- Jūs dar neturite išsaugotų nuorodų
Šiuo metu galite užsisakyti šiuos sąvadus:
- MOKESČIAI
- MOKESČIŲ ĮSTATYMŲ KOMENTARAI
- DARBO KODEKSAS IR POĮSTATYMINIAI AKTAI
- DARBŲ SAUGA
- PRIEŠGAISRINĖ SAUGA
- MAISTAS IR JO HIGIENOS NORMOS
- NEKILNOJAMASIS TURTAS
- STATYBOS TEISĖ
- TRANSPORTO TEISĖ
- SVEIKATOS TEISĖ
- VIEŠOJO SEKTORIAUS SUBJEKTŲ APSKAITA
- FINANSINĖ APSKAITA IR ATSKAITOMYBĖ
- DOKUMENTŲ VALDYMAS
- VALSTYBĖS TARNYBA
- CIVILINIS KODEKSAS
- CIVILINIO PROCESO KODEKSAS
- BAUDŽIAMASIS KODEKSAS
- BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSAS
- DARBO TEISĖ
- VIEŠIEJI PIRKIMAI
- ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSAS (galioja nuo 2017 01 01)
- VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ATMINTINĖ IR KITA AKTUALI INFORMACIJA
- INVENTORIZACIJA IR VIDINĖS ĮMONĖS TVARKOS, REIKALINGOS JOS ATLIKIMUI (video seminaras)
- DARBO TVARKOS IR DOKUMENTŲ PAVYZDŽIAI
- PAREIGYBIŲ APRAŠYMAI IR KITI DOKUMENTAI
- VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ VEBINARAI
- DUOMENŲ APSAUGA
- ATLIEKŲ IR PAKUOČIŲ TVARKYMAS
- ATLIEKŲ IR PAKUOČIŲ APSKAITOS VYKDYMO TVARKOS
- DARBO APMOKĖJIMO TVARKA ŠVIETIMO ĮSTAIGOSE
- VIDEO SEMINARŲ CIKLAS "EKSPERTAI PATARIA"
- DEMONSTRACINĖ VERSIJA (video seminarų ciklas "Ekspertai pataria")
- APSKAITOS TVARKOS PAGAL LFAS (atnaujintos pagal 2022-05-01 įsigaliojusį FAĮ)
- APSKAITOS TVARKOS PAGAL VSAFAS
- METINIS VIDEO SEMINARAS. MOKESČIŲ, TEISĖS IR APSKAITOS AKTUALIJOS (2021 m.)
- DIDYSIS VIDEO SEMINARAS. VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS REFORMA (2021 m.)
- BUHALTERINĖS APSKAITOS ĮSTATYMO PAKEITIMAS (2021 m. video seminaras)
- 2021 M. FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ. PELNO MOKESČIO UŽ 2021 M. DEKLARAVIMAS. TEISĖS AKTŲ PAKEITIMAI (video seminaras)
- VIDAUS KONTROLĖS KŪRIMAS IR UŽTIKRINIMAS VIEŠAJAME SEKTORIUJE (2022 m. video seminaras)
- VIDAUS KONTROLĖS DOKUMENTŲ RINKINYS VIEŠAJAM SEKTORIUI
- DIDYSIS METINIS SEMINARAS. KAS SVARBAUS ĮVYKO MOKESČIŲ IR APSKAITOS SRITYJE 2022 M. IR KOKIE POKYČIAI LAUKIA 2023 M.
- DIDYSIS METINIS SEMINARAS. APSKAITOS ORGANIZAVIMO POKYČIAI VIEŠAJAME SEKTORIUJE, ĮSIGALIOJUS FAĮ REIKALAVIMAMS (2022 m.)
- PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS TVARKA
- VIDAUS TVARKOS TAISYKLIŲ, APRAŠŲ, POLITIKŲ IR KITŲ DOKUMENTŲ RENGIMAS ĮSTAIGOSE – TURINIO IR FORMOS REIKALAVIMAI (2022 m. video seminaras)
- METINIS SEMINARAS. 2022 M. FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ, TEISĖS AKTŲ PAKEITIMAI NUO 2023 M.
- VIDAUS KONTROLĖS KŪRIMAS IR UŽTIKRINIMAS VIEŠAJAME SEKTORIUJE: REIKALAVIMAI, PRAKTIKA (2023 m. video seminaras)
- VMI STEBĖSENA – KOKIE ĮMONIŲ VEIKSMAI SULAUKIA MA YPATINGO DĖMESIO? (2023 m. video seminaras)
- DARBO UŽMOKESČIO NUSTATYMO IR PRISKAITYMO VIEŠAJAME SEKTORIUJE POKYČIAI NUO 2024 M. (video seminaras)
- DIDYSIS METINIS SEMINARAS. 2023 M. AKTUALIJOS MOKESČIŲ IR APSKAITOS SRITYJE. KOKIE POKYČIAI LAUKIA 2024 M.
- INVENTORIZACIJA VIEŠAJAME SEKTORIUJE: PASIRENGIMAS, ATLIKIMAS, REZULTATŲ ĮFORMINIMAS (2023 m. video seminaras)
- VIEŠOJO SEKTORIAUS SUBJEKTŲ ATSKAITOMYBĖ: AKTUALI INFORMACIJA IR NAUJIENOS (2023 m. video seminaras)
- AR IŠNYKS BUHALTERIO PROFESIJA? (video seminaras)
- DARBO APMOKĖJIMO SISTEMOS KŪRIMAS VIEŠAJAME SEKTORIUJE (video seminaras)
- VIDAUS KONTROLĖ – NAUJAUSIOS ĮŽVALGOS, FA REIKALAVIMAI IR JŲ PRAKTINIS PRITAIKYMAS (2024 m. video seminaras)
- DIDYSIS METINIS SEMINARAS. 2023 M. FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ, TEISĖS AKTŲ PAKEITIMAI NUO 2024 M.
- SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ DARBO APMOKĖJIMO SISTEMA (2024 m. video seminaras)
- DIRBANČIŲ PAGAL DARBO SUTARTIS DARBO APMOKĖJIMO SISTEMA (Sveikatos priežiūros viešosios įstaigos)
- NUO 2025-01-01 AUTOMOBILIŲ ĮSIGIJIMO, NUOMOS IŠLAIDOS - RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LA (video seminarai)
- DARBO UŽMOKESČIO VIEŠAJAME SEKTORIUJE SISTEMA 2024 M.: PRAKTINIO TAIKYMO PATARIMAI (video seminaras)
- ILGALAIKIO TURTO TIKROSIOS VERTĖS NUSTATYMO, TURTO LIKVIDAVIMO, UTILIZAVIMO BEI APSKAITOS KELIAS (2024 m. video seminaras)
- ATASKAITŲ RINKINIŲ VIEŠAJAME SEKTORIUJE PARENGIMAS ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PABAIGOJE (2024 m. video seminaras)
- DIDYSIS METINIS SEMINARAS. 2024 M. AKTUALIJOS MOKESČIŲ IR APSKAITOS SRITYJE. KOKIE POKYČIAI LAUKIA 2025 M.
- SAVARANKIŠKAS PERSONALO DOKUMENTACIJOS AUDITAS (2024 m. video seminaras)
- FINANSINIŲ TECHNOLOGIJŲ (FINTECH) ĮMONĖS: KOKIOS, KUO MUMS NAUDINGOS IR/AR PAVOJINGOS (2024 m. video seminaras)
- RIZIKŲ VALDYMAS – KAS? KADA? KAIP? (2025 m. video seminaras)
- DIDYSIS METINIS SEMINARAS. 2024 M. FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ, TEISĖS AKTŲ PAKEITIMAI NUO 2025 M.
- DIRBTINIO INTELEKTO TAIKYMAS IR REGLAMENTAVIMAS VIEŠAJAME SEKTORIUJE
- DIRBTINIO INTELEKTO TAIKYMAS IR REGLAMENTAVIMAS
- KOKIOS TVARKOS BŪTINOS ĮMONĖJE PAGAL FAĮ, PPTFPĮ, BDAR? (2025 m. video seminaras)
- SIUNČIAMIEJI DOKUMENTAI – REIKALAVIMAI, PRAKTINIAI PATARIMAI, KLAIDŲ ANALIZĖ (2025 m. video seminaras)
- DARBO UŽMOKESČIO AKTUALIJOS VIEŠAJAME SEKTORIUJE 2025-2026 M. (video seminaras)
- 2026 METŲ MOKESČIŲ PERTVARKA: KAS KEIČIASI IR KAIP PASIRUOŠTI? (2025 m. video seminaras)
- REGLAMENTAVIMO POKYČIŲ ĮTAKA 2026 M. VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS ORGANIZAVIMUI IR TVARKYMUI (video seminaras)
- PAJAMŲ IR SĄNAUDŲ APSKAITA PAGAL VSAFAS: AKTUALŪS KLAUSIMAI IR NUMATOMI POKYČIAI (2025 m. video seminaras)
- METINĖ FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ PAGAL VSAFAS UŽ 2025 M. IR ATSKAITOMYBĖS POKYČIAI 2026 M. (video seminaras)
- FINANSINIŲ ATASKAITŲ ANALIZĖ VADOVŲ, KREDITORIŲ, AKCININKŲ IR INVESTUOTOJŲ POŽIŪRIU (2025 m. video seminaras)
- ATLYGIO SKAIDRUMO DIREKTYVA
- VIDAUS KONTROLĖS TOBULINIMAS (2026 m. video seminaras)
- DIDYSIS METINIS SEMINARAS. 2025 M. FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ, TEISĖS AKTŲ PAKEITIMAI NUO 2026 M.
- VIDAUS KONTROLĖ
- PRAKTINĖS DI DIRBTUVĖS
- DARBO KODEKSO PAKEITIMAI 2026 M. (medžiaga rengiama)
- TVARKOS ĮMONĖJE - ATSAKOMYBIŲ IR PROCESŲ AIŠKUMAS (video seminarai)
Automobilių kuro normų nustatymo tvarkos aprašas
APSKAITOS POLITIKA
PAGAL VAS
AUTOMOBILIŲ KURO NORMŲ NUSTATYMO
TVARKOS APRAŠAS
TURINYS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
II. LINIJINĖS KURO NORMOS
III. BAZINĖS KONTROLINĖS KURO SĄNAUDŲ NORMOS
IV. LENGVIEJI AUTOMOBILIAI
V. AUTOBUSAI
VI. BORTINIAI SUNKVEŽIMIAI IR VILKIKAI
VII. SAVIVARČIAI
VIII. FURGONAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šioje tvarkoje nurodyta, kad faktinė tarnybinio automobilio degalų naudojimo bazinė norma ir
taikomas degalų naudojimo koeficientas (šaltuoju metų periodu, mieste, užmiestyje ir kt.) nustatomi
atlikus kontrolinį važiavimą.
2. Nustatant degalų normas ne tarnybiniams automobiliams vadovaujamasi gamintojų nustatytomis
normomis arba įmonės vadovo patvirtinta metodika, jei to padaryti neįmanoma kontroliniu važiavimu.
3. Automobilių kuro panaudojimo efektyvumas priklauso nuo normavimo kokybės lygio. Nuo
techniškai pagrįstų kuro normų priklauso automobilių transporto lygis. Tobulėjant transporto priemonėms
bei technologiniams procesams, kuro normos turi būti peržiūrimos.
4. Automobilių transporte yra taikomos šios kuro normų rūšys:
4.1. linijinės kuro normos (l/100 km, m3/100 km);
4.2. specialios įrangos, sumontuotos ant automobilių, darbui reikalingos kuro normos (l/100 km, l/h);
4.3. lyginamosios kuro normos atliktam transporto darbo vienetui (g/tkm, g/kel. km, g/mok. km).
5. Linijinės kuro normos ir specialios įrangos darbui reikalingos kuro normos yra skirtos
atsiskaitymui su vairuotojais, statistinei apskaitai bei lyginamųjų kuro normų apskaičiavimui.
6. Lyginamosios kuro normos atliktam transporto darbo vienetui nustatomos remiantis linijinėmis
normomis bei atlikto transporto darbo apimtimi. Jomis naudojamasi skaičiuojant kuro poreikį, jį skirstant
bei įvertinant panaudojimo efektyvumą.
7. Įmonė gali faktiškai nustatyti kuro sąnaudas, atlikdama kontrolinius važiavimus: 3 važiavimai po
100 km ir apskaičiuojant vidutinę normą.
II. LINIJINĖS KURO NORMOS
8. Linijinės kuro normos yra nustatomos techniškai tvarkingiems visų markių automobiliams tam
tikroms eksploatavimo sąlygoms. Tai technologinės transportinio proceso kuro sąnaudų normos. Kuro
sąnaudos garažo ir kitiems ūkiniams poreikiams į linijines normas neįeina ir nustatomos atskirai.
9. Naudojamos trys linijinių normų rūšys:
9.1. bazinė norma – 100 km automobilio ridos;
9.2. norma – 100 tkm transportinio darbo;
9.3. norma važiavimui su kroviniu (įvertina kuro sąnaudų padidėjimą dėl manevravimo pakrovimoiškrovimo punktuose).
10. Kelių, važiavimo, klimatinės ir kitos eksploatacinės sąlygos įvertinamos pataisos koeficientais.
11. Kuro normos didinamos:
11.1. dirbant žiemą – iki 10 procentų;
11.2. darbas, kurio metu technologiškai yra būtini dažni sustojimai (vidutiniškai daugiau kaip
vienas sustojimas 1 km ridos) – iki 10 procentų;
11.3. darbas, kurio metu yra būtini maži greičiai (iki 20 km /h) – iki 10 procentų;
11.4. pradedant eksploatuoti naujus arba po kapitalinio remonto automobilius iki 1000 km ridos –
iki 10 procentų;
11.5. važiavimas užpustytais keliais – iki 20 procentų;
11.6. dirbant miestuose, kuriuose gyventojų skaičius yra didesnis kaip 100000 – iki 10 procentų.
12. Kuro normos mažinamos:
12.1. dirbant užmiestyje geros kokybės keliuose – iki 15 procentų;
12.2. eksploatuojant užsakomus bei žinybinius autobusus, kurių darbas nesusietas su pastoviais
maršrutais – iki 10 procentų.
13. Tais atvejais, kai būtina taikyti kelis priedus, linijinė kuro norma nustatoma kontrolinę kuro
sunaudojimo normą dauginant iš priedų sumos (arba jų skirtumo, jei vienu atveju norma yra didinama, o
kitu – mažinama).
14. Kada automobilių pakrovimo arba iškrovimo metu dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų
negalima užgesinti variklio (naftos bazės, specialūs sandėliai ir pan.), nustatomos normatyvinės kuro
sąnaudos, skaičiuojant, kad viena valanda variklio darbo prilygsta 5 km ridos.
15. Autotransporto techninėms reikmėms (diagnostikos bei reguliavimo darbai, techninės apžiūros
ir pan.) normatyvinės kuro sąnaudos nustatomos ne didesnės kaip 0,5 procento nuo viso sunaudoto kuro
kiekio. Leidžiama didinti kuro normas žiemos metu, kai vidutinė paros temperatūra tris paras iš eilės
nukrenta žemiau kaip -50C.
16. Bazinės kuro normos, taip pat taikomi didinimo ar mažinimo koeficientai įteisinami įmonės
vadovo įsakymu.
III. BAZINĖS KONTROLINĖS KURO SĄNAUDŲ NORMOS
17. Jei automobilio bazinė kontrolinė kuro sunaudojimo norma yra nežinoma, ją galima apskaičiuoti
naudojantis šiomis formulėmis:
a) lengviesiems automobiliams:
su benz. varikliais
(su dyz. varikliais 0,6-0,7 benz. variklio normos; visureigiams norma gali būti padidinta iki 30%),
čia Vh – variklio darbinis tūris litrais;
b) sunkvežimiams ir autobusams:
,
čia Gt – valandinės kuro sąnaudos kg/h;
Va – vidutinis automobilio važiavimo greitis, km/h (0,8 nuo V maksimalaus);
pk – kuro tankis, g/cm3 (benzino 0,7 – 0,8, dyzelinio kuro 0,84 – 0,86).
