VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS PAAIŠKINIMAS ŪKININKŲ IR KITŲ ŽEMĖS ŪKIO VEIKLĄ VYKDANČIŲ GYVENTOJŲ MOKESČIAI 2015 METAIS IR VĖLESNIAIS MOKESTINIAIS LAIKOTARPIAIS 2016 m. kovo 30 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), atsižvelgdama į euro įvedimą nuo 2015 m. sausio 1 d., atnaujino informacinį paaiškinimą apie ūkininkų ir kitų asmenų, vykdančių žemės ūkio veiklą, mokesčius. Paaiškinimo nuostatos susijusios su socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, suderintos su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. I. GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESTIS 1. Gaunamų pajamų priskyrimas pajamoms iš žemės ūkio veiklos. 1.1 . Ūkininkams ir jų partneriams bei kitiems fiziniams asmenims, gaunantiems pajamų iš žemės ūkio veiklos (toliau – žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai), gaunamų pajamų iš vykdomos veiklos apmokestinimo prievolę mokėti gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM) reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau – GPMĮ). 1.2. GPMĮ 2 str. 33 punkte apibrėžta pajamų iš žemės ūkio veiklos sąvoka, tai – pajamos iš žemės ūkio produktų gamybos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme, pajamos iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše nurodytų paslaugų žemės ūkiui teikimo, taip pat pajamos, gautos realizuojant iš savo ūkio žemės ūkio produktų pagamintus maisto produktus. Įvertinant gaunamų pajamų priskyrimą prie žemės ūkio veiklos pajamų atsižvelgiama į tai, kad: Ϫ pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymą, kuriame nurodyta, kad žemės ūkio produktų gamyba – tai veikla, apimanti pirminę gamybą ir (ar) jos metu gautų savo žemės ūkio produktų pirminį perdirbimą. Pirminė gamyba – žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant ir auginimą, derliaus nuėmimą, melžimą, gyvūnų veisimą. Pirminis perdirbimas – veikla: apdorojimas, apdirbimas, pirminis tvarkymas, kurios metu iš žemės ūkio produkto nekeičiant jo cheminės sudėties taip pat gaunamas žemės ūkio produktas. Žemės ūkio produktais laikomi augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, žvėrininkystės, bitininkystės, žuvininkystės produktai, užaugintos miško uogos, vaistažolės, grybai ir iš jų gauti pirminio perdirbimo produktai, skirti vartoti arba tolesnei maisto produktų ar ne maisto produktų gamybai; Ϫ paslaugos žemės ūkiui suprantamos kaip su žemės ūkiu susijusios paslaugos, išvardintos Paslaugų žemės ūkiui sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 76 (toliau – Nutarimas). Šiuo Nutarimu patvirtintas Paslaugų žemės ūkiui sąrašas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant gyventojų 2012 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas iš žemės ūkio veiklos; Ϫ pajamomis iš žemės ūkio veiklos laikomos gyventojų pinigais ir (ar) natūra gautos pajamos už realizuotus iš savo ūkio žemės ūkio produktų (t.y. paties gyventojo ūkyje užaugintų produktų) pagamintus maisto produktus. Pajamoms iš žemės ūkio veiklos priskiriamos ne tik už atitinkamus produktus ar paslaugas pinigais ir (ar) natūra gyventojo gautos išmokos, bet ir kita natūra gauta nauda, kurią asmuo gauna kaip papildomą atlygį už patiektą produkciją ar suteiktas paslaugas. 2. Žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų registravimasis mokesčių mokėtoju. 2.1. Gyventojas, užsiimantis žemės ūkio veikla, GPMĮ požiūriu yra laikomas vykdančiu individualią veiklą. Ūkininko partneriai taip pat laikomi gyventojais, vykdančiais individualią veiklą. 2.2. Ūkininko ūkis registruojamas Ūkininko ūkių registre vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo ir Žemės ūkio ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 3D-298 patvirtintų Ūkininkų ūkių registravimo Ūkininkų ūkių registre taisyklių nustatyta tvarka. Ūkininkas, kuris verčiasi žemės ūkio veikla kartu su kitais fiziniais asmenimis (sutuoktiniu, šeimos nariais arba kitais fiziniais asmenimis), turi sudaryti su jais jungtinės veiklos – partnerystės sutartis (išskyrus sutuoktinį, jei nėra tarp jų sudaryta vedybų sutartis) arba samdos sutartis Darbo kodekso nustatyta tvarka. 2.3. Ūkininkai ir jų partneriai į Mokesčių mokėtojų registrą registruojami pagal Ūkininkų ūkių registro pateikiamus duomenis. Kadangi Ūkininkų ūkio registrui pateikiami duomenys ir apie ūkininko vykdomą veiklą (pvz., žemės ūkio, kaimo turizmo ir/ar kt.), todėl VMI prie FM papildomai nereikia pateikti Fizinio asmens prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą (REG812 formos), patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36. 2.4. Asmenys, kurie vykdo individualią žemės ūkio veiklą, bet nėra įregistravę Ūkininkų ūkio registre, registruojami Mokesčių mokėtojų registre pagal Žemės ir kaimo verslo registro pateiktus duomenis. 2.5. Ūkininkų ūkio registrui pateikiami duomenys apie vykdomą žemės ūkio veiklą kartu su kitais gyventojo duomenimis, esančiais registravimo registre, skelbiami e. VMI portalo autorizuotų elektroninių paslaugų srityje Mano VMI. Pažymą gyventojas gali atsispausdinti iš Mano VMI arba gali atsiimti asmeniškai bet kurioje VMI, pateikęs asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. 2.6. Jeigu žemės ūkio veiklą vykdantis gyventojas pageidauja užsiimti kita tęstinio pobūdžio savarankiška veikla, kuri neįregistruota Ūkininkų ūkių registre, jis turi informuoti mokesčių administratorių, pateikdamas prašymo REG812 formą, ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną. Forma REG812 taip pat gali būti teikiama, kai ūkininkai mokesčių mokėtojų registro tvarkytojui papildomai nori pranešti telekomunikacinius rekvizitus (telefoną, elektroninio pašto adresą) ir tikslų ūkio adresą. Prašymą galima pateikti tokiais būdais: Ϫ prisijungus prie e. VMI portalo, autorizuotų elektroninių paslaugų srityje Mano VMI; Ϫ užpildant popierinius prašymus, juos tiesiogiai įteikiant arba išsiunčiant paštu VMI pagal mokesčių mokėtojo gyvenamosios vietos adresą. 3. Žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų gaunamų pajamų iš žemės ūkio veiklos pripažinimas. 1. Žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurie nėra įregistruoti pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojais arba savo veiklai nepriskyrė ir nenaudoja ilgalaikio turto, pajamas iš vykdomos žemės ūkio veiklos pripažįsta pagal pinigų apskaitos principą, t. y. pajamos apskaitomos faktiniu jų gavimo momentu (GPMĮ 8 str. 1dalis). 2. Žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurie įregistruoti PVM mokėtojais arba savo veiklai priskiria ir naudoja ilgalaikį turtą, pajamas pripažįsta pagal kaupimo apskaitos principą, t. y. pajamos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kurį jos uždirbamos (kada prekės (produkcija) parduodamos ar paslaugos suteikiamos (darbai atliekami)), neatsižvelgiant į apmokėjimo laiką (GPMĮ 8 str. 5 dalis). 4. Žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų gaunamų pajamų iš žemės ūkio veiklos apmokestinimas. 4.1. Žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų gautos (uždirbtos) pajamos iš žemės ūkio veiklos pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 23 punktą priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu šias pajamas gaunantis gyventojas mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas PVM mokėtoju. 4.2. Žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų gautos (uždirbtos) pajamos iš žemės ūkio veiklos pagal GPMĮ nuostatas gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamos tik tais atvejais, kai šias pajamas gaunantis gyventojas tuo mokestiniu laikotarpiu privalo registruotis ar yra įregistruotas PVM mokėtoju. Apmokestinamosioms pajamoms (skirtumui tarp gautų (uždirbtų) žemės ūkio veiklos pajamų ir GPMĮ 18 straipsnyje nurodytų patirtų išlaidų) taikomas 5 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Atvejai, kuriais Lietuvos asmenys privalo registruotis PVM mokėtojais, skaičiuoti ir mokėti PVM, nustatyti Lietuvos Respublikos PVM įstatymo 71, 71(1) straipsniuose (žr. III skyrių). 4.3. Apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, iš per mokestinį laikotarpį gautų (uždirbtų) pajamų atimami GPMĮ 18 straipsnyje nustatyti leidžiami atskaitymai. 5. Žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų išlaidos, mažinančios apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas. 5.1. Apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, iš per mokestinį laikotarpį gautų (uždirbtų) pajamų galima atimti: Ϫ susijusius su individualios veiklos pajamų gavimu (uždirbimu) leidžiamus atskaitymus, pagrįstus juridinę galią turinčiais dokumentais arba Ϫ sumą, lygią 30 proc. gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų, nereikalaujant faktines išlaidas pagrįsti atitinkamais dokumentais (išskyrus atvejus, kai pajamos (ar jų dalis) gaunamos iš darbdavio). 5.2. Žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai apskaičiuodami ir deklaruodami 2015 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas gali pasirinkti alternatyvią uždirbtoms pajamoms tenkančių patirtų išlaidų pripažinimo tvarką – individualios veiklos pajamų gavęs gyventojas gali pasirinkti leidžiamais tokių pajamų atskaitymais laikyti 30 procentų tokių pajamų sumos. Kitaip tariant individualios veiklos leidžiamais atskaitymais gali būti laikomos ne faktiškai patirtos išlaidos, susijusios su individualios veiklos pajamomis, o įstatymu nustatytas preziumuojamas jų dydis. Jeigu gyventojas, apskaičiuodamas individualios veiklos pajamas, leidžiamais atskaitymais pasirenka laikyti sumą, lygią 30 procentų uždirbtų individualios veiklos pajamų, tai jis neprivalo pagrįsti jos dokumentais ir tvarkyti su veikla susijusių išlaidų apskaitos. 5.3. Vadovaujantis GPMĮ 18 str. 1, 8 ir 9 dalių nuostatomis, kai gyventojas, kuris verčiasi individualia veikla, pasirenka leidžiamais atskaitymais laikyti faktiškai patirtas išlaidas (susijusias su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis (uždirbtomis) individualios veiklos pajamomis), jas turi pagrįsti juridinę galią turinčiais dokumentais (sąskaitomis faktūromis, PVM sąskaitomis faktūromis, kasos aparato kvitais ir kt.). 5.4. Leidžiamais atskaitymais laikomos įprastinės ir būtinos žemės ūkio veiklai vykdyti išlaidos – sėklos ir sodmenys, pašarai, trąšos, augalų ir gyvūnų apsaugos priemonės, degalai ir tepalai, atsarginės dalys, statybinės ir remonto medžiagos, elektra, vanduo, dujos, ilgalaikio turto (ar jo dalies) nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos (ilgalaikis turtas (ar jo dalis), kuris priskiriamas žemės ūkio veiklai), turto remonto sąnaudos, žemės mokesčio ir nuomos sąnaudos, turto draudimo sąnaudos, palūkanų, įrankių įsigijimo, darbo užmokesčio išlaidos, privalomojo socialinio, sveikatos draudimo įmokos, privalomos rinkliavos, mokesčiai ir kitos su individualia žemės ūkio veikla susijusios išlaidos. Pažymėtina, kad išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams ir tais atvejais, kai išlaidas pagrindžiantys dokumentai yra išrašyti ne žemės ūkio veiklą vykdančio gyventojo, o jo partnerio vardu. 5.5. Žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai leidžiamiems atskaitymams gali priskirti visas su individualios veiklos pajamomis susijusias patirtas išlaidas, kurių atskaitymas iš pajamų nėra ribojamas pagal GPMĮ 18 str. 2 dalį, draudžiamas pagal minėto straipsnio 3 dalį, ar kurių atskaitymui Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu susijusių išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams bei jų apskaičiavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministras 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 303 (toliau – Aprašas), nenustatyta kitokių specialių taisyklių. 5.6. Žemės ūkio veiklą vykdantis gyventojas, norėdamas, kad ilgalaikio turto (ar jo dalies) nusidėvėjimo (amortizacijos), eksploatavimo, remonto (rekonstrukcijos) sąnaudos būtų laikomos leidžiamais atskaitymais ir / arba norėdamas atskaityti tokio turto pirkimo (importo) PVM, prieš pradėdamas individualioje veikloje naudoti ilgalaikį turtą (ar jo dalį), turi mokesčių administratoriui pateikti užpildytą Fizinio asmens pranešimo apie ilgalaikio turto ar jo dalies priskyrimą vykdomai individualiai ir / arba ekonominei veiklai FR0457 formą, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 372 (toliau – FR0457 forma). Žemės ūkio veiklą vykdantis gyventojas gali skaičiuoti veikloje naudojamo ilgalaikio materialaus turto (ar jo dalies) nusidėvėjimą ir šias išlaidas priskirti leidžiamiems atskaitymams, jei turtas (ar jo dalis): Ϫ priklauso žemės ūkio veiklą vykdančiam gyventojui nuosavybės teise arba gautas pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, ir Ϫ naudojamas tik žemės ūkio individualioje veikloje, ir Ϫ apie jo naudojimą pranešta FR0457 formoje. 6. Žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų išlaidos, nepriskiriamos leidžiamiems atskaitymams. 6.1. Gyvenamųjų pastatų, patalpų bei lengvųjų automobilių įsigijimo bei nusidėvėjimo išlaidos nepriskiriamos leidžiamiems atkaitymams. 6.2. Žemės įsigijimo išlaidos, išskyrus palūkanas, mokamas už gautą paskolą žemės ūkio veiklai skirto žemės sklypo įsigijimui, neviršijant tokios paskolos rinkos kainos, nepriskiriamos leidžiamiems atskaitymams, o nusidėvėjimas neskaičiuojamas. 6.3. Leidžiamiems atskaitymams (išlaidoms) nepriskiriama: Ϫ į biudžetą mokamas PVM; Ϫ GPM; Ϫ pirkimo (importo) PVM, įtrauktas į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą; Ϫ sumokėtos netesybos, į biudžetą ir valstybės pinigų fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos už teisės aktų pažeidimus; Ϫ išlaidos paramai ir dovanoms; Ϫ žemės ūkio veiklą vykdančio gyventojo padarytas žalos atlyginimas; Ϫ išmokos, nuo kurių žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai privalėjo išskaičiuoti GPM arba pelno mokestį, tačiau jo neišskaičiavo; Ϫ neapmokestinamosioms pajamoms tenkantys leidžiami atskaitymai (atkreiptinas dėmesys, kad žemės ūkio veiklą vykdantiems gyventojams kai kuriais atvejais taikomos lengvatos ir jų gaunamos pajamos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, neatsižvelgiant į patirtas išlaidas (žr. 7 punktą); Ϫ išlaidos, patirtos darant Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką, įskaitant kyšius; Ϫ kitos išlaidos, nesusijusios su žemės ūkio veiklą vykdančio gyventojo vykdoma žemės ūkio veikla. 7. Žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų pajamų apmokestinimas pardavus individualioje veikloje naudojamą turtą. 7.1. Pagal GPMĮ 10 str. 1 dalies nuostatas, individualios veiklos pajamoms priskiriamos pajamos gautos iš individualios veiklos turto pardavimo, išskyrus nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą. Tokios turto pardavimo pajamos apmokestinamos kaip kitos individualios veiklos pajamos ir nepriskiriamos gautoms individualios žemės ūkio veiklos pajamoms. Todėl deklaruojant minėtos pajamos deklaruojamos atskira eilute. 7.2. Pardavus arba kitaip perleidus nuosavybėn individualios veiklos ilgalaikį turtą, leidžiamiems atskaitymams gali būti priskirta tik ta šio individualios veiklos turto įsigijimo išlaidų dalis, kuri nebuvo atskaityta priskiriant vykdomos veiklos leidžiamiems atskaitymams to turto apskaičiuotą nusidėvėjimą. 7.3. Pardavus individualioje žemės ūkio veikloje naudotą ilgalaikį turtą, išskyrus nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris buvo deklaruotas FR0457 formoje, gautos turto pardavimo pajamos taip pat apmokestinamos 5 proc. pajamų mokesčio tarifu. 8. Žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų gaunamų kompensacijų priskyrimas neapmokestinamosioms pajamoms. 8.1. Vadovaujantis GPMĮ 17 str. 1 d. 5 punktu, prie neapmokestinamųjų pajamų priskiriamos Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, įskaitant teisės aktuose nustatytas tiesiogines išmokas pajamų lygiui palaikyti. 8.2. Pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 43 punktą, pavėluoto mokėjimo palūkanos, kurios numatytos atsiskaitymą už žemės ūkio produkciją reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose prie neapmokestinamųjų pajamų. Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją sąlygas ir tvarką reglamentuoja 1999 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 6 d. nutarimas Nr. 393 ,,Dėl atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją ir jos įkainojimo terminų patvirtinimo“. 9. Žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų gaunamų žemės ūkio veiklos pajamų deklaravimas. 9.1. Žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai per kalendorinius metus gautas žemės ūkio veiklos pajamas turi deklaruoti mokesčių administratoriui pateikiant Metinę pajamų mokesčio deklaraciją GPM308 forma (toliau – Deklaracija), kuri pateikiama pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 d. Deklaracijos formą, pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisykles galima rasti interneto svetainėje www.vmi.lt > Gyventojams > Rinkmenos > Formos. 9.2. Deklaracijos teikimo ypatumai: a. PVM mokėtojais įsiregistravę žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, nepriklausomai nuo iš žemės ūkio veiklos gautų pajamų sumos dydžio, turi deklaruoti gautas žemės ūkio veiklos pajamas be PVM. b. Už 2015 metus ir vėlesnius mokestinius metus Metinės pajamų mokesčio deklaracijos neprivalo pateikti tie žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurie gavo ne didesnės kaip 3 000 eurų žemės ūkio veiklos neapmokestinamas nedeklaruojamas pajamas, iš gyventojų ar šaltinio užsienio valstybėje, jeigu šias pajamas gaunantis gyventojas mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas PVM mokėtoju (jei nėra kitų pagrindų teikti minėtą deklaraciją). c. Už 2015 metus ir vėlesnius mokestinius metus Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje neprivaloma nurodyti gautas žemės ūkio veiklos pajamas, kurios gautos: Ϫ iš Lietuvos vienetų, jeigu šias pajamas gaunantis žemės ūkio veiklą vykdantis gyventojas mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas PVM mokėtoju; Ϫ Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, taip pat kompensacijos, įskaitant teisės aktuose nustatytas tiesiogines išmokas pajamų lygiui palaikyti, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose. 9.3. Deklaruoti pajamas privalo ne tik ūkininkai, įregistravę ūkį Ūkininkų ūkio registre, bet ir žemės ūkio veikloje bendrai dalyvaujantys (ūkininkas, jo sutuoktinis (-ė), ūkininko partneris (-iai)) gyventojai, kurie uždirbtų pajamų iš žemės ūkio veiklos pasiskirstymą turi aptarti jungtinės veiklos (partnerystės) ar kitoje sutartyje / susitarime. Tokiu būdu, kiekvienas partneris gautas pajamas (pajamų dalį) bei joms tenkančią išlaidų dalį atskirai privalo apskaičiuoti ir deklaruoti kalendoriniams metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d., mokesčių administratoriui pateikdamas gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją. 9.4. Daugiau informacijos, susijusios su ūkininko vykdoma individualia veikla, galima rasti interneto svetainės www.vmi.lt skyrelyje Gyventojams→ Konsultacinės medžiagos katalogas→ Gyventojų pajamų mokestis→ Ūkininkai. II. PRIVALOMASIS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮMOKOS 1. VMI administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos už 2015 m. 1.1. Žemės ūkio veiklą vykdantiems gyventojams privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų dydžiai, skaičiavimo tvarka priklauso nuo jų žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominio dydžio, kuris išreiškiamas EDV. Taip pat nuo šio dydžio priklauso, kuris įmokų administratorius (VMI prie FM ar Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (SODRA)) 2015 metais šias įmokas administravo. 1.2. 2015 metais VMI prie FM administravo PSD įmokas ūkininkų ir kitų žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų, kurių: Ϫ žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis praėjusių metų laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra mažesnis arba lygus 2 EDV arba Ϫ žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis praėjusių metų laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra didesnis kaip 2 EDV ir kurie nėra PVM mokėtojai. 