LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ ĮSTATYMAS 1995 m. gegužės 11 d. Nr. I-891 Vilnius (nauja redakcija nuo 2002 10 23 pagal LR 2002 10 03 įstatymą Nr. IX-1113) PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis Įstatymas nustato Lietuvos Respublikos automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus. 2. Šiuo Įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio Įstatymo priede. (1 str. - LR 2014 05 15 įstatymo Nr. XII-899 redakcija, įsigaliojo nuo 2014 11 01) 2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos 1. Didžiagabaritė transporto priemonė – transporto priemonė, įskaitant jų junginį, kurios matmenys (ilgis, plotis, aukštis) su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio matmenis. 2. Didžiausieji leidžiami naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio techniniai parametrai – didžiausi transporto priemonės ar jų junginio matmenys, masė, ašies (ašių) apkrova ir kiti techniniai parametrai, leidžiami transporto priemonei ar jų junginiui važiuojant keliais. 3. Gatvė – kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą. 4. Jungiamasis kelias – kelio ruožas, kuris sujungia valstybinės reikšmės kelią su vietinės reikšmės miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje esančiais viešaisiais keliais. (2 str. papildytas 4 d. - LR 2016 05 19 įstatymo Nr. XII-2364 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 06 03) (Buvusias 2 straipsnio 4–20 dalis laikyti atitinkamai 5–21 dalimis nuo 2016 06 03 pagal LR 2016 05 19 įstatymą Nr. XII-2364) 5. Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. 6. Kelio apsaugos zona – šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyto pločio žemės juosta abipus kelio briaunų, kurioje ribojama ūkinė veikla. 7. Kelio briauna – kelkraščio ir žemės sankasos šlaito plokštumų susikirtimo linija. 8. Kelio juosta – žemės juosta, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias. 9. Kelio kategorija – rodiklis, kuriuo išreiškiami kelio techniniai parametrai (kelio ir jo statinių matmenys, eismo juostų skaičius, sankryžų tipas, eismo pralaidumas ir kt.). 10. Kelio priežiūra – nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio ir jo statinių naudojimo laiką. 11. Kelio rekonstrukcija – statybos rūšis, kurios tikslas – iš esmės pertvarkyti esamą kelią ar jo statinius, pakeisti kelio ir (ar) jo statinių laikančiąsias konstrukcijas, padidinti ar sumažinti kelio ir (ar) jo statinių išorės matmenis. 12. Kelio savininkas – valstybė, savivaldybės, fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, jų padaliniai, kuriems kelias priklauso nuosavybės teise. 13. Kelio statinys – kelio elementas, turintis laikančiąsias konstrukcijas (tiltas, viadukas, estakada, tunelis, pralaida, triukšmo užtvara, atraminė sienelė, rėminė ar gembinė konstrukcija, pylimas ir kt.). 14. Kelio taisymas – statybos rūšis – darbai, kurių tikslas – iš dalies arba visiškai atkurti statybos techninių reglamentų nustatytas kelio ar jo statinių savybes, pablogėjusias dėl šio kelio ar šių statinių naudojimo, arba jas pagerinti. 15. Kelio tiesimas – naujo kelio, jo ruožo su naujais kelio statiniais ar be jų tiesimas. 16. Kelio valdytojas – fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, jų padaliniai, kurie valdo kelią ir disponuoja juo teisėtu pagrindu. 17. Kelių duomenys – duomenys apie kelius ir kelio elementus, įskaitant duomenis apie technines eismo reguliavimo priemones, apšvietimą, kelio dangą, nuovažas, tiltus, viadukus, estakadas ir kt. 18. Kelių eismo duomenys – praeities ir tikralaikiai kelių eismo charakteristikų (eismo intensyvumo, eismo ribojimo, eismo sutrikimų ir kitų charakteristikų, kurios turi įtakos eismui arba kuriomis aprašomas eismas) duomenys. 19. Sunkiasvorė transporto priemonė – transporto priemonė, įskaitant jų junginį, kurios ašies (ašių) apkrova ir (ar) masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamą naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę. 20. Techninės eismo reguliavimo priemonės – kelio ženklai, šviesoforai, atitvarai, kelių ženklinimas ir kitos techninės priemonės eismui reguliuoti. 21. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Lietuvos Respublikos žemės įstatyme. (2 str. - LR 2014 05 15 įstatymo Nr. XII-899 redakcija, įsigaliojo nuo 2014 11 01) 3 straipsnis. Kelių suskirstymas pagal reikšmę 1. Keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. 2. Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į: 1) magistralinius kelius. Tai pagrindiniai Lietuvos keliai ir jų tęsiniai – gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyviausias transporto priemonių eismas. Jiems priskiriami visi valstybinės reikšmės keliai, įtraukti į Europos tarptautinį kelių tinklą; 2) krašto kelius. Tai keliai ir jų tęsiniai – gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyvus transporto priemonių eismas tarp Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų centrų, taip pat tranzitinio ir turistinio transporto priemonių eismas; 3) rajoninius kelius. Tai keliai, jungiantys miestų ir kaimų gyvenamąsias vietoves su magistraliniais ir krašto keliais. 3. Vietinės reikšmės keliai skirstomi į: (3 str. 2, 3 d. 1 pastraipa - LR 2014 05 15 įstatymo Nr. XII-899 redakcija, įsigaliojo nuo 2014 11 01) 1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; (3 str. 3 d. 1 p. - LR 2014 05 15 įstatymo Nr. XII-899 redakcija, galiojo nuo 2014 11 01 iki 2016 06 02) 1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse, jungiamieji ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; (3 str. 3 d. 1 p. - LR 2016 05 19 įstatymo Nr. XII-2364 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 06 03) 2) vidaus kelius. Tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių (toliau – fiziniai ar juridiniai asmenys) reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams). (3 str. 3 d. 2 p. - LR 2014 05 15 įstatymo Nr. XII-899 redakcija, įsigaliojo nuo 2014 11 01) 4 straipsnis. Kelių suskirstymas pagal nuosavybės formas 1. Keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, fiziniams ar juridiniams asmenims. (4 str. 1 d. - LR 2014 05 15 įstatymo Nr. XII-899 redakcija, galiojo nuo 2014 11 01 iki 2017 06 27) 2. Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja ir jais disponuoja Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės ar jos įgaliota Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. 3. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. (4 str. 2, 3 d. - LR 2002 10 03 įstatymo Nr. IX-1113 redakcija, galiojo nuo 2002 10 23 iki 2017 06 27) 4. Valstybinės reikšmės kelias ar jo ruožas Susisiekimo ministerijos teikimu išbraukiamas iš valstybinės reikšmės kelių sąrašo, kai nutiesiamas naujas valstybinės reikšmės kelias arba miestų ar kitų gyvenamųjų vietovių aplinkkelis, pasikeičia kelio socialinė ekonominė reikšmė ir (ar) kelyje sumažėja transporto priemonių eismo intensyvumas, rekonstrukcijos metu kelių ruožai ištiesinami ir (ar) nutiesiamas to paties pavadinimo kelio ruožas naujoje vietoje. Gavus atitinkamos savivaldybės tarybos sutikimą, tokie keliai teisės aktų nustatyta tvarka perduodami savivaldybių nuosavybėn su visais jiems priklausančiais statiniais ir techninėmis eismo reguliavimo priemonėmis ir įrašomi į vietinės reikšmės kelių sąrašą. Savivaldybės tarybos sutikimu vietinės reikšmės kelias ar (ir) kelio ruožas išbraukiamas iš vietinės reikšmės kelių sąrašo, kai pasikeičia to kelio socialinė ekonominė reikšmė ir kelyje padidėja transporto priemonių eismo intensyvumas ir (ar) jis rekonstruojamas į valstybinės reikšmės kelią ir suderinus su Susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka perduodamas su visais jam priklausančiais statiniais ir techninėmis eismo reguliavimo priemonėmis valstybės nuosavybėn bei patikėjimo teise valdyti, naudotis ir juo disponuoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems juridiniams asmenims ir įrašomas į valstybinės reikšmės kelių sąrašą. (4 str. 4 d. - LR 2014 05 15 įstatymo Nr. XII-899 redakcija, galiojo nuo 2014 11 01 iki 2017 06 27) 5. Kai kurie valstybinės reikšmės kelių statiniai ar įrenginiai (tarp jų kelių tiesimo ir priežiūros gamybinės bazės ar gamybiniai buitiniai pastatai), tapę nereikalingi šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems juridiniams asmenims, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka savivaldybės tarybos sutikimu gali būti perduodami jos nuosavybėn. (4 str. 5 d. - LR 2002 10 03 įstatymo Nr. IX-1113 redakcija, galiojo nuo 2002 10 23 iki 2017 06 27) 4 straipsnis. Kelių suskirstymas pagal nuosavybės formas 1. Keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, fiziniams ar juridiniams asmenims. 2. Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. 3. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. 