LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEKATOS APSAUGOS MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL INTERVENCINĖS RADIOLOGIJOS PASLAUGŲ TEIKIMO ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE REIKALAVIMŲ APRAŠO IR LIGŲ IR BŪKLIŲ, KURIOMS ESANT TAIKOMOS INTERVENCINĖS RADIOLOGIJOS PROCEDŪROS, IR ŠIŲ PROCEDŪRŲ TAIKYMO INDIKACIJŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO 2007 m. birželio 22 d. Nr. V-540 Vilnius (nauja redakcija nuo 2017 01 26 pagal LR SAM 2017 01 24 įsakymą Nr. V-68; Intervencinės radiologijos paslaugų teikimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose reikalavimų aprašas ir Ligų ir būklių, kurioms esant taikomos intervencinės radiologijos procedūros, ir šių procedūrų taikymo indikacijų sąrašas nauja redakcija nedėstomi) Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10 straipsnio 6 punktu: 1. T v i r t i n u pridedamus: 1.1. Intervencinės radiologijos paslaugų teikimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose reikalavimų aprašą; 1.2. Ligų ir būklių, kurioms esant taikomos intervencinės radiologijos procedūros, ir šių procedūrų taikymo indikacijų sąrašą. 2. P a v e d u įsakymo vykdymo kontrolę viceministrui pagal veiklos sritį. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS RIMVYDAS TURČINSKAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-540, įsigaliojo nuo 2007 07 01 INTERVENCINĖS RADIOLOGIJOS PASLAUGŲ TEIKIMO ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE REIKALAVIMŲ APRAŠAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS (I sk. pavadinimas - LR SAM 2017 01 24 įsakymo Nr. V-68 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 01 26) 1. Intervencinės radiologijos paslaugas sudaro intervencinės diagnostikos ir gydymo procedūros (toliau vadinamos – IRP), kurios gali būti taikomos pacientams, sergantiems širdies ir / ar kraujagyslių ligomis. (1 p. - LR SAM 2007 06 22 įsakymo Nr. V-540 redakcija, galiojo nuo 2007 07 01 iki 2019 07 11) 1. Intervencinės radiologijos paslaugas sudaro intervencinės diagnostikos ir gydymo procedūros (toliau – IRP), kurios gali būti taikomos pacientams, sergantiems širdies ir (ar) kraujagyslių bei kitomis ligomis. (1 p. - LR SAM 2019 07 10 įsakymo Nr. V-802 redakcija, įsigaliojo nuo 2019 07 12) 2. IRP pagal klinikinį taikymo profilį skirstomos į: 2.1. kardiologines IRP; 2.2. angiologines IRP; (2.2 p. - LR SAM 2007 06 22 įsakymo Nr. V-540 redakcija, galiojo nuo 2007 07 01 iki 2019 07 11) (2.2 p. - neteko galios nuo 2019 07 12 pagal LR SAM 2019 07 10 įsakymą Nr. V-802) 2.3. elektrofiziologines IRP; 2.4. kitos IRP. (papildyta 2.4 p. - LR SAM 2019 07 10 įsakymo Nr. V-802 redakcija, įsigaliojo nuo 2019 07 12) 3. Kiekvieno klinikinio profilio IRP pagal procedūros specifiką skirstomos į: 3.1. diagnostines IRP (toliau vadinama – DIRP); 3.2. gydomąsias IRP (toliau vadinama – GIRP). 4. Kardiologinės IRP: 4.1. kardiologinės DIRP: 4.1.1. koronarografija su ventrikulografįja; (4.1.1 p. - LR SAM 2007 06 22 įsakymo Nr. V-540 redakcija, galiojo nuo 2007 07 01 iki 2019 07 11) 4.1.1. vainikinių arterijų angiografija ar vainikinių arterijų angiografija su ventrikulografija; (4.1.1 p. - LR SAM 2019 07 10 įsakymo Nr. V-802 redakcija, įsigaliojo nuo 2019 07 12) 4.1.2. pulmoangiografįja; 4.1.3. širdies ertmių manometrija su ventrikulografija; 4.1.4. endomiokardo biopsija; (4.1.4 p. - LR SAM 2007 06 22 įsakymo Nr. V-540 redakcija, galiojo nuo 2007 07 01 iki 2019 07 11) 4.1.4. endomiokardo biopsija, širdies biopsija; (4.1.4 p. - LR SAM 2019 07 10 įsakymo Nr. V-802 redakcija, įsigaliojo nuo 2019 07 12) 4.1.5. frakcijinis širdies kraujagyslių kraujotakos tėkmės rezervo tyrimas (toliau vadinama – FFR); (4.1.5 p. - LR SAM 2007 06 22 įsakymo Nr. V-540 redakcija, galiojo nuo 2007 07 01 iki 2019 07 11) 4.1.5. frakcijinis ir (ar) momentinis, ir (ar) kiekybinis vainikinių arterijų tėkmės rezervo tyrimas (toliau – FFR); (4.1.5 p. - LR SAM 2019 07 10 įsakymo Nr. V-802 redakcija, įsigaliojo nuo 2019 07 12) 4.1.6. širdies intrakraujagyslinis ultragarsinis tyrimas (toliau vadinama – IVUS); 4.1.7. širdies vainikinių arterijų optinė koherentinė tomografija; (papildyta 4.1.7 p. - LR SAM 2019 07 10 įsakymo Nr. V-802 redakcija, įsigaliojo nuo 2019 07 12) 4.2. kardiologinės GIRP: 4.2.1. paprasta perkutaninė koronarinė intervencija (toliau vadinama – PKI); 4.2.2. sudėtinga PKI; 4.2.3. vainikinių arterijų rotabliacija; 4.2.4. reolizinė vainikinių arterijų trombektomija; (4.2.4 p. - LR SAM 2007 06 22 įsakymo Nr. V-540 redakcija, galiojo nuo 2007 07 01 iki 2019 07 11) 4.2.4. reolizinė vainikinių arterijų trombektomija, aspiracinė vainikinių arterijų trombektomija; (4.2.4 p. - LR SAM 2019 07 10 įsakymo Nr. V-802 redakcija, įsigaliojo nuo 2019 07 12) 4.2.5. sudėtingas trumpalaikis asistuojantis kraujotakos palaikymas; 4.2.6. transkoronarinė alkoholinė hipertrofinės tarpskilvelinės pertvaros abliacija; 4.2.7. balioninė valvuloplastika; 4.2.8. Rushkind'o septostomija; 4.2.9. prieširdžių ar skilvelių pertvaros defekto ar atviro arterinio latako uždarymas; 4.2.10. perikardo punkcija ir drenavimas kontroliuojant ultragarsu; 4.2.11. perkateterinis aortos vožtuvo implantavimas; 4.2.12. perkateterinis plaučių arterijos vožtuvo implantavimas ir (ar) kitos intervencijos. (papildyta 4.2.11, 4.2.12 p. - LR SAM 2019 07 10 įsakymo Nr. V-802 redakcija, įsigaliojo nuo 2019 07 12) 5. Angiologinės IRP: (5 p. 1 pastraipa - LR SAM 2007 06 22 įsakymo Nr. V-540 redakcija, galiojo nuo 2007 07 01 iki 2019 07 11) 5. Kitos IRP: (5 p. 1 pastraipa - LR SAM 2019 07 10 įsakymo Nr. V-802 redakcija, įsigaliojo nuo 2019 07 12) 5.1. angiologinės DIRP: (5.1 p. 1 pastraipa - LR SAM 2007 06 22 įsakymo Nr. V-540 redakcija, galiojo nuo 2007 07 01 iki 2019 07 11) 5.1. kitos DIRP: (5.1 p. 1 pastraipa - LR SAM 2019 07 10 įsakymo Nr. V-802 redakcija, įsigaliojo nuo 2019 07 12) 5.1.1. cerebrinė angiografija; 5.1.2. spinalinė angiografija; 5.1.3. bronchialinė angiografija; 5.1.4. aortografija; 5.1.5. abdominalinė visceralinė angiografija; 5.1.6. selektyvi angiografija; 5.1.7. renalinė angiografija; 5.1.8. angiografija ir transstenozinio spaudimo gradiento matavimas; 5.1.9. dubens organų angiografija; 5.1.10. galūnių angiografija; 5.1.11. venografija ir/ar kavagrafija; 5.1.12. kepenų venografija ir pleištinio gradiento matavimas; 5.1.13. transjugulinė biopsija; 5.1.14. perkutaninė cholangiografija; 5.1.15. antinksčių venos mėginys; 5.1.16. uolinio ančio mėginys. (papildyta 5.1.14-5.1.16 p. - LR SAM 2019 07 10 įsakymo Nr. V-802 redakcija, įsigaliojo nuo 2019 07 12) 5.2. angiologinės GIRP: (5.2 p. 1 pastraipa - LR SAM 2007 06 22 įsakymo Nr. V-540 redakcija, galiojo nuo 2007 07 01 iki 2019 07 11) 5.2 kitos GIRP: (5.2 p. 1 pastraipa - LR SAM 2019 07 10 įsakymo Nr. V-802 redakcija, įsigaliojo nuo 2019 07 12) 5.2.1. perkutaninė transliuminalinė angioplastika (toliau vadinama – PTA); 5.2.2. periferinė embolizacija su dalelėmis ir nustumiamosiomis spiralėmis; (5.2.2 p. - LR SAM 2007 06 22 įsakymo Nr. V-540 redakcija, galiojo nuo 2007 07 01 iki 2019 07 11) 5.2.2. periferinė embolizacija; (5.2.2 p. - LR SAM 2019 07 10 įsakymo Nr. V-802 redakcija, įsigaliojo nuo 2019 07 12) 5.2.3. periferinė embolizacija su atskiriamosiomis spiralėmis; (5.2.3 p. - LR SAM 2007 06 22 įsakymo Nr. V-540 redakcija, galiojo nuo 2007 07 01 iki 2019 07 11) 5.2.3. simpatinė inkstų arterijų denervacija; (5.2.3 p. - LR SAM 2019 07 10 įsakymo Nr. V-802 redakcija, įsigaliojo nuo 2019 07 12) 5.2.4. neuroradiologinė embolizacija; 5.2.5. sudėtinga neuroradiologinė embolizacija; 5.2.6. transjugulinis intrahepatinis portosisteminis šuntavimas (toliau vadinama – TIPS); 5.2.7. intravaskulinė selektyvi trombolizinė terapija; 5.2.8. tuščiosios venos filtro implantavimas; 5.2.9. perkateterinis intravaskulinis svetimkūnių pašalinimas; 5.2.10. intraarterinė chemoterapija ir / ar chemoembolizacija; (5.2.10 p. - LR SAM 2007 06 22 įsakymo Nr. V-540 redakcija, galiojo nuo 2007 07 01 iki 2019 07 11) 5.2.10. intraarterinė chemoterapija ir (ar) chemoembolizacija, ir (ar) radioembolizacija; (5.2.10 p. - LR SAM 2019 07 10 įsakymo Nr. V-802 redakcija, įsigaliojo nuo 2019 07 12) 5.2.11. ilgalaikio centrinės venos kateterio implantavimas; 5.2.12. pilvinės aortos stentavimas; 5.2.13. krūtininės aortos stentavimas; 5.2.14. perkutaninė mechaninė trombektomija (išskyrus vainikinių ir cerebrinių kraujagyslių trombektomiją); 5.2.15. perkutaninė transliuminalinė angioplastika naudojant vaistus išskiriančias priemones; 5.2.16. perkutaninė smegenų (ar cerebrinių) arterijų trombektomija; 5.2.17. perkutaninė cholangioplastika. (papildyta 5.2.14-5.2.17 p. - LR SAM 2019 07 10 įsakymo Nr. V-802 redakcija, įsigaliojo nuo 2019 07 12) 6. Elektrofiziologinės IRP: 6.1. elektrofiziologinė DIRP (intrakardinis elektrofiziologinis tyrimas); 6.2. elektrofiziologinės GIRP: 6.2.1. perkateterinė radiodažninė intrakardinė abliacija; 6.2.2. perkateterinė radiodažninė intrakardinė abliacija, atliekant tarpprieširdinės pertvaros punkciją kontroliuojant intrakardiniu ultragarsu; 6.2.3. radiodažninė ir/ar mikrobangų abliacija naudojant trimatį intrakardinį kartografavimą ar minimaliai invazinį gydymo būdą torakoskopo kontrolėje; (6.2.3 p. - LR SAM 2007 08 10 įsakymo Nr. V-677 redakcija, galiojo nuo 2007 08 24 iki 2019 07 11) 6.2.3. radiodažninė, šalčio, mikrobangų ar kitais energijos šaltiniais atliekama abliacija, naudojant trimatį intrakardinį kartografavimą, balioninę abliaciją ar taikant minimaliai invazinį gydymo, kontroliuojant torakoskopu, būdą; (6.2.3 p. - LR SAM 2019 07 10 įsakymo Nr. V-802 redakcija, įsigaliojo nuo 2019 07 12) 6.2.4. vienkamerinio elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas; 6.2.5. dvikamerinio elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas; 6.2.6. biventrikulinio elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas; 6.2.7. vienkamerinio kardioverterio defibriliatoriaus implantavimas; (6.2.7 p. - LR SAM 2009 01 22 įsakymo Nr. V-32 redakcija, įsigaliojo nuo 2009 02 01) 6.2.8. dvikamerinio kardioverterio defibriliatoriaus implantavimas; 6.2.9. vienkamerinio vaikiško elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas; (papildyta 6.2.8, 6.2.9 p. - LR SAM 2009 01 22 įsakymo Nr. V-32 redakcija, įsigaliojo nuo 2009 02 01) 6.2.10. biventrikulinio resinchronizuojančio kardioverterio-defibriliatoriaus implantacija (CRT-D). (papildyta 6.2.10 p. - LR SAM 2019 07 10 įsakymo Nr. V-802 redakcija, įsigaliojo nuo 2019 07 12) II SKYRIUS REIKALAVIMAI ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOMS (II sk. pavadinimas - LR SAM 2017 01 24 įsakymo Nr. V-68 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 01 26) 7. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga (toliau vadinama – ASPĮ), kurioje atliekamos IRĘ turi atitikti: 7.1. Bendrųjų specializuotų vidaus ligų profilių stacionarinių tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apaugos ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. V-1242 „Dėl Bendrųjų vidaus ligų stacionarinių antrinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų aprašo ir Bendrųjų specializuotų vidaus ligų profilių stacionarinių tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus. 7.2. Bendrųjų vaikų ir suaugusiųjų specializuotų chirurgijos stacionarinių tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apaugos ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. V-1229 „Dėl Bendrųjų vaikų ir suaugusiųjų chirurgijos stacionarinių antrinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų bei Bendrųjų vaikų ir suaugusiųjų specializuotų chirurgijos stacionarinių tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų aprašų patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus. 7.3. Tretinio lygio reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugų (reanimacijos III) teikimo suaugusiesiems sąlygų ir tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V-827 „Dėl Reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugų teikimo vaikams ir suaugusiesiems sąlygų ir tvarkos aprašų patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus. (7.1-7.3 p. - LR SAM 2017 01 24 įsakymo Nr. V-68 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 01 26) 7.4. atsižvelgiant į Europos kardiologų draugijos ir Europos širdies ir kraujagyslių ir intervencinės radiologijos draugijos rekomendacijas, ASPĮ turi būti atliekama ne mažiau kaip 150 intervencinės radiologijos GIRP per metus. 7.5. ASPĮ, norinti teikti intervencinės radiologijos paslaugas, turi atitikti II, III ir IV skyriuose nustatytus reikalavimus. 7.6. Nesant būklių, įvardytų Ligų ir būklių, kurioms esant taikomos intervencinės radiologijos procedūros, ir šių procedūrų taikymo indikacijų sąraše, kai būtina skubiai pacientui atlikti IRP, šis diagnostikos ar gydymo metodas gali būti taikomas gydytojų konsiliumo sprendimu. 7.7. Nesant būklių, įvardytų Ligų ir būklių, kurioms esant taikomos intervencinės radiologijos procedūros, ir šių procedūrų taikymo indikacijų sąraše, kai būtina planine tvarka pacientui atlikti IRP, šis diagnostikos ar gydymo metodas gali būti taikomas gydytojų konsiliumo sprendimu ir suderinus su teritorine ligonių kasa. (papildyta 7.5-7.7 p. - LR SAM 2011 12 27 įsakymo Nr. V-1147 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 01 01) III SKYRIUS REIKALAVIMAI PATALPOMS IR ĮRANGAI INTERVENCINĖS RADIOLOGIJOS PROCEDŪRAI ATLIKTI (III sk. pavadinimas - LR SAM 2017 01 24 įsakymo Nr. V-68 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 01 26) 8. Intervencinės radiologinės procedūros atliekamos operacinėje. Patalpos turi atitikti Lietuvos higienos normoje HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus. 9. IRP atlikti reikalingi medicinos prietaisai turi atitikti Lietuvos medicinos normą MN 4:2009 „Medicinos prietaisų saugos techninį reglamentas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-18 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 4:2009 „Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ ir Lietuvos medicinos normos MN 100:2009 „Aktyviųjų implantuojamųjų medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ patvirtinimo“. (8, 9 p. - LR SAM 2017 01 24 įsakymo Nr. V-68 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 01 26) 10. Operacinės medicinos prietaisai, priemonės ir medikamentai: 10.1. rentgeno angiografinė sistema, pritaikyta širdies ir periferinėms kraujagyslėms tirti ir gydomosioms procedūroms atlikti; 10.2. prietaisai paciento gyvybinėms funkcijoms stebėti; 10.3. universalus šviesos šaltinis; 10.4. gyvybinių funkcijų atstatymo ir palaikymo medicinos prietaisai: 10.4.1. deguonies tiekimo sistema; 10.4.2. defibriliatorius; 10.4.3. dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatas, intubavimo reikmenys; 10.4.4. intraaortinės kontrapulsacijos aparatas (atliekant PKI); (10.4.4 p. - LR SAM 2007 06 22 įsakymo Nr. V-540 redakcija, galiojo nuo 2007 07 01 iki 2019 07 11) 10.4.4. intraaortinės balioninės kontrapulsacijos aparatas (atliekant PKI); (10.4.4 p. - LR SAM 2019 07 10 įsakymo Nr. V-802 redakcija, įsigaliojo nuo 2019 07 12) 10.5. angiografinė automatinė pompa; 10.6. elektrokardiostimuliatorius; 10.7. vaistų rinkinys gaivinimui; 10.8. analgetikai; 10.9. vietiniai anestetikai; 10.10. intraveniniai anestetikai; 10.11. diuretikai; 10.12. opioidai; 10.13. inotropiniai medikamentai; 10.14. antiaritminiai medikamentai; 10.15. krešėjimą veikiantys medikamentai; 10.16. perfuzinė intraveninė pompa; 10.17. dezinfekavimo priemonės; 10.18. archyvavimo ir dokumentavimo įranga ir priemonės. IV SKYRIUS PERSONALAS, ATLIEKANTIS INTERVENCINĖS RADIOLOGIJOS PROCEDŪRĄ (IV skyrius - LR SAM 2017 01 24 įsakymo Nr. V-68 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 01 26) 11. DIRP atlieka vienas iš gydytojų pagal medicinos normoje nustatytą kompetenciją: 11.1. gydytojas kardiologas; 11.2. gydytojas vaikų kardiologas; 11.3. gydytojas radiologas; 11.4. gydytojas kraujagyslių chirurgas; 11.5. gydytojas širdies chirurgas. (papildyta 11.5 p. - LR SAM 2019 07 10 įsakymo Nr. V-802 redakcija, įsigaliojo nuo 2019 07 12) 12. Atliekant DIRP dalyvauja: 12.1. gydytojas anesteziologas-reanimatologas ir anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojas (kai to reikalauja paciento amžius arba būklė, arba procedūros rūšis); 12.2. operacinės slaugytojas; 12.3. slaugytojo padėjėjas; 12.4. medicinos technikos inžinierius. 13. GIRP atlieka vienas iš gydytojų pagal medicinos normoje nustatytą kompetenciją: 13.1. gydytojas kardiologas; 13.2. gydytojas vaikų kardiologas; 13.3. gydytojas radiologas; 13.4. gydytojas kraujagyslių chirurgas. 