1.3. Kaip žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai atitinkamų dydžių PSD įmokas patys už save moka tie gyventojai, kurie žemės ūkio valdoje yra įregistruoti žemės ūkio valdos valdytojais, žemės ūkio valdos valdytojo partneriais, o valdos nesant, gyventojai, kurie yra įregistravę ūkinius gyvūnus ūkinių gyvūnų registre. 1.4. Žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra 2 ir mažiau EDV, patys už save kas mėnesį moka fiksuotas 3 procentų minimaliosios mėnesinės algos (tolia – MMA), galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio PSD įmokas. Pavyzdys. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2015 m. sausio 1 d. nustatyta MMA – 300 Eur, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 615 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2015 m. liepos 1 d. – 325 Eur, todėl mėnesinė PSD įmoka už 2015 m. sausio-birželio mėn. turi būti lygi po 9 Eur per mėnesį (3 procentai x 300 Eur), o už 2015 m. liepos-gruodžio mėn. po 10 Eur per mėnesį (3 procentai x 325). 1.5. PSD įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos. 1.6. Žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra 2 ar mažiau EDV, žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų kategorijoje PSD įmokų už save atitinkamą mėnesį neprivalo mokėti, jei bent vieną to mėnesio dieną jie moka (arba už juos yra mokamos) PSD įmokas pagal SDĮ 17 straipsnio 1–5 dalis ir (arba) jie bent vieną atitinkamo mėnesio dieną priklauso bent vienai asmenų, išvardytų SDĮ 6 straipsnio 4 dalyje, kategorijai. Pavyzdys. Žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo, kurio žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra 2 EDV, dirba pagal darbo sutartį 2015 m. sausio–birželio mėnesiais, tačiau atleidžiamas iš darbo 2015 m. liepos 2 dieną. Šis asmuo, kaip žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo, kurio žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra 2 ir mažiau EDV, PSD įmokas pradeda mokėti nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio (mėnesinės įmokos sumokėjimo terminas – rugpjūčio 31 diena). 1.7. Žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra 2 ar mažiau EDV, žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų kategorijoje PSD įmokas už save privalo mokėti ir tuo atveju, kai tuo pačiu laikotarpiu priklauso asmenims, išvardytiems 17 straipsnio 6 dalyje, t. y. tuo pačiu yra individualios įmonės savininkais, ūkinės bendrijos tikraisiais nariais ar mažosios bendrijos nariais. 1.8. Visus kalendorinius metus žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra 2 ir mažiau EDV, metinė PSD įmoka negali būti mažesnė kaip 3 procentai 12 MMA, galiojančių tų metų kiekvieno atitinkamo mėnesio paskutinę dieną, dydžio. 2015 metų mokestinio laikotarpio metinė PSD įmokų suma – 114 Eur (9 Eur x 6 mėn. + 10 Eur x 6 mėn.). 1.9. Nuo 2016 m. sausio 1 d. žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra 2 ar mažiau EDV, PSD įmokas administruoja SODRA, todėl PSD įmokas į VMI prie FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nereikia mokėti už mokestinius laikotarpius nuo 2016-01-01. 1.10. Žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra didesnis negu 2 EDV, tačiau jie nėra PVM mokėtojai ir neprivalo jais registruotis, patys už save kas mėnesį moka fiksuotas 9 procentų MMA, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio PSD įmokas. Pavyzdys. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2015 m. sausio 1 d. nustatyta MMA – 300 Eur, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 615 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2015 m. liepos 1 d. – 325 Eur, todėl mėnesinė PSD įmoka už 2015 m. sausio-birželio mėn. turi būti lygi po 27 Eur per mėnesį (9 procentai x 300 Eur), o už 2015 m. liepos– gruodžio mėn. po 29 Eur per mėnesį (9 procentai x 325 Eur). 1.11. Jei tokie asmenys tampa PVM mokėtojais, jų įmokų VMI prie FM nebeadministruoja nuo kito mėnesio, einančio po PVM mokėtojo statuso pasikeitimo. Pavyzdys. Žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo, kurio žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra 7 EDV, 2015 m. rugsėjo 3 d. įsiregistruoja PVM mokesčio mokėtoju. Rugsėjo mėn. PSD įmokas jis moka į VMI prie FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, o spalio ir vėlesnių mėnesių įmokas moka į šias įmokas administruojančios SODROS sąskaitą. 1.12. PSD įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos. 1.13. Žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra didesnis negu 2 EDV, tačiau jie nėra PVM mokėtojai ir neprivalo jais registruotis, žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų kategorijoje PSD įmokų už save atitinkamą mėnesį neturi mokėti, jei bent vieną to mėnesio dieną jie moka (arba už juos yra mokamos) PSD įmokas pagal SDĮ 17 straipsnio 1–8 dalis ir (arba) jie bent vieną atitinkamo mėnesio dieną priklauso bent vienai asmenų, išvardytų SDĮ 6 straipsnio 4 dalyje, kategorijai. Pavyzdys. Žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo, kurio žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra 3,5 EDV, bet jis nėra PVM mokėtojas, vykdo individualią veiklą įsigijęs verslo liudijimą nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 2 d. ir šiais mėnesiais moka mėnesines PSD įmokas kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą įsigijęs verslo liudijimą. PSD įmoką šis asmuo, kaip vykdantis individualią veiklą įsigijęs verslo liudijimą, už spalio mėnesį taip pat dar privalo sumokėti. Žemės ūkio veiklą vykdančio asmens, kurio žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra didesnis negu 2 EDV, bet jis nėra PVM mokėtojas, PSD įmokos pradedamos mokėti nuo 2015 m. lapkričio mėnesio (mėnesinės įmokos sumokėjimo terminas – lapkričio 31 diena). 1.14. Visus kalendorinius metus žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra didesnis negu 2 EDV, tačiau jie nėra PVM mokėtojai ir neprivalo jais registruotis, metinė PSD įmoka negali būti mažesnė kaip 9 procentai 12 MMA, galiojančių tų metų kiekvieno atitinkamo mėnesio paskutinę dieną, dydžio. 2015 metų mokestinio laikotarpio metinė PSD įmokų suma – 336 Eur (27 Eur x 6 mėn. + 29 Eur x 6 mėn.). 1.15. Nuo 2016 m. sausio 1 d. žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra didesnis negu 2 EDV, tačiau jie nėra PVM mokėtojai, PSD įmokas administruoja SODRA, todėl PSD įmokas į VMI prie FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nereikia mokėti už mokestinius laikotarpius nuo 2016-01-01. 2. SODROS administruojamos sveikatos draudimo įmokos už 2015 ir 2016 metus. 2.1. Individualią žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra lygus 4 EDV arba didesnis, ir kurie yra PVM mokėtojais, sveikatos draudimo įmokų mokėjimas. Šie asmenys moka 9 procentų dydžio sveikatos draudimo įmokas kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, nuo minimaliosios mėnesinės algos. Šio dydžio sveikatos draudimo įmoka yra mokama nepriklausomai nuo tą mėnesį vykdytos individualios žemės ūkio veiklos laikotarpio. Sveikatos draudimo įmokos kas mėnesį gali būti nemokamos, jeigu asmenys moka ir (arba) už juos yra mokamos Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 ar 6 dalyse nurodytos sveikatos draudimo įmokos (pvz., dirba pagal darbo sutartį, yra veikiančios individualios įmonės savininkas) arba jie yra asmenys, išvardyti Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (t.y. draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis). Individualią žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis yra lygus 4 EDV arba didesnis, ir kurie yra PVM mokėtojais sveikatos draudimo įmokas moka nuo pajamų, nuo kurių yra skaičiuojamos jų valstybinio socialinio draudimo įmokos. Todėl šių asmenų sveikatos draudimo įmokų bazę sudaro kiekvieno asmens žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) suma, tačiau ne mažesnė negu 12 minimaliųjų mėnesinių algų ir ne didesnė negu 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma. Taigi, sveikatos draudimo įmokos už 2015 metus yra skaičiuojamos nuo sumos, ne mažesnės negu 3750 Eur ir ne didesnės negu 5190 Eur, o už 2016 metus nuo sumos, ne mažesnės negu 4200 Eur ir ne didesnės negu 5340 Eur. Pavyzdys. Individualią žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo, kuris yra PVM mokėtojas, per 2015 metus nuo 12 MMA sumos (3750 Eur) sumokėjo PSD įmokų 336 Eur. Jeigu individualią žemės ūkio veiklą vykdančio asmens žemės ūkio veiklos apmokestinamosios pajamos (neatėmus valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų) 2015 metais yra 4500 Eur, šis asmuo iki 2016 metų gegužės 1 d. turėtų sumokėti PSD įmokų skirtumą 69 Eur (4500 Eur x 0,09) – 336 Eur). Jeigu individualią žemės ūkio veiklą vykdančio asmens žemės ūkio veiklos apmokestinamosios pajamos (neatėmus valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų) 2015 metais yra 8000 Eur, šis asmuo iki 2016 metų gegužės 1 d. turėtų sumokėti nuo sumos, ne didesnės kaip 5190 Eur, PSD įmokų skirtumą 131,10 Eur (5190 Eur x 0,09) – 336 Eur). Tais atvejais, kai veikla vykdoma ne visus metus, sveikatos draudimo įmokų nuo pajamų metinės sumos ribos yra perskaičiuojamos proporcingai veiklos vykdymo laikotarpiui. Šių asmenų sveikatos draudimo įmokos nuo pajamų, gautų praėjusiais metais, metinės sumos (sumokėtų įmokų ir mokėtinų įmokų sumų skirtumas) turi būti sumokėtos iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos. Individualią žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis yra ne mažesnis negu 4 EDV ir ne didesnis negu 14 EDV, ir kurie yra PVM mokėtojais sveikatos draudimo įmokų nuo pajamų metinės sumos gali nemokėti, kai: 1) gauna socialinio draudimo senatvės ar socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, paskirtą pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą; 2) gauna šalpos pensiją ar šalpos kompensaciją, išskyrus šalpos našlaičių pensiją, paskirtą pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą; 3) gauna su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš Europos Sąjungos valstybės narės, kitos Europos Ekonominės Erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos arba šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo. 2.2. Individualią žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra didesnis negu 2 EDV, tačiau mažesnis negu 4 EDV, ir kurie yra PVM mokėtojais, sveikatos draudimo įmokų mokėjimas. Šie asmenys moka 9 procentų dydžio sveikatos draudimo įmokas kartą per mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, nuo minimaliosios mėnesinės algos. Šio dydžio sveikatos draudimo įmoka yra mokama nepriklausomai nuo tą mėnesį vykdytos individualios žemės ūkio veiklos laikotarpio. Sveikatos draudimo įmokos gali būti nemokamos, jeigu asmenys moka ir (arba) už juos yra mokamos Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 ar 6 dalyse nurodytos sveikatos draudimo įmokos (pvz., dirba pagal darbo sutartį, yra veikiančios individualios įmonės savininkas) arba jie yra asmenys, išvardyti Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (t.y. draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis). 3. SODROS administruojamos sveikatos draudimo įmokos už laikotarpį nuo 2016-01-01. 3.1. Individualią žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra lygus 2 EDV arba mažesnis, sveikatos draudimo įmokų mokėjimas. Šie asmenys moka 3 procentų dydžio sveikatos draudimo įmokas kartą per mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, nuo minimaliosios mėnesinės algos. Šio dydžio sveikatos draudimo įmoka yra mokama nepriklausomai nuo tą mėnesį vykdytos individualios žemės ūkio veiklos laikotarpio. Asmenys turi prievolę mokėti 3 procentų dydžio sveikatos draudimo įmokas tik tuo atveju, jeigu jie atitinkamo mėnesio bent vieną dieną nėra asmenys nurodyti Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (nėra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis) arba nėra nurodyti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1-5 dalyse (pvz., nedirba pagal darbo sutartį, negauna pajamų pagal autorinę sutartį, negauna pajamų pagal sporto veiklos ar atlikėjo sutartį, nevykdo individualios veiklos, neturi verslo liudijimo). 3.2. Individualią žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra didesnis negu 2 EDV ir kurie nėra PVM mokėtojai, sveikatos draudimo įmokų mokėjimas. Šie asmenys moka 9 procentų dydžio sveikatos draudimo įmokas kartą per mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, nuo minimaliosios mėnesinės algos. Šio dydžio sveikatos draudimo įmoka yra mokama nepriklausomai nuo tą mėnesį vykdytos individualios žemės ūkio veiklos laikotarpio. Asmenys turi prievolę mokėti 9 procentų dydžio sveikatos draudimo įmokas tik tuo atveju, jeigu jie atitinkamo mėnesio bent vieną dieną nėra asmenys, nurodyti Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (nėra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis) arba nėra nurodyti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1-8 dalyse (pvz., nedirba pagal darbo sutartį, negauna pajamų pagal autorinę sutartį, negauna pajamų pagal sporto veiklos ar atlikėjo sutartį, nevykdo individualios veiklos, neturi verslo liudijimo, nėra individualios įmonės savininkas, nėra ūkinės bendrijos tikrasis narys, nėra mažosios bendrijos narys, negauna Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nurodytų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokamų pašalpų, nuo kurių skaičiuojamos gyventojų pajamų mokestis). III. PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESTIS 1. Žemės ūkio veiklą vykdančiam asmeniui prievolė registruotis PVM mokėtojais atsiranda, jeigu jis: 1.1. tiekia prekes arba teikia paslaugas ir bendra atlygio per metus (per paskutiniuosius 12 mėnesių) suma yra didesnė kaip 45 000 eurų; 1.2. vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal PVM įstatymą laikomi su juo susijusiais, kontroliuoja keletą juridinių asmenų, ir visų jo kontroliuojamų juridinių asmenų ir jo paties bendra gauta/gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir/ar suteiktas paslaugas suma per metus (per paskutinius 12 mėnesių) viršijo 45 000 eurų sumą; 1.3. Lietuvoje iš kitų ES valstybių narių įsigyja prekių (kitų nei naujos transporto priemonės ar akcizais apmokestinamos prekės), kurių vertė kalendoriniais metais viršija 14 000 eurų; 1.4. vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal PVMĮ laikomi su juo susijusiais kontroliuoja keletą juridinių asmenų bei jo paties ir visų jo kontroliuojamų juridinių asmenų iš kitų valstybių narių įsigytų prekių vertė (neįskaitant PVM, sumokėto ar mokėtino kitoje valstybėje narėje, iš kurios prekės buvo atgabentos) kalendoriniais metais yra didesnė kaip 14 000 eurų; 2. Asmuo, vykdantis ar ketinantis vykdyti žemės ūkio veiklą, turi teisę pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju savanoriškai. 3. Asmenų, kurie verčiasi žemės ūkio veikla, tiekiama žemės ūkio produkcija ir / arba teikiamos žemės ūkio paslaugos įprastai apmokestinamos standartiniu 21 procentu PVM tarifu. 0 proc. PVM tarifas gali būti taikomas PVM įstatymo VI skyriuje nustatytomis sąlygomis. 4. Jeigu asmenys tiekia žemės ūkio produkciją, kurios tiekimas įformintas žemės ūkio produkcijos pirkėjo išrašoma PVM sąskaita faktūra, yra pasirinkę specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, tai prievolė apskaičiuoti PVM už jų tiekiamą žemės ūkio produkciją atsiranda, kai žemės ūkio produkcijos pirkėjas už ją sumoka atlygį. 5. Įsiregistravus PVM mokėtoju, atsiranda prievolė nuo parduodamų prekių (paslaugų) skaičiuoti ir mokėti PVM PVM įstatymo nustatyta tvarka, tačiau PVM mokėtojas įgyja teisę ir į PVM atskaitą. 6. Pagal PVM įstatymo nuostatas, žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo, PVM mokėtojas, turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo (importo) PVM už įsigytas (importuotas) prekes ir paslaugas, jeigu šios prekės ir paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir paslaugų teikimui, ir PVM mokėtojas turi savo vardu tinkamai išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, kurioje išskirta PVM suma. 7. PVM sąskaitas faktūras už Lietuvos Respublikoje registruotų PVM mokėtojų tiekiamą žemės ūkio produkciją visais atvejais išrašo žemės ūkio produkcijos pirkėjas, jeigu jis yra Lietuvos Respublikоs PVM mokėtojas. 8. Informaciją dėl ūkininkų, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, parduodamos žemės ūkio produkcijos ir paslaugų apmokestinimo PVM, rasite leidinyje „Ūkininkų, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, parduodamos žemės ūkio produkcijos ir paslaugų apmokestinimas PVM“. IV. VALSTYBINIS SOCIALINIS DRAUDIMAS 1. Fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams (EDV) arba didesnis, laikomi savarankiškai dirbančiais asmenimis ir draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu. Šie asmenys privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti ir sveikatos draudimu, kuris vykdomas Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka. 2. Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai. Individualią žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų valstybinio pensijų socialinio draudimo ir motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms 2015 metams nustatytas 28,5 procentų (29,5 procentų, jeigu apdraustasis moka papildomą 1 procento pensijų įmoką savo lėšomis) dydžio tarifas, o 2016 metams 28,5 procentų (30,5 procentų, jeigu apdraustasis moka papildomą 2 procentų pensijų įmoką savo lėšomis) dydžio tarifas. 3. Pajamos, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Individualią žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal GPMĮ nuostatas, valstybinio socialinio draudimo įmokų bazę sudaro kiekvieno asmens žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) suma, tačiau ne mažesnė negu 12 minimaliųjų mėnesinių algų ir ne didesnė negu 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas einamųjų metų 2015 metų draudžiamųjų pajamų dydis laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-06-30 yra 431 Eur, laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2015- 12-31 yra 434 Eur. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga laikotarpiu nuo 2015- 01-01 iki 2015-06-30 yra 300 Eur, o laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2015-12- 31 yra 325 Eur. Taigi, valstybinio socialinio draudimo įmokos už 2015 metus skaičiuojamos nuo sumos ne mažesnės kaip 3750 Eur ir ne didesnės kaip 5190 Eur per metus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas einamųjų metų 2016 metų draudžiamųjų pajamų dydis yra 445 Eur. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga nuo 2016-0101 yra 350 Eur. Taigi, valstybinio socialinio draudimo įmokos už 2016 metus skaičiuojamos nuo sumos ne mažesnės kaip 4200 Eur ir ne didesnės kaip 5340 Eur per metus. Tais atvejais, kai veikla vykdoma ne visus metus, valstybinio socialinio draudimo įmokų nuo pajamų metinės sumos bazės ribos perskaičiuojamos proporcingai veiklos vykdymo laikotarpiui. Individualią žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal GPMĮ nuostatas, valstybinio socialinio draudimo įmokų baze laikoma 12 minimaliųjų mėnesinių algų suma, todėl 2015 metais valstybinio socialinio draudimo įmokų bazė yra 3750 Eur, o 2016 metais bazė yra 4200 Eur. 4. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka ir terminai. Individualią žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal GPMĮ nuostatas, valstybinio socialinio draudimo įmokos mokamos kartą per mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, nuo minimaliosios mėnesinės algos. Individualią žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal GPMĮ nuostatas, valstybinio socialinio draudimo įmokos mokamos kartą per mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, nuo jų pačių pasirinktos sumos, tačiau ne mažesnės nei minimalioji mėnesinė alga ir ne didesnės kaip einamųjų metų draudžiamosios pajamos per mėnesį. Šiuo metu minimali mėnesinė alga lygi 350 Eur, todėl turi būti kas mėnesį mokamos nemažesnės negu 92,63 Eur per mėnesį (350 Eur x 0,285 = 92,63 Eur) arba 106,75 Eur per mėnesį, jeigu apdraustasis moka papildomą 2 procentų pensijų įmoką savo lėšomis (350 Eur x 0,305 = 106,75 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokos. Valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo individualią žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal GPMĮ nuostatas, pajamų, gautų praėjusiais metais, metinės sumos (sumokėtų įmokų ir mokėtinų įmokų sumų skirtumas) turi būti sumokėtos iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos. Pavyzdys. Individualią žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo, kurio pajamos mokestiniu laikotarpiu apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal GPMĮ nuostatas, per 2015 metus nuo 12 MMA sumos (3750 Eur) sumokėjo VSD įmokų 1068,78 Eur. Jeigu individualią žemės ūkio veiklą vykdančio asmens žemės ūkio veiklos apmokestinamosios pajamos (neatėmus valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų) 2015 metais yra 4500 Eur, šis asmuo iki 2016 metų gegužės 1 d. turėtų sumokėti VSD įmokų skirtumą 213,72 Eur (4500 Eur x 0,285) – 1068,78 Eur). Jeigu individualią žemės ūkio veiklą vykdančio asmens žemės ūkio veiklos apmokestinamosios pajamos (neatėmus valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų) 2015 metais yra 8000 Eur, šis asmuo iki 2016 metų gegužės 1 d. turėtų sumokėti nuo sumos, ne didesnės kaip 5190 Eur, VSD įmokų skirtumą 410,37 Eur (5190 Eur x 0,285) – 1068,78 Eur). 5. Atvejai, kai individualią žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys valstybinio socialinio draudimo įmokų gali nemokėti. Individualią žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys, kai žemės ūkio valdos ekonominis dydis už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra lygus 14 EDV arba mažesnis, valstybinio socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į socialinio draudimo stažą), kai: 1) gauna socialinio draudimo senatvės ar socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, paskirtą pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą; 2) gauna šalpos pensiją ar šalpos kompensaciją, išskyrus šalpos našlaičių pensiją, paskirtą pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą; 3) gauna su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš Europos Sąjungos valstybės narės, kitos Europos Ekonominės Erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos arba šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo. 6. Socialinio draudimo pranešimų teikimas. Individualią žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal GPMĮ nuostatas, socialinio draudimo pranešimų neteikia. Individualią žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal GPMĮ nuostatas, už ataskaitinį mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos Fondo valdybos teritoriniam skyriui turi pateikti SAV pranešimą apie savarankiškai dirbančius asmenis, kai valstybinio socialinio draudimo įmokas apskaičiuoja ir sumoka nuo mėnesio sumos, didesnės nei minimaliosios mėnesinės algos dydžio suma. Pasibaigus kalendoriniams metams individualią žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys, kurių pajamos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, turėję prievolę teikti SAV pranešimus kiekvieną mėnesį, tačiau jų neteikę, ar, teikę SAV pranešimus, tačiau jų pateikti duomenys nesutampa su VMI pateiktais duomenimis, privalo pateikti duomenis apie praėjusių metų pajamų metinę sumą, išdėstytą mėnesiais. Duomenys teikiami VMI užpildant metinės pajamų deklaracijos GPM308 priedą arba Fondo valdybos teritoriniam skyriui pateikiant SAV pranešimą. SAV pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tos dienos, iki kurios VMI turėjo būti pateikta metinė pajamų deklaracija. V. NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESTIS Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausantis ir (arba) jo įsigyjamas nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti arba uždirbti, nepriklausomai nuo to, ar fizinio asmens pajamos iš žemės ūkio veiklos apmokestinamos GPM, ar neapmokestinamos. Atkreipiame dėmesį, jei fizinis asmuo nuosavybės teise priklausantį ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį) naudoja ne tik pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti arba uždirbti, nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinama tik ta nekilnojamojo turto dalis, kuri yra susijusi su pajamų iš žemės ūkio veiklos gavimu arba uždirbimu. Pavyzdžiui, fizinis asmuo nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą naudoja ne tik pajamų iš žemės ūkio veiklos gavimui (uždirbimui), bet yra individualiai laisvalaikio pramogų organizavimo veiklai vykdyti. Todėl nekilnojamojo turto dalis, naudojama individualiai laisvalaikio pramogų organizavimo veiklai vykdyti, bus apmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu. VI. ŽEMĖS ŪKIO VEIKLĄ VYKDANČIŲ GYVENTOJŲ APSKAITOS TVARKYMAS 1. Pagrindinis žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų apskaitos tvarkymo reglamentas yra Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie, neįregistravę ūkininko ūkio, verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Aprašo redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1101 (2015 metais galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimas Nr. 1333). 2. Apraše nurodyta, kad, tvarkant ūkininkavimo apskaitą, reikia vadovautis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir Aprašu, taip pat galima vadovautis žemės ūkio ministro patvirtintomis rekomendacijomis. Žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai patys pasirenka buhalterinės apskaitos tvarkymo būdą – taikant dvejybinio įrašo ar paprastojo įrašo būdą. 3. Pinigų, įsigijimo ir pardavimo operacijoms registruoti Apraše nustatytas Pinigų kasoje, banko sąskaitose, pirkimo ir pardavimo apskaitos žurnalas ir nurodytas jo užpildymas. Žurnalo neprivaloma pildyti, jeigu apskaita tvarkoma dvejybinio įrašo būdu. Šio būdo taikymo rekomendacijas Žemės ūkio ministerija yra patvirtinusi 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 3D- 491. Apskaitos paprastojo įrašo būdu rekomendacijas ši ministerija patvirtino 2005 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 3D-266. 4. Apskaitą gali tvarkyti pats žemės ūkio veiklą vykdantis gyventojas, jo partneriai, vyriausiasis buhalteris (buhalteris), pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba tokias paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. 5. Parduodamas savo produkciją ar suteikdamas paslaugas nespecializuotoms žemės ūkio produkcijos supirkimo įmonėms, kitiems ūkininkams, privatiems asmenims žemės ūkio veiklą vykdantis gyventojas apskaitos dokumentus surašo pats. Parduodamas savo užaugintą produkciją turguje, žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai gali surašyti Produkcijos pardavimo rinkoje žiniaraštį arba kitą laisvos formos dokumentą. 