4. Valstybinės reikšmės kelias ar jo ruožas Susisiekimo ministerijos teikimu išbraukiamas iš valstybinės reikšmės kelių sąrašo, kai nutiesiamas naujas valstybinės reikšmės kelias arba miestų ar kitų gyvenamųjų vietovių aplinkkelis, pasikeičia kelio socialinė ekonominė reikšmė ir (ar) kelyje sumažėja transporto priemonių eismo intensyvumas, rekonstrukcijos metu kelių ruožai ištiesinami ir (ar) nutiesiamas to paties pavadinimo kelio ruožas naujoje vietoje. Gavus atitinkamos savivaldybės tarybos sutikimą, tokie keliai teisės aktų nustatyta tvarka perduodami savivaldybių nuosavybėn su visais jiems priklausančiais statiniais ir techninėmis eismo reguliavimo priemonėmis ir įrašomi į vietinės reikšmės kelių sąrašą. Savivaldybės tarybos sutikimu vietinės reikšmės kelias ar (ir) kelio ruožas išbraukiamas iš vietinės reikšmės kelių sąrašo, kai pasikeičia to kelio socialinė ekonominė reikšmė ir kelyje padidėja transporto priemonių eismo intensyvumas ir (ar) jis rekonstruojamas į valstybinės reikšmės kelią ir suderinus su Susisiekimo ministerija perduodamas su visais jam priklausančiais statiniais ir techninėmis eismo reguliavimo priemonėmis valstybės nuosavybėn bei turto patikėjimo teise valdyti, naudotis ir juo disponuoti Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos ir įrašomas į valstybinės reikšmės kelių sąrašą. (4 str. - LR 2017 06 20 įstatymo Nr. XIII-474 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 06 28) 5 straipsnis. Kelių plėtros politika, strategija ir jų įgyvendinimas 1. Kelių priežiūros ir plėtros valstybės politikos kryptis nustato Seimas priimdamas įstatymus. 2. Susisiekimo ministerija formuoja kelių priežiūros ir plėtros valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, tvirtina valstybinės reikšmės kelių plėtros, modernizavimo ir veiklos užtikrinimo programas, Lietuvos kelių projektavimo normatyvinius dokumentus. (5 str. 2 d. - LR 2011 11 08 įstatymo Nr. XI-1634 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 01 01) 3. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigta biudžetinė įstaiga, kuri organizuoja ir koordinuoja valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą ir kuri: 1) nustato valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčioms valstybės įmonėms privalomus kelių priežiūros darbus (užduotis); (5 str. 3 d. 1 p. - LR 2014 05 15 įstatymo Nr. XII-899 redakcija, galiojo nuo 2014 11 01 iki 2017 06 27) (5 str. 3 d. 1 p. - neteko galios nuo 2017 06 28 pagal LR 2017 06 20 įstatymą Nr. XIII-474) 2) atlieka valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas; 3) atlieka valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų organizavimo funkcijas; 4) kontroliuoja, kad valstybinės reikšmės kelius projektuotų, tiestų, statytų, rekonstruotų, taisytų (remontuotų), prižiūrėtų tik asmenys, atitinkantys teisės aktų nustatytus reikalavimus. (5 str. 3 d. - LR 2014 05 15 įstatymo Nr. XII-899 redakcija, įsigaliojo nuo 2014 11 01) 4. Vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros užsakovo funkcijas vykdo jų savininkai ir (ar) valdytojai. 5. Susisiekimo ministerijos įgaliota viešoji įstaiga, kurios vienintelis dalininkas arba savininkas yra valstybė, atlieka kelių tiesimo, statybos, rekonstrukcijos, taisymo (remonto) ir priežiūros darbams planuoti, projektuoti ir atliktų darbų kokybei įvertinti reikalingas funkcijas: 1) atlieka valstybinės reikšmės kelių būklės ir eismo tyrimus, renka, inventorizuoja ir analizuoja duomenis apie valstybinės reikšmės kelius ir teikia pasiūlymus dėl valstybinės reikšmės kelių plėtros, modernizavimo ir veiklos užtikrinimo programų rengimo; 2) atlieka planuojamų valstybinės reikšmės kelių tiesimo, statybos ir rekonstrukcijos projektų analizę techniniu, ekonominiu ir aplinkos apsaugos požiūriais; 3) vykdo atliktų kelių tiesimo, statybos, rekonstrukcijos, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų, kurie finansuojami valstybės biudžeto lėšomis, kokybės kontrolinius patikrinimus ir techninę, ekonominę ir aplinkos apsaugos stebėseną; (5 str. 5 d. 1-3 p. - LR 2011 11 08 įstatymo Nr. XI-1634 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 01 01) 4) atlieka valstybinės reikšmės kelių saugos patikrinimus, kelių saugos valdymą, eismo įvykių ir avaringų vietų analizę ir stebėseną, nustato kelių saugos lygius ir teikia pasiūlymus dėl valstybinės eismo saugumo programos rengimo. (5 str. 5 d. 4 p. - LR 2014 05 15 įstatymo Nr. XII-899 redakcija, įsigaliojo nuo 2014 11 01) 6. Kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo ir taisymo (remonto) darbai vykdomi Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Keliai gali būti tiesiami ar rekonstruojami koncesiniais pagrindais. 7. Gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės. Gatvių, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų tvarką nustato Vyriausybė. 8. Geležinkelių pervažų įrengimą ir priežiūrą reglamentuoja Geležinkelio transporto kodeksas. 6 straipsnis. Kelio pavadinimas ir numeravimas 1. Keliai numeruojami ir pavadinimai jiems suteikiami sudarant kelių sąrašus. 2. Keliai vadinami pagal tų gyvenamųjų vietovių arba objektų, kuriuose jie prasideda ir baigiasi, pavadinimus. Prireikus kelio pavadinime gali būti ir tarpinių gyvenamųjų vietovių ar kitų objektų vardai. 3. Valstybinės reikšmės kelių sąrašą Susisiekimo ministerijos teikimu tvirtina Vyriausybė. 4. Vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos. 5. Miestų, kurie neturi aplinkkelių, gatvių, kurios yra Europos tarptautinio kelių tinklo kelių tęsiniai, sąrašus savivaldybių tarybų pritarimu, tvirtina Vyriausybė Vidaus reikalų ministerijos, suderinusios su Susisiekimo ministerija, teikimu. Šių gatvių trasos (esamų, tiesiamų bei planuojamų tiesti) turi būti numatytos atitinkamuose teritorijų planavimo dokumentuose. Vykdant žemės reformą šiose teritorijose pirmenybė suteikiama miestų visuomeninių transporto sistemų plėtros poreikiams. Piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimai sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka. 7 straipsnis. Informacijos kaupimas ir sklaida 1. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos informuoja visuomenę apie eismo sąlygas valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose per visuomenės informavimo priemones. 2. Kelių savininkai arba jų įgalioti valdytojai teikia kelių eismo ir kelių duomenis Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos susisiekimo ministro nustatyta tvarka. 3. Valstybinės ir vietinės reikšmės kelių duomenys tvarkomi Kelių kadastre. 4. Kelių kadastras yra valstybės registras. 5. Kelių kadastro objektai yra keliai ir jų statiniai. 6. Kelių kadastro duomenys tvarkomi Kelių kadastro nuostatuose nustatyta tvarka. 7. Kelių kadastro valdytoja yra Susisiekimo ministerija. Kelių kadastro tvarkytoją skiria Vyriausybė. (7 str. - LR 2014 05 15 įstatymo Nr. XII-899 redakcija, įsigaliojo nuo 2014 11 01) ANTRASIS SKIRSNIS KELIŲ TIESIMAS IR PRIEŽIŪRA 8 straipsnis. Pagrindiniai reikalavimai 1. Keliai projektuojami remiantis patvirtintais teritorijų planavimo bei Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais. Kelių tiesimo, statybos, rekonstrukcijos, taisymo (remonto) projektų ekspertizės atliekamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Keliai projektuojami, tiesiami, statomi, rekonstruojami, taisomi (remontuojami) ir prižiūrimi vadovaujantis įstatymais, kitais teisės aktais bei normatyviniais statybos techniniais dokumentais. Vykdomų darbų specialiųjų statybos reikalavimų valstybinė priežiūra atliekama Vyriausybės nustatyta tvarka. 3. Reikalavimus asmenims, turintiems teisę projektuoti, tiesti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti valstybinės reikšmės kelius, nustato Susisiekimo ministerija ar jos įgaliota institucija. 9 straipsnis. Kelių kategorijos nustatymas Kelių kategorijos nustatomos atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą ir kelių padėtį gyvenamųjų vietovių atžvilgiu bei vadovaujantis Aplinkos ministerijos ir Susisiekimo ministerijos patvirtintais Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais. Valstybinės reikšmės kelių kategorijas nustato Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Vietinės reikšmės viešųjų kelių kategorijas nustato savivaldybės, o vidaus kelių – juridiniai ar fiziniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso šie keliai. 10 straipsnis. Žemės naudojimas kelių reikmėms 1. Žemė keliams tiesti, statiniams statyti, taip pat statybinių medžiagų ir grunto karjerams įrengti perduodama Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. (10 str. 1 d. - LR 2014 05 15 įstatymo Nr. XII-899 redakcija, įsigaliojo nuo 2014 11 01) 2. Įstatymų ar Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinės reikšmės keliams priskirta žemė priklauso Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise. (10 str. 2 d. - LR 2014 05 15 įstatymo Nr. XII-899 redakcija, galiojo nuo 2014 11 01 iki 2017 06 27) 2. Įstatymų ar Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinės reikšmės keliams priskirta žemė priklauso valstybei išimtine nuosavybės teise. Ją patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. (10 str. 2 d. - LR 2017 06 20 įstatymo Nr. XIII-474 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 06 28) 11 straipsnis. Kelio juosta 1. Valstybinės reikšmės kelių juostos minimalus plotis pagal kelio kategorijas yra: 1) automagistralių ir I kategorijos kelių – 39 metrai; 2) II kategorijos kelių – 28 metrai; 3) III kategorijos kelių – 22 metrai; 4) IV kategorijos kelių – 19 metrų; 5) V kategorijos kelių – 18 metrų. 2. Vietinės reikšmės kelių juostos minimalus plotis yra: 1) I kategorijos kelių – 15 metrų; 2) II kategorijos kelių – 12 metrų; 3) III kategorijos kelių – 10 metrų; 4) IV kategorijos kelių – 8 metrai. (11 str. 2 d. 4 p. - LR 2014 07 17 įstatymo Nr. XII-1083 redakcija, įsigaliojo nuo 2014 08 02) 3. Jeigu nutiestas ar tiesiamas kelias kai kuriuose ruožuose (iškasose, pylimuose) netelpa nustatyto pločio juostoje, tai šios juostos ribos nustatomos ne arčiau kaip po metrą nuo pylimo pado, iškasos ar kelio griovių išorinių kraštų. 12 straipsnis. Kelio apsaugos zona 1. Siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas, nuo kelio briaunų į abi puses nustatoma kelio apsaugos zona. Jos plotis pagal kelio reikšmę yra: 1) magistralinių kelių – po 70 metrų; 2) krašto kelių – po 50 metrų; 3) rajoninių kelių – po 20 metrų; 4) vietinės reikšmės I–III kategorijos kelių – po 10 metrų; 5) vietinės reikšmės IV kategorijos kelių – po 3 metrus. (12 str. 1 d. 4, 5 p. - LR 2014 07 17 įstatymo Nr. XII-1083 redakcija, įsigaliojo nuo 2014 08 02) 2. Kelio apsaugos zonas miestuose, kaimo gyvenamosiose vietovėse įstatymų nustatyta tvarka gali tikslinti Teritorijų planavimo įstatyme numatyti planavimo organizatoriai, turintys teisę tvirtinti teritorijų planavimo dokumentus (bendruosius, detaliuosius, specialiuosius planus). 13 straipsnis. Darbų vykdymas keliuose ir jų apsaugos zonose 1. Keliuose, kelių juostose ir jų apsaugos zonose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo draudžiama. Technines eismo reguliavimo priemones suderinusios su policija įrengia kelius prižiūrinčios įmonės. (13 str. 1 d. - LR 2008 11 06 įstatymo Nr. X-1769 redakcija, įsigaliojo nuo 2008 12 01) 2. Kelių apsaugos zonose leidžiama statyti statinius ar įrenginius laikantis Statybos įstatymo, atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvą bei saugaus eismo reikalavimus, pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytą tvarką ir suderintus projektus. Kelių apsaugos zonose rudens, žiemos ir pavasario laikotarpiais leidžiama statyti laikinus sniegą sulaikančius įrenginius. 3. Kelių apsaugos zonose draudžiama: 1) statyti gyvenamuosius namus, visuomeninius ir kitus pastatus, kurie nesusiję su transporto priemonių ir keleivių aptarnavimu; 2) statyti paminklinius akcentus-simbolius, įrengti karjerus, vandens telkinius, sandėliuoti medžiagas be kelio ir žemės savininko (valdytojo) leidimo. 4. Draudžiama įrengti išorinę reklamą keliuose, virš kelių, kelių juostose ir jų apsaugos zonose, išskyrus stendus, eismo dalyvius informuojančius apie kelio būklę. Išorinę reklamą įrengti draudžiama gatvėse ir prie jų, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, kelti pavojų eismo dalyviams. Taip pat draudžiama naudoti reklamą, imituojančią kelio ženklus ir (arba) naudojančią kelio ženklų simboliką. (13 str. 3, 4 d. - LR 2008 11 06 įstatymo Nr. X-1769 redakcija, įsigaliojo nuo 2008 12 01) 5. Kelio apsaugos zonose esančius antžeminius ar požeminius inžinerinius tinklus prižiūri jų savininkai. Šie tinklai tiesiami ir rekonstruojami pagal patvirtintus projektus. Darbams atlikti būtina gauti kelio ir žemės valdytojo ar jos savininko leidimą. 14 straipsnis. Kelių pripažinimas tinkamais naudoti Nutiesti, rekonstruoti, sutaisyti (suremontuoti) keliai pripažįstami tinkamais naudoti Statybos įstatymo nustatyta tvarka. 15 straipsnis. Kelių priežiūra Kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. 16 straipsnis. Kelių finansavimas Kelių ir statinių projektavimas, tiesimas, statyba, rekonstravimas, taisymas (remontas) ir priežiūra yra finansuojama įstatymų nustatyta tvarka. TREČIASIS SKIRSNIS NAUDOJIMASIS KELIAIS 17 straipsnis. Teisė naudotis keliais 1. Vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo Įstatymu ir kitais teisės aktais, teisę naudotis keliais turi visi juridiniai ir fiziniai asmenys. (17 str. 1 d. - LR 2014 05 15 įstatymo Nr. XII-899 redakcija, įsigaliojo nuo 2014 11 01) 2. Teisę naudotis keliais, nuosavybės teise priklausančiais juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims, reglamentuoja Civilinis kodeksas. 3. Naudotis keliais galima tik tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurios neviršija įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus susisiekimo ministro patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų. Jeigu transporto priemonės ar jų junginių techniniai parametrai su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus, tai naudotis keliais tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais galima šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka. 4. Už naudojimąsi keliais mokami įstatymų nustatyti mokesčiai. (17 str. 3, 4 d. - LR 2014 05 15 įstatymo Nr. XII-899 redakcija, įsigaliojo nuo 2014 11 01) 18 straipsnis. Eismo ribojimas 1. Kelio savininkas Vyriausybės nustatyta tvarka gali laikinai apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelią dėl avarijų, stichinių nelaimių, per polaidį, esant itin karštiems orams, kai dėl to gali būti sugadintas kelias, kelio tiesimo ar taisymo (remonto), priežiūros darbų metu, kilus grėsmei saugiam eismui. 2. Policijos pareigūnai, įspėję kelio savininką, turi teisę keisti, apriboti ir uždrausti kelių eismą, kai tai būtina saugiam eismui užtikrinti ar eismo sąlygoms gerinti. 3. Kelio savininkas arba valdytojas informaciją apie kelio uždarymą teikia Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos ir besiribojančių kelių savininkams arba valdytojams. (18 str. 3 d. - LR 2014 05 15 įstatymo Nr. XII-899 redakcija, įsigaliojo nuo 2014 11 01) 4. Dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų ribojimų atsiradę nuostoliai eismo dalyviams neatlyginami. 19 straipsnis. Saugaus eismo užtikrinimas ir jo priežiūra 1. Saugaus eismo keliais reikalavimus reglamentuoja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas ir kiti teisės aktai. 2. Saugaus eismo priemonės įgyvendinamos projektuojant, tiesiant, statant, rekonstruojant, taisant (remontuojant) ir prižiūrint kelius vadovaujantis Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais, Lietuvos Respublikos standartais ir kitais normatyviniais statybos techniniais dokumentais. (19 str. 2 d. - LR 2008 11 06 įstatymo Nr. X-1769 redakcija, įsigaliojo nuo 2008 12 01) 20 straipsnis. Naudojimasis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis 1. Naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Leidimai važiuoti valstybinės reikšmės keliais išduodami susisiekimo ministro nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Išduodami leidimai vežti tik nedalomus krovinius ir kai tokių krovinių negalima arba netikslinga vežti kitokiomis transporto priemonėmis ir vežti dalomus krovinius šešių ar daugiau ašių transporto priemonėmis, kurias sudaro motorinė transporto priemonė su suporintais galiniais ratais ir priekaba (puspriekabė) su suporintais ratais ir kurių ašies (ašių) apkrova yra ne didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, bendroji masė yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją bendrąją masę ir yra ne didesnė kaip 48 t. Mokesčio už naudojimąsi vietinės reikšmės vidaus keliais dydis gali būti nustatomas šalių (kelio savininko ir kelio naudotojo) tarpusavio sutarimu. 2. Transporto priemonės savininko ar valdytojo tapatybę, transporto priemonės registraciją, krovinio masę ir matmenis patvirtinančių dokumentų, kurių reikia leidimui važiuoti valstybinės reikšmės keliais gauti, sąrašą nustato susisiekimo ministras, o leidimui važiuoti vietinės reikšmės viešaisiais keliais gauti – savivaldybių tarybos. Šios institucijos, nustatydamos dokumentų sąrašą, negali reikalauti, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas pateiktų informaciją, kurią galima gauti iš valstybės registrų ir informacinių sistemų. 3. Leidimą važiuoti valstybinės reikšmės keliais išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, važiavimo maršrutą suderinusi su: 1) Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos; 2) Alytaus miesto, Druskininkų, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Marijampolės, Palangos miesto, Panevėžio miesto, Šiaulių miesto, Vilniaus miesto savivaldybių administracijomis, kai važiuojama jų teritorijose esančiomis gatvėmis, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa. 4. Transporto priemonės, kurių matmenys su kroviniu yra didesni už didžiausiuosius leidžiamuosius matmenis: aukštį daugiau kaip 50 cm ir (ar) plotį daugiau kaip 100 cm ir (ar) ilgį daugiau kaip 500 cm ir (ar) masė su kroviniu yra daugiau kaip du kartus didesnė už didžiausiąją leidžiamąją masę, savininkas ar valdytojas ar jo įgaliotas asmuo, prieš teikdamas prašymą išduoti leidimą, su šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytomis institucijomis suderina važiavimo maršrutą, kurį nurodo prašyme išduoti leidimą. 5. Leidimas gali būti išduodamas: 1) važiuoti vieną kartą, mėnesiui arba metams, jeigu transporto priemonės su kroviniu ar be jo matmenys yra didesni už didžiausiuosius leidžiamuosius matmenis: aukštį iki 50 cm (įskaitytinai) ir (ar) plotį iki 100 cm (įskaitytinai), ir (ar) ilgį iki 500 cm (įskaitytinai); 2) važiuoti vieną kartą, jeigu transporto priemonės su kroviniu ar be jo matmenys yra didesni už didžiausiuosius leidžiamuosius matmenis: aukštį daugiau kaip 50 cm ir (ar) plotį daugiau kaip 100 cm, ir (ar) ilgį daugiau kaip 500 cm; 3) važiuoti vieną kartą arba mėnesiui, jeigu transporto priemonės su kroviniu ar be jo ašies (ašių) apkrova yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą ne daugiau kaip 4 t; 4) važiuoti vieną kartą, jeigu transporto priemonės ašies (ašių) apkrova su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą nuo 4,1 t iki 8 t; 5) važiuoti vieną kartą, jeigu transporto priemonės masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją masę; 6) važiuoti mėnesiui, jeigu šešių ar daugiau ašių transporto priemonės, kurią sudaro motorinė transporto priemonė su suporintais galiniais ratais ir priekaba (puspriekabe) su suporintais ratais ir kurios ašies (ašių) apkrova ne didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, bendroji masė yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją bendrąją masę ir yra ne didesnė kaip 48 tonos. (20 str. 5 d. papildyta 6 p. - LR 2015 06 23 įstatymo Nr. XII-1843 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 08 01) 6. Leidimas neišduodamas, jeigu: 1) pateikiami nustatytų reikalavimų neatitinkantys, nevisiškai ar neteisingai užpildyti dokumentai ir transporto priemonės savininkas ar valdytojas neįvykdo reikalavimo per 2 darbo dienas pateikti trūkstamus dokumentus ar ištaisyti trūkumus; 2) sunkiasvorės transporto priemonės masė su kroviniu yra didesnė už transporto priemonės gamintojo nustatytą didžiausiąją leidžiamąją masę; 3) nesumokėta valstybės rinkliava už leidimo išdavimą ir (ar) mokestis už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis; 4) šio straipsnio 3 dalyje nurodytos institucijos nesuderino važiavimo valstybinės reikšmės keliais maršruto; 5) sunkiasvorės transporto priemonės ašies (ašių) apkrova yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 8 t. 7. Leidimas išduodamas arba motyvuotai atsisakoma jį išduoti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po prašymo išduoti leidimą pateikimo. 8. Leidimas panaikinamas, o sumokėtas mokestis grąžinamas, jeigu transporto priemonės savininkas ar valdytojas atsisako leidimo iki jo galiojimo pradžios. 9. Jeigu nustatoma, kad transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą apkrovą daugiau kaip 0,6 t ir (ar) faktinė bendroji masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 10 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai. 10. Jeigu nustatoma, kad transporto priemonės matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamuosius matmenis: ilgį daugiau kaip 1 m, aukštį daugiau kaip 10 cm, plotį daugiau kaip 9 cm ir (ar) ašies (ašių) apkrova su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t ir (ar) bendroji masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 t, o jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo: (20 str. 1-10 d. - LR 2014 05 15 įstatymo Nr. XII-899 redakcija, įsigaliojo nuo 2014 11 01) 1) transporto priemonei leidžiama važiuoti tik įforminus administracinį teisės pažeidimą ir gavus leidimą; (20 str. 10 d. 1 p. - LR 2014 05 15 įstatymo Nr. XII-899 redakcija, galiojo nuo 2014 11 01 iki 2015 07 31) 1) transporto priemonei leidžiama važiuoti tik įforminus administracinį teisės pažeidimą ir gavus leidimą. Jeigu leidimas važiuoti