I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis (2004 m. balandžio 8 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2103, Žin., 2004, Nr. 60-2118) 1. Šis Įstatymas nustato gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarką. Komentaras 1. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – GPMĮ) nustatyta tvarka apmokestinamos gyventojų gautos pajamos, jei jos pagal GPMĮ yra mokesčio objektas. GPMĮ nuostatos taikomos visiems gyventojams, kurie pagal GPMĮ yra mokesčio mokėtojai (žr. 3 straipsnio komentarą). 2. Šis Įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Komentaras GPMĮ nustatytos apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu taisyklės (mokesčio apskaičiavimas, mokėjimas, deklaravimas, mokesčio grąžinimas ir pan.) taikomos Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikos teritorijos sąvoka apibrėžta GPMĮ 2 str. 1 dalyje (žr. 2 straipsnio 1 dalies komentarą). 3. Šio Įstatymo nuostatos suderintos su šio Įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais. (papildyta pagal 2004 m. balandžio 8 d. įstatymo redakciją Nr. IX-2103, Žin., 2004, Nr. 60-2118) Komentaras 3. Ši dalis nukreipia į GPMĮ priedą, kuriame nurodomi ES teisės aktai, su kuriais suderintos GPMĮ nuostatos. (papildyta pagal VMI prie FM 2004 m. rugsėjo 15 d. raštą Nr. (18.9-25-1)-R-9203) 2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos 1. Lietuvos Respublikos teritorija (toliau – Lietuva) – Lietuvos Respublikos teritorija ir greta Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų esantis plotas, kuriame pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir tarptautinę teisę Lietuvos Respublika turi teisę tyrinėti ir eksploatuoti jūros dugno ir požeminius gamtos išteklius. Komentaras 1. Ši sąvoka nustato, kokioje teritorijoje taikomos GPMĮ nuostatos. Kiekvienos valstybės teritorijos ribas nustato jos sienos, tarp kurių ta valstybė naudojasi visomis savo suvereniomis teisėmis. Valstybės teritorija apima sausumos teritoriją (tame tarpe ir muitų teritoriją, muitinės sandėlius), vidaus vandenis bei teritorinę jūrą. Savo suverenitetą valstybė taip pat įgyvendina ir virš jos teritorijos esančioje oro erdvėje bei po ja esančiose žemės gelmėse. Sąvoka ,,Lietuvos Respublikos valstybės siena“ apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 42-1192, Žin., 2007, Nr.12-490). Lietuvos Respublikos valstybės siena - tai linija ir šia linija einantis vertikalus paviršius, apibrėžiantis Lietuvos Respublikos teritorijos ribas sausumoje, žemės gelmėse, oro erdvėje, vidaus andenyse, teritorinėje jūroje ir jos gelmėse. Lietuvos Respublikos teritorinė jūra – Lietuvos Respublikos pakrantės 12 jūrmylių pločio Baltijos jūros vandenų juosta, kuri yra sudėtinė Lietuvos Respublikos teritorijos dalis ir kurios ribas su gretimomis valstybėmis nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir visuotinai pripažinti tarptautinės teisės principai bei normos. 2. Greta Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų esantis plotas, kuriame pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir tarptautinę teisę Lietuvos Respublika turi teisę tyrinėti ir eksploatuoti jūros dugno ir požeminius gamtos išteklius, nėra Lietuvos Respublikos teritorija, tačiau GPMĮ tikslams, remiantis šiame įstatyme pateiktu Lietuvos Respublikos teritorijos apibrėžimu, tokia laikoma. Ši teritorija apima už valstybės teritorinių vandenų ribos esančią Baltijos jūros dalį, kurioje Lietuvos Respublika turi tam tikras suverenias teises, jurisdikciją ir pareigas, nustatytas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir tarptautinius susitarimus, ir kurios ribas su kaimyninėmis valstybėmis nustato Lietuvos Respublikos tarptautiniai susitarimai. Tai išskirtinė ekonominė zona ir kontinentinis šelfas (kontinento tęsinys po vandeniu), esantys už teritorinės jūros ribų. Šiame plote Lietuvos Respublika turi išimtines teises žvejoti, medžioti jūroje, atlikti jūros mokslinius tyrimus, nustatyti gamtosaugos taisykles, eksploatuoti šio jūros dugno mineralus ir kitus išteklius. 2. Gyventojas – nuolatinis ir nenuolatinis Lietuvos gyventojas. Komentaras Šios sąvokos paskirtis – nustatyti, kad GPMĮ nuostatos taikomos nuolatiniams Lietuvos gyventojams ir nenuolatiniams Lietuvos gyventojams. Nuolatinio Lietuvos gyventojo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo sąvokos apibrėžtos GPMĮ 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse (žr. 2 straipsnio 3 ir 4 dalies komentarus). 3. Nuolatinis Lietuvos gyventojas – fizinis asmuo, kuris laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4 straipsnio nuostatas. Komentaras Fiziniai asmenys, kurie pagal GPMĮ yra laikomi nuolatiniais Lietuvos gyventojais, nustatyti GPMĮ 4 straipsnyje (žr. 4 straipsnio komentarą). 4. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas – fizinis asmuo, kuris pagal šio Įstatymo 4 straipsnio nuostatas nelaikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju. Komentaras Fiziniai asmenys, kurie netenkina GPMĮ 4 straipsnyje (žr. 4 straipsnio komentarą) nustatytų nuolatinio Lietuvos gyventojo kriterijų, yra laikomi nenuolatiniais Lietuvos gyventojais. 5. Honoraras – atlyginimas už autorine licencine sutartimi suteiktą teisę panaudoti kūrinį, atlyginimas už suteiktas gretutines teises, pajamos, gautos kaip atlyginimas už perduotą ar pagal licencinę sutartį suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize, atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how). ( Ši nuostata pagal 2008 m. gruodžio 23 d. GPM įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI111 , Žin., 2008, Nr. 149-6033, įsigalioja nuo 2008-12-30). Komentaras 1. GPMĮ apibrėžta honoraro sąvoka apima atlyginimus, mokamus už teisę naudotis kūriniu, už gretutines teises, už teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu ar franšize bei atlyginimus už informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how). Honoraras yra pasyvaus pobūdžio pajamos, kurias gyventojas gauna ne už atliekamą veiklą ir veikloje sukurto rezultato (savo kūrinio, gretutinių teisių, pramoninės nuosavybės objekto ir pan.) perleidimą, bet už teisių (t.y. teisių naudotis kūriniu, gretutinėmis teisėmis, pramoninės nuosavybės objektu ir pan.) suteikimą. 2. Honoraru laikomas atlyginimas, kurį gyventojas gauna už autorine licencine sutartimi suteiktą teisę naudotis savo sukurtu literatūros, mokslo ar meno kūriniu. Kūriniai, kurie gali būti autorių teisių objektais, išvardinti Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (Žin., 1999, Nr. 501598; 2003, Nr. 28-1125) 4 straipsnyje. Šiame straipsnyje pateiktas autorių teisių objektų sąrašas nėra baigtinis. 3. Honoraru laikomas atlyginimas, kurį gyventojas gauna už gretutinių teisių suteikimą, t.y. atlyginimas, kurį jis gauna kitam asmeniui suteikęs teisę atlikti savo kūrinį (tiek gyvai atlikti, tiek įrašyti į garso ar vaizdo laikmeną) arba suteikęs kitam asmeniui teises naudotis fonograma, audiovizualinio kūrinio įrašu, radijo ir televizijos laida bei programa. 4. Honoraru taip pat laikomas atlyginimas, kurį gyventojas gauna kitam asmeniui suteikęs teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu (t.y. išradimo patentu, pramoniniu dizainu, puslaidininkinio gaminio topografija, prekių ženklu) ar franšize. Franšizė – tai specifinė licencija, kurią vienas asmuo (teisių turėtojas) kitam asmeniui (naudotojui) tam tikram terminui ar neterminuotai suteikia teisę naudotis verslo tikslais išimtinių teisių, priklausančių teisių turėtojui, visuma (pvz., teise į saugomą komercinę (gamybinę) informaciją, teise į prekių ar paslaugų ženklą ir pan.). 5. Honoraru laikomas atlyginimas, kurį gyventojas gauna už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how). Know-how suprantama kaip praktinės techninės informacijos (patentuotos arba ne) visuma (t.y. specialių žinių ir patirties), kuri būtina produktams atgaminti, gamybos ar komercijos procesui vykdyti tomis pačiomis arba panašiomis sąlygomis; atsižvelgiant į tai, kad tokiai informacijai teikti reikalinga patirtis ir specialios žinios. Asmuo, vien tik išnagrinėjęs gaminį arba įgijęs žinių apie technikos ar technologijos naujoves, tokios informacijos sužinoti negali. 6. Honoraru nelaikomos įrengimo pirkėjo išmokos pardavėjui už suteiktas garantines paslaugas. Honoraru taip pat nelaikomos išmokos už turto nuomą, techninę įrengimų priežiūrą, išmokos už kitas technines paslaugas (pvz., mokslinio, geologinio ar techninio pobūdžio tyrimus, inžinierines sutartis ir su jomis susijusius projektus), išmokos už konsultacines paslaugas, išmokos už darbuotojų apmokymą ir pan. (2 str. 5 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2010-10-15 raštą Nr. (18.18-31-1)-R-9785) 6. Indėlis – indėlininko piniginės lėšos, laikomos komerciniame banke, skyriuje, kredito unijoje arba kitoje kredito įstaigoje pagal indėlio ir (ar) sąskaitos sutartis, išskyrus kitas pinigines lėšas, į kurias indėlininkas turi reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos atliekamų finansinių operacijų su indėliais ar iš teikiamų investicinių paslaugų. Komentaras Gyventojo laikomos piniginės lėšos komerciniame banke, skyriuje, kredito unijoje arba kitoje kredito įstaigoje pagal indėlio ir (ar) sąskaitos sutartį laikomos indėliu. GPMĮ apibrėžta indėlio sąvoka yra platesnė, nei pateikta Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse, kadangi apima ir pinigines lėšas, laikomas indėlyje, ir einamojoje banko sąskaitoje pagal banko sąskaitos sutartį. Pavyzdžiai: 1. Gyventojas turi banke einamąją sąskaitą, į kurią jam mokamas darbo užmokestis. Lėšomis, esančiomis sąskaitoje, gyventojas disponuoja savo nuožiūra: atsiskaito banko išduota mokėjimo kortele už prekes ir paslaugas, atlieka reikalingus pavedimus (pvz., už ryšio paslaugas). Kiekvieno mėnesio pabaigoje už lėšų likutį sąskaitoje bankas jam moka palūkanas. 2. Gyventojas turi banke X einamąją sąskaitą, kurioje 2003 m. spalio 1 dienai yra 2000 Lt. 2003 m. spalio 1 dieną jis sudaro 6 mėnesių terminuoto indėlio sutartį su banku X, pagal kurią bankas perkelia iš einamosios sąskaitos 1000 Lt į atskirą depozitinę sąskaitą. Gyventojo einamojoje sąskaitoje lieka 1000 Lt. Po 6 mėnesių indėlio sutartis pasibaigia ir į einamąją gyventojo sąskaitą įskaitomas 1000 Lt su priskaičiuotomis pagal sutartį palūkanomis. Abiem aprašytais atvejais visos gyventojo banke laikomos lėšos yra indėlis. Tačiau pažymėtina, kad, skirtingai nuo Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme (Žin., 2002, Nr.65-2635) pateiktos indėlio sąvokos, GPMĮ nelaiko indėliu piniginių lėšų, į kurias indėlininkas turi reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos atliekamų finansinių operacijų su indėliais ar iš teikiamų investicinių paslaugų. Pavyzdys. Gyventojas turi banke X einamąją sąskaitą, kurioje yra 2000 Lt. Norėdamas investuoti į vertybinius popierius, jis atidaro banke X vertybinių popierių sąskaitą. Bankas gyventojo pavedimu 2003 m. spalio 1 dieną perka obligacijas už 1000 Lt, pagal kurias po metų, t.y., 2004 m. spalio 1 d. jam turi būti išmokėtos 4 procentų palūkanos, t.y. 40 Lt. Sumą, už kurią įsigytos obligacijos, bankas nuskaito nuo einamosios sąskaitos, taigi po šios operacijos einamojoje sąskaitoje lieka 1000 Lt, o vertybinių popierių sąskaitoje apskaitomos obligacijos 1000 Lt sumai. Nuo 2003 m. spalio 1 dienos indėliu laikoma einamojoje sąskaitoje esanti 1000 Lt suma. Indėliu nelaikomos į obligacijas investuotos lėšos. Nuo 2004 m. spalio 1 d. gyventojas įsigyja reikalavimo teisę į palūkanas už obligacijas. Tačiau tokios palūkanos nelaikomos indėliu. Tik po to, kai palūkanų suma išmokama gyventojui į einamąją banko sąskaitą, šia suma padidėja indėlio suma. Indėlio sąvoka yra svarbi taikant GPMĮ nuostatas, kadangi gyventojas, laikantis lėšas kredito įstaigoje, gauna pajamas (palūkanas), o vadovaujantis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 17 punktu palūkanos už Lietuvos banko licencijas turinčiose banko ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms. Indėlininko ir kredito įstaigos santykiai turi būti pagrįsti sutartimi (banko ar (ir) sąskaitos). Banko indėlio sutartimi viena šalis (bankas ar kita kredito įstaiga) įsipareigoja priimti iš kitos šalies (indėlininko) arba, gavusi kitai šaliai pervestą pinigų sumą (indėlį), įsipareigoja grąžinti indėlį ir sumokėti už jį palūkanas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Banko sąskaitos sutartimi bankas įsipareigoja priimti ir įskaityti pinigus į kliento (sąskaitos savininko) atidarytą sąskaitą, vykdyti kliento nurodymus dėl tam tikrų sumų pervedimo ir išmokėjimo iš sąskaitos bei atlikti kitokias banko atliekamas operacijas, o klientas įsipareigoja apmokėti bankui už suteiktas paslaugas ir operacijas. Bankas moka klientui sutartyje nustatytas palūkanas už naudojimąsi sąskaitoje esančiomis lėšomis. Lietuvos Respublikos bankų įstatyme (Žin., 1995, Nr. 2-33) bei Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme (Žin., 1995, Nr.26-578, 2000, Nr.45-1289) nustatyta, kad kredito įstaigoms būdingą veiklą (įskaitant ir indėlių priėmimą iš gyventojų), turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys, įsigiję Lietuvos banko licencijas. Indėlio sąvoka pagal GPMĮ taikoma piniginėms lėšoms laikomoms ne tik Lietuvos banko licencijas turinčiose kredito įstaigose, bet ir užsienio valstybių užsienio valstybėse esančiose kredito įstaigose laikomoms lėšoms. 7. Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: Komentaras 1. Individualios veiklos sąvoka yra svarbi dėl to, kad įstatymas numato iš tokios veiklos gautoms pajamoms specialią apmokestinimo tvarką, be to, individuali veikla, kurią Lietuvoje per nuolatinę bazę vykdo nenuolatinis Lietuvos gyventojas, yra gyventojų pajamų mokesčio objektas Lietuvoje. 2. GPMĮ apibrėžia dvi skirtingas pagal prigimtį gyventojo vykdomas veiklas - tai darbo veikla, vykdoma darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu, ir individuali veikla. 3. Individuali veikla apibrėžta kaip savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį, neatsižvelgiant į tai ar ši veikla pelninga ar nepelninga. Šiai veiklai būdingi tokie 2 požymiai: 1) tęstinumas – gyventojo sudaromiems sandoriams paprastai būdingas tam tikras tęstinumas ar atsikartojamumas. Atsitiktiniai sandoriai (pvz., asmeninės transporto priemonės ar kito nei nekilnojamojo turto nuoma, pardavimas, kuriame nėra “verslininkiškumo” elementų) negali būti laikomi veiklos vykdymo požymiu, todėl tokie sandoriai nereikš individualios veiklos vykdymo. Taigi, kad gyventojas būtų laikomas vykdančiu individualią veiklą, jo sudaromiems sandoriams turi būti būdingas tam tikras tęstinumas, taip pat motyvas ir galimybės sandorius sudaryti ir ateityje. Atskirais atvejais ir ne vieną analogišką sandorį per trumpą laiką sudaręs gyventojas dažniausiai nebus laikomas vykdančiu individualią veiklą (pvz., išvykstantis į užsienį gyventojas parduoda keletą tapačių daiktų). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tam tikrais atvejais ir nesant tęstinumui, iš tam tikrų aplinkybių darytina išvada, kad gyventojas vertėsi individualia veikla. Tokiomis aplinkybėmis gali būti: naudos dydis ir tai, kokią gyventojo pajamų dalį sudaro ši nauda; taip pat su naudos gavimu susijusios sąnaudos, 2) savarankiškumas, t.y. toks gyventojo santykis su kita sandorių, sudaromų vykdant veiklą, šalimi, kuris iš esmės skiriasi nuo darbdavio ir darbuotojo santykių. Gyventojo veikla yra savarankiška, kai jo santykiuose su kita sandorio puse nėra būdingų darbo santykiams požymių (susitarimo dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės, atostogų ir pan.), gyventojas pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats dengia savo išlaidas, susijusias su veiklos vykdymu ir kt. Pavyzdys. 1. Gyventojas sudarė su įmone kompiuterių programų sukūrimo sutartį, kurioje numatė atliekamos paslaugos tęstinumą (tarkime, per 5 mėnesius sukurti programinę įrangą įmonės buhalterinei apskaitai tvarkyti), civilinę atsakomybę už atliktą darbą, nustatė tarpusavio teises ir pareigas. Gyventojui buvo sudarytos sąlygos dirbti įmonės patalpose, naudoti įmonės kompiuterį. Tačiau šiam gyventojui neskaičiuojamas darbo stažas šioje įmonėje, nenumatytas kvalifikacijos kėlimas, darbo laiko ir poilsio reikalavimai, jis turi pats pasirūpinti darbo priemonėmis (išskyrus kompiuterį), nenumatytos garantijos ligos atveju, jis nepavaldus įmonės vadovui ir pan. Tokia gyventojo veikla priskirtina individualiai veiklai. 2. Gyventojas pradėjo dirbti įmonėje kompiuterių programų kūrimo specialistu. Susitarime su darbdaviu numatytos darbo funkcijos, darbo laiko, poilsio, drausmės sąlygos, pavaldumas atitinkamo padalinio ar įmonės vadovams, darbo apmokėjimo sąlygos, materialinė atsakomybė ir pan. Šiuo atveju gyventojo veikla nėra savarankiška, o atitinka darbo santykiams būdingus požymius. 3. Teismas bankrutuojančiai įmonei paskyrė administratorių, kuris šioje įmonėje dirba pagal pavedimo sutartį. Nors už administratoriaus paslaugas atlyginama iš bankrutuojančios įmonės lėšų, tačiau jis nėra pavaldus nei bankrutuojančiai įmonei, nei jį paskyrusiam asmeniui, todėl jo veikla priskirtina individualiai veiklai. 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą; (2010 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XI-1152 redakcija; įsigaliojo nuo 2010 m. gruodžio 11 d.; taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2010-2013 metų pajamas) Komentaras 1. Individualiai veiklai priskiriama bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, tačiau verčiantis kai kuriomis komercinėmis arba gamybinėmis veiklomis teisės aktai numato reikalavimą įsteigti juridinius asmenis, todėl gyventojai, norėdami užsiimti savarankiška komercine arba gamybine veikla, atitinkamą veiklos sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose ir atitinkamose institucijose, kuruojančiose tą veiklos sritį, turėtų pasidomėti, ar tokią veikla jie gali vykdyti, neįregistravę juridinio asmens. Pvyzdžiai: 1. Gyventojas nutaria užsiimti individualia komercine veikla ir prekiauti alkoholiniais gėrimais bei tabako gaminiais. Pasiteiravęs Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje, jis sužino kad, - alkoholinių gėrimų importas, didmeninė prekyba ir mažmeninė prekyba jais (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 618) bei didmeninė ir mažmeninė prekyba tabako gaminiais (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 7 d. nutarimas Nr. 383) yra licencijuojamos veiklos, o licencijos šioms veikloms išduodamos tik įmonėms, todėl pajamų mokestis nuo tokių pajamų negali būti mokamas registruojant individualią veiklą. 2. Gyventojas, turintis darbą ir nuolatines pajamas, norėtų kitiems gyventojams skolinti pinigines lėšas. Skolinamos būtų tik gyventojo asmeninės lėšos, įkeičiant skolininko nekilnojamąjį turtą. Gyventojas indėlių nepriimtų ir vartojimo kreditų neteiktų. Pasiteiravęs Lietuvos Banko priežiūros tarnyboje, jis sužinojo, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog VKĮ nėra taikomas kredito sutartims, užtikrintoms nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka). Teisėtai sudaryta ir tikruosius šalių ketinimus atitinkanti sutartis, užtikrinta nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka) nėra laikoma vartojimo kredito sutartimi pagal VKĮ. Todėl pajamų mokestis nuo tokių pajamų gali būti mokamas įregistravus individualią veiklą pagal pažymą kodu 64.92 (jei paskolos sutartis yra sudaroma verslo ir/ar profesinėms reikmėms, o pati paskola nebus naudojama kaip vartojimo kreditas). 3. Gyventojas nutaria užsiimti individualia veikla ir kitiems gyventojams teikti vartojimo kreditus. Pasiteiravęs Lietuvos Banke, jis sužinojo, kad pagal VKĮ 2 straipsnio 13 punktą, vartojimo kreditų davėju laikomas asmuo, išskyrus fizinį asmenį, kuris verslo tikslais teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus. Todėl pajamų mokestis nuo tokių pajamų negali būti mokamas registruojant individualią veiklą. (2 str. 7 d. 1 p. komentaro pavyzdžiai - pagal VMI prie FM 2015-05-05 raštą Nr. (18.16-31-1)RM-9486) 2. Gyventojų nuo 2010 m. sausio 1 d. vykdoma nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veikla nelaikoma individualia veikla. CK 4.2. straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamieji pagal prigimtį daiktai yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Nekilnojamaisiais pagal prigimtį daiktais yra laikomi žemės sklypai, įvairūs statiniai (taip pat nebaigti statyti) – tai pastatai, priestatai, tiesiniai (inžinieriniai tinklai, keliai ir pan.) ir visa tai, kas statoma (montuojama, tiesiama) ar jau yra pastatyta (sumontuota, nutiesta) naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra tvirtai sujungti su žeme, gyvenamajame ar negyvenamajame pastate esantys butai ar įrengtos gyvenamosios patalpos ir kitą funkcinę (ne gyvenamąją) paskirtį turinčios patalpos, įvairūs inžineriniai įrenginiai, kurių funkcijos susijusios su žemės sklypu ar pastatu ir pan. Pvyzdžiai. 1. Gyventojas trims Lietuvos įmonėms nuomoja Lietuvoje turimus tris savo butus. Nuo 2010 m. sausio 1 dienos šis gyventojas nelaikomas vykdančiu individualią veiklą. 2. Gyventojas 2010 metais įsigijo žemės sklypą, jį padalijo į aštuonis mažesnius sklypelius ir juos pardavinėja kitiems gyventojams. Tokia gyventojo veikla nelaikoma individualia veikla. 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, taip pat finansinių priemonių sandorius; (2 str. 7 d. 1 p. - LR 2013 06 27 įstatymo Nr. XII-427 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 07 13. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Gyventojų nuo 2014 m. sausio 1 d. savarankiškas tęstinis investavimas į vertybinius popierius ir kitas finansines priemones nelaikomas individualia veikla. Finansinių priemonių sąvoka pateikta GPMĮ 2 straipsnio 36 dalyje (žr. GPMĮ 2 str. 36 dalies komentarą). Pvyzdžiai: 1. Gyventojas 2014 metais gauna pajamas iš su valiutomis susietų pasirinkimo (currency option), ateities (futures), apsikeitimo (swap) ir išankstinių (forward) sandorių FOREX rinkoje. Nuo 2014-01-01 gyventojai, prekiaujantys nurodytomis ar kitomis finansinėmis, nepriklausomai nuo prekybos šiomis priemonėmis apimties, tęstinumo ir pajamų dydžio, nelaikomi vykdančiais individualią veiklą. 2. Gyventojas 2012, 2013 ir 2014 mokestiniais laikotarpiais sudarė sandorius dėl neatidėliotino valiutos pirkimo bei pardavimo (spot) operacijų. Mokėjimo priemonės (valiutos) nepatenka į Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 3 str. 4 dalyje pateiktą finansinės priemonės sąvoką. Todėl neatidėliotini valiutos pirkimo ir pardavimo sandoriai (spot), FRPĮ ir GPMĮ taikymo tikslais, nelaikomi finansinėmis priemonėmis. Gyventojas, kuris tęstinį laikotarpį spekuliaciniais tikslais, siekdamas gauti ekonominės naudos, sudaro neatidėliotinus valiutos pirkimo ir pardavimo sandorius (spot), yra laikomas vykdančiu individualią veiklą. (2 str. 7 d. 1 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-05-05 raštą Nr. (18.16-31-1)-RM-9486) 2) savarankiška kūryba, mokslinė, profesinė, įskaitant laisvąsias profesijas, ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla; (Pagal 2010 m. lapkričio 23 d. GPMĮ 2, 6, 10, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI-1152, (Žin., 2010, Nr. 145-7410), taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 m. ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Individualiai veiklai priskiriama savarankiška kūrybos veikla (sąvoka “kūryba” komentuojama šio straipsnio 10 dalies komentare), savarankiška mokslinė veikla, savarankiška profesinė veikla, įskaitant laisvąsias profesijas (sąvoka ,,laisvoji profesija“ komentuojama šio straipsnio 35 dalies komentare) ir kita panašaus pobūdžio veikla. Verčiantis kai kuriomis kūrybinėmis, mokslinėmis, profesinėmis (įskaitant laisvąsias profesijas) ar kitomis panašaus pobūdžio veiklomis teisės aktai gali numatyti reikalavimą įsteigti juridinis asmenis, todėl gyventojai, norėdami užsiimti tokio pobūdžio savarankiška veikla, atitinkamą veiklos sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose ir atitinkamose institucijose, kuruojančiose tą veiklos sritį, turėtų pasidomėti, ar tokią veikla jie gali vykdyti, neįregistravę juridinio asmens. Savarankišką kūrybinę veiklą vykdančiais gyventojais gali būti laikomi dailininkai, skulptoriai, kompozitoriai, rašytojai, poetai, režisieriai, kinematografininkai, choreografai ir kita kūrybine veikla užsiimantys asmenys. Savarankišką mokslinę veiklą vykdančiais gyventojais gali būti laikomi mokslininkai ir kiti mokslo darbus savarankiškai atliekantys asmenys. Savarankišką profesinę veiklą vykdančiais gyventojais gali būti laikomi nekilnojamojo turto agentai, prekybos ir reklamos agentai, vairuotojai, siuvėjai, kirpėjai, kosmetologai treneriai, teisėjai, gidai ir kiti profesine veikla, įskaitant laisvųjų profesijų veiklą, užsiimantys asmenys. Pvyzdžiai. 1. Gyventojas, dirbantis televizijoje žurnalistu (pagal darbo sutartį), kuria ir autorines laidas. Savarankiškai kurdamas autorines laidas žurnalistas naudojasi tais pačiais studijų įrengimais, kuriais naudojasi ir kaip televizijos darbuotojas, autorinę laidą jam padeda kurti kiti televizijos darbuotojai, jis nemoka jiems už darbą, taip pat nemoka nuomos mokesčio už įrengimus, dėl savo veiklos atsiskaito tiems patiems vadovams, nors gali būti, kad į minėtus faktus atsižvelgiama, kai atlyginama už teisę transliuoti tą autorinę laidą. Įvertinus tik minėtas aplinkybes, galima teigti, kad šis gyventojas nėra savarankiškas savo kūrybinėje veikloje, todėl čia paminėtas autorinės laidos kūrimas yra jo darbo veiklos dalis, jei nepaaiškėja papildomos aplinkybės. 2. Gyventojas, pagal darbo sutartį dirbantis universitete dėstytoju, sukūrė savo paskaitų ciklą, kurį skaito plačiajai visuomenei ir iš kurių gauna pajamų. Kadangi ši jo veikla nesusijusi su darbu universitete ir yra savarankiška, tai ji priskiriama individualiai veiklai – savarankiškai laisvosios profesijos veiklai. Jeigu šias paskaitas gyventojas skaito ir universiteto studentams, tokia jo veikla, gali būti laikoma individualia laisvosios profesijos veikla tik tuo atveju, jeigu galima įrodyti, kad tokios paskaitos yra visiškai nesusijusios su jo darbo santykiais – t.y. dėstytojas nesivadovauja universiteto programa, dėl paskaitų vietos ir laiko susitaria su universiteto administracija kaip privatus asmuo, studentams šios jo paskaitos nėra privalomos, dėl jų nebuvo susitarta jo darbo sutartyje. (2 str. 7 d. 2 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2013-04-19 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-2522) 3) savarankiška sporto veikla; Komentaras 1. “Sporto veiklos” sąvoka paaiškinta 2 straipsnio 8 dalies komentare. Individualiai veiklai priskiriama tik savarankiška tokia veikla. Pavyzdys. 1. Sportininkas sudaro sutartis su varžybų organizatoriais, kuriose numatyta, kad sportininkas gauna tam tikrą dalį pajamų nuo parduotų bilietų į konkrečias varžybas ar jų ciklą, kuriame dalyvauja ir sportininkas. Tokia sportininko veikla – savarankiška sporto veikla. 4) savarankiška atlikėjo veikla. Komentaras 1. “Atlikėjo veiklos” sąvoka paaiškinta 2 straipsnio 9 dalies komentare. Individualiai atlikėjo veiklai priskiriama tik savarankiška tokia veikla. Pavyzdys. 1. Gyventoja, teatro aktorė, savarankiškai parengė poezijos spektaklį, kurį, važinėdama po Lietuvą ar kitas šalis viešai atlieka. Tokia gyventojos veikla – savarankiška atlikėjo veikla. 8. Sporto veikla – sportininko (gyventojo, kuris atlieka tam tikrą fizinę ar protinę veiklą, grindžiamą tam tikromis taisyklėmis ir organizuojamą tam tikra specialiai šiai veiklai nustatyta forma) rengimosi varžyboms ir dalyvavimo varžybose veikla. Treneris, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatyme, šio Įstatymo taikymo tikslais nėra laikomas sportininku (Ši nuostata pagal 2008 m. gruodžio 23 d. GPM įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI111 , Žin., 2008, Nr. 149-6033, įsigalioja nuo 2008-12-30). Komentaras 1. Sporto veikla – tai sportininko savarankiška sporto veikla ir sporto veikla, vykdoma darbo arba jų esmę atitinkančių santykių pagrindu. 2. Pasirengimas varžyboms ir dalyvavimas varžybose kaip ir bet kuri kita veikla (individuali veikla, atlikėjo veikla ir pan.) GPMĮ prasme turi atitikti bendrus veiklai taikomus kriterijus. Tai reiškia, kad ja turi būti užsiimama tęstinį laikotarpį, siekiama tam tikrų tikslų: kuo geresnių sportinių rezultatų, nuosekliai didinti sportinį meistriškumą, gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Todėl pavieniai asmenų veiksmai, kuriais nėra siekiama sportinių ar ekonominių tikslų per tęstinį laikotarpį, šio įstatymo prasme nelaikomi sporto veikla. 3. Pagal GPMĮ nuostatas, sportininkai – tai nuolatiniai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, užsiimantys fizine ar protine veikla, kuri grindžiama tam tikromis taisyklėmis ir organizuojama tam tikra specialiai šiai veiklai nustatyta forma (tiek komandinių, tiek individualių sporto šakų atstovai – atletai, šachmatininkai, jojikai, šokėjai, plaukikai, dviratininkai, lenktynininkai, krepšininkai, ledo ritulininkai ir pan.). 4. Sportininku GPMĮ tikslais nėra laikomas treneris. Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatyme (2008 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr. X-1501 redakcija; Žin., 2008, Nr. 47-1752) trenerio sąvoka apibrėžta taip: treneris - asmuo, sporto (šakos) federacijos (nacionalinės arba tarptautinės) nustatyta tvarka įgijęs kvalifikaciją ar kvalifikacinę kategoriją, kurios nors sporto šakos specialistas, turintis teisę rengti ir rengiantis sportininkus arba komandą varžyboms. Remiantis šia nuostata, trenerių pajamos apmokestinamos ne kaip pajamos iš sporto veiklos, o priklausomai nuo asmens vykdomos veiklos formos ir turinio, pavyzdžiui, kaip individualios veiklos arba kaip su darbo santykiais susijusios pajamos. 5. Sportininkais GPMĮ tikslais nėra pripažįstami instruktoriai, sekundantai, asistentai, masažistai ir kiti asmenys, kurių veikla neatitinka nustatytos sporto veiklos sąvokos, o skirta tik padėti sportininkui ir/ar sporto komandai pasirengti ir dalyvauti varžybose, t.y. užsiimti sporto veikla. Gyventojai, užsiimantys fizine ir/ar protine savo poilsio (rekreacijos) veikla (alpinizmu, nardymu, jojimu, slidinėjimu, joga ir pan., kai tai nėra pasirengimo ir/ar dalyvavimo sportinėse varžybose veikla), taip pat individualią veiklą vykdantys ar sporto varžybas rengiančioje organizacijoje pagal darbo sutartis dirbantys asmenys, kurie turi įgaliojimus vykdyti atitinkamos sporto šakos taisyklių laikymosi kontrolę ir/ar registruoti varžybų rezultatus (teisėjai, arbitrai, komisarai ir pan.), GPMĮ prasme sportininkais taip pat nelaikomi. Pavyzdžiai: 1. Gyventojas kaip sporto mėgėjas lanko sporto klubą. Jis kasmet dalyvauja šventinėse bėgimo varžybose. GPMĮ prasme toks gyventojas nebus laikomas sportininku, o jo dalyvavimas šventinėse bėgimo varžybose negali būti pripažįstama sporto veikla. 2. Gyventojas, turintis tarptautinės kategorijos sporto teisėjo kvalifikaciją, pagal darbo sutartį dirba sunkiosios atletikos federacijoje. Federacijos organizuotame sunkiosios atletikos čempionate jis kontroliavo sportinių veiksmų atlikimo taisyklingumą, registravo varžybų rezultatus. Toks gyventojas GPMĮ prasme nebus laikomas sportininku, o ši jo veikla nelaikoma sporto veikla. 6. Pajamų gavimo požiūriu prie sporto veiklos priskiriama ir tiesiogiai ar netiesiogiai su ja susijusi veikla, už kurią sportininkas gauna pajamų. Pavyzdžiui, reprezentacinė veikla (autografų dalijimas, dalyvavimas labdaros renginiuose, tam tikruose produkto (prekių ar paslaugų) pristatymuose), rėmėjo simbolikos vaizdavimas ant sportininko naudojamų sporto reikmenų. Tačiau ši vienkartinė ar pasikartojanti veikla turi būti siejama su konkrečiais vienkartiniais ar pasikartojančiais veiksmais, t. y. sporto renginiais (jeigu sportininkas yra ne nuolatinis Lietuvos gyventojas – renginiais Lietuvoje). 7. Prie sporto veiklos nepriskiriama veikla, kuri nėra tiesiogiai ar netiesiogiai susieta su konkrečiu sporto renginiu, pavyzdžiui, reklama, susijusi tik su sportininko vardu ar jo sportiniais pasiekimais. Tokios veiklos pajamos apmokestinamos pagal GPMĮ normas kaip individualios (ne sporto) veiklos pajamos, arba su darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, o mokėjimai gyventojui, atitinkantys honorarų sąvoką, apmokestinami taip pat atitinkamai. Pavyzdys. Vasaros atostogų metu gyventojas dalyvauja nardymo klubo „Naras“ organizuojamuose nardymo kursuose. Kursų baigimo proga klubas organizuoja nardymo varžybas, kurių laimėtojams įteikia piniginius prizus. Šiuo atveju nei gyventojai, dalyvaujantys nardymo varžybose, nei nardymo instruktorius (neatsižvelgiant į tai, ar jis yra profesionalus sportininkas, ar ne) nelaikomi vykdančiais sporto veiklą. (2 str. 8 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2010-10-15 raštą Nr. (18.18-31-1)-R-9785) 9. Atlikėjo veikla – atlikėjo (aktoriaus, dainininko, muzikanto, dirigento, šokėjo ar kito vaidinančio, dainuojančio, skaitančio, deklamuojančio arba kitaip atliekančio literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius gyventojo) rengimosi viešam pasirodymui ir dalyvavimo viešame pasirodyme veikla. Atlikėjais nelaikomi gyventojai, dalyvaujantys kūrinio sukūrime arba rengimosi viešam pasirodymui procese, tačiau nedalyvaujantys kūrinį viešai atliekant ar viešai pasirodant. Komentaras 1. Atlikėjo veikla – tai savarankiška atlikėjo veikla ir atlikėjo veikla, vykdoma darbo ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu. 2. Atlikėjais nelaikomi gyventojai, dalyvaujantys kūrinio sukūrime arba rengimosi viešam pasirodymui procese, tačiau nedalyvaujantys kūrinį viešai atliekant ar pasirodant, taip pat kino aktoriai, dalyvaujantys kino kūrime, konferencijų dalyviai, televizijos programų svečiai, dalyvaujantys diskusijose spec. laidose, ir pan. Kūrinio sukūrimas, atlikėjų veiklos kontekste, neapima dailininko, skulptoriaus, kompozitoriaus ar rašytojo veiklos. 3. Viešas atlikimas ar pasirodymas – tai viešas kūrinio vaidinimas, dainavimas, grojimas, deklamavimas, skaitymas, šokis ar kitas kūrinio viešo atlikimo būdas tiesiogiai (gyvas atlikimas) ar pasitelkiant bet kokias priemones ar įrangą. Viešu pasirodymu taip pat laikomas dalyvavimas atlygintinai politiniuose, religiniuose, labdaringuose ar kituose panašiuose renginiuose. 4. Tais atvejais, kai tas pats gyventojas vykdo ir atlikėjo veiklą ir kitą su ja susietą individualią veiklą, pavyzdžiui, yra ir choreografas ir atlikėjas, tai visą jo veiklą galima priskirti veiklos rūšiai, iš kurios gaunama daugiau pajamų. 5. Pajamų gavimo požiūriu prie atlikėjo veiklos priskiriama ir tiesiogiai ar netiesiogiai su ja susijusi veikla, už kurią atlikėjas gauna pajamų. Pavyzdžiui, reprezentacinė veikla (autografų dalijimas, dalyvavimas labdaros renginiuose, tam tikruose produkto (prekių ar paslaugų) pristatymuose). Tačiau ši vienkartinė ar pasikartojanti veikla turi būti siejama su konkrečiais vienkartiniais ar pasikartojančiais veiksmais, t. y. viešais pasirodymais (jeigu atlikėjas yra ne nuolatinis Lietuvos gyventojas – pasirodymais Lietuvoje). 6. Prie atlikėjo veiklos nepriskiriama veikla, kuri nėra tiesiogiai ar netiesiogiai susieta su konkrečiu pasirodymu, pavyzdžiui, reklama, susijusi tik su atlikėjo vardu ar jo kaip atlikėjo pasiekimais. Tokios veiklos pajamos apmokestinamos pagal GPMĮ normas kaip individualios (ne atlikėjo) veiklos pajamos, arba su darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, o mokėjimai gyventojui, atitinkantys honorarų sąvoką apmokestinami taip pat atitinkamai. 7. Gyventojų, teikiančių muzikantų paslaugas (išskyrus viešus pasirodymus) tik gyventojams, pavyzdžiui, vestuvių, pobūvių, laidotuvių, jubiliejų ir pan. atvejais, veikla nepriskiriama atlikėjų veiklai ir gali būti vykdoma kaip individuali (ne atlikėjo) veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą. 10. Kūryba – kūrinių, kurie gali būti autorių teisių objektas, kūrimas ir turtinių teisių į savo sukurtus kūrinius perleidimas. Komentaras 1. GPMĮ apibrėžta kūrybos sąvoka apima kūrinio sukūrimą ir turtinių teisių į savo sukurtus kūrinius perleidimą. Tai aktyvios veiklos pajamos, kai gyventojas pats sukuria kūrinį, kuris gali būti autorių teisių objektu, ir perleidžia turtines teises į jį. Turtinių teisių į kitų sukurtus kūrinius perleidimas nėra laikomas kūryba. 2. Taikant GPMĮ nuostatas kūriniais, laikomi originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kūrybinės veiklos rezultatas, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ir formos (Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, Žin., 1999, Nr. 50-1598, galiojo iki 2003-03-20; Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo įstatymas, Žin., 2003, Nr. 281125, galioja nuo 2003-03-21). 3. Autorių teisių objektai pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalį yra: 1) knygos, brošiūros, straipsniai, dienoraščiai ir kiti literatūros kūriniai, išreikšti bet kokia forma, įskaitant elektroninę, taip pat kompiuterių programos; 2) kalbos, paskaitos, pamokslai ir kiti žodiniai kūriniai; 3) rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai (mokslinės paskaitos, studijos, monografijos, išvados, mokslo projektai ir projektinė dokumentacija bei kiti mokslo kūriniai); 4) dramos, muzikiniai dramos, pantomimos, choreografijos ir kiti scenoje atlikti skirti kūriniai ir režisuoti spektakliai, taip pat scenarijai ir scenarijų planai; 5) muzikos kūriniai su tekstu arba be teksto; 6) audiovizualiniai kūriniai (kino filmai, televizijos filmai, televizijos laidos, videofilmai, diafilmai ir kiti kinematografinėmis priemonėmis išreikšti kūriniai), radijo laidos; 7) skulptūros, tapybos bei grafikos kūriniai, monumentalioji dekoratyvinė dailė, kiti dailės kūriniai, taip pat scenografijos kūriniai; 8) fotografijos kūriniai ir kiti fotografijai analogiškais būdais sukurti kūriniai; 9) architektūros kūriniai (pastatų ir kitų statinių projektai, brėžiniai, eskizai ir modeliai, taip pat pastatai ir kiti statiniai); 10) taikomosios dailės kūriniai ir kūriniai, neužregistruoti kaip pramoninis dizainas; 11) iliustracijos, žemėlapiai, planai, sodų ir parkų projektai, eskizai ir trimačiai kūriniai, susiję su geografijos, topografijos ar tiksliųjų mokslų sritimis; 12) kiti kūriniai. 4. Be to, autorių teisių objektais laikomi: 1) išvestiniai kūriniai, sukurti pasinaudojus kitais literatūros, mokslo ir meno kūriniais (vertimai, inscenizacijos, adaptacijos, anotacijos, referatai, apžvalgos, muzikinės aranžuotės, statinės ir interaktyvios interneto svetainės ir kiti išvestiniai kūriniai); 2) kūrinių rinkiniai ar duomenų rinkiniai, duomenų bazės (išreikštos techninėmis priemonėmis skaityti pritaikyta ar kita forma), kurie dėl turinio parinkimo ar išdėstymo yra autoriaus intelektinės kūrybos rezultatas; 3) teisės aktų, oficialių administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentų, nurodytų šio Įstatymo 5 straipsnio 2 punkte, neoficialūs vertimai. 5. Autorių teisės išvestiniams kūriniams ir rinkiniams taikomos nepažeidžiant autorių teisių į kūrinį ar kūrinius, kurių pagrindu buvo sukurtas išvestinis kūrinys arba sudarytas rinkinys, bet netaikomos duomenims ar medžiagai, nesantiems autorių teisių objektais, iš kurių sudaryta duomenų bazė. 6. Autorių teisių objektais nelaikomi: 1) idėjos, procedūros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys; 2) teisės aktai, oficialūs administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentai (sprendimai, nuosprendžiai, nuostatai, normos, teritorijų planavimo ir kiti oficialūs dokumentai), taip pat jų oficialūs vertimai; 3) oficialūs valstybės simboliai ir ženklai (vėliavos, herbai, himnai, piniginiai ženklai ir kiti valstybės simboliai bei ženklai), kurių apsaugą reglamentuoja kiti teisės aktai; 4) oficialiai įregistruoti teisės aktų projektai; 5) įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie įvykius; 6) folkloro kūriniai. 11. Išvestinės finansinės priemonės – Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktuose nurodytos finansinės priemonės. (2 str. 11 d. - LR 2013 06 27 įstatymo Nr. XII-427 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 07 13. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Išvestinė finansinė priemonė – tai finansinė priemonė, kurios vertė kinta priklausomai nuo prekių kainos, palūkanų normos, vertybinių popierių kainos, valiutos kurso, kainos arba palūkanų normos indekso, kreditingumo įvertinimo, kredito indekso arba panašaus kintamojo ir pagal kurią atsiskaitymas turi būti įvykdytas ateityje. Išvestinės finansinės priemonės dažniausiai yra susietos su akcijų, obligacijų, valiutų, žaliavų pirkimo ar pardavimo sandoriais. Išvestinės finansinės priemonės naudojamos apsidrausti nuo rizikos ar prekybos tikslais (kai šiomis priemonėmis prekiaujama biržoje). 2. Išvestine finansine priemone laikomas pasirinkimo sandoris, ateities sandoris, apsikeitimo sandoris, išankstinis sandoris, kredito rizikos perkėlimo sandoris, sandoris dėl kainų skirtumo ir kt. Pasirinkimo sandoris (angl. option) – tai sandoris, pagal kurį už tam tikrą mokestį įsigyjama teisė, bet ne įsipareigojimas ateityje už nustatytą kainą pirkti arba parduoti prekes, valiutą arba kitą finansinį turtą. Pavyzdžiai: 1. Bendrovės akcininkas su bendrovės vadovu sudarė sutartį, pagal kurią vadovui suteikė teisę po nustatyto termino įsigyti sutartyje nurodytą kiekį bendrovės akcijų už nustatytą kainą. Vadovas už tokį sandorį sumoka nustatytą kainą. Tokia bendrovės vadovo su jos akcininku sudaryta sutartis laikomas pasirinkimo sandoriu. 2. Gyventojas su Lietuvos komerciniu banku sudaro sutartį, kurioje nustatyta, kad sutartyje nurodytu laikotarpiu gyventojas bankui turės teisę parduoti sutartyje nurodytą JAV dolerių kiekį už nustatytą JAV dolerio ir euro kursą. Už tai gyventojas bankui sumoka 2 proc. sandorio sumos premiją. Gyventojo su banku sudarytas toks sandoris laikomas valiutos keitimo pasirinkimo sandoriu. Apsikeitimo sandoris (angl. swap) – sandoris, kuriuo dvi šalys susitaria apsikeisti tam tikru turtu ar finansinėmis priemonėmis, siekdamos apsidrausti nuo valiutos kursų, palūkanų normų kitimo ar kitos rizikos. Dažniausiai pasitaikantys yra valiutų, žaliavų, palūkanų normų apsikeitimo sandoriai. Pavyzdys. Gyventojas su įmone susitaria vieną valiutą keisti į kitą valiutą neatidėliotinu sandoriu rinkos kaina, ir pagal sutartą kainą apskaičiuotą vienos valiutos sumą iškeisti į tą patį kiekį kitos valiutos sutartą datą ateityje. Tokiu būdu sandorio šalys vien kitai laikinai paskolina sutartas sumas skirtingomis valiutomis. Toks sandoris laikomas valiutų apsikeitimo sandoriu (angl. FX swap). Išankstinis sandoris (angl. forward.) – tai susitarimas, pagal kurį dvi šalys susitaria tam tikrą dieną keistis nustatytu tam tikro turto (akcijomis, valiuta, žaliavomis ir pan.) kiekiu susitarta kaina. Išankstiniais sandoriais neprekiaujama reguliuojamuose rinkose. Atsiskaitymas pagal išankstinį sandorį yra privalomas, tačiau suėjus mokėjimo dienai turto pristatyti nebūtina; galima sumokėti sutartos ir rinkos kainų skirtumus. Išankstiniu sandoriu gali būti išankstinis palūkanų normos sandoris, valiutos keitimo išankstinis sandoris ir kt. Išankstinis palūkanų normos sandoris – tai dvišalis susitarimas ateityje pasiskolinti pinigų arba padėti indėlį sutartam laikotarpiui už palūkanų normą, nustatytą sudarant sandorį. Nustatyta palūkanų norma nekinta visą sandorio laikotarpį. Pavyzdys. Gyventojas su Lietuvos komerciniu banku sudarė sandorį, kad po 6 mėnesių jis į banką padės 100 000 EUR indėlį 6 mėnesiams. Sutartyje nustatytos 0,50 proc. indėlio palūkanos. Toks sandoris laikomas išankstiniu palūkanų normos sandoriu. Valiutos keitimo išankstinis sandoris – sandoris, pagal kurį sandorio šalys susitaria ateityje pirkti arba parduoti valiutą už sandorio sudarymo dieną sutartą kainą. Ateities sandoris (angl. future) - standartinės sumos ir termino išankstinis sandoris, kuriuo jo šalys įsipareigoja nustatytu laiku ateityje pirkti arba parduoti tam tikrą kiekį finansinio turto už sandorio sudarymo dieną sutartą kainą. Šiais sandoriais yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir/arba daugiašalėje prekybos sistemoje. Kredito rizikos perkėlimo išvestinė priemonė – tai finansinė priemonė, naudojama pagrindinės pozicijos kredito rizikai apdrausti, kai ši rizika perduodama trečiajai šaliai, bet nuosavybės teisės į pagrindinę poziciją neperleidžiamos. Sandoris dėl kainų skirtumo yra susitarimas tarp dviejų šalių, t. y. pirkėjo ir pardavėjo, pagal kurį viena iš šalių sumoka kainų skirtumą tarp pagrindinės finansinės priemonės esamos kainos ir pradinės kainos sandorio sudarymo dieną. Sandorio dėl kainų skirtumo (CFD) veikimo pavyzdys. Gyventojas mano, kad akcijos, kuriomis prekiaujama biržoje (A akcijos), yra nepakankamai įvertintos ir jų kaina ateityje kils. Gyventojas nusprendžia nusipirkti CFD dėl 4000 vienetų A akcijų, kai akcijų CFD vieneto kaina yra 10 EUR. Gyventojo „pozicija“ yra 40 000 EUR (4000 x 10 EUR). Gyventojui nereikia mokėti 40 000 EUR: mokėtina suma priklausys nuo maržos (pinigų sumos), kurios reikalauja CFD teikėjas. Jeigu CFD teikėjas, pvz., reikalauja 5 proc. maržos, vadinasi, mažiausia gyventojo pradinė įmoka bus 2000 EUR (40 000 EUR x 5 proc.). Pelnas, kurį gyventojas gaus investavęs šią pradinę įmoką, priklausys nuo akcijų A kainos rinkoje tą dieną, kai gyventojas nuspręs uždaryti savo poziciją (t. y. pardavus CFD). Jeigu A akcijos kaina sumažėja 5 proc. (nuo 10 EUR iki 9,5 EUR), o finansinis svertas yra 20, gyventojas praranda visą savo pradinę maržos įmoką (-100 proc.), t. y. 2000 EUR. Jeigu A akcijos kaina sumažėja 10 proc. (nuo 10 EUR iki 9 EUR), o finansinis svertas yra 20, gyventojas praranda ne tik pradinę savo įmoką (2000 EUR), bet ir turi sumokėti CFD teikėjui dar 2000 EUR (įkaito vertės išlaikymo prievolė), jeigu nori, kad sandoris galiotų toliau. 3. Išvestinės finansinės priemonės pagal GPMĮ yra laikomos turtu (žr. GPMĮ 2 str. 28 dalį). Apmokestinamųjų pajamų, gautų gyventojui realizavus išvestines finansines priemones, apskaičiavimo tvarka paaiškinta GPMĮ 19 straipsnyje (žr. GPMĮ 19 str. komentarą). Išvestinių finansinių priemonių realizavimo pajamos, kurios priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, nustatytos GPMĮ 17 str. 1 dalies 30 punkte (žr. GPMĮ 17 str. 1 dalies 30 punkto komentarą). (2 str. 11 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2014-12-30 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-21354) 12. Nuolatinė buveinė – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme (toliau – Pelno mokesčio įstatymas). (Ši nuostata pagal 2008 m. gruodžio 23 d. GPM įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI111 , Žin., 2008, Nr. 149-6033, įsigalioja nuo 2008-12-30). Komentaras 1. Nuolatinė buveinė pagal GPMĮ 23 straipsnio nuostatas (žr. 23 straipsnio komentarą) yra pajamų mokestį išskaičiuojantis asmuo. Sąvoka ,,nuolatinė buveinė” GPMĮ naudojama ir apibrėžiant pajamas, kurių šaltinis yra Lietuvoje. 2. Nuolatinės buveinės sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992; 2008, Nr. 87-3457) 2 str. 22 dalyje (žr. PMĮ 2 str. 22 dalies komentarą). Nuolatinė buveinė – užsienio vieneto veiklos Lietuvos Respublikoje išraiška. Užsienio vienetas laikomas veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje: nuolat vykdo veiklą; arba vykdo savo veiklą per priklausomą atstovą (agentą); arba naudoja statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos objektą; arba gamtos išteklių tyrimui ar gavybai naudoja įrangą arba konstrukciją, įskaitant tam naudojamus gręžinius arba laivus. Užsienio vieneto veiklos nuolatinumo apibrėžimas ir užsienio vieneto atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijai patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 54 (Žin., 2002, Nr. 24-892). (2 str. 12 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2010-10-15 raštą Nr. (18.18-31-1)-R-9785) 13. Nuolatinė bazė – nenuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos, išskyrus sporto bei atlikėjo veiklą, (toliau šioje dalyje vadinama – veikla) Lietuvoje išraiška. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas laikomas veikiančiu per nuolatinę bazę Lietuvoje, jeigu jis Lietuvoje: nuolat vykdo veiklą; arba vykdo savo nuolatinę veiklą per priklausomą atstovą (agentą). Nenuolatinio Lietuvos gyventojo veiklos nuolatinumo apibrėžimą, nenuolatinio Lietuvos gyventojo atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Komentaras Tam, kad nenuolatinis Lietuvos gyventojas būtų laikomas vykdančiu individualią veiklą (išskyrus sporto bei atlikėjo veiklą) Lietuvoje per nuolatinę bazę (toliau šios dalies komentare – individuali veikla), būtina, kad tokia veikla atitiktų bent vieną iš dviejų žemiau pateiktų sąlygų. 1. Pirmoji sąlyga, kuria remiantis nustatoma, ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas vykdo individualią veiklą Lietuvos Respublikoje per nuolatinę bazę, yra tokio gyventojo vykdomos veiklos nuolatinumas, t.y. nenuolatinis Lietuvos gyventojas laikomas vykdančiu individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje tą veiklą vykdo nuolat. Lietuvos Respublikos finansų ministras 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl nenuolatinio Lietuvos gyventojo veiklos nuolatinumo apibrėžimo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 95-4147) patvirtino nenuolatinio Lietuvos gyventojo veiklos nuolatinumo apibrėžimą. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo Lietuvoje vykdoma individuali veikla laikoma nuolatine, jeigu nuo jo veiklos Lietuvoje pradžios tokia veikla sudaro užbaigtą komercinį operacijų ciklą. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo veiklos Lietuvos Respublikoje pradžia laikoma pirmojo sandorio sudarymo diena arba minėtame įsakyme nustatytu atveju - veiklos pradžios diena, o veiklos pabaiga – visų sandorių įvykdymo diena. Jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas individualią veiklą Lietuvoje nutraukia laikinai (pvz., dėl sezoniškumo, meteorologinių sąlygų pasikeitimo, darbo jėgos ar kapitalo stygiaus ir pan.), nelaikoma, kad tokia veikla baigiama vykdyti. Užbaigtą komercinį operacijų ciklą sudaro trys nenuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos operacijų etapai: - pirmąjį etapą sudaro viena arba kelios iš tokių operacijų: rinkodara, įskaitant rinkotyrą, distribucija (paskirstymas), reklama, projektavimo ir tyrinėjimo darbai ir kitos iš esmės panašios operacijos; - antrąjį etapą sudaro viena arba kelios iš tokių operacijų: sandėliavimas, konsultavimas, užsakymų priėmimas, mokslinio tyrimo, bandomieji, konstravimo ir technologiniai darbai, gamyba, paslaugų teikimas ir kitos iš esmės panašios operacijos; - trečiąjį etapą sudaro viena arba kelios iš tokių operacijų: pardavimas, tiekimas, pristatymas, apmokėjimas (atlyginimas) ir kitos iš esmės panašios operacijos. Jeigu nenuolatinio Lietuvos gyventojo veikla Lietuvos Respublikoje nesudaro užbaigto komercinio operacijų ciklo, tačiau pats vykdomos veiklos etapas yra savarankiška nenuolatinio Lietuvos gyventojo individuali veikla (arba jos dalis), tai tokia nenuolatinio Lietuvos gyventojo individuali veikla yra laikoma nuolatine. 2. Antroji sąlyga, kuria remiantis nustatoma, ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas vykdo individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvos Respublikoje, yra atstovas (agentas), per kurį vykdoma tokia veikla, t.y. nenuolatinis Lietuvos gyventojas laikomas vykdančiu individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje nuolatinę savo veiklą vykdo per priklausomą agentą (atstovą). Lietuvos Respublikos finansų ministras 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl nenuolatinio Lietuvos gyventojo veiklos nuolatinumo apibrėžimo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 95-4147) patvirtino nenuolatinio Lietuvos gyventojo atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijus. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo atstovas (agentas) – tai fizinis ar juridinis asmuo, nesvarbu, kaip jis vadinasi (makleris, brokeris, prekybos komisionierius, verslo konsultantas ar kitoks agentas), per kurį nenuolatinis Lietuvos gyventojas Lietuvos Respublikoje vykdo individualią veiklą arba jos dalį. Juo gali būti Lietuvos vienetas, užsienio vienetas, nuolatinis Lietuvos gyventojas ar kitas nenuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris yra arba nėra Lietuvos Respublikoje individualią veiklą vykdančio nenuolatinio Lietuvos gyventojo samdomas darbuotojas. Laikoma, kad nenuolatinis Lietuvos gyventojas savo veiklą Lietuvoje vykdo per nepriklausomą atstovą (agentą), jeigu šis atitinka tokius kriterijus: - yra juridiškai nepriklausomas nuo nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuriam atstovauja, ir - yra ekonomiškai nepriklausomas nuo nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuriam atstovauja, ir - veiklą vykdo savo vardu ir - jo įprastinė veikla atitinka nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jį vykdomą individualią veiklą. Atstovas (agentas) laikomas juridiškai nepriklausomu nuo nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuriam atstovauja, jeigu jis turi savo klientus, su nenuolatiniu Lietuvos gyventoju susijęs atstovavimo, pavedimo ar kita sutartimi, kurioje nustatyta jo ekonominė nepriklausomybė. Atstovas (agentas) laikomas ekonomiškai nepriklausomu nuo nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuriam jis atstovauja, jeigu jis gauna atlyginimą už tarpininkavimo paslaugas ir pats apmoka savo išlaidas. Jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas savo individualią veiklą Lietuvos Respublikoje vykdo per nepriklausomą atstovą (agentą), tai nėra laikoma, kad jis vykdo veiklą per nuolatinę bazę. Minėtame įsakyme nustatytos ir išimtys, kokiais atvejais nenuolatinis Lietuvos gyventojas laikomas vykdančiu individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvos Respublikoje, net kai ta veikla nuolat vykdoma per nepriklausomą atstovą (agentą). 14. Pajamos – pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra, išskyrus: (Ši nuostata pagal 2008 m. gruodžio 23 d. GPM įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI111, Žin., 2008, Nr. 149-6033, įsigalioja nuo 2008-12-30, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Pajamos – tai visas per mokestinį laikotarpį gyventojo gautas atlygis už jo atliktus darbus, suteiktas paslaugas, perduotas ar suteiktas teises, parduotą, kitaip perleistą ar investuotą turtą ar lėšas, taip pat nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), pozityviosios pajamos bei, kita natūra ar pinigais gauta nauda, išskyrus šios straipsnio dalies 1-8 punktuose išvardintas gyventojo gaunamas pinigines lėšas ar kitą naudą, kurios nėra laikomos gyventojo pajamomis ir nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas. 2. Gyventojo gauta nauda nelaikomos jam grąžinamos paskolos, įnašai, sumos jų patirtoms akcinės bendrovės, viešosios įstaigos ar asociacijos steigimo išlaidoms kompensuoti, taip pat grąžinamos įmokos pagal lengvatinėmis sąlygomis nutrauktas gyvybės draudimo sutartis (lengvatinėmis sąlygomis laikomas sutarties nutraukimas per 30 dienų nuo pranešimo apie sutarties sudarymą gavimo momento). Pavyzdžiai . 1. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (Žin., 2000, Nr. 64-1914; 2000, Nr.68; 2003, Nr. 123-5574; toliau - ABĮ) 7 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyta, kad bendrovės steigimo sutartyje turi būti nurodytas steigimo išlaidų kompensavimas ir atlyginimas. ABĮ pagrindu ir steigimo sutartyje nustatyta tvarka gyventojui išmokėtos sumos steigimo išlaidoms (pagrįstoms dokumentais) kompensuoti, nelaikomos gyventojo gauta nauda. 2. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (Žin., 1996, Nr. Nr. 68-1633; 2004, Nr. 25- 752; toliau - VšĮĮ) 5 str. 1 d. 5 punkte nustatyta, kad viešosios įstaigos steigimo sutartyje turi būti nurodyta steigimo išlaidų kompensavimo tvarka. VšĮĮ pagrindu ir steigimo sutartyje nustatyta tvarka gyventojui išmokėtos sumos steigimo išlaidoms (pagrįstoms dokumentais) kompensuoti, nelaikomos gyventojo gauta nauda. 3. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (Žin., 2004, Nr. 25-745; 2004, Nr. 26; toliau - AĮ) 5 straipsnio 2 dalies 2 punktu nustatyta, kad asociacijos steigimo sutartyje gali būti nurodyta steigimo išlaidų kompensavimo tvarka. AĮ pagrindu ir asociacijos steigimo sutartyje numatyta tvarka (jeigu tokia tvarka yra numatyta) gyventojui išmokėtos sumos steigimo išlaidoms (pagrįstoms dokumentais) kompensuoti, nelaikomos gyventojo gauta nauda. 4. Gyventojas sudarė 10 metų laikotarpio gyvybės draudimo sutartį ir sumokėjo 5000 litų metinę draudimo įmoką. Nepraėjus 30 dienų nuo momento, kada jam buvo pranešta apie sudarytą gyvybės draudimo sutartį, apdraustasis asmuo raštu kreipėsi į draudiką ir paprašė nutraukti gyvybės draudimo sutartį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (Žin., 2003, Nr. 94-4246) 107 straipsniu, jeigu apsidraudęs asmuo vienašališkai nutraukia gyvybės draudimo sutartį, raštu pranešęs draudikui per 30 dienų nuo momento, kada jam buvo pranešta apie sudarytą draudimo sutartį, draudikas, išskyrus atvejus, kai gyvybės draudimo sutarties terminas yra 6 mėnesiai ar trumpesnis, privalo grąžinti visą sumokėtą draudimo įmoką. Draudikas grąžino gyventojui visą sumokėtą draudimo įmokų sumą, t.y. 5000 Lt. Ši suma nėra laikoma gyventojo, kuriam buvo grąžinta ši įmoka, gauta nauda. (2 str. 14 d. komentaro 2 p. - pagal VMI prie FM raštą Nr. (18.18-31-1)-R-7184) 3. Pagal sudarytas sutartis už atliekamus darbus ar teikiamas paslaugas, perduodamas ar suteikiamas teises, parduodamą ar kitaip investuojamą turtą ar lėšas gyventojo avansu gautos sumos laikomos jo atitinkamos rūšies pajamomis. Nuo šių pajamų, jei tai yra A klasės pajamos (kokios pajamos priskiriamos A klasės pajamoms, nurodyta GPMĮ 22 straipsnyje), pajamų mokestį turi išskaičiuoti mokestį išskaičiuojantis asmuo, jei tai B klasės pajamos (kokios pajamos priskiriamos B klasės pajamoms, nurodyta GPMĮ 22 straipsnyje), mokestį turi sumokėti pats gyventojas. Tais atvejais, kai neįvykdęs sutartinių įsipareigojimų avansu gautas sumas gyventojas grąžina, tai nuo tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu gautų ir grąžintų avansu gautų sumų išskaičiuotą pajamų mokestį gyventojui turėtų grąžinti mokestį išskaičiuojantis asmuo, tuo pačiu patikslindamas ir atitinkamo mėnesio Mėnesinę pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaraciją. Nuo skirtingais mokestiniais laikotarpiais gautų ir grąžintų avansu gautų sumų išskaičiuotą pajamų mokestį gyventojas galėtų susigrąžinti pateikdamas patikslintą atitinkamo mokestinio laikotarpio Metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Tokiu atveju mokestį išskaičiuojantis asmuo taip pat turėtų patikslinti Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaraciją. 4. Gyventojo pagal preliminarias turto pirkimo-pardavimo sutartis, kuriose numatyta, kad potencialus turto pirkėjas iki turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo turi teisę tuo turtu naudotis, gautos sumos yra laikomos gyventojo gautomis pajamomis už turto nuomą ir apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Kai turto pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma, gyventojo pagal preliminariąją turto pirkimo-pardavimo sutartį gautos sumos turi būti perkvalifikuojamos į turto pardavimo pajamas (nuo kurių GPMĮ 19 straipsnyje nustatyta tvarka pajamų mokestis gali būti perskaičiuojamas atimant su to turto įsigijimu susijusias išlaidas). 5. Tais atvejais, kai gyventojas pagal preliminarias turto pirkimo-pardavimo sutartis, kuriose numatyta, kad potencialus turto pirkėjas iki turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo neįgyja teisės tuo turtu naudotis, gautos sumos yra laikomos gyventojo gautomis turto pardavimo pajamomis. 