VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS INFORMACINIS PRANEŠIMAS DĖL VERSLO LIUDIJIMĄ ĮSIGYJANČIO GYVENTOJO ATMINTINĖS (PLAČIOSIOS) PATIKSLINIMO NUO 2018-01-01 2018 m. kovo 1 d. Nr. (32.42-31-1E) RM-7213) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau − VMI prie FM) informuoja, kad patikslinta ir papildyta Verslo liudijimą įsigyjančio gyventojo atmintinė (plačioji). Atmintinė patikslinta atsižvelgiant į nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 17, 18, 18¹, 19, 20, 22, 24, 27, 29, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 18² straipsniu įstatymo Nr. XIII-841 nuostatas. VERSLO LIUDIJIMĄ ĮSIGYJANČIO GYVENTOJO ATMINTINĖ I. ĮŽANGA II. VEIKLOS, VYKDOMOS ĮSIGIJUS VERSLO LIUDIJIMĄ, APIBŪDINIMAS 2.1. Veikla, kuria galima verstis įsigijus verslo liudijimą 2.2. Verslo liudijime nurodoma informacija III. VERSLO LIUDIJIMŲ IŠDAVIMO, PRATĘSIMO IR PAJAMŲ MOKESČIO SUMOKĖJIMO TVARKA 3.1. Kur įsigyti verslo liudijimą? 3.2. Ar verslo liudijimą įsigijusio gyventojo vykdomoje veikloje gali dalyvauti kiti fiziniai asmenys? 3.3. Kokius dokumentus turi pateikti norintieji įsigyti verslo liudijimą? 3.4. Per kiek laiko išduodamas verslo liudijimas? 3.5. Kokiems laikotarpiams išduodami verslo liudijimai? 3.6. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimo ir grąžinimo ypatumai 3.6.1. Koks yra fiksuoto dydžio pajamų mokestis? 3.6.2. Kiek ir kur reikia mokėti įsigyjant verslo liudijimą? 3.6.3. Kada fiksuoto dydžio pajamų mokestis turi būti papildomai sumokamas arba grąžinamas? 3.7. Kokia tvarka pratęsiamas verslo liudijimo galiojimas ir kokia tvarka išduodamas naujas verslo liudijimo egzempliorius? 3.8. Kieno prašymu verslo liudijimas pratęsiamas arba išduodamas naujas verslo liudijimo egzempliorius? IV. VEIKLOS, VYKDOMOS ĮSIGIJUS VERSLO LIUDIJIMĄ, APSKAITA 4.1. Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas 4.1.1. Žurnalo pajamų dalies pildymas 4.1.2. Žurnalo išlaidų dalies pildymas 4.2. Veiklos vykdymo vietoje privalomi turėti dokumentai 4.2.1. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo dokumentai 4.2.2. Prekių, medžiagų ir žaliavų įsigijimo dokumentai V. VERSLO LIUDIJIMĄ ĮSIGIJUSIO GYVENTOJO TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ 5.1. Kokias teises įgyja gyventojas įsigydamas verslo liudijimą? 5.2. Kokių teisių verslo liudijimas nesuteikia? 5.3. Kokios yra veiklą pagal verslo liudijimą vykdančio gyventojo pareigos? 5.4. Kokia yra verslo liudijimą turinčio gyventojo atsakomybė už mokestinių prievolių vykdymo tvarkos pažeidimus? 5.4.1. Gyventojo atsakomybė už ūkinės ar komercinės veiklos pažeidimus 5.4.2. Atsakomybė už deklaracijos pateikimo tvarkos pažeidimą bei mokesčių vengimą 5.4.3. Atsakomybė už apskaitos reikalavimų nesilaikymą 5.4.4. Atsakomybė už valstybinio socialinio draudimo įmokų nemokėjimą 5.4.5. Atsakomybė už privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimą ar netinkamą mokėjimą 5.5. Verslo liudijimus įsigijusių gyventojų veiklos tikrinimas 5.6. Verslo liudijimus įsigijusių gyventojų teisė užginčyti pareigūnų veiksmus VI. VALSTYBINIS SOCIALINIS DRAUDIMAS 6.1. Kokia valstybinio socialinio draudimo rūšimi privalomai draudžiasi verslo liudijimus įsigiję gyventojai? 6.2. Kokie yra pagal verslo liudijimus dirbančių gyventojų valstybinio socialinio draudimo įmokų dydžiai? 6.3. Kada pradedamos skaičiuoti valstybinio socialinio draudimo įmokos? 6.4. Kaip apskaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos? 6.5. Kaip turi mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas asmuo tuo pačiu laikotarpiu įsigijęs kelis verslo liudijimus? 6.6. Iki kada reikia sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas? 6.7. Kokiais atvejais verslo liudijimus turintys asmenys gali nemokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų? 6.8. Kokios socialinės garantijos yra teikiamos mokantiems valstybinio socialinio draudimo įmokas asmenims? 6.9. Kur mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos? 6.9.1. Valstybinio socialinio draudimo įmokų kodų sąrašas VII. PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO ĮMOKŲ SUMOKĖJIMAS VIII. PAJAMŲ, GAUTŲ IŠ VEIKLOS PAGAL VERSLO LIUDIJIMĄ, DEKLARAVIMAS 8.1. Ar gyventojas turi teikti pajamų mokesčio deklaraciją? 8.2. Kokios formos deklaraciją pildyti ir teikti? 8.3. Ar iš veiklos pagal verslo liudijimą pajamų galima atimti patirtas veiklos išlaidas ir pasinaudoti pajamų mokesčio lengvatomis? 8.4. Ar pajamos, gautos iš veiklos pagal verslo liudijimą, įskaitomos į gautas gyventojo metines pajamas? IX. IKI 2 PROC. PAJAMŲ MOKESČIO SUMOS SKYRIMAS PARAMAI IR IKI 1 PROC. − POLITINĖMS PARTIJOMS X. GYVENTOJŲ REGISTRAVIMOSI PVM MOKĖTOJAIS IR PVM MOKĖJIMO PRIEVOLĖS 10.1. Dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo atsirandančios PVM prievolės 10.1.1. Kada veiklą pagal verslo liudijimą vykdantis gyventojas privalo registruotis PVM mokėtoju? 10.1.2. Kaip apskaičiuojama į biudžetą mokėtina PVM suma, kai PVM mokėtoju neįsiregistravusio gyventojo metų (paskutiniųjų 12 mėnesių) pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimą yra didesnės kaip 45 000 Eur (iki 2011-12-31 −100 000 Lt, nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 − 155 000 Lt)? 10.1.3. Nuo kada PVM mokėtoju neįsiregistravęs gyventojas turi pradėti skaičiuoti į biudžetą mokėtiną PVM? 10.2. PVM prievolės, atsirandančios dėl prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių 10.2.1. Kada atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtojais dėl prekių įsigijimų iš kitų valstybių narių? 10.2.2. Kokios prievolės atsirastų gyventojui, turėjusiam registruotis PVM mokėtoju dėl prekių įsigijimų iš kitų valstybių narių, tačiau juo neįsiregistravusiam? 10.3. Prievolės registruotis PVM mokėtoju atsiradimas dėl kontroliuojamų asmenų 10.3.1. Kada keletą juridinių asmenų kontroliuojančiam gyventojui atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju? 10.3.2. Kada gyventojui, kuris kartu su susijusiu asmeniu kontroliuoja (valdo) keletą juridinių asmenų, atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju? 10.3.3. Kada ekonominę veiklą vykdantiems sutuoktiniams atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtojais? 10.3.4. Kada atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtojais dėl kontroliuojamų asmenų prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių? 10.3.5. Kokios yra PVM prievolės, jeigu kontroliuojami asmenys, esant prievolei registruotis PVM mokėtojais, jais neįsiregistruoja? 10.4. Įregistruotas PVM mokėtojas I. ĮŽANGA Verslo liudijimas − tai dokumentas, patvirtinantis nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla ir (arba) nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos veikla, jeigu šios veiklos rūšys įtrauktos į Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašą (toliau − Sąrašas), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“ (toliau – Nutarimas Nr. 1797). Ši supaprastinta pajamų mokesčio sumokėjimo forma taikoma tik gyventojų1 pajamoms, gautoms iš atskirų rūšių prekybinės, gamybinės ar paslaugų bei nuomos veiklos, apmokestinti. Be to, ir pati veikla, vykdoma įsigijus verslo liudijimą, turi būti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų per tęstinį laikotarpį. Verslo liudijimą turinčio gyventojo veiklos santykiai su kitais asmenimis iš esmės turi skirtis nuo darbdavio ir darbuotojo santykių ir neturėti įprastiems darbo santykiams būdingų požymių: susitarimo dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos ir funkcijų, darbo laiko, atostogų ir pan. Vykdydamas veiklą, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, gyventojas pats sprendžia su veikla susijusius klausimus, pats dengia jo veiklos vykdymo išlaidas ir užtikrina, kad jo faktiškai vykdoma veikla neišeitų už veiklos, apmokestintos nustatytu fiksuotu pajamų mokesčiu ir įrašytos verslo liudijime, ribų. Šioje atmintinėje apžvelgiama, kokią veiklą gyventojas gali vykdyti įsigijęs verslo liudijimą, kokie yra fiksuoto pajamų mokesčio už verslo liudijimą sumokėjimo ir grąžinimo ypatumai, kokios yra verslo liudijimų išdavimo taisyklės. Apibūdinama, kaip turi būti tvarkoma veiklos, vykdomos įsigijus verslo liudijimą, apskaita, kokius dokumentus privaloma turėti, kokios yra verslo liudijimą įsigijusio gyventojo teisės, pareigos ir kokia su mokestinių prievolių vykdymo tvarkos pažeidimais susijusi atsakomybė. II. VEIKLOS, VYKDOMOS ĮSIGIJUS VERSLO LIUDIJIMĄ, APIBŪDINIMAS Gyventojas gali gauti pajamų iš ūkinės komercinės veiklos ir neįsteigęs juridinio asmens. Tai jis gali padaryti užsiimdamas individualia veikla ir (arba) nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos veikla, jeigu teisės aktai nenustato, kad tam tikros rūšies veiklą gali vykdyti tik juridiniai asmenys. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau − GPMĮ) individuali veikla apibrėžiama, kaip savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Nuo 2012-01-01 iki 2017-12-31 gyventojas galėjo pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų, tik tuo atveju, jei jis neprivalėjo registruotis ir nebuvo įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio (toliau − PVM) mokėtoju. Verslo liudijimą įsigijusio ir netekusio teisės mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį gyventojo iš individualios veiklos gautos pajamos (pradedant taikyti individualios veiklos pajamoms, uždirbtoms nuo kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį gyventojas neteko teisės pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį) apmokestinamos taikant 5 procentų, o laisvųjų profesijų veikloms – 15 procentų pajamų mokesčio tarifą. Nuo 2018-01-01 verslo liudijimus įsigiję gyventojai turi teisę mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį nuo mokestiniu laikotarpiu iš individualios veiklos, įsigijus verslo liudijimus, gautų ne didesnių nei 45000 eurų pajamų (kai vykdoma kelių rūšių veikla (išskyrus gyvenamosios paskirties nuomą), pajamos sumuojamos). Veiklos vykdymui įsigyti verslo liudijimus ir mokestiniu laikotarpiu gauti 45000 eurų neviršijančių pajamų iš individualios veiklos vykdymo, gali ir privalantys registruotis ar jais įsiregistravę PVM mokėtojai. Jei iš įsigijus verslo liudijimą vykdytos individualios veiklos gavus daugiau nei 45000 eurų pajamų, viršijančioji pajamų dalis apmokestinama kaip įregistruotos individualios veiklos pajamos (su pažyma) – 15 proc. tarifu, taikant GPMĮ 182 straipsnyje nurodytą pajamų mokesčio kreditą. ____________________________________ „Gyventojo“ sąvoka atmintinėje vartojama pagal GPMĮ 2 straipsnio 2 dalies apibrėžimą: „Gyventojas – nuolatinis ir nenuolatinis Lietuvos gyventojas“. 1 Nuo 2012-01-01 iki 2017-12-31 gyventojas galėjo pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį nuo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamų, jeigu pajamos iš tokios nuomos per mokestinį laikotarpį neviršijo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 str. 2 dalyje nustatyto atlygio už suteiktas paslaugas dydžio (kuris nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 buvo 155 000 litų, o nuo 2015-01-01 – 45 000 Eur). Nuo 2018-01-01 gyvenamosios paskirties patalpas nuomojant įsigijus gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimą, fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 45000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios iš gyvenamojo būsto nuomos gautos pajamos. Mokestiniu laikotarpiu gavus patalpų nuomos pajamų daugiau nei 45000 eurų, viršijanti dalis apmokestinama 15 proc. pajamų mokesčiu, tačiau GPMĮ 182 straipsnyje nurodytas pajamų mokesčio kreditas netaikomas. 2.1. Veikla, kuria galima verstis įsigijus verslo liudijimą Sąraše išskirtos veiklos rūšys, kuriomis galima verstis įsigijus verslo liudijimą. Šiame Sąraše nurodomas veiklos rūšies pavadinimas ir skliausteliuose pateikiamas Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje2 (toliau − EVRK) nurodytas klasės numeris. Jeigu skliausteliuose nurodyta tik EVRK klasė, gyventojas gali verstis visų toje EVRK klasėje nurodytų rūšių veikla, o jei skliausteliuose nurodyta, kad veiklos rūšis įeina į tam tikrą EVRK klasę, gyventojas gali verstis tik šiame sąraše įrašytos veiklos pavadinime nurodytos rūšies veikla, įeinančia į nurodytą EVRK klasę. Atsižvelgdama į tokį veiklos rūšių aprašymą, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau − VMI prie FM) patvirtino Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių klasifikatorių3 (toliau − klasifikatorius). Jame nurodė atskirų veiklos rūšių ryšį su EVRK, veiklos rūšims nustatė veiklos grupes ir pagal tai suteikė atskirus kodus. Šiais kodais žymimoms veiklos rūšims savivaldybių tarybos nustato fiksuotus pajamų mokesčio dydžius, kuriais apmokestinamos per atitinkamą laikotarpį iš tokios veiklos gautos pajamos. Siekiant tiksliau apibrėžti kai kurių veiklos rūšių apimtis ar jų pobūdį, šalia veiklos rūšių pavadinimų pateikiama atitinkama žymė4. Ji padeda veiklą apibūdinti pagal tai, kokias teises tos veiklos verslo liudijimas suteikia. Pavyzdžiui, turint „*“ ženklu pažymėtą gamybinės veiklos verslo liudijimą, galima prekiauti savo gamybos prekėmis neįsigijus prekybos verslo liudijimo. Plačiau apie tai paaiškinta atmintinės skyriuje „Kokias teises įgyja gyventojas įsigydamas verslo liudijimą?“ Prekybos veikla Vykdant prekybą, įsigijus prekybos verslo liudijimą, ribojamas prekių asortimentas, t. y. negalima prekiauti automobiliais, motociklais ir mopedais bei iki 2016-11-23 cukrumi. Išduotas prekybos verslo liudijimas suteikia teisę užsiimti prekyba kioskuose, turgavietėse (kuriose prekybos vietų skaičius neribojamas), prekyba iš (nuo) laikinųjų prekybos įrenginių, išnešiojamąja ir išvežiojamąja prekyba, t. y. nėra prekybos veiklos rūšių skirstymo pagal prekybos būdą bei vietą. Vadinasi, įsigijus verslo liudijimus tiek Prekybos tik ne maisto produktais veiklai, tiek ir Prekybos veiklai, galima prekiauti ir kioskuose, ir turgavietėse ir užsiimti prekyba iš (nuo) laikinųjų prekybos įrenginių bei išnešiojamąja ir išvežiojamąja prekyba. Iki 2016-11-23 išduotas prekybos verslo liudijimas suteikė teisę gauti pajamų tik už gyventojams (tarp jų ir ne prekybos individualią veiklą vykdantiems gyventojams (tiek verslo liudijimus įsigijusiems, tiek individualią veiklą įregistravusiems) parduotas prekes. _________________________________________________ Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 2 red.), patvirtintas Statistikos departamento prie LR Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226. 3 VMI prie FM viršininko 2002 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 333 „Dėl Verslo liudijimo formos ir individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, klasifikatoriaus patvirtinimo“. Klasifikatorių galima rasti ir VMI prie FM interneto svetainėje http://www.vmi.lt/cms/web/kmdb/1.4.10.2#Scroll_304 4 Ženklai – „*“, „**“, „(x)“, „(xx)“ (ženklai ,,x“ ir ,,xx“ buvo naudojami tik iki 2012-04-30). 2 Nuo 2016 m. lapkričio 24 d. prekybos verslo liudijimas suteikia teisę gauti pajamų iki 4500 Eur per mokestinį laikotarpį iš prekybos veiklos nevykdančių juridinių asmenų bei iš individualią prekybos veiklą (išskyrus žemės ūkio ir maisto produktus) vykdančių gyventojų (tiek įsigijusių prekybos verslo liudijimus, tiek įregistravusių prekybos veiklą su pažyma). Nuo 2012-05-01 iki 2016-11-23 verslo liudijimas nesuteikė teisės parduoti ne tik žemės ūkio ir maisto produktus, bet ir kitas prekes gyventojams jų individualios prekybos veiklos, įskaitant tą, kuri vykdoma įsigijus prekybos verslo liudijimus, tikslais. Vadinasi, prekybos verslo liudijimą įsigijusiam gyventojui nebuvo leidžiama parduoti bet kokias prekes kitam prekybine veikla užsiimančiam gyventojui (tiek įsigijusiam verslo liudijimą, tiek įregistravusiam individualią veiklą), t. y. didmeninė prekyba įsigijus verslo liudijimą nebuvo galima. Nuo 2012-05-01 individualią veiklą vykdantys gyventojai (tiek įsigiję verslo liudijimus, tiek įregistravę individualią veiklą (pagal pažymą) ir užsiimantys prekyba patalpose (ne lauko sąlygomis) savo veikloje privalo naudoti kasos aparatus. Pažymėtina tai, kad prekybos verslo liudijimus įsigijusiems gyventojams nėra ribojama įsigyti prekes iš gamybos verslo liudijimą įsigijusio gyventojo. Gamybos ir paslaugų veikla Nuo 2012-05-01 iki 2015-12-31 išduotas paslaugų bei gamybos verslo liudijimas suteikė teisę teikti paslaugas bei parduoti savo gamybos prekes gyventojams (tarp jų ir prekybos verslo liudijimus įsigijusiems gyventojams bei individualią veiklą įregistravusiems gyventojams), taip pat parduoti savo gamybos prekes ir teikti paslaugas (išskyrus gyvenamosios paskirties patalpų nuomą juridiniams asmenims), jeigu iš juridiniams asmenims parduotų savo gamybos prekių ir suteiktų paslaugų gautos iš verslo liudijime nurodytos veiklos pajamos nėra didesnės kaip 4500 Eur (iki 2014-12-31 15500 Lt) per mokestinį laikotarpį. Jeigu gyventojas individualią veiklą vykdė įsigijęs ne vieną verslo liudijimą, tai vertinant ar per mokestinį laikotarpį iš juridinių asmenų gautos pajamos nėra didesnės kaip 4500 Eur (iki 2014-12-31 15 500 Lt), į 4500 Eur (iki 2014-12-31 15 500 Lt) sumą įskaičiuojamos iš juridinių asmenų gautos visuose verslo liudijimuose nurodytų rūšių veiklos pajamos. 2015 m. mokestiniu laikotarpiu viršijus 4500 Eur (iki 2014-12-31 − 15 500 litų) sumą, visos (visuose verslo liudijimuose nurodytų veiklos rūšių) iš juridinių asmenų gautos pajamos (nuo pirmo euro (iki 2014-12-31 nuo pirmo lito) buvo apmokestinamos kaip pajamos iš įregistruotos individualios veiklos (su pažyma), t. y. taikant 5 proc., o laisvųjų profesijų veikloms − 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, ir leidžiant atimti su tomis pajamomis susijusias išlaidas (faktiškai patirtas išlaidas, patvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais arba 30 proc. išlaidų − be juridinę galią patvirtinančių dokumentų), bei atitinkamai už tą laikotarpį turėjo būti mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos (toliau − PSD įmokos) ir valstybinio socialinio draudimo įmokos (toliau − VSD įmokos). Nuo 2016 m. mokestinio laikotarpio į 4500 Eur sumą įskaičiuojamos verslo liudijimą (ar verslo liudijimus) įsigijusio gyventojo iš visuose verslo liudijimuose nurodytų rūšių veiklos gautos pajamos: - prekybos verslo liudijimą įsigijusio gyventojo gautos pajamos iš prekybos veiklos nevykdančių juridinių asmenų bei iš individualią prekybos veiklą vykdančių gyventojų, tiek įsigijusių prekybos verslo liudijimus, tiek įregistravusių prekybos veiklą su pažyma (taikoma nuo 2016-11-24) ir, - iš juridiniams asmenims parduotų savo gamybos prekių ir / ar suteiktų paslaugų. Kai prekybos ir / ar gamybos, ir / ar paslaugų verslo liudijimą (liudijimus) įsigijusio gyventojo iš juridiniams asmenims už parduotas (įskaitant savo gamybos) prekes ar suteiktas paslaugas gautos pajamos bei iš individualią prekybos veiklą vykdančių gyventojų už parduotas ne savo gamybos prekes gautos pajamos yra didesnės kaip 4 500 Eur per mokestinį laikotarpį, tai pajamų dalis: - iki 4500 eurų apmokestinama sumokant savivaldybių tarybų nustatytą fiksuoto dydžio pajamų mokestį, - viršijanti 4500 eurų sumą, apmokestinama kaip įregistruotos individualios veiklos su pažyma pajamos, kurioms nuo 2018 m. sausio 1 d. taikomas GPMĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas taikant GPMĮ 182 straipsnyje nurodytą pajamų mokesčio kreditą (iki 2017-12-31 buvo taikomas GPMĮ 6 straipsnio 3 dalyje nustatytas 5 proc., o laisvųjų profesijų veikloms − 15 proc. pajamų mokesčio tarifas). Metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d. verslo liudijimus įsigiję gyventojai (tiek gavę pajamų, tiek negavę pajamų) privalo deklaruoti pajamas. Metų eigoje toks gyventojas neprivalo teikti prašymo dėl individualios veiklos įregistravimo. Atkreipiame dėmesį, kad verslo liudijimas suteikia teisę gauti pajamų už parduotas prekes (įskaitant savos gamybos prekes) bei suteiktas paslaugas juridiniams asmenims tik tuo atveju, jeigu veiklos, kuria gali būti verčiamasi, turint verslo liudijimą, rūšis nėra viena iš veiklos, kuria verčiasi juridinis asmuo, rūšių. Vadinasi, jei verslo liudijimą įsigijęs gyventojas, vykdantis tokią pačią veiklą kaip ir juridinio asmens įregistruota MMR (nors faktiškai ir nevykdoma), parduos prekes (įskaitant ir savo gamybos prekes) ar teiks paslaugas, tai iš tokio juridinio asmens jo gautos pajamos nebus laikomos pajamomis, gautomis iš veiklos, vykdytos įsigijus verslo liudijimą. Nuo 2012-05-01 iki 2016 m. lapkričio 23 d. buvo nustatytas apribojimas verslo liudijimą įsigijusiam gyventojui gauti pajamų už parduotas savos gamybos prekes ir suteiktas paslaugas juridiniams asmenims, kurie faktiškai vykdė tą pačią veiklą kaip ir verslo liudijime nurodyta veiklos rūšis. Nuo 2016-11-24 prekybos verslo liudijimus įsigiję gyventojai mokestiniu laikotarpiu gali parduoti prekes iki 4500 Eur prekybos veiklos nevykdantiems juridiniams asmenims bei individualią prekybos veiklą vykdantiems gyventojams, tiek įsigijusiems prekybos verslo liudijimus, tiek įregistravusiems prekybos veiklą su pažyma. Tuo atveju, jei gyventojas vykdo kitokią, nei verslo liudijime nurodyta, veiklą, jam pagal GPMĮ nuostatas atsiranda prievolė sumokėti pajamų mokestį nuo verslo liudijime nenurodytos veiklos rūšies gautų pajamų. Pavyzdys. Verslo liudijimas, išduotas veiklai, kurios rūšies kodas klasifikatoriuje 031 – „Kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla (EVRK klasė 96.02, įeina į EVRK klasę 96.04)“. Kai prie veiklos rūšies pavadinimo skliausteliuose nurodyta tik EVRK klasė, šiuo atveju EVRK 96.02, tai suteikiama teisę gauti pajamų, verčiantis visomis EVRK 96.02 klasėje (Kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla) nurodytomis veiklomis. Į EVRK 96.02 klasę įeina: - vyrų ir moterų plaukų trinkimas, lyginimas, kirpimas, šukavimas, dažymas, spalvinimas, garbanojimas, tiesinimas ir panaši veikla - barzdos skutimas ir pakirpimas - veido masažas, manikiūras ir pedikiūras, makiažas ir kt. Tačiau, kai prie verslo liudijimo veiklos rūšies pavadinimo skliausteliuose nurodyta, kad veiklos rūšis įeina į tam tikrą EVRK klasę, šiuo atveju įeina į EVRK 96.04 (Fizinės gerovės užtikrinimo veikla), tai suteikiama teisė gauti pajamų tik verslo liudijimo veiklos rūšies pavadinime (šiuo atveju „Kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla“) nurodytos rūšies veikla, įeinančia į nurodytą EVRK 96.04 klasę. Į EVRK 96.04 klasę įeina: - turkiškų pirčių, saunų, garo vonių, soliariumų, liesėjimo ir lieknėjimo salonų, masažo kabinetų ir kt. veikla. Šiuo atveju tik soliariumų veikla nurodyta verslo liudijimo veiklos rūšies pavadinime „Kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla“ įeina į EVRK 96.04 klasę. Vadinasi, sumokėjus fiksuoto dydžio pajamų mokestį įsigyjant verslo liudijimą veiklai „Kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla (EVRK klasė 96.02, įeina į EVRK klasę 96.04)“, galima gauti pajamų iš visų EVRK 96.02 klasėje nurodytų veiklų, o iš EVRK 96.04 klasėje nurodytų veiklų - tik iš soliariumų veiklos. Pagal šios rūšies verslo liudijimą faktiškai vykdoma veikla negali būti tokia, kuri būtų priskirtina kitoms EVRK klasėms, kaip pvz. perukų gamybą, aprašyta EVRK 32.99 klasėje, arba turkiškų pirčių, saunų, garo vonių veikla patenkanti į EVRK 96.04 klasę, tačiau nenurodyta verslo liudijimo veiklos rūšies „Kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla“ pavadinime. Vertinti, ar gyventojų faktiškai vykdomos veiklos pobūdis atitinka verslo liudijime įrašytą veiklą, yra įgaliotas mokesčių administratorius (teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau − TVMI), kuris privalo išnagrinėti per patikrinimą nustatytas faktines veiklos vykdymo aplinkybes. Pažymėtina, kad gyventojas gali įsigyti neribotą skirtingų veiklos rūšių verslo liudijimų skaičių. Jei gyventojas nori verstis veikla, kuri nepatenka į Sąrašą, tai jis turi pasirinkti kitokią ūkinės veiklos formą, t. y. steigti įmonę arba registruoti individualią veiklą. 2.2. Verslo liudijime nurodoma informacija Gyventojui išduotame verslo liudijime nurodoma: 1) verslo liudijimo numeris bei jo versijos numeris, 2) gyventojo, kuriam išduotas verslo liudijimas, duomenys: vardas ir pavardė bei gimimo data (Valstybinės mokesčių inspekcijos suteiktas mokėtojo kodas Gyventojų registre neregistruotiems mokesčių mokėtojams (užsieniečiams) bei tokio asmens kontaktiniai duomenys), 3) veiklos, už kurios vykdymą buvo sumokėtas fiksuotas pajamų mokestis, duomenys: veiklos grupė (prekyba, paslaugos ar gamyba), veiklos rūšies kodas (nurodytas klasifikatoriuje), veiklos rūšies pavadinimas, veiklos ypatumų žymos, veiklos rūšies ryšys su Sąraše nurodytomis EVRK klasėmis, 4) veiklos vykdymo vietos duomenys: veiklos vykdymo teritorija, veiklos vykdymo vietos adresai (nurodomi privalomai, jei klasifikatoriuje prie nurodytos veiklos rūšies pažymėta ST), 5) mokestinis laikotarpis (metai) bei veiklos vykdymo laikotarpiai (mėnesiais ir dienomis), kuriais gyventojas gali vykdyti veiklą pagal šį konkretų verslo liudijimą, 6) į verslo liudijimą įrašyto fizinio asmens (šeimos nario) duomenys: vardas pavardė bei gimimo data ir kita informacija, 7) verslo liudijimo išdavimo data. Kiekvieną kartą pratęsus verslo liudijimo galiojimą ar pakeitus verslo liudijimo duomenis, išduodamas naujos versijos verslo liudijimas, kuriame yra visa aktuali informacija. III. VERSLO LIUDIJIMŲ IŠDAVIMO, PRATĘSIMO IR PAJAMŲ MOKESČIO SUMOKĖJIMO TVARKA Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklės patvirtintos Nutarimu Nr. 1797. Šiuo Nutarimu Nr. 1797 Vyriausybė įgaliojo VMI prie FM patvirtinti verslo liudijimo formą ir nustatė, kad verslo liudijimus tiesiogiai į TVMI besikreipiantiems gyventojams išduoda TVMI, o besikreipiantiems elektroninėmis priemonėmis – prisijungus prie asmeninės mokesčių mokėtojo erdvės „Mano VMI“ – Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI). 3.1. Kur įsigyti verslo liudijimą? Nutarime Nr. 1797 nustatyta, kad verslo liudijimai verstis veikla gyventojams gali būti išduodami: 1) neribojant veiklos teritorijos, 2) visoje Lietuvos Respublikoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus miestų savivaldybių ir Neringos savivaldybės teritorijas bei Marijampolės savivaldybės Marijampolės miesto teritoriją (iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo Marijampolės savivaldybės teritoriją), 3) konkrečios savivaldybės teritorijoje. Nutarime Nr. 1797 nustatyta, kad: • verslo liudijimus verstis veikla neribojant veiklos teritorijos ir verstis veikla visoje Lietuvos Respublikoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus miestų savivaldybių ir Neringos savivaldybės teritorijas bei Marijampolės savivaldybės Marijampolės miesto teritoriją, išduoda gyventojo nuolatinės gyvenamosios vietos TVMI. Verslo liudijimus verstis veikla konkrečios savivaldybės teritorijoje išduoda tos TVMI, kurios veiklos teritorijoje bus vykdoma veikla, • nenuolatiniam Lietuvos gyventojui verslo liudijimą išduoda TVMI, kurios teritorijoje jis gyvena, o jeigu gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi, tai bet kuri TVMI. Kai nenuolatinis Lietuvos gyventojas pageidauja verslo liudijimo verstis veikla konkrečios savivaldybės teritorijoje, tai tokį verslo liudijimą išduoda ta TVMI, kurios veiklos teritorijoje bus vykdoma veikla. • nuolatiniam Lietuvos gyventojui ir nenuolatiniam Lietuvos gyventojui kreipiantis į Valstybinę mokesčių inspekciją elektroninėmis priemonėmis – prisijungus prie asmeninės mokesčių mokėtojo erdvės Mano VMI, naudodami savo e. bankininkystės duomenis ar kitas išorines priemones, e. parašą ar VMI išduotas prisijungimo korteles. Gyventojas, prisijungęs prie Mano VMI, turi užpildyti atitinkamą prašymą ir sumokėti apskaičiuotą fiksuoto dydžio pajamų mokestį bei VSD įmoką (kai verslo liudijimas išduodamas trumpesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui). Informacija apie įskaitytą mokesčių sumokėjimą bei verslo liudijimo numeris gyventojui pateikiami asmeninėje gyventojo paskyroje Mano VMI. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje yra įgyvendintas vieno langelio principas, todėl gyventojai dėl verslo liudijimo įsigijimo gali tiesiogiai kreiptis į bet kurią TVMI, kuri išduodama verslo liudijimus taiko fiksuotus pajamų mokesčio dydžius tokia tvarka: • kai veiklos vykdymo vieta pasirenkama neribojant veiklos teritorijos ar visoje Lietuvos Respublikoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų savivaldybių ir Neringos savivaldybės teritorijas bei Marijampolės savivaldybės Marijampolės miesto teritoriją, tai taikomi verslo liudijimą įsigyjančio gyventojo nuolatinės (deklaruotos) gyvenamosios vietos savivaldybės nustatyti fiksuoti pajamų mokesčio bei lengvatų dydžiai, • kai veiklos vykdymo vieta pasirenkama konkreti savivaldybė, tai taikomi tos konkrečios veiklos vykdymo vietos savivaldybės nustatyti fiksuoti pajamų mokesčio bei lengvatų dydžiai. Pavyzdžiai: 1. Jei Vilniaus miesto gyventojas, turintis gyvenamąsias patalpas asmeninės nuosavybės teise Palangoje, nori įsigyti verslo liudijimą patalpų nuomos veiklai Palangos m. teritorijoje (t. y. konkrečioje teritorijoje) ir jas išnuomoti, tai prašymą dėl minėtos veiklos verslo liudijimo įsigijimo jis gali pateikti bet kuriai TVMI (tiek Vilniaus AVMI, tiek Klaipėdos AVMI, tiek ir bet kuriai kitai TVMI), tačiau fiksuotas pajamų mokestis jam turėtų būti apskaičiuotas pagal Palangos m. savivaldybės nustatytus fiksuotus pajamų mokesčių dydžius, taikant Palangos m. savivaldybės nustatytas lengvatas (jei šiuo atveju gyventojas veiklos vykdymo vietą būtų pasirinkęs ne konkrečią Palangos m. teritoriją, o „neribojant veiklos teritorijos“, tai fiksuotas pajamų mokestis jam turėtų būti apskaičiuojamas pagal Vilniaus m. savivaldybės nustatytus fiksuotus pajamų mokesčio dydžius, taikant Vilniaus m. savivaldybės nustatytas lengvatas). 2. Jei Vilniaus miesto gyventojas, turintis gyvenamąsias patalpas Palangoje ir Kaune, nori jas išnuomoti įsigijęs verslo liudijimą patalpų nuomos veiklai (pasirinkęs veiklos vykdymo vietą „neribojant veiklos teritorijos“), tai prašymą dėl minėtos veiklos verslo liudijimo įsigijimo jis gali pateikti taip pat bet kuriai TVMI, tačiau fiksuotas pajamų mokestis jam bus apskaičiuotas pagal Vilniaus m. savivaldybės nustatytus fiksuotus pajamų mokesčio dydžius (t. y. jo gyvenamosios (deklaruotos) vietos savivaldybės nustatytus fiksuotus pajamų mokesčio dydžius), taikant Vilniaus m. savivaldybės nustatytas lengvatas. Verslo liudijimas išduodamas visišką civilinį veiksnumą įgijusiam gyventojui, t.y. sulaukusiam 18 metų, arba kai visišką veiksnumą įgyja kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais atvejais, būdamas jaunesnis nei 18 metų5. ______________________________________________ Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK) nustato du atvejus, kada asmuo įgyja civilinį veiksnumą anksčiau nei jam sueis 18 metų: 1) tais atvejais, kai įstatymai leidžia fiziniam asmeniui sudaryti santuoką anksčiau, nei sueis 18 metų, asmuo, kuriam nėra suėjęs šis amžius, įgyja visišką civilinį veiksnumą nuo santuokos sudarymo momento (CK 2.5 straipsnis); 2) nepilnametis, sulaukęs 16 metų, jo tėvų, globos (rūpybos) institucijų, jo rūpintojo ar jo paties pareiškimu gali būti teismo tvarka pripažintas visiškai veiksniu, jeigu yra pakankamas pagrindas leisti jam savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas (CK 2.9 straipsnis). 5 Verslo liudijimas gali būti išduodamas ir nepilnamečiui nuo 14 metų, kai yra vieno iš tėvų (įtėvių, rūpintojų) sutikimas6. 3.2. Ar verslo liudijimą įsigijusio gyventojo vykdomoje veikloje gali dalyvauti kiti fiziniai asmenys? Verslo liudijimą įsigijusio gyventojo vykdomoje individualioje veikloje turi teisę dalyvauti vienas iš šių fizinių asmenų: sutuoktinis, tėvas, motina, vaikas nuo 14 metų, globojamasis, globėjas ar rūpintojas. Fizinis asmuo gali dalyvauti veikloje tik tada, jeigu jis yra įrašytas gyventojui išduotame verslo liudijime. Gyventojas, pageidaujantis, kad jo vykdomoje veikloje dalyvautų ir kitas fizinis asmuo, šį asmenį jis turi nurodyti savo prašyme išduoti verslo liudijimą. Jei gyventojas to nepadarė iki verslo liudijimo išdavimo, tai jis gali papildomai pateikti prašymą dėl kito asmens įrašymo į verslo liudijimą, jo galiojimo metu arba paduodamas prašymą pratęsti verslo liudijimą. Verslo liudijime nurodytas fizinis asmuo turi teisę dalyvauti gyventojo vykdomoje veikloje, kuriai įsigytas verslo liudijimas, kartu su juo, ar jo nesant. Verslo liudijime nenurodytas asmuo negali dalyvauti verslo liudijime nurodytoje gyventojo vykdomoje veikloje. Plačiau apie tai skaitykite atmintinės skyriuje „Kokių teisių verslo liudijimas nesuteikia?“ 3.3. Kokius dokumentus turi pateikti norintieji įsigyti verslo liudijimą? Gyventojas, norintis įsigyti verslo liudijimą, TVMI iki laikotarpio, kuriam norima įsigyti verslo liudijimą, pradžios privalo pateikti tokius dokumentus: 1. Prašymą (VMI prie FM parengtos tipinės formos) dėl verslo liudijimo įsigijimo, kuriame turi būti nurodyta: • vardas, pavardė ir mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris (asmens kodas) • gyvenamoji vieta, • veiklos rūšies, kuria norima verstis įsigijus verslo liudijimą, pavadinimas bei pasirenkama veiklos vykdymo teritorija (neribojant veiklos teritorijos arba visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų savivaldybių ir Neringos savivaldybės teritorijas bei Marijampolės savivaldybės Marijampolės miesto teritoriją, arba konkrečios savivaldybės teritorijoje, • pageidaujamas veiklos vykdymo laikotarpis – nurodomi mėnesiai ir dienos, kuriais norima vykdyti veiklą (jei įsigyjamas gamybos ar paslaugų veiklos verslo liudijimas, tai nurodytas laikotarpis negali būti trumpesnis nei 5 kalendorinės dienos (kurios neprivalo eiti paeiliui), o jei įsigyjamas verslo liudijimas prekybai, tai gali būti nurodytas bet koks laikotarpis, net ir 1 dienai), • veiklos vykdymo vieta – veiklos vykdymo vietos adresas (adresai) privalo būti nurodytas, jei klasifikatoriuje prie veiklos rūšies pažymėta (ST)7. Veiklos vykdymo vietos nurodyti neprivaloma (tačiau, pageidaujantis gali nurodyti), jei klasifikatoriuje prie nurodytos veiklos rūšies nėra požymio „ST“, • papildomai prašyme turėtų būti įrašomi duomenys, kuriais remiantis gali būti taikomas savivaldybių tarybų nustatytas mažesnis fiksuotas pajamų mokestis. Šiuos duomenis iki 2017-12-31 turėjo nurodyti šie asmenys: 1) neįgalusis, 2) senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, 3) bedarbis, įregistruotas teritorinėje darbo biržoje, ______________________________________________ Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų sandorius sudaryti gali, turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą. Sutikimo forma turi atitikti sudaromo sandorio formą. Sandoriai, sudaryti be atstovų pagal įstatymą sutikimo, galioja, jeigu tokį sutikimą atstovas pagal įstatymą duoda po sandorio sudarymo (CK 2.8 straipsnis). 7 Stacionarioje vietoje vykdomos veiklos rūšys VMI prie FM viršininko 2002 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 333 „Dėl Verslo liudijimo formos ir individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, klasifikatoriaus patvirtinimo“, patvirtintame Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių klasifikatoriuje pažymėtos ženklu (ST). 6 4) gyventojas, vienas auginantis vaiką (vaikus) ar įvaikį (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnį (vyresnius), jei jis (jie) mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, profesinės ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje (iki 2013-12-31), 5) gyventojas, kartu su sutuoktiniu, auginantis tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jei jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pagal studijų programas nuolatine (dienine) studijų forma bei auginantis neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, 6) mokinys (studentas), kuris mokosi mokykloje pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pagal studijų programas nuolatine (dienine) studijų forma, 7) gyventojas, turintis tradicinio amatininko statusą. Tradicinio amatininko statuso įgijimą patvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos išduotas tautinio paveldo produktų sertifikatas, 8) gyventojas, kuris verslo liudijimo galiojimo metu gauna su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, • Nuo 2018-01-01 nustatyta teisė pačioms savivaldybių taryboms savo biudžeto sąskaita nustatyti savo savivaldybės teritorijoje taikomas fiksuoto pajamų mokesčio dydžio lengvatas (panaikintas GPMĮ 6 straipsnio buvusioje 4 dalyje nustatytasis galimų taikyti lengvatų sąrašas). Nuo 2018-01-01 asmenys, pageidaujantys pasinaudoti fiksuoto pajamų mokesčio dydžio lengvatomis, prašyme turi nurodyti savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą lengvatą, kurią jie prašo pritaikyti. • duomenys apie kompiuterinių žaidimų komplektų skaičių, įsigyjant kompiuterinių žaidimų veiklos verslo liudijimą. 2. Asmens tapatybės dokumentą: Lietuvos Respublikos piliečio pasą, asmens tapatybės kortelę, pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (kuriame būtų nuotrauka, asmens kodas (pvz., vairuotojo pažymėjimas, studento pažymėjimas ir kt.). Užsienio valstybės pilietis, be asmenį identifikuojančio dokumento, turi pateikti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi). Šis reikalavimas netaikomas Europos Sąjungos valstybių narių, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiams ir jų šeimos nariams. Šis reikalavimas netaikomas verslo liudijimus elektroninėmis priemonėmis (prisijungus prie asmeninės mokesčių mokėtojo erdvės „Mano VMI“) įsigyjantiems asmenims; 3. Dokumentą (jei jo paprašo verslo liudijimą išduodanti TVMI patvirtinantį teisę taikyti mažesnį pajamų mokestį (jeigu savivaldybių tarybos tokių asmenų atžvilgiu yra priėmusios atitinkamą sprendimą). Dokumento originalas grąžinamas gyventojui, o jo kopija paliekama verslo liudijimą išduodančiai TVMI. 4. Su garso ir vaizdo kūrinių prodiuseriais ir fonogramų gamintojais arba jų teisių perėmėjais sudarytos autorinės licencinės sutartys, suteikiančios teisę Lietuvos Respublikos teritorijoje platinti garso ir vaizdo kūrinius ir (arba) fonogramas bet kokiose laikmenose (nuomoti juos ir (arba) jais prekiauti). Teikiant elektroniniu būdu užpildytą prašymą dėl verslo liudijimo įsigijimo, VMI paprašius, turi būti pateikiami ir 3 bei 4 punktuose nurodyti dokumentai. Jei čia paminėti dokumentai nepateikiami, verslo liudijimas neišduodamas (jei šios dalies 3 punkte nurodytu atveju, TVMI paprašius, gyventojas nepateikia atitinkamo dokumento, tai netaikomas savivaldybių tarybų nustatytas mažesnis pajamų mokestis). Verslo liudijimas taip pat neišduodamas ir nepratęsiamas, jeigu gyventojas skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) biudžetui, išskyrus atvejus, kai gyventojo skolos sumokėjimo Fondo biudžetui terminas atidėtas ir kai šis terminas dar nesuėjęs (daugiau informacijos apie pareigą mokėti VSD įmokas galima rasti šios atmintinės skyriuje „Valstybinis socialinis draudimas“). Pirmą kartą verslo liudijimus įsigyjančius gyventojus VMI informuoja apie jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, teises, pareigas ir su mokestinių prievolių vykdymo tvarkos pažeidimais susijusią atsakomybę, pateikdama atmintinę. Verslo liudijimus išduodant elektroniniu būdu, el. paštu gyventojui siunčiamas informacinis pranešimas apie išduodamą verslo liudijimą bei pateikiama nuoroda į VMI svetainę adresu http://www.vmi.lt/cms/turintiems-verslo-liudijima, kurioje paskelbta verslo liudijimą įsigyjančiam gyventojui žinotina aktuali informacija apie individualios veiklos, įsigijus verslo liudijimą, vykdymo sąlygas ir reikalavimus. 3.4. Per kiek laiko išduodamas verslo liudijimas? Verslo liudijimas išduodamas ne vėliau kaip per 4 darbo dienas nuo reikalingų dokumentų pateikimo TVMI (elektroniniu būdų – VMI) dienos. Iki verslo liudijimo išdavimo dienos į vieną iš VMI prie FM biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų VMI prie FM interneto tinklalapyje http://www.vmi.lt/cms/biudzetopajamusurenkamoji-saskaita turi būti sumokamas apskaičiuotas pajamų mokestis (įmokos kodas – 1461). Jei gyventojas iki veiklos pradžios (ar iki pratęsiamo pirmojo veiklos vykdymo laikotarpio pradžios (kai prašyme dėl verslo liudijimo pratęsimo nurodomi keli veiklos vykdymo laikotarpiai) nesumoka fiksuoto pajamų mokesčio už verslo liudijimą, verslo liudijimas jam neišduodamas (nepratęsiamas). 3.5. Kokiems laikotarpiams išduodami verslo liudijimai? Verslo liudijimai gali būti išduodami pageidaujamam kalendorinių metų laikotarpiui, kuris gali būti ne ilgesnis kaip iki tų pačių kalendorinių metų pabaigos. Prekybos verslo liudijimai išduodami pageidaujamam kalendorinių metų laikotarpiui, skaičiuojamam dienomis. Trumpiausias laikotarpis yra viena diena. Pavyzdys. Verslo liudijimą prekybai gyventojas gali įsigyti 2018 m. sausio 11 d. ir 20 d., kovo 5 d., liepos 31 d., gruodžio 20 d. (ar tik kuriai nors vienai dienai ir pan.). Paslaugų ir gamybos verslo liudijimai išduodami pageidaujamam kalendorinių metų laikotarpiui (skaičiuojamam dienomis), bet ne ilgiau kaip kalendoriams metams ir ne trumpiau kaip 5 kalendorinėms dienoms, kurios neprivalo eiti paeiliui, t. y. gyventojas gali pasirinkti veiklą vykdyti bet kokias kalendorinių metų 5 dienas (pvz., kovo mėn. 8 d., gegužės mėn. 1 d., rugsėjo mėn. 1 d., lapkričio mėn. 1 d., gruodžio mėn. 23 d.) Įsigyjant verslo liudijimą metų pabaigoje nuo gruodžio 28 d. paslaugų bei gamybos verslo liudijimas gali būti išduotas ir trumpesniam nei 5 dienų laikotarpiui, nes verslo liudijimas išduodamas ne ilgiau kaip iki metų pabaigos. Šiuo atveju fiksuotas pajamų mokestis apskaičiuojamas proporcingai verslo liudijimo galiojimo dienų skaičiui. 3.6. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimo ir grąžinimo ypatumai 3.6.1. Koks yra fiksuoto dydžio pajamų mokestis? Fiksuotas pajamų mokesčio dydis nustatomas atskirai kiekvienai veiklos rūšiai. Fiksuotus pajamų mokesčio dydžius tvirtina kiekviena savivaldybė atskirai, todėl kiekvienoje savivaldybėje jie būna skirtingi. Nutarime Nr. 1797 rekomenduojama savivaldybėms iki einamųjų metų lapkričio 10 dienos patvirtintus kitų metų fiksuotus pajamų mokesčio dydžius pateikti VMI. Vadinasi, savivaldybių tarybų nustatytas fiksuotas pajamų mokesčio dydis veiklos rūšims, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimus, gali keistis kasmet (iki 2017-12-31 fiksuotas pajamų mokesčio dydis negalėjo būti mažesnis už pajamų mokestį, apskaičiuojamą taip: 12 minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA), galiojančių mokestinio laikotarpio, einančio prieš mokestinį laikotarpį, kuriam įsigyjamas verslo liudijimas, spalio 1 d., sumai pritaikius GPMĮ 6 str. 1 d. nurodytą pajamų mokesčio tarifą, galiosiantį to mokestinio laikotarpio, kuriam įsigyjamas verslo liudijimas, sausio 1 dieną). Nuo 2016 m. liepos 1 d. MMA dydis yra 380 Eur, todėl, 2017 m. sausio 1 d. galiojant 15 proc. pajamų mokesčio tarifui, 2017 m. minimalus fiksuotas pajamų mokesčio dydis – 684 Eur (12 x 380 x 15 proc.). Iki 2017-12-31 savivaldybių tarybos turėjo teisę nustatyti mažesnį fiksuoto dydžio pajamų mokestį tik GPMĮ 6 straipsnio 4 dalies 1-4 punktuose išvardytiems asmenims: • neįgaliesiems, • asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, • gyventojams, vieniems auginantis vaiką (vaikus) ar įvaikį (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnį (vyresnius), jei jis (jie) mokosi mokykloje pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pagal studijų programas nuolatine (dienine) studijų forma, • sutuoktiniams, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pagal studijų programas nuolatine (dienine) studijų forma bei auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, • taikoma moksleiviams ir studentams, kurie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pagal studijų programas nuolatine (dienine) studijų forma, • bedarbiams, kurie nustatytąja tvarka įregistruoti teritorinėse darbo biržose, • asmenims, įsigyjantiems verslo liudijimą verstis verslo liudijime nurodytos rūšies veikla visoje Lietuvos Respublikoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų savivaldybių ir Neringos savivaldybės teritorijas bei Marijampolės savivaldybės Marijampolės miesto teritoriją, • asmenims, įsigyjantiems verslo liudijimą verstis verslo liudijime nurodytos rūšies veikla konkrečios savivaldybės teritorijoje, • asmenims, įsigyjantiems verslo liudijimą verstis tradicinių amatų veikla. • asmenims, kurie verslo liudijimo galiojimo metu gauna su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų. • nuo 2018-01-01 pačios savivaldybių tarybos turi teisę savo sprendimais (savo biudžeto sąskaita) nustatyti fiksuoto pajamų mokesčio dydžio lengvatas verslo liudijimus įsigyjantiems gyventojams. Informaciją apie nustatytus (patvirtintus) fiksuotus pajamų mokesčio dydžius savivaldybės pateikia TVMI, kuriose ir galima sužinoti savivaldybių nustatytus pajamų mokesčio dydžius ir nustatytas lengvatas. 3.6.2. Kiek ir kur reikia mokėti įsigyjant verslo liudijimą? Mokėtiną pajamų mokestį Mokesčių administratorius (verslo liudijimą išduodanti TVMI (elektroniniu būdu – VMI)) apskaičiuoja proporcingai išduodamo verslo liudijimo galiojimo laikui, atsižvelgiant į gyventojo teisę mokėti mažesnį pajamų mokestį, nustatytą atskiroms gyventojų grupėms. Todėl prašyme išduoti verslo liudijimą reikia nurodyti duomenis ir pateikti dokumentus (mokesčių administratoriui paprašius), įrodančius, kad verslo liudijimą įsigyjantis gyventojas turi teisę į savivaldybių tarybų nustatytą mažesnį fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Apskaičiuotas pajamų mokestis apvalinamas iki eurų taip: 49 ir mažiau centų neskaičiuojami, o 50 ir daugiau centų laikomi euru. Pavyzdys. Mokestis už kelioms dienoms išduodamą prekybos verslo liudijimą apskaičiuojamas taip: savivaldybės nustatytas metinis fiksuotas pajamų mokestis, tarkim 350 Eur dalijamas iš tų metų kalendorinių dienų skaičiaus (2018 m. iš 365), tada gautas dalmuo dauginamas iš prekiauti pageidaujamų dienų skaičiaus (tarkim 11 dienų), ir gautoji sandauga suapvalinama. Apskaičiavus gauname 10 Eur 55 ct (350/365x11=10,55),vadinasi mokėtinas pajamų mokestis būtų 11 Eur. Fiksuotą pajamų mokestį gyventojas turi sumokėti į vieną iš VMI prie FM biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų VMI prie FM interneto tinklalapyje http://www.vmi.lt/cms/biudzetopajamu-surenkamoji-saskaita. Pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki verslo liudijimo išdavimo dienos. Įmokos kodas 1461. • Gyventojas, pageidaujantis įsigyti verslo liudijimą tiek verstis veikla neribojant veiklos teritorijos, tiek verstis veikla visoje Lietuvos Respublikoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų savivaldybių ir Neringos savivaldybės teritorijas bei Marijampolės savivaldybės Marijampolės miesto teritoriją, taip pat ir verstis veikla konkrečios savivaldybės teritorijoje, gali kreiptis į bet kurią TVMI (elektroniniu būdų į VMI), kuri apskaičiuoja konkretų pajamų mokestį pagal to gyventojo gyvenamosios vietos savivaldybės ar pagal konkrečios savivaldybės patvirtintus fiksuotus pajamų mokesčio dydžius. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčio ir įsiskolinimo Fondo biudžetui sumokėjimas turi būti įvykdytas iki verslo liudijimo išdavimo dienos, išskyrus įsiskolinimą Fondui, kurio atidėtas sumokėjimo terminas nėra suėjęs. 3.6.3. Kada fiksuoto dydžio pajamų mokestis turi būti papildomai sumokamas arba grąžinamas? Ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui verslo liudijimą įsigijęs gyventojas turi per 10 kalendorinių dienų pranešti bet kuriai TVMI apie duomenų, pagal kuriuos buvo apskaičiuotas fiksuoto dydžio pajamų mokestis, pasikeitimą. Jei dėl duomenų pasikeitimo susidaro fiksuoto dydžio pajamų mokesčio permoka, ji gyventojui grąžinama arba įskaitoma kito mokesčio sumokėjimui Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nustatyta tvarka. Papildomai mokėtina arba grąžintina fiksuoto dydžio pajamų mokesčio suma skaičiuojama nuo kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį pakito duomenys, pirmosios (kalendorinės) dienos. Pavyzdys. Tarkim neįgalusis gyventojas įsigyja 4 mėnesiams (sausio–balandžio) elektrinių buities reikmenų taisymo paslaugų teikimo verslo liudijimą. Tarkime, kad savivaldybė 2018 metams nustatė metinį šios veiklos rūšies 365 Eur fiksuoto dydžio pajamų mokestį, kurį padalinę iš 365 dienų, gausime vienos dienos įkainį 1 Eur. Neįgaliesiems gyventojams savivaldybė nustatė 50 proc. mažesnį mokestį, t. y. dienos įkainis 0,5 Eur. Neįgalusis gyventojas, įsigydamas tokį verslo liudijimą sausio-balandžio mėnesiams (120 dienai) už jį sumokėjo 60 Eur (120 d. x 0,5 Eur). Tarkime, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo vasario 12 d. gyventojui nebenustato neįgalumo statuso. Todėl šis gyventojas turi pareigą iki vasario 22 d. apie tai pranešti bet kuriai TVMI bei papildomai sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį (papildomai mokėtina pajamų mokesčio suma skaičiuojama nuo kovo 1 d. iki verslo liudijimo galiojimo pabaigos). Šiuo atveju papildomai mokėtina suma – 31 Eur, kuri apskaičiuota įvertinus pasikeitusias aplinkybes (kai kovo – balandžio mėn. (iš viso 61 dienai) nebeturi nustatyto neįgalumo), t. y. iš apskaičiuoto mokėtino fiksuoto dydžio pajamų mokesčio (kai neįgalumas nebenustatytas) atimama sumokėta fiksuoto dydžio pajamų mokesčio suma (kai neįgalumas buvo nustatytas) (61 d. x 1 Eur - 61 d. x 0,5 Eur). Analogiškai būtų apskaičiuojama ir gyventojui grąžintina fiksuoto dydžio pajamų mokesčio suma, jei atitinkamai pasikeistų aplinkybės (būtų nustatomas neįgalumas jo neturėjusiam gyventojui) verslo liudijimo galiojimo laikotarpiu. Fiksuoto dydžio pajamų mokestis grąžinamas arba įskaitomas, kai verslo liudijime įrašytos rūšies veikla nutrūksta ir ja nesiverčiama iki išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpio pabaigos. Todėl gyventojas, nutraukdamas veiklą, turi pateikti prašymą dėl veiklos nutraukimo, o norėdamas susigrąžinti mokestį – prašymą dėl pajamų mokesčio grąžinimo arba įskaitymo. Gyventojui mirus, fiksuoto dydžio pajamų mokestis grąžinamas paveldėtojams arba įskaitomas palikėjo mokestinei nepriemokai padengti. Šiuo atveju grąžinama arba įskaitoma fiksuoto dydžio pajamų mokesčio suma skaičiuojama nuo palikimo atsiradimo momento (nuo mirties arba paskelbimo mirusiu dienos) iki išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpio pabaigos. Gyventojui susirgus, grąžintina pajamų mokesčio suma skaičiuojama nuo ligos faktą patvirtinančiuose dokumentuose nurodytos ligos pradžios datos iki verslo liudijimo galiojimo laikotarpio pabaigos, išskyrus atvejus, kai gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, prašymu į verslo liudijimą įrašytas fizinis asmuo. Kitais atvejais grąžinama arba įskaitoma pajamų mokesčio suma skaičiuojama nuo rašytinio prašymo nutraukti individualios veiklos vykdymą įsigijus verslo liudijimą gavimo TVMI (elektroniniu būdu – VMI) dienos arba nuo prašyme nurodytos, vėlesnės nei prašymo gavimo data, dienos iki išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpio pabaigos, pateikus prašymą grąžinti arba įskaityti pajamų mokestį. Pavyzdys. Tarkime, kad gyventojas įsigijo atitinkamos veiklos rūšies verslo liudijimą verstis 2018 m. sausio-kovo mėnesiais, kuriai fiksuotas metinis pajamų mokestis nustatytas 730 Eur. Gyventojas už 3 mėnesius (90 d.) sumokėjo 180 Eur (730/365x90). Tarkim gyventojas nusprendžia nutraukti veiklą ir vasario 19 d. dėl veiklos nutraukimo pateikia prašymą TVMI. Norint nustatyti grąžintiną pajamų mokesčio sumą, pirmiausia suskaičiuojamos dienos, nuo prašymo grąžinti pajamų mokestį TVMI gavimo dienos (2018-02-20) iki verslo liudijimo galiojimo laikotarpio pabaigos (2018-03-31), tai sudarys 40 dienų. Gautas dienų skaičius dauginamas iš savivaldybės nustatyto fiksuoto pajamų mokesčio dydžio, kuris būtų mokamas už vieną veiklos vykdymo dieną (730 /366 dienų). Šiuo atveju apskaičiuojama grąžintina pajamų mokesčio suma 80 Eur (730/365x40). 3.7. Kokia tvarka pratęsiamas verslo liudijimo galiojimas ir kokia tvarka išduodamas naujas verslo liudijimo egzempliorius? Verslo liudijimas, išduotas trumpesniam negu iki kalendorinių metų pabaigos laikotarpiui arba keliems (ne iš eilės einantiems) laikotarpiams (gamybos ir paslaugų veiklos verslo liudijimams bendra laikotarpių su pertraukomis ar (ir) atskirų dienų trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 5 dienos), sumokėjus papildomą pajamų mokestį gali būti pratęsiamas pageidaujamam laikotarpių ar dienų skaičiui, bet ne ilgiau kaip iki tų metų paskutinės dienos. Pavyzdys. Nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2018 m. kovo 13 d. išduotą avalynės taisymo verslo liudijimą gyventojas gali pratęsti ne trumpiau kaip bet kokia tvarka pasirinktoms 5 dienoms (gali būti pasirenkama 5 iš eilės einančios dienos ar bet kokios atskiros 5 dienos arba kelios dienos einančios iš eilės ir kelios atskiros dienos (kovo 14-18 dienoms arba kovo mėn. 21 d., balandžio mėn. 20 d., gegužės mėn. 20 d., rugsėjo mėn. 15, spalio mėn. 20 d. arba balandžio mėn. 13 ir 15 bei 27-29 dienoms). Paskutinė 2018 m. veiklos vykdymo diena gali būti 2018 m. gruodžio 31 diena. Prašymas dėl verslo liudijimo galiojimo laikotarpio pratęsimo turi būti pateiktas, kol verslo liudijimas dar galioja (šiuo atveju išduodamas naujos versijos verslo liudijimas, kuriame nurodomas tas pats verslo liudijimo numeris, tačiau įrašoma kita to verslo liudijimo versija). Tuo atveju, kai prašymas pratęsti verslo liudijimą pateikiamas pasibaigus verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui, tai gyventojui išduodamas naujas verslo liudijimas (t. y. nauju numeriu naujas verslo liudijimas). Verslo liudijimas pratęsiamas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo jį pratęsti pateikimo TVMI (elektroniniu būdu – VMI) dienos. Pratęstas verslo liudijimas gyventojui išduodamas, kai jis sumoka papildomai apskaičiuotą fiksuoto dydžio pajamų mokestį ir įmoką Fondo biudžetui (išskyrus įsiskolinimą Fondui, kurio sumokėjimo terminas atidėtas ir dar nesuėjęs bei įsigijus gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimą)8 bei pateikia TVMI (elektroniniu būdu – VMI) prašomus dokumentus (jei reikia pagrįsti tolimesnį lengvatos taikymą ar pan.). Praradus verslo liudijimą ir neturint galimybės prarastojo verslo liudijimo atsispausdinti, taip pat jį sugadinus ar pan., TVMI (elektroniniu būdu – VMI) galima pateikti prašymą išduoti naują verslo liudijimo egzempliorių. Kartu su tokiu prašymu turi būti pateikiamas asmens tapatybę įrodantis dokumentas. Šiuo atveju naujas aktualios versijos verslo liudijimo egzempliorius išduodamas per 1 darbo dieną po prašymo pateikimo TVMI (elektroniniu būdu – VMI). Asmuo, gavęs verslo liudijimą elektroniniu būdu, pats gali atsispausdinti kitą verslo liudijimo egzempliorių. 3.8. Kieno prašymu verslo liudijimas pratęsiamas arba išduodamas naujas verslo liudijimo egzempliorius? Prašymą pratęsti verslo liudijimą ar išduoti naują jo egzempliorių gali pateikti tik tas asmuo, kurio vardu buvo išduotas verslo liudijimas, arba įstatymų nustatyta tvarka šio asmens įgaliotas asmuo. Pagal fizinio asmens, įrašyto į verslo liudijimą, tačiau neturinčio tinkamai įforminto įgaliojimo, pateiktą prašymą verslo liudijimo naujas egzempliorius neišduodamas ir verslo liudijimo galiojimo laikas nepratęsiamas. Prašymą pratęsti/pakeisti verslo liudijimą gyventojas gali pateikti ir elektroniniu būdu. Tokiu atveju gyventojas turi prisijungti prie asmeninės mokesčių mokėtojo erdvės – Mano VMI, užpildyti prašymą pratęsti/pakeisti verslo liudijimą bei sumokėti apskaičiuotą fiksuoto dydžio pajamų mokestį bei VSD įmoką (kai verslo liudijimas išduodamas trumpesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui) už verslo liudijimo pratęsimą (ar atitinkamais atvejais ir už pakeitimą). Informacija apie mokesčių įskaitymą bei atnaujintą verslo liudijimo versiją (t. y. pratęstą ar pakeistą verslo liudijimą) gyventojui pateikiama asmeninėje mokesčių mokėtojo paskyroje Mano VMI bei elektroniniu paštu. IV. VEIKLOS, VYKDOMOS ĮSIGIJUS VERSLO LIUDIJIMĄ, APSKAITA Verslo liudijimus įsigijusių gyventojų buhalterinės apskaitos tvarka nustatyta Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklėse (toliau – Taisyklės), kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 415 „Dėl Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – FM įsakymas Nr. 415). Verslo liudijimus įsigiję gyventojai, kurie veiklos pajamoms apskaityti naudoja kasos aparatus veiklos pajamas ir išlaidas nurodo kasos aparato kasos operacijų žurnale (toliau – kasos žurnalas), kurio forma ir pildymo tvarka nustatyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 „Dėl Kasos aparatų naudojimo taisyklių patvirtinimo“. Verslo liudijimus įsigiję gyventojai, kurie veiklos pajamoms apskaityti nenaudoja kasos aparatų, privalo pildyti Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą (toliau – žurnalas)9. Kasos aparatus savo veikloje privalo naudoti gyventojai, vykdantys individualią prekybos veiklą (ne tik maisto produktais, bet ir kitomis prekėmis), įsigiję verslo liudijimus ar įregistravę individualią veiklą (pagal pažymą) bei prekiaujantys pastatuose ar patalpose, taip pat kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuose nameliuose, autoparduotuvėse, t.y. ne lauko sąlygomis. Mokesčių administratoriui suteikta teisė nustatyti atvejus, kada kasos aparatas gali būti nenaudojamas, kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą. Tokie atvejai nustatyti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. VA-40 „Dėl kasos aparato nenaudojimo atvejų, kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą“. ___________________________________ Apie tai plačiau skaitykite skyriuje ,,Valstybinio socialinio draudimo tvarka“. Tai nustatyta Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 415, 2 punkte. 8 9 4.1. Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas Žurnalo forma pateikta minėtų Taisyklių priede, o jo pildymo tvarka patvirtinta FM įsakymu Nr. 415. Verslo liudijimus įsigiję gyventojai pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą gali pasigaminti (atsispausdinti skelbiamą žurnalo formą VMI prie FM svetainėje www.vmi.lt) ar įsigyti blankų leidyklų parduotuvėse. Žemiau pateikiamas žurnalo formos pavyzdys. Žurnalas turi būti pildomas juodu ar tamsiai mėlynu rašikliu (rašalu). Žurnalo antraštiniame puslapyje turi būti įrašomi duomenys iš verslo liudijimo: gyventojo asmens kodas, vardas, pavardė, verslo liudijimo numeris, išdavimo data, veiklos rūšies pavadinimas ir kodas. Žurnale turi būti nurodomas veiklos laikotarpio metai ir mėnuo, pvz.: 2018 metai, sausio mėnuo. 4.1.1. Žurnalo pajamų dalies pildymas Įrašai apie gautas pajamas daromi kiekvieną dieną, kurią yra gaunamos pajamos. Jei kurią dieną pajamų negauta – įrašo daryti nereikia. 1 skiltyje turi būti nurodomas šios dalies įrašų eilės numeris. Pirma diena, kurią gyventojas pradėjo veiklą ir gavo pirmąsias pajamas, įrašoma žurnale ir pažymima skaičiumi „1“, kita diena – „2“ ir taip toliau. 2 skiltyje turi būti įrašoma mėnesio diena, kurią buvo gautos pajamos, pvz.: 05, 07 ir taip toliau. 3 skiltyje turi būti įrašoma per veiklos dieną gautų pajamų suma. Šioje skiltyje nerašomos pajamos, nesusijusios su individualia veikla, pvz., pajamos už parduotą asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Tada, kai pirkėjui yra grąžinami pinigai dėl to, kad jam buvo parduotos nekokybiškos prekės ar suteiktos nekokybiškos paslaugos, pinigų grąžinimo dieną 3 skiltyje turi būti įrašoma „išmokėti pinigai už grąžintas prekes“ arba „išmokėti pinigai už nekokybiškas paslaugas“ ir įrašoma išmokėta pinigų suma su minuso ženklu (-) (pvz.: -50 Eur). Pasibaigus mėnesiui, turi būti apskaičiuojama, kiek per tą mėnesį gauta pajamų: susumuojamos visų to mėnesio dienų pajamos, o iš gautos sumos atimami už nekokybiškas prekes ar paslaugas grąžinti pinigai. Gauta mėnesio pajamų suma įrašoma žurnalo puslapio apačioje. Mėnesio pajamų suma bus reikalinga, kai pasibaigus metams reikės pildyti ir pateikti metinę pajamų deklaraciją. 4.1.2. Žurnalo išlaidų dalies pildymas Prieš pradedant pildyti šią dalį, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad FM įsakymu Nr. 415 patvirtintose Taisyklėse nurodyta, jog žurnale nurodomos padarytos (apmokėtos) išlaidos. Todėl žurnale reikia išlaidas įrašyti tik tuomet, kai už prekes ar paslaugas yra apmokėta. Pavyzdys. 2018 m. sausio mėnesį gyventojas pirko prekių už 1500 Eur ir už jas sumokėjo, tačiau tą mėnesį jų pardavė už 500 Eur. Gyventojas žurnalo išlaidų skiltyje turės nurodyti visą už pirktas prekes sumokėtą išlaidų sumą – 1500 Eur, nesvarbu, kiek šių prekių buvo parduota per tą mėnesį. 2018 m. sausio mėnesį gyventojas pirko prekių už 1500 Eur, tačiau tą mėnesį už prekes sumokėjo tik 1000 Eur, o likusių 500 Eur mokėjimas atidėtas vasario mėnesiui. Šiuo atveju žurnalo išlaidų skiltyje jis nurodo už prekes faktiškai sumokėtą sumą – 1000 Eur, o likusioji 500 Eur suma turės būti nurodyta vasario mėnesį, kai ji bus sumokėta. FM įsakymu Nr. 415 patvirtintose Taisyklėse minimas išlaidas galima suskirstyti į tris išlaidų grupes. Pirma – tai prekių, medžiagų ir žaliavų įsigijimo išlaidos. Šios išlaidos turi būti pagrįstos juridinę galią turinčiais įsigijimo dokumentais. Antra – tai kitos su vykdoma veikla susijusios išlaidos: pastatų ir kitų statinių, transporto priemonių ir kito turto, naudojamo tik veikloje, eksploatavimo (remonto, degalų, tepalų ir kt.) išlaidos; įrenginių, įrengimų, įrankių įsigijimo išlaidos, patalpų nuomos mokestis, turgavietės administratoriaus nustatytas mokestis, fiksuotas pajamų mokestis, sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą, sveikatos ir socialinio draudimo įmokos ir kt. Šios rūšies išlaidų pagrįsti juridinę galią turinčiais dokumentais neprivaloma. Trečia – tai išlaidos, susijusios tiek su vykdoma veikla, tiek su asmeninėmis gyventojo reikmėmis, pavyzdžiui: nuosavu automobiliu gyventojas veža į prekyvietę prekes ir tuo pačiu automobiliu važiuoja į kaimą pas gimines. Pakeliui degalinėje įpila degalų už 30 Eur. Pagal jo paties apskaičiavimus prekėms vežti į prekyvietę sunaudojo trečdalį degalų, t. y. patyrė 10 Eur išlaidų (30 Eur/3). Šios rūšies išlaidų taip pat neprivaloma pagrįsti juridinę galią turinčiais dokumentais. Gyventojas gali pasirinkti, kaip tvarkyti išlaidų apskaitą. Jis gali žurnale pateikti tik bendrą mėnesio išlaidų sumą arba išlaidas apskaityti pagal rūšis, taip pat kai išlaidos padaromos, ir nurodyti kiekvienos iš jų sumas bei išlaidų padarymo datą. 4 skiltyje turi būti nurodomas išlaidų rūšies eilės numeris ir data, kai išlaidos apskaitomos pagal jų rūšis ir jų padarymo datą. Šios skilties pildyti nereikia, kai įrašoma tik bendra mėnesio išlaidų suma. 5 skiltyje turi būti įrašomos per mėnesį patirtų (apmokėtų) veiklos išlaidų rūšys. Jas galima įrašyti neskaidant pagal rūšis. Įrašai gali būti daromi tada, kai išlaidos patiriamos, t. y. nelaukiant mėnesio pabaigos. 6 skiltyje turi būti įrašomos 5 skiltyje nurodytų mėnesio apmokėtų išlaidų sumos. Jos taip pat gali būti skaidomos pagal rūšis. Apmokėtų išlaidų sumos pagal rūšis gali būti įrašytos, kai jos patiriamos, t. y. nelaukiant mėnesio pabaigos. Tuo atveju, kai verslo liudijimą įsigijęs gyventojas už įsigytas ir parduotas prekes atsiskaito vėliau, o neparduotas prekes grąžina prekių pardavėjui, tai tokiam gyventojui prekių tiekimas (perdavimas) įforminamas, išrašant PVM sąskaitą faktūrą, kai prekių pardavėjas (Lietuvoje registruota įmonė ar kitas asmuo) yra PVM mokėtojas arba sąskaitą faktūrą, kai pardavėjas nėra PVM mokėtojas. Kai nepardavus prekių, jos yra grąžinamos pardavėjui yra tikslinama pirminė PVM sąskaita faktūra (arba pirminė sąskaita faktūra), išrašant kreditinę PVM sąskaitą faktūrą (arba kreditinę sąskaitą faktūrą). Kadangi žurnale turi būti nurodomos padarytos (apmokėtos) išlaidos, todėl jame nurodomos faktiškai gautos pajamos tada, kada jos buvo gautos, o išlaidos nurodomos tada, kada buvo sumokėta už įsigytas prekes. Kitos pastabos dėl žurnalo pildymo: • jeigu gyventojas verčiasi keliomis veiklos rūšimis ir turi įsigijęs kelių rūšių verslo liudijimus, šių veiklos rūšių pajamas ir išlaidas jis turi apskaityti atskiruose žurnaluose; • jeigu skirtingoms veiklos rūšims gyventojas yra įsigijęs prekių, medžiagų ar žaliavų pagal vieną įsigijimo dokumentą, tai išlaidas joms įsigyti tarp atskirų veiklos rūšių jis paskirsto pats ir įrašo į atitinkamus žurnalus; • jeigu veikla verčiamasi su pertraukomis, tai, atnaujinus tą pačią veiklą (ar tokiai pačiai veiklai įsigijus naują verslo liudijimą), galima toliau pildyti jau pradėtą žurnalą. 4.2. Veiklos vykdymo vietoje privalomi turėti dokumentai Individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, vykdymo vietoje gyventojas privalo turėti Lietuvos Respublikos piliečio pasą ar asmens tapatybės kortelę, ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Nuo 2013-12-29 prekybos ar gamybos verslo liudijimą įsigijęs gyventojas savo veiklos vykdymo vietoje privalo turėti Lietuvos Respublikos piliečio pasą ar asmens tapatybės kortelę, pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir prekių, medžiagų arba žaliavų įsigijimo dokumentus. 4.2.1. Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo dokumentai Gyventojas, įsigydamas verslo liudijimą, privalo įsigyti ir Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus (toliau – Kvitus; atsispausdinti iš VMI prie FM interneto svetainės adresu formą http://www.vmi.lt/cms/formos, nurodant formos kodą FR0508, arba spaustuvėse atspausdintus Kvitus nusipirkti blankų leidyklų parduotuvėse) bei juos turėti prekių ar paslaugų pardavimo vietoje. Kvitų forma ir pildymo tvarka patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 379 „Dėl prekių (paslaugų) pirkimopardavimo kvito formos bei šių kvitų pildymo taisyklių patvirtinimo“. Verslo liudijimus įsigiję gyventojai privalo išrašyti Kvitus, kai: 1. Kvitų išrašymas numatytas Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283. 2. Verslo liudijimą turintis gyventojas perka iš verslo liudijimą įsigijusio gyventojo jo pagamintą produkciją arba perka žemės ūkio produkciją iš gyventojo, kuris pats ją išaugino, arba perka iš gyventojo (ne PVM mokėtojo ir neįsigijusio verslo liudijimo) asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus. Šiuo atveju Kvitą turi išrašyti prekių pirkėjas. Kai Kvitai įsigyti blankų leidyklų parduotuvėse, tai antrasis kvito egzempliorius duodamas prekių pardavėjui, o pirmasis lieka prekių pirkėjui, kai Kvitai atsispausdinti iš VMI prie FM interneto svetainės, tai pildomi du Kvito egzemplioriai, kurių vienas duodamas prekių pardavėjui, o kitas lieka pirkėjui. Kitais 1 ir 2 punktuose nenurodytais atvejais minėti Kvitai išrašomi pirkėjui ar paslaugų gavėjui paprašius. Kvitai išrašomi pinigų gavimo momentu, neatsižvelgiant į tai, kada buvo suteiktos paslaugos. Tuo atveju, kai už verslo liudijimą įsigijusio gyventojo suteiktas paslaugas ar parduotas jo paties pagamintas prekes atsiskaitoma (sumokami pinigai) vėliau, kai verslo liudijime nurodytas veiklos vykdymo laikotarpis jau pasibaigęs (tačiau paslaugos buvo suteiktos ar jo paties pagamintos prekės perduotos dar nepasibaigus verslo liudijimo galiojimui), tai šis gyventojas faktiniu paslaugų atlikimo ar prekių perdavimo momentu turėtų išrašyti sąskaitą faktūrą (nurodant, kad atsiskaityta bus vėliau), o Kvitą turėtų išrašyti faktiniu pinigų gavimo momentu. Šiuo atveju laikoma, kad tokios jo pajamos yra gautos už veiklą vykdytą įsigijus verslo liudijimą. Nuo 2012-01-01 iki 2017-12-31 gyventojas galėjo vykdyti individualią veiklą, įsigijęs verslo liudijimą, tik tuo atveju, jei jis neprivalėjo registruotis ir nebuo įregistruotas PVM mokėtoju. Nuo 2018-01-01 veiklos vykdymui įsigyti verslo liudijimus gali ir privalantys registruotis ar jais įsiregistravę PVM mokėtojai, kurie mokestiniu laikotarpiu iš individualios veiklos vykdymo įsigijus verslo liudijimus gali gauti 45000 eurų neviršijančių pajamų. Kvito pavyzdys (iki euro įvedimo dienos spaustuvėje atspausdinti šie Kvitai gali būti naudojami ir po euro įvedimo dienos, ir jais gali būti prekiaujama, kol baigsis jų atsargos. Asmuo, naudojantis tokius Kvitus, po euro įvedimo dienos privalo išbraukti lito santrumpą Lt ir atitinkamai įrašyti euro pavadinimą, jo santrumpą arba ženklą ir pasirašyti): FR0508 forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 379 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. VA-53 redakcija) PREKIŲ (PASLAUGŲ) PIRKIMO-PARDAVIMO KVITAS NR. 20___m.____________ ___d. Eil. Nr. 1 Prekės (paslaugos) pavadinimas Kiekis 2 3 Kaina (Lt, ct) 4 Suma (Lt, ct) 5 Prekių (paslaugų) pardavėjo vardas Prekių (paslaugų) pirkėjo vardas arba vardo pirmoji raidė, pavardė_____________ arba vardo pirmoji raidė, pavardė*____________ ________________________________________ Asmens kodas*___________________________ Verslo liudijimo Nr.***____________________ Verslo liudijimo Nr.**______________________ Įmonės pavadinimas _______________________ Parašas _____________________ ________________________________________ Įmonės kodas____________________________ * Nurodoma pirkėjo ar paslaugos gavėjo pageidavimu. ** Nurodoma, kai kvitą išrašo perkantis prekes verslo liudijimą įsigijęs gyventojas. *** Kai kvitą išrašo gyventojas, vykdantis individualią veiklą pagal pažymą, vietoj verslo liudijimo numerio nurodomas individualios veiklos vykdymo pažymos arba nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymos numeris. 1 egz. – prekių (paslaugų) pirkėjui. 2 egz. – prekių (paslaugų) pardavėjui. Šiuo metu galiojančio Kvito pavyzdys FR0508 forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 379 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. VA-119 redakcija) PREKIŲ (PASLAUGŲ) PIRKIMO-PARDAVIMO KVITAS NR. 20 ___ m.____________ _____ d. Eil. Nr. 1 Prekės (paslaugos) pavadinimas 2 Prekių (paslaugų) pardavėjo vardas arba vardo pirmoji raidė, pavardė __________ _____________________________________ Verslo liudijimo Nr._________________ Parašas _____________________ Kiekis 3 Kaina 4 Suma 5 Prekių (paslaugų) pirkėjo vardas arba vardo pirmoji raidė, pavardė* ____ Asmens kodas* ___________________ Verslo liudijimo Nr.** _____________ Įmonės pavadinimas _______________ _______________________________ Įmonės kodas ____________________ * Nurodoma pirkėjo ar paslaugos gavėjo pageidavimu. ** Nurodoma, kai kvitą išrašo perkantis prekes verslo liudijimą įsigijęs gyventojas. Kvitas išrašomas po vieną egzempliorių prekių (paslaugų) pirkėjui ir prekių (paslaugų) pardavėjui. 4.2.2. Prekių, medžiagų ir žaliavų įsigijimo dokumentai Prekybos verslo liudijimus įsigiję gyventojai prekybos vietoje, o įsigiję gamybos verslo liudijimus – gamybos vietoje privalo turėti Lietuvos Respublikos piliečio pasą ar asmens tapatybės kortelę, pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei tokius prekių, medžiagų arba žaliavų įsigijimo dokumentus: Privalomo turėti dokumento pavadinimas sąskaita faktūra arba PVM10 sąskaita faktūra Kvitas arba kasos aparato kvitas, arba sąskaita faktūra arba PVM sąskaita faktūra dokumentas, kuriuo įformintas prekių, medžiagų arba žaliavų tiekimas ir iš kurio galima nustatyti ūkinės operacijos turinį importo deklaracija, kuria įformintas prekių, medžiagų arba žaliavų importas į Europos Bendrijų muitų teritoriją Kvitas (jei naudojami spaustuvėje pagaminti Kvitai, tai Kvito pirmasis egzempliorius) arba kasos aparato kvitą arba sąskaitą faktūrą (iki 2011-12-31 ir nuo 2018-01-01 PVM sąskaita faktūrą kai prekės, medžiagos arba žaliavos įsigytos: iš Lietuvos juridinių asmenų arba užsienio apmokestinamųjų vienetų, vykdančių veiklą per nuolatinę buveinę iš gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta GPMĮ Europos Sąjungos valstybėse ne Europos Bendrijų muitų teritorijose iš gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus verstis prekyba kai iš verslo liudijimus įsigijusių gyventojų perkama šių gyventojų pagaminta produkcija; kai žemės ūkio produkcija perkama iš gyventojų (ne PVM mokėtojų), kurie patys ją išaugino; kai iš gyventojų (ne PVM mokėtojų ir neįsigijusių verslo liudijimų) perkami asmeninės nuosavybės teise priklausantys daiktai. Gyventojai, vykdantys veiklą, privalo užtikrinti, kad jų iki 2011-12-31 bei nuo 2018-01-01 išrašytos PVM sąskaitos faktūros (nuo 2012-01-01 iki 2017-12-31 verslo liudijimus įsigiję gyventojai nebegalėjo išrašyti PVM sąskaitų faktūrų, nes privalantys registruotis arba įsiregistravę PVM mokėtojais nebegalėjo vykdyti veiklos įsigijus verslo liudijimus), kuriomis įformintas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, taip pat jų gautos PVM sąskaitos faktūros būtų saugomos 10 metų nuo jų išrašymo. Privaloma saugoti dokumentus tokios formos (rašytinės ar elektroninės), kokios jie buvo išrašyti ar gauti, bei užtikrinti, kad per visą dokumentų saugojimo laikotarpį būtų išlaikytas PVM sąskaitų autentiškumas bei turinio vientisumas, taip pat, kad dokumentai išliktų įskaitomi. Be to, galioja individualios (personalios) įmonės vardu išrašyti prekių įsigijimo dokumentai, kai įsigijęs verslo liudijimą gyventojas savo veikloje naudoja ar prekiauja: • savo likviduotos individualios įmonės medžiagomis, žaliavomis, prekėmis, • savo individualios įmonės, įgijusios likviduojamos įmonės statusą, medžiagomis, žaliavomis, prekėmis. Tokiu atveju šios medžiagos, žaliavos, prekės turi būti paimtos iš įmonės veiklos ir toks veiksmas turi būti įformintas atitinkamu dokumentu (aktu ir pan.). Sutuoktiniai, įsigiję atskirus prekybos verslo liudijimus, toje pačioje turgavietėje gali prekiauti prekėmis, turėdami vieno iš jų vardu išrašytus prekių įsigijimo dokumentus. Prekių, medžiagų arba žaliavų įsigijimą patvirtinantys dokumentai turi turėti juridinę galią, t. y. juose turi būti nurodyti visi reikalingi rekvizitai. Gyventojas, įsigijęs audiovizualinių kūrinių ir (arba) fonogramų bet kokiose laikmenose platinimo (nuomos ir (arba) prekybos) verslo liudijimą, veiklos vietoje privalo turėti su garso ir vaizdo kūrinių prodiuseriais ir fonogramų gamintojais arba jų teisių perėmėjais sudarytas autorines licencines sutartis, suteikiančias teisę Lietuvos Respublikos teritorijoje platinti garso ir vaizdokūrinius ir/arba fonogramas bet kokiose laikmenose (nuomoti juos ir/arba jais prekiauti). __________________________ 10 Pridėtinės vertės mokesčio. V. VERSLO LIUDIJIMĄ ĮSIGIJUSIO GYVENTOJO TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ Verslo liudijimą įsigijęs gyventojas, kaip ir kiti mokesčių mokėtojai, visais mokesčių klausimais gali kreiptis į VMI prie FM Mokesčių informacijos departamentą konsultavimo telefonu 1882. 5.1. Kokias teises įgyja gyventojas įsigydamas verslo liudijimą? Verslo liudijimas suteikia teisę gyventojui ir jo verslo liudijime nurodytam fiziniam asmeniui verstis verslo liudijime nurodyta veikla, t. y. gyventojo pajamos, gautos verslo liudijimo galiojimo laikotarpiu iš verslo liudijime nurodytos veiklos, jų gavimo momentu pajamų mokesčiu papildomai neapmokestinamos. Išduotas kurios nors rūšies veiklos verslo liudijimas suteikia teisę: • verstis verslo liudijime nurodytos rūšies veikla laikantis tokių teritorinių apribojimų: • veiklą vykdyti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ir užsienyje), jei verslo liudijimas įsigytas veiklai neribojant veiklos teritorijos, • veiklą vykdyti visoje Lietuvos Respublikoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus miestų savivaldybių ir Neringos savivaldybės teritorijas bei Marijampolės savivaldybės Marijampolės miesto teritoriją, jei verslo liudijimas įgytas veiklą vykdyti visoje Lietuvos Respublikoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų savivaldybių ir Neringos savivaldybės teritorijas bei Marijampolės savivaldybės Marijampolės miesto teritoriją, • veiklą vykdyti tik konkrečios savivaldybės teritorijoje, jei verslo liudijimas įsigytas veiklai konkrečios savivaldybės teritorijoje. Pavyzdys. Gyventojas įsigijo Gatavų tekstilės gaminių gamybos verslo liudijimą ir veiklos vykdymo teritoriją pasirinko Šilalės rajono savivaldybėje. Tekstilės dirbinius jis gali gaminti ir jais prekiauti tik Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje. Jei gyventojas savo tekstilės dirbiniais nori prekiauti visoje Lietuvoje (įskaitant ir didžiuosius miestus), tai turėtų būti pasirinkta veiklos vykdymo teritorija „neribojant veiklos teritorijos“ visą šios veiklos vykdymo laikotarpį arba tais laikotarpiais, kai įvairiuose miestuose ar miesteliuose vykdoma prekyba. • galima parduoti savo gamybos prekes ir paslaugas gyventojams, įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, jeigu kitaip nenustatyta Sąraše. Nuo 2012-01-01 iki 2017-12-31 verslo liudijimus įsigiję gyventojai gali vykdyti veiklą tik tuo atveju, jei neprivalėjo registruotis ir nebuvo įregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais, • išduotas prekybos verslo liudijimas suteikia teisę užsiimti prekyba kioskuose, turgavietėse, prekyba iš (nuo) laikinųjų prekybos įrenginių, išnešiojamąja ir išvežiojamąja prekyba (neliko prekybos veiklos rūšių skirstymo pagal prekybos būdą bei vietą), t. y. su prekybos verslo liudijimu (tiek Prekybos tik ne maisto produktais veiklai, tiek ir Prekybos veiklai) galima prekiauti ir kioskuose, ir turgavietėse, ir užsiimti prekyba iš (nuo) laikinųjų prekybos įrenginių bei išnešiojamąja ir išvežiojamąja prekyba, • sumokėtą fiksuoto dydžio pajamų mokestį gyventojas gali prašyti grąžinti arba įskaityti visais veiklos nutrūkimo atvejais, kai ja nesiverčiama iki išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpio pabaigos, • nuo 2012-05-01 iki 2016-11-23 buvo nustatytas apribojimas, jog, įsigijus bet kokios (ne prekybos) veiklos verslo liudijimus, juridiniams asmenims gali būti teikiamos paslaugos ar parduodamos savos gamybos prekės tik tuo atveju, jeigu veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšis nėra viena iš veiklos, kuria faktiškai verčiasi juridinis asmuo, rūšių, • nuo 2016-11-24 nustatytas apribojimas, jog verslo liudijimas suteikia teisę gauti pajamų už parduotas prekes (įskaitant savos gamybos prekes) bei suteiktas paslaugas juridiniams asmenims tik tuo atveju, jeigu veiklos, kuria gali būti verčiamasi, turint verslo liudijimą, rūšis nėra viena iš veiklos, kuria verčiasi juridinis asmuo (t. y juridinio asmens įregistruotų Mokesčių mokėtojų registre (toliau – MMR), nors faktiškai ir nevykdomų) rūšių, • nuo 2012-05-01 iki 2016-11-23 išduotas verslo liudijimas suteikė teisę parduoti prekes ir teikti paslaugas gyventojams, taip pat parduoti tik savo gamybos prekes ir teikti paslaugas (išskyrus gyvenamosios paskirties patalpų nuomą) juridiniams asmenims, jeigu iš juridiniams asmenims parduotų savo gamybos prekių ir suteiktų paslaugų gautos pajamos per mokestinį laikotarpį nebuvo didesnės kaip 4500 Eur (iki 2014-12-31 - 15500 Lt), • nuo 2016-11-24 įsigytas verslo liudijimas suteikia teisę gauti pajamų už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas iš gyventojų, taip pat iki 4500 Eur per mokestinį laikotarpį iš tos pačios veiklos nevykdančių juridinių asmenų bei iš individualią prekybos veiklą (išskyrus žemės ūkio ir maisto produktus) vykdančių gyventojų (tiek įsigijusių prekybos verslo liudijimus, tiek įregistravusių prekybos veiklą su pažyma), • sutuoktiniai, įsigiję atskirus prekybos verslo liudijimus, toje pačioje turgavietėje gali prekiauti prekėmis turėdami vieno iš jų vardu išrašytus prekių įsigijimo dokumentus. • prekybos verslo liudijimus įsigiję gyventojai turi teisę įsigyti prekių iš gamybos verslo liudijimus įsigijusių gyventojų. 5.2. Kokių teisių verslo liudijimas nesuteikia? 1. Iki 2016-11-23 gyventojams išduoti verslo liudijimai nesuteikė teisės verstis licencijuojama veikla. 2. Nuo 2012-01-01 iki 2017-12-31 atsiradus prievolei registruotis ar įsiregistravus PVM mokėtoju, gauti pajamų iš individualios veiklos vykdymo, įsigijus verslo liudijimą. 3. Nuo 2018-01-01 individualios veiklos vykdymui įsigijus verslo liudijimą ir iš jos gavus daugiau kaip 45000 Eur, toliau vykdyti individualią veiklą su įsigytuoju verslo liudijimu. 4. Įsigijus gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimą ir iš jos gavus daugiau kaip 45000 Eur, toliau vykdyti gyvenamosios paskirties patalpų nuomos veiklą su įsigytuoju verslo liudijimu. 5. Gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimas nesuteikia teisės gauti pajamų iš patalpų nuomos juridiniams asmenims. 6. Išduotas prekybos verslo liudijimas nesuteikia teisės: • prekiauti automobiliais, iki 2016-11-23 cukrumi, o nuo 2012-01-01 motociklais bei mopedais, • prekiauti nuo laikinųjų prekybos įrenginių, pastatytų patalpose (išskyrus prekybą gėlėmis, knygomis ir spaudos leidiniais), taip pat iš kioskų, pastatytų patalpose, • nuo 2012-05-01 iki 2016-11-23 verslo liudijimas nesuteikė teisės gauti pajamų ne tik iš žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo, bet ir iš bet kokių kitų prekių kitam prekybine veikla užsiimančiam gyventojui (tiek įsigijusiam verslo liudijimą, tiek įregistravusiam individualią veiklą) pardavimo, t. y didmeninė prekyba įsigijus verslo liudijimą nebuvo galima, • nuo 2016-11-24 nesuteikia teisės gauti pajamų iš žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo individualią prekybos veiklą vykdantiems gyventojams (tiek prekybos verslo liudijimus įsigijusiems, tiek įregistravusiems individualią prekybos veiklą su pažyma, • nuo 2016-11-24 gauti pajamų iš prekybos veiklą vykdančių juridinių asmenų. 7. Nuo 2016-11-24 verslo liudijimas nesuteikia teisės gauti pajamų už parduotas prekes (įskaitant savos gamybos prekes) bei suteiktas paslaugas juridiniams asmenims, jeigu veiklos, kuria gali būti verčiamasi, turint verslo liudijimą, rūšis yra tokia pati kaip ir MMR įregistruota juridinio asmens (nuo 2012-05-01 iki 2016-11-23 įsigijus verslo liudijimą nebuvo galima gauti pajamų už parduotas savos gamybos prekes ir suteiktas paslaugas juridiniams asmenims, kurie faktiškai vykdė tą pačią veiklą). 8. Nuo 2016-11-24 gyventojams išduotas (išduoti) prekybos ir / ar gamybos ir / ar paslaugų verslo liudijimas (liudijimai) nesuteikia teisės gauti daugiau kaip 4500 Eur pajamų iš: prekių pardavimo individualią prekybos veiklą vykdantiems gyventojams (tiek prekybos verslo liudijimus įsigijusiems, tiek įregistravusiems individualią prekybos veiklą su pažyma), iš prekių pardavimo prekybos veiklos nevykdantiems juridiniams asmenims bei iš savo gamybos prekių pardavimo ir paslaugų teikimo juridiniams asmenims. 9. Verslo liudijimas gyventojui nesuteikia teisės įtraukti kitų, jo verslo liudijime nenurodytų asmenų, į savo vykdomą veiklą, kadangi gyventojas, įsigydamas verslo liudijimą, avansu sumoka pajamų mokestį už pajamas iš verslo liudijime nurodytos veiklos, kurią vykdo jis pats ar kartu su į jo verslo liudijimą įrašytu asmeniu. Gyventojas, ketindamas veiklai pasitelkti į verslo liudijimą neįrašytą fizinį asmenį, pavyzdžiui, sudarydamas su juo darbo sutartį, turėtų pasirinkti kitą ūkinės veiklos formą nei veikla pagal verslo liudijimą, t. y. turėtų steigti įmonę ar registruoti individualią veiklą. 5.3. Kokios yra veiklą pagal verslo liudijimą vykdančio gyventojo pareigos? Verslo liudijimus įsigiję gyventojai privalo: 1. Lietuvos gyventojas, įsigijęs verslo liudijimą bent vienai veiklos dienai, nepriklausomai nuo to, ar gavo tokios veiklos pajamų, ar jų negavo iki kitų metų gegužės 1 dienos, privalo pateikti atitinkamų metų pajamų deklaraciją. 2. Paslaugų verslo liudijimą įsigijęs gyventojas veiklos vykdymo vietoje privalo turėti Lietuvos Respublikos piliečio pasą, asmens tapatybės kortelę, pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. 3. Prekybos verslo liudijimą ir/ar gamybos verslo liudijimą įsigijęs gyventojas savo veiklos vykdymo vietoje privalo turėti Lietuvos Respublikos piliečio pasą, asmens tapatybės kortelę, pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklėse nurodytus prekių, medžiagų arba žaliavų įsigijimo dokumentus. 4. Prekių, medžiagų arba žaliavų įsigijimo dokumentus (pvz., sąskaitas faktūras) ir kitus dokumentus gyventojas turi saugoti 5 metus. Iki 2011-12-31 ir nuo 2018-01-01 išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriomis įformintas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, taip pat gautos PVM sąskaitos faktūros privalo būti saugomos 10 metų nuo jų išrašymo. Privaloma saugoti dokumentus tokios formos (rašytinės ar elektroninės), kokios jie buvo išrašyti ar gauti. Svarbu užtikrinti, kad per visą dokumentų saugojimo laikotarpį būtų išlaikytas PVM sąskaitų autentiškumas bei turinio vientisumas, taip pat, kad dokumentai išliktų įskaitomi. Šiuos dokumentus gyventojas turi saugoti pats arba VMI prie FM nustatyta tvarka perduoti juos saugoti TVMI. 5. Gyventojas, įsigydamas verslo liudijimą, išskyrus verslo liudijimą gyvenamosios paskirties patalpų nuomai, privalo įsigyti ir Kvitus (atsispausdinti iš VMI prie FM interneto svetainės arba spaustuvėse atspausdintus Kvitus nusipirkti blankų leidyklų parduotuvėse). 6. Gyventojai, parduodami savos gamybos prekes arba paslaugas gyventojams, įsigijusiems prekybos verslo liudijimus, privalo išrašyti Kvitus, o kitiems pirkėjams šie Kvitai išrašomi jų pageidavimu. 7. Gyventojai, įsigiję verslo liudijimus, pirkdami iš verslo liudijimą įsigijusio gyventojo jo pagamintą produkciją arba pirkdami žemės ūkio produkciją iš gyventojo, kuris pats ją išaugino, arba pirkdami iš gyventojo asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus, privalo išrašyti Kvitus. 8. Verslo liudijimus įsigiję gyventojai, kurie veiklos pajamoms apskaityti nenaudoja kasos aparatų, privalo nustatyta tvarka pildyti žurnalą. 9. Verslo liudijimus įsigiję gyventojai, kurie veiklos pajamoms apskaityti naudoja kasos aparatus, pajamas ir išlaidas turi nurodyti kasos žurnale. 10. Verslo liudijimus (išskyrus gyvenamosios paskirties patalpų nuomos) įsigiję gyventojai Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka nuo 2017-01-01 privalomai turi draustis valstybiniu socialiniu draudimu viso dydžio pensijai (iki 2016-12-31 – bazinei pensijai) gauti. 11. Gyventojai, įsigiję verslo liudijimus (išskyrus gyvenamosios paskirties patalpų nuomos), moka PSD įmokas. 12. Jeigu verslo liudijimas išduotas ilgesniam negu vieno mėnesio laikotarpiui ir pasikeitė duomenys, pagal kuriuos buvo apskaičiuotas pajamų mokestis, tai per 10 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo dienos gyventojas privalo apie tai pranešti TVMI (elektroniniu būdu – VMI). 13. Pasikeitus stacionarioje vietoje vykdomos veiklos rūšies vietai, gyventojas per 10 kalendorinių dienų nuo pasikeitimo privalo apie tai pranešti TVMI (elektroniniu būdu – VMI), kuri per vieną darbo dieną nuo prašymo gavimo dienos išduoda naujos versijos verslo liudijimą (su patikslintais duomenimis). 14. Gyventojai, įsigiję verslo liudijimus, privalo laikytis atitinkamuose teisės aktuose nustatytų veiklos, kuria jie verčiasi, taisyklių. Pavyzdys. Tarkime, gyventojas įsigijo žuvų, mėsos ir jų gaminių rūkymo paslaugų verslo liudijimą. Šios rūšies verslo liudijime privalo būti nurodoma stacionari veiklos vykdymo vieta (klasifikatoriuje šios rūšies veikla pažymėta (ST). Šios rūšies veikla turi būti vykdoma patalpose, įrengtose pagal nustatytus veterinarinius, higieninius ir kitų maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Ar patalpos atitinka nustatytus reikalavimus, tikrina teritorinė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. 5.4. Kokia yra verslo liudijimą turinčio gyventojo atsakomybė už mokestinių prievolių vykdymo tvarkos pažeidimus? Verslo liudijimus įsigijusiems gyventojams, nesilaikantiems Verslo liudijimų išdavimo taisyklėse nustatytų reikalavimų, t. y. prekybos, gamybos ar paslaugų teikimo vietoje neturintiems prekių, medžiagų ar žaliavų įsigijimo dokumentų, neišrašantiems Kvitų, neišduodantiems kasos kvitų, sąskaitų faktūrų ar nuo 2018-01-01 PVM sąskaitų faktūrų, kai tai numatyta Verslo liudijimų išdavimo taisyklėse, neteisingai tvarkantiems žurnalus, taikoma atsakomybė, numatyta Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK, iki 2016-12-31 – Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK)). Toliau pateikiam gyventojų atsakomybė pagal pasitaikančius pažeidimus. 5.4.1. Gyventojo atsakomybė už ūkinės ar komercinės veiklos pažeidimus Gyventojams, kurie vykdo veiklą neįsigiję verslo liudijimo arba neįregistravę individualios veiklos, taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 150 straipsnį – bauda nuo 300 Eur iki 850 Eur, už pakartotinį nusižengimą – bauda nuo 850 Eur iki 1500 Eur (iki 2016-12-31 pagal ATPK 172 straipsnį buvo numatyta bauda nuo 144 Eur iki 579 Eur arba pagal ANK 189 straipsnį (kai faktiškai vykdoma individuali veikla nesutampa su verslo liudijime nurodyta veikla) – numatytas įspėjimas arba bauda nuo 150 Eur iki 300 Eur (iki 2016-12-31 pagal ATPK 1729 straipsnį – buvo numatyta bauda nuo 144 Eur iki 1448 Eur. 5.4.2. Atsakomybė už deklaracijos pateikimo tvarkos pažeidimą bei mokesčių vengimą Nuo 2017-01-01. Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) tiek gavęs, tiek ir negavęs pajamų iš veiklos, kuria vertėsi pagal tos veiklos rūšies verslo liudijimą, ir iki kitų metų gegužės 1 dienos nepateikęs ar pavėluotai pateikęs metinę pajamų deklaraciją, taip pat pateikęs joje neteisingus duomenis, gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn vadovaujantis ANK 187 straipsnio 1 dalimi. Jam gali būti skirta administracinė nuobauda – įspėjimas arba bauda nuo 60 Eur iki 140 eurų. Jeigu gyventojas nepateikia metinės pajamų deklaracijos po to, kai mokesčių administratorius raštu priminė apie pareigą ją pateikti, tai šis nusižengimas pagal ANK 187 straipsnio 3 dalį užtraukia baudą nuo 150 Eur iki 600 eurų. Neteisingų duomenų įrašymas į gyventojo metinę pajamų deklaraciją, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma neviršijo 10 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (šiuo metu bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur), užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 187 straipsnio 4 dalį nuo 150 Eur iki 600 eurų. Iki 2016-12-31 Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) tiek gavęs, tiek ir negavęs pajamų iš veiklos, kuria vertėsi pagal tos veiklos rūšies verslo liudijimą, ir iki kitų metų gegužės 1 dienos nepateikęs ar pavėluotai pateikęs metinę pajamų deklaraciją, taip pat pateikęs joje neteisingus duomenis, galėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn vadovaujantis ATPK 1721 straipsniu. Jam galėjo būti skiriama administracinė nuobauda – įspėjimas arba bauda nuo įspėjimas arba bauda nuo 57 Eur iki 144 Eur. Už pakartotinę veiką (padarytą gyventojo, anksčiau bausto administracine nuobauda už tokį pažeidimą) buvo skiriama bauda nuo 144 Eur iki 289 Eur. Jei ši veika padaroma siekiant nuslėpti arba nuslepiant mokesčius ir jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, buvo skiriama bauda nuo 579 Eur iki 1158 Eur. 5.4.3. Atsakomybė už apskaitos reikalavimų nesilaikymą Nuo 2017-01-01. Gyventojai, vykdantys veiklą pagal verslo liudijimus, bet nepildantys žurnalo, neišrašantys prekių pardavimo dokumentų, neturintys kvitų ar kitaip nevykdantys šios atmintinės 5.3. skyriaus 5-11 punktuose išvardytų pareigų, traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ANK 205 straipsnio 1 dalį (skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 30 Eur iki 60 Eur) arba ANK 205 straipsnio 2 dalį (skiriama bauda nuo 60 Eur iki 140 Eur). Padarius pakartotinį pažeidimą (kai gyventojas už tai jau buvo baustas administracine nuobauda), skiriama bauda nuo 140 Eur iki 600 Eur (ANK 205 straipsnio 3 dalis). Už veiką, padarytą ANK 205 straipsnio 4-7 dalyse numatytomis aplinkybėmis, gali būti skiriama bauda iki 6000 eurų. Kai individualią veiklą vykdantys gyventojai (tarp jų ir įsigiję verslo liudijimus) savo veikloje privalantys naudoti kasos aparatus, tačiau jų nenaudojantys, tai už prekybą be kasos aparato pagal ANK 160 straipsnio 1 dalį numatyta atsakomybė – bauda nuo 450 Eur iki 850 Eur. Padarius pakartotinį pažeidimą (kai gyventojas už tai jau buvo baustas administracine nuobauda), skiriama bauda nuo 700 Eur iki 1500 Eur (ANK 160 straipsnio 3 dalis). Už kasos kvito neišdavimą – pagal ANK 205 straipsnio 1 dalį numatytas įspėjimas arba bauda nuo 30 Eur iki 60 Eur, o už gautų pajamų neapskaitymą – pagal ANK 205 straipsnio 2 dalį numatyta bauda nuo 60 Eur iki 140 Eur. Už šiuos nusižengimus padarytus pakartotinai (kai gyventojas už tai jau buvo baustas administracine nuobauda) skiriama bauda nuo 140 iki 600 Eur (205 straipsnio 3 dalis). Iki 2016-12-31 gyventojai, vykdantys veiklą pagal verslo liudijimus, bet nepildantys žurnalo, neišrašantys prekių pardavimo dokumentų, neturintys Kvitų ar kitaip nevykdantys šios atmintinės 5.3. skyriaus 5–11 punktuose išvardytų pareigų, traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1731 straipsnio 1 dalį (skiriama bauda nuo 28 Eur iki 57 Eur arba ATPK 1731 straipsnio 2 dalį (numatomas įspėjimas arba skiriama bauda nuo 57 Eur iki 144 Eur. Padarius pakartotinį pažeidimą (kai gyventojas už tai jau buvo baustas administracine nuobauda), skiriama bauda nuo 144 Eur iki 579 Eur. Už veiką, padarytą ATPK 1731 straipsnio 2-7 dalyse numatytomis aplinkybėmis, gali būti skiriama bauda iki 11584 Eur. Kai individualią veiklą vykdantys gyventojai (tarp jų ir įsigiję verslo liudijimus) savo veikloje privalantys naudoti kasos aparatus, tačiau jų nenaudojantys, tai už prekybą be kasos aparato pagal ATPK 172 straipsnį numatyta atsakomybė – piniginė bauda nuo 144 Eur iki 289 Eur, už kasos kvito neišdavimą – pagal ATPK 1731 straipsnio 1 dalį numatytas įspėjimas arba bauda nuo 28 Eur iki 57 Eur, o už gautų pajamų neapskaitymą – pagal ATPK 1731 straipsnio 2 dalį numatyta bauda 57 Eur iki 144 Eur. 5.4.4. Atsakomybė už valstybinio socialinio draudimo įmokų nemokėjimą Verslo liudijimus įsigijusiems gyventojams, kuriems yra prievolė mokėti VSD įmokas, tačiau jų laiku nesumoka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsniu skaičiuojami delspinigiai. Jei per patikrinimą nustatoma, kad VSD įmokos neteisėtai buvo sumažintos, priskaičiuojama trūkstama jų suma ir skiriama 50 proc. tos sumos dydžio bauda. 5.4.5. Atsakomybė už privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimą ar netinkamą mokėjimą Nuo 2016-01-01 verslo liudijimus įsigijusių gyventojų PSD įmokas administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Nuo 2016-01-01 pažeidus PSD įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, baudos skiriamos ir delspinigiai skaičiuojami Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. 5.5. Verslo liudijimus įsigijusių gyventojų veiklos tikrinimas Gyventojo pagal verslo liudijimą vykdomą veiklą gali tikrinti valstybinių kontrolės institucijų pareigūnai. TVMI ir VMI prie FM pareigūnai veiklos patikrinimus atlieka turėdami savo viršininkų ar jų įgaliotų pareigūnų pasirašytus pavedimus tikrinti. Pradėdami patikrinimus, pareigūnai gyventojui turi prisistatyti, parodyti savo tarnybinius pažymėjimus, supažindinti jį su pavedimais tikrinti. Patikrinimai atliekami dalyvaujant verslo liudijimą įsigijusiam gyventojui. Jeigu tuo metu jo nėra, o veiklą vykdo į verslo liudijimą įrašytas šeimos narys, tai patikrinimas atliekamas dalyvaujant tam šeimos nariui. Pareigūnas turi teisę pagal dokumentų paėmimo aktą iš gyventojo laikinai (iki 30 dienų) paimti dokumentus, daryti jų kopijas arba išrašus, tuos dokumentus sužymėti, kad būtų išvengta jų klastojimo. Jei mokesčių mokėtojas teigia, kad jo dokumentai yra pavogti ar kitaip prarasti, jis turi pateikti tokį faktą patvirtinantį dokumentą. Per patikrinimą įtarus, kad verslo liudijimą įsigijęs gyventojas turi prekių be jų įsigijimo dokumentų, kad verčiasi neteisėta ūkine - komercine veikla ar kitaip pažeidžia teisės aktų reikalavimus, turi būti atliekamas visų prekių grupių, blankų, žaliavų ar kitokių materialinių vertybių inventorizavimas ir surašomas inventorizavimo aprašas. Per patikrinimą nustačius teisės aktų pažeidėją ir administracinės teisės pažeidimo faktus, turi būti surašomas Administracinio nusižengimo protokolas (iki 2016-12-31 Administracinės teisės pažeidimo protokolas). Verslo liudijimus įsigijusiems gyventojams rekomenduojama laisvos formos žurnaluose registruoti valstybinių kontrolės institucijų pareigūnų atliekamus patikrinimus. Valstybės kontrolės institucijos pareigūnai šiame laisvos formos žurnale (jeigu jį tikrinimo metu pateikia verslo liudijimą įsigijęs gyventojas) privalo įrašyti atstovaujamos valstybinės kontrolės institucijos pavadinimą, savo vardus ir pavardes, pareigas, tikrinimo tikslus, datą, trumpą tikrinimo išvadą ir pasirašyti. 5.6. Verslo liudijimus įsigijusių gyventojų teisė užginčyti pareigūnų veiksmus MAĮ 144 straipsnyje įtvirtinta gyventojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Ginčai tarp gyventojo ir mokesčių administratoriaus nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo arba Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka. Gyventojo skundas dėl mokesčių administratoriaus pareigūno veiksmų ar neveikimo turi būti paduodamas Administracinių ginčų komisijai arba Administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo mokesčių administratoriaus priimto sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos. Jei mokesčių administratorius nevykdo savo pareigų ar vilkina sprendimą ir nustatytu laiku neišsprendžia klausimo, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. Daugiau informacijos apie mokesčio administratoriaus priimtų sprendimų apskundimo tvarką galima sužinoti VMI prie FM svetainėje http://www.vmi.lt/cms/mokesciu-administratoriaus-priimtusprendimu-apskundimo-tvarka. VI. VALSTYBINIS SOCIALINIS DRAUDIMAS 6.1. Kokia valstybinio socialinio draudimo rūšimi privalomai draudžiasi verslo liudijimus įsigiję gyventojai? Individualiai veiklai vykdyti verslo liudijimus įsigiję gyventojai privalomai draudžiasi pensijų socialiniu draudimu tik pagrindinei pensijos daliai gauti. Nuo 2017-01-01 verslo liudijimus įsigyjantys gyventojai draudžiami VSD viso dydžio pensijai gauti. Privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu nedraudžiamas verslo liudijime įrašytas fizinis asmuo: sutuoktinis, tėvas, motina, vaikas ar globojamasis nuo 14 metų, globėjas (rūpintojas) taip pat patalpų nuomos verslo liudijimą įsigijęs gyventojas (kadangi nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos veikla nelaikoma individualia veikla). 6.2. Kokie yra pagal verslo liudijimus dirbančių gyventojų valstybinio socialinio draudimo įmokų dydžiai? Įmokos dydis pagrindinei pensijos daliai gauti - 50 proc. bazinės pensijos. Nuo 2015 m. sausio 1 d. bazinė pensija nustatyta 105 Eur, todėl VSD įmokos dydis per mėnesį - 52,5 Eur (šis bazinės pensijos dydis galiojo laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d.). Nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. bazinės pensijos dydis buvo 108 Eur, todėl nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. VSD įmokos dydis per mėnesį buvo 54 Eur. Nuo 2016 m. sausio 1 d. nustatytas 112 Eur bazinės pensijos dydis, todėl nuo 2016 m. sausio 1 d. VSD įmokos dydis per mėnesį buvo 56 Eur. Nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitė VSDĮ nuostatos ir nuo 2017-01-01 verslo liudijimus įsigyjantys gyventojai draudžiami VSD viso dydžio pensijai gauti. Nuo 2017 m. sausio 1 d. VSD įmokos skaičiuojamos nuo įmokų mokėjimo laikotarpiu galiojančios MMA (2017 metais MMA dydis buvo 380 Eur), taikant 26,3 proc. VSD įmokų tarifą, o jei pensijai kaupiama papildomai – 28,3 procentų. Nuo 2017 m. sausio 1 d. VSD įmokos dydis buvo 99,94 Eur (380x26,3 proc.), jei senatvės pensijai kaupiama papildomai II pakopos pensijų fonde ‒ 107,54 Eur (380x28,3 proc.) Nuo 2017 m. liepos 1 d. pasikeitė VSD įmokų tarifas, todėl skaičiuojant verslo liudijimus turinčių gyventojų VSD įmokas buvo taikomas 25,3 proc. VSD įmokų tarifas, o jei pensijai kaupiama papildomai ‒ 27,3 procentų. Vadinasi nuo 2017 m. liepos 1 d. VSD įmokos dydis – 96,14 eurai (380x25,3 proc.), jei senatvės pensijai kaupiama papildomai II pakopos pensijų fonde ‒ 103,74 Eur (380x27,3 proc.). Nuo 2018 m. sausio 1 d. dėl iki 400 Eur padidėjusios MMA padidėjo ir VSD įmokos dydis iki 101,2 Eur, o jei senatvės pensijai kaupiama papildomai II pakopos pensijų fonde ‒ iki 109,2 Eur. Nuo 2018 m. sausio 1 d. individualią veiklą, įsigijus verslo liudijimą, vykdantys ir su darbo santykiais susijusių pajamų gaunantys gyventojai už veiklos vykdymo dienas privalo mokėti VSD įmokas. 6.3. Kada pradedamos skaičiuoti valstybinio socialinio draudimo įmokos? Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla įsigiję verslo liudijimą, privalomas mokėti VSD įmokas moka nuo savo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos pabaigos. 6.4. Kaip apskaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos? VSD įmokos apskaičiuojamos proporcingai išduodamam ar pratęsiamam verslo liudijimo galiojimo laikui, kuris skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis. Kai verslo liudijimo galiojimo pradžios diena ir galiojimo pabaigos diena sutampa su kalendorinio mėnesio pradžia ir pabaiga, mokama visa VSD mėnesio įmoka. 1 pavyzdys. Tarkim verslo liudijimo galiojimo laikas nuo 2018-02-01 iki 2018-02-28. VSD įmoka yra 101,2 Eur. Jei verslo liudijimo galiojimo laikotarpis trumpesnis nei kalendorinis mėnuo arba jei jis galioja nurodytomis dienomis, tai kalendorinio mėnesio VSD įmokos apskaičiuojamos proporcingai verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui. Pavyzdžiai: 1. Verslo liudijimo galiojimo laikas nuo 2018-02-01 iki 2018-02-27. Apskaičiuodami šio laikotarpio įmoką 101,2 Eur mėnesio įmokos sumą daliname iš vasario mėnesio kalendorinių dienų skaičiaus – 28. Gautą sumą dauginame iš 27 dienų ir gauname 97,59 Eur. 2. Įsigyjamas verslo liudijimas, kurio veiklos vykdymo laikotarpis nuo 2018-06-15 iki 2018-07-20. Birželio mėn. įmokos suma 101,2 Eur dalinama iš birželio mėnesio kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginama iš 16 dienų (tiek dienų verslo liudijimas galios birželio mėnesį). Gauta suma 53,97 Eur (101,2/30x16) bus birželio mėnesio VSD įmokos suma. 101,2 Eur liepos mėnesio įmokos suma dalinama iš liepos mėnesio kalendorinių dienų skaičiaus (31 d.) ir gauta suma dauginama iš 20 dienų. Gauta suma 65,29 Eur (101,2/31x20) bus liepos mėnesio VSD įmokos suma. 3. Jei verslo liudijimas išduotas, nurodant atskiras verslo liudijimo galiojimo dienas (tarkim, sausio mėnesį verslo liudijimas galioja 2, 9, 16, 23, 30 dienomis), tai 101,2 Eur mėnesio įmokos suma dalijama iš sausio mėnesio kalendorinių dienų skaičiaus ir gauta suma dauginama iš 5 dienų. Gauname VSD įmokos sumą 16.32 Eur (101,2/31x5), kurią reikia mokėti įsigyjant tokį verslo liudijimą. Pasikeitus MMA dydžiui verslo liudijimo galiojimo laikotarpiu, VSD įmokos atitinkamai perskaičiuojamos ir jų skirtumo suma sumokama per mėnesį nuo MMA dydžio pasikeitimo dienos. 6.5. Kaip turi mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas asmuo tuo pačiu laikotarpiu įsigijęs kelis verslo liudijimus? VSD įmokos viso dydžio pensijai gauti dydis nepriklauso nuo įsigyjamų verslo liudijimų skaičiaus. Kai įsigyjamų verslo liudijimų galiojimo laikas sutampa (persidengia), šiuo laikotarpiu verslo liudijimus įsigijęs gyventojas draudžiasi valstybiniu socialiniu draudimu kaip turintis vieną verslo liudijimą. Pavyzdys. Tarkime, vieno verslo liudijimo galiojimo laikotarpiu (nuo 2018-02-01 iki 2018-02-28) gyventojas įsigyja kitą verslo liudijimą, kurio galiojimo laikas nuo 2018-02-15 iki 2018-03-31. VSD įmokų už laikotarpį nuo 2018-02-15 iki 2018-02-28 papildomai mokėti nereikia, t. y. už antrąjį verslo liudijimą socialinio draudimo įmokas reikia mokėti tik už kovo mėnesį 101,2 Eur, o bendra tokius verslo liudijimus turinčio gyventojo sumokamų VSD įmokų suma būtų 202,4 Eur (kaip už du mėnesius galiojantį verslo liudijimą (nuo 2018-02-01 iki 2018-03-31). 6.6. Iki kada reikia sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas? Asmenys, ketinantys įsigyti ar pratęsti verslo liudijimus trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui (laikotarpis skaičiuojamas nuo pirmos iki paskutinės veiklos dienos, neatsižvelgiant į galimus tarpus), privalo iš anksto sumokėti socialinio draudimo įmokas už visą verslo liudijimo galiojimo laikotarpį. Asmenys, turintys verslo liudijimus, galiojančius 3 mėnesius ar ilgesnį laikotarpį, VSD įmokas moka kartą per ketvirtį, bet ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos. Pavyzdžiai: 1. Tarkime, gyventojas įsigyja verslo liudijimą, kurio galiojimo laikotarpis nuo 2018-01-01 iki 2018-03-30. VSD įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki 2018-04-15 imtinai. 2. Tarkime, gyventojas įsigyja verslo liudijimą, kurio veiklos vykdymo laikotarpis nuo 2018-02-01 iki 2018-05-31. VSD įmoka už verslo liudijimo galiojimo laikotarpį nuo 2018-02-01 iki 2018-03-31 turės būti sumokėta iki 2018-04-15 imtinai, o už laikotarpį nuo 2018-04-01 iki 2018-05-31 – iki 2018-07-15 imtinai. VSD įmoka už visą verslo liudijimo galiojimo laikotarpį gali būti sumokama ir iki 2018-04-15 imtinai. Verslo liudijimus įsigijusiems gyventojams, pavėlavusiems sumokėti VSD įmokas, skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai yra skaičiuojami tik už laikotarpį iki 2017-12-31. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai VSD įmokos turėjo būti sumokėtos, ir baigiami skaičiuoti VSD įmokų sumokėjimo dieną įskaitytinai. 6.7. Kokiais atvejais verslo liudijimus turintys asmenys gali nemokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų? Verslo liudijimus turintys asmenys VSD įmokų gali nemokėti (ir tas laikotarpis nebus įskaitytas į jų valstybinio socialinio draudimo stažą) tik tuo atveju, jeigu jie: • gauna socialinio draudimo senatvės ar socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, paskirtą pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą; • gauna šalpos pensiją ar kompensaciją, išskyrus šalpos našlaičių pensiją, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą; • gauna su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš Europos Sąjungos valstybės narės, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos arba šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo; • yra laisvės atėmimo vietose arba jiems Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka teismo nuosprendžiu yra paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo medicinos priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; • yra sukakę socialinio draudimo senatvės pensijos amžių pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą. 6.8. Kokios socialinės garantijos yra teikiamos mokantiems valstybinio socialinio draudimo įmokas asmenims? Mokėdami VSD įmokas verslo liudijimus turintys asmenys įgyja teisę į senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijas. Mirties atveju apdraustojo sutuoktinis ir vaikai įgyja teisę į našlių ir našlaičių pensijas. 6.9. Kur mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos? VSD įmokas į vieną iš Fondo lėšų sąskaitų galima sumokėti elektroninės bankininkystės būdu, taip pat ir visose Lietuvos Respublikos kredito įstaigose, „Perlo“ terminaluose bei Lietuvos pašto klientų aptarnavimo skyriuose ir paštuose. Mokėjimo dokumentuose turi būti nurodytas draudžiamojo asmens kodas arba draudėjo kodas (tais atvejais, kai asmuo neturi asmens kodo, jis turi kreiptis į Fondo valdybos teritorinį skyrių dėl informacijos apie jo draudėjo kodą suteikimo), taip pat – įmokos pavadinimas ir kodas (Lėšų gavėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM, juridinio asmens kodas 191630223). Smulkesnę informaciją galima rasti www.sodra.lt. 6.9.1. Valstybinio socialinio draudimo įmokų kodų sąrašas Įmokų pavadinimas Įmokos (kodas) Delspinigiai (kodas) Baudos (kodas) Pensijų socialiniam draudimui tik pagrindinei pensijos daliai 50 % bazinės pensijos Atidėtų Fondui mokėtinų sumų įmokos 261 262 263 273 274 275 Apdraustieji, kuriems patiems mokant įmokas reikia nurodyti atitinkamus kodus Asmenys, kurie vykdo individualią veiklą, turėdami verslo liudijimą Draudėjai, mokantys įmokas pagal įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartis Atkreipiame dėmesį į tai, kad, mokant VSD įmokas, delspinigius, baudas, turi būti nurodyti skirtingi įmokų kodai. Asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus ir sudarę įmokų įsiskolinimo Fondo biudžetui sumokėjimo atidėjimo ir delspinigių mokėjimo atidėjimo sutartis, mokėjimo pavedimuose turi nurodyti atidėtų Fondui mokėtinų sumų įmokų kodus. Jei asmuo įsigyto verslo liudijimo galiojimo metu praranda teisę nemokėti VSD įmokų (asmuo atleidžiamas iš darbo, pasibaigia nustatytas neįgalumas), tai jis privalo apie tai pranešti Fondo valdybos teritoriniam skyriui ir sumokėti įsiskolinimą už likusį verslo liudijimo galiojimo laiką per 5 darbo dienas. TVMI (elektroniniu būdų – VMI), išduodama naują ar pratęsdama anksčiau įsigytą verslo liudijimą asmeniui, patikrina asmens įsiskolinimą Fondui bei verslo liudijimą įsigyjant (ar pratęsiant) trumpesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui informuoja apie prieš verslo liudijimo įsigijimą Fondui privalomą sumokėti įmokos sumą. Verslo liudijimas neišduodamas (nepratęsiamas), jei asmuo iki veiklos pradžios (pratęsiamo pirmojo veiklos laikotarpio (jei prašyme nurodyti keli veiklos laikotarpiai) pradžios) nesumoka Fondui turėto įsiskolinimo arba VSD įmokos sumos, kai verslo liudijimą įsigyja (ar pratęsia) trumpesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui. VII. PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO ĮMOKŲ SUMOKĖJIMAS Visi gyventojai, kurie įsigiję verslo liudijimus vykdo individualią veiklą, kas mėnesį moka fiksuotas 9 procentų MMA, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio PSD įmokas. Nuo 2015 m. sausio 1 d. nustatytas 300 Eur MMA dydis, todėl mėnesinė PSD įmoka – 27 Eur (300 Eur x 9 proc.). Šis 27 Eur PSD dydis galiojo laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 dienos. Nuo 2015 m. liepos 1 d. nustatytas 325 Eur MMA dydis, todėl mėnesinė PSD įmoka buvo 29 Eur (325 Eur x 9 procentų). Metinė 2015 m. PSD įmokų suma – 336 Eur (27 Eur x 6 mėn. + 29 Eur x 6 mėn.). Nuo 2016 m. sausio 1 d. nustatytas 350 Eur MMA dydis. Vadinasi, mėnesinė PSD įmoka – 31,5 Eur (350 Eur x 9 procentų), o nuo 2016 m. liepos 1 d. nustatytas 380 Eur MMA dydis, todėl mėnesinė PSD įmoka – 34,2 Eur (380 Eur x 9 procentų). Metinė 2016 m. PSD įmokų suma 394,2 Eur (31,5 Eur x 6 mėn. + 34,2 Eur x 6 mėn.). 2017 m. MMA dydis buvo 380 Eur, todėl ir PSD įmoka buvo tokia pati kaip ir nuo 2016 m. liepos 1 d. - 34,2 eurai. Nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatytas 400 Eur MMA dydis, todėl mėnesinė PSD įmoka – 36 eurai (400 Eur x 9 procentų). PSD įmokų neprivalo mokėti patalpų nuomos verslo liudijimus įsigiję gyventojai, kadangi nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos veikla nelaikoma individualia veikla. PSD įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos. PSD įmokų mokėtojai gali apskaičiuoti bei sumokėti ir ateinančių laikotarpių įmokas. PSD įmokos šioje draudžiamųjų kategorijoje skaičiuojamos verslo liudijimo galiojimo laikotarpiu. Fiziniai asmenys, įsigiję verslo liudijimus laikotarpiui, trumpesniam nei vienas mėnuo, už šį laikotarpį moka mėnesinę, 9 procentų MMA, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio PSD įmoką. Fiziniai asmenys, kurie vykdo individualią veiklą įsigiję verslo liudijimą, PSD įmokas už mėnesius, kuriais jie gauna pajamas, nurodytas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ) 17 straipsnio 1, 2, 3 ir 6, 7, 9 ir 10 dalyse arba (ir) yra asmenys, laikomi apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis (SDĮ 6 str. 4 dalis), turi teisę sumokėti kartą per metus, tačiau ne vėliau kaip iki kitų metų, einančių po mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos. Gyventojams, individualią veiklą vykdantiems, įsigijus verslo liudijimus, PSD įmokų mokėti nereikia, jeigu jie tuo metu yra apdrausti socialiniu (įskaitant sveikatos) draudimu kitoje Europos Sąjungos ar Europos Ekonominės Erdvės valstybėje narėje ar Šveicarijoje ir, paprašius, gali tai įrodyti. Fizinių asmenų, kurie įsigiję verslo liudijimus vykdo individualią veiklą, metinė PSD įmoka negali būti mažesnė kaip 9 procentai 12 minimaliųjų mėnesinių algų, galiojančių tų metų kiekvieno atitinkamo mėnesio paskutinę dieną, dydžio. Gyventojams, vykdantiems individualią veiklą įsigijus verslo liudijimus, kurie patenka į apdraustųjų valstybės lėšomis sąrašą ir (ar) gauna su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, PSD įmokos skaičiuojamos proporcingai išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui, t. y. PSD įmokos mokamos tik už tas kalendorinio mėnesio dienas, kurios nurodytos įsigytame verslo liudijime (t. y. kuriomis galioja verslo liudijimas). Dienos įmoka bus apskaičiuota proporcingai (kalendorinio mėnesio įmokos dydis dalijamas iš to mėnesio kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginama iš verslo liudijime nurodytų to mėnesio dienų skaičiaus. Nuo 2016-01-01, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nuostatomis, PSD įmokų mokėjimą už gyventojų vykdomą veiklą, įsigijus verslo liudijimus, administruoja Fondo administravimo įstaigos, todėl už veiklą vykdomą nuo 2016 m. sausio 1 d. PSD įmokos turi būti mokamos į Fondo biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas įmokos kodu – 358. VIII. PAJAMŲ, GAUTŲ IŠ VEIKLOS PAGAL VERSLO LIUDIJIMĄ, DEKLARAVIMAS 8.1. Ar gyventojas turi teikti pajamų mokesčio deklaraciją? Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus), tiek gavęs, tiek negavęs pajamų iš veiklos, vykdomos įsigijus verslo liudijimą, privalo iki kitų metų gegužės 1 dienos pateikti metinę pajamų deklaraciją GPM308. Fizinis asmuo, įrašytas verslo liudijime ir kartu vykdęs verslo liudijime nurodytą veiklą, gautų pajamų deklaruoti neprivalo. Visas iš tokios veiklos gautas pajamas turi deklaruoti verslo liudijimą įsigijęs gyventojas. 8.2. Kokios formos deklaraciją pildyti ir teikti? Jei per mokestinį laikotarpį pajamos gautos tik iš veiklos pagal verslo liudijimą, tai turi būti pildoma GPM308 formos deklaracija ir jos priedas GPM308V. Jeigu verslo liudijimą įsigijusio asmens nuo 2015-01-01 per mokestinį laikotarpį iš juridinių asmenų gautos pajamų sumos viršija 4500 Eur (per 2013, 2014 m. mokestinius laikotarpius – 15 500 litų) sumą, tai visos (nuo 1 euro (iki 2014-12-31 nuo 1 lito) gautos pajamos deklaruojamos GPM308V priedo I dalyje (kaip pajamos iš įregistruotos individualios veiklos (su pažyma), t. y. atimant su tomis pajamomis susijusias šiai veiklai vykdyti patirtas išlaidas (faktiškai patirtas išlaidas, patvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais arba 30 proc. išlaidų – be juridinę galią patvirtinančių dokumentų), o GPM308V priedo II dalyje deklaruojamos iš gyventojų gautos pajamos. 2016 m. ir vėlesnių metų mokestiniais laikotarpiais jei verslo liudijimą įsigijusio asmens iš juridinių asmenų už suteiktas paslaugas ir/ar parduotas (įskaitant savo gamybos) prekes bei iš individualią prekybos veiklą vykdančių gyventojų (tiek iš įsigijusių prekybos verslo liudijimus, tiek iš įregistravusių prekybos individualią veiklą su pažyma) už parduotas prekes (išskyrus savo gamybos prekes) gautos pajamos viršijo 4500 eurų, tai tik 4500 Eur viršijusi pajamų dalis turi būti deklaruojama GPM308 V priedo I dalyje, o iš juridinių asmenų bei iš individualią prekybos veiklą vykdžiusių asmenų iki 4500 Eur gautos minėtos pajamos bei iš gyventojų gautos pajamos deklaruojamos GPM308V priedo II dalyje. Deklaruojant 2012-2017 m. mokestinio laikotarpio pajamas, GPM308 V priedo I dalyje taip pat turi būti deklaruojamos individualią veiklą pagal verslo liudijimą vykdžiusio gyventojo, privalančio registruotis ar įregistruoto PVM mokėtoju, per 2017 m. ar ankstesnį mokestinį laikotarpį uždirbtos pajamos. Toks gyventojas GPM308 V priedo I dalyje turi deklaruoti nuo atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio, einančio po mėnesio, kurį gyventojas neteko teisės pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, iki mokestinio laikotarpio pabaigos gautas (uždirbtas) pajamas. Šios pajamos pripažįstamos pajamomis iš privalomos registruoti individualios veiklos. Pajamoms iš individualios veiklos, kurią privaloma registruoti taikomos tokios pačios deklaravimo ir apmokestinimo taisyklės, kokios yra nustatytos pajamoms, gautoms (uždirbtoms) iš įregistruotos individualios veiklos, neatsižvelgiant į tai, kad individuali veikla nėra įregistruota. Deklaruojant 2018 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas, 45000 Eur viršijanti pajamų dalis, gauta iš vykdytos individualios veiklos, įsigijus verslo liudijimus, priskiriama pajamoms iš registruojamos individualios veiklos (su pažyma). 