14. Atliekant GIRP dalyvauja: 14.1. gydytojas anesteziologas-reanimatologas ir anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojas (kai to reikalauja paciento amžius arba būklė, arba procedūros rūšis); 14.2. gydytojas kraujagyslių chirurgas (aortos stentavimo procedūros); 14.3. operacinės slaugytojas; 14.4. slaugytojo padėjėjas; 14.5. medicinos technikos inžinierius. V SKYRIUS INTERVENCINĖS RADIOLOGIJOS PROCEDŪRŲ APMOKĖJIMO TVARKA (V skyrius - neteko galios nuo 2012 01 01 pagal LR SAM 2011 12 27 įsakymą Nr. V-1147) PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-540 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-802 redakcija, įsigaliojo nuo 2019 07 12) LIGŲ IR BŪKLIŲ, KURIOMS ESANT TAIKOMOS INTERVENCINĖS RADIOLOGIJOS PROCEDŪROS, IR ŠIŲ PROCEDŪRŲ TAIKYMO INDIKACIJŲ SĄRAŠAS 1. Kardiologinės diagnostinės intervencinės radiologijos procedūros (toliau – DIRP): Nr. 1.1. Procedūra TLK10-AM kodas Vainikinių arterijų I20.0 angiografija ar vainikinių arterijų Įtariama arba nustatyta klinikinė diagnozė Nestabilioji krūtinės angina Procedūrų taikymo indikacijos Didelės ir vidutinės rizikos nestabili krūtinės angina Nėra efekto 1–2 paras gydant angiografija su ventrikuliografija I20.1 I20.8 I20.9 I25 I21 I22 I23 I25.6 I46.0 I50 I05 I06 I07 I08 I34 I35 I36 I37 Z00.5 1.2. Z52.7 Pulmoangiografija I26 I27 Krūtinės angina su nustatytu spazmu Kitos krūtinės anginos formos Krūtinės angina, nepatikslinta Lėtinė išeminė širdies liga Ūminis miokardo infarktas Pakartotinis miokardo infarktas Tam tikros komplikacijos po ūminio miokardo infarkto Nebyli miokardo išemija medikamentais Praėjus paūmėjimui ir esant teigiamiems krūvio mėginiams Po miokardo infarkto per pirmus 2 mėn. atsiradusi krūtinės angina arba teigiamas krūvio mėginys Nėra efekto gydant medikamentais Ryškiai teigiami krūvio mėginiai Neinvaziniais metodais nepavyksta patvirtinti ar ekskliuduoti koronarinės širdies ligos Angiospastinė krūtinės angina Ūminis miokardo infarktas, jei nuo skausmo pradžios praėjo ne daugiau kaip 12 valandų Išlieka skausmai ar atsiranda grįžtamoji išemija Įtariamos mechaninės miokardo infarkto komplikacijos Ligoniai, nejaučiantys simptomų, jei ryškiai teigiami krūvio mėginiai Širdies sustojimas, kai Po dokumentuotos klinikinės mirties, gaivinimas sėkmingas nesant ūminio miokardo infarkto Širdies nepakankamumas Diagnozei patikslinti esant ūmiam ar ryškiam lėtiniam širdies nepakankamumui Reumatinės dviburio Aortinės ydos – jei numatomas (mitralinio) vožtuvo ligos chirurginis gydymas Kitos įgytos širdies ydos prieš Reumatinės aortos chirurginį gydymą vyrams, vožtuvo ligos vyresniems kaip 40 m., moterims, Reumatinės triburio vyresnėms kaip 50 m. vožtuvo ligos Kelių vožtuvų ligos Nereumatinės dviburio (mitralinio) vožtuvo ydos Nereumatinės aortos vožtuvo ydos Nereumatinės triburio vožtuvo ydos Plaučių kamieno vožtuvo ydos Potencialaus donoro Donoro širdžiai ištirti audinio ar organo ištyrimas Širdies donoras Plaučių embolija Diagnozei nustatyti ir patikslinti Kitos plautinės širdies Gydymo taktikai parinkti ligos I28 Kitos plaučių kraujagyslių ligos Q33 Įgimtos plaučių formavimosi ydos Kraujavimas iš kvėpavimo takų R04 1.3. 1.4. Širdies ertmių manometrija su ventrikulografija Endomiokardo biopsija, širdies biopsija Įgimtos širdies ertmių (kamerų) ir jungčių formavimosi ydos I05–I09 Lėtinės reumatinės širdies ligos I34–I39 Nereumatinės širdies vožtuvų ydos I50 Širdies nepakankamumas Q21 Įgimtos širdies pertvaros formavimosi ydos Q22 Įgimtos plautinio kamieno ir triburio vožtuvų formavimosi ydos Q23 Įgimtos aortos ir dviburio (mitralinio) vožtuvų formavimosi ydos Q24 Kitos įgimtos širdies formavimosi ydos Q25 Įgimtos didžiųjų arterijų formavimosi ydos Q26 Įgimtos didžiųjų venų formavimosi ydos I40 Ūminis miokarditas Q20 I41 I42 I43 Z94.1 T86.2 1.5. Frakcijinis ir (ar) momentinis, ir I20 I21 Miokarditas sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur Kardiomiopatija Kardiomiopatija sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur Persodinta širdis Transplantuotos širdies nepakankamumas ir atmetimas Krūtinės angina Ūminis miokardo Įtariama plautinė embolizacija, kai negalima atlikti plaučių perfuzijos tyrimo arba jis neinformatyvus Kraujavimo iš kvėpavimo takų ir įgimtų ar įgytų pulmonalinių anomalijų (plaučių sekvestracija, malformacijos ir kt.) diagnostika ir įvertinimas Įgimtų ir įgytų ydų diagnozei patikslinti Gydymo taktikai parinkti Aktyvaus ar besirezorbuojančio miokardito diagnozei nustatyti Chemoterapijos, ypač antraciklinų, toksiniam poveikiui miokardui įvertinti ir kontroliuoti Miokardo patologijai, esant būdingų morfologinių pakitimų (pvz., amiloidozei, sarkoidozei, hemochromatozei, spinduliniam pažeidimui, susikaupusiam glikogenui, širdies navikams, endokardo fibrozei ar fibroelastozei), nustatyti Konstrikciniam perikarditui nuo restrikcinės kardiomiopatijos atskirti Transplantanto atmetimo reiškiniams ir gydymo efektyvumui įvertinti Kraujotakos pakankamumui širdies kraujagyslėse įvertinti (ar) kiekybinis vainikinių arterijų tėkmės rezervo tyrimas I22 I23 I25.6 I46.0 1.6. I50 Širdies I20 intrakraujagyslinis I21 ultragarsinis tyrimas I22 I23 I24.0 I25.6 I46.0 1.7. Širdies vainikinių arterijų optinė koherentinė tomografija I50 I20 I21 I22 I23 I24.0 I25.6 I46.0 I50 infarktas Pakartotinis miokardo infarktas Tam tikros komplikacijos po ūminio miokardo infarkto Nebyli miokardo išemija Širdies sustojimas, kai gaivinimas sėkmingas Širdies nepakankamumas Krūtinės angina Ūminis miokardo infarktas Pakartotinis miokardo infarktas Tam tikros komplikacijos po ūminio miokardo infarkto Vainikinių kraujagyslių trombozė, nesukėlusi miokardo infarkto Nebyli miokardo išemija Širdies sustojimas, kai gaivinimas sėkmingas Širdies nepakankamumas Krūtinės angina Ūminis miokardo infarktas Pakartotinis miokardo infarktas Tam tikros komplikacijos po ūminio miokardo infarkto Vainikinių kraujagyslių trombozė, nesukėlusi miokardo infarkto Nebyli miokardo išemija Širdies sustojimas, kai gaivinimas sėkmingas Širdies nepakankamumas Stenozės hemodinaminiam reikšmingumui įvertinti, kai krūvio mėginiai neatlikti, neinformatyvūs arba ligonis negali jų atlikti Trijų vainikinių arterijų ligai diagnozuoti prieš gydymo taktikos parinkimą (aortos koronarinis šuntavimas ar PKI su stentavimu) PKI su stentavimu rezultatui įvertinti Širdies kraujagyslių spindžio ir sienelės morfologiniams aterosklerotiniams pakitimams įvertinti parenkant gydymo taktiką Gydymo taktikai ir PKI rezultatui įvertinti ligoniams, sergantiems kairiosios vainikinės arterijos kamieno liga ir priekinės ir (ar) juosiančios arterijos žiočių liga Širdies kraujagyslių spindžio ir sienelės morfologiniams aterosklerotiniams pakitimams įvertinti parenkant gydymo taktiką Gydymo taktikos ir PKI rezultato įvertinimas ligoniams, sergantiems kairiosios vainikinės arterijos kamieno liga ir priekinės ir (ar) juosiančios arterijos žiočių liga 2. Kardiologinės gydomosios intervencinės radiologijos procedūros (toliau – GIRP): Nr. Procedūra 2.1. Paprasta perkutaninė koronarinė intervencija (toliau – PKI) TLK-10AM kodas I20.0 Įtariama arba nustatyta klinikinė diagnozė Nestabilioji krūtinės angina Procedūrų taikymo indikacijos Didelės ir vidutinės rizikos nestabili krūtinės angina Mažos rizikos krūtinės angina ir teigiami krūvio mėginiai Poinfarktinė krūtinės angina I20.8 I20.9 I21 Ūminis miokardo infarktas I22 Pakartotinis miokardo infarktas Tam tikros komplikacijos po ūminio miokardo infarkto Lėtinė išeminė širdies liga Nestabilioji krūtinės angina Kitos krūtinės anginos formos Krūtinės angina, nepatikslinta Ūminis miokardo infarktas Pakartotinis miokardo infarktas Tam tikros komplikacijos po ūminio miokardo infarkto Lėtinė išeminė širdies liga Nestabilioji krūtinės angina Kitos krūtinės anginos formos Krūtinės angina, nepatikslinta Ūminis miokardo infarktas Pakartotinis miokardo infarktas Tam tikros I23 I25 2.2. Sudėtinga PKI I20.0 I20.8 I20.9 I21 I22 I23 I25 2.3. Vainikinių arterijų rotabliacija Kitos krūtinės anginos formos Krūtinės angina, nepatikslinta I20.0 I20.8 I20.9 I21 I22 I23 Vienos ar kelių koronarinių arterijų susiaurėjimai (> 50 proc.) ir kuris nors iš šių rodiklių: teigiami krūvio mėginiai; anamnezėje buvo klinikinė mirtis; medikamentinis gydymas neefektyvus; poinfarktinė krūtinės angina; skilvelinė tachikardija, atspari medikamentams; frakcijinis kraujotakos rezervas < 0,75; intravaskulinio ultragarsinio tyrimo duomenimis, stenozės diametras < 4 mm2 Platus miokardo infarktas, kai nuo skausmų pradžios praėjo mažiau kaip 12 valandų ir kartojasi skausmai ar vystosi komplikacijos Kardiogeninis šokas dėl miokardo infarkto Kontraindikuotina fibrinolitinė terapija Neefektyvi fibrinolitinė terapija Ligoniai, nejaučiantys simptomų, ir ryškiai teigiami krūvio mėginiai Visi požymiai kaip ir paprastos PKI ir bet kuris iš toliau išvardytųjų: cukrinis diabetas; kelių vainikinių arterijų PKI; lėtinė vainikinės arterijos okliuzija; vainikinės arterijos spindis siauresnis nei 3 mm; kairiosios vainikinės arterijos kamieno stenozė; bifurkacinė ar trifurkacinė vainikinių arterijų stenozė; vainikinės arterijos stenozės ilgis > 20 mm; vainikinių arterijų stento restenozė Visi požymiai kaip paprastos PKI ir ryški vainikinių arterijų fibrozė ir kalcinozė I25 2.4. Reolizinė vainikinių arterijų trombektomija, aspiracinė vainikinių arterijų trombektomija I20.0 I20.8 I20.9 I21 I22 I23 I25 2.5. 2.6. 2.7. Sudėtingas trumpalaikis asistuojantis kraujotakos palaikymas Transkoronarinė alkoholinė hipertrofinės tarpskilvelinės pertvaros abliacija Balioninė valvuloplastika I21 I50 komplikacijos po ūminio miokardo infarkto Lėtinė išeminė širdies liga Nestabilioji krūtinės angina Kitos krūtinės anginos formos Krūtinės angina, nepatikslinta Ūminis miokardo infarktas Pakartotinis miokardo infarktas Tam tikros komplikacijos po ūminio miokardo infarkto Lėtinė išeminė širdies liga Ūminis miokardo infarktas Širdies nepakankamumas Visi požymiai kaip paprastos PKI ir trombas koronarinėje arterijoje arba veninėse jungtyse Kai neefektyvi intraaortinė balioninė kontrapulsacija I42.1 Hipertrofinė obstrukcinė kardiomiopatija Kairiojo skilvelio išstūmio trakto spaudimų gradientas ≥ 50 mmHg, III ar IV NYHA funkcinė klasė I05.0 Dviburio (mitralinio) vožtuvo stenozė Nereumatinė dviburio (mitralinio) vožtuvo stenozė Ligoniai, kurių ligos simptomai mažai išreikšti (II NYHA funkcinė klasė), bet yra II laipsnio plautinė hipertenzija III–IV funkcinės klasės jauno amžiaus ligoniai, kurių mitralinės angos plotas < 1,5 cm2, esant nedideliam povožtuvinio aparato pažeidimui, neišreikštai vožtuvų kalcinozei, išlikus burių judrumui Neoperuotinais atvejais, kai pati operacija ar protezavimas nepageidaujami Aortos vožtuvo stenozė, esant spaudimo gradientui > 50 mmHg Ligoniai, jaučiantys simptomus ir nejaučiantys simptomų, esant kritinei aortos angos stenozei (anga < 0,8 cm2 ir vidutinis spaudimo gradientas > 50 mmHg), ir jauno amžiaus ligoniai, esant įgimtai aortos angos stenozei be kalcinozės, ar paruošiamuoju etapu prieš protezavimą, esant I34.2 Q22.1 I06.0 I35.0 I35.2 I35.8 Q25.3 Įgimta plautinio kamieno vožtuvo stenozė (susiaurėjimas) Reumatinė aortos vožtuvo stenozė Aortos vožtuvo stenozė Aortos vožtuvo stenozė su nepakankamumu Kitos aortos vožtuvo ydos Aortos stenozė (susiaurėjimas) 2.8. Rushkind'o septostomija Prieširdžių ar skilvelių pertvaros defekto uždarymas ar atviro arterinio latako uždarymas 2.10. Perikardo punkcija ir drenavimas kontroliuojant ultragarsu 2.9. Q20.3 kardiogeniniam šokui, kai protezuoti artimiausiu metu nebus galima, kaip paliatyvinė priemonė stipriai išreikštos aortinės stenozės atveju, esant operacijos kontraindikacijoms ar ligoniui atsisakius operacijos Diskordantinė Naujagimio gyvybę gelbstinti ventrikuloarterinė jungtis procedūra I51.0 Įgytas širdies pertvaros defektas Q21 Įgimtos širdies pertvaros formavimosi ydos Atviras arterinis latakas Q25.0 I31.2 I31.3 I31.9 Kraujo sankaupa perikardo ertmėje, neklasifikuojama kitur Skystis perikardo ertmėje (neuždegiminis) Perikardo ligos, nepatikslintos Širdies tamponada Perikarditas (lėtinis), neklasifikuojamas kitaip Ligoniai, kurių ligos simptomai mažai išreikšti (II NYHA funkcinė klasė), bet yra II laipsnio plautinė hipertenzija III–IV funkcinės klasės ligoniai Esant kliniškai reikšmingoms ydoms Esant širdies tamponadai Diagnostikos tikslais 2.11. Perkateterinis aortos vožtuvo implantavimas Procedūra atliekama vadovaujantis Centralizuotai apmokamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių sąraše nustatytomis skyrimo sąlygomis 2.12. Perkateterinis plaučių arterijos vožtuvo implantavimas ir (ar) kitos intervencijos Procedūra atliekama vadovaujantis Centralizuotai apmokamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių sąraše nustatytomis skyrimo sąlygomis 3. Kitos DIRP: Nr. 3.1. Procedūra Cerebrinė angiografija TLK-10AM kodas C01–C14 C71 C79.3 Įtariama arba nustatyta klinikinė diagnozė Burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navikai Smegenų piktybinis navikas Smegenų ir smegenų dangalų metastazinis piktybinis navikas Procedūrų taikymo indikacijos Galvos, kaklo ir intrakranijinių navikų diagnostika ir įvertinimas D10 D33.0 D33.1 D33.2 G45 G46 I63 I64 I65 I66 I67.5 I67.7 I67.0 I67.1 I72.0 Q28.0 Q28.1 Burnos ertmės ir ryklės gerybinis navikas Smegenų supratentorinės dalies gerybinis navikas Smegenų infratentorinės dalies gerybinis navikas Galvos smegenų gerybinis navikas, nepatikslintas Praeinantys (tranzitiniai) smegenų išemijos priepuoliai ir su jais susiję sindromai Kraujagysliniai smegenų sindromai sergant cerebrovaskulinėmis (smegenų kraujagyslių) ligomis (I60–I67†) Smegenų infarktas Insultas, nepatikslintas kaip kraujavimas arba infarktas Precerebrinių arterijų užsikimšimas ir susiaurėjimas, nesukėlęs smegenų infarkto Smegenų arterijų užsikimšimas ir susiaurėjimas, nesukėlęs smegenų infarkto Mojamoja (Moyamoya) liga Smegenų arteritas, neklasifikuojamas kitur Smegenų arterijų atsisluoksniavimas, neplyšęs Smegenų aneurizma, neplyšusi Miego arterijos aneurizma ir atsisluoksniavimas Precerebrinių kraujagyslių arterioveninė formavimosi yda Kitos precerebrinių Simptominė arba besimptomė sunkaus arba vidutinio laipsnio stenozė ir būtina patikslinti revaskuliarizacijos indikacijas Simptominė arba besimptomė sunkaus arba vidutinio laipsnio stenozė ir būtina patikslinti revaskuliarizacijos indikacijas Įtartos intrakranijinės okliuzinės ligos ir (ar) kolateralinei kraujotakai įvertinti Pirminių kraujagyslių anomalijų, įskaitant aneurizmas, kraujagyslių malformacijas, okliuzinę ligą ar vaskulitus, diagnostika ir įvertinimas Pooperacinis chirurginių arba neurointervencinių procedūrų įvertinimas Q28.2 Q28.3 I60 I61 S06.4 S06.5 S06.6 S06.8 S15 R04.0 Z00.5 Z52 3.2. Spinalinė angiografija Q28.2 Q28.8 Q28.9 3.3. Bronchialinė arteriografija R04 Q33 3.4. Aortografija I35 I70.0 I71 kraujagyslių formavimosi ydos Arterioveninė smegenų kraujagyslių formavimosi yda Kitos ir nepatikslintos įgimtos cerebrinių kraujagyslių formavimosi ydos Subarachnoidinis kraujavimas Intracerebrinis kraujavimas Epidurinė hemoragija Trauminė subdurinė hemoragija Trauminė subarachnoidinė hemoragija Kiti intrakranijiniai sužalojimai Kaklo kraujagyslių sužalojimas Kraujavimas iš nosies Potencialaus donoro audinio ar organo ištyrimas Organų ir audinių donoras Arterioveninė smegenų kraujagyslių formavimosi yda Kitos patikslintos kraujo apytakos sistemos formavimosi ydos Įgimta kraujo apytakos sistemos formavimosi yda, nepatikslinta Kraujavimas iš kvėpavimo takų Įgimtos plaučių formavimosi ydos Nereumatinės aortos vožtuvo ydos Aortos aterosklerozė Aortos aneurizma ir atsisluoksniavimas Intracerebrinės kraujosruvos, įskaitant ir trauminę, įvertinimas Simptominės trauminės disekacijos diagnostika ir įvertinimas Rekurentinės epistaxis arba trauminio kraujavimo, kurio nepavyksta kitaip sustabdyti, diagnostika ir įvertinimas Tyrimas potencialaus donoro smegenų mirčiai nustatyti Nugaros smegenų kraujagyslių patologijos (malformacijos ir arterioveninės fistulės) diagnostika ir įvertinimas Kraujavimo iš kvėpavimo takų ir įgimtų ar įgytų pulmonalinių anomalijų (plaučių sekvestracija, malformacijos ir kt.) diagnostika ir įvertinimas Aortos patologinių pakitimų (disekacija, aneurizma, okliuzinė liga, aortitas, įgimti aortos defektai ir aortos sužalojimas) diagnostika ir įvertinimas I74.0 I74.1 Q25.0 Q25.1 Q25.2 Q25.3 Q25.4 S25.0 S35.0 3.5. Abdominalinė visceralinė angiografija C22 C25 C26.1 C74 D13.4 D13.6 D13.7 D13.9 K92.0 K92.1 K92.2 D35.0 S35 S36 Pilvinės aortos embolija ir trombozė Kitų ir nepatikslintų aortos dalių embolija ir trombozė Atviras arterinis latakas Aortos koarktacija (susiaurėjimas) Aortos atrezija Aortos stenozė (susiaurėjimas) Kitos ir nepatikslintos įgimtos aortos formavimosi ydos Krūtininės aortos sužalojimas Pilvo aortos sužalojimas Kepenų ir intrahepatinių tulžies latakų piktybinis navikas Kasos piktybinis navikas Blužnies piktybinis navikas Antinksčio piktybinis navikas Kepenų gerybinis navikas Kasos gerybinis navikas Kasos endokrininės dalies gerybinis navikas Netiksliai apibrėžtos virškinimo sistemos lokalizacijos gerybinis navikas Vėmimas krauju Kraujas išmatose (melena) Kraujavimas iš skrandžio ir žarnyno, nepatikslintas Antinksčio gerybinis navikas Pilvo, apatinės nugaros dalies ir dubens kraujagyslių sužalojimas Pilvo ertmės organų sužalojimas Ūmus ar chroniškas kraujavimas į virškinamąjį traktą, kurio nepavyksta kitaip lokalizuoti ir sustabdyti Parenchiminių organų traumos diagnostika ir įvertinimas I77 I77.4 K55 I81 K76.6 3.6. Selektyvi angiografija I28.0 K92.0 K92.1 K92.2 S15 S25 S35 S36 S45 3.7. Renalinė angiografija C64 D30.0 I12 I13 I15.0 I70.1 I72.2 Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai Pilvinio kamieno (truncus celiacus) suspaudimo sindromas Žarnų kraujotakos sutrikimai Vartų venos trombozė Vartų venos hipertenzija Plaučių kraujagyslių arterioveninė fistulė Vėmimas krauju Kraujas išmatose (melena) Kraujavimas iš skrandžio ir žarnyno, nepatikslintas Kaklo kraujagyslių sužalojimas Krūtinės ląstos kraujagyslių sužalojimas Pilvo, apatinės nugaros dalies ir dubens kraujagyslių sužalojimas Pilvo ertmės organų sužalojimas Kraujagyslių sužalojimas peties ir žasto lygyje Inksto, išskyrus inksto geldelę, piktybinis navikas Inksto gerybinis navikas Hipertenzinė inkstų liga Hipertenzinė širdies ir inkstų liga Renovaskulinė (inkstų kraujagyslių) hipertenzija Inkstų arterijos aterosklerozė Inksto arterijos aneurizma ir atsisluoksniavimas Ūmios ar chroniškos žarnyno išemijos diagnostika ir įvertinimas Portinės hipertenzijos ir varikozinių stemplės venų mazgų diagnostika ir įvertinimas Portosisteminių jungčių ir preoperacinis įvertinimas, ruošiantis parenchiminių organų transplantacijai Kraujavimo šaltiniui iš virškinamojo trakto, į pilvo (krūtinės) ertmę arba kitur nustatyti, kai tai nepavyksta įprastinės angiografijos metu Inkstų navikų, renovaskulinės okliuzinės ligos, pirminės renovaskulinės patologijos arba traumos diagnostika ir įvertinimas N28.0 Q27.1 Q27.2 S35.4 R31 3.8. Angiografija ir transstenozinio spaudimo gradiento matavimas I70.1 I70.2 I73 Q27.1 Q27.2 3.9. Dubens organų angiografija C48 C56 D20 K92.1 K92.2 R31 N93 S35 S36 D25 I70.8 Inksto išemija ir infarktas Įgimta inkstų arterijos stenozė (susiaurėjimas) Kitos ir nepatikslintos įgimtos inkstų arterijos formavimosi ydos Inkstų kraujagyslių sužalojimas Hematurija, nepatikslinta Inkstų arterijos aterosklerozė Galūnių arterijų aterosklerozė Kitos periferinių kraujagyslių ligos Įgimta inkstų arterijos stenozė (susiaurėjimas) Kitos ir nepatikslintos įgimtos inkstų arterijos formavimosi ydos Retroperitoninio tarpo ir pilvaplėvės piktybinis navikas Kiaušidės piktybinis navikas Retroperitoninio tarpo ir pilvaplėvės minkštųjų audinių gerybinis navikas Kraujas išmatose (melena) Kraujavimas iš skrandžio ir žarnyno, nepatikslintas Hematurija, nepatikslinta Kiti nenormalūs kraujavimai iš gimdos ir makšties Pilvo, apatinės nugaros dalies ir dubens kraujagyslių sužalojimas Pilvo ertmės organų sužalojimas Gimdos lejomioma Kitų arterijų aterosklerozė Neaiškios kilmės hematurijai diagnozuoti ir įvertinti Ribinės stenozės hemodinaminiam reikšmingumui arba PTA rezultatui įvertinti Gastrointestinalinio, genitourinarinio, retroperitoninio ar dubens organų kraujavimui diagnozuoti ir įvertinti Simptominei gimdos lejomiomai įvertinti prieš embolizaciją Arterijų aterosklerotiniams pakitimams ir kitoms pirminės I72.3 I74.5 I77 N50.1 N40 O43 O44.1 O45.0 O46 O72 R58 T81.0 3.10. Galūnių angiografija E1-.5- I70.2 I72.1 I72.4 I73 I74.2 I74.3 I74.4 I77 Klubinės arterijos aneurizma ir atsisluoksniavimas Klubinės arterijos embolija ir trombozė Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai Vyro lyties organų kraujagysliniai pažeidimai Priešinės liaukos (prostatos) hiperplazija Placentos pažeidimai Placentos pirmeiga su kraujavimu Priešlaikinė placentos atšoka, kai yra koaguliacijos defektas Kraujavimas prieš gimdymą, neklasifikuojamas kitur Kraujavimas po gimdymo Kraujavimas Hemoragijos ir hematomos, komplikuojančios procedūrą, neklasifikuojamos kitur Cukrinis diabetas su kraujotakos komplikacija Galūnių arterijų aterosklerozė Rankos arterijos aneurizma ir atsisluoksniavimas Kojos arterijos aneurizma ir atsisluoksniavimas Kitos periferinių kraujagyslių ligos Rankų arterijų embolija ir trombozė Kojų arterijų embolija ir trombozė Galūnių arterijų embolija ir trombozė, nepatikslinta Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai kraujagyslių patologijos būklėms diagnozuoti ir įvertinti Vyrų impotencijos, sukeltos arterijų okliuzinės ligos, diagnostika ir įvertinimas Aterosklerotinės kraujagyslių ligos (aneurizmos, embolijos, okliuzinės ligos, trombozės) ir kitų pirminės kraujagyslių patologijos būklių (malformacijos, vaskulito, „apvogimo“ sindromo, kt.) diagnostika ir įvertinimas Chirurginių ir dializinių jungčių bei fistulių įvertinimas Q27 C49 D21 S45 S55 S75 S85 S95 M85.5 3.11. Venografija ir (ar) kavagrafija I80 I82 Q26 3.12. Kepenų venografija ir pleištinio gradiento matavimas K70.3 K74.3 K74.4 K74.6 K76.6 3.13. Transjugulinė biopsija B18.2 B18.9 K70.3 K73.9 K74 Kitos įgimtos periferinių kraujagyslių sistemos formavimosi ydos Kito jungiamojo ir minkštųjų audinių piktybinis navikas Jungiamojo audinio ir kitų minkštųjų audinių gerybinis navikas Kraujagyslių sužalojimas peties ir žasto lygyje Kraujagyslių sužalojimas dilbio lygyje Kraujagyslių sužalojimas klubo ir šlaunies lygyje Kraujagyslių sužalojimas blauzdos lygyje Čiurnos ir pėdos kraujagyslių sužalojimas Aneurizminė kaulo cista Flebitas ir tromboflebitas Kita veninė embolija ir trombozė Įgimtos didžiųjų venų formavimosi ydos Alkoholinė kepenų cirozė Pirminė bilijinė kepenų cirozė Antrinė bilijinė cirozė Kita ir nepatikslinta kepenų cirozė Vartų venos hipertenzija Lėtinis virusinis hepatitas C Lėtinis virusinis hepatitas, nepatikslintas Alkoholinė kepenų cirozė Lėtinis hepatitas, nepatikslintas Kepenų fibrozė ir Kraujagyslių traumų, tumorų diagnostika ir įvertinimas Įtariama patologija viršutinėje ir apatinėje tuščiosiose venose arba jų intakuose. Įvertinimas prieš filtro implantaciją arba kitą gydomąją intervenciją Kepenų venų būklės ir portinės hipertenzijos dydžio įvertinimas, sergant įvairios etiologijos kepenų ciroze Kraujo krešumo sutrikimai, neleidžiantys atlikti įprastinės perkutaninės biopsijos 3.14 Perkutaninė cholangiografija B67 C22.1 C24 C78.7 D01.5 D13.5 D37.6 K83.1 K83.2 K83.3 Q44.4 3.15. Antinksčių venos mėginys E26.0 E26.8 E26.9 E27.9 D35.0 D44.1 3.16. Uolinio ančio mėginys E24.0 E24.8 D35.2 D35.7 D44.3 cirozė Echinokokozė Intrahepatinio tulžies latako karcinoma Kitų ir nepatikslintų tulžies takų dalių piktybinis navikas Kepenų ir intrahepatinių tulžies latakų metastazinis piktybinis navikas Kepenų, tulžies pūslės ir tulžies latakų karcinoma in situ Ekstrahepatinių tulžies latakų gerybinis navikas Kepenų, tulžies pūslės ir tulžies takų neaiškios ar nežinomos eigos navikas Tulžies latako obstrukcija Tulžies latako perforacija Tulžies latako fistulė Bendrojo tulžies latako cista Pirminis hiperaldosteronizmas Kitas hiperaldosteronizmas Hiperaldosteronizmas, nepatikslintas Antinksčių funkcijos sutrikimas, nepatikslintas Antinksčio gerybinis navikas Antinksčio neaiškios ar nežinomos eigos navikas Hipofizinė Kušingo (Cushing) liga Kitas Kušingo (Cushing) sindromas Hipofizės gerybinis navikas Kitų patikslintų vidaus sekrecijos liaukų gerybinis navikas Hipofizės neaiškios ar Tulžies latakų būklei įvertinti Diagnozei patikslinti, hiperaldosteronizmo tipui nustatyti Diagnozei patikslinti esant Kušingo (Cushing) sindromui nežinomos eigos navikas 4. Kitos GIRP: Nr. 4.1. Procedūra Perkutaninė transliuminalinė 4 angioplastika TLK-10Įtariama arba nustatyta AM kodas klinikinė diagnozė I60 Subarachnoidinis kraujavimas I63 Smegenų infarktas I65.0 Slankstelinės arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas I65.1 Pamatinės arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas Vidurinės smegenų arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas Priekinės smegenų arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas Užpakalinės smegenų arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas Miego arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas I66.0 I66.1 I66.2 I65.2 I65.3 I65.8 I67.0 S15.0 S15.1 I70.0 Indikacijos Simptominis ir atsparus medikamentiniam gydymui galvos smegenų arterijų vazospazmas Intrakranijinių arba ekstrakranijinių kraujagyslių susiaurėjimas Ligonių, kuriems yra vertebrobaziliarinės arterijos sindromas arba diagnozuojamas šio baseino insultas ir angiografiškai nustatoma slankstelinės (-ių) arterijos (-ų) stenozė, gydymas Simptominis ir hemodinamiškai reikšmingas intracerebrinių arterijų susiaurėjimas, jeigu simptomatika išlieka vartojant antiagregantus Simptominis (> 50 proc. pagal NASCET*) miego arterijos susiaurėjimas arba asimptominis (> 70 proc. pagal NASCET) miego arterijos susiaurėjimas Simptominis ir hemodinamiškai reikšmingas precerebrinių arterijų susiaurėjimas arba užsikimšimas Dauginis ir abipusis priešsmegeninių (precerebrinių) arterijų užsikimšimas ir susiaurėjimas Kitos priešsmegeninės (precerebrinės) arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas Smegenų arterijų Simptominės trauminės arba atsisluoksniavimas, spontaninės disekacijos gydymas neplyšęs Miego arterijos sužalojimas Slankstelinės arterijos sužalojimas Aortos aterosklerozė Simptominis ir hemodinamiškai Q25.1 I70.1 Q27.1 I70.2 E1-.51 E1-.52 I72.1 I72.2 Inksto arterijos aneurizma ir atsisluoksniavimas I72.3 Klubinės arterijos aneurizma ir atsisluoksniavimas I72.4 Kojos arterijos aneurizma ir atsisluoksniavimas I77 Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai I77 C00–C75 Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai Žarnų kraujotakos sutrikimai Kita veninė embolija ir trombozė Piktybiniai navikai D10 Burnos ertmės ir ryklės K55 I82 4.2. Periferinė embolizacija reikšmingas (transtenozinis spaudimo gradientas ≥ 15 mmHg) įgimtas arba įgytas aortos susiaurėjimas Inkstų arterijos Renovaskulinės kilmės hipertenzija ir aterosklerozė (arba) inkstų funkcijos nepakankamumas (padidėjęs Įgimta inkstų arterijos stenozė (susiaurėjimas) kreatinino kiekis serume), esant hemodinamiškai reikšmingam aterosklerotinės arba fibromuskulinės kilmės inksto (-ų) arterijos (-ų) pažeidimui Galūnių arterijų Angiografiškai nustačius arterijos aterosklerozė susiaurėjimą (> 50 proc.) ir (arba) segmentinę okliuziją ir esant bent Cukrinis diabetas su vienam iš išvardytų simptomų: periferine angiopatija protarpiniam šlubavimui, kuris riboja be gangrenos įprastą gyvenimo stilių; Cukrinis diabetas su periferine angiopatija su išeminiams galūnių skausmams ramybėje; gangrena išeminėms opoms ar kitokiems audinių defektams Rankos arterijos Periferinių arterijų aneurizmų ir aneurizma ir pseudoaneurizmų gydymas atsisluoksniavimas Aortos koarktacija (susiaurėjimas) Hemodinamiškai reikšminga nuosruvio arba arterinės / veninės jungties (dializinės fistulės) stenozė Hemodinamiškai reikšmingas žarnų kraujagyslių susiaurėjimas (užsikimšimas), esant ūmios ar chroniškos žarnyno išemijos klinikai Simptominis tuščiosios venos arba jos intakų susiaurėjimas Navikų priešoperacinė devaskuliarizacija arba paliatyvi embolizacija neoperuotinų navikų atvejais arba esant kraujavimui D33.0 D33.1 D25 R04 Q27.3 Q28.0 I28.0 S15 S25 S35 S36 S37 S45 I85.0 I98.3 D56.1 D69.3 D69.4 D69.5 gerybinis navikas Smegenų supratentorinės dalies gerybinis navikas Smegenų infratentorinės dalies gerybinis navikas Gimdos lejomioma Simptominis gimdos lejomiomos gydymas Kraujavimas iš Kai kitais būdais nepavyksta kvėpavimo takų sustabdyti kraujavimo iš kvėpavimo takų Periferinė arterioveninė Nustačius simptominę periferinių formavimosi yda kraujagyslių malformaciją Precerebrinių Nustačius simptominę periferinių kraujagyslių kraujagyslių malformaciją arterioveninė formavimosi yda Plaučių kraujagyslių Simptominės arterioveninės fistulės arterioveninė fistulė gydymo metodas Kaklo kraujagyslių Potrauminio kraujavimo stabdymas sužalojimas Krūtinės ląstos kraujagyslių sužalojimas Pilvo, apatinės nugaros dalies ir dubens kraujagyslių sužalojimas Pilvo ertmės organų sužalojimas Šlapimo ir dubens organų sužalojimas Kraujagyslių sužalojimas peties ir žasto lygyje Kraujuojantys Kraujavimo iš varikozinių stemplės varikoziniai stemplės venų kontrolė portinės hipertenzijos mazgai bei blužnies venų trombozės atveju Kraujuojantys stemplės venų mazgai sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur Beta talasemija Įvairios etiologijos hipersplenizmo ir trombocitopenijos gydymas Idiopatinė trombocitopeninė purpura Kita pirminė trombocitopenija Antrinė trombocitopenija D69.6 D73.1 I86 K22.6 K25.0 K25.2 K25.4 K25.6 K26.0 K26.2 K26.4 K26.6 K27.0 K27.2 K27.4 K27.6 Trombocitopenija, nepatikslinta Hipersplenizmas Kitų vietų venų varikozė Gastroezofaginis plyšimo hemoraginis sindromas Skrandžio opa, ūminė su kraujavimu Skrandžio opa, ūminė su kraujavimu ir perforacija Skrandžio opa, lėtinė ar nepatikslinta su kraujavimu Skrandžio opa, lėtinė ar nepatikslinta su kraujavimu ir perforacija Dvylikapirštės žarnos opa, ūminė su kraujavimu Dvylikapirštės žarnos opa, ūminė su kraujavimu ir perforacija Dvylikapirštės žarnos opa, lėtinė ar nepatikslinta su kraujavimu Dvylikapirštės žarnos opa, lėtinė ar nepatikslinta su kraujavimu ir perforacija Peptinė opa, vieta nepatikslinta, ūminė su kraujavimu Peptinė opa, vieta nepatikslinta, ūminė su kraujavimu ir perforacija Peptinė opa, vieta nepatikslinta, lėtinė ar nepatikslinta su kraujavimu Peptinė opa, vieta nepatikslinta, lėtinė ar nepatikslinta su kraujavimu ir perforacija Simptominis varikozės gydymas Kraujavimui į virškinamąjį traktą, pilvo (krūtinės) ertmę arba kitur stabdyti, kai kraujavimo židinys nustatomas superselektyvios angiografijos metu ir kitos priemonės neefektyvios K28.0 K28.2 K28.4 K28.6 K31.82 K55.22 K62.5 K57.-1 K57.-3 K92.0 K92.1 K92.2 4.3. Simpatinė inkstų I10 arterijų denervacija I11 4.4. Neuroradiologinė embolizacija I60 I67.1 I72.0 I77.0 Q28.2 Q28.3 Gastrojejuninė opa, ūminė su kraujavimu Gastrojejuninė opa, ūminė su kraujavimu ir perforacija Gastrojejuninė opa, lėtinė ar nepatikslinta su kraujavimu Gastrojejuninė opa, lėtinė ar nepatikslinta su kraujavimu ir perforacija Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos angiodisplazija su kraujavimu Storosios (gaubtinės) žarnos angiodisplazija su kraujavimu Kraujavimas iš išangės ir tiesiosios žarnos Žarnų divertikulinė liga (divertikuliozė) su kraujavimu Žarnų divertikulinė liga (divertikulitas) su kraujavimu Vėmimas krauju Kraujas išmatose (melena) Kraujavimas iš skrandžio ir žarnyno, nepatikslintas Pirminė (esencialinė) hipertenzija Hipertenzinė širdies liga Subarachnoidinis kraujavimas Smegenų aneurizma, neplyšusi Miego arterijos aneurizma ir atsisluoksniavimas Arterioveninė fistulė, įgyta Arterioveninė smegenų kraujagyslių formavimosi yda Kitos ir nepatikslintos Atspari gydymui arterinė hipertenzija, nesant antrinės hipertenzijos priežasties Galvos smegenų arterijų plyšusių ir neplyšusių aneurizmų gydymas Simptominių galvos ir nugaros smegenų malformacijų ir arterioveninių fistulių gydymas Q28.8 4.5. Sudėtinga neuroradiologinė embolizacija arba srovę nukreipiančio stento implantavimas I60 I67.1 I72.0 I77.0 Q28.2 Q28.3 Q28.8 4.6. Transjugulinis intrahepatinis portosisteminis šuntavimas B18.2 B18.9 K70.3 K73.9 K74 K76.5 K76.6 4.7. Intravaskulinė selektyvi trombolizinė terapija I26 I63.0– I63.9 I65.1 įgimtos cerebrinių kraujagyslių formavimosi ydos Kitos patikslintos kraujo apytakos sistemos formavimosi ydos Subarachnoidinis kraujavimas Smegenų aneurizma, neplyšusi Miego arterijos aneurizma ir atsisluoksniavimas Arterioveninė fistulė, įgyta Arterioveninė smegenų kraujagyslių formavimosi yda Kitos ir nepatikslintos įgimtos cerebrinių kraujagyslių formavimosi ydos Kitos patikslintos kraujo apytakos sistemos formavimosi ydos Lėtinis virusinis hepatitas C Lėtinis virusinis hepatitas, nepatikslintas Alkoholinė kepenų cirozė Lėtinis hepatitas, nepatikslintas Kepenų fibrozė ir cirozė Kepenų venų okliuzinė liga Vartų venos hipertenzija Plaučių embolija Smegenų infarktas Pamatinės arterijos Atliekama vadovaujantis