) ir LST EN 14399-4:2005 [7.55] (3.8 a pav.) pagrindiniai matmenys pateikti 3.15 lentelėje. a) b) c) 3.8 pav. Veržlės stipriesiems varžtams pagal LST EN 14399-3:2005 [7.54] ir LST EN 14399-4:2005 [7.55] 3.15 lentelė 8 ir 10 kokybės klasių veržlių stipriesiems varžtams pagal LST EN 14399-3:2005 [7.54] ir 10 kokybės klasės veržlių LST EN 14399-4:2005 [7.55] pagrindiniai matmenys Sriegis d, mm Veržliarakčio matmuo s, mm M12 M141) M16 M181) M20 M22 M24 M27 M30 M36 Pastaba. 22,0 24,0 27,0 30,0 32,0 36,0 41,0 46,0 50,0 60,0 1) Mažiausias apibrėžiamo apie veržlę apskritimo skersmuo e, mm LST EN 14399-3 LST EN 14399-4 23,91 22,0 27,12 – 29,56 29,56 32,95 – 35,03 35,03 39,55 39,55 45,20 45,20 50,85 50,85 55,37 55,37 66,44 66,44 Didžiausias veržlės aukštis m, mm LST EN 14399-3 10,8 12,8 14,8 15,8 18,0 19,4 21,5 23,8 25,6 31,0 LST EN 14399-4 10,0 – 13,0 – 16,0 18,0 20,0 22,0 24,0 29,0 – šių skersmenų varžtai pagal LST EN 14399-3:2005 [7.54] naudotini išimtiniais atvejais. 72. Plokščiųjų poveržlių pagal LST EN 14399-5:2005 [7.56] (3.9 a pav.) ir nusklembtųjų poveržlių pagal LST EN 14399-6:2005 [7.57] (3.9 b pav.) stipriesiems varžtams pagrindiniai matmenys pateikti 3.16 lentelėje. a) b) 3.9 pav. Plokščiosios vidutinės serijos poveržlės: a) poveržlės pagal LST EN 14399-5:2005 [7.56]; b) nusklembtosios poveržlės pagal LST EN 14399-6:2005 [7.57] 3.16 lentelė Poveržlių pagal LST EN 14399-5:2005 [7.56] ir LST EN 14399-6:2005 [7.57] stipriesiems varžtams pagrindiniai matmenys Poveržlės matmenys, mm Nominalusis varžto skersmuo d, mm Mažiausias skylės skersmuo d1 Didžiausias išorinis skersmuo d2 Nominalus storis h 12 13,0 24,0 3,0 141) 15,0 28,0 3,0 16 17,0 30,0 4,0 181) 19,0 34,0 4,0 20 21,0 37,0 4,0 22 23,0 39,0 4,0 24 25,0 44,0 4,0 27 28,0 50,0 5,0 30 31,0 56,0 5,0 36 37,0 66,0 6,0 Pastabos: 1) Šių skersmenų varžtai naudotini išimtiniais atvejais. Poveržlių kietumas 300–370 HV. 73. Stipriųjų varžtų pagal LST EN 14399-3:2005 [7.54] ir LST EN 14399-4:2005 [7.55] stiprumo savybės atitinka LST EN ISO 898-1:2000 [7.13], o veržlės stipriesiems varžtams pagal LST EN 14399-3:2005 [7.54] ir LST EN 143994:2005 [7.55] atitinka LST EN ISO 20898-2:2000 [7.44] reikalavimus, todėl šie varžtai ir veržlės ženklinami vienu iš ženklinimo būdų – uždedant skaitinį kokybės klasės žymenį (žr. 3.17 lentelę). 3.17 lentelė Stipriųjų varžtų su šešiakampėmis galvutėmis, šešiakampių veržlių ir poveržlių ženklinimas pavyzdys Varžtų standartas Veržlių standartas pavyzdys LST EN 143993:2005 Poveržlių pavyzdys LST EN 143995:2005 LST EN 143993:2005 LST EN 143994:2005 LST EN 143994:2005 standartas LST EN 143996:2005 74. Jungimo priemonių – varžtų ir veržlių matmenys pateikti 3.8–3.16 lentelėse, nurodomi prieš jas padengiant apsauginėmis galvaninėmis dangomis. 75. Varžtai, taip pat įtempiamieji, išdėstomi atstumais, kaip nurodyta Reglamento 7.31 lentelėje. Sąlyginiai varžtų išdėstymo atstumų žymenys pavaizduoti 3.10 pav. Varžtus išdėstant šachmatiškai, kaip parodyta 3.10 b pav., elemento grynasis (neto) skerspjūvio plotas Anet nustatomas įvertinant jo susilpnėjimą dėl skylių, išdėstytų tik viename pjūvyje statmenai įrąžai (ne zigzagu). Išdėsčius varžtus mažesniais atstumais, nei nurodyta Reglamento 168 p., grynasis (neto) skerspjūvio plotas Anet skaičiuojamas įvertinant elemento susilpninimus pjūvyje zigzagu. a) b) 3.10 pav. Varžtų išdėstymo atstumų žymenys: a) varžtus išdėstant eilėmis; b) varžtus išdėstant šachmatiškai 76. Varžtinėse jungtyse visi varžtai turi būti „pakankamai įveržti“. Šis terminas nusako, kad veržlės ar varžtai turi būti užsukami visa jėga, naudojant įprastinius papildomai neprailgintus veržliarakčius. 77. Įtempiamųjų (stipriųjų) varžtų įtempimas pradedamas tik juos „pakankamai įveržus“. 78. Įtempiamiesiems (stipriesiems) varžtams įtempti gali būti taikomi šie būdai:  sukimo momento kontrolės;  veržlės pasukimo kampo;  tiesioginio tempimo indikatoriaus;  kombinuotas. 