6. Priklausomai nuo to, ar ūkininkas yra PVM mokėtojas, ar ne, jis surašo PVM sąskaitą faktūrą, sąskaitą faktūrą arba kitą laisvos formos produkcijos pardavimo dokumentą. Jei pirkėjai už paslaugas (prekes) atsiskaito grynaisiais pinigais paslaugos suteikimo (prekių pardavimo) metu, papildomai jokio apskaitos dokumento išrašyti nereikia. Jeigu pirkėjai atsiskaito grynaisiais pinigais ne paslaugos suteikimo (prekės pardavimo) momentu, pavyzdžiui, sumoka avansą (ar atsiskaito vėliau), grynųjų pinigų gavimo momentu gyventojas turi išrašyti Pinigų priėmimo kvitą, kurio naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 340. Atsiskaičius pavedimu – Pinigų priėmimo kvito išrašyti nereikia. VII. AKTUALŪS KLAUSIMAI – ATSAKYMAI ŽEMĖS ŪKIO VEIKLĄ VYKDANTIEMS ASMENIMS 1. Ar gali žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys samdyti kitus gyventojus sezoninių darbų atlikimui? Darbų atlikimui žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai gali kitus gyventojus įdarbinti sudarydami darbo sutartį darbų atlikimui arba įdarbinti kitus gyventojus supaprastinta tvarka – naudojant žemės ūkio bei miškininkystės paslaugų kvitus. Paslaugų teikėjai (gyventojai) gali teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, kurios yra laikinos arba vienkartinės ir kurioms teikti nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, pažymėjimai, mokymai ar kursai ir kurių sąrašą patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 542 „Dėl Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurias paslaugų gavėjas turi teisę gauti, o paslaugų teikėjas turi teisę teikti pagal paslaugų kvitą, sąrašo patvirtinimo“. 2. Ką turėtų žinoti gyventojas, teikiantis žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio bei miškininkystės paslaugų kvitus? Gyventojas, teikiantis žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio bei miškininkystės paslaugų kvitus, turi teisę teikti paslaugas vienam paslaugų gavėjui ne ilgiau kaip 60 dienų, o jeigu paslaugos teikiamos keliems paslaugų gavėjams, – ne ilgiau kaip 90 dienų per kalendorinius metus, neatsižvelgiant į per dieną teiktų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų valandų skaičių. Pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 55 punktą neapmokestinamos yra 1 750 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios pajamos, gautos kaip atlygis teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas. Pajamos, gautos kaip atlygis teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą, priskiriamos B klasės pajamoms. Todėl, gyventojai, gavę atlygį pagal paslaugų kvitą, kurio suma viršija 1 750 eurų gautas pajamas turės deklaruoti pasibaigus mokestiniam laikotarpiui pateikus metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Informaciją apie PSD mokėjimo tvarką bei SODRAI teikiamas ataskaitas galima rasti SODROS internetinėje svetainėje: www.sodra.lt . 3. Kokias deklaracijas mokesčių administratoriui turi pateikti žemės ūkio veiklą vykdantis gyventojas apie samdomus darbuotojus? Žemės ūkio veiklą vykdančiam gyventojui, išmokant išmokas gyventojams, gali atsirasti prievolė apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą pajamų mokestį. GPMĮ 22 straipsnyje nustatyta, kad pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojų pajamos skirstomos į A ir B klases. Žemės ūkio veiklą vykdantis gyventojas, vadovaudamasis GPMĮ 23 straipsnio nuostatomis, nuo išmokamų A klasės pajamų (darbo užmokesčio) privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą pajamų mokestį. Nuo B klasės pajamų (žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio bei miškininkystės paslaugų kvitus) sumokėti pajamų mokestį bei deklaruoti pajamas GPMĮ 27 straipsnyje nustatyta tvarka prievolė tenka pačiam pajamas gavusiam gyventojui. Apmokestinant gyventojų gautas pajamas taikomi GPMĮ 6 straipsnyje nustatyti pajamų mokesčio tarifai. Su darbo santykiais susijusioms pajamoms, kaip ir kitų rūšių pajamoms (išskyrus kai kurias individualios veiklos pajamas, kurioms taikomas 5 proc. pajamų mokesčio tarifas), taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas). Žemės ūkio veiklą vykdantis gyventojas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, per mokestinio laikotarpio kalendorinį mėnesį išmokėjęs A klasei priskiriamas apmokestinamąsias pajamas, privalo pateikti Mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją FR0572 formos bei jos priedus iki kito mėnesio 15 d. ir Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją FR0573 formos bei jos priedus metams pasibaigus iki kitų metų vasario 15 dienos. Pažymėtina, kad nuo samdomų darbuotojų darbo užmokesčio yra mokamos ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) bei privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos. Informaciją apie PSD bei VSD įmokas ir mokėjimo tvarką pagal kompetenciją SODRA. Šią informaciją galima rasti SODROS internetinėje svetainėje: www.sodra.lt . 4. Kaip įmonė turi apmokestinti įsigytus iš savo darbuotojo – ūkininko PVM mokėtojo žemės ūkio produktus (pvz. įmonė, teikianti viešojo maitinimo paslaugas iš savo darbuotojo – ūkininko įsigijo bulves)? Pagal GPMĮ 22 straipsnyje nustatytą mokesčio mokėjimo tvarką, bendruoju atveju, gyventojo individualios veiklos pajamos yra priskiriamos B klasės pajamoms. Tačiau, tuo atveju, kai jos yra gautos iš Lietuvos vieneto, su kuriuo gyventojas yra susijęs darbo santykiais, priskiriamos gyventojo A klasės pajamoms. Taigi, gyventojo pajamos, gautos iš darbdavio už suteiktas paslaugas pagal individualios veiklos pažymą, yra priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių, GPMĮ 23 straipsnyje nustatyta tvarka, apskaičiuoti, išskaičiuoti ir į biudžetą sumokėti pajamų mokestį bei deklaruoti Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formoje bei Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formose privalo jas išmokantis darbdavys (įmonė). Todėl, įmonėje dirbančio darbuotojo - ūkininko PVM mokėtojo iš įmonės, kurioje dirba pagal darbo sutartį, už parduotą žemės ūkio produkciją gautos žemės ūkio veiklos pajamos priskiriamos A klasės pajamoms, neatsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio veiklos kaip individualios veiklos pajamos, priskiriamos B klasei, išskyrus išimtis. Šiuo atveju įmonė: Ϫ išmokėdama išmokas už įsigytą žemės ūkio produkciją, išskaičiuoja 5 proc. pajamų mokestį; Ϫ deklaruoja Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formoje bei Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formoje.