neuroradiologinės embolizacijos indikacijomis ir papildomomis indikacijomis. Arterinių aneurizmų atvejais turi būti bent vienas iš šių rodiklių: didelė (11–25 mm skersmens) arterinė aneurizma; gigantinė (> 25mm skersmens) arterinė aneurizma pagal NINDS klasifikaciją; platus aneurizmos kaklelis (kaklelio ir kūno santykis yra > l/2), verpstinė aneurizma arba aneurizma su arterinėmis šakomis Centrinės nervų sistemos arterinių / veninių malformacijų (AVM) atvejais turi būti vienas iš šių rodiklių: didelė (> 30 mm skersmens) AVM; giliai galvos smegenyse lokalizuota AVM; trauminė karotido / kavernozinė fistulė Nugaros smegenų arterioveninė malformacija Padidėjęs vartų venos spaudimas, dėl kurio vystosi refrakterinis ascitas ir įvyksta pasikartojantys, endoskopiškai nesustabdomi kraujavimo epizodai iš virškinamojo trakto varikozinių mazgų Plaučių arterijos embolijos gydymo Išeminio galvos smegenų infarkto gydymas, taikomas iki 6 val. nuo susirgimo pradžios, angiografiškai I65.2 I66.0 I66.1 I66.2 I66.3 I74.2 I74.3 I74.5 I74.8 I80 I82 K55.0 4.8. Tuščiosios venos filtro implantavimas I26 I80 I82 4.9. Perkateterinis intravaskulinis svetimkūnių pašalinimas I97.8 T82.5 užsikimšimas ir susiaurėjimas Miego arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas Vidurinės smegenų arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas Priekinės smegenų arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas Užpakalinės smegenų arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas Smegenėlių arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas Rankų arterijų embolija ir trombozė Kojų arterijų embolija ir trombozė Klubinės arterijos embolija ir trombozė Kitų arterijų embolija ir trombozė Flebitas ir tromboflebitas Kita veninė embolija ir trombozė Ūminiai žarnų kraujotakos sutrikimai Plaučių embolija Flebitas ir tromboflebitas Kita veninė embolija ir trombozė Kiti sutrikimai po procedūrų, neklasifikuojami kitaip Mechaninė nustačius arterijos užsikimšimą ir nesant klinikinių kontraindikacijų Periferinių arterijų embolijos ir trombozės gydymas Periferinių venų embolijos ir trombozės gydymas Ūmios viršutinės pasaito arterijos embolijos ar trombozės gydymas praėjus ≤ 6 val. nuo susirgimo pradžios, angiografiškai nustačius arterijos užsikimšimą ir nesant klinikinių kontraindikacijų Diagnozavus plaučių arterijos emboliją ir esant vienam iš šių rodiklių: pasikartojantys embolijos epizodai, nepaisant adekvataus gydymo antikoaguliantais; antikoaguliantų skyrimo kontraindikacijos; flotuojantys trombai apatinėje tuščiojoje venoje; embolektomija iš apatinių galūnių; aukštas embolijų pasikartojimo rizikos laipsnis Svetimkūniai kraujagyslėse, kaip buvusios procedūros komplikacija arba būklė po laikino tuščiosios venos filtro implantacijos 4.10. Intraarterinė C00–C75 chemoterapija ir (ar) chemoembolizacija ir (ar) radioembolizacija 4.11. Ilgalaikio C00–C75 centrinės venos kateterio implantavimas K91.2 N18.5 4.12. Pilvinės aortos stentavimas I70.0 I71 I71.3 I71.4 I79.0 S35.0 4.13. Krūtininės aortos stentavimas I70.0 I71 I71.1 I71.2 I71.5 I71.6 I79.0 S25.0 4.14. Perkutaninė I26 komplikacija dėl kitų širdies ir kraujagyslių prietaisų ir implantų Piktybiniai navikai Piktybiniai navikai Malabsorbcija, išsivysčiusi po procedūrų, neklasifikuojama kitur Lėtinė inkstų liga, 5 stadija Aortos aterosklerozė Aortos aneurizma ir atsisluoksniavimas Pilvinės aortos aneurizma, plyšusi Pilvinės aortos aneurizma, nenurodant plyšimo Aortos aneurizma sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur Pilvo aortos sužalojimas Aortos aterosklerozė Aortos aneurizma ir atsisluoksniavimas Krūtininės aortos aneurizma, plyšusi Krūtininės aortos aneurizma, nenurodant plyšimo Krūtininės ir pilvinės aortos aneurizma, plyšusi Krūtininės ir pilvinės aortos aneurizma, nenurodant plyšimo Aortos aneurizma sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur Krūtinės aortos sužalojimas Plaučių embolija Paliatyvinė terapija neoperabilių navikų atvejais arba priešoperacinė terapija, siekiant pagerinti naviko rezektabilumą Indikuotina nuolatinė ir ilgalaikė medikamentų ir (arba) tirpalų intraveninė infuzija Ilgalaikė prieiga parenterinei mitybai Ilgalaikė prieiga dializei atlikti Plyšusios arba neplyšusios pilvinės aortos dalies ir (arba) klubinės arterijos aneurizmos bei atsisluoksniavimo gydymas Plyšusios arba neplyšusios krūtininės aortos dalies aneurizmos bei atsisluoksniavimo gydymas Plaučių arterijos embolija, kai mechaninė trombektomija (išskyrus vainikinių ir cerebrinių kraujagyslių trombektomiją) I74.2 I74.3 I74.5 I74.8 I80 4.15. Perkutaninė transliuminalinė angioplastika naudojant vaistus išskiriančias priemones Kita veninė embolija ir trombozė E10.51 1 tipo cukrinis diabetas su periferine angiopatija be gangrenos 1 tipo cukrinis diabetas su periferine angiopatija su gangrena 2 tipo cukrinis diabetas su periferine angiopatija be gangrenos 2 tipo cukrinis diabetas su periferine angiopatija su gangrena Galūnių arterijų aterosklerozė Smegenų infarktas Išeminis galvos smegenų infarktas angiografiškai nustačius stambios smegenų arterijos užsikimšimą Perkutaninė smegenų arterijų trombektomija turi būti atliekama neprieštaraujant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. V-40 nustatytiems reikalavimams Echinokokozė Mechaninės cholestazės sindromo gydymas Intrahepatinio tulžies latako karcinoma Kitų ir nepatikslintų tulžies takų dalių piktybinis navikas Kepenų ir intrahepatinių tulžies latakų metastazinis piktybinis navikas Kepenų, tulžies pūslės ir tulžies latakų karcinoma in situ E10.52 E11.51 I70.2 4.17 Perkutaninė cholangioplastika Periferinių venų embolija ir trombozė praėjus ne daugiau kaip 14 dienų nuo simptomų pradžios ir venografiškai patvirtinta giliosios venos trombozė dubenyje, pilve, krūtinėje ar pečių lanke Visos indikacijos, nurodytos 4.1 papunktyje prie kodo I70.2, ir bent viena iš toliau išvardytų indikacijų: 1) restenozė / reokliuzija po buvusio stentavimo ar angioplastikos; 2) pakenktos žemiau kirkšnies raiščio esančios arterijos ir pacientas serga cukriniu diabetu; 3) pakenktos žemiau kirkšnies raiščio esančios arterijos ir pacientas serga terminaliniu inkstų funkcijos nepakankamumu I82 E11.52 4.16. Perkutaninė smegenų (ar cerebrinių) arterijų trombektomija Rankų arterijų embolija ir trombozė Kojų arterijų embolija ir trombozė Klubinės arterijos embolija ir trombozė Kitų arterijų embolija ir trombozė Flebitas ir tromboflebitas trombolizė negalima ar taikyta, bet buvo neefektyvi Periferinių arterijų embolija ir trombozė, kai angiografiškai patvirtinta ūmi arterijos okliuzija, kliniškai ne senesnė kaip 14 dienų I63 B67 C22.1 C24 C78.7 D01.5 Ekstrahepatinių tulžies latakų gerybinis navikas Kepenų, tulžies pūslės ir tulžies takų neaiškios D37.6 ar nežinomos eigos navikas Tulžies latako K83.1 obstrukcija Tulžies latako K83.2 perforacija K83.3 Tulžies latako fistulė Bendrojo tulžies latako Q44.4 cista * NASCET – Šiaurės Amerikos simptominio miego arterijos susiaurėjimo endarterektomijos studija. D13.5 5. Elektrofiziologinės DIRP: Nr. Procedūra 5.1. Intrakardinis elektrofiziologinis tyrimas TLK-10AM kodas I44 I45 išskyrus I45.6 I45.6 Įtariama arba nustatyta klinikinė diagnozė Procedūrų taikymo indikacijos Atrioventrikulinė ir kairiosios Hiso (His) pluošto kojytės blokada Kiti laidumo sutrikimai AV laidumo funkcijos tyrimas (AV mazgo, Hiso pluošto bei intraskilveliniame lygyje) naudojant vaistus ir be vaistų, tikslaus blokados lygio (suprahisinė, intrahisinė, infrahisinė) nustatymas Nesant aiškios simptomų priežasties Esant Hiso pluošto kojyčių blokadai, numatant skirti vaistus, galinčius bloginti laidumą Prieš atliekant kateterinę ar chirurginę papildomo laidumo pluošto abliaciją Esant skilvelių preekscitacijai, kai yra buvusi klinikinė mirtis ar nepaaiškinama sinkopė Kai nėra simptomų ir aritmijos mechanizmo bei papildomo laidumo pluošto ar normalios laidžiosios sistemos savybės gali nulemti gydymo taktiką Kai paciento giminėje yra pasitaikiusių staigios kardialinės mirties atvejų arba yra skilvelių preeksitacija, bet be spontaninių aritmijų, kai pacientas nori dirbti rizikingą darbą ir kuriam papildomo pluošto savybių ar tachikardijos įvertinimas padėtų nustatyti darbo ar gydymo rekomendacijas Skilvelių preeksitacija, kai bus atliekama širdies operacija gydant kitas širdies ligas Preeksitacijos sindromas I47.0 I47.2 I47.1 I47.9 I48 Skilvelinė grįžtamojo sužadinimo (re-entry) tipo aritmija Skilvelinė tachikardija Supraventrikulinė tachikardija Paroksizminė tachikardija, nepatikslinta Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas I49.5 Sinusinio mazgo silpnumo sindromas I49.9 Širdies aritmija, nepatikslinta Plačių QRS kompleksų tachikardija, kai EKG negalima nustatyti tikslios diagnozės, o to reikia gydymo taktikai parinkti Prieš numatomą perkateterinę aritmijos substrato abliaciją Kai širdies ritmo sutrikimas nepasiduoda medikamentiniam gydymui ir informacija apie tachikardiją yra svarbi parenkant gydymo taktiką Pasikartojantys tachikardijos epizodai, reikalaujantys gydymo vaistais, ir yra abejonių dėl proaritminio veikimo ar poveikio sinusiniam mazgui ar AV laidumui Prieš numatomą perkateterinę aritmijos substrato abliaciją Esant sinusinio mazgo disfunkcijai ir atrioventrikulinio laidumo sutrikimams Esant sinusinei bradiaritmijai, kai reikia įvertinti, ar kitos aritmijos negali būti simptomų priežastis Kai informacija apie tachikardiją yra svarbi parenkant gydymo taktiką 6. Elektrofiziologinės GIRP: Nr. 6.1. Procedūra Perkateterinė radiodažninė intrakardinė abliacija TLK-10- Įtariama arba nustatyta AM klinikinė diagnozė kodas I45.6 Preeksitacijos sindromas I47.1 Supraventrikulinė tachikardija I47.0 I47.2 Skilvelinė grįžtamojo sužadinimo (re-entry) tipo aritmija Skilvelinė tachikardija I48 Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas I49.1 Priešlaikinė prieširdžių Procedūrų taikymo indikacijos Supraventrikulinė tachikardija Prieširdžių virpėjimas ar kita prieširdinė tachikardija kartu su skilveline tachisistolija dėl impulso plitimo per papildomą laidumo pluoštą Skilvelių preeksitacija be simptomų Skilvelių tachikardija Hiso pluošto kojyčių grįžtamojo sužadinimo (re-entry) tachikardija Dažna skilvelinė tachikardija pacientui su implantuotu kardioverteriu-defibriliatoriumi Trumpalaikė simptominė skilvelių tachikardija III laipsnio AV blokadai sukelti ar AV laidumui modifikuoti esant lėtinei arba persistuojančiai aritmijai, kai kiti gydymo metodai neefektyvūs arba netaikytini Ritmo sutrikimo patofiziologiniam I49.2 I49.3 I49.4 I49.8 6.2. 6.3. Perkateterinė I45.6 radiodažninė intrakardinė abliacija, atliekant I47.1 tarpprieširdinės pertvaros punkciją kontroliuojant intrakardiniu ultragarsu Radiodažninė, I45.6 šalčio (krio), mikrobangų ar kitais energijos šaltiniais atliekama abliacija, naudojant trimatį kartografavimą, balioninę abliaciją ar taikant minimaliai invazinį gydymo, kontroliuojant torakoskopu, būdą I47.1 I47.0 I47.2 I48 depoliarizacija Priešlaikinė AV jungties depoliarizacija Priešlaikinė skilvelių depoliarizacija Kita ir nepatikslinta depoliarizacija Kitos patikslintos širdies aritmijos Preeksitacijos sindromas Supraventrikulinė tachikardija substratui pašalinti, kai ritmo sutrikimas sukelia simptomus arba širdies nepakankamumą, jei medikamentai neefektyvūs, pacientai jų netoleruoja Kai papildomo laidumo tako abliacijai reikia patekti į kairįjį prieširdį / skilvelį Kai papildomo laidumo tako arba tachikardijos židinio (zonos) abliacijai reikia patekti į kairįjį prieširdį / skilvelį Preeksitacijos sindromas Supraventrikulinė tachikardija, kai medikamentinis gydymas neefektyvus, pacientas netoleruoja medikamentų Prieširdžių virpėjimas ar kita prieširdinė tachikardija kartu su skilveline tachisistolija dėl impulso plitimo per papildomą laidumo pluoštą, jei medikamentai neefektyvūs, pacientas jų netoleruoja Skilvelių preeksitacija be simptomų, kai pirmą kartą atsiradusi tachiaritmija dėl paciento gyvenimo būdo ir profesijos gali sukelti grėsmę jo ir aplinkinių sveikatai Supraventrikulinė tachikardija Tais atvejais, kai nepavyksta išaiškinti aritmijos mechanizmo ir jos pašalinti taikant paprastesnius tyrimo ir gydymo metodus Skilvelinė grįžtamojo sužadinimo (re-entry) tipo aritmija Skilvelinė tachikardija Skilvelių tachikardija, jei medikamentai neefektyvūs, pacientas jų netoleruoja Hiso pluošto kojyčių re-entry tachikardija Tais atvejais, kai nepavyksta išaiškinti aritmijos mechanizmo ir jos pašalinti taikant paprastesnius tyrimo ir gydymo metodus Aritmija su ryškiais simptomais arba besivystančiu širdies nepakankamumu Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas I49.1 I49.2 I49.3 I49.4 I49.8 6.4. Vienkamerio elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas I44 I45 I48 I49 6.5. Priešlaikinė prieširdžių depoliarizacija Priešlaikinė AV jungties depoliarizacija Priešlaikinė skilvelių depoliarizacija Kita ir nepatikslinta depoliarizacija Kitos patikslintos širdies aritmijos Atrioventrikulinė ir kairiosios Hiso (His) pluošto kojytės blokada Kiti laidumo sutrikimai Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas Kitos širdies aritmijos Ritmo sutrikimo patofiziologiniam substratui pašalinti, kai ritmo sutrikimas sukelia simptomus arba širdies nepakankamumą, jei medikamentai neefektyvūs, pacientas jų netoleruoja Tais atvejais, kai aritmijos mechanizmo nepavyksta išaiškinti ir pašalinti taikant paprastesnius tyrimo ir gydymo metodus Morganio-Adamso-Stokso sindromas arba simptominė bradikardija, arba didelė visiškos AV blokados ir su ja susijusios staigios mirties rizika Atrioventrikulinė ir kairiosios Hiso (His) pluošto kojytės blokada Kiti laidumo sutrikimai Sinusinio mazgo silpnumo sindromas Morganio-Adamso-Stokso sindromas arba simptominė bradikardija, arba nuolatinė II laipsnio antro bei trečio tipo ir III laipsnio AV blokada net nesant simptomų, arba didelė visiškos AV blokados ir su ja susijusios staigios mirties rizika Širdies resinchronizavimo terapijai, kai yra Hiso pluošto kojytės blokada arba kai indikuotina dvikamerinė stimuliacija, yra žema kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija ir numatomas didelis skilvelių stimuliacijos procentas ir kai yra bent viena vienkamerinio ar dvikamerinio kardioverterio defibriliatoriaus implantavimo indikacija Staigios mirties pirminei arba antrinei profilaktikai Skilvelinė tachikardija ir sumažėjusi kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija (širdies nepakankamumas, I50) Įgimti sindromai, dėl kurių yra didelė staigios mirties rizika, – ilgo QT intervalo, trumpo QT intervalo, Brugada sindromas, Dvikamerio elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas I44 6.6. Biventrikulinio elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas I50 Širdies nepakankamumas 6.7. Vienkamerio kardioverterio defibriliatoriaus implantavimas I46 Širdies sustojimas I47.2 Skilvelinė tachikardija I45 I49.5 I49.0 6.8 Dvikamerio kardioverterio defibriliatoriaus implantavimas I46 I47.2 I49.0 6.9 Vienkamerio vaikiško elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas I44 I45 I48 I49 6.10. Biventrikulinio resinchronizuojančio kardioverterio defibriliatoriaus implantacija (CRT-D) Skilvelių virpėjimas ir plazdėjimas Širdies sustojimas Skilvelinė tachikardija Skilvelių virpėjimas ir plazdėjimas Atrioventrikulinė ir kairiosios Hiso (His) pluošto kojytės blokada Kiti laidumo sutrikimai Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas Kitos širdies aritmijos I50 Širdies nepakankamumas I46 I47.2 Širdies sustojimas Skilvelinė tachikardija I49.0 Skilvelių virpėjimas ir plazdėjimas katecholaminerginė skilvelinė tachikardija; hipertrofinė, diliatacinė ir kitos kardiomiopatijos – pirminei arba antrinei staigios mirties profilaktikai Hemodinamiškai nestabili skilvelinė tachikardija Kai yra bent viena vienkamerio kardioverterio defibriliatoriaus implantavimo indikacija ir papildomai – AV laidumo sutrikimas (I44, I45, išskyrus I45.6) arba sinusinio mazgo silpnumo sindromas (I49.5) Morganio-Adamso-Stokso sindromas arba simptominė bradikardija, arba didelė visiškos AV blokados ir su ja susijusios staigios mirties rizika Implantuojama vaikams, kai įprastinis elektrostimuliatorius yra per didelis, įvertinus paciento amžių, ūgį ar svorį Širdies resinchronizavimo terapijai, kai yra Hiso pluošto kojytės blokada arba kai indikuotina dvikamerė stimuliacija, yra žema kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija ir numatomas didelis skilvelių stimuliacijos procentas Kai yra bent viena vienkamerio ar dvikamerio kardioverterio defibriliatoriaus implantavimo indikacija