;
čia ge – lyginamoji efektyvi kuro sąnauda kg/kWh (ge benz. varikliams 0,30 – 0,32, ge dyz.
varikliams 0,20 – 0,26);
Ne – variklio (efektyvusis) galingumas kW;
k – integralinis koeficientas, kuriuo įvertinamas variklio veleno sukimosi dažnis ir naudojama
variklio galia (sunkvežimiams ir autobusams taikomas 0,5 – 0,6).
18. Visi išvardinti parametrai imami arba patikslinami iš automobilių eksploatacinių charakteristikų
(serviso knygelių, katalogų ir pan.).
19. Vietoje benzino naudojant suskystintas naftos dujas skaičiuojamos bazinės kuro normos
padidinamos iki 20 procentų, suslėgtas gamtines dujas – iki 5 procentų atitinkamos benzino bazinės
kontrolinės normos.
20. Bazinė kontrolinė kuro sunaudojimo norma gali būti patikslinta automobilį tikrinant
diagnostikos laboratorijoje arba važiuojant laikantis standartinės metodikos.
IV. LENGVIEJI AUTOMOBILIAI
21. Lengviesiems automobiliams normatyvinės kuro sąnaudos apskaičiuojamos pagal formulę:
čia Q – normatyvinė kuro sąnauda l;
Nk – kontrolinė (bazinė) kuro sąnaudų norma l/100 km;
S – automobilio rida km;
K – koregavimo koeficientas (priedų ir mažinimų suma procentais).
V. AUTOBUSAI
22. Autobusams normatyvinės kuro sąnaudos apskaičiuojamos pagal formulę:
čia Qn – normatyvinė kuro sąnauda l arba m3;
Nk – kontrolinė (bazinė) kuro sąnaudų norma l/100 km arba m3/100 km (kada naudojamos suslėgtos
gamtinės dujos);
S – autobuso rida km;
K – koregavimo koeficientas (priedų ir mažinimų suma procentais);
Nš – kuro sąnaudų norma šildytuvams l/h;
t – šildytuvo darbo trukmė h.
VI. BORTINIAI SUNKVEŽIMIAI IR VILKIKAI
23. Sunkvežimiams ir autotraukiniams bei vilkikams normatyvinės kuro sąnaudos apskaičiuojamos
pagal formulę:
čia Qn – normatyvinės kuro sąnaudos l arba m3;
Nka – autotraukinio arba vilkiko su puspriekabe linijinė kuro sąnaudų norma Nka = Nk + Ng x Gp,
l/100 km arba m3/100 km;
čia Nk – sunkvežimio kontrolinė kuro sąnaudų norma l/100 km arba m3/100 km;
Ng – kuro sąnaudų norma papildomai priekabos ar puspriekabės masei l/100 tkm arba m3/100 tkm;
Gp – tuščios priekabos ar puspriekabės masė tonomis;
Nd – linijinė kuro sąnaudų norma transporto darbams l/100 tkm arba m3/100 tkm;
W – transporto darbų apimtis tkm (čia W = Gk x Sk, kur Gk – krovinio masė, Sk – rida su kroviniu);
K – koregavimo koeficientas (priedų ir mažinimų suma procentais).
24. Sunkvežimiams ir autotraukiniams bei vilkikams, kurių atliktas darbas įvertinamas tkm,
papildomos kuro normos (Nd) 100 tkm ir priekabos ar puspriekabės kiekvienai masės tonai (Ng)
nustatomos tokios: benzino – 2 l, dyzelinių degalų – 1,3 l, suskystintų dujų – 2,5 l, suslėgtų gamtinių dujų
– 2 m3, naudojant dujų-dyzelinį kurą – 1,2 m3 suslėgtų gamtinių dujų ir 0,25 l dyzelinio kuro.
