LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL PELNO NESIEKIANČIŲ JURIDINIŲ ASMENŲ BUHALTERINĖS APSKAITOS, FINANSINIŲ ATASKAITŲ, VEIKLOS ATASKAITOS, METINĖS ATASKAITOS RENGIMO IR NEATLYGINTINAI GAUTO TURTO IR PASLAUGŲ (NEPINIGINIŲ AUKŲ) ĮVERTINIMO 2004 m. lapkričio 22 d. Nr. 1K-372 Vilnius (įsakymo nauja redakcija nuo 2018 12 22 pagal LR FM 2018 12 18 įsakymą Nr. 1K-443*) Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, 2 straipsnio 14 dalimi, 31 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 10 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 11 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo 11 straipsnio 6 ir 9 dalimis, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 348 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą ir Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymą“ 2.1 papunkčiu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 1711 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 1463 ir jį keitusio nutarimo pripažinimo netekusiais galios“ 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. 583 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą“ 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 1147 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymą“ 2.1 papunkčiu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 729 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą“: 1. T v i r t i n u pridedamus: 1.1. Pelno nesiekiančių juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo taisykles; 1.2. Pelno nesiekiančių juridinių asmenų veiklos ataskaitos arba metinio pranešimo rengimo tvarkos aprašą; 1.3. Supaprastintos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašą; 1.4. Neatlygintinai gauto turto ir paslaugų (nepiniginių aukų) įvertinimo tvarkos aprašą. FINANSŲ MINISTRAS VILIUS ŠAPOKA ___________________ *Nustatoma, kad: 1. Pelno nesiekiančių juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo taisykles: 1.1. taiko šie pelno nesiekiantys juridiniai asmenys – viešosios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, sodininkų bendrijos, politinės partijos ir kiti pelno nesiekiantys ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys (toliau – pelno nesiekiantys juridiniai asmenys), išskyrus pelno nesiekiančius ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis, kurie pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą priskiriami prie viešojo sektoriaus subjektų ir taiko viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus; 1.2. netaiko pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kurie buhalterinę apskaitą tvarko ir metinę ataskaitą rengia pagal Supaprastintos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašą; 1.3. gali pasirinkti taikyti profesinės sąjungos, religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai arba pasirinkti taikyti savo nusistatytą buhalterinės apskaitos tvarką; 2. Pelno nesiekiančių juridinių asmenų veiklos ataskaitos arba metinio pranešimo rengimo tvarkos aprašą: 2.1. taiko viešosios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai; 2.2. netaiko pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kurie buhalterinę apskaitą tvarko ir metinę ataskaitą rengia pagal Supaprastintos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašą; 3. Supaprastintos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašą taiko pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kurie vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu yra pasirinkę supaprastintą buhalterinę apskaitą; 4. Neatlygintinai gauto turto ir paslaugų (nepiniginių aukų) įvertinimo tvarkos aprašą taiko Pelno nesiekiančių juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo taisykles arba Supaprastintos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašą taikantys pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, politinių kampanijų dalyviai, įvertindami neatlygintinai gautą turtą ir paslaugas (nepinigines aukas); 5. šis įsakymas taikomas rengiant 2019 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių metinių finansinių ataskaitų rinkinius, veiklos ataskaitas (metinius pranešimus) ir metines ataskaitas. PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1K-372 (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 1K-443 redakcija, įsigaliojo nuo 2018 12 22) PELNO NESIEKIANČIŲ JURIDINIŲ ASMENŲ BUHALTERINĖS APSKAITOS IR FINANSINIŲ ATASKAITŲ SUDARYMO IR PATEIKIMO TAISYKLĖS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Pelno nesiekiančių juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) reglamentuojama pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų (toliau – pelno nesiekiantys juridiniai asmenys): 1.1. buhalterinės apskaitos (toliau – apskaita) tvarka; 1.2. finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo ir pateikimo tvarka. 2. Taisyklėse vartojamos sąvokos: 2.1. Apskaitinis įvertis – remiantis prielaidomis, atsižvelgiant į dabartinę turto ir įsipareigojimų vertę ir tikėtiną naudą ar įsipareigojimus nustatomas apytikslis dydis, naudojamas turto ir įsipareigojimų vertei nustatyti. 2.2. Apskaitos klaida – klaida, kuri atsiranda dėl neteisingo skaičiavimo, netinkamo apskaitos metodo taikymo, neteisingo ūkinės operacijos ar įvykio registravimo ar dėl apsirikimo. 2.3. Ataskaitinis laikotarpis – laikotarpis, kuriam sudaromas pelno nesiekiančio juridinio asmens metinių arba tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys. 2.4. Atsargos – trumpalaikis turtas, kurį pelno nesiekiantis juridinis asmuo sunaudoja pajamoms uždirbti per vienus metus arba per vieną pelno nesiekiančio juridinio asmens veiklos ciklą. 2.5. Finansavimo pajamos – gautų arba gautinų finansavimo sumų dalis, panaudota per ataskaitinį laikotarpį pelno nesiekiančio juridinio asmens turėtoms sąnaudoms kompensuoti. 2.6. Finansavimo sumos – valstybės ir savivaldybės biudžetų, Europos Sąjungos, Lietuvos ir užsienio paramos fondų arba kitų asmenų parama, tikslinės lėšos ir (arba) materialinė pagalba, skirtos pelno nesiekiančio juridinio asmens įstatuose nustatytiems tikslams įgyvendinti. 2.7. Finansinė nuoma (lizingas) – nuoma, kai perduodant turtą nuomininkui perduodama didžioji dalis turto nuosavybės rizikos ir naudos. Nuosavybės teisė į turtą vėliau gali būti perduodama arba neperduodama. 2.8. Finansinės būklės ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje rodomas visas pelno nesiekiančio juridinio asmens turtas, nuosavas kapitalas, finansavimo sumos ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. 2.9. Finansiniai metai – metinis ataskaitinis laikotarpis, kuriam sudaromas metinių finansinių ataskaitų rinkinys. 2.10. Finansinis turtas – turtas, kuris yra pinigai ir pinigų ekvivalentai; sutartinė teisė pasikeisti finansinėmis priemonėmis su kita šalimi galimai sau palankiomis sąlygomis; įsigyti kito subjekto vertybiniai popieriai; sutartinė teisė gauti pinigus ar kitą šiame papunktyje nurodytą turtą iš kito subjekto. 2.11. Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas (toliau – aiškinamasis raštas) – finansinė ataskaita, kurioje detalizuojamos ir paaiškinamos pelno nesiekiančio juridinio asmens finansinės būklės ir veiklos rezultatų ataskaitose nurodytos sumos, taip pat pateikiama papildoma reikšminga informacija, nenurodoma kitose finansinėse ataskaitose. Į šį aiškinamąjį raštą įtraukiama pelno nesiekiančio juridinio asmens veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose reikalaujama pateikti informacija. 2.12. Finansinių ataskaitų rinkinys – periodiškai rengiamas ataskaitų rinkinys, kuriame pateikiami finansiniai duomenys apie pelno nesiekiančio juridinio asmens finansinę būklę ir veiklos rezultatus. 2.13. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas – ilgalaikio materialiojo turto vertės mažėjimas, išreiškiamas sistemingai paskirstant to turto nudėvimąją vertę per jo naudingo tarnavimo laiką. 2.14. Ilgalaikis materialusis turtas – materialusis turtas, kuris teikia pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui ekonominės naudos ilgiau nei vienus metus ir kurio įsigijimo ar pasigaminimo savikaina yra ne mažesnė už to juridinio asmens nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę. 2.15. Įsigijimo ar pasigaminimo savikaina – sumokėta ar mokėtina pinigų ar pinigų ekvivalentų suma ar kito mainais atiduoto ar sunaudoto turto vertė įsigyjant ar pasigaminant turtą. 2.16. Išlaidos – išleisti pinigai ar kiti pelno nesiekiančio juridinio asmens veiklai panaudoti ištekliai. 2.17. Likvidacinė vertė – suma, kurią pasibaigus naudingo tarnavimo laikui tikimasi gauti už turtą, įvertinus būsimas likvidavimo ar perleidimo išlaidas. 2.18. Nematerialiojo turto amortizacija – pelno nesiekiančio juridinio asmens nematerialiojo turto vertės mažėjimas išreiškiamas sistemingai paskirstant to turto amortizuojamąją vertę per jo naudingo tarnavimo laiką. 2.19. Nematerialusis turtas – materialios formos neturintis, nuo kitų pelno nesiekiančio juridinio asmens nematerialiojo turto vienetų atskiriamas nepiniginis turtas, kuriuo tas juridinis asmuo disponuoja, ir kurį naudodamas numato gauti tiesioginės ir (arba) netiesioginės ekonominės naudos. 2.20. Nuoma – už tam tikrą mokestį nuomotojo suteikta teisė nuomininkui sutartą laiką valdyti ir naudoti turtą. 2.21. Nuomininkas – juridinis ar fizinis asmuo, pagal nuomos sutartį valdantis ir naudojantis nuomotojo perduotą turtą. 2.22. Nuomotojas – juridinis ar fizinis asmuo, pagal nuomos sutartį išnuomojantis turtą. 2.23. Pajamos – gauta, gaunama arba gautina ekonominė nauda už paslaugų teikimą, prekių ir paslaugų pardavimą per ataskaitinį laikotarpį arba įsipareigojimų sumažėjimas, dėl ko padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus dalyvių įnašus. 2.24. Panauda – teisė sutartą laiką neatlygintinai valdyti ir naudoti turtą. 2.25. Panaudos davėjas – juridinis ar fizinis asmuo, pagal panaudos sutartį perdavęs panaudos gavėjui naudoti turtą. 2.26. Panaudos gavėjas – juridinis ar fizinis asmuo, pagal panaudos sutartį valdantis ir naudojantis panaudos davėjo perduotą turtą. 2.27. Prekės – turtas, pirktas perparduoti, ir pelno nesiekiančio juridinio asmens pagaminta produkcija, skirta parduoti. 2.28. Reikšminga informacija – informacija, kurios nepateikimas arba klaidingas pateikimas gali iškreipti finansines ataskaitas ir paveikti finansinių ataskaitų informacijos vartotojų priimamus sprendimus. 2.29. Rizikos perdavimo momentas – momentas, kai pardavėjas ima nebevaldyti ir nebekontroliuoti turto, o pirkėjas tampa atsakingas už turtą ir turi teisę gauti turto nuosavybės teikiamą naudą. 2.30. Sąnaudos – ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, pardavimo, perdavimo, netekimo ir prisiimtų įsipareigojimų per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą. 2.31. Turto balansinė vertė – suma, kuria turtas rodomas pelno nesiekiančio juridinio asmens finansinės būklės ataskaitoje. 2.32. Valiutinis straipsnis – straipsnis, kuriame pateikta pinigų ar kito finansinio turto ar įsipareigojimų suma bus gauta ar sumokėta fiksuota arba aiškiai nustatoma suma užsienio valiuta ir kuris buhalterinėje apskaitoje įvertinamas valiuta, kuria sudaromas finansinių ataskaitų rinkinys. 2.33. Veiklos rezultatų ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje nurodomos visos pelno nesiekiančio juridinio asmens ataskaitinio laikotarpio pajamos, sąnaudos ir veiklos rezultatai – perviršis (pelnas) ar deficitas (nuostoliai). 3. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose buhalterinę apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose. II SKYRIUS BENDROSIOS APSKAITOS TVARKYMO IR FINANSINIŲ ATASKAITŲ SUDARYMO NUOSTATOS 4. Finansinės ataskaitos turi būti sudarytos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų pelno nesiekiančio juridinio asmens turtą, nuosavą kapitalą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas. 5. Pelno nesiekiančio juridinio asmens vadovas pasitvirtina apskaitos politiką ir savo poreikiams pritaikytą sąskaitų planą, atsižvelgdamas į Taisyklių 1 priede pateiktą pavyzdinį sąskaitų planą. 6. Pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, tvarkydami apskaitą ir sudarydami finansines ataskaitas, vadovaujasi šiais bendraisiais apskaitos principais: 6.1. subjekto; 6.2. veiklos tęstinumo; 6.3. periodiškumo; 6.4. pastovumo; 6.5. piniginio mato; 6.6. kaupimo; 6.7. palyginimo; 6.8. neutralumo; 7. Subjekto principas reiškia, kad kiekvienas finansines ataskaitas sudarantis pelno nesiekiantis juridinis asmuo laikomas atskiru apskaitos vienetu ir kad į finansines ataskaitas turi būti įtraukiama tik jo turtas, nuosavas kapitalas, finansavimo sumos, įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos. 8. Veiklos tęstinumo principas reiškia, kad sudarant finansines ataskaitas daroma prielaida, kad: 8.1. pelno nesiekiančio juridinio asmens veiklos laikotarpis neribotas; 8.2. pelno nesiekiančio juridinio asmens nenumatoma likviduoti. 9. Jei pelno nesiekiantis juridinis asmuo įsteigiamas ribotam laikotarpiui, visas jo ilgalaikis materialusis turtas nudėvimas (nematerialusis turtas amortizuojamas) per numatytą pelno nesiekiančio juridinio asmens veiklos laikotarpį. Jei pelno nesiekiantį juridinį asmenį numatoma likviduoti per 12 mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, visas jo turtas ir įsipareigojimai laikomi trumpalaikiais. 10. Periodiškumo principas reiškia, kad: 10.1. finansinės ataskaitos turi būti sudaromos pagal paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos duomenis. Vėliau įvykusios ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai (toliau kartu – ūkinės operacijos) įtraukiami į apskaitą ir rodomi kito ataskaitinio laikotarpio finansinėse ataskaitose; 10.2. paprastai finansiniai metai trunka 12 mėnesių, tačiau jeigu pelno nesiekiantis juridinis asmuo pradeda veiklą, yra reorganizuojamas, likviduojamas arba priimamas sprendimas pakeisti finansinių metų pradžią, finansiniai metai gali trukti ne 12 mėnesių. Veiklą pradedančio pelno nesiekiančio juridinio asmens pirmieji finansiniai metai yra laikotarpis nuo jo įsteigimo dienos iki finansinių metų pabaigos. Savo finansinius metus keičiančio pelno nesiekiančio juridinio asmens finansinių metų pabaiga yra naujų finansinių metų pabaiga, jei laikotarpis nuo finansinių metų pradžios iki naujų finansinių metų pabaigos yra ne ilgesnis kaip 18 mėnesių. Jei laikotarpis yra ilgesnis negu 18 mėnesių, nustatomi pereinamieji finansiniai metai, kurių pradžia yra senų finansinių metų pabaiga, o pabaiga – naujų finansinių metų pradžia. 11. Pastovumo principas reiškia, kad pelno nesiekiantis juridinis asmuo pasirinktą apskaitos politiką turi taikyti nuolat arba gana ilgą laiką, nebent reikšmingi įvykiai ar aplinkybės priverstų ją pakeisti. Apskaitos politika gali būti keičiama, kai pasikeičia apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą reglamentuojantys teisės aktai arba kai paaiškėja, kad taikomi apskaitos metodai neleidžia tikrai ir teisingai parodyti pelno nesiekiančio juridinio asmens finansinės būklės ir veiklos rezultatų. 12. Piniginio mato principas reiškia, kad visas pelno nesiekiančio juridinio asmens turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimai, finansavimo sumos, pajamos ir sąnaudos finansinėse ataskaitose išreiškiami pinigais. 13. Kaupimo principas reiškia, kad ūkinės operacijos apskaitoje registruojamos, kai jos įvyksta, ir pateikiamos tų laikotarpių finansinėse ataskaitose, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą. 14. Palyginimo principas reiškia, kad: 14.1. per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos siejamos su sąnaudomis, patirtomis uždirbant tas pajamas; 14.2. finansinės ataskaitos turi būti rengiamos taip, kad jų informacijos vartotojai galėtų palyginti jose pateiktą informaciją su kitų ataskaitinių laikotarpių ir kitų pelno nesiekiančių juridinių asmenų teikiama informacija ir teisingai įvertinti pelno nesiekiančio juridinio asmens finansinės būklės ir veiklos rezultatų pokyčius; 14.3. visose finansinėse ataskaitose turi būti pateikiama ataskaitinių ir praėjusių finansinių metų lyginamoji informacija. Jei buvo pakeistas finansinių ataskaitų straipsnių grupavimas, praėjusių finansinių metų duomenų pergrupuoti nereikia. Jei pergrupavimai reikšmingi, informacija pateikiama aiškinamajame rašte. 15. Neutralumo principas reiškia, kad finansinėse ataskaitose teikiama informacija turi būti objektyvi ir nešališka. Pateikta informacija neturi paveikti finansinių ataskaitų informacijos vartotojų, kad jie priimtų nepagrįstai palankius pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui sprendimus, ir (arba) neturi būti siekiama iš anksto numatyto rezultato. 16. Finansinėse ataskaitose turtas ir įsipareigojimai pateikiami atskirai, negali būti daroma turto ir įsipareigojimų užskaita, išskyrus atvejus, kai tenkinamos abi šios sąlygos: 16.1. turtas ir įsipareigojimai yra susiję su tuo pačiu asmeniu; 16.2. leidžiama daryti turto ir įsipareigojimų užskaitą arba atlikti kitokius įskaitymus teisės aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymą, nustatyta tvarka (pvz., daroma avansu sumokėto pelno mokesčio ir (ar) pelno mokesčio permokos užskaita su mokėtino pelno mokesčio įsipareigojimu) arba yra susitarimas dėl tokio turto ir įsipareigojimų užskaitos ir toks susitarimas nėra draudžiamas pagal teisės aktų, reglamentuojančių užskaitą, reikalavimus. 17. Pajamos ir sąnaudos finansinėse ataskaitose turi būti pateikiamos atskirai. Galimas tik kai kurių ūkinių operacijų grynojo rezultato pateikimas finansinėse ataskaitose (pvz., grynasis rezultatas rodomas perleidus ilgalaikį turtą, kompensavus patirtas sąnaudas arba pasikeitus valiutos santykiui). 18. Iki finansinių ataskaitų sudarymo apskaitoje turi būti užregistruotos visos pelno nesiekiančio juridinio asmens ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos. 19. Metinių finansinių ataskaitų duomenys turi būti pagrįsti turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. 20. Jeigu Taisyklėse nereglamentuotos nuostatos, būtinos pelno nesiekiančio juridinio asmens ūkinėms operacijoms užregistruoti, ir finansinės ataskaitos teisingai neparodo pelno nesiekiančio juridinio asmens turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, finansavimo sumų, pajamų ir sąnaudų, pelno nesiekiantis juridinis asmuo gali pasirinkti taikyti verslo apskaitos standartus, viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus arba tarptautinius apskaitos standartus (toliau kartu – apskaitos standartai) ir apie tai nurodyti aiškinamajame rašte. Jeigu ūkinės operacijos vertinamos ir registruojamos vadovaujantis apskaitos standartų nuostatomis, pelno nesiekiančio juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis nesikeičia ir finansinės ataskaitos turi būti pateikiamos pagal Taisyklių prieduose nustatytas formas. III SKYRIUS TURTO APSKAITA PIRMASIS SKIRSNIS NEMATERIALIOJO TURTO APSKAITA 21. Nematerialusis turtas pripažįstamas ir registruojamas pelno nesiekiančio juridinio asmens apskaitoje, jei atitinka nematerialiojo turto sąvoką ir visus šiuos pripažinimo kriterijus: 21.1. pelno nesiekiantis juridinis asmuo pagrįstai tikisi ateityje gauti iš turto ekonominės naudos. Ekonominę naudą, gaunamą iš nematerialiojo turto ateinančiais laikotarpiais, galima pagrįsti galimybe vykdyti pelno nesiekiančio juridinio asmens veiklą, pajamų padidėjimu arba galimybe teikti daugiau ar geresnės kokybės paslaugų, išlaidų sumažėjimu ar kita nauda, gaunama iš pelno nesiekiančio juridinio asmens naudojamo nematerialiojo turto; 21.2. turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina gali būti patikimai įvertinta ir atskirta nuo kito turto; 21.3. pelno nesiekiantis juridinis asmuo turi visas šias su turtu susijusias teises: turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti arba apriboti teisę juo naudotis kitiems. Galimybė turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti ir jo teikiama ekonominė nauda gali priklausyti nuo juridinių teisių į tą turtą atsiradimo arba nuo jų pasikeitimo. 22. Nematerialusis turtas pagal savo pobūdį gali būti skirstomas į grupes: 22.1. patentai, licencijos, programinė įranga ir jos licencijos – pelno nesiekiančio juridinio asmens įsigytos kompiuterių programos, duomenų bazės ir jų naudojimo licencijos; 22.2. kitas nematerialusis turtas (pvz., autorių teisės, prekių ženklai ar pan.); 22.3. sumokėti avansai už nematerialųjį turtą – išankstiniai mokėjimai už nematerialųjį turtą, kol jis bus gautas, ir už visų išvardytų grupių nematerialiojo turto kūrimo projektus, kol nematerialusis turtas dar nevisiškai paruoštas naudoti. 23. Nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, kurią sudaro už šį turtą sumokėta ar mokėtina pinigų suma, įskaitant muitus ir kitus negrąžinamus mokesčius. Prie turto įsigijimo savikainos taip pat priskiriamos kitos tiesiogiai su nematerialiojo turto įsigijimu ir paruošimu naudoti susijusios išlaidos. 24. Kitos tiesiogiai prie nematerialiojo turto įsigijimo savikainos priskirtinos išlaidos: 24.1. atlygis už teisines paslaugas; 24.2. išmokos darbuotojams, trečiosioms šalims ir panašios išlaidos, atsirandančios dėl šio turto parengimo naudoti; 24.3. testavimo, skirto nustatyti, ar nematerialusis turtas tinkamai veikia, išlaidos. 25. Į nematerialiojo turto įsigijimo savikainą neįskaičiuojamas grąžinamas pridėtinės vertės mokestis. Negrąžinamas (neatskaitomas) pridėtinės vertės mokestis gali būti įskaičiuojamas į turto įsigijimo savikainą arba iš karto pripažįstamas veiklos sąnaudomis. 26. Į nematerialiojo turto įsigijimo savikainą neįtraukiamos, o nurašomos į sąnaudas, išlaidos gali būti: 26.1. išlaidos nuo tada, kai turtas tampa tokios būklės, kad galima pradėti jį naudoti pelno nesiekiančio juridinio asmens numatomu būdu; 26.2. išlaidos, kurios nėra būtinos, norint paruošti turtą numatomam naudojimui; 26.3. išlaidos, padaromos turto naudojimo pradžioje, prieš pasiekiant planuotą pajėgumą; 26.4. palūkanos ir kitos skolinimosi išlaidos, jei turtas įsigyjamas iš skolintų lėšų. 27. Nematerialųjį turtą gavus neatlygintinai, turtas pelno nesiekiančio juridinio asmens apskaitoje registruojamas verte, nustatyta pagal Neatlygintinai gauto turto ir paslaugų (nepiniginių aukų) įvertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą finansų ministro įsakymu (toliau – Neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo tvarkos aprašas), kuri laikoma turto įsigijimo savikaina, ir ta pačia suma registruojamos finansavimo sumos. 28. Paties pelno nesiekiančio juridinio asmens sukurtas turtas nematerialiuoju turtu nepripažįstamas. 29. Nematerialiojo turto įsigijimo savikaina amortizuojama ir pripažįstama sąnaudomis tolygiai per visą turto naudingo tarnavimo laiką. 30. Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas nustatomas atsižvelgiant į: 30.1. numatomą turto naudojimo trukmę ir intensyvumą; 30.2. informaciją apie panašaus turto, kurį naudojant atliekamos panašios funkcijos, naudingo tarnavimo laiką; 30.3. turto technologinį ir kitokį senėjimą; 30.4. jeigu pelno nesiekiantis juridinis asmuo kontroliuoja nematerialųjį turtą turėdamas teisių, kurios buvo suteiktos ribotam laikui, nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas neturi viršyti tų teisių galiojimo laiko. 31. Nematerialiojo turto amortizacija pradedama skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos po jo įsigijimo ir nebeskaičiuojama nuo kito mėnesio 1 dienos po jo nurašymo arba perleidimo ir tuo atveju, kai visa nematerialiojo turto vertė perkeliama į sąnaudas. 32. Nematerialiojo turto amortizacija skaičiuojama taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) amortizacijos skaičiavimo metodą, pagal kurį metinė amortizacijos suma apskaičiuojama pagal formulę: N =V T , kur N – metinė amortizacijos suma; V – nematerialiojo turto įsigijimo vertė (pasigaminimo savikaina); T – naudingo tarnavimo laikas, metais. 33. Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas gali būti peržiūrimas ir, jei reikia, tikslinamas, gavus naujos informacijos. Jeigu tikėtinas turto naudingo tarnavimo laikas reikšmingai skiriasi nuo ankstesnių įvertinimų, neamortizuotos nematerialiojo turto dalies naudingo tarnavimo laikas turi būti patikslintas. 34. Nematerialiojo turto atnaujinimo, eksploatavimo, priežiūros ar tobulinimo išlaidos priskiriamos prie veiklos sąnaudų tą ataskaitinį laikotarpį, kada jos buvo patirtos. 35. Nematerialusis turtas turi būti nurašomas jį perleidžiant arba jei šis turtas nebeatitinka nematerialiojo turto pripažinimo kriterijų. 36. Praradus ar nurašius nevisiškai amortizuotą nematerialųjį turtą, pripažįstami turto nurašymo nuostoliai, kurie veiklos rezultatų ataskaitoje rodomi kaip veiklos sąnaudos. ANTRASIS SKIRSNIS ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO APSKAITA 37. Ilgalaikis materialusis turtas pripažįstamas ir registruojamas pelno nesiekiančio juridinio asmens apskaitoje, jei jis atitinka visus šiuos pripažinimo kriterijus: 37.1. pelno nesiekiantis juridinis asmuo ketina jį naudoti ilgiau nei vienus metus; 37.2. pelno nesiekiantis juridinis asmuo pagrįstai tikisi ateityje gauti iš turto ekonominės naudos; 37.3. pelno nesiekiantis juridinis asmuo gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą; 37.4. turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto savikainą, pelno nesiekiančio juridinio asmens nusistatytą kiekvienai turto grupei; 37.5. pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui perduota rizika, susijusi su ilgalaikiu materialiuoju turtu. Rizikos perdavimu laikomas momentas, kai pelno nesiekiantis juridinis asmuo įgyja teisę valdyti, naudoti ilgalaikį materialųjį turtą ir juo disponuoti, tampa atsakingas už ilgalaikį materialųjį turtą ir jam priklauso ilgalaikio materialiojo turto teikiama nauda. Rizikos perdavimo momentas paprastai aptariamas sutartyje, kurios pagrindu turtas priimamas. Jei ilgalaikis materialusis turtas priklauso pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui nuosavybės teise arba pelno nesiekiantis juridinis asmuo valdo, naudoja turtą ir juo disponuoja patikėjimo teise ir tai įteisinančioje sutartyje nenumatytas kitas rizikos perdavimo momentas, laikoma, kad su turtu susijusi rizika pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui perduota tokios sutarties sudarymo momentu. 38. Ilgalaikis materialusis turtas, sudarantis prielaidas pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui veikti ateinančiais laikotarpiais, nors ir neduodantis ekonominės naudos tiesiogiai, pripažįstamas ilgalaikiu materialiuoju turtu. Pavyzdžiui, turtas, įsigytas darbo saugos, gamtosaugos, valdymo tikslams. 39. Pelno nesiekiančio juridinio asmens naudojamas panašaus pobūdžio ir pagal atliekamas funkcijas panašus ilgalaikis materialusis turtas gali būti skirstomas į grupes: 39.1. žemė; 39.2. pastatai ir statiniai; 39.3. mašinos ir įranga; 39.4. transporto priemonės; 39.5. kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai; 39.6. nebaigti statyti objektai (turtas); 39.7. kitas ilgalaikis materialusis turtas; 39.8. sumokėti avansai – išankstiniai mokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtą, kol jis bus gautas. 40. Ilgalaikis materialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina. 41. Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą sudaro: 41.1. už turtą sumokėta ar mokėtina pinigų suma (ar kitokio sunaudoto turto vertė) atėmus grąžinamo pridėtinės vertės mokesčio sumą; 41.2. atvežimo išlaidos; 41.3. muitai, akcizai ir kiti negrąžinami mokesčiai; 41.4. projektavimo darbų išlaidos; 41.5. sumontavimo išlaidos; 41.6. instaliavimo išlaidos; 41.7. parengimo naudoti išlaidos; 41.8. remonto, atlikto iki turto naudojimo pradžios, išlaidos; 41.9. išbandymo išlaidos; 41.10. infrastruktūros ir turto registravimo išlaidos; 41.11. žemės sklypo ir statybos aikštelės paruošimo išlaidos; 41.12. kitos, tiesiogiai su turto įsigijimu susijusios, išlaidos. 42. Negrąžinamas (neatskaitomas) pridėtinės vertės mokestis gali būti įskaičiuojamas į turto įsigijimo savikainą arba iš karto pripažįstamas veiklos sąnaudomis. 43. Į ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą neįtraukiamos, o nurašomos į sąnaudas, išlaidos gali būti: 43.1. išlaidos, padarytos nuo tada, kai turtas tampa tokios būklės, kad galima pradėti jį naudoti pelno nesiekiančio juridinio asmens numatomu būdu; 43.2. išlaidos, kurios nėra būtinos, norint paruošti turtą numatomam naudojimui; 43.3. išlaidos, padaromos turto naudojimo pradžioje, prieš pasiekiant planuotą pajėgumą; 43.4. palūkanos ir kitos skolinimosi išlaidos, jei turtas įsigyjamas iš skolintų lėšų. 44. Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo savikaina apskaičiuojama prie pagrindinių žaliavų, medžiagų, komplektuojamųjų gaminių, sunaudotų gaminant ilgalaikį materialųjį turtą, įsigijimo savikainos pridedant tiesiogines darbo ir netiesiogines (pridėtines) gamybos išlaidas, padarytas gaminantis šį turtą iki jo naudojimo pradžios. Jeigu objektas (turtas) statomas (gaminamas) savoms pelno nesiekiančio juridinio asmens reikmėms ir toks pat objektas (turtas) statomas (gaminamas) parduoti, savoms reikmėms statomo (gaminamo) objekto (turto) savikaina turi būti tokia pat kaip ir parduoti statomo (gaminamo) objekto (turto) savikaina. Į ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo savikainą neįskaitomos veiklos sąnaudos ir pelnas (nuostoliai) arba jų dalis. 45. Prie ilgalaikio materialiojo turto priskiriami įsigyti arba paties pelno nesiekiančio juridinio asmens statomi nebaigti statyti objektai (turtas), montuojami įrenginiai ir jų montavimo (įdiegimo) darbai, atlikti rangovų arba paties pelno nesiekiančio juridinio asmens, bet ataskaitinio laikotarpio pabaigoje dar nebaigti. Nupirktų nebaigtų statyti objektų (turto) vertė nustatoma prie nebaigto statyti objekto (turto) pardavėjui sumokėtos arba mokėtinos už šį objektą (turtą) sumos pridedant objekto (turto) įsigijimo įforminimo išlaidas ir iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos jo atliktų darbų vertę. Jeigu statybos darbus atlieka rangovai, nebaigtų statyti darbų vertė nustatoma remiantis rangovų atliktų darbų perdavimo– priėmimo aktais arba kitais dokumentais. Jeigu objektą (turtą) stato pats pelno nesiekiantis juridinis asmuo, nebaigto statyti objekto (turto) vertę sudaro sunaudotų medžiagų, komplektuojamųjų gaminių įsigijimo vertė, tiesioginio darbo ir netiesioginės (pridėtinės) gamybos išlaidos, susijusios su šio objekto (turto) statyba, atliktų projektavimo darbų vertė ir kitos išlaidos, susijusios su objekto (turto) statyba. Finansinės būklės ataskaitoje prie nebaigtos statybos išlaidų priskiriamas ir už statybos darbus sumokėtas avansas. 46. Jeigu pelno nesiekiantis juridinis asmuo ilgalaikį materialųjį turtą gauna darydamas turtinius įnašus, turto įsigijimo savikainą sudaro investuoto turto vertė. 47. Neatlygintinai gautas ilgalaikis materialusis turtas pelno nesiekiančio juridinio asmens apskaitoje registruojamas pagal Neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo tvarkos aprašo nuostatas nustatyta verte, kuri laikoma šio turto įsigijimo savikaina, ir ta pačia suma registruojamos finansavimo sumos. 48. Pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį gautas ilgalaikis materialusis turtas registruojamas ilgalaikio materialiojo turto straipsnyje. Šio turto įsigijimo savikaina yra finansinės nuomos sutartyje nurodyta turto vertės dengimo suma, išskyrus palūkanas, jei jos numatytos sutartyje. Su finansinės nuomos (lizingo) sutarties sudarymu ir turto paruošimu naudoti tiesiogiai susijusios išlaidos taip pat įtraukiamos į šio turto įsigijimo savikainą. 49. Pagal nuomos sutartį išsinuomotas ar pagal panaudos sutartį naudojamas ilgalaikis materialusis turtas pelno nesiekiančio juridinio asmens apskaitoje registruojamas nebalansinėse sąskaitose. 50. Kiekvieno ilgalaikio materialiojo turto vieneto naudojimo pradžia įforminama pelno nesiekiančio juridinio asmens vadovo tvirtinamu ilgalaikio materialiojo turto perdavimo naudoti aktu ar kitu dokumentu. 51. Ilgalaikio materialiojo turto naudojimo laikas gali būti neribotas ir ribotas. 52. Ilgalaikio materialiojo turto (žemės), kurio naudojimo laikas neribotas, nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Nusidėvėjimas taip pat neskaičiuojamas: 52.1. nebaigtų statyti objektų (turto); 52.2. ruošiamo naudoti ilgalaikio materialiojo turto; 52.3. išsinuomoto ir pagal panaudos sutartį gauto turto. 53. Išnuomoto turto ir pagal panaudos sutartį perduoto ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą skaičiuoja ir nusidėvėjimo sumą į sąnaudas traukia turto savininkas (nuomotojas, panaudos davėjas). 54. Pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį naudojamo ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą apskaičiuoja finansinės nuomos (lizingo) gavėjas. 55. Ilgalaikio materialiojo turto, kurio naudojimo laikas yra ribotas, įsigijimo (pasigaminimo) savikaina pripažįstama sąnaudomis per to turto naudingo tarnavimo laiką, tačiau, jeigu visiškai nudėvėtas ilgalaikis materialusis turtas ir toliau naudojamas pelno nesiekiančio juridinio asmens veikloje, jo likutinė vertė negali būti mažesnė už likvidacinę vertę. 56. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo suma pripažįstama sąnaudomis kiekvieną ataskaitinį laikotarpį, išskyrus atvejus, kai nusidėvėjimo sąnaudos įtraukiamos į kito turto pasigaminimo savikainą. 57. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos po turto perdavimo naudoti ir nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio 1 dienos po jo nurašymo arba perleidimo ir tuo atveju, kai visa ilgalaikio materialiojo turto nudėvimoji vertė perkeliama į pagamintos produkcijos (darbų, paslaugų) savikainą. 58. Ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką pelno nesiekiantis juridinis asmuo nustato atsižvelgdamas į: 58.1. planuojamą ilgalaikio materialiojo turto naudojimo intensyvumą, 58.2. turto naudojimo aplinką, naudingųjų turto savybių kitimą per visą jo naudingo tarnavimo laiką; 58.3. teisinius ir kitokius veiksnius, ribojančius ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką; 58.4. pelno nesiekiančio juridinio asmens nusistatytą likvidacinę ilgalaikio materialiojo turto vertę. 59. Ilgalaikio materialiojo turto, kurio nusidėvėjimas skaičiuojamas, vienetu gali būti: 59.1. grupė identiškų vienarūšių turto vienetų; 59.2. atskiras turto vienetas; 59.3. turto vieneto sudėtinė dalis, jeigu jos naudingo tarnavimo laikas reikšmingai skiriasi nuo to turto, kurio sudėtinė dalis ji yra, naudingo tarnavimo laiko ir jeigu įmanoma įvertinti šios dalies įsigijimo (pasigaminimo) savikainą. Jeigu tokių dalių įsigijimo (pasigaminimo) savikainą galima patikimai nustatyti ir ji yra ne mažesnė už pelno nesiekiančio juridinio asmens nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę, pelno nesiekiantis juridinis asmuo nusidėvėjimo skaičiavimo tikslu turto vieneto sudėtinę dalį gali išskirti ir nudėvėti kaip atskirą ilgalaikio materialiojo turto vienetą. 60. Ilgalaikio materialiojo turto vieneto nudėvimoji vertė apskaičiuojama iš jo įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmus numatomą likvidacinę vertę. Likvidacinę vertę nustato pats pelno nesiekiantis juridinis asmuo. 61. Taikomi ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodai: 61.1. tiesiogiai proporcingas (tiesinis); 61.2. produkcijos. 62. Taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą, metinė nusidėvėjimo suma apskaičiuojama pagal formulę: N= V1 −V2 T , kur N – metinė nusidėvėjimo suma; V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina; V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė; T – naudingo tarnavimo laikas, metais. 63. Taikant produkcijos metodą apskaičiuota nusidėvėjimo suma priklauso nuo naudojant tą ilgalaikį materialųjį turtą pagamintos produkcijos (atliktų paslaugų) kiekio. Taikant šį metodą, nusidėvėjimo suma apskaičiuojama pagal formulę: N= , kur N – nusidėvėjimo suma, tenkanti pagamintai produkcijai (atliktoms paslaugoms); V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina; V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė; P – per ataskaitinį laikotarpį pagamintos produkcijos (atliktų paslaugų) kiekis; Pmax – maksimalus produkcijos (atliktų paslaugų) kiekis, numatomas pagaminti, (atlikti) naudojant ilgalaikį materialųjį turtą per visą jo naudingo tarnavimo laiką. 64. Ilgalaikio materialiojo turto metinė nusidėvėjimo suma, naudingo tarnavimo laikas ir likvidacinė vertė gali būti tikslinami, gavus papildomos informacijos. 65. Jeigu pastebėtas reikšmingas laukiamos iš to turto ekonominės naudos pasikeitimas, nusidėvėjimo skaičiavimo metodas ir (arba) naudingo tarnavimo laikas turi būti pakeisti taip, kad atitiktų pasikeitusią situaciją. 66. Atlikus ilgalaikio materialiojo turto kapitalinį remontą ar rekonstrukciją, dėl kurių pagerėja turto naudingosios savybės, atliktų darbų verte didinama turto įsigijimo savikaina, o jeigu atliktas remontas pailgina turto naudingo tarnavimo laiką, tikslinamas ir turto naudingo tarnavimo laikas. 67. Patikslinus ilgalaikio materialiojo turto vertę dėl jo rekonstravimo ar remonto, nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo naujos jo vertės. Šio turto nudėvimoji vertė, pradedant nuo kito mėnesio 1 dienos, kurį ji buvo patikslinta, nudėvima per likusį arba patikslintą turto naudingo tarnavimo laiką. 68. Ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo išlaidos priskiriamos prie to ataskaitinio laikotarpio, kada jos buvo padarytos, veiklos sąnaudų, jeigu jos pagal pelno nesiekiančio juridinio asmens apskaitos politiką nepriskiriamos prie gaminamos produkcijos savikainos. 69. Jeigu dėl avarijos ar kitų priežasčių sugadinto ilgalaikio materialiojo turto remonto išlaidas kompensuoja draudimo įmonė ar kitas pelno nesiekiantis juridinis asmuo, remonto išlaidos mažinamos kompensuojama suma. Jeigu kompensuojama suma viršija remonto išlaidas, skirtumas pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio pajamomis. 70. Išsinuomoto, pagal panaudos sutartį valdomo ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo išlaidos (kai jų nekompensuoja nuomotojas, panaudos davėjas) pripažįstamos nuomininko, panaudos gavėjo veiklos sąnaudomis. Jeigu nuomotojas, panaudos davėjas nekompensuoja nuomininko, panaudos gavėjo patirtų ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimo arba remonto išlaidų, šios išlaidos pripažįstamos nuomininko, panaudos gavėjo veiklos to ataskaitinio laikotarpio, kurį jos buvo padarytos, sąnaudomis. Jeigu rekonstravimo ar remonto išlaidos tą patį laikotarpį, kurį jos buvo padarytos, atitinka ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo kriterijus, šios išlaidos gali būti registruojamos kito ilgalaikio turto sąskaitoje ir pripažįstamos sąnaudomis per likusį nuomos (panaudos) laikotarpį ar planuojamą naudingo tarnavimo laiką, atsižvelgiant į tai, kuris laikotarpis yra trumpesnis. 71. Jeigu nuomotojas, panaudos davėjas sutinka atlikto ilgalaikio materialiojo turto remonto darbų vertę kompensuoti arba ja sumažinti nuomos mokestį, nuomininkas, panaudos gavėjas remonto išlaidas apskaitoje registruoja kaip gautiną sumą. 72. Netinkamas (negalimas) naudoti ilgalaikis materialusis turtas nurašomas. Nurašius visiškai nudėvėtą ilgalaikį materialųjį turtą, gautos dalys ar medžiagos apskaitoje registruojamos kaip atsargos grynąja galimo realizavimo verte. Jeigu nurašyto turto likvidacinė vertė didesnė už gautų dalių ir medžiagų grynąją galimo realizavimo vertę, skirtumas pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio nuostoliais dėl turto nurašymo, jeigu turto likvidacinė vertė mažesnė, – ataskaitinio laikotarpio pelnu dėl turto nurašymo. 73. Nurašius ilgalaikį materialųjį turtą, apskaitoje turi būti nurašoma įsigijimo savikaina ir sukaupta nusidėvėjimo suma. Likusi nenusidėvėjusi ilgalaikio materialiojo turto suma pripažįstama ataskaitinio laikotarpio nuostoliais dėl turto nurašymo. 74. Jeigu ilgalaikis materialusis turtas prarandamas dėl vagystės, stichinių nelaimių, gamtos reiškinių ar kitų panašių priežasčių, nuostoliai, atsiradę dėl šio turto praradimo, pripažįstami ataskaitinio laikotarpio nuostoliais dėl turto praradimo, jei nėra galimybės nuostolių kompensuoti. Jeigu pagrįstai tikimasi, kad nuostoliai bus atlyginti, numatoma atgauti suma registruojama kaip gautina suma. Jeigu numatoma atgauti suma yra mažesnė už prarasto ilgalaikio materialiojo turto vertę, skirtumas pripažįstamas nuostoliais. TREČIASIS SKIRSNIS FINANSINIO TURTO APSKAITA 75. Pagal pobūdį finansinis turtas skirstomas į: 75.1. pinigus. Prie pinigų priskiriami pelno nesiekiančio juridinio asmens pinigai kasoje ir mokėjimo paslaugų teikėjo atidarytose mokėjimo sąskaitose; 75.2. pinigų ekvivalentus. Prie pinigų ekvivalentų gali būti priskiriama trumpalaikės (iki trijų mėnesių nuo įsigijimo datos) likvidžios investicijos į vertybinius popierius (išskyrus nuosavybės vertybinius popierius), kelionės čekiai ir kitas finansinis turtas, kuris gali būti greitai iškeičiamas į pinigų sumas, kurių vertės pasikeitimo rizika yra nereikšminga; 75.3. gautinas sumas. Gautinos sumos registruojamos suteikus paslaugas, pardavus prekes ar kitą turtą, suteikus paskolą ar kitaip įgijus teisę gauti pinigus ar kitą finansinį turtą; 75.4. nuosavybės vertybinius popierius (pvz., kitų pelno nesiekiančių juridinių asmenų išleistos akcijos, pajai, taip pat įnašai į kitų pelno nesiekiančių juridinių asmenų dalininkų kapitalą); 75.5. ne nuosavybės vertybinius popierius (pvz., obligacijos, Vyriausybės taupymo lakštai, vekseliai ar pan.); 75.6. kitą finansinį turtą (pvz., terminuotieji indėliai). 76. Finansinis turtas pirminio pripažinimo metu į apskaitą įtraukiamas ir finansinėse ataskaitose rodomas įsigijimo savikaina. Į finansinio turto įsigijimo savikainą įtraukiamos ir tiesiogiai su šio turto įsigijimu susijusios išlaidos. 77. Jei pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsigydamas kito pelno nesiekiančio juridinio asmens nuosavybės vertybinius popierius ar dalininkų įnašą, juos apmoka turtu, finansinio turto (nuosavybės vertybinių popierių) įsigijimo savikainą sudaro perduodamo turto vertė ir tiesiogiai su įsigijimu susijusios išlaidos (pvz., atlygis tarpininkui). Jei pelno nesiekiančio juridinio asmens, kurio nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyjami apmokant turtu, ir jų veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato reikalavimą turtinį įnašą įvertinti turto arba verslo vertintojui, kai: 77.1. turto arba verslo vertintojo nustatyta turto vertė yra didesnė už perduoto turto balansinę vertę, skirtumas pripažįstamas kitomis pajamomis; 77.2. turto arba verslo vertintojo nustatyta turto vertė yra mažesnė už perduoto turto balansinę vertę, skirtumas pripažįstamas kitomis sąnaudomis. 78. Gavus finansinį turtą neatlygintinai, pelno nesiekiančio juridinio asmens apskaitoje registruojama šio turto įsigijimo savikaina, nustatyta pagal Neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo tvarkos aprašo nuostatas, ir ta pačia suma – gautos finansavimo sumos. 79. Finansinės būklės ataskaitoje finansinis turtas skirstomas į: 79.1. ilgalaikį finansinį turtą, prie kurio priskiriami terminuotieji indėliai, gautinos sumos, kurias pelno nesiekiantis juridinis asmuo atgaus vėliau kaip po 12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos, investicijos į vertybinius popierius, kurių pelno nesiekiantis juridinis asmuo nenumato perleisti per 12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos; 79.2. trumpalaikį finansinį turtą, prie kurio priskiriamos per 12 mėnesių gautinos sumos, trumpalaikės investicijos į vertybinius popierius, terminuotieji indėliai iki 12 mėnesių, pinigai ir pinigų ekvivalentai. 80. Finansinis turtas nurašomas, kai vertybiniai popieriai perleidžiami kitam pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui, gautinos sumos apmokamos arba pelno nesiekiantis juridinis asmuo netenka teisės arba galimybės atgauti gautinų sumų dėl to, kad skolininkas bankrutavo ir buvo likviduotas, mirė ar pan. 81. Pardavus finansinį turtą, registruojamas rezultatas – pelnas arba nuostoliai, – kuris apskaičiuojamas iš pardavimo kainos atėmus parduodamo turto balansinę vertę. KETVIRTASIS SKIRSNIS ATSARGŲ APSKAITA 82. Atsargos apskaitoje registruojamos įsigijimo (pasigaminimo) savikaina. 83. Prie atsargų priskiriamos žaliavos, medžiagos ir komplektuojamieji gaminiai, nebaigta gaminti produkcija, pagaminta produkcija, prekės, skirtos parduoti, neatlygintinai gautos atsargos ir ūkinis inventorius. 84. Prie ūkinio inventoriaus priskiriamas materialusis turtas, kuris naudojamas daugiau nei vieną kartą ir kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikaina mažesnė už pelno nesiekiančio juridinio asmens nusistatytą ilgalaikio materialiojo turto vertę. 85. Nustatant atsargų įsigijimo savikainą, prie pirkimo kainos pridedami visi su pirkimu susiję mokesčiai bei rinkliavos (išskyrus tuos, kurie vėliau bus atgauti), atvežimo, paruošimo naudoti bei kitos tiesiogiai su atsargų įsigijimu susijusios išlaidos. Atsargų atvežimo, sandėliavimo ir kitos išlaidos gali būti pripažintos veiklos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kai buvo patirtos, jei sumos yra nereikšmingos. 86. Į atsargų įsigijimo savikainą neįskaitomas sumokėtas pridėtinės vertės mokestis, išskyrus tuos atvejus, kai mokestis negrąžinamas (neatskaitomas). Jeigu pridėtinės vertės mokestis negrąžinamas (neatskaitomas), pelno nesiekiantis juridinis asmuo gali jį įskaityti į atsargų įsigijimo savikainą arba iš karto pripažinti sąnaudomis. 87. Neatlygintinai gautos atsargos apskaitoje registruojamos pagal Neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo tvarkos aprašo nuostatas nustatyta verte, kuri laikoma atsargų įsigijimo savikaina, ir ta pačia suma registruojamos finansavimo sumos. 88. Nebaigtos gaminti ir pagamintos produkcijos savikainos apskaičiavimo metodus pelno nesiekiantis juridinis asmuo pasirenka atsižvelgdamas į savo veiklos specifiką. 89. Pelno nesiekiantis juridinis asmuo, apskaičiuodamas veikloje sunaudotų ar parduotų atsargų savikainą, gali taikyti vieną iš pasirinktų šių atsargų įkainojimo būdų: 89.1. FIFO (angl. first in, first out) būdą. Taikant šį būdą, daroma prielaida, kad pirmiausia parduodamos arba sunaudojamos atsargos, kurios buvo įsigytos arba pagamintos anksčiausiai, t. y. laikotarpio pabaigoje likusios atsargos buvo įsigytos arba pagamintos vėliausiai; 89.2. svertinio vidurkio būdą. Šį būdą galima rinktis, jeigu atsargos sumaišytos ir neįmanoma atskirti, kurios įsigytos ar pagamintos pirmiau. Taikant šį būdą, atsargų savikaina nustatoma pagal atsargų vienetų laikotarpio pradžioje ir per visą laikotarpį įsigytų ar pagamintų panašių atsargų vienetų kainų svertinį vidurkį. Kainų vidurkis gali būti apskaičiuojamas periodiškai arba gavus kiekvieną naują atsargų siuntą (pagal aplinkybes kiekviename pelno nesiekiančiame juridiniame asmenyje, atsižvelgiant į atsargų naudojimo būdą); 89.3. konkrečių kainų būdą. Šį būdą galima rinktis tuo atveju, kai stambios vienetinės atsargos, prekės gaminamos ir paslaugos teikiamos konkrečiam tikslui. Taikant šį būdą, konkretūs atsargų vienetai turi būti įvertinami jų savikaina. Konkrečių kainų būdas gali būti taikomas konkrečiam projektui įgyvendinti skirtoms atsargoms. Šis būdas netaikomas, jeigu yra daug atsargų vienetų, kurie gali būti lengvai keičiami vieni kitais. 90. Atsargų sunaudojimas arba pardavimas gali būti registruojamas taikant vieną iš šių būdų: 90.1. nuolatinį atsargų apskaitos būdą, kai apskaitos sąskaitose registruojama kiekviena atsargų operacija, t. y. atsargų gavimas, atsargų perdavimas iš vieno pelno nesiekiančio juridinio asmens padalinio į kitą, atsargų sunaudojimas, nepanaudotų atsargų grąžinimas, atsargų pardavimas; 90.2. periodinį atsargų apskaitos būdą, kai atsargų sunaudojimas (parduotų prekių savikaina) apskaitos sąskaitose registruojamas tik ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, atlikus atsargų inventorizaciją. 91. Atiduoto naudoti pelno nesiekiančio juridinio asmens veikloje ūkinio inventoriaus vertė iš karto pripažįstama sąnaudomis. IV SKYRIUS VALIUTINIŲ OPERACIJŲ APSKAITA 92. Valiutinėmis operacijomis laikomos ūkinės operacijos, kurių vykdymas susijęs su užsienio valiuta. Prie valiutinių operacijų priskiriama: 92.1. prekių, paslaugų ir kito turto pirkimas–pardavimas, už kuruos mokama arba įsipareigojama sumokėti užsienio valiuta; 92.2. paskolų užsienio valiuta gavimas arba suteikimas ir grąžinimas; 92.3. turto, įvertinto užsienio valiuta, įgijimas ar perleidimas kitu būdu ar finansinių įsipareigojimų, įvertintų užsienio valiuta, prisiėmimas. 93. Valiutinė operacija registruojama apskaitoje eurais pagal ūkinės operacijos atlikimo dienos valiutos santykį. Valiutos santykis – apskaitoje taikomas euro ir užsienio valiutos santykis, nustatytas vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymu. 94. Rengiant finansines ataskaitas, valiutiniai straipsniai įvertinami eurais pagal paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos valiutos santykį. 95. Skirtumai, susidarę valiutiniuose straipsniuose dėl: 95.1. valiutos santykio pasikeitimo ir atsiradę atliekant valiutines operacijas arba įvertinus pagal paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos valiutos santykį anksčiau įregistruotus valiutinius straipsnius, pripažįstami to ataskaitinio laikotarpio, kurį jie susidarė, kitomis pajamomis arba kitomis sąnaudomis; 95.2. valiutos santykio ir valiutos keitimo santykio skirtumo, apskaitoje registruojami kaip veiklos sąnaudos, nes valiutos keitimas (perkant ar parduodant) laikomas banko paslauga; 95.3. valiutinės skolos grąžinimo ne jų atsiradimo laikotarpiu, skaičiuojami nuo paskutinės finansinės būklės ataskaitos sudarymo dienos. Jeigu sudaromos tarpinės finansinės ataskaitos, valiutiniai straipsniai perskaičiuojami tarpiniais laikotarpiais, o valiutos santykio pasikeitimo įtaka turi būti nustatoma nuo valiutinio straipsnio paskutinio perskaičiavimo dienos. 96. Jeigu pelno nesiekiančio juridinio asmens padalinys yra užsienyje, jame įvykusios ūkinės operacijos įvertinamos eurais pagal kiekvienos ūkinės operacijos dienos valiutos santykį. Išimtiniais atvejais, kai valiutų santykių svyravimai nereikšmingi ir kiekvieną ūkinę operaciją atskirai įvertinti pagal ūkinės operacijos dienos valiutos santykį netikslinga, užsienyje esančio ūkio subjekto filialo finansinių ataskaitų rodikliai gali būti perskaičiuojami taikant vidutinį mėnesio arba ketvirčio valiutos santykį. V SKYRIUS NUOSAVO KAPITALO APSKAITA 97. Pelno nesiekiančio juridinio asmens nuosavo kapitalo sudėtis priklauso nuo jo teisinės formos. Pelno nesiekiančio juridinio asmens nuosavą kapitalą atsižvelgiant į šio asmens teisinę formą gali sudaryti: 97.1. dalininkų kapitalas; 97.2. rezervai; 97.3. neliečiamasis kapitalas; 97.4. sukauptas veiklos rezultatas. 98. Dalininkų kapitalas formuojamas tų teisinių formų pelno nesiekiančių juridinių asmenų, kurių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose tai numatyta. Dalininkų kapitalas yra lygus visų pelno nesiekiančio juridinio asmens dalyvių piniginių ir nepiniginių įnašų vertei, kuri nustatoma vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais pelno nesiekiančio juridinio asmens veiklą. Keičiantis pelno nesiekiančio juridinio asmens dalyviams, kai vienas dalyvis perleidžia savo įnašą kitam dalyviui, pelno nesiekiančio juridinio asmens apskaitoje jokie įrašai nedaromi, keičiasi tik pelno nesiekiančio juridinio asmens dalyvių sąrašas. Kai didinamas dalininkų kapitalas papildomais įnašais, gavus įnašą, registruojamas gautas turtas ir dalininkų kapitalo padidėjimo suma. Kai dalininkui išstojus iš dalininkų jo įnašai negrąžinami, išstojusio dalininko įnašo suma mažinamas kapitalas ir registruojamos finansavimo sumos. 99. Rezervas – tam tikriems pelno nesiekiančio juridinio asmens dalyvių numatytiems tikslams skirtas pelnas, kurio naudojimas laikinai ribotas. Rezervai sudaromi ir panaikinami pelno nesiekiančio juridinio asmens dalyvių sprendimu pelno nesiekiančio juridinio asmens įstatuose nustatyta tvarka. Registruojant sudarytus rezervus, apskaitoje registruojamos sukaupto veiklos rezultato sumažėjimo ir rezervo padidėjimo sumos. Naudojant lėšas ar kitą turtą tikslams, kuriems sudarytas rezervas, apskaitoje užregistruota rezervo suma nesikeičia. Pelno nesiekiančio juridinio asmens dalyviams priėmus sprendimą panaikinti panaudotą arba nereikalingą rezervą, apskaitoje registruojamos atitinkamo rezervo sumažėjimo ir sukaupto veiklos rezultato padidėjimo sumos. 100.Labdaros ir paramos fondo dalininkams priėmus sprendimą formuoti neliečiamąjį kapitalą pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymą, apskaitoje registruojama neliečiamojo kapitalo padidėjimo suma ir, priklausomai nuo formuojamam kapitalui skiriamų lėšų šaltinio (labdaros ir paramos fondo lėšos ir paramos teikėjų perduotos lėšos), registruojama sukaupto veiklos rezultato ir (arba) paramos sumažėjimo suma. 101.Sukauptas pelno nesiekiančio juridinio asmens veiklos rezultatas – perviršis (pelnas) arba deficitas (nuostoliai) – rodomas finansinės būklės ataskaitoje. Jį sudaro ataskaitinių metų rezultato, parodyto ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatų ataskaitoje, ir ankstesnių ataskaitinių laikotarpių veiklos rezultatų suma. Finansinės būklės ataskaitos straipsnio „Sukauptas veiklos rezultatas“ suma gali būti tiesiogiai didinama arba mažinama ir dėl rezervų panaikinimo arba sudarymo. VI SKYRIUS FINANSAVIMO SUMŲ IR FINANSAVIMO PAJAMŲ APSKAITA 102.Pelno nesiekiančio juridinio asmens finansavimo sumų šaltiniai gali būti: 102.1. tikslinis finansavimas: 102.1.1. iš valstybės biudžeto; 102.1.2. iš savivaldybės biudžeto; 102.1.3. iš kitų šaltinių. 102.2. juridinių ir fizinių asmenų parama; 102.3. nario mokesčiai; 102.4. bendrijų narių tiksliniai įnašai ir įmokos; 102.5. kitas finansavimas. 103. Tiksliniam finansavimui priskiriamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų arba iš kitų šaltinių (Europos Sąjungos, užsienio valstybių ir jų įsteigtų fondų ir kt.) gautos lėšos, skirtos programoms įgyvendinti arba kitiems tikslams. 104. Paramai priskiriami pagal Labdaros ir paramos įstatymą juridinių ir fizinių asmenų perduoti pinigai ar kitas turtas. Paramai taip pat priskiriama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuo gyventojų pajamų mokesčio pervedama procentinė dalis. 105. Nario mokesčiai renkami pelno nesiekiančio juridinio asmens dalyvių susirinkime pelno nesiekiančio juridinio asmens įstatuose arba kitame dokumente nustatyta tvarka. Jei nustatytas privalomas nario mokesčių mokėjimas, atsiradus prievolei pelno nesiekiančio juridinio asmens nariams mokėti nario mokestį, registruojami gautini nario mokesčiai. Pelno nesiekiančio juridinio asmens gauti jo narių iš anksto sumokėti nario mokesčiai registruojami taip pat kaip ataskaitinio laikotarpio nario mokesčiai. 106. Prie daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, sodininkų bendrijos narių tikslinių įnašų ir įmokų priskiriamos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, sodininkų bendrijos narių įmokos kaupiamosioms lėšoms, bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros ir kitoms išlaidoms apmokėti. 107. Finansavimo sumos pripažįstamos finansavimo pajamomis tą ataskaitinį laikotarpį, kai panaudojamos – padaromos sąnaudos, kurioms kompensuoti skirtos finansavimo sumos. 108. Finansavimo sumos, gautos už ilgalaikį turtą arba iš pinigais gautų finansavimo sumų įsigijus ilgalaikį turtą, pripažįstamos panaudotomis per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuota ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo (nematerialiojo turto amortizacijos) suma arba nurašomo nevisiškai nudėvėto (amortizuoto), bet netinkamo naudoti turto likutine verte. 109. Jei padaromos sąnaudos, kurios pagal pasirašytą sutartį bus apmokamos iš tikslinio finansavimo sumų, tačiau finansavimo sumos dar negautos, vertinama finansavimo sumų gavimo tikimybė: 109.1. jei pelno nesiekiantis juridinis asmuo turi pasirašytą sutartį ar kitą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad lėšos bus gautos, padarytų sąnaudų suma pripažįstamos ir apskaitoje registruojamos finansavimo pajamos ir gautinos finansavimo sumos; 109.2. jei pelno nesiekiantis juridinis asmuo neturi pasirašytų sutarčių ar kitų dokumentų, kuriais patvirtinama, kad finansavimo sumos bus gautos, registruojamos sąnaudos, tačiau finansavimo pajamos nepripažįstamos ir gautinos finansavimo sumos neregistruojamos. 110. Jei sąnaudos padarytos einamąjį ataskaitinį laikotarpį, o finansavimo sumos šioms sąnaudoms kompensuoti gautos kitą ataskaitinį laikotarpį ir gautinų finansavimo sumų pelno nesiekiantis juridinis asmuo nebuvo užregistravęs, nes neturėjo patikimų dokumentų, kuriais patvirtinama, kad jos bus gautos, gavus finansavimo sumas, jos iš karto panaudojamos ir pripažįstamos finansavimo pajamomis. 111. Neatlygintinai gautos paslaugos, turto panauda pagal panaudos sutartis ir savanorių darbas nelaikomi veikla, susijusia su finansavimo sumų gavimu ar panaudojimu. Duomenys apie per ataskaitinį laikotarpį neatlygintinai gautas paslaugas, turto panaudą ir savanorių darbą, įvertinus pagal Neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo tvarkos aprašą, registruojami nebalansinėse sąskaitose ir informacija apie tai pateikiama aiškinamajame rašte. VII SKYRIUS ĮSIPAREIGOJIMŲ APSKAITA 112. Įsipareigojimai gali kilti iš sudarytų sutarčių arba įsipareigojimus nustatančių teisės aktų. 113. Įsipareigojimai apskaitoje registruojami tik tada, kai pelno nesiekiantis juridinis asmuo prisiima įsipareigojimą sumokėti pinigus ar atsiskaityti kitu finansiniu turtu. Įsipareigojimai pagal nepradėtus vykdyti sandorius nepripažįstami finansiniais įsipareigojimais. 114. Įsipareigojimai apima pelno nesiekiančio juridinio asmens skolas darbuotojams, prekių tiekėjams, rangovams, paslaugų teikėjams, kredito įstaigoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims. 115. Pagal vykdymo laiką įsipareigojimai skirstomi į ilgalaikius ir trumpalaikius: 115.1. ilgalaikiai įsipareigojimai yra tie, kuriuos pelno nesiekiantis juridinis asmuo turės įvykdyti ne anksčiau kaip po 12 mėnesių, skaičiuojant nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos; 115.2. trumpalaikiai įsipareigojimai yra tie, kuriuos pelno nesiekiantis juridinis asmuo turės įvykdyti per 12 mėnesių, skaičiuojant nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos. Prie trumpalaikių įsipareigojimų taip pat priskiriama ilgalaikių įsipareigojimų einamųjų metų dalis, kuri turės būti apmokėta (įvykdyta) per 12 mėnesių, skaičiuojant nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos. 116. Priklausomai nuo įsipareigojimų rūšies (skolos prekių tiekėjams, rangovams, paslaugų teikėjams, kredito įstaigoms, biudžetui, darbuotojams ir kt.) ir įvykdymo trukmės, įsipareigojimai grupuojami atskirose buhalterinėse sąskaitose jų atsiradimo metu arba tuoj pat po jų atsiradimo. 117. Pirmą kartą pripažindamas įsipareigojimą pelno nesiekiantis juridinis asmuo turi įvertinti jį įsigijimo savikaina, kuri lygi gauto turto ar paslaugų įsigijimo savikainai. 118. Pelno nesiekiantis juridinis asmuo turi nurašyti finansinį įsipareigojimą ar jo dalį tik tada, kai įsipareigojimas įvykdomas, panaikinamas ar nustoja galioti. VIII SKYRIUS PREKIŲ PARDAVIMO IR PASLAUGŲ SUTEIKIMO IR KITŲ PAJAMŲ APSKAITA 119. Prekių pardavimo ar paslaugų suteikimo pajamos pripažįstamos, apskaitoje registruojamos ir finansinėse ataskaitose pateikiamos, kai prekės parduotos ar paslaugos suteiktos, o pajamų suma gali būti patikimai įvertinta. 120. Pardavus prekes, skirtas parduoti, už prekes gauta (gautina) suma pripažįstama pajamomis, o prekės nurašomos iš atsargų sąskaitos registruojant parduotų prekių savikainą. 121. Suteikus paslaugas, už paslaugas gauta (gautina) suma pripažįstama pajamomis proporcingai paslaugos užbaigtumo daliai. 122. Pajamomis nepripažįstamos trečiųjų asmenų vardu surinktos sumos, taip pat pridėtinės vertės mokestis, nes tai nėra pelno nesiekiančio juridinio asmens gaunama ekonominė nauda ir ši suma nedidina nuosavo kapitalo. 123. Pirkėjui iš anksto sumokėjus už prekes ar paslaugas, apskaitoje registruojami pelno nesiekiančio juridinio asmens įsipareigojimai pirkėjams. Pajamos pripažįstamos pardavus prekes arba suteikus paslaugas. Pavyzdžiui, pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui gavus leidinio prenumeratorių avansinį mokėjimą pajamos nepripažįstamos, pajamos bus pripažintos, kai leidinys bus išleistas ir išsiųstas gavėjams. 124. Pardavus pelno nesiekiančio juridinio asmens naudotą ilgalaikį turtą, ilgalaikį arba trumpalaikį finansinį turtą, apskaitoje registruojamas sandorio rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš gautų pajamų atėmus turto balansinę vertę. 125. Pardavus naudotą ūkinį inventorių, kurio įsigijimo savikaina jau buvo pripažinta sąnaudomis, visa gauta (gautina) suma pripažįstama pajamomis. 126. Pardavus neatlygintinai gautą turtą, kuris skirtas labdarai arba paramai, kai iš jo pardavimo gautos lėšos bus naudojamos labdaros tikslams, finansavimo sumos nenurašomos ir pajamomis arba sąnaudomis pripažįstamas tik sandorio rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš gautų ir (arba) gautinų sumų atėmus parduoto turto balansinę vertę. 127. Dividendų pajamos pripažįstamos tada, kai jie paskelbiami. Jei informacija apie paskelbtus dividendus nebuvo gauta, dividendų pajamos pripažįstamos gavus pinigus. 128. Palūkanų pajamos pripažįstamos ir registruojamos tą ataskaitinį laikotarpį, už kurį priskaičiuojamos palūkanos. 129. Baudos, delspinigiai, susiję su pavėluotais atsiskaitymais ir kitomis netesybomis, pajamomis pripažįstami gavus pinigus. IX SKYRIUS SĄNAUDŲ APSKAITA 130. Pelno nesiekiančio juridinio asmens apskaitoje išlaidos pripažįstamos sąnaudomis, kai jos atitinka Taisyklėse apibrėžtą sąnaudų sąvoką ir galima patikimai nustatyti jų sumą. 131. Vadovaujantis kaupimo principu, apskaitoje sąnaudos registruojamos, kai jos padaromos, neatsižvelgiant į laiką, kada buvo išleisti pinigai. 132. Sąnaudomis pripažįstama tik ta sunaudoto turto ar padidėjusių įsipareigojimų dalis, kuri tenka per ataskaitinį laikotarpį uždirbtoms pajamoms. Išlaidos, kurios nesusijusios su pajamomis, uždirbtomis per ataskaitinį laikotarpį, bet skirtos pajamoms uždirbti būsimaisiais laikotarpiais, apskaitoje registruojamos ir rodomos finansinės būklės ataskaitoje kaip turtas (ateinančių laikotarpių sąnaudos). 133. Jeigu tam tikras turtas naudojamas keletą ataskaitinių laikotarpių ir jeigu pajamų ir turto sunaudojamos dalies ryšys gali būti nustatomas tik apytiksliai, sąnaudos apskaitoje pripažįstamos taikant netiesioginius pripažinimo būdus (kaip ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo ar nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos). 134. Tais atvejais, kai sunaudoto turto arba jo dalies ar prisiimtų įsipareigojimų neįmanoma tiesiogiai susieti su uždirbtomis konkrečiomis pajamomis, sąnaudos pripažįstamos iš karto, t. y. tą ataskaitinį laikotarpį, kai buvo padarytos. 135. Suteiktų paslaugų ir parduotų prekių savikaina pripažįstama ir apskaitoje registruojama tą patį ataskaitinį laikotarpį, kada buvo parduotos prekės ir pripažintos suteiktų paslaugų pajamos. 136. Į suteiktų paslaugų savikainą įtraukiama šiam tikslui sunaudotų atsargų vertė, darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų sąnaudos, teikiant paslaugas naudojamo ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo (nematerialiojo turto amortizacijos) sąnaudos, trečiųjų asmenų suteiktų paslaugų ir panašios sąnaudos. 137. Parduotų prekių savikaina nustatoma taikant tuos pačius atsargų sunaudojimo (nuolat ar periodiškai) ir įkainojimo (FIFO, svertinio vidurkio, konkrečių kainų) būdus, kurie taikomi atsargų apskaitai. 138. Pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, atsižvelgdami į savo veiklos specifiką, savarankiškai pasirenka paslaugų ir produkcijos savikainos apskaičiavimo būdą, sąnaudų priskyrimą pagal konkrečius tikslus ir programas ar projektus. 139. Veiklos sąnaudos rodo per ataskaitinį laikotarpį patirtas sąnaudas, susijusias su pelno nesiekiančio juridinio asmens veikla. 140. Suteiktos labdaros ir paramos pinigais, prekėmis ar paslaugomis išlaidos pripažįstamos sąnaudomis nepriklausomai nuo to, ar labdara ir parama teikiama iš gautų finansavimo sumų, ar iš pelno nesiekiančio juridinio asmens uždirbtų pajamų lėšų. Suteikus labdarą ar paramą prekėmis ir (arba) paslaugomis, sąnaudomis pripažįstama prekių ir (arba) paslaugų savikaina. 141. Baudų, delspinigių ir kitų netesybų sąnaudos pripažįstamos, kai paaiškėja, kad juos reikės sumokėti. 142. Palūkanų sąnaudos pripažįstamos tuo ataskaitiniu laikotarpiu, už kurį apskaičiuojamos, nesvarbu, kada turės būti sumokėtos. 143. Vertinant su darbo santykiais susijusias sąnaudas, finansinių metų pabaigoje turi būti apskaičiuojamos darbuotojų sukauptos nepanaudotų atostoginių sumos. Apskaičiuotų nepanaudotų atostogų išmokų suma registruojamos sąnaudos ir su darbo santykiais susiję įsipareigojimai. 144. Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos ir pelno mokesčio įsipareigojimas pripažįstami tą laikotarpį, už kurį yra apskaičiuoti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka. X SKYRIUS APSKAITOS POLITIKOS, APSKAITINIŲ ĮVERČIŲ KEITIMAS IR APSKAITOS KLAIDŲ TAISYMAS 145. Pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui pradėjus taikyti kitą apskaitos metodą ar taisyklę, nauja apskaitos politika taikoma perspektyviai, tai yra nuo ataskaitinio laikotarpio pradžios, kuriuo nuspręsta keisti apskaitos politiką, ir vėliau. Praėjusių laikotarpių duomenys nekoreguojami. Apskaitos politikos keitimo pavyzdžiai: atsargų įvertinimo metodo keitimas, turto vertinimo metodo keitimas, nusidėvėjimo skaičiavimo būdo keitimas. 146. Apskaitos politika keičiama, kai keičiasi Taisyklių ar pasirinktų taikyti apskaitos standartų nuostatos arba siekiant teisingiau atskleisti pelno nesiekiančio juridinio asmens finansinę būklę ir veiklos rezultatus. 147. Pakeitus apskaitinius įverčius, naujas apskaitinis įvertis taikomas nuo kito mėnesio po sprendimo dėl pakeitimo priėmimo dienos. Apskaitinio įverčio pavyzdžiai: ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo (nematerialiojo turto amortizacijos) laikotarpio keitimas, ilgalaikio materialiojo turto minimalios vertės keitimas. 148. Einamuoju ataskaitiniu laikotarpiu gali būti pastebėtos apskaitos klaidos, padarytos praėjusių ataskaitinių laikotarpių finansinėse ataskaitose. 149. Praėjusio ar kelių praėjusių ataskaitinių laikotarpių finansinėse ataskaitose padaryta apskaitos klaida, dėl kurios taisymo ataskaitinių finansinių metų veiklos rezultatas reikšmingai pasikeistų, laikoma esmine. 150. Visos klaidos taisomos einamojo ataskaitinio laikotarpio finansinėse ataskaitose. Klaidų taisymas apskaitoje registruojamas ir finansinėse ataskaitose rodomas taip: 150.1. jei apskaitos klaida nėra esminė, jos taisymas registruojamas toje pačioje sąskaitoje, kurioje buvo užregistruota klaidinga informacija, ir rodomas toje pačioje veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje, kurioje buvo pateikta klaidinga informacija; 150.2. jei apskaitos klaida esminė, jos taisymas registruojamas tiesiogiai ankstesnių metų veiklos rezultatų sąskaitoje ir ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatų ataskaitoje nerodomas. Finansinės būklės ataskaitoje pateikiant lyginamąją informaciją sukauptas veiklos rezultatas nekoreguojamas. XI SKYRIUS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIO SUDARYMO IR PATEIKIMO TVARKA PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS FINANSINIŲ ATASKATŲ RENGIMO NUOSTATOS 151. Finansinių ataskaitų rengimo tikslas – pateikti informaciją apie pelno nesiekiančio juridinio asmens finansinę būklę ir veiklos rezultatus, kuria naudojasi finansinių ataskaitų informacijos vartotojai, priimdami sprendimus. 152. Finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios finansinės ataskaitos: 152.1. finansinės būklės ataskaita (2 priedas); 152.2. veiklos rezultatų ataskaita (3 priedas); 152.3. aiškinamasis raštas. 