LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL EKOLOGINIO ŽEMĖS ŪKIO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2000 m. gruodžio 28 d. Nr. 375 Vilnius (įsakymo nauja redakcija nuo 2009 01 08 pagal LR ŽŪM 2009 01 09 įsakymą Nr. 3D-11) Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 (Žin., 1998, Nr. 83-2327; 2008, Nr. 46-1732), 7.1.12 punktu bei įgyvendindamas 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinančio reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (OL 2007 L 189, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 967 (OL 2008 L 264, p. 1), ir 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (OL 2008 L 250, p. 1), nuostatas: 1. T v i r t i n u Ekologinio žemės ūkio taisykles (pridedama). 2. P a v e d u: 2.1. VšĮ „Ekoagros“ vykdyti sertifikavimo įstaigos funkcijas pagal patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles ir suteikiu sertifikavimo įstaigai kodą LT-EKO-001. (2.1 p. - LR ŽŪM 2010 04 06 įsakymo Nr. 3D-11 redakcija, įsigaliojo nuo 2010 07 01) 2.2. Augalininkystės ir agrarinės aplinkosaugos skyriui kontroliuoti sertifikavimo įstaigų, susijusių su Ekologinio žemės ūkio taisyklėse nustatytų funkcijų vykdymu, veiklą. (2.2 p. - LR ŽŪM 2019 10 03 įsakymo Nr. 3D-544 redakcija, įsigaliojo nuo 2019 10 05) ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS KĘSTUTIS KRISTINAITIS _______________________ *Taisyklių priedai: 1 priedas Prašymo išklausyti mokymo kursą forma 2 priedas Prašymo dėl turimo išsilavinimo pripažinimo lygiaverčiu nustatytam privalomajam ekologinės gamybos pagrindų mokymo kursui forma PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-288 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 04 21) EKOLOGINIO ŽEMĖS ŪKIO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Ekologinio žemės ūkio taisyklės (toliau – taisyklės) parengtos vadovaujantis 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinančiu reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (OL 2007 L 189, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 517/2013 (OL 2013 L 158, p. 1), 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (OL 2008 L 250, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1358/2014 (OL 2014 L 365, p. 97), 2008 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1235/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 įgyvendinimo taisyklės dėl ekologiškų produktų importo iš trečiųjų šalių (OL 2008 L 334, p. 25), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. sausio 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2015/131 (OL 2015 L 23, p. 1), bei kitais teisės aktais. 2. Šios taisyklės reglamentuoja kodų sertifikavimo įstaigoms suteikimą, ekologinės gamybos žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimą, ekologinės gamybos proceso kontrolę visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais, augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, bitininkystės, triušininkystės, akvakultūros gyvūnų, kultūrinių grybų, elninių gyvūnų ir sraigių produktų gamybą, leistinų naudoti ekologinėje gamyboje pagalbinių medžiagų naudojimą, su ekologine gamyba susijusių leidimų suteikimą, ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų ženklinimą ir mokymų, susijusių su ekologine gamyba, organizavimą. (2 p. - LR ŽŪM 2019 10 03 įsakymo Nr. 3D-544 redakcija, įsigaliojo nuo 2019 10 05) 3. Šios taisyklės taikomos sertifikavimo įstaigoms, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, ūkio subjektams (fiziniams asmenims ir (arba) Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtiems juridiniams asmenims arba kitoms organizacijoms ar jų padaliniams (toliau – fizinis ir (arba) juridinis asmuo), ketinantiems užsiimti arba užsiimantiems ekologine gamyba visuose gamybos, paruošimo ir platinimo etapuose: ekologiško produkto pirminės gamybos, jo saugojimo, perdirbimo, transportavimo, pardavimo ar tiekimo galutiniam vartotojui, ženklinimo, reklamos, importo, eksporto ir subrangos veiklos. (3 p. - LR ŽŪM 2018 04 05 įsakymo Nr. 3D-204 redakcija, įsigaliojo nuo 2018 04 06) II. SĄVOKOS 4. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos: 4.1. apsauginė juosta – ūkio subjekto nustatyto pločio vizualiai išsiskirianti teritorija ekologinės gamybos plotams nuo taršos apsaugoti; 4.2. apeliacija – sertifikavimo įstaigos apeliacinei komisijai adresuotas motyvuotas prašymas, kuriuo ūkio subjektas prašo peržiūrėti sertifikavimo įstaigos priimtą sprendimą dėl ekologinės gamybos sertifikavimo; 4.3. ekologinės gamybos kontrolė – sertifikavimo įstaigos ar kitų kontrolės įstaigų darbuotojų veikla siekiant nustatyti, ar gaminant ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus laikomasi ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų; 4.4. ekologinės gamybos plotas – visi vieno ūkio subjekto valdomi ir sertifikavimo įstaigos kontroliuojami laukai, kuriuose žemės ūkio veikla vykdoma laikantis ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų; 4.5. ekologinės gamybos sertifikavimas – procedūra, kuria sertifikavimo įstaiga patvirtina, kad laikomasi su ekologine gamyba susijusių teisės aktų reikalavimų gaminant tam tikros gamybos srities ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus ir renkant laukinius augalus. Ekologinės gamybos sertifikavimas prasideda ūkio subjektui pateikus sertifikavimo įstaigai prašymą kontroliuoti ekologinės gamybos vienetą ir ekologinę gamybą ir baigiasi nustojus galioti su sertifikavimo įstaiga pasirašytai ekologinės gamybos kontrolės sutarčiai; 4.6. ekologinės gamybos ūkis – sertifikavimo įstaigos kontroliuojamas ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus atitinkantis ūkio subjektas. (4.6 p. - LR ŽŪM 2018 04 05 įsakymo Nr. 3D-204 redakcija, įsigaliojo nuo 2018 04 06) 4.7. ekologinės gamybos vienetas – visas fizinio ir (arba) juridinio asmens ekologinės gamybos ūkyje ir (ar) įmonėje naudojamas turtas, įskaitant su ekologine gamyba susijusių pagalbinių medžiagų ir gamybos priemonių laikymo ir gamybines patalpas, žemės sklypus, ganyklas, diendaržius, tvartus, sandėlius ir kt., taip pat jame gaminamą produkciją; 4.8. ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai – sertifikavimo įstaigos sertifikuoti žemės ūkio ir maisto produktai, kurie nurodyti patvirtinamajame dokumente kaip ekologiški; 4.9. juodasis pūdymas – ariamosios žemės plotas, kurio žemė periodiškai įdirbama, tačiau einamaisiais metais nenaudojama produkcijai gauti; (4.9 p. - LR ŽŪM 2016 03 04 įsakymo Nr. 3D-113 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 03 05) 4.10. neatitiktis ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams –reglamento (EB) Nr. 834/2007, reglamento (EB) Nr. 889/2008, reglamento (EB) Nr. 1235/2008 ir (ar) šiose taisyklėse nustatytų ekologinei gamybai keliamų teisės aktų reikalavimų pažeidimas; 4.11. nedidelis ekologinės gamybos gyvulininkystės ūkis – ūkio subjektas, kuris laikosi ekologinės gamybos reikalavimų ir einamaisiais metais sertifikavimo įstaiga sertifikuoja iki 100 jo sutartinių gyvulių; (4.11 p. - LR ŽŪM 2018 04 05 įsakymo Nr. 3D-204 redakcija, įsigaliojo nuo 2018 04 06) 4.12. nutarimo dėl ekologinės gamybos išrašas (toliau – nutarimo išrašas) – sertifikavimo įstaigos išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad jame nurodytas ekologinės gamybos metodas atitinka reglamento (EB) Nr. 834/2007, reglamento (EB) Nr. 889/2008 nuostatas ir šių taisyklių reikalavimus; 4.13. patvirtinamasis dokumentas – remiantis reglamento (EB) Nr. 834/2007, reglamento (EB) Nr. 889/2008 ir šių taisyklių reikalavimais sertifikavimo įstaigos ekologinės gamybos ūkio subjektui išduodamas dokumentas, kuriuo ūkio subjektui suteikiama galimybė tiekti rinkai ekologiškus arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio žemės ūkio ir maisto produktus ir kuriuo patvirtinama, kad šie produktai pagaminti laikantis ekologinės gamybos reikalavimų. Šio dokumento pavyzdys nurodytas reglamento (EB) Nr. 889/2008 XII priede; 4.14. sertifikavimo įstaiga – vadovaujantis Leidimo sertifikuoti ekologinę gamybą, produkcijos perdirbimą ir tiekimą rinkai suteikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 3D-78 „Dėl Leidimo sertifikuoti ekologinę gamybą, produkcijos perdirbimą ir tiekimą rinkai suteikimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka patvirtintas juridinis asmuo, sertifikuojantis ekologinę gamybą ir ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus ir kontroliuojantis ekologinės gamybos vienetus pagal reglamento (EB) Nr. 834/2007, reglamento (EB) Nr. 889/2008, reglamento Nr. 1235/2008 ir šių taisyklių reikalavimus; 4.15. žaliasis pūdymas – ariamosios žemės plotas, kuriame siekiant pagerinti dirvos struktūrą auginti žemės ūkio augalai įterpiami į dirvą. (4.15 p. - LR ŽŪM 2017 01 12 įsakymo Nr. 3D-19 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 01 13) 4.16. Sraigių banda – tos pačios rūšies, to paties amžiaus vienodai auginamų sraigių grupė. (papildyta 4.16 p. - LR ŽŪM 2019 10 03 įsakymo Nr. 3D-544 redakcija, įsigaliojo nuo 2019 10 05) 5. Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos reglamente (EB) Nr. 834/2007, reglamente (EB) Nr. 889/2008, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatyme, Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinės augalijos įstatyme, Į dirvą patekusio azoto kiekio ir gyvulių tankio žemės ūkio valdoje nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 3D-58/D1-82 „Dėl Į dirvą patekusio azoto kiekio ir gyvulių tankio žemės ūkio valdoje nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“, ir kituose teisės aktuose. III. KODŲ SERTIFIKAVIMO ĮSTAIGOMS SUTEIKIMAS 6. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintoms sertifikavimo įstaigoms suteikiami kodai, kurie susideda iš: 6.1. Lietuvos pavadinimo santrumpos LT; 6.2. su ekologinės gamybos būdu susijusios santrumpos EKO; 6.3. skaičiaus, nurodančio sertifikavimo įstaigų registravimo eiliškumą, sudaryto iš ne daugiau kaip trijų skaitmenų (pradedant 001 ir tęsiant skaičių numeraciją didėjančia tvarka). 7. Sertifikavimo įstaigų kode santrumpa LT, santrumpa EKO ir skaičius, nurodantis sertifikavimo įstaigų registravimo eiliškumą, atskiriami trumpais brūkšneliais „-“. IV. EKOLOGINĖS GAMYBOS IR ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ SERTIFIKAVIMAS 8. Ūkio subjektai, pageidaujantys pirmą kartą sertifikuoti gamybą kaip ekologinę: 8.1. augalininkystės, gyvulininkystės / paukštininkystės, bitininkystės, akvakultūros gyvūnų produktų pirminę gamybą – iki einamųjų metų paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškų be vėlavimo priėmimo dienos sertifikavimo įstaigai raštu turi pateikti jos nustatytos formos prašymą sertifikuoti. Ūkio subjektai, pageidaujantys pirmą kartą sertifikuoti pirminę gyvulininkystės / paukštininkystės gamybą arba papildomai sertifikuoti kitą ūkinių gyvūnų rūšį, kurios nėra sertifikavę, turi: 8.1.1. iki einamųjų metų paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškų be vėlavimo priėmimo dienos, pildydami paraišką Tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse nustatyta tvarka Paraiškų priėmimo informacinės sistemos tam skirtoje skiltyje, pažymėti ketinamą sertifikuoti ūkinių gyvūnų rūšį; 8.1.2. po einamųjų metų paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškų be vėlavimo priėmimo dienos, raštu teikti sertifikavimo įstaigos nustatytos formos prašymą sertifikuoti tik jeigu einamaisiais metais yra deklaravę Tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse nustatyta tvarka ketinamus sertifikuoti plotus, skirtus gyvūnų pašarui auginti. Sertifikavimo įstaiga savo nustatyta tvarka įvertina ūkio subjekto pateiktą prašymą bei pateikia ūkio subjektui išvadą apie galimybę sertifikuoti pirminę gyvulininkystės / paukštininkystės gamybą einamaisiais metais; (8.1 p. - LR ŽŪM 2017 08 01 įsakymo Nr. 3D-511 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 08 03) 81. Ūkio subjektai, pageidaujantys ne pirmą kartą sertifikuoti tos pačios rūšies ūkinius gyvūnus, iki einamųjų metų paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškų be vėlavimo priėmimo dienos pildydami paraišką Tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse nustatyta tvarka turi Paraiškų priėmimo informacinės sistemos tam skirtoje skiltyje pažymėti ketinamą sertifikuoti ūkinių gyvūnų rūšį. Jei ūkio subjektai ūkinių gyvūnų rūšies nepažymi, jie turi teisę