6. Tais atvejais, kai gyventojas buvo sudaręs preliminarią turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo numatyta, kad potencialus turto pirkėjas iki turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo turi teisę tuo turtu naudotis, tačiau turto pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma, ir gyventojas pagal preliminarią turto pirkimo-pardavimo sutartį gautas sumas (kurios laikomos už turto nuomą gautomis pajamomis) grąžina, tai nuo tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu gautų ir grąžintų sumų išskaičiuotą pajamų mokestį gyventojui turi grąžinti ir atitinkamo mėnesio Mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją patikslinti mokestį išskaičiuojantis asmuo. Nuo skirtingais mokestiniais laikotarpiais pagal preliminarią turto pirkimo-pardavimo sutartį gautų ir grąžintų sumų išskaičiuotą pajamų mokestį nuolatinis Lietuvos gyventojas gali susigrąžinti pateikdamas patikslintą atitinkamo mokestinio laikotarpio Metinę pajamų deklaraciją, o mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo patikslinti Mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją. Tais atvejais, kai gyventojas buvo sudaręs preliminarią turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo numatyta, kad potencialus turto pirkėjas iki turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo neįgyja teisės tuo turtu naudotis, tačiau turto pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma ir gyventojas pagal preliminarią turto pirkimo-pardavimo sutartį gautas sumas (kurios būtų laikomos turto pardavimo pajamomis) grąžina pirkėjui, laikoma, kad gyventojas pajamų negavo. Nuo skirtingais mokestiniais laikotarpiais pagal preliminarią turto pirkimo-pardavimo sutartį gautų ir grąžintų sumų sumokėtą pajamų mokestį nuolatinis Lietuvos gyventojas gali susigrąžinti pateikdamas patikslintą atitinkamo mokestinio laikotarpio Metinę pajamų deklaraciją, o pardavėjas (jeigu tai įmonė) privalo patikslinti to mokestinio laikotarpio Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymą. 61. Sutartis, pagal kurią pardavėjas įsipareigoja parduoti daiktą pirkėjui kartu įgydamas teisę parduotą daiktą atpirkti, o pirkėjas įsipareigoja daiktą valdyti, naudoti ir juo disponuoti taip, kad pardavėjas galėtų įgyvendinti atpirkimo teisę, laikoma pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartimi (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.417 str. 1 dalis). Pagal šią sutartį gali būti perleidžiamas tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis daiktas. Pardavėjas atpirkimo teisę turi ne ilgiau kaip penkerius metus. Jeigu sutartis numato ilgesnį šios teisės terminą, jis sutrumpinamas iki penkerių metų (CK 6.417 str. 3 dalis). Pažymėtina, kad kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto pardavėjas gali, bet neprivalo įgyvendinti atpirkimo teisę. Atpirkimo teise gali būti užtikrinama paskola. Jeigu sutartyje nustatyta, kad atpirkimo teisė yra paskolos užtikrinimas, pardavėjas laikomas skolininku (paskolos gavėju), o pirkėjas – kreditoriumi, turinčiu įkeitimo teisę (CK 6.418 str. 5 dalis). Pažymėtina, kad sutartis, kurioje nustatyta, kad atpirkimo teisė yra paskolos užtikrinimas, prilyginama paskolos sutarčiai, todėl gyventojo (pardavėjo) pagal tokią sutartį už perleistą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį daiktą gautos lėšos mokesčių tikslais nelaikomos tokio daikto pardavimo pajamomis, o laikomos gauta paskola. Jeigu gyventojas (pardavėjas) per sutartyje, kurioje nustatyta, kad atpirkimo teisė yra paskolos užtikrinimas, nurodytą terminą (bet ne ilgesnį kaip penkerių metų terminą) arba per penkerius metus (kai sutartyje atpirkimo teisės terminas nenurodytas arba nurodytas ilgesnis) neatperka parduoto nekilnojamojo ar kilnojamojo daikto, pagal tokią sutartį už perleistą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį daiktą gyventojo gautos lėšos perkvalifikuojamos į to daikto pardavimo pajamas, kurios apmokestinamos GPMĮ 6, 17 ir 19 straipsniuose nustatyta tvarka ir deklaruojamos GPMĮ 27 straipsnyje nustatyta tvarka to mokestinio laikotarpio, kurį jos ir buvo gautos, metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje. Jeigu to mokestinio laikotarpio deklaracija jau buvo pateikta, turi būti teikiama patikslinta deklaracija. Kai sutartyje nėra nustatyta, kad atpirkimo teisė yra paskolos užtikrinimas, gyventojo (pardavėjo) pagal tokią sutartį už perleistą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį daiktą gautos lėšos mokesčio tikslais laikomos to daikto pardavimo pajamomis, kurios apmokestinamos GPMĮ 6, 17 ir 19 straipsniuose nustatyta tvarka ir deklaruojamos GPMĮ 27 straipsnyje nustatyta tvarka to mokestinio laikotarpio, kurį jos ir buvo gautos, metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje. (2 str. 14 d. komentaro 61 p. - pagal VMI prie LR FM 2010-09-09 raštą Nr. (18.18-31-1)-R-8654) 7. Tuo atveju, kai sudaroma turto pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje numatyta, kad turtas pirkėjo nuosavybėn bus perleistas tik tada, kai pirkėjas sumokės turto pardavėjui (gyventojui) visą (arba tam tikrą dalį) parduodamo turto kainos, turtą parduodančio gyventojo gaunamos dalinės sumos už turtą laikomos jo turto pardavimo pajamomis, kurios apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą, jeigu pagal GPMĮ 17 str. nuostatas jos nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. 71. Sandoris, kai už pinigus arba kitą priimtiną atlygį gyventojas kitai šaliai perleidžia finansinį turtą, bei ateityje įsipareigoja nustatytą dieną atpirkti finansinį turtą (vertybinius popierius) už tą pačią kainą arba atlygį, papildomai sumokant palūkanas, laikomas atpirkimo sandoriu. Atsižvelgiant į tai, kad esant įsipareigojimui atpirkti perleistus vertybinius popierius) mokesčio tikslais atpirkimo sandoris prilyginamas skolinimuisi už užstatą, už pagal atpirkimo sandorį perleistus vertybinius popierius gautos lėšos nelaikomos vertybinių popierių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamomis. Gyventojo pagal atpirkimo sandorį gautos pajamos (palūkanos) apmokestinamos GPMĮ 6 straipsnyje nustatyta tvarka (žr. GPMĮ 6 str. komentarą). Tuo atveju, jeigu gyventojas neįvykdytų atpirkimo sandorio ir neatpirktų vertybinių popierių, tai toks sandoris, mokesčio tikslais, būtų laikomas vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sandoriu. Tokiu atveju laikoma, kad gyventojas gavo vertybinių popierių pardavimo pajamų, kurias, atsižvelgiant į GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 29 bei 30 punktuose numatytas mokesčio lengvatas, taikytinas atpirkimo sandorio sudarymo momentu, privalo deklaruoti GPMĮ 27 straipsnyje nustatyta tvarka ir nuo apmokestinamųjų pajamų sumokėti 15 proc. pajamų mokestį. Pajamos (arba jų dalis) deklaruojamos tais mokestiniais metais, kai jos buvo gautos (jeigu mokestinių metų pajamos buvo gautos, deklaracija jau buvo pateikta, teikiama patikslinta tų metų deklaracija). 72. Vertybinių popierių paskolos sandoriai, kai viena sandorio šalis (skolintojas) ribotam ar neribotam terminui perduoda kitai sandorio šaliai (skolininkui) vertybinius popierius, o vertybinių popierių gavėjas įsipareigoja pagal skolintojo pareikalavimą per nustatytą terminą grąžinti to paties emitento tokį pat kiekį tokios pat rūšies vertybinių popierių ir mokėti palūkanas (jeigu sutartis nenustato ko kita), mokesčio tikslais vertinami kaip paskolos. Gyventojo pagal skolinimo sandorį gautos pajamos (palūkanos, dividendai), laikomos palūkanų pajamomis ir apmokestinamos GPMĮ 6 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau, jeigu gyventojui pagal skolinimo sandorį būtų grąžinami ne to paties emitento toks pat kiekis ir tokios pat rūšies vertybiniai popieriai, tai toks sandoris, mokesčio tikslais, būtų laikomas vertybinių popierių mainų sandoriu. Tokiu atveju gyventojas turėtų sumokėti pajamų mokestį nuo perduotų vertybinių popierių pardavimo pajamų. Pajamos deklaruojamos ir pajamų mokestis sumokamas tais mokestiniais metais, kuriais buvo gautos pajamos (arba jų dalis). 8. Pozityviųjų pajamų sąvoka apibrėžta GPMĮ 2 str. 18 dalyje (žr. 2 str. 18 dalies komentarą). 9. Pajamos natūra yra apibūdintos GPMĮ 2 straipsnio 15 dalyje ir 9 straipsnyje (žr. 2 straipsnio 15 dalies ir 9 straipsnio komentarus). 1) dėl įstatinio kapitalo didinimo akcininkams proporcingai jų turimų akcijų skaičiui nemokamai išduotas akcijas arba anksčiau išleistų akcijų nominalios vertės padidinimo sumą, taip pat pajaus vertės ar dalies padidinimo sumą dėl pagrindinio kapitalo didinimo pajininkams ir nariams proporcingai jų turimai pajų vertei ar daliai, taip pat mažinant vieneto įstatinį kapitalą gaunamas lėšas (jų dalį) ir (arba) turtą (jo dalį), tenkančius įstatinio kapitalo, sudaryto iš vieneto dalyvių įnašų, sumažinimo daliai; (2010 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XI-1152 redakcija, Žin., 2010, Nr. 145-7410; įsigaliojo nuo 2010 m. gruodžio 11 d.; taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Pajamoms nepriskiriama dėl įstatinio kapitalo didinimo (iš įmonės lėšų arba dėl turto vertės padidėjimo) akcininkams nemokamai išduotų akcijų vertė arba anksčiau išduotų akcijų nominalios vertės padidinimo sumos. Ši nuostata netaikoma kai akcijos išduodamos ne akcininkams, t.y. ši nuostata netaikoma vieneto darbuotojams ar kitiems gyventojams, kurie iki tokių akcijų gavimo nebuvo tapę akcininkais. 2. Pajamoms nepriskiriama pajaus vertės arba pajaus dalies padidinimo suma pajininkams ir nariams, kuomet pajaus vertė padidėja dėl pagrindinio kapitalo didinimo, ir padidėjimo suma pajininkams ir nariams paskirstoma proporcingai jų pajaus turimai vertei ar daliai. Pavyzdys. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo (Žin. 1991, Nr. 13-328, Žin. 2001, Nr. 45-1574) 15 straipsnio nuostatas metams pasibaigus ir patvirtinus bendrovės metinę apyskaitą, bendrovės pajininkams proporcingai pajų vertei paskirstomas šio įstatymo 13 ir 14 straipsniuose numatytais atvejais padidintas arba sumažintas pagrindinis kapitalas. Proporcingai pajų vertei paskirstomi ir atsiradę dėl turto perkainojimo padidėję (sumažėję) pajai. Dėl bendrovės pagrindinio kapitalo padidėjimo padidėjusi pajaus vertė nelaikoma pajininko pajamomis, t.y. nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas. 3. Pajamomis (ar gauta nauda) nelaikomi vieneto dalyvio (akcininko, pajininko, nario), mažinant vieneto įstatinį kapitalą, pinigais ir turtu atsiimti įnašai. Įnašu laikoma gyventojų (vieneto dalyvių) į vieneto įstatinį kapitalą faktiškai įnešti pinigai ar turtas. Kai vieneto įstatinis kapitalas didinamas gyventojui (vieneto dalyviui) įnešant turtą, įnašo vertė yra lygi turto tikrajai rinkos kainai turto įnešimo metu. Kai vieneto įstatinis kapitalas didinamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 41 str. 2 dalies 7 punkte nustatytu vienetų reorganizavimo atveju gyventojo (vieneto dalyvio) turimas vieneto akcijas (dalis, pajus) mainais keičiant į kito vieneto akcijas (dalis, pajus), įnašo vertė yra lygi iki reorganizavimo gyventojo turėtų vieneto akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kainai. Pavyzdys. Bendrovės A, kurios akcijos priklauso vienam akcininkui - gyventojui, įstatinis kapitalas 10 000 Lt. Tas pats gyventojas turi bendrovės B akcijų, kurių nominali vertė 50 000 Lt. 2010 metais bendrovė A padidino įstatinį kapitalą nepiniginiu akcininko įnašu – gyventojo turimomis bendrovės B akcijomis: bendrovė A, siekdama visiškai kontroliuoti bendrovę B, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 41 str. 2 dalies 7 punkte nustatytu atveju perleido savo naujai išleistas akcijas gyventojui mainais už jo turimas bendrovės B akcijas. Akcijų kainų skirtumas pinigais nebuvo apmokėtas. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (kad didinant įstatinį kapitalą nepiniginiu įnašu turi būti atliekamas nepiniginio įnašo vertinimas) prieš akcijų mainus buvo atliktas gyventojo turimų bendrovės B akcijų vertinimas, nustatant akcijų tikrąją rinkos kainą. Nepriklausomas turto vertintojas mainomas bendrovės B akcijas įvertino 5 mln. Lt. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 41 str. 2 dalies 7 punkte nustatytu atveju gyventojo turimas bendrovės B akcijas mainais keičiant į naujai išleidžiamas bendrovės A akcijas, gyventojo įnašo vertė yra lygi bendrovės B akcijų įsigijimo kainai - 50 000 Lt (t.y. lėšų, kurias gyventojas įnešė formuojant bendrovės B įstatinį kapitalą, sumai). 3.1. Sumažinus vieneto įstatinį kapitalą, kuris nebuvo didinamas iš vieneto pelno ar rezervų, gyventojui (akcininkui, pajininkui) pinigais ir (ar) turtu išmokama išmoka, lygi įnašo vertei, nelaikoma gyventojo pajamomis, todėl neapmokestinama pajamų mokesčiu. Pavyzdžiai: 1. UAB įstatinis kapitalas 100 000 Lt, kuris iki 2010 metų nebuvo didinamas. 2010 metais bendrovė įstatinį kapitalą sumažino iki 90 000 Lt. Keturiems bendrovės akcininkams – gyventojams išmokėta po 2 500 Lt (100 000 – 90 000)/4). Šios išmokos yra akcininkų atsiimti įnašai, todėl jos nelaikomos pajamomis. 2. Bendrovės X (kurios vieninteliu akcininku yra gyventojas) įstatinis kapitalas 10 000 Lt. Tas pats gyventojas turi bendrovės Y akcijų, kurių nominali vertė 50 000 Lt. 2011 metais bendrovė X padidino įstatinį kapitalą nepiniginiu akcininko įnašu - gyventojo turimomis bendrovės Y akcijomis: bendrovė X, siekdama visiškai kontroliuoti bendrovę , Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 41 str. 2 dalies 7 punkte nustatytu atveju perleido savo naujai išleistas akcijas gyventojui mainais už jo turimas bendrovės Y akcijas. Akcijų kainų skirtumas pinigais nebuvo apmokėtas. Prieš akcijų mainus buvo atliktas bendrovės Y akcijų vertinimas, kurio metu nepriklausomas turto vertintojas mainomas bendrovės Y akcijas įvertino 2 mln. Lt. Bendrovės X įstatinis kapitalas nebuvo didinamas iš pelno ar rezervų. 2012 metais mažinamas bendrovės X įstatinis kapitalas, sumažinus akcijų nominalias vertes, ir akcininkui išmokama 200 000 Lt suma. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 41 str. 2 dalies 7 punkte nustatytu atveju gyventojo turimas bendrovės Y akcijas mainais keičiant į naujai išleidžiamas bendrovės X akcijas, gyventojo įnašo vertė lygi lėšų, kurias gyventojas įnešė formuojant bendrovės Y įstatinį kapitalą, sumai, t.y. 50 000 Lt. Gyventojo atsiimtas įnašas yra 60 000 Lt (10 000 + 50 000) suma, kuri pagal GPMĮ 2 str. 14 dalies 1 punktą nelaikoma pajamomis, todėl neapmokestinama pajamų mokesčiu. Nuo išmokamos 140 000 Lt (200 000 – 60 000) sumos, kuri nepriskiriama įnašui (taip pat nelaikoma dividendais), turi būti išskaičiuojamas 15 proc. pajamų mokestis. 3.2. Sumažinus vieneto įstatinį kapitalą, kuris buvo didinamas iš vieneto pelno ar rezervų, gyventojo (akcininko, pajininko) atsiimtu įnašu laikoma tik ta vieneto įstatinio kapitalo dalis, kuri buvo suformuota iš gyventojo įnašų. Pavyzdys. UAB įstatinis kapitalas 2009 metais buvo 20 000 Lt. 2010 metais iš rezervų bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas iki 25 000 Lt. 2011 metais bendrovė sumažino savo įstatinį kapitalą iki 10 000 Lt. Dviem savo akcininkams bendrovė išmokėjo po 7 500 Lt (25 000-10 000/2). Kadangi laikoma, kad pirmiausia akcininkui išmokami dividendai (t.y. ta įstatinio kapitalo dalis, kuri buvo didinama iš vieneto pelno ar rezervo), tai abu akcininkai gavo po 2 500 Lt (5000/2) dividendų ir po 5 000 Lt (7 500 - 2 500) grąžinamų įnašų, kurie nėra laikomi pajamomis. (2 str. 14 d. 1 p. komentaras - pagal VMI prie LR FM 2012-10-05 raštą Nr. (18.18-31-1)-R-8256) 2) nekilnojamąjį daiktą, susigrąžintą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, bei atkurtas santaupas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymą; Komentaras 1. Pajamomis nepripažįstami nekilnojamieji daiktai (žemė, miškas, vandens telkiniai, ūkinėskomercinės paskirties pastatai bei jų priklausiniai, gyvenamieji namai bei jų priklausiniai), kurie Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 651558) nustatyta tvarka buvo sugrąžinti minėto įstatymo 2 str. 1 d. 1 punkte nurodytiems gyventojams – turto savininkams, kurių turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. 2. Tais atvejais, kai pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas gyventojui – turto savininkui – jo turėtas turtas natūra negali būti grąžintas, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų ir tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1728, 2003, Nr. 1024582) nustatyta tvarka jam už šį turtą išmokama atitinkama kompensacija (pinigais ar valstybei nuosavybes teise priklausančiais vertybiniais popieriais), tai šios kompensacijos laikomos gyventojo pajamomis, tačiau joms yra taikoma lengvata, nustatyta GPMĮ 17 str. 1 dalies 5 punkte. Pavyzdžiai. 1. Gyventojui pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas apskrities viršininko sprendimu dėl nuosavybės atkūrimo teisių buvo grąžintas žemės sklypas. Šis žemės sklypas nėra laikomas gyventojo pajamomis, t.y. nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas. 2. Gyventojui, kuriam turtas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas negalėjo būti grąžintas natūra, o už šį turtą valstybė atlygino pinigais, t.y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų ir tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo nustatyta tvarka išmokėjo gyventojui piniginę kompensaciją. Ši kompensacija yra laikoma gyventojo pajamomis, tačiau šiai kompensacijai taikoma pajamų mokesčio lengvata, nustatyta GPMĮ 17 str. 1 d. 5 punkte (žr. 17 str. 1 d. 5 punkto komentarą). 3. Tais atvejais, kai nekilnojamas turtas grąžinamas ne pačiam turto savininkui, o kitiems asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 2-5 punktuose (t.y. asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą; asmenims, kuriems turtas perleistas sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu) ar kitais šiame straipsnyje numatytais atvejais), tai šis grąžinamas turtas nėra laikomas šių gyventojų pajamomis, t.y. nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas. Tais atvejais, kai šiems asmenims turtas nėra grąžinamas, o išmokama kompensacija (pinigais ar valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais), tai ši kompensacija laikoma gyventojo pajamomis, tačiau jai yra taikoma lengvata, nustatyta GPMĮ 17 str. 1 dalies 5 punkte. 4. Pajamomis nelaikomos pagal gyventojų santaupų atkūrimo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 58-1330) atkurtos santaupos. 5. Tais atvejais, kai mirus indėlininkui teisę į jo atkurtas santaupas ir atkuriamas santaupas, pagal kurias apskaičiuotos atkurtos santaupos, paveldi kitas gyventojas – tai ši atkurtų ar atkuriamų santaupų suma (teisė į kurią buvo paveldėta) nėra laikoma paveldėtojo pajamomis, t.y. nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas. 3) gyventojo (Europos ekonominių interesų grupės dalyvio) gautą Europos ekonominių interesų grupės pelną ar jo dalį; Komentaras Gyventojas, Europos ekonominių interesų grupės (toliau - EEIG) dalyvis, į pajamas neįtraukia iš EEIG gauto paskirstyto ir išmokėto pelno ar jo dalies. Pavyzdys. Tarkime, kad EEIG per 2004 m. finansinį laikotarpį uždirbo 100 000 EUR pajamų ir patyrė 80 000 EUR sąnaudų. Gyventojo, šios EEIG dalyvio, dalis šioje grupėje sudaro 10 proc. 2005 metais EEIG savo dalyviams paskirsto 2004 finansinių metų rezultatą (pelną) ir gyventojui 2005 metais išmoka 2 000 EUR [(100 000 EUR – 80 000 EUR) x 10 %] pelno dalį. Šių pajamų (iš EEIG gauto paskirstyto pelno dalies), gyventojas, apskaičiuodamas savo apmokestinamąsias pajamas, į pajamas neįtraukia, t. y. šios pajamos nėra pajamų mokesčio objektas. 4) gyventojo (gyventojui), apskaičiuotą pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sumą už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas; Komentaras 1. Gyventojo, įsiregistravusio pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtoju, pajamomis nelaikomas jo apskaičiuotas pardavimo PVM už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas. Pavyzdys. PVM mokėtoju įsiregistravęs gyventojas išnuomoja įmonei garažą. Už garažo nuomą gyventojas išrašė įmonei PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodė 15 000 Lt ir 3150 Lt PVM (15000 x 21 proc.), iš viso 18 150 Lt. Iš viso įmonė gyventojui išmoka 18 150 Lt. Tačiau įmonė, apskaičiuodama gyventojų pajamų mokestį nuo gyventojui už turto nuomą išmokamos pinigų sumos, pajamas nustato be apskaičiuoto PVM. Todėl įmonė, išmokėdama gyventojui pinigų sumą už turto nuomą, pajamų mokestį jam išskaičiuoja nuo pinigų sumos dalies be PVM, t.y. nuo 15 000 Lt. 2. Tais atvejais, kai vykdžiusiam ekonominę veiklą, bet neįsiregistravusiam PVM mokėtoju gyventojui patikrinimo metu apskaičiuojamas mokėtinas į biudžetą PVM arba šį PVM apskaičiuoja ir deklaruoja pats gyventojas, tai šis apskaičiuotas bei iš gauto atlygio į biudžetą sumokėtas PVM negali būti laikomas gyventojo gauta ekonomine nauda ir į jo pajamas neįskaitomas. Todėl, kai asmens atlygis, apskaičiuotas PVM įstatymo 71 straipsnio nustatyta tvarka, per paskutiniuosius 12 mėnesių viršija 100 tūkst. litų ir dėl to šis asmuo, neįsiregistravęs PVM mokėtoju, PVM įstatymo 92 straipsnio nustatyta tvarka apskaičiuoja PVM, kurį sumoka į biudžetą, tai šis sumokėtas PVM neįskaitomas į jo pajamas. Analogiškai tokio asmens pajamomis nebūtų laikomas PVM, kurį aukščiau nurodytu atveju apskaičiuotų ne pats asmuo, bet mokesčių administratorius šio asmens patikrinimo metu, o asmuo šį apskaičiuotą PVM sumokėtų į biudžetą. Pavyzdys. Gyventojas, neįsiregistravęs PVM mokėtoju, nuomoja įmonei X automobilių stovėjimo aikštelę. Automobilių stovėjimo aikštelės nuoma yra PVM apmokestinama veikla. Gyventojas per 10 mėnesių gavo 120 000 Lt atlygio už aikštelės nuomą. Kadangi gyventojo gautas atlygis už automobilių aikštelės nuomą viršijo 100 000 Lt, tai jis pateikė mokesčių administratoriui Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitą FR0608 ir joje apskaičiavo 3 471 Lt mokėtino PVM (20 000x21/(100+21), kurį sumokėjo į biudžetą. Šiuo atveju gyventojas turi deklaruoti ir sumokėti pajamų mokestį nuo pajamų sumos 116 529 Lt (120 000-3 471). 5) sumas (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, kompensuojamas gyventojo išlaidas), skirtas nakvynės, maitinimo, registravimosi dalyvauti renginyje bei kelionės išlaidoms padengti, jeigu šios išlaidos susijusios su teisės aktų nustatyta tvarka organizuojama gyventojo savanoriška veikla ar darbo funkcijomis arba individualia veikla; (2 str. 14 d. 5 p. - LR 2011 06 22 įstatymo Nr. XI-1501 redakcija, įsigaliojo nuo 2011 08 01) Komentaras 1. Gyventojo pajamomis nelaikomos sumos, kurios: - skirtos nakvynės, maitinimo, registravimosi dalyvauti renginyje bei kelionės išlaidoms (įskaitant išlaidas kelionės sveikatos draudimui, vizos mokesčiui bei civilinės atsakomybės draudimui kelionės laikotarpiui) padengti, ir - yra susijusios su teisės aktų nustatyta tvarka organizuojama gyventojo savanoriška veikla ar darbo funkcijomis arba individualia veikla, ir - yra kompensuojamos asmens, nesusijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais. 2. Jeigu šiame punkte nurodytos sumos kompensuojamos asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, tai šioms kompensacijoms gali būti taikomos lengvatos, nustatytos GPMĮ 17 straipsnio 5 punkte (žr. 17 straipsnio komentarą). Pavyzdžiai: 1. Viešoji įstaiga (pelno nesiekiantis vienetas) padengia nuolatinių Lietuvos gyventojų (mokytojų) dalyvavimo kvalifikacijos kėlimo seminare bei tobulinimosi kursuose išlaidas. Šio pelno nesiekiančio vieneto kompensuojamos nuolatinių Lietuvos gyventojų patirtos dalyvavimo seminare ir kursuose, kelionės išlaidos yra nelaikomos šių gyventojų pajamomis, t. y. nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas, jeigu nuolatiniai Lietuvos gyventojai su šiuo pelno nesiekiančiu vienetu nėra susiję darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais ir šios išlaidos yra susiję su minėtų gyventojų darbo veikla. 2. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija nutarė iš kultūros ir sporto fondo rėmimo lėšų padengti muzikantų (nuolatinių Lietuvos gyventojų) dalyvavimo tarptautiniuose konkursuose išlaidas. Šiomis lėšomis bus kompensuojamos šių muzikantų nakvynės, maitinimo, kelionės išlaidos. Šiuo atveju išlaidos kompensuojamos asmens, nesusijusio su kompensacijos gavėjais darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, o kelionė susijusi su šių atlikėjų darbo ar individualia atlikėjų veikla, todėl šios kompensacijos nelaikomos konkurse dalyvaujančių menininkų pajamomis ir nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas. 3. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, užsiimantis individualia kūrybine veikla, vyksta dalyvauti užsienio vieneto X organizuojamame tarptautiniame seminare. Nuolatinis Lietuvos gyventojas dalyvauti yra pakviestas kaip žymus kūrėjas, o su seminarą organizuojančiu užsienio vienetu nėra susijęs darbo santykiais. Užsienio vienetas apmoka nuolatinio Lietuvos gyventojo nakvynės ir maitinimosi išlaidas. Šiuo atveju kompensuotos nakvynės ir maitinimo išlaidos nėra pripažįstamos gyventojo pajamomis, t. y. nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas. 4. Nuolatinis Lietuvos gyventojas – biudžetinės įstaigos darbuotojas – vyksta į tarnybinę komandiruotę į užsienį. Komandiruotė yra susijusi su jo darbo veikla. Tarptautinė organizacija – priimančioji šalis – kompensuoja kelionės, nakvynės ir maitinimosi išlaidas. Šios tarptautinės organizacijos apmokamos kelionės, nakvynės ir maitinimosi išlaidos nėra pripažįstamos gyventojo pajamomis, t. y. nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas. 5. Akcinė bendrovė padengia šios bendrovės valdybos narių (nuolatinių Lietuvos gyventojų) dalyvavimo parodoje išlaidas. Valdybos nariai su bendrove nesusiję darbo santykiais. Minėta paroda yra susijusi su akcinės bendrovės vykdoma veikla, o į parodą vykę valdybos nariai tiesiogiai dalyvauja bendrovės valdyme. Šios akcinės bendrovės kompensuojamos valdybos narių (nuolatinių Lietuvos gyventojų) patirtos dalyvavimo parodoje ir kelionės bei nakvynės išlaidos yra nelaikomos šių gyventojų pajamomis, t. y. nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas, kadangi gyventojai su šia bendrove nėra susiję darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, o padengtos išlaidos yra susiję su valdybos narių darbo veikla. 6. Įmonė padengia nuolatinio Lietuvos gyventojo, su kuriuo yra sudariusi autorinę sutartį, dalyvavimo kvalifikacijos kėlimo seminare išlaidas. Gyventojas nėra įregistravęs individualios veiklos ir su įmone nesusijęs darbo santykiais. Gyventojas vyksta į seminarą, kuris tiesiogiai susijęs su gyventojo teikiamomis paslaugomis įmonei pagal autorinę sutartį, t. y. susijęs su gyventojo darbo funkcijomis. Įmonė padengia gyventojo patirtas nakvynės, maitinimo, registravimosi dalyvauti renginyje bei kelionės (tarp jų ir kelionės draudimo) išlaidas. Kadangi gyventojas nėra susijęs su įmone darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, o seminaras yra susijęs su gyventojo teikiamomis paslaugomis pagal autorines sutartis, todėl įmonės padengtos išlaidos nėra pripažįstamos gyventojo pajamomis, t. y. nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas. 7. Nuolatinis Lietuvos gyventojas – šokėjas, vykdantis individualią atlikėjo veiklą, kartu su kitais atlikėjais iš įvairių užsienio valstybių kviečiamas dalyvauti užsienio kompanijos rengiamuose koncertuose užsienio valstybėje. Individualią atlikėjo (šokėjo) veiklą vykdantis nuolatinis Lietuvos gyventojas su koncertų rengėju – užsienio kompanija nėra susijęs darbo santykiais. Užsienio kompanija koncertuoti į užsienio valstybę vykstančiam tokiam šokėjui už buvimo užsienio valstybėje laikotarpį, susijusį su koncertu, kompensuoja kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidas. Kadangi individualią šokėjo veiklą vykdantis nuolatinis Lietuvos gyventojas su užsienio kompanija – koncertų rengėja nėra susijęs darbo santykiais, o minėtos išlaidos yra susijusios su šokėjo individualia veikla, užsienio kompanijos gyventojui kompensuotos kelionės, nakvynės ir maitinimosi išlaidos nėra laikomos gyventojo pajamomis (t.y. nėra gyventojo pajamų mokesčio objektas). 8. Lietuvos įmonė organizuoja tarptautinį muzikos festivalį Lietuvoje, kuriame koncertuoti kviečia nenuolatinį Lietuvos gyventoją – operos solistą. Su šiuo atlikėju Lietuvos įmonė sudaro autorinę sutartį. Festivalio organizatorė į Lietuvą atvykstančiam operos solistui kompensuoja kelionės, nakvynės Lietuvoje ir maitinimo išlaidas. Kadangi į Lietuvą atvykstantis nenuolatinis Lietuvos gyventojas su Lietuvos įmone nėra susijęs darbo santykiais, o kompensuojamos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su tokio gyventojo įmonei pagal autorinę sutartį teikiamomis paslaugomis (t.y. susijusios su gyventojo darbo funkcijomis), Lietuvos įmonės šiam atlikėjui padengtos kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidos nėra laikomos gyventojo pajamomis bei nėra gyventojo pajamų mokesčio objektas. (2 str. 14 d. 5 p. komentaro 2 d. papildoma 7, 8 pvz. - pagal VMI prie LR FM 2016-05-10 raštą Nr. (32.42-31-1E)RM-13347) 3. Santykiai tarp savanorių ir savanorišką darbą organizuojančių asmenų ar organizacijų yra civiliniai teisiniai santykiai ir atitinkamos, su šia veikla susijusios kompetencijos nustatytos patvirtintuose teisės aktuose. Pagal GPMĮ nuostatas gyventojo pajamomis nelaikomos sumos, skirtos nakvynės, maitinimo, registravimosi dalyvauti renginyje bei kelionės išlaidoms padengti, jeigu jos susijusios su teisės aktų nustatyta tvarka organizuota gyventojo savanoriška veikla. Ši nuostata taikoma, kai paminėtos sumos mokamos ne tik pagal Lietuvos Respublikos, bet ir pagal užsienio valstybių teisės aktus, kurie reglamentuoja savanorišką veiklą. Lietuvoje santykius tarp savanorių ir savanorišką darbą organizuojančių asmenų ar organizacijų reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK). Vadovaujantis CK nuostatomis, savanoriška veikla yra grindžiama laisvu organizacijos ir savanorio tarpusavio susitarimu. Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymas (2011-06-22 įstatymas Nr. XI-1500) nustato savanoriškos veiklos ypatumus, tokios veiklos principus, savanorio ir savanoriškos veiklos organizatoriaus teises ir pareigas, savanoriškos veiklos organizavimo tvarką, savanorių draudimo ir savanoriškos veiklos išlaidų kompensavimo atvejus. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministro 2011 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. A1-330 patvirtintas Savanoriškos veiklos išlaidų kompensavimo sąlygų ir tvarkos aprašas. Išvardytų teisės aktų nustatyta tvarka išmokėtos sumos, skirtos nakvynės, maitinimo, registravimosi dalyvauti renginyje bei kelionės išlaidoms padengti, nepripažįstamos gyventojo pajamomis, t. y. nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas. (2 str. 14 d. 5 p. komentaras - pagal VMI prie LR FM 2012-11-27 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-6537) 6) gyventojų gautą naudą, jeigu neįmanoma nustatyti konkretaus gyventojo gautos individualios naudos; (2 str. 14 d. 6 p. - LR 2008 12 23 įstatymo Nr. XI-111 redakcija, įsigaliojo nuo 2008 12 30) Komentaras 1. Remiantis šiuo punktu gyventojo gauta nauda nelaikoma jo pajamomis, kai nėra objektyvių galimybių nustatyti ir įvertinti konkretaus asmens gautos naudos dydžio. Šiuo atveju kalbama apie grupinio pobūdžio naudą, kuomet nėra galimybės aiškiai apibrėžti ir nustatyti kiekvienam grupės nariui tenkančios bendros naudos dalį. Tipiniais tokių situacijų pavyzdžiais būtų tam tikrai grupei asmenų surengti vakarėliai, koncertai, reprezentaciniai renginiai, pramogos, kai atitinkamą renginį organizuojančio asmens išlaidos nėra tiesiogiai susijusios su tiksliu jame dalyvaujančių asmenų skaičiumi ir visi turi vienodas galimybes naudotis atitinkamomis gėrybėmis (pramogomis). Tokiems atvejams, atsižvelgiant į kitas aplinkybes, galėtų būti priskirtas ir darbuotojų ar talkininkų maitinimas, kai jis teikiamas (nuperkamas/apmokamas) ne kiekvienam gyventojui individualiai, o atitinkamai grupei asmenų. Atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau minėtų renginių metu individualiai gyventojams teikiamiems prizams, dovanoms ir kitai individualiai identifikuojamai naudai šio punkto nuostatos netaikomos. 2. Vieneto reklaminio renginio, akcijos ar reprezentacijos metu gyventojų gauta nauda nelaikoma jų pajamomis, jei neįmanoma nustatyti tokiame renginyje, akcijoje ar reprezentacijoje dalyvavusio gyventojo gautos individualios naudos. Pavyzdžiai. 1. Įmonė, gaminanti maisto produktus, suorganizavo reklaminį renginį, kurio metu prekybos centre pirkėjus vaišino savo įmonės produkcija ir dalino smulkius suvenyrus (raktų pakabukus, tušinukus) su įmonės ženklu. Kadangi šiuo atveju neįmanoma nustatyti kiekvieno prekybos centre apsilankiusio pirkėjo šiame prekybos centre šios akcijos metu gautos naudos, tai nėra laikoma šių gyventojų pajamomis ir nėra pajamų mokesčio objektas. 2. Įmonė X, siekdama užmegzti naujus verslo ryšius, organizavo reprezentacinį pobūvį, kuriame dalyvavo 12 asmenų, su kuriais įmonė X siekė užmegzti verslo ryšius, ir kurie nėra vieneto darbuotojai, akcininkai ar kontroliuojantieji gyventojai. Šio pobūvio išlaidų suma – 1000 Lt. Šiuo atveju konkrečių asmenų gautos naudos nustatyti negalima, todėl gyventojų, dalyvavusių renginyje, gauta nauda nėra pajamų mokesčio objektas. 3. Įmonė Y organizavo reprezentacinį pobūvį, į kurį atvyko suinteresuoti užmegzti verslo ryšius asmenys, nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Kiekvienam asmeniui buvo įteikta 1200 Lt vertės nepiniginė dovana. Šiuo atveju galima nustatyti kiekvieno iš svečių gautą individualią naudą, todėl ši dovana yra laikoma šių nuolatinių Lietuvos gyventojų pajamomis. Remiantis GPMĮ 9 straipsnio 1 dalies nuostatomis, gyventojo pajamomis, gautomis natūra, pripažįstamos gyventojo gautos iš asmens, nesusijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, nepiniginės dovanos, jeigu jų vertė viršija 320 litų. Kadangi kiekvieno gyventojo gautos dovanos vertė viršija 320 Lt, tai gyventojų gautos dovanos pripažįstamos jų pajamomis, gautomis natūra. 3. Vieneto savo darbuotojams surengto renginio metu ir kitokiu būdu darbuotojų ar kitų gyventojų gauta nauda nelaikoma jų pajamomis, jeigu neįmanoma nustatyti konkretaus darbuotojo iš darbdavio gautos individualios naudos. Pavyzdžiai. 1. Bendrovė savo darbuotojams suorganizavo šventinį vakarėlį. Už vaišes ir atlikėjams, koncertavusiems šventėje, bendrovė sumokėjo 5000 Lt. Šventėje dalyvavo 52 bendrovės darbuotojai. Kadangi šiuo atveju konkretaus darbuotojo individuali nauda neidentifikuojama, tai bendrovės šventės organizavimui patirtos išlaidos nelaikomos darbuotojų pajamomis. 2. Įmonė vieneriems metams išnuomojo sporto salę, kurioje leido sportuoti savo darbuotojams ir jų šeimų nariams. Už sporto salės nuomą įmonė kitai įmonei sumokėjo 15 000 Lt. Šiuo atveju taip pat neįmanoma nustatyti kiekvieno gyventojo individualios naudos, todėl įmonės sporto salės nuomai sumokėtos sumos nelaikomos gyventojų, sportavusių šioje salėje, pajamomis. 4. Tuo atveju, jeigu galima nustatyti gyventojo gautą individualią naudą, tai ši gauta nauda laikoma gyventojo gautomis pajamomis ir yra pajamų mokesčio objektas. GPMĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gyventojo pajamomis, gautomis natūra, laikoma iš asmens, nesusijusiu su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos nepiniginės dovanos ir laimėjimai (prizai), jeigu jų vertė viršija 320 litų. Pavyzdys. Įmonė, reklamuodama savo produkciją, suorganizavo reklaminį renginį – akciją, kurioje visi gyventojai, pirkę šios įmonės produkciją, dalyvavo loterijoje. Šios loterijos laimėtojas gavo 800 Lt vertės prizą. Šiuo atveju galima nustatyti prizą laimėjusio gyventojo reklaminio renginio metu gautą individualią naudą. Vadovaujantis GPMĮ 9 straipsnio 1 dalies nuostatomis gyventojo pajamomis, gautomis natūra, pripažįstami jo gauti iš asmens, nesusijusiu su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, laimėjimai (prizai), jeigu jų vertė viršija 320 litų. Todėl šis gyventojo gautas prizas pripažįstamas gyventojo natūra gautomis pajamomis. Pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 40 p. nuostatas, prizai neapmokestinami, jeigu jų vertė neviršija 700 Lt. Šiuo atveju prizo vertė yra didesnė negu 700 Lt, todėl visa prizo suma (800 Lt) yra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. 7) tarp Pelno mokesčio įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų vienetų Pelno mokesčio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytais reorganizavimo ar perleidimo atvejais vykdomų operacijų metu susidariusį turto vertės skirtumą, kai gaunamos akcijos (dalys, pajai) vieneto dalyvių turimas šio vieneto akcijas (dalis, pajus) mainais keičiant į kito vieneto akcijas (dalis, pajus), išskyrus akcijų kainų skirtumo apmokėjimą pinigais; (2 str. 14 d. 7 p. - LR 2008 12 23 įstatymo Nr. XI-111 redakcija, įsigaliojo nuo 2008 12 30) Komentaras 1. Gyventojo (vieneto dalyvio) turimas vieneto akcijas (dalis, pajus) mainais keičiant į kito vieneto akcijas (dalis, pajus), gautas turto vertės skirtumas nelaikomas gyventojo (vieneto dalyvio) pajamomis, t.y. nėra gyventojų pajamų mokesčio objektu, kai šis skirtumas susidaro: - dėl vykdomų operacijų vienetų reorganizavimo ar perleidimo atvejais, nustatytais Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 41 str. 2 dalyje (žr. PMĮ 41 str. 2 dalies komentarą) ir - šie vienetų reorganizavimo ar perleidimo atvejai įvyksta tarp PMĮ 41 str. 1 d. 2 punkte nustatytų Lietuvos vienetų ir užsienio vienetų (žr. PMĮ 41 str. 1 d. 2 punkto komentarą). Pavyzdys. Gyventojui A priklauso po 100 proc. dviejų Lietuvos įmonių akcijų, kurios visos buvo įsigytos už 20 000 Lt, o jų rinkos kaina šiuo metu - 50 000 Lt. Šis gyventojas taip pat turi Jungtinės Karalystės ribotos atsakomybės įmonės, atitinkančios PMĮ 41 str. 1 d. 2 p. kriterijus, akcijų. Jungtinės Karalystės įmonė, siekdama kontroliuoti minėtas Lietuvos įmones, PMĮ 41 str. 2 d. 7 punkte nustatytu akcijų keitimo būdu perima iš šio gyventojo visas jo valdomas minėtų Lietuvos įmonių akcijas, o gyventojas vietoj šių akcijų mainais gauna naujai išleidžiamas šios Jungtinės Karalystės įmonės akcijas. Naujai išleidžiamų akcijų rinkos vertė atitinka įgyjamų akcijų rinkos vertę, todėl kainų skirtumas pinigais nebus mokamas. Pateiktu atveju gyventojo A perleidžiamų Lietuvos įmonių akcijų įsigijimo kainos ir jo mainais gaunamų Jungtinės Karalystės įmonės akcijų rinkos kainos skirtumas mainų momentu nelaikomas šio gyventojo pajamomis ir nėra pajamų mokesčio objektas. 2. Tačiau tuo atveju, kai PMĮ 41 str. 2 dalyje nustatytais vienetų reorganizavimo ar perleidimo atvejais, tarp įsigyjamojo vieneto akcijų ir įsigyjamojo vieneto dalyviui mainais išduotų įsigyjančiojo vieneto akcijų kainų susidaręs skirtumas yra apmokamas pinigais, tai šis skirtumas yra laikomas gyventojo gautomis pajamomis, kurios apmokestinamos kaip turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos. 8) tarp Pelno mokesčio įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų vienetų Pelno mokesčio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytais reorganizavimo ar perleidimo atvejais vykdomų operacijų metu susidariusį turto vertės skirtumą, kai gaunamos akcijos (dalys, pajai) vieneto dalyvių turimas šio vieneto akcijas (dalis, pajus) mainais keičiant į kito vieneto akcijas (dalis, pajus), išskyrus akcijų kainų skirtumo apmokėjimą pinigais; (2 str. 14 d. 8 p. - LR 2008 12 23 įstatymo Nr. XI-111 redakcija, įsigaliojo nuo 2008 12 30) Komentaras 1. Gyventojo (vieneto dalyvio) turimas vieneto akcijas (dalis, pajus) mainais keičiant į kito vieneto akcijas (dalis, pajus), gautas turto vertės skirtumas nelaikomas gyventojo (vieneto dalyvio) pajamomis, t.y. nėra gyventojų pajamų mokesčio objektu, kai šis skirtumas susidaro: - dėl vykdomų operacijų vienetų reorganizavimo ar perleidimo atvejais, nustatytais Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 41 str. 2 dalyje (žr. PMĮ 41 str. 2 dalies komentarą) ir - šie vienetų reorganizavimo ar perleidimo atvejai įvyksta tarp PMĮ 41 str. 1 d. 1 punkte nustatytų Lietuvos vienetų (žr. PMĮ 41 str. 1 d. 1 punkto komentarą) . Pavyzdys. UAB „X“, siekdama visiškai kontroliuoti UAB „Z“, PMĮ 41 str. 2 d. 7 punkte nustatytu akcijų keitimo būdu perima iš savo vienintelių akcininkų gyventojų A ir B 85, 06 proc. UAB „Z“ akcijų (iš gyventojo A – 44,67 proc., kurias šis buvo įsigijęs už 12 000 Lt ir gyventojo B – 40,39 proc., šio įsigytas už 10 000 Lt), gyventojams A ir B vietoj perleidžiamų UAB „Z“ akcijų mainais suteikdama po atitinkamą dalį naujai išleidžiamų UAB „X“ akcijų, kurių bendra vertė 25 000 Lt. Pateiktu atveju gyventojų A ir B perleidžiamų UAB „Z“ akcijų įsigijimo kainų ir jų mainais gaunamų UAB „X“ akcijų rinkos kainų skirtumas mainų momentu nelaikomas šių gyventojų pajamomis ir nėra pajamų mokesčio objektas. 2. Tačiau tuo atveju, kai PMĮ 41 str. 2 dalyje nustatytais vienetų reorganizavimo ar perleidimo atvejais, tarp įsigyjamojo vieneto akcijų ir įsigyjamojo vieneto dalyviui mainais išduotų įsigyjančiojo vieneto akcijų kainų susidaręs skirtumas yra apmokamas pinigais, tai šis skirtumas yra laikomas gyventojo gautomis pajamomis, kurios apmokestinamos kaip turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos. (2 str. 14 d. 8 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2010-10-15 raštą Nr. (18.18-31-1)-R-9785) 15. Pajamos natūra – neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška pagal šio Įstatymo nuostatas būtų priskiriamas pajamoms. Komentaras Gyventojo gautos pajamos (darbo užmokestis, premijos, autorinis atlyginimas, turto pardavimo pajamos, pajamos už suteiktas paslaugas arba atliktus darbus) gautos ne pinigais – pagal 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 339 (Žin., 2002, 105-4708) patvirtintos pajamų natūra pripažinimo ir įvertinimo tvarkos nuostatas priskiriamos pajamoms natūra (plačiau žr. GPMĮ 9 straipsnio komentarą). 16. Pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje: 1) bet kokios veiklos Lietuvoje pajamos; (2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-111 redakcija; Žin., 2008, Nr. 149-6033, įsigaliojo nuo 2008 m. gruodžio 30 d.) Komentaras Gyventojo iš bet kokios veiklos (darbo veiklos, sporto veiklos, atlikėjo veiklos, individualios veiklos ir pan.), nesvarbu iš kokio asmens gautos pajamos laikomos turinčiomis ,,šaltinį” Lietuvoje, jeigu tokia veikla yra vykdoma Lietuvoje. Laikoma, kad veikla yra vykdoma Lietuvoje, jeigu gyventojas ją faktiškai vykdo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Individualią veiklą nenuolatinis gyventojas gali vykdyti ir per priklausomą atstovą (agentą), tačiau tokia veikla būtinai turi būti vykdoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. Sąvoka ,,Lietuvos Respublikos teritorija” apibrėžta šio straipsnio 1 dalyje (žr. 2 straipsnio 1 dalies komentarą). Nenuolatinio Lietuvos gyventojo iš Lietuvoje vykdomos veiklos gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir kurios pagal GPMĮ yra nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas, nustatytos GPMĮ 5 straipsnio 4 dalyje (žr. 5 straipsnio 4 dalies komentarą). 2) pajamos už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, esančio Lietuvoje, nuomą; (2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-111 redakcija; Žin., 2008, Nr. 149-6033, įsigaliojo nuo 2008 m. gruodžio 30 d.) Komentaras Nuolatinio Lietuvos gyventojo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomą laikomos turinčiomis „šaltinį“ Lietuvoje, jeigu nuomojamasis nekilnojamasis pagal prigimtį daiktas yra Lietuvoje. Šiuo atveju nėra svarbu, iš kokio asmens tokios pajamos yra gaunamos, t. y. iš Lietuvoje ar užsienio valstybėse esančio asmens. Tokių pajamų ,,šaltinis“ nustatomas pagal nekilnojamojo pagal prigimtį daikto buvimo vietą. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo už Lietuvoje esančio nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomą gautos pajamos laikomos pajamų mokesčio objektu, vadovaujantis GPMĮ 5 straipsnio 4 dalies 3 punktu (žr. 5 straipsnio 4 dalies 3 punkto komentarą). 3) pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, taip pat už nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, gautos pajamos; (2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-111 redakcija; Žin., 2008, Nr. 149-6033, įsigaliojo nuo 2008 m. gruodžio 30 d.) Komentaras Nuolatinio Lietuvos gyventojo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų, gautų už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, taip pat už Lietuvoje esantį nekilnojamąjį daiktą, šaltiniu Lietuvoje laikoma nekilnojamojo daikto buvimo vieta – Lietuvos Respublikos teritorija ir kilnojamojo daikto faktiško įregistravimo vieta ar vieta, kur turtas privalo būti įregistruotas – Lietuvos Respublikos teritorija, neatsižvelgiant į tai, iš kokio asmens tokios pajamos gaunamos, t.y. iš Lietuvoje ar užsienio valstybėse esančio asmens. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo už Lietuvoje esančio nekilnojamojo daikto ir Lietuvoje teisiškai registruotino kilnojamojo daikto pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn gautos pajamos laikomos pajamų mokesčio objektu, vadovaujantis GPMĮ 5 straipsnio 4 dalies 8 punktu (žr. 5 straipsnio 4 dalies 8 punkto komentarą). 4) kitos šios dalies 1–3 punktuose nenurodytos pajamos, gautos iš nuolatinių Lietuvos gyventojų, iš Lietuvos vienetų, iš užsienio vienetų per jų nuolatines buveines ir iš nenuolatinių Lietuvos gyventojų per jų nuolatines bazes, išskyrus nenuolatinių Lietuvos gyventojų iš veiklos užsienio valstybėse gautas pajamas; (2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-111 redakcija; Žin., 2008, Nr. 149-6033, įsigaliojo nuo 2008 m. gruodžio 30 d.) Komentaras Nuolatinio Lietuvos gyventojo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautos pajamos (pvz., palūkanos, pajamos iš paskirstytojo pelno, tantjemos, honoraras ir kt.), išskyrus bet kokios veiklos Lietuvoje pajamas, už Lietuvoje esančio nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomą gautas pajamas ir pajamas už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn Lietuvoje teisiškai registruotiną kilnojamąjį daiktą ir Lietuvoje esantį nekilnojamąjį daiktą, laikomos turinčiomis „šaltinį“ Lietuvoje, jeigu gyventojas jas gauna iš Lietuvoje esančių arba veiklą vykdančių asmenų: - iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, - iš Lietuvos vieneto, - iš užsienio vieneto, vykdančio veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvoje (jeigu tos pajamos yra susijusios su tokia vieneto veikla), ir - kito nenuolatinio Lietuvos gyventojo, vykdančio veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje (jeigu tos pajamos yra susijusios su tokia nenuolatinio Lietuvos gyventojo veikla). Šiuo atveju ,,pajamų šaltinis” nustatomas pagal asmenį, iš kurio gaunamos pajamos. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo iš asmenų Lietuvoje gautos palūkanos, pajamos iš paskirstytojo pelno, metinės išmokos (tantjemos) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir honoraras laikomas pajamų mokesčio objektu, vadovaujantis GPMĮ 5 straipsnio 4 dalies atitinkamai 1, 2 ir 4 punktais (žr. 5 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktų komentarą). Nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris vykdo veiklą užsienio valstybėje, už tokią veiklą iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, Lietuvos vieneto, užsienio vieneto, vykdančio veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvoje ir kito nenuolatinio Lietuvos gyventojo, vykdančio veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje, gautos pajamos nėra laikomos iš šaltinio Lietuvoje gautomis pajamomis. (2 str. 16 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2010-10-15 raštą Nr. (18.18-31-1)-R-9785) 17. Pajamos, kurių šaltinis yra ne Lietuvoje, – visos pajamos, išskyrus šio straipsnio 16 dalyje išvardytas pajamas. Komentaras GPMĮ 2 straipsnio 16 dalyje (žr. 2 straipsnio 16 dalies komentarą) neišvardintos pajamos laikomos pajamomis, turinčiomis ,,šaltinį” ne Lietuvoje. Pavyzdys. Tarkime, kad 2003 m. užsienietis (nenuolatinis Lietuvos gyventojas) dirba Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje Rusijos Federacijoje ir kas mėnesį iš jos gauna atlyginimą - 10 000 RUB. Tokio asmens iš Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės Rusijos Federacijoje gaunamas atlyginimas laikomos pajamomis, kurių šaltinis yra ne Lietuvoje. Šios pajamos (10 000 RUB) nėra nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas, todėl Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė Rusijos Federacijoje, kas mėnesį mokėdama tokiam asmeniui 10 000 RUB atlyginimą, pagal GPMĮ nuostatas pajamų mokesčio nuo jo neturi išskaičiuoti.“ (pavyzdys - pagal VMI prie FM 2003 -06-19 d. raštą Nr. (18.19-08-3)-R-5907). 18. Pozityviosios pajamos – visos kontroliuojamojo vieneto, įregistruoto ar kitaip organizuoto valstybėse arba zonose, nustatytose Pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje, pajamos ar jų dalis, įskaitomos į nuolatinio Lietuvos gyventojo – kontroliuojančiojo asmens pajamas proporcingai šio nuolatinio Lietuvos gyventojo turimų akcijų (dalių, pajų), balsų ar teisių į kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui. Komentaras 1. Pozityviosios pajamos yra užsienio kontroliuojamų vienetų pasyvios veiklos pajamos, t.y. palūkanos, honoraras, dividendai ir kitos pajamos arba užsienio kontroliuojamų vienetų aktyvios veiklos pajamos, kurios neatitinka Pajamų, neįtraukiamų į pozityviąsias pajamas, rūšių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1657 (Žin., 2002, Nr. 102-4560) 2 punkte nustatytų kriterijų. Šios pajamos apmokestinamos paskutinę mokestinio laikotarpio dieną, įskaitant jas į atitinkamo kontroliuojančio nuolatinio Lietuvos gyventojo mokestinio laikotarpio pajamas proporcingai jo turimų akcijų (dalių, pajų), balsų ar teisių į kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui. 2. Kontroliuojamojo vieneto sąvoka apibrėžta GPMĮ 2 straipsnio 27 dalyje (žr. 2 straipsnio 27 dalies komentarą). 3. Pozityviosios pajamos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 39 straipsniu, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1657 (Žin., 2002, Nr. 102-4560) patvirtinta Pozityviųjų pajamų apskaičiavimo, įtraukimo į kontroliuojančio nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas tvarka ir Pajamų, neįtraukiamų į pozityviąsias pajamas, rūšimis (detaliau žr. PMĮ 39 straipsnio komentarą). 19. Susiję asmenys – asmenys laikomi susijusiais, jei bet kurią ataskaitinio mokestinio laikotarpio arba mokestinio laikotarpio, buvusio prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, dieną jie yra: Komentaras 1. Ši sąvoka yra svarbi vertinant gyventojo gautas pajamas, t.y. atkreipiamas dėmesys ar sandoriai sudaryti tarp susijusių asmenų ir ar šis ryšys galėjo turėti įtakos sandoryje nurodytai kainai. 2. Asmenys laikomi susijusiais, jei jie atitinka kokį nors šioje dalyje nustatytą požymį (požymius) bet kurią ataskaitinio mokestinio laikotarpio arba prieš jį buvusio mokestinio laikotarpio dieną. Vadinasi, nustatant susijusius asmenis, turi būti vertinama: - ar nebuvo sudaryta sandorių su asmenimis, atitinkančiais susijusių asmenų požymį (požymius), nors vieną atskaitinio mokestinio laikotarpio dieną; -ar nebuvo sudaryta sandorių su asmenimis, atitinkančiais susijusių asmenų požymį (požymius), nors vieną mokestinio laikotarpio, buvusio prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, dieną. 3. Mokestinis laikotarpis apibrėžtas GPMĮ 7 straipsnyje (žr. Šio straipsnio komentarą). Pavyzdžiui, jei per ataskaitinį mokestinį laikotarpį – 2003 metais - asmenys neatitiko susijusių asmenų požymių, tačiau atitiko 2002 metais, tokie asmenys ir 2003 metais laikomi susijusiais asmenimis ir jiems taikomos atitinkamos GPMĮ nustatytos mokestinės pasekmės. 4. Susijusiais asmenimis pagal GPMĮ gali būti gyventojas ir vienetas, gyventojas ir kitas gyventojas, gyventojas ir jo nuolatinė bazė. 1) gyventojas, esantis vieneto dalyviu, ir tas vienetas arba Komentaras Gyventojas ir vienetas laikomi susijusiais asmenimis, jeigu gyventojas yra to vieneto dalyvis. Vieneto ir vieneto dalyvio sąvokos apibrėžtos šio straipsnio 23-26 dalyse (žr. GPMĮ 2 str. 23-26 dalies komentarą). 2) gyventojas, esantis vieneto valdymo organų nariu ir tas vienetas, arba Komentaras Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jei steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta kitokia struktūra (CK 2.82 str.). 3) gyventojas, kurio sutuoktinis, sužadėtinis arba sugyventinis yra vieneto valdymo organų narys, ir tas vienetas, arba Komentaras Pagal šį punktą gyventojas ir vienetas yra laikomi susijusiais asmenimis, jeigu vieneto valdymo organų nariu yra šio gyventojo: -sutuoktinis, t.y. asmuo su kuriuo įstatymo nustatyta tvarka yra įregistruota santuoka (CK 3.7 str.), arba -sužadėtinis, t.y. asmuo su kuriuo žodžiu arba raštu sutarta tuoktis ( CK 3.8 str.), arba -sugyventinis, t.y. asmuo su kuriuo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota partnerystė, bendrai gyvenama ne mažiau kaip vienerius metus, neįregistravus santuokos, turint tikslą sukurti šeimyninius santykius. (CK 3.229 str.); 4) gyventojas ir jo sutuoktinis, sužadėtinis, sugyventinis, taip pat gyventojas ir su juo giminystės ryšiais (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki ketvirtojo laipsnio) arba svainystės santykiais (gyventojas ir jo sutuoktinio giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) susiję gyventojai, taip pat gyventojas ir jo sugyventinio giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), gyventojas ir jo giminaičių (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) sutuoktiniai ar sugyventiniai ir šių sutuoktinių ar sugyventinių giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), arba (2005 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. X-260 redakcija, Žin., 2005, Nr. 81-2943, galioja nuo 2005 m. birželio 30 d.) Komentaras Pagal šį punktą susijusiais asmenimis laikoma gyventojas ir jo: 1) sutuoktinis, sužadėtinis, sugyventinis; 2) giminaičiai (tėvai, vaikai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys, tetos, dėdės, sūnėnai ir dukterėčios bei jų vaikai, senelių broliai ir seserys, o taip pat pusbroliai ir pusseserės); 3) sutuoktinio ar sugyventinio giminaičiai (tėvai, vaikai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys); 4) giminaičių (tėvų, vaikų, brolių, seserų) sutuoktiniai ar sugyventiniai; taip pat tokių sutuoktinių ar sugyventinių giminaičiai (tėvai, vaikai, broliai, seserys). Sutuoktinio, sužadėtinio, sugyventinio ir giminaičio prasmė yra ta pati, kaip ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (žr. CK 3 knygos IV dalies IX skyrių ir CK 3.8, 3.229 str.). Sužadėtinis Brolio ir sesers vaikaičiai Sūnėnai ir dukterėčios Pusbroliai ir pusseserės Broliai ir seserys * Dėdės ir tetos Vaikaičiai Vaikaičiai Vaikai* Vaikai Gyventojas Sutuoktinis, sugyventinis Sutuoktinio Broliai ir seserys Tėvai* Tėvai Senelių broliai ir seserys Seneliai Seneliai * jų sutuoktiniai ar sugyventiniai ir šių sutuoktinių ar sugyventinių giminaičiai (tėvai, vaikai, broliai, seserys). Giminystės ryšiais susijusių asmenų schema (2 str. 19 d. 4 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2005-09-06 raštą Nr.(18.18-31-1)-R-8070) 5) du gyventojai, kurie yra to paties vieneto dalyviai ir kiekvienas iš jų tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus akcijų (dalių, pajų) tame vienete, arba Komentaras Pagal šį punktą du gyventojai yra laikomi susijusiais, jei atitinka šias abi sąlygas: ir vienas ir kitas gyventojas yra to paties vieneto dalyviai bei ir vienas ir kitas gyventojas tame pačiame vienete tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 proc. akcijų (dalių, pajų). Netiesioginiu valdymu šiuo atveju laikomas valdymas per kitus susijusius (fizinius ar juridinius) asmenis. Netiesioginiam valdymui taip pat priskiriamas akcijų, dalių ar pajų valdymas per įgaliotus asmenis. - Pavyzdžiui: gyventojas J. ir gyventojas K. yra vieneto A dalyviai. Gyventojas J. vienete A valdo 30 proc. akcijų (dalių, pajų), o gyventojas K. vienete A valdo 40 proc. akcijų (dalių, pajų). Gyventojas J. ir K. yra susiję asmenys. 6) du gyventojai, kurie yra to paties vieneto dalyviai ir kiekvienas jų tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus to vieneto akcijų (dalių, pajų) kartu su kitais gyventojais (sutuoktiniu, sužadėtiniu, sugyventiniu ar šio sugyventinio giminaičiais (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), gyventojais, susijusiais giminystės ryšiais (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki ketvirtojo laipsnio) arba svainystės santykiais (gyventojas ir jo sutuoktinio giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), taip pat giminaičių (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) sutuoktiniais ar sugyventiniais ir šių sutuoktinių ar sugyventinių giminaičiais (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), arba (2005 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija Nr. X-260 , Žin., 2005, Nr. 81-2943, įsigaliojo 2005 m. birželio 30 d.) Komentaras Du gyventojai laikomi susijusiais, jei atitinka šias sąlygas: 1) abu gyventojai yra to paties vieneto dalyviai, 2) kiekvienas iš šių gyventojų tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip po 25 proc. to vieneto akcijų (dalių, pajų) kartu su kitais fiziniais asmenimis. Kitais fiziniais asmenimis laikoma: 1) šių gyventojų sutuoktiniai, sužadėtiniai, sugyventiniai; 2) šių gyventojų giminaičiai (tėvai, vaikai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys, tetos, dėdės, sūnėnai ir dukterėčios bei jų vaikai, senelių broliai ir seserys, o taip pat pusbroliai ir pusseserės); 3) šių gyventojų sutuoktinių ar sugyventinių giminaičiai (tėvai, vaikai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys); 4) šių gyventojų giminaičių (tėvų, vaikų, brolių, seserų) sutuoktiniai ar sugyventiniai; taip pat tokių sutuoktinių ar sugyventinių giminaičiai (tėvai, vaikai, broliai, seserys). Nustatant susijusius gyventojus, turi būti atsižvelgiama į tai, ar tame pačiame vienete kiekvieno tokių gyventojų ir pagal šį punktą išvardytų su jais susijusių fizinių asmenų valdomos akcijos (dalys, pajai) bendrai susidaro ne mažiau kaip 25 proc. vieneto akcijų (dalių ar pajų), nesvarbu, kad kiekvienas iš šių asmenų atskirai valdo ne daugiau kaip 25 procentus vieneto akcijų (dalių, pajų). Pavyzdžiai. 1. Įmonėje A gyventojui X ir jo sutuoktinei priklauso 30 proc. akcijų (kiekvienam po 15 proc.), o gyventojui Y priklauso 60 proc. įmonės A akcijų. Gyventojai X ir Y yra susiję asmenys. 2. Įmonėje A gyventojui X priklauso 20 proc. akcijų, jo sūnui – 5 proc. akcijų, broliui – 20 proc. akcijų. Gyventojo Y sutuoktinei priklauso 10 proc. akcijų, o sutuoktinės dviems seserims priklauso po 10 proc. įmonės A akcijų. Tai yra, giminystės ryšiais su gyventoju X susijusiems asmenims priklauso 45 proc. įmonės A akcijų, o svainystės santykiais su gyventoju Y susijusiems asmenims priklauso 30 proc. įmonės A akcijų. Kadangi tiek su gyventoju X, tiek su gyventoju Y giminystės ryšiais ir svainystės santykiais susijusiems fiziniams asmenims priklauso daugiau kaip po 25 proc. įmonės A akcijų, tai gyventojai X ir Y yra susiję asmenys. (2 str. 19 d. 6 p.komentaras - pagal VMI prie FM 2005-09-06 raštą Nr.(18.18-31-1)-R-8070) 7) gyventojas ir jo nuolatinė bazė; Pagal šį punktą susijusiais asmenimis laikomi gyventojas ir jo nuolatinė bazė, t.y. nenuolatinis gyventojas ir jo nuolatinė bazė, per kurią jis vykdo veiklą Lietuvoje. Nenuolatinis gyventojas – kaip tai apibrėžta GPMĮ 4 straipsnyje (žr. Šio straipsnio komentarą). Nuolatinė bazė- kaip tai apibrėžta šio straipsnio 13 dalyje (žr. 2 str. 13 dalies komentarą). 20. Tikroji rinkos kaina – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas. Komentaras 1. Tikroji rinkos kaina susiformuoja sandoriuose tarp nepriklausomų ir ketinančių pirkti ar parduoti asmenų. 2. Jei sandoriuose nustatytos kainos neatitinka tikrosios rinkos kainos arba sandoryje nėra kainos (pvz., gyventojui dovanojamos dovanos), ją pajamų mokesčio tikslais apskaičiuoja pats mokesčio mokėtojas arba išmoką išmokantis asmuo. Įstatyme nėra nustatyta kokiais metodais turi būti nustatyta tikroji rinkos kaina, todėl tai sprendžia pats gyventojas arba išmoką išmokantis asmuo.Bet kuriuo atveju apskaičiuota tikroji rinkos kaina turi būti ekonomiškai pagrįsta. Jei sandorio šalys yra nepriklausomos ir veikia sąžiningai, sandoriuose tarp tokių šalių nustatytos faktinės kainos atitinka tikrąsias rinkos kainas. 