APSKAITOS POLITIKA PAGAL VAS PROJEKTŲ APSKAITOS TVARKOS APRAŠAS Tvarka parengta vadovaujantis Finansų ministro įsakymu 2014 m. spalio 8 d. Patvirtintomis taisyklėmi Nr. 1K-316 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), (red. 2016-06-01) ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1K-337 „Dėl Techninės paramos administravimo taisyklių patvirtinimo. Projekto apskaitos politikoje turi atsispindėti: • Sąskaitų planas su projekto lėšoms apskaityti skirtomis sąskaitomis/subsąskaitomis; • Registrų paramos lėšoms apskaityti sąrašas; • Projekto apskaitoje taikoma IT apskaičiavimo metodologija; • Projekto dokumentų saugojimo tvarka; • Projektui gaunamos paramos, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo buhalterinėje apskaitoje tvarka. I. BENDROSIOS NUOSTATOS II. INFORMACIJOS TEIKIMAS IR INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SISTEMŲ NAUDOJIMAS III. PROJEKTŲ IŠLAIDŲ REIKALAVIMAI IV. KITI PROJEKTŲ REIKALAVIMAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Tvarka nustato iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų (toliau – projektas), įgyvendinamų pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą, patvirtintą 2014 m. rugsėjo 8 d. Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimu, kuriuo patvirtinami tam tikri „2014– 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos“ elementai, kad, siekiant investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslo, iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, Europos socialinio fondo ir specialaus asignavimo Jaunimo užimtumo iniciatyvai būtų teikiama parama Lietuvai. Tvarka taip pat nustato veiksmų programos techninės paramos prioritetų administravimo tvarka tiek, kiek nurodyta Techninės paramos administravimo taisyklėse. 2. Tvarkoje vartojamos sąvokos: 2.1. Fiksuotasis projekto išlaidų vieneto įkainis – iš anksto nustatytas vienodas projekto išlaidų vieneto įkainis, taikomas projekto tinkamoms finansuoti išlaidoms apskaičiuoti ir apmokėti remiantis pateiktais dokumentais, kuriais įrodomas projekto kiekybinio rezultato pasiekimas, kai projekto vykdytojas neteikia išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų. 2.2. Fiksuotoji projekto išlaidų norma (toliau – fiksuotoji norma) – teisės aktais ar tyrimais arba kitais teisės aktuose numatytais būdais iš anksto nustatyta išlaidų norma (išreikšta procentais nuo visų ar dalies projekto tinkamų finansuoti išlaidų), taikoma apmokant dalį projekto išlaidų, kai projekto vykdytojas neteikia projekto tinkamų finansuoti išlaidų patvirtinimo dokumentų. 2.3. Fiksuotoji projekto išlaidų suma (toliau – fiksuotoji suma) – iš anksto nustatyta bendra projekto ar jo dalies išlaidų suma, taikoma projekto tinkamoms finansuoti išlaidoms apskaičiuoti ir apmokėti remiantis pateiktais dokumentais, kuriais įrodomas projekto veiklos įgyvendinimas ir (arba) rezultato pasiekimas, kai projekto vykdytojas neteikia išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų. 2.4. Galutinis mokėjimo prašymas – įgyvendinus visas projekto veiklas projekto vykdytojo pateiktas įgyvendinančiajai institucijai mokėjimo prašymas. 2.5. Grąžinamoji subsidija – projekto finansavimo forma – projektui skiriamos finansavimo lėšos, kurias visas arba jų dalį projekto sutartyje nustatytomis sąlygomis projekto vykdytojas privalo grąžinti. 2.6. Išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentai – banko arba kitos kredito įstaigos sąskaitos išrašai, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir (ar) kiti dokumentai, kuriais įrodoma, kad pagal išlaidų pagrindimo dokumentus buvo atliktas mokėjimas. 2.7. Išlaidų pagrindimo dokumentai – rangovų, paslaugų teikėjų ar prekių tiekėjų pateiktos sąskaitos faktūros, perdavimo aktai, darbo užmokesčio apskaitos dokumentai, kelionių ir (ar) kiti dokumentai, kuriais pagrindžiamos patirtos išlaidos. 2.8. Lygiavertis įrodomasis dokumentas – išlaidų pagrindimo ir (arba) jų apmokėjimo įrodymo dokumentams lygiavertis popierinis arba elektroninis liudijimas, kuriuo patvirtinamas ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumas. Lygiavertis įrodomasis dokumentas privalo būti pasirašomas, jeigu tokia prievolė nustatyta teisės aktuose. 2.9. Mokėjimo prašymas – projekto vykdytojo užpildytas ir įgyvendinančiajai institucijai pateiktas finansų ministro patvirtintos formos prašymas išmokėti projekto sutartyje numatytą avansą ar jo dalį arba apmokėti ir (ar) kompensuoti projekto išlaidas ir (ar) atsiskaityti už projekto veiklas. 2.10. Negrąžinamoji subsidija – projekto finansavimo forma – projektui skiriamos finansavimo lėšos, kurių projekto vykdytojui nereikia grąžinti. 2.11. Netiesioginės projekto išlaidos – išlaidos, kurios nėra skiriamos tiesiogiai projekto veikloms įgyvendinti, tačiau yra būtinos ir tiesiogiai susijusios su tiesioginėmis projekto išlaidomis. 2.12. Patirtos išlaidos – išlaidos, nurodytos sąskaitoje faktūroje ar lygiaverčiame įrodomajame dokumente arba išankstinio mokėjimo dokumente prekėms, paslaugoms, darbams apmokėti, išlaidos, apskaičiuotos kaip darbo užmokestis ar kitos išmokos, taip pat kitos pagal projekto vykdytojo įsipareigojimą mokėti dar neapmokėtos išlaidos. 2.13. Pirkimas pagal projektą (toliau – pirkimas) – siekiant įgyvendinti projekto veiklas pareiškėjo, projekto vykdytojo ar partnerio, kurie yra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, vykdomas pirkimas, kuriam taikomas ar iš dalies taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas arba kuriam jis netaikomas šiame įstatyme nustatytais atvejais, arba pareiškėjo, projekto vykdytojo ar partnerio, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, vykdomas pirkimas. 2.14. Projekto finansavimo pabaiga – galutiniame mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų apmokėjimo projekto vykdytojui data arba data, kai projekto vykdytojas arba partneris apmoka visas galutiniame mokėjimo prašyme nurodytas išlaidas rangovui, paslaugų teikėjui arba prekių tiekėjui (kai galutiniame mokėjimo prašyme deklaruotos išlaidos apmokamos taikant sąskaitų apmokėjimo būdą), atsižvelgiant į tai, kuris veiksmas atliekamas vėliau, arba galutinio mokėjimo prašymo patvirtinimo data, jei su galutiniu mokėjimo prašymu nėra apmokamos projekto išlaidos. Kai visuotinės dotacijos priemonės projekto vykdytojas neteikia mokėjimo prašymų, projekto finansavimo pabaiga laikoma paskutinio atlikto mokėjimo projekto vykdytojui data, jei projektų finansavimo sąlygų apraše nenustatyta kitaip. 2.15. Projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpis – projekto sutartyje nustatytas laikotarpis nuo projekto veiklų įgyvendinimo pradžios (nepažeidžiant valstybės pagalbos reglamentų nuostatų dėl veiklų įgyvendinimo pradžios ar EK sprendimuose dėl valstybės pagalbos suderinamumo su vidaus rinka nustatytos datos) iki galutinio mokėjimo prašymo pateikimo termino, per kurį turi būti patirtos ir apmokėtos visos su projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos (išlaidos gali būti apmokėtos ir pasibaigus šiam laikotarpiui, jei teikiant galutinį mokėjimo prašymą išlaidas prašoma apmokėti sąskaitų apmokėjimo būdu). 2.16. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų finansavimo šaltiniai (toliau – projekto finansavimo šaltiniai) – lėšų šaltiniai, iš kurių finansuojamos projekto tinkamos finansuoti išlaidos, t. y. projektui skiriamos finansavimo lėšos ir projekto vykdytojo ir (ar) partnerio (-ių) nuosavos lėšos. 2.17. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų patvirtinimo dokumentai – projekto tinkamų finansuoti išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo įrodymo ar lygiaverčiai įrodomieji dokumentai, taip pat dokumentai, kuriais įrodomas projekto kiekybinio rezultato pasiekimas, kai išlaidos apmokamos taikant fiksuotuosius įkainius, ar projekto veiklos įgyvendinimas, kai išlaidos apmokamos taikant fiksuotąją sumą. 2.18. Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga – projekto sutartyje nustatyta projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos data. 2.19. Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia – projekto sutartyje nustatyta pirmosios projekto veiklos pradžios data. 2.20. Projekto vykdytojo ir (ar) partnerio (-ių) nuosavos lėšos – lėšų suma, kuria projekto vykdytojas ir (ar) partneris (-iai) prisideda prie projekto įgyvendinimo ir kurią gali sudaryti nacionalinės viešosios lėšos ir privačios lėšos. 2.21. Projektui skiriamos finansavimo lėšos – finansavimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programų, kuriose numatytos ES struktūrinių fondų lėšos ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos veiksmų programos priemonėms finansuoti, lėšų suma, skiriama visoms projekto tinkamoms finansuoti išlaidoms ar daliai jų apmokėti. 2.22. Supaprastintas išlaidų apmokėjimas – projekto tinkamų finansuoti išlaidų apmokėjimas, kai projekto vykdytojui nereikia pateikti išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo įrodymo dokumentų. Projekto išlaidos apmokamos supaprastintai, kai joms taikomi fiksuotieji įkainiai, fiksuotoji suma ar fiksuotoji norma. 2.23. Tiesioginės projekto išlaidos – tiesiogiai projekto veikloms įgyvendinti būtinos išlaidos, kai tiesioginį projekto veiklų ir jų išlaidų ryšį įmanoma aiškiai parodyti. II. INFORMACIJOS TEIKIMAS IR INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SISTEMŲ NAUDOJIMAS Informacijos teikimo būdai ir elektroninio parašo naudojimas 3. Paraiškos (jei ji teikiama ne per DMS šiose Taisyklėse nustatytais atvejais) ir projekto sutarties originalai rengiami ir teikiami: 3.1. kaip pasirašyti popieriniai dokumentai; 3.2. arba kaip elektroniniai dokumentai, pasirašyti elektroniniu parašu. 4. Prie paraiškos kartu teikiami dokumentai ir (ar) skaitmeninės pridedamų dokumentų kopijos elektroniniu parašu gali būti netvirtinami. 5. Tais atvejais, kai šios Taisyklės nustato, kad paraiškos, projekto sutarties keitimai, mokėjimo prašymai, ataskaitos ir kiti dokumentai turi būti teikiami per DMS, prie jų pridedami dokumentai, kurių negalima pateikti per DMS, gali būti teikiami elektroninėse laikmenose su lydraščiu, kuriame nurodomi dokumentų pavadinimai, datos ir numeriai. Pridedami dokumentai gali būti teikiami kaip popieriniai dokumentai, jeigu tai numatyta projektų finansavimo sąlygų apraše. 6. Informacijos teikimas per SFMIS2014 ar DMS prilyginamas informacijos teikimui raštu. Projekto sutarties sudarymas 7. Kai projektą nuspręsta bendrai finansuoti iš ES struktūrinių fondų lėšų, įgyvendinančioji institucija raštu sudaro dvišalę projekto sutartį su Įmonė. 8. Tuo atveju, jeigu projektas įgyvendinamas kartu su partneriu (-iais), paskirtas projekto vykdytojas atstovauja visiems partneriams projekto sutarties vykdymo ir projekto įgyvendinimo klausimais ir privalo užtikrinti, kad partneris (-iai) būtų tinkamai informuotas (-i) apie jo (jų) pareigas, susijusias su projekto sutarties vykdymu ir projekto įgyvendinimu, taip pat laikytųsi visų su projekto įgyvendinimu susijusių įsipareigojimų, nustatytų projekto sutartyje ir Tvarkoje. Iki projekto sutarties pasirašymo projekto vykdytojas su partneriu (-iais) sudaro sutartį, kurioje nustato tarpusavio teises ir pareigas įgyvendinant projektą, išskyrus atvejus, kai projektų finansavimo sąlygų apraše nustatyta kitaip. 9. Projektų sutartys gali būti sudaromos iki 2020 m. gruodžio 31 dienos. Ministerijai suderinus su vadovaujančiąja institucija, galutinis projektų sutarčių sudarymo terminas gali būti pratęstas. Projekto sutartis turi būti pasirašyta per 7 dienas nuo pateikimo dienos. 10. Įgyvendinančioji institucija ne vėliau kaip per 7 dienas nuo projekto sutarties pasirašymo dienos informaciją apie pasirašytą projekto sutartį pateikia svetainėje www.esinvesticijos.lt, nurodydama projekto vykdytojo pavadinimą ir pašto kodą, projekto pavadinimą, projekto kodą, bendrą projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą, projektui skirtų finansavimo lėšų sumą ir ES struktūrinių fondų lėšų sumą, projekto sutarties pasirašymo datą, numatomą projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos datą ir pateikdama trumpą projekto aprašymą. Projekto sutarties keitimas ir nutraukimas 11. Projekto sutarties keitimai, sutarties nutraukimas yra vykdomi per DMS. 12. Projekto vykdytojas privalo per DMS informuoti įgyvendinančiąją instituciją apie įvykusius arba numatomus projekto planuoto įgyvendinimo nukrypimus, dėl kurių keičiasi projekto apimtis, projekto išlaidos, pratęsiamas projekto įgyvendinimo laikotarpis ar kitaip keičiasi projektas ar projekto sutartyje nustatyti projekto vykdytojo įsipareigojimai. 13. Jeigu atliekamas projekto sutarties keitimas šių Taisyklių 178 punkte nurodytais atvejais, įgyvendinančioji institucija minėtus veiksmus atlieka per 30 dienų. Kai keičiama trišalė projekto sutartis, projekto sutarties keitimo sąlygos taip pat teikiamos ministerijai pasirašyti arba patvirtinti per 7 dienas nuo jų pateikimo dienos, išskyrus šių Taisyklių 182 punkte nurodytus atvejus. 14. Įgyvendinančiajai institucijai paprašius, projekto vykdytojas turi pateikti dokumentus, kuriais pagrindžiamas sprendimas dėl projekto sutarties keitimo. 15. Projekto sutarties esminiai pakeitimai yra atliekami, kai: 15.1. projekto įgyvendinimo laikotarpis pratęsiamas ilgiau, nei numatyta projektų finansavimo sąlygų apraše, arba ilgiau nei 6 mėnesiams, jeigu projektų finansavimo sąlygų apraše šio laikotarpio pratęsimo sąlyga neaptarta; 15.2. mažinamos projekto sutartyje nustatytos projekto stebėsenos rodiklių reikšmės. Įgyvendinant iš ESF lėšų bendrai finansuojamus projektus, stebėsenos rodiklių pradinės reikšmės mažinamos daugiau kaip 10 procentų; 15.3. keičiasi projekto veiklos ir (ar) techniniai sprendimai, turintys esminę įtaką projekto apimčiai, tikslams ir uždaviniams; 15.4. perleidžiamos projekto vykdytojo teisės ir pareigos kitam juridiniam asmeniui arba valstybės projektui įgyvendinti įtraukiami nauji arba keičiami esami partneriai; 15.5. leidžiama panaudoti įgyvendinant projektą sutaupytas lėšas. 16. Jei keičiami projekto sutarties duomenys apie projekto vykdytojo atsakingus asmenis, taip pat įgyvendinančiosios institucijos (vykdant trišales sutartis – ir ministerijos), projekto vykdytojo ir partnerio (-ių) pavadinimas (-ai), adresas (-ai), kita kontaktinė informacija ar projekto sąskaitos numeris, projekto sutarties šalims užtenka apie tai informuoti vienai kitą per DMS (apie tokius trišalės sutarties pakeitimus įgyvendinančioji institucija per 3 darbo dienas informuoja ministeriją per SFMIS2014). Projekto sutartis laikoma pakeista nuo tokios informacijos gavimo iš duomenis keičiančios projekto sutarties šalies dienos. 17. Ministerija per 14 dienų per SFMIS2014 pritaria sutarties keitimui, pritaria tik daliai keitimo arba jam nepritaria (nepritardama projekto sutarties keitimui nurodo nepritarimo priežastis). Jeigu ministerija projekto sutarties keitimui nepritaria, įgyvendinančioji institucija per DMS apie tai informuoja projekto vykdytoją. 18. Įgyvendinančioji institucija turi teisę vienašaliu sprendimu pakeisti projekto sutartį, kai: 18.1. mažėja projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma, didžiausia EK tinkamų deklaruoti išlaidų suma ir (arba) didžiausias galimų skirti projektui finansavimo lėšų dydis ir dėl to reikia sumažinti projekto sutartyje nurodytą projektui skirtų finansavimo lėšų dydį; 18.2. keičiasi Lietuvos Respublikos ir (ar) ES teisės aktai, dėl kurių reikia keisti projekto sutartį (įskaitant projektų finansavimo sąlygų aprašą, kai jis keičiamas nurodoma, kad pakeitimai taikomi įgyvendinamiems projektams); 18.3. ministerija pakeičia sprendimą dėl projekto finansavimo. 19. Projekto vykdytojas turi teisę atsisakyti vykdyti projekto sutartį apie tai informuodamas įgyvendinančiąją instituciją per DMS. Jeigu projekto vykdytojui buvo išmokėta projektui skirtų finansavimo lėšų, projekto sutartis laikoma nutraukta po to, kai išmokėtos projektui skirtos finansavimo lėšos susigrąžinamos iš projekto vykdytojo. 20. Projekto sutartis gali būti keičiama ir nutraukiama nuo projekto sutarties pasirašymo dienos iki visų projekto sutartį pasirašiusių šalių įsipareigojimų pagal projekto sutartį įvykdymo dienos, t. y. projekto įgyvendinimo laikotarpiu, poprojektiniu laikotarpiu ir dokumentų saugojimo laikotarpiu. Papildomas įgyvendinamo projekto finansavimas ir sutaupytų lėšų panaudojimas 21. Įgyvendinami projektai gali būti papildomai finansuojami šiais atvejais: 21.1. valstybės ar regiono projektą numatoma įgyvendinti didesnės apimties: pasiekti daugiau kiekybinių rezultatų ir (ar) įgyvendinti daugiau veiklų, jeigu dėl didesnės apimties projektas duotų daugiau socialinės ir (ar) ekonominės naudos, taip pat geriau prisidėtų prie veiksmų programos tikslų įgyvendinimo; 21.2. dėl objektyvių priežasčių, kurios atsirado valstybės ar regiono projekto įgyvendinimo metu ir kurių nebuvo įmanoma numatyti paraiškos rengimo, vertinimo, projekto atrankos ir sprendimo dėl projekto finansavimo priėmimo metu, padidėja projekto sutartyje numatytoms veikloms įgyvendinti nustatytų projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma; 21.3. didinama valstybės ar regiono projekto finansuojamoji dalis, kai projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma nesikeičia; 21.4. atsiranda išlaidų, kurios susidaro projekto įgyvendinimo metu dėl ministerijos ir (arba) įgyvendinančiosios institucijos keliamų papildomų su projekto įgyvendinimu susijusių reikalavimų (pavyzdžiui, kai prašoma pateikti pažymas, turto vertinimo ataskaitą ar kt.), kurie nebuvo keliami paraiškos teikimo metu; 21.5. su tarptautiniais partneriais įgyvendinamos naujos tarptautinių projektų veiklos pagal ES Baltijos jūros regiono strategijoje numatytus tikslus. 22. Papildomas finansavimas projektui gali būti skiriamas, jeigu tenkinamos šios sąlygos: 22.1. projekto vykdytojas, vadovaudamasis ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, ėmėsi priemonių, galinčių sumažinti papildomas išlaidas; 22.2. projekto vykdytojas neturi galimybių papildomas išlaidas apmokėti iš nuosavų lėšų; 22.3. projekto vykdytojui nėra apmokėtos galutiniame mokėjimo prašyme nurodytos išlaidos; 22.4. skyrus papildomą finansavimą nebus viršytas didžiausias galimų skirti projektui finansavimo lėšų dydis, jei jis nustatytas projektų finansavimo sąlygų apraše, ir projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytas regiono projektams skirtų lėšų limitas; 22.5. papildomas finansavimas skiriamas finansuoti toms projekto veiklos išlaidoms, kurios nebuvo pripažintos netinkamomis finansuoti nustačius pažeidimą; 22.6. papildomas finansavimas skiriamas finansuoti toms veiklos išlaidoms, kurios atitinka projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytus reikalavimus; 22.7. papildomas finansavimas skiriamas neviršijant priemonių įgyvendinimo plane atitinkamai veiksmų programos priemonei numatyto finansavimo, išskyrus atvejus, kai ministerijai veiksmų programos priede suteikta teisė prisiimant įsipareigojimus pagal sudarytas projektų sutartis viršyti priemonių įgyvendinimo plane veiksmų programos priemonei ar prioritetui numatytą finansavimą; 22.8. projekto vykdytojas įsipareigoja įgyvendinti papildomus informavimo apie projektą veiksmus, jeigu skyrus papildomą finansavimą pasikeičia privalomiems informavimo apie projektą veiksmams taikomi reikalavimai, nustatyti šių Taisyklių 37 skirsnyje. 23. Projekto vykdytojas, išskyrus regionų projektų vykdytojus, siekdamas gauti papildomą finansavimą, raštu kreipiasi į ministeriją. Projekto vykdytojas, gavęs ministerijos preliminarų pritarimą, per DMS įgyvendinančiajai institucijai teikia prašymą skirti papildomą finansavimą projektui. 24. Jei projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, sutaupo lėšų (t. y. kai įvykdžius visus ar pagrindinius numatytus projekto pirkimus paaiškėja, kad projektui įgyvendinti reikia mažiau lėšų, nei numatyta projekto sutartyje, arba kai atsisakoma įgyvendinti tam tikras projekto sutartyje numatytas veiklas ar jų dalį), jis gali kreiptis per DMS į įgyvendinančiąją instituciją, o pastaroji, per SFMIS2014 suderinusi su ministerija (įgyvendinant regiono projektą – ir su regiono plėtros taryba), gali leisti įgyvendinant projektą sutaupytas lėšas panaudoti šiais atvejais: 24.1. jei numatoma projektą įgyvendinti didesnės apimties: pasiekti daugiau kiekybinių rezultatų ir (ar) įgyvendinti daugiau veiklų, jeigu dėl didesnės apimties projektas geriau prisidėtų prie veiksmų programos tikslų įgyvendinimo; 24.2. jei reikia padidinti valstybės ar regiono projekto finansuojamąją dalį, neviršijant projekto sutartyje nurodytos projektui skirtų finansavimo lėšų sumos; 24.3. jei reikia apmokėti išlaidas, kurios susidaro projekto įgyvendinimo metu dėl ministerijos ir (arba) įgyvendinančiosios institucijos keliamų papildomų su projekto įgyvendinimu susijusių reikalavimų (pavyzdžiui, kai prašoma pateikti pažymas, turto vertinimo ataskaitą ar kt.), kurie nebuvo keliami paraiškos teikimo metu. 24.4. jei numatoma su tarptautiniais partneriais įgyvendinti naujas tarptautinių projektų veiklas pagal ES Baltijos jūros regiono strategijoje numatytus tikslus. 25. Jei projekto vykdytojas neprašo ir nenumato prašyti įgyvendinant projektą sutaupytų lėšų arba ministerija, regiono plėtros taryba arba įgyvendinančioji institucija nepritaria šių lėšų panaudojimui, įgyvendinančioji institucija gali sumažinti projekto sutartyje nurodytą didžiausią galimą tinkamų finansuoti išlaidų sumą ir didžiausią galimų skirti projektui finansavimo lėšų dydį nelaukdama projekto finansavimo pabaigos. Mokėjimai projekto vykdytojui Mokėjimų projekto vykdytojui tvarka 26. Projekto vykdytojas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo projekto sutarties pasirašymo dienos įgyvendinančiajai institucijai per DMS turi pateikti mokėjimo prašymų teikimo grafiką (pagal darbo grupės formą), kurį turi patvirtinti įgyvendinančioji institucija, apie tai informuodama projekto vykdytoją per DMS. Mokėjimo prašymų teikimo grafike nurodoma informacija apie planuojamus pateikti mokėjimo prašymus: jų datos ir sumos. Projekto vykdytojas turi atnaujinti ir kartu su kiekvienu mokėjimo prašymu (įgyvendinančiajai institucijai nurodžius – dažniau) per DMS įgyvendinančiajai institucijai pateikti mokėjimo prašymų teikimo grafiką. Jei įgyvendinančioji institucija, patikrinusi pateiktą mokėjimo prašymų teikimo grafiką, nustato, kad jis netinkamas (jo nepatvirtina), tai kartu pateiktas mokėjimo prašymas taip pat negali būti patvirtintas, kol projekto vykdytojas pateiks tinkamai užpildytą mokėjimo prašymų teikimo grafiką. 27. Projekto vykdytojas įgyvendinančiajai institucijai teikia tarpinį (-ius) ir galutinį mokėjimo prašymus, taip pat gali teikti avanso mokėjimo prašymą (-us), jei tai numatyta projekto sutartyje. 28. Mokėjimo prašymų teikimo terminai: 28.1. Mokėjimo prašymus projekto vykdytojas įgyvendinančiajai institucijai gali teikti nuo projekto sutarties pasirašymo dienos iki projekto finansavimo pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. spalio 1 dienos. 28.2. Avanso mokėjimo prašymas gali būti teikiamas pasirašius projekto sutartį ir (arba) viso projekto įgyvendinimo metu, kai projekto vykdytojui reikia apyvartinių lėšų projektui įgyvendinti. 28.3. Pirmąjį tarpinį mokėjimo prašymą projekto vykdytojas teikia ne vėliau kaip po 90 dienų nuo projekto sutarties pasirašymo dienos, jeigu su įgyvendinančiąja institucija derinant mokėjimo prašymų teikimo grafiką nenustatyta kitaip. 28.4. Tarpinius mokėjimo prašymus projekto vykdytojas teikia ne vėliau kaip po 90 dienų nuo ankstesnio tarpinio mokėjimo prašymo pateikimo dienos, jei įgyvendinančioji institucija, atsižvelgdama į projekto specifiką ir projekto vykdytojo pinigų srautų poreikį, projekto sutartyje arba mokėjimo prašymų teikimo grafike nenustato kitaip. 28.5. Galutinis mokėjimo prašymas teikiamas iki projekto sutartyje nustatyto termino, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 dienų nuo projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos. Šis terminas netaikomas tuo atveju, kai įgyvendinančioji institucija galutinį mokėjimo prašymą atmeta šių Taisyklių 336.4 papunktyje nustatyta tvarka. 29. Projekto išlaidos gali būti apmokamos šiais būdais: 29.1. išlaidų kompensavimo būdu, kai projekto vykdytojas deklaruoja patirtas ir apmokėtas išlaidas (taip pat išlaidas, apmokamas supaprastintai). Tokiu atveju projekto vykdytojas įgyvendina projektą iš projekto vykdytojo ir (ar) partnerio (-ių) lėšų arba avansu gautų lėšų; 29.2. sąskaitų apmokėjimo būdu, kai projekto vykdytojas deklaruoja patirtas, bet dar neapmokėtas išlaidas. Tokiu atveju projekto vykdytojas, gavęs lėšas, per 7 dienas išmoka jas (taip pat nuosavas ir (ar) partnerio (-ių) lėšas projektui įgyvendinti, jeigu buvo įsipareigojęs skirti tam lėšų ir jos nepervestos anksčiau) rangovui, paslaugų teikėjui arba prekių tiekėjui ir per DMS įgyvendinančiajai institucijai pateikia pranešimą apie patirtų išlaidų apmokėjimą (pagal darbo grupės formą). Kol projekto vykdytojas neišmoka mokėjimo prašyme nurodytų lėšų rangovui, paslaugų teikėjui ar prekių tiekėjui ir per DMS įgyvendinančiajai institucijai nepateikia pranešimo apie patirtų išlaidų apmokėjimą, įgyvendinančioji institucija vidaus procedūrų apraše nustatyta tvarka gali netvirtinti vėliau projekto vykdytojo teikiamo (ų) mokėjimo prašymo (-ų) ar jo (jų) dalies. 30. Kiekvienam projektui taikytinas (-i) išlaidų apmokėjimo būdas (-ai) nustatomas (-i) projekto sutartyje. Į vieną mokėjimo prašymą gali būti įtrauktos projekto išlaidos, kurioms apmokėti taikomi abu išlaidų apmokėjimo būdai. 31. Projekto vykdytojas projekto įgyvendinimo metu privalo užtikrinti tinkamą projekto buhalterinės apskaitos atskyrimą bendroje projekto vykdytojo buhalterinėje apskaitoje. Su projektu susiję buhalterinės apskaitos įrašai turi būti lengvai atskiriami nuo kitų projekto vykdytojo operacijų arba kitų projekto vykdytojo vykdomų projektų operacijų. Projekto operacijų apskaitai tvarkyti rekomenduojama naudoti atskiras sąskaitų plano subsąskaitas arba kitaip jas atskirti, pavyzdžiui, nurodant požymius. Šiame punkte nurodyti reikalavimai netaikomi išlaidoms, kurios apmokamos supaprastintai. 32. Prieš sudarydamas projekto sutartį, projekto vykdytojas turi turėti kredito įstaigoje atskirą sąskaitą projektui skiriamų finansavimo lėšų apskaitai tvarkyti, jeigu numatoma išmokėti avansą projektui finansuoti ir (ar) projekto išlaidoms taikyti sąskaitų apmokėjimo būdą. Kai projekto vykdytojas yra biudžetinė Įmonė, ji gali atskiroje kredito įstaigos sąskaitoje laikyti daugiau nei vienam iš ES struktūrinių fondų lėšų finansuojamam projektui skiriamas lėšas, užtikrindama atskirų projektų lėšų apskaitos atskyrimą. 33. Įgyvendinęs visas projekto sutartyje nustatytas projekto veiklas, projekto vykdytojas įgyvendinančiajai institucijai pateikia galutinį mokėjimo prašymą. Jeigu įgyvendinančioji institucija, patikrinusi galutinį mokėjimo prašymą, nustato, kad projekto vykdytojui lėšų išmokėta mažiau, nei numatyta projekto sutartyje ir (ar) pagal projekto tinkamų finansuoti išlaidų patvirtinimo dokumentus, trūkstamos lėšos jam išmokamos patvirtinus galutinį mokėjimo prašymą. Jeigu įgyvendinančioji institucija, patikrinusi galutinį mokėjimo prašymą, nustato, kad lėšų išmokėta daugiau, nei numatyta projekto sutartyje ir (ar) pagal projekto tinkamų finansuoti išlaidų patvirtinimo dokumentus, išmokėtų projekto finansavimo lėšų perviršis turi būti susigrąžinamas. Avanso mokėjimo sąlygos 34. Projekto vykdytojo prašymu projekto sutartyje gali būti numatytas avansas projektams finansuoti (projekto tinkamoms finansuoti išlaidoms. 35. Įgyvendinančioji institucija projekto sutartyje nustato didžiausią projekto vykdytojui galimą išmokėti avanso dydį, atsižvelgdama į: 35.1. projekto išlaidoms numatomus taikyti išlaidų apmokėjimo būdus (avansas negali būti skirtas apmokėti tai išlaidų daliai, kurią numatoma apmokėti sąskaitų apmokėjimo būdu); 35.2. projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpį ir planuojamas mokėjimo prašymų teikimo datas ir sumas; 35.3. kai projektus įgyvendina viešieji juridiniai asmenys, – laikiną pinigų srautų poreikį, susijusį su projekto netinkamo finansuoti PVM dalies, tenkančios projekto finansuojamajai daliai, apmokėjimu, jeigu PVM bus grąžinamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nustatyta tvarka. Tokiu atveju projekto vykdytojas: 35.3.1. pateikia įgyvendinančiajai institucijai pagrindimą, kad pats neturi galimybės apmokėti netinkamo finansuoti PVM, susijusio su projekto įgyvendinimu; 35.3.2. pasinaudoja Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme numatytomis galimybėmis ir nedelsdamas kreipiasi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl PVM skirtumo ar jo dalies grąžinimo. 36. Projektui finansuoti išmokėtas avansas gali būti laikinai panaudotas netinkamam finansuoti PVM apmokėti, kuris projekto vykdytojui kompensuojamas Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų netinkamo finansuoti pridėtinės vertės mokesčio apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto finansų ministro 2010 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-203 „Dėl Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų netinkamo finansuoti pridėtinės vertės mokesčio apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka. 37. Visais atvejais projekto vykdytojui išmokėto ir tarpiniuose mokėjimo prašymuose neįvertinto avanso suma negali viršyti 30 procentų projektui įgyvendinti skirtos projekto finansavimo lėšų sumos. 38. Gavęs avansą, projekto vykdytojas tarpinį arba galutinį mokėjimo prašymą teikia įgyvendinančiajai institucijai ne vėliau kaip po 90 dienų nuo avanso gavimo dienos. Jeigu per 90 dienų nuo avanso gavimo dienos projekto vykdytojas nepradeda įgyvendinti projekto veiklų ir mokėjimo prašymuose nedeklaruoja patirtų išlaidų, avansu išmokėtos lėšos arba jų dalis turi būti susigrąžinamos vadovaujantis šių Taisyklių 26 skirsniu. Mokėjimo prašymų ir išlaidų patvirtinimo dokumentų teikimas 39. Projekto vykdytojas, DMS užpildęs mokėjimo prašymo formą arba iš DMS parsisiuntęs iš dalies užpildytą mokėjimo prašymo formą ir ją papildęs, teikia ją įgyvendinančiajai institucijai per DMS. Projekto vykdytojas mokėjimo prašymus teikia ne vėliau, nei nustatyta mokėjimo prašymų teikimo grafike. 40. Įgyvendinančioji institucija kartu su tarpiniais ir galutiniu mokėjimo prašymais savo vidaus procedūrų apraše nustatyta tvarka prašo projekto vykdytojo pateikti šiuos projekto tinkamų finansuoti išlaidų patvirtinimo dokumentus: 40.1. kai išlaidas prašoma apmokėti išlaidų kompensavimo būdu, – išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų kopijas; o jei išlaidos apmokamos supaprastintai: 40.1.1. neprašo pateikti jokių dokumentų, jei išlaidos apmokamos pagal fiksuotąją normą; 40.1.2. prašo pateikti dokumentus ar jų kopijas, kuriais įrodomas projekto kiekybinio rezultato pasiekimas, jei išlaidos apmokamos taikant fiksuotuosius įkainius; 40.1.3. prašo pateikti dokumentų, kuriais įrodomas projekto veiklos įgyvendinimas, kopijas, jei išlaidos apmokamos taikant fiksuotąją sumą; 40.2. kai išlaidas prašoma apmokėti sąskaitų apmokėjimo būdu, – išlaidų pagrindimo dokumentų kopijas. Išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų kopijas prašo pateikti įvykdžius mokėjimus kartu su pranešimu apie patirtų išlaidų apmokėjimą. 41. Prieš pateikdamas įgyvendinančiajai institucijai rangovo, paslaugų teikėjo ar prekių tiekėjo išrašytą sąskaitą, projekto vykdytojas turi patikrinti ją, jos atitiktį rangos, paslaugų teikimo ar prekių tiekimo sutarties sąlygoms, patikrinti ir priimti atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar patiektas prekes (išskyrus išankstinio apmokėjimo sąskaitą). Projekto išlaidų apmokėjimas 42. Įgyvendinančioji institucija ne vėliau kaip per 30 dienų (kai pateiktas avanso mokėjimo prašymas, – per 14 dienų) nuo mokėjimo prašymo registravimo dienos patvirtina mokėjimo prašymą, parengia ir per SFMIS2014 pateikia ministerijai paraišką asignavimų valdytojui. Į vieną paraišką asignavimų valdytojui gali būti įtrauktos išlaidos, apmokamos tik pagal vieną iš išlaidų apmokėjimo būdų. 43. Nurodytas terminas netaikomas, kai įgyvendinančioji institucija galutinio mokėjimo prašymo tikrinimo metu atlieka projekto patikrą vietoje ar turi įvertinti projekto pajamas arba gauti kitų institucijų ar ekspertų išvadas dėl produktų ir (ar) rezultatų kokybės patvirtinimo. Tokiais atvejais įgyvendinančioji institucija paraišką asignavimų valdytojui rengia ir teikia ne vėliau kaip per 70 dienų nuo mokėjimo prašymo registravimo dienos. 44. Nurodyti terminai netaikomi, kai įgyvendinančioji institucija galutinio mokėjimo prašymo tikrinimo metu įtarusi, kad yra projekto sutarties pažeidimų, atlieka įtariamo pažeidimo tyrimą ir kai yra sustabdytas lėšų išmokėjimas. Tokiu atveju įgyvendinančioji institucija privalo informuoti projekto vykdytoją apie pateikto mokėjimo prašymo tikrinimo termino pratęsimą ir paraišką asignavimų valdytojui rengia ir teikia ne vėliau kaip per 7 dienas nuo sprendimo dėl pažeidimo priėmimo arba nuo lėšų išmokėjimo atnaujinimo dienos. 45. Projekto vykdytojui apmokamos visos įgyvendinančiosios institucijos nustatytos tinkamomis finansuoti pripažintos išlaidos arba jų dalis, apskaičiuota projekto finansuojamajai daliai. 46. Projektui skirtos finansavimo lėšos pervedamos į projekto sutartyje nurodytą projekto sąskaitą. 47. Jeigu pasikeičia projekto sutartyje nurodytos projekto sąskaitos duomenys, projekto vykdytojas privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo duomenų pasikeitimo dienos per DMS apie tai pranešti įgyvendinančiajai institucijai. Jei projekto vykdytojas neįvykdo šios pareigos arba projekto sąskaitos duomenys pasikeičia po to, kai įgyvendinančioji institucija patvirtina mokėjimo prašymą, ir projekto finansavimo lėšos yra pervedamos į ankstesnę projekto sąskaitą, toks projekto finansavimo lėšų pervedimas yra laikomas tinkamu ir visa atsakomybė dėl tokio projekto finansavimo lėšų pervedimo tenka projekto vykdytojui. Palūkanų apskaita 48. Jei projekto išlaidos buvo apmokėtos sąskaitų apmokėjimo būdu arba projekto vykdytojui buvo išmokėtas avansas, projekto vykdytojas galutiniame mokėjimo prašyme privalo įgyvendinančiajai institucijai pateikti informaciją apie palūkanas, sukauptas projekto sąskaitoje, kuri nurodyta projekto sutartyje, arba apie tai, kad palūkanos skaičiuojamos nebuvo. Projekto sąskaitoje sukauptų palūkanų dydžiu turi būti mažinama pagal galutinį mokėjimo prašymą mokėtina projektui skirto finansavimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų dalis. Jeigu sukauptų palūkanų suma didesnė už mokėtiną pagal galutinį mokėjimo prašymą projektui skirto finansavimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų dalį arba projektui neskirta finansavimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, perviršis arba visos sukauptos palūkanos turi būti grąžinami. 49. Tuo atveju, kai sukauptų palūkanų suma mažesnė nei 15 eurų (penkiolika eurų) arba lygi šiai sumai ir mokėtinos pagal galutinį mokėjimo prašymą projektui skirto finansavimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų dalies nepakanka sukauptų palūkanų sumai ar jos daliai įskaityti su projekto vykdytojo pateiktu galutiniu mokėjimo prašymu, likusi neįskaityta palūkanų suma arba visos sukauptos palūkanos neturi būti grąžinamos (ši nuostata netaikoma, kai projekto vykdytoja yra biudžetinė Įmonė). Patikra projekto įgyvendinimo ir (ar) administravimo vietoje 50. Patikras vietose įgyvendinančioji institucija taip pat privalo atlikti esant įtarimui, kad projekto vykdytojo teikiama informacija yra netiksli, neišsami arba klaidinanti, ir gali atlikti kitais įgyvendinančiosios institucijos nustatytais atvejais. 51. Patikros vietoje neprivaloma atlikti, jeigu galima įsitikinti visų projekto veiklų ar jų rezultatų (parengtos dokumentacijos, straipsnio, laidos, interneto puslapio ir pan., atitinkamai kurie patys, kurių įrašai, nuorodos ir pan. pateikiami įgyvendinančiajai institucijai) faktiniu įvykdymu nevykstant į vietą. Projekto finansavimo ir kitų lėšų grąžinimas 52. Visais atvejais sprendimus dėl išmokėtų projekto finansavimo lėšų ir (ar) kitų lėšų grąžinimo priima įgyvendinančioji institucija. Apie priimtą sprendimą dėl lėšų grąžinimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įgyvendinančioji institucija per DMS informuoja projekto vykdytoją pateikdama sprendimo kopiją ir per SFMIS2014 informuoja ministeriją. 53. Projekto vykdytojas grąžintinas lėšas turi grąžinti ne vėliau kaip iki sprendime dėl lėšų grąžinimo nurodyto termino pabaigos. 54. Grąžintinos lėšos gali būti grąžinamos įgyvendinančiajai institucijai išskaičiuojant jas iš sumos, mokėtinos pagal projekto vykdytojo pateiktą ir (arba) kitą (-us) teikiamą (-us) mokėjimo prašymą (-us) arba projekto vykdytojui pervedant jas į įgyvendinančiosios institucijos sprendime dėl lėšų grąžinimo nurodytą ministerijos kredito įstaigos sąskaitą. Tuo atveju, kai sprendimas dėl lėšų grąžinimo priimamas iki pateikiant ar pateikus galutinį mokėjimo prašymą, įgyvendinančioji institucija privalo užtikrinti, kad šios grąžintinos lėšos būtų išskaičiuotos iš pagal galutinį mokėjimo prašymą mokėtinos sumos ir su galutiniu mokėjimo prašymu nebūtų apmokėtos projekto išlaidos, jei grąžinta ne visa grąžintinų lėšų suma. Jei pagal galutinį mokėjimo prašymą projekto vykdytojui mokėtinos sumos nepakanka, likusią grąžintinų lėšų sumą projekto vykdytojas turi pervesti į sprendime dėl lėšų grąžinimo nurodytą (-as) ministerijos (-ų) kredito įstaigos sąskaitą (-as). 55. Projekto vykdytojui negrąžinus grąžintinų lėšų per sprendime dėl lėšų grąžinimo nurodytą terminą, skaičiuojami delspinigiai Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 „Dėl Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka. 56. Kai teikiama neteisėta ar netinkamai taikoma valstybės pagalba ar kai įgyvendinančioji institucija Finansinės paramos grąžinimo taisyklėse nustatyta tvarka priima sprendimą leisti atidėti terminą, per kurį lėšos turi būti grąžintos, arba grąžintiną sumą grąžinti dalimis, projekto vykdytojas moka palūkanas Finansinės paramos grąžinimo taisyklėse nustatyta tvarka. 57. Sprendimai dėl lėšų grąžinimo priimami ir vykdomi, grąžintinos ir projektų vykdytojų grąžintos lėšos administruojamos Finansinės paramos grąžinimo taisyklėse ir 2014–2020 metų grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1K-059 „Dėl 2014–2020 metų grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Projekto užbaigimas ir investicijų tęstinumas 58. Įgyvendinęs visas projekto veiklas, projekto vykdytojas iki projekto sutartyje nustatyto termino įgyvendinančiajai institucijai turi pateikti galutinį mokėjimo prašymą. Patikrinusi ir įvertinusi galutinį mokėjimo prašymą, įgyvendinančioji institucija gali: 58.1. jį patvirtinti; 58.2. paprašyti projekto vykdytojo papildomos informacijos, nustatyti terminą, per kurį jis turi pateikti šią informaciją, ir (ar) nuspręsti atlikti projekto patikrą vietoje; 58.3. laikinai sustabdyti galutiniame mokėjimo prašyme prašomų lėšų išmokėjimą ar išlaidų pripažinimą tinkamomis finansuoti, kaip nustatyta Taisyklių 312 punkte; 58.4. atmesti galutinį mokėjimo prašymą – išdėstyti atmetimo motyvus ir nustatyti terminą, per kurį projekto vykdytojas turi ištaisyti galutinio mokėjimo prašymo ir (ar) projekto įgyvendinimo trūkumus ir pateikti naują galutinį mokėjimo prašymą. 59. Projekto vykdytojas projekto įgyvendinimo metu be įgyvendinančiosios institucijos per DMS arba raštu pateikto sutikimo ir, jeigu tai numatyta teisės aktuose, be ministerijos rašytinio sutikimo negali perleisti, parduoti, įkeisti turto ar kitokiu būdu suvaržyti intelektinių ar daiktinių teisių į turtą, kuriam įsigyti ar sukurti skiriamos projekto finansavimo lėšos. Priimant sprendimą dėl sutikimo įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti turtą, reikia vadovautis vadovaujančiosios institucijos rengiamomis Rekomendacijomis dėl sutikimo įkeisti ar kitaip suvaržyti turtą, įsigytą ar sukurtą iš Europos Sąjungos fondų lėšų, kurioms pritaria Veiksmų programos valdymo komitetas ir kurios skelbiamos svetainėje www.esinvesticijos.lt. 60. Po projekto finansavimo pabaigos vadovaujantis reglamento (ES) Nr. 1303/2013 71 straipsniu turi būti užtikrintas investicijų tęstinumas, t. y. projektų, kurių veiklos susijusios su investicijomis į infrastruktūrą arba gamybą, vykdytojai per 5 metus nuo projekto finansavimo pabaigos arba projektų, kuriems taikomos valstybės pagalbos taisyklės, vykdytojai per valstybės pagalbos taisyklėse nustatytą laikotarpį: 60.1. negali nutraukti gamybinės veiklos arba perkelti jos už veiksmų programos įgyvendinimo teritorijos ribų. Gamybinė veikla negali būti perkeliama už ES ribų 10 metų nuo projekto finansavimo pabaigos, išskyrus tuos atvejus, jei teikiama valstybės pagalba arba jei projekto vykdytojas yra smulkiojo ar vidutinio verslo subjektas; 60.2. negali pakeisti infrastruktūros objekto nuosavybės teisių, jei dėl to įmonė arba viešojo sektoriaus institucija įgytų nederamą pranašumą; 60.3. negali iš esmės pakeisti veiklos, kuriai buvo skirtos investicijos, pobūdžio, tikslų arba įgyvendinimo sąlygų, jei tai pakenktų projekto tikslams. 61. Investicijų tęstinumo reikalavimai netaikomi iš ESF lėšų bendrai finansuojamiems projektams, taip pat iš kitų ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamiems projektams, kuriems skiriamos lėšos nėra susijusios su investicijomis į infrastruktūrą ar gamybą, nebent tokia prievolė išlaikyti investiciją numatyta valstybės pagalbos taisyklėse (kai jos taikomos projektui) ir projekto vykdytojo gamybinė veikla nutraukiama arba perkeliama per tose taisyklėse nustatytą laikotarpį. 62. Projekto vykdytojas, atsiskaitydamas už 5 metų po projekto finansavimo pabaigos ar kitą projekto sutartyje nustatytą poprojektinį laikotarpį, privalo per DMS teikti įgyvendinančiajai institucijai ataskaitas po projekto finansavimo pabaigos svetainėje www.esinvesticijos.lt. Ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos turi būti teikiamos vienu iš projekto sutartyje nustatytų terminų: 62.1. ne vėliau kaip per 30 dienų praėjus kiekvieniems metams po projekto finansavimo pabaigos; 62.2. kasmet, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo kalendorinių metų pabaigos; 62.3. kitu įgyvendinančiosios institucijos nustatytu periodiškumu. 63. Gali būti nustatomas trumpesnis nei 5 metų ataskaitų po projekto finansavimo pabaigos teikimo laikotarpis (įskaitant atvejus, kai ataskaitų po projekto finansavimo pabaigos teikti nereikia). 64. Įgyvendinančioji institucija gali paprašyti projekto vykdytojo ataskaitą po projekto finansavimo pabaigos patikslinti ir (arba) atlikti patikrą vietoje. Įgyvendinančioji institucija ataskaitą po projekto finansavimo pabaigos per 30 dienų nuo jos gavimo iš projekto vykdytojo dienos patvirtina arba atmeta ir per DMS informuoja apie tai projekto vykdytoją, nurodydama atmetimo priežastis, o kai ji atlieka patikrą vietoje ar pradeda pažeidimo tyrimą, apie ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos patvirtinimą arba atmetimą per DMS informuoja projekto vykdytoją per 14 dienų atlikusi patikrą vietoje ar baigusi pažeidimo tyrimą. 65. Jeigu projekto vykdytojas laiku nepateikia ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos, įgyvendinančioji institucija turi per DMS (prireikus raštu ar elektroniniu paštu) jam apie tai priminti ir nustatyti terminą, per kurį ataskaita po projekto finansavimo pabaigos turi būti pateikta. Jeigu projekto vykdytojas ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos laiku nepateikia po priminimo ir (ar) ataskaitoje pateikiami klaidinantys duomenys, įgyvendinančioji institucija inicijuoja pažeidimo tyrimą šių Taisyklių 25 skirsnyje nustatyta tvarka, o nustačiusi pažeidimą ir priėmusi sprendimą dėl lėšų grąžinimo inicijuoja išmokėtų projekto finansavimo lėšų arba jų dalies susigrąžinimą. III. PROJEKTŲ IŠLAIDŲ REIKALAVIMAI Bendrieji projektų išlaidų reikalavimai 66. Projektų išlaidų atitiktį išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimams vertina ir nustato įgyvendinančioji institucija vertindama pareiškėjų paraiškas, tikrindama projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus ir atlikdama kitus priežiūros ir kontrolės veiksmus. Vertindama projektų išlaidų atitiktį jų tinkamumo finansuoti reikalavimams, įgyvendinančioji institucija vadovaujasi šiomis Taisyklėmis ir vadovaujančiosios instuticijos rengiamomis Rekomendacijomis dėl projektų išlaidų atitikties Europos Sąjungos struktūrinių fondų reikalavimams, kurioms pritaria Veiksmų programos valdymo komitetas ir kurios skelbiamos svetainėje www.esinvesticijos.lt. 67. Tinkamos finansuoti išlaidos privalo atitikti bendruosius išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimus. 68. Išlaidos turi būti būtinos projektams įgyvendinti, t. y. prisidėti prie projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų pasiekimo, ir turi būti numatytos projekto sutartyje. 69. Išlaidos turi būti patirtos ir apmokėtos tinkamu finansuoti laikotarpiu, t. y.: 69.1. nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., su sąlyga, kad visos projekto veiklos nėra baigtos iki pareiškėjui pateikiant paraišką; 69.2. veiklų, skirtų „Jaunimo užimtumo iniciatyvai“ įgyvendinti, išlaidos yra tinkamos finansuoti nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.; 69.3. veiklos, kurių išlaidos apmokamos taikant fiksuotuosius įkainius arba fiksuotąsias sumas, gali būti vykdomos tik nuo 2014 m. sausio 1 d. (įgyvendinant „Jaunimo užimtumo iniciatyvą“ – nuo 2013 m. rugsėjo 1 d.) iki 2023 m. gruodžio 31 d.; 69.4. išlaidos, kurios tampa tinkamos finansuoti keičiant veiksmų programą, laikomos atitinkančiomis finansavimo reikalavimus nuo tos dienos, kurią EK pateiktas prašymas peržiūrėti veiksmų programą, jeigu EK pritarė veiksmų programos pakeitimui, o jeigu veiksmų programa keičiama taikant reglamento (ES) Nr. 1303/2013 96 straipsnio 11 dalį, – nuo tos dienos, kai įsigalioja Stebėsenos komitetosprendimas pakeisti veiksmų programą; 69.5. kiekvienam projektui taikomas projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpis nustatomas projekto sutartyje. 70. Išlaidos turi būti patirtos projekto vykdytojų ir (ar) partnerių, išskyrus trečiųjų šalių projekto veiklose dalyvaujančių asmenų naudai išmokėtas išmokas ar atlyginimus, kai įgyvendinami iš ESF lešų bendrai finansuojami projektai. 71. Išlaidos turi būti faktiškai patirtos, t. y.: 71.1. skirtos už patiektas prekes, suteiktas paslaugas, atliktus darbus sumokėti ar priskaičiuotų palūkanų subsidijoms, apskaičiuotam darbo užmokesčiui ir kitoms teisės aktuose nustatytoms išmokoms (pavyzdžiui, dienpinigiams, stipendijoms) išmokėti; 71.2. skirtos iš anksto sumokėti rangovui, prekių tiekėjui ar paslaugų teikėjui pagal su juo sudarytą sutartį ir vadovaujantis pateiktomis išankstinio apmokėjimo sąskaitomis (arba sutartimi, jeigu joje nustatyta išankstinio mokėjimo galimybė, didžiausias išankstinio mokėjimo dydis ir išmokėjimo terminai), jeigu projekto vykdytojas pateikia iš rangovo, prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo gautą kredito įstaigos išankstinio mokėjimo grąžinimo garantiją, laidavimo ar laidavimo draudimo dokumentą dėl ne mažesnės nei išankstinio mokėjimo lėšų sumos (išskyrus šiam mokėjimui naudojamas projekto vykdytojo ir (ar) partnerio (-ių) nuosavas lėšas), kuriame naudos gavėju nurodytas projekto vykdytojas ar partneris, jei projektų finansavimo sąlygų apraše nenustatyta kitaip; 71.3. skirtos teisės aktuose nustatytoms išankstinėms išmokoms (įskaitant trečiųjų šalių išmokas pagal šių Taisyklių 404 punktą) mokėti; 71.4. supaprastintai apmokamos išlaidos, nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, apdovanojimai ir nepiniginis įnašas, jeigu tokios išlaidos apskaičiuotos pagal šias Taisykles. 72. Išlaidos turi būti tinkamai dokumentuotos, t. y. visos įgyvendinant projektą patirtos išlaidos turi būti pagrįstos projekto tinkamų finansuoti išlaidų patvirtinimo dokumentais, kurių atsekamumas turi būti užtikrintas. Patirtos išlaidos turi būti įtrauktos į projekto vykdytojo, partnerio arba trečiųjų šalių (jeiesama vadovaujantis šių Taisyklių 404 punktu) buhalterinę apskaitą vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais reikalavimais. 73. Apmokant išlaidas negali būti pažeisti šiose Taisyklėse nurodytų ES teisės aktų reikalavimai, taip pat valstybės pagalbos reglamentų, schemų ar ad hoc sprendimų, viešųjų pirkimų, aplinkos apsaugos ir taikytinų horizontaliųjų principų reikalavimai. 74. Išlaidos turi atitikti šiose Taisyklėse, projektų finansavimo sąlygų apraše ir kituose teisės aktuose išdėstytus reikalavimus. 75. Griežtesni, negu nustatyti šių Taisyklių VI skyriuje, išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties apribojimai, nepažeidžiant šių Taisyklių, gali būti nustatomi projektų finansavimo sąlygų aprašuose. Projektų išlaidos, kurioms šiose Taisyklėse ir projektų finansavimo sąlygų apraše nenustatyti papildomi apribojimai, turėtų būti laikomos atitinkančiomis finansavimo reikalavimus. 76. Projektų išlaidos turi atitikti tam tikro ES struktūrinio fondo finansavimo sritis. Iš ESF ir Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF) lėšų bendrai finansuojamų projektų veiklos gali būti papildomai finansuojamos taikant kryžminį finansavimą, su sąlyga, kad šios veiklos yra tiesiogiai susijusios su projektu ir būtinos tinkamai jam įgyvendinti bei numatytos projektų finansavimo sąlygų apraše, ir jei kryžminis finansavimas neviršija 10 procentų kiekvieno veiksmų programos prioriteto atitinkamo ES struktūrinio fondo lėšų limito. 77. Projekto veiklos turi būti vykdomos veiksmų programos įgyvendinimo teritorijoje, t. y. Lietuvos Respublikoje arba ne Lietuvos Respublikoje, jei jas vykdant sukurti produktai, rezultatai ir nauda (ar jų dalis, proporcinga Lietuvos Respublikos finansiniam įnašui) atitenka Lietuvos Respublikai, ir laikomasi šių sąlygų: 77.1. iš ERPF ir Sanglaudos fondo lėšų bendrai finansuojamų projektų veiklos gali būti vykdomos: 77.1.1. kitose ES valstybėse narėse, jei tokios išlaidos neviršija 15 procentų veiksmų programos prioritetui skirtų lėšų ir jei Stebėsenos komitetas pritarė tokiam projektui arba tokių veiklų įgyvendinimui (galimybė įgyvendinti šias veiklas kitose ES valstybėse narėse turi būti numatyta projektų finansavimo sąlygų apraše); 77.1.2. kitose ES valstybėse narėse ir už ES ribų – reprezentacijai skirtos veiklos (t. y. verslo plėtrai skatinti būtinos rinkodaros ir panašios veiklos, pavyzdžiui, dalyvavimas mugėse ir kt.), jei tai numatyta projektų finansavimo sąlygų apraše, kurios neįtraukiamos skaičiuojant 1.1 papunktyje nustatytą procentą; 77.2. iš ESF lėšų bendrai finansuojamų projektų veiklos gali būti vykdomos kitose ES valstybėse narėse. Kai iš ESF lėšų bendrai finansuojamos veiklos, susijusios su teminiais tikslais pagal reglamento (ES) Nr. 1304/2013 3 straipsnio 1 dalies a ir c punktus, jos gali būti vykdomos ne ES valstybėse narėse, jei tokių veiklų išlaidos neviršija 3 procentų veiksmų programai finansuoti skirtų ESF lėšų ir jei Stebėsenos komitetas pritarė tokiam projektui arba tokių veiklų įgyvendinimui (tokiu atveju galimybė vykdyti veiklas ne ES valstybėse narėse turi būti numatyta projektų finansavimo sąlygų apraše). Specialieji projektų išlaidų reikalavimai 78. Įgyvendinant projektą naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos atitinka finansavimo reikalavimus šiais atvejais: 78.1. šiam turtui įsigyti nebuvo naudojamos viešosios (įskaitant ir kitas šalis) lėšos, dėl kurių būtų pažeistas šių Taisyklių 421.11 papunktyje nustatytas reikalavimas; 78.2. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos apskaičiuotos pagal projekto vykdytojo (partnerio) patvirtintus nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, parengtus vadovaujantis projekto vykdytojo (partnerio) veiklai taikomais teisės aktais; 78.3. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų dydis pagrindžiamas apskaičiuotos nusidėvėjimo (amortizacijos) sumos patvirtinimo dokumentais; 78.4. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos patirtos projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpiu. 79. Projekto lėšų panaudojimo patikrinimo paslaugų, turto vertinimo paslaugų, finansų įstaigų ar draudimo įmonių suteiktų garantijų arba laidavimo ar laidavimo draudimo paslaugų, materialiojo turto, kuriam įsigyti ar sukurti skirtos ES struktūrinių fondų lėšos, draudimo (tik projekto įgyvendinimo laikotarpiu) išlaidos, kredito įstaigos mokesčiai už sąskaitos atidarymą ir tvarkymą yra tinkamos finansuoti išlaidos, jeigu jos susijusios su šių Taisyklių, projektų finansavimo sąlygų aprašo arba įgyvendinančiosios institucijos paraiškos vertinimo ar projekto įgyvendinimo metu nustatytų reikalavimų įgyvendinimu. 80. Žemės pirkimo išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti, išskyrus išimtis, nurodytas šių Taisyklių 422 punkte, jeigu jos atitinka šiuos reikalavimus: 80.1. žemės pirkimo išlaidos negali sudaryti daugiau nei 10 procentų visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų (apleistose ir ankstesnės pramoninės paskirties vietovėse perkant žemę, kurioje yra pastatų, – 15 proc.). Išskirtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais, kai žemės pirkimas yra susijęs su aplinkos apsauga, žemės pirkimo išlaidos gali sudaryti didesnę procentinę dalį, nei nustatyta šiame Taisyklių papunktyje; 80.2. žemę pagal sandorius įsigijo biudžetinė Įmonė arba teisės aktuose nustatytas viešąsias paslaugas teikianti institucija ar Įmonė. 81. Kito nekilnojamojo turto, t. y. jau pastatytų pastatų, kitų statinių ir patalpų, pirkimo išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti. Tokiame pastate, statinyje ar patalpoje veiklą gali vykdyti biudžetinės įstaigos arba teisės aktuose nustatytas viešąsias paslaugas teikiančios institucijos ar įstaigos. 82. Finansinės nuomos (lizingo) įmokos už įsigyjamą daiktą vertei, nurodytai finansinės nuomos (lizingo) sutartyje, dengti atitinka finansavimo reikalavimus, jei finansinės nuomos (lizingo) sutartyse numatyta didžiausia suma, atitinkanti finansavimo reikalavimus, neviršija išnuomoto turto rinkos vertės finansinės nuomos (lizingo) sutarties sudarymo momentu. Kitos su finansinės nuomos (lizingo) sutartimi susijusios išlaidos (sutarties dokumentų parengimo, sutarties sąlygų keitimo mokesčiai bei mokesčiai už įgaliojimus, pažymas, skolų sureguliavimo dokumentus, hipotekos mokesčiai, transportavimo ir muitinės išlaidos ir kt.) nėra tinkamos finansuoti, išskyrus atvejus, kai šiose Taisyklėse nustatyta kitaip. 83. Sudarant nuomos sutartį nuomos įmokos yra tinkamos finansuoti proporcingai projekto veiklos, kurią įgyvendinant naudojamas nuomotas turtas, laikotarpiui. 84. Darbo užmokesčio išlaidos gali apimti apskaičiuotą darbo užmokestį, darbdavio mokamas socialinio draudimo įmokas, taip pat įmokas į Garantinį fondą, kitus su darbo santykiais susijusius įsipareigojimus ir yra tinkamos finansuoti, jeigu yra apskaičiuotos ir išmokėtos už darbo vykdant projektą laiką. Netinkamos finansuoti yra išeitinės išmokos, įmokos į pensijų ir kitus fondus (išskyrus privalomąsias įmokas). Projekto dalyvių darbo užmokesčio išlaidos tinkamos finansuoti tik kaip projekto vykdytojo ir (arba) partnerio nuosavas įnašas, išskyrus atvejus, kai projektų finansavimo sąlygų apraše nustatyta kitaip. 85. Veiklų įgyvendinant „Jaunimo užimtumo iniciatyvos“ projektus išlaidos yra tinkamos finansuoti, jeigu šios veiklos yra skirtos jaunesniems nei 30 metų asmenims, kurie nedirba, nestudijuoja, nesimoko, yra neaktyvūs ar bedarbiai (įskaitant ilgalaikius bedarbius) nepriklausomai nuo to, ar jie yra užsiregistravę darbo biržoje. 86. Nepiniginis projekto vykdytojo ir (ar) partnerio įnašas laikomas tinkamomis finansuoti išlaidomis, jeigu numatytas projektų finansavimo sąlygų apraše ir jeigu tai: 86.1. žemė arba kitas nekilnojamasis turtas, kurio vertė nėra didesnė už rinkos vertę, kai rinkos vertę patvirtina turto vertintojas arba nepriklausoma turto vertinimo įmonė, atlikę nepriklausomą vertinimą, ir kuris įtrauktas į projekto vykdytojo ar partnerio apskaitą, o jam pirkti, statyti ar rekonstruoti per pastaruosius 10 metų nebuvo skirta ES struktūrinių fondų ar kitų ES finansinių priemonių lėšų. Žemės vertė negali viršyti šių Taisyklių 414.1 papunktyje nustatytos ribos; 86.2. savanoriškas darbas, jei galima įrodyti dirbtą laiką, o įnašas apskaičiuojamas taikant Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą minimalųjį darbo užmokestį arba nustatytą fiksuotąjį įkainį ir laikantis šių Taisyklių 418 punkto reikalavimų. Netinkamos finansuoti išlaidos 87. Įgyvendinant projektus, visais atvejais netinkamomis finansuoti išlaidomis laikoma: 87.1. skolos palūkanos, išskyrus atvejus, kai teikiamos palūkanų ar garantinio mokesčio subsidijos; 87.2. PVM, kurį pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus galima įtraukti į PVM atskaitą, net jeigu toks PVM į atskaitą įtrauktas nebuvo, bei PVM, kurį sumokėjo užsienio apmokestinamasis asmuo (kaip jis apibrėžtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme); 87.3. naudoto turto įsigijimo išlaidos, išskyrus atvejus, kai perkamas nekilnojamasis turtas ar kultūros vertybės, kai mokymo(si) tikslais perkama įranga ar kitas turtas, kurie bus naudojami ne pagal pirminę savo paskirtį, ar kai dėl paveldosaugos reikalavimų teisės aktuose nustatytais atvejais negalima naudoti naujų medžiagų; 87.4. išlaidos, patirtos atsiradus teigiamiems skirtumams dėl valiutos kurso pasikeitimo; 87.5. baudos, nuobaudos ir bylinėjimosi išlaidos; 87.6. transporto priemonių (išskyrus tikslines transporto priemones, būtinas projekto uždaviniams įgyvendinti) pirkimo išlaidos; 87.7. išlaidos, kurios padidina projekto sąnaudas, proporcingai nesukurdamos pridėtinės vertės; 87.8. nepagrįstai didelės išlaidos (įgyvendinančioji institucija turi teisę atlikusi rinkos kainų analizę pripažinti netinkamomis finansuoti tą išlaidų dalį, kuri viršija analizės išvadoje nurodytą konkrečiai investicijai nustatytą didžiausią rinkos kainą); 87.9. išlaidos, patirtos vykdant sutartis (jų dalį), sudarytas su tarpininkais ar konsultantais, kuriose darbų ar paslaugų kaina siejama su išlaidų dydžiu, nepagrįstu faktine atlikto darbo ar suteiktų paslaugų verte; 87.10. išlaidos, patirtos iš projekto vykdytojo ar partnerio įsigyjant prekes, paslaugas (įskaitant trumpalaikio ir ilgalaikio turto, taip pat nekilnojamojo turto nuomą) ar darbus; 87.11. išlaidos, kurios anksčiau buvo finansuotos (apmokėtos) iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybių biudžetų, kitų piniginių išteklių, kuriais disponuoja valstybė ir (arba) savivaldybės, ES struktūrinių fondų, kitų ES finansinės paramos priemonių ar kitos tarptautinės paramos lėšų ir kurioms apmokėti skyrus ES struktūrinių fondų lėšų jos būtų pripažintos tinkamomis finansuoti ir (arba) apmokėtos daugiau nei vieną kartą. 88. Be šių Taisyklių 421 punkte nurodytų išlaidų, ESF finansavimo reikalavimų neatitinkančiomis taip pat laikomos: 88.1. infrastruktūros, žemės ir kito nekilnojamojo turto pirkimo išlaidos; 88.2. pastatų, kitų statinių ir patalpų statybos, rekonstravimo, remonto ir panašios išlaidos. 89. Be šių Taisyklių 421 punkte nurodytų išlaidų, Sanglaudos fondo ir ERPF finansavimo reikalavimų neatitinkančiomis taip pat laikomos išlaidos, skirtos: 89.1. branduolinės (atominės) elektrinės statybai ir eksploatavimui nutraukti; 89.2. investicijoms, kuriomis siekiama sumažinti vykdant 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2003/87/EB, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimo sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL 2003 L275, p. 32), I priede išvardytas veiklas išmetamų dujų sukeliamą šiltnamio efektą; 89.3. tabako ir tabako gaminių gamybai, perdirbimui ir prekybai; 89.4. investicijoms į oro uostų infrastruktūrą, nebent jos būtų susijusios su aplinkos apsauga arba kartu būtų vykdomos investicijos, kurių reikia siekiant sušvelninti ar sumažinti neigiamą oro uostų infrastruktūros poveikį aplinkai. 90. Sanglaudos fondo finansavimo reikalavimų neatitinkančiomis taip pat laikomos išlaidos, skirtos investicijoms į būsto sektorių, išskyrus atvejus, kai projekto veiklos yra susijusios su energijos efektyvumo ar atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimu. Supaprastintas išlaidų apmokėjimas 91. Supaprastintai, t. y. pagal fiksuotuosius įkainius, fiksuotąsias sumas arba taikant fiksuotąją normą, apmokamos išlaidos yra tinkamos finansuoti, jei yra nustatytos vadovaujantis bent vienu iš šių būdų: 91.1. atlikto reprezentatyvaus tyrimo rezultatais, kai yra įvertinamos vidutinės rinkos kainos, statistiniai duomenys, projektų istoriniai duomenys, kurie yra patikimi ir gali būti patikrinami, ar kiti duomenys; 91.2. Lietuvos Respublikos ar ES teisės aktuose ar kituose dokumentuose galiojančia supaprastinto išlaidų apmokėjimo schema, jeigu ji bus taikoma panašiems projektams ir panašiems projektų vykdytojams; 91.3. projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu šių Taisyklių 4 ir 2 papunkčiuose nustatytais atvejais. 92. Dėl nustatytų supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių neturi būti pranašumo vieniems pareiškėjams ar projektų vykdytojams arba jų vykdomoms veikloms prieš kitus, jei projektai yra vykdomi tokiomis pačiomis sąlygomis ir toje pačioje teritorijoje. 93. Atliktų tyrimų rezultatai arba teisės aktai, kuriais vadovaujantis nustatyti supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai, skelbiami svetainėje www.esinvesticijos.lt. Jei ministerija projektų finansavimo sąlygų apraše numato išlaidas apmokėti supaprastintai remdamasi tyrimo rezultatais, ji atsako už taikomų tyrimo rezultatų kokybę (pagrindimą, argumentų objektyvumą, skaičiavimų tikslumą) nepriklausomai nuo to, kas atliko tyrimą. 94. Supaprastintai apmokamos išlaidos yra tinkamos finansuoti, jei galimybė jas apmokėti supaprastintai iš anksto (iki projekto sutarties sudarymo) nustatyta projektų finansavimo sąlygų apraše, aiškiai nurodant supaprastintai apmokamų išlaidų taikymo sritį. 95. Išlaidos nėra apmokamos supaprastintai, jei projekto veiklos išlaidos patiriamos išimtinai vykdant pirkimus. 96. Jei įgyvendinant vieną projektą taikoma daugiau nei viena supaprastinto išlaidų apmokėjimo schema (pavyzdžiui, išlaidos apmokamos pagal fiksuotuosius įkainius ir fiksuotąją sumą arba pagal fiksuotuosius įkainius ir taikant fiksuotąją normą), būtina užtikrinti, kad toms pačioms išlaidoms nebūtų skiriamas finansavimas daugiau nei vieną kartą pagal skirtingas schemas. 97. Kai projektas bendrai finansuojamas iš ESF lėšų ir jo tinkamų finansuoti išlaidų suma neviršija 50 000 eurų (penkiasdešimt tūkstančių eurų), visos projekto išlaidos turi būti apmokamos supaprastintai, išskyrus atvejus, kai projektui taikoma valstybės pagalbos schema. Šis reikalavimas netaikomas šių Taisyklių 429 punkte nurodytu atveju. 