79. Įtempiamųjų varžtų išankstinio įtempimo jėgų F p ,Cd dydžiai, skaičiuoti pagal Reglamento 7.128 formulę, pateikti 3.18 lentelėje. 3.18 lentelė Įtempiamųjų varžtų išankstinio įtempimo jėgų F p ,Cd reikšmės kN Varžto kokybės klasė 8.8 M12 M16 M20 M22 M24 M27 M30 M36 47 88 137 170 198 257 314 458 10.9 59 110 172 212 247 321 393 572 Varžto nominalusis skersmuo V SKIRSNIS. NEĮTEMPIAMŲJŲ VARŽTŲ JUNGČIŲ SKAIČIAVIMAS 80. Varžtinėse jungtyse, kai ašinė jėga veikia skersai varžtų ašies, neįtempiamieji varžtai jungiamųjų elementų plokštumoje yra sąlygiškai kerpami, o patys jungiamieji elementai – glemžiami (žr. 3.11 a pav.). Kai ašinė jėga jungtyse nukreipta išilgai varžtų ašies – neįtempiamieji varžtai yra tempiami (žr. 3.11 b pav.). a) b) 3.11 pav. Varžtinės jungtys su neįtempiamaisiais varžtais: a) kai ašinė jėga veikia skersai varžtų ašies; b) kai ašinė jėga jungtyse nukreipta išilgai varžtų ašies 81. Kai varžtinėse jungtyse su neįtempiamaisiais varžtais veikia ašinė jėga N Ed , einanti per jungties sunkio centrą, teigiama, kad ši jėga pasiskirsto tolygiai (vienodai) tarp varžtų. 82. Skaičiuojant varžtines jungtis su neįtempiamaisiais varžtais, taikomas varžtinės jungties darbo sąlygų koeficientas  b , imamas iš Reglamento 7.33 lentelės. Šis koeficientas įvertina galimą netolygų įrąžų pasiskirstymą varžtuose ir įgalina išvengti jungiamųjų elementų suirimo esant mažesniems atstumams tarp varžtų bei tarp varžtų ir elemento krašto (žr. Reglamento 7.31 lentelę). 83. Centriškai tempiama arba gniuždoma varžtinė jungtis su neįtempiamaisiais varžtais (žr. 3.12 pav.). Šios jungties ribinio būvio (stiprumo) sąlyga tikrinama pagal formulę: N Ed  1,0 , n  Fb ,min c čia: (3.1) Fb ,min – mažiausias iš dviejų skaičiuotinių jungties atsparių: minFb .v .Rd ; Fb , p ,Rd  (žr. Reglamento 172 p.); Fb ,v ,Rd – skaičiuotinis varžto kerpamasis atsparis; Fb , p ,Rd – skaičiuotinis varžtu glemžiamų jungiamųjų elementų atsparis; n – varžtų skaičius vienoje jungties pusėje. 3.12 pav. Ašinės jėgos veikiama varžtinė jungtis Skaičiuotinis varžto kerpamasis atsparis Fb ,v ,Rd  f bs ,d  b Ab ·ns , čia: (3.2) f bs ,d – skaičiuotinis varžtų kerpamasis plieno stipris (žr. Reglamento 6.17 lentelę);  b – varžtinės jungties darbo sąlygų koeficientas, imamas iš Reglamento 7.33 lentelės; Ab – varžto skerspjūvio plotas (žr. Reglamento 172 p.); ns – varžto kirpimo plokštumų skaičius (žr. 3.11 pav. (a)). Skaičiuotinis varžtu glemžiamų jungiamųjų elementų atsparis Fb , p ,Rd  f bp,d  b d čia: t , (3.3) f bp ,d – skaičiuotinis varžtu glemžiamo plieno stipris (žr. Reglamento 6.17 lentelę); d – varžto skersmuo;  t – mažiausias suminis elementų, glemžiamų viena kryptimi, storis (žr. 3.11 pav. (a)). 84. Veikiamų ašinės jėgos N Ed jungčių neįtempiamųjų varžtų, esančių vienoje jungties pusėje, reikiamas (projektinis) skaičius n skaičiuojamas pagal formulę: n  85. Veikiamų ašinės jėgos N Ed .  c Fb ,min (3.4) N Ed varžtinių jungčių su vienpusiu antdėklu (žr. 3.13 a pav.) ir užleistinių varžtinių jungčių (žr. 3.13 b pav.) reikiamas varžtų vienoje jungties pusėje skaičius n, skaičiuotas pagal šio priedo (3.4) formulę, dėl asimetrinio ašinės jėgos perdavimo yra didinamas 10%. a) b) c) 3.13 pav. Varžtinės jungtys: a) jungtis su vienpusiu antdėklu; b) užleistinė jungtis; c) jungtis su intarpu 86. Ašinės jėgos N Ed veikiamose varžtinėse jungtyse, kai jungiamasis elementas (profiliuotis) nėra pakankamo ilgio ar pločio varžtams išdėstyti, yra naudojami trumpainiai iš kampučių (žr. 3.14 pav.). Šiuo atveju varžtų, reikiamų vienai iš trumpainio lentynų prijungti prie profiliuočio, skaičius n , nustatytas pagal šio priedo 84 punktą, turi būti didinamas 50%. 3.14 pav. Varžtinė jungtis su trumpainiais 87. Skaičiuojant varžtines jungtis, būtina patikrinti jungiamųjų elementų stiprumą atsižvelgiant į skylėmis susilpnintą grynąjį jų skerspjūvį (žr. Reglamento 56 p., 57 p.). 88. Lenkimo momento veikiama varžtinė jungtis su neįtempiamaisiais varžtais (žr. 3.15 pav.). Skaičiuojant tokią jungtį teigiama, kad lenkimo momentas M Ed yra atlaikomas varžtų, išdėstytų vienoje jungties pusėje simetriškai jos sunkio centro išdėstytais varžtais. Įražos varžtuose didėja proporcingai jų atstumui nuo jungties centro. Didžiausia įrąža tenka kraštiniams varžtams Nb ,M ,1  Nb ,M (žr. 3.15 pav.). 3.15 pav. Lenkimo momento veikiama varžtinė jungtis Lenkimo momento veikiamos varžtinės jungties ribinio būvio (stiprumo) sąlyga tikrinama pagal formulę: N b ,M  1,0 . Fb ,min  c (3.5) Didžiausia kraštiniams varžtams tenkanti įrąža skaičiuojama taip: N b ,M  M Ed čia: a max , m ai2 (3.6) amax – atstumas tarp varžtų kraštinių horizontaliųjų eilių (žr. 3.15 pav.); m – varžtų vertikaliųjų eilių, esančių vienoje jungties pusėje, skaičius;  ai2  a12  a22  a32  ..... – atstumų tarp varžtų horizontaliųjų eilių porų kvadratų suma (žr. 3.15 pav.). Tikrinant varžtinės jungties ribinio būvio (stiprumo) sąlygą pagal (3.5) formulę, Fb ,min reikšmės skaičiuojamos pagal šio priedo 83 punkto nuorodas. 89. Sprendžiant lenkimo momento veikiamos varžtinės jungties projektinį uždavinį, pravartu atstumų tarp varžtų horizontaliųjų eilių porų kvadratų sumą  ai2 išreikšti taip: 2 ,  ai2   k amax (3.7) k k  1 , 6k  1 (3.8) kur k  čia k – varžtų skaičius vienoje vertikaliojoje eilėje. Parametro  k reikšmės, atsižvelgiant į varžtų vertikalioje eilėje skaičių, yra pateiktos 3.19 lentelėje. 3.19 lentelė Parametro k k 6 1,40 7 1,55 k reikšmės atsižvelgiant į varžtų vertikalioje eilėje skaičių 8 1,71 9 1,87 10 2,04 11 2,20 12 2,36 13 2,52 14 2,69 15 2,86 Nustačius pagal konstrukcinius reikalavimus (žr. Reglamento 7.31 lentelę) didžiausią atstumą tarp varžtų kraštinių horizontaliųjų eilių amax ir žinant Fb ,min reikšmę, galima parametro  k reikšmė skaičiuojama taip: k  Iš 3.19 lentelės pagal apskaičiuotą M Ed . m  Fb ,minamax (3.9)  k reikšmę galima nustatyti orientacinį reikiamą varžtų vienoje vertikaliojoje eilėje skaičių k . 90. Skersinės jėgos veikiama varžtinė jungtis su neįtempiamaisiais varžtais (žr. 3.16 pav.). Skaičiuojant tokią jungtį, teigiama, kad skersinė jėga VEd yra tolygiai paskirstoma tarp vienoje jungties pusėje esančių varžtų. 3.16 pav. Skersinės jėgos veikiama varžtinė jungtis Skersinės jėgos veikiamos varžtinės jungties ribinio būvio (stiprumo) sąlyga tikrinama pagal formulę: VEd  1,0 . n  Fb ,min c (3.10) Fb ,min reikšmės (3.10) formulėje skaičiuojamos pagal šio priedo 83 punkto nuorodas. 91. Veikiamų skersinės jėgos VEd jungčių neįtempiamųjų varžtų, esančių vienoje jungties pusėje, reikiamas (projektinis) skaičius n skaičiuojamas pagal formulę: n  VEd .  c Fb ,min (3.11) 92. Ašinės jėgos, lenkimo momento ir skersinės jėgos veikiama varžtinė jungtis su neįtempiamaisiais varžtais (žr. 3.17 pav.). Šios jungties stiprumas nuo paskirų įrąžų N Ed , M Ed , VEd yra tikrinamas atitinkamai pagal šio priedo (3.1), (3.5) ir (3.10) formules. 3.17 pav. Ašinės jėgos N Ed , lenkimo momento M Ed ir skersinės jėgos VEd veikiama varžtinė jungtis Varžtinės jungties nuo bendrojo įrąžų N Ed , M Ed , VEd poveikio ribinio būvio (stiprumo) sąlyga tikrinama pagal formulę: N b ,max  1,0 , Fb ,min  c čia (3.12) Nb ,max – didžiausia vienoje iš vertikalių jungties eilių įrąža varžte (žr. 3.17 pav.). Didžiausia vienoje iš vertikaliųjų eilių įrąža varžte, sukelta bendrojo N Ed , M Ed , VEd poveikio, skaičiuojama taip: N b ,max  Nb ,N  Nb ,M 2  Nb ,V 2 , (3.13) kur: N b ,N  N Ed , n (3.14) N b ,V  VEd , n (3.15) čia: N b ,N – įrąža varžte, sukelta ašinės jėgos N Ed ; N b ,V – įrąža varžte, sukelta skersinės jėgos VEd . Įrąža varžte nuo lenkimo momento N b ,M skaičiuojama pagal šio priedo 88 punkto nuorodas. Tikrinant varžtinės jungties ribinio būvio (stiprumo) sąlygą pagal (3.12) formulę, Fb ,min reikšmės skaičiuojamos pagal šio priedo 83 punkto nuorodas. 93. Ašinės jėgos N Ed , lenkimo momento M Ed ir skersinės jėgos VEd veikiamos varžtinės jungties su neįtempiamaisiais varžtais projektinis uždavinys sprendžiamas laipsninio priartėjimo būdu, atsižvelgiant į šio priedo 89 punkto nuorodas. 94. Ašinės jėgos, nukreiptos išilgai neįtempiamųjų varžtų ašies, varžtinė jungtis (žr. 3.11 b pav.). Tokios varžtinės jungties ribinio būvio (stiprumo) sąlyga tikrinama pagal formulę: N Ed  1,0 , nt Fb ,t ,Rd  c čia: (3.16) Fb ,t ,Rd – skaičiuotinis varžto tempiamasis atsparis (žr. Reglamento 172 p.); nt – tempiamųjų varžtų jungtyje skaičius. Skaičiuotinė varžto tempiamojo atspario reikšmė skaičiuojama taip: Fb ,t ,Rd  f bt ,d Ab ,net , čia: (3.17) fbt,d – skaičiuotinis varžtų tempiamasis plieno stipris (žr. Reglamento 34 p.); Ab,net – varžto grynasis (neto) skerspjūvio plotas, nustatomas iš šio priedo 3.2 lentelės. 95. Ašinės jėgos, nukreiptos išilgai neįtempiamųjų varžtų ašies, reikiamas (projektinis) jungties varžtų skaičius n skaičiuojamas pagal formulę: nt  N Ed .  c Fb ,t ,Rd (3.18) 96. Neįtempiamųjų varžtų jungtyse, kai varžtai vienu metu yra ir kerpami ir tempiami, jų ribiniai būviai tikrinami paskirai kirpimo bei tempimo įrąžų poveikiui. VI SKIRSNIS. ĮTEMPIAMŲJŲ VARŽTŲ JUNGČIŲ SKAIČIAVIMAS 97. Įtempiamųjų varžtų jungtyse veikiančios jėgos perduodamos trintimi, atsirandančia tarp jungiamųjų elementų sąlyčio paviršių, iš anksto įtempus varžtus (žr. 3.18 pav.). Įtempiamuosiuose varžtuose veikia tik tempimo įrąža. Skaičiuojant tokias jungtis, teigiama, kad ją veikiančios jėgos pasiskirsto tolygiai (vienodai) tarp varžtų. 98. Varžtinėse jungtyse su įtempiamaisiais varžtais naudojami 8.8 ar 10.9 kokybės klasės varžtai. Taip pat galima imti ir kitokius varžtus, kurių mechaninės savybės atitinka Reglamento 31 punkte nurodytus reikalavimus. 3.18 pav. Varžtinė jungtis su įtempiamaisiais varžtais 99. Centriškai tempiama arba gniuždoma varžtinė jungtis su įtempiamaisiais varžtais (žr. 3.12 pav.). Šios jungties saugos ribinio būvio sąlyga tikrinama pagal formulę: N Ed n  Fbh ,Rd nsl  c čia:  1,0 , (3.19) Fbh ,Rd – skaičiuotinis vieno varžto ir vienos trinties plokštumos jungties atsparis (žr. Reglamento 180 p.); n – įtempiamųjų varžtų skaičius vienoje jungties pusėje; n sl – varžtinės jungties trinties paviršių skaičius. 100. Skaičiuotinis vieno varžto ir vienos trinties plokštumos jungties atsparis Fbh,Rd  čia: Fbh,Rd skaičiuojamas pagal formulę: f bh,d  b Ab,net  h , h (3.20) f bh ,d – skaičiuotinis įtempiamųjų varžtų tempiamasis plieno stipris, skaičiuojamas pagal Reglamento (6.3) formulę;  h – jungties su įtempiamaisiais varžtais trinties koeficientas, imamas iš Reglamento 7.34 lentelės ir priklausantis nuo paviršių parengimo;  h – jungties su įtempiamaisiais varžtais patikimumo koeficientas, imamas iš Reglamento 7.34 lentelės ir priklausantis nuo išankstinio įtempimo ašinės jėgos reguliavimo būdo; Ab ,net – varžto grynasis (neto) skerspjūvio plotas, nustatomas pagal Reglamento 7.32 lentelę;  b – varžtinės jungties su įtempiamaisiais varžtais darbo sąlygų koeficientas, nustatomas pagal Reglamento 180 punkto nuorodas ir priklausantis nuo varžtų skaičiaus n . 101. Veikiamų ašinės jėgos N Ed jungčių įtempiamųjų varžtų reikiamas (projektinis) skaičius n skaičiuojamas pagal formulę: n N Ed . Fbh, Rd nsl  c (3.21) Fbh ,Rd reikšmės (3.21) formulėje skaičiuojamos pagal šio priedo 100 punkto nuorodas. 102. Skaičiuojant varžtines jungtis su įtempiamaisiais varžtais, būtina patikrinti jungiamųjų elementų stiprumą atsižvelgiant į skylėmis susilpnintą grynąjį jų skerspjūvį. Tokių jungiamųjų elementų stiprumas pagal takumo ribą tikrinamas tariant, kad pusė įrąžos, tenkančios kiekvienam varžtui, yra perduodama trintimi: N Ed  n  1  0 ,5 i  Ac ,d  n  1,0 , f y ,d  c čia: (3.22) Ac ,d – skaičiuojamasis jungiamojo elemento plotas, skaičiuojamas taip: Ac ,d  Anet , kai veikia dinaminės apkrovos; Ac ,d  A , kai Anet  0,85A , ir veikia statinės apkrovos; Ac ,d  1,18Anet , kai Anet  0,85A , ir veikia statinės apkrovos. 103. Įtempiamojo varžto išankstinio įtempimo ašinė jėga skaičiuojama pagal formulę: Fp ,Cd  f bh,d Ab,net . (3.23) 104. Lenkimo momento veikiama varžtinė jungtis su įtempiamaisiais varžtais (žr. 3.15 pav.). Skaičiuojant tokią jungtį teigiama, kad įrąžos varžtuose pasiskirsto proporcingai atstumui tarp jungties sunkio centro ir nagrinėjamo varžto. Didžiausia įrąža tenka varžtams, labiausiai nutolusiems nuo jungties sunkio centro Nb ,M ,1  Nb ,M (žr. 3.15 pav.). Ši įrąža skaičiuojama pagal šio priedo (3.6) formulę. Lenkimo momento veikiamos varžtinės jungties su įtempiamaisiais varžtais ribinio būvio sąlyga tikrinama pagal formulę: N b ,M  1,0 . Fbh ,Rd nsl  c (3.24) Fbh ,Rd reikšmės (3.24) formulėje skaičiuojamos pagal šio priedo 100 punkto nuorodas. 105. Sprendžiant lenkimo momento M Ed veikiamos varžtinės jungties su įtempiamaisiais varžtais projektinį uždavinį, rekomenduotina vadovautis šio priedo 89 punkto nuorodomis. 106. Skersinės jėgos veikiama ( VEd  0 ) varžtinė jungtis su įtempiamaisiais varžtais (žr. 3.16 pav.). Skaičiuojant tokią jungtį, teigiama, kad veikianti skersinė jėga VEd yra tolygiai paskirstoma tarp varžtų. Skersinės jėgos veikiamos varžtinės jungties su įtempiamaisiais varžtais ribinio būvio sąlyga tikrinama pagal formulę: VEd n  Fbh ,Rd nsl  c  1,0 . (3.25) Fbh ,Rd reikšmės (3.25) formulėje skaičiuojamos pagal šio priedo 100 punkto nuorodas. 107. Veikiamų skersinės jėgos VEd jungčių įtempiamųjų varžtų reikiamas (projektinis) skaičius n skaičiuojamas pagal formulę: n  VEd . Fbh ,Rd nsl  c (3.26) Fbh ,Rd reikšmės (3.26) formulėje skaičiuojamos pagal šio priedo 100 punkto nuorodas. 108. Ašinės jėgos, lenkimo momento ir skersinės jėgos veikiama varžtinė jungtis su įtempiamaisiais varžtais (žr. 3.17 pav.). Šios jungties stiprumas nuo paskirų įrąžų N Ed , M Ed , VEd yra tikrinamas atitinkamai pagal šio priedo (3.19), (3.24) ir (3.25) formules. Varžtinės jungties su įtempiamaisiais varžtais ribinio būvio sąlyga nuo bendrojo įrąžų N Ed , M Ed , VEd poveikio tikrinama pagal formulę: N b ,max  1,0 , Fbh ,Rd nsl  c (3.27) čia Nb ,max – didžiausia vienoje iš vertikaliųjų jungties eilių įrąža varžte, skaičiuojama pagal šio priedo (3.13) formulę. Tikrinant varžtinės jungties ribinio būvio sąlygą pagal (3.27) formulę, Fbh ,Rd reikšmės skaičiuojamos pagal šio priedo 100 punkto nuorodas. 109. Ašinės jėgos ( N Ed  0 ), lenkimo momento ( M Ed  0 ) ir skersinės jėgos ( VEd  0 ) veikiamos varžtinės jungties su įtempiamaisiais varžtais projektinis uždavinys sprendžiamas laipsninio priartėjimo būdu, atsižvelgiant į šio priedo 89 punkto nuorodas. IV SKYRIUS. JUNGČIŲ SKAIČIAVIMO PAVYZDŽIAI 1 pavyzdys. Tempiamojo elemento suvirintinė sandūrinė jungtis STR 2.05.08:2005 1-1 1 N Ed 50° 200 N Ed 1 20 Administracinės paskirties daugiaaukščio pastato rėmo virintinės sijos juosta jungiama suvirintine įstrižąja sandūrine jungtimi. Tempiamoji įrąža sijos juostoje NEd yra lygi 0,520 MN. Patikrinti sandūrinės jungties stiprumą. Virintinė sija pagaminta iš plieno S275JR (LST EN 10025 – 2:2005 [7.29]). Plieno skaičiuotinis stipris f y, d  f y /  M  265 / 1,1  241 MPa (tempimui), 6.3 lentelė f s, d  0,58  f y /  M  0,58  265 / 1,1  140 MPa (šlyčiai). 6.5 lentelė Sandūrinės jungties skaičiuotinis stipris f w, y, d  0,85  f y, d  0,85  241  205 MPa (tempimui), 6.11 lentelė f w, s, d  f s, d  140 MPa (šlyčiai). Elementų darbo sąlygų koeficientas  c  1,0 . 7.1 lentelė Virintinės siūlės geometrinis ilgis l  b / sin   0,200 / sin 50o  0,261 m, čia: b – virinamos sijos juostos plotis;  – sandūrinės siūlės posvyrio kampas. Virintinės siūlės skaičiuojamasis ilgis lw,eff  l  2t  0,261  2  0,02  0,221 m, čia t – virinamos sijos juostos storis. Normaliniai sandūrinės siūlės įtempiai w ,Ed  N Ed sin  0,52  sin 50o   90,1 MPa. t  lw ,eff 0,02  0,221 Tangentiniai sandūrinės siūlės įtempiai w ,Ed  N Ed cos  0,52  cos 50o   75,6 MPa. t  lw ,eff 0,02  0,221 150 p. Sandūrinės jungties atspario sąlyga  2w, Ed  3  2w, Ed 1,15  f w, y , d   c  1,0 , 7 priedas (2.18) 90,12  3  75,6 2  0,674  1,0. 1,15  205 1,0 Sandūrinės jungties stiprumas yra pakankamas. 2 pavyzdys. Lenkiamojo elemento suvirintinė sandūrinė jungtis STR 2.05.08:2005 VEd 1 8,5 1-1 100 200 M Ed M Ed 8,5 5,6 183 2tf 1 VEd Patikrinti pagrindinės sijos sandūrinės jungties stiprumą. Jungties vietoje veikia 35 kNm lenkiamasis momentas ir 43 kN skersinė jėga. Sija pagaminta iš plieno S355JR (LST EN 10025 – 2:2005 [7.29]). Sijos skerspjūvis yra IPE200 (EN 19-57). Plieno skaičiuotinis stipris f y, d  f y /  M  355 / 1,1  322 MPa (tempimui), 6.3 lentelė f s ,d  0 ,58 f y /  M  0 ,58  355 / 1,1  187 ,2 MPa (šlyčiai). 6.5 lentelė Sandūrinės jungties skaičiuotinis stipris f w , y ,d  0,85 f y ,d  0,85  322  274 MPa (tempimui), 6.11 lentelė f w, s, d  f s, d  187,2 MPa (šlyčiai). Elementų darbo sąlygų koeficientas  c  1,0 . 7.1 lentelė Sandūrinės jungties siūlės galai neišvedami už sijos juostų kraštų. Siūlės ilgis sutrumpėja ( 2t f  2  8,5  17 mm) ties kiekvienu juostos kraštu. Atmestų juostos dalių inercijos momentas    2   0,200  0,0085   8 22  0,0085  0,0085    265 10 m4. 2     I 2 tf   h  tf  2 2t f t f    2    2 Siūlės inercijos momentas bus lygus sijos ir atmestų juostos dalių inercijos momentų skirtumui I w,eff  I y  I 2tf  1943  108  265  108  1678  108 m4. Sandūrinės jungties siūlės skerspjūvio atsparumo momentas bus lygus Ww,eff  I w,eff  2 h  1678  10 8  2  167,8  10  6 m3. 0,2 Sandūrinės jungties siūlės skerspjūvio šlyties plotas Aw ,eff  A  2bt f  28,48  10 4  2  0,1  0,0085  11,48  10 4 m2. Normaliniai sandūrinės siūlės įtempiai  w, x, Ed  M Ed 35  10 3   208 MPa . Ww,eff 167,8  10  6 7 priedas (2.13) Tangentiniai sandūrinės siūlės įtempiai  w, xz , Ed VEd 43 10 3    37,5 MPa. Aw,eff 11,48 10  4 7 priedas (2.15) Sandūrinės jungties atspario sąlyga  2w, x , Ed  3   2w, xy , Ed 1,15  f w, y , d   c  1,0 , 208 2  3  37,52  0,692  1,0. 1,15  274  1,0 Suvirintinės sandūrinės jungties stiprumas yra pakankamas. 7 priedas (2.9) 3 pavyzdys. Tempiamojo elemento suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis STR 2.05.08:2005 z10 480 z10 480 b z2 z1 N Ed z10 210 z10 210 Suprojektuoti santvaros strypo ir mazginio lakšto jungtį. Stogo santvaros tempiamasis strypas jungiamas prie mazginio lakšto kertinėmis siūlėmis. Strypo skerspjūvį sudaro sudvejinti kampuočiai – L100×12 (EN 10056-1). Mazginio lakšto storis – 10 mm. Santvaros strypas ir mazginis lakštas pagaminti iš plieno S355JR (LST EN 10025 – 2:2005 [7.29]). Santvaros strypo tempiamoji įrąža NEd = 1100 kN. Kertinės siūlės bus virinamos pusiau automatiniu būdu naudojant 2 mm skersmens elektrodinę vielą G42 (LST EN 440:1997 [7.6]). Siūlių padėtis virinant – žemutinė. Parenkamas kertinės siūlės statinis. Didžiausias leistinasis siūlės statinis k f ,max  1,2tmin  1,2  10  12 mm. 143 p. Mažiausias leistinasis siūlės statinis k f , min  5 mm. Parenkamas kertinių siūlių statinis 7.29 lentelė k f  10 mm. Suvirintinės jungties skaičiuotinis stipris per siūlės metalą f vw, f , d  0,55 f vw,u  Mw  0,55 500  220 MPa, 1,25 6.11 lentelė f vw,u  500 MPa, 6.13 lentelė  Mw  1,25 . 6.11 lentelė Suvirintinės jungties skaičiuotinis stipris per sulydymo srities metalą f vw, z , d  0,45 fu  0,45  470  212 MPa, 6.11 lentelė fu  470 MPa. 6.5 lentelė Kertinės siūlės koeficientai: wf  0,8 ; wz  1,0 . 7.30 lentelė Tikrinama, ar tinkamai parinkta elektrodinė viela f vw, z , d  f vw, f , d  f vw, z , d 212 MPa < 220 MPa <212  wz ,  wf (7.136) 1 = 265 MPa. 0,8 Parinkta tinkama elektrodinė viela. Reikalingas kertinių siūlių ilgis skaičiuojant per siūlės metalo pjūvį l w ,eff N Ed 1,100   0 ,658 m,  wf k f f vw , f ,d  c 0 ,8  0 ,01  220  0 ,95   c  0,95 . (7.130) 7.1 lentelė Reikalingas kertinių siūlių ilgis skaičiuojant per sulydymo srities metalo pjūvį l w ,eff  N Ed 1,100   0 ,546 m.  wzk f f vw ,z ,d  c 1,0  0 ,01  212  0 ,95 (7.131) Siūlės ilgis tarp kampuočio kampo ir sparno siūlių paskirstomas atvirkščiai proporcingai jų atstumui nuo įrąžos veikimo ašies. Kertinės siūlės prie kampuočio kampo ilgis lw,eff ,1   lw,eff z2 0,071  0,658 0,467 m. b 0,1 7 priedas 46 p. Kerinės siūlės prie kampuočio sparno ilgis lw,eff ,1   lw,eff z1 0,029  0,658 0,1908 m. b 0,1 Mažiausias leistinasis skaičiuojamasis kertinės siūlės ilgis   lw,eff , min  max 4k f ;40 mm  max( 4 10;40 mm )  40 mm . 