153. Finansinių ataskaitų pavadinimai gali būti kitokie, negu nurodyta Taisyklių 152 punkte, jeigu kitokius pavadinimus nustato pelno nesiekiančių juridinių asmenų veiklą reglamentuojantys įstatymai. 154. Metinės finansinės ataskaitos sudaromos finansiniams metams pasibaigus. Prireikus gali būti rengiamos tarpinės finansinės ataskaitos. 155. Įsteigus naują pelno nesiekiantį juridinį asmenį, pagal pelno nesiekiančio juridinio asmens steigimo dienos duomenis sudaroma pelno nesiekiančio juridinio asmens veiklos pradžios finansinės būklės ataskaita. 156. Taisyklių prieduose nustatytos finansinių ataskaitų formos ir jose pateikti straipsniai yra privalomi. 157. Pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kurių finansinės ataskaitos skelbiamos viešai Juridinių asmenų registre, negali savo nuožiūra keisti nustatytų finansinių ataskaitų formų, įrašyti kitokių straipsnių pavadinimų, įterpti naujų ar išbraukti esamų straipsnių, jų pergrupuoti net ir tais atvejais, kai juose nurodytos sumos lygios nuliui. 158. Finansinėse ataskaitose pateikiami ataskaitinių finansinių metų ir praėjusių ataskaitinių metų duomenys. 159. Pirmųjų pelno nesiekiančio juridinio asmens veiklos metų finansinėse ataskaitose lyginamoji informacija nepateikiama. 160. Jeigu pelno nesiekiantys juridiniai asmenys pagal jų veiklą reglamentuojančius įstatymus turi filialų, filialo apskaitos informacija, reikalinga pelno nesiekiančio juridinio asmens finansinėms ataskaitoms sudaryti, teikiama pelno nesiekiančio juridinio asmens nustatyta tvarka. 161. Finansinių ataskaitų duomenys pateikiami eurais, o prireikus eurais ir užsienio valiuta. 162. Finansinės ataskaitos sudaromos lietuvių kalba, o prireikus lietuvių ir užsienio kalbomis. 163. Metinių finansinių ataskaitų rinkinys turi būti pasirašytas pelno nesiekiančio juridinio asmens įstatuose nurodyto valdymo organo nario arba pelno nesiekiančių juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nurodyto kito atsakingo asmens. 164. Finansinės ataskaitos pateikiamos ir skelbiamos viešai pelno nesiekiančių juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. ANTRASIS SKIRSNIS FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA 165. Finansinės būklės ataskaita rengiama pagal Taisyklių 2 priede nustatytą formą. 166. Straipsnyje „Ilgalaikis turtas“ rodomas nematerialusis, materialusis, finansinis turtas ir kitas ilgalaikis turtas. 167. Nematerialusis ir ilgalaikis materialusis turtas finansinės būklės ataskaitoje rodomas likutine verte, kuri apskaičiuojama iš įsigijimo savikainos atėmus sukauptą ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo (nematerialiojo turto amortizacijos) sumą. 168. Pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartis valdomas, laikinai nenaudojamas bei ruošiamas naudoti turtas rodomas tuose pačiuose straipsniuose kaip ir pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausantis ir jo veikloje naudojamas ilgalaikis materialusis ar nematerialusis turtas. 169. Straipsnyje „Finansinis turtas“ rodomos po 12 mėnesių gautinos sumos, nuosavybės ir ne nuosavybės vertybiniai popieriai, dalininkų įnašai ir kitos investicijos, kurių pelno nesiekiantis juridinis asmuo per 12 mėnesių, skaičiuojant nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos, nenumato perleisti. 170. Straipsnyje „Kitas ilgalaikis turtas“ rodomi sumokėti avansai, kai paslaugos bus gautos vėliau kaip po 12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos, išsinuomoto ar pagal panaudą naudojamo ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimo ir esminio pagerinimo darbai ir kitas ilgalaikis turtas, kuris neparodytas kituose ilgalaikio turto straipsniuose. 171. Straipsnyje „Trumpalaikis turtas“ rodomos atsargos, per vienus metus gautinos sumos, kitas trumpalaikis turtas, pinigai ir pinigų ekvivalentai. 172. Straipsnyje „Atsargos“ rodomi atsargų likučiai jų įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, taip pat tos pelno nesiekiančio juridinio asmens atsargos, kurios yra išsiųstos tretiesiems asmenims perdirbti, parduoti, paliktos pasaugoti, eksponuoti parodose ir kitais panašiais atvejais, pelno nesiekiančio juridinio asmens sumokėti avansai už atsargas ir paslaugas bei nebaigtos vykdyti sutartys. 173. Straipsnyje „Per vienus metus gautinos sumos“ rodomos gautinos finansavimo sumos, gautinos sumos iš pirkėjų ir kitų asmenų, kurias jie turi sumokėti per 12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos. 174. Straipsnyje „Kitas trumpalaikis turtas“ rodoma vertybinių popierių ir kitų trumpalaikių investicijų vertė, taip pat turtas, kuris neparodytas kituose trumpalaikio turto straipsniuose. 175. Straipsnyje „Pinigai ir pinigų ekvivalentai“ rodomi mokėjimo paslaugų teikėjų atidarytose mokėjimo sąskaitose, indėlių sąskaitose ir kasoje esantys pinigai skirtinga valiuta ir pinigų ekvivalentai. 176. Straipsnyje „Nuosavas kapitalas“ rodoma dalininkų kapitalo, rezervų, neliečiamojo kapitalo ir veiklos rezultatų suma. 177. Straipsnyje „Dalininkų kapitalas“ rodoma bendra visų pelno nesiekiančio juridinio asmens dalyvių įnašų į dalininkų kapitalą suma. 178. Straipsnyje „Rezervai“ rodomi pelno nesiekiančio juridinio asmens dalyvių sprendimu iš veiklos rezultato sudaryti rezervai. 179. Straipsnyje „Neliečiamasis kapitalas“ rodomas suformuotas arba formuojamas neliečiamasis kapitalas ir neliečiamojo kapitalo rezultatas. 180. Straipsnyje „Sukauptas veiklos rezultatas“ rodomas veiklos rezultatas – ataskaitinių metų ir ankstesnių metų veiklos rezultatas – perviršis (pelnas) arba deficitas (nuostoliai), išskyrus neliečiamojo kapitalo rezultatus. 181. Straipsnyje „Finansavimo sumos“ rodoma likusi nepanaudota finansavimo sumų dalis. 182. Straipsnyje „Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ rodoma visa pelno nesiekiančio juridinio asmens ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų suma. 183. Straipsnyje „Ilgalaikiai įsipareigojimai“ rodomos skolos ir kiti įsipareigojimai, kuriuos reikės vykdyti per laikotarpį, ilgesnį kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos. 184. Straipsnyje „Trumpalaikiai įsipareigojimai“ rodomos skolos ir kiti įsipareigojimai, kuriuos pelno nesiekiantis juridinis asmuo turės vykdyti per 12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos. TREČIASIS SKIRSNIS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA 185. Veiklos rezultatų ataskaitoje pateikiami duomenys apie pelno nesiekiančio juridinio asmens per ataskaitinį laikotarpį iš veiklos uždirbtas pajamas, pripažintas finansavimo pajamas ir turėtas sąnaudas. 186. Veiklos rezultatų ataskaita rengiama pagal Taisyklių 3 priede nustatytą formą. 187. Straipsnyje „Pajamos“ rodoma: 187.1. straipsnyje „Pardavimo pajamos“ rodomos visos iš pelno nesiekiančio juridinio asmens vykdomos ūkinės komercinės veiklos uždirbtos pajamos. Čia pateikiamos pardavimo grynosios pajamos, kurias sudaro pardavus prekes ir suteikus paslaugas per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos, iš kurių atimtos grąžintų prekių pardavimo, nukainojimo, nuolaidų sumos; 187.2. straipsnyje „Finansavimo pajamos“ rodomos visos per ataskaitinį laikotarpį pripažintos finansavimo pajamos nepriklausomai nuo finansavimo sumų šaltinio. Pagal poreikį finansavimo pajamos pagal šaltinius gali būti detalizuojamos aiškinamojo rašto pastabose; 187.3. straipsnyje „Kitos pajamos“ rodoma: 187.3.1. pelnas, gautas perleidus pelno nesiekiančio juridinio asmens naudotą ilgalaikį turtą, naudotą ūkinį inventorių, vertybinius popierius; 187.3.2. pelnas, gautas pardavus nepanaudotas labdarai (paramai) neatlygintinai gautas atsargas, kaip nustatyta Taisyklių 126 punkte; 187.3.3. dividendai; 187.3.4. per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos palūkanos; 187.3.5. valiutų santykių pokyčio teigiama įtaka; 187.3.6. baudų ir delspinigių pajamos; 187.3.7. kitos pajamos, kurios neparodytos kituose pajamų straipsniuose. 188. Straipsnyje „Sąnaudos“ rodoma: 188.1. straipsnyje „Prekių, suteiktų paslaugų savikaina ir kitos pardavimo sąnaudos“ rodoma suteiktų paslaugų, parduotų prekių savikaina, pardavimo ir kitos su prekių pardavimu ir paslaugų teikimu susijusios sąnaudos; 188.2. straipsnyje „Veiklos sąnaudos“ rodomos visos su pelno nesiekiančio juridinio asmens veikla susijusios sąnaudos, suteiktos paramos, labdaros ir kitos sąnaudos, kurios nepriskirtos prie suteiktų paslaugų ir parduotų prekių savikainos ir kitų pardavimų sąnaudų. Veiklos sąnaudų pavyzdžiai: darbuotojų išlaikymo, ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo (nematerialiojo turto amortizacijos), komunalinių ir kitų paslaugų sąnaudos; 188.3. straipsnyje „Kitos sąnaudos“ rodoma: 188.3.1. nuostoliai, perleidus pelno nesiekiančio juridinio asmens naudotą ilgalaikį turtą, vertybinius popierius; 188.3.2. nuostoliai, pardavus nepanaudotas labdarai (paramai) neatlygintinai gautas atsargas, kaip nustatyta Taisyklių 126 punkte; 188.3.3. ataskaitiniam laikotarpiui tenkančios palūkanų sąnaudos; 188.3.4. valiutų santykių pokyčio neigiama įtaka; 188.3.5. baudų ir delspinigių sąnaudos; 188.3.6. kitos sąnaudos, kurios neparodytos kituose veiklos rezultatų ataskaitos sąnaudų straipsniuose. 189. Straipsnyje „Veiklos rezultatas prieš apmokestinimą“ rodomas perviršis (pelnas) arba deficitas (nuostoliai), kuris apskaičiuojamas iš visų per ataskaitinį laikotarpį uždirbtų pajamų atėmus visas per ataskaitinį laikotarpį patirtas sąnaudas. 190. Straipsnyje „Pelno mokestis“ rodomos pelno mokesčio sąnaudos, apskaičiuotos pagal mokesčius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. 191. Straipsnyje „Grynasis veiklos rezultatas“ rodomas perviršis (pelnas) arba deficitas (nuostoliai), kuris apskaičiuojamas iš veiklos rezultato prieš apmokestinimą sumos atėmus pelno mokesčio sumą. Jeigu pelno nesiekiantis juridinis asmuo įstatymų nustatyta tvarka nemoka pelno mokesčio, straipsnis „Pelno mokestis“ veiklos rezultatų ataskaitoje nepildomas. Tokiu atveju veiklos rezultato prieš apmokestinimą suma bus lygi grynojo veiklos rezultato sumai. KETVIRTASIS SKIRSNIS AIŠKINAMASIS RAŠTAS 192.Aiškinamąjį raštą sudaro šios dalys: 192.1. bendroji dalis; 192.2. informacija apie apskaitos politiką, taikytą sudarant finansines ataskaitas; 192.3. aiškinamojo rašto pastabos. 193.Aiškinamojo rašto bendrojoje dalyje pateikiama informacija apie pelno nesiekiantį juridinį asmenį: 193.1. įregistravimo data; 193.2. teisinė forma; 193.3. pavadinimas, kodas, buveinė (adresas); 193.4. trumpas pelno nesiekiančio juridinio asmens veiklos apibūdinimas; 193.5. registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie tą pelno nesiekiantį juridinį asmenį; 193.6. teisinis statusas, jeigu pelno nesiekiantis juridinis asmuo likviduojamas, reorganizuojamas ar yra bankrutavęs; 193.7. informacija apie dalyvavimą projektuose; 193.8. vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinį ir praėjusį ataskaitinį laikotarpį. Vidutinį metinį darbuotojų skaičių pagal sąrašą rekomenduojama apskaičiuoti vadovaujantis Vidutinio metinio darbuotojų skaičiaus pagal sąrašą apskaičiavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 134 „Dėl Vidutinio metinio darbuotojų skaičiaus pagal sąrašą apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“; 193.9. veiklos laikotarpis, jeigu jis ribotas; 193.10. informacija apie vyriausiąjį buhalterį (buhalterį) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančią (teikusią) įmonę, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantį (teikusį) asmenį ir laikotarpis, už kurį vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo tvarko (tvarkė) pelno nesiekiančio juridinio asmens apskaitą; 193.11. papildoma reikšminga informacija, nenurodyta kitose finansinėse ataskaitose; 193.12. kita pelno nesiekiančių juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nurodyta informacija. 194. Aiškinamojo rašto informacijos apie apskaitos politiką dalyje turi būti nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujantis parengtos finansinės ataskaitos. Jei apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos sudaromos vadovaujantis tik Taisyklių nuostatomis, apskaitos politikos atskirai aprašyti nereikia, pakanka nurodyti, kad finansinės ataskaitos sudarytos vadovaujantis Taisyklėmis, nurodant taikytus ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodus, atsargų įkainojimo būdus, koks dienos euro ir užsienio valiutos santykis taikomas ūkinėms operacijoms, kurių atlikimas ir buvimas ar rezultatų įforminimas susijęs su užsienio valiuta, perskaičiuoti, euro ir užsienio valiutos santykio paskelbimo šaltinį. Jei Taisyklių nuostatų nepakako ir buvo taikyti apskaitos standartai, turi būti nurodyta, kokie apskaitos standartai buvo taikyti kokioms ūkinėms operacijoms registruoti, ir turi būti aprašyta taikyta apskaitos politika. Jeigu buvo keičiama pelno nesiekiančio juridinio asmens apskaitos politika, nurodomas faktas, kad buvo pakeista apskaitos politika, nurodomos apskaitos politikos keitimo priežastys ir esminiai skirtumai bei ataskaitinis laikotarpis, kuriuo nuspręsta keisti apskaitos politiką, ir faktas, kad lyginamoji informacija nebuvo koreguota, todėl nepalyginama. 195. Aiškinamojo rašto pastabų dalyje pastabos numeruojamos eilės tvarka. Pastabos numeris turi būti nurodomas prie finansinės ataskaitos straipsnio, kurį ji paaiškina. Aiškinamojo rašto pastabų dalyje privaloma pateikti informaciją apie per ataskaitinį laikotarpį gautą finansinę paramą (pinigai) ir nefinansinę paramą (nematerialusis turtas, ilgalaikis materialusis turtas, vertybiniai popieriai, atsargos ir turtas, gautas naudotis panaudos teise, paslaugos, savanorių darbas), paramos panaudojimą, suteiktą labdarą ir (arba) paramą: 195.1. apie gautą paramą užpildoma informacijos apie per ataskaitinį laikotarpį gautą paramą forma (4 priedas). Atskirai nurodomas kiekvienas paramą suteikęs juridinis asmuo, jo suteiktos paramos dalykas ir vertė. Jeigu paramos teikėjo per ataskaitinius finansinius metus suteiktos paramos vertė neviršija 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių ir sudaro ne daugiau kaip 10 procentų pelno nesiekiančio juridinio asmens per ataskaitinius finansinius metus gautos paramos ir (arba) visų gautų finansavimo sumų, paramą suteikęs juridinis asmuo gali būti nenurodomas; 195.2. apie gautos paramos pasikeitimą, įskaitant jos panaudojimą, užpildoma informacijos apie gautos paramos pasikeitimą, įskaitant jos panaudojimą, per ataskaitinį laikotarpį forma (5 priedas). Atskirai nurodomas gautos paramos dalykas: pinigai, turtas (išskyrus pinigus), parama, panaudota neliečiamajam kapitalui formuoti; 195.3. apie suteiktą labdarą ir (arba) paramą užpildoma informacijos apie per ataskaitinį laikotarpį suteiktą labdarą ir paramą forma (6 priedas). Atskirai nurodomas kiekvienas paramą gavęs juridinis asmuo ir jam suteiktas paramos dalykas ir vertė. Suteikta labdara fiziniams asmenims nurodoma pagal jos pobūdį. Suteiktos labdaros ir (arba) paramos sumos atskleidžiamos neatsižvelgiant į tai, ar labdara ir (arba) parama buvo suteikta iš pelno nesiekiančio juridinio asmens gautos paramos, ar jo paties uždirbtų lėšų; 195.4. kitiems asmenims išnuomoto ar pagal panaudą perduoto turto rūšis (pavadinimas), balansinė vertė, nuomos ar panaudos trukmė ir galimybė ją pratęsti, metinė ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo suma ir metinė nuomos kaina, jei turtas išnuomotas. 196. Aiškinamojo rašto pastabų dalyje turi būti atskleidžiama informacija apie kitas, nei gauta parama, finansavimo sumas: 196.1. nurodant per ataskaitinį laikotarpį gautas finansavimo sumas iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir kitų šaltinių (Europos Sąjungos, užsienio valstybių ir jų įsteigtų fondų ir kt.), nurodant lėšų likutį ataskaitinio laikotarpio pradžioje, per ataskaitinį laikotarpį gautas, panaudotas finansavimo sumas, gautinų sumų pasikeitimo sumas ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusias nepanaudotas finansavimo sumas pildoma informacijos apie tikslinio finansavimo sumų pasikeitimą per ataskaitinį laikotarpį forma (7 priedas); 196.2. nurodant politinių partijų gautą ir panaudotą tikslinį finansavimą pagal kiekvieną finansavimo šaltinį; 196.3. nurodant gautus ir panaudotus nario mokesčius, kaupiamąsias lėšas ir kitus įnašus pelno nesiekiančio juridinio asmens pasirinkta forma ir detalumu, atsižvelgiant į finansinių ataskaitų informacijos vartotojų poreikius ir duomenų reikšmingumą priimant sprendimus. 197. Aiškinamojo rašto pastabų dalyje turi būti pateikta informacija apie ataskaitiniu laikotarpiu taisytas esmines klaidas, jų pobūdį ir sumą, kuria koreguotas pelno nesiekiančio juridinio asmens veiklos rezultatas. 198. Aiškinamojo rašto pastabų dalyje gali būti pateikiamos reikšmingus finansinių ataskaitų straipsnius paaiškinančios lentelės ir (arba) tekstinė informacija. 