98. Projekto vykdytojo iniciatyva ir šių Taisyklių 26 skirsnyje nustatyta tvarka gali būti grąžinamos lėšos (ar jų dalis), kurios buvo gautos supaprastintai apmokant išlaidas. Tais atvejais, kai įgyvendinančioji institucija nustato netinkamas finansuoti projekto išlaidas, nuo jų pagal fiksuotąją normą apskaičiuotos išlaidos taip pat pripažįstamos netinkamomis finansuoti. Fiksuotosios normos taikymas 99. Fiksuotoji norma gali būti nustatyta ir taikoma apmokant: 99.1. netiesiogines projekto išlaidas, apskaičiuotas neviršijant šių Taisyklių 10 priede nustatytų didžiausių ribų; 99.2. netiesiogines projekto išlaidas, kai fiksuotoji norma sudaro 15 proc. projekto veiklas vykdančio personalo darbo apmokėjimo (darbo užmokesčio ir susijusių darbdavio įsipareigojimų, atlygio pagal paslaugų, įskaitant autorines, sutartis) išlaidų (toliau – vykdančiojo personalo išlaidos); 99.3. dalį tinkamų finansuoti projekto išlaidų, kai fiksuotoji norma sudaro 40 proc. vykdančiojo personalo išlaidų (gali būti taikoma tik iš ESF lėšų bendrai finansuojamiems projektams, kai tinkamas finansuoti išlaidas sudaro tik vykdančiojo personalo išlaidos ir išlaidos pagal šiame Taisyklių punkte nustatytą fiksuotąją normą); 99.4. netiesiogines projekto išlaidas ir (arba) dalį tiesioginių projekto išlaidų, kai fiksuotoji norma nustatoma projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu vadovaujantis projekto biudžetu (gali būti taikoma tik iš ESF lėšų bendrai finansuojamiems projektams, kai didžiausia galima tinkamų finansuoti išlaidų suma neviršija 100 000 eurų (vieno šimto tūkstančių eurų); 99.5. netiesiogines projekto išlaidas ir (arba) dalį tiesioginių projekto išlaidų, kai fiksuotoji norma nustatoma šių Taisyklių 425.1 ir 425.2 papunkčiuose nurodytu būdu. 100. Fiksuotoji norma taikoma taip, kaip nustatyta projektų finansavimo sąlygų apraše. Projektų finansavimo sąlygų apraše galima nustatyti mažesnę fiksuotąją normą, nei nurodyta. Projektų finansavimo sąlygų apraše galima nustatyti nurodytas fiksuotąsias normas tik su vadovaujančiąja institucija suderintais atvejais. 101. Kai netiesioginėms projekto išlaidoms apmokėti taikoma fiksuotoji norma, tiesioginėms projekto išlaidoms negali būti priskiriamos šios išlaidos: 101.1. projekto administravimo išlaidos: 101.1.1. projekto vykdytojo ir (ar) partnerių darbuotojų darbo užmokesčio išlaidos už laiką, dirbtą administruojant projektą (darbo užmokesčio išlaidos apima šių Taisyklių 418 punkte nurodytas išlaidas); 101.1.2. projektą administruojančių asmenų mokymų projekto administravimo klausimais išlaidos; 101.1.3. su projekto administravimo reikmėmis susijusių prekių įsigijimo išlaidos; 101.1.4. su projekto administravimo reikmėmis susijusių patalpų nuomos išlaidos; 101.1.5. įrangos, transporto priemonių, kai jos susijusios su projekto administravimu, nuomos išlaidos; 101.1.6. projekto administravimo paslaugų, teisinių ir kitų konsultacijų išlaidos; 101.1.7. projekto administravimo reikmėms būtinų komunalinių ir ryšio paslaugų išlaidos ir įsigyto ir (arba) nuomojamo turto eksploatavimo išlaidos; 101.1.8. kitos su projekto administravimu susijusios išlaidos; 101.2. projekto lėšų panaudojimo patikrinimo faktinių pastebėjimų ataskaitos ir (arba) išvadų dėl skirtų lėšų panaudojimo parengimo paslaugų (audito) pirkimo išlaidos; 101.3. finansinių paslaugų pirkimo išlaidos (avanso draudimo išlaidos, kredito įstaigos mokesčiai ir kitos finansinių paslaugų pirkimo išlaidos). 101.4. turto draudimo išlaidos (tik iš ESF lėšų bendrai finansuojamų projektų). 102. Konkrečiam projektui taikomą fiksuotąją normą vadovaudamasi šiomis Taisyklėmis ir projektų finansavimo sąlygų aprašu nustato įgyvendinančioji institucija projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu. 103. Projekto sutartyje nustačius fiksuotąją normą, projekto įgyvendinimo metu ji negali būti keičiama, išskyrus šių Taisyklių 10 priedo 7 punkte nustatytą atvejį, taip pat atvejus, kai skiriamas papildomas finansavimas arba kai pasikeičia fiksuotosios normos taikymą reglamentuojantys teisės aktai. Tokiu atveju projekto fiksuotoji norma įvertinama ir nustatoma iš naujo. Pakeitus fiksuotosios normos dydį, pagal ją apmokamos projekto išlaidos perskaičiuojamos atsižvelgiant į per visą projekto sutarties laikotarpį skirtą finansavimą. Fiksuotųjų įkainių ir fiksuotųjų sumų taikymas 104. Numatant taikyti fiksuotuosius įkainius ir (arba) fiksuotąsias sumas, projektų finansavimo sąlygų apraše gali būti nustatyta: 104.1. jų didžiausi dydžiai; 104.2. galimybė nustatyti jų dydį projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu, vadovaujantis pareiškėjo pateiktais duomenimis, kurie turi būti patikimi ir gali būti patikrinami, arba projekto biudžetu (gali būti taikoma tik iš ESF lėšų bendrai finansuojamiems projektams, kai didžiausia galima projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma neviršija 100 000 eurų (vieno šimto tūkstančių eurų)). 105. Vieno projekto fiksuotoji (-osios) suma (-os) negali viršyti 100 000 eurų (vieno šimto tūkstančių eurų). 106. Personalo išlaidų valandinį fiksuotąjį įkainį taip pat galima apskaičiuoti, per paskutinius 12 mėnesių patirtas darbo užmokesčio išlaidas, įskaitant šių Taisyklių 418 punkte nurodytas išlaidas, dalijant iš 1 720 valandų. 107. Pareiškėjas turi teisę paraiškoje numatyti mažesnius fiksuotųjų įkainių ir fiksuotųjų sumų dydžius negu didžiausi projektų finansavimo sąlygų apraše nustatyti dydžiai. 108. Projekto sutartyje nustatytų fiksuotųjų įkainių ir fiksuotųjų sumų dydis projekto įgyvendinimo metu nėra keičiamas išskyrus atvejus, kai pasikeičia jų taikymą reglamentuojantys teisės aktai. 109. Išlaidos pagal fiksuotuosius įkainius pripažįstamos tinkamomis finansuoti proporcingai pasiektiems kiekybiniams rezultatams. 110. Išlaidos pagal fiksuotąją sumą yra tinkamos finansuoti tik tuo atveju, jei projekto vykdytojas įgyvendina veiklą projekto sutartyje nustatytomis sąlygomis; priešingu atveju visos išlaidos pagal fiksuotąją sumą nėra tinkamos finansuoti. Projekto pajamos 111. Projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu įgyvendinančioji institucija pagal reglamento (ES) Nr. 1303/2013 61 straipsnį turi iš anksto įvertinti projekto planuojamas gauti grynąsias pajamas projekto įgyvendinimo metu ir po projekto finansavimo pabaigos: 111.1. Įgyvendinančioji institucija, nustatydama didžiausią galimą projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą, didžiausią EK tinkamų deklaruoti išlaidų sumą ir didžiausią galimų skirti projektui finansavimo lėšų dydį, vadovaujasi 2014 m. kovo 3 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 480/2014, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos (OL 2014, L 138, p. 5), III skirsnio ir vadovaujančiosios institucijos rengiamos Projektų diskontuotų grynųjų pajamų skaičiavimo ir priežiūros metodikos, kuriai pritaria Veiksmų programos valdymo komitetas ir kuri skelbiama svetainėje www.esinvesticijos.lt, nuostatomis. 111.2. Projekto įgyvendinimo metu gautos grynosios pajamos, kurios nebuvo įvertintos iš anksto, šių Taisyklių 26 skirsnyje nustatyta tvarka turi būti susigrąžinamos (arba priimamas sprendimas dėl jų grąžinimo nepažeidžiant šių Taisyklių 332 punkto nuostatų) ne vėliau kaip tvirtinant galutinį mokėjimo prašymą. 111.3. Jeigu nustatoma, kad po projekto finansavimo pabaigos buvo gauta grynųjų pajamų, kurių objektyviai nebuvo galima įvertinti iš anksto, tokias pajamas projekto vykdytojas per 3 metus nuo projekto finansavimo pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2025 m. vasario 15 d., turi grąžinti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą šių Taisyklių 26 skirsnyje nustatyta tvarka. 112. Reikalavimai netaikomi: 112.1. iš ESF lėšų bendrai finansuojamiems projektams; 112.2. kai iš ERPF ar Sanglaudos fondo lėšų bendrai finansuojamo projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma iki pajamų įvertinimo neviršija 1 000 000 eurų (vieno milijono eurų); 112.3. jeigu projektams taikoma valstybės pagalba; 112.4. apdovanojimams, taip pat grąžinamosioms subsidijoms (kai grąžinamos visos projekto vykdytojui išmokėtos lėšos); 112.5. fiksuotosioms sumoms, fiksuotiesiems įkainiams ir bendrojo veiksmų plano projektams, jeigu juos nustatant buvo atsižvelgta į numatomas gauti grynąsias pajamas. 112.6. jeigu pagal reglamento (ES) Nr. 1303/2013 61 straipsnio 3 dalies a punktą ūkio sektoriui taikoma grynųjų pajamų fiksuotoji norma, išreikšta pajamų procentais. Grynųjų pajamų fiksuotosios normos nustatytos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 V priede ir EK deleguotajame reglamente. Ministerija, vadovaujančiajai institucijai pritarus, pajamų fiksuotąsias normas ūkio sektoriui nustato projektų finansavimo sąlygų apraše. 113. Kai įgyvendinami 112.1 ir 112.2 papunkčiuose nurodyti projektai, jų tinkamos finansuoti išlaidos ne vėliau kaip su galutiniu mokėjimo prašymu turėtų būti sumažintos grynųjų pajamų, kurios buvo tiesiogiai gautos projekto įgyvendinimo metu ir į kurias nebuvo atsižvelgta skiriant finansavimą, suma. Projekto įgyvendinimo metu faktiškai gautų grynųjų pajamų suma, kuri apskaičiuojama iš projekto veiklos pajamų atėmus projekto veiklos išlaidas (išskyrus veiklos išlaidas, kurios apmokėtos iš projekto lėšų), nurodoma galutiniame mokėjimo prašyme. Kai tinkamumo finansuoti reikalavimus atitinka ne visos projekto išlaidos, gaunamos grynosios pajamos proporcingai paskirstomos į tinkamumo finansuoti reikalavimus atitinkančias ir jų neatitinkančias išlaidų dalis. Šis punktas netaikomas, jeigu projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma neviršija 50 000 eurų (penkiasdešimt tūkstančių eurų), jeigu projektams taikoma valstybės pagalba, taip pat apdovanojimams, grąžinamosioms subsidijoms (kai grąžinamos visos projekto vykdytojui išmokėtos lėšos), fiksuotosioms sumoms, fiksuotiesiems įkainiams ir bendrojo veiksmų plano projektams, jeigu juos nustatant buvo atsižvelgta į numatomas gauti grynąsias pajamas. 114. Netesybos, baudos ar kitos projekto vykdytojo iš trečiųjų šalių gautos pajamos dėl sutarčių nevykdymo ar kitų priežasčių nėra laikomos projekto pajamomis. IV. KITI PROJEKTŲ REIKALAVIMAI Informavimas apie projektą 115. Apie įgyvendinamą ar įgyvendintą projektą, jo eigą, rezultatus ir naudą tikslines grupes informuojant įvairiose žiniasklaidos priemonėse, turi būti nurodoma, kad projektas bendrai finansuojamas iš ES struktūrinio (-ių) fondo (-ų) lėšų. 116. Projekto vykdytojas privalo vykdyti projekto veiklos apimčiai proporcingus informavimo apie projektą veiksmus: 116.1. interneto svetainėje (jei projekto vykdytojas tokią turi) paskelbti informaciją apie įgyvendinamą projektą, apibūdinti jo tikslus, rezultatus ir informuoti apie finansavimą iš atitinkamo (-ų) ES struktūrinio (-ių) fondo (-ų) lėšų; 116.2. projekto įgyvendinimo pražioje pakabinti bent vieną plakatą (ne mažesnį kaip A3 formato), kuriame turi būti pateikta informacija apie įgyvendinamą projektą ir finansavimą iš atitinkamo (-ų) ES struktūrinio (-ių) fondo (-ų) lėšų. Plakatas turi būti pakabintas visuomenei gerai matomoje vietoje (pavyzdžiui, prie įėjimo į pastatą). Ši nuostata netaikoma projektams, kuriems taikomos šių Taisyklių 450.3 ir 450.4 papunkčių nuostatos; 116.3. projekto įgyvendinimo pradžioje pakabinti laikiną informacinę lentelę ar pastatyti laikiną informacinį stendą, jeigu įgyvendinamas iš ERPF ar Sanglaudos fondo lėšų bendrai finansuojamas infrastuktūros ar statybos projektas, kuriam skiriama bendra viešųjų (t. y. ES struktūrinio (-ių) fondo (-ų) ir nacionalinių viešųjų) lėšų suma viršija 500 000 eurų (penkis šimtus tūkstančių eurų); 116.4. iki galutinio mokėjimo prašymo pateikimo dienos pakabinti nuolatinę informacinę lentelę ar pastatyti nuolatinį informacinį stendą, jeigu projektui skirta bendra viešųjų lėšų suma viršija 500 000 eurų (penkis šimtus tūkstančių eurų) ir jei įgyvendinamas iš ERPF ar Sanglaudos fondo lėšų bendrai finansuojamas infrastruktūros ar statybos projektas arba iš projekto lėšų perkamas fizinis objektas; 116.5. laikinoje ar nuolatinėje informacinėje lentelėje arba informaciniame stende, kurie įrengiami laikantis 2014 m. liepos 28 d. EK priimto įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 821/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 nuostatų dėl išsamios programų įnašų pervedimo ir valdymo tvarkos, finansinių priemonių ataskaitų teikimo, veiksmams skirtų informavimo ir komunikacijos priemonių techninių charakteristikų ir duomenų įrašymo ir saugojimo sistemos taikymo taisyklės (OL 2014, L 223, p. 7), II skyriuje nustatytų techninių charakteristikų, nurodyti projekto pavadinimą ir pagrindinį tikslą, ją (jį) įrengti visuomenei gerai matomoje vietoje ir tinkamo dydžio, kad būtų aiškiai matoma (-as) ir įskaitoma (-as); 116.6. kai įgyvendinamas iš ESF lėšų bendrai finansuojamas projektas ir kai organizuojami mokymai ar vykdomos kitos panašios iš ERPF arba Sanglaudos fondo lėšų bendrai finansuojamo projekto veiklos, užtikrinti, kad projektą įgyvendinantiems asmenims, projekto tikslinėms grupėms, projekto rezultatais besinaudojantiems asmenims būtų pranešta apie projekto finansavimą iš tam tikro (-ų) ES struktūrinio (-ių) fondo (-ų) ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Dokumentuose, skirtuose visuomenei ar projekto dalyviams informuoti, įskaitant dalyvavimo renginiuose patvirtinimo dokumentus ar kitus pažymėjimus, turi būti naudojamas ES 2014–2020 metų struktūrinių fondų ženklas ir informuojama apie finansavimą iš tam tikro (-ų) ES struktūrinio (-ių) fondo (-ų) lėšų; 116.7. gali vykdyti ir kitas informavimo apie projektą veiklas, jei tai nustatyta projektų finansavimo sąlygų apraše. 