sertifikavimo įstaigai iki einamųjų metų spalio 15 d. pateikti raštu prašymą, kuriame turi būti nurodomos objektyvios ūkinių gyvūnų nepažymėjimo paraiškoje priežastys. Sertifikavimo įstaiga, jos vadovo nustatyta tvarka įvertinusi nurodytas priežastis, nusprendžia, ar einamaisiais metais tą ūkinių gyvūnų rūšį sertifikuoti. (81 p. - LR ŽŪM 2018 04 05 įsakymo Nr. 3D-204 redakcija, įsigaliojo nuo 2018 04 06) 8.2. žemės ūkio ir maisto produktų paruošimą, laukinių augalų rinkimą, grybų auginimą – turi teisę ištisus metus raštu teikti sertifikavimo įstaigos nustatytos formos prašymą sertifikuoti; 8.3. privalo turėti su ekologine gamyba susijusį išsilavinimą arba išsilavinimo pripažinimą: 8.3.1. jei neturi su ekologine gamyba susijusio išsilavinimo, turi teisę kreiptis (raštu arba el. paštu info@litfood.lt) į VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrą pateikdami prašymus (1 priedas) ir išklausyti Ekologinio ūkininkavimo pagrindų arba ekologinės akvakultūros pagrindų kursą, kurį baigus išduodamas nustatytos formos kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimas, vadovaujantis Ūkininkų tęstinio profesinio mokymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 77 „Dėl Ūkininkų tęstinio profesinio mokymo tvarkos“. Šiame papunktyje nurodyti prašymai gali būti teikiami ištisus metus; (8.3, 8.3.1 p. - LR ŽŪM 2018 12 27 įsakymo Nr. 3D-965 redakcija, įsigaliojo nuo 2019 01 05) 8.3.2. jei turi neformaliojo mokymo kurso (baigto ne anksčiau kaip prieš penkerius metus nuo kreipimosi į VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrą datos) arba formaliojo mokymo kurso pagal žemės ūkio krypties mokymo programas, susijusias su ekologine gamyba, baigimo patvirtinimo pažymėjimus arba diplomus, turi teisę kreiptis (raštu arba el. paštu info@litfood.lt) į VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrą, pateikdami prašymą (2 priedas) ir baigimo dokumentus dėl turimo išsimokslinimo pripažinimo lygiaverčiu nustatytam privalomajam Ekologinio ūkininkavimo pagrindų kursui arba kitiems mokymams, susijusiems su ekologine gamyba. Šiame papunktyje nurodyti prašymai gali būti teikiami ištisus metus; (8.3.2 p. - LR ŽŪM 2019 06 05 įsakymo Nr. 3D-343 redakcija, įsigaliojo nuo 2019 06 07) 8.4. iki einamųjų metų spalio 15 d. turi gauti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus pagal privalomąją mokymo programą „Ekologinio ūkininkavimo pagrindai“ arba „Ekologinės akvakultūras pagrindai“ (toliau – kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimas), jeigu einamaisiais metais kursai „Ekologinės akvakultūras pagrindai“ yra organizuojami, ar turimo išsilavinimo pripažinimą lygiaverčiu nustatytam privalomajam Ekologinio ūkininkavimo pagrindų kursui arba kitiems mokymams, susijusiems su ekologine gamyba. (8.4 p. - LR ŽŪM 2018 12 27 įsakymo Nr. 3D-965 redakcija, įsigaliojo nuo 2019 01 05) 9. Pateikiamų sertifikuoti ekologinę gamybą dokumentų formas, ūkio subjektų patikros vertinimo, patvirtinamojo dokumento ir nutarimo išrašo formas ir išdavimo tvarką nustato sertifikavimo įstaiga. 10. Ūkio subjektai, pageidaujantys sertifikuoti bitininkystės produktų gamybą, akvakultūros gyvūnų gamybą, laukinių augalų rinkimą, grybų auginimą, žemės ūkio ir maisto produktų gamybą kaip ekologinę ne pirmus metus, kasmet sertifikavimo įstaigos nustatyta tvarka ir terminais pateikia jos prašomus duomenis, reikalingus ekologinės gamybos sertifikavimui pratęsti. 11. Ūkio subjektai, ketinantys sertifikuoti gamybą kaip ekologinę, kasmet ne vėliau kaip iki paskutinės paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškų be vėlavimo priėmimo dienos tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse nustatyta tvarka pateikia paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką. 12. Po paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškų be vėlavimo priėmimo dienos prašymų sertifikuoti gamybą kaip ekologinę sertifikavimo įstaiga nepriima, išskyrus šių taisyklių 8.1.1 ir 8.2 papunkčiuose nurodytais atvejais arba atvejais, kai prašymai nepateikti dėl svarbių objektyvių priežasčių: ligos, nepalankių klimatinių sąlygų ar kt. Sertