LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL APLINKAI PADARYTOS ŽALOS ATLYGINIMO DYDŽIŲ APSKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO 2002 m. rugsėjo 9 d. Nr. 471 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 2002, Nr. 2-49) 6 straipsnio 5 dalies 11 punktu, Aplinkos ministerijos nuostatais (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766) bei vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 10 04 nutarimą Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 863015) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 09 07 nutarimą Nr. 1065 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 458 „Dėl nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ (Žin., 2000, Nr. 77-2338), 1. T v i r t i n u Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką (pridedama). 2. L a i k a u netekusiu galios aplinkos ministro 2000 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 418 „Dėl Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodikos taikymo“ (Žin., 2000, Nr. 94-2945). 3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „finansavimas“. APLINKOS MINISTRAS A. KUNDROTAS SUDERINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras J. Kraujelis 2002 m. rugpjūčio 21 d. SUDERINTA Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrė V. Blinkevičiūtė 2002 m. rugpjūčio 23 d. SUDERINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministras P. Čėsna 2002 m. rugpjūčio 22 d. SUDERINTA Lietuvos Respublikos teisingumo ministras V. Markevičius 2002 m. rugpjūčio 26 d. SUDERINTA Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras L. A. Linkevičius 2002 m. rugpjūčio 20 d. PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471, įsigaliojo nuo 2002 09 26 APLINKAI PADARYTOS ŽALOS ATLYGINIMO DYDŽIŲ APSKAIČIAVIMO METODIKA I. METODIKOS TIKSLAS IR TAIKYMO SRITIS 1. Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika (toliau - Metodika) nustato aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių skaičiavimo metodus. Padarytos žalos atlyginimo dydžiai skaičiuojami aplinką užteršus teisės aktais draudžiamais išmesti į aplinką teršalais ir (ar) draudžiamu būdu ar draudžiamoje vietoje, išskyrus taršą, už kurią pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą turi būti mokamas mokestis. (1 p. - LR AM 2008 01 29 įsakymo Nr. D1-65 redakcija, įsigaliojo nuo 2008 02 10) 2. Ši Metodika skirta įvertinti žalą aplinkai (jos komponentams), kuri pasireiškia tolimesnėje ateityje. 3. Šioje Metodikoje nustatyti žalos atlyginimo dydžių skaičiavimo metodai neįvertina žalos, padarytos juridiniams ir fiziniams asmenims, jų turtui arba interesams. Jei dėl padaryto pažeidimo teritorijos (aplinkos komponento) savininkas ar gamtos išteklių naudotojas patiria tam tikrų nuostolių, jis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo LR civilinio kodekso nustatyta tvarka. Dėl padarytos žalos galimi įvairūs nuostolių juridiniams ir fiziniams asmenims, jų turtui arba interesams atvejai – žūsta laukiniai ir naminiai gyvūnai, sunaikinamas derlius, padaroma žala žmonių sveikatai, iš dalies ar visiškai sunaikinamas turtas, kiti atvejai. Šių nuostolių apskaičiavimo ir atlyginimo tvarkos Metodika nereglamentuoja. 4. Metodika taikoma visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, padariusiems žalą aplinkai Lietuvos teritorijoje, teritoriniuose vandenyse bei išskirtinėje šalies ekonominėje zonoje (jūroje). II. ŠIAME DOKUMENTE VARTOJAMOS SĄVOKOS 5. Aplinkos komponentas – tai aplinkos oras, žemės paviršius ir gilesni jos sluoksniai arba vandens telkinys. 6. Aplinkos komponento savininkas – fizinis asmuo, juridinis asmuo arba valstybė. 7. Teršalų išmetimas – kenksmingų medžiagų arba atliekų, nuotekų, turinčių tokių medžiagų, patekimas iš objekto, įrenginio, transporto priemonės į aplinką, neatsižvelgiant į priežastis, dėl kurių tai įvyko. 8. Pažeidėjas - juridinis ar fizinis asmuo, padaręs žalą aplinkos komponentams, t.y. išmetęs teršalus neleistinomis sąlygomis arba kitaip padaręs žalą aplinkai. (8 p. - LR AM 2008 01 29 įsakymo Nr. D1-65 redakcija, įsigaliojo nuo 2008 02 10) 9. Vandens telkinys – paviršinis arba požeminis vandens telkinys: 9.1. paviršinis vandens telkinys – reljefo įdauba, užpildyta tekančiu arba stovinčiu vandeniu: upė, ežeras, tvenkinys, kanalas ir kt. Vandens telkiniu nelaikoma dirbtinė vandens talpykla, kurioje esantis vanduo nelaidžiomis medžiagomis atskirtas nuo aplinkos grunto; 9.2. požeminio vandens telkinys – sutartinėse žemės gelmių ribose esančios tuštumos, užpildytos vandeniu, kurį įprastomis priemonėmis galima išgauti naudojimui; 9.3. dirbtinis vandens telkinys – hidrotechninių priemonių pagalba sukurtas paviršinis vandens telkinys: tvenkinys, kanalas, kūdra ir pan.; 9.4. jūra – į žemyną įsiterpusi arba salų, pusiasalių atitverta vandenyno dalis, kurioje susidariusios savitos hidrologinės ir klimatinės sąlygos (Lietuvos teritorijoje esanti Baltijos jūros dalis ir išskirtinė šalies ekonominė zona). 10. Aplinkos oras – troposferos oras, išskyrus darbo aplinkos orą. (10 p. - LR AM 2002 09 09 įsakymo Nr. 471 redakcija, galioja nuo 2002 09 26 iki 2016 12 31) 10. Aplinkos oras – sąvoka atitinka Aplinkos oro apsaugos įstatyme vartojamą sąvoką. (10 p. - LR AM 2016 12 01 įsakymo Nr. D1-838 redakcija, įsigalioja nuo 2017 01 01) 11. Žemės paviršius ir gilesni jos sluoksniai – dirvožemis, technogeninis gruntas ir natūraliai susiklostę viršutinės žemės plutos sluoksniai. 12. Saugomos teritorijos – sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę arba skirti apsaugoti kitus saugomus objektus (vandens telkinių, geriamojo vandens vandenviečių apsaugos juostos ir zonos) ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka). 13. Atliekos – sąvoka atitinka Atliekų tvarkymo įstatyme vartojamą sąvoką. 14. Pavojingosios atliekos – sąvoka atitinka Atliekų tvarkymo įstatyme vartojamą sąvoką. 15. Nepavojingosios atliekos – sąvoka atitinka Atliekų tvarkymo įstatyme vartojamą sąvoką. (13-15 p. - LR AM 2013 05 29 įsakymo Nr. D1-397 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 06 02) 16. Aplinkos apsaugos institucija – tai Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas, valstybinio parko direkcija ir kitos valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdančios institucijos, turinčios juridinio asmens statusą. III. BENDROJI ŽALOS ATLYGINIMO DYDŽIO NUSTATYMO TVARKA 17. Jei žala padaryta keliomis teršiančiomis medžiagomis, atlyginimo dydis skaičiuojamas sumuojant atskirų medžiagų padarytos žalos atlyginimo dydžius. Jeigu teršimo metu arba po jo susidaro pavojingesni teršalai, žalos atlyginimo dydis skaičiuojamas susidariusiam junginiui. 18. Jei žala padaryta keliems aplinkos komponentams, jos atlyginimo dydis skaičiuojamas kaip žalos atskiriems komponentams suma. 19. Faktinis išmestų (išleistų) į aplinką teršalų arba atliekų kiekis nustatomas, vadovaujantis turima informacija apie pradinius (prieš išmetimą/patekimą į aplinką) ir likutinius teršalų arba atliekų kiekius, tiesioginių teršalų arba atliekų išmetimo matavimų arba skaičiavimų rezultatais, aplinkos būklės pokyčio matavimais (pradinė aplinkos būklė vertinama pagal faktinius duomenis (matavimus) arba, kai tokių duomenų nėra, – pagal teisės aktuose patvirtintus foninės būklės rodiklius), kitokių tyrimų, ekspertinio vertinimo, vizualinio vertinimo rezultatais. (19 p. - LR AM 2006 02 14 įsakymo Nr. D1-76 redakcija, įsigaliojo nuo 2006 02 26) 20. Jei pažeidėjas savo objektui patvirtintuose galimų avarijų likvidavimo planuose numatytais teršalų arba atliekų surinkimo būdais, priemonėmis ir terminais arba kitaip suderinęs su aplinkos apsaugos institucija surenka išmestus teršalus arba atliekas, visiškai ar iš dalies atstato pažeistą aplinkos kokybę, žalos atlyginimo suma mažinama surinktų teršalų arba atliekų kiekį atitinkančiu žalos dydžiu. 21. Vykdydamas aplinkos atstatymo ar teršalų surinkimo darbus, pažeidėjas arba jo įgalioti asmenys atsakingoms aplinkos apsaugos institucijoms privalo teikti visą reikiamą informaciją apie surinktų teršalų arba atliekų kiekius, darbų atlikimo laiką, būdus, priemones, pašalinimo (nukenksminimo) vietą. Aplinkos apsaugos institucija minėtus duomenis fiksuoja aktuose. 22. (22 p. - neteko galios nuo 2005 10 07 pagal LR AM 2005 10 03 įsakymą Nr. D1-476) 23. Juridinis ar fizinis asmuo, padaręs žalą požeminiams vandens telkiniams, žemės paviršiui ir/ar gilesniems jos sluoksniams, atlikdamas taršos likvidavimo (teršalų surinkimo) darbus, tuo atveju, kai likvidavimo darbai trunka ilgiau nei 30 dienų, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žalos padarymo dienos turi parengti ir su aplinkos apsaugos institucija suderinti padarytos žalos likvidavimo veiksmų planą. Veiksmų plane turi būti nurodyti numatomi vykdyti darbai, jų vykdymo trukmė, numatomas apytikslis pašalintų teršalų kiekis, apskaitos ir monitoringo priemonės. Darbų vykdymas gali trukti ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo žalos padarymo dienos. Pateikus argumentuotą prašymą bei esant geriems vykdomų priemonių rezultatams, aplinkos apsaugos institucija gali pratęsti taršos likvidavimo darbų vykdymo laikotarpį. Tokiu atveju aplinkos apsaugos institucija privalo užtikrinti, kad nebūtų praleistas Civiliniame kodekse numatytas ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl aplinkai padarytos žalos pateikti. 24. Užbaigus taršos likvidavimo darbus, aplinkos apsaugos institucija padarytą žalą įvertina, apskaičiuoja padarytos žalos dydį bei pateikia pažeidėjui pretenziją su aplinkai padarytos žalos apskaičiavimais. IV. INDEKSAVIMAS 25. Išmestų (išleistų) teršalų žalos atlyginimo tarifai (Metodikos 1 ir 3 lentelės) indeksuojami kartą per ketvirtį taikant Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vartotojų kainų indeksą, kuris nustatomas, prieš tai buvusio ketvirčio antrojo mėnesio kainas palyginus su 2002 metų rugpjūčio mėnesio kainomis. (25 p. - LR AM 2002 09 09 įsakymo Nr. 471 redakcija, galioja nuo 2002 09 26 iki 2016 12 31) 25. Išmestų (išleistų) teršalų žalos atlyginimo tarifai (Metodikos 1 ir 3 lentelės) ir žalos įkainiai (Metodikos 301 ir 302 punktai) indeksuojami kartą per ketvirtį taikant Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vartotojų kainų indeksą, kuris nustatomas, prieš tai buvusio ketvirčio antrojo mėnesio kainas palyginus su 2002 metų rugpjūčio mėnesio kainomis. Indeksavimo koeficientai skelbiami Aplinkos ministerijos interneto svetainėje. (25 p. - LR AM 2016 12 01 įsakymo Nr. D1-838 redakcija, įsigalioja nuo 2017 01 01) V. ATSAKOMYBĖ IR IEŠKINIŲ PATEIKIMAS 26. Ieškinius už aplinkai padarytą žalą teikia įstatymų ir kitų teisės aktų įgaliotos aplinkos apsaugos institucijos. Aplinkai padarytos žalos atlyginimas neatleidžia pažeidėjo nuo pareigos atlyginti asmenų turtui ar turtiniams interesams padarytą žalą. 27. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsniu, visi juridiniai ir fiziniai asmenys, neteisėta veika padarę žalą aplinkai, privalo atlyginti visus nuostolius ir, esant galimybei, sušvelninti pažeidimo pasekmes. VI. APLINKAI PADARYTOS ŽALOS ATLYGINIMO DYDŽIŲ SKAIČIAVIMAS 28. Žalos, padarytos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, išskyrus 29 metodikos punkte numatytus atvejus, atlyginimo dydis, išskyrus atvejus kai jis yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį, skaičiuojamas pagal formulę: Žn = Tn * In * Qn * Kkat, (1) kur: Žn – žalos, padarytos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, dydis, Eur; Tn – teršalų, išmestų (išleistų) į vandens telkinius, žemės paviršių ir (ar) gilesnius jos sluoksnius, tarifas, pateiktas 1-oje lentelėje, Eur/t; In – indeksavimo koeficientas, nustatytas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą vartotojų kainų indeksą; Qn – išmestų (išleistų) teršalų kiekis, apskaičiuotas pagal (2) formulę, t; Kkat – koeficientas, įvertinantis vandens telkinių, žemės paviršiaus ir (ar) gilesnių jos sluoksnių kategoriją (pateiktas 2-oje lentelėje); n – teršalų rūšis. Qn = Qn1 – Qn2, (2) kur: Qn1 – išmestų (išleistų) teršalų kiekis, nustatytas šios Metodikos 19 punkte nurodyta tvarka, t; Qn2 – mechaniškai ir (ar) kitaip surinktų teršalų kiekis, avarijų likvidavimo planuose arba su aplinkos apsaugos institucija suderintais terminais ir priemonėmis, t. Minimalus padarytos žalos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, išskyrus 29 metodikos punkte numatytus atvejus, dydis 200 Eur. Minimalus padarytos žalos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams dydis užteršus aplinką teršalais taikomas tuo atveju, kai apskaičiuotas žalos dydis taikant šio punkto 1 formulę yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį. (28 p. - LR AM 2014 08 29 įsakymo Nr. D1-713 redakcija, galiojo nuo 2015 01 01 iki 2016 12 31) 28. Žalos, padarytos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, išskyrus 29 Metodikos punkte numatytus atvejus, atlyginimo dydis skaičiuojamas pagal formulę: Žn = Tn * In * Qn * Kkat, (1) kur: Žn – žalos, padarytos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, dydis, Eur; Tn – teršalų, išmestų (išleistų) į vandens telkinius, žemės paviršių ir (ar) gilesnius jos sluoksnius, tarifas, pateiktas 1-oje lentelėje, Eur/t; In – indeksavimo koeficientas, nustatytas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą vartotojų kainų indeksą; Qn – išmestų (išleistų) teršalų kiekis, apskaičiuotas pagal (2) formulę, t; Kkat – koeficientas, įvertinantis vandens telkinių, žemės paviršiaus ir (ar) gilesnių jos sluoksnių kategoriją (pateiktas 2-oje lentelėje); n – teršalų rūšis. Qn = Qn1 – Qn2, (2) kur: Qn1 – išmestų (išleistų) teršalų kiekis, nustatytas šios Metodikos 19 punkte nurodyta tvarka, t; Qn2 – mechaniškai ir (ar) kitaip surinktų/pašalintų teršalų kiekis, avarijų likvidavimo planuose arba su aplinkos apsaugos institucija suderintais terminais ir priemonėmis, t. (28 p. - LR AM 2016 12 01 įsakymo Nr. D1-838 redakcija, galiojo nuo 2017 01 01 iki 2017 01 23. Žala, padaryta iki 2017 m. sausio 1 d., apskaičiuojama pagal iki šio įsakymo galiojusią tvarką) 1 lentelė Teršalų, išmestų (išleistų) į vandens telkinius, žemės paviršių ir (ar) gilesnius jos sluoksnius, žalos atlyginimo tarifai Teršalai BDS7 Bendras azotas Bendras fosforas Suspenduotos medžiagos Sulfatai Chloridai Teršalų grupės1 I II III IV V 1 – teršalų sąrašas ir jų grupės pateikiami šios Metodikos priede. Teršalų tarifai, Eur/t 22156 8689 43443 6719 35 20 503967794 11479379 374479 42429 3331 2 lentelė Vandens telkinių, žemės paviršiaus ir (ar) gilesnių jos sluoksnių kategorijos ir jų įvertinimo koeficientai Eil. Nr. 1. 2. Kategorijos Kkat 0,8 1,0 Jūra Paviršiniai vandens telkiniai, išskyrus trečioje ir ketvirtoje eilutėje išvardytus telkinius 3. Dirbtiniai vandens telkiniai, kurių plotas mažesnis negu 0,5 ha 0,6 4. Saugomose teritorijose esantys paviršiniai vandens telkiniai, 1,5 išskyrus trečioje eilutėje išvardytus telkinius 5. Žemės paviršius ir (ar) gilesni jos sluoksniai, išskyrus 0,8 išvardytus šeštoje eilutėje 6. Žemės paviršius ir (ar) gilesni jos sluoksniai saugomose 1,5 teritorijose 7. Požeminiai vandens telkiniai 1,5 (28 p. 1, 2 lentelės - LR AM 2014 08 29 įsakymo Nr. D1-713 redakcija, galiojo nuo 2015 01 01 iki 2017 01 23) 28. Žalos, padarytos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, išskyrus 29 Metodikos punkte numatytus atvejus, atlyginimo dydis skaičiuojamas pagal formulę: Žn = Tn * In * Qn * Kkat, (1) kur: Žn – žalos, padarytos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, dydis, Eur; Tn – teršalų, išmestų (išleistų) į vandens telkinius, žemės paviršių ir (ar) gilesnius jos sluoksnius, tarifas, pateiktas 1-oje lentelėje, Eur/t; In – indeksavimo koeficientas, nustatytas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą vartotojų kainų indeksą; Qn – išmestų (išleistų) teršalų kiekis, apskaičiuotas pagal (2) formulę, t; Kkat – koeficientas, įvertinantis vandens telkinių, žemės paviršiaus ir (ar) gilesnių jos sluoksnių kategoriją (pateiktas 2-oje lentelėje); n – teršalų rūšis. Qn = Qn1 – Qn2, (2) kur: Qn1 – išmestų (išleistų) teršalų kiekis, nustatytas šios Metodikos 19 punkte nurodyta tvarka, t; Qn2 – mechaniškai ir (ar) kitaip surinktų/pašalintų teršalų kiekis, avarijų likvidavimo planuose arba su aplinkos apsaugos institucija suderintais terminais ir priemonėmis, t. 1 lentelė Teršalų, išmestų (išleistų) į vandens telkinius, žemės paviršių ir (ar) gilesnius jos sluoksnius, žalos atlyginimo tarifai Teršalai BDS7 Bendras azotas Bendras fosforas Suspenduotos medžiagos Sulfatai Chloridai Teršalų grupės1 I II III IV V 1– Teršalų tarifai, Eur/t 22156 8689 43443 6719 35 20 503967794 11479379 374479 42429 3331 teršalų sąrašas ir jų grupės pateikiami šios Metodikos priede. 2 lentelė Vandens telkinių, žemės paviršiaus ir (ar) gilesnių jos sluoksnių kategorijos ir jų įvertinimo koeficientai Eil. Nr. 1. 2. Kategorijos Jūra Paviršiniai vandens telkiniai, išskyrus trečioje ir ketvirtoje eilutėje išvardytus telkinius 3. Dirbtiniai vandens telkiniai, kurių plotas mažesnis negu 0,5 ha 4. Saugomose teritorijose esantys paviršiniai vandens telkiniai, išskyrus trečioje eilutėje išvardytus telkinius 5. Žemės paviršius ir (ar) gilesni jos sluoksniai, išskyrus išvardytus šeštoje eilutėje 6. Žemės paviršius ir (ar) gilesni jos sluoksniai saugomose teritorijose 7. Požeminiai vandens telkiniai (28 p. - LR AM 2017 01 23 įsakymo Nr. D1-78 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 01 24) Kkat 0,8 1,0 0,6 1,5 0,8 1,5 1,5 29. Žalos, padarytos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams teršiant suspenduotomis medžiagomis ar organinėmis medžiagomis pagal BDS7, kai išmestas (nustatytas) jų kiekis sudaro daugiau kaip vieną toną, atlyginimo dydis, išskyrus atvejus, kai jis yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį, skaičiuojamas pagal formulę: Žn = Tn * In * Qn^0,8 * Kkat, (3) kur: Žn – žalos, padarytos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, dydis, Eur; Tn – teršalų, išmestų (išleistų) į vandens telkinius, žemės paviršių ir (ar) gilesnius jos sluoksnius, tarifas, pateiktas 1-oje lentelėje, Eur/t; In – indeksavimo koeficientas, nustatytas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą vartotojų kainų indeksą; Qn – išmestų (išleistų) teršalų kiekis, apskaičiuotas pagal (2) formulę, t; Kkat – koeficientas, įvertinantis vandens telkinių, žemės paviršiaus ir (ar) gilesnių jos sluoksnių kategoriją (pateiktas 2-oje lentelėje); n – teršalų rūšis. Minimalus padarytos žalos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams teršiant suspenduotomis medžiagomis ar organinėmis medžiagomis pagal BDS7 dydis – 150 Eur. Minimalus padarytos žalos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams dydis užteršus aplinką teršalais taikomas tuo atveju, kai apskaičiuotas žalos dydis taikant šio punkto 3 formulę yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį. (29 p. - LR AM 2014 08 29 įsakymo Nr. D1-713 redakcija, galioja nuo 2015 01 01 iki 2016 12 31) 29. Žalos, padarytos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams teršiant suspenduotomis medžiagomis ar organinėmis medžiagomis pagal BDS7, kai išmestas (nustatytas) jų kiekis sudaro daugiau kaip vieną toną, atlyginimo dydis skaičiuojamas pagal formulę: Žn = Tn * In * Qn^0,8 * Kkat, (3) kur: Žn – žalos, padarytos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, dydis, Eur; Tn – teršalų, išmestų (išleistų) į vandens telkinius, žemės paviršių ir (ar) gilesnius jos sluoksnius, tarifas, pateiktas 1-oje lentelėje, Eur/t; In – indeksavimo koeficientas, nustatytas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą vartotojų kainų indeksą; Qn – išmestų (išleistų) teršalų kiekis, apskaičiuotas pagal (2) formulę, t; Kkat – koeficientas, įvertinantis vandens telkinių, žemės paviršiaus ir (ar) gilesnių jos sluoksnių kategoriją (pateiktas 2-oje lentelėje); n – teršalų rūšis. (29 p. - LR AM 2016 12 01 įsakymo Nr. D1-838 redakcija, įsigalioja nuo 2017 01 01. Žala, padaryta iki 2017 m. sausio 1 d., apskaičiuojama pagal iki šio įsakymo galiojusią tvarką) 30. Žalos, padarytos aplinkos orui, atlyginimo dydis, išskyrus atvejus, kai jis yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį, skaičiuojamas pagal formulę: Žn=Tn * In * Qn, (4) kur: Žn – žalos, padarytos aplinkos orui, dydis, Eur; Tn – teršalų, išmestų (išleistų) į aplinkos orą, tarifas, pateiktas 3 lentelėje, Eur/t; In – indeksavimo koeficientas, nustatytas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą vartotojų kainų indeksą; Qn – išmestų (išleistų) teršalų kiekis, nustatytas šios metodikos 19 punkte nurodyta tvarka, t; n – teršalų rūšis. Pagal šią formulę taip pat apskaičiuojamas aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydis, kai žala padaryta ūkio subjektui išmetus į aplinką šiltnamio dujų (anglies dioksido) kiekį, viršijantį aplinkos apsaugos institucijų išduotame leidime nustatytą leistiną išmesti kiekį pagal Nacionalinio apyvartinių taršos leidimų paskirstymo 2005–2007 metų plane, patvirtintame aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1686, 2005 m. sausio 1 d.–2007 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui nustatytą apyvartinių taršos leidimų skaičių. Šiuo atveju indeksavimo koeficientas netaikomas, o Qn – perteklinis į aplinką išmestų šiltnamio dujų kiekis, išreikštas anglies dioksido ekvivalentu. Nuostata taikoma ūkinės veiklos subjektams, eksploatuojantiems įrenginius pagal Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų išdavimo ir prekybos jais tvarkos aprašą. Minimalus padarytos žalos aplinkos orui dydis – 100 Eur. Minimalus padarytos žalos aplinkos orui taikomas tuo atveju, kai apskaičiuotas žalos dydis taikant šio punkto 4 formulę yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį. 3 lentelė Teršalų, išmestų (išleistų) į aplinkos orą, žalos atlyginimo tarifai Teršalai Teršalų tarifai, Eur/t SO2 405 NOX 767 Vanadžio pentoksidas 1995772 Kietosios dalelės (organinės ir neorganinės), išskyrus II teršalų 240 grupėje nurodytas CO2 41 1 Teršalų grupės I 315396 II 16508 III 1286 IV 28 1 – teršalų sąrašas ir jų grupės pateikiami šios Metodikos priede. (30 p. - LR AM 2014 08 29 įsakymo Nr. D1-713 redakcija, galioja nuo 2015 01 01 iki 2016 12 31) 30. Žalos, padarytos aplinkos orui, atlyginimo dydis skaičiuojamas pagal formulę: Žn = Tn * In * Qn, (4) kur: Žn – žalos, padarytos aplinkos orui, dydis, Eur; Tn– teršalų, išmestų į aplinkos orą, tarifas, pateiktas 3 lentelėje, Eur/t; In– indeksavimo koeficientas, nustatytas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą vartotojų kainų indeksą; Qn – išmestų teršalų kiekis, nustatytas šios metodikos 19 punkte nurodyta tvarka, t; n – teršalų rūšis. Tais atvejais, kai jokiais būdais nėra įmanoma nustatyti sudegintų atliekų kiekio ir išdegusio ploto diametras yra ne didesnis kaip 2 kvadratiniai metrai, taikomas minimalus padarytos žalos aplinkos orui dydis – 100 Eur. 3 lentelė Teršalų, išmestų į aplinkos orą, žalos atlyginimo tarifai Teršalai SO2 NOX Vanadžio pentoksidas Kietosios dalelės (organinės ir neorganinės), išskyrus nurodytas II teršalų grupėje Teršalų grupės1 I II III IV 1 – teršalų sąrašas ir jų grupės pateikiami šios Metodikos priede. Teršalų tarifai, Eur/t 405 767 1995772 240 315396 16508 1286 28 (30 p. - LR AM 2016 12 01 įsakymo Nr. D1-838 redakcija, įsigalioja nuo 2017 01 01. Žala, padaryta iki 2017 m. sausio 1 d., apskaičiuojama pagal iki šio įsakymo galiojusią tvarką) 301. Žalos, padarytos aplinkos orui, neleistinai deginant gumą ar jos atliekas (naudotas padangas, transporterių juostas, gumines žarnas ir kt.), atlyginimo dydis skaičiuojamas pagal (5) formulę: Ž = 1715,67 * I * Q, (5) kur: Ž – žalos, padarytos aplinkos orui, dydis, Eur; 1715,67 – žalos įkainis, apskaičiuotas pagal (4) formulę sudegus 1 tonai gumos ar jos atliekų, taikant (4) lentelėje nurodytus išmetamų teršalų kiekius, Eur/t; I – indeksavimo koeficientas, nustatytas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą vartotojų kainų indeksą; Q – sudegintos gumos ar jos atliekų kiekis, t. 4 lentelė Sudegus 1 tonai gumos ar jos atliekų, į aplinkos orą išmetama: Teršalai Išmestų teršalų kiekis, t SO2 0,14 NOx 0,007 CO 0,1 Kietosioms dalelėms sudegus atliekoms taikomas II 0,1 teršalų grupės tarifas (papildyta 301 p. - LR AM 2016 12 01 įsakymo Nr. D1-838 redakcija, įsigalioja nuo 2017 01 01. Žala, padaryta iki 2017 m. sausio 1 d., apskaičiuojama pagal iki šio įsakymo galiojusią tvarką) 302. Žalos, padarytos aplinkos orui, neleistinai deginant plastiką ar jo atliekas (pakuotes, izoliacines ir apdailos medžiagas, linoleumą, plėvelę, polistireną, putplastį, plastmasės vamzdžius, prietaisų korpusus ar detales ir kt.) atlyginimo dydis skaičiuojamas pagal (6) formulę: Ž = 8382,56 * I * Q, (6) kur: Ž – žalos, padarytos aplinkos orui, dydis, Eur; 8382,56 – žalos įkainis, apskaičiuotas pagal (4) formulę sudegus 1 tonai plastiko ar jo atliekų, taikant (5) lentelėje nurodytus išmetamų teršalų kiekius, Eur/t; I – indeksavimo koeficientas, nustatytas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą vartotojų kainų indeksą; Q – sudeginto plastiko ar jo atliekų kiekis, t. 5 lentelė Sudegus 1 tonai plastiko ar jo atliekų, į aplinkos orą išmetama: Teršalai Išmestų teršalų kiekis, t CO 0,3 HCl (II teršalų grupė) 0,4 NOx 0,006 HCN (II teršalų grupė) 0,007 Kietosioms dalelėms sudegus atliekoms taikomas II 0,1 teršalų grupės tarifas (papildyta 302 p. - LR AM 2016 12 01 įsakymo Nr. D1-838 redakcija, įsigalioja nuo 2017 01 01. Žala, padaryta iki 2017 m. sausio 1 d., apskaičiuojama pagal iki šio įsakymo galiojusią tvarką) 31. Žalos, padarytos aplinkos komponentams, teršiant atliekomis, atlyginimo dydis, išskyrus atvejus, kai jis yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį, apskaičiuojamas pagal formulę: Žn = Tn×Qn, (5) kur: Žn – žalos, padarytos aplinkos komponentams, dydis, Eur; Tn – atliekų, išmestų į aplinką (aplinkos komponentams), tarifas, pateiktas 4 lentelėje, Eur/t; Qn – išmestų atliekų kiekis, nustatytas šios metodikos 19 punkte nurodyta tvarka, t; n – atliekų rūšis. Minimalus padarytos žalos aplinkos komponentams dydis išmetus į aplinką nepavojingąsias atliekas* – 145 Eur ir pavojingąsias atliekas – 434 Eur. Minimalus padarytos žalos aplinkos komponentams dydis užteršus aplinką atliekomis taikomas tuo atveju, kai apskaičiuotas žalos dydis taikant šio punkto 5 formulę yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį. *Šunų ekskrementų netvarkymas gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, išmetant juos į aplinką, prilyginamas nepavojingųjų atliekų išmetimui į aplinką. 4 lentelė Atliekų, išmestų į aplinką (aplinkos komponentus), padarytos žalos atlyginimo tarifai Atliekų rūšis Nepavojingosios Tarifas, Eur/t 4344 Pavojingosios 10426 (31 p. - LR AM 2014 08 29 įsakymo Nr. D1-713 redakcija, galioja nuo 2015 01 01 iki 2016 12 31) 31. Žalos, padarytos aplinkos komponentams, teršiant atliekomis atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal formulę: Žn = Tn× Qn, (7) kur: Žn – žalos, padarytos aplinkos komponentams, dydis, Eur; Tn – atliekų, išmestų į aplinką (aplinkos komponentams), tarifas, pateiktas 6 lentelėje, Eur/t; Qn – išmestų atliekų kiekis, nustatytas šios metodikos 19 punkte nurodyta tvarka, t; n – atliekų rūšis. *Šunų ekskrementų netvarkymas gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, išmetant juos į aplinką, prilyginamas nepavojingųjų atliekų išmetimui į aplinką. 6 lentelė Atliekų, išmestų į aplinką (aplinkos komponentus), padarytos žalos atlyginimo tarifai Atliekų rūšis Tarifas, Eur/t Nepavojingosios 4344 Pavojingosios 10426 (31 p. - LR AM 2016 12 01 įsakymo Nr. D1-838 redakcija, įsigalioja nuo 2017 01 01. Žala, padaryta iki 2017 m. sausio 1 d., apskaičiuojama pagal iki šio įsakymo galiojusią tvarką) Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471, priedas TERŠALAI IR JŲ GRUPĖS I. TERŠALAI, IŠMETAMI Į VANDENS TELKINIUS, ŽEMĖS PAVIRŠIŲ IR GILESNIUS JOS SLUOKSNIUS I GRUPĖ Halogeniniai angliavandeniliai: trichlorbenzolas (visi izomerai), heksachlorbenzolas, heksachlorbutadienas, pentachlorfenolis, heksachlorcikloheksano (HCH) visų izomerų mišinys (heksachloranas, lindanas). Kiti organiniai junginiai: benzapirenas. II GRUPĖ Metalai ir jų junginiai: arsenas, kadmis ir jo junginiai, gyvsidabris, vanadis, chromas VI. Organiniai junginiai: formaldehidas, fenolis, chloroformas, visų rūšių pesticidai (išskyrus biologinius preparatus ir cheminius junginius, naudojamus kaip pesticidai, įvardytus kitose grupėse (pvz., HCH, naftalinas ir pan.). III GRUPĖ Halogeninti angliavandeniliai: tetrachloretilenas, tetrachloretanas, trichloretilenas, 1,2-dichloretanas, anglies tetrachloridas (tetrachlormetanas, perchlormetanas, freonas-10). Metalai ir jų junginiai: švinas, stibis, kobaltas, nikelis, varis. Organiniai junginiai: naftalinas. IV GRUPĖ Metalai ir jų junginiai: cinkas, manganas, chromas III. Neorganiniai anijonai: cianidai, rodanidai. Organiniai junginiai: nafta ir jos produktai, orimulsija, ksilolas, terpentinas, vinilacetatas, acetonas, metanolis (metilo alkoholis), stirolas (stirenas), riebalai. Detergentai. (IV grupė - LR AM 2006 02 14 įsakymo Nr. D1-76 redakcija, įsigaliojo nuo 2006 02 26) V GRUPĖ Neorganiniai halogenidai ir anijonai: fluoridai, sulfidai. Metalai ir jų junginiai: geležis, aliuminis. Organinės medžiagos: Furfurolas. Kiti nė vienoje grupėje nepaminėti cheminiai junginiai. (V grupė - LR AM 2005 10 03 įsakymo Nr. D1-476 redakcija, įsigaliojo nuo 2005 10 07) II. TERŠALAI, IŠMETAMI Į APLINKOS ORĄ I GRUPĖ alfa-Naftilaminas, 1,1-dichloretilenas, 1,1-dimetilhidrazinas, 1,2-dimetilhidrazinas, 1,1,1-trichloretanas (metilchloroformas), akrilamidas, anglies tetrachloridas (tetrachlormetanas), asbestas, bario karbonatas (pagal barį), 3,4-benzpirenas (benz(a)pirenas), benzilo chloridas (chlormetilbenzolas), benzo (b, +g, +k) fluorantenai, benzoantracenas, berilis ir jo junginiai (pagal berilį), bifenilas, vinilo chloridas, m-Chlorfenolis, o-Chlorfenolis, p-Chlorfenolis, chromas šešiavalentis (pagal chromo trioksidą), m-Dichlorbenzolas, o-Dichlorbenzolas, p-Dichlorbenzolas, dichlorfenolis, dichlordifluormetanas (freonas-12), difluorchlorbrommetanas (halonas 1211), dietilsulfatas, dimetilsulfatas, etileno dioksidas (dioksanas), etilaminas, etileniminas, p-Acetaminofenolis (fenacetinas), fenazopyridinas, fluortrichlormetanas (freonas-11), furfurilo alkoholis, gyvsidabris ir jo junginiai (pagal gyvsidabrį), heksachlorcikloheksanas (heksachloranas, heksatoksas, dolmiksas, kotolas, HChCG), heksametilen-1, 6-diizocianatas, hidrazinai, kadmis ir jo junginiai (pagal kadmį), kalio bromatas, kobaltas, kreozotas, merkaptanai ir kiti tioalkoholiai ir tioesteriai, metilo chloridas (chlormetanas), N,N - dimetilnitrozoaminas, nikelis ir jo junginiai (pagal nikelį), nitrobifenilas, nitronaftalinas, 2-nitropropanas, ozonas, p-chlortoluidinas, PCB (polihalogeninti bifenilai), PCDD (polihalogeninti dibenzodioksinai), PCDF (polihalogeninti benzofuranai), pentachloretanas, pentachlorfenolis, pentafluorchloretanas (freonas-115), propileno oksidas, selenas ir jo junginiai (pagal seleną), švino organiniai ir neorganiniai junginiai (pagal šviną), talis ir jo junginiai (pagal talį), telūras ir jo junginiai (pagal telūrą), tetrafluordibrometanas (halonas 2402), tetrafluordichloretanas (freonas-114), toluilendiizocianatas, trichloretanas, 2,4,6-trichlorfenolis, trifluorchlormetanas (freonas-13), trifluorbrommetanas (halonas 1301), 1,2,2-trifluor-1,1,2-trichloretanas (freonas-113), vinilo bromidas. II GRUPĖ 1,1,1,2,2-pentafluor,-3-dichlorpropanas (freonas-225ca), 1,1,2,2,3 - pentafluor,-1,3-dichlorpropanas (freonas-225cb), 1-fluor,-1,1-dichloretanas (freonas-141b), 1,1-difluor,-1 chloretanas (freonas-142b), 1,2,3-trimetilbenzolas, 1,2,4-trimetilbenzolas, 1,3,5-trimetilbenzolas (mezitilenas), metilizobutilketonas (4-metil-2-pentanonas), akrilonitrilas, akroleinas (2-propenalis, akrilo aldehidas), anglies (di)sulfidas, anilinas, arsenas ir jo junginiai (pagal arseną), azoto rūgštis (pagal HNO3 molekulę), benzolas (benzenas), boro fluoro vandenilio rūgštis, bromas, brometilas, butilakrilatas (akrilo rūgšties butilo esteris), chloras, chlorcianas, trichlormetanas (chloroformas, chladonas 20), chlorprenas, ciano vandenilis (ciano vandenilio rūgštis), diacetonas (diacetono alkoholis), dichloretanas, dietanolaminas (2,2'-dioksietilaminas, 2,2'-imidoetanolis), difenilmetandiizocianatas, difluorchlormetanas (freonas-22), N,N'-Dimetilacetamidas, dimetilaminas, dimetilformamidas (DMFA), chloro vandenilis (druskos rūgštis) (pagal HCl), epichlorhidrinas, 2-etoksietanolis (etilcelozolvas, etilenglikolio etilo esteris), etoksipropilacetatas, fenolis, fluordichlormetanas (freonas-21), fluorchlormetanas (freonas-31), fluoro neorganiniai junginiai, apskaičiuojami kaip fluoridai, formaldehidas (skruzdžių aldehidas), fosforo V oksidas (fosforo pentoksidas, fosforo anhidridas), fosgenas, ftalio anhidridas, heksametilendiaminas, izopropilbenzolo hidroperoksidas (kumolo hidroperoksidas), 2-merkaptobenzotiazolis (kaptaksas), kietosios dalelės deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą ar atliekas, maleino anhidridas, metilo bromidas, 2-metoksietanolis (metilceliozolvas), metoksipropilacetatas, monochloracto rūgštis, nitrobenzolas, oksimetilfurfurolas, pentafluordichlorpropanas (freonas-225), piridinas, 1,2-dihidroksibenzolas (pirokatechinas), polidimetilsiloksanas, polietilenpropilaminas, poliizocianatas, polipropilenas, polivinilchloridas, polivinilformalis, sieros rūgštis (pagal H2SO4), sieros vandenilis (vandenilio sulfidas), skruzdžių rūgštis (metano rūgštis), stirolas (stirenas), tetrachloretilenas (perchloretilenas), tetrafluorchloretanas (freonas-124), trifluorchloretanas (freonas-133), trifluordichloretanas (freonas-123), trikrezolis, p-Fenilendiaminas (1,4-diaminobenzolas, ursolas). III GRUPĖ Acetaldehidas (acto aldehidas), acetilenas, acto rūgštis (etano rūgštis), akrilo rūgštis (etilenkarboninė rūgštis), alavas ir jo junginiai (pagal alavą), aliuminio chloridas (pagal aliuminį), aliuminio oksidas, amilo alkoholis (pentanolis), benzaldehidas (benzoino aldehidas), bismuto oksidas, boro rūgštis, butanolis (butilo alkoholis), butilformiatas, etilenglikolio monoizobutilo eteris (butilceliozolvas, butilglikolis), fosforo vandenilis (fosfinas), sviesto aldehidas (butanalis), cerio oksidas, chlorbenzolas, cikloheksanonas, cikloheksanolis (cikloheksilo alkoholis, heksahidrofenolis), cinkas ir jo junginiai (pagal cinką), dimetilo eteris, dioktilftalatas, emulsolas, etanolaminas, etilakrilatas (akrilo rūgšties etilo esteris), etilbenzolas, etilenas, etileno oksidas, etilo eteris (dietilo eteris), fluoro vandenilis, furfurolas (2-formilfuranas), geležis ir jos junginiai (pagal geležį), izoamilacetatas, 2-metilbutadienas-1,3 (izoprenas), izopropanolis (izopropilo alkoholis, dimetilkarbinolis), kalcio karbidas, kalio oksidas, kaprolaktamas, ksilolas (ksilenas, dimetilbenzolas), magnio chloridas, magnio oksidas, manganas, mangano oksidai ir kiti junginiai (pagal mangano dioksidą), metanolis (metilo alkoholis), metilbutilketonas, metilcelozolvacetatas, metildiglikolis, metiletilketonas, metilmetakrilatas, metilmetoksipropilacetatas, metilpentanas, molibdeno junginiai, monoetanolaminas, natrio sulfatas, pinenas, propilenas, propanalis (propiono aldehidas), silikonas, stibis ir jo junginiai (pagal stibį), stroncio karbonatas, sviesto rūgštis (butano rūgštis), tetrametiltiuramdisulfidas (TMTD, tiuramas D, tiramas), toluolas (toluenas), torio vandenilis, trichloretilenas, trietanolaminas, trietilaminas, valerijono rūgštis (pentano rūgštis), bromo vandenilis, vandenilio peroksidas, varis ir jo junginiai (pagal varį), vinilacetatas, volframo(VI) oksidas (volframo anhidridas, volframo trioksidas). IV GRUPĖ p-Amilo acetatas, 1,3 - butadienas (divinilas), acetonas (dimetilketonas), aliuminio sulfatas, aliuminis, amofosas, amoniakas, amonio acetatas, amonio chloridas, amonio nitratas (amonio salietra), anglies (II) oksidas (anglies monoksidas, smalkės), benzilo alkoholis (fenilkarbinolis), butilacetatas, cikloheksanas, ciklopentanas (pentametilenas), metileno chloridas (dichlormetanas), dimetiletanolaminas, dimetilsulfidas, etilenglikolis (etandiolis), etanolis (etilo alkoholis), etilacetatas, etilacetonas, etilendiglikolis (diglikolio eteris), o-Fosforo rūgštis, p-Dioksibenzolas (hidrochinonas), izobutanas, izobutanolis (izobutilo alkoholis, 2-metilpropanolis), izobutilacetatas (acto rūgšties izobutilo esteris), 2-metilpropenas (izobutilenas), izopentanas, izopropilbenzolas (kumolas), kalcio chloridas, kalcio karbonatas, kalcio oksidas (negesintos kalkės), kalio chloridas, kalio hidroksidas, kanifolinis aktyvintas fliusas (FKT) (pagal kanifoliją), karbamidas, lakieji organiniai junginiai (nepaminėti šiame sąraše), magnio chloratas, metilacetatas, metilakrilatas, 2-metoksi-2metilpropanas (metil-tret-butilo esteris), naftalinas, natrio chloridas (valgomoji druska), natrio hidroksidas (kaustinė soda, natrio šarmas), natrio karbonatas (kalcinuotoji soda), natrio salietra, natrio nitritas, natrio tripolifosfatas, oksalo rūgštis, oleino rūgštis, p-Toluolsulfo rūgštis, palmitino rūgštis, parafinas, pieno rūgštis, propandiolis-1,2 (propilenglikolis), solventnafta, sulfito rūgštis, terpentinas, tetrahidrofuranas (TGF, oksolanas), titano oksidas.