117. Projekto vykdytojo įgyvendinamose informavimo apie projektą priemonėse turi būti naudojamas ES 2014–2020 metų struktūrinių fondų ženklas, atitinkantis reglamento (ES) Nr. 821/2014 II skyriuje nustatytas technines charakteristikas, kurio pavyzdys skelbiamas svetainėje www.esinvesticijos.lt, ir pateikiama nuoroda į ES ir ES struktūrinį (-ius) fondą (-us), kurio (-ių) lėšomis bendrai finansuojamas projektas. Tais atvejais, kai informavimo apie projektą priemonė susijusi su projektu ar keliais projektais, kurie bendrai finansuojami iš daugiau kaip vieno ES struktūrinio fondo lėšų, nuorodą į ES struktūrinį (-ius) fondą (-us) galima pakeisti nuoroda į Europos struktūrinius ir investicinius (ESI) fondus. 118. Tuo atveju, kai projektas finansuojamas iš „Jaunimo užimtumo iniciatyvos“ lėšų, projekto vykdytojai užtikrina, kad projekto dalyviai būtų informuoti apie „Jaunimo užimtumo iniciatyvai“ skirtą finansavimą. Dokumentuose, kurie skirti visuomenei ar projekto dalyviams informuoti, įskaitant dalyvavimo renginiuose patvirtinimo dokumentus ar kitus pažymėjimus, turi būti informuojama, kad projektas finansuotas iš Europos socialinio fondo ir „Jaunimo užimtumo iniciatyvos“ lėšų. Pirkimų vykdymas Pareiškėjo ir projekto vykdytojo, kuris nėra perkančioji organizacija, pirkimų reikalavimai 119. Pareiškėjas ar projekto vykdytojas, partneris, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus (toliau – ne perkančioji organizacija), pirkimus vykdo vadovaudamiesi Sutarties dėl ES veikimo principais – laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo teisės, laisvės teikti paslaugas, nediskriminavimo bei vienodo požiūrio, skaidrumo, proporcingumo ir abipusio pripažinimo principais, taip pat šių Taisyklių reikalavimais. Ne perkančiosioms organizacijoms rekomenduojama atsižvelgti į EK Aiškinamojo komunikato dėl Bendrijos teisės, taikomos sudarant sutartis, kurioms netaikomos arba tik iš dalies taikomos viešųjų pirkimų direktyvos (OL 2006 C 179, p. 2), nuostatas. Ne perkančiosios organizacijos pirkimo tikslas – vadovaujantis Sutarties dėl ES veikimo principais ir šiose Taisyklėse nustatytais reikalavimais sudaryti ekonomiškai pagrįstą pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti pareiškėjui ar projekto vykdytojui reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant projektui skirtas finansavimo lėšas. 120. Ne perkančioji organizacija DMS užpildo kvietimo dalyvauti pirkime formą. Pirkimui automatiškai suteikiamas unikalus kodas, kai ne perkančioji organizacija DMS patvirtina kvietimo dalyvauti pirkime duomenis. Kvietimas dalyvauti pirkime, išskyrus šių Taisyklių 461 punkte nurodytus atvejus, adresuojamas nenustatytam asmenų skaičiui ir automatiškai paskelbiamas svetainėje www.esinvesticijos.lt. Jei DMS funkcinės galimybės išsiųsti tokį kvietimą nėra arba ji neveikia, ne perkančioji organizacija kvietimą dalyvauti pirkime skelbia svetainėje www.esinvesticijos.lt. Ne perkančioji organizacija kvietimą dalyvauti pirkime papildomai gali skelbti ne perkančiosios organizacijos ar specializuotose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitais būdais. 121. Ne perkančioji organizacija kvietime dalyvauti pirkime pateikia (nurodo) pasiūlymams parengti būtiną informaciją: pirkimo būdą (konkursas arba derybos), pasiūlymų teikimo terminą ir reikalavimus, pirkimo objekto apibūdinimą, kvalifikacijos reikalavimus ir jų įrodymo dokumentus (jei kvalifikacijos reikalavimai keliami), informaciją apie pasiūlymų vertinimą, pasirinktinai nurodydama ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus arba mažiausios kainos kriterijų, ar bus deramasi arba kokiais atvejais bus deramasi, ir (ar) derėjimosi tvarką, apie pagrindines pirkimo sutarties sąlygas (prekių patiekimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo terminus, kainodaros taisykles, atsiskaitymo terminus, atsiskaitymo tvarką, pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimus (jei keliami), jei reikia, – kitas sąlygas. Jei paskelbus kvietimą dalyvauti pirkime yra keičiama pasiūlymams parengti reikalinga informacija, neperkančioji organizacija šių Taisyklių 458 punkte nustatyta tvarka paskelbia pakeistą kvietimą dalyvauti pirkime. 122. Kvietime dalyvauti pirkime ir kita prekių tiekėjams, paslaugų teikėjams ar rangovams (toliau kartu – tiekėjai) pateikta informacija turi būti tiksli, aiški, nedviprasmiška, kad pirkimu suinteresuoti tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o ne perkančioji organizacija nupirkti tas prekes, paslaugas ar darbus, kuriuos numatyta pirkti iš projekto finansavimo lėšų. Kai ne perkančioji organizacija perka skelbdama kvietimą dalyvauti pirkime, vykdydama tokį pirkimą, ji turi laikytis šių reikalavimų: 122.1. Kvietime dalyvauti pirkime ir kituose pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimai negali dirbtinai riboti tiekėjų galimybių dalyvauti pirkime ar sudaryti sąlygas dalyvauti tik konkretiems tiekėjams. Minimalūs tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai turi būti proporcingi pirkimo objektui. 122.2. Apibūdinant pirkimo objektą negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti, išskyrus atvejus, kai neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pirkimo objekto. Šiuo atveju tiekėjams būtina nurodyti, kad priimtini ir savo savybėmis lygiaverčiai objektai. 122.3. Pasiūlymų pateikimo terminas turi būti nustatytas toks, kad tiekėjai spėtų susipažinti su pirkimo dokumentais ir parengti pasiūlymus. Pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 7 dienos nuo kvietimo dalyvauti pirkime paskelbimo svetainėje www.esinvesticijos.lt dienos. 122.4. Tiekėjų pasiūlymams vertinti ne perkančioji organizacija turi teisę nusistatyti vidaus tvarką ir (arba) sudaryti pirkimo komisiją. 122.5. Kai pirkimas vykdomas konkurso būdu ir kvietime dalyvauti pirkime ne perkančioji organizacija nurodo galimybę pradėti derybas arba pirkimas vykdomas derybų būdu, ne perkančiajai organizacijai vykdydant derybas turi būti laikomasi šių reikalavimų: 122.5.1. Derybomis turi būti siekiama pagerinti pasiūlymus, kad ne perkančiosios organizacijos galėtų pirkti darbus, prekes ir paslaugas, kurie visiškai atitinka jų konkrečius poreikius. Derybos gali būti vykdomos dėl visų perkamų darbų, prekių ar paslaugų charakteristikų, įskaitant, pavyzdžiui, kainą, kokybę, kiekį, komercines sąlygas ir socialinius, aplinkosaugos ir inovacinius aspektus. 122.5.2. Nesiderama dėl kvietime dalyvauti pirkime ir kituose pirkimo dokumentuose nurodytų minimalių reikalavimų, taikomų pirkimo objektui, tiekėjų kvalifikacijai, tiekėjų pasiūlymams, šių pasiūlymų vertinimo kriterijų ir esminių pirkimo sutarties sąlygų. 122.5.3. Į derybas kviečiami visi pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys ne perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos ir pasiūlymų pateikimo reikalavimus. Derybų metu tiekėjai neturi būti diskriminuojami jiems pateikiant skirtingą informaciją arba kaip nors kitaip ribojant atskirų tiekėjų galimybes pagerinti savo pasiūlymus. 122.5.4. Tiekėjų galutiniai pasiūlymai vertinami pagal tiekėjams kvietime dalyvauti pirkime nurodytus vertinimo kriterijus. Jeigu ne perkančioji organizacija vykdė derybas, galutiniais pasiūlymais yra laikomi derybų protokolai ir pirminiai tiekėjų pasiūlymai, kiek jie nebuvo pakeisti derybų metu. 122.6. Jei pirkimo komisija nesudaroma, ne perkančioji organizacija baigdama pirkimą parengia ir užpildo tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų vertinimo pažymą, o jei pirkimo komisija sudaroma, ji parengia ir užpildo tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų vertinimo protokolą. 122.7. Pirkimo sutartis sudaroma su laimėjusį pasiūlymą pateikusiu tiekėju arba, kai kreipiamasi tik į vieną tiekėją, su vienintelį pasiūlymą pateikusiu tiekėju, kurio galutinis pasiūlymas atitinka ne perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus. Sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo galutinio pasiūlymo kaina ir sąlygos, taip pat ne perkančiosios organizacijos kvietime dalyvauti pirkime nustatytos pirkimo sąlygos, išskyrus atvejus, kai buvo vykdomos derybos. 122.8. Ne perkančioji organizacija, vykdydama sutartį, negali keisti esminių pirkimo sutarčių sąlygų, jeigu: 122.8.1. jos pakeičiamos numatant naujas sąlygas, kurios, jeigu būtų nustatytos pirkimo dokumentuose, būtų suteikusios galimybę dalyvauti pirkimo procedūrose kitiems, nei dalyvavo, tiekėjams; 122.8.2. jos pakeičiamos numatant naujas sąlygas, dėl kurių, jeigu jos būtų nustatytos pirkimo dokumentuose, laimėjusiu pasiūlymu galėtų būti pripažintas kito, nei pasirinktas, tiekėjo pasiūlymas; 122.8.3. pirkimo objektas yra pakeičiamas taip, kad į keičiamą pirkimo sutartį įtraukiamos naujos (papildomos) prekės, paslaugos ar darbai. 123. Ne perkančioji organizacija turi teisę pateikti kvietimą dalyvauti pirkime vienam tiekėjui, kai yra bent viena iš sąlygų: 123.1. paskelbus kvietimą dalyvauti pirkime nebuvo gauta nė vieno ne perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus atitinkančio tiekėjo pasiūlymo; 123.2. prekes, paslaugas ar darbus dėl meninių ar techninių priežasčių gali tiekti, teikti ar atlikti tik konkretus tiekėjas arba tiekėjas, turintis išimtines teises gaminti (tiekti) šias prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus; 123.3. ne perkančioji organizacija pagal ankstesnę pirkimo sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko prekių ir nustatė, kad iš jo verta pirkti papildomai, siekiant iš dalies pakeisti turimas ir įprastines prekes ar įrenginius arba padidinti turimų prekių ar įrenginių skaičius (kiekius), kai, pakeitus tiekėją, ne perkančiajai organizacijai reikėtų įsigyti medžiagų, turinčių kitokias technines charakteristikas, ir dėl to atsirastų nesuderinamumų arba per didelių techninių eksploatacijos ir priežiūros sunkumų; 123.4. dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad yra reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į sudarytą pirkimo sutartį ir kurių techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, nesukeliant didelių nepatogumų ne perkančiajai organizacijai, arba kai tokie darbai ar paslaugos, nors ir gali būti atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, yra būtinai reikalingi jai baigti įgyvendinti. Tokia papildomų darbų ar paslaugų pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 50 procentų pagrindinės pirkimo sutarties vertės; 123.5. perkamos literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugos, taip pat mokslo, kultūros ir meno sričių projektų vertinimo ir pretendentų gauti teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas premijas veiklos šiose srityse vertinimo paslaugos; 123.6. perkamos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugos, medžiagos, reagentai ir panašūs produktai, tiesiogiai susiję su mokslinių tyrimų ir (ar) technologinės plėtros veikla; 123.7. pirkimo sutarties vertė, finansuojama iš projektui skirtų finansavimo lėšų, neviršija 60 000 eurų (šešiasdešimt tūkstančių eurų), įskaitant dėl to paties pirkimo objekto ar jo dalies jau sudarytas pirkimo sutartis. 124. Pirkimas (ar atskiros dalies pirkimas) pasibaigia, kai yra bent viena iš šių aplinkybių: 124.1. sudaroma pirkimo sutartis; 124.2. atmetami visi pasiūlymai; 124.3. nutraukiamos pirkimo procedūros; 124.4. per nustatytą terminą nepateikiamas nė vienas pasiūlymas; 124.5. pasibaigia pasiūlymų galiojimo laikas ir pirkimo sutartis nesudaroma dėl priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų; 124.6. visi tiekėjai atsiima pasiūlymus ar atsisako sudaryti pirkimo sutartį. 125. Perkančioji organizacija pirkimus, išskyrus atvejus, kai pagal Viešųjų pirkimų įstatymą apie pirkimą neskelbiama, pirkimas yra mažos vertės arba pirkimui Viešųjų pirkimų įstatymas netaikomas šiame įstatyme nustatytais atvejais, atlieka elektroniniu būdu, naudodamasi Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) arba centrinės perkančiosios organizacijos elektroninėmis priemonėmis pirkimų procedūroms atlikti. Perkančioji organizacija įgyvendinančiajai institucijai sudaro galimybę CVP IS prisijungti prie pirkimo informacijos stebėtojo teisėmis. Kai pirkimas atliekamas ne CVP IS priemonėmis, perkančioji organizacija užtikrina, kad visi su pirkimu susiję ir perkančiojoje organizacijoje saugomi dokumentai (pvz., įvykdytos pirkimo sutartys, paraiškos, pasiūlymai, pirkimo dokumentai, paraiškų ir pasiūlymų nagrinėjimo bei vertinimo ir kiti dokumentai) pirkimo patikrai atlikti būtų įdėti į CVP IS. Pirkimo patikrai atlikti reikalingi su pirkimu susiję dokumentai, kurie dėl techninių galimybių negali būti įdėti į CVP IS, įgyvendinančiajai institucijai teikiami raštu. Kai perkama iš centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją, su pirkimu susiję dokumentai į CVP IS nededami. Esant prieštaravimui tarp CVP IS esančios informacijos ir perkančiosios organizacijos saugomų su pirkimu susijusių dokumentų, įgyvendinančioji institucija atsižvelgia tik į CVP IS esančią informaciją. 126. Pareiškėjas ar projekto vykdytojas įgyvendinančiajai institucijai pateikia informaciją apie planuojamus, vykdomus ir baigtus pirkimus, per DMS užpildydamas pirkimų planą (pagal darbo grupės formą). Pirkimų plano pateikimo terminą ministerija nustato projektų finansavimo sąlygų apraše. Jeigu projektų finansavimo sąlygų apraše nenustatytas pirkimų plano pateikimo terminas, pirkimų planas teikiamas per 7 dienas po projekto sutarties sudarymo dienos, jei įgyvendinančioji institucija nenustato kitaip. 127. Įgyvendinančioji institucija įvertina pirkimų planą ir jo pakeitimus ir apie vertinimo rezultatus per DMS informuoja pareiškėją ar projekto vykdytoją ne vėliau kaip per 14 dienų nuo pirkimų plano ar jo pakeitimų pateikimo per DMS dienos. 128. Pareiškėjų ir projektų vykdytojų planuojami pirkimai išankstinei pirkimų patikrai atrenkami pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo darbo grupės patvirtintas pirkimų atrankos patikrai sąlygas, kurias įgyvendinančioji institucija savo vidaus procedūrų apraše nustatyta tvarka gali patikslinti ar papildyti. 129. Apie išankstinei pirkimų patikrai atrinktus pirkimus įgyvendinančioji institucija pareiškėjus ir projektų vykdytojus informuoja per DMS. 130. Paskesnę pirkimų patikrą įgyvendinančioji institucija pradeda ne vėliau, kaip gavusi su pirkimu susijusį mokėjimo prašymą. Siekdama užtikrinti spartų mokėjimo prašymų patikros ir tvirtinimo procesą, įgyvendinančioji institucija gali nuspręsti atlikti paskesnę pirkimų patikrą anksčiau, t. y. prieš projekto vykdytojui pateikiant mokėjimo prašymą. 131. Įgyvendinančioji institucija, atlikdama paskesnę pirkimų patikrą, gali vadovautis savo patvirtinta atrankine pirkimų patikros metodika, jei pirkimo vertė pagal projektą (suma, už kurią projektui įgyvendinti perkama prekių, paslaugų ar darbų pagal konkretaus pirkimo metu su tiekėju sudarytą arba planuojamą sudaryti sutartį) be pridėtinės vertės mokesčio ne didesnė nei Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta supaprastinto pirkimo vertė už prekes ir paslaugas arba darbus. 132. Atlikdama pirkimų patikrą, įgyvendinančioji institucija pildo vidaus procedūrų apraše nustatytos formos (pagal pavyzdinę darbo grupės formą) pirkimų patikrų klausimynus. 133. Pareiškėjai ir projektų vykdytojai privalo įgyvendinančiajai institucijai pateikti paaiškinimus ir (arba) dokumentus, reikalingus pirkimų planui įvertinti ir pirkimų patikrai atlikti. Įgyvendinančioji institucija per DMS pareiškėjui ar projekto vykdytojui pateikia klausimus ir (ar) trūkstamų dokumentų sąrašus bei nurodo ne trumpesnį kaip 7 dienų terminą paaiškinimams ir (arba) dokumentams pateikti. Pareiškėjai ir projektų vykdytojai paaiškinimus ir dokumentų, išskyrus CVP IS esančius dokumentus arba didelės apimties ar nestandartinius dokumentus (pavyzdžiui, planai, brėžiniai ir pan.), kopijas įgyvendinančiajai institucijai pateikia per DMS. 134. Išankstinė pirkimų patikra, taip pat paskesnė pirkimų patikra, kai pirkimų dokumentai teikiami ne su mokėjimo prašymu, baigiamos ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pirkimų dokumentų gavimo dienos. Kitais atvejais paskesnė pirkimų patikra baigiama, kai įgyvendinančioji institucija patikrina atlikto pirkimo tinkamumą ar patvirtina su pirkimu susijusį mokėjimo prašymą, ar tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažįsta mokėjimo prašyme nurodytų su pirkimu susijusių išlaidų sumos, ar pradeda su patikrintu pirkimu susijusį įtariamo pažeidimo tyrimą. 135. Apie išankstinės ir paskesnės pirkimų patikrų rezultatus, kai pirkimų dokumentai teikiami ne su mokėjimo prašymu, įgyvendinančioji institucija per DMS informuoja pareiškėją ar projekto vykdytoją. 136. Įgyvendinančioji institucija gali šiose Taisyklėse nustatyta tvarka nepripažinti visų ar dalies su pirkimu susijusių išlaidų tinkamomis finansuoti, pradėti įtariamo pažeidimo tyrimą, priimti sprendimą susigrąžinti išmokėtas lėšas, kai ne perkančioji organizacija nepagrindžia įsigytų prekių, paslaugų ar rangos darbų kainos. 137. Vykdydama pirkimų priežiūrą, įgyvendinančioji institucija gali organizuoti pareiškėjų ir projektų vykdytojų mokymus dėl pirkimų vykdymo, skelbti metodinius dokumentus. Pridėtinės vertės mokestis (41 skirsnis.) 138. Jei projekto vykdytojas (partneris) projekto įgyvendinimo metu arba pasibaigus projektui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus įgyja teisę į PVM atskaitą ir turi galimybę susigrąžinti iš projekto lėšų sumokėtą PVM, net jei tokia galimybe nepasinaudojo, iš projekto lėšų sumokėtas PVM pripažįstamas netinkamu finansuoti. 139. Projekto vykdytojas privalo informuoti įgyvendinančiąją instituciją, kad jis arba partneris pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus įgijo teisę į PVM atskaitą ir turi galimybę susigrąžinti iš projekto lėšų sumokėtą PVM, net jei tokia galimybe nepasinaudojo, ir sugrąžinti netinkamą finansuoti PVM šių Taisyklių 26 skirsnyje nustatyta tvarka. 140. Projekto įgyvendinimo metu arba pasibaigus projektui, iš projekto lėšų užsienyje sumokėtas Lietuvos Respublikos apmokestinamojo asmens PVM, kurį Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo susigrąžino pasinaudodamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Elektroninių prašymų priėmimo sistema (toliau – EPRIS), pripažįstamas netinkamu finansuoti. 141. Projekto vykdytojas privalo informuoti įgyvendinančiąją instituciją, kad jis arba partneris, jeigu jie yra laikomi Lietuvos Respublikos apmokestinamaisiais asmenimis (kaip apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnyje), pasinaudodami EPRIS, susigrąžino užsienyje sumokėtą PVM, apmokėtą iš projekto lėšų. 142. Jeigu įgyvendinančioji institucija projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu negali nustatyti, kurios projekto PVM dalies nėra galimybės įtraukti į atskaitą Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nustatyta tvarka (kai projekto vykdytojas ar partneris įgyvendina mišrias veiklas, t. y. įgyvendinant projektą numatytos įsigyti prekės, paslaugos, darbai skirti ne tik Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai), ir dėl to PVM pripažįsta netinkamu finansuoti, toks valstybės institucijų, įstaigų ir įmonių, savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, valstybinių mokslo ir studijų institucijų bei viešųjų įstaigų, kurių viena iš dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, įgyvendinamų projektų netinkamas finansuoti PVM, tenkantis projektui skiriamo finansavimo lėšų daliai, gali būti apmokėtas Iš Europos Sąjungos fondų ir Europos investicijų banko lėšų bendrai finansuojamų projektų netinkamo finansuoti pridėtinės vertės mokesčio apmokėjimo tvarkos apraše, patvirtintame finansų ministro 2010 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-203 „Dėl Iš Europos Sąjungos fondų ir Europos investicijų banko lėšų bendrai finansuojamų projektų netinkamo finansuoti pridėtinės vertės mokesčio apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Dokumentų saugojimas 143. Projekto vykdytojas su projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus privalo saugoti iki projekto sutartyje nustatyto poprojektinio laikotarpio pabaigos, bet ne trumpiau kaip 2 metus nuo tų metų, kuriais priimtas sprendimas dėl sąskaitų EK, į kurias įtraukiamos baigtų finansuoti projektų išlaidos, ir (arba) kai projektų finansavimo pabaigos data sutampa su ataskaitiniais metais, už kuriuos teikiamos sąskaitos EK, patvirtinimo, gruodžio 31 dienos. 144. Kai projektui valstybės pagalba skirta atsižvelgiant į EK sprendimų arba ES reglamentų, pagal kuriuos teikiama valstybės pagalba, nuostatas, projekto vykdytojas dokumentus turi saugoti EK sprendimuose arba reglamentuose nurodytais terminais, taip pat iki projekto sutartyje nustatyto poprojektinio laikotarpio pabaigos, bet ne trumpiau kaip iki Taisyklių 484 punkte nurodyto termino. 145. Įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi šių Taisyklių 484 ir 485 punktais, projekto sutartyje nurodo konkrečiam projektui taikomą dokumentų saugojimo terminą. Projekto vykdytojas privalo saugoti dokumentus ilgiau, nei nustatyta projekto sutartyje, jei tokia prievolė nustatyta šių Taisyklių 489 punkte nurodytuose dokumentuose. 146. Projekto dokumentų saugojimo terminai gali būti pratęsti dėl administracinių ir (ar) teisminių procedūrų arba pareikalavus EK. Įgyvendinančioji institucija per DMS informuoja (jei toks reikalavimas jam taikomas) projekto vykdytoją apie pratęstą dokumentų saugojimo terminą. 147. Projekto vykdytojas privalo saugoti šiuos dokumentus (išskyrus dokumentus, kurie rengiami, teikiami ir gaunami per DMS): 147.1. paraiškos ir jos priedų kopijas; 147.2. paraiškos keitimo dokumentų kopijas; 147.3. projekto sutarties ir visų papildomų susitarimų ar raštų, kuriais keičiama sutartis, originalus; 147.4. ataskaitų po projekto finansavimo pabaigos, jų priedų kopijas ir kitus susijusius dokumentus; 147.5. mokėjimo prašymų kopijas, projekto tinkamų finansuoti išlaidų patvirtinimo dokumentų originalus, dalyvių anketas; 147.6. susirašinėjimo su įgyvendinančiąja institucija, ministerija dokumentų kopijas; 147.7. pirkimų vykdymo dokumentų originalus arba kopijas; 147.8. įgyvendintų informavimo apie projektą priemonių įrodymo dokumentus. 148. Projektų vykdytojai visų su projekto įgyvendinimu susijusių dokumentų saugojimą organizuoja vadovaudamiesi Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, ir (arba) Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 „Dėl Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“, ir (arba) Nevalstybinių organizacijų ir privačių juridinių asmenų dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-152 „Dėl Nevalstybinių organizacijų ir privačių juridinių asmenų dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“, ir (arba) Elektroninių dokumentų valdymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-158 „Dėl Elektroninių dokumentų valdymo taisyklių patvirtinimo“. 149. Kai dokumentai elektronine forma rengiami (pavyzdžiui, svetainės, duomenų bazės, informacinės sistemos), gaunami (pavyzdžiui, elektroninėse laikmenose ar elektroniniu paštu), taip pat kai siunčiami ar gaunami elektroniniai laiškai ir gali būti užtikrintas šių dokumentų saugojimas elektronine forma, šių dokumentų popierinių versijų saugoti nereikia. 150. Projekto vykdytojas privalo užtikrinti su projekto įgyvendinimu susijusių dokumentų (įskaitant elektroninius, pateiktus informacinių technologijų priemonėmis ir elektroninėse laikmenose) saugumą ir prieinamumą vadovaujančiosios, tvirtinančiosios institucijų, Viešųjų pirkimų tarnybos, ministerijos, įgyvendinančiosios institucijos, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Konkurencijos tarybos, EK ir Europos Audito Rūmų atstovams ir (ar) jų įgaliotiems asmenims projekto įgyvendinimo metu ir po projekto finansavimo pabaigos projekto dokumentų saugojimo laikotarpiu. 151. Projekto vykdytojas privalo vadovaujančiajai ir tarpinėms institucijoms teikti duomenis ir informaciją, reikalingus joms atsiskaitant už ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimą ir atliekant ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo vertinimus. Skundų nagrinėjimas 152. Pareiškėjai ir projektų vykdytojai įgyvendinančiųjų institucijų ir ministerijų sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar teismui įstatymų nustatyta tvarka arba ministerijai šių Taisyklių 494 punkte nustatytais atvejais. 153. Pareiškėjai per DMS arba šių Taisyklių 13 punkte nustatyta tvarka savo pasirinkimu, vadovaudamiesi Viešojo administravimo įstatymu, įgyvendinančiųjų institucijų sprendimus dėl paraiškų atmetimo tais atvejais, kai jie susiję su projekto atitiktimi specialiesiems arba prioritetiniams atrankos kriterijams arba projektų finansavimo sąlygų aprašuose nustatytiems reikalavimams, detalizuojantiems bendruosius reikalavimus, gali apskųsti ministerijoms ne vėliau kaip per 14 dienų nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šiuos sprendimus.