VII. SAVIVARČIAI
25. Savivarčiams automobiliams bei savivarčiams autotraukiniams normatyvinės kuro sąnaudos
apskaičiuojamos pagal formulę:
čia Nks – savivarčio autotraukinio linijinė kuro sąnaudų norma
[(Nks = Nk + Nd x (Gp + 0,5 x q)], l/100 km arba m3/100 km
čia Nk – savivarčio automobilio kontrolinė kuro sąnaudų norma l/100 km arba m3/100 km;
Nd – linijinė kuro sąnaudų norma transporto darbams l/100 tkm arba m3/100 tkm;
Gp – priekabos ar puspriekabės nuosava masė t;
q – priekabos įkrovimas t;
S – automobilio rida km;
K – koregavimo koeficientas %;
Nz – kuro normos priedas vienam savivarčio automobilio ar autotraukinio važiavimui su kroviniu,
nepriklausomai nuo jo dydžio l arba m3;
Z – važiavimų su kroviniu skaičius.
26. Pavieniams savivarčiams automobiliams bei autotraukiniams linijinė kuro sąnaudų norma
transporto darbams (Nd) nustatoma tokia pati kaip ir sunkvežimiams bei vilkikams.
27. Kuro normos priedas vienam savivarčio automobilio ar autotraukinio važiavimui su kroviniu
(Nz), nepriklausomai nuo jo dydžio, sudaro: 0,25 l benzino bei dyzelinio kuro arba 0,25 m3 suslėgtų
gamtinių dujų; naudojant dujų-dyzelinį kurą – 0,20 m3 suslėgtų gamtinių dujų ir 0,1 l dyzelinio kuro.
VIII. FURGONAI
28. Furgonams kuro sąnaudų normos nustatomos taip pat kaip ir sunkvežimiams. Furgonams,
dirbantiems pagal laikinę apmokėjimo sistemą, kuro sąnaudų normos nustatomos kaip lengviesiems
automobiliams, pridedant 10 % priedą už valandinį darbą.
29. Specialiosios įrangos, sumontuotos ant automobilių, darbui reikalingos kuro normos.
29.1. Specialios paskirties transporto priemonių įranga skirstoma į dvi grupes:
I – atliekanti specialiuosius darbus stovėjimo metu (autokranai, kompresoriai ir kt.);
II – atliekanti specialiuosius darbus važiuojant (sniego valytuvai, smėlio barstymo, gatvių laistymo
mašinos ir kt.).
29.2. Pirmos grupės automobiliams normatyvinės kuro sąnaudos apskaičiuojamos pagal formulę:
čia Nksp – individuali linijinė kuro sąnaudų norma
(Nksp = Nk + Nd x Gsį, l/100 km arba m3/100 km,
čia Nk – bazinio automobilio kontrolinė kuro sąnaudų norma l/100 km arba m3/100 km;
Nd – linijinė kuro sąnaudų norma specialiosios įrangos vežimui l/100 tkm arba m3/100 tkm;
Gsį – specialiosios įrangos masė t);
S – automobilio rida km;
Nsį – kuro sąnaudų norma specialiosios įrangos darbui l/h arba m3/h;
T – specialiosios įrangos darbo trukmė h;
K – koregavimo koeficientas %.
29.3. Antros grupės automobiliams normatyvinės kuro sąnaudos apskaičiuojamos pagal formulę:
čia Nksp – individuali linijinė kuro sąnaudų norma l/100 km arba m3/100 km;
S’ – specialiojo automobilio rida iki darbo zonos ir atgal km;
N’sį – kuro sąnaudų norma specialiosios įrangos darbui važiuojant l/100 km arba m3/100 km;
S“ – automobilio rida dirbant specialiajai įrangai km;
K – koregavimo koeficientas %;
N'd – papildoma kuro sąnaudų norma vieno kėbulo smėlio ar kitos medžiagos išbarstymui l;
n – išbarstytų kėbulų skaičius per pamainą.