199. Aiškinamojo rašto pastabų dalyje taip pat rekomenduojama atskleisti kitą finansinių ataskaitų informacijos vartotojams priimant sprendimus reikalingą ir svarbią informaciją, pavyzdžiui: 199.1. pelno nesiekiančio juridinio asmens prievolėms užtikrinti įkeisto turto balansinė vertė; 199.2. visiškai nudėvėto, tačiau dar tebenaudojamo ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina pagal turto grupes; 199.3. ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikas metais pagal turto grupes ir nurodytas faktas, jei ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo (nematerialiojo turto amortizacijos) normatyvai buvo keičiami; 199.4. pelno nesiekiančio juridinio asmens išsinuomoto turto rūšis, nuomos laikotarpio trukmė, galimybė ją pratęsti ir nuomos mokesčio dydis; 199.5. prie pardavimo pajamų priskiriamų prekių, suteiktų paslaugų ir kitų pardavimo sąnaudų sudėtis pagal pobūdį; 199.6. pelno nesiekiančio juridinio asmens vadovui ir kitiems valdymo organų nariams išmokėtos su darbo santykiais susijusios ir kitos sumos, jiems suteiktos ir grąžintos iš jų gautos ir grąžintos paskolos; 199.7. pelno nesiekiančio juridinio asmens dalyviams ir su jais susijusiems juridiniams asmenimis išmokėtos sumos, įskaitant suteiktą paramą; 199.8. sudaryti reikšmingi sandoriai su pelno nesiekiančio juridinio asmens dalyviais, paramos davėjais ir gavėjais; 199.9. kitų pajamų ir kitų sąnaudų pobūdis; 199.10. veiklos sąnaudos pagal pobūdį; 199.11. jei atliekamas pelno nesiekiančio juridinio asmens finansinių ataskaitų auditas, auditą atlikusiai įmonei už audito atlikimo, konsultacijų ir kitas paslaugas sumokėtos sumos, atskirai išskiriant audito ir kitų paslaugų sumas. 200. Pelno nesiekiantis juridinis asmuo gali keisti, papildyti naujomis skiltimis ar eilutėmis pavyzdines aiškinamojo rašto lenteles, atsisakyti nereikalingų eilučių ar skilčių arba pateikti reikiamus duomenis kita forma. PENKTASIS SKIRSNIS REORGANIZUOJAMO, PERTVARKOMO AR LIKVIDUOJAMO PELNO NESIEKIANČIO JURIDINIO ASMENS FINANSINĖS ATASKAITOS 201. Jeigu pelno nesiekiantys juridiniai asmenys reorganizuojami prijungimo arba sujungimo būdu, kiekvienas pelno nesiekiantis juridinis asmuo, besijungiantis į naują pelno nesiekiantį juridinį asmenį (juridinį asmenį), pagal reorganizavimo dienos būklę sudaro finansinės būklės ataskaitą. Pelno nesiekiantis juridinis asmuo, kuriam pereina visos reorganizuotų pelno nesiekiančių juridinių asmenų teisės ir pareigos, pagal įsteigimo dienos būklę sudaro finansinės būklės ataskaitą, sudėdamas besijungiančių pelno nesiekiančių juridinių asmenų finansinės būklės ataskaitų eilutes į vieną ir eliminuodamas jų tarpusavio įsipareigojimus. 202. Kai pelno nesiekiantis juridinis asmuo skaidomas padalijimo ar išdalijimo būdu, jo turtas ir įsipareigojimai perduodami naujiems ar kitiems veikiantiems pelno nesiekiantiems juridiniams asmenims, skaidomo pelno nesiekiančio juridinio asmens apskaitoje registruojamas turto, įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo sumažėjimas. 203. Jeigu pelno nesiekiantis juridinis asmuo pertvarkomas į kitos teisinės formos pelno nesiekiantį juridinį asmenį, pertvarkomas pelno nesiekiantis juridinis asmuo pagal sprendimo priėmimo dienos būklę sudaro finansinės būklės ataskaitą. 204. Jei priimamas sprendimas pelno nesiekiantį juridinį asmenį likviduoti, rengdamas finansines ataskaitas, pelno nesiekiantis juridinis asmuo neturi vadovautis veiklos tęstinumo principu. Aiškinamajame rašte pelno nesiekiantis juridinis asmuo turi nurodyti, kad jį numatoma likviduoti, todėl rengdamas finansines ataskaitas jis netaiko veiklos tęstinumo principo, kaip nustatyta Taisyklių 8 punkte. 205. Teisės aktų, reglamentuojančių pelno nesiekiančių juridinių asmenų likvidavimą, nustatyta tvarka, paskyrus likvidatorių, likvidatorius sudaro pelno nesiekiančio juridinio asmens likvidavimo laikotarpio pradžios finansinės būklės ataskaitą. Likvidatorius, baigęs vykdyti likviduojamo pelno nesiekiančio juridinio asmens prievoles, atsiskaitęs su kreditoriais ir perdavęs teisės aktų nustatyta tvarka turtą, surašo pelno nesiekiančio juridinio asmens likvidavimo aktą. 206. Jeigu priimtas sprendimas pelno nesiekiantį juridinį asmenį likviduoti ar reorganizuoti, pelno nesiekiantis juridinis asmuo turi sudaryti finansines ataskaitas pagal sprendimo priėmimo dienos duomenis ir pagal pelno nesiekiančio juridinio asmens reorganizavimo pabaigos dienos duomenis. Pelno nesiekiančių juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo taisyklių 1 priedas PELNO NESIEKIANČIŲ JURIDINIŲ ASMENŲ PAVYZDINIS SĄSKAITŲ PLANAS 1 KLASĖ ILGALAIKIS TURTAS 11 Nematerialusis turtas 111 Patentai, licencijos 1110 Įsigijimo savikaina 1113 Amortizacija (–) 112 Programinė įranga 1120 Įsigijimo savikaina 1123 Amortizacija (–) 113 Kitas nematerialusis turtas 1130 Įsigijimo savikaina 1133 Amortizacija (–) 114 Sumokėti avansai už nematerialųjį turtą 12 Materialusis turtas 120 Žemė 1200 Įsigijimo savikaina 121 Pastatai ir statiniai 1210 Įsigijimo savikaina 1212 Ruošiami naudoti 1213 Nusidėvėjimas (–) 122 Mašinos ir įrengimai 1220 Įsigijimo savikaina 1222 Ruošiami naudoti 1223 Nusidėvėjimas (–) 123 Transporto priemonės 1230 Įsigijimo savikaina 1232 Ruošiami naudoti 1233 Nusidėvėjimas (–) 124 Baldai ir biuro įranga 1240 Įsigijimo savikaina 1242 Ruošiami naudoti 1243 Nusidėvėjimas (–) 125 Kompiuterių įranga 1250 Įsigijimo savikaina 1252 Ruošiama naudoti 1253 Nusidėvėjimas (–) 126 Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai 1260 Įsigijimo savikaina 1262 Ruošiami naudoti 1263 Nusidėvėjimas (–) 127 Sumokėti avansai ir nebaigti statyti objektai 1270 Sumokėti avansai už statybos darbus 1271 Nebaigti statyti objektai 1272 Sumokėti avansai už ilgalaikį materialųjį turtą 128 Kitas ilgalaikis turtas 1280 Įsigijimo savikaina 1283 Nusidėvėjimas (–) 13 Finansinis turtas 130 Po vienų metų gautinos sumos 1301 Po vienų metų gautinos sumos 131 Kitas finansinis turtas 1311 Investicijos į kitus ūkio subjektus 1312 Ne nuosavybės vertybiniai popieriai 1313 Kitas ilgalaikis finansinis turtas 2 KLASĖ TRUMPALAIKIS TURTAS 20 Atsargos, sumokėti avansai ir nebaigtos vykdyti sutartys 201 Atsargos 2011 Žaliavos, medžiagos ir komplektuojamieji gaminiai 2012 Nebaigta gaminti produkcija 2013 Pagaminta produkcija 2014 Prekės, skirtos parduoti 2015 Neatlygintinai gautos atsargos 2016 Ūkinis inventorius 202 Sumokėti avansai 2021 Sumokėti avansai prekių tiekėjams, rangovams, paslaugų teikėjams 2022 Ateinančių laikotarpių sąnaudos 21 Per vienus metus gautinos sumos 210 Pirkėjų įsiskolinimas 2101 Pirkėjų įsiskolinimas 211 Kitos gautinos sumos 2111 Gautinos finansavimo sumos 2112 Gautini nario mokesčiai 2113 2114 2115 2116 22 Gautini bendrijų tiksliniai įnašai Kitos gautinos finansavimo sumos Gautinas pridėtinės vertės mokestis Kitos gautinos sumos Kitas trumpalaikis turtas 220 Trumpalaikės investicijos 2201 Nuosavybės vertybiniai popieriai 2202 Ne nuosavybės vertybiniai popieriai 2203 Kitos trumpalaikės investicijos 221 Terminuotieji indėliai 222 Kitas trumpalaikis turtas 23 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 230 Pinigų ekvivalentai 231 Pinigai bankų sąskaitose 232 Pinigai kasoje 233 Įšaldytos lėšos 3 KLASĖ NUOSAVAS KAPITALAS IR FINANSAVIMO SUMOS 30 Dalininkų kapitalas 31 Rezervai 32 Neliečiamasis kapitalas 320 Neliečiamasis kapitalas 3201 Juridinių asmenų parama 3202 Fizinių asmenų parama 3203 Subjekto pajamų dalis 321 Neliečiamojo kapitalo rezultatas 3211 Ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai) 3212 Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai) 33 Veiklos rezultatai 331 Ataskaitinių metų veiklos rezultatas 332 Ankstesnių metų veiklos rezultatas 34 Finansavimo sumos 341 Tikslinio finansavimo sumos 3411 Finansavimo sumos iš valstybės biudžeto 3412 Finansavimo sumos iš savivaldybių biudžetų 3413 342 Parama 3421 34211 34212 3422 34221 34222 3423 3424 Finansavimo sumos iš kitų šaltinių Juridinių asmenų parama Lietuvos Respublikos juridinių asmenų parama Užsienio juridinių asmenų parama Fizinių asmenų parama Lietuvos Respublikos fizinių asmenų parama Užsienio fizinių asmenų parama Paramai skirta gyventojų pajamų mokesčio dalis Anonimiškai gauta parama 343 Nario mokesčiai 344 Bendrijų narių įmokos 3441 Kaupiamosios lėšos 3442 Kitos tikslinės įmokos 345 Kitos finansavimo sumos 350 Veiklos rezultatų (pajamų ir sąnaudų) suvestinė 4 KLASĖ ĮSIPAREIGOJIMAI 40 Ilgalaikiai įsipareigojimai 400 Finansinės skolos 4001 Finansinės nuomos (lizingo) ir panašūs įsipareigojimai 4002 Įsipareigojimai kredito įstaigoms 4003 Kitos finansinės skolos 401 Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai 41 Trumpalaikiai įsipareigojimai 410 Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis 4101 Finansinės nuomos (lizingo) ir panašūs įsipareigojimai 4102 Įsipareigojimai kredito įstaigoms 4103 Kitos finansinės skolos 411 Finansinės skolos 4111 Įsipareigojimai kredito įstaigoms 4112 Kitos skolos 412 Skolos prekių tiekėjams, rangovams, paslaugų teikėjams 413 Gauti avansai iš pirkėjų 414 Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 4141 Mokėtinas darbo užmokestis 4142 Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis 4143 Mokėtinos socialinio draudimo įmokos 4144 Mokėtinos Garantinio fondo įmokos 4145 Sukauptos atostoginių sumos 415 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 4151 Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis 4152 Kitos mokėtinos sumos 5 KLASĖ PAJAMOS 50 Pajamos iš ūkinės veiklos 501 Pajamos už suteiktas paslaugas 502 Pajamos už parduotas prekes 503 Nuolaidos, grąžintos sumos (–) 51 Finansavimo pajamos 52 Kitos pajamos 521 522 523 524 525 526 Materialiojo ir nematerialiojo turto perleidimo pelnas Turto nuomos pajamos Vertybinių popierių vertės padidėjimo sumos ir perleidimo pelnas Palūkanų pajamos Baudų ir delspinigių pajamos Pajamos dėl valiutų santykio pokyčio 6 KLASĖ SĄNAUDOS 60 Suteiktų paslaugų ir parduotų prekių savikaina ir kitos pardavimo sąnaudos 601 Suteiktų paslaugų savikaina 602 Parduotų prekių savikaina 603 Pardavimo sąnaudos 6031 Komisinių tretiesiems asmenims sąnaudos 6032 Pardavimo paslaugų sąnaudos 6033 Skelbimų ir reklamos sąnaudos 6034 Kitos pardavimo sąnaudos 61 Veiklos sąnaudos 611 Bendrosios ir administracinės sąnaudos 6111 Darbuotojų išlaikymo sąnaudos 6112 Socialinio draudimo sąnaudos 6113 Garantinio fondo įmokos 6114 Komandiruočių sąnaudos 6115 Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo amortizacijos sąnaudos 6116 Nuomos sąnaudos 6117 Remonto ir eksploatacijos sąnaudos 6118 Draudimo sąnaudos 6119 Transporto sąnaudos ir nematerialiojo turto 61110 61111 61112 61113 Ryšių ir komunalinių paslaugų sąnaudos Sunaudotų atsargų ir turto nurašymo sąnaudos Kitų paslaugų sąnaudos Kitos veiklos sąnaudos 612 Suteikta parama ir labdara 6121 Pinigais suteikta labdara ir parama 61211 Labdara ir parama fiziniams asmenims 61212 Labdara ir parama juridiniams asmenims 612121 Labdara ir parama Lietuvos juridiniams asmenims 612122 Labdara ir parama užsienio šalių juridiniams asmenims 6122 Nepiniginiu turtu suteikta labdara ir parama 61221 Labdara ir parama fiziniams asmenims 61222 Labdara ir parama juridiniams asmenims 612221 Labdara ir parama Lietuvos juridiniams asmenims 612222 Labdara ir parama užsienio šalių juridiniams asmenims 6123 Paslaugomis suteikta labdara ir parama 61231 Labdara ir parama fiziniams asmenims 61232 Labdara ir parama juridiniams asmenims 612321 Labdara ir parama Lietuvos juridiniams asmenims 612322 Labdara ir parama užsienio šalių juridiniams asmenims 62 Kitos sąnaudos 621 623 624 625 626 627 Materialiojo ir nematerialiojo turto perleidimo nuostoliai Vertybinių popierių vertės sumažėjimo suma ir perleidimo nuostoliai Palūkanų sąnaudos Baudų ir delspinigių sąnaudos Sąnaudos dėl valiutų santykio pokyčio Kitos sąnaudos 63 Pelno mokestis Pelno nesiekiančių juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo taisyklių 2 priedas (Finansinės būklės ataskaitos forma) ____________________________________________________ (subjekto teisinė forma, pavadinimas, kodas) ____________________________________________________ (buveinė (adresas), registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys) ________________________________________________________________ (teisinis statusas, jei subjektas likviduojamas, reorganizuojamas ar yra bankrutavęs) (Tvirtinimo žyma) FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA PAGAL 20___M. _____________D. DUOMENIS ______________________________ Nr. _____ (sudarymo data) (eurais) Pastabų Nr. TURTAS C. I. II. III. ILGALAIKIS TURTAS NEMATERIALUSIS TURTAS MATERIALUSIS TURTAS FINANSINIS TURTAS KITAS ILGALAIKIS TURTAS TRUMPALAIKIS TURTAS ATSARGOS PER VIENUS METUS GAUTINOS SUMOS KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI TURTAS, IŠ VISO NUOSAVAS KAPITALAS DALININKŲ KAPITALAS REZERVAI NELIEČIAMASIS KAPITALAS IV. SUKAUPTAS VEIKLOS REZULTATAS D. FINANSAVIMO SUMOS E. MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI NUOSAVAS KAPITALAS, FINANSAVIMO SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI, IŠ VISO A. I. II. III. IV. B. I. II. III. IV. I. II. ____________________________ (subjekto įstatuose nurodyto valdymo organo nario pareigų pavadinimas) _______________ (parašas) Ataskaitinis laikotarpis Praėjęs ataskaitinis laikotarpis _______________ (vardas, pavardė) Pelno nesiekiančių juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo taisyklių 3 priedas (Veiklos rezultatų ataskaitos forma) ____________________________________________________ (subjekto teisinė forma, pavadinimas, kodas) ____________________________________________________ (buveinė (adresas), registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys) ________________________________________________________________ (teisinis statusas, jei subjektas likviduojamas, reorganizuojamas ar yra bankrutavęs) (Tvirtinimo žyma) VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA PAGAL 20___M. _____________D. DUOMENIS ______________________ Nr. _____ (sudarymo data) Eil. Nr. I. 1. 2. 3. II. 1. 2. 3. III. IV. V. Pastabų Nr. Straipsniai Ataskaitinis laikotarpis (eurais) Praėjęs ataskaitinis laikotarpis PAJAMOS PARDAVIMO PAJAMOS FINANSAVIMO PAJAMOS KITOS PAJAMOS SĄNAUDOS PREKIŲ, SUTEIKTŲ PASLAUGŲ SAVIKAINA IR KITOS PARDAVIMO SĄNAUDOS VEIKLOS SĄNAUDOS KITOS SĄNAUDOS VEIKLOS REZULTATAS PRIEŠ APMOKESTINIMĄ PELNO MOKESTIS GRYNASIS VEIKLOS REZULTATAS _________________________ (subjekto įstatuose nurodyto valdymo organo nario pareigų pavadinimas) _________ (parašas) _______________ (vardas, pavardė) Pelno nesiekiančių juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo taisyklių 4 priedas (Informacijos apie per ataskaitinį laikotarpį gautą paramą forma) PER ATASKAITINĮ LAIKOTARPĮ GAUTA PARAMA (eurais) Gautos paramos teikėjas Eilės Nr. 1 Pavadinimas 2 Gautos paramos dalykas Kodas, buveinė (adresas) Pinigais 3 4 Turtu, išskyrus pinigus Paslaugomis 5 6 Turto panauda 7 Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys 1.1. ...... 1.2. ...... 2. Užsienio valstybių juridiniai asmenys 2.1. ...... 2.2. ...... 3. Fiziniai asmenys* ir X anonimai 4. Gyventojai, skyrę gyventojų X X X X pajamų mokesčio dalį 5. Iš viso X * Fizinių asmenų duomenys neatskleidžiami. ** Jei nėra galimybės įvertinti pinigine išraiška, gali būti nurodytos savanorių dirbtos valandos, apie tai nurodant pastaboje. Savanorių darbu** Eur Valandos 8 9 1. X Pelno nesiekiančių juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo taisyklių 5 priedas (Informacijos apie gautos paramos pasikeitimą, įskaitant jos panaudojimą, per ataskaitinį laikotarpį forma) GAUTOS PARAMOS PASIKEITIMAS, ĮSKAITANT JOS PANAUDOJIMĄ, PER ATASKAITINĮ LAIKOTARPĮ (eurais) Eilės Nr. 1 1. 2. 3. Paramos dalykas Likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje Gauta per ataskaitinį laikotarpį Pergrupavimas* Panaudota per ataskaitinį laikotarpį Iš viso 6 Iš jų saviems tikslams 7 2 3 4 5 Pinigai Turtas, išskyrus pinigus Parama, panaudota X X X X neliečiamajam kapitalui formuoti 4. Iš viso * Pinigais gauta parama panaudota ilgalaikiam turtui įsigyti ar neliečiamajam kapitalui formuoti arba parduotas kaip parama gautas turtas, išskyrus pinigus. Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 8 X Pelno nesiekiančių juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo taisyklių 6 priedas (Informacijos apie per ataskaitinį laikotarpį suteiktą labdarą ir paramą pateikimo forma) PER ATASKAITINĮ LAIKOTARPĮ SUTEIKTA LABDARA IR PARAMA (eurais) Eilės Nr. Suteiktos labdaros, paramos gavėjas Pavadinimas Kodas, buveinė (adresas) Pinigais Suteiktos labdaros, paramos dalykas Turtu, išskyrus Paslaugomis** pinigus 5 6 Turto panauda*** 1 2 3 4 7 1. Juridiniai asmenys 1.1. 1.2. 2. Fiziniai asmenys* X 3. Iš viso X * Fizinių asmenų duomenys neatskleidžiami. ** Nurodoma suteiktų paslaugų savikaina. *** Rodoma, kai subjektas perduoda kitiems asmenims naudoti turtą pagal panaudos sutartį, neatsižvelgdamas į tai, kokiomis teisėms jis pats valdo šį turtą (nuosavybės, panaudos ar nuomos). Pelno nesiekiančių juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir ataskaitų sudarymo ir pateikimo taisyklių 7 priedas (Informacijos apie tikslinio finansavimo sumų pasikeitimą per ataskaitinį laikotarpį forma) TIKSLINIO FINANSAVIMO SUMŲ PASIKEITIMAS PER ATASKAITINĮ LAIKOTARPĮ (eurais) Eilės Nr. 1 1. 2. 3. 4. Tikslinio finansavimo sumų šaltinis 2 Valstybės biudžetas Savivaldybių biudžetai Kiti šaltiniai Iš viso Likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje 3 Gauta per ataskaitinį laikotarpį Panaudota per ataskaitinį laikotarpį Gautinų sumų pasikeitimas Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 4 5 6 7 PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 1K-443, įsigaliojo nuo 2018 12 22 PELNO NESIEKIANČIŲ JURIDINIŲ ASMENŲ VEIKLOS ATASKAITOS ARBA METINIO PRANEŠIMO RENGIMO TVARKOS APRAŠAS 1. Pelno nesiekiančių juridinių asmenų veiklos ataskaitos arba metinio pranešimo rengimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) reglamentuojama šių pelno nesiekiančių juridinių asmenų – viešųjų įstaigų, asociacijų, labdaros ir paramos fondų (toliau – pelno nesiekiantys juridiniai asmenys) – veiklos ataskaitos arba metinio pranešimo rengimo tvarka. 2. Viešųjų įstaigų ir asociacijų rengiama veiklos ataskaita arba labdaros ir paramos fondų rengiamas metinis pranešimas turi būti tokios apimties, kiek būtina pelno nesiekiančių juridinių asmenų veiklos tikslams, veiklos rezultatams, finansinei būklei, kiek nenurodyta finansinėse ataskaitose, apibūdinti. 3. Informacija veiklos ataskaitoje arba metiniame pranešime gali būti pateikta tekstu, lentelėmis, diagramomis, schemomis, piešiniais ir kitokiomis vaizdinėmis priemonėmis. 4. Veiklos ataskaitoje arba metiniame pranešime turi būti: 4.1. nurodoma pelno nesiekiančio juridinio asmens veiklos tikslai, uždaviniai ir atlikti darbai, siekiant šio asmens veiklos tikslų, taip pat nurodomi ateinančių finansinių metų veiklos tikslai, uždaviniai ir planuojami atlikti darbai; 4.2. pateikiama informacija apie asociacijos narių, labdaros ir paramos fondo dalininkų skaičių finansinių metų pabaigoje ir praėjusių finansinių metų pabaigoje, viešosios įstaigos dalininkų skaičių ir kiekvieno jų įnašų vertę finansinių metų pabaigoje ir praėjusių finansinių metų pabaigoje. 5. Veiklos ataskaitoje arba metiniame pranešime gali būti pateikta ir kita pelno nesiekiančio juridinio asmens valdymo organo arba visuotinio dalininkų (narių) susirinkimo sprendimu teikiama informacija apie: 5.1. rizikas, su kuriomis susiduria pelno nesiekiantis juridinis asmuo, siekdamas savo veiklos tikslų ir uždavinių, ir priemones, kurių jis imasi toms rizikoms valdyti; 5.2. dalyvavimą projektuose, programose, renginių organizavimą (jei tai nenurodyta pateikiant informaciją pagal Aprašo 4 punktą ir 5.1 papunktį); 5.3. viešųjų įstaigų, labdaros ir paramos fondų dalininkų turimus balsus dalininkų susirinkime; 5.4. asociacijos narių, labdaros ir paramos fondų dalininkų įnašų vertes finansinių metų pabaigoje ir (arba) praėjusių finansinių metų pabaigoje; 5.5. bendradarbiavimą su kitomis pelno nesiekiančiomis organizacijomis, veikiančiomis Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyse; 5.6. aplinką ir sąlygas, turinčias įtakos pelno nesiekiančio juridinio asmens veiklai, jo veiklos poveikį (aplinkai, bendruomenei, tam tikrai visuomenės grupei ir pan.); 5.7. pelno nesiekiančio juridinio asmens darbuotojus. 6. Labdaros ir paramos fondo, kuris valdo neliečiamąjį kapitalą, metiniame pranešime taip pat turi būti pateikiama su jo neliečiamojo kapitalo valdymu susijusi paskutinių finansinių metų informacija apie: 6.1. neliečiamajam kapitalui perduotų lėšų gavimo šaltinius; 6.2. iš neliečiamojo kapitalo investavimo gautas pajamas ir jų panaudojimą; 6.3. neliečiamojo kapitalo investavimą pagal turto rūšis, rizikos klases, investavimo laikotarpius; 6.4. neliečiamojo kapitalo investavimo strategijos pokytį; 6.5. sumažėjusio neliečiamojo kapitalo atkūrimo būdus; 6.6. išlaidas, susijusias su neliečiamojo kapitalo administravimu. PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 1K-443, įsigaliojo nuo 2018 12 22 SUPAPRASTINTOS BUHALTERINĖS APSKAITOS TVARKOS APRAŠAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Supaprastintos buhalterinės apskaitos tvarkos apraše (toliau – Aprašas) reglamentuojama pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų (toliau – pelno nesiekiantys juridiniai asmenys), pasirinkusių supaprastintą buhalterinę apskaitą (toliau – apskaita), metinės ataskaitos parengimo tvarka. 2. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme, Pelno nesiekiančių juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu. 3. Pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, tvarkydami apskaitą ir rengdami metinę ataskaitą, vadovaujasi Pelno nesiekiančių juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo taisyklėse nustatytais bendraisiais apskaitos principais. 4. Jeigu Apraše nereglamentuotos nuostatos, būtinos pelno nesiekiančio juridinio asmens ūkinėms operacijoms ir ūkiniams įvykiams (toliau kartu – ūkinės operacijos) užregistruoti, ir metinė ataskaita teisingai neparodo šio asmens finansinės būklės, veiklos rezultatų, pelno nesiekiantis juridinis asmuo gali pasirinkti taikyti atitinkamas Pelno nesiekiančių juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo taisyklių nuostatas. II SKYRIUS ŪKINIŲ OPERACIJŲ REGISTRAVIMAS, APSKAITOS REGISTRAI 5. Pelno nesiekiantis juridinis asmuo ūkinių operacijų duomenis registruoja apskaitos registruose darydamas paprastąjį įrašą. Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato pelno nesiekiantis juridinis asmuo pagal savo poreikius. 6. Rekomenduojami dažniausiai vykstančių ūkinių operacijų apskaitos registrai: 6.1. Pinigų mokėjimo sąskaitoje apskaitos registras (1 priedas); 6.2. Finansavimo sumų apskaitos registras (2 priedas); 6.3. Įsipareigojimų apskaitos registras (3 priedas); 6.4. Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos registras (4 priedas). 7. Atsižvelgiant į pelno nesiekiančio juridinio asmens poreikius ir atliekamas ūkines operacijas gali būti sudaromi ir kiti apskaitos registrai (nematerialiojo turto, finansinio turto, atsargų, išankstinių apmokėjimų, gautinų sumų ir pan.). PIRMASIS SKIRSNIS PINIGŲ MOKĖJIMO SĄSKAITOJE APSKAITOS REGISTRAS 8. Pinigų mokėjimo sąskaitoje apskaitos registre registruojami į mokėjimo paslaugų teikėjo atidarytą mokėjimo sąskaitą gauti ir iš jos išmokėti pinigai. Gali būti sudaromas atskiras kiekvienos mokėjimo sąskaitos, kiekvienos valiutos (eurų arba užsienio valiutos) apskaitos registras. Valiutinė operacija registruojama apskaitoje eurais pagal ūkinės operacijos atlikimo dienos valiutos santykį. Rengiant metinę ataskaitą, valiutiniai straipsniai įvertinami eurais pagal paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos valiutos santykį. Apskaitoje taikomas euro ir užsienio valiutos santykis nustatomas vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymu. 9. Pildant Pinigų mokėjimo sąskaitoje apskaitos registrą nurodoma: 9.1. 1 skiltyje – įrašo eilės numeris; 9.2. 2 skiltyje – ataskaitinio laikotarpio pradžioje mokėjimo sąskaitoje turimų pinigų likutis; 9.3. 3 skiltyje – pinigų gavimo arba išmokėjimo data, ūkinę operaciją pagrindžiančio apskaitos dokumento numeris; 9.4. 4 skiltyje – iš ko gauti arba kam išmokėti pinigai; 9.5. 5 skiltyje – per ataskaitinį laikotarpį gautų pinigų suma. Ši skiltis gali būti skaidoma į detalesnes skiltis pagal pinigų priėmimo tikslą; 9.6. 6 skiltyje – per ataskaitinį laikotarpį išmokėtų pinigų suma. Ši skiltis gali būti skaidoma į detalesnes skiltis pagal pinigų išmokėjimo tikslą; 9.7. 7 skiltyje – ataskaitinio laikotarpio pabaigoje apskaičiuojamas pinigų likutis: prie pinigų likučio ataskaitinio laikotarpio pradžioje (2 skiltis) pridedama per ataskaitinį laikotarpį gautų pinigų suma (5 skiltis) ir atimama per ataskaitinį laikotarpį išmokėtų pinigų suma (6 skiltis). 10. Į kasą priimti ir iš jos išmokėti pinigai pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“, turi būti registruojami kasos knygoje. Esant poreikiui kartu su kasos knyga gali būti sudaromas Pinigų kasoje apskaitos registras, kuris pildomas taip pat kaip Pinigų mokėjimo sąskaitoje apskaitos registras. ANTRASIS SKIRSNIS FINANSAVIMO SUMŲ APSKAITOS REGISTRAS 11. Finansavimo sumų apskaitos registre registruojamos gautos ir panaudotos finansavimo sumos. 12. Finansavimo sumų apskaitos registro atskirose eilutėse įrašomos ataskaitinio laikotarpio pradžioje turimos gautos ir nepanaudotos finansavimo sumos. Atskiri Finansavimo sumų apskaitos registrai gali būti sudaromi pagal kiekvieną finansavimo sumų davėją, pagal finansavimo sumų gavimo šaltinį. Pelno nesiekiančio juridinio asmens finansavimo sumų gavimo šaltiniai gali būti: 12.1. tikslinis finansavimas. Tiksliniam finansavimui priskiriamos iš valstybės arba savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos, užsienio valstybių ir jų įsteigtų fondų gautos lėšos, skirtos projektams (programoms) įgyvendinti arba kitiems tikslams; 12.2. juridinių ir fizinių asmenų parama. Paramai priskiriami pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą juridinių ir fizinių asmenų perduoti pinigai ar kitas turtas. Ne pinigais gauta parama įvertinama pagal Neatlygintinai gauto turto ir paslaugų (nepiniginių aukų) įvertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu; 12.3. nario mokesčiai; 12.4. kitas finansavimas. 13. Neatlygintinai gautos paslaugos, turto panauda ir savanorių darbas nelaikomi veikla, susijusia su finansavimo sumų gavimu ar panaudojimu. Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį neatlygintinai gautas paslaugas, turto panaudą ir savanorių darbą, įvertinus pagal Neatlygintinai gauto turto ir paslaugų (nepiniginių aukų) įvertinimo tvarkos aprašo nuostatas, pateikiama metinėje ataskaitoje. 14. Pildant Finansavimo sumų apskaitos registrą nurodoma: 14.1. 1 skiltyje – įrašo eilės numeris; 14.2. 2 skiltyje – finansavimo sumų davėjas; 14.3. 3 skiltyje – finansavimo sumų gavimo arba panaudojimo data, ūkinę operaciją pagrindžiančio apskaitos dokumento numeris; 14.4. 4 skiltyje – nepanaudotų finansavimo sumų likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje; 14.5. 5 skiltyje – per ataskaitinį laikotarpį gautos finansavimo sumos; 14.6. 6 skiltyje – per ataskaitinį laikotarpį panaudotos finansavimo sumos: 14.6.1. finansavimo sumos pripažįstamos panaudotomis, kai padaromos sąnaudos, kurioms kompensuoti skirtos finansavimo sumos; 14.6.2. finansavimo sumos, gautos už ilgalaikį turtą arba iš pinigais gautų finansavimo sumų įsigijus ilgalaikį turtą, pripažįstamos panaudotomis per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuota ilgalaikio materialiojo turto (toliau – turtas) nusidėvėjimo (nematerialiojo turto amortizacijos) suma arba nurašomo nevisiškai nudėvėto (amortizuoto), bet netinkamo naudoti turto likutine verte; 15. 7 skiltyje – ataskaitinio laikotarpio pabaigoje apskaičiuojamas nepanaudotų finansavimo sumų likutis: prie nepanaudotų finansavimo sumų likučio ataskaitinio laikotarpio pradžioje (4 skiltis) pridedamos per ataskaitinį laikotarpį gautos finansavimo sumos (5 skiltis) ir iš jų atimamos per ataskaitinį laikotarpį panaudotos finansavimo sumos (6 skiltis). TREČIASIS SKIRSNIS ĮSIPAREIGOJIMŲ APSKAITOS REGISTRAS 16. Įsipareigojimų apskaitos registre registruojami įsipareigojimai, nurodomas jų įvykdymas. Įsipareigojimai apima pelno nesiekiančio juridinio asmens skolas prekių tiekėjams, rangovams, paslaugų teikėjams, kredito įstaigoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims. 17. Įsipareigojimų apskaitos registro atskirose eilutėse įrašomi ataskaitinio laikotarpio pradžioje turimi įsipareigojimai kiekvienam kreditoriui – juridiniam arba fiziniam asmeniui. Pagal kiekvieną kreditorių gali būti sudaromi atskiri Įsipareigojimų apskaitos registrai. 18. Pildant Įsipareigojimų apskaitos registrą nurodoma: 18.1. 1 skiltyje – įrašo eilės numeris; 18.2.2 skiltyje – kreditorius; 18.3. 3 skiltyje – įsipareigojimo prisiėmimo arba įvykdymo data, ūkinę operaciją pagrindžiančio apskaitos dokumento numeris; 18.4. 4 skiltyje – įsipareigojimų likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje; 18.5. 5 skiltyje – per ataskaitinį laikotarpį prisiimti įsipareigojimai. Ši skiltis gali būti skaidoma į detalesnes skiltis pagal įsipareigojimų prisiėmimo tikslą; 18.6. 6 skiltyje – per ataskaitinį laikotarpį įvykdyti įsipareigojimai (kreditoriams sumokėta suma); 18.7. 7 skiltyje – ataskaitinio laikotarpio pabaigoje apskaičiuojamas įsipareigojimų likutis: prie įsipareigojimų likučio ataskaitinio laikotarpio pradžioje (4 skiltis) pridedami per ataskaitinį laikotarpį prisiimti įsipareigojimai (5 skiltis) ir iš jų atimami per ataskaitinį laikotarpį įvykdyti įsipareigojimai (6 skiltis). KETVIRTASIS SKIRSNIS ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO APSKAITOS REGISTRAS 19. Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos registre registruojamos turto įsigijimo, nusidėvėjimo, perleidimo arba nurašymo sumos. Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos registre neregistruojamas pagal nuomos sutartį išsinuomotas ar pagal panaudos sutartį gautas turtas. Toks turtas kontrolės tikslais įtraukiamas į atskirą sąrašą ir jo nusidėvėjimas neskaičiuojamas. 20. Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos registro atskirose eilutėse įrašomi ataskaitinio laikotarpio pradžioje turimi turto vienetai. Pagal kiekvieną turto vienetą gali būti sudaromi atskiri apskaitos registrai. 21. Pildant Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos registrą nurodoma: 21.1. 1 skiltyje – įrašo eilės numeris; 21.2. 2 skiltyje – turtui suteiktas inventoriaus numeris; 21.3. 3 skiltyje – turto vieneto pavadinimas; 21.4. 4 skiltyje – turto įsigijimo ar pasigaminimo data, ūkinę operaciją pagrindžiančio apskaitos dokumento numeris; 21.5. 5 skiltyje – turto įsigijimo ar pasigaminimo savikaina ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir per ataskaitinį laikotarpį įsigyto turto įsigijimo ar pasigaminimo savikaina; 21.6. 6 skiltyje – turto likvidacinė vertė; 21.7. 7 skiltyje – turto nusidėvėjimo suma ataskaitinio laikotarpio pradžioje; 21.8. 8 skiltyje – naudingo tarnavimo laikas; 21.9. 9 skiltyje – per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuota turto nusidėvėjimo suma. Taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą turto nusidėvėjimo suma apskaičiuojama iš turto įsigijimo ar pasigaminimo savikainos atėmus likvidacinę vertę ir gautą sumą dalijant iš naudingo tarnavimo laiko (numatomų naudoti metų skaičiaus). Nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos po turto perdavimo naudoti ir nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio 1 dienos po jo nurašymo arba perleidimo ir tuo atveju, kai turtas tampa visiškai nudėvėtas; 21.10. 10 skiltyje – turto nurašymo arba perleidimo data, jei turtas ataskaitinį laikotarpį buvo nurašytas arba perleistas, taip pat ūkinę operaciją pagrindžiančio apskaitos dokumento numeris. Nurašius netinkamą (negalimą) naudoti turtą, likusi nenudėvėta suma (iš nurašyto turto įsigijimo ar pasigaminimo savikainos (5 skiltis) atimama šio turto nusidėvėjimo suma ataskaitinio laikotarpio pradžioje (7 skiltis) ir per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuota šio turto nusidėvėjimo suma (9 skiltis)) pripažįstama ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl turto nurašymo. Perleidus turtą, metinėje ataskaitoje rodomas šio turto perleidimo rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš gautos arba gautinos sumos už parduotą turtą atimant to turto likusią nenudėvėtą sumą (perleisto turto įsigijimo ar pasigaminimo savikainos (5 skiltis) ir šio turto nusidėvėjimo sumos ataskaitinio laikotarpio pradžioje (7 skiltis) bei per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuoto šio turto nusidėvėjimo sumos (9 skiltis) skirtumas); 21.11. 11 skiltyje – ataskaitinio laikotarpio pabaigoje apskaičiuojama turimo turto (neįskaitant nurašyto arba perleisto turto) likutinė vertė: iš ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir per ataskaitinį laikotarpį įsigyto turto įsigijimo ar pasigaminimo savikainos (5 skiltis) atimama nusidėvėjimo suma ataskaitinio laikotarpio pradžioje (7 skiltis) ir per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuota nusidėvėjimo suma (9 skiltis). 22. Turint nematerialiojo turto sudaromas Nematerialiojo turto apskaitos registras, kuris pildomas taip pat kaip Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos registras. III SKYRIUS METINĖ ATASKAITA 23. Pelno nesiekiantis juridinis asmuo vietoj metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir veiklos ataskaitos ar metinio pranešimo gali rengti metinę ataskaitą (5 priedas). 24. Iki metinės ataskaitos sudarymo apskaitos registruose turi būti užregistruotos visos pelno nesiekiančio juridinio asmens ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos. 25. Straipsnyje „Turtas“ rodomas pelno nesiekiančio juridinio asmens nematerialusis, materialusis, finansinis ir kitas turtas ataskaitinio laikotarpio ir praėjusio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. 