143 p. Didžiausias leistinasis skaičiuojamasis kertinės siūlės ilgis lweff , max  85wf k f  85  0,8 10  680 mm . 143 p. Parenkamas kertinės siūlės prie kampuočio kampo geometrinis ilgis 0,48 m > lw,1  0,467  0,01  0,477 m. 152 p. Parenkamas kertinės siūlės prie kampuočio sparno geometrinis ilgis 0,21 m > lw,2  0,1908  0,01  0,201 m. 152 p. 4 pavyzdys. Lenkiamojo elemento suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis F 1 STR 2.05.08:2005 1-1 1 100 10 z8 200 50 z8 200 100 50 11 Daugiaaukščio administracinio pastato rėmo sija šarnyriškai jungiama prie kolonos detalės dviem varžtais. Sijos atraminė reakcija F yra lygi 110 kN. Patikrinti kertinių siūlių, jungiančių kolonos detalę prie jos juostos, stiprumą. Kolona ir jos detalė pagamintos iš plieno S275JR (LST EN 10025 – 2 [7.29]). Kertinės siūlės suvirintos pusiau automatiniu būdu naudojant 2 mm skersmens elektrodinę vielą G38 (LST EN 440 [7.6]). Kertinių siūlių statinis kf = 8,0 mm. Siūlių padėtis virinant – žemutinė. Kertines siūles veikia lenkiamasis momentas ir skersinė jėga M Ed  F  0,1  110 0,1  11,0 kNm , VEd  F  110 kN. Suvirintinės jungties skaičiuotinis stipris per siūlės metalą f vw, f , d  0,55 f vw,u  Mw  0,55 470  207 MPa, 1,25 6.11 lentelė f vw,u  470 MPa, 6.13 lentelė  Mw  1,25 . 6.11 lentelė Suvirintinės jungties skaičiuotinis stipris per sulydymo srities metalą fvw, z , d  0,45 fu  0,45  410  184,5 MPa, 6.11 lentelė fu  410 MPa. 6.5 lentelė Kertinės siūlės koeficientai:  wf  0,9 ;  wz  1,05 . Tikrinama, ar tinkamai parinkta elektrodinė viela f vw, z , d  f vw, f , d  f vw, z , d 184,5 MPa < 207 MPa <184,5 Parinkta tinkama elektrodinė viela. 7.30 lentelė  wz ,  wf 1,05 = 215 MPa. 0,9 (7.136) Vienos kertinės siūlės skaičiuojamasis ilgis leff Kertinių siūlių atspario per siūlės metalą sąlyga: VEd Aw, eff , f  0,2  0,01  0,19 m. 2  M Ed 2 Ww, eff , f f vw, f , d  c 152 p. 7 priedas (2.57) (2.77)  1,0 ,  c  1,0 , 7.1 lentelė Kertinių siūlių metalo skerspjūvio atsparumo momentas Ww,eff , f  2   wf k f lw,eff 6 2  2  0,9  0,0080,192  86.6 106 m . 3 6 Kertinių siūlių metalo skerspjūvio plotas Aw,eff , f   wf k f  lw,eff  0,9  0,008  2  0,19  27,4 10 4 m2, 0,11 27,4 10   0,011 86,6 10  4 2 6 2 207  0,644  1,0 . Kertinių siūlių atspario per sulydymo srities metalą sąlyga VEd Aw,eff , z 2  M Ed Ww,eff , z 2 7 priedas (2.58) (2.78)  1,0 . f vw, z , d  c Kertinių siūlių sulydymo srities skerspjūvio atsparumo momentas Ww,eff , z  2    wz k f lw,eff 6 2  2  1,05  0,0080,192  101,1106 m . 3 6 Kertinių siūlių sulydymo srities skerspjūvio plotas Aw,eff , z   wz k f  lw,eff  1,05  0,008  2  0,19  31,9 10 4 m2, 0,11 31,9 10   0,011 101,110  4 2 6 2 184,5  1,0 Jungties su kertinėmis siūlėmis stiprumas yra pakankamas.  0,619  1,0 . 5 pavyzdys. Varžtinė gniuždomųjų elementų jungtis 45 40 45 75 40 STR 2.05.08:2005 N Ed Patikrinti varžtinės jungties stiprumą. Stogo santvaros gniuždomasis strypas jungiamas prie mazginio lakšto B gaminio klasės, 16 mm skersmens, 4.8 kokybės klasės varžtais. Strypo skerspjūvį sudaro sudvejinti kampuočiai – L75×6 (EN 10056-1:1998). Mazginio lakšto storis – 10 mm. Santvaros strypas ir mazginis lakštas pagaminti iš plieno S275JR (LST EN 10025 – 2:2005 [7.29]). Santvaros strypo gniuždomoji įrąža NEd = 110 kN. Varžtinės jungties skaičiuotinis kerpamasis stipris fbs , d  0,4 fbu  0,4  400  160 MPa, 6.17 lentelė fbu  400 MPa. 6.18 lentelė Varžtinės jungties skaičiuotinis glemžiamasis stipris f bp , d  (0,6  340 fu 410 ) f u  (0,6  340 )410  518 MPa, E 210000 fu  410 MPa. 6.17 lentelė 6.5 lentelė Skaičiuotinis vieno varžto kerpamasis atsparis Fb,v, Rd  fbs , d  b Ab ns  160  103  0,9  2,01  104  2  57,9 kN, b  0,9 . (7.142) 7.33 lentelė Skaičiuotinis vieno varžto glemžiamasis atsparis Fb , p , Rd  f bp,d  b d  t  518  10 3  0,9  0,016  0,01  74,6 kN. (7.143) Varžtinės jungties atsparis Nb, Rd  n  min( Fb,vRd ; Fb, p, Rd )   c  (7.145) 2  57,9 1,05  121,6 kN  NEd  110 kN ;  c  1,05 . Varžtinės jungties stiprumas yra pakankamas. 