2017 m. 45000 Eur viršijusi pajamų dalis gauta iš gyvenamosios paskirties patalpų nuomos deklaruojama GPM308 P priede, o 2018 m. tokios gautos pajamos turės būti deklaruojamos kaip apmokestinamosios pajamos. 1 pavyzdys. Tarkime, 2018 m. gamybos verslo liudijimą įsigijęs gyventojas iš juridinio asmens už parduotas savo gamybos prekes gavo 10 000 Eur pajamų. Iš viso 2018 m. šis gyventojas numato gauti 50 000 Eur pajamų. Pagal nuo sausio 1 d. įsigaliojusias nuostatas iš individualios veiklos, vykdytos įsigijus verslo liudijimą, gautomis pajamomis pripažįstamos ne didesnės nei 45 000 Eur mokestiniu laikotarpiu gautos pajamos, o iš juridinių asmenų už parduotas savo gamybos prekes galima gauti ne daugiau nei 4 500 eurų pajamų. Šiame pavyzdyje nurodyto gyventojo 2018 m. gautinos pajamos turėtų būti apmokestinamos šia tvarka: 1) apskaičiuojama pajamų dalis, viršijusi iš juridinių asmenų 4 500 Eur leistinas gauti pajamas, įsigijus verslo liudijimą individualiai veiklai vykdyti. Šiuo atveju būtų 5 500 Eur (10 0000 Eur ‒ 4 500 Eur), kurios turėtų būti apmokestinamos kaip registruotinos individualios veiklos (pagal pažymą) pajamos; 2) apskaičiuojamos iš individualios veiklos, vykdomos, įsigijus verslo liudijimus, gautos pajamos: iš visų gautų pajamų (tiek iš juridinių, tiek iš fizinių asmenų) atimamos iš juridinių asmenų virš 4 500 Eur gautos (5 500 Eur) pajamos (t. y. kurios apmokestinamos kaip registruotinos individualios veiklos pajamos su pažyma, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą bei taikant GPMĮ 182 straipsnyje nurodytą pajamų mokesčio kreditą). Tai būtų 44 500 Eur (50 000 Eur ‒ 5 500 Eur). 2 pavyzdys. Tarkime, 2018 m. gamybos verslo liudijimą įsigijęs gyventojas iš juridinio asmens už parduotas savo gamybos prekes gavo 10 000 Eur pajamų. Iš viso 2018 m. šis gyventojas numato gauti 60 000 Eur pajamų. Šiame pavyzdyje nurodyto gyventojo 2018 m. gautinos pajamos turėtų būti apmokestinamos šia tvarka: 1) analogiškai kaip ir 1 pavyzdžio 1 punkte apskaičiuojama pajamų dalis, viršijusi iš juridinių asmenų 4 500 Eur leistinas gauti pajamas, įsigijus verslo liudijimą individualiai veiklai vykdyti. Šiuo atveju būtų 5 500 Eur (10 0000 Eur ‒ 4 500 Eur), kurios turėtų būti apmokestinamos kaip registruotinos individualios veiklos (pagal pažymą) pajamos; 2) analogiškai kaip ir 1 pavyzdžio 2 punkte apskaičiuojamos iš individualios veiklos, vykdomos, įsigijus verslo liudijimą, gautos pajamos: iš visų gautų pajamų (tiek iš juridinių, tiek iš fizinių asmenų) atimamos iš juridinių asmenų virš 4 500 Eur gautos (5 500 Eur) pajamos. Tai būtų 54 500 Eur (60 000 Eur ‒ 5 500 Eur). Jei šiame punkte apskaičiuotoji suma yra didesnė nei 45 000 Eur (t. y. iš individualios veiklos, vykdytos įsigijus verslo liudijimą, gautomis pajamomis pripažįstama pajamų suma), tai apskaičiuojama bendra pajamų dalis (tiek viršijusi iš juridinių asmenų leistiną gauti 4 500 Eur pajamų sumą, tiek viršijusi 45 000 Eur sumą, kuri pripažįstama iš individualios veiklos, vykdytos įsigijus verslo liudijimą, gautomis pajamomis), kuri turi būti apmokestinama kaip registruotinos individualios veiklos pajamos su pažyma, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą bei GPMĮ 182 straipsnyje nurodytą pajamų mokesčio kreditą. Tai būtų 10 500 Eur (60 000 Eur ‒ 4 500 Eur ‒ 45 000 Eur). Pažymėtina, kad už žemės ūkio ir maisto produktų pardavimą gautos pajamos nelaikomos pajamomis gautomis iš veiklos, vykdytos įsigijus verslo liudijimą. Jeigu gyventojas per kalendorinius metus gavo ir kitokių pajamų, tai turi būti pildomi ir kiti GPM308 formos deklaracijos priedai. Plačiau skaityti Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklėse11. 8.3. Ar iš veiklos pagal verslo liudijimą pajamų galima atimti patirtas veiklos išlaidas ir pasinaudoti pajamų mokesčio lengvatomis? Deklaruojant pajamas iš veiklos pagal verslo liudijimą, jokios su ta veikla susijusios išlaidos neatimamos. Gyventojo patirtų išlaidų suma neturi įtakos fiksuoto pajamų mokesčio, sumokėto už verslo liudijimą, dydžiui. Gyventojas, gaudamas pajamas tik iš veiklos pagal verslo liudijimą, negalės pasinaudoti lengvatomis, leidžiančiomis atimti iš pajamų tam tikras gyventojo patirtas išlaidas12. Gyventojui, gaunančiam pajamas tik iš veiklos pagal verslo liudijimą, netaikomi neapmokestinamieji pajamų dydžiai (NPD) ir iki 2017-12-31 papildomi neapmokestinamieji pajamų dydžiai (PNPD)13. 8.4. Ar pajamos, gautos iš veiklos pagal verslo liudijimą, įskaitomos į gautas gyventojo metines pajamas? GPMĮ 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuo pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą, fiksuoto dydžio pajamų mokestis sumokamas iš anksto, įsigyjant verslo liudijimą. Sumokamo fiksuoto pajamų mokesčio dydis nepriklauso nuo per metus gautos konkrečių pajamų sumos. _____________________________ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymas VA-96 ,,Dėl Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“. 12 Šių išlaidų sąrašas, pateiktas GPMĮ 21 straipsnio 1 dalyje. 13 Plačiau apie neapmokestinamuosius pajamų dydžius žr. GPMĮ 20 str. 11 Pagal GPMĮ 16 straipsnio nuostatas, pajamos, apmokestintos įsigijus verslo liudijimą, neįskaitomos apskaičiuojant gyventojo metines apmokestinamąsias pajamas. Todėl iš veiklos pagal verslo liudijimą gautos pajamos neįskaitomos į gautų metinių pajamų sumą. Vadinasi, apskaičiuojant gyventojui taikytiną metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (MNPD), neturi būti įskaitomos pajamos, gautos iš veiklos pagal verslo liudijimą. IX. IKI 2 PROC. PAJAMŲ MOKESČIO SUMOS SKYRIMAS PARAMAI IR IKI 1 PROC. – POLITINĖMS PARTIJOMS Pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą iki 2 proc. pajamų mokesčio dalies paramą gali gauti Lietuvos Respublikoje įregistruoti: • labdaros ir paramos fondai, biudžetinės įstaigos, asociacijos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai (padaliniai), kiti juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų steigėjams, dalininkams ar nariams. Šie vienetai, išskyrus tradicines Lietuvos religines bendruomenes, bendrijas ir centrus, turi teisę gauti paramą tik tuo atveju, jeigu jie yra įgiję paramos gavėjo statusą; • 2017 m. ir vėlesniais metais iki 2 proc. paramą gauti turi teisę ir meno kūrėjai, Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų informacinėje sistemoje (tvarkytojas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija) įregistruoti paramos gavėjais. Iki 1 proc. pajamų mokesčio dalis gali būti skiriama Juridinių asmenų registre įregistruotai politinei partijai, atitinkančiai įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus (2000 narių) ir kuriai nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra. Nuolatinis Lietuvos gyventojas gali skirti iki 2 proc. sumokėto pajamų mokesčio dalį vienam ar keliems paramos gavėjams ir iki 1 proc. – vienai ar kelioms politinėms partijoms. Skiriantis paramą gyventojas turi pateikti Prašymo pervesti pajamų mokesčio dalį pramos gavėjams ir (ar) politinėms partijoms FR0512 formą (3 versija), kuri patvirtinta 2003 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-45 „Dėl Prašymo pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms FR0512 formos, papildomo lapo FR0512P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ (2016-09-20 įsakymo Nr. VA-115 redakcija). Paramos gavėjų (įskaitant ir paramos gavėjo statusą turinčių meno kūrėjų) bei politinių partijų duomenys paskelbti VMI prie FM interneto svetainėje https://www.vmi.lt/cms/paramosgaveju-duomenys1. X. GYVENTOJŲ REGISTRAVIMOSI PVM14 MOKĖTOJAIS IR PVM MOKĖJIMO PRIEVOLĖS 10.1. Dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo atsirandančios PVM prievolės 10.1.1. Kada veiklą pagal verslo liudijimą vykdantis gyventojas privalo registruotis PVM mokėtoju? Nuo 2015 m. sausio 1 d. gyventojai, kurie vykdo veiklą pagal verslo liudijimą, PVM mokėtojais turi užsiregistruoti, jeigu per metus (per paskutiniuosius 12 mėnesių) bendra už šalies teritorijoje parduotas prekes ir/ar suteiktas paslaugas gauta ar gautina atlygio suma buvo didesnė kaip 45 000 eurų. Pažymėtina, kad skaičiuojant 12 paskutiniųjų mėnesių bendrą 45 000 Eur atlygį gyventojas turi atsižvelgti į gautą ir/ar gautiną atlygį ne tik iš vykdomos ekonominės veiklos pagal verslo liudijimą, bet ir kitokios jo vykdomos ekonominės veiklos. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje įvestas euras. Todėl visas iki euro įvedimo kalendorinių mėnesių (įeinančių į 12 paskutiniųjų mėnesių laikotarpį) gautas (gautinas) atlygis turi būti perskaičiuojamas (konvertuojamas) į eurus pagal nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą. Perskaičiuota (konvertuota) į eurus kiekvieno mėnesio atlygio suma (ar bendra kalendorinių mėnesių atlygio suma) yra suapvalinama iki dviejų skaičių po kablelio (iki euro centų) pagal matematinę apvalinimo taisyklę. __________________ 14 Pridėtinės vertės mokestis. Pavyzdys. Tarkime, gyventojas nuo 2016 m. kovo mėnesio verčiasi tekstų vertimo veikla, teikdamas paslaugas šalies teritorijoje Lietuvos apmokestinamiesiems asmenims. 2016 m. kovo-gruodžio mėnesiais jo atlygis iš tekstų vertimo veiklos buvo 27 000 Eur), o 2017 m. vasario mėnesį iš šios veiklos gavo 24 000 Eur. Šiam asmeniui 2017 m. vasario mėnesį atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju, nes, atlygis už per paskutiniuosius 12 mėnesių šalies teritorijoje suteiktas tekstų vertimo paslaugas sudaro 51 000 Eur, t. y. viršijo registravimui PVM mokėtoju nustatytą 45 000 Eur ribą bei už paslaugas, dėl kurių teikimo nurodytoji riba buvo viršyta, skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM. Tarkime, pavyzdyje pateiktu atveju, gyventojas vasario mėnesį už suteiktas vertimo paslaugas išrašė 3 sąskaitas faktūras: vasario 5 d. – 3 000 Eur, vasario 15 d. – 11 000 Eur, o vasario 25 d. – 10 000 Eur sumai. Taigi, registravimui PVM mokėtoju 45 000 Eur riba buvo viršyta dėl paskutiniojo vasario mėnesio paslaugų teikimo sandorio, t. y. dėl 10 000 Eur. Todėl, pavyzdyje pateiktu atveju, gyventojui atsirado ne tik prievolė registruotis PVM mokėtoju, bet ir už paslaugas, dėl kurių teikimo buvo viršyta registravimui nustatyta riba (nuo 10 000 Eur) apskaičiuoti PVM ir jį sumokėti į biudžetą. Pavyzdyje pateiktu atveju, tai sudarytų 1736 Eur (10 000 x 21 proc./(100 proc.+21 proc.). 10.1.2. Kaip apskaičiuojama į biudžetą mokėtina PVM suma, kai PVM mokėtoju neįsiregistravusio gyventojo metų (paskutiniųjų 12 mėnesių) pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimą yra didesnės kaip 45 000 Eur (iki 2011-12-31 – 100 000 Lt, nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 – 155 000 Lt)? PVM prievolė gyventojui, kuris, viršijęs privalomą 45 000 Eur (nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 – 155 000 Lt) sumą, neįsiregistravo PVM mokėtoju, skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM gali atsirasti kiekvieną mokestinį laikotarpį, jeigu 12 paskutiniųjų mėnesių atlygis už šalies teritorijoje patiektas prekes ir/arba suteiktas paslaugas viršijo registravimosi nustatytą 45 000 Eur (nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 – 155 000 Lt) ribą. Pavyzdys, kaip skaičiuojama mokėtina į biudžetą PVM suma pateiktas šios atmintinės 10.1.1. punkte. 10.1.3. Nuo kada PVM mokėtoju neįsiregistravęs gyventojas turi pradėti skaičiuoti į biudžetą mokėtiną PVM? PVM turi būti skaičiuojamas už tą mėnesį, kurį buvo viršyta PVM registravimui nustatyta 45000 Eur (nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 – 155 000 Lt) atlygio suma. Tuo atveju, jeigu 12 paskutiniųjų mėnesių atlygis už šalies teritorijoje patiektas prekes ir/arba suteiktas paslaugas neviršijo registravimosi nustatytos 45 000 Eur (nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 – 155 000 Lt) ribos, tai gyventojui nėra prievolės registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti bei mokėti į biudžetą PVM. Pavyzdys. Tarkim gyventojas pagal verslo liudijimą šalies teritorijoje nuo 2016 kovo mėnesio prekiavo avalyne. Jo pajamos per 12 paskutiniųjų mėnesių (2016 m. kovo-gruodžio m. sudarė 25 000 Eur, o 2017 m. sausio - vasario m. – 18 500 Eur) neviršijo registravimuisi nustatytos 45 000 Eur ribos. Todėl gyventojui nėra prievolės registruotis ir skaičiuoti bei mokėti į biudžetą PVM. Tarkime, kad kitą 12 paskutiniųjų mėnesių laikotarpį (2016 m. balandžio - 2017 m. kovo mėnesiais (imtinai) gavo 48 000 Eur t.y. šį laikotarpį jo pajamos viršijo registravimuisi PVM mokėtoju nustatytą 45 000 Eur ribą. Todėl gyventojui yra prievolė registruotis PVM mokėtoju ir nuo prekių vertės, dėl kurių tiekimo buvo viršyta registravimuisi nustatyta riba, apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM. Kaip nustatyti dėl kurių prekių tiekimo buvo viršyta 45 000 Eur pajamų riba, žr. šios atmintinės 10.1.1 punkto pavyzdyje. Dėl atsiradusios prievolės registruotis PVM mokėtoju, šis gyventojas nuo 2017 m. balandžio mėn. praranda teisę pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, įsigijus verslo liudijimą, individualios veiklos vykdymui, todėl gautas pajamas (jei neįregistruoja juridinio asmens) turi deklaruoti kaip individualios veiklos pajamas, gautas (uždirbtas) vykdant individualią veiklą ją įregistravus mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka (nuostata dėl galimybės pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, jei asmuo neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas PVM mokėtoju galiojo nuo 2012-01-01 iki 2017-12-31). 10.2. PVM prievolės, atsirandančios dėl prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių 10.2.1. Kada atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtojais dėl prekių įsigijimų iš kitų ES valstybių narių? PVM mokėtojais privalomai registruojami prekes (išskyrus naujas transporto priemones ir (arba) akcizais apmokestinamas prekes) iš kitų ES valstybių narių įsigyjantys, individualia ar profesine veikla besiverčiantys Lietuvos fiziniai asmenys, jeigu per praėjusius kalendorinius metus iš kitų valstybių narių įsigytų prekių vertė buvo didesnė kaip 14000 Eur (iki 2014-12-31 – 35 000 Lt) ar jei einamaisiais metais numato įsigyti prekių ir įsigyjamų prekių vertė viršys 14 000 Eur (iki 2014-12-31 – 35 000 Lt) sumą, neatsižvelgiant į tai, kad jų atlygis iš vykdomos ekonominės veiklos per paskutiniuosius 12 mėnesių nebuvo didesnis kaip 45 000 Eur (iki 2011-12-31 – 100 000 Lt, nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 – 155 000 Lt). Verslo liudijimą įsigijusiam gyventojui prievolė registruotis PVM mokėtoju atsiranda, jeigu jo per praėjusius kalendorinius metus iš kitų valstybių narių įsigytų prekių vertė buvo didesnė kaip 14 000 Eur (iki 2014-12-31 – 35 000 Lt) ar jei einamaisiais metais jis numato įsigyti prekių ir įsigyjamų prekių vertė viršys 14 000 Eur (iki 2014-12-31 – 35 000 Lt) sumą. Skaičiuojant iš kitų ES valstybių narių įsigytų prekių vertę, reikia atsižvelgti tik į tokių prekių vertę, kurių pardavėjai savo šalyje yra įregistruoti PVM mokėtojais ir neatsižvelgiama į tokių prekių vertę, kurios: kitoje valstybėje buvo apmokestintos taikant specialią apmokestinimo schemą (maržą); jeigu būtų tiekiamos Lietuvoje, tai joms būtų taikomas 0 procentų PVM tarifas ar būtų neapmokestinamos PVM. Pavyzdys. Tarkim verslo liudijimą turintis gyventojas verčiasi drabužių prekyba šalies teritorijoje esančiose prekyvietėse. Jis PVM mokėtoju neįsiregistravęs, nes per paskutiniuosius 12 mėnesių atlygis už parduotas prekes nebuvo didesnis kaip 45 000 Eur. 2016 m. iš Lenkijos šis asmuo įsigijo prekių už 6 500 Eur, 2017 m. sausio mėnesį už 7 000 Eur, o vasario mėnesį už 9 000 Eur. Taigi, per 2016 kalendorinius metus gyventojas įsigijo prekių mažiau kaip už 14 000 Eur, todėl jam nebuvo prievolės įsiregistruoti PVM mokėtoju dėl prekių įsigijimo. Per 2017 m. du mėnesius šis gyventojas iš kitos ES valstybės narės įsigyja prekių daugiau kaip už 14 000 Eur, todėl 2017 m. vasario mėnesį tokiam gyventojui yra prievolė registruotis PVM mokėtoju ir už vasario mėnesį apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM už visas įsigyjamas prekes, dėl kurių įsigijimo viršyta 14 000 Eur riba. Pažymėtina, kad gyventojas, įsiregistravęs PVM mokėtoju dėl prekių įsigijimų iš kitos ES valstybės narės, turi skaičiuoti visų savo šalies teritorijoje tiekiamų prekių ir/ar teikiamų paslaugų pardavimo PVM, neatsižvelgiant į tai, kad paskutiniųjų 12 mėnesių atlygis nebuvo didesnis kaip 45 000 Eur. Dėl atsiradusios prievolės registruotis PVM mokėtoju, šis gyventojas nuo 2017 m. kovo mėn. praranda teisę pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, įsigijus verslo liudijimą, individualios veiklos vykdymui, todėl gautas pajamas (jei neįregistruoja juridinio asmens) turi deklaruoti kaip individualios veiklos pajamas, gautas (uždirbtas) vykdant individualią veiklą ją įregistravus mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka (nuostata dėl galimybės pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, jei asmuo neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas PVM mokėtoju galiojo nuo 2012-01-01 iki 2017-12-31). 10.2.2. Kokios prievolės atsirastų gyventojui, turėjusiam registruotis PVM mokėtoju dėl prekių įsigijimų iš kitų valstybių narių, tačiau juo neįsiregistravusiam? Jeigu gyventojas, atsiradus prievolei registruotis PVM mokėtoju dėl prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių, PVM mokėtoju neįsiregistruoja, tai: • kitų valstybių narių įmonės ir gyventojai (kurie savo šalyse vykdo ekonominę veiklą ir yra įsiregistravę PVM mokėtojais) Lietuvos gyventojui parduodamas prekes apmokestintų taikydami savo šalyse nustatytą PVM tarifą, • Lietuvos gyventojas nuo iš kitų valstybių narių įsigytų prekių vertės (be kitose valstybėse narėse sumokėto PVM) privalėtų apskaičiuoti ir sumokėti į Lietuvos biudžetą, taikydamas standartinį ar lengvatinį, jeigu toks nustatytas įsigytoms prekėms, PVM tarifą. • nuo tos dienos, kurią privalo registruotis PVM mokėtoju, gyventojas privalėtų skaičiuoti savo parduodamų prekių ir/ar suteikiamų paslaugų pardavimo PVM ir sumokėti jį į Lietuvos biudžetą. • Nuo 2012-01-01 iki 2017-12-31 galiojo nuostata, kad dėl atsiradusios prievolės registruotis PVM mokėtoju, šis gyventojas nuo kito mėnesio praranda teisę pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, įsigijus verslo liudijimą, individualios veiklos vykdymui, todėl gautas pajamas (jei neįregistruoja juridinio asmens) turi deklaruoti kaip individualios veiklos pajamas, gautas (uždirbtas) vykdant individualią veiklą ją įregistravus mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. 10.3. Prievolės registruotis PVM mokėtoju atsiradimas dėl kontroliuojamų asmenų • PVM įstatyme yra nustatyta, kad tuo atveju, kai gyventojas kontroliuoja keletą juridinių asmenų, t.y. ne mažiau kaip du juridinius asmenis, tai prievolė registruotis PVM mokėtoju gyventojui ir jo kontroliuojamiems juridiniams asmenims atsiranda: - kai visų jo kontroliuojamų juridinių asmenų ir jo paties (jeigu jis pats vykdo PVM apmokestinamą ekonominę veiklą) bendra atlygio už šalies teritorijoje vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir/ar paslaugas suma per metus (paskutiniuosius 12 mėnesių) viršijo 45 000 Eur, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno iš jų atlygis neviršijo šios ribos. - kai visų jo kontroliuojamų asmenų ir jo paties (jeigu vykdo PVM apmokestinamą ekonominę veiklą) bendra iš kitų valstybių narių įsigytų prekių vertė praėjusiais kalendoriniais metais viršijo ar einamaisiais kalendoriniais metais viršijo, ar numato viršyti 14 000 Eur, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno iš jų įsigytų prekių vertė atitinkamais kalendoriniais metais neviršijo šios ribos. PVM įstatymo prasme, bet koks asmuo laikomas kontroliuojančiu apmokestinamąjį asmenį, jeigu jis: 1) tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 procentų to apmokestinamojo asmens akcijų (dalių, pajų) arba kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti, arba 2) pats valdydamas ne mažiau kaip 10 procentų to apmokestinamojo asmens akcijų (dalių, pajų) arba kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį, arba išimtinių teisių jas įsigyti, kartu su susijusiais asmenimis jų valdo daugiau kaip 50 procentų, arba 3) turi teisę išrinkti (paskirti) daugumą to apmokestinamojo asmens valdymo organų narių ir (ar) faktiškai kontroliuoja to apmokestinamojo asmens priimamus sprendimus. 10.3.1. Kada keletą juridinių asmenų kontroliuojančiam gyventojui atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju? Jeigu gyventojas, vykdantis bet kokią ekonominę veiklą, yra įsteigęs keletą juridinių asmenų (įmonę, viešąją įstaigą, mažąją bendriją ir pan.), ar valdo daugiau kaip 50 procentų tokių juridinių asmenų akcijų (dalių, pajų), tai vykdančiam ekonominę veiklą gyventojui (o taip pat ir kontroliuojamiems juridiniams asmenims) atsiras prievolė registruotis PVM mokėtoju, jeigu gyventojo ir jo kontroliuojamų juridinių asmenų bendras atlygis už šalies teritorijoje, vykdant ekonominę veiklą, patiektas prekes ir/ar paslaugas suma per metus (paskutiniuosius 12 mėnesių) viršija 45 000 Eur, neatsižvelgiant į tai, kad paties gyventojo atlygis ar jo kontroliuojamo juridinio asmens atlygis, nesiekia 45 000 eurų. Pavyzdys. Gyventojas, įsigijęs verslo liudijimą, prekiauja turgavietėje ir jo 12 paskutiniųjų mėnesių (nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. lapkričio mėn.) atlygis buvo 10 000 Eur. Be to, jis 2015 m. gruodžio mėn. yra įsteigęs vieną bendrovę ir vieną viešąją įstaigą, kuriose valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų ir dalių. Šių juridinių asmenų 12 paskutiniųjų mėnesių atlygis už šalies teritorijoje patiektas prekes ir ar suteiktas paslaugas atitinkamai sudarė 20 000 Eur ir 25 000 Eur. Šiuo atveju laikoma, kad gyventojas kontroliuoja 2 juridinius asmenis ir bendra 12 paskutiniųjų mėnesių atlygio suma sudaro 55 000 Eur (10 000+20 000+25 000), tai jam ir jo kontroliuojamiems juridiniams asmenims yra prievolė 2016 m. lapkričio mėn. registruotis PVM mokėtojais, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno iš jų atskirai atlygis nesiekė registravimuisi PVM mokėtoju nustatytos ribos. Vadinasi, jeigu bendra 12 paskutiniųjų mėnesių atlygio suma viršijo registravimosi PVM mokėtojais 45 000 eurų ribą 2016 m. lapkričio mėn., tai šis gyventojas nuo 2016 m. gruodžio mėn. prarado teisę pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, vykdant individualią veiklą, įsigijus verslo liudijimą, todėl gautas pajamas (jei neįregistruoja juridinio asmens) turi deklaruoti kaip individualios veiklos pajamas, gautas (uždirbtas) vykdant individualią veiklą, ją įregistravus mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka (nuostata dėl galimybės pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, jei asmuo neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas PVM mokėtoju galiojo nuo 2012-01-01 iki 2017-12-31). Šiuo atveju svarbu nustatyti dėl kurio asmens (gyventojo ar kontroliuojamų asmenų) šalies teritorijoje patiektų prekių ar suteiktų paslaugų buvo viršyta 45 000 Eur atlygio riba. Šie asmenys (ar asmuo) privalo už visas patiektas prekes ir/ar suteiktas paslaugas, dėl kurių buvo viršyta minėta riba, apskaičiuoti ir į biudžetą sumokėti PVM. Jeigu šie asmenys, neįsiregistruos PVM mokėtojais, o dar po vieno mėnesio einantį 12 paskutinių mėnesių laikotarpį (nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2016 m. gruodžio mėnesio) bendras (individualią veiklą, įsigijus verslo liudijimą, vykdančio gyventojo, ir jo kontroliuojamų 2 juridinių asmenų) atlygis neviršys 45 000 Eur, tai nei gyventojui, nei jo kontroliuojamiems asmenims 2016 m. gruodžio mėn. nėra prievolės registruotis PVM mokėtojais. Vadinasi, šis gyventojas ir toliau gali pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, įsigijus verslo liudijimą, nuo individualios veiklos pajamų. Pažymėtina, kad pavyzdyje pateiktu atveju, gyventojas, kuris vykdo ekonominę veiklą ir kontroliuoja 2 juridinius asmenis, pats privalo sekti, ar po kiekvieno mėnesio einančiais 12 paskutinių mėnesių laikotarpiais (pradedant nuo 2016-02 iki 2017-01, nuo 2016-03 iki 2017-02, nuo 2016-04 iki 2017-03 ir t. t.) bendras atlygis neviršija 45 000 Eur, t. y., ar neatsiranda prievolė gyventojui bei jo kontroliuojamiems asmenims registruotis PVM mokėtojais ir, ar neprarandama teisę pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, vykdant individualią veiklą, įsigijus verslo liudijimą (nuostata dėl galimybės pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, jei asmuo neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas PVM mokėtoju galiojo nuo 2012-01-01 iki 2017-12-31).. 10.3.2. Kada gyventojui, kuris kartu su susijusiu asmeniu kontroliuoja (valdo) keletą juridinių asmenų, atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju? Pagal PVM įstatymo nuostatas (PVM įstatymo 2 str. 31 dalis) susijusiais asmenimis yra laikomi fizinis asmuo ir tokie su juo susiję asmenys: 1) fizinis asmuo ir jo sutuoktinis, sužadėtinis arba sugyventinis jei: • sutuoktiniai - vyras ir moteris, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę santuoką, • sužadėtiniai - vyras ir moteris, sudarę susitarimą tuoktis. Susitarimas tuoktis gali būti išreikštas raštu ir žodžiu. Paduotas nustatytos formos prašymas civilinės metrikacijos įstaigai įregistruoti santuoką laikomas viešu susitarimu tuoktis. • sugyventiniai- vyras ir moteris, kurie, įregistravę savo partnerystę, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos, turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius 2) fizinio asmens giminaičiai (tėvai, vaikai, seneliai, jų broliai ir seserys, vaikaičiai, broliai, seserys, tetos, dėdės, pusbroliai, pusseserės, sūnėnai, dukterėčios bei jų vaikai); 3) fizinio asmens sutuoktinio giminaičiai (tėvai, vaikai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys); 4) fizinio asmens sugyventinio giminaičiai (sugyventinio tėvai, vaikai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys); 5) fizinio asmens giminaičių sutuoktiniai ar sugyventiniai (tėvų, vaikų, brolių, seserų sutuoktiniai ar sugyventiniai); taip pat šių sutuoktinių ar sugyventinių giminaičiai (tėvai, vaikai, broliai, seserys). 6) fizinis asmuo ir asmuo, su kuriuo susijęs globos santykiais ir kiti atvejai. (plačiau apie PVM įstatymo prasme susijusius asmenis žr. PVM įstatymo 2 str. 31 dalies komentare). Pavyzdys. 1 situacija. Verslo liudijimą įsigijęs gyventojas turgavietėje parduoda prekes. Viešojoje įstaigoje jis valdo 15 procentų jos dalių, o jo brolis (susijęs asmuo) 45 procentus. Kitoje bendrovėje šis gyventojas turi 20 procentų akcijų, o kitas su juo susijęs asmuo (žmonos sesuo) šioje bendrovėje valdo 60 procentų akcijų. Šiuo atveju, gyventojas, kartu su susijusiais asmenimis kontroliuoja 2 juridinius asmenis (pats valdo ne mažiau kaip 10 procentų kiekvieno juridinio asmens akcijų (dalių), o kartu su susijusiais asmenimis daugiau kaip 50 procentų), todėl jam, o taip pat ir kartu su susijusiais asmenimis kontroliuojamiems juridiniams asmenims (viešajai įstaigai ir bendrovei), prievolė registruotis PVM mokėtoju atsiranda tuo atveju, jeigu gyventojo ir jo kontroliuojamų juridinių asmenų 12 paskutiniųjų mėnesių bendras atlygis už šalies teritorijoje, vykdant ekonominę veiklą, patiektas prekes ir/ar paslaugas suma per metus (paskutiniuosius 12 mėnesių) viršija 45 000 Eur, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno iš jų atskirai minėtas atlygis neviršija šios ribos. Tarkime, kad gyventojo 12 paskutiniųjų mėnesių (pvz., nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2017 m. sausio mėn.) bendras atlygis už šalies teritorijoje patiektas prekes ir/ar suteiktas paslaugas buvo 7 000 Eur, o jo kontroliuojamų juridinių asmenų atitinkamai 25 000 Eur ir 30 000 eurų. Taigi, gyventojo ir jo kontroliuojamų juridinių asmenų bendras atlygis yra 62 000 Eur, t. y. 2017 m. sausio mėn. viršijo 45 000 Eur ribą, todėl 2017 m. sausio mėn. verslo liudijimą įsigijusiam gyventojui (taip pat kartu su susijusiais asmenimis kontroliuojamiems juridiniams asmenims (viešajai įstaigai ir bendrovei) yra prievolė registruotis PVM mokėtoju. Vadinasi, 2017 m. vasario mėn., gyventojas prarado teisę pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, vykdant individualią veiklą įsigijus verslo liudijimą, todėl gautas pajamas (jei neįregistruoja juridinio asmens) turi deklaruoti kaip individualios veiklos pajamas, gautas (uždirbtas) vykdant individualią veiklą ją įregistravus mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka (nuostata dėl galimybės pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, jei asmuo neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas PVM mokėtoju galiojo nuo 2012-01-01 iki 2017-12-31). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog, nustačius dėl kurio asmens šalies teritorijoje patiektų prekių ar suteiktų paslaugų (gyventojo ar jo kontroliuojamų asmenų) buvo viršyta 45 000 Eur atlygio riba, šis asmuo (ar asmenys) privalo už visas patiektas prekes ir/ar suteiktas paslaugas, dėl kurių buvo viršyta minėta riba, apskaičiuoti ir į biudžetą sumokėti PVM. 2 situacija. Verslo liudijimą įsigijęs gyventojas, turgavietėje parduoda prekes. Viešojoje įstaigoje jis valdo 20 procentų jos dalių, o jo brolis (susijęs asmuo) 45 procentus. Kitoje bendrovėje šis gyventojas turi 5 procentų akcijų, o kitas su juo susijęs asmuo (žmonos sesuo) šioje bendrovėje valdo 10 procentų akcijų. Gyventojo 12 paskutiniųjų mėnesių (pvz., nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2017 m. sausio mėn.) bendras atlygis už šalies teritorijoje patiektas prekes ir/ar suteiktas paslaugas buvo 15 000 Eur, o jo kontroliuojamų juridinių asmenų atitinkamai 25 000 Eur ir 30 000 eurų. Šiuo atveju, kad gyventojas kartu su susijusių asmeniu (broliu) tik viešojoje įstaigoje valdo daugiau kaip 50 procentų jos dalių, tai PVM įstatymo prasme, laikoma, kad jis kontroliuoja tik vieną juridinį asmenį, todėl šiam gyventojui, o taip pat viešajai įstaigai, nėra prievolės registruotis PVM mokėtoju. Vadinasi gyventojas ir toliau gali pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, įsigijus verslo liudijimą, nuo individualios veiklos pajamų (nuostata dėl galimybės pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, jei asmuo neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas PVM mokėtoju galiojo nuo 2012-01-01 iki 2017-12-31). 10.3.3. Kada ekonominę veiklą vykdantiems sutuoktiniams atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtojais? Jeigu kiekvienas iš sutuoktinių atskirai vykdo ekonominę veiklą (įsigijus verslo liudijimą ar pan.), tai prievolė registruotis PVM mokėtoju kiekvienam iš jų gali atsirasti, jeigu kiekvieno iš jų atlygis už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (ar) suteiktas paslaugas per paskutiniuosius 12 mėnesių viršijo 45 000 eurų. Vieno sutuoktinio po santuokos įsteigtas juridinis asmuo yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe (jeigu tas juridinis asmuo nėra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, pvz., yra rašytiniai įrodymai, kad juridinis asmuo įsteigtas už asmenines vieno sutuoktinio lėšas), ir abu sutuoktiniai šios įmonės atžvilgiu laikomi kontroliuojančiais asmenimis (kadangi šią įmonę valdo kartu ir jiems priklauso lygios šios įmonės dalys). Todėl, kai sutuoktiniai, patys, kaip ekonominę veiklą vykdantys gyventojai, santuokos metu yra įsteigę bent po vieną juridinį asmenį, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai laikoma, kad: • sutuoktinis (pvz., vyras), kartu su susijusiu asmeniu (žmona), kontroliuoja savo ir sutuoktinės įsteigtus juridinius asmenis ir • jo sutuoktinė, kartu su susijusiu asmeniu (savo vyru), kontroliuoja savo ir sutuoktinio įsteigtus juridinius asmenis. Taigi, šiuo atveju laikoma, kad vyras ir žmona kontroliuoja po keletą juridinių asmenų. Prievolė vyrui, vykdančiam ekonominę veiklą (ir atitinkamai jo žmonai), registruotis PVM mokėtoju atsiranda, jeigu vyro ir jo kontroliuojamų kelių (2 ir daugiau) juridinių asmenų bendras atlygis per paskutiniuosius 12 mėnesių už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir/ar suteiktas paslaugas viršija 45 000 Eur, nors kiekvieno iš jų minėtas atlygis neviršija šios ribos. Pavyzdys. 1 situacija. Sutuoktinis, vykdantis veiklą, įsigijus verslo liudijimą, santuokos metu įsteigė bendrovę A, kurioje valdo 70 procentų akcijų, o jo sutuoktinė, taip pat vykdanti veiklą, įsigijus verslo liudijimą, santuokos metu įsteigė bendrovę B, kurioje valdo 90 procentų akcijų. Šiuo atveju, abu sutuoktiniai bendroves įsteigė santuokos metu, todėl laikoma, kad kiekvienas iš jų kontroliuoja po 2 juridinius asmenis (A ir B) ir prievolė kiekvienam sutuoktiniui registruotis PVM mokėtoju atsiranda, jeigu vieno sutuoktinio ir to sutuoktinio kontroliuojamų 2 juridinių asmenų (A ir B) bendras atlygis per paskutiniuosius 12 mėnesių už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir/ar suteiktas paslaugas viršija 45 000 eurų. Tarkime, vyro atlygis per 12 paskutiniųjų mėnesių (pvz. nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2017 m. sausio mėn.) buvo 40 000 Eur, o jo kontroliuojamų juridinių asmenų atitinkamai 15 000 Eur ir 10 000 eurų. Šiuo atveju vyro bendras atlygis sudarė 65 000 Eur, t.y. viršijo registravimosi PVM mokėtojais nustatytą ribą. Todėl vyrui, vykdančiam veiklą, įsigijus verslo liudijimą, ir jo kontroliuojamiems juridiniams asmenims 2017 m. sausio mėn. yra prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti bei mokėti į biudžetą PVM. Vadinasi, vyras nuo 2017 m. vasario mėn. prarado teisę pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, vykdant individualią veiklą, įsigijus verslo liudijimą, todėl gautas pajamas (jei neįregistruoja juridinio asmens) turi deklaruoti kaip individualios veiklos pajamas, gautas (uždirbtas) vykdant individualią veiklą ją įregistravus mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka (nuostata dėl galimybės pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, jei asmuo neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas PVM mokėtoju galiojo nuo 2012-01-01 iki 2017-12-31). Žmonos atlygis per 12 paskutiniųjų mėnesių (pvz. nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2017 m. sausio mėn.) buvo 10 000 Eur, o jos kontroliuojamų juridinių asmenų (A ir B) atitinkamai 15 000 Eur ir 10 000 Eur. Šiuo atveju, žmonos ir jos kontroliuojamų juridinių asmenų bendras atlygis sudarė 35 000 Eur., t. y. Nesiekė registravimosi nustatytos 45 000 Eur ribos, todėl žmonai 2017 m. sausio mėn. nėra prievolės registruotis PVM mokėtoja. Vadinasi, žmona ir toliau gali pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų, įsigydama verslo liudijimą (nuostata dėl galimybės pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, jei asmuo neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas PVM mokėtoju galiojo nuo 2012-01-01 iki 2017-12-31). 2 situacija. Vyras, vykdantis veiklą, įsigijus verslo liudiją, iki santuokos sudarymo buvo įsteigęs individualią įmonę, o jo žmona, taip pat vykdanti veiklą, įsigijus verslo liudijimą, santuokos metu gavo palikimą ir įsteigė bendrovę. Įsteigti juridiniai asmenys nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šiuo atveju, laikoma, kad kiekvienas iš sutuoktinių kontroliuoja tik vieną savo įsteigtą juridinį asmenį. Kiekvienam iš sutuoktinių prievolė registruotis PVM mokėtoju atsiranda, jeigu atlygis per paskutiniuosius 12 mėnesių už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir/ar suteiktas paslaugas viršija 45 000 eurų. Vadinasi, tiek vyras, tiek žmona, jei jų kiekvieno pajamos per paskutiniuosius 12 mėnesių už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir/ar suteiktas paslaugas neviršija 45 000 Eur, gali pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, įsigyjant verslo liudijimą, nuo individualios veiklos pajamų (nuostata dėl galimybės pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, jei asmuo neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas PVM mokėtoju galiojo nuo 2012-01-01 iki 2017-12-31). 10.3.4. Kada atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtojais dėl kontroliuojamų asmenų prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių? Atmintinės 10.3 punkto nuostatos mutatis mutandis taikomos ir tuomet, kai prievolė registruotis PVM mokėtoju gyventojui atsiranda dėl to, kad visų gyventojo kontroliuojamų asmenų ir jo paties (vykdančio ekonominę veiklą) bendra iš kitų valstybių narių įsigytų prekių vertė praėjusiais kalendoriniais metais viršijo ar einamaisiais kalendoriniais metais viršijo ar numato viršyti 14 000 Eur, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno iš jų įsigytų prekių vertė atitinkamais kalendoriniais metais neviršija šios ribos. 10.3.5. Kokios yra PVM prievolės, jeigu kontroliuojami asmenys, esant prievolei registruotis PVM mokėtojais, jais neįsiregistruoja? Jeigu gyventojas, kuriam yra prievolė registruotis PVM mokėtoju dėl 10.3. punkte nurodytų aplinkybių, PVM mokėtoju nesiregistruoja, tai jam taikomos 10.2.2 punkte išdėstytos atitinkamos nuostatos. 10.4. Įregistruotas PVM mokėtojas Įregistruotu PVM mokėtoju laikomas gyventojas, kuris: - PVM mokėtoju įsiregistravęs dėl atsiradusios prievolės juo registruotis; - PVM mokėtoju įsiregistravęs savanoriškai (nesant tokios prievolės). Nuo 2012-01-01 iki 2017-12-31 galiojo nuostata, jog gyventojui, atsiradus prievolei registruotis PVM mokėtoju ar juo įsiregistravus, pasibaigia teisė pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, įsigijus verslo liudijimą, individualios veiklos vykdymui. Toks gyventojas turi pasirinkti kitą veiklos vykdymo formą (įregistruoti individualią veiklą mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ar įsteigti juridinį asmenį). Šiuo atveju gyventojas turėtų pateikti prašymą dėl veiklos, vykdomos įsigijus verslo liudijimą, nutraukimo ir Fizinio asmens prašymą įregistruoti į mokesčių mokėtojų registrą (REG812 forma).