21. Tikslinė teritorija – užsienio valstybė arba zona, kuri yra įtraukta į finansų ministro nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą ir atitinka bent du iš šioje dalyje nustatytų kriterijų: 1) šioje teritorijoje pelno arba jam analogiško mokesčio tarifas yra mažesnis kaip 75 procentai Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto tarifo; 2) šioje teritorijoje taikomos skirtingos apmokestinimo pelno arba jam analogišku mokesčiu taisyklės – pagal tai, kokioje valstybėje yra įregistruotas ar kitaip organizuotas kontroliuojantis asmuo; 3) šioje teritorijoje taikomos skirtingos apmokestinimo pelno arba jam analogišku mokesčiu taisyklės – pagal tai, kokioje valstybėje vykdoma veikla; 4) kontroliuojamasis vienetas yra sudaręs sutartį su tos valstybės mokesčio administratoriumi dėl mokesčio tarifo ar mokesčio bazės; 5) šioje teritorijoje nėra efektyvaus keitimosi informacija; 6) šioje teritorijoje nėra finansinio-administracinio skaidrumo: nevisiškai aiškios pelno arba jam analogiško mokesčio administravimo taisyklės ir šių taisyklių taikymo tvarka nėra pateikiama kitų valstybių mokesčių administratoriams. Komentaras Lietuvos Respublikos finansų ministras 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 344 „Dėl tikslinių teritorijų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 110-4021; dalinis pakeitimas patvirtintas finansų ministro 2002 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 94; Žin., 2002, Nr. 41-1544) patvirtino tikslinių teritorijų, kurioms priskiriamos užsienio valstybės arba zonos, tenkinančios bent du šioje dalyje nustatytus kriterijus, sąrašą. Tikslinėms teritorijoms priskiriama: Andoros Kunigaikštystė Angilija Antigva ir Barbuda Aruba Azorų salos Bahamų Sandrauga Bahreino Valstybė Barbadosas Belizas Bermudų salos Liberijos Respublika Lichtenšteino Kunigaikštystė Macao Maderos salos Maldyvų Respublika Maršalo Salų Respublika Mauricijaus Respublika Meno sala Mergelių salos (JAV) Monako Kunigaikštystė Brunėjaus Darusalamas Didžiosios Britanijos Mergelių salos Dominikos Sandrauga Džersis Džibučio Respublika Ekvadoro Respublika Guernsis, Sarkas, Aldernis Gibraltaras Grenada Gvatemalos Respublika Honkongas Jamaika Jungtiniai Arabų Emyratai Kaimanų salos Kenijos Respublika Kosta Rikos Respublika Kuko salos Kuveito Valstybė Libano Respublika Montserratas Naujoji Kaledonija Nauru Respublika Niue Olandijos Antilai Panamos Respublika Samoa Nepriklausomoji Valstybė San Marino Respublika Seišelių Respublika Sent Kitso ir Nevio Federacija Sent Pjeras ir Mikelonas Sent Vinsentas ir Grenadinai Šv. Elenos sala Taičio sala Turkso ir Caicoso salos Tongos Karalystė Urugvajaus Rytų Respublika Vanuatu Respublika Venesuelos Respublika Šiame tikslinių teritorijų sąraše nustatytose užsienio valstybėse arba zonose įregistruotų ar kitaip organizuotų vienetų ir gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tokiose valstybėse ar zonose, sandoriams su nuolatiniais Lietuvos gyventojais taikomos GPMĮ numatytos išimtys (pavyzdžiui GPMĮ 4 straipsnio 4 dalis, 17 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnio 5 dalis). Finansų ministras 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1K-291 “Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 344 “Dėl tikslinių teritorijų sąrašo patvirtinimo” (Žin., 2004, Nr. 130-4684) pakeitė tikslinių teritorijų sąrašą, iš jo išbraukdamas Kipro Respubliką ir Maltos Respubliką. Todėl GPMĮ nuostatos dėl tikslinių teritorijų šioms valstybėms nebetaikomos nuo minėto įsakymo įsigaliojimo dienos, t.y. nuo 2004 m. rugpjūčio 22 d. (2 str. 21 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2005-02-03 raštą Nr.(18.18-31-1)-R-1123). 22. Verslo liudijimas - šio Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla ir (arba) nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos veikla, jeigu šios veiklos rūšys įtrauktos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą veiklos rūšių sąrašą. (Pagal 2010 m. lapkričio 23 d. GPMĮ 2, 6, 10, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI-1152, (Žin., 2010, Nr. 145-7410), taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 m. ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Verslo liudijimas – tai dokumentas, patvirtinantis nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla ir (arba) nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos veikla (nuo 2010 m. sausio 1 dienos nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos veikla nėra laikoma individualia veikla). Tai reiškia, kad fiksuoto dydžio pajamų mokesčio, kurio dydį nustato savivaldybių tarybos, sumokėjimas į biudžetą yra būtina sąlyga verslo liudijimui gauti. Gyventojas, planuodamas vykdyti norimą individualią veiklą, turi teisę pasirinkti pajamų mokesčio nuo gautų individualios veiklos pajamų sumokėjimo būdą, t.y. gyventojas gali arba iš anksto sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, įsigydamas verslo liudijimą (jeigu jo pageidaujama vykdyti veiklos rūšis yra nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame veiklos rūšių sąraše), arba informuoti apskrities valstybinę mokesčių inspekciją apie pradedamą vykdyti individualią veiklą ir mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kitų metų gegužės 1 d. deklaruoti gautas individualios veiklos pajamas ir nuo jų (atėmus su individualia veikla susijusias išlaidas) sumokėti pajamų mokestį. 2012 metais ir vėlesnių metų mokestiniais laikotarpiais gyventojas gali pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų tik tuo atveju, jei jis neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju. 2012 metais ir vėlesnių metų mokestiniais laikotarpiais gyventojas gali pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį nuo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamų, jeigu pajamos iš tokios nuomos per mokestinį laikotarpį neviršija Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271) 71 straipsnio 2 dalyje nustatyto atlygio už suteiktas paslaugas dydžio. 2. Verslo liudijimų išdavimo gyventojams tvarka ir individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 ,,Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“ (Žin., 2002, Nr. 112-4992). Verslo liudijimo forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2002 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 333 ,,Dėl verslo liudijimo formos ir individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, klasifikatoriaus patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 114-5114, 2009, Nr. 141-6262 ). 3. Verslo liudijimus išduoda bet kuri apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, į kurią gyventojas kreipiasi. Išsiimti, prasitęsti ar nutraukti verslo liudijimą gyventojai gali ir elektroniniu būdu. (2 str. 22 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2013-04-19 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-2522) 23. Vienetas – Lietuvos vienetas ir užsienio vienetas. Komentaras Vienetai yra skirstomi į Lietuvos vienetus ir užsienio vienetus. Lietuvos vieneto ir užsienio vieneto sąvokos yra komentuojamos GPMĮ 2 straipsnio 25 ir 26 dalyse. 24. Vieneto dalyvis – asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į vieneto turtą, arba asmuo, kuris neišsaugo nuosavybės teisių į vieneto turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (arba) pareigų, susijusių su vienetu. Komentaras Vieneto dalyviai yra akcinių bendrovių akcininkai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, žemės ūkio bendrovių ar kooperatinių bendrovių pajininkai, individualių (personalinių) įmonių savininkai, valstybės įmonių steigėjai, kredito unijų nariai ir pan. Vieneto dalyviais gali būti bet kurie juridiniai ar fiziniai asmenys, įskaitant užsienio vienetus ir užsienio valstybių gyventojus. Pagal CK 2.48 nuostatas juridinio asmens turtas yra atskirtas - juridiniai asmenys turtą valdo, naudoja ir disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise. Juridinio asmens dalyviai neišsaugo nuosavybės teisių į juridiniam asmeniui perduodamą turtą (išskyrus patikėjimo teise perduotą turtą), tačiau įgyja tam tikrų prievolinių teisių ir (ar) prisiima su juridiniu asmeniu susijusių pareigų, kurių pobūdis priklauso nuo juridinio asmens teisinės formos. Pavyzdžiui, akcinės bendrovės akcijų įsigiję asmenys (akcininkai) įgyja tam tikrų turtinių ir neturtinių teisių bei pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (Žin., 1994, Nr. 55-1046). Juridinio asmens steigėjui ar dalyviui nuosavybės teise priklauso tik toks turtas, kurį juridinis asmuo valdo, naudoja ir disponuoja patikėjimo teise (CK 2.48 str.). Patikėjimo teise turtą valdo, naudoja ir disponuoja valstybės ar savivaldybių įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat gali valdyti ir kiti asmenys (CK 4.107 str.). 25. Lietuvos vienetas – juridinis asmuo, įsteigtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat užsienio vieneto filialas arba atstovybė, įsteigti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir nesantys to užsienio vieneto nuolatine buveine. Komentaras 1. Juridinio asmens sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262; toliau – CK) 2.33 straipsnyje. Juridiniai asmenys yra bendrovės (akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai, kredito unijos), žemės ūkio bendrovės), tikrosios ir komanditinės ūkinės bendrijos, individualios (personalinės) įmonės, valstybės įmonės. Valstybė ir savivaldybės nors ir yra priskiriamos juridiniams asmenims, tačiau nelaikomos vienetais, nes savo teises ir pareigas jos įgyvendina per atitinkamas valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas. 2. Juridinis asmuo yra pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškove ar atsakove teisme. Juridiniai asmenys skirstomi į ribotos civilinės atsakomybės ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys yra individualios įmonės ir ūkinės bendrijos. 3. Juridinio asmens filialai ir atstovybės nėra atskiri juridiniai asmenys, jie veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus. Juridiniais asmenimis taip pat nelaikomi ūkininko ūkiai, advokatų kontoros, notarų biurai. 4. Lietuvos vienetui priskiriami užsienio vieneto filialai ar atstovybės, įsteigti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka bei įregistruoti juridinių asmenų registre, tačiau nesantys to užsienio vieneto nuolatine buveine. 5. Lietuvos vieneto sąvoka GPMĮ yra platesnė, nes, skirtingai nuo Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo, ji apima užsienio vieneto filialus ir atstovybes, kurios nėra to užsienio vieneto nuolatinės buveinės. Filialai ir atstovybės laikomi Lietuvos vienetais todėl, kad mokėdami Lietuvoje su darbo santykiais susijusias išmokas, GPMĮ tikslais jie laikomi mokestį išskaičiuojančiais asmenimis. 6. Užsienio valstybės diplomatinė atstovybė, nėra užsienio vieneto filialas arba atstovybė, kadangi užsienio vienetas GPMĮ apibrėžtas kaip užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, taip pat bet koks kitoks užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas vienetas. Pagal tokį apibrėžimą užsienio valstybė nėra užsienio vienetas, kadangi valstybė yra juridinis asmuo, egzistuojantis savaime, ir, skirtingai nuo valstybės institucijos, negali būti steigiama arba pasibaigti kaip juridinis asmuo arba organizacija. 26. Užsienio vienetas – užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, taip pat bet koks kitoks užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas vienetas. Komentaras 1. Užsienio vienetai pagal GPMĮ yra užsienio valstybės juridiniai asmenys ar organizacijos, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą. Užsienio vienetai yra bet kokie vienetai, įskaitant įmones, įstaigas ir organizacijas, neatsižvelgiant į jų organizavimo formą bei į tai, ar jie yra juridiniai asmenys pagal užsienio valstybės teisės aktus, ar ne. 2. Nustatant, ar subjektas gali būti laikomas užsienio vienetu, atsižvelgiama ne tik į tai, ar jis yra įregistruotas, tačiau įvertinami ir kiti GPMĮ nustatyti požymiai, t.y., įkūrimas ar organizavimas. 3. Užsienio valstybės institucijos gali būti užsienio vienetais, tačiau pati užsienio valstybė nėra laikoma užsienio vienetu, kadangi valstybė yra juridinis asmuo, egzistuojantis savaime, ir, skirtingai nuo valstybės institucijos, negali būti steigiama arba pasibaigti kaip juridinis asmuo arba organizacija. 4. Užsienio valstybės diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos Lietuvoje yra laikomos užsienio vienetais, kadangi neatitinka GPMĮ 2 straipsnio 25 dalyje pateikto Lietuvos vieneto apibrėžimo: diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos yra įsteigtos užsienio valstybių teisės aktų nustatyta tvarka; taip pat jos nėra laikomos užsienio vieneto nuolatinėmis buveinėmis, nes pati užsienio valstybė nėra užsienio vienetas (žr. GPMĮ 2 straipsnio 25 dalies komentaro 6 punktą). 27. Kontroliuojamasis vienetas – vienetas, laikomas kontroliuojamu nuolatinio Lietuvos gyventojo (toliau – kontroliuojantis asmuo), jeigu: 1) jis yra kontroliuojančio asmens kontroliuojamas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną ir 2) jame kontroliuojantis asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti arba 3) jame kontroliuojantis asmuo kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti ir kontroliuojančio asmens valdoma dalis yra ne mažesnė kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti. Komentaras Kontroliuojamasis vienetas – tai toks užsienio vienetas, kurį kontroliuoja nuolatinis Lietuvos gyventojas (kontroliuojantis asmuo). Kontroliuojantis asmuo – tai nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris kontroliuoja užsienio vienetą (kontroliuojamąjį vienetą). Laikoma, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas (kontroliuojantis asmuo) kontroliuoja kontroliuojamąjį vienetą, jeigu toks gyventojas mokestinio laikotarpio paskutinę dieną pats tiesiogiai ar netiesiogiai (t.y. per vieną ar kelis vienetus ar fizinius asmenis) valdo daugiau kaip 50 proc. kontroliuojamojo vieneto akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti. Pavyzdys: 2004 m. gruodžio 31 d. nuolatinis Lietuvos gyventojas turi 60 procentų A vieneto akcijų ir 30 procentų B vieneto akcijų. A vienetas turi 70 procentų B vieneto akcijų. Laikoma, kad toks nuolatinis Lietuvos gyventojas kontroliuoja A ir B vienetus. A vienetą jis kontroliuoja todėl, kad tiesiogiai valdo 60 proc. A vieneto akcijų. B vienetą toks gyventojas kontroliuoja, nes valdo 72 proc. jo akcijų (30 proc. jis valdo tiesiogiai ir 42 proc. B vieneto akcijų jis valdo netiesiogiai, t.y. per A vienetą (60x70/100)). Taip pat laikoma, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas (kontroliuojantis asmuo) kontroliuoja kontroliuojamąjį vienetą ir tuo atveju, kai toks gyventojas mokestinio laikotarpio paskutinę dieną kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50 procentų kontroliuojamojo vieneto akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti ir jo paties valdoma dalis yra ne mažesnė kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti. Pavyzdžiai: 1. 2004 m. gruodžio 31 d. nuolatinis Lietuvos gyventojas turi 9 proc. A vieneto akcijų, jo sutuoktinis - 25 proc. A vieneto akcijų. Taip pat šiai datai toks gyventojas turi 35 proc. B vieneto akcijų, o B vienetas turi 60 proc. A vieneto akcijų. 2004 m. gruodžio 31 d. kartu su susijusiais asmenimis toks gyventojas turi 55 proc. A vieneto akcijų (t.y. jis pats turi 9 proc. akcijų, jo sutuoktinis – 25 proc. akcijų, per B vienetą turi 21 proc. A vieneto akcijų (35x60/100)), tačiau jis pats valdo 30 proc. A vieneto akcijų (9 proc. akcijų valdo tiesiogiai ir 21 proc. akcijų valdo netiesiogiai, t.y. per B vienetą (35x60/100)), todėl toks gyventojas laikomas A vienetą kontroliuojančiu asmeniu. 2. 2004 m. gruodžio 31 d. nuolatinis Lietuvos gyventojas turi 15 proc. A vieneto akcijų, jo sutuoktinis – 20 proc. A vieneto akcijų, jo brolis – 25 proc. A vieneto akcijų. Laikoma, kad toks nuolatinis Lietuvos gyventojas 2004 m. gruodžio 31 d. kontroliuoja A vienetą, nes kartu su susijusiais asmenimis jis valdo 60 proc. A vieneto akcijų (15+20+25), ir jo paties valdoma dalis yra 15 proc. A vieneto akcijų. 28. Turtas – kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, finansinės priemonės, kitas nematerialus turtas. (2013 m. birželio 27 d. įstatymo XII-427 redakcija; įsigaliojo nuo 2013-07-13; taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Turtas – kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai. 1.1. Kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (pvz., automobiliai, vandens transporto priemonės, ginklai ir pan.) Nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų apibrėžimai yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso III dalyje (1.98 straipsnis). 1.2. Nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai (pvz. žemė, statiniai ir pan.) Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). 2. Finansinės priemonės – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, taip pat kiti vertybiniai popieriai. Finansinių priemonių ir ne nuosavybės vertybinių popierių apibrėžimai plačiau paaiškinti GPMĮ 2 straipsnio 36 ir 37 dalių komentaruose. (2 str. 28 d. komentaro 2 p. - pagal VMI prie FM 2015-07-10 raštą Nr. (18.18-31-1)-RM-15386) 3. Kitas nematerialus turtas. Nematerialiajam turtui priskiriamas turtas, kuris neturi materialios substancijos ir yra neapčiuopiamas, tačiau turintis vertę. Tai gali būti komercinis nematerialusis turtas (patentai, licencijos, prestižas ir pan.) ir rinkotyros nematerialusis turtas (prekės ženklas, prekės vardas, unikalus vardas, vartotojų sąrašai, simboliai ir pan.), taip pat nematerialiajam turtui priskiriamos turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija ir pan. Know – how ir prekybinė paslaptis gali būti priskiriami ir komerciniam, ir rinkotyros nematerialiajam turtui. 29. Individualios veiklos turtas – turtas (ar jo dalis), kurį (kurią) gyventojas naudoja tik savo individualiai veiklai, išskyrus individualią veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą. (Ši nuostata pagal 2008 m. gruodžio 23 d. GPM įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI111, Žin., 2008, Nr. 149-6033, įsigalioja nuo 2008-12-30, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Pagal GPMĮ 2 straipsnio 28 dalį turtas – kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai ir išvestinės finansinės priemonės, kitas nematerialus turtas. Tuo atveju, kai šį turtą (visą ar jo dalį) gyventojas naudoja tik savo individualiai veiklai, jis tampa individualios veiklos turtu. 2. Individualios veiklos turto sąvoka apima turtą ar jo dalį, kurį (kurią) gyventojas priskiria ir naudoja savo individualiai veiklai vykdyti. Apie ilgalaikio turto priskyrimą ir naudojimą individualioje veikloje turi būti pranešta mokesčių administratoriui Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakyme Nr. 372 (Žin., 2003, Nr. 130; 2009, Nr. 148-6652) nustatyta tvarka. Gyventojas individualioje veikloje gali naudoti ir kitokį turtą, pavyzdžiui, perpardavimui skirtas prekes ar kitokį trumpalaikį turtą, apie kurio naudojimą individualioje veikloje pranešti mokesčių administratoriui nereikia. 3. Gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą, turtas, nors ir naudojamas šioje veikloje, nelaikomas individualios veiklos turtu. (2 str. 29 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2010-10-15 raštą Nr. (18.18-31-1)-R-9785) 30. Nuolatinė gyvenamoji vieta – bet kokia vieta, kurioje fizinis asmuo turi galimybę gyventi ir kurią jis įkuria, išlaiko ir naudojasi. Komentaras 1. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma bet kokia asmeniui pagal jo priimtinus gyvenimo standartus tinkama gyventi vieta. Asmens gyvenamoji vieta (namas, butas, kambarys, statinio dalis, bet kokia patalpa ir pan.) nebūtinai turi būti teisiškai įregistruota kaip gyvenamoji patalpa, tai gali būti ir poilsio patalpos, biuro patalpos, dirbtuvės ar pan. Fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta laikoma tokia gyvenamoji vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir ketina gyventi nuolat bei su kuria yra labiausiai susijęs. Svarbu, kad tokia vieta būtų tinkama gyventi nuolat, asmuo turėtų intenciją bei galimybę joje pastoviai gyventi ir faktiškai joje gyventų nuolat, o ne tik trumpam apsistotų komandiruočių, atostogų, poilsinės kelionės, mokymosi metu ar pan. Jei tam tikroje vietoje asmuo būna tik tam tikrais atvejais pvz., komandiruotės, poilsinės kelionės, mokymosi metu ir panašiai, tai tokia vieta negali būti laikoma asmens nuolatine gyvenamąja vieta net ir tuo atveju, kai į tokią vietą asmuo atvyksta reguliariai, kadangi kiekvienu atveju atvykimas turi tam tikrą konkretų tikslą (tik mokytis arba ilsėtis), ir šis tikslas nesusijęs su asmens ketinimu turėti šioje vietoje nuolatinę gyvenamąją vietą. Vertinant, ar tam tikra gyvenamoji vieta asmeniui yra nuolatinė, reikia atsižvelgti ne tik į tai, ar asmuo turi teisę naudotis gyvenamąja vieta, bet ir į tai, ar asmuo faktiškai ja naudojasi. 2. Pastovumo ir nuolatinumo kriterijai nebūtinai reiškia, kad asmuo turi turėti ketinimą pasilikti Lietuvoje visą savo gyvenimą, užtenka, kad asmuo artimiausiu metu (ateinančiu mokestiniu laikotarpiu) neketina išvykti iš Lietuvos. 3. Vasarnamis arba butas atostogoms, kuriame būnama tik tam tikrą laikotarpį metuose, paprastai negali būti laikoma nuolatine gyvenamąja vieta (net jeigu pagal dydį ir turimus patogumus atitinka asmens gyvenimo standartams). Tačiau tais atvejais, jeigu asmuo praleidžia tokiame bute vasarą, o likusį metų laiką keliauja arba nė viena kita gyvenamoji vieta neatitinka nuolatinės gyvenamosios vietos požymių, toks butas gali būti pripažintas asmens nuolatine gyvenamąja vieta, kartu įvertinant jo kainą, išlaikymo išlaidas ir panašiai. 4. Fizinis asmuo gali būti laikomas daugiau nei vienos valstybės nuolatiniu gyventoju pagal tų valstybių vidaus įstatymus. Tuo atveju, jeigu asmuo yra laikomas ir Lietuvos, ir kitos valstybės, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, nuolatiniu gyventoju pagal Lietuvos ir tos kitos valstybės vidaus įstatymus, valstybė, kurios nuolatinis gyventojas mokesčių tikslams jis yra, nustatoma vadovaujantis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatomis. 5. Tuo atveju, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas Lietuvos Respublikoje turi kelias gyvenamąsias vietas, jo nuolatine gyvenamąja vieta laikoma ta vieta, kurią jis nurodo mokestį išskaičiuojančiam asmeniui ir metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje. Tokia nuolatinė gyvenamoji vieta nebūtinai turi sutapti su gyvenamąja vieta, kurią asmuo deklaravo ar privalėjo deklaruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Kiekvieną kartą sprendžiant, ar asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, svarbu atsižvelgti į visas asmens gyvenimo aplinkybes. Faktas, kad tam tikra patalpa naudojamasi palyginus trumpą laiką per metus, savaime dar nereiškia, kad toks asmuo neturi Lietuvoje nuolatinės gyvenamosios vietos, kadangi gali būti, kad toks asmuo ir kitose valstybėse išbūna trumpą laiką ir neturi ten nuolatinės gyvenamosios vietos; tuo tarpu preziumuojama, kad kiekvienas asmuo turi bent vieną nuolatinę gyvenamąją vietą. (2 str. 30 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2003-07-11 raštą Nr.(18.19-08-3)-R-6570) 31. Darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai – santykiai, kai darbas atliekamas pagal darbo sutartis, taip pat bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu. Komentaras 1. Darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai, tai tokie santykiai kurie apima ne tik darbo veiklą pagal darbo sutartį, bet ir tokios veiklos esmę atitinkančius kitokius teisinius santykius. 2. Darbo santykiai – tai tokie teisiniai santykiai, kurie darbo sutarties pagrindu susiklosto tarp darbdavio ir darbuotojo. Esminės sąlygos būdingos darbo sutarčiai – darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės ar kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas pagal darbo vietoje nustatytą tvarką, o kita šalis (darbdavys) įsipareigoja sumokėti už atliekamą darbą, užtikrinti tinkamas darbo sąlygas ir pan. Darbo santykiai dažniausiai įforminami darbo sutartimi. Tačiau sprendžiant, ar tam tikra veikla yra susijusi su darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais reikia vadovautis ne tik formaliais požymiais, t.y. darbo sutarties buvimu arba nebuvimu, o faktiškai atliekamo darbo pobūdžiu, t.y. reikia atsižvelgti į atliekamos veiklos organizavimo savarankiškumo laipsnį, į tai, ar tarp šalių faktiškai yra pavaldumo santykiai. Svarbu įvertinti ir tai, kokias funkcijas gyventojas vykdo įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Jei jo vykdomos funkcijos yra analogiškos toms, kurias vykdo kiti toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje gyventojai, su jomis susiję darbo santykiais, tai gali būti laikoma, kad gyventojas, nors ir nėra formaliai susijęs darbo santykiais su darbdaviu, yra laikomas susijusiu darbo santykių esmę atitinkančiais santykiais. 3. Darbo esmę atitinkantys santykiai, laikomi tokie santykiai, kurie nėra sukuriami darbo sutarties pagrindu, o kitais teisės aktais, reguliuojančiais santykius, tačiau analogiškus darbo santykiams, t.y. kurie atitinka tas esmines sąlygas, kurios būdingos darbo sutarčiai. Pavyzdžiui, valstybės tarnybos teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos tarnybos įstatymas, profesinės kario tarnybos teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir kario tarnybos įstatymas ir pan. 32. Asocijuoti asmenys - asmenys (vienetai arba fiziniai asmenys), kai jie atitinka bent vieną iš šių kriterijų: (papildyta 32 punktu pagal 2004 m. sausio 22 d įstatymo redakciją Nr. IX-1973 ; Žin., 2004, Nr. 25-749) 1) yra susiję asmenys; Komentaras Susijusių asmenų sąvoka yra apibrėžta GPMĮ 2 str. 19 dalyje ir paaiškinta šios dalies komentare (paaiškinime). 2) gali vienas kitam daryti įtaką, dėl kurios tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų sąlygos būtų kitokios negu tuo atveju, jeigu kiekvienas šių asmenų siektų sau maksimalios ekonominės naudos. Komentaras 1.Asmenys, net ir nebūdami susijusiais asmenimis pagal GPMĮ 2 str. 19 dalį, gali daryti vienas kitam įtaką, dėl kurios tokių asmenų sandorių arba kitokių ūkinių operacijų sąlygos būna ne tokios, kokios būtų, jeigu šie asmenys siektų sau maksimalios naudos, t.y. veiktų visiškai nepriklausomai vienas nuo kito. Pavyzdys. Gamintojas gamina produkciją. Pagrindinė žaliava, reikalinga tokiai produkcijai pagaminti, gali būti gauta tik iš vienintelio tiekėjo. Toks gamintojas yra priklausomas nuo šio žaliavos tiekėjo, kadangi negali pasirinkti kito. Todėl gamintojas ir žaliavų tiekėjas laikomi asocijuotais asmenimis, netgi tada jeigu neturi jokių juridinių ryšių. 2. Tokiais asmenimis gali būti: - vienetas, kurio veikla faktiškai priklauso nuo patento, autorių teisių, prekės ženklo, licencijos, frančizės ar kitų panašių teisių, kurių nuosavybės teisė priklauso gyventojui; - gyventojas, kuris yra išskirtinis žaliavų (tarkime, tam tikrų gamtos išteklių) ar kitų reikmių, reikalingų vieneto gamybai ar kitai veiklai vykdyti, tiekėjas; - gyventojas, suteikęs vienetui paskolą, kuri sudaro žymią to vieneto įstatinio kapitalo dalį; ir panašiai. (2 str. 32 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2004-08-04 d. raštą Nr. (18.19-25-1)-R-7943) 33. Pajamos iš žemės ūkio veiklos – pajamos iš žemės ūkio produktų gamybos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme, pajamos iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše nurodytų paslaugų žemės ūkiui teikimo, taip pat pajamos, gautos realizuojant iš savo ūkio žemės ūkio produktų pagamintus maisto produktus. (Pagal 2010 m. lapkričio 23 d. GPMĮ 2, 6, 10, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI-1152, (Žin., 2010, Nr. 145-7410), taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 m. ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas.) Komentaras 1. Pajamomis (gautomis pinigais ir (ar) natūra) iš žemės ūkio veiklos laikomos iš žemės ūkio produktų gamybos gautos pajamos, iš paslaugų žemės ūkiui teikimo gautos pajamos, taip pat pajamos, gautos už realizuotus iš savo ūkio žemės ūkio produktų pagamintus maisto produktus. 2. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymą žemės ūkio produktų gamyba – tai veikla, apimanti pirminę gamybą ir (ar) jos metu gautų savo žemės ūkio produktų pirminį perdirbimą. Pirminė gamyba – žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant ir auginimą, derliaus nuėmimą, melžimą, gyvūnų veisimą. Pirminis perdirbimas – veikla: apdorojimas, apdirbimas, pirminis tvarkymas, kurios metu iš žemės ūkio produkto nekeičiant jo cheminės sudėties taip pat gaunamas žemės ūkio produktas. Žemės ūkio produktais laikomi augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, žvėrininkystės, bitininkystės, žuvininkystės produktai, užaugintos miško uogos, vaistažolės, grybai ir iš jų gauti pirminio perdirbimo produktai, skirti vartoti arba tolesnei maisto produktų ar ne maisto produktų gamybai. Vertinant atitinkamų produktų priskyrimą žemės ūkio produktams, turi būti vadovaujamasi Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (toliau – EVRK), patvirtinto Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus“, nuostatomis. Pavyzdžiai: 1. Gyventojas žemės ūkio bendrovei pardavė savo išaugintas daržoves. Pajamos, gautos už gyventojo paties išaugintas ir parduotas daržoves (žemės ūkio produkciją), laikomos iš žemės ūkio veiklos gautomis pajamomis. 2. Gyventojas nuosavybės teise priklausančioje žemėje užsiima gyvulininkyste ir parduoda jos produkciją. Už parduotą gyvulininkystės produkciją (mėsą, pieną, gyvulius) gautos pajamos laikomos pajamomis iš žemės ūkio veiklos. 3. Gyventojas savo turimame žemės sklype augina vaismedžius, vaiskrūmius ir dekoratyvinius augalus (tame tarpe kalėdines eglutes), kuriuos parduoda turguje ir internetu. Tokių augalų pardavimo pajamos laikomos pajamomis iš žemės ūkio veiklos. Tačiau, jeigu gyventojas parduoda eglutes išretinęs savo mišką, jo gautos pajamos nėra augalininkystės veiklos pajamos, todėl nepriskiriamos žemės ūkio veiklos pajamoms. 4. Gyventojas žemės sklype augina purpurinius karklus (salix purpurea) – gluosninių šeimos krūmus, kurie naudojami pintų gaminių gamybai. Už tokių karklų realizavimą gyventojo gautos pajamos laikomos žemės ūkio veiklos pajamomis (pynimui tinkamų augalų auginimo veikla pagal EVRK klasifikuojama 01.29 klasėje „Kitų daugiamečių augalų auginimas“, todėl tokia veikla laikytina augalininkyste). Jeigu gyventojas augina ir parduoda žilvitinius karklus (salix viminalis), kurie dėl užauginamo didelio kiekio biomasės naudojami biokuro gamybai (šie karklai nėra tinkami pynimui), už tokių augalų pardavimą gyventojo gautos pajamos nelaikomos pajamomis iš žemės ūkio veiklos (tai iš miškininkystės veiklos gautos pajamos). 3. Paslaugos žemės ūkiui suprantamos kaip su žemės ūkiu susijusios paslaugos, išvardintos Paslaugų žemės ūkiui sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 76 (toliau – Nutarimas). Šiuo Nutarimu patvirtintas Paslaugų žemės ūkiui sąrašas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant gyventojų 2012 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas iš žemės ūkio veiklos. Pavyzdys. Ūkininkas, gyventojui paprašius, jo lauke nupjauna ir iškulia kviečius. Ūkininko iš gyventojo už derliaus nuėmimą (t.y. už paslaugą, įtrauktą į Nutarimu Nr. 76 patvirtintą paslaugų žemės ūkiui sąrašą) gautos pajamos laikomos pajamomis iš žemės ūkio veiklos. Apskaičiuojant ir deklaruojant 2011 metais gyventojų gautas pajamas iš žemės ūkio veiklos, taikomas Paslaugų žemės ūkiui, iš kurių gautos pajamos laikomos pajamomis iš žemės ūkio veiklos, sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1K414. Apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metais gyventojų gautas pajamas iš žemės ūkio veiklos, taikomas Paslaugų žemės ūkiui sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 528. 4. Pajamomis iš žemės ūkio veiklos laikomos ir gyventojų pinigais ir (ar) natūra gautos pajamos už realizuotus iš savo ūkio žemės ūkio produktų (t.y. paties gyventojo ūkyje užaugintų produktų) pagamintus maisto produktus. Kai gyventojas maisto produktų gamybai naudoja ne tik savo ūkio žemės ūkio produktus, bet ir iš kitų asmenų įsigytus produktus (pvz., druską, įvairius prieskonius, maisto priedus ir pan.), pajamomis iš žemės ūkio veiklos laikomos gautos pajamos tik už realizuotus tokius maisto produktus, kurių didžiąją dalį sudaro produktai, užauginti paties gyventojo ūkyje. Pavyzdys. Ūkininkas, kuris savo ūkyje augina javus, kepa bei parduoda duonos gaminius, kurių gamybai naudoja iš savo ūkyje užaugintų grūdų sumaltus miltus. Kitus šiems duonos gaminiams pagaminti reikiamus produktus (druską, riešutus, įvairius prieskonius ir pan.) ūkininkas perka iš kitų asmenų. Ūkininko už parduotus duonos gaminius gautos pajamos laikomos pajamomis iš žemės ūkio veiklos. Nėra svarbu, ar maisto produktai iš paties gyventojo ūkyje užaugintų produktų yra gaminami ar perdirbami paties gyventojo ūkyje, ar juos perdirba kitas asmuo (gyventojas ar vienetas). Pavyzdžiai: 1. Ūkininkas augina rapsus. Jų perdirbimo paslaugą ūkininkui suteikia Lietuvos bendrovė, kuriai už paslaugas ūkininkas atsiskaito. Bendrovės išspaustą aliejų realizuoja pats ūkininkas. Už parduotą aliejų ūkininko gautos pajamos laikomos žemės ūkio veiklos pajamomis. 2. Ūkininkas augina galvijus. Juos pristato Lietuvos įmonei, kuri ūkininkui pagamina rūkytus mėsos gaminius. Už mėsos gaminių gamybą ūkininkas atsiskaito įmonei. Rūkytos mėsos gaminius vartotojams parduoda pats ūkininkas. Ūkininko už parduotus mėsos gaminius gautos pajamos priskiriamos pajamoms iš žemės ūkio veiklos. Tačiau jei maisto produktai gaminami ne iš paties gyventojo užaugintų ir apdorotų žemės ūkio produktų, tai pajamos, gautos iš jų realizavimo, nepriskiriamos žemės ūkio veiklos pajamoms. Pavyzdys. Gyventojas perka miltus ir kitus produktus iš kitų gyventojų ir kepa duoną bei ją parduoda turguje. Už parduotą duoną gaunamos jo pajamos nelaikomos pajamomis iš žemės ūkio veiklos. 5. Pajamoms iš žemės ūkio veiklos priskiriamos ne tik už atitinkamus produktus ar paslaugas pinigais ir (ar) natūra gyventojo gautos išmokos, bet ir kita natūra gauta nauda, kurią asmuo gauna kaip papildomą atlygį už patiektą produkciją ar suteiktas paslaugas, pavyzdžiui, už produkcijos supirkėjų (perdirbėjų) ūkio plėtrai ar modernizavimui gautas paskolas mokėdamas sumažintas palūkanas arba jų nemokėdamas. 6. Kai gyventojas pardavęs paties užaugintą žemės ūkio produkciją vietoj atlygio pinigais gauna atlygį natūra, t.y. perdirbta žemės ūkio produkcija (pvz., už runkelius pirkėjas atsiskaito cukrumi), ir ją realizuoja, pajamos, gautos iš tokios produkcijos realizavimo, nelaikomos žemės ūkio veiklos pajamomis. Pažymėtina, jog tokiu atveju pajamų gyventojas gaus tik tada, kai pajamos, gautos iš perdirbtos produkcijos realizavimo, bus didesnės už natūra gauto atlygio (perdirbtos žemės ūkio produkcijos) vertę. 7. Pajamoms iš žemės ūkio veiklos nepriskiriamos pajamos, gautos gyventojui pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ilgalaikį turtą, naudotą žemės ūkio veikloje. Sąvoka „individualios veiklos turtas“ apibrėžta šio straipsnio 29 dalyje (žr. 2 straipsnio 29 dalies komentarą). (2 str. 33 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2014-12-30 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-21354) 34. Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – pajamos, gautos iš šio straipsnio 31 dalyje nurodytos veiklos, taip pat individualios įmonės savininko iš individualios įmonės, ūkinės bendrijos tikrojo nario iš ūkinės bendrijos ar mažosios bendrijos nario iš mažosios bendrijos gauta suma, neviršijanti sumos, nuo kurios pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas skaičiuojamos ir mokamos įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrojo nario ar mažosios bendrijos nario valstybinio socialinio draudimo įmokos. (2 str. 34 d. - LR 2012 06 29 įstatymo Nr. XI-2166 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 09 01) Komentaras 1. Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusiomis pajamomis laikomos: 1.1. pajamos, gautos iš šio straipsnio 31 dalyje nurodytos veiklos. GPMĮ 2 straipsnio 31 dalyje pateikta sąvoka, kokie santykiai yra laikomi darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais (žr. 2 straipsnio 31 dalies komentarą). Pajamos, gautos iš veiklos pagal šioje dalyje apibrėžtus santykius, priskiriamos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. 1.2. individualios įmonės savininko iš individualios įmonės, ūkinės bendrijos tikrojo nario iš ūkinės bendrijos ar mažosios bendrijos nario iš mažosios bendrijos gautos sumos, neviršijančios sumos, nuo kurios pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) nuostatas skaičiuojamos ir mokamos įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrojo nario ar mažosios bendrijos nario valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokos. 2. Pagal VSDĮ individualios įmonės savininko, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario, mažosios bendrijos nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės, ūkinės bendrijos ar mažosios bendrijos deklaruoto Valstybinio socialinio fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau - Fondo valdybos teritoriniam skyriui) dydžio suma, kuri kalendoriniais metais išsiimama individualios įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrojo nario ar mažosios bendrijos nario asmeniniams poreikiams. Pajamų mokesčio tikslais su darbo santykiais susijusiomis pajamomis laikoma ir atitinkamai apmokestinama pajamų mokesčiu tik faktiškai išsiimta suma, net jei VSD įmokų tikslais deklaruota suma yra didesnė. 3. VSDĮ nustato maksimalią sumą („lubas“), iki kurios gali būti skaičiuojamos VSD įmokos - 48 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių (2010 metais – 56 160 Lt (1170 Lt x 48), 2012 m., 2013 m., 2014 m. – 71 424 Lt (1 488x48); 2015 metais 20 688 Eur (431 Eur x 48), o šių įmokų bazė per mėnesį negali būti didesnė negu 4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma (2010 m. 4 680 (1 170 Ltx4), 2012 m., 2013 m., 2014 m. – 5 952 Lt (1 488x4); 2015 m. 1 724 Eur (431 Eur x 4)). Todėl ir maksimali individualios įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrojo nario ar mažosios bendrijos nario gaunamų pajamų suma, kuri gali būti laikoma GPMĮ 2 str. 34 dalyje nurodytomis su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, negali viršyti minėtų „lubų“. (2 str. 34 d. komentaro 1-3 p. - pagal VMI prie FM 2015-07-10 raštą Nr. (18.18-31-1)-RM-15386) 4. Jeigu individualios įmonės savininkas, ūkinės bendrijos tikrasis narys ar mažosios bendrijos narys faktiškai iš įmonės gauna (išsiima) didesnę sumą nei deklaruota Fondo valdybos teritoriniam skyriui, deklaruotą sumą viršijanti išsiimtos sumos dalis nelaikoma su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, išskyrus atvejus kai minėtas pajamas gavęs gyventojas savo metinėje pajamų deklaracijoje pats visą gautą sumą deklaruoja kaip su darbo santykiais susijusias pajamas ir šios pajamos neviršija minėtų 48 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių. Tokiu atveju, visa gauta suma, neviršijanti „lubų“, apmokestinama kaip su darbo santykiais susijusios pajamos. Mokėtinas VSD ir PSD įmokų skirtumas taip pat apskaičiuojamas nuo individualios įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrojo nario ar mažosios bendrijos nario metinėje pajamų deklaracijoje 02 pajamų rūšies kodu deklaruotos sumos. 5. Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms taikomas metinis neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – MNPD, žr. GPMĮ 20 str. komentarą). Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, atėmus taikytiną MNPD. Pavyzdžiai: 1. Tarkime, kad individuali įmonė Fondo valdybos teritoriniam skyriui deklaravo, kad individualios įmonės savininkas 2015 metais asmeniniams poreikiams išsiėmė 19 200 Eur ir individuali įmonė sumokėjo 5 472 Eur (19 200 Eur x 28,5 proc.) VSD įmokų ir 1 728 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau - PSD įmokų) (19 200 Eur x 9 proc.). Tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje savo metinėje pajamų deklaracijoje kaip faktiškai gautas su darbo santykiais susijusias pajamas (02 pajamų rūšies kodas) individualios įmonės savininkas deklaruoja 20 600 Eur. Nuo skirtumo 1 400 Eur (20 600 – 19 200) sumos individuali įmonė už individualios įmonės savininką turi papildomai sumokėti 399 Eur (1 400 Eur x 28,5 proc.) VSD įmokų ir 126 Eur (1 400 x 9 proc.) PSD įmokų. Nuo faktiškai gautos ir deklaruotos 02 pajamų rūšies kodu 20 600 Eur sumos individualios įmonės savininkas apskaičiuoja ir sumoka 15 proc. pajamų mokestį. 2. Individuali įmonė Fondo valdybos teritoriniam skyriui deklaravo, kad individualios įmonės savininkas 2015 metais asmeniniams poreikiams išsiėmė 9 600 Eur ir individuali įmonė sumokėjo 2 736 Eur VSD įmokų (9 600 Eur x 28,5 proc.) ir 864 Eur PSD įmokų (9 600 Eur x 9 proc.). Tarkime, kad individualios įmonės savininkas metinėje pajamų deklaracijoje Valstybinei mokesčių inspekcijai 02 pajamų rūšies kodu deklaravo taip pat 9 600 Eur. Kitų apmokestinamų pajamų per mokestinį laikotarpį negavo. Šiuo atveju pajamų mokesčio suma apskaičiuota neįvertinus taikytino metinio neapmokestinamojo dydžio 1 440 Eur [9 600 x 0,15]. 3. Tarkime, individualios įmonės savininkas per mokestinį laikotarpį faktiškai iš individualios įmonės pajamų neišsiėmė, t.y. negavo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (02 pajamų rūšies kodas). Nors tokiu atveju VSD ir PSD įmokų mokėjimo tikslais laikoma, kad įmonės savininkas 2015 m. sausio – birželio mėnesiais asmeniniams poreikiams išsiėmė 1800 Eur (300 Eur x 6), o 2015 m. lieposgruodžio mėn. 1950 Eur (325 x6) ir individuali įmonė už individualios įmonės savininką sumokėjo VSD ir PSD įmokas, gyventojų pajamų mokestis nuo šios preziumuojamos, tačiau faktiškai negautos sumos, neskaičiuojamas. 4. Mažosios bendrijos narys 2015 m. rugsėjo-gruodžio mėn. iš bendrijos gavo 1 900 Eur, nuo kurių mokėtinos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dėl ko jos priskirtinos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms (02 pajamų rūšies kodas). Kitokių pajamų 2015 m. mokestinį laikotarpį mažosios bendrijos narys negavo. Todėl pasibaigus mokestiniam laikotarpiui metinėje pajamų deklaracijoje deklaruoja minėtą sumą ir atima pagal formulę apskaičiuotą MNPD, sumoka pajamų mokestį, bei VSD ir PSD įmokas. (2 str. 34 d. komentaro 5 p. pvz. - pagal VMI prie FM 2015-07-10 raštą Nr. (18.18-31-1)-RM-15386) 6. Pagal GPMĮ 22 straipsnį individualios įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrojo nario ar mažosios bendrijos nario – nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos (išsiimtos) pajamos pagal pajamų mokesčio sumokėjimo tvarką priskiriamos B klasės pajamoms, kurias jis apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka pajamų mokestį pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kitų mokestinių metų gegužės l d. pateikdamas metinę pajamų deklaraciją. 7. Pagal GPMĮ 22 straipsnį nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. individualios įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrojo nario ar mažosios bendrijos nario – nenuolatinio Lietuvos gyventojo - gautos (išsiimtos) pajamos pagal pajamų mokesčio sumokėjimo tvarką priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių individuali įmonė, ūkinė bendrija ar mažoji bendrija privalo GPMĮ 23 str. nustatyta tvarka apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį. Kadangi dalis individualios įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrojo nario ar mažosios bendrijos nario pajamos laikomos su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, dalis – paskirstytuoju pelnu, apmokestinant gyventojų pajamų mokesčiu būtina atsižvelgti į taikomas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių nuostatas. 8. Individualios įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrojo nario ar mažosios bendrijos nario – nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautos (išsiimtos) pajamos gali būti priskiriamos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, jeigu pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas. 9. Individualios įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrojo nario ar mažosios bendrijos nario – nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautos (išsiimtos) pajamos gali būti priskiriamos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, jeigu pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas. (2 str. 34 d. komentaro 4-9 p. - pagal VMI prie FM 2013-01-21 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-511) 35. Laisvoji profesija – profesija, kuria reikiamą kvalifikaciją turintys gyventojai verčiasi asmeniškai, atsakingai ir profesiniu atžvilgiu nepriklausomai, teikdami intelektines paslaugas klientams ir visuomenei, įskaitant teisinę (advokato, advokato padėjėjo, notaro, notaro padėjėjo, antstolio, antstolio padėjėjo, konsultanto teisės klausimais ir kitą teisinę veiklą), apskaitininko, auditoriaus, buhalterio, lobisto, finansų konsultanto, mokesčių konsultanto, architekto, inžinieriaus, dizainerio, gydytojo, psichologo, žurnalisto, maklerio, brokerio ir panašią veiklą. (2 str. 35 d. - LR 2010 11 23 įstatymo Nr. XI-1152 redakcija, įsigaliojo nuo 2010 12 11; taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 m. ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Laisvoji profesija – tai profesija, kuria užsiimantis gyventojas, turintis reikiamą profesinę kvalifikaciją, savarankiškai teikia intelektines paslaugas kitiems gyventojams ir/ar vienetams bei visuomenei. 2. Intelektinės paslaugos – gyventojo (paslaugų teikėjo) protinė veikla, susijusi su tam tikru nematerialiu produktu, kuria, panaudojant žinias, siekiama tam tikro nematerialaus rezultato. Šių profesijų atstovams veiklai vykdyti paprastai reikalingos specialios (dalykinės) žinios, gebėjimai, įgūdžiai, išsilavinimas, profesinės veiklos pagrindai ir pan. Vertinant, ar gyventojas teikia intelektines paslaugas, papildomai galima būtų atsižvelgti ir į tai, kad gyventojas ne tik perpasakoja turimas žinias, tačiau jas atitinkamai interpretuodamas pritaiko konkrečiam paslaugos gavėjui ir gauna kokybiškai naują produktą. 3. Laisvųjų profesijų veikla yra individualios veiklos dalis, todėl jai yra būdingi visi individualios veiklos požymiai, t.y. laisvąja profesija turi būti verčiamasi savarankiškai, nepriklausomai nuo kitų asmenų: gyventojas turi pats spręsti su savo veikla visus susijusius klausimus, pats turi dengti veiklos išlaidas, prisiimti visą veiklos riziką (t.y. sandoriuose su kita sandorio puse neturi būti darbo santykiams būdingų požymių) ir t.t. (žr. 2 str. 7 d. komentarą). 4. Laisvosios profesijos sąvoka tik apibrėžia profesijas, kurios būtų laikomos tokiomis mokesčių tikslais, jeigu jomis užsiimtų pats gyventojas, tačiau nenustato konkrečių veiklos vykdymo sąlygų (reikalavimų, apribojimų ir pan.). Todėl teikti laisvajai profesijai priskiriamų intelektinių paslaugų Lietuvoje neturi teisės patys gyventojai tiesiogiai tais atvejais, kai tas paslaugas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus leidžiama teikti tik įsteigus juridinį asmenį. 5. Vykdančiais laisvosios profesijos veiklą laikytini: 5.1. teisines paslaugas savarankiškai teikiantys asmenys: advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, notarų padėjėjai, antstoliai, antstolių padėjėjai, konsultantai teisiniais klausimais ir kiti teisines paslaugas teikiantys gyventojai; 5.2. ekonomikos srityje savarankišką veiklą vykdantys gyventojai: apskaitininkai, auditoriai, buhalteriai, finansų konsultantai, mokesčių konsultantai, ekonominių vertinimų ekspertai (nekilnojamojo turto vertintojai, juvelyrinių ir antikvarinių dirbinių vertintojai ir pan.), makleriai, brokeriai (asmenys – kaip nepriklausomi tarpininkai vykdantys prekių ir vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sandorius prekių ir vertybinių popierių biržose) ir kiti panašią veiklą vykdantys gyventojai; 5.3. medicinos bei sveikatos apsaugos srityje savarankiškai paslaugas teikiantys asmenys: gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojai, akušeriai, psichologai, vaistininkai, veterinarai ir kiti panašias paslaugas teikiantys gyventojai; 5.3. medicinos bei sveikatos apsaugos srityje savarankiškai paslaugas teikiantys asmenys: gydytojai, akušeriai, psichologai, vaistininkai, veterinarai ir kiti panašias paslaugas teikiantys gyventojai; 5.4. švietimo bei mokymo savarankišką veiklą vykdantys asmenys: dėstytojai, mokytojai, lektoriai, repetitoriai, konsultantai ir kiti panašią veiklą vykdantys gyventojai; 5.5. kitas intelektines paslaugas savarankiškai teikiantys asmenys: lobistai, architektai, inžinieriai, dizaineriai, žurnalistai, fotoreporteriai, stilistai, redaktoriai, vertėjai, programuotojai, sistemų projektuotojai, projektų administratoriai, taip pat kiti gyventojai, savarankiškai teikiantys intelektines paslaugas. Pavyzdžiai: 1. Gyventojas yra bankroto administratorius, kuris vadovauja bankrutuojančių įmonių ūkinei komercinei veiklai, bei Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančių įmonių turtą, taip pat disponuoja bankuose esančiomis šių įmonių lėšomis. Bankroto administratorius kaip asmuo, savarankiškai teikiantis teisines paslaugas, laikomas vykdančiu laisvosios profesijos veiklą. 2. Individualią veiklą vykdantis gyventojas įmonėms kuria logotipus. Tokią dizainerio veiklą vykdantis asmuo yra laisvosios profesijos veiklos vykdytojas. 3. Žurnalistas kaip nepriklausomas asmuo rašo straipsnius ir juos siunčia įvairių periodinių leidinių redakcijoms. Tokia veikla laikoma laisvosios profesijos veikla. 4. Mokytoja pagal darbo sutartį dirba vidurinėje mokykloje. Po darbo ji teikia individualias konsultacijas mokiniams. Individualia konsultavimo veikla užsiimanti mokytoja laikoma vykdančia laisvosios profesijos veiklą. 5. Vertėjas, teikiantis individualias paslaugas, atlieka vertimą iš anglų į lietuvių kalbą žodžiu susirinkimuose, konferencijose, derybose, posėdžiuose ir pan. Taip pat jis raštu iš anglų kalbos į lietuvių kalbą verčia įvairią dokumentaciją, įmonių korespondenciją ir kitokius tekstus. Tokia gyventojo veikla priskiriama laisvosios profesijos veiklai. 6. Gydytojas farmacijos įmonės užsakymu savarankiškai atlieka klinikinį vaistinio preparato tyrimą. Už tokią veiklą jo gautos pajamos laikomos pajamomis iš laisvosios profesijos veiklos. 6. Įvertinus sąvokos ,,individuali veikla“ apibrėžimą, pagal kurį individuali veikla šalia savarankiškos profesinės veiklos, įskaitant laisvųjų profesijų veiklą, apima ir bet kokio pobūdžio komercinę arba gamybinę veiklą (išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą), savarankišką sporto, atlikėjo, mokslinę veiklą bei savarankišką kūrybą, vykdančiais laisvosios profesijos veiklą nelaikomi: 6.1. savarankišką komercinę ar gamybinę veiklą vykdantys gyventojai (pvz., žemės ūkio veikla užsiimantys gyventojai, prekybininkai, įvairių prekių gamintojai); 6.2. savarankišką sporto ir atlikėjo veiklą vykdantys asmenys (pvz., šokėjai, dainininkai, cirko artistai, aktoriai, muzikantai, šachmatininkai, kultūristai); 6.3. savarankišką kūrybinę veiklą vykdantys asmenys (pvz., dailininkai, skulptoriai, kompozitoriai, rašytojai, poetai, režisieriai, kinematografininkai, choreografai); 6.4. savarankišką mokslinę veiklą vykdantys asmenys (pvz., mokslininkai, mokslo darbus atliekantys asmenys); 6.5. kita savarankiška veikla užsiimantys asmenys (pvz., priklausomi draudimo tarpininkai (draudimo agentai), prekybos bei reklamos agentai, nekilnojamojo turto agentai, vairuotojai, siuvėjai, kirpėjai, kosmetologai, įvairių sporto šakų instruktoriai ar teisėjai, treneriai, restauratoriai, gidai). Pavyzdžiai: 1. Batsiuvys, užsiimantis savarankiška veikla, pagal individualius užsakymus gyventojams siuva batus. Tokia gyventojo vykdoma veikla nelaikoma laisvąja profesija. Tačiau, jeigu šis gyventojas šalia batsiuvio veiklos organizuoja kursus, kuriuose kitus gyventojus moko savo amato, tokia mokymo veikla turėtų būti laikoma laisvąja profesija ir atitinkamai iš jos gautos pajamos būtų priskiriamos pajamoms iš laisvosios profesijos veiklos. 2. Siuvėjas savarankiškai siuva drabužius bei juos parduoda. Toks asmuo nelaikomas vykdančiu laisvosios profesijos veiklą. Tačiau, jeigu šis asmuo be siuvimo veiklos dar kuria drabužių modelius, už dizainerio veiklą gaunamos pajamos laikomos laisvosios profesijos veiklos pajamomis. 3. Gyventojas – jogos instruktorius organizuoja ir kitiems gyventojams praveda jogos užsiėmimus. Minėtas instruktorius nelaikomas užsiimančiu laisvosios profesijos veikla. (2 str. 35 d. komentaras - pagal VMI prie LR FM 2017-05-26 raštą Nr. (18.18-31-1E)-RM-16769) 36. Finansinė priemonė – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, taip pat kiti vertybiniai popieriai. (2 str. 36 d. - LR 2013 12 12 įstatymo Nr. XII-663 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 12 30. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Finansine priemone laikomi: 1) perleidžiamieji vertybiniai popieriai; 2) pinigų rinkos priemonės; 3) kolektyvinio investavimo subjektų vertybiniai popieriai; 4) išvestinės finansinės priemonės. 2. Perleidžiamieji vertybiniai popieriai Perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais laikomos akcijos, depozitoriumo pakvitavimai dėl akcijų, obligacijos ir kiti vertybiniai popieriai, suteikiantys teisę įsigyti ar perleisti perleidžiamuosius vertybinius popierius. Akcijos – tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti dividendą, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises. Depozitoriumo pakvitavimas dėl akcijų – vertybinis popierius, patvirtinantis jo turėtojo teisę iš emitento gauti pajamas, kurių dydis priklauso nuo emitento pajamų iš kito emitento akcijų, ir teisę pakeisti pakvitavimą į akcijas. Obligacija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens joje nustatytais terminais nominalią obligacijos vertę, metines palūkanas ar kitokį ekvivalentą arba kitas turtines teises. Vyriausybės obligacija – Vyriausybės vertybinis popierius, kurio nominalioji galiojimo trukmė viršija vienerius metus. Taupymo lakštas – tai Vyriausybės vertybinis popierius, platinamas mažmeniniu būdu. 3. Pinigų rinkos priemonės Pinigų rinkos priemonės – tai iždo vekseliai, indėlio sertifikatai, bendrovių išleisti trumpalaikiai skoliniai įsipareigojimai ir kt. Iždo vekselis – trumpalaikis (t.y. kurio nominalioji galiojimo trukmė neviršija vienų metų) Vyriausybės vertybinis popierius, parduodamas už mažesnę negu nominalią kainą (su diskontu), termino pabaigoje savininkui išmokant iš anksto nustatytą nominalią vertę. Indėlio sertifikatas (liudijimas) – tai rašytinis banko liudijimas apie piniginių lėšų indėlį, suteikiantis teisę indėlininkui, suėjus nustatytam terminui gauti indėlį ir palūkanas bei patvirtinantis indėlio sumą ir indėlininko teises į indėlį ir palūkanas, pasibaigus nustatytam indėlio terminui. 4. Kolektyvinio investavimo subjekto vertybiniai popieriai Kolektyvinio investavimo subjekto vertybiniai popieriai – investicinio fondo investiciniai vienetai ir investicinės bendrovės akcijos, patvirtinantys jų turėtojo teisę į kolektyvinio investavimo subjekto turto dalį ir teisę bet kada pareikalauti juos išpirkti. Investicinis vienetas – vertybinis popierius, kuriuo įrodoma investicinio fondo bendraturčio teisė į investicinį fondą sudarančio turto dalį. 5. Išvestinės finansinės priemonės Išvestinių finansinių priemonių apibrėžimas pateiktas GPMĮ 2 str. 11 dalyje (žr. GPM 2 str. 11 dalies komentarą). 6. Kiti vertybiniai popieriai Vadovaujantis GPMĮ pateiktu sąvokos „finansinė priemonė“ apibrėžimu, finansine priemone laikomos ne tik Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nurodytos finansinės priemonės, bet ir kiti vertybiniai popieriai. Kitiems vertybiniams popieriams, kurie GPMĮ tikslais laikomi finansinėmis priemonėmis, priskirtini vekseliai (išskyrus iždo vekselį), čekiai, pajai žemės ūkio bendrovėje bei kredito unijoje, mažosios bendrijos nario teisės mažojoje bendrijoje, viešosios įstaigos dalininko teisės viešojoje įstaigoje ir pan. Vekselis – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Čekis – tai čekio davėjo nustatyta tvarka išrašytas mokėjimo dokumentas bankui be išlygų išmokėti čekyje įrašytą pinigų sumą (arba perkelti ją į pateikėjo einamąją sąskaitą) čekyje nurodytam ar jį pateikusiam asmeniui. Pajus (pajinis įnašas) žemės ūkio bendrovėje – bendrovės narių ar pajininkų turtinis ir neturtinis įnašas. Pajaus vardinis dokumentas (pajus) kredito unijoje – vertybinis popierius, patvirtinantis asmens dalyvavimą kredito unijos kapitale, suteikiantis kredito unijos nariui turtines ir neturtines teises, išskyrus asocijuoto nario neturtines teises. 7. Finansinės priemonės pagal GPMĮ yra laikomos turtu (žr. GPMĮ 2 str. 28 dalį). Apmokestinamųjų pajamų, gautų gyventojui pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn finansines priemones ir realizavus išvestines finansines priemones, apskaičiavimo tvarka paaiškinta GPMĮ 19 straipsnyje (žr. GPMĮ 19 str. komentarą). Finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos ir išvestinių finansinių priemonių realizavimo pajamos, kurios priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, nustatytos GPMĮ 17 str. 1 dalies 30 punkte (žr. GPMĮ 17 str. 1 dalies 30 punkto komentarą). (2 str. 36 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2014-12-30 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-21354) 37. Ne nuosavybės vertybiniai popieriai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, taip pat kiti vertybiniai popieriai. (2 str. 37 d. - LR 2013 12 12 įstatymo Nr. XII-663 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 12 30. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Ne nuosavybės vertybiniai popieriai – tai obligacijos, depozitoriumo pakvitavimai dėl skolos vertybinių popierių ir kiti įsiskolinimą patvirtinantys perleidžiamieji vertybiniai popieriai, išskyrus vertybinius popierius, kurie yra lygiaverčiai akcinių bendrovių akcijoms arba kurie, atlikus jų konvertavimą ar suteiktų teisių realizavimą, suteikia teisę įsigyti akcijas arba joms lygiaverčius vertybinius popierius. Obligacijos apibrėžimas pateiktas GPMĮ 2 str. 36 dalies komentaro 2 dalyje (žr. GPMĮ 2 str. 36 dalies komentarą). Konvertuojamosios obligacijos nelaikomos ne nuosavybės vertybiniais popieriais, kadangi šie vertybiniai popieriai jų turėtojui suteikia teisę įsigyti akcijas. 2. Kitiems vertybiniams popieriams GPMĮ tikslais priskiriami vekseliai (išskyrus iždo vekselį), čekiai, pajai žemės ūkio bendrovėje bei kredito unijoje, mažosios bendrijos nario teisės mažojoje bendrijoje, viešosios įstaigos dalininko teisės viešojoje įstaigoje ir pan. Vekselio, čekio ir pajaus apibrėžimai pateikti GPMĮ 2 str. 36 dalies komentaro 6 punkte (žr. GPMĮ 2 str. 36 dalies komentarą). 3. Už nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigytus ne nuosavybės vertybinius popierius gyventojų gautoms palūkanoms pajamų mokesčio lengvata nustatyta GPMĮ 17 str. 1 dalies 20 punkte (žr. GPMĮ 17 str. 1 dalies 20 punkto komentarą). GPMĮ 17 str. 1 dalies 20–11 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata palūkanoms, kurias gyventojas gavo už iki 2013 m. gruodžio 31 d. įsigytus ne nuosavybės vertybinius popierius. Pagal GPMĮ 5 str. 4 dalies 1 punkto nuostatas nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos už Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius nelaikomos nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektu. (2 str. 37 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2014-12-30 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-21354) 38. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas), kiek tai neprieštarauja šiam Įstatymui (išskyrus Civilinio kodekso įsakmiai nurodytus atvejus). (Buvusią 2 straipsnio 36 dalį laikyti 38 dalimi pagal LR 2013 06 27 įstatymą Nr. XII-427) 3 straipsnis. Pajamų mokesčio mokėtojai Pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas. (3 str. - LR 2008 12 23 įstatymo Nr. XI-111 redakcija, įsigaliojo nuo 2008 12 30. Ši nuostata taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Pagal GPMĮ pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir/arba pajamų uždirbęs gyventojas (nuolatinis arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas). Nuolatinio Lietuvos gyventojo sąvoka pateikta GPMĮ 2 straipsnio 3 dalyje, nenuolatinio Lietuvos gyventojo – GPMĮ 2 straipsnio 4 dalyje (žr. GPMĮ 2 str. 3 ir 4 dalių komentarus). 2. Pajamų sąvoka pateikta GPMĮ 2 straipsnio 14 dalyje (žr. GPMĮ 2 str. 14 dalies komentarą). 3. Gyventojų pajamų mokestį moka: - nuolatiniai Lietuvos gyventojai, gavę ir/arba uždirbę pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje; - nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, gavę ir/arba uždirbę pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje. (3 str. komentaras - pagal VMI prie FM 2013-09-20 raštą Nr. (32.42-31)-1-RM-5490) 4 straipsnis. Nuolatinis Lietuvos gyventojas 1. Nuolatiniu Lietuvos gyventoju laikomas: Komentaras Nuolatinio Lietuvos gyventojo sąvoka pajamų mokesčio apskaičiavimo požiūriu apibrėžiama siekiant nustatyti fizinius asmenis, kurie privalo mokėti šį mokestį nuo visų tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio dalyse gautų pajamų. Nustatant, ar fizinis asmuo laikytinas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, šioje dalyje pateikti kriterijai turi būti nagrinėjami paeiliui. 1) fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje, arba Komentaras Fizinis asmuo, kuris mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) Lietuvoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju. Sąvoka ,,nuolatinė gyvenamoji vieta“ apibrėžta GPMĮ 2 straipsnio 30 dalyje (žr. GPMĮ 2 str. 30 dalies komentarą). Tuo atveju, kai fizinis asmuo mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) Lietuvoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nagrinėjamas kitas kriterijus, t.y. tokio asmens asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta tuo mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais). 