7.1 lentelė 6 pavyzdys. Varžtinė lenkiamųjų elementų jungtis STR 2.05.08:2005 a2=50 25 25 M Ed 50 M Ed a1=150 50 VEd 6 6 10 VEd Patikrinti varžtinės jungties stiprumą. Sijos sienelė sujungta dvipusiais antdėklais ir B gaminio klasės, 5.6 kokybės klasės varžtais. Varžtų skersmuo – 16 mm. Sija ir antdėklai pagaminti iš plieno S275JR (LST EN 10025 – 2 [7.29]). Sijos sienelei tenka lenkiamasis momentas MEd = 20 kNm ir skersinė jėga VEd = 125 kN. Varžtinės jungties skaičiuotinis kerpamasis stipris fbs , d  0,38 fbu  0,38  500  190 MPa , 6.17 lentelė fbu  500 MPa . 6.18 lentelė Varžtinės jungties skaičiuotinis glemžiamasis stipris f bp , d  (0,6  340 fu 410 ) f u  (0,6  340 )410  518 MPa, E 210000 fu  410 MPa. 6.17 lentelė 6.5 lentelė Skaičiuotinis vieno varžto kerpamasis atsparis Fb,v, Rd  fbs , d  b Ab ns  190  103  0,9  2,01  104  2  68,7 kN, b  0,9 . (7.142) 7.33 lentelė Skaičiuotinis vieno varžto glemžiamasis atsparis Fb , p , Rd  f bp,d  b d  t  518  10 3  0,9  0,016  0,01  74,6 kN. (7.143) Įrąža kraštiniame varžte nuo lenkiamojo momento N b, M  M Ed  a1  m a12  a22    20  0,15 2  0,152  0,052   60,0 kN. 7 priedas (3.6) Įrąža kraštiniame varžte nuo skersinės jėgos N b,V  VEd 125,0   15,63 kN. n 8 Įrąžų kraštiniame varžte atstojamoji 7 priedas (3.13) Nb, max  Nb2, M  Nb2,V  60 2  15,632  62 kN,   Nb, max  62 kN  min Fb,v, Rd ; Fb, p, Rd  68,7 kN. Varžtinės jungties stiprumas yra pakankamas. STR 2.05.08:2005 160 N Ed 210 210 50 60 50 7 pavyzdys. Varžtinė jungtis stipriaisiais (įtempiamaisiais varžtais) 12 Nustatyti jungties stipriaisiais varžtais leistinąją ašinę jėgą NEd. Du loviai UPN160 prijungti prie mazginio lakšto stipriaisiais varžtais. Varžtų skersmuo – 16 mm, kokybės klasė – 10.9. Lovių ir mazginio lakšto lietimosi paviršiai nuvalyti šratų srautu nekonservuojant. Varžtų įtempimas reguliuojamas pagal sukimo momentą. Loviai ir mazginis lakštas pagaminti iš plieno S275JR (LST EN 10025 – 2 [7.29]). Varžtams gręžiamos 18 mm skersmens skylės. Lovio UPN160 (DIN 1026-1:2000) skerspjūvio plotas – 24 cm2. Lovio sienelės storis – 7,5 mm. Skaičiuotinis stipriųjų varžtų tempiamasis plieno stipris fbh, d  0,7  fbu  0,7 1000  700 MPa, fbu  1000 MPa. (6.3) 6.18 lentelė Skaičiuotinis vieno varžto ir vienos trinties plokštumos atsparis Fbh, Rd  fbh, d  b Ab, net  h h 700103  0,8 1,57 104  0,58   45,5 kN, 1,12 b  0,8 , (7.146) 180 p. Ab,net  157 mm2, 7.32 lentelė h  0,58 ; 7.34 lentelė  h  1,12. 7.34 lentelė Varžtinės jungties įtempiamųjų varžtų atsparis N bh ,Rd  n  Fbh ,Rd nsl  c  4  45,5  2 1,0  364 kN. Lovių grynasis skerspjūvio plotas (7.147)   Anet ,1  2 24 10 4  2  0,018  0,0075  42,6 10 4 m2. (7.143) Lovių skaičiuojamasis skerspjūvio plotas Anet ,1  42,6  104 m2  0,85  A  0,85  2  24  104  40,8  104 m2, 182 p. todėl lovių atspariui skaičiuoti bus naudojamas bruto skerspjūvio plotas. Sudvejintų lovių atsparis N pl ,Rd ,1  A  f yd  c  2  24  10 4  250  103  1,0  1200 kN, f yd  fy M  275  250 MPa. 1,1 (7.4) 6.3 lentelė 6.5 lentelė 35 p. Mazginio lakšto grynasis skerspjūvio plotas Anet , 2  0,0120,21  2  0,018   20,9  10 4 m2. Mazginio lakšto skaičiuojamasis skerspjūvio plotas: A net , 2  20,9  10 4 m 2  0,85  0,21  0,012  21,4  10 4 m2, todėl mazginio lakšto atspariui skaičiuoti bus naudojamas sąlyginis plotas 182 p. Ac, d . Ac, d  1,18  Anet ,2  1,18  20,9 10 4  24,7 10 4 m2. Mazginio lakšto atsparis N pl , Rd ,1  Ac, d f yd  c  24,7 10 4  250 103 1,0  618 kN . Leistinoji varžtinės jungties ašinė jėga yra lygi minimaliam jungties atspariui N Ed  Nbh, Rd  364 kN. (7.4)