26. Straipsnyje „Pinigai“ rodomi kasoje ir mokėjimo paslaugų teikėjų atidarytose mokėjimo sąskaitose esantys pinigai skirtinga valiuta (kasos knygoje, Pinigų mokėjimo sąskaitoje apskaitos registre nurodyto pinigų likučio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje suma). Pinigai užsienio valiuta įvertinami eurais pagal valiutos santykį, buvusį ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. 27. Straipsnyje „Kitas turtas“ rodomas turtas, kuris neparodytas straipsnyje „Pinigai“ (Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos registre nurodytos turimo turto likutinės vertės, kituose pelno nesiekiančio juridinio asmens rengiamuose apskaitos registruose nurodytų nematerialiojo turto, finansinio turto, atsargų, išankstinių apmokėjimų, kito trumpalaikio turto likučių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje suma). 28. Straipsnyje „Nuosavas kapitalas“ rodomas dalininkų kapitalas, ataskaitinių ir ankstesnių metų sukaupta veiklos rezultatų – perviršio (pelno) ar deficito (nuostolių) – suma ataskaitinio laikotarpio ir praėjusio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. 29. Straipsnyje „Dalininkų kapitalas“ rodoma bendra visų dalyvių įnašų į dalininkų kapitalą suma. Dalininkų kapitalą formuoja tų teisinių formų pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose tai numatyta. 30. Straipsnyje „Sukaupta veiklos rezultatų suma“ rodomas veiklos rezultatas – ataskaitinių metų ir ankstesnių metų veiklos rezultatas – perviršis (pelnas) arba deficitas (nuostoliai), t. y. metinės ataskaitos ataskaitinio laikotarpio stulpelio VII eilutėje ir praėjusio ataskaitinio laikotarpio stulpelio II.2 eilutėje nurodytų duomenų suma. 31. Straipsnyje „Finansavimo sumos“ rodoma likusi nepanaudota finansavimo sumų dalis (Finansavimo sumų apskaitos registre nurodytas finansavimo sumų likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje). 32. Straipsnyje „Įsipareigojimai“ rodoma visa pelno nesiekiančio juridinio asmens įsipareigojimų suma (Įsipareigojimų apskaitos registre nurodytas įsipareigojimų likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje). 33. Straipsnyje „Pajamos“ rodomos finansavimo pajamos, kitos pajamos. 34. Pelno nesiekiančio juridinio asmens per ataskaitinį laikotarpį panaudotos finansavimo sumos (Finansavimo sumų apskaitos registre nurodytos per ataskaitinį laikotarpį panaudotos finansavimo sumos) pripažįstamos finansavimo pajamomis, kurios rodomos straipsnyje „Finansavimo pajamos“. 35. Straipsnyje „Kitos pajamos“ rodomas pardavus ilgalaikį turtą, naudotą ūkinį inventorių, vertybinius popierius gautas pelnas, dividendai, per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos palūkanos, valiutų santykio pokyčio teigiama įtaka, baudų ir delspinigių pajamos, kitos pajamos (duomenys imami iš atitinkamų apskaitos registrų, pvz., atitinkamos sumos iš Pinigų mokėjimo sąskaitoje apskaitos registre, kasos knygoje nurodytos per ataskaitinį laikotarpį gautų pinigų sumos, pagal Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos registro duomenis apskaičiuotas turto perleidimo pelnas ir pan.). 36. Straipsnyje „Sąnaudos“ rodomos veiklos sąnaudos, kitos sąnaudos. 37. Straipsnyje „Veiklos sąnaudos“ rodomos visos su pelno nesiekiančio juridinio asmens veikla susijusios sąnaudos, kurios nepriskirtos prie kitų sąnaudų. Veiklos sąnaudų pavyzdžiai: turto nusidėvėjimo (nematerialiojo turto amortizacijos), komunalinių ir kitų paslaugų sąnaudos (duomenys imami iš atitinkamų apskaitos registrų, pvz., atitinkamos sumos iš Pinigų mokėjimo sąskaitoje apskaitos registre, kasos knygoje nurodytos per ataskaitinį laikotarpį išmokėtų pinigų sumos, Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos registre nurodyta per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuota turto nusidėvėjimo suma, per ataskaitinį laikotarpį neapmokėtos patirtos sąnaudos iš Įsipareigojimų apskaitos registre nurodytų per ataskaitinį laikotarpį prisiimtų įsipareigojimų ir pan.). 38. Straipsnyje „Kitos sąnaudos“ rodomi ilgalaikio turto, vertybinių popierių perleidimo nuostoliai, ataskaitiniam laikotarpiui tenkančios palūkanų sąnaudos, užsienio valiutos santykio pokyčio neigiama įtaka, baudų ir delspinigių sąnaudos ir kitos sąnaudos (duomenys imami iš atitinkamų apskaitos registrų, pvz., atitinkamos sumos iš Pinigų mokėjimo sąskaitoje apskaitos registre, kasos knygoje nurodytos per ataskaitinį laikotarpį išmokėtų pinigų sumos, pagal Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos registro duomenis apskaičiuoti turto perleidimo nuostoliai ir pan.). 39. Straipsnyje „Veiklos rezultatas prieš apmokestinimą“ rodomas perviršis (pelnas) arba deficitas (nuostoliai), kuris apskaičiuojamas iš visų per ataskaitinį laikotarpį uždirbtų pajamų atėmus visas per ataskaitinį laikotarpį patirtas sąnaudas. 40. Straipsnyje „Pelno mokestis“ rodomos pelno mokesčio sąnaudos, apskaičiuotos pagal mokesčius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. 41. Straipsnyje „Grynasis veiklos rezultatas“ rodomas perviršis (pelnas) arba deficitas (nuostoliai), kuris apskaičiuojamas iš veiklos rezultato prieš apmokestinimą sumos atėmus pelno mokesčio sumą. Jeigu pelno nesiekiantis juridinis asmuo įstatymų nustatyta tvarka nemoka pelno mokesčio, straipsnis „Pelno mokestis“ veiklos rezultatų ataskaitoje nepildomas. Tokiu atveju veiklos rezultato prieš apmokestinimą suma bus lygi grynojo veiklos rezultato sumai. 42. Pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kurie per ataskaitinį laikotarpį gavo paramą, pateikia informaciją apie gautą finansinę ir nefinansinę paramą ir jos panaudojimą metinės ataskaitos formos nurodytose eilutėse (Finansavimo sumų apskaitos registre nurodytos per ataskaitinį laikotarpį gautos ir (arba) panaudotos atitinkamos finansavimo (paramos) sumos). Jei paramos teikėjo per ataskaitinį laikotarpį suteiktos paramos vertė neviršija 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių ir sudaro ne daugiau kaip 10 procentų pelno nesiekiančio juridinio asmens per ataskaitinius finansinius metus gautos paramos ir (arba) gautų finansavimo sumų iš viso, paramą suteikęs juridinis asmuo gali būti nenurodomas. 43. Metinės ataskaitos formoje nurodytose eilutėse pateikiama informacija apie paties pelno nesiekiančio juridinio asmens suteiktą labdarą ir (arba) paramą. Pateikiant informaciją apie paramos gavėjus juridinius asmenis, turi būti atskirai nurodytas kiekvienas paramą gavęs juridinis asmuo, jo gautos paramos dalykas ir jo vertė. 44. Metinėje ataskaitoje taip pat turi būti nurodyta: 44.1. pelno nesiekiančio juridinio asmens veiklos tikslai, uždaviniai ir atlikti darbai, siekiant veiklos tikslų, taip pat nurodomi ateinančių finansinių metų veiklos tikslai, uždaviniai ir planuojami atlikti darbai; 44.2. pelno nesiekiančio juridinio asmens dalyvių (narių, dalininkų) skaičius ataskaitinio laikotarpio ir praėjusio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. 45. Metinėje ataskaitoje gali būti nurodyta ir kita informacija, kurią nusprendžia pateikti pelno nesiekiančio juridinio asmens valdymo organas arba visuotinis dalyvių susirinkimas. 46. Metinė ataskaita turi būti pasirašyta pelno nesiekiančio juridinio asmens įstatuose nurodyto valdymo organo nario. Supaprastintos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašo 1 priedas (Pinigų mokėjimo sąskaitoje apskaitos registro formos pavyzdys) __________________________________________ (dokumento sudarytojo pavadinimas) PINIGŲ MOKĖJIMO SĄSKAITOJE APSKAITOS REGISTRAS Eil. Pinigų Nr. likutis 1 ataskaitinio laikotarpio pradžioje (eurais) 2 Pinigų gavimo Iš ko gauti arba arba kam išmokėti išmokėjimo pinigai data, dokumento Nr. 3 4 Per ataskaitinį laikotarpį gautų pinigų suma (eurais) Per ataskaitinį laikotarpį išmokėtų pinigų suma (eurais) Pinigų likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (eurais) 5 6 7 = (2 + 5 – 6) Iš viso Apskaitos registrą sudaręs asmuo _______________ (parašas) ______________________ (vardas, pavardė) Supaprastintos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašo 2 priedas (Finansavimo sumų apskaitos registro formos pavyzdys) __________________________________________ (dokumento sudarytojo pavadinimas) FINANSAVIMO SUMŲ APSKAITOS REGISTRAS Eil. Nr. Finansavimo sumų davėjas 1 2 Finansavimo sumų gavimo arba panaudojimo data, dokumento Nr. 3 Finansavimo sumų likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje (eurais) 4 Per ataskaitinį laikotarpį gautos finansavimo sumos (eurais) 5 Per ataskaitinį laikotarpį panaudotos finansavimo sumos (eurais) Finansavimo sumų likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (eurais) 6 7 = (4 + 5 – 6) Iš viso Apskaitos registrą sudaręs asmuo _______________ (parašas) ______________________ (vardas, pavardė) Supaprastintos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašo 3 priedas (Įsipareigojimų apskaitos registro formos pavyzdys) __________________________________________ (dokumento sudarytojo pavadinimas) ĮSIPAREIGOJIMŲ APSKAITOS REGISTRAS Eil. Kreditorius Nr. 1 Įsipareigojimo prisiėmimo arba įvykdymo data, dokumento Nr. 2 3 Įsipareigojimų likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje (eurais) 4 Per ataskaitinį laikotarpį prisiimti įsipareigojimai (eurais) Per ataskaitinį laikotarpį įvykdyti įsipareigojimai (eurais) 5 6 Įsipareigojimų likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (eurais) 7 = (4 + 5 – 6) Iš viso Apskaitos registrą sudaręs asmuo _______________ (parašas) ______________________ (vardas, pavardė) Supaprastintos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašo 4 priedas (Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos registro formos pavyzdys) __________________________________________ (dokumento sudarytojo pavadinimas) ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO APSKAITOS REGISTRAS Eil . Nr. Inventoriaus Nr. Ilgalaikio materialiojo turto (toliau – turtas) vieneto pavadinimas Turto įsigijimo data, dokumento Nr. 1 2 3 4 Ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir per ataskaitinį laikotarpį įsigyto turto įsigijimo savikaina (eurais) 5 Turto likvidacinė vertė (eurais) 6 Turto Turto nusidėvėjim naudingo o suma tarnavimo ataskaitinio laikas laikotarpio (metai) pradžioje (eurais) 7 8 Per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuota turto nusidėvėjimo suma (eurais) Turto nurašymo arba perleidimo data, dokumento Nr. Turto likutinė vertė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 9 10 11 = (5 – 7 – 9)* Iš viso * Neįskaitant nurašyto arba perleisto turto. Apskaitos registrą sudaręs asmuo _______________ (parašas) ______________________ (vardas, pavardė) Supaprastintos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašo 5 priedas (Metinės ataskaitos forma) (subjekto teisinė forma, pavadinimas, kodas) (buveinė (adresas), registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys) (teisinis statusas, jei subjektas likviduojamas, reorganizuojamas ar yra bankrutavęs) (Tvirtinimo žyma) METINĖ ATASKAITA _____________________________ Nr. _____ (ataskaitos sudarymo data) ____________________ (ataskaitinis laikotarpis) Eil. Nr. Straipsniai I. 1. 2. II. 1. 2. III. IV. V. 1. 2. VI. 1. 2. VII. VIII. IX. X. (eurais) Ataskaitinis laikotarpis Praėjęs ataskaitinis laikotarpis TURTAS Pinigai Kitas turtas Turtas, iš viso NUOSAVAS KAPITALAS Dalininkų kapitalas Sukaupta veiklos rezultatų suma FINANSAVIMO SUMOS ĮSIPAREIGOJIMAI Nuosavas kapitalas, finansavimo sumos ir įsipareigojimai, iš viso PAJAMOS Finansavimo pajamos Kitos pajamos SĄNAUDOS Veiklos sąnaudos Kitos sąnaudos VEIKLOS REZULTATAS PRIEŠ APMOKESTINIMĄ PELNO MOKESTIS GRYNASIS VEIKLOS REZULTATAS INFORMACIJA APIE GAUTĄ PARAMĄ, SUTEIKTĄ LABDARĄ, PARAMĄ Per ataskaitinį laikotarpį gauta finansinė ir nefinansinė parama Gautos paramos teikėjas Gautos paramos dalykas Pavadinimas Kodas, Pinigai Turtas, Paslaugos Turto Savanorių buveinė išskyrus panauda darbas* (adresas) pinigus Eur 1. 1.1. 1.2. 2. 2.1. 2.2. 3. 4. 5. 1. 2. 3. 1. 1.1. 1.2. 2. 3. XI. 1. 2. Val. Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys Užsienio valstybių juridiniai asmenys Fiziniai X asmenys ir anonimai Gyventojai, X X X X skyrę gyventojų pajamų mokesčio dalį Iš viso X Gautos paramos pasikeitimas per ataskaitinį laikotarpį Paramos Likutis Gauta per Panaudota per dalykas ataskaitinio ataskaitinį ataskaitinį laikotarpio laikotarpį laikotarpį pradžioje Iš viso Iš jų saviems tikslams Pinigai Turtas, išskyrus pinigus Iš viso Per ataskaitinį laikotarpį suteikta labdara, parama Suteiktos labdaros, paramos Suteiktos labdaros, paramos dalykas gavėjas Pavadinimas Kodas, Pinigai Turtas, Paslaugos buveinė išskyrus (adresas) pinigus Juridiniai asmenys Fiziniai X asmenys Iš viso X VEIKLOS INFORMACIJA Veiklos tikslai, uždaviniai ir atlikti darbai Ateinančio ataskaitinio laikotarpio X Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Turto panauda veiklos tikslai, uždaviniai ir planuojami atlikti darbai 3. Dalyvių (narių, dalininkų) skaičius Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 4. Praėjusio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Kita informacija * Jei nėra galimybės įvertinti pinigine išraiška, gali būti nurodytos savanorių dirbtos valandos. __________________________ (subjekto įstatuose nurodyto valdymo organo nario pareigų pavadinimas) _______________ (parašas) ______________________ (vardas, pavardė) PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 1K-443, įsigaliojo nuo 2018 12 22 NEATLYGINTINAI GAUTO TURTO IR PASLAUGŲ (NEPINIGINIŲ AUKŲ) ĮVERTINIMO TVARKOS APRAŠAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Neatlygintinai gauto turto ir paslaugų (nepiniginių aukų) įvertinimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) reglamentuojama, kokia tvarka įvertinamas neatlygintinai (kaip auka) gautas turtas arba paslauga. 2. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme, Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme, Pelno nesiekiančių juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu. II SKYRIUS TURTO ĮVERTINIMAS 3. Turto įsigijimo savikainą sudaro paramos, dovanojimo sutartyje ar kitame turto perdavimo dokumente (toliau – turto perdavimo dokumentas) nurodyta turto vertė ir su turto paruošimu naudoti susijusios išlaidos. 4. Kai nematerialiojo, ilgalaikio materialiojo turto ar atsargų vertė turto perdavimo dokumente nenurodyta, vertę, kuri ir bus laikoma turto įsigijimo savikaina, nustato turtą gavęs subjektas, atsižvelgdamas į to turto tikrąją vertę jo gavimo metu, jei tikrąją vertę įmanoma patikimai nustatyti atsižvelgiant į: 4.1. rinkos kainą, kai rinkoje prekiaujama tokiu pačiu ar panašiu turtu, arba 4.2. turto arba verslo vertintojų nustatytą vertę, arba 4.3. valstybės įmonės Registrų centro skelbiamą vidutinę žemės, pastatų ir statinių rinkos vertę, arba 4.4. visuomenės informavimo priemonėse skelbiamą tokio paties ar panašaus turto vertę. 5. Kai turto tikrosios vertės neįmanoma patikimai nustatyti, nematerialiojo turto, ilgalaikio materialiojo turto ar atsargų įsigijimo savikaina yra laikoma su turto paruošimu naudoti susijusių išlaidų suma, o kai nepatiriama jokių išlaidų, įsigijimo savikaina yra laikoma lygia vienam eurui. 6. Neatlygintinai gauti vertybiniai popieriai, jei jų vertė nenurodyta, įvertinami tikrąja verte, kuri nustatoma pagal vertybinių popierių rinkos kainą. Vertybinių popierių, kuriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, vertė nustatoma pagal skelbiamą tų vertybinių popierių rinkos kainą. Vertybiniai popieriai, kuriais neprekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir kai nėra galimybės nustatyti jų tikrosios vertės, vertinami vieno euro verte. 7. Jei subjektas pagal panaudos ar panašias sutartis gauna neatlygintinai naudotis turtu, gauta turto panauda įvertinama taip: 7.1. nekilnojamojo turto panaudos vertė nustatoma pagal tokio pat ar panašaus nekilnojamojo turto nuomos rinkos kainą toje teritorijoje; 7.2. kito ilgalaikio materialiojo turto panaudos vertė gali būti nustatoma pagal tokio turto nuomos rinkos kainą, o jei analogiško arba panašaus turto nuomos rinkos kainos nėra, – naudojant panaudos davėjo nurodytą metinę to turto nusidėvėjimo sumą; 7.3. ūkinio inventoriaus panaudos vertė gali būti nustatoma pagal tokio turto nuomos rinkos kainą, o jei analogiško arba panašaus turto nuomos rinkos kainos nėra, panaudos vertė laikoma lygia vienam eurui. III SKYRIUS PASLAUGOS ĮVERTINIMAS 8. Paslauga įvertinama dokumente, kuriuo patvirtinamas paslaugos suteikimas, nurodyta verte. Jei paslaugos vertė nenurodyta, paslauga įvertinama verte, kuri nustatoma pagal tokios paslaugos rinkos kainą. Paslaugos rinkos kaina gali būti nustatoma ir pagal visuomenės informavimo priemonėse skelbiamą tokios paslaugos kainą. 9. Savanorių darbu gauta parama vertinama verte, kuri nustatoma pagal tokios kvalifikacijos specialistų valandinį įkainį. Jei specialistų valandinio įkainio nustatyti nėra galimybės, savanorių darbas gali būti įvertintas valandomis, nenurodant vertės pinigine išraiška.