2) fizinis asmuo, kurio asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra veikiau Lietuvoje nei užsienyje, arba Komentaras Fizinis asmuo, kuris mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) neturi Lietuvoje nuolatinės gyvenamosios vietos, tačiau jo asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta tokiu mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) yra veikiau Lietuvoje nei užsienio valstybėje, yra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju. Vertinant, kurioje valstybėje yra asmens asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta, reikia atsižvelgti į kriterijų visumą. Objektyviais kriterijais galima laikyti asmens turto buvimo, pajamų šaltinio buvimo vietą, darbo ar kitą veiklą, jo šeimos nuolatinę gyvenamąją vietą, jo šeimyninius ryšius, asmens pilietybę ir panašiai. Laikoma, kad fizinio asmens asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų buvimo vieta yra veikiau Lietuvoje, negu užsienio valstybėje, jeigu Lietuvoje yra didžioji jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalis, jo banko sąskaitos, jo šeimos nuolatinė gyvenamoji vieta, toks asmuo turi Lietuvos Respublikos pilietybę, jis vykdo veiklą (ne tik darbo, bet ir politinę, kultūrinę, visuomeninę ir t.t.) Lietuvoje ir panašiai. Tuo atveju, kai fizinis asmuo mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) neturi Lietuvoje nuolatinės gyvenamosios vietos, o jo asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta tuo mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) yra veikiau užsienio valstybėje, negu Lietuvoje, vertinamas kitas kriterijus, t.y. tokio asmens tuo mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) Lietuvoje išbūtų dienų skaičius. 3) fizinis asmuo, kuris mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų. 183 dienų laikotarpio apskaičiavimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, arba Komentaras Išimtys, kada toks asmuo nebus laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, yra nustatytos šio straipsnio 2 dalyje. Fizinis asmuo, kurio asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) yra veikiau užsienio valstybėje, negu Lietuvoje, tačiau jei toks asmuo, atvykęs į Lietuvą, tuo mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) ištisai arba su pertraukomis išbūva 183 ar daugiau dienų, yra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju. Fizinio asmens Lietuvoje išbūtų dienų apskaičiavimo taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 300 ,,Dėl Fizinio asmens, kuris Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 90, 183 ir 280 dienų, šių laikotarpių apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“. Tuo atveju, kai fizinis asmuo mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) neturi Lietuvoje nuolatinės gyvenamosios vietos ir jo asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta tokiu mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) yra veikiau užsienio valstybėje, negu Lietuvoje, bei toks asmuo tuo mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis mažiau kaip 183 dienas, vertinamas kitas kriterijus, t.y. tokio asmens tuo mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) ir po juo sekančiu mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) Lietuvoje išbūtų dienų skaičius. 4) fizinis asmuo, kuris Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 280 arba daugiau dienų vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais ir viename iš šių mokestinių laikotarpių išbuvo Lietuvoje ištisai arba su pertraukomis 90 arba daugiau dienų, jei šio straipsnio 3 dalyje nenustatyta kitaip. 90 ir 280 dienų laikotarpio apskaičiavimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, arba Komentaras Fizinis asmuo, kuris, atvykęs į Lietuvą, mokestinį laikotarpį (kalendoriniais metais) ištisai arba su pertraukomis išbūva mažiau kaip 183 dienas, tačiau jis Lietuvoje ištisai ar su pertraukomis išbūna du vienas paskui kitą einančius mokestinius laikotarpius (kalendorinius metus), ir bet kuriuo iš tų mokestinių laikotarpių (kalendorinių metų) Lietuvoje išbūna ne mažiau kaip 90 dienų, tačiau bendras abiem mokestiniais laikotarpiais (kalendoriniais metais) Lietuvoje išbūtų dienų skaičius sudaro ne mažiau kaip 280 dienų, abiem buvimo Lietuvoje mokestiniais laikotarpiais (kalendoriniais metais) yra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju. Pavyzdžiai: 1. Fizinis asmuo, į Lietuvą atvykęs kalendoriniais metais, tais metais Lietuvoje išbūna 95 dienas ir išvyksta iš Lietuvos. Sekančiais kalendoriniais metais jis vėl atvyksta į Lietuvą ir tais metais jam išbuvus Lietuvoje 185 dienas, yra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju abejus buvimo Lietuvoje kalendorinius metus. 2. Į Lietuvą atvykęs fizinis asmuo kalendoriniais metais ištisai arba su pertraukomis išbūna 120 dienų ir išvyksta iš Lietuvos Sekančiais kalendoriniais metais jis vėl atvyksta į Lietuvą ir jam Lietuvoje išbuvus 160 dienų, toks asmuo yra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju ir abejus buvimo Lietuvoje kalendorinius metus. (4 str. 1 d. 4 p. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2016-07-11 raštą Nr. (18.18-31-1E) RM-19721) Išimtys, kai toks asmuo nebus laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, yra nustatytos šio straipsnio 2 dalyje. Fizinio asmens Lietuvoje išbūtų dienų apskaičiavimo taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 300 ,,Dėl Fizinio asmens, kuris Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 90, 183 ir 280 dienų, šių laikotarpių apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“. Fizinio asmens Lietuvoje išbūtų 90 ir 280 dienų laikotarpis skaičiuojamos analogiškai kaip ir 183 dienų laikotarpis. 5) fizinis asmuo, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir neatitinka šios dalies 3 ir 4 punkto kriterijų, tačiau tokiam fiziniam asmeniui atlyginimas pagal darbo sutartį arba pagal jų esmę atitinkančias sutartis mokamas arba jo gyvenimo kitoje valstybėje išlaidos dengiamos iš Lietuvos valstybės arba savivaldybių biudžetų. Komentaras Šis punktas taikomas Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie dirba užsienio valstybėse ir kurių darbas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos biudžeto, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių pragyvenimo išlaidos užsienio valstybėje dengiamos iš Lietuvos Respublikos biudžeto. Tačiau šis punktas netaikomas tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie atitinka GPMĮ 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punkto kriterijus. Lietuvos Respublikos pilietis, kuris dirba užsienio valstybėje ir už tokį darbą gauna pajamų iš Lietuvos Respublikos biudžeto, darbo toje užsienio valstybėje laikotarpiu yra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju. Pavyzdys. Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje, trejiems metams siunčiamas dirbti į užsienio valstybėje esančią Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę. Toks asmuo visus trejus kalendorinius metus (kuriais dirbs užsienio valstybėje) laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju. (4 str. 1 d. 5 p. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2016-07-11 raštą Nr. (18.18-31-1E) RM-19721) Lietuvos Respublikos pilietis, kuris siunčiamas mokytis, stažuotis ar pan. į užsienio valstybę, ir jo pragyvenimo toje užsienio valstybėje išlaidos dengiamos iš Lietuvos Respublikos biudžeto, mokslo, stažuotės ar pan. toje užsienio valstybėje laikotarpiu yra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju. 2. Fizinis asmuo, nors ir atitinkantis šio straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktų nuostatas, nelaikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jei jis yra: 1) užsienio valstybės diplomatas, diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ar tarptautinės organizacijos atstovybės administracinio-techninio arba aptarnaujančiojo personalo narys – ne Lietuvos Respublikos pilietis (išskyrus asmenis be pilietybės, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta arba asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje), arba Komentaras Užsienio valstybės pilietis, kuris atvyksta į Lietuvą dirbti Lietuvos Respublikoje esančioje užsienio valstybės diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar tarptautinės organizacijos atstovybėje ir yra tos užsienio valstybės diplomatas arba minėtos atstovybės ar įstaigos administracinio – techninio bei aptarnaujančio personalo narys, neatsižvelgiant į tokio asmens Lietuvoje išbūtą laikotarpį, yra laikomas nenuolatiniu Lietuvos gyventoju. Pavyzdžiai: 1. Asmuo be pilietybės atvyksta į Lietuvą ir dvejus kalendorinius metus dirba Tarptautinio valiutos fondo atstovybėje Lietuvoje. Visus dvejus darbo Lietuvoje metus minėtas asmuo laikomas nenuolatiniu Lietuvos gyventoju. 2. Kalendorinių metų gegužės mėnesį užsienio valstybės pilietis atvyksta dirbti vertėju į Lietuvoje esančią savo rezidavimo valstybės diplomatinę atstovybę. Lietuvoje jis dirba trejus metus. Visą trejų metų darbo Lietuvoje laikotarpį toks asmuo laikomas nenuolatiniu Lietuvos gyventoju. (4 str. 2 d. 1 p. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2016-07-11 raštą Nr. (18.18-31-1E) RM-19721) Asmuo be pilietybės, kuris atvyksta dirbti Lietuvoje esančioje užsienio valstybės diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar tarptautinės organizacijos atstovybėje ir turi diplomato rangą ar yra tokios atstovybės ar įstaigos administracinio – techninio ar aptarnaujančio personalo narys, yra laikomas nenuolatiniu Lietuvos gyventoju tik tuo atveju, jeigu tokio darbo laikotarpiu jis Lietuvoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos arba jeigu jo asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų buvimo vieta yra veikiau užsienyje, negu Lietuvoje. 2) ne Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gauna tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas už darbą Lietuvoje iš užsienio valstybės, jos politinio ar teritorijos administracinio padalinio arba vietos valdžios, arba Komentaras Užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės, kurio pajamas (kurių šaltinis yra Lietuvoje) sudaro tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos iš veiklos Lietuvoje, gautos iš užsienio valstybės, jos politinio ar teritorinio administracinio padalinio arba vietos valdžios, neatsižvelgiant į tokio asmens Lietuvoje išbūtą laiką, yra laikomas nenuolatiniu Lietuvos gyventoju. Pavyzdys. Kalendorinių metų pradžioje užsienio valstybės pilietis atvyksta į Lietuvą ir iki kitų kalendorinių metų pabaigos dirba konsultantu Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje. Atlyginimą už tokį darbą jam moka jo rezidavimo valstybės užsienio reikalų ministerija iš tos valstybės biudžeto lėšų. Dvejus darbo Lietuvoje kalendorinius metus toks asmuo laikomas nenuolatiniu Lietuvos gyventoju. (4 str. 2 d. 2 p. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2016-07-11 raštą Nr. (18.18-31-1E) RM-19721) 3) ne Lietuvos Respublikos pilietis, kuris Lietuvoje vykdo tik individualią veiklą per nuolatinę bazę ir tai yra vienintelis jo atvykimo į Lietuvą tikslas. Komentaras Užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės, kuris atvyksta į Lietuvą ir joje tik verčiasi individualia veikla (išskyrus sporto bei atlikėjo veiklą) per nuolatinę bazę, ir tai yra jo vienintelis atvykimo į Lietuvą tikslas, nesvarbu, kokį laikotarpį jis išbūna Lietuvoje, yra laikomas nenuolatiniu Lietuvos gyventoju. Sąvoka ,,individuali veikla“ apibrėžta GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje, o sąvoka ,,nuolatinė bazė“ pateikta GPMĮ 2 straipsnio 13 dalyje (žr. GPMĮ 2 str. 7 ir 13 dalių komentarus). Pavyzdys. Kalendoriniais metais užsienio valstybės pilietis atvyksta į Lietuvą vykdyti individualią veiklą. Vykdydamas individualią veiklą, Lietuvoje jis išbūna 5 metus ir ši veikla atitinka individualios veiklos, vykdomos per nuolatinę bazę, kriterijus. Visus penkerius metus, kuriais vykdo individualią veiklą Lietuvoje, asmuo laikomas nenuolatiniu Lietuvos gyventoju, tačiau tik tuo atveju, jeigu tuo laikotarpiu toks asmuo Lietuvoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos arba jeigu jo asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų buvimo vieta yra veikiau užsienio valstybėje, negu Lietuvoje. (4 str. 2 d. 3 p. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2016-07-11 raštą Nr. (18.18-31-1E) RM-19721) Tuo atveju, kai nenuolatinis Lietuvos gyventojas ne per nuolatinę bazę gauna pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje (t.y. kurios išvardytos 5 straipsnio 5 dalyje), nelaikoma, kad tokio gyventojo atvykimo į Lietuvą vienintelis tikslas yra vertimasis individualia veikla per nuolatinę bazę, todėl pagal šio straipsnio 1 dalies 3 ar 4 punkto ar 5 dalies nuostatas (žr. GPMĮ 4 str. 1 dalies 3 ir 4 punktų ir 5 dalies komentarus) toks asmuo, išbuvęs Lietuvoje nustatytą dienų skaičių, taps nuolatiniu Lietuvos gyventoju ir pajamų mokestį turės mokėti nuo visų tiek Lietuvoje, tiek bet kurioje pasaulio dalyje gautų pajamų. 3. Jei fizinis asmuo, laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju ne mažiau kaip trimis vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais, iš karto po jų einančiu mokestiniu laikotarpiu galutinai išvyksta iš Lietuvos ir išvykimo mokestiniu laikotarpiu išbūna Lietuvoje mažiau kaip 183 dienas, jis yra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju iki išvykimo dienos. Galutinio išvykimo iš Lietuvos kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Komentaras Asmuo, kuris tris vienas paskui kitą einančius mokestinius laikotarpius (kalendorinius metus) yra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, ketvirtą mokestinį laikotarpį (ketvirtais kalendoriniais metais) ketina galutinai išvykti iš Lietuvos, neatsižvelgiant į tai, kad ketvirtą mokestinį laikotarpį (ketvirtais kalendoriniais metais) Lietuvoje jis išbūna mažiau negu 183 dienas, ir ketvirtą buvimo Lietuvoje mokestinį laikotarpį (kalendoriniais metais) yra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju. Asmuo pats turi įvertinti, ar jis ketina išvykti iš Lietuvos galutinai ir iki išvykimo iš Lietuvos dienos vietos mokesčių administratoriui privalo pateikti fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaraciją (t.y. metinės pajamų mokesčio deklaracijos formą, nurodant požymį, kad tai fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaracija), kurioje turi deklaruoti pajamas, gautas per tą ketvirtą buvimo Lietuvoje mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) iki galutinio išvykimo iš Lietuvos dienos ir iki deklaracijos pateikimo dienos sumokėti pajamų mokestį. Fizinio asmens galutinio išvykimo iš Lietuvos kriterijai yra nustatyti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 302 ,, Dėl Fizinio asmens galutinio išvykimo iš Lietuvos kriterijų“. Pavyzdys. Kalendoriniais metais užsienio vienetas atsiunčia savo darbuotoją dirbti į Lietuvoje esančią savo atstovybę. Trejus metus šis gyventojas ištisai ar su pertraukomis išbūna Lietuvoje ilgiau negu 183 dienas, todėl visus trejus metus jis laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju. Ketvirtaisiais darbo Lietuvoje metais gyventojui pasibaigia darbo Lietuvoje sutartis ir tų metų kovo 15 dieną jis galutinai išvyksta iš Lietuvos. Iki galutinio išvykimo iš Lietuvos dienos gyventojas laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, todėl iki galutinio išvykimo iš Lietuvos dienos jis privalo Lietuvoje sumokėti mokestį nuo pajamų, gautų per tų metų laikotarpį nuo sausio 1 d. iki kovo 15 d., ir iki kovo 15 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui pateikti fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų deklaraciją (t.y. teikiama metinės pajamų deklaracijos forma, nurodant požymį, kad tai galutinai išvykstančio iš Lietuvos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų deklaracija). (4 str. 3 d. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2016-07-11 raštą Nr. (18.18-31-1E) RM-19721) 4. Jei fizinis asmuo, laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju ne mažiau kaip trimis vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais, iš karto po jų einančiu mokestiniu laikotarpiu galutinai išvyksta iš Lietuvos į tikslinę teritoriją, tai jam netaikomos šio straipsnio 3 dalies nuostatos tais atvejais, kai šį fizinį asmenį su Lietuva sieja reikšmingi komerciniai interesai. Toks fizinis asmuo laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju visą išvykimo mokestinį laikotarpį bei du po jo einančius mokestinius laikotarpius. Reikšmingi komerciniai interesai yra, kai: 1) fizinis asmuo yra individualios (personalinės) įmonės Lietuvoje savininkas ir (arba) valdo daugiau kaip 25 procentus Lietuvos vieneto akcijų (dalių, pajų) arba 2) daugiau kaip 30 procentų mokestinio laikotarpio pajamų yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje. Komentaras Fizinis asmuo, kuris tris vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais (kalendoriniais metais) buvo laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, išvyksta į vieną iš Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 344 „Dėl tikslinių teritorijų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintų tikslinių teritorijų sąraše išvardytų teritorijų, tačiau jis tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus Lietuvos vieneto akcijų arba Lietuvoje turi individualią įmonę, arba daugiau kaip 30 procentų jo per tą mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) gaunamų pajamų sudaro pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje, yra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju galutinio išvykimo iš Lietuvos mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) ir dar du ateinančius mokestinius laikotarpius (kalendorinius metus). Sąvoka ,,tikslinė teritorija“ apibrėžta GPMĮ 2 straipsnio 21 dalyje (žr. GPMĮ 2 str. 21 dalies komentarą). 5. Fizinis asmuo, kuris nelaikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, gali Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kreiptis į mokesčio administratorių su prašymu pripažinti jį nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jeigu per mokestinį laikotarpį jo pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje (išskyrus pajamas, kurios tą mokestinį laikotarpį buvo apmokestintos taikant Lietuvos Respublikos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse nustatytas pajamų mokesčio lengvatas), sudaro ne mažiau kaip 90 procentų visų per mokestinį laikotarpį jo gautų pajamų, išskyrus šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytas pajamas. Komentaras Užsienio valstybės gyventojas, neatitinkantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos mokesčių administratorių dėl jo pripažinimo nuolatiniu Lietuvos gyventoju tuo atveju, jeigu mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) jis gavo pajamų (išskyrus GPMĮ 17 straipsnyje nustatytas neapmokestinamąsias pajamas ir pajamas, kurios tokį laikotarpį buvo apmokestintos taikant Lietuvos Respublikos ir atitinkamos užsienio valstybės dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje nustatytas pajamų mokesčio lengvatas), iš kurių ne mažiau kaip 90 procentų yra pajamos, kurių šaltinis buvo Lietuvoje. Pavyzdys. Užsienio valstybės, su kuria Lietuva nėra sudariusi ir netaiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties, nuolatinis gyventojas iš Lietuvos vieneto kalendoriniais metais gauna 50 000 Eur dividendų. Kitos rūšies pajamų tais metais minėtas asmuo negauna nei Lietuvoje, nei kitoje užsienio valstybėje. Toks asmuo turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos mokesčių administratorių ir paprašyti, kad tais kalendoriniais metais, kuriais pajamų gavo tik iš Lietuvos vieneto, jis būtų laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju. (4 str. 5 d. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2016-07-11 raštą Nr. (18.18-31-1E) RM-19721) 5 straipsnis. Pajamų mokesčio objektas 1. Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. Komentaras GPMĮ nustatyto pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. Pajamų sąvoka pateikta GPMĮ 2 straipsnio 14 dalyje (žr. GPMĮ 2 str. 14 dalies komentarą). Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas bei skirtumai tarp jų nustatyti šio straipsnio 2-6 dalyse. 2. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. Komentaras Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra tiek Lietuvos Respublikoje, tiek ir bet kurioje pasaulio dalyje gautos pajamos. 3. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje, jeigu šis gyventojas: 1) laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 arba 4 punktus ar 3 dalį ir 2) yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, ir 3) tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu jis pajamų mokesčio arba jam analogiško mokesčio tikslais yra laikomas nuolatiniu gyventoju tos užsienio valstybės, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis bei apie šį faktą mokesčio administratorių informuoja tos kitos valstybės kompetentingas asmuo. Komentaras Šioje dalyje numatyti atvejai, kai nuolatinio Lietuvos gyventojo sąvoką atitinkančio gyventojo (žr. GPMĮ 4 str. komentarą), pajamų mokesčio objektas yra tik tos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje (t.y., kai neapmokestinamos tokio gyventojo pajamos, kurių šaltinis yra ne Lietuvoje). Šios dalies nuostatos taikomos: - tik užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės (t.y. netaikomos Lietuvos Respublikos piliečiams) ir - tik tiems fiziniams asmenims, kurie laikomi nuolatiniais Lietuvos gyventojais pagal GPMĮ 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus (t.y. laikomi nuolatiniais Lietuvos gyventojais dėl Lietuvoje išbūtų dienų skaičiaus; žr. GPMĮ 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų komentarus) arba pagal GPMĮ 4 straipsnio 3 dalį (t.y. laikomi nuolatiniais Lietuvos gyventojais dalį mokestinio laikotarpio dėl galutinio išvykimo iš Lietuvos; žr. GPMĮ 4 straipsnio 3 dalies komentarą) ir tą patį mokestinį laikotarpį jie taip pat laikomi nuolatiniais gyventojais tų užsienio valstybių, su kuriomis sudarytos ir taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys. Faktas, kad fizinis asmuo laikomas nuolatiniu tos užsienio valstybės gyventoju, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, turi būti patvirtintas tos užsienio valstybės kompetentingo asmens. Tuo atveju, kai fizinis asmuo – ne Lietuvos Respublikos pilietis atitinka GPMĮ 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose bei 4 straipsnio 3 dalyje nustatytus nuolatinio Lietuvos gyventojo kriterijus ir yra nuolatinis gyventojas tos užsienio valstybės, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, bei tą faktą patvirtina tokios užsienio valstybės kompetentingas asmuo, minėto asmens pajamų mokesčio objektu Lietuvoje laikomos tik tos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje. 4. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamos ir užsienio valstybėse gautos arba uždirbtos pajamos, priskiriamos tai nuolatinei bazei Lietuvoje tuo atveju, kai tos pajamos susijusios su nenuolatinio Lietuvos gyventojo veikla per nuolatinę bazę Lietuvoje, taip pat šios ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje: 1) palūkanos, išskyrus palūkanas už Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius; (5 str. 4 d. 1 p. - LR 2013 12 12 įstatymo Nr. XII-663 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 12 30. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) 2) pajamos iš paskirstytojo pelno ir išmokos valdybos ir stebėtojų tarybos nariams; (5 str. 4 d. 2 p. - LR 2013 06 27 įstatymo Nr. XII-427 redakcija, įsigaliojo nuo 2014 01 01. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) 3) pajamos už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, esančio Lietuvoje, nuomą; 4) honoraras, įskaitant šio straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus; 5) su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos; 6) sporto veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai sportininkui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam sportininko vardu; 7) atlikėjų veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai atlikėjui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam atlikėjo vardu; 8) pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, taip pat nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje; 9) kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimus. (5 str. 4 d. 3-9 p. - LR 2008 12 23 įstatymo Nr. XI-111 redakcija, įsigaliojo nuo 2008 12 30) Komentaras Šioje dalyje nurodytos pajamų grupės, kurios yra nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas. Tai: 1. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, gautos vykdant individualią veiklą Lietuvoje per nuolatinę bazę (įskaitant ir užsienio valstybėse gautas pajamas, susijusias su šia veikla ir todėl priskiriamas nuolatinei bazei). 1.1. „Individualios veiklos“ ir „nuolatinės bazės“ sąvokos apibrėžtos GPMĮ 2 straipsnio 7 ir 13 dalyse (žr. GPMĮ 2 str. 7 ir 13 dalių komentarus). 1.2. Kai nenuolatinis Lietuvos gyventojas vykdo individualią veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje ir ta veikla atitinka nustatytus nuolatinės bazės kriterijus, tokio gyventojo pajamų mokesčio objektas yra iš Lietuvos ir kitų užsienio valstybių gautos pajamos, kurios priskiriamos tai nuolatinei bazei. 2. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje. Pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje, sąvoka apibrėžta GPMĮ 2 straipsnio 16 dalyje (žr. GPMĮ 2 str. 16 dalies komentarą). Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektu laikomos tik tam tikros rūšies ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje, t.y.: 2.1. Palūkanos, išskyrus palūkanas už Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius; (2013 m. gruodžio 12 d. įstatymo XII-663 redakcija; taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) 2.1.1. Nenuolatinių Lietuvos gyventojų nuo 2014 m. sausio 1 dienos gautos palūkanos už Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius nėra pajamų mokesčio objektas. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra palūkanų pajamos iš bet kokios rūšies skolinių įsipareigojimų, (įskaitant vertybinius popierius, obligacijas, taip pat su tais skoliniais įsipareigojimais susijusias priemokas bei premijas ir palūkanas už indėlius), t.y.: 2.1.1.1. Palūkanos, gautos pagal sutartis, iš kurių kyla skoliniai įsipareigojimai (pvz., palūkanos, gautos paskolos, pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių pagrindu). Apmokestinant palūkanas neatsižvelgiama į tai, kokia forma sudarytos sutartys: žodžiu, raštu ar kitokia sutartį sudarančių asmenų valios išreiškimo forma. 2.1.1.2. Palūkanos, gautos už vertybinius popierius (išskyrus palūkanas už Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius),. Jei vertybinis popierius (išskyrus Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius) patvirtina dokumento turėtojo – gyventojo teisę gauti iš emitento (dokumentą išleidusio asmens) palūkanas, tai tokios palūkanos yra gyventojo pajamų mokesčio objektas. 2.1.1.3. Su skoliniais įsipareigojimais susijusios priemokos bei premijos. Su skoliniais įsipareigojimais susijusiomis priemokomis ir premijomis laikomos bet kokios su skoliniais įsipareigojimais susijusių sandorių pagrindu gautos sumos (nesvarbu, kaip jos yra pavadintos), didesnės už skolinio įsipareigojimo ir palūkanų sumą (jei palūkanos yra nustatomos), pvz., su skoliniais įsipareigojimais susijusioms priemokoms priskiriamos obligacijų arba kitų skolos vertybinių popierių išleidimo ar išpirkimo momentu kreditoriui išmokamos sumos, viršijančios to vertybinio popieriaus įsigijimo kainą ir tokiam vertybiniam popieriui tenkančias palūkanas. Sankcijos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar pavėluotą vykdymą (delspinigiai, baudos), sumos, išmokamos už suteiktas garantijas, bei atlyginimai, išmokami už su skoliniu įsipareigojimu susijusias paslaugas, dėl kurių kreditorius patyrė su skoliniu įsipareigojimu susijusių papildomų išlaidų, su skoliniais įsipareigojimais susijusiomis priemokomis nelaikomos. 2.1.1.4. Indėlių palūkanos. Indėlio sąvoka apibrėžta GPMĮ 2 straipsnio 6 dalyje (žr. GPMĮ 2 str. 6 dalies komentarą). 2.1.2. Atsižvelgiant į GPMĮ 2 straipsnio 16 dalies 4 punktą nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per jo nuolatinę bazę Lietuvoje gaunamos palūkanos, išskyrus palūkanas už Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius, laikomos turinčiomis šaltinį Lietuvoje ir atitinkamai yra nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas, jeigu jas išmoka nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, užsienio vienetas per jo nuolatinę buveinę Lietuvoje ir nenuolatinis Lietuvos gyventojas per jo nuolatinę bazę Lietuvoje (žr. GPMĮ 2 str. 16 dalies 4 punkto komentarą). 2.1.3. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per jo nuolatinę bazę Lietuvoje iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, Lietuvos vieneto, užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę Lietuvoje ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę Lietuvoje gautos palūkanos, išskyrus palūkanas už Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius, yra priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių pajamų mokestį apskaičiuoja, išskaičiuoja ir į Lietuvos Respublikos biudžetą sumoka tas palūkanas išmokantys asmenys (žr. GPMĮ 6, 22 ir 23 straipsnių komentarus). Nuo nenuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokėtų palūkanų, kurios pagal GPMĮ 17 str. 1 dalies 201, 21 ir 22 punktų nuostatas priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms, pajamų mokestis neturi būti išskaičiuotas. Nuo nenuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokamų palūkanų, kurios pagal GPMĮ 17 str. 1 dalies 20 punkto nuostatas neapmokestinamos pajamų mokesčiu, pajamų mokestis mokestiniu laikotarpiu turi būti išskaičiuojamas. GPMĮ 17 str. 1 dalies 20 punkte palūkanoms (išskyrus palūkanas už Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius) nustatytą pajamų mokesčio lengvatą nenuolatinis Lietuvos gyventojas gali prisitaikyti tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, pateikęs metinę pajamų mokesčio deklaraciją. 2.1.4. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuo 2014 m. sausio 1 d. gautos palūkanos už Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius nelaikomos pajamų mokesčio objektu, todėl neapmokestinamos pajamų mokesčiu. Sąvoka „ne nuosavybės vertybiniai popieriai“ apibrėžta GPMĮ 2 str. 37 dalyje (žr. GPMĮ 2 str. 37 dalies komentarą). 2.2. Pajamos iš paskirstytojo pelno ir išmokos (tantjemos) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-427 redakcija; taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) 2.2.1. Pajamos, kurios priskiriamos pajamoms iš paskirstytojo pelno, yra nustatytos GPMĮ 12 straipsnyje. Tokiomis pajamomis laikomi dividendai. Dividendams priskiriamos ir skirstant mažosios bendrijos pelną mažosios bendrijos nario gautos lėšos, išskyrus mažosios bendrijos nario pajamų iš šios bendrijos dalį, laikomą su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusiomis pajamomis (žr. GPMĮ 12 straipsnio komentarą). Įsigaliojus 2012 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 6, 12, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymui Nr. XI-2166, pajamoms iš paskirstytojo pelno priskiriamos ir neribotos civilinės atsakomybės vieneto (individualios įmonės ir ūkinės bendrijos) dalyvio pajamos iš šio vieneto, išskyrus neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamų iš šio vieneto dalį, priskiriamą su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. GPMĮ 2 straipsnio 34 dalyje nustatyta, kokios neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos laikomos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusiomis pajamomis (žr. GPMĮ 2 str. 34 dalies komentarą). Vieneto dalyvio sąvoka apibrėžta GPMĮ 2 straipsnio 24 dalyje (žr. GPMĮ 2 str. 24 dalies komentarą). Neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos iš šio vieneto, išskyrus pajamų dalį, priskiriamą su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, laikomos pajamomis iš paskirstytojo pelno nenuolatiniam Lietuvos gyventojui, apskaičiuojant ir deklaruojant 2012 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 2.2.2. Pagal GPMĮ 2 straipsnio 16 dalies 4 punktą nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos iš paskirstytojo pelno ir išmokos valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, gaunamos iš Lietuvos vieneto, laikomos turinčiomis šaltinį Lietuvoje ir yra nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas (žr. GPMĮ 2 str. 16 dalies 4 punkto komentarą). 2.2.3. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo iš Lietuvos vieneto (tarp jų mažosios bendrijos nario iš mažosios bendrijos) iš paskirstytojo pelno gautos pajamos (išskyrus neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio iš šio vieneto laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. gautas pajamas) yra priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių pajamų mokestį apskaičiuoja, išskaičiuoja ir į Lietuvos Respublikos biudžetą sumoka tokias sumas išmokantis Lietuvos vienetas (žr. GPMĮ 6, 22 ir 23 straipsnių komentarus). Laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. nenuolatinio Lietuvos gyventojo – neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio – iš šio vieneto gautos pajamos priskiriamos B klasės pajamoms, nuo kurių pajamų mokestį apskaičiuoja, sumoka ir deklaruoja pats tokių pajamų gavėjas (žr. GPMĮ 6, 22 ir 31 straipsnių komentarus). 2.2.4. Įsigaliojus 2013 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 5, 6, 16, 17, 19, 20, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr. XII-427, nenuolatinių Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio objektu laikomos Lietuvos vienetų valdybos ir stebėtojų tarybos nariams – nenuolatiniams Lietuvos gyventojams nuo 2014 m. sausio 1 d. išmokėtos bet kokios išmokos (ne tik metinės išmokos (tantjemos). 2.2.5. Lietuvos vieneto išmokėtos išmokos valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, kurie yra nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių pajamų mokestį apskaičiuoja, išskaičiuoja ir į Lietuvos Respublikos biudžetą sumoka tokias išmokas išmokantis Lietuvos vienetas (žr. GPMĮ 22 ir 23 straipsnių komentarus). (5 str. 4 d. komentaro 2.1, 2.2 p. - pagal VMI prie FM 2014-07-15 raštą Nr.(32.42-31-1)-RM-11887) 2.3. Pajamos už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, esančio Lietuvoje, nuomą 2.3.1. CK 4.2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamieji pagal prigimtį daiktai yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Nekilnojamieji pagal prigimtį daiktai kaip nekilnojamasis turtas yra registruojami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamaisiais pagal prigimtį daiktais yra laikom žemės sklypai, įvairūs statiniai (taip pat nebaigti statyti) – tai pastatai, priestatai, tiesiniai (inžinieriniai tinklai, keliai ir pan.) ir visa tai, kas statoma (montuojama, tiesiama) ar jau yra pastatyta (sumontuota, nutiesta) naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra tvirtai sujungti su žeme, gyvenamajame ar negyvenamajame pastate esantys butai ar įrengtos gyvenamąją ar kitą funkcinę paskirtį turinčios patalpos, įvairūs inžineriniai įrenginiai, kurių funkcijos susijusios su žemės sklypu ar pastatu ir pan. 2.3.2. Atsižvelgiant į GPMĮ 2 straipsnio 16 dalies 2 punktą nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per jo nuolatinę bazę Lietuvoje gaunamos pajamos už Lietuvoje esančio nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomą laikomos turinčiomis šaltinį Lietuvoje ir atitinkamai yra nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas, jeigu tokio daikto buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepriklausomai nuo to, iš kokio asmens minėtos pajamos gaunamos (žr. GPMĮ 2 str. 16 dalies 2 punkto komentarą). 2.3.3. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per jo nuolatinę bazę Lietuvoje už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, esančio Lietuvoje, nuomą gautos pajamos iš Lietuvos vieneto, užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę Lietuvoje ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę Lietuvoje yra priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių pajamų mokestį apskaičiuoja, išskaičiuoja ir į Lietuvos Respublikos biudžetą sumoka tas sumas išmokantys asmenys (žr. 6, 22 ir 23 straipsnių komentarus). Nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per jo nuolatinę bazę Lietuvoje už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, esančio Lietuvoje, nuomą iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, užsienio vieneto ne per jo nuolatinę buveinę Lietuvoje ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per jo nuolatinę bazę Lietuvoje gautos pajamos yra priskiriamos B klasės pajamoms, nuo kurių pajamų mokestį apskaičiuoja, sumoka ir deklaruoja pats tokių pajamų gavėjas (žr. GPMĮ 6, 22 ir 31 straipsnių komentarus). 2.4. Honoraras, įskaitant šio straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus 2.4.1. Sąvoka ,,honoraras“ apibrėžta GPMĮ 2 straipsnio 5 dalyje (žr. GPMĮ 2 str. 5 dalies komentarą). Atsižvelgiant į GPMĮ 2 straipsnio 16 dalies 4 punktą nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per jo nuolatinę bazę Lietuvoje gaunamas honoraras laikomas turinčiu šaltinį Lietuvoje ir atitinkamai yra nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas, jeigu jį išmoka nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, užsienio vienetas per jo nuolatinę buveinę Lietuvoje ir nenuolatinis Lietuvos gyventojas per jo nuolatinę bazę Lietuvoje (žr. GPMĮ 2 str. 16 dalies 4 punkto komentarą). 2.4.2. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per jo nuolatinę bazę Lietuvoje gaunamas honoraras, kurio šaltinis yra Lietuvoje, priskiriamas A klasės pajamoms, nuo kurių. pajamų mokestį apskaičiuoja, išskaičiuoja ir į Lietuvos Respublikos biudžetą sumoka honorarą išmokantys asmenys, t.y. Lietuvos vienetas, nuolatinis Lietuvos gyventojas, užsienio vienetas per savo nuolatinę buveinę Lietuvoje ir nenuolatinis Lietuvos gyventojas per savo nuolatinę bazę Lietuvoje (žr. 6, 22 ir 23 straipsnių komentarus). Nenuolatinio Lietuvos gyventojo gaunamas honoraras laikomas jo pajamų mokesčio objektu, atsižvelgiant į šio straipsnio 6 dalyje nustatytas išlygas dėl kompiuterių programų. 2.5. Su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos 2.5.1. Sąvoka ,,darbo santykiai ar jų esmę atitinkantys santykiai“ apibrėžta GPMĮ 2 straipsnio 31 dalyje (žr. GPMĮ 2 str. 31 dalies komentarą). Sąvoka „su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos“ apibrėžta GPMĮ 2 straipsnio 34 dalyje (žr. GPMĮ 2 str. 34 dalies komentarą). Pagal GPMĮ 2 straipsnio 16 dalies 1 punktą (žr. GPMĮ 2 str. 16 dalies 1 punkto komentarą) gyventojo pajamų šaltinis laikomas esančiu Lietuvoje, jeigu tokio gyventojo veikla yra vykdoma Lietuvoje. Todėl nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas Lietuvoje yra su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos iš veiklos Lietuvoje, nesvarbu, iš kokio asmens tokios pajamos gaunamos. 2.5.2. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos iš veiklos Lietuvoje, gautos iš Lietuvos vieneto ir nuolatinio Lietuvos gyventojo yra priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių pajamų mokestį apskaičiuoja, išskaičiuoja ir į Lietuvos Respublikos biudžetą sumoka tas sumas išmokantis vienetas ir gyventojas (žr. GPMĮ 6, 20, 22 ir 23 straipsnių komentarus). Nenuolatinio Lietuvos gyventojo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos (t.y. darbo užmokestis, premija, pašalpa, dienpinigiai, išmokėti taikant užsienio valstybės vidaus teisės aktuose vykstantiems į Lietuvos Respublikos teritoriją asmenims nustatytą dienpinigių ar jiems analogiškų sumų normą bei tokią normą viršijanti dienpinigių suma ir kt.) iš veiklos Lietuvoje, gautos iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę Lietuvoje ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę Lietuvoje, taip pat yra priskiriamos A klasės pajamoms. Pajamų mokestį nuo tokių pajamų GPMĮ nustatyta tvarka apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į Lietuvos Respublikos biudžetą privalo užsienio vieneto nuolatinė buveinė Lietuvoje ir nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje (žr. GPMĮ 6, 20, 22 ir 23 straipsnių komentarus). Pavyzdys. Užsienio vienetas, vykdantis ūkinę veiklą Lietuvoje per nuolatinę buveinę, į Lietuvą keliems mėnesiams atsiunčia savo darbuotojus – nenuolatinius Lietuvos gyventojus, kurie dirba jos nuolatinėje buveinėje Lietuvoje. Tokiems darbuotojams užsienio vienetas moka atlyginimą, išmoka sumas išlaidoms už lėktuvo bilietus ir gyvenimą viešbutyje Lietuvoje kompensuoti ir išmoka dienpinigius pagal tos užsienio valstybės vidaus teisės aktuose vykstantiems į Lietuvos Respublikos teritoriją asmenims nustatytą dienpinigių normą. Nenuolatinių Lietuvos gyventojų už darbą Lietuvoje iš užsienio vieneto, vykdančio veiklą Lietuvoje per nuolatinę buveinę, gaunamas atlyginimas priskiriamas A klasės su darbo santykiais susijusioms pajamoms, nuo kurių GPMĮ nustatyta tvarka išskaičiuoti pajamų mokestį, jį pervesti į Lietuvos Respublikos biudžetą ir deklaruoti tokias pajamas privalo užsienio vieneto nuolatinė buveinė Lietuvoje. Užsienio vieneto nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėti dienpinigiai pagal tos užsienio valstybės vidaus teisės aktuose vykstantiems į Lietuvos Respublikos teritoriją asmenims nustatytą dienpinigių normą bei kompensuotos kelionės ir pragyvenimo Lietuvoje išlaidos pagal GPMĮ laikomos komandiruotės kompensacijomis, kurios neapmokestinamos pajamų mokesčiu. (5 str. 4 d. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2016-07-11 raštą Nr. (18.18-31-1E) RM-19721) Įsigaliojus 2012 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 6, 12, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymui Nr. XI-2166, nenuolatinio Lietuvos gyventojo - individualios įmonės savininko iš individualios įmonės, ūkinės bendrijos tikrojo nario iš ūkinės bendrijos ir mažosios bendrijos nario iš mažosios bendrijos nuo 2012 m. rugsėjo 1 dienos gautos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos priskiriamos A klasės pajamoms. Laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. nenuolatinio Lietuvos gyventojo – neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio iš šio vieneto gautos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos laikomos B klasės pajamomis (žr. GPMĮ 22 straipsnio komentarą). 2.5.3. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos (t.y. darbo užmokestis, premija, pašalpa, dienpinigiai, išmokėti taikant užsienio valstybės vidaus teisės aktuose vykstantiems į Lietuvos Respublikos teritoriją asmenims nustatytą dienpinigių ar jiems analogiškų sumų normą bei tokią normą viršijanti dienpinigių suma ir kt.) iš veiklos Lietuvoje, gautos iš užsienio vieneto ne per jo nuolatinę buveinę Lietuvoje ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per jo nuolatinę bazę Lietuvoje, yra priskiriamos B klasės pajamoms, nuo kurių pajamų mokestį deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka į Lietuvos Respublikos biudžetą pats tokių pajamų gavęs nenuolatinis Lietuvos gyventojas (žr. GPMĮ 6, 22 ir 31 straipsnių komentarus). Pavyzdžiai: 1. Užsienio vienetas, kuris nevykdo ūkinės veiklos Lietuvoje per nuolatinę buveinę, į Lietuvą keliems mėnesiams atsiunčia savo darbuotojus – nenuolatinius Lietuvos gyventojus. Tokiems darbuotojams užsienio vienetas moka atlyginimą, išmoka sumas išlaidoms už lėktuvo bilietus ir gyvenimą viešbutyje Lietuvoje kompensuoti ir išmoka dienpinigius pagal tos užsienio valstybės vidaus teisės aktuose vykstantiems į Lietuvos Respublikos teritoriją asmenims nustatytą dienpinigių normą. Nenuolatinių Lietuvos gyventojų už darbą Lietuvoje iš užsienio vieneto gaunamas atlyginimas priskiriamas B klasės su darbo santykiais susijusioms pajamoms, nuo kurių GPMĮ nustatyta tvarka į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėti pajamų mokestį (jeigu toks gyventojas yra nuolatinis užsienio valstybės, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, gyventojas, pajamų mokestis Lietuvoje mokamas atsižvelgiant į šios sutarties nuostatas) ir deklaruoti tokias pajamas privalo patys nenuolatiniai Lietuvos gyventojai. Užsienio vieneto nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėti dienpinigiai pagal tos užsienio valstybės vidaus teisės aktuose vykstantiems į Lietuvos Respublikos teritoriją asmenims nustatytą dienpinigių normą bei kompensuotos kelionės ir pragyvenimo Lietuvoje išlaidos pagal GPMĮ laikomos komandiruotės kompensacijomis, kurios neapmokestinamos pajamų mokesčiu. 2. Užsienio vienetas, nevykdantis ūkinės veiklos per nuolatinę buveinę Lietuvoje, su Lietuvos vienetu sudaro darbuotojo (personalo) perleidimo sutartį, pagal kurią į Lietuvą dirbti Lietuvos vienete trims mėnesiams atsiunčia savo darbuotoją – nenuolatinį Lietuvos gyventoją. Toks nenuolatinis Lietuvos gyventojas dirba Lietuvoje Lietuvos vieneto naudai, kuris ir prižiūri tokį darbuotoją bei jam vadovauja, tačiau atlyginimą už darbą Lietuvoje gyventojas gauna iš užsienio vieneto. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas nuo už darbą Lietuvoje iš užsienio vieneto gauto atlyginimo (priskiriamo B klasės pajamoms) GPMĮ nustatyta tvarka į Lietuvos Respublikos biudžetą turi sumokėti pajamų mokestį bei deklaruoti šias pajamas. (5 str. 4 d. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2016-07-11 raštą Nr. (18.18-31-1E) RM-19721) 2.6. Sporto veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai sportininkui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam sportininko vardu 2.6.1. Sąvoka ,,sporto veikla“ apibrėžta GPMĮ 2 straipsnio 8 dalyje (žr. GPMĮ 2 str. 8 dalies komentarą). Pagal GPMĮ 2 straipsnio 16 dalies 1 punktą gyventojo pajamų šaltinis laikomas esančiu Lietuvoje, jeigu veikla yra vykdoma Lietuvoje (žr. GPMĮ 2 str.16 dalies 1 punkto komentarą). Todėl nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas Lietuvoje yra pajamos, gautos iš sporto veiklos (įskaitant ir individualią veiklą), vykdomą Lietuvoje, nesvarbu, iš kokio asmens tokios pajamos gaunamos. 2.6.2. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo sporto veiklos pajamos iš veiklos Lietuvoje (įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su sporto veikla), gaunamos iš Lietuvos vieneto, nuolatinio Lietuvos gyventojo, užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę Lietuvoje ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę Lietuvoje, yra priskiriamos A klasės pajamoms, pajamų mokestį nuo kurių apskaičiuoja, išskaičiuoja ir į Lietuvos Respublikos biudžetą sumoka tas sumas už sporto veiklą išmokantys asmenys (žr. GPMĮ 6, 22 ir 23 straipsnių komentarus). Nenuolatinio Lietuvos gyventojo sporto veiklos pajamos iš veiklos Lietuvoje (įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su sporto veikla), gautos iš užsienio vieneto ne per jo nuolatinę buveinę ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per jo nuolatinę bazę Lietuvoje, yra priskiriamos B klasės pajamoms, nuo kurių pajamų mokestį deklaruoja, apskaičiuoja, ir sumoka į Lietuvos Respublikos biudžetą pats tokių pajamų gavėjas (žr. GPMĮ 6, 22 ir 31 straipsnių komentarus). 2.7. Atlikėjų veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai atlikėjui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam atlikėjo vardu 2.7.1. Sąvoka ,,atlikėjo veikla“ apibrėžta GPMĮ 2 straipsnio 9 dalyje (žr. GPMĮ 2 str. 9 dalies komentarą). Pagal GPMĮ 2 straipsnio 16 dalies 1 punktą gyventojo pajamų šaltinis laikomas esančiu Lietuvoje, jeigu tokio gyventojo veikla yra vykdoma Lietuvoje (žr. GPMĮ 2 str. 16 dalies 1 punkto komentarą). Todėl nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas Lietuvoje yra pajamos, gautos už atlikėjo veiklą (įskaitant ir individualią veiklą), vykdomą Lietuvoje, nesvarbu, iš kokio asmens tokios pajamos gaunamos. 2.7.2. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo atlikėjo veiklos pajamos iš veiklos Lietuvoje (įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su atlikėjo veikla), gaunamos iš Lietuvos vieneto, nuolatinio Lietuvos gyventojo, užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę Lietuvoje ir kito nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę Lietuvoje, yra priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių pajamų mokestį apskaičiuoja, išskaičiuoja ir į Lietuvos Respublikos biudžetą sumoka tas sumas už atlikėjo veiklą išmokantys asmenys (žr. GPMĮ 6, 22 ir 23 str. komentarą). Nenuolatinio Lietuvos gyventojo atlikėjo veiklos pajamos iš veiklos Lietuvoje (įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su atlikėjo veikla), gautos iš užsienio vieneto ne per jo nuolatinę buveinę ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per jo nuolatinę bazę Lietuvoje, yra priskiriamos B klasės pajamoms, nuo kurių pajamų mokestį deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka į Lietuvos Respublikos biudžetą pats tokių pajamų gavėjas (žr. GPMĮ 6, 22 ir 31 straipsnių komentarus). 2.8. Pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, taip pat nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje 2.8.1. Pagal CK 1.98 straipsnį ,,Daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais, jeigu įstatymai nenustato ko kita“. Teisiškai registruoti Lietuvoje privaloma šiuos kilnojamuosius daiktus: - kelių eisme dalyvaujančias transporto priemones (automobilius, motociklus, kitas motorines transporto priemones) ir jų priekabas (puspriekabes); - žemės ūkio techniką (traktorius, jų priekabas ir kitas savaeiges važiuokles, kelių tiesimo mašinas); - šaunamuosius ginklus (graižtvinius medžioklinius, lygiavamzdžius šautuvus, pistoletus (revolverius) savigynai, arbaletus); - potencialiai pavojingus įrenginius (kėlimo kranus, liftus, garo ir vandens šildymo katilus, atrakcionus ir kt.). Pagal CK 1.98 straipsnį ,,nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). Nekilnojamiesiems daiktams taip pat prilyginami įstatymuose numatyti laivai ir orlaiviai, kuriems nustatyta privaloma teisinė registracija. Įstatymai gali pripažinti nekilnojamaisiais daiktais ir kitą turtą“. 2.8.2. Pagal GPMĮ 2 straipsnio 16 dalies 3 punktą šioje dalyje nurodytos rūšies pajamų šaltinis laikomas esančiu Lietuvoje, jeigu kilnojamasis daiktas įregistruotas Lietuvoje arba privalo būti įregistruotas Lietuvoje vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais; taip pat jeigu nekilnojamojo daikto buvimo vieta yra Lietuvos teritorija. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra ne per jo nuolatinę bazę Lietuvoje gautos pajamos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, taip pat nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje. 2.8.3. Tuo atveju, kai minėtas pajamas nenuolatinis Lietuvos gyventojas gauna ne per nuolatinę bazę Lietuvoje iš Lietuvos vieneto, užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę Lietuvoje ar nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę Lietuvoje, tokios pajamos priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių pajamų mokestį apskaičiuoja, išskaičiuoja ir į Lietuvos Respublikos biudžetą sumoka tokias sumas išmokantys asmenys (žr. GPMĮ 6, 22, 23 ir 32 straipsnių komentarus). Kitos tokios rūšies pajamos yra priskiriamos B klasės pajamoms, nuo kurių pajamų mokestį apskaičiuoja, į Lietuvos Respublikos biudžetą sumoka ir deklaruoja pats tokių pajamų gavėjas, atsižvelgdamas į GPMĮ 19 straipsnio nuostatas (žr. GPMĮ 6, 19, 22 ir 31 straipsnių komentarus). Gyventojų už parduotą ar kitokiu būdu nuosavybėn perleistą kilnojamąjį daiktą arba Lietuvoje esantį nekilnojamąjį daiktą gautos pajamos, kurios neapmokestinamos pajamų mokesčiu, nurodytos GPMĮ 17 straipsnio 1 dalyje (žr. GPMĮ 17 str. 1 dalies komentarą). Pavyzdžiai: 1. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas 2013 metais nusipirko butą Lietuvoje. Po metų jis šį butą pardavė kitam nenuolatiniam Lietuvos gyventojui. Kadangi buvo parduotas Lietuvoje esantis butas, tokio buto pardavimo pajamų šaltinis yra laikomas esančiu Lietuvoje. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas buto pardavimo pajamas ne vėliau kaip per 25 dienas nuo pajamų gavimo dienos turi deklaruoti Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaracijos FR0459 formoje bei nuo gautų buto pardavimo pajamų ir buto įsigijimo kainos skirtumo į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėti pagal GPMĮ mokėtiną pajamų mokestį. 2. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas savo automobiliu, registruotu užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybė narė ir nėra Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) valstybė (EEE valstybės - tai ES valstybės narės ir Islandija, Lichtenšteinas bei Norvegija), atvyko į Lietuvą ir Lietuvoje kalendoriniais metais išbuvo šešis mėnesius. Prieš išvykdamas iš Lietuvos gyventojas parduoda savo automobilį Lietuvos įmonei. Kadangi toks automobilis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatomis, yra registruojamas Lietuvoje, nes jo savininkas Lietuvoje išbuvo ilgiau negu 90 dienų per kalendorinius metus, todėl Lietuvos įmonė, nenuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokėdama išmoką už parduotą automobilį, nuo išmokamos sumos turi išskaičiuoti pajamų mokestį ir jį pervesti į Lietuvos Respublikos biudžetą bei deklaruoti šią išmoką. 3. Kai nenuolatinis Lietuvos gyventojas atvyksta į Lietuvą automobiliu, kuris yra registruotas ES valstybėje narėje arba EEE valstybėje, toks automobilis pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas neturi būti registruojamas Lietuvoje, nesvarbu, kiek dienų Lietuvoje išbūna jo savininkas. Jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas tokį automobilį, registruotą ES valstybėje narėje arba EEE valstybėje, parduoda Lietuvos įmonei, nuo gyventojui išmokamos sumos įmonė neturi išskaičiuoti pajamų mokesčio, kadangi tokia išmoka nėra nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas, tačiau tokią išmoką privalo deklaruoti. (5 str. 4 d. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2016-07-11 raštą Nr. (18.18-31-1E) RM-19721) 2.9. Kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimus. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, norėdamas gauti kompensaciją dėl pažeistų autorių arba gretutinių teisių, turi kreiptis į teismą, kuriam priėmus sprendimą išmokėti kompensaciją, ji turės būti išmokėta. Kokie veiksmai yra laikomi autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimu yra nustatyta Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme. Atsižvelgiant į GPMĮ 2 straipsnio 16 dalies 4 punktą nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per jo nuolatinę bazę Lietuvoje gauta kompensacija už autorių arba gretutinių teisių pažeidimus laikoma turinčia šaltinį Lietuvoje ir atitinkamai yra nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas, jeigu ją išmoka Lietuvos vienetas, nuolatinis Lietuvos gyventojas, užsienio vienetas per jo nuolatinę buveinę Lietuvoje ir kitas nenuolatinis Lietuvos gyventojas per jo nuolatinę bazę Lietuvoje. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per jo nuolatinę bazę Lietuvoje iš Lietuvos vieneto, užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę Lietuvoje ir kito nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę Lietuvoje gauta kompensacija už autorių arba gretutinių teisių pažeidimus priskiriama A klasės pajamoms. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per jo nuolatinę bazę Lietuvoje iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gauta kompensacija už autorių arba gretutinių teisių pažeidimus priskiriama B klasės pajamoms (žr. GPMĮ 22 straipsnio komentarą). Pagal GPMĮ 17 str. 1 dalies 5 punktą kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimus priskiriamos pajamų mokesčiu neapmokestinamoms pajamoms (žr. GPMĮ 17 str. 1 dalies 5 punkto komentarą). Šių kompensacijų neprivaloma deklaruoti. 2.1-2.9 punktuose minėtos nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje, apmokestinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis kartu atsižvelgiant į dvigubo pajamų apmokestinimo išvengimo sutarčių, sudarytų su atitinkamomis užsienio valstybėmis, nuostatas. 3. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris vykdo individualią veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje per nuolatinę bazę, gali gauti pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje, ir ne per nuolatinę bazę. Tuomet toks gyventojas turi mokėti pajamų mokestį Lietuvoje tiek nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje gautų pajamų, tiek ir nuo pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje. 5. (5 straipsnio 5 dalis neteko galios nuo 2008-12-30 pagal 2008 m. gruodžio 23 d. GPM įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI-111, Žin., 2008, Nr. 149-6033) 6. Tuo atveju, kai perleidžiama kompiuterio programa, šio straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatos taikomos, jei yra perleidžiamas ne autorių teise apsaugotas daiktas, o kompiuterio programoje yra suteikiamos šios teisės: 1) teisė daryti kompiuterio programos kopijas, turint tikslą jas viešai platinti ar kitaip perduoti nuosavybėn, išnuomoti arba paskolinti, arba 2) teisė rengti išvestines kompiuterio programas, kurios remiasi autorių teise apsaugota kompiuterio programa, arba 3) teisė viešai demonstruoti kompiuterio programą. (pakeista pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13-1, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymą; 2008 m. gruodžio 23 d. GPM įstatymas Nr. XI-111; taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Sąvoka ,,kompiuterio programa“ apibrėžta Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme kaip ,, žodžiais, kodais, schemomis ar kitu pavidalu pateikiamų instrukcijų, kurios sudaro galimybę kompiuteriui atlikti tam tikrą užduotį ar pasiekti tam tikrą rezultatą, visuma, kai tos instrukcijos pateikiamos tokiomis priemonėmis, kurias kompiuteris gali perskaityti; ši sąvoka apima ir parengiamąją projektinę tokių instrukcijų medžiagą, jeigu pagal ją galima būtų sukurti minėtą instrukcijų visumą. Kompiuterio programomis, neatsižvelgiant į jų išraiškos formas, laikomos: operacinės sistemos, taikomosios programos (savarankiškos), taikomųjų programų paketai (rinkiniai), atskiros programų dalys (paprogramės) ir pan. Parengiamoji projektinė dokumentacija (programos ar/ir problemos aprašymas, jos naudotojui skirtos instrukcijos ir pan.) taip pat priskiriama kompiuterio programai, jeigu ji kartu su instrukcijomis, sudarančiomis galimybę kompiuteriu atlikti tam tikrą užduotį ar pasiekti tam tikrą rezultatą, sudaro visų minėtų instrukcijų visumą. 2. Tuo atveju, kai nenuolatinis Lietuvos gyventojas ne per nuolatinę bazę Lietuvoje gauna atlyginimą už suteiktą teisę: - daryti kompiuterio programos kopijas, turint tikslą jas viešai platinti ar kitaip perduoti nuosavybėn, išnuomoti ar paskolinti (t.y., kai tokios kompiuterio programos kopijos nėra daromos paties asmens reikmėms tenkinti, o skirtos tretiesiems asmenims), arba - naudojantis kompiuterio programa, kurios autoriaus teisės priklauso tam nenuolatiniam Lietuvos gyventojui, rengti išvestines kompiuterio programas, kurios pačios yra autorių teisių objektas, arba - viešai demonstruoti kompiuterio programą, ir toks atlyginimas gaunamas iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, Lietuvos vieneto, užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę Lietuvoje ar nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę Lietuvoje, tai tas atlyginimas yra nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas ir jis priskiriamas A klasės pajamoms, nuo kurių 15 proc. pajamų mokestį apskaičiuoja, išskaičiuoja ir į Lietuvos Respublikos biudžetą sumoka minėtą atlyginimą išmokantys asmenys (žr. GPMĮ 6, 22 ir 23 straipsnių komentarus). Jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas ne per nuolatinę bazę minėtiems asmenims suteikia su kompiuterio programomis susijusias kitokias nei aukščiau išvardytas teises arba parduoda jam kompiuterio programas (kartu su tam gyventojui priklausiusiomis kompiuterio programos autoriaus teisėmis ar be jų), tai tokios jo pajamos neapmokestinamos. Pavyzdys. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, nesiverčiantis individualia veikla Lietuvos Respublikos teritorijoje per nuolatinę bazę, Lietuvos vienetui pardavė kompiuterio programą kaip autorių teise apsaugotą daiktą, suteikdamas šiam vienetui teisę daryti tos programos kopijas. Remiantis GPMĮ nuostatomis, sumos, kurias Lietuvos vienetas sumoka nenuolatiniam Lietuvos gyventojui už kompiuterio programą bei suteiktas teises, nelaikomos nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektu. (5 str. 6 d. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2016-07-11 raštą Nr. (18.18-31-1E) RM-19721) 6 straipsnis. Pajamų mokesčio tarifai 1. Pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. (Ši nuostata pagal 2008 m. gruodžio 23 d. GPM įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI111, įsigalioja nuo 2008-12-30, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Pajamos, apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Pavyzdžiui, 15 proc. pajamų mokesčio tarifu apmokestinamos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, individualios veiklos pajamos iš laisvųjų profesijų veiklos ir pajamos iš finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn (įskaitant išvestinių finansinių priemonių realizavimo pajamas), pozityviosios pajamos, nuo 2014 m. sausio 1 d. 15 proc. pajamų mokesčio tarifu apmokestinamos gautos pajamos iš paskirstytojo pelno (dividendai) ir kitos pajamos (išskyrus šio straipsnio, 3 ir 4 dalyse nurodytas pajamas). Pavyzdžiai: 1. Tarkime, kad 2015 metais lošimus organizuojanti bendrovė „X“ darbuotojų iš lošėjų gautus arbatpinigius (vertinius žetonus) priskiria bendrovės pajamoms. Vėliau, šios sumos išmokamos darbuotojams kartu su atlyginimu. Šios sumos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, išmokos priskiriamos A klasės pajamoms (žr. GPMĮ 22 straipsnio komentarą). 2. Tarkime, kad lošimus organizuojanti bendrovė „Y“ 2015 m. leidžia darbuotojams gautus arbatpinigius (vertinius žetonus) pasibaigus darbo laikui pasidalinti (proporcingai pagal darbuotojų susitarimą) ir išsikeisti į pinigus kazino kasoje. Šiuo atveju gauti darbuotojų arbatpinigiai apmokestinami taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, pajamos priskiriamos B klasės pajamoms (žr. GPMĮ 22 straipsnio komentarą). 3. Tarkime, kad 2015 metais restorano „Z“ darbuotojai arbatpinigius iš klientų gauna grynais pinigais tiesiogiai. Šios sumos apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu kaip B klasės pajamos (žr. GPMĮ 22 straipsnio komentarą). 2. GPMĮ 6 str. 3 ir 4 dalyse nustatyti kitokie (ne 15 proc.) pajamų mokesčio tarifai: - 2010 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais gaunamos individualios veiklos pajamos (išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų) apmokestinamos taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą; - 2014 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais gautos ne individualios veiklos netauriųjų metalų laužo pardavimo pajamos apmokestinamos taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą; - gaunamos pajamos, nuo kurių sumokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis, įsigyjant verslo liudijimą. 3. Atsižvelgiant į tai, kad taikomas pajamų mokesčio tarifas priklauso tik nuo gautų pajamų rūšies, 15 proc. pajamų mokesčio tarifas taikomas: - nuolatinio Lietuvos gyventojo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gautoms atitinkamoms apmokestinamosioms pajamoms; - nenuolatinio Lietuvos gyventojo atitinkamoms apmokestinamosioms pajamoms, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir kurios pagal GPMĮ 5 straipsnio nuostatas priskiriamos pajamų mokesčio objektui (pavyzdžiui, palūkanos, pajamos už nekilnojamojo daikto, esančio Lietuvoje, nuomą, su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos ir kitos pajamos), jeigu Lietuvos su užsienio valstybėmis sudarytose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse nenustatyta kitaip (žr. GPMĮ 5 straipsnio komentarą). (6 str. 1 d. komentaro 1, 2 p. - pagal VMI prie FM 2015-07-10 raštą Nr.(18.18-31-1)-RM-15386) 4. Su darbo santykiais susijusios išmokos: 4.1. Įmonės, siekdamos paskatinti darbuotojus, suteikia jiems teisę po nustatyto termino įsigyti akcijas už tam tikrą nustatytą kainą (angl. stock option) ar gauti jas nemokamai. Darbuotojo pagal pasirinkimo sandorius (angl. stock options) gauta nauda, įsigijus nemokamai akcijų ar už žemesnę nei rinkos kaina, apmokestinama, kaip susijusios su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, gautos natūra (žr. GPMĮ 9 straipsnio komentarą). Kai kuriais atvejais pasirinkimo sandoriai (angl. stock options) suteikia darbuotojams galimybę, pasibaigus nustatytam terminui, gauti išmoką, atitinkančią skirtumą tarp akcijų įsigijimo kainos, kuri buvo užfiksuota pasirinkimo sandorio (angl. stock options) suteikimo dieną, ir akcijų rinkos kainos sandorio įgyvendinimo dieną (toliau – išmoka). Įmonė, suteikdama darbuotojams pasirinkimo sandorius (angl. stock options) siekia skatinti darbuotojus bei išlaikyti juos ilgesnį laiką įmonėje. Išmokos savo esme yra darbuotojų lojalumo skatinimo priemonė, todėl jos priskiriamos su darbo santykiais susijusioms pajamoms ir atitinkamai apmokestinamos. Vadinasi, visais atvejais, kai gyventojai gauna išmokas pagal darbdavio ar susijusios įmonės darbuotojams suteiktus pasirinkimo sandorius (angl. stock options), gautos išmokos priskiriamos su darbo santykiais susijusioms pajamoms nesvarbu kokia forma – pinigais ar natūra – jos yra gaunamos, taip pat neatsižvelgiant į tai, kas išmoka išmoką (darbdavio įmonė ar užsienio įmonė (motininė, dukterinė ar kita įmonė, kuri įsigyja darbdavio įmonę su turimais darbuotojams įsipareigojimais ir pan.), bei kam išmokama išmoka (esamiems darbuotojams ar buvusiems darbuotojams). Pavyzdys. UAB „X“ darbuotojams suteikiama teisė dalyvauti užsienio įmonės Y (Y yra motininė įmonės X įmonė) siūlomame akcijų plane. Pasibaigus nustatytam terminui, darbuotojas: • nemokamai gaus nustatytą akcijų skaičių, arba • gaus piniginę išmoką, atitinkančią skirtumą tarp akcijų įsigijimo kainos, kuri buvo užfiksuota pasirinkimo sandorio (angl. stock options) suteikimo dieną, ir akcijų rinkos kainos opciono įgyvendinimo dieną. Pasibaigus nustatytam terminui, darbuotojas gavo nustatyto dydžio piniginę išmoką. Ši piniginė išmoka laikoma darbuotojo su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, ir atitinkamai apmokestinama 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu. 4.2. Jeigu darbuotojas, gavęs iš darbdavio teisę ateityje įsigyti akcijas už iš anksto sutartą kainą (angl. stock option), šią teisę parduoda ar kitaip perleidžia kito asmens nuosavybėn ir iš tokio sandorio gauna pajamų pinigais ir/arba natūra, laikoma, kad darbuotojas gavo su darbo santykiais susijusias pajamas, neatsižvelgiant į tai, ar šią teisę parduoda darbdaviui ar kitiems asmenims. Tokios gyventojo pajamos, gautos iš Lietuvos vieneto (darbdavio ar kito juridinio asmens), yra priskiriamos A klasės pajamoms. Pajamų mokestį nuo A klasės pajamų deklaruoja, išskaito bei sumoka į biudžetą išmokas išmokantis asmuo. Tais atvejais, kai gyventojas perleidžia teisę ateityje įsigyti akcijas už iš anksto sutartą kainą (angl. stock option) fiziniam asmeniui ar užsienio juridiniam asmeniui, laikoma, kad gyventojas gavo B klasės pajamų. Remiantis GPMĮ 25 straipsnio nuostatomis, pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas. 4.3. Jei darbuotojas, turintis teisę ateityje įsigyti akcijas už iš anksto sutartą kainą (angl. stock option), šią teisę parduoda ar kitaip perleidžia kito (juridinio ar fizinio) asmens nuosavybėn ir iš tokio sandorio gauna pajamų pinigais ar natūra jau nebūdamas darbdavio įmonės darbuotoju (pensininkas, gyventojas dirba kitoje įmonėje ir pan.), tai tokios gyventojo gautos pajamos taip pat laikomos su darbo santykiais susijusiomis pajamomis. 4.4. Iš pasirinkimo sandorių (angl. stock options) gautoms išmokoms, kurios laikomos su darbo santykiais susijusiomis pajamomis gali būti taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis. 5. Pajamos gautos iš sporto veiklos: 5.1. Šio punkto nuostatos taikomos apmokestinant sportininko (nuolatinio arba nenuolatinio Lietuvos gyventojo) pajamas, gautas iš sporto veiklos (kokios pajamos priskiriamos sporto veiklos pajamoms paaiškinta GPMĮ 2 str. 8 dalies komentare). Šios sportininko pajamos apmokestinamos priklausomai nuo to, kokios rūšies pajamoms jos priskiriamos, t.y. pajamoms, gautoms darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu, pajamoms iš savarankiškos sportininko veiklos ar kitoms (atsitiktinėms) sportininko veiklos pajamoms. 5.2. Šioje 6 straipsnio dalyje nustatytas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas taikomas sportininkų veiklos pajamoms, gautoms darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu (įskaitant pajamas, gautas pagal kontraktus), atėmus sportininkui taikytiną NPD ir PNPD.15 proc. pajamų mokesčio tarifas taikomas ir kitoms sportininko veiklos pajamoms, kurios nepriskiriamos individualios veiklos pajamoms. 15 proc. pajamų mokesčio tarifas taikomas ir kitoms sportininko veiklos pajamoms, kurios nepriskiriamos individualios veiklos pajamoms. 5.3. Sportininkų veiklos pajamoms, gautoms darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu, priskiriama: • užmokestis, įskaitant priedus ir priemokas, už sportininko veiklą; • už kasmetines atostogas, suteiktas už sportininko veiklą, priklausantis darbo užmokestis; • už nepanaudotas kasmetines atostogas, priklausančias už sportininko veiklą, priklausanti kompensacija; • išeitinė išmoka, išmokama nutraukus su sportininku darbo ar jos esmę atitinkančią sutartį; • ligos pašalpos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos (mokamos gyventojui vykdančiam sportininko veiklą darbo ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu). 5.4. Gyventojų, kurie 2010 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais vykdė GPMĮ nustatyta tvarka įregistruotą savarankišką sporto veiklą, gaunamos pajamos apmokestinamos taikant 6 straipsnio 3 dalyje nustatytą 5 proc. pajamų mokesčio tarifą (žr. GPMĮ 6 str. 3 d. komentarą). 5.5. Sporto varžybų prizai, kuriuos už sporto veiklos rezultatus gauna sportininkas, priskiriami sportininko pajamoms, gautoms iš sporto veiklos. Tokie sportininkams išmokami prizai, kurie nepriskiriami neapmokestinamosioms pajamoms pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 37 punkto nuostatas (t.y. skiriami ne olimpinių (parolimpinių) komitetų, tarptautinių sporto šakų federacijų (sąjungų, asociacijų) arba šių federacijų (sąjungų, asociacijų) narių, Lietuvos sporto šakų federacijos (sąjungos, asociacijos), atsižvelgiant į GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 39 ir 40 punktus, apmokestinami taikant vieną iš GPMĮ 6 straipsnio 1 ar 3 dalyse nurodytų tarifų, t.y. apmokestinami taikant 15 proc. (jei tai yra su darbo santykiais susijusios ar kitos sportininko veiklos pajamos) arba 5 proc. (jei tai yra GPMĮ nustatyta tvarka įregistruotos sportininko individualios veiklos pajamos) pajamų mokesčio tarifą. 5.6. Lietuvos vienetas, užsienio vienetas, vykdantis veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje, nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvos Respublikoje bei nuolatinis Lietuvos gyventojas, sportininkams išmokėdami sporto veiklos pajamas, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su sporto veikla, išskaičiuoja ir sumoka į biudžetą sportininko mokėtiną pajamų mokestį neatsižvelgiant į tai, ar pajamos sportininkui išmokamos tiesiogiai ar per trečiąjį asmenį, taip pat neatsižvelgiant į tai, ar šios sportininko pajamos priskiriamos su darbo santykiais susijusioms ar individualios sporto veiklos pajamoms (žr. GPMĮ 22 str. 2 dalies komentarą). 5.7. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, gautos iš sporto veiklos Lietuvoje (žr. GPMĮ 5 str. 4 dalies 6 punkto komentarą), apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, kartu atsižvelgiant į taikomas Lietuvos sudarytas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių nuostatas.(6 str. 1 d. komentaro 1, 2 p. - pagal VMI prie FM 2015-07-10 raštą Nr.(18.18-31-1)-RM-15386) (6 str. 1 d. komentaro 5.7 p. - pagal VMI prie FM 2015-07-10 raštą Nr.(18.18-31-1)-RM-15386) 6. Pajamos gautos iš atlikėjo veiklos: 6.1. Šio punkto nuostatos taikomos apmokestinant atlikėjo veiklos pajamas, gautas iš atlikėjo veiklos (atlikėjo veiklos sąvoka paaiškinta 2 str. 9 dalies komentare). Nurodytos atlikėjo veiklos pajamos apmokestinamos priklausomai nuo to, kokios rūšies pajamoms jos priskiriamos, t.y. pajamoms, gautoms darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu, pajamoms iš savarankiškos atlikėjo individualios veiklos ar kitoms (atsitiktinėms) atlikėjo pajamoms. 6.2. Atlikėjo gautos darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu pajamos apmokestinamos šioje 6 straipsnio dalyje nustatytu 15 proc. pajamų mokesčio tarifu, atėmus atlikėjui taikytiną NPD ir PNPD. Šis tarifas taikomas apmokestinant ne tik gautas pajamas tiesiogiai iš vykdomos atlikėjo veiklos, bet ir pajamas tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su tokia veikla. 15 proc. pajamų mokesčio tarifas taikomas ir kitoms atlikėjo pajamoms, kurios nepriskiriamos individualios veiklos pajamoms. 6.3. Atlikėjų veiklos pajamoms, gautoms darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu, priskiriama: • darbo užmokestis, įskaitant priedus ir priemokas, už atlikėjo veiklą; • už kasmetines atostogas, suteiktas už atlikėjo veiklą, priklausantis darbo užmokestis; • už nepanaudotas kasmetines atostogas, priklausančias už atlikėjo veiklą, priklausanti kompensacija; • išeitinė išmoka, išmokama nutraukus su atlikėju darbo ar jos esmę atitinkančią sutartį; • ligos pašalpos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos (mokamos gyventojui, vykdančiam atlikėjo veiklą darbo ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu). 6.4. Gyventojų, kurie 2010 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais vykdė GPMĮ nustatyta tvarka įregistruotą savarankišką atlikėjo individualią veiklą, gaunamos pajamos apmokestinamos taikant GPMĮ 6 str. 3 dalyje nustatytą 5 proc. pajamų mokesčio tarifą (žr. GPMĮ 6 str. 3 d. komentarą). 6.5. Lietuvos vienetas, užsienio vienetas, vykdantis veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje, nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvos Respublikoje, bei nuolatinis Lietuvos gyventojas, gyventojams išmokėdamas atlikėjų veiklos pajamas, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su atlikėjų veikla, išskaičiuoja ir sumoka į biudžetą atlikėjo mokėtiną pajamų mokestį neatsižvelgiant į tai, ar pajamos atlikėjui išmokamos tiesiogiai ar per trečiąjį asmenį, taip pat neatsižvelgiant į tai, ar šios atlikėjo pajamos priskiriamos su darbo santykiais susijusioms ar individualios atlikėjo veiklos pajamoms (žr. GPMĮ 22 str. 2 dalies komentarą). Pavyzdžiai: 1. Lietuvos vienetas organizuoja atlikėjų pasirodymą Lietuvoje pagal su šių atlikėjų įgaliotuoju fiziniu asmeniu sudarytą sutartį. Kiekvienam iš atlikėjų išmokamos sumos dydis aptartas sutartyje. Tarkime, kad kiekvienam atlikėjui sutarta sumokėti po 4000 eurų. Vadinasi, Lietuvos vienetas nuo atlikėjams išmokamų veiklos pajamų GPMĮ nustatyta tvarka turi apskaičiuoti ir į biudžetą sumokėti po 600 Eur (4000 x 15/100) pajamų mokesčio arba jeigu atlikėjas vykdo savarankišką atlikėjo individualią veiklą, į biudžetą turi būti išskaičiuotas ir sumokėtas 200 Eur (4000 x 5/100) pajamų mokestis. 2. Lietuvos vienetas užsienio valstybės pagal darbo sutartį dirbančio atlikėjo pasirodymą Lietuvoje organizuoja per užsienio valstybės vienetą, kuris yra įgaliotas tvarkyti šio atlikėjo gastroles. Išmokėdamas už gastroles Lietuvoje pinigus, Lietuvos vienetas nuo priklausančios atlikėjui pajamų sumos (šią sumą jam patvirtina įgaliotasis asmuo) apskaičiuoja ir į biudžetą sumoka 15 proc. pajamų mokestį. (6 str. 1 d. komentaro 6.5 p. pvz. - pagal VMI prie FM 2015-07-10 raštą Nr.(18.18-31-1)-RM15386) 6.6. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, gautos iš atlikėjo veiklos Lietuvoje (žr. GPMĮ 5 str. 4 dalies 7 punkto komentarą), apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, kartu atsižvelgiant į taikomas Lietuvos sudarytas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių nuostatas. 7. Pajamos iš turto nuomos 7.1. Pajamos iš turto nuomos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. 7.2. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą natūra grąžinto gyvenamojo namo, jo dalies, buto savininkas su savivaldybe privalo sudaryti gyvenamojo namo, jo dalies, buto, kuriame gyvena nuomininkai, nuomos sutartį. Savivaldybė gyvenamąjį namą, jo dalį ar butą subnuomoja šiose patalpose gyvenantiems nuomininkams. Gyvenamojo namo, jo dalies, buto savininkui yra mokamas Vyriausybės nustatyto dydžio nuomos mokestis. Išnuomoto turto savininko pajamos, gautos iš savivaldybės už jai išnuomotą gyvenamąjį namą, jo dalį ar butą, yra apmokestinamos taikant 15 proc. mokesčio tarifą. 7.3. Nenuolatinių Lietuvos gyventojų pajamos, gautos už Lietuvoje esančio nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomą, laikomos pajamomis, gautomis iš Lietuvos šaltinio, ir jos yra GPMĮ mokesčio objektas (žr. GPMĮ 5 str. 4 dalies 3 punkto komentarą), todėl šios pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. 8. Pajamos už turto pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn 8.1. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos už turto pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Pagal GPMĮ 19 str. gyventojas iš turto pardavimo ar perleidimo pajamų turi teisę atimti turto įsigijimo išlaidas. 8.2. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus šios rūšies daiktą privaloma teisiškai registruoti ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, taip pat už nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, apmokestinamos Lietuvoje taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą (plačiau žr. GPMĮ 5 str. 4 dalies 8 punkto komentarą), jeigu su atitinkama valstybe sudaryta dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis suteikia Lietuvai teisę tokias pajamas apmokestinti. Pagal GPMĮ 19 str. gyventojas iš turto pardavimo ar perleidimo pajamų turi teisę atimti turto įsigijimo išlaidas. 8.3. Gyventojo turimas turtas gali būti parduodamas, išmainomas, gyventojo ar juridinio asmens nuosavybėn perleidžiamas kitais Civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytais būdais, pavyzdžiui, perleidžiamas nuosavybėn pagal skolos padengimo sutartį, rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Pagal tokius sandorius gautoms pajamoms taip pat taikomos visos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų apmokestinimo taisyklės. Sudarant skolos padengimo sutartį, neturi būti piktnaudžiaujama, nedideles skolas padengiant žymiai brangesniu turtu. Pavyzdžiai: 1. Gyventojas pagal paskolos sutartį yra pasiskolinęs 80 000 Eur. Remiantis sutartimi, apskaičiuota 1 000 Eur palūkanų suma. Pagal skolos padengimo sutartį (kaip ji apibrėžiama CK) kaip užmokestį už piniginę skolą kreditoriaus nuosavybėn skolininkas perduoda butą, kurio tikroji rinkos kaina 90 000 Eur. Skolininko gautomis pajamomis iš turto (buto) perleidimo laikoma pajamų suma, lygi padengtos skolos sumai (81 000 Eur; įskaitant turtu padengtas palūkanas). Tuo atveju, jeigu kreditorius sumokėtų skolininkui skirtumą tarp jo nuosavybėn perduodamo turto kainos ir skolos sumos (9 000 Eur = 90000 - 81000), tai skolininko gautomis turto perleidimo pajamomis būtų laikoma padengtos skolos suma (įskaitant palūkanas) ir kreditoriaus jam išmokėta suma, iš viso 90 000 Eur (81 000 + 9 000). 2. Pagal rentos arba išlaikymo iki gyvos galvos sutartį (kaip šios sutartys apibrėžiamos CK) rentos gavėjas gauna rentą (išlaikymą iki gyvos galvos) už rentos mokėtojo nuosavybėn perleistą butą. Rentos gavėjo per mokestinį laikotarpį gautomis pajamomis iš turto (buto) perleidimo nuosavybėn laikoma per tą mokestinį laikotarpį gauta rentos (jam išlaikyti rentos mokėtojo patirtų išlaidų) suma. Jeigu šis butas buvo įsigytas po 2011-01-01 ir perleistas nuosavybėn anksčiau negu po 5 metų nuo jo įsigijimo, jo perleidimo pajamos priskiriamos pajamoms, apmokestinamoms taikant 15 proc. mokesčio tarifą (išskyrus 17 str. 1 d. 53 ir 54 p. nurodytus atvejus, žr. 17 str. 1 dalies 28 punkto komentarą). Dėl pagal rentos arba išlaikymo iki gyvos galvos sutartį gauto turto įsigijimo kainos (jį parduodant ar kitokiu būdu perleidžiant nuosavybėn) nustatymas aptartas GPMĮ 19 str. 2 dalies komentaro 24 punkto 2-3 pavyzdžiuose. (6 str. 1 d. komentaro 8.3 p. pvz. - pagal VMI prie FM 2015-07-10 raštą Nr.(18.18-31-1)-RM-15386) 8.4. Tais atvejais, kai pagal vieną pirkimo-pardavimo ar kitokią perleidimo nuosavybėn sutartį parduodami (perleidžiami nuosavybėn) du ar keli nekilnojamieji daiktai arba keli kilnojamieji daiktai, o sutartyje yra nurodyta bendra pardavimo (perleidimo nuosavybėn) kaina, tai pajamų suma, gauta už kiekvieną turto vienetą, nustatoma atsižvelgiant į GPMĮ 15 straipsnio nuostatas. Gyventojai, apskaičiuodami apmokestinamąsias turto pardavimo pajamas, pajamomis iš tokio sandorio turi pripažinti sumą, atitinkančią tokio sandorio tikrąją rinkos kainą. Pavyzdys. Gyventojas pardavė gyvenamąjį būstą (namą), įsigytą 2011-02-05 (nepraėjus penkeriems metams nuo įsigijimo), kuriame nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos, ir žemės sklypą (įsigytą iki 201101-01 daugiau kaip prieš trejus metus). Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta bendra gyvenamojo būsto ir žemės kaina. Gyventojas kaip apmokestinamąsias pajamas iš gyvenamojo būsto pardavimo turi nurodyti ekonomiškai pagrįstą jo tikrąją rinkos kainą (kaip ji apibrėžta GPMĮ 2 str. 20 dalyje, žr. šio straipsnio 20 dalies komentarą). Kaip žemės sklypo pardavimo neapmokestinamosios pajamos deklaruotina likusi pajamų suma, gauta iš šio sandorio. 8.5. Jei vienetas suteikia teisę gyventojui, nesusijusiam su vienetu darbo santykiais, tam tikromis sąlygomis ateityje įsigyti jo akcijų, o gyventojas vėliau šią teisę parduoda ar kitaip perleidžia tam pačiam vienetui ar kitiems asmenims ir už tai gauna pajamų, laikoma, kad gyventojas gavo išvestinės finansinės priemonės pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų, todėl tokios pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą. 9. Individualios veiklos pajamos: 9.1. Gyventojo gautos individualios veiklos (žr. 2 straipsnio 7 dalies komentarą) pajamos GPMĮ 18 str. nustatyta tvarka atėmus joms uždirbti patirtas išlaidas, 2010 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais apmokestinamos taikant GPMĮ 6 str. 1 d. nustatytą 15 proc. pajamų mokesčio tarifą tik tuo atveju, jeigu jos priskiriamos pajamoms iš laisvųjų profesijų veiklos. Kitos individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 3 d. nustatytą 5 proc. mokesčio tarifą (žr. GPMĮ 6 str. 3 d. komentarą) 9.2. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo Lietuvoje vykdomos individualios veiklos pajamos, gautos per nuolatinę bazę, apmokestinamos ta pačia tvarka kaip ir nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pajamos. 10. Neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos: 10.1. Neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos, gautos iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto, apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. 10.2. Individualios įmonės savininko iš individualios įmonės ir ūkinės bendrijos tikrojo nario iš ūkinės bendrijos, mažosios bendrijos nario iš šios mažosios bendrijos gauta suma, neviršijanti sumos, nuo kurios pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas skaičiuojamos ir mokamos įmonės savininko ar ūkinės bendrijos tikrojo nario, mažosios bendrijos nario valstybinio socialinio draudimo įmokos, priskiriama su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms ir apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, atėmus pagal GPMĮ 20 str. apskaičiuotą metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (plačiau žr. GPMĮ 2 str. 34 dalies komentarą). (6 str. 1 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2012-01-12 raštą Nr. (18.18-31-1)-R-516) 2. Pajamų mokesčio 20 procentų tarifas taikomas pajamoms iš paskirstytojo pelno, išskyrus neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio iš šio vieneto gautas pajamas. (Pagal 2012 m. birželio 29 d. GPMĮ 2, 6, 12, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XI-2166, Žin., 2012, Nr. 83-4340, nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2012 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Pajamomis iš paskirstytojo pelno laikomi dividendai. Dividendais laikomos ir skirstant vieneto pelną ar mažinant vieneto įstatinį kapitalą vieneto dalyvio gautos lėšos ir (arba) vieneto dalyviui perleisto turto tikroji rinkos kaina to turto nuosavybės teisės perleidimo vieneto dalyviui dieną (žr. 12 straipsnio komentarą). Pajamos iš paskirstytojo pelno, gautos nuo 2009-01-01, apmokestinamos taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą, nesvarbu, kurio mokestinio laikotarpio pelnas skirstomas. 20 proc. pajamų mokesčio tarifas taikomas paskirstytam pelnui, neatsižvelgiant į tai, kokio vieneto (Lietuvos ar užsienio) pelnas skirstomas. 2. Pajamų mokesčio 20 proc. tarifas taikomas pajamoms iš paskirstytojo pelno, išskyrus neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio iš šio vieneto gautas pajamas. Pagal GPMĮ 12 straipsnio nuostatas pajamoms iš paskirstytojo pelno priskiriamos neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos, tačiau šios pajamos yra apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalies nuostatas - 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu. 3. Mažosios bendrijos nario pajamos, gautos iš šios bendrijos paskirstytojo pelno, išskyrus mažosios bendrijos nario pajamų iš šios bendrijos dalį, priskiriamą su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, apmokestinamos taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą. 4. Nenuolatinių Lietuvos gyventojų iš Lietuvos ribotos atsakomybės vienetų gaunamas paskirstytasis pelnas apmokestinamas 20 proc. mokesčio tarifu, kartu atsižvelgiant į Lietuvos su atitinkama valstybe, kurios rezidentui dividendai išmokami, sudarytos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas (jeigu sutartis nustato mažesnį tarifą, taikomas sutartyje nustatytas mokesčio tarifas). 5. Nenuolatinių Lietuvos gyventojų iš Lietuvos neribotos atsakomybės vienetų gaunamas paskirstytasis pelnas apmokestinamas 15 proc. pajamų mokesčio tarifu, kartu atsižvelgiant į Lietuvos su atitinkama valstybe, kurios rezidentui išmokamos išmokos iš paskirstytojo pelno, sudarytos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas (jeigu sutartis nustato mažesnį tarifą, taikomas sutartyje nustatytas mokesčio tarifas). 6. Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo (Žin., 2003, Nr. 74 – 3424; Žin., 2007, Nr. 117 - 4772) 49 straipsnyje nustatytu pagrindu ir investicinio fondo taisyklėse nustatyta tvarka investicinio fondo dalyvio (gyventojo) gauta investicinių pajamų dalis (išmokos grynaisiais pinigais) iš paskirstytojo investicinio fondo pelno taip pat priskiriama pajamoms, kurioms taikomas 20 proc. pajamų mokesčio tarifas. 5. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis GPMĮ 12 straipsniu dividendais laikomos ir skirstant vieneto pelną vieneto dalyvio gautos lėšos, advokatų profesinės bendrijos nusistatyta tvarka tiek pinigais, tiek natūra išmokamas teigiamas rezultatas (pelnas) savo dalyviams priskiriamas dalyvio pajamoms iš paskirstytojo pelno ir apmokestinamas taikant 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą. Analogiškai vertinamos ir bendrijos dalyviams per mokestinį laikotarpį bendrijos nusistatyta tvarka skirstant pelną išmokėtos išmokos. Tuo tarpu, advokato – advokatų profesinės bendrijos dalyvio, iš tos bendrijos gautos pajamos už suteiktas teisines paslaugas bendrijai, laikomos to advokato individualios veiklos pajamomis, kurios apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Adekvačiai vertintinos, t.y. kaip individualios veiklos, ir išmokos pagal teisinių paslaugų teikimo sutartis advokatams ar advokatų padėjėjams, kurie nėra advokatų profesinės bendrijos dalyviai, tačiau teikia teisines paslaugas tai bendrijai. Pavyzdys. Tarkime, kad trys advokatai (toliau - Dalyviai) įsteigė advokatų profesinę bendriją (toliau – Bendrija). Bendrija su Dalyviais ir dviem kitais advokatais (toliau - Partneriai) pasirašė dvišales sutartis dėl teisinių paslaugų Bendrijai teikimo. Minėtose sutartyse, be kita ko, nustatyta ir Dalininkams bei Partneriams mokamų išmokų už teikiamas teisines paslaugas dydis, kuris nustatomas šalių susitarimu tiksliai apibrėžtose ribose (pavyzdžiui, priklausomai nuo išdirbtų valandų, klientų apmokėtų sąskaitų ar pan.). Bendrijoje pagal darbo sutartis taip pat įdarbintas aptarnaujantis personalas (sekretorės, administratorės). Bendrija per mokestinį laikotarpį uždirbo 300 000 Lt pajamų, Dalyviams ir Partneriams išmokėjo 180 000 Lt išmokų už suteiktas teisines paslaugas, taip pat patyrė 40 000 Lt kitų su vykdoma veikla susijusių sąnaudų (darbo užmokestis samdomiems darbuotojams, veikloje naudojamo turto nusidėvėjimo sąnaudos, patalpų nuomos sąnaudos ir pan.). Dalis likusio Bendrijos pelno (30 000 Lt) pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, kaip nustatyta Bendrijos steigimo sutartyje, lygiomis dalimis buvo išmokėtas Dalyviams, kaip Bendrijos uždirbto pelno dalis. Dalininkams ir Partneriams mokestiniu laikotarpiu išmokėtos sumos už Bendrijai suteiktas teisines paslaugas, laikytinos jų individualios veiklos pajamomis, kurios apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Dalyviams išmokėta suma, kaip Bendrijos uždirbto pelno dalis, laikoma Dalyvių pajamomis iš paskirstytojo pelno ir apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą. (6 str. 2 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2012-10-19 raštą Nr. (32.42-31-1)-R-5663) 3. Pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas individualios veiklos pajamoms, išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų veiklos ir pajamas iš vertybinių popierių (įskaitant pajamas iš išvestinių finansinių priemonių) (Pagal 2010 m. lapkričio 23 d. GPMĮ 2, 6, 10, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI-1152, (Žin., 2010, Nr. 145-7410), taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 m. ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas.) Komentaras 1. Pagal šios dalies nuostatas individualios veiklos pajamos, išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų veiklos (žr. GPMĮ 2 straipsnio 35 dalies komentarą) ir pajamas iš vertybinių popierių (įskaitant pajamas iš išvestinių finansinių priemonių ir valiutų prekybos bei su tuo susijusios veiklos) nuo 2010 metų apmokestinamos taikant 5 procentų pajamų mokesčio tarifą. Pajamos iš laisvųjų profesijų veiklos ir pajamos iš vertybinių popierių (įskaitant pajamas iš išvestinių finansinių priemonių ir valiutų prekybos bei su tuo susijusios veiklos) apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą (žr. GPMĮ 6 straipsnio 1 dalies komentarą). Pavyzdžiai: 1. Tarkime, kad gyventojas vykdo prekybos automobiliais individualią veiklą. Šio gyventojo pajamos iš individualios veiklos apmokestinamos 5 proc. pajamų mokesčio tarifu. 2. Tarkime, kad gyventojas vykdo baldų gamybos ir pardavimo individualią veiklą. Šio gyventojo pajamos iš individualios veiklos apmokestinamos 5 proc. pajamų mokesčio tarifu. 3. Tarkime, kad gyventojas vykdo biurų valymo paslaugų teikimo individualią veiklą. Šio gyventojo pajamos iš individualios veiklos apmokestinamos 5 proc. pajamų mokesčio tarifu. 4. Tarkime, kad gyventojas vykdo pastatų statybos ir patalpų remonto individualią veiklą. Šio gyventojo pajamos iš individualios veiklos apmokestinamos 5 proc. pajamų mokesčio tarifu. 5. Tarkime, kad ūkininkas, įsiregistravęs PVM mokėtoju, 2011 metais vykdo dviejų rūšių individualią veiklą: žemės ūkio veiklą (kaip ūkininkas) ir kaimo turizmo paslaugų teikimo individualią veiklą (papildomai ją įregistravęs). Šio gyventojo pajamos iš abiejų individualių veiklų (žemės ūkio ir kaimo turizmo) apmokestinamos 5 proc. pajamų mokesčio tarifu, tačiau turi būti apskaičiuojamos atskirai. 6. Tarkime, kad gyventojas yra atlikėjas, kuris vykdo atlikėjo individualią veiklą. Šio gyventojo pajamos iš individualios veiklos apmokestinamos 5 proc. pajamų mokesčio tarifu. (6 str. 3 d. komentaras - pagal VMI prie LR FM 2011-03-09 raštą Nr. (18.18-31-1)-R-2343) 4. Už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis, kuris negali būti mažesnis už pajamų mokestį, apskaičiuojamą dvylikos minimaliųjų mėnesinių algų, galiojančių mokestinio laikotarpio, einančio prieš mokestinį laikotarpį, kuriam įsigyjamas verslo liudijimas, spalio 1 dieną, sumai pritaikius šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pajamų mokesčio tarifą, galiosiantį to mokestinio laikotarpio, kuriam įsigyjamas verslo liudijimas, sausio 1 dieną. (Pagal 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2,3,5,6,7,8,9, 10,12,13-1,16,17,18,19,20,21,22,23,27,29,30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 18-1 straipsniu įstatymą Nr. XI-111 (Žin., 2008, Nr. 149-6033) ši nuostata įsigalioja nuo 200812-30 ir taikoma apskaičiuojant bei deklaruojant 2009 ir 2010 metų mokestinių laikotarpių pajamas, o pagal 2010 m. kovo 30 d. GPM įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-706 (Žin., 2010, 41-1931) 1 straipsnio 2 dalį, kuri įsigaliojo nuo 2012-01-01, ši nuostata taikoma nustatant 2012 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių fiksuoto dydžio pajamų mokestį) (6 straipsnio 4 dalies redakcija, taikoma nustatant 2010 m., 2012 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių fiksuoto dydžio pajamų mokestį) Komentaras 1. Pajamų mokestis paprastai apskaičiuojamas gautoms pajamoms taikant 15 procentų mokesčio tarifą. Tačiau, jeigu gyventojas verčiasi veikla, įtraukta į Individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 ,,Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“ (Žin., 2002, Nr. 112-4992), jis už pajamas, gautas iš tokios veiklos, gali pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį įsigydamas verslo liudijimą. 2. Fiksuoto pajamų mokesčio dydžius nustato savivaldybių tarybos, tačiau šie dydžiai negali būti mažesni už pajamų mokestį, apskaičiuotą GPMĮ 6 str. 3 dalyje nustatyta tvarka (toliau – minimalus fiksuoto pajamų mokesčio dydis). 2.1. 2009 metams savivaldybių tarybų nustatytas minimalus fiksuoto pajamų mokesčio dydis negali būti mažesnis už pajamų mokestį, apskaičiuojamą iš 12 minimalių mėnesinių algų (toliau − MMA), galiojusių 2008 m. spalio 1 d. (800 Lt), sumos atėmus 3840 litų ir pritaikius 24 procentų tarifą (šis 2009 m. minimalaus fiksuoto pajamų mokesčio dydžio apskaičiavimas yra nustatytas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2,3,5,6,7,8,9,10,12,13-1,16,17,18,19,20,21,22,23,27,29,30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 18-1 straipsniu įstatymo Nr. XI-111 (Žin., 2008, Nr. 1496033) 23 str. 2 dalyje). Pavyzdys. 2008 m. spalio 1 d. galiojo 800 Lt dydžio MMA. Savivaldybių tarybų 2009 metams nustatytas minimalus fiksuoto pajamų mokesčio dydis negali būti mažesnis negu 1382,4 Lt ((800x12-3840)x24%), t.y. šis dydis turėtų būti 1382 Lt ir daugiau. 2.2. 2010 metams savivaldybių tarybų nustatytas minimalus fiksuoto pajamų mokesčio dydis negali būti mažesnis už pajamų mokestį, apskaičiuojamą 12 MMA, galiojusių 2009 m. spalio 1 d. (800 Lt) sumai pritaikius 15 procentų tarifą. Pavyzdys. 2009 m. spalio 1 d. galiojo 800 Lt dydžio MMA. 2010 m. sausio 1 d. galiojo 15 procentų pajamų mokesčio tarifas (GPMĮ 6 str. 1 dalis). Savivaldybių tarybų 2010 metams nustatytas minimalus fiksuoto pajamų mokesčio dydis negali būti mažesnis negu 1440 Lt (800x12x15%=1440 Lt), t.y. šis dydis turėtų būti 1440 Lt ir daugiau. 2.3. 2012 ir vėlesniems metams savivaldybių tarybų nustatytas minimalus fiksuoto pajamų mokesčio dydis apskaičiuojamas 12 MMA, galiojančių mokestinio laikotarpio, einančio prieš mokestinį laikotarpį, kuriam įsigyjamas verslo liudijimas, spalio 1 d., sumai pritaikius mokestinio laikotarpio, kuriam įsigyjamas verslo liudijimas sausio 1 d. galiosiantį GPMĮ 6 str. 1 dalyje nurodytą pajamų mokesčio tarifą (t. y. apskaičiuojamas ta pačia tvarka, kaip ir 2010 metams, todėl jei atitinkamų metų spalio 1 d. MMA dydis bus 800 Lt ir atitinkamų metų sausio 1 d. gyventojų pajamų mokesčio tarifas bus 15 procentų, tai minimalus fiksuoto pajamų mokesčio dydis bus 1440 Lt). 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“ (Žin., 2002, Nr. 112-4992) 3 punkte savivaldybėms rekomenduojama iki einamųjų metų lapkričio 10 dienos pateikti teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms (toliau – TVMI) informaciją apie nustatytus (patvirtintus) individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, kitų metų fiksuoto pajamų mokesčio dydžius. 4. Už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis, kuris negali būti mažesnis už pajamų mokestį, apskaičiuojamą nuo vienos minimaliosios mėnesinės algos, pritaikius šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pajamų mokesčio tarifą, galiosiantį to mokestinio laikotarpio, kuriam įsigyjamas verslo liudijimas, sausio 1 dieną. (Ši nuostata pagal 2010 m. kovo 30 d. GPM įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XI-706, (Žin., 2010, 41-1931), taikoma nustatant fiksuoto dydžio pajamų mokestį tik 2011 metų mokestiniu laikotarpiu) 6 straipsnio 4 dalies redakcija nuo 2011 m. sausio 1 d., taikoma nustatant fiksuoto dydžio pajamų mokestį 2011 metų mokestiniu laikotarpiu. Komentaras 2011 metams minimalus fiksuoto pajamų mokesčio dydis apskaičiuojamas nuo vienos MMA, pritaikius mokestinio laikotarpio, kuriam įsigyjamas verslo liudijimas sausio 1 d. galiosiantį GPMĮ 6 str. 1 dalyje nurodytą pajamų mokesčio tarifą. Pavyzdys. Tarkim MMA dydis yra 800 Lt, o 2011 m. sausio 1 d. galioja 15 procentų pajamų mokesčio tarifas (GPMĮ 6 str. 1 dalis). Vadinasi, savivaldybių tarybų 2011 metams nustatytas minimalus fiksuoto pajamų mokesčio dydis negali būti mažesnis negu 120 Lt (800x15%=120 Lt), t.y. šis dydis turėtų būti 120 Lt ir daugiau. Savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti mažesnį fiksuoto dydžio pajamų mokestį už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą: 1) neįgaliesiems asmenims, asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, tėvams (įtėviams), auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių ar aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, tėvams (įtėviams), auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), kuris (kuri) vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį, jeigu šis mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, profesinės ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, augina vienas (viena), bendrojo lavinimo, profesinių, aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviams ir studentams, taip pat bedarbiams, kurie nustatyta tvarka įregistruoti teritorinėse darbo biržose; Komentaras Savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti mažesnį fiksuoto dydžio pajamų mokestį už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, tokioms socialiai jautrioms gyventojų grupėms: 1.1. neįgaliems asmenims. Neįgaliojo sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme (Žin., 1991, Nr. 36-969; 2004, Nr. 83-2983; toliau - NSIĮ). Pagal NSIĮ nuostatas neįgalusis yra asmuo, kuriam NSIĮ nustatyta tvarka yra pripažintas neįgalumo lygis (neįgalumo lygis nustatomas vaikams iki 18 metų) arba mažesnis negu 55 procentų darbingumo lygis ir (ar) nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė. Kadangi darbingumo lygis yra nustatomas procentais (5 procentų intervalais), tai savivaldybių tarybų nustatytu mažesniu fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu turi teisę pasinaudoti tik tie gyventojai, kuriems NSIĮ nustatyta tvarka yra nustatytas ne didesnis negu 50 procentų darbingumo lygis (nors gyventojas, kuriam nustatytas 55 procentų darbingumo lygis pagal NSIĮ ir yra laikomas iš dalies darbingu); 1.2. gyventojams, sukakusiems senatvės pensijos amžių. Senatvės pensijos amžius nustatytas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme (Žin., 1994, Nr. 59-1153, 2005, Nr. 71-2555): moterims jis yra sulaukus 60 m., vyrams - 62 m. ir 6 mėn.; 1.3. tėvams (įtėviams), auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių ar aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, tėvams (įtėviams), auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. GPMĮ 6 str. 3 d. 1 punkto nuostatos dėl taikomos lengvatos, susijusios su auginamų vaikų (įvaikių) skaičiumi, gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu Lietuvos gyventojas tuos vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių ar aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, augina faktiškai. Kad vaikas (įvaikis), vyresnis nei 18 metų, mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, profesinės ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, patvirtina vaiko (įvaikio) gimimo dokumentai bei pažyma iš atitinkamos mokyklos apie vaiko (įvaikio) mokymosi faktą. Kai vaikas (įvaikis), kuris yra vyresnis nei 18 metų, baigia dieninę bendrojo lavinimo mokyklą, profesinės ar aukštosios mokyklos dieninį skyrių, tai teisė pasinaudoti lengvata išnyksta nuo kito mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį vaikas baigė minėtą mokyklą, pirmos dienos. Dieninės bendrojo lavinimo mokyklos, profesinės ar aukštosios mokyklos baigimo faktą patvirtina dokumentai (brandos atestatas ir pan.), kurie išduodami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka; 1.4. motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), kuris (kuri) vienas (viena) augina vaiką (vaikus) ar įvaikį (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnį (vyresnius), jeigu jis (jie) mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, profesinės ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje (įskaitant ir auginimą vyresnio neįgalaus vaiko (įvaikio), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis); Pavyzdys. Tarkime, motina antroje santuokoje augina vaiką iš pirmosios santuokos (kuris nėra įvaikintas antrojo sutuoktinio) ir dar vieną vaiką iš antrosios santuokos. Šiuo atveju nelaikoma, kad motina vaikus augina viena, todėl jai neturi būti taikomas savivaldybių tarybų nustatytas mažesnis fiksuoto dydžio pajamų mokestis, kaip motinai vienai auginančiai vaikus. 1.5. bendrojo lavinimo, profesinių, aukštųjų mokyklų moksleiviams ir studentams, kurie mokosi dieniniuose skyriuose (įskaitant ir užsienyje besimokančius moksleivius ir studentus). Dokumentai, patvirtinantys dieninio skyriaus studento ar moksleivio statusą, gali būti dieninio skyriaus moksleivio ir studento pažymėjimas arba pažyma iš bendrojo lavinimo, profesinės ar aukštosios mokyklos; 1.6. bedarbiams, kurie nustatyta tvarka įregistruoti teritorinėse darbo biržose. Ši bedarbiams nustatyta lengvata taikoma tuo atveju, kai jie pateikdami prašymą įsigyti verslo liudijimą yra įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje ir prašymo pateikimo metu turi galiojantį (nesustabdytą ir nepakeistą) bedarbio statusą. GPMĮ nenustatyta keliems veiklos vykdymo mėnesiams savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti lengvatą bedarbiams (tai sprendžia kiekviena savivaldybė individualiai), todėl, kai savivaldybės tarybos sprendime nenustatytas bedarbiams suteikiamos lengvatos taikymo laikotarpis, tai verslo liudijimo įsigijimo metu teritorinėje darbo biržoje įregistruotiems bedarbiams (t.y. asmenims, kuriems suteiktas bedarbio statusas) lengvata taikoma visam įsigyjamo verslo liudijimo veiklos vykdymo laikotarpiui. Jei savivaldybės sprendime yra nustatytas lengvatos bedarbiams taikymo laikotarpis, tai lengvata taikoma tik sprendime nurodytą laikotarpį. Kai verslo liudijimą įsigijęs bedarbis kreipiasi dėl verslo liudijimo pratęsimo, tai jis verslo liudijimo pratęsimo metu nebelaikomas bedarbiu (neturi bedarbio statuso), todėl lengvata netaikoma. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme (Žin., 2006, Nr. 73-2762; 2009 Nr. 863638) pateiktą bedarbių sąvoką bedarbiai yra nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, kurie nesimoko pagal dieninę ar nuolatinę mokymo formą, taip pat individualių įmonių, kurioms Juridinių asmenų registre yra suteiktas likviduojamos įmonės statusas, savininkai, įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje kaip darbo ieškantys asmenys ir pasirengę dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Pagal Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos apraše, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-473 (Žin., 2009, Nr. 95-4044; 2010, Nr. 89-4744), pateiktą nedirbančio asmens sąvoką, nedirbantis asmuo yra asmuo neturintis darbo (darbo santykių), nesiverčiantis individualia veikla (įskaitant individualių įmonių, kurioms Juridinių asmenų registre yra suteiktas likviduojamos įmonės statusas, savininkus), neturintis ūkininko statuso, nesantis ūkininko partneriu ar žemės ūkio veiklos subjektu. Vadinasi, bedarbis, įsigijęs verslo liudijimą, nelaikomas nedirbančiu, o pagal bedarbio sąvoką bedarbis yra nedirbantis asmuo. Tuo atveju, kai bedarbis ataskaitiniais metais buvo įsigijęs lengvatinį verslo liudijimą keliems mėnesiams ir pasibaigus verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui, jis vėl kreipiasi į darbo biržą, kuri jam atstato bedarbio statusą, tai tokiam gyventojui (su atstatytu bedarbio statusu), nusprendus įsigyti naują verslo liudijimą, turėtų būti taikoma lengvata (atsižvelgiant į savivaldybės tarybos sprendimą, kuriame yra nenustatytas bedarbių lengvatos taikymo laikotarpis). Tačiau, kai verslo liudijimą įsigijęs darbo biržoje įregistruotas bedarbis, kuriam apskaičiuojant mokėtiną fiksuoto dydžio pajamų mokestį buvo pritaikyta bedarbio lengvata, įsidarbina ir gauna su darbo santykiais susijusių pajamų ar įregistruoja individualią veiklą arba įsteigia ūkininko ūkį, tai jis pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 ,,Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“ (Žin., 2002, Nr.112-4992) patvirtintų Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių 14 punktą apie pasikeitusius duomenis, pagal kuriuos buvo apskaičiuotas pajamų mokestis, per 10 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo dienos privalo pranešti TVMI. Vadinasi, gyventojas, įsigyto verslo liudijimo galiojimo laikotarpiu įsidarbinęs pagal darbo sutartį ar įregistravęs (pagal pažymą) individualią veiklą, ar įregistravęs individualią įmonę, arba įsteigęs ūkininko ūkį, apie tai per 10 kalendorinių dienų turi informuoti atitinkamą TVMI, kuri nuo kito mėnesio jam perskaičiuos apskaičiuotąjį pajamų mokestį. 2) asmenims, įsigyjantiems verslo liudijimą verstis verslo liudijime nurodytos rūšies veikla visoje Lietuvos Respublikoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų savivaldybių teritorijas ir Marijampolės bei Neringos savivaldybių teritorijas, arba konkrečios savivaldybės teritorijoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų savivaldybių ir Marijampolės bei Neringos, savivaldybių teritorijas; Komentaras 1. Mažesnis fiksuoto dydžio pajamų mokestis gali būti nustatytas atsižvelgiant į veiklos vykdymo teritoriją. Savivaldybių tarybos gali nustatyti mažesnį fiksuoto dydžio pajamų mokestį gyventojams, įsigyjantiems verslo liudijimą verstis verslo liudijime nurodytos rūšies veikla: 1.1. visoje Lietuvos Respublikoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų savivaldybių ir Marijampolės bei Neringos savivaldybių teritorijas, 1.2. konkrečios savivaldybės teritorijoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų savivaldybių ir Marijampolės bei Neringos savivaldybių teritorijas. Kadangi Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų ir Marijampolės bei Neringos savivaldybių taryboms nesuteikta teisė nustatyti mažesnį fiksuoto dydžio pajamų mokestį tose savivaldybėse vykdomai veiklai, tai gyventojams, įsigijusiems verslo liudijimą vykdyti individualią veiklą tik Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų ir Marijampolės bei Neringos savivaldybių teritorijose, fiksuoto dydžio pajamų mokestis negali būti mažesnis nei apskaičiuotas minimalus fiksuoto pajamų mokesčio dydis (Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų ir Marijampolės bei Neringos savivaldybių teritorijose gali būti nustatomas mažesnis fiksuoto dydžio pajamų mokestis tik GPMĮ 6 str. 3 d. 1, 3 ir 4 punktuose nustatytoms asmenų grupėms). 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“ nustatyta, kad verslo liudijimai gali būti išduodami verstis veikla: - neribojant veiklos teritorijos, - visoje Lietuvos Respublikoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų savivaldybių teritorijas ir Marijampolės bei Neringos savivaldybių teritorijas (įsigytas gamybos verslo liudijimas, suteikiantis teisę prekiauti savos gamybos prekėmis, prekiauti suteikia teisę tik tose teritorijose, kuriose pasirinkta vykdyti tų prekių gamybą), - konkrečios savivaldybės teritorijoje (prekiauti suteikia teisę taip pat tik toje pasirinktoje konkrečioje teritorijoje, kurioje pasirinkta vykdyti gamybos veiklą). Pavyzdys. Gyventojas išsiėmė gamybos verslo liudijimą verstis veikla tik Kauno m. savivaldybės teritorijoje, todėl jis, turėdamas tokį verslo liudijimą, savo gaminiais gali prekiauti taip pat tik Kauno m. savivaldybės teritorijoje (jei tokį verslo liudijimą įsigijęs gyventojas savo gaminiais prekiaus kitų savivaldybių teritorijose, tai jo gautos pajamos nebus laikomos pajamomis, gautomis iš individualios veiklos, vykdytos įsigijus verslo liudijimą, todėl turės būti papildomai apmokestintos). Gyventojų, įsigijusių atitinkamos rūšies prekybos, gamybos ar paslaugų verslo liudijimą verstis veikla neribojant veiklos teritorijos, gautos pajamos už Lietuvos Respublikos teritorijos, laikomos pajamomis, uždirbtomis verčiantis veikla įsigijus verslo liudijimą. 3) asmenims, įsigyjantiems verslo liudijimą verstis tradicinių amatų veikla; Komentaras Mažesnis fiksuoto dydžio pajamų mokestis gali būti nustatytas ir asmenims, kurie ketina įsigyti verslo liudijimą verstis tradicinių amatų veikla. Pagal šią GPMĮ nuostatą mažesnį fiksuoto dydžio pajamų mokestį už verslo liudijimą turėtų teisę mokėti tik tie gyventojai, kurie Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymo (Žin., 2007, Nr. 77-3043) nustatyta tvarka yra įgiję tradicinio amatininko statusą (t. y. tautinio paveldo produktus sertifikavę amatininkai). Dokumentas, patvirtinantis tradicinio amatininko statusą, yra ŽŪM išduotas Tautinio paveldo produktų sertifikatas, kurio forma nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. 529 ,,Dėl Tautinio paveldo produktų tradicinių amatų mokymo programų, tradicinių mugių sertifikavimo, tradicinių amatų meistrų sertifikavimo ir atestavimo taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2008, Nr. 66-2508). 4) asmenims, kurie laikotarpiu, kuriam įsigyjamas verslo liudijimas, gauna su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų. Komentaras Savivaldybių tarybos taip pat turi teisę nustatyti mažesnį fiksuoto dydžio pajamų mokestį tiems gyventojams, kurie verslo liudijimo galiojimo laikotarpiu gauna su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų. Ši lengvata taip pat taikoma ir individualios įmonės savininkui bei ūkinės bendrijos tikrojo nario, jei jis moka valstybinio socialinio draudimo įmokas pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas, kadangi pagal GPMĮ 2 straipsnio 34 dalies nuostatas su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusiomis pajamomis taip pat laikomos ir individualios įmonės savininko iš individualios įmonės ir ūkinės bendrijos tikrojo nario iš ūkinės bendrijos gauta pajamų suma, kuri neviršija sumos, nuo kurios pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 17-447; 2004, Nr. 171-6295) nuostatas skaičiuojamos ir mokamos įmonės savininko valstybinio socialinio draudimo įmokos. (6 str. 4 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2010-11-17 raštą Nr. (18.18-31-1)-R- 10920) 4. Už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis, kuris negali būti mažesnis už pajamų mokestį, apskaičiuojamą dvylikos minimaliųjų mėnesinių algų, galiojančių mokestinio laikotarpio, einančio prieš mokestinį laikotarpį, kuriam įsigyjamas verslo liudijimas, spalio 1 dieną, sumai pritaikius šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pajamų mokesčio tarifą, galiosiantį to mokestinio laikotarpio, kuriam įsigyjamas verslo liudijimas, sausio 1 dieną. Savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti mažesnį fiksuoto dydžio pajamų mokestį už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą: 1) neįgaliesiems asmenims, asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, tėvams (įtėviams), auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių ar aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, tėvams (įtėviams), auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), kuris (kuri) vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį, jeigu šis mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, profesinės ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, augina vienas (viena), bendrojo lavinimo, profesinių, aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviams ir studentams, taip pat bedarbiams, kurie nustatyta tvarka įregistruoti teritorinėse darbo biržose; 2) asmenims, įsigyjantiems verslo liudijimą verstis verslo liudijime nurodytos rūšies veikla visoje Lietuvos Respublikoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų savivaldybių ir Marijampolės bei Neringos savivaldybių teritorijas, arba konkrečios savivaldybės teritorijoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų savivaldybių ir Marijampolės bei Neringos savivaldybių teritorijas; 3) asmenims, įsigyjantiems verslo liudijimą verstis tradicinių amatų veikla; 4) asmenims, kurie laikotarpiu, kuriam įsigyjamas verslo liudijimas, gauna su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų. (6 str. 4 d. - LR 2010 11 23 įstatymo Nr. XI-1154 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 01 01; taikoma nustatant fiksuoto dydžio pajamų mokestį 2012 m. mokestiniu laikotarpiu) Komentaras (šiuo metu rengiamas) 5. Gyventojas gali pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų, jeigu jis neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju. Šių sąlygų neatitinkančio verslo liudijimą įsigijusio gyventojo individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 3 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą, kuris pradedamas taikyti gyventojo individualios veiklos pajamoms, uždirbtoms mėnesį, einantį po mėnesio, kurį gyventojas neteko teisės pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 3 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą. (Pagal 2010 m. lapkričio 23 d. GPMĮ 2, 6, 10, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI-1152, (Žin., 2010, Nr. 145-7410), taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2012 m. ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas.) Komentaras (šiuo metu rengiamas) 6. Gyventojas gali pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį nuo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamų, jeigu pajamos iš šios nuomos per mokestinį laikotarpį neviršija Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nustatyto atlygio už suteiktas paslaugas dydžio. Šių sąlygų neatitinkančio verslo liudijimą įsigijusio gyventojo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą, kuris pradedamas taikyti gyventojo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamoms, gautoms mėnesį, einantį po mėnesio, kurį gyventojas neteko teisės pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą. (Pagal 2010 m. lapkričio 23 d. GPMĮ 2, 6, 10, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI-1152, (Žin., 2010, Nr. 145-7410), taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2012 m. ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras (šiuo metu rengiamas) 7 straipsnis. Mokestinis laikotarpis 1. Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais. Komentaras Gyventojų pajamų mokesčio mokėtojų mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Toks mokestinis laikotarpis prasideda kalendorinių metų sausio 1 dieną, o baigiasi kalendorinių metų gruodžio 31 dieną (imtinai). 2. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų, gautų arba uždirbtų per nuolatinę bazę Lietuvoje, mokesčio pirmas mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, kuriais nuolatinė bazė buvo ar turėjo būti įregistruota. (7 str. 2 d. - LR 2008 12 23 įstatymo Nr. XI-111 redakcija, įsigaliojo nuo 2008 12 30. Ši nuostata taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų, gautų arba uždirbtų per nuolatinę bazę Lietuvoje, mokesčio pirmas mokestinis laikotarpis prasideda: - jei nenuolatinis Lietuvos gyventojas nuolatinę bazę įregistravo teisės aktų nustatyta tvarka – kalendorinių metų, kuriais buvo įregistruota nuolatinė bazė, sausio 1 dieną, - jei nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinė bazė nebuvo įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka (arba buvo įregistruota vėliau, negu numatyta teisės aktuose) – kalendorinių metų, kuriais pagal teisės aktus nuolatinė bazė turėjo būti įregistruota, sausio 1 dieną Pavyzdys. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas individualią veiklą vykdyti pradėjo 2014 m. gruodžio 20 dieną, o nuolatinę bazę, per kurią vykdys individualią veiklą Lietuvoje, įregistravo 2015 m. sausio 14 dieną (vėliau, negu numatyta teisės aktuose). Šio nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų, gautų per nuolatinę bazę Lietuvoje, pirmasis mokestinis laikotarpis prasideda 2014 m. sausio 1 dieną ir baigiasi 2014 m. gruodžio 31 dieną. 2. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinė bazė Lietuvoje yra registruojama vadovaujantis Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 „Dėl fizinių asmenų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklių patvirtinimo“. (7 str. 2 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2016-07-11 raštą Nr. (18.18-31-1E) RM-19721) II SKYRIUS PAJAMŲ PRIPAŽINIMAS 8 straipsnis. Pajamų pripažinimas 1. Pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. (Ši nuostata pagal 2008 m. gruodžio 23 d. GPM įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI111, Žin., 2008, Nr. 149-6033, įsigalioja nuo 2008-12-30, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras (šiuo metu rengiamas) 2. Pajamų, išskyrus pozityviąsias pajamas bei priskiriamas Europos ekonominių interesų grupės pajamas, gavimo momentu laikomas momentas: (2004 m. balandžio 8 d. įstatymo Nr. IX-2103 redakcija, Žin., 2004, Nr. 60-2118) 1) kai pajamos bet kokia forma faktiškai gaunamos. Jeigu pajamos gautos užsienio valstybėje, faktiškai gautomis pajamomis laikoma visa pajamų suma, neatsižvelgiant į toje valstybėje nuo tų pajamų išskaičiuotą ir (arba) sumokėtą pajamų ar jam tapataus mokesčio sumą, arba Komentaras 1. Kai pajamų gavimo momento pripažinimui taikomas šio straipsnio 2 dalies 1 punktas, pajamos laikomos gautomis, kai jos faktiškai gaunamos, t.y. taikoma bendra pajamų pripažinimo gautomis taisyklė – faktiniu šių pajamų gavimo momentu: kai pajamos gautinos pinigais, jų gavimo momentu laikomas teisės laisvai disponuoti lėšomis atsiradimo momentas (neatsižvelgiant į tai, ar lėšas gyventojas gauna grynaisiais pinigais, ar tie pinigai pervedami į jo sąskaitą banke, ar apmokamos jo išlaidas ir pan.). Jeigu tretieji asmenys turi reikalavimo teisę į gyventojo gautinas lėšas, pajamos laikomos gautomis, neatsižvelgiant į tai, kad gyventojas neturėjo galimybės laisvai disponuoti lėšomis, jeigu jomis buvo patenkinti trečiųjų asmenų reikalavimai (ar jų dalis). Momentas, kurį priklauso gauti pajamas, gali būti užfiksuotas tam tikruose sandoriuose, susitarimuose, priėmimo ir perleidimo aktuose, pažymose ir pan., tačiau taikant gyventojų pajamų mokestį lemia faktiškas jų gavimas (o ne dokumentuose numatyta data, jeigu pajamos nebuvo gautos). Pavyzdžiai: 1. Gyventojui 2003-01-16 į jo asmeninę sąskaitą Lietuvoje pervesti pinigai (atlyginimas) už darbą 2002 m. lapkričio mėnesį užsienio valstybėje. Faktiškas pajamų gavimas yra 2003 metais, nes tik šiais metais gyventojas turėjo galimybę disponuoti uždirbtomis lėšomis, neatsižvelgiant į tai, kad laikotarpis, už kurį jos gautos, yra 2002 metai. 2. 2002 m. liepos 5 d. gyventojas perdavė butą nuosavybėn kitam gyventojui, dalį pinigų gavo iš karto, o dalį 2003-06-02. Gyventojo 2002 m. gautos pajamos už vieną parduotą per kalendorinius metus butą pajamų mokesčiu neapmokestinamos (FAPMLĮ 35 str. 10 punktas). 2003 metais gautoji turto pardavimo pajamų dalis apmokestinama pagal GPMĮ nuostatas. 