tokia transporto priemone negali būti išduotas, turi būti sumokėtas mokestis už nuvažiuotą maršrutą, o toliau transporto priemonei važiuoti turi būti draudžiama iki tol, kol didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone vežamas krovinys nebus nukrautas arba krovinys nebus perkrautas į kitą transporto priemonę, kuriai yra išduotas leidimas vežti tokį krovinį; (20 str. 10 d. 1 p. - LR 2015 06 23 įstatymo Nr. XII-1843 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 08 01) 2) transporto priemonei leidžiama įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją tik gavus leidimą važiuoti visą maršrutą; 3) transporto priemonė iš Lietuvos Respublikos gali išvažiuoti tik įforminus administracinį teisės pažeidimą ir sumokėjus mokestį už nuvažiuotą visą maršrutą. 11. Platesnėmis kaip 3,5 m arba ilgesnėmis kaip 24,0 m transporto priemonėmis leidžiama važiuoti šviesiuoju paros metu esant geram matomumui, o tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui – tik lydint automobiliui su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais. Važiuojant platesnėmis kaip 4,0 m arba ilgesnėmis kaip 25,0 m didžiagabaritėmis transporto priemonėmis, visais atvejais šias transporto priemones turi lydėti automobilis su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais. Jeigu transporto priemonių junginys yra platesnis kaip 4,5 m ir (ar) ilgesnis kaip 30 m, jį turi lydėti policijos automobilis. (20 str. 10 d. 2, 3 p., 11 d. - LR 2014 05 15 įstatymo Nr. XII-899 redakcija, įsigaliojo nuo 2014 11 01) KETVIRTASIS SKIRSNIS UŽ KELIŲ PRIEŽIŪRĄ ATSAKINGŲ ASMENŲ TEISĖS 21 straipsnis. Už kelių priežiūrą atsakingų asmenų teisės Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys turi teisę: 1) kartu su policija stabdyti transporto priemones, kurių savininkai ar valdytojai pažeidžia šio Įstatymo arba kitų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ir uždrausti joms toliau važiuoti; 2) kartu su Vyriausybės įgaliota institucija tikrinti, ar neviršyti didžiausieji leidžiami naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio techniniai parametrai; 3) kartu su policija šalinti kelyje paliktas ir saugiam eismui kliudančias transporto priemones (su kroviniu ar be jo) jų savininkų ar valdytojų lėšomis; 4) teisės aktų nustatyta tvarka šalinti ir prižiūrėti želdinius, augančius kelio juostoje; 5) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka šalinti savavališkai sandėliuojamas medžiagas (skaldą, smėlį, medžių rietuves ir kt.) ir daiktus, savavališkai pastatytus ar įrengtus objektus (pastatus, sankryžas, nuovažas, technines eismo reguliavimo priemones, išorinę reklamą ir kt.) kelyje, virš kelio, gatvėje ir prie jos, kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje jų savininko ar juos įrengusių (pastačiusių) asmenų lėšomis, neatlyginant nuostolių, jeigu po rašytinio įspėjimo per mėnesį to jie nepadaro patys. (21 str. - LR 2014 05 15 įstatymo Nr. XII-899 redakcija, įsigaliojo nuo 2014 11 01) PENKTASIS SKIRSNIS ATSAKOMYBĖ 22 straipsnis. Atsakomybė Asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. ŠEŠTASIS SKIRSNIS TARPTAUTINĖS SUTARTYS 23 straipsnis. Tarptautinės sutartys Jei pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis nustatytos kitokios taisyklės negu šiame Įstatyme, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. SEPTINTASIS SKIRSNIS PASIŪLYMAS VYRIAUSYBEI 24 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei Vyriausybė per 3 mėnesius nuo šio Įstatymo įsigaliojimo peržiūri galiojančius teisės aktus, susijusius su šio Įstatymo nuostatų įgyvendinimu, ir prireikus juos pakeičia arba parengia reikalingus projektus ir juos pateikia Seimui. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS Lietuvos Respublikos kelių įstatymo priedas (priedas - LR 2014 05 15 įstatymo Nr. XII-899 redakcija, įsigaliojo nuo 2014 11 01) ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI 1. 1996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 96/53/EB, nustatanti tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 2 tomas, p. 478), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2002 m. vasario 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/7/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 6 tomas, p. 85). 2. 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 4 tomas, p. 372) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/38/EB (OL 2006 L 157, p. 8).