3. Banko įstaiga (pvz. užsienio valstybės bankas) už gyventojo laikomą banke indėlį 2003-01-05 apskaičiavo ir į jo sąskaitą pervedė palūkanas. Palūkanų gavimo momentu laikomas momentas, kai gyventojas įgyja teisę laisvai disponuoti jo sąskaitoje esančia palūkanų suma. 3. Lietuvos Respublikos finansų ministras 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 339 (Žin., 2002, Nr. 105-4708) patvirtino Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarką (toliau – Tvarka). Pajamų natūra faktinio gavimo momentas, atsižvelgiant į pajamų natūra prigimtį, yra: 3.1. momentas, kai vietoje piniginio atlygio už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, perduotas ar suteiktas teises, parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą, lėšas gyventojas gauna turtą arba paslaugas; 3.2. momentas, kai dovanas, laimėjimus ir prizus gyventojas gauna turtu arba paslaugomis; 3.3. momentas, kai po atlikto gyventojui priklausančio nuosavybės teise pastato ar patalpų kapitalinio remonto ar rekonstravimo kito asmens (turto nuomininko arba naudojančio šį turtą panaudos pagrindu) lėšomis, gyventojas susigrąžina turtą; 3.4. momentas, kai gyventojo (turto savininko) vardu turto naudotojas sumoka mokėjimus, susijusius su to turto eksploatavimu (atlyginimas už komunalines, telekomunikacijų paslaugas ir panašios paslaugos), kurie turi būti mokami neatsižvelgiant į tai, ar turtas faktiškai naudojamas, ar ne. 4. Užsienio valstybėje gautos pajamos pagal GPMĮ nuostatas priskiriamos B klasės pajamoms ir jų gavimo momentas yra faktiškasis tokių pajamų gavimas. Apskaičiuojant GPMĮ nustatytą pajamų mokestį nuo užsienio valstybėje gautų pajamų, neatsižvelgiama į toje valstybėje nuo tų pajamų išskaičiuotą ir (arba) sumokėtą pajamų ar jam tapataus mokesčio sumą. Taigi faktiškai gauta suma yra visa suma, įskaitant ir sumokėtą užsienio valstybėje mokestį, nors fiziškai pervedama suma yra mažesnė. Pavyzdys. Lietuvos gyventojas X užsienio valstybėje užsidirbo 10000 $ pajamų, nuo kurių toje užsienio valstybėje buvo išskaičiuotas 1200 $ pajamų mokestis. Į jo sąskaitą banke buvo pervesta 8 800 $. Laikoma, kad gyventojas faktiškai gavo 10000 $ pajamų. Pastaba: užsienio valstybėje sumokėtas pajamų mokestis atskaitomas GPMĮ 37 straipsnyje nustatyta tvarka (žr. 37 str. komentarą). 2) kai bet kokia forma išmokamos išmokos, jei pagal šį Įstatymą prievolė išskaičiuoti pajamų mokestį nuo gyventojo pajamų nustatyta mokestį išskaičiuojančiam asmeniui. Komentaras 1. Pagal GPMĮ nuostatas, kai asmuo išmoka gyventojui išmokas, nuo kurių prievolė pajamų mokestį išskaičiuoti nustatyta mokestį išskaičiuojančiam asmeniui (žr. 22 str. komentarą), pajamų gavimo momento pripažinimui taikomas šio straipsnio 2 dalies 2 punktas, t.y. pajamų gavimo momentas yra data, kai išmokas bet kokia forma išmoka mokestį išskaičiuojantis asmuo. Išmokos laikomos išmokėtomis pagal tuos pačius principus, pagal kuriuos pajamos pripažįstamos faktiškai gautomis pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pavyzdžiai: 1. Leidykla X 2002-08-01 gyventojui apskaičiavo autorinį atlyginimą, sumokėjo į biudžetą 13 proc. pajamų mokestį. Tačiau gyventojas dėl tam tikrų priežasčių minėtos autorinio atlyginimo sumos nepasiėmė, todėl ši suma buvo deponuota ir išmokėta jau 2003-01-20. Tokiu atveju faktiškasis pajamų gavimas laikomas 2002-08-01, t.y. tada, kai gyventojui atsirado teisė disponuoti pinigais. 2. Pagal 2002-10-10 sudarytą autorinę sutartį buvo atlikti autoriniai darbai, tačiau įmonė gyventojui pinigus už šiuos darbus išmokėjo 2003-01-05. Tokių išmokų gavimo momentas yra 2003-0105, todėl autorinį atlyginimą už kūrybą išmokamą gyventojui, įmonė apmokestina pagal GPMĮ nuostatas (žr. GPMĮ 6 str. 2 dalies 6 punkto komentarą) . 3. Žemės ūkio bendrovė X už nuomojamą žemės sklypą pinigus gyventojui išmokėjo 2003-01-25 (nors pagal sutartį privalėjo mokėti 2002-12-25). Kadangi faktiškai nuompinigius bendrovė išmokėjo po 2003-01-01, todėl pajamos pripažįstamos gautomis 2003-01-25 ir nuompinigių suma apmokestinama pagal GPMĮ nuostatas (žr. GPMĮ 6 str. 2 dalies 7 punkto komentarą). 4. UAB „X“ iš 2001–2002 metų. paskirstytojo pelno 2003-01-10 apskaičiavo ir išmokėjo dividendus. Dividendų gavimo momentas 2003-01-10, todėl šios sumos apmokestinamos pagal GPMĮ nuostatas (žr. GPMĮ 6 str. 2 dalies 1 punkto komentarą). 3. Pajamų natūra faktinio išmokėjimo momentas, atsižvelgiant į pajamų natūra prigimtį, yra: 3.1. momentas, kai už gyventojo darbą, atliekamą darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu, gyventojui vietoj piniginio atlygio (darbo užmokesčio, priemokų, premijų ir kitų išmokų) asmuo perduoda turtą arba suteikia paslaugas; 3.2. momentas, kai už gyventojo atliktus darbus, suteiktas paslaugas, perduotas ar suteiktas teises, parduotą ar kitaip perleistą ar investuotą turtą ar lėšas asmuo gyventojui vietoje piniginių išmokų perduoda turtą arba suteikia paslaugas; 3.3. momentas, kai asmuo vietoje piniginių dovanų, laimėjimų, prizų gyventojui perduoda turtą arba suteikia paslaugas; 3.4. momentas, kai susijęs su gyventoju darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais asmuo apmoka visiškai arba iš dalies už gyventojui suteiktas įvairias laisvalaikio praleidimo, pramogų, poilsio, turizmo ir kitas panašaus pobūdžio paslaugas, taip pat gydymo paslaugas; apmoka gyventojo apgyvendinimo ir gyvenamojo ploto išlaikymo išlaidas; 3.5. kai susijęs su gyventoju darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais asmuo suteikia gyventojui naudotis (nemokamai arba lengvatine kaina) gyvenamąsias patalpas, pajamų natūra gavimo momentu yra laikoma kiekvieno naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis kalendorinio mėnesio pabaiga arba momentas, kai asmuo gyventojui perduoda turtą (jei turtas perduodamas nuosavybėn); 3.6. momentas, kai asmuo (turto nuomininkas arba panaudos gavėjas) atlikęs gyventojui nuosavybės teise priklausančio pastato ar patalpų kapitalinį remontą ar rekonstravimą savo lėšomis, sugrąžina pastatą ar patalpas gyventojui; 3.7. momentas, kai turto naudotojas sumoka turto savininko vardu mokėjimus, susijusius su to turto eksploatavimu (atlyginimas už komunalines, telekomunikacijų paslaugas ir panašios paslaugos), kurie turi būti mokami neatsižvelgiant į tai, ar turtas faktiškai naudojamas, ar ne. 3. Mokestinio laikotarpio pozityviųjų pajamų gavimo momentu laikoma to mokestinio laikotarpio gruodžio 31 diena. Komentaras 1. Pozityviosios pajamos pripažįstamos gautomis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną – gruodžio 31 dieną. Pozityviųjų pajamų apskaičiavimo tvarka paaiškinta GPMĮ 13 straipsnio komentare. 4. Priskiriamų Europos ekonominių interesų grupės pajamų gavimo momentu laikoma Europos ekonominių interesų grupės paskutinė finansinio laikotarpio, per kurį tas pajamas ji uždirbo ir (arba) gavo, diena. (2004 m. balandžio 8 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2103, Žin., 2004, Nr. 60-2118; galioja nuo 2004-05-01) Komentaras Pasibaigus EEIG finansiniam laikotarpiui, šio laikotarpio pajamos priskiriamos jos dalyviams. EEIG dalyvis savo pajamoms EEIG pajamas priskiria tą mokestinio laikotarpio dieną, kurią pasibaigia EEIG finansinis laikotarpis. Pavyzdys. EEIG, kuri yra įregistruota Europos ekonominės erdvės valstybėje, finansinis laikotarpis prasideda 2003-06-01 ir baigiasi 2004-05-31. Gyventojas, apskaičiuodamas 2004 metų apmokestinamąsias pajamas, šio mokestinio laikotarpio pajamoms turi priskirti atitinkamai apskaičiuotas EEIG finansinio laikotarpio (nuo 2003-06-01 iki 200405-31) pajamas. Šių pajamų gavimo momentu bus laikoma 2004-05-31. “ (papildyta 4 dalies komentaru pagal VMI prie FM 2004-09-16 raštą Nr. (18.19-25-1)-R-9203) 5. Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla ir yra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju arba savo individualiai veiklai priskiria ir joje naudoja ilgalaikį turtą, individualios veiklos pajamos pripažįstamos pagal kaupimo apskaitos principą. Kaupimo apskaitos principas pradedamas taikyti tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį individualia veikla besiverčiantis gyventojas įregistruojamas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju arba priskiria turtą individualiai veiklai. Individualia veikla besiverčiantys gyventojai, kurie vietoj pinigų apskaitos principo pradeda taikyti kaupimo apskaitos principą, į šio apskaitos principo taikymo metus pereinančias pirkėjų skolas į pajamas įtraukia po šių skolų apmokėjimo, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo mokestinio laikotarpio, kurį buvo pereita prie kaupimo apskaitos principo, pradžios. Individualia veikla besiverčiantys gyventojai, pradėję taikyti kaupimo apskaitos principą, jį taiko iki veiklos pabaigos. (Ši nuostata pagal 2008 m. gruodžio 23 d. GPM įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI111 įsigalioja nuo 2008-12-30, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Nuolatinis ir nenuolatinis Lietuvos gyventojas (toliau – gyventojas) vykdantis individualią veiklą, tvarkydamas apskaitą vadovaujasi Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymu bei buhalterinės apskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040. Individualios veiklos pajamoms priskiriamos bet kokios gyventojo pajamos, kurias jis gavo, vykdydamas atitinkamos rūšies individualią veiklą (įskaitant ir ne pinigais gautas pajamas). Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla ir yra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtoju ir/arba savo individualiai veiklai yra priskyręs ilgalaikį turtą, pajamos pripažįstamos kaupimo apskaitos principu. Kaupimo principo esmė ta, kad pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o sąnaudos – jų susidarymo metu, neatsižvelgiant į pinigų gavimo ar išmokėjimo momentą. pvz., prekių pardavimo pajamos pripažįstamos uždirbtomis tada, kai prekės yra parduotos, o pajamos už paslaugas laikomos uždirbtomis, kai paslaugos arba darbai yra atlikti. Pavyzdžiai: 1. Gyventojas, kuris verčiasi individualia automobilių remonto paslaugų veikla yra įregistruotas PVM mokėtoju 2015 m. spalio mėn. 14 d. UAB „Saulutė“ išrašo PVM sąskaitą faktūrą už suteiktas automobilių remonto paslaugas sumoje 6 000 eurų, tačiau UAB „Saulutė“ sąskaitą apmoka po 2016-01-01. Šiuo atveju, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaita už 2015 metais suteiktas paslaugas apmokėta tik 2016 metais, gyventojas, taikydamas kaupimo apskaitos principą ir 2015 metams pasibaigus, deklaruodamas pajamas už 2015 metus, įtraukia ir 2015 metais išrašytoje, bet neapmokėtoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą. 2. Tarkime, kad individualią veiklą vykdantis gyventojas, savo veiklai nustatyta tvarka priskyręs ilgalaikį materialųjį turtą, per 2015 m. mokestinį laikotarpį pardavė pagamintos produkcijos už 18 000 eurų. Pirkėjai 15 000 eurų sumokėjo pardavimo momentu, o 3 000 eurų liko skolingi. 2015 m. gyventojas patyrė tokias išlaidas susijusias su pajamų uždirbimu: 1) ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir remonto išlaidos – 2 100 eurų; 2) produkcijai pagaminti reikalingos medžiagos, įsigytos iš įmonės A – 3 200 eurų; 3) produkcijai pagaminti reikalingos medžiagos, įsigytos iš įmonės B už 4 400 eurų, iš kurių 2015 m. sumokėta 2 400 eurų, o 2 000 eurų liko skola; 4) už turto nuomą sumokėta 2 500 eurų. 2015 m. gyventojo individualios veiklos pajamoms pagal kaupimo apskaitos principą, būtų priskiriama 18 000 eurų, iš kurių galima atimti tokias išlaidas: 2 100 + 3 200 + 4 400 + 2 500 = 12 200 eurų. Vadinasi, apmokestinamosios pajamos būtų lygios 5 800 eurų (18 000 - 12 200). 2. Gyventojas, kuris verčiasi individualia veikla ir yra įregistruotas PVM mokėtoju arba savo individualiai veiklai priskiria ir joje naudoja ilgalaikį turtą privalo pereiti prie pajamų pripažinimo pagal kaupimo apskaitos principą, tą mokestinį laikotarpį, kurį individualia veikla besiverčiantis gyventojas įregistruojamas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju arba priskiria turtą individualiai veiklai. Gyventojas PVM mokėtoju tampa nuo datos, kuri yra nurodyta jam išduotame PVM mokėtojo registracijos pažymėjimo FR0590 formoje, patvirtintoje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-02-12 d. įsakymu Nr. VA-16. Gyventojas kaupimo apskaitos principą privalo taikyti nepriklausomai nuo to, ar PVM mokėtoju įsiregistruoja privalomai ar savarankiškai, taip pat neatsižvelgiant į tai, ar prievolė registruotis PVM mokėtoju atsirado dėl individualios veiklos pajamų, ar dėl kitų gautų pajamų (pavyzdžiui, gautų autorinių atlyginimų). Pažymėtina, kad PVM tikslais gyventojo pajamos pripažįstamos pagal kaupimo apskaitos principą visais atvejais (pvz., apskaičiuojant sumą, kurią viršijus atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju, gyventojas turi atsižvelgti į faktiškai gautą ir/ar gautiną (uždirbtą) atlyginimą), nepriklausomai nuo to, kokiu principu pajamos pripažįstamos apskaičiuojant pajamų mokestį. Gyventojas, norėdamas individualiai veiklai priskirti naudojamą ilgalaikį turtą, prieš pradėdamas veikloje jį naudoti, turi mokesčių administratoriui pateikti užpildytą Fizinioasmens pranešimo apie ilgalaikio turto ar jo dalies priskyrimą vykdomai individualiai ir/arba kitai ekonominei veiklai FR0457 formą, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 372. (plačiau žr. GPMĮ 18 str. komentare). Pavyzdžiai: 1. Gyventojas, kuris verčiasi individualia veikla ir taiko pinigų apskaitos principą, 2015 m. rugsėjo mėn. 25 d. įsiregistravo pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju. Šiuo atveju, deklaruodamas pajamas už 2015 metus gyventojas pajamų pripažinimui jau turi taikyti kaupimo, o ne pinigų apskaitos principą. 2. Gyventojui, kuris verčiasi individualia veikla ir taiko pinigų principą, 2015 m. spalio mėn. atsirado prievolė registruotis PVM mokėtoju pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVMĮ) nuostatas (kadangi jo pajamos, gautos vykdant ekonominę veiklą, per paskutinius 12 mėn. viršijos 45 000 eurų sumą). Vadovaujantis PVMĮ nuostatomis gyventojas nuo PVMĮ nustatytos sumos sumokėjo PVM, bet PVM mokėtoju nesiregistravo. Kadangi PVM mokėtoju neįsiregistravo (nors buvo atsiradusi tokia prievolė), jam nėra prievolės 2015 metų mokestinį laikotarpį taikyti kaupimo apskaitos principo. Atkreiptinas dėmesys, kad gyventojas negali savarankiškai pasirinkti taikyti kaupimo principą, jeigu nėra įregistruotas PVM mokėtoju arba nėra priskyręs savo individualiai veiklai ilgalaikio turto. 3. Kai gyventojas nuo pajamų pripažinimo pagal pinigų apskaitos principą pereina prie pajamų pripažinimo pagal kaupimo apskaitos principą, tai nesumokėtos pirkėjų skolos į pajamas įtraukiamos tuo metu, kai jos sumokamos. Jei pirkėjai per 3 metus nuo to mokestinio laikotarpio, kurį perėjo prie kaupimo apskaitos principo, pradžios neatsiskaito, tai šios nesumokėtos skolos į gyventojo pajamas įtraukiamos tais trečiaisiais metais. Pavyzdys. Gyventojas, kuris verčiasi individualia veikla, pajamas pripažino pagal pinigų apskaitos principą, tačiau 2015 metais iš vykdomos veiklos uždirbo 50 tūkst. eurų ir įsiregistravo PVM mokėtoju. Vadinasi, nuo 2015-01-01, vadovaudamasis GPMĮ 8 str. 5 dalimi, šis gyventojas turi pereiti prie pajamų pripažinimo pagal kaupimo apskaitos principą. Gyventojo pagal 2014 m. gruodžio 31 d. surašytos pažymos duomenis 2015-01-01 yra tokios pirkėjų skolos (skolas patvirtina įrašas gyventojo privalomame pildyti Gyventojo individualios veiklos pajamų - išlaidų apskaitos žurnale): 1) įmonė A skolinga 3 tūkst. eurų, 2) įmonė B skolinga 6 tūkst. eurų. Įmonė A atsiskaitė 2015-05-12, todėl 3 tūkst. eurų pajamų sumą gyventojas įtraukė į savo pajamas pagal šią atsiskaitymo datą. Įmonė B 2015-12-08 sumokėjo dalį skolos – 2 tūkst. eurų. Vadinasi, deklaruodamas 2015 metų individualios veiklos pajamas, gyventojas įtrauks 5 tūkst. eurų atgautų pirkėjų skolų. Gyventojui 2016-03-16 įmonė B sumokėjo skolos dalį – dar 3 tūkst. eurų, kuriuos deklaruodamas 2016 metų individualios veiklos pajamas, įtrauks į pajamas kaip atgautą pirkėjų skolą. Gyventojas 2017-12-31 dar nebuvo atgavęs iš įmonės B likusios skolos dalies – 1 tūkst. eurų. Neatsižvelgiant į tai, kad įmonė B dar nesumokėjo skolos, gyventojas, apskaičiuodamas 2017 metų individualios veiklos pajamas, šią likusią skolos dalį (1 tūkst. eurų) turi įtraukti į pajamas. 4. Individualia veikla besiverčiantys gyventojai, pradėję taikyti kaupimo apskaitos principą, jį taiko iki veiklos pabaigos. Jeigu gyventojas išregistruojamas iš pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų arba nustoja savo veikloje naudoti ilgalaikį turtą, t. y. nelieka pagrindo, pagal kurį gyventojas perėjo prie kaupimo principo, jis vis tiek turi pajamas pripažinti pagal kaupimo apskaitos principą iki veiklos pabaigos. Jeigu gyventojas vykdo kelių rūšių individualią veiklą, pajamas iš skirtingų veiklos rūšių turi pripažinti pagal tą patį apskaitos principą. Vadinasi, gyventojas, vykdantis kelių rūšių individualią veiklą, kuriam atsirado prievolė pereiti prie pajamų pripažinimo pagal kaupimo apskaitos principą, turi taikyti šį principą apskaičiuodamas pajamas iš kiekvienos vykdomos veiklos rūšies. (8 str. 5 dalies komentaras - pagal VMI prie FM 2016-08-18 raštą Nr. (32.42-31-1E) RM-22692) 6. Šio straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos gyventojams, vykdantiems sporto veiklą, atlikėjo veiklą ir veiklą, iš kurios gautos pajamos apmokestintos įsigyjant verslo liudijimą. (Ši nuostata pagal 2008 m. gruodžio 23 d. GPM įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI111, Žin., 2008, Nr. 149-6033, įsigalioja nuo 2008-12-30, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras (šiuo metu rengiamas) III SKYRIUS SPECIALIOSIOS NUOSTATOS NUSTATANT KAI KURIAS PAJAMAS 9 straipsnis. Pajamos natūra (2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo Nr. XI-111 (Žin., 2008, Nr. 149-6033) redakcija ir 2009 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 9, 17, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-385 (Žin., 2009, Nr. 93- 3977) redakcija, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 ir 2010 metų bei vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. GPMĮ 2 straipsnio 15 dalyje pajamos natūra apibrėžtos kaip neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška pagal šio Įstatymo nuostatas būtų priskiriamas pajamoms. 2. GPMĮ 9 straipsnio nuostatos gali būti taikomos, kai gyventojo gautas turtas, paslaugos ar kita nauda ne pinigais pagal GPMĮ nuostatas yra laikoma pajamomis, kaip tai apibrėžta GPMĮ 2 straipsnio 14 dalyje (žr. šio straipsnio komentarą) bei yra tenkinamos visos pajamas natūra apibrėžiančioje sąvokoje įvardytos sąlygos. t.y.: - turto ar paslaugų davėjo ir naudos gavėjo tarpusavio santykiai yra pagrįsti siekimu duoti (gauti) ekonominę naudą ir - siekis duoti (gauti) naudą yra kilęs dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos ir - naudos davėjas siekia duoti naudą konkrečiam gyventojui. Pavyzdžiai: 1. UAB „X“ su darbuotoju sudarė pastarajam nuosavybės teise priklausančio automobilio nuomos sutartį, pagal kurią kiekvieną mėnesį darbuotojui vietoje piniginio atlygio už automobilio nuomą skiria po 50 litrų benzino. Pateiktu atveju konkretus gyventojas pagal nuomos sutartį gauna atlygį turtu. Gyventojo gautas turtas, pripažįstamas pajamomis, gautomis natūra. 2. Gyventojas nuomoja žemės sklypą žemės ūkio bendrovei. Žemės ūkio bendrovė už žemės nuomą gyventojui sumoka grūdais. Gyventojo gautas turtas pripažįstamas pajamomis, gautomis natūra. 3. UAB „X“ išsinuomojo sporto salę, salės nuomos kaina mėnesiui – 150 Eur. Pagal vardinį sąrašą sporto salę lankantiems 10 darbuotojų yra įteikti specialūs leidimai. Darbdavio apmokėta suma, padalinta iš naudą gaunančių darbuotojų skaičiaus yra pripažįstama šių gyventojų pajamomis, gautomis natūra. (3 pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-07 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-17374) 4. Įmonė paslaugos tiekėjui apmoka už jos akcininko kelionės bilietus į naujo įmonės padalinio atidarymą užsienyje. Kadangi įmonės akcininko vykimas į užsienį negali būti vertinamas susijusiu su darbo funkcijų atlikimu (akcininkas nedirba įmonėje) ir pateiktu atveju GPMĮ 2 str. 14 d. 5 punkto nuostatos netaikomos, gyventojo gauta nauda pripažįstama pajamomis, gautomis natūra. 5. UAB „X“, optimizuodama apskaitą, išima banko kreditines korteles darbuotojų vardu ir sumoka metinį kreditinių kortelių aptarnavimo mokestį, kurį pagal su banku sudarytos sutarties sąlygas turi mokėti pats darbuotojas. Įmonės už darbuotoją sumokėta metinė kreditinės kortelės aptarnavimo mokesčio suma pripažįstama darbuotojo pajamomis, gautomis natūra. 6. Įmonė sumoka vairavimo mokyklai už savo darbuotojo lankomus B kategorijos vairavimo kursus. Transporto priemonės vairavimas nėra darbuotojo darbo funkcija. Darbdavio sumokėta įmoka už vairavimo kursus pripažįstama darbuotojo pajamomis, gautomis natūra. 7. Įmonė sumokėjo 500 Eur už gyventojo, nesusijusio su įmone, kelionės bilietus ir apgyvendinimo paslaugas. Jeigu kelionė nėra susijusi su gyventojo darbo funkcijomis ar jo individualia veikla ir negali būti taikomas GPMĮ 2 str. 14 d. 5 punktas, gyventojo gauta nauda 500 Eur pripažįstama pajamomis, gautomis natūra. 8. UAB „X“ savo darbuotojams organizavo šventinį Kalėdų vakarą. Darbdavys sumokėjo už vaišes 724 Eur. Vakare dalyvavo 25 darbuotojai. Kadangi šiuo atveju konkreti kiekvieno darbuotojo gauta individuali nauda neidentifikuojama, tai įmonės patirtos išlaidos vakaro organizavimui nelaikomos darbuotojų pajamomis ir nepripažįstamos pajamomis natūra. (7, 8 pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-07 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-17374) 3. Pažymėtina, kad GPMĮ 9 straipsnyje įtvirtinti pajamų, gautų natūra pripažinimo principai negali būti taikomi tais atvejais, kai nustatoma, kad gyventojo gautas turtas ar paslaugos pagal GPMĮ nuostatas apskritai nelaikomi pajamomis ir nėra pajamų mokesčio objektas. Tokiais atvejais GPMĮ 9 straipsnio nuostatos netaikomos. Pavyzdžiai: 1. Gyventojas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą susigrąžino nekilnojamąjį daiktą. Nauda gauta ne pinigais, o natūra (turtu), tačiau pagal GPMĮ 2 str. 14 dalies nuostatas nurodytu pagrindu gautas turtas nelaikomas gyventojo pajamomis ir todėl pajamų natūra nuostatos netaikomos. 2. Gyventojas atliko kito gyventojo bute kapitalinį remontą. Kai nustatoma, kad remonto paslauga buvo grąžinta piniginė skola, tai susigrąžinta skola nėra gyventojo pajamos ir todėl remonto paslauga negali būti laikoma gyventojo pajamomis, gautomis natūra. 3. UAB „X“ apmokėjo firmai už taksi paslaugas, kuriomis naudojasi įmonės darbuotojas darbo funkcijoms vykdyti. Kadangi įmonės išlaidos yra susijusios su darbuotojų darbo funkcijų vykdymu, jos nėra darbuotojo pajamos ir todėl negali būti laikomos gyventojo pajamomis, gautomis natūra. 4. UAB „X“ nupirko darbuotojams autobusų - troleibusų mėnesinius bilietus, nes važinėjimas yra susijęs su jų darbo funkcijų atlikimu. Darbdavio patirtos išlaidos nėra darbuotojo pajamos ir todėl nelaikomos gyventojo pajamomis, gautomis natūra. 5. UAB „X“ apmokėjo darbuotojo kvalifikacijos kėlimo kursus, susijusius su darbuotojo atliekamomis darbo funkcijomis. Įmonės patirtos išlaidos nėra darbuotojo pajamos ir todėl nelaikomos gyventojo pajamomis, gautomis natūra. 6. UAB „X“ apmokėjo (įstaigai arba įmonei) už darbuotojų, kurie nuolat bendrauja su klientais, paskiepijimą nuo gripo ir išdalino jiems antivirusinius vaistus. Kadangi šiuo atveju skiepijimas yra susijęs su darbo funkcijų ypatumais, įmonės patirtos išlaidos nėra darbuotojo pajamos ir nelaikomos gyventojo pajamomis, gautomis natūra. 7. Įmonės lėšomis sumokama bauda, kuri įmonės darbuotojui buvo skirta už aplaidų apskaitos tvarkymą. Kadangi Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumato galimybės bausti įmonės, o pažeidimas yra susijęs su gyventojo atliekamomis darbo funkcijomis (pareigomis), todėl įmonės lėšomis sumokėta bauda, nelaikoma šio gyventojo pajamomis, gautomis natūra. Kai kito asmens lėšomis sumokama bauda už pažeidimą, nesusijusį su atliekamomis darbo funkcijomis (pareigomis), gauta asmenine nauda pripažįstama pajamomis, gautomis natūra, pvz., bauda už kelių eismo taisyklių pažeidimą. 4. GPMĮ 9 str. 1 dalyje yra nustatyti atvejai, kada gyventojo gauta nauda nepripažįstama pajamomis, gautomis natūra. Taigi nuo 2010 metų mokestinio laikotarpio, gyventojo gautas turtas, paslaugos arba kita nepiniginė nauda, kuri nėra paminėta GPMĮ 9 straipsnio 1 dalyje, tačiau yra laikoma pajamomis, kaip tai apibrėžta GPMĮ 2 straipsnio 14 dalyje (žr. šio straipsnio komentarą) ir gaunama GPMĮ 2 straipsnio 15 dalyje (žr. šio straipsnio komentarą) apibrėžtomis sąlygomis, yra pripažįstama pajamomis, gautomis natūra. Todėl gyventojo pajamomis, gautomis natūra, pripažįstama tokia nauda kaip asmeniniais tikslais naudojamas darbdavio automobilis, nauda, gauta už kreditą ar paskolą mokant lengvatines palūkanas arba jų nemokant ir kt. Pavyzdžiai: 1. UAB „X“ savo darbuotojo naudai moka gyvybės ir ne gyvybės draudimo įmokas. Šios draudimo įmokos pripažįstamos to darbuotojo pajamomis, gautomis natūra, ir yra apmokestinamos, išskyrus atvejus, kai šios draudimo įmokos atitinka GPMĮ 17 str. 1 d. 14 p. arba 141 p. nustatytas sąlygas (žr. GPMĮ 17 str. 1 d. 14 p. komentarą). 2. UAB „X“ buvusiam darbuotojui draudimo įmonėje nuperka pensijų anuitetą, t.y. sumoka vienkartinio dydžio draudimo įmoką pagal anuiteto sutartį. Vadovaujantis draudimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, anuiteto išpirkimas (vienkartinė sumokėta įmoka) vertinamas kaip gyvybės draudimo įmoka. Įmonės gyventojo naudai sumokėta gyvybės draudimo įmokos suma pripažįstama gyventojo pajamomis, gautomis natūra. 3. Apsaugos tarnyba savo darbuotojui turto apsaugos paslaugas teikia nemokamai. Gauta nauda (paslaugos vertė) pripažįstama gyventojo pajamomis, gautomis natūra. 4. UAB „X“ darbuotojams suteikiama teisė praėjus nustatytam pasirinkimo sandorio (angl. stock options) laikymo laikotarpiui (3 metams) nuo jo suteikimo dienos įsigyti nustatytą skaičių užsienio įmonės Y (Y ir X priklauso tai pačiai įmonių grupei) akcijų už kainą, kuri yra nustatoma pasirinkimo sandorio suteikimo dieną. Pasibaigus 3 metų laikotarpiui darbuotojai už lengvatinę kainą įsigyja akcijas. Kiekvieno darbuotojo gauta individuali nauda pripažįstama pajamomis, gautomis natūra ir apmokestinamos kaip su darbo santykiais susijusios pajamos. 5. Pajamomis, gautomis natūra, pripažįstama gyventojo nauda, gauta asmeniniais tikslais naudojantis kitam asmeniui priklausančiu turtu. 5.1. Kitam asmeniui priklausančio turto naudojimas gyventojo reikmėms, ypač, kai toks naudojimasis turtu yra pagrįstas išimtinai asmeniniais santykiais (draugyste, kaimynyste, giminyste ir pan.), savaime nelaikoma pajamomis, gautomis natūra, kadangi tokiais atvejais nauda objektyviai ekonomiškai negali būti identifikuota. Pagal šį įstatymo straipsnį pajamos natūra pripažįstamos tik tais atvejais, kai pats turto suteikimas naudotis asmeniniais tikslais yra vertinamas kaip gauta nauda (pajamos), t.y., kai naudos atsiradimas sąlygotas turto natūra davėjo ir natūra gavėjo tam tikrais ekonominiais interesais, santykiais, susijusiais su darbine ar panašia veikla, ir dėl sandorių įtakos. 5.2. Nauda, kurią gyventojas gauna asmeniniais tikslais naudodamas darbdaviui priklausantį automobilį, pripažįstama pajamomis natūra. Automobilio laikymas prie namų, atliekant tokias darbo funkcijas, kurios gali pareikalauti išvykimo į darbą bet kuriuo paros metu ar pan., taip pat važinėjimas automobiliu tik į darbą ir iš darbo nėra vertinamas, kaip automobilio naudojimas asmeniniais tikslais. 5.3. Automobilis laikomas suteiktu naudotis asmeniniais tikslais, kai pajamų natūra davėjas duoda tokį leidimą (sutikimą). Leidimas (sutikimas) gali būti išreikštas ne tik raštu, bet ir nekliudant naudotis turtu, kai darbdavys žino, kad juo naudojamasi ir asmeniniais tikslais. Tačiau formalaus draudimo atveju, kai faktiškai nekliudoma naudotis ir žinoma, kad yra naudojamasi turtu asmeniniais tikslais, taip pat gali būti vertinama kaip leidimas (sutikimas) naudotis turtu. 5.4. Tais atvejais, kai gyventojas turi galimybę naudoti automobilį ir asmeniniais tikslais, svarbu nustatyti, kokie konkrečiai darbuotojai (visi ar ne visi), kokį laikotarpį (ribotai, neribotai) ir pan., turi tokias teises bei kokiu būdu bus vertinama gauta nauda. 5.5. Kai gyventojas asmeninį automobilį nuomoja ar pagal panaudos sutartį perduoda įmonei naudoti darbo reikalais ir tas gyventojas turi galimybę šį automobilį naudoti taip pat asmeniniais tikslais (po darbo, laisvadieniais ir pan.), laikoma, kad šio gyventojo pajamos natūra yra įmonės apmokėtų automobilio eksploatavimo, remonto, draudimo išlaidų dalis, proporcingai tenkanti naudojant automobilį ne darbo reikalais. Pats automobilio naudojimas nelaikomas gyventojo pajamomis, gautomis natūra. 6. Pajamomis, gautomis natūra, taip pat pripažįstama gyventojo nauda, gauta natūra, kai gyventojas už kreditą arba paskolą moka lengvatines palūkanas arba jų nemoka. 6.1. Pajamų natūra davėju gali būti tiek juridinis asmuo (banko ar kt. kredito įstaiga ar įmonė), tiek fizinis asmuo, tiek darbdavys, tiek asmuo, su kuriuo gyventojas nėra susijęs darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais. 6.2. Tačiau 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo Nr. XI-111 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad gyventojo naudai, gautai, kai gyventojas už kreditą arba paskolą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti, iki 2009 01 01 suteiktą asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, moka lengvatines palūkanas arba jų nemoka, taikomos iki šio Įstatymo įsigaliojimo galiojusios apmokestinimo taisyklės. Kadangi pagal GPMĮ nuostatas iki minėto įstatymo įsigaliojimo gyventojo gauta tokia nauda nebuvo pripažįstama pajamomis, gautomis natūra, tai ir po tos datos gyventojo gauta nauda nepripažįstama pajamomis, gautomis natūra, ir nėra pajamų mokesčio objektas. Taigi, kai gyventojas gauna naudą iš darbdavio pagal iki 2009 01 01 jo suteiktą kreditą arba paskolą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti, tokia jo nauda pajamomis natūra nepripažįstama. Jeigu gyventojas moka lengvatines palūkanas arba jų nemoka pagal po 2009 01 01 darbdavio suteiktą kreditą arba paskolą gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti, tai tokia jo nauda, gauta nuo 2010 01 01 yra pripažįstama pajamomis, gautomis natūra. Kredito ar paskolos suteikimo data laikoma paskolos ar kreditavimo sutarties pasirašymo data. Paskolos sutarties sąlygų, pvz., paskolos valiutos palūkanų maržos, palūkanų schemos keitimai nėra traktuojami kaip naujos sutarties sudarymo data. Pavyzdžiai: 1. AB „X“ iki 2009 01 01 darbuotojui suteikė beprocentinę paskolą gyvenamajam būstui įsigyti. Darbuotojo gauta nauda tiek 2009 01 01, tiek vėliau nepripažįstama pajamomis natūra ir nėra pajamų mokesčio objektas. 2. AB „X“ po 2009 01 01 darbuotojui suteikė beprocentinę paskolą gyvenamajam būstui įsigyti. Darbuotojo 2009 metų mokestiniu laikotarpiu gauta nauda nepripažįstama pajamomis, gautomis natūra, ir nėra pajamų mokesčio objektas, o nuo 2010 01 01 gauta nauda pripažįstama pajamomis natūra ir GPMĮ nustatyta tvarka apmokestinama. 3. AB „X“ iki 2009 01 01 darbuotojui A suteikė paskolą lengvatinėmis palūkanomis (paskolos paskirtis kita, nei gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti). Darbuotojo iki 2010 01 01 gauta nauda nepripažįstama pajamomis natūra, o nuo 2010 01 01 gauta nauda pripažįstama pajamomis natūra ir GPMĮ nustatyta tvarka apmokestinama. 4. AB „X“ iki 2010 01 01 įmonėje nedirbančiam akcininkui suteikė beprocentinę paskolą. Akcininko iki 2010 01 01 gauta nauda nepripažįstama pajamomis natūra, o nuo 2010 01 01 pagal tą sutartį gauta nauda pripažįstama pajamomis natūra ir GPMĮ nustatyta tvarka apmokestinama. 6.3. Sprendžiant, ar gyventojo gauta paskola gali būti vertinama kaip ekonominė nauda, atsižvelgiama į tai, ar lengvatinių paskolų palūkanų normos atitinka rinkos kainas sutarties sudarymo (paskolos suteikimo) momentu. Jeigu paskolos suteikimo momentu palūkanos neatitiko rinkos kainų, tai gyventojo gauta nauda nustatoma pagal pajamų gavimo metu galiojančias normas. Pavyzdys. Įmonė prekiauja butais ir, siekdama pritraukti daugiau pirkėjų, taiko nuolaidas reklaminių akcijų metu. Vykdydama vieną iš reklaminių akcijų pirkėjui (ne darbuotojui), imančiam iš banko 100 proc. būsto paskolą, taikoma buto nuolaida, kuri yra lygi pirkėjo būsto paskolos draudimui, privalomam imant 100 proc. būsto paskolą. Pateiktu atveju, gyventojas nuolaidą, lygią pirkėjo būsto paskolos draudimui, gauna dėl butais prekiaujančios įmonės surengtų reklaminių akcijų, kuriomis nesiekiama duoti naudą konkretiems asmenims ir ji suteikiama kiekvienam pirkėjui. Įmonės taikoma nuolaida nėra pajamų mokesčio objektas ir todėl nelaikomos gyventojo pajamomis, gautomis natūra. 6.4. Ūkininkų gauta nauda, kai jie moka lengvatines palūkanas ar jų nemoka už paskolas ar kreditus, kurie savo esme yra išankstinis atsiskaitymas už patiektą produkciją, taip pat už paskolas, kurios gautos žemės ūkio bendrovės interesais ir gyventojas ekonominės naudos negauna, nelaikomos pajamomis, gautomis natūra. Pavyzdžiai: 1. AB „X“ iki 2009 01 01 suteikė paskolą ūkininkui. Metinė palūkanų norma – 0 proc., paskolos sutarties terminas - 5 metai. Taip AB „X“ įformino avansų pinigų mokėjimą ūkininkui, iš kurio perka pieną. Paskolos grąžinimas vykdomas išskirtinai darant užskaitą iš mokėtinos sumos už tiekiamą pieną. Pateiktu atveju paskola savo esme yra išankstinis atsiskaitymo už produkciją būdas ir todėl priskiriama gyventojo iš žemės ūkio veiklos gautoms pajamoms, kurios apmokestinamos taikant GPMĮ 17 str. 1 d. 23 punkto nuostatas, todėl nemokamos palūkanos nelaikomos pajamomis, gautomis natūra. 2. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymą (toliau – Įstatymas) žemės ūkio bendrovei (toliau - bendrovė) neleidžiama įsigyti ir turėti daugiau kaip 500 ha žemės. Bendrovė, siekdama toliau sėkmingai plėtoti veiklą, bet neturėdama teisės daugiau pirkti žemės savo vardu, bendrovės narių susirinkime priėmė sprendimą išduoti paskolą bendrovės nariui (fiziniam asmeniui) ir jo vardu iš žemės nuomotojų nupirkti žemės. Pagal paskolos sutartį buvo išduota beprocentinė paskola su įsipareigojimu, kad žemę ir toliau dirbs bendrovė, o Įstatymo pakeitimo atveju ši žemė pereis bendrovei arba paskola bus grąžinta žeme. Tokiu atveju, kai paskola suteikta ir panaudojama išimtinai bendrovės interesais ir gyventojas negauna jokios ekonominės naudos, pripažinti pajamas bei taikyti GPMĮ nuostatas nėra pagrindo. Vadovautis Mokesčių administravimo įstatyme nustatytais principais, tokie atvejai turi būti vertinami pagal veiklos turinį, o ne pagal formalią jos išraišką. 7. Gyventojų, kuriems nustatytos lengvatinės prekių (produkcijos) ar paslaugų įsigijimo sąlygos, gauta nauda pripažįstama pajamomis, gautomis natūra tik tuo atveju, jei tos naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti tik konkretiems gyventojams ir tų prekių ar paslaugų tokiomis palankiomis sąlygomis jie negalėtų įsigyti niekur kitur (specialiosios nuolaidos). Pavyzdys. Prekybos įmonė UAB “X” savo darbuotojui parduoda prekių, kuriomis ji prekiauja, su specialia 30 proc. nuolaida. Gyventojo gauta nauda pripažįstama pajamomis, gautomis natūra. 8. Pažymėtina, kad nuo 2010-01-01 gyventojo (turto savininko) vardu turto naudotojui sumokėjus mokėjimus, susijusius su to turto eksploatavimu (atlyginimas už komunalines, telekomunikacijų paslaugas, šildymą ir panašias paslaugas), kurie turi būti mokami neatsižvelgiant į tai, ar turtas faktiškai naudojamas, ar ne, nelaikomos šio gyventojo (turto savininko) pajamomis, kai tokie mokėjimai sumokėti už tuos laikotarpius, kai šiuo turtu faktiškai naudojosi (nuomos ar kitos sutarties pagrindu) ne pats turto savininkas, o kitas asmuo. Turto savininko pajamomis taip pat nelaikomi ir kiti, su turto naudojimu (eksploatavimu) susiję, turto nuomininko ar panaudos gavėjo mokami mokėjimai. Pavyzdys. Gyventojas 2015 metais nuomoja savo butą UAB „X“. Už buto nuomą gyventojas gauna 300 Eur per mėnesį nuompinigių. Be to, įmonė sumoka mokėjimus, susijusius su to buto eksploatavimu (buto šildymas, aptarnavimo mokesčiai, atlyginimas už telekomunikacijų paslaugas, už sunaudotą vandenį, elektrą ir kt.). Mokėjimų, susijusių su to turto eksploatavimu, suma, apmokėta įmonės (turto naudotojo) nėra gyventojo pajamos ir todėl negali būti laikomos gyventojo pajamomis, gautomis natūra. 9. Konstatavus, kad gyventojo gautas turtas, paslaugos ar kita gauta nauda pagal GPMĮ 9 str. 1 dalies nuostatas, galiojusias pajamų gavimo momentu yra pripažįstama pajamomis, gautomis natūra, tokia ne pinigais gauta nauda turi būti įvertinama, t.y. nustatoma suma, nuo kurios GPMĮ nustatyta tvarka turi būti skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis, arba kuri pagal GPMĮ nuostatas priskiriama gyventojo neapmokestinamosioms pajamoms. Pajamos, gautos natūra įvertinamos GPMĮ 9 str. 3 dalyje nustatyta tvarka (žr. GPMĮ 9 str. 3 dalies komentarą). 10. Natūra gautos pajamos apmokestinamos pagal tokias pat taisykles, kaip ir gautos pinigais, taikant GPMĮ 6 straipsnyje nustatytus mokesčio tarifus, atsižvelgiant į 17 straipsnio nuostatas dėl pajamų priskyrimo neapmokestinamosioms bei 22–25 straipsnius, reglamentuojančius pajamų mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir deklaravimo tvarką (žr. minėtų straipsnių komentarus). 11. Pajamos natūra pripažįstamos gautomis GPMĮ 9 str. 2 dalyje nustatyta tvarka (žr. GPMĮ 9 str. 2 dalies komentarą). 12. Siekiant teisingai pritaikyti GPMĮ nuostatas, reglamentuojančias pajamas natūra, kiekviena konkreti situacija turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, tarp šalių susiklosčiusių santykių esmę, jų susitarimų turinį bei kt. (9 str. komentaro 4-12 p. - pagal VMI prie FM 2015-08-07 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-17374) GPMĮ 9 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojanti nuo 2010 m. sausio 1 d.: (2009 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 9, 17, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-385 redakcija, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas). 1. Pajamomis, gautomis natūra, nepripažįstama: 1) gyventojo gautos iš asmens, nesusijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, nepiniginės dovanos ir laimėjimai (prizai), jeigu jų vertė neviršija 100 eurų; (pakeista pagal 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9, 13¹, 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-1129, nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2015 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas). Komentaras 1. Gyventojo gauta nepiniginė dovana ir laimėjimas (prizas) nepripažįstami pajamomis, gautomis natūra, jeigu: - nepiniginė dovana ir laimėjimas (prizas) yra gauti iš asmens, su kuriuo nepiniginę dovaną ir/ar laimėjimą (prizą) gavęs gyventojas nėra susijęs darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais (t.y., ne iš darbdavio), ir - kiekvieno nepiniginės dovanos ir laimėjimo (prizo) vertė nėra didesnė kaip 100 Eur. (9 str. 1 d. 1 p. komentaro 1 p. 3 pastraipa - pagal VMI prie FM 2015-08-07 raštą Nr. (32.42-31-1)RM-17374) Pavyzdžiai: 1. X prekybos centre organizuotame žaidime gyventojas laimėjo 55 Eur vertės radijo imtuvą. Kadangi šio laimėjimo vertė nėra didesnė kaip 100 Eur, todėl laimėtas radijo imtuvas nepripažįstamas pajamomis natūra ir nėra pajamų mokesčio objektas. 2. Gyventojas nusipirkęs loterijos bilietą laimėjo 70 Eur vertės kosmetikos rinkinį. Kadangi laimėjimo vertė nėra didesnė kaip 100 Eur, todėl laimėtas kosmetikos rinkinys nepripažįstamas pajamomis, gautomis natūra, ir nėra pajamų mokesčio objektas. 3. Grožio salono 100-ajam klientui nemokamai buvo suteikta 30 Eur vertės paslauga. Kadangi dovanotos paslaugos vertė nesiekia 100 Eur, todėl laimėta nauda nepripažįstama pajamomis, gautomis natūra, ir nėra pajamų mokesčio objektas. 4. Sporto varžybų metu geriausiam žaidėjui buvo įteiktas prizas - 50 Eur vertės kamuolys. Kadangi prizo vertė nėra didesnė kaip 100 Eur, todėl kamuolio vertė nepripažįstama pajamomis, gautomis natūra, ir nėra pajamų mokesčio objektas. 5. Gyventojas televizijos žaidime laimėjo prizą – automobilį, kurio rinkos kaina - 3450 Eur. Kadangi šio laimėjimo vertė yra didesnė kaip 100 Eur, todėl laimėto automobilio vertė pripažįstama pajamomis natūra ir yra pajamų mokesčio objektas. 6. Įmonė sumokėjo 900 Eur už gyventojo (ne darbuotojo) kelionės bilietus ir apgyvendinimo paslaugas. Šios gyventojo išlaidos nėra susijusios su jo darbo funkcijomis ar jo individualia veikla, todėl tokiu atveju negali būti taikomos GPMĮ 2 straipsnio 14 dalies 5 punkto nuostatos ir gyventojo gauta 900 Eur nauda laikoma jo natūra gautomis pajamomis – nepiniginė dovana. 2. Kadangi natūra gautomis pajamomis nepripažįstami ne iš darbdavio gautos ne didesnės kaip 100 Eur vertės nepiniginės dovanos ir laimėjimai (prizai), todėl jie neįtraukiami į apskaičiuojamas gyventojo pajamas. Jeigu nepiniginės dovanos ir laimėjimo (prizo) vertė yra didesnė kaip 100 Eur, tai pajamomis natūra pripažįstama visa nepiniginės dovanos ir laimėjimo (prizo) vertė. Gautos pajamos apmokestinamos, taikant GPMĮ 17 straipsnyje nustatytas apmokestinimo lengvatas. Pavyzdžiai: 1. Gyventojas iš įmonės „X“ (ne iš darbdavio) per mokestinį laikotarpį gavo 6 prizus, iš kurių vieno vertė neviršijo 100 Eur, o kitų 5 prizų kiekvieno vertė buvo didesnė už nustatytą sumą. Į apskaičiuojamas gyventojo pajamas turi būti įtraukiama tik 5 prizų vertė, nes prizas, kurio vertė neviršija 100 Eur sumos, nelaikomas pajamomis, gautomis natūra, ir nėra pajamų mokesčio objektas. Kiti 5 gyventojo gauti prizai, kurių vertė didesnė kaip 100 Eur, apmokestinami atsižvelgiant į GPMĮ 17 str. 1 d. 40 punkto nuostatas. 2. Gyventojas dalyvavo televizijos žaidime (ne loterijoje) ir laimėjo prizą – dviratį, kurio vertė 300 Eur. Kadangi laimėto prizo vertė didesnė nei 100 Eur, todėl visa prizo vertė pripažįstama gyventojo pajamomis, gautomis natūra. Kadangi gauto prizo vertė viršija 200 Eur, GPMĮ 17 str. 1 d. 40 punkte numatyta apmokestinimo lengvata netaikoma. (žr. šio straipsnio komentarą). (9 str. 1 d. 1 p. komentaro pvz ir 2 p. - pagal VMI prie FM 2015-08-07 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM17374) 3. Nepiniginės dovanos ir laimėjimai (prizai), kuriuos gyventojas gauna iš darbdavio, pripažįstami gyventojo pajamomis, gautomis natūra, neatsižvelgiant į jų vertę. Pavyzdžiai: 1. UAB „X“ savo darbuotojams, laimėjusiems konkursą dėl geriausio atitinkamos profesijos darbuotojo vardo, paskyrė nepiniginius prizus – laikrodžius, kurių kaina 90 Eur. Laikrodžių vertė pripažįstama darbuotojų pajamomis, gautomis natūra. Gyventojų gauti prizai apmokestinami, taikant GPMĮ 17 str. 1 d. 39 punkte nustatytą lengvatą. 2. UAB „X“ savo darbuotojui jubiliejaus proga įteikė dovaną – televizorių, kurio kaina 220 Eur. Šios dovanos vertė priskiriama darbuotojo pajamoms, gautoms natūra. Darbuotojo gauta dovana apmokestinama kaip su darbo santykiais susijusios pajamos. (9 str. 1 d. 1 p. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-07 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM17374) 2) gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už gyventojui suteiktas gydymo paslaugas, kai to reikalauja teisės aktai; Komentaras 1. Ši nuostata taikoma, kai: - už gyventojui suteiktas gydymo paslaugas sumoka darbdavys ir - už gyventojo gydymo paslaugas darbdavys sumoka todėl, kad tokią pareigą jam nustato atitinkami teisės aktai. Pavyzdys. Darbdavys gydymo įstaigai sumokėjo už vidaus tarnybos sistemos pareigūno, sužaloto einant pareigas, gydymą ir sveikatos reabilitaciją. Už gydymo ir reabilitacijos paslaugas sumokėta suma nepripažįstama gyventojo pajamomis, gautomis natūra, nes tokiais atvejais tokių paslaugų apmokėjimą nustato Vidaus reikalų tarnybos statutas. 2. Kai gyventojo gydymo paslaugas apmoka darbdavys, tačiau sprendimas apmokėti priimtas vadovaujantis vidaus veiklą reglamentuojančiais teisės aktais (vadovo įsakymais, potvarkiais ar kitais teisės aktais), kurie neįgyvendina teisės aktų nuostatų arba kai gyventojo gydymo paslaugas apmoka kitas asmuo (ne darbdavys), tai tokia gyventojo gauta nauda pripažįstama pajamomis, gautomis natūra. Pavyzdys. Darbdavys darbuotojus apdraudė papildomu sveikatos draudimu ir kiekvienam apdraustajam darbuotojui išduodama draudimo bendrovės sveikatos knygelė, kurioje gydymo įstaigos pažymi, už kokią sumą suteikta paslaugų, o vaistinės – už kokią sumą įsigyta vaistų. Draudimo išmokas tiesiogiai gauna gydymo įstaigos arba vaistinės, su kuriomis draudimo bendrovė yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis. Šiuo atveju, darbdavys gyventojams sumoka už teisę gauti gydymo (sveikatos priežiūros) paslaugas, t.y. sveikatos draudimu draudžiama rizika mokėti už gydymo paslaugas, o darbdavio sumokamos sveikatos draudimo įmokos laikomos sumokėjimu už gydymo (sveikatos priežiūros) paslaugas. Darbdavio už kiekvieną gyventoją sumokėta sveikatos draudimo įmokos suma pripažįstama kiekvieno gyventojo pajamomis, gautomis natūra, nes teisės aktuose nenustatyta tokiais atvejais sumokėti už gydymo paslaugas. Pažymėtina, kad tokioms įmokoms taikomos GPMĮ 17 str. 1 d. 14 ar 14-1 punktuose nustatytos mokesčio lengvatos. (9 str. 1 d. 2 p. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-07 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-17374) 3) asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gyventojui suteikti naudotis (neperdavus nuosavybėn) darbo drabužiai, avalynė, darbo įrankiai, įranga ir kitas turtas, ir (ar) nauda, kai asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, apmoka su to suteikto turto naudojimu susijusias išlaidas, jeigu su šiais darbo drabužiais, avalyne, darbo įrankiais, įranga ir kitu turtu atliekamos tik darbo funkcijos; Komentaras 1. Gyventojo pajamomis, gautomis natūra, nepripažįstami darbo drabužiai, avalynė, darbo įrankiai, įranga, kitas turtas (pavyzdžiui, automobilis) ir/ar nauda, kai apmokamos su nurodyto turto naudojimu susijusios išlaidos, jeigu: - tuos darbo drabužius, avalynę, darbo įrankius, įrangą ir kitą turtą gyventojas gauna iš darbdavio, ir - tie darbo drabužiai, avalynė, darbo įrankiai, įranga ir kitas turtas nėra perduodamas gyventojo nuosavybėn, ir - su tais darbo drabužiais, avalyne, darbo įrankiais, įranga ir kitu turtu gyventojas atlieka tik darbo funkcijas. 2. Šiame punkte išvardyto turto (darbo įrankiai, įranga, drabužiai, avalynė ir kitas turtas) sąvoka suprantama kaip įmonės turtas, kuris neperduodamas ir/ar negali būti perduotas naudotis gyventojui ir asmeninėms reikmėms. Pavyzdys. Darbdavys banko „X“ darbuotojams suteikė naudoti kostiumus (banko uniformas) ir nešiojamuosius kompiuterius. Kadangi šis turtas - drabužiai ir kompiuteriai darbuotojų nuosavybėn neperduodami, o naudojami tik jų darbo funkcijoms atlikti, nelaikoma, kad darbuotojai gavo pajamų natūra. Gyventojų pajamomis natūra taip pat nepripažįstamos įmonės išlaidos minėtoms uniformoms valyti ir kompiuteriams techniškai prižiūrėti. 3. Tais atvejais, kai darbdavio gyventojui suteiktas turtas gali būti naudojamas tik darbo tikslais ir darbuotojui nesuteikiamas naudotis ir asmeniniais tikslais, darbuotojas naudos (pajamų natūra) negauna. 4. Turtas laikomas suteiktu naudotis asmeniniais tikslais, kai pajamų natūra davėjas duoda tokį leidimą (sutikimą). Leidimas (sutikimas) gali būti išreikštas ne tik raštu, bet ir nekliudant naudotis turtu, kai darbdavys žino, kad juo naudojamasi ir asmeniniais tikslais. Tačiau formalaus draudimo atveju, kai faktiškai nekliudoma naudotis ir žinoma, kad yra naudojamasi turtu asmeniniais tikslais, taip pat gali būti vertinama kaip leidimas (sutikimas) naudotis turtu. (9 str. 1 d. 3 p. komentaro 3, 4 p. - pagal VMI prie FM 2015-08-07 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM17374) 4) gyventojo nauda, gauta kitam asmeniui tiesiogiai mokymo įstaigoms sumokėjus už gyventojo mokymą, kurį baigęs jis įgyja aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą ir (arba) kvalifikaciją; Komentaras 1. Ši nuostata taikoma tuo atveju, kai kitas asmuo sumoka už gyventojo mokymą. Gyventojo gauta nauda nepripažįstama pajamomis, gautomis natūra, jeigu: - kitas asmuo sumoka už gyventojo mokymą, suteikiantį aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą ir/ar kvalifikaciją, ir - už gyventojo mokymą kitas asmuo sumoka tiesiogiai mokymo įstaigai. 2. Kitu asmeniu gali būti tiek gyventojo darbdavys, tiek bet kuris kitas fizinis ar juridinis asmuo. 3. Sąvokos „aukštesnysis, aukštasis išsilavinimas, kvalifikacija“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos švietimą reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos ir/ar tų užsienio valstybių, kuriose gyventojas studijuoja, teisės aktuose. 4. Gyventojo gauta nauda, nepripažįstama pajamomis natūra, yra laikomos bet kokios kito asmens tiesiogiai mokymo įstaigai pervestos sumos, kurios panaudojamos konkretaus gyventojo išlaidoms už patį mokymą sumokėti, pvz., įmoka už studijas, egzamino perlaikymą. Tačiau kitos su mokymusi susijusios išlaidos, pvz., sumos už gyventojo pragyvenimą bendrabutyje ar būsto nuomą ir pan., sumokėtos kito asmens, laikomos to gyventojo pajamomis, gautomis natūra. Pavyzdys. UAB „X“ už gyventojo studijas mokymo įstaigai sumokėjo 400 Eur ir 50 Eur įmoką už jo pragyvenimą mokymo įstaigos bendrabutyje. Gyventojo pajamomis natūra nepripažįstama tik už studijas sumokėta 400 Eur suma. (9 str. 1 d. 4 p. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-07 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM17374) 5. Gyventojo gauta nauda nepripažįstama pajamomis, gautomis natūra, nepriklausomai nuo to, ar kitas asmuo apmoka už gyventojo mokymą Lietuvos, arba užsienio valstybės mokymo įstaigai. 5) kito asmens lėšomis už gyventoją į biudžetą sumokėtas pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Komentaras 1. Ši nuostata taikoma tuo atveju, kai kitas asmuo už gyventoją į biudžetą sumoka gyventojų pajamų mokestį, socialinio draudimo įmokas ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas. 2. Gyventojo nauda dėl už jį sumokėtų mokesčių nepripažįstama gyventojo pajamomis, gautomis natūra, tiek tuo atveju, kai pagal GPMĮ nuostatas mokestį apskaičiuoti ir sumokėti privalo pats pajamų natūra gavęs gyventojas, tiek tuo atveju, kai apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį, nuo pajamų, gyventojo gautų natūra, prievolė tenka pajamų natūra davėjui. Pavyzdžiai: 1. UAB „X“ už trijų savo darbuotojų gydymo paslaugas gydymo įstaigai sumokėjo 2500 Eur. Kiekvienam darbuotojui tenkančios sumokėtos sumos dalis pripažįstama tų darbuotojų pajamomis, gautomis natūra. UAB „X“ nuo tokių darbuotojų natūra gautų pajamų apskaičiavo ir iš savo lėšų į biudžetą sumokėjo pajamų mokestį. UAB „X“ sumokėtas mokestis nelaikomas tų gyventojų pajamomis, gautomis natūra. 2. Gyventojo reikmėms iš jo individualios įmonės išmokėta 3 000 Eur. Iš individualios įmonės lėšų už įmonės savininką į biudžetą sumokamas gyventojų pajamų mokestis. Sumokėtas mokestis nelaikomas individualios įmonės savininko pajamomis, gautomis natūra. (9 str. 1 d. 5 p. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-07 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM17374) 3. Kai į biudžetą pajamų mokestį sumoka kitas asmuo, bet ne iš savo ar trečiojo asmens, o iš paties gyventojo lėšų, t.y. kai gyventojui priklausančias lėšas, pvz, atlygį už turtą ar paslaugas, grąžinamą skolą ir pan. perveda ne pačiam gyventojui, o tiesiogiai į biudžetą apmokėdamas gyventojui priklausančius mokėti mokesčius, pajamas natūra reglamentuojančios nuostatos netaikomos. Pavyzdžiai: 1. Gyventojas už 3500 Eur įsigijo pastatą, kurį po 9 mėnesių už 7 000 Eur pardavė kitam gyventojui. Pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pirkėjas įsipareigojo sumokėti 525 Eur gyventojų pajamų mokestį. Pagal pirkimo-pardavimo sutarties sampratą, viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui), o pirkėjas įsipareigoja priimti ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Viską, ką pirkėjas sumoka, tinkamai vykdydamas iš pirkimo-pardavimo sutarties kylančią prievolę atsiskaityti už jam perleidžiamą daiktą, sudaro daikto pardavimo kainą. Aplinkybė, kad šalys sutartyje sulygsta, kad tam tikrą sumą pirkėjas sumokės ne pardavėjui, o į biudžetą – nemažina gautų turto pardavimo pajamų sumos (kainos). Taigi pateiktu atveju laikoma, kad pirkėjo į biudžetą sumokėta pajamų mokesčio suma faktiškai yra sumokėta iš pardavėjo (gyventojo) lėšų, todėl GPMĮ 9 str. 1 d. 5 punkto nuostata netaikoma. 2. Gyventojas, vykdantis individualią veiklą, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui pagal Metinę pajamų deklaraciją apskaičiuoja mokėtiną į biudžetą pajamų mokesčio sumą, kurią į biudžetą sumoka UAB „X“. Kai nustatoma, kad šio asmens į biudžetą sumokėta suma yra atlygis už individualią veiklą vykdančio gyventojo jam suteiktą paslaugą, į biudžetą sumokėta pajamų mokesčio suma nelaikoma sumokėta kito asmens lėšomis, todėl GPMĮ 9 str. 1 d. 5 punkto nuostata netaikoma. (9 str. 1 d. 5 p. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-07 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM17374) 4. Kito asmens lėšomis už gyventoją į biudžetą sumokėti kiti mokesčiai, išskyrus gyventojų pajamų mokestį, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, pripažįstami pajamomis, gautomis natūra. Pavyzdys. Individualios įmonės veikloje naudojamas iš kito gyventojo (ne įmonės savininko) išsinuomotas pastatas ir pagal nuomos ar kitos sutarties sulygtas sąlygas individuali įmonė už žemės savininką sumoka žemės mokestį. Iš individualios įmonės lėšų už žemės savininką sumokėtas į biudžetą žemės mokestis yra pripažįstamas žemės savininko (gyventojo) pajamomis, gautomis natūra, kurios apmokestinamos kaip turto nuomos pajamos. 2. Pajamos, gautos natūra, pripažįstamos šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka. Nauda, gauta dėl gyventojui nuosavybės teise priklausančio turto remonto ar rekonstravimo, pripažįstama gauta, kai tas turtas grąžinamas gyventojui. (2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo Nr. XI-111 redakcija, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Pajamos natūra pripažįstamos gautomis, kai jos gaunamos ar uždirbamos arba kai bet kokia forma pajamas natūra gyventojui suteikia mokesčius išskaičiuojantis asmuo. Pajamų (pinigais ir/ar natūra) gavimo momentą reglamentuoja GPMĮ 8 straipsnis (žr. 8 straipsnio komentarą). Pavyzdžiai: 1. Įmonė savo darbuotojo jubiliejaus proga įteikia kuponą, suteikiantį jam teisę per dvejus metus patogiu laiku iš keliones organizuojančios įmonės įsigyti išvyką į pasirinktą užsienio šalį. Tokia darbuotojo gauta nepiniginė dovana priskiriama pajamoms, susijusioms su darbo santykiais, ir pajamos laikomos gautomis kupono įteikimo momentu (gauta dovana su jos realizavimu, panaudojimu ar pan. nesiejama). 2. UAB „X“ darbuotojams suteikiama teisė dalyvauti užsienio įmonės „Y“ („Y“ ir „X“ priklauso tai pačiai įmonių grupei) siūlomame akcijų plane, kuriame numatyta, kad darbuotojui suteikiama teisė nemokamai gauti nustatytą akcijų skaičių, tačiau akcijų perdavimas darbuotojui yra atidedamas 5 metams. Po 5 metų darbuotojai nemokamai gauna akcijas. Darbuotojų gauta nauda pripažįstama pajamomis, gautomis natūra, kurios laikomos gautomis sutartyje numatytą akcijų gavimo dieną. 2. Nauda, dėl gyventojui nuosavybės teise priklausančio turto remonto ar rekonstravimo, pripažįstama gauta, kai šis turtas yra grąžinamas, nes tik turto grąžinimo metu pagal tvarkos aprašo nuostatas yra įvertinama gyventojo gauta nauda. 3. Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. (2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo Nr. XI-111 (Žin., 2008, Nr. 149-6033) redakcija, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Įgyvendinant šią nuostatą, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1K-162 patvirtintas Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašas (toliau – tvarkos aprašas), pagal kurį įvertinamos gyventojo gautos pajamos natūra. (9 str. 3 d. komentaro 1 p. - pagal VMI prie FM 2015-08-07 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-17374) 2. Tvarkos aprašas reglamentuoja gyventojo iš Lietuvos ir užsienio vienetų, nuolatinių ir nenuolatinių Lietuvos gyventojų (toliau - pajamų natūra davėjas) pajamų, gautų natūra, įvertinimą, t.y. būdą, kaip nustatyti sumą, nuo kurios GPMĮ nustatyta tvarka turi būti skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (arba kuri pagal GPMĮ 17 straipsnį priskiriama gyventojo neapmokestinamosioms pajamoms). 3. Gyventojo gauta nauda, kuri pripažįstama pajamomis, gautomis natūra, turi būti įvertinta vadovaujantis vienu iš tvarkos apraše nustatytu būdu. Pažymėtina, kad tvarkos apraše, prioritetiniu pajamų, gautų natūra, įvertinimo būdu yra laikomas naudos pagal išlaidas apskaičiavimo būdas (tvarkos aprašo 2 punktas). Tai reiškia, kad, vertinant gyventojo gautą naudą dėl jam perduoto turto ar suteiktos paslaugos (išskyrus tvarkos apraše numatytus specialius atvejus), pirmiausia laikoma, kad gyventojas gavo tokio dydžio pajamas natūra, kiek išlaidų jo gautam turtui ar paslaugai įsigyti patyrė pajamų natūra davėjas. Pajamų natūra davėjo atitinkamam turtui, paslaugoms ar kitai naudai įsigyti iš trečiojo nepriklausomo asmens, t.y. veikiant rinkos sąlygomis, padarytos išlaidos faktiškai yra to turto, paslaugų ar kitos naudos tikroji rinkos kaina, nes tiek pat išlaidų turėtų ir gyventojas, jei šį turtą, paslaugas ar kitą naudą rinkoje įsigytų pats. 4. Jeigu pajamų natūra davėjo išlaidos neatspindi turto ar paslaugų tikrosios rinkos kainos, taip pat kitais tvarkos apraše nustatytais atvejais, tai gyventojo gauta nauda įvertinama pagal tikrąją rinkos kainą pajamų gavimo momentu (tvarkos aprašo 3 punktas). Apskaičiuojant gyventojo pajamas, gautas natūra, pagal tikrąją rinkos kainą, ši sąvoka turi būti suprantama taip, kaip ji apibrėžta GPMĮ 2 str. 20 dalyje (žr. šio straipsnio komentarą). GPMĮ nenustato tikrosios rinkos kainos apskaičiavimo mechanizmo, o tik nurodo, kad tai yra suma, už kurią gali būti apsikeista turtu, arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas. Taigi, iš esmės tikroji rinkos kaina yra ekonomiškai pagrįsta kaina, dėl kurios susitaria nepriklausomi asmenys. Vertinant, ar pasirinktoji turto arba paslaugos vertė atitinka tikrąją rinkos kainą, gali būti atsižvelgiama į tokių tuo pat metu panašiomis sąlygomis perkamų - parduodamų daiktų kainas, turto vertintojo teisės aktų nustatyta tvarka atliktus įvertinimus, kompetentingų institucijų skelbiamas normas, pvz., draudimo bendrovių taikoma turto vertė draudimui, bankų skelbiamos atitinkamų paskolų palūkanų normos ir pan. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintais principais, mokesčių mokėtojo deklaruojamą turto arba paslaugos rinkos kainą laiko teisinga, kol nėra nustatoma kitaip. 5. Pažymėtina, kad nuo 2010 01 01 gyventojo pajamomis, gautomis natūra, pripažįstama nauda, kai asmeniniais tikslais naudojamas kito asmens automobilis, gali būti įvertinama pasirinktinai pajamų natūra davėjo ir pajamų natūra gavėjo sutarimu pagal tvarkos aprašo 4 ar 5 punktą. 6. Tvarkos aprašo nuostatų taikymo paaiškinimai: 6.1. Tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kad gaunant turtą, paslaugas ar kitą naudą (toliau turtas ar paslaugos), pajamos, gautos natūra, įvertinamos pagal pajamų natūra davėjo šiam turtui įsigyti arba paslaugoms apmokėti turėtas išlaidas, išskyrus tvarkos aprašo 3 - 6 punktuose nustatytus atvejus: 6.1.1. Pagal tvarkos aprašo 2 punktą, gyventojo gauta nauda įvertinama pajamų natūra davėjo patirtomis išlaidomis sumokėti už perduotą turtą ar paslaugas. Šis tvarkos aprašo punktas taikomas, kai gauta nauda neatitinka tvarkos aprašo 3-6 punktuose nustatytų atvejų, preziumuojant, kad pajamų natūra davėjo patirtos išlaidos atitinka tikrąją rinkos kainą. Pavyzdžiai: 1. UAB „X“ išsinuomojo namą, kuriame gyvena įmonės darbuotojas. Už namo nuomą kiekvieną mėnesį mokama 350 Eur nuompinigių. Gyvenamojo ploto išlaikymo išlaidas sumoka darbuotojas. Darbuotojo pajamomis, gautomis natūra, laikoma įmonės darbuotojo naudai patirtų išlaidų suma – 350 Eur . 2. UAB „X“ išsinuomojo namą, kuriame gyvena įmonės darbuotojas. Įmonė už namo nuomą kiekvieną mėnesį moka 400 Eur nuompinigių, be to, namo savininkui sumoka 150 Eur to namo eksploatacinių išlaidų. Darbuotojas už gyvenamąjį plotą nemoka. Šio darbuotojo pajamomis, gautomis natūra, laikoma jo naudai įmonės patirtos išlaidos - 550 Eur. 3. AB „X“ savo darbuotojui nupirko baseino abonementą, už kurį sumokėjo pagal PVM sąskaitą faktūrą 52 Eur (įskaitant PVM). Darbdavio patirtos 52 Eur išlaidos laikomos darbuotojo pajamomis, gautomis natūra. (9 str. 3 d. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-07 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-17374) 6.1.2. Pajamų natūra davėjo patirtomis išlaidomis laikoma pajamų natūra davėjo gyventojo naudai išleista pinigų suma, sumokėta už perduotą turtą ar suteiktą paslaugą, taigi, gyventojo pajamos, gautos natūra, įvertinamos įskaitant pridėtinės vertės mokesčio sumą. Pavyzdys. AB „X“ su audito kompanija sudarė savo įmonės vadovo metinės gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos rengimo ir kitų su tuo susijusių konsultacinių paslaugų teikimo sutartį. Už suteiktas paslaugas AB „X“ sumokėjo audito kompanijai pagal PVM sąskaitą faktūrą 3500 Eur (sutartyje numatytą sumą ir su pridėtinės vertės mokesčio suma). Darbuotojo pajamomis, gautomis natūra laikomos darbdavio patirtos 3500 Eur išlaidos. (9 str. 3 d. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-07 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-17374) 6.1.3. Taikant šį tvarkos aprašo punktą preziumuojama, kad pajamų natūra davėjo patirtos išlaidos turtui ar paslaugoms įsigyti atspindi turto ar paslaugų tikrąją rinkos kainą. Tuo atveju, kai pajamų natūra davėjo patirtos išlaidos neatspindi turto ar paslaugų tikrosios rinkos kainos, gyventojo pajamos natūra turi būti įvertinamos pagal tvarkos aprašo 3 punktą (t.y. pagal to turto ar paslaugų tikrąją rinkos kainą pajamų natūra gavimo momentu). 6.2. Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad gaunant nuosavybėn Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nurodytą ilgalaikį turtą arba turtą, kurį gamina ir (ar) parduoda pats pajamų natūra davėjas, paslaugas, kurias teikia pats pajamų natūra davėjas, taip pat tais atvejais, kai turtui ar paslaugoms įsigyti pajamų natūra davėjo padarytos išlaidos neatspindi to turto ar paslaugų tikrosios rinkos kainos, gyventojo pajamos, gautos natūra, įvertinamos šio turto ar paslaugų tikrąja rinkos kaina pajamų natūra gavimo momentu: 6.2.1. Pagal šį tvarkos aprašo punktą, gyventojo gauta nauda yra įvertinama pagal jam perduoto turto ar paslaugų tikrąją rinkos kainą pajamų natūra gavimo momentu. Pajamų natūra gavimo momentas suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas GPMĮ 8 straipsnyje (žr. GPMĮ 8 str. ir 9 str. 2 d. komentarus); 6.2.2. Šis tvarkos aprašo punktas yra taikomas, kai turtui ar paslaugoms įsigyti pajamų natūra davėjo patirtos išlaidos neatspindi to turto ar paslaugų tikrosios rinkos kainos ir/ar tais atvejais, kai gyventojas kaip dovaną arba kaip atlygį už atliktą darbą, suteiktas paslaugas ar pan. nuosavybėn (o ne laikinam naudojimuisi) gauna tokį turtą ar paslaugas: - Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau - PMĮ) 1 priedėlyje nurodytą ilgalaikį turtą arba - turtą, kurį gamina ir/ar parduoda pats pajamų natūra davėjas, arba - paslaugas, kurias teikia pats pajamų natūra davėjas; 6.2.3. Tais atvejais, kai gyventojo darbdavys sudaro specialias sąlygas tik darbuotojams įsigyti prekes ar paslaugas pigiau nei rinkos kaina, darbuotojo pajamos, gautos natūra, įvertinamos pagal tų prekių ar paslaugų tikrąją rinkos kainą. Tikrąja rinkos kaina pateiktu atveju gali būti laikoma prekės ar paslaugos kaina, už kurią prekybos įmonėje ją gali įsigyti asmuo, nesusijęs su įmone darbo santykiais, ar kitas asmuo, kuriam nesiekiama duoti individualios naudos. Gyventojo gauta nauda apskaičiuojama iš tikrosios rinkos kainos atėmus pajamų natūra davėjui už turtą ar paslaugas sumokėtą sumą, t.y. kaip numatyta GPMĮ 9 str. 5 dalyje (žr. šios dalies komentarą). Pavyzdžiai: 1. UAB „X“ 2015 metais dėl apyvartinių lėšų trūkumo, negalėdama išmokėti visos atlyginimo sumos grynaisiais pinigais, darbuotojui lengvatine kaina parduoda savo įmonės produkciją. Darbuotojo pajamos, gautos natūra, įvertinamos pagal tikrąją rinkos kainą produkcijos gavimo momentu. Gyventojo natūra gautų pajamų vertė perskaičiuojama, atsižvelgiant į GPMĮ 9 str. 5 dalies nuostatas, t.y. iš gautos produkcijos tikrosios rinkos kainos atimant gyventojo faktiškai už šias prekes sumokėtą sumą. 2. UAB „X“ nuosavybės teise turi gyvenamąsias patalpas, kurias perduoda neatlygintinai darbuotojo nuosavybėn. Darbuotojo pajamos, gautos natūra, įvertinamos pagal tokių patalpų tikrąją rinkos kainą jų perdavimo momentu. 3. Įmonė iš fizinio asmens išsinuomojo patalpas už 150 Eur per mėnesį ir fizinis asmuo už pagal nuomos sutartį perleistą turtą kaip atlygį gavo šio turto remonto paslaugą. Dalį remonto darbų atliko ne samdyti, o pačios įmonės darbininkai. Kadangi pateiktu atveju įmonės patirtos išlaidos neatspindi tos paslaugos tikrosios rinkos kainos, tai pajamos, gautos natūra, įvertinamos pagal remonto paslaugos tikrąją rinkos kainą. 4. Prekybos UAB „X“ savo darbuotojui suteikė teisę pagal specialią nuolaidą įsigyti prekių, kuriomis ji prekiauja. Nuolaidoms pritaikyti naudojama nuolaidų (lojalumo) kortelė, išduota individualiai kiekvienam darbuotojui. Nuolaida skaičiuojama procentais nuo pirkinio vertės, prekės parduodamos ne pigiau už savikainą. Gyventojo mokestiniu laikotarpiu pajamos, gautos natūra, įvertinamos pagal įsigytų prekių tikrąją rinkos kainą prekių įsigijimo momentu. Gyventojo gauta nauda mažinama pajamų natūra davėjui sumokėta suma, kaip tai nustatyta GPMĮ 9 str. 5 dalyje. (9 str. 3 d. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-07 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-17374) 6.3. Tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta, kad kai tvarkos aprašo 3 punkte minimas ilgalaikis turtas gyventojui suteikiamas naudotis asmeniniais tikslais neperduodant nuosavybėn, gyventojo per mėnesį natūra gautos pajamos paskutinę mėnesio dieną įvertinamos tokio turto nuomos tikrąja rinkos kaina laikotarpiu, kurį gyventojas šiuo turtu galėjo naudotis asmeniniais tikslais: 6.3.1. Pagal šį tvarkos aprašo punktą, turi būti įvertinama gyventojo gauta nauda, kai jam suteikiamas PMĮ 1 priedėlyje nurodytas ilgalaikis turtas ir šis turtas suteikiamas naudotis asmeniniais tikslais, o ne perduodamas nuosavybėn. Kai turtas suteikiamas gyventojo nuosavybėn (dovana ar atlygis už atliktus darbus ar pan.), gauta nauda įvertinama pagal tvarkos aprašo 2 arba 3 punktus (žr. šių punktų komentarą); 6.3.2. Gyventojui suteiktas turtas vertinamas pagal komentuojamojo punkto nuostatas neatsižvelgiant į tai, ar jis pajamų natūra davėjui priklauso nuosavybės teise, ar yra valdomas kitais teisės aktų nustatytais pagrindais; 6.3.3. Gyventojo per mėnesį natūra gautos pajamos paskutinę mėnesio dieną įvertinamos pagal perduoto naudotis turto nuomos tikrąją rinkos kainą. Taigi, gyventojo gauta nauda turi būti vertinama kas mėnesį, atsižvelgiant į atitinkamo turto nuomos kainų svyravimus rinkoje. Atitinkamo ilgalaikio turto nuomos kainų pasikeitimo atveju ši kaina turėtų būti nustatoma iš naujo; Pavyzdys. UAB „X“ nuosavybės teise turi gyvenamąsias patalpas, kuriose gyvena įmonės darbuotojai. Už naudojimąsi patalpomis darbuotojai moka mažesnę kainą nei tikroji turto nuomos rinkos kaina. Tarkime, kad dviejų kambarių buto nuomos tikroji rinkos kaina – 120 Eur, darbuotojas tokiomis patalpomis naudojasi ir moka 30 Eur. Vadinasi, darbuotojo pajamomis natūra yra pripažįstama patalpų tikroji rinkos kaina – 120 Eur. Remiantis GPMĮ 9 str. 5 dalimi, gauta nauda yra mažinama darbuotojo sumokėta suma 30 Eur, todėl gauta nauda už suteiktą jam naudotis lengvatine kaina butą sudaro turto nuomos tikrosios rinkos kainos ir gyventojo už naudojimąsi sumokėtos sumos skirtumas, t.y. 90 Eur (120-30). Jeigu patalpos naudojamos ne pilną mokestinio laikotarpio mėnesį, gyventojui faktiškai tenkanti nauda, apskaičiuojama proporcingai naudojimosi laikotarpiui. (9 str. 3 d. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-07 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-17374) 6.3.4. Tuo atveju, kai gyventojui suteikiamas naudoti asmeniniais tikslais automobilis, tai šio punkto nuostatos taikomos tada, jeigu pajamų natūra davėjo ir gyventojo sutarimu gautą naudą pasirenkama vertinti pagal šiame punkte nustatytą vertinimo būdą, o ne pagal tvarkos aprašo 5 punktą; 6.3.5. Taikant nustatytą vertinimo būdą, naudos apskaičiavimo dydis apima tokias automobilio eksploatavimo išlaidas kaip plovimą, remontą, draudimą ir pan., todėl papildomai nuo tokių išlaidų gyventojo nauda neskaičiuojama; 6.3.6. Jeigu asmeninėms reikmėms naudojami įmonės nupirkti degalai, tai gyventojo natūra gauta nauda įvertinama pagal tvarkos aprašo 2 punktą, t.y. pajamų natūra davėjo patirtomis išlaidomis tam kurui įsigyti. Pavyzdys. Įmonė komercijos direktoriui skiria neribotai naudoti lengvąjį automobilį (tiek darbo, tiek asmeninėms reikmėms). Gyventojo ir įmonės sutarimu gautą naudą pasirenkama vertinti pagal tvarkos aprašo 4 punktą, t.y. pagal tikrąją automobilio nuomos rinkos kainą, kuri yra 450 Eur per mėnesį. Tarkime, kad darbuotojas šį automobilį darbo reikmėms gali naudoti 70 proc., o asmeninėms reikmėms 30 proc. viso naudojimo laiko. Įmonės ir darbuotojo pasirinkimu darbuotojo gauta nauda natūra apskaičiuota pagal tvarkos aprašo 4 punkte nurodytą tvarką bus 135 Eur (450 x 30 proc.) per mėnesį. Nuo šios sumos įmonė privalės sumokėti tuos pačius mokesčius, kaip ir nuo darbo užmokesčio. (9 str. 3 d. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-07 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-17374) 6.4. Tvarkos aprašo 5 punkte nustatyta supaprastinta naudos, kurią gyventojas gauna asmeniniais tikslais naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, įvertinimo tvarka, kuri gyventojo bei kito asmens, kuriam priklauso automobilis, susitarimu gali būti pasirenkama kaip alternatyva aukščiau aptartam Tvarkos aprašo 4 punkte nustatytam naudos įvertinimui. Tvarkos aprašo 5 punkte numatoma, kad tais atvejais, kai gyventojas turi galimybę naudotis kitam asmeniui priklausančiu (valdomu nuosavybės ar patikėjimo teise, pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį, išsinuomotu, gautu panaudos pagrindais, taip pat valdomu kitais teisės aktuose numatytais pagrindais) automobiliu ir asmeniniais tikslais, per mėnesį gyventojo natūra gauta nauda, neatsižvelgiant į tvarkos aprašo 4 punkto nuostatas, gali būti įvertinama 0,75 proc. to automobilio tikrosios rinkos kainos mokestinio laikotarpio, kurį gaunamos pajamos natūra, sausio 1 dieną arba mokestinio laikotarpio dieną, kurią pajamų natūra davėjas automobilį įsigijo, neatsižvelgiant į tai, kokią mokestinio laikotarpio mėnesio dalį gyventojas faktiškai naudojosi šiuo automobiliu. Laikoma, kad ši vertė apima visą gyventojo gaunamą naudą, susijusią su automobilio naudojimu asmeniniais tikslais, įskaitant pajamų natūra davėjo išlaidas gyventojo asmeniniais tikslais sunaudotiems degalams. Jeigu asmuo, kuriam priklauso automobilis, jokių gyventojo asmeniniais tikslais naudojantis suteiktu automobiliu sunaudotų degalų išlaidų neapmoka, gyventojo natūra gauta nauda įvertinama vietoj 0,75 proc. normos taikant 0,70 proc. Jei pajamų natūra davėjo ir pajamų natūra gavėjo sutarimu pirmajame sakinyje minimą naudą pasirenkama įvertinti taikant šio punkto nuostatas, tą mokestinį laikotarpį šiuo būdu įvertinama visa šio pajamų natūra gavėjo iš šio pajamų natūra davėjo gauta tokia nauda: 6.4.1. Automobilis laikomas asmeniui priklausančiu, kai jis yra valdomas teisės aktų numatytais turto valdymo pagrindais, t.y. valdomas nuosavybės ar patikėjimo teise, pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį, išnuomotas, gautas panaudos, taip pat kitais teisės aktų numatytais pagrindais; 6.4.2. Pasirinkus šį naudos įvertinimo būdą preziumuojama, kad nauda gaunama, jeigu gyventojui automobilis suteiktas naudotis ir pasinaudojimo faktas bei apimtis neturi būti nustatinėjama. Tuo atveju, kai darbuotojas visą mėnesį sirgo, atostogavo, buvo komandiruotėje ar pan. (pvz., automobilis buvo remontuojamas), laikoma, kad gyventojas pajamų natūra negavo, jeigu tuo metu automobiliu faktiškai nesinaudojo. 6.4.3. Pagal tvarkos aprašo komentuojamą punktą, įvertinama ir GPMĮ nustatyta tvarka apmokestinama tik nuo 2010 01 01 gauta nauda; 6.4.4. Sąvoka kitas asmuo (pajamų natūra davėjas) suprantama, kaip fizinis ar juridinis asmuo, kuriam priklauso gyventojui ir asmeninėms reikmėms perduodamas naudotis automobilis. Pajamų natūra davėju pateiktu atveju gali būti tiek gyventojo darbdavys, tiek asmuo, su kuriuo gyventojas nėra susijęs darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais; 6.4.5. Pajamų natūra davėjo ir gavėjo sutarimu pasirinkus vertinti gautą naudą pagal komentuojamo punkto nuostatas, gyventojo gauta nauda yra įvertinama pagal to automobilio tikrosios rinkos kainos procentinę dalį: 0, 75 proc., kai pajamų natūra davėjas apmoka ir dalį ar visas asmeniniais tikslais sunaudoto kuro sąnaudas, arba 0,70 proc., kai pajamų natūra davėjas kuro sąnaudų nedengia. 6.4.6. Kai vieną automobilį asmeniniais tikslais naudoja keli gyventojai, tai laikoma, kad kiekvieno iš jų gauta nauda įvertinama taikant 0,75 ar 0,70 proc. normą nuo to automobilio tikrosios rinkos kainos. Tuo atveju, kai vienam gyventojui yra suteikta galimybė asmeniniais tikslais naudotis keliais automobiliais, tokio gyventojo gauta nauda įvertinama pagal 0,75 ar 0,70 proc. normą nuo kiekvieno iš automobilių tikrosios rinkos kainos; 6.4.7. Jei pajamų natūra davėjo ir pajamų natūra gavėjo sutarimu naudą pasirenkama įvertinti taikant šio punkto nuostatas, tą mokestinį laikotarpį šiuo būdu įvertinama visa to pajamų natūra gavėjo iš to pajamų natūra davėjo gauta tokia nauda. Ši nuostata reiškia, kad mokestiniu laikotarpiu gyventojo gautos naudos, naudojant automobilį, įvertinimo būdas negali būti keičiamas; 6.4.8. Gyventojo per mėnesį natūra gauta nauda įvertinama 0,75 ar 0,70 proc. to automobilio tikrosios rinkos kainos mokestinio laikotarpio, kurį gaunamos pajamos natūra, sausio 1 dieną arba mokestinio laikotarpio dieną, kurią pajamų natūra davėjas automobilį įsigijo. Pajamos natūra įvertinamos ir nustatyta tvarka apmokestinamos kiekvieną mėnesį. Gauta nauda yra vertinama automobilio įsigijimo dienos rinkos kaina tuo atveju, kai mokestinio laikotarpio (kalendorinių metų), kuriais gaunama nauda sausio 1 d. pajamų natūra davėjas to automobilio dar nebuvo įsigijęs. Pvz., jei automobilis įsigytas 2010 03 01 - tai gyventojo 2010 metais gaunama nauda yra skaičiuojama nuo to automobilio tikrosios rinkos kainos, kuri buvo 2010 03 01. Jei automobilis įsigytas 2007 09 20, tai gyventojo nuo 2010 01 01 gauta nauda yra skaičiuojama nuo to automobilio tikrosios rinkos kainos, buvusios 2010 01 01. Pavyzdys. Įmonė komercijos direktoriui skiria neribotai (tiek darbo, tiek asmeniniams tikslams) naudoti lengvąjį automobilį, kurio rinkos vertė 2015 01 01 yra 20 000 Eur bei padengia išlaidas degalams. Įmonės ir darbuotojo sutarimu darbuotojo gauta nauda natūra apskaičiuota pagal tvarkos aprašo 5 punktą bus 150 Eur (-20 000 x 0,75 proc.) per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad tokia įmonės komercijos direktoriaus gauta nauda laikoma jo darbo užmokesčio dalimi, nuo minėtos sumos įmonė privalės sumokėti tuos pačius mokesčius, kaip ir nuo darbo užmokesčio, taikant pagal GPMĮ 20 straipsnio nuostatas apskaičiuotą neapmokestinamąjį pajamų dydį. (9 str. 3 d. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-07 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-17374) 6.5. Tvarkos aprašo 6 punkte nustatyta, kad gyventojo nauda, gauta dėl jam priklausančio nuosavybės teise pastato ar patalpų kapitalinio remonto ar rekonstravimo kito asmens (turto nuomininko arba naudojančio šį turtą panaudos pagrindu) lėšomis, įvertinama pagal turto pagerinimo vertę. Laikoma, kad turto pagerinimo vertė atitinka dėl atlikto kapitalinio remonto ar rekonstravimo grąžinimo momentu susidariusį grąžinamo turto vertės padidėjimą, palyginti su jo verte tuo momentu, kuriuo jis buvo perduotas kitam asmeniui nuomotis ar naudotis panaudos pagrindais, ir apskaičiuojama atsižvelgiant į turto nuomininko ar panaudos gavėjo turėtas išlaidas turtą remontuojant arba rekonstruojant ir į grąžinamo turto būklę grąžinimo momentu: 6.5.1. Pagal ši tvarkos aprašo punktą yra įvertinama gyventojo gauta nauda dėl jam nuosavybės teise priklausančio pastato ar patalpų kapitalinio remonto ar rekonstravimo, kuris atliktas kito asmens (turto nuomininko arba naudojančio šį turtą panaudos pagrindu) lėšomis; 6.5.2. Laikoma, kad gyventojas naudą gavo tik tokiu atveju, jeigu turto grąžinimo momentu to turto vertė dėl atlikto kapitalinio remonto ar rekonstravimo yra padidėjusi, lyginant su jo verte perdavimo kitam asmeniui nuomotis ar naudotis panaudos pagrindais momentu. Nauda nustatoma pagal vertės padidėjimo ir faktinių išlaidų dydį - jei išlaidos mažos, o vertės padidėjimas didesnis, vadinasi, įvertinama pagal išlaidas, o likęs padidėjimas apmokestinamas kaip to turto vertės prieaugis, šį turtą parduodant. Jeigu atlikto kapitalinio remonto ar rekonstravimo išlaidos didelės, o vertė padidėjo mažai, vadinasi, patirtomis išlaidomis nauda nesuteikta, vertinamas tik turto vertės padidėjimas; 6.5.3. Gauta nauda įvertinama, atsižvelgiant į turto nuomininko ar panaudos gavėjo patirtas išlaidas turtą remontuojant arba rekonstruojant, taip pat į grąžinamo turto būklę grąžinimo momentu. Jeigu nustatoma, kad gyventojas dėl jam nuosavybės teise priklausančio pastato ar patalpų atlikto kapitalinio remonto gavo naudą, kuri nustatoma įvertinus turto pagerinimo vertę, pripažįstama, kad gyventojas gavo pajamų natūra. Pavyzdžiai: 1. UAB „X“ atliko pagal nuomos sutartį iš gyventojo išsinuomoto statinio kapitalinį remontą: pakeitė statinio susidėvėjusias konstrukcijas, iš dalies pakeitė statinio fasado išvaizdą (papildomai įrengė balkoną, pakeitė statinio išorės apdailą), pakeitė susidėvėjusią statinio inžinerinę sistemą ir atliko kitus kapitalinio remonto darbus. UAB „X“ kapitalinio remonto išlaidos yra 10 000 Eur. Įvertinusi turto pagerinimo vertę, UAB „X“ nustatė, kad grąžinimo momentu turto pagerinimo vertė, atsiradusi dėl atlikto kapitalinio remonto, sudaro 4 000 Eur. Ši suma yra priskiriama gyventojo pajamoms natūra ir GPMĮ nustatyta tvarka apmokestinama kaip su turto nuoma susijusios pajamos. 2. UAB „X“ atliko išsinuomoto iš gyventojo statinio rekonstravimą: iš esmės pertvarkė esamą statinį, pastatė naujus aukštus (antstatus) ir nugriovė dalį esamų, iš esmės pakeitė statinio fasado išvaizdą (konstrukcijas, medžiagas, įvedė naujus statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, pakeitė šio statinio elementų matmenis, išdėstymą), pakeitė (pašalino nereikalingas) kai kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo konstrukcijomis, apšiltino statinio išorines atitvaras (sienas, stogą). UAB „X“ patyrė 55 000 Eur statinio rekonstravimo išlaidų. Nauda, kuri nustatoma įvertinus turto pagerinimo likusią vertę, UAB „X“ įvertinimu – 30 000 Eur. Ši suma priskiriama gyventojo pajamoms natūra ir GPMĮ nustatyta tvarka apmokestinama kaip su turto nuoma susijusios pajamos. (9 str. 3 d. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-07 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-17374) 6.6. Tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta, kad gyventojo nauda, gauta natūra, kai gyventojas už kreditą arba paskolą moka lengvatines palūkanas arba jų nemoka, įvertinama kaip palūkanų sumos, kuri būtų mokama už tokį kreditą ar paskolą mokant tuo laikotarpiu atitinkama valiuta teikiamų paskolų tikrąją rinkos kainą, ir faktiškai sumokėtos palūkanų sumos skirtumas, apskaičiuojamas lengvatinių palūkanų mokėjimo momentu arba, jei palūkanos nemokamos, paskolos ar jos dalies grąžinimo momentu, arba, jei paskola ar jos dalis mokestiniu laikotarpiu negrąžinama, - paskutinę mokestinio laikotarpio dieną: 6.6.1. Pagal šį tvarkos aprašo punktą yra įvertinama gyventojo gauta nauda, kai jis už kreditą arba paskolą moka lengvatines palūkanas arba jų nemoka (paskola beprocentinė). Komentuojamas tvarkos aprašo punktas netaikomas ir pajamos natūra neskaičiuojamos tais atvejais, kai kredito arba paskolos suteikimo metu sutartyje nustatytos palūkanos atitiko rinkos kainą, tačiau vėliau dėl tam tikrų priežasčių jos vėluojamos mokėti. Įvertinama ir GPMĮ nustatyta tvarka apmokestinama tik nuo 2010 01 01 gyventojo gauta nauda mokant lengvatines palūkanas ar jų išvis nemokant pagal iki 2010 01 01 sudarytas paskolų ir kredito sutartis ir po 2009 01 01 darbdavio suteiktą paskolą ar kreditą gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti; 6.6.2. Gyventojų gautos lengvatinės paskolos bus vertinamos kaip ekonominė nauda, jeigu paskolos suteikimo momentu už ją sutartos mokėti palūkanos neatitiko tikrosios rinkos kainos. Tokiu atveju gyventojo gauta nauda yra skirtumas tarp palūkanų sumos, kuri būtų mokama už tokį kreditą ar paskolą mokant tuo laikotarpiu atitinkama valiuta teikiamų paskolų tikrąją rinkos kainą, ir faktiškai sumokėtos palūkanų sumos. Atsižvelgiant į tai, kad šalys tariasi dėl naudos tada, kai išduodama paskola, taip pat į tai, kad sutarties galiojimo laikotarpiu rinkoje mokamos palūkanos gali svyruoti, natūra gauta nauda laikoma: skirtumas tarp paskolos suteikimo momentu buvusių rinkos palūkanų ir (ne)mokamų palūkanų, o jei rinkoje palūkanos krito - skirtumas tarp pajamų pripažinimo momentu esančių palūkanų ir (ne)mokamų palūkanų. Pavyzdžiui, jeigu paskolos suteikimo metu palūkanų tikroji rinkos kaina – 10 proc., o gyventojas šią paskolą gavo su 5 proc. palūkanomis, o pajamų pripažinimo momentu palūkanų tikroji rinkos kaina - 12 proc. Tokiu atveju gyventojo gauta nauda - 5 proc. (10 – 5). Tarkime, palūkanos rinkoje krito iki 7 proc. Tokiu atveju gyventojo gauta nauda – 2 proc. (7 -5). Pavyzdžiai: 1. AB „X“ iki 2010 01 01 įmonėje nedirbančiam akcininkui suteikė beprocentinę paskolą. Nuo 2010 01 01 gauta nauda (nemokamų palūkanų rinkos kaina) turi būti apmokestinama teisės aktų nustatyta tvarka. Tarkime, kad įmonei gyventojas paskolą grąžina dalimis kas mėnesį ir gyventojo nauda, apskaičiavus pagal tvarkos aprašo 7 punktą – 500 Lt (nuo 2015 01 01 – 145 Eur) per mėnesį. Nuo šios sumos AB „X“ privalės skaičiuoti pajamų mokestį. 2. AB „X“ 2009 02 10 įmonės akcininkui suteikė lengvatinių palūkanų paskolą. Nuo 2010 01 01 gauta nauda (skirtumas tarp palūkanų sumos, kuri būtų mokama už tokią paskolą tikrosios rinkos kainos ir faktiškai sumokėtos palūkanų sumos) turi būti apmokestinama teisės aktų nustatyta tvarka. Tarkime, kad gyventojas palūkanas už paskolą įmonei moka kas mėnesį ir gyventojo nauda, apskaičiavus pagal tvarkos aprašo 7 punktą – 100 Lt (nuo 2015 01 01 – 30 Eur) per mėnesį. Nuo šios sumos AB „X“ privalės skaičiuoti pajamų mokestį. Identifikuojant pajamų rūšį, atsižvelgiama į faktines aplinkybes ir šalių susitarimo turinį. (9 str. 3 d. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-07 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-17374) 6.6.3. Gautos naudos įvertinimas atliekamas lengvatinių palūkanų mokėjimo momentu. „Palūkanų mokėjimo momentas“ suprantamas taip, kaip jis nustatytas sutartyje. Gautos naudos įvertinimo momentas nesikeičia, jei gyventojas dėl kažkokių priežasčių paskolos (kredito) sutartyje nustatytas lengvatines palūkanas faktiškai sumoka kitu, nei sutartyje nustatyta terminu. Pavyzdys. Gyventojas 2015 m. sausio 2 d. gavo iš įmonės 1 500 Eur paskolą 2 metams su lengvatinėmis 5 proc. metinėmis palūkanomis. Paskolos sutartyje nustatyta, kad palūkanos už paskolą turi būti mokamos kiekvieno mėnesio paskutinę dieną. Palūkanų mokėjimo tvarkaraštis atrodo taip: 2015 m. sausio 31 d., vasario 28 d., kovo 31 d., balandžio 30 d. ir t. t. Šiuo atveju gyventojo gauta nauda įvertinama 2015 m. sausio 31 d., vasario 28 d., kovo 31 d., balandžio 30 d. ir t.t. (9 str. 3 d. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-07 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-17374) Jeigu palūkanos nemokamos („palūkanos nemokamos“ reiškia, kad palūkanų mokėjimas paskolos (kredito) sutartyje nenustatytas (paskola beprocentinė) arba palūkanų mokėjimas nustatytas rečiau nei vieną kartą per mokestinį laikotarpį), gautos naudos įvertinimas atliekamas: 1) jeigu visa (vienu kartu ar per kelis kartus) paskola grąžinama metų eigoje – paskolos ar/ir jos dalies grąžinimo momentu, arba 2) jeigu tik dalis paskolos grąžinama metų eigoje – paskolos dalies grąžinimo momentu ir, atsižvelgiant į tai, kad pagal GPMĮ 7 straipsnį mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, paskutinę mokestinio laikotarpio dieną, arba 3) tik paskutinę mokestinio laikotarpio dieną, kai paskola ar jos dalis mokestiniu laikotarpiu negrąžinama. Pavyzdžiai: 1. Gyventojas 2015 m. kovo 2 d. gavo iš įmonės 15 000 Eur paskolą 5 metams. Paskolos sutartyje nustatyta, kad visa palūkanų suma yra sumokama ir paskola grąžinama pasibaigus sutarties terminui, t. y. 2020 m. kovo 1 d. Kadangi 2015-2019 metais palūkanų mokėjimas nenustatytas (palūkanos nemokamos), taip pat paskola negrąžinama, gyventojo gauta nauda turi būti įvertinama 2015 m. gruodžio 31 d., 2016 m. gruodžio 31 d., 2017 m. gruodžio 31 d., 2018 m. gruodžio 31 d., 2019 m. gruodžio 31 d. ir palūkanų sumokėjimo bei paskolos grąžinimo momentu, t.y. 2020 m. kovo 1 d. 2. Gyventojas 2015 m. gavo iš įmonės beprocentinę 20 000 Eur paskolą 5 metams: pirmais metais paskola negrąžinta. Antraisiais metais, t.y. 2016 m. liepos 6 d. gyventojas grąžina 5000 Eur, trečiaisiais metais nieko negrąžina, ketvirtaisiais metais grąžina 10 000 Eur ir penktaisiais metais grąžina likusią sumą. Vadovaujantis tvarkos aprašo nuostatomis, nuo beprocentinės paskolos, kurios dalies pirmaisiais metais gyventojas negrąžino, gyventojo gautos pajamos natūra apskaičiuojamos paskutinę mokestinio laikotarpio dieną nuo visos 20 000 Eur sumos. Antraisiais metais - 2016 m. liepą gyventojas faktiškai grąžina 5 000 Eur paskolos dalį. Iki liepos mėnesio gyventojo gauta nauda apskaičiuojama nuo 20 000 Eur, pajamos natūra apskaičiuojamos paskolos (jos dalies) grąžinimo momentu. Paskutinę mokestinio laikotarpio dieną, t.y. 2016 12 31 gyventojo gauta nauda apskaičiuojama nuo 15 000 Eur suteiktos paskolos dalies (20 000 - 5 000). Trečiaisiais metais paskolos dalies gyventojas negrąžina, vadinasi, pajamos natūra apskaičiuojamos 2017 12 31 (paskutinę mokestinio laikotarpio dieną) nuo 15 000 Eur. Ketvirtaisiais metais sugrąžinama 10 000 Eur, todėl paskolos grąžinimo momentu apskaičiuojama gyventojo gauta nauda nuo 15000 Eur paskolos. Paskutinę mokestinio laikotarpio dieną, t.y. 2018 12 31 gyventojo gauta nauda apskaičiuojama nuo 5 000 Eur suteiktos paskolos sumos (15 000 - 10 000). Penktaisiais metais – nuo likusios 5 000 Eur sumos paskolos grąžinimo momentu. (9 str. 3 d. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-07 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-17374) 6.6.4. Jeigu sutarties sudarymo metu palūkanos nenustatytos, arba nustatytos mažesnės už tikrąją rinkos kainą, o vėliau šalių susitarimu sutarties sąlygos pakeičiamos, nustatant tikrąją rinkos kainą atitinkančias palūkanas ir šios palūkanos (jų dalis) sumokamos už visą sutarties galiojimo laikotarpį, į biudžetą sumokėtas gyventojų pajamų mokestis grąžinamas (įskaitomas) teisės aktų nustatyta tvarka. 6.7. Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kai pajamų natūra davėjas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą yra įpareigotas apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį, nuo pajamų, gyventojo gautų natūra, pajamų natūra davėjo į biudžetą sumokėtas pajamų mokestis jam kompensuojamas gyventojo ir pajamų natūra davėjo susitarimu. Pagal GPMĮ 23 straipsnį, mokestį išskaičiuojantys asmenys, išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą gyventojų pajamų mokestį, jeigu tos išmokos nepriskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Ši GPMĮ taisyklė taikoma neatsižvelgiant į tai, kokia forma (pinigais ar natūra) yra gautos pajamos. Kai nuo gyventojui natūra išmokėtos išmokos pajamų natūra davėjas gyventojų pajamų mokestį į biudžetą sumoka iš savo lėšų, tai už gyventoją sumokėtos mokesčio sumos kompensavimo klausimas yra išsprendžiamas šalių susitarimu. Jeigu šalių susitarimu pajamų mokesčio suma pajamų natūra davėjui nekompensuojama, tai vadovaujantis GPMĮ 9 str. 1 d. 5 punktu pajamų natūra gavėjo pajamų natūra davėjui nekompensuota pajamų mokesčio suma nepripažįstama gyventojo, už kurį mokestis buvo sumokėtas, pajamomis natūra. Pavyzdys. UAB „X“ už trims savo darbuotojams suteiktas gydymo paslaugas gydymo įstaigai sumokėjo 3 000 Eur. Kiekvienam darbuotojui apmokėtos už minėtas paslaugas tenkančios sumos dalis laikoma šių darbuotojų pajamomis natūra. UAB „X“ nuo tokių darbuotojų natūra gautų pajamų apskaičiavo ir iš savo lėšų į biudžetą sumokėjo gyventojų pajamų mokestį. Šalių susitarimu darbuotojai darbdaviui nekompensavo už juos į biudžetą sumokėto mokesčio sumos. Minėtas mokestis nelaikomas gyventojo pajamomis natūra. (9 str. 3 d. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-07 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-17374) 4. Pajamų natūra vertę apskaičiuoja pajamų natūra davėjas, o tais atvejais, kai pajamų natūra davėjas pagal šį Įstatymą nėra įpareigotas apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį, - pats gyventojas, gavęs pajamų natūra. (2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo Nr. XI-111 redakcija, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras Ši nuostata taikoma vadovaujantis ta pačia pajamų mokesčio apskaičiavimo, išskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka, kuri GPMĮ nustatyta ir pinigais gautoms pajamoms, kai jos pagal mokesčio mokėjimo tvarką yra piskiriamos A ar B klasės pajamoms. Nesvarbu, ar pajamos gautos pinigais, ar natūrine forma, pagal GPMĮ 22 str. nuostatas, nustačius priskyrimą A klasės pajamoms - pajamų natūra vertę, t.y. sumą, nuo kurios GPMĮ nustatyta tvarka turi būti skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis, arba kuri pagal GPMĮ 17 straipsnį priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms, apskaičiuoja pajamų natūra davėjas. Tais atvejais, kai natūra gauta nauda pagal mokesčio mokėjimo tvarką yra priskiriama B klasės pajamoms, - pajamų natūra vertę apskaičiuoja pats pajamų natūra gavėjas – gyventojas. Pavyzdžiai: 1. UAB „X“ darbuotojas turi galimybę bendrovei priklausantį automobilį taip pat naudoti ir asmeniniais tikslais. Pagal GPMĮ nuostatas, nuo 2010 01 01 UAB „X“ yra pajamų natūra davėja ir mokestį išskaičiuojantis asmuo, taigi ir pajamų natūra vertę, vadovaudamasi tvarkos aprašo nuostatomis, turi apskaičiuoti pati UAB „X“. 2. Gyventojas A iš gyventojo B (ne darbdavio) gavo beprocentinę paskolą. Pagal GPMĮ nuostatas, nuo 2010 01 01 gyventojas B yra pajamų natūra davėjas, tačiau jam nėra prievolės apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą pajamų mokestį, taigi pajamų natūra vertę apskaičiuoja pajamų natūra gavęs gyventojas A. 5. Tais atvejais, kai pajamų natūra gavėjas pajamų natūra davėjui atlygina dalį suteikto turto ar paslaugos vertės, šia suma mažinama pajamų natūra vertė. (2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo Nr. XI-111 redakcija, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras Gyventojo pajamomis natūra pripažinta nauda, įvertinta pagal tvarkos aprašo nuostatas, gali būti mažinama tais atvejais, kai gyventojas apmoka dalį gauto turto ar paslaugos vertės. Gauta nauda yra mažinama gyventojo pajamų natūra davėjui sumokėta suma. Pavyzdžiai: 1. UAB „X“ turistinėje firmoje nuperka (apmoka) poilsinius kelialapius. Vieno kelialapio kaina 900 Eur. Kiekvienas darbuotojas už kelialapį sumokėjo 50 proc. kainos, todėl kiekvieno darbuotojo pajamomis natūra, įvertinus jas darbdavio patirtomis išlaidomis kelialapiams įsigyti (tvarkos aprašo 2 punktas), laikoma 900 Eur suma. Kadangi gyventojas atlygino dalį dovanų gauto turto vertės, todėl, vadovaujantis GPMĮ 9 str. 5 dalimi, jo sumokėta suma yra mažinama pajamų natūra vertė ir gyventojo gauta nauda yra pajamų natūra davėjo už kelialapį sumokėtos sumos ir gyventojo apmokėtos kelialapio sumos skirtumas - 450 Eur. 2. UAB „X“ darbuotojams suteikiama teisė praėjus nustatytam laikotarpiui, pvz., 3 metams nuo teisės suteikimo dienos įsigyti nustatytą skaičių užsienio įmonės Y (Y ir X priklauso tai pačiai įmonių grupei) akcijų už kainą, kuri yra nustatyta teisės suteikimo dieną. Pasibaigus 3 metams, darbuotojai įsigyja akcijas už lengvatinę kainą. Šiuo atveju pajamos natūra, gautos nuo 2009 metų prasidėjusiu mokestiniu laikotarpiu, turi būti vertinamos pagal tvarkos aprašo 3 punktą, t.y. pagal tikrąją rinkos kainą. Gyventojui įsigijus akcijų lengvatine kaina, yra laikoma, kad pajamų natūra gavėjas atlygina dalį gauto turto vertės, todėl jo sumokėta suma yra mažinama pajamų natūra vertė ir gyventojo gauta nauda yra akcijų rinkos kainos ir pajamų natūra gavėjo sumokėtos sumos skirtumas. (9 str. 5 d. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-07 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-17374) 6. Tais atvejais, kai gyventojas pajamas natūra gauna ne tiesiogiai iš su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens, o iš su tokiu asmeniu susijusio asmens, kaip jis apibrėžtas šiame Įstatyme ar Pelno mokesčio įstatyme tokios pajamos natūra pripažįstamos gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusiomis pajamomis. (2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181straipsniu įstatymo Nr. XI-111 redakcija, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras Šios dalies nuostatos taikomos, kai pajamų natūra davėjas ir gyventojo darbdavys (asmuo, su kuriuo gyventojas yra susijęs darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais) yra susiję asmenys, kaip tai apibrėžta GPMĮ 2 str. 19 dalyje ir PMĮ 2 str. 33 dalyje (žr. šių įstatymų komentarus). Tokiu atveju, ne iš darbdavio, bet iš su darbdaviu susijusio asmens gautos pajamos natūra yra laikomos gyventojo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusiomis pajamomis Pavyzdys. Danijos bendrovė „X“ kontroliuoja 99,98 proc. Lietuvos įmonės „A“ akcijų. Jungtinės Karalystės bendrovė „Y“ kontroliuoja 100 proc. bendrovės „X“ akcijų. Skatindama savo grupės darbuotojus, bendrovė „Y“ įteikia įmonės A darbuotojams dovanas. Pajamų natūra davėja yra laikoma bendrovė „Y“, o Lietuvos įmonės „A“ darbuotojų gauta nauda pripažįstama su darbo santykiais susijusiomis pajamomis. Mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, pajamų mokestį šiuo atveju apskaičiuoja (kadangi pajamos, gautos ne iš Lietuvos vieneto, priskiriamos B klasės pajamoms) ir susimoka patys įmonės A darbuotojai. Tuo atveju, kai pajamų natūra gyventojas gauna iš su darbdaviu susijusio Lietuvos vieneto, pajamų mokestį, kaip nuo A klasės pajamų, apskaičiuoja, išskaičiuoja ir sumoka pajamų natūra davėjas – su darbdaviu susijęs Lietuvos vienetas. 7. Tais atvejais, kai iš su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens pajamas natūra gauna ne tiesiogiai gyventojas, o jo šeimos nariai (sutuoktinis, vaikas (įvaikis), tokios pajamos natūra pripažįstamos gyventojo, susijusio su pajamų natūra davėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusiomis pajamomis. (2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo Nr. XI-111 redakcija, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Ši nuostata taikoma, kai pajamas natūra asmuo (darbdavys) suteikia ne tiesiogiai savo darbuotojui, o jo sutuoktiniui, vaikui ar įvaikiui (t.y. darbuotojo šeimos nariui). Vadovaujantis šia nuostata, laikoma, kad pajamų natūra gavėju yra ne faktiškai naudą gaunantis gyventojas, darbuotojo sutuoktinis, vaikas (įvaikis), o pats atitinkamas pajamas suteikiančio asmens darbuotojas. Tokios gyventojo gautos pajamos natūra pripažįstamos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusiomis pajamomis. Gyventojų pajamų mokestį iš A klasės pajamų apskaičiuoja, išskaičiuoja ir sumoka pajamų natūra davėjas GPMĮ 23 straipsnyje nustatyta tvarka (žr. šio straipsnio komentarą). Pavyzdžiai: 1. UAB „X“ darbuotojas vyksta į komandiruotę. Įmonė sumoka už darbuotojo ir kartu vykstančio jo sutuoktinio kelionės bilietus ir apgyvendinimą. Už darbuotojo sutuoktinį sumokėta suma yra pripažįstama darbuotojo su darbo santykiais susijusiomis pajamomis. 2. Prekybos įmonė UAB „Z“ savo darbuotojų vaikams, kurie labai gerai mokosi, įteikė 50 Eur vertės dovanų čekius apsipirkti jų prekybos centre. Dovanų čekio vertė yra pripažįstama darbuotojo su darbo santykiais susijusiomis pajamomis. 3. UAB „X“ šventės proga savo darbuotojams, jų pilnamečiams ir nepilnamečiams vaikams bei sutuoktiniams padovanojo dovanų. Darbuotojams ir jų šeimų nariams įteiktos dovanos (jeigu galima nustatyti kiekvieno konkretaus asmens gautą naudą) yra pripažįstamos darbuotojo su darbo santykiais susijusiomis pajamomis. 4. UAB „X“ priklausantis automobilis suteiktas naudotis įmonės darbuotojo sutuoktinei. Gyventojo nuo 2010 01 01 gauta nauda, apskaičiuota pagal tvarkos aprašo 4 arba 5 punktą, yra pripažįstama darbuotojo su darbo santykiais susijusiomis pajamomis. (9 str. 7 d. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-07 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-17374) 10 straipsnis. Individualios veiklos pajamos 1. Individualios veiklos pajamoms priskiriamos pajamos iš individualios veiklos, įskaitant pajamas iš individualios veiklos turto, išskyrus nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, nuomos, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. (Pagal 2010 m. lapkričio 23 d. GPMĮ 2, 6, 10, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI-1152, (Žin., 2010, Nr. 145-7410), taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 m. ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras (šiuo metu atnaujinamas) 1. Šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžta individualios veiklos sąvoka apima savarankišką, tęstinę gyventojo veiklą, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Individualiai veiklai priskiriama savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, savarankiška kūryba, sporto, atlikėjo, profesinė veikla, išskyrus veiklos rūšis, kuriomis verstis pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus privaloma įsteigti juridinius asmenis. Individualios veiklos pajamoms nepriskiriamos pajamos iš atsitiktinių, vienkartinių sandorių, kuriuos gyventojas atliko veikdamas kaip privatus asmuo. (pakeista ir išdėstyta naujai pagal VMI prie FM 2006-07-14 raštą Nr. (18.18-31-1)-R- 6299) 2. Apmokestinant pajamas iš individualios veiklos , jeigu gyventojo sprendimu iš tų pajamų neatimti šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyti leidžiami atskaitymai, taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas (žr. 6 str. 2 dalies 8 punkto komentarą). Jeigu gyventojas apsisprendžia atimti leidžiamus atskaitymus, tai apmokestinant pajamas taikomas 33 proc. tarifas (išskyrus sporto ir atlikėjo veiklą, iš kurios gautos pajamos visais atvejais apmokestinamos taikant 15 proc. tarifą). 3. Individualios veiklos pajamas gali gauti nuolatinis Lietuvos gyventojas ir nenuolatinis Lietuvos gyventojas (vykdantis šią veiklą, išskyrus sporto bei atlikėjo veiklą, per nuolatinę bazę Lietuvoje arba vykdantis savarankišką sporto ar atlikėjo veiklą Lietuvoje). 4. Apibrėžta individualios veiklos turto sąvoka įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje apima turtą, kurį gyventojas priskiria ir naudoja tik savo individualiai veiklai vykdyti, tačiau apie tokį priskyrimą ir naudojimą turi būti pranešta vietos mokesčių administratoriui (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr.372 „Dėl individualioje veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto deklaracijos FR0457 formos ir jos užpildymo taisyklių patvirtinimo“ Žin.,2003, Nr.1-30). 5. Pajamoms iš individualios veiklos priskiriamos bet kokios gyventojo pajamos, kurias jis gavo vykdydamas individualią veiklą (įskaitant šios veiklos pajamas, gautas ne pinigais) , t.y. joms priskiriamos pajamos, kurios gaunamos iš prekių pardavimo, paslaugų teikimo ir kitokios individualios veiklos. 6. Šioms pajamoms priskiriamos ir tos pajamos, kurios gaunamos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn individualios veiklos turtą, t.y. tokios turto perleidimo pajamos apmokestinamos ta pačia tvarka, kaip ir iš individualios veiklos gautos pajamos. Pavyzdys. Gyventojas individualiai veiklai vykdyti už 1000 Lt įsigijo stakles ir prieš pradėdamas jas naudoti, atitinkamam mokesčių administratoriui pateikė Ilgalaikio turto, naudojamo individualioje veikloje, Deklaraciją. Po 2 metų jis minėtas stakles pardavė. Staklių pardavimo pajamos priskiriamos individualios veiklos pajamoms ir apmokestinamos ta pačia tvarka, kaip ir kitos individualios veiklos pajamos. Finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 303 ,,Dėl Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu susijusių leidžiamų atskaitymų bei jų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 95-4149) 11 punktas numato, kad pardavus arba kitaip perleidus nuosavybėn individualios veiklos ilgalaikį turtą, leidžiamiems atskaitymams gali būti priskirta tik ta šio individualios veiklos turto įsigijimo išlaidų dalis, kuri nebuvo atskaityta priskiriant leidžiamiems atskaitymams to turto apskaičiuotą nusidėvėjimą (amortizaciją). Pavyzdys. Gyventojas individualioje veikloje naudojo jam priklausančias medžio šlifavimo stakles, kurių įsigijimo kaina 15 000 Lt, ir sutuoktinei priklausančias drožimo stakles, kurių įsigijimo kaina 10 000 Lt. Per naudojimo individualioje veikloje laikotarpį apskaičiuota 1 000 Lt šlifavimo staklių nusidėvėjimo suma (sutuoktinei priklausančių drožimo staklių nusidėvėjimas neskaičiuojamas). Po metų buvo nuspręsta įsigyti naujesnes stakles, todėl senosios šlifavimo staklės buvo parduotos už 16 000 Lt, o drožimo staklės už 11 000 Lt. Gyventojas pasirinko iš individualios veiklos pajamų atimti leidžiamus atskaitymus. Gyventojo apmokestinamosios individualios veiklos pajamos, pardavus medžio šlifavimo stakles, yra 2 000 Lt (16 000 Lt – (15 000 Lt – 1 000 Lt)). Drožimo staklių pardavimo pajamos yra ne individualios veiklos, bet sutuoktinės asmeninės pajamos, kadangi jos priklausė ne individualią veiklą vykdančiam gyventojui, o sutuoktinei. Jeigu sutuoktinių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimo turto konkretus kiekvieno sutuoktinio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad abiejų sutuoktinių turimo turto dalys yra lygios (žr. Civilinio kodekso 4.73 straipsnį). Tuo atveju, kai nenutraukus individualios veiklos parduodamas individualioje veikloje naudotas sutuoktiniams jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, ir šio turto konkretus kiekvieno sutuoktinio dalių dydis nenustatytas, tai turto pardavimo pajamos kiekvieno iš sutuoktinių pajamoms paskirstomos po lygiai. Pavyzdys. Tik individualioje veikloje buvo naudojamas gyventojui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis krovininis automobilis, kurio įsigijimo kaina 100 000 Lt. Šio automobilio konkretus kiekvieno sutuoktinio dalių dydis nėra nustatytas. Per naudojimo laikotarpį nusidėvėjimas buvo skaičiuojamas nuo 50 000 Lt turto įsigijimo kainos (50 proc. turto įsigijimo kainos). Priskaičiuota 20 000 Lt nusidėvėjimo suma buvo priskirta individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams. Buvo nuspręsta įsigyti naujesnę transporto priemonę, todėl automobilis buvo parduotas už 80 000 Lt. Gyventojas pasirinko iš individualios veiklos pajamų atimti leidžiamus atskaitymus. Kiekvieno iš sutuoktinių šio turto pardavimo atveju gautos pajamos apskaičiuojamas atskirai: 1. Veiklą vykdančio gyventojo daliai tenkančios turto dalies pardavimo pajamos – 40 000 Lt, leidžiamiems atskaitymams nepriskirta turto dalis – 30 000 Lt (50 000 Lt – 20 000 Lt), individualios veiklos apmokestinamosios pajamos – 10 000 Lt (40 000 Lt – 30 000 Lt). 2. Gyventojo sutuoktinei tenkančios turto dalies pardavimo pajamos – 40 000 Lt priskiriamos ne individualios veiklos, bet sutuoktinės asmeninėms pajamoms. Kai gyventojas, nutraukęs individualią veiklą, parduoda individualioje veikloje naudotą turtą, šio turto pardavimo pajamos priskiriamos gyventojo asmeninėms pajamoms, o ne individualios veiklos pajamoms. Turto pardavimo pajamas sudaro gautas užmokestis už parduotą turtą, o išlaidas – turto įsigijimo kaina, atėmus turto nusidėvėjimą, kuris buvo priskirtas individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams. Pavyzdys. 2003 metais gyventojas įregistravo individualią veiklą ir valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje Individualioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto deklaracijos FR0457 formos laukelyje ,,Individualioje veikloje pradėto naudoti turto apskaičiuotoji kaina“ nurodė individualioje veikloje naudojamo turto apskaičiuotą kainą – 8 000 Lt (iš staklių įsigijimo dokumentuose nurodytos įsigijimo kainos 10 000 Lt atėmus 2 000 Lt tų staklių apskaičiuotą sąlyginį nusidėvėjimą nuo jų įsigijimo iki naudojimo individualioje veikloje laikotarpio pradžios). Gyventojas individualią veiklą nutraukė 2004 metais, o po pusės metų stakles pardavė už 12 000 Lt. Kadangi staklės 100 proc. naudojamos individualioje veikloje, per naudojimo individualioje veikloje laikotarpį buvo apskaičiuota 1000 Lt nusidėvėjimo suma, kuri buvo priskirta individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams. Gyventojo gautos pajamos yra ne individualios veiklos pajamos, o jo asmeninės pajamos. Turto pardavimo pajamų suma yra 12 000 Lt. Turto įsigijimo išlaidos, kurias gyventojas gali atimti iš pajamų - 9 000 Lt (iš staklių įsigijimo kainos 10 000 Lt atėmus 1 000 Lt nusidėvėjimo sumą, kuri jau buvo atimta iš individualios veiklos pajamų). (pakeista ir papildyta pagal VMI prie FM 2005-06-30 raštą Nr.(18.18.-31-1)-R-6171) 61. Jeigu gyventojas nėra įregistravęs individualios veiklos ir nėra deklaravęs AVMI individualioje veikloje naudojamo turto, tačiau įsigytą turtą parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn, siekdamas gauti ekonominės naudos tęstinį laikotarpį, tada laikoma, kad jis vykdo individualią veiklą (kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama, ar gyventojas vykdo individualią veiklą, apibrėžti GPMĮ 2 str. 7 dalyje, žr. šios dalies komentarą). Individualia veikla paprastai laikomi tokie atvejai, kai gyventojas, siekdamas ekonominės naudos, įsigyja ir parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn: - pastatus, butus; - žemės sklypus (pakeitęs arba nepakeitęs žemės paskirties); - automobilius; - nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą; - ir kitais panašiais atvejais (pavyzdžiui, tam tikrais žemiau nurodytais atvejais vertybinių popierių pardavimas ar kitoks perleidimas nuosavybėn gali būti laikomas individualia veikla). Vertinant, ar gyventojo veikla atitinka individualios veiklos požymius, turi būti vertinamos visos veiklos aplinkybės, t.y. kriterijų visuma. Kai turto įsigijimas negali būti siejamas su ekonominės naudos siekimu, turto pardavimas neturėtų būti laikomas individualios veiklos vykdymu. Tais atvejais, kai gyventojas paveldėjo turtą ar turtas gyventojui buvo grąžintas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, ar buvo dovanotas, t.y. turto įsigijimo būdas negali būti siejamas su ekonominės naudos siekimu, turto pardavimas nelaikomas individualios veiklos vykdymu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatyme (Žin., 2004, Nr. 63-2243) įtvirtintomis nuostatomis, turi vertinti sandorių esmę ir spręsti, ar konkretūs atvejai, kai parduotas minėtais būdais įgytas turtas, savo esme nėra individualios veiklos vykdymas. Pvz.: kai kuriais atvejais dovanojimo ar kiti sandoriai gali būti sudaromi dirbtinai, siekiant nuslėpti individualios veiklos vykdymo aplinkybes – formaliai gyventojas perleidžia dovanojimo būdu turtą artimiems giminaičiams, tokiu būdu išvengdamas tiesioginio pardavimo sandorio. Tais atvejais, kai turto įsigijimas yra siejamas su ekonominės naudos siekimu, pvz.: gyventojas pirko turtą ar nupirko teisę iš kito gyventojo susigrąžinti turtą atstatant nuosavybės teises į jį, ir taip įsigytą turtą parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn per tęstinį laikotarpį, siekdamas gauti ekonominės naudos, tada laikoma, kad jis vykdo individualią veiklą. Tais atvejais, kai gyventojo turto įsigijimo būdas nėra siejamas su ekonominės naudos siekimu, ir gyventojas, per tęstinį laikotarpį siekdamas ekonominės naudos, pardavinėja ne patį turtą, o iš to turto gautus produktus, kurie sukuriami aktyvių veiksmų procese (pvz. nuolat parduoda paruoštas malkas iš paveldėto žemės sklypo su mišku) laikoma, kad gyventojas vykdo individualią veiklą. Pavyzdžiai: 1. Tarkime, 2001- 2003 metais gyventojas pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo: 1 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą; 25 arų ne žemės ūkio paskirties sklypą, skirtą gyvenamųjų namų statybai; 2003 metais 1 ha žemės sklypą padalino į 5 sklypus, pakeitė žemės paskirtį į komercinę ir pardavė už 200000 Lt kitiems gyventojams, taip pat 2004 metais pardavė 25 arų sklypą vienetui už 100000 Lt. Laikoma, kad gyventojas 2003 ir 2004 metais gavo turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn individualios veiklos pajamų (2003 m. – 200000 Lt, 2004 m. - 100000 Lt). 2. Gyventojas 2000 m. nusipirko 3 butus. Šiuose butuose atliko remontą ir 2004 metais juos (po 150000 Lt) pardavė. Laikoma, kad 2004 m. gyventojas gavo 450000 Lt turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn individualios veiklos pajamų. 3. Gyventojas, kaip profesionalus investuotojas (taip, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatyme), užsiima vertybinių popierių pirkimu-pardavimu. Šis gyventojas savarankiškai priima sprendimus, tęstinį laikotarpį vykdo veiklą ir siekia iš šios veiklos gauti ekonominės naudos. Laikoma, kad toks gyventojas gauna individualios veiklos pajamų iš vykdomos vertybinių popierių prekybos. 4. Gyventojas nupirko teisę iš kito gyventojo susigrąžinti turtą atstatant nuosavybės teises į jį. Šiam gyventojui buvo grąžintas turtas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Gyventojas pakeitė žemės paskirtį (iš žemės ūkio paskirties į žemę skirtą statyboms), suskirstė į 15 sklypų ir juos pardavė. Gyventojas nupirko teisę iš kito gyventojo susigrąžinti turtą atstatant nuosavybės teises, t.y. turto įsigijimas yra siejamas su ekonominės naudos siekimu, be to, gyventojas keitė žemės paskirtį, skirstė į sklypus, t.y. tikslingai siekė ekonominės naudos, todėl, įvertinus visas aplinkybes, laikoma, kad gyventojas vykdė individualią veiklą. 5. Gyventojas, vykdantis individualią veiklą, paveldėjo 2 žemės sklypus ir įsigijo 5 žemės sklypus. Gyventojas pakeitė žemės paskirtį ir visus 7 sklypus pardavė. Tačiau tik 5 sklypų (kurie buvo pirkti) pardavimo pajamos apmokestinamos kaip individualios veiklos pajamos. Pajamos už parduotus 2 žemės sklypus, kurie buvo paveldėti, apmokestinamos, kaip asmeninio turto pardavimo pajamos. 6. Gyventojas paveldėjo žemės sklypą su mišku. Gyventojas kerta medžius, paruošia rąstus ir iš šių rąstų surenka pirtis. Šis gyventojas užsiima aktyvia veikla ir tikslingai siekia ekonominės naudos. Todėl laikoma, kad gyventojas vykdo individualią veiklą. 7. Gyventojas paveldėjo miško žemės sklypą. Gyventojas parduoda nenukirstą mišką be žemės. Gyventojas medžių nekerta, negenėja, nepjausto, tiesiog parduoda. Šiuo atveju nelaikoma, kad gyventojas vykdo individualią veiklą. 8. Gyventojas paveldėjo apleistą pastatą. Gyventojas šį pastatą iš esmės rekonstravo: pakeitė patalpų išplanavimą, pristatė dar vieną aukštą ir kt. Vėliau gyventojas surado 10 nuomininkų, sudarė su jais nuomos sutartis ir pastatą išnuomavo. Laikoma, kad gyventojas vykdo individualią nuomos veiklą. (pagal VMI prie FM 2006-07-14 raštą Nr. (18.18-31-1)-R- 6299) 62. Vertybinių popierių pardavimas per vertybinių popierių biržą gali būti laikomas gyventojo individualia veikla. Nustatant, ar gyventojų pajamos, gautos iš vertybinių popierių pirkimo/pardavimo per vertybinių popierių biržą, laikomos vertybinių popierių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn individualios veiklos pajamomis, reikia kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti individualią veiklą apibrėžiančių kriterijų visumą (tęstinumą, priimamų sprendimų savarankiškumą, ekonominės naudos siekimą, gaunamų pajamų dalį visose gyventojo mokestiniu laikotarpiu gautose pajamose ir pan.). Pajamos, gautos už investavimą į investicinius fondus, ir pajamos, gautos pagal sudarytas vertybinių popierių portfelio valdymo patikėjimo sutartis prekybai vertybinių popierių biržoje visais atvejais nelaikomos vertybinių popierių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn individualios veiklos pajamomis. 63. Tais atvejais, kai sutuoktiniai vykdo individualią veiklą ir iš tos veiklos gauna pajamų, laikoma, kad kiekvieno sutuoktinio individualios veiklos pajamos deklaruojamos ir apmokestinamos kaip atskiro gyventojo, gaunančio būtent jo vykdomos veiklos pajamas. Pavyzdžiai: 1. Gyventojas A.B. nustatyta tvarka įregistravo prekybos nekilnojamuoju turtu individualią veiklą. Jis perka butus ir juos parduoda. Nors butai, kaip nekilnojamasis turtas, įgyti santuokoje ir yra jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė, tačiau, vykdant prekybą nekilnojamuoju turtu, laikoma kad tai yra prekė. Tokiu atveju, pajamos, gautos iš prekybos nekilnojamuoju turtu, laikomos pajamomis to gyventojo, kuris vykdo individualią veiklą. Nelaikoma, kad A.B. sutuoktinis taip pat gavo individualios veiklos pajamų. 2. Abu sutuoktiniai vykdo prekybą nekilnojamuoju turtu, įregistravę individualią veiklą. Kiekvienas iš sutuoktinių perka ir parduoda bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Laikoma, kad tokiu atveju individualios veiklos pajamoms kiekvienas iš jų turi priskirti savo veiklos pajamas, neatsižvelgiant į tai, kad už nekilnojamąjį santuokoje įgytą turtą, parduodamą kaip individualios veiklos prekės, gaunamos pajamos yra jų bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo pajamos. 3. Vienas iš sutuoktinių tęstinį laikotarpį pirko ir pardavinėjo žemės sklypus. Individualios veiklos įregistravęs nebuvo. Kadangi šio gyventojo vykdoma veikla atitinka individualios veiklos kriterijus, laikoma, kad jis gavo turto pardavimo individualios veiklos pajamų. Nelaikoma, kad šio asmens sutuoktinis taip pat gavo individualios veiklos pajamų. 64. Tais atvejais, kai vykdoma prekybos vertybiniais popieriais individuali veikla ir iš tos veiklos gauna pajamų vienas iš sutuoktinių, tai nelaikoma, kad ir kitas sutuoktinis gavo individualios veiklos pajamų. Tokiu atveju, apmokestinant individualios veiklos pajamas, gautas iš prekybos vertybiniais popieriais, netaikomos GPMĮ 17 str. 1 d. 23 punkto komentaro (apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo) 1-2 punkte išdėstytos nuostatos (žr. GPMĮ 17 str. 1 d. 23 punkto komentaro 1-2 punkto komentarą). Pavyzdys. Gyventojas savarankiškai (ne per vertybinių popierių biržą) prekiauja vertybiniais popieriais. Vertybiniai popieriai įsigyjami ir parduodami, kaip santuokoje įgytas turtas, tačiau, skaičiuojant gyventojų pajamų mokestį, iš vertybinių popierių prekybos individualios veiklos gaunamos pajamos yra laikomos pajamomis tik to sutuoktinio, kuris tokią veiklą vykdo. (papildyta 6², 6³ ir 64 punktais pagal VMI prie FM 2005-06-29 raštą Nr. (18.18-31-1)-R-6100) 7. Sporto, atlikėjų individualią veiklą vykdantys gyventojai bei verslo liudijimus įsigiję gyventojai negali gauti pajamų iš individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo, nes jų pajamos iš turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn nepriskiriamos individualios veiklos pajamoms. 8. Sporto ir atlikėjų individualios veiklos pajamos iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę priskiriamos A klasės pajamoms, todėl pajamų mokestį privalo išskaičiuoti ir sumokėti tas pajamas išmokantis asmuo. 9. Individualia veikla besiverčiantys advokatai ir 2002 metais pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001 m. gruodžio 20 d.Nr.IX-675) 10 straipsnį taikę kaupimo apskaitos principus po 2003-01-01 gautoms pajamoms už paslaugas atliktas iki 2003-01-01 ir kurios buvo deklaruotos atitinkamų mokestinių laikotarpių deklaracijose, taiko iki 2003-01-01 galiojusias apmokestinimo taisykles. 10. Jeigu individualia veikla besiverčiantis gyventojas pajamas gauna užsienio valiuta, tai jų gavimo momentu pajamos apskaičiuojamos pagal tą dieną galiojusį lito ir bazinės valiutos oficialų kursą ar pagal Lietuvos banko nustatytą lito ir užsienio valiutos santykį. 11. Individualios veiklos (išskyrus sporto ir atlikėjų pajamas nurodytas šio komentaro 8 punkte) pajamos priskiriamos B klasės pajamoms, todėl pajamų mokestį deklaruoti ir mokėti privalo jas gavęs gyventojas metams pasibaigus pateikdamas metinę pajamų deklaraciją. Individualios veiklos vykdytojai neprivalo mokėti avansinio pajamų mokesčio, tačiau pageidaujantieji gali jį mokėti. 12. Individualios veiklos vykdytojui taikomos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr.IX-1263 redakcija, Žin., 2002, Nr.123-5548) ir jo lydimųjų teisės aktų nuostatos, vadinasi, gyventojas privalės tvarkyti buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu pagrįsti savo gaunamas pajamas bei patiriamas sąnaudas (žr.18 str. komentarą). 2. Individualios veiklos, kuria verčiantis gautos pajamos gali būti apmokestinamos įsigyjant verslo liudijimą, rūšių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. (Ši nuostata pagal 2008 m. gruodžio 23 d. GPM įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI111, Žin., 2008, Nr. 149-6033, įsigalioja nuo 2008-12-30, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) 11 straipsnis. Pajamos, gautos vieneto likvidavimo atveju 1. Vieneto likvidavimo atveju laikoma, kad gyventojas (vieneto dalyvis) parduoda turimas akcijas (dalis, pajus). Komentaras 1. Šis GPMĮ straipsnis nustato, jog tais atvejais, kai vienetas likviduojamas, laikoma, kad to vieneto dalyvis – gyventojas savo turėtas akcijas (dalis, pajus) parduoda likviduojamam vienetui, ir gyventojo tokiu atveju gauti pinigai (ar turtas) laikomi turto (turėtų akcijų, dalių, pajų) pardavimo pajamomis. 2. Tais atvejais, kai vienetas likviduojamas dėl bankroto ir pagal objektyvias aplinkybes (pagal kreditorių ar teismo sprendimus) paaiškėja, kad su akcininkais nėra ir nebus atsiskaitoma, tai tame mokestiniame laikotarpyje, kai tokios aplinkybės paaiškėja laikoma, kad gyventojas parduoda turimas vieneto akcijas (dalis, pajus), o tokių akcijų (dalių, pajų) pardavimo pajamos yra lygios nuliui. Deklaruojant akcijų (dalių, pajų) metines apmokestinamąsias pardavimo pajamas (jeigu gyventojas yra gavęs kitų vertybinių popierių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn apmokestinamųjų pajamų) jis turi iš bendros vertybinių popierių pardavimo pajamų sumos atimti bendrą parduotų vertybinių popierių įsigijimo kainą, įskaitant likviduojamo vieneto vertybinių popierių įsigijimo kainą. Tais atvejais, jeigu vėliau, pvz., kitais kalendoriniais metais, atsiradus galimybei, yra atsiskaitoma su akcininku, akcininkas privalo tų metų, kai gauna akcijų pardavimo pajamų, metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje šias pajamas deklaruoti, tačiau, apskaičiuojant vertybinių popierių apmokestinamąsias pajamas, tų vertybinių popierių įsigijimo kainos atimti negali, nes ši kaina jau buvo atimta apskaičiuojant tų metų, kai akcijos buvo parduotos, apmokestinamąsias vertybinių popierių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas. (papildyta 2-u p. pagal VMI prie FM 2006-04-29 raštą Nr. (18.17-31-1)-R-3851) 2. Jeigu likviduojant vienetą jo dalyviui perleidžiamas turtas, pajamomis laikoma turto, kuris vieneto dalyviui perleidžiamas vieneto likvidavimo atveju, tikroji rinkos kaina to turto nuosavybės teisės perleidimo vieneto dalyviui dieną. Komentaras 1. Jeigu vieneto likvidavimo atveju to vieneto dalyvis už savo turėtų akcijų, dalių, pajų dalį gauna ne pinigus, o kitokį turtą, tai turto pardavimo pajamomis laikoma gauto turto tikroji rinkos kaina nuosavybės teisės perleidimo dalyviui dieną. 2. Turtas pagal šio įstatymo nuostatas – tai kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, finansinės priemonės, kitas nematerialus turtas. (11 str. 2 d. komentaro 2 p. - pagal VMI prie FM 2015-07-10 raštą Nr. (18.18-31-1)-RM-15386) 3. Tikroji rinkos kaina – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas. Pavyzdys. Likviduojant UAB XX 2015 m. balandžio mėnesį akcininkams paskirstomas likęs bendrovės turtas. Vienas akcininkas gavo kompiuterį, kurio tikroji rinkos kaina nuosavybės teisės perleidimo dieną buvo 300Eur, kitas – automobilį, kurio tikroji rinkos kaina nuosavybės teisės perleidimo dieną buvo 1 000 Eur. Šios sumos yra minėtų akcininkų turto pardavimo pajamos, nuo kurių apskaičiuojant pajamų mokestį, turto įsigijimo kaina atimama GPMĮ 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (žr. komentarą). (11 str. 2 d. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-07-10 raštą Nr. (18.18-31-1)-RM-15386) 12 straipsnis. Pajamos iš paskirstytojo pelno 1. Pajamomis iš paskirstytojo pelno laikomi dividendai, taip pat neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos iš šio vieneto, išskyrus neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamų iš šio vieneto dalį, priskiriamą su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. (12 str. 1 d. - LR 2012 06 29 įstatymo Nr. XI-2166 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 07 14. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2012 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Dividendai yra akcininkui (vieneto dalyviui) paskirta pelno dalis, proporcinga jo turimų vieneto akcijų (dalių, pajų) nominaliai vertei. Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie visuotinio akcininkų susirinkimo, paskelbusio dividendus, dieną buvo bendrovės akcininkai, t.y. vieneto dalyviai. Dividendais laikomos ne tik pinigais išmokėtos sumos, bet ir bet kokios kitos lėšos ar turtas. Pavyzdys. Gyventojas, UAB XX akcininkas, gavo 1 000 Eur dividendų. Ši suma yra laikoma jo pajamomis iš paskirstytojo pelno – dividendais, kurie apmokestinami taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. (12 str. 1 d. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-07-10 raštą Nr. (18.18-31-1)-RM-15386) 2. Taip pat pajamomis iš paskirstytojo pelno laikomos neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos iš šio vieneto, išskyrus neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamų iš šio vieneto dalį, priskiriamą su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Kokios neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos priskiriamos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms paaiškinta GPMĮ 2 str. 34 dalies komentare. Pavyzdys. Individualios įmonės savininkas, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus dalį pajamų, gautų iš savo įmonės priskyrė su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, kurios apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, atėmus iš šių pajamų taikytiną metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau – MNPD). Šios pajamos nepriskiriamos pajamoms iš paskirstytojo pelno. Likusią dalį pajamų iš šio vieneto individualios įmonės savininkas priskyrė pajamoms iš paskirstytojo pelno, kurias deklaravo ir apmokestino pagal GPMĮ 6 str. 1 dalies nuostatas taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. 3. Įvairių rūšių kitos išmokos, kurias akcininkai, t.y. vieneto dalyviai, paskirsto skirstydami pelną, nelaikomos dividendais. Įsigaliojus 2013 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 5, 6, 16, 17, 19, 20, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr. XII-427, nenuolatinių Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio objektu laikomos Lietuvos vienetų valdybos ir stebėtojų tarybos nariams nuo 2014 m. sausio 1 d. išmokėtos bet kokios išmokos (ne tik metinės išmokos (tantjemos). Pavyzdžiai: 1. UAB XX darbuotojas, kuris yra ir šios bendrovės akcininkas, gavo premiją (premija visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu paskirta darbuotojams už gerą darbą iš paskirstytojo pelno). Ši premija nėra gyventojo pajamos iš paskirstytojo pelno, nes tą premiją gyventojas gavo kaip darbuotojas, o ne kaip vieneto dalyvis. 2. Bendrovės valdybos ar stebėtojų tarybos nariai gavo išmokas (tantjemas). Tai nėra gyventojo pajamos iš paskirstytojo pelno. Šios išmokos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, nes jos mokamos kaip papildomas atlyginimas už atliktą darbą, o ne kaip vieneto dalyviui, neatsižvelgiant į tai ar gyventojas yra to vieneto dalyvis, ar ne. (12 str. 1 d. komentaro 3 p. - pagal VMI prie FM 2015-07-10 raštą Nr. (18.18-31-1)-RM-15386) 4. Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 69 straipsnyje nustatytu pagrindu ir investicinio fondo taisyklėse nustatyta tvarka investicinio fondo dalyvio (gyventojo) gauta investicinių pajamų dalis (išmokos grynaisiais pinigais) iš paskirstytojo investicinio fondo pelno priskiriama pajamoms iš paskirstytojo pelno. 5. Advokatų profesinės bendrijos nusistatyta tvarka tiek pinigais, tiek natūra išmokamas teigiamas rezultatas (pelnas) savo dalyviams priskiriamas dalyvio pajamoms iš paskirstytojo pelno ir apmokestinamas taikant 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą. Analogiškai vertinamos ir bendrijos dalyviams per mokestinį laikotarpį bendrijos nusistatyta tvarka skirstant pelną išmokėtos išmokos. Tuo tarpu, advokato – advokatų profesinės bendrijos dalyvio, iš tos bendrijos gautos pajamos už suteiktas teisines paslaugas bendrijai, laikomos to advokato individualios veiklos pajamomis, kurios apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Adekvačiai vertintinos, t.y. kaip individualios veiklos, ir išmokos pagal teisinių paslaugų teikimo sutartis advokatams ar advokatų padėjėjams, kurie nėra advokatų profesinės bendrijos dalyviai, tačiau teikia teisines paslaugas tai bendrijai. Pavyzdys. Tarkime, kad trys advokatai (toliau - Dalyviai) įsteigė advokatų profesinę bendriją (toliau – Bendrija). Bendrija su Dalyviais ir dviem kitais advokatais (toliau - Partneriai) pasirašė dvišales sutartis dėl teisinių paslaugų Bendrijai teikimo. Minėtose sutartyse, be kita ko, nustatytas ir Dalininkams bei Partneriams mokamų išmokų už teikiamas teisines paslaugas dydis, kuris nustatomas šalių susitarimu tiksliai apibrėžtose ribose (pavyzdžiui, priklausomai nuo išdirbtų valandų, klientų apmokėtų sąskaitų ar pan.). Bendrijoje pagal darbo sutartis taip pat įdarbintas aptarnaujantis personalas (sekretorės, administratorės). Bendrija per mokestinį laikotarpį uždirbo 30 000 Eur pajamų, Dalyviams ir Partneriams išmokėjo 18 000 Eur išmokų už suteiktas teisines paslaugas, taip pat patyrė 4 000 Eur kitų su vykdoma veikla susijusių sąnaudų (darbo užmokestis samdomiems darbuotojams, veikloje naudojamo turto nusidėvėjimo sąnaudos, patalpų nuomos sąnaudos ir pan.). Dalis likusio Bendrijos pelno pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, kaip nustatyta Bendrijos steigimo sutartyje, lygiomis dalimis buvo išmokėtas Dalyviams, kaip Bendrijos uždirbto pelno dalis. Dalininkams ir Partneriams mokestiniu laikotarpiu išmokėtos sumos už Bendrijai suteiktas teisines paslaugas, laikytinos jų individualios veiklos pajamomis, kurios apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Dalyviams išmokėta suma, kaip Bendrijos uždirbto pelno dalis, laikoma Dalyvių pajamomis iš paskirstytojo pelno ir apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. (12 str. 1 d. komentaro 5 p. - pagal VMI prie FM 2015-07-10 raštą Nr. (18.18-31-1)-RM-15386) 2. Dividendais laikomos ir skirstant vieneto pelną ar mažinant vieneto įstatinį kapitalą, sudarytą ne iš vieneto dalyvių įnašų, vieneto dalyvio gautos lėšos ir (arba) vieneto dalyviui perleisto turto tikroji rinkos kaina to turto nuosavybės teisės perleidimo vieneto dalyviui dieną, išskyrus mažosios bendrijos nario pajamų iš šios bendrijos dalį, priskiriamą su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Mažinant vieneto įstatinį kapitalą, laikoma, kad pirmiausia vieneto dalyviams išmokama ta įstatinio kapitalo dalis, kuri buvo sudaryta padidinus įstatinį kapitalą iš vieneto lėšų, o ne iš vieneto dalyvių įnašų. (12 str. 2 d. - LR 2012 06 29 įstatymo Nr. XI-2166 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 09 01) Komentaras 1. Dividendais laikomos ir skirstant vieneto pelną ar mažinant vieneto įstatinį kapitalą, sudarytą ne iš vieneto dalyvių įnašų, vieneto dalyvio gautos lėšos ir (arba) vieneto dalyviui perleisto turto tikroji rinkos kaina to turto nuosavybės teisės perleidimo vieneto dalyviui dieną. Jeigu įstatinis kapitalas buvo didintas iš vieneto pelno ar rezervų ir vėliau mažinamas, tai laikoma, kad pirmiausia dalyviams išmokama ta įstatinio kapitalo dalis, kuri buvo sudaryta ne iš vieneto dalyvių įnašų, bet didinant įstatinį kapitalą iš pelno ar rezervų. Tokios dalyviams išmokamos sumos priskiriamos dividendams. Pavyzdžiai: 1. UAB XX įstatinis kapitalas 2014 metais buvo 12 000 Lt (nuo 2015-01-01 3 475 Eur). 2015 metais bendrovės akcininkai, skirstant 2014 metų uždirbtą pelną, priėmė sprendimą nukreipti pelną į rezervus, o vėliau iš rezervų padidinti įstatinį kapitalą iki 30 000 Eur. 2016 metais UAB XX numato sumažinti savo įstatinį kapitalą iki 17 000 Eur ir bendrovės akcininkams, vieneto dalyviams XX ir YY, numato išmokėti po 6 500 Eur. Vadinasi įstatinis kapitalas buvo padidintas 26 525 Eur suma (30 000 – 3475); akcininkams išmokėti skirta suma sudarys 13 000 Eur (30 000 – 17 000), t.y. gyventojams išmokėtos išmokos bus laikomos jų pajamomis iš paskirstytojo pelno (dividendais. 2. UAB YY įstatinis kapitalas 2014 m. buvo sudarytas iš akcininkų įnašų 50 000 Lt (nuo 2015-0101 – 14 481 Eur), o 2015 m. iš pelno ir rezervų padidintas iki 30 000 Eur. Padidinimo suma 15 519 Eur (30 000 – 14 481). 2016 m. bendrovė numato sumažinti įstatinį kapitalą iki 3 000 Eur ir dviem akcininkams numato išmokėti po 13 500 Eur ((30 000 – 3 000) / 2). Bus laikoma, kad pirmiausia bus išmokėta iš pelno ir rezervų padidintoji įstatinio kapitalo dalis – 15 519 Eur, kiekvienam akcininkui numatoma išmokėti 7759,50 Eur sumą (15 519/2), kuri priskiriama dividendams ir likusi dalis kiekvienam akcininkui po 5 740,50 Eur – įnašai, kurie gyventojo pajamoms nepriskiriami. (12 str. 2 d. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-07-10 raštą Nr. (18.18-31-1)-RM-15386) 2. Pagal GPMĮ 2 str. 14 dalį gyventojo, esančio vieneto dalyviu (akcininko, pajininko, nario) pinigais ar turtu atsiimti įnašai nelaikomi jo pajamomis (nauda). Todėl, sumažinus vieneto įstatinį kapitalą, kuris nebuvo didinamas iš vieneto pelno ar rezervų, gyventojui išmokama išmoka (pinigais ar turtu) nepriskiriama dividendams. Pavyzdys. 2012 m. įkurtos UAB įstatinis kapitalas buvo 50 000 Lt (nuo 2015-01-01 - 14 481 Eur) . Iki 2015 m. jis nebuvo didinamas. 2015 m. akcininkų sprendimu įstatinis kapitalas sumažintas iki 3 000 Eur akcininkams V. ir Z. išmokėta po 5 740 Eur. Šios išmokos nepriskiriamos dividendams, o laikomos akcininkų V. ir Z. atsiimtais įnašais. (12 str. 2 d. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-07-10 raštą Nr. (18.18-31-1)-RM-15386) 3. Tuo atveju, kai vieneto įstatinis kapitalas buvo didinamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 41 str. 2 dalies 7 punkte nustatytu vienetų reorganizavimo atveju gyventojo (vieneto dalyvio) turimas kito vieneto akcijas (dalis, pajus) mainais keičiant į vieneto, kurio įstatinis kapitalas didinamas, akcijas (dalis, pajus) ir jei šio vieneto įstatinis kapitalas nebuvo didinamas iš pelno ar rezervų, tai sumažinus tokio vieneto įstatinį kapitalą gyventojui pinigais išmokama išmoka, viršijanti gyventojo įnašo į šį vienetą ir iki reorganizavimo gyventojo turėtų reorganizuoto vieneto akcijų (dalių, pajamų) įsigijimo kainos sumą, laikoma pajamų mokesčiu apmokestinamomis kitomis pajamomis. Pavyzdys. Bendrovės X (kurios vieninteliu akcininku yra gyventojas) įstatinis kapitalas 10 000 Lt (nuo 201501-01 – 2896 Eur). Tas pats gyventojas turi bendrovės Y akcijų, kurių nominali vertė 70 000 Lt (nuo 2015-01-01 – 20 273 Eur). 2010 metais bendrovė X padidino įstatinį kapitalą nepiniginiu akcininko įnašu - gyventojo turimomis bendrovės Y akcijomis: bendrovė X, siekdama visiškai kontroliuoti bendrovę, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 41 str. 2 dalies 7 punkte nustatytu atveju perleido savo naujai išleistas akcijas gyventojui mainais už jo turimas bendrovės Y akcijas. Akcijų kainų skirtumas pinigais nebuvo apmokėtas. Prieš akcijų mainus buvo atliktas bendrovės Y akcijų vertinimas, kurio metu nepriklausomas turto vertintojas mainomas bendrovės Y akcijas įvertino 500 000 Lt (nuo 2015-01-01 – 41 940 Eur). Bendrovės X įstatinis kapitalas nebuvo didinamas iš pelno ar rezervų. 2015 metais mažinamas bendrovės X įstatinis kapitalas, sumažinus akcijų nominalias vertes, ir akcininkui išmokama 20 970 Eur suma. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 41 str. 2 dalies 7 punkte nustatytu atveju gyventojo turimas bendrovės Y akcijas mainais keičiant į naujai išleidžiamas bendrovės X akcijas, gyventojo įnašo vertė lygi lėšų, kurias gyventojas įnešė formuojant bendrovės Y įstatinį kapitalą, sumai, t.y. 70 000 Lt (20 273 Eur). Gyventojo atsiimtas įnašas yra 23 169 Eur (20 273 + 2 896 ) suma, kuri pagal GPMĮ 2 str. 14 dalies 1 punktą nelaikoma pajamomis, todėl neapmokestinama pajamų mokesčiu. Nuo išmokamos 49 236 Eur (72 405 – 23 169) sumos, kuri nepriskiriama nei įnašui, nei dividendams, turi būti išskaičiuojamas 15 proc. pajamų mokestis. (12 str. 2 d. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-07-10 raštą Nr. (18.18-31-1)-RM-15386) 4. Kai akcinė bendrovė išmokas išmoka akcininkui, akcijas įsigijusiam antrinėje vertybinių popierių apyvartoje (pvz., jas įsigijusiam pagal pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su ankstesniu akcininku), yra svarbu nustatyti, kokia bendrovės įstatinio kapitalo dalis jam priklauso (t. y., kokia suma laikytina šio akcininko ,,įnašu” į bendrovę). Bendrovės įstatinio kapitalo dydis yra lygus visų pasirašytų bendrovės akcijų nominalių verčių sumai. Pasirašytos akcijos apmokamos pinigais arba akcijas apmokančiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais. Bendrovės įstatinis kapitalas padalytas į dalis (akcijas). Vadinasi, akcininkui priklauso bendrovės įstatinio kapitalo dalis, kuri yra lygi jo turimų akcijų nominaliai vertei. Įstatinis kapitalas gali būti didinamas papildomais akcininkų įnašais arba iš bendrovės lėšų. Įstatinį kapitalą didinant iš bendrovės lėšų, išleidžiamos naujos akcijos, kurios nemokamai išduodamos akcininkams, arba padidinama anksčiau išleistų akcijų nominali vertė. Taip suformuojama ta bendrovės įstatinio kapitalo dalis, kuri akcininkų įnašais neapmokėta. Todėl, kai mažinamas bendrovės įstatinis kapitalas ir akcininkams išmokamos laisvos lėšos, tai grąžinamu įnašu laikoma tik ta bendrovės įstatinio kapitalo dalis, kuri buvo suformuota iš akcininkų įnašų. Ta bendrovės įstatinio kapitalo dalis, kuri buvo suformuota padidinus įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų, išmokant laisvas lėšas, nelaikoma grąžinamais įnašais, o laikoma dividendais. Pavyzdžiai: 1. Formuojant akcinės bendrovės (toliau – AB) įstatinį kapitalą gyventojas A.A. įnešė 30 000 Eur vertės įnašą ir gavo 1000 vnt. bendrovės akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 30 Eur. Akcininkas B.B. pagal pirkimo-pardavimo sutartį iš akcininko A.A. nusipirko 1000 vnt. akcijų, už jas pastarajam sumokėdamas 15 000 Eur. Vėliau bendrovė sumažino įstatinį kapitalą ir 15 000 Eur (laisvų lėšų) išmokėjo akcininkui B.B. Kiekvienos akcijos nominali vertė yra 30 Eur. Vadinasi, akcininkui B.B. priklausanti bendrovės įstatinio kapitalo dalis yra 30 000 Eur (1000 vnt. x 30 Eur), nesvarbu, kokia suma už įsigyjamas akcijas buvo sumokėta jų pardavėjui. Kadangi akcininko B.B. ,,įnašu” laikytina 100 000 Lt 30 000 Eur suma, o atsiimti įnašai pajamoms nepriskiriami, todėl 15 000 Eur AB išmokėta išmoka nepriskiriama dividendams. 2. Formuojant UAB įstatinį kapitalą gyventojas J.J. įnešė 24 000 Eur vertės įnašą ir gavo 800 vnt. akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 30 Eur. Akcininkas J.J. akcijas pardavė gyventojui Z.Z., kuris už jas sumokėjo 30 000 Eur. UAB iš nepaskirstytojo pelno 6 000 Eur padidino įstatinį kapitalą (iki 30 000 Eur), o akcininko Z.Z. akcijų nominali vertė padidinta iki 30 000 Eur. UAB sumažino įstatinį kapitalą iki 3 000 Eur ir 27 000 Eur (laisvų lėšų) išmokėjo akcininkui Z.Z. Akcininkui Z.Z. išmokėtoji 6 000 Eur suma priskiriami dividendams, o 21 000 Eur (27 000 – 6 000) laikomi atsiimtu įnašu. Jam išmokama 6 000 Eur išmoka apmokestinama taikant GPMĮ 6 str. 2 dalyje nustatytą 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. (12 str. 2 d. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-07-10 raštą Nr. (18.18-31-1)-RM-15386) 5. Jeigu pelno skirstymo metu ar mažinant vieneto įstatinį kapitalą vieneto dalyvis gauna turtą, jo pajamomis iš paskirstytojo pelno laikoma gauto turto tikroji rinkos kaina tą dieną, kai to turto nuosavybės teisė buvo perleista dalyviui. Pavyzdys. Žemės ūkio bendrovių įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, kad bendrovės narių susirinkimui nutarus, jei pajininkai pageidauja, dividendai gali būti mokami turtu. Vadinasi, jei žemės ūkio bendrovė tokiu būdu perleistų turtą pajininkams, tai pajininko pajamomis iš paskirstytojo pelno būtų laikoma gauto turto tikroji rinkos kaina nuosavybės teisės į jį įgijimo dieną. Gyventojui žemės ūkio bendrovė dividendus išmokėjo turtu – perleido sandėlį. Balansinė sandėlio vertė 100 Eur, tačiau jo rinkos vertė (atsižvelgus į sandėlio techninės inventorizacijos bylą ar (ir) kitus duomenis) yra 2 000 Eur. Šiuo atveju laikoma, kad gyventojas gavo 2 000 Eur dividendų. (12 str. 2 d. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-07-10 raštą Nr. (18.18-31-1)-RM-15386) 6. Dividendais laikomos ir skirstant vieneto (mažosios bendrijos) pelną vieneto dalyvio gautos lėšos, išskyrus mažosios bendrijos nario pajamų iš šios bendrijos dalį, priskiriamą su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, kurios apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, atėmus taikytiną MNPD. Kokios mažosios bendrijos nario pajamos priskiriamos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms paaiškinta GPMĮ 2 str. 34 dalies komentare. Mažosios bendrijos nario pajamos iš paskirstytojo pelno (išskyrus su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas) priskiriamos dividendams ir pagal GPMĮ 6 str. 1 dalies nuostatas apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. (12 str. 2 d. komentaro 6 p. - pagal VMI prie FM 2015-07-10 raštą Nr. (18.18-31-1)-RM-15386) 13 straipsnis. Pozityviųjų pajamų nustatymas 1. Pozityviosios pajamos apskaičiuojamos ir įtraukiamos į nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas ta pačia tvarka, kaip jos apskaičiuojamos ir įtraukiamos į kontroliuojančio Lietuvos vieneto pajamas pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas. Komentaras 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1657 ,,Dėl pozityviųjų pajamų apskaičiavimo, įtraukimo į kontroliuojančio Lietuvos apmokestinamojo vieneto arba Lietuvos nuolatinio gyventojo pajamas tvarkos ir pajamų, neįtraukiamų į pozityviąsias pajamas, rūšių patvirtinimo” nustatė tvarką, pagal kurią būtų apskaičiuojamos ir apmokestinamos pozityviosios pajamos tų Lietuvos nuolatinių gyventojų, kurie kontroliuoja užsienyje įregistruotus arba kitaip organizuotus vienetus. Atkreipiame dėmesį, kad jeigu Lietuvos nuolatinis gyventojas kontroliuoja užsienio vienetą, tai jis pozityviąsias pajamas privalo skaičiuoti tik tuo atveju, jeigu šis užsienio vienetas yra įregistruotas ar kitaip organizuotas tam tikroje valstybėje ar zonoje arba jeigu šis užsienio vienetas atitinka tam tikrą organizavimo formą. Lietuvos Respublikos finansų ministras 2002 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 24 „Dėl užsienio valstybių arba zonų, kuriose įregistruotiems ar kitaip organizuotiems vienetams netaikomos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio nuostatos, ir užsienio verslo organizavimo formų, kurioms taikomos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio nuostatos, sąrašų patvirtinimo“ patvirtino Užsienio valstybių arba zonų, kuriose įregistruotiems ar kitaip organizuotiems vienetams netaikomos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio nuostatos, sąrašą ir Užsienio verslo organizavimo formų, kurioms taikomos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio nuostatos, sąrašą. (žr. PMĮ 39 str. 4 dalies komentarą). Remiantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio 4 dalimi ir aukščiau minimu Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu, kontroliuojantis nuolatinis Lietuvos gyventojas skaičiuoja tokių kontroliuojamųjų užsienio vienetų pozityviąsias pajamas, kurie įregistruoti ar kitaip organizuoti: 1.1. užsienio valstybėse ar zonose, įtrauktose į Užsienio valstybių arba zonų, kuriose įregistruotiems ar kitaip organizuotiems vienetams netaikomos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio nuostatos, sąrašą (į taip vadinamą “baltąjį” sąrašą), tačiau kurių verslo organizavimo forma atitinka vieną iš Užsienio verslo organizavimo formų, kurioms taikomos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio nuostatos, sąrašo 1 dalyje numatytų formų. Pavyzdžiui, tokioms verslo organizavimo formoms priskiriamos: - įmonės, įregistruotos ar kitaip organizuotos Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje ir įgyjančios bet kurias specialias mokesčių lengvatas pagal 1929 m. liepos 31 d. įstatymą bei pagal 1938 m. gruodžio 17 d. Didžiojo Kunigaikščio dekretą ir jų pataisas (holdingo kompanijoms); - Italijoje įregistruotos įmonės, veikiančios Triesto laisvosios ekonominės zonos finansiniame ir draudimo centre (the Trieste Free Zone Financial and Insurance Centre); - Jungtinėse Amerikos Valstijose įregistruotos vidaus tarptautinės prekybos įmonės (Domestic International Sales Corporations), numatytos 1954 metų Vidaus pajamų kodekso 992 (a) poskyryje; - Jungtinėse Amerikos Valstijose pagal atskirų jos valstijų (Delavero, Vajomingo, Niujorko ir kt.) įstatymus įregistruotos ribotos atsakomybės įmonės LLC (Limited Liability Company) arba korporacijos (kurių pavadinimo santrumpos gale yra nurodyta Corp. arba Inc.), jeigu jos pagal JAV mokesčių teisės aktus turi nerezidento statusą ir dėl to ten nemoka pelno ar jam analogiško mokesčio arba šis mokestis yra labai mažas; - Rusijos Federacijos Ingušijos lengvatinėje mokesčių zonoje įregistruotos įmonės. Pažymime, kad čia pateikiami tik verslo organizavimo formų pavyzdžiai ir kad šis sąrašas nėra baigtinis; 1.2. užsienio valstybėse ar zonose, kurios nėra įtrauktos į Užsienio valstybių arba zonų, kuriose įregistruotiems ar kitaip organizuotiems vienetams netaikomos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio nuostatos, sąrašą (“baltąjį” sąrašą) ir kurios nėra įtrauktos į tikslinių teritorijų sąrašą (“juodąjį” sąrašą), tačiau kurių verslo organizavimo forma atitinka Užsienio verslo organizavimo formų, kurioms taikomos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio nuostatos, sąrašo 2 dalyje numatytą formą, t.y. ji toje užsienio valstybėje ar zonoje moka mažesnį nei 75 proc. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto tarifo pelno mokestį (15 x 75 % = 11,25) ar jam analogišką mokestį (taip vadinamam “pilkajame” sąraše). 1.3. tikslinėse teritorijose (taip vadinamam “juodajame” sąraše). Tikslinės teritorijos sąvoka paaiškinta GPMĮ 2 straipsnio 21 dalyje (žr. GPMĮ 2 str. 21 dalies komentarą). (13 str. 1 d. komentaro 1 p. papildymas - pagal VMI prie FM 2016-07-11 raštą Nr. (18.18-31-1E) RM-19721) 2. Pagal PMĮ ir aukščiau minimo nutarimo nustatytą tvarką, nustatant nuolatinio Lietuvos gyventojo pozityviąsias pajamas, imamos visos jo kontroliuojamojo užsienio vieneto atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamos, išskyrus tam tikras pajamų rūšis: 2.1. į pozityviąsias pajamas neįtraukiamos kontroliuojamojo užsienio vieneto aktyvios veiklos pajamos, jeigu išpildomos tokios trys sąlygos: - kontroliuojamajame užsienio vienete dirba tiek darbuotojų, kiek jų paprastai reikia norint užtikrinti kontroliuojamojo užsienio vieneto vykdomą veiklą toje valstybėje arba zonoje, kurioje šis vienetas įsteigtas arba kitaip organizuotas. Reikiamas dirbančiųjų darbuotojų skaičius yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo užsienio vieneto rūšies arba veiklos pobūdžio, jis gali skirtis; ir - kontroliuojamojo užsienio vieneto atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamos, uždirbtos ir/arba gautos ne iš tos valstybės arba zonos, kurioje šis vienetas įregistruotas arba kitaip organizuotas, šaltinių, sudaro ne daugiau kaip 10 procentų visų jo to mokestinio laikotarpio pajamų; ir - kontroliuojamojo užsienio vieneto atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamos, uždirbtos ir/arba gautos sudarant sandorius su nepriklausomais asmenimis (t.y. su tuo užsienio vienetu nesusijusiais asmenimis), sudaro daugiau kaip 50 procentų visų jo to mokestinio laikotarpio pajamų. Susijusių asmenų sąvoka yra apibrėžta GPMĮ 2 straipsnio 19 dalyje (žr. GPMĮ 2 str. 19 dalies komentarą). Asmenys, kurie nepatenka į susijusių asmenų sąrašą, laikomi nepriklausomais. Jeigu užsienio vienetą kontroliuojantis nuolatinis Lietuvos gyventojas, skaičiuodamas pozityviąsias pajamas, neįtraukė to kontroliuojamojo vieneto aktyvios veiklos pajamų, tai mokesčių administratorius gali paprašyti pateikti dokumentus, įrodančius, kad aukščiau išvardytos sąlygos yra išpildytos. Jeigu aukščiau išvardytos sąlygos (ar bent viena jų) nėra išpildytos, tai nustatant pozityviąsias pajamas, imamos visos kontroliuojamojo užsienio vieneto atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamos. Jeigu visos aukščiau išvardytos sąlygos yra išpildytos, tai nustatant pozityviąsias pajamas, imamos tik kontroliuojamojo užsienio vieneto atitinkamo mokestinio laikotarpio pasyviosios pajamos, t.y. palūkanų pajamos, autoriniai atlyginimai, lizingo (finansinės nuomos) pajamos, turto vertės padidėjimo pajamos, pajamos iš paskirstytojo pelno, įskaitant iš kitų vienetų gautus dividendus bei kontroliuojančiam nuolatiniam Lietuvos gyventojui paskirstytus, bet neišmokėtus dividendus. Pažymėtina, kad, sprendžiant, ar pajamos yra pasyvios, ar jos buvo gautos ir/ar uždirbtos vykdant aktyvią veiklą, kiekvienoje konkrečioje situacijoje reikia atkreipti dėmesį į kriterijus, nulemiančius kontroliuojamojo užsienio vieneto veiklos pobūdį. Pavyzdžiui, banko gaunamos palūkanos, kaip vieneto pagrindinės veiklos pajamos, gali būti laikomos aktyvios veiklos pajamomis, tačiau tam, kad jos nebūtų įtrauktos į kontroliuojančio vieneto pajamas kaip pozityviosios pajamos, taip pat turi būti išpildytos visos trys aukščiau išvardytos sąlygos. 2.2. į pozityviąsias pajamas netraukiamos kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos, atitinkančios tokias dvi sąlygas: jos laikomos neleidžiamais atskaitymais ar iš pajamų atimamomis patirtomis išlaidomis pagal GPMĮ ir jas kontroliuojamasis užsienio vienetas yra gavęs iš jį kontroliuojančio nuolatinio Lietuvos gyventojo. 2.3. į pozityviąsias pajamas neįtraukiami kontroliuojamojo užsienio vieneto apskaičiuoti ir paskirstyti, tačiau kontroliuojančiam nuolatiniam Lietuvos gyventojui neišmokėti dividendai, jeigu: - jų suma neviršija į kontroliuojančio nuolatinio Lietuvos gyventojo prieš tai buvusio mokestinio laikotarpio pajamas įtrauktų atitinkamai apskaičiuotų kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviųjų pajamų sumos, ir - jie išmokami per penkis vienas po kito einančius kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinius laikotarpius, pradedant skaičiuoti nuo to laikotarpio, kuriuo tokie dividendai buvo paskirstyti, tačiau jeigu - per šiuos penkis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius jie nėra išmokami arba išmokami ne visa jų suma, tai tokių apskaičiuotų, paskirstytų, bet neišmokėtų dividendų suma turi būti traukiama į to penktojo mokestinio laikotarpio kontroliuojančiojo nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas, kaip atitinkamai apskaičiuotos pozityviosios pajamos. Pavyzdys. 2013 m. nuolatinis Lietuvos gyventojas įsigijo 62 proc. Bahamų Sandraugoje (Bahamų salose) įregistruoto vieneto akcijų (ir, tarkime, kad valdo šį akcijų skaičių ne trumpiau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d.). Tarkime, kad kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis sutampa su jį kontroliuojančio nuolatinio Lietuvos gyventojo mokestiniu laikotarpiu ir taip pat yra kalendoriniai metai. Nuolatinis Lietuvos gyventojas į savo 2015 metais gautas pajamas įtraukia 100 000 Eur kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviųjų pajamų (nors užsienio vieneto pajamos gautos kita nei euras valiuta, paprastumo ir aiškumo tikslais, pateikiame šią sumą eurais). Kontroliuojamasis užsienio vienetas apskaičiuoja 2016 metų paskirstytiną pelną, kurio suma lygi 150 000 Eur, ir iš kurių kontroliuojančiam nuolatiniam Lietuvos gyventojui, atsižvelgiant į jo valdomų akcijų skaičių, paskirta 93 000 Eur (150 000 Eur x 0,62). Tarkime, kad tokia kontroliuojamojo užsienio vieneto paskirstytų dividendų už 2016 metus suma kontroliuojančiam nuolatiniam Lietuvos gyventojui neišmokama nei 2017, nei 2018, nei 2019, nei 2020 metais, o 2021 metais išmokama tik šios sumos dalis - 50 000 Eur (t.y. 93000 – 50000 = 43 000 Eur lieka neišmokėta). Kadangi kontroliuojamojo užsienio vieneto apskaičiuota ir kontroliuojančiam nuolatiniam Lietuvos gyventojui paskirsta dividendų už 2016 metus suma išmokėta ne visa, tai likusią paskirstytų, bet neišmokėtų dividendų sumą (43 000 Eur) kontroliuojantis nuolatinis Lietuvos gyventojas turi įtraukti į 2021 metais gautas pajamas, kaip atitinkamai apskaičiuotas pozityviąsias pajamas. (13 str. 1 d. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2016-07-11 raštą Nr. (18.18-31-1E) RM-19721) 3. Skaičiuojant nuolatinio Lietuvos gyventojo pozityviąsias pajamas, iš remiantis šios dalies komentaro 2 punktu nustatytos pozityviųjų pajamų sumos, atsižvelgiant į PMĮ 11 str. 1 dalį, gali būti: - atimamos neapmokestinamosios pajamos bei - atskaitomi leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai, kurie yra susiję su tokių pajamų uždirbimu (žr. PMĮ 39 str. 2 dalies komentaro 3 punktą). 4. Apskaičiuota pozityviųjų pajamų suma turi būti išreikšta eurais pagal oficialų euro ir užsienio valstybės valiutos kursą, Europos centrinio banko nustatytą pajamų pripažinimo dieną (paskutinę mokestinio laikotarpio dieną). (13 str. 1 d. komentaro 4 p. - pagal VMI prie FM 2016-07-11 raštą Nr. (18.18-31-1E) RM-19721) Remiantis šios dalies komentaro 3 punktu apskaičiuotų pozityviųjų pajamų suma traukiama į kontroliuojančio nuolatinio Lietuvos gyventojo atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamas proporcingai jo paskutinę to mokestinio laikotarpio dieną turimam užsienio vieneto akcijų (dalių, pajų), balsų arba kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį ar išimtinių teisių jas įsigyti skaičiui. Pozityviosios pajamos nustatomos ir apskaičiuojamos atskirai pagal kiekvieną kontroliuojančio nuolatinio Lietuvos gyventojo kontroliuojamąjį užsienio vienetą. Į kontroliuojančio nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas įtrauktos apskaičiuotos pozityviosios pajamos apmokestinamos GPMĮ nustatyta tvarka. Pavyzdys. Tarkim, kad 2015 m. gruodžio 31 d. nuolatinis Lietuvos gyventojas valdo 62 proc. Užsienio vieneto, įregistruoto Bahamų Sandraugoje (Bahamų salose), akcijų. Tarkim, kad to užsienio vieneto mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Kontroliuojamojo užsienio vieneto 2015 metų mokestinio laikotarpio visos pajamos yra 500 000 Eur (nors užsienio vieneto pajamos gautos kita nei euras užsienio valiuta, paprastumo ir aiškumo tikslais, pateikiame šią sumą eurais), iš kurių 450 000 Eur yra pajamos iš jo aktyvios veiklos, kuriai vykdyti tame kontroliuojamajame užsienio vienete dirba pakankamas darbuotojų skaičius, 92 proc. šių pajamų šaltinis yra Bahamų salos, ir visos šios pajamos gautos iš sandorių su nepriklausomais (nesusijusiais) asmenimis. Todėl tokios aktyvios veiklos pajamos (450 000 Eur) nėra įtraukiamos į kontroliuojančio nuolatinio Lietuvos gyventojo 2015 metais gautas pajamas kaip pozityviosios pajamos. Tarkime, kad likusios 50 000 Eur kontroliuojamojo užsienio vieneto 2015 metų mokestinio laikotarpio pajamos yra pajamos iš finansinės nuomos (t.y. pasyviosios pajamos), tai kontroliuojantis nuolatinis Lietuvos gyventojas tas pozityviąsias pajamas įtraukia į savo 2015 metais gautas pajamas. Tarkime, kad kontroliuojamasis užsienio vienetas 2015 metų mokestiniu laikotarpiu savo pajamoms uždirbti patiria sąnaudų, kurių bendra suma 70 000 Eur. Pasyviosioms pajamos uždirbti buvo išleista 10 000 Eur suma, kurią sudaro sąnaudos, pagal PMĮ 17 straipsnį laikomos leidžiamais atskaitymais. Tada apskaičiuotų pozityviųjų pajamų suma yra 40 000 Eur (50 000 Eur – 10 000 Eur). Šių pozityviųjų pajamų suma įtraukiama į kontroliuojančio nuolatinio Lietuvos gyventojo 2015 metų pajamas proporcingai gyventojo turimam užsienio vieneto akcijų skaičiui, t.y. 62 proc. nuo apskaičiuotosios sumos, kas sudaro 24 800 Eur (40 000 Eur x 62 %). (13 str. 1 d. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2016-07-11 raštą Nr. (18.18-31-1E) RM-19721) 2. Tos pačios kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos gali būti apmokestintos Lietuvoje tik vieną kartą. Komentaras Kadangi tos pačios kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos gali būti apmokestinamos Lietuvos Respublikoje tik vieną kartą, tai remiantis šia GPMĮ dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1657 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 517 ,,Dėl pozityviųjų pajamų apskaičiavimo, įtraukimo į kontroliuojančio Lietuvos apmokestinamojo vieneto pajamas tvarkos ir pajamų, neįtraukiamų į pozityviąsias pajamas, rūšių patvirtinimo“ pakeitimo“, kontroliuojančio nuolatinio Lietuvos gyventojo iš kontroliuojamojo užsienio vieneto gaunami dividendai neapmokestinami, jeigu: - pajamos, kurių pagrindu šie dividendai išmokėti, buvo įtrauktos į kontroliuojančio nuolatinio Lietuvos gyventojo mokestinio laikotarpio, buvusio prieš pat tą mokestinį laikotarpį, kada šie dividendai išmokėti, pajamas kaip pozityviosios pajamos, ir - tokių pozityviųjų pajamų suma yra lygi arba didesnė už išmokėtųjų dividendų sumą. Jeigu į kontroliuojančio nuolatinio Lietuvos gyventojo mokestinio laikotarpio, buvusio prieš pat tą mokestinį laikotarpį, kada kontroliuojamasis užsienio vienetas išmokėjo dividendus šiam jį kontroliuojančiam nuolatiniam Lietuvos gyventojui, pajamas įtrauktų pozityviųjų pajamų, apskaičiuotų kaip to kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamų dalis, suma yra mažesnė, negu šio kontroliuojamojo užsienio vieneto nuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokėtų dividendų suma, tai gautų dividendų dalis, viršijanti kontroliuojančio nuolatinio Lietuvos gyventojo pozityviųjų pajamų sumą, apmokestinama GPMĮ nustatyta tvarka. Pavyzdys. Tarkim, kad 2015 m. gruodžio 31 d. nuolatinis Lietuvos gyventojas valdo 58 proc. kontroliuojamojo užsienio vieneto, įregistruoto Bahamų Sandraugoje (Bahamų salose), akcijų. Tarkim, kad kontroliuojamo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis sutampa su jį kontroliuojančio nuolatinio Lietuvos gyventojo mokestiniu laikotarpiu ir taip pat yra kalendoriniai metai. 2015 m. nuolatinis Lietuvos gyventojas į savo pajamas kaip pozityviąsias pajamas įtraukia 10 000 Eur atitinkamai apskaičiuotų kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamų. Tarkim, kad 2016 m. gruodžio 31 d. nuolatinis Lietuvos gyventojas valdo 65 proc. To paties užsienio vieneto akcijų. 2016 m. užsienio vienetas nuolatiniam Lietuvos gyventojui išmoka 15000 Eur dividendų. Kadangi nuolatinis Lietuvos gyventojas į savo 2015 metais gautas pajamas įtraukia 10 000 Eur apskaičiuotų pozityviųjų pajamų, tai 10 000 Eur dividendų suma, gauta 2016 metais iš užsienio vieneto, neapmokestinama. Likusi dividendų suma ( 5 000 Eur = 15 000 Eur – 10 000 Eur) turi būti apmokestinama GPMĮ nustatyta tvarka. (13 str. 2 d. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2016-07-11 raštą Nr. (18.18-31-1E) RM-19721) 3. Jei kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais arba jis nenustatomas, laikoma, kad kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Komentaras 1. Kontroliuojamojo vieneto sąvoka apibrėžta GPMĮ 2 straipsnio 27 dalyje (žr. GPMĮ 2 str. 27 dalies komentarą). GPMĮ 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad pajamos yra ir pozityviosios pajamos. Tai reiškia, kad skaičiuojant nuolatinio Lietuvos gyventojo mokestinio laikotarpio pajamas, yra svarbu apskaičiuoti ir jo kontroliuojamųjų užsienio vienetų atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamas. Nuolatinio Lietuvos gyventojo mokestinis laikotarpis, atsižvelgiant į GPMĮ 7 straipsnio 1 dalį, yra kalendoriniai metai. 2. Kai kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, tai nuolatinis Lietuvos gyventojas į savo mokestinio laikotarpio pajamas turi įtraukti atitinkamai apskaičiuotas to paties mokestinio laikotarpio (t.y. tų pačių kalendorinių metų) to kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviąsias pajamas. 3. Kai kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais arba jis nenustatomas, tai laikoma, kad tokio kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, ir tokį vienetą kontroliuojantis nuolatinis Lietuvos gyventojas į savo mokestinio laikotarpio (kalendorinių metų) pajamas turi įskaityti atitinkamai apskaičiuotas pagal PMĮ 39 straipsnio 2 dalies nuostatas tų pačių kalendorinių metų to kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviąsias pajamas. Pavyzdys. Tarkim, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas 2015 m. gruodžio 31 d. valdo 55 proc. kontroliuojamojo užsienio vieneto akcijų. Tarkim, kad tokio kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis pagal tos užsienio valstybės, kur įregistruotas ar kitaip organizuotas užsienio vienetas, teisę atitinkamai prasideda 2014 m. balandžio 1 d., o baigiasi 2015 m. kovo 31 d., ir prasideda 2015 m. balandžio 1 d. ir baigiasi 2016 m. kovo 31 d. Pagal GPMĮ 13 straipsnio 3 dalies nuostatas laikoma, kad kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis yra toks pat, kaip ir jį kontroliuojančio nuolatinio Lietuvos gyventojo mokestinis laikotarpis, t.y. kalendoriniai metai. Pagal GPMĮ nuostatas užsienio vienetą kontroliuojančiam nuolatiniam Lietuvos gyventojui nustatyta prievolė į savo mokestinio laikotarpio pajamas įtraukti kontroliuojamojo užsienio vieneto atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamas. Vadinasi, kontroliuojantis nuolatinis Lietuvos gyventojas, apskaičiuodamas 2015 metų pajamas, į šio mokestinio laikotarpio pajamas įtraukia ir atitinkamai apskaičiuotas kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinio laikotarpio nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. pozityviąsias pajamas. (13 str. 3 d. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2016-07-11 raštą Nr. (18.18-31-1E) RM-19721) 131 straipsnis. Priskiriamų Europos ekonominių interesų grupės pajamų ir leidžiamų atskaitymų, priskiriant Europos ekonominių interesų grupės sąnaudas, nustatymas ir apmokestinimas (2004 m. balandžio 8 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2103, Žin., 2004, Nr. 60-2118; galioja nuo 2004-05-01) 1. Gyventojo individualios veiklos pajamoms ir leidžiamiems atskaitymams, susijusiems su individualios veiklos pajamų gavimu, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos ir sąnaudos apskaičiuojamos ta pačia tvarka kaip vienetui pagal Pelno mokesčio įstatymo 39-1 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas. Komentaras Pagal GPMĮ 2 str. 14 dalį, gyventojo, EEIG dalyvio, pajamoms priskiriamos EEIG finansinio laikotarpio pajamos, o faktiškai gauta šios grupės pelno dalis gyventojo pajamomis nelaikoma (žr. GPMĮ 2 str. 14 d. 9 punkto komentarą). Gyventojo individualios veiklos pajamoms ir leidžiamiems atskaitymams, susijusiems su individualios veiklos pajamų gavimu, priskirtinos EEIG pajamų ir sąnaudų dalys apskaičiuojamos vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 39-1 str. 1 ir 4 dalių nuostatomis, t. y. EEIG pajamos bei sąnaudos jos dalyviams priskiriamos pagal EEIG steigimo sutartyje nustatytas dalis, o jeigu tokios dalys sutartyje nenustatytos, – lygiomis dalimis. Tuo atveju, jeigu EEIG dalyvio dalis grupėje keistųsi, tai tam dalyviui (gyventojui) pajamos ir sąnaudos būtų priskiriamos pagal jo dalį šioje grupėje paskutinę EEIG finansinio laikotarpio dieną. Pavyzdys. Tarkime, kad gyventojas yra EEIG dalyvis, ir kad šios grupės steigimo sutartyje nustatyta jo dalis grupėje yra 20 procentų. EEIG finansinis laikotarpis ir gyventojo mokestinis laikotarpis sutampa. EEIG už 2004 finansinius metus apskaičiavo 100 000 Lt pajamų ir 80 000 Lt sąnaudų. Gyventojas, apskaičiuodamas 2004 m. apmokestinamąsias pajamas, į individualios veiklos pajamas turi įtraukti jam tenkančią EEIG pajamų dalį – 20 000 Lt (100 000 x 20%), o jam tenkančią EEIG sąnaudų dalį 16 000 Lt (80 000 Lt x 20%) - gali priskirti leidžiamiems atskaitymams, susijusiems su individualios veiklos pajamų gavimu, GPMĮ 13-1 str. 3 d. nustatyta tvarka. 2. Gyventojas (Europos ekonominių interesų grupės dalyvis) priskiria jam priklausančią Europos ekonominių interesų grupės pajamų dalį savo pajamoms, nesvarbu, ar Europos ekonominių interesų grupės pelnas jam išmokėtas, ar ne, ir apmokestina šio Įstatymo nustatyta tvarka. Komentaras EEIG pajamų dalis, apskaičiuota pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti įskaitoma į EEIG dalyvio, gyventojo, pajamas, neatsižvelgiant į tai, ar gyventojui EEIG pelno dalis buvo išmokėta, ar ne. Pavyzdys. Tarkime, kad gyventojas yra EEIG dalyvis, o jo dalis šioje grupėje sudaro 20 proc., EEIG finansinis laikotarpis ir gyventojo mokestinis laikotarpis sutampa. EEIG už 2004 finansinius metus apskaičiavo 100 000 Lt pajamų ir 80 000 Lt sąnaudų. EEIG 2004 finansinių metų rezultato dalyviams nepaskirstė ir neišmokėjo. Gyventojas, apskaičiuodamas 2004 m. apmokestinamąsias pajamas, jam tenkančią EEIG pajamų dalį - 20 000 Lt (100 000 Lt x 20%), turi įtraukti į savo individualios veiklos pajamas ir apmokestinti GPMĮ nustatyta tvarka. 3. Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamiems atskaitymams, susijusiems su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės sąnaudos, kurios pagal šio Įstatymo nuostatas priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, susijusiems su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu. (Ši nuostata pagal 2008 m. gruodžio 23 d. GPM įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI111, Žin., 2008, Nr. 149-6033, įsigalioja nuo 2008-12-30, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras (šiuo metu rengiamas) 4. Priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos ir sąnaudos išreiškiamos litais pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito ir užsienio valiutos santykį, nustatytą pajamų ir sąnaudų priskyrimo dieną. Komentaras Gyventojui tenkančios ne Lietuvoje registruotos EEIG pajamos ir sąnaudos turi būti nurodomos litais pagal oficialų lito ir euro santykį arba pagal Lietuvos banko nustatytą lito ir užsienio valiutos santykį, nustatytą pajamų ir sąnaudų priskyrimo gyventojui dieną, t.y. EEIG finansinio laikotarpio paskutinę dieną. Pavyzdys. Gyventojo, EEIG dalyvio, mokestinis laikotarpis sutampa su tos EEIG finansiniu laikotarpiu. Gyventojas, apskaičiuodamas 2004 mokestinių metų apmokestinamąsias pajamas, į šio mokestinio laikotarpio pajamas turi įtraukti atitinkamai apskaičiuotas EEIG 2004 metų pajamas bei gali atskaityti leidžiamus atskaitymus, apskaičiuotus pagal oficialų lito ir euro santykį arba pagal Lietuvos banko nustatytą lito ir užsienio valiutos santykį, nustatytą 2004-12-31. “ (131 str. komentaras - pagal VMI prie FM 2004-09-15 raštą Nr.(18.19-25-1)-R-9203) 14 straipsnis. Jūrininkų pajamų, gautų už darbą laivo reiso metu, nustatymas Jūrininkų už darbą laivo reiso metu gautos pajamos nustatomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Komentaras 1. Finansų ministro 2002 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 277 „Dėl Jūrininkų už darbą laivo reiso metu gautų pajamų nustatymo tvarkos patvirtinimo“ patvirtinta Jūrininkų už darbą laivo reiso metu gautų pajamų nustatymo tvarka (toliau – Tvarka). Tvarkos 1-3 punktuose apibrėžtos laivo, jūrininko, laivo reiso, pirminio žuvų pardavimo sąvokos: laivas – tai savaeigis arba nesavaeigis plaukiojantis statinys, turintis pavadinimą, įgulą ir valstybės vėliavą. Laivu taip pat laikomas žvejybos laivas, pritaikytas verslinei žvejybai; jūrininkas – tai laivo įgulos narys, pagal darbo arba jo esmę atitinkančią sutartį pasamdytas dirbti laive; laivo reisas - laivo kelionė iš vieno uosto į kitą, nesvarbu, ar laivas gabena krovinį arba keleivius, ar ne (į laivo reisą taip pat įskaitomas laikas, kurio reikia uoste kroviniui į laivą sukrauti ar iškrauti arba keleiviams įlaipinti ar išlaipinti. Į laivo reisą įskaitoma žvejybos laivo kelionė nuo išplaukimo iš uosto iki pirminio žuvų pardavimo vietos); pirminis žuvų pardavimas – tai pirminis didmeninis uoste iškrautų žuvų pardavimas arba pardavimas iš žvejybos ir kitų žuvis gabenančių laivų. 2. Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad jūrininkų pajamoms, gautoms už darbo laivo reiso metu laikotarpį, priskiriama: - darbo užmokestis, įskaitant priedus ir priemokas už darbą laivo reiso metu; - darbo užmokestis už laisvadienius, gautus už dirbtus viršvalandžius ir darbą švenčių bei poilsio dienomis laivo reiso metu; - darbo užmokestis už kasmetines atostogas, suteiktas už darbo laivo reiso metu laikotarpį; - piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, priklausančias už darbo laivo reiso metu laikotarpį; - ligos pašalpos (jūrininkui susirgus laivo reiso metu, per kasmetines atostogas, priklausančias už darbo laivo reiso metu laikotarpį, per laisvadienius, gautus už dirbtus viršvalandžius ir darbą švenčių bei poilsio dienomis laivo reiso metu). 3. Su darbu ne laivo reiso metu susijusios pajamos, gaunamos iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę (toliau – mokesčius išskaičiuojantys asmenys) priskiriamos prie A klasės pajamų. 4. Pagal GPMĮ 17 str. 1 dalies 45 punktą Jūrininkų už darbą laivo reiso metu gautos pajamos priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms, jeigu jūrininkų pajamos gautos už darbą laivo, įregistruoto Europos ekonominės erdvės valstybės jūrų laivų registre. Pajamos, gautos iš laivo, įregistruoto ne Europos ekonominės erdvės valstybės jūrų laivų registre, apmokestinamos kaip su darbo santykiais susijusios pajamos (žr. GPMĮ 17 str. 1 d. 45 punkto komentarą). 5. Pajamos, gautos už vykdomus darbus ne laivo reiso metu, apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Per mokestinį laikotarpį mokesčius išskaičiuojantys asmenys, išmokėdami jūrininkams su darbu ne laivo reiso metu susijusias pajamas, privalo apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą 15 proc. pajamų mokestį GPMĮ 23 straipsnyje nustatyta tvarka. Apskaičiuojant atitinkamo mėnesio su darbu ne laivo reiso metu susijusias apmokestinamąsias pajamas, atimamas pagal GPMĮ 20 straipsnyje nustatytą tvarką apskaičiuotas taikytinas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau - NPD) ir papildomas NPD (toliau PNPD). Atitinkamu mokestiniu laikotarpiu nepasinaudotais NPD ir PNPD jūrininkai gali pasinaudoti pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, pateikdami metines pajamų mokesčio deklaracijas. 6. Jūrininkų iš užsienio valstybių vienetų gaunamos už vykdomus darbus ne laivo reiso metu pajamos priskiriamos B klasės pajamoms, t.y. per mokestinį laikotarpį gautas pajamas jūrininkai (gyventojai) privalo deklaruoti iki kito mokestinio laikotarpio gegužės l dienos pateikdami metines pajamų mokesčio deklaracijas. Pajamų mokestis turi būti sumokamas iki kitų metų gegužės 1 dienos. 7. Tvarkos 3.5 punkte nustatyta, kad jūrininkų su darbu laivo reiso metu susijusioms pajamoms priskiriamos ligos pašalpos (jūrininkui susirgus laivo reiso metu, per kasmetines atostogas, priklausančias už darbą laivo reiso metu, per laisvadienius, gautus už dirbtus viršvalandžius, darbą švenčių ir poilsio dienomis laivo reiso metu). Todėl tais atvejais, kai jūrininkams su darbu laivo reiso metu susijusias ligos pašalpas, išmoka Valstybinio socialinio draudimo teritoriniai skyriai, tai jie nuo tokių ligos pašalpų pajamų mokesčio neišskaičiuoja. Tačiau, jeigu ligos pašalpos mokamos jūrininkui susirgus ne laivo reiso metu, tai jas išmokėdami Valstybinio socialinio draudimo teritoriniai skyriai apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą nustatyto dydžio pajamų mokestį. 8. Jeigu jūrininkai gauna pajamų už darbą ne laivo reiso metu užsienio valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos valstybės narė arba su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis ir kurioje gautos pajamos apmokestintos pajamų ar jam tapačiu mokesčiu, gautos pajamos Lietuvoje yra atleidžiamos nuo pajamų mokesčio sumokėjimo Lietuvoje (žr. GPMĮ 37 str. komentarą). Pavyzdžiui, 2015 m. Lietuva taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su šiomis užsienio valstybėmis: Airija, Armėnija, Austrija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste, Estija, Graikija, Gruzija, Indija, Islandija, Ispanija, Italija, Izraeliu, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Jungtiniais Arabų Emyratais, Kanada, Kazachstanu, Kinija, Kipru, Kirgizija, Korėja, Kroatija, Latvija, Lenkija, Liuksemburgu, Makedonija, Malta, Meksika, Moldova, Nyderlandais, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Rusija, Serbija, Singapūru, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Turkmėnistanu, Ukraina, Uzbekistanu, Vengrija ir Vokietija. (14 str. komentaro 3-8 p. - pagal VMI prie FM 2015-07-10 raštą Nr. (18.18-31-1)-RM-15386) 15 straipsnis. Sandorių arba ūkinių operacijų vertės koregavimas ir pajamų ar išmokų apibūdinimas iš naujo. (2004 m. sausio 22 d. įstatymo Nr. IX-1973 redakcija, Žin., 2004, Nr.25-749, taikoma nuo 2004-01-01) 1. Gyventojai, šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuodami apmokestinamąsias pajamas, pajamomis iš bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos turi pripažinti sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą, o leidžiamais atskaitymais arba ribojamų dydžių liedžiamais atskaitymais turi pripažinti bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos sąnaudų sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą. (2004 m. sausio 22 d. įstatymo Nr. IX-1973 (Žin., 2004, Nr. 25-749) redakcija) Komentaras 1. Gyventojai apmokestinamąsias pajamas apskaičiuoja GPMĮ 16 straipsnyje nustatyta tvarka (žr. šio straipsnio komentarą). Komentuojamo straipsnio dalis įtvirtina prievolę gyventojams, kaip pajamų mokesčio mokėtojams, apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, pajamomis arba sąnaudomis (leidžiamais atskaitymais) iš bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos pripažinti sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą. Taigi, ši prievolė gali būti tinkamai įvykdyta, jeigu, gyventojai sandorius arba ūkines operacijas atliko tikrąja rinkos kaina. Tikrosios rinkos kainos sąvoka apibrėžta GPMĮ 2 straipsnio 22 dalyje (žr. šio straipsnio komentarą). 2. Jei gyventojai šios prievolės nevykdo, mokesčių administratorius, turi teisę koreguoti sandorių arba ūkinių operacijų vertę (15 str. 1 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2004-08-04 raštą Nr.(18.19-25-1)-R-7943) 2. Jei asocijuotų asmenų tarpusavio sandoriuose arba ūkinėse operacijose sudaromos arba nustatomos kitokios sąlygos, negu būtų sudaromos ar nustatomos neasocijuotų asmenų tarpusavio sandoriu arba ūkine operacija, tada bet koks pelnas (pajamos), kuris, jei tokių sąlygų nebūtų, būtų priskiriamas vienam iš tų asmenų, bet dėl tokių sąlygų jam nepriskiriamas, gali būti įtraukiamas į to asmens pajamas ir atitinkamai apmokestinamas. Finansų ministras nustato šios dalies įgyvendinimo taisykles (2004 m. sausio 22 d. įstatymo Nr. IX-1973, Žin., 2004, Nr. 25-749 redakcija) Komentaras 1. Asocijuotų asmenų sąvoka apibrėžta GPMĮ 2 str. 32 dalyje (žr. šios dalies komentarą). 2. GPMĮ 15 str. 2 dalies įgyvendinimo taisyklės patvirtintos Finansų ministro 2004-04-09 įsakymu Nr. 1K-123 “Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisyklių” (Žin., 2004, Nr. 58-2074; toliau - Taisyklės). Kadangi asocijuoti asmenys tarpusavio sandoriams ar operacijoms (kontroliuojamosioms transakcijoms) gali nustatyti kainą neatsižvelgdami į rinkos dėsnius, jų nustatyta kaina gali neatitikti tikrosios rinkos kainos. Todėl šios Taisyklės skirtos sandorio ar ūkinės operacijos tikrajai rinkos kainai apskaičiuoti. 3. Taisyklėse nurodyta tvarka tikrąją rinkos kainą apskaičiuoja: 4. Ir mokesčių mokėtojas, ir mokesčių administratorius, apskaičiuodamas sandorio ar ūkinės operacijos kainą, privalo laikytis Taisyklėse apibrėžto ištiestosios rankos principo. Ištiestosios rankos principas – tai principas, pagal kurį kontroliuojamųjų transakcijų kainos neturi skirtis nuo tikrosios rinkos kainos, o atlikus kontroliuojamąsias transakcijas uždirbtas pelnas arba gautos pajamos neturi skirtis nuo pelno (pajamų), kuris būtų uždirbtas, atlikus transakciją tikrąja rinkos kaina. Ištiestosios rankos principas grindžiamas kontroliuojamosios transakcijos sąlygų palyginimu su palyginamąja transakcija ar transakcijomis. 5. Norėdamas nustatyti ištiestosios rankos principą atitinkančią kontroliuojamosios transakcijos kainą, mokesčių mokėtojas: 1) Taisyklėse nustatyta tvarka įvertina šią kontroliuojamąją transakciją; 2) remdamasis atlikus šį vertinimą gauta informacija, parenka tarp neasocijuotų asmenų sudarytus sandorius ar ūkines operacijas (nekontroliuojamąsias transakcijas), kurios galėtų būti naudojamos palyginimui su kontroliuojamąja transakcija, nustatant ištiestosios rankos principą atitinkančią kainą; 3) šias parinktas nekontroliuojamąsias transakcijas įvertina vadovaudamasis ta pačia tvarka, kaip ir kontroliuojamąją transakciją, kuriai mokesčių mokėtojas nori nustatyti ištiestosios rankos principą atitinkančią kainą; 4) remdamasis įvertinus kontroliuojamąją transakciją ir nekontroliuojamąsias transakcijas gauta informacija ir laikydamasis Taisyklėse nustatytų reikalavimų, savo kontroliuojamajai transakcijai parenka ir pritaiko kainodaros metodą. Pritaikius kainodaros metodą nustatoma ištiestosios rankos principą atitinkanti kaina. Pagal tas pačias Taisykles ištiestosios rankos principą atitinkančią kainą apskaičiuoja ir mokesčių mokėtojo patikrinimą atliekantis mokesčių administratorius. Tai atlikdamas mokesčių administratorius vadovaujasi tik ta informacija, kuri kontroliuojamosios transakcijos atlikimo metu prieinama ir mokesčių mokėtojui. Tačiau Taisyklės leidžia mokesčių administratoriui vadovautis ir mokesčių mokėtojui neprieinama informacija, jeigu mokesčių mokėtojas mokesčių administratoriui pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją. 6. Taisyklės buvo parengtos vadovaujantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) parengtomis rekomendacijomis (OECD Transfer Pricing for Multinational Enterprises and Tax Administrations), todėl mokesčių administratorius, spręsdamas iškilusias Taisyklėse neaptartas situacijas, be kitų šaltinių, vadovausis ir šiomis rekomendacijomis. Todėl mokesčių mokėtojams taip pat pravartu su jomis susipažinti. (15 str. 2 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2004-08-03 raštą Nr.(18.9-25-2)-R-7870) 3. Gyventojai, šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuodami apmokestinamąsias pajamas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka turi iš naujo apibūdinti pajamas ar išmokas. (2004 m. sausio 22 d. įstatymo Nr. IX-1973, Žin., 2004, Nr. 25-749 redakcija) Komentaras 1. Gyventojai, apskaičiuodami apmokestinamąsias pajamas GPMĮ nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka turi iš naujo apibūdinti pajamas ar išmokas. Pajamų arba išmokų apibūdinimo iš naujo taisyklės patvirtintos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1575 ,,Dėl Pajamų arba išmokų apibūdinimo iš naujo taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2003, Nr. 116-5289, toliau - Taisyklės). Taisyklės pradedamos taikyti, apskaičiuojant 2004 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių gyventojų apmokestinamąsias pajamas. 2. Taisyklės nustato atvejus, kuriais pajamos arba išmokos apibūdinamos iš naujo. Pajamoms arba išmokoms, apibūdintoms iš naujo pagal šias Taisykles, taikomos GPMĮ nustatytos apmokestinimo taisyklės atsižvelgiant į šių iš naujo apibūdintų pajamų arba išmokų pobūdį. 3. Apskaičiuojant gyventojų apmokestinamąsias pajamas, pagal Taisyklių nuostatas apibūdinamos iš naujo: - individualių įmonių savininkų pajamos, gautos įmonės likvidavimo atveju; - žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) ar kredito unijų nario (pajininko) pajamos, gautos jam išstojus iš šių bendrovių (kooperatyvų) ar kredito unijų. 4. Taisyklių nuostatos dėl individualių įmonių savininkų pajamų, gautų įmonės likvidavimo atveju, apibūdinimo: 4.1. Pajamos, gautos individualios įmonės likvidavimo atveju, laikomos individualios įmonės savininko ne individualios veiklos turto pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn pajamomis. Šios pajamos apmokestinamos pagal GPMĮ nuostatas, taikomas ne individualios veiklos turto pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų apmokestinimui. 4.2. Pagal GPMĮ 6 str. 2 d. 9 punkto nuostatas, ne individualios veiklos turto pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą (žr. GPMĮ 6 str. 2 d. 9 p. komentarą). 4.3. Turto pardavimo pajamomis laikoma gauto turto tikroji rinkos kaina nuosavybės teisės perleidimo dalyviui dieną. Turtas pagal GPMĮ nuostatas – tai kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai ir išvestinės finansinės priemonės (būsimas sandoris, išankstinis sandoris ar pan.), kitas nematerialus turtas. Tikroji rinkos kaina – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas. 4.4. Kadangi turtas, kurį individualios įmonės savininkas gavo jos likvidavimo atveju, buvo įsigytas ne savininko, o įmonės vardu, todėl apskaičiuojant tokias apibūdintas minėto savininko ne individualios veiklos turto pardavimo pajamas, iš gauto turto tikrosios rinkos kainos negali būti atimama turto įsigijimo kaina, tačiau tokiu atveju gali būti atimami neatsiimti savininko įnašai į minėtą įmonę, jeigu šie įnašai (ar jų dalis) nebus grąžinami įmonės savininkui pinigais. Pavyzdys. 1. Likviduojant individualią įmonę X 2004 m. vasario mėnesį, individualios įmonės savininkui Y perduodamas likęs įmonės turtas – automobilis, kurio tikroji rinkos kaina perdavimo metu – 30 000 Lt. Kito turto individuali įmonė neturi. Perdavimo dieną individualios įmonės savininko įnašas į įmonę, kuris nebuvo atsiimtas - 25 000 Lt. Todėl, apskaičiuojant individualios įmonės savininko pajamas, iš automobilio tikrosios rinkos kainos (30 000 Lt) atimama minėta savininko neatsiimto įnašo vertė (25 000 Lt). Vadinasi, individualios įmonės savininko Y pajamos, gautos įmonės likvidavimo atveju 5 000 Lt (30 000 Lt - 25 000 Lt ). Šios pajamos (5 000 Lt) apmokestinamos taikant 15 proc. mokesčio tarifą. 2. Likviduojant individualią įmonę X 2004-02-12, individualios įmonės savininkui Y perduodamas likęs įmonės turtas – automobilis, kurio tikroji rinkos kaina perdavimo metu – 30 000 Lt ir kasoje esantis grynų pinigų likutis 5000 Lt. Individualios įmonės savininko neatsiimti įnašai iki 200402-12 sudarė 25000 Lt. Turto perdavimo dieną individualios įmonės savininko neatsiimtas įnašas į įmonę sudarys - 20 000 Lt (25000 – 5000 Lt), neįskaitant pinigais susigrąžintos įnašo 5000 Lt dalies. Todėl, apskaičiuojant individualios įmonės savininko pajamas, iš automobilio tikrosios rinkos kainos (30 000 Lt) gali būti atimama tik minėta savininko neatsiimto įnašo vertė (20000 Lt). Vadinasi, individualios įmonės savininko Y pajamos, gautos įmonės likvidavimo atveju - 10000 Lt (30 000 Lt - 20 000 Lt ). Šios pajamos (10000 Lt) apmokestinamos taikant 15 proc. mokesčio tarifą. 5. Taisyklių nuostatos dėl žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) ar kredito unijų nario (pajininko) pajamų apibūdinimo: 5.1. Žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) ar kredito unijų nario (pajininko) gauta iš šių žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) ar kredito unijų išmoka, jeigu tas narys (pajininkas) išstoja iš jų ir jam grąžinamas pajaus įnašas arba jo dalis, yra laikoma pajaus arba jo dalies pardavimo žemės ūkio bendrovėms, kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams) ar kredito unijoms pajamomis. Šios pajamos apmokestinamos pagal GPMĮ nuostatas, taikomas ne individualios veiklos turto pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų apmokestinimui. Jeigu minėtu atveju bendrovių ar kredito unijų narys (pajininkas) už savo turėtą pajų ar jo dalį gauna ne pinigus, o kitokį turtą, tai turto pardavimo pajamomis laikoma gauto turto tikroji rinkos kaina nuosavybės teisės perleidimo dalyviui dieną. Turtas pagal GPMĮ nuostatas – tai kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai ir išvestinės finansinės priemonės (būsimas sandoris, išankstinis sandoris ar pan.), kitas nematerialus turtas. Tikroji rinkos kaina – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas. Apskaičiuojant žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) ar kredito unijų narių (pajininkų) pajamas, iš gauto turto tikrosios rinkos kainos gali būti atimama pajaus įsigijimo kaina. Pajaus įsigijimo kaina yra lygi į vieneto kapitalą įneštų įnašų vertei įnešimo metu. Jeigu įnašai buvo įnešti turtu, tai nustatant tokio įnašo vertę, atsižvelgiama į turto vertės padidėjimą dėl turto indeksavimo arba perkainojimo, jeigu jį atlikti įpareigojo Lietuvos Respublikos teisės aktai. Jeigu pajai buvo įsigyti antrinėje rinkoje, tai tokių pajų įsigijimo kaina lygi jų įsigijimo antrinėje rinkoje kainai, t.y. kainai, kuri buvo sumokėta pagal sudarytą pajų pirkimo sandorį. Pavyzdys. Petras Petraitis, tapdamas žemės ūkio bendrovės X nariu, į šią bendrovę, kaip turtinį įnašą, 200201-15 įnešė savo traktorių. Šį traktorių pajininkai įvertino 30 000 Lt. Po turto perkainojimo, kuris buvo atliktas Vyriausybės 1997 liepos 3 d. nutarime Nr. 710 ,,Dėl žemės ūkio bendrovių turto vertinimo (perkainojimo) metodikos“ Petro Petraičio pajui tenkanti bendrovės turto pervertinimo rezultato dalis sudarė 5000 Lt. Todėl Petro Petraičio pajus po turto pervertinimo sudarė 35 000 Lt. Petras Petraitis 2004-04-20 išstojo iš šios bendrovės ir jam buvo grąžintas jo turėtas 35 000 Lt dydžio pajus. Tačiau Petrui Petraičiui grąžinami ne pinigai, o turtas – traktorius, kurio rinkos vertė grąžinimo metu 40 000 Lt. Apskaičiuojant Petro Petraičio turto pardavimo pajamas, iš gaunamo turto vertės atimama įnašo vertė. Todėl Petro Petraičio turto pardavimo pajamos, kurios apmokestinamos 15 proc. mokesčio tarifu, sudarys 5 000 Lt, o privalomas sumokėti mokestis - 750 Lt (40 000 Lt - 35 000 Lt) x 15 /100). (15 str. 3 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2004-08-03 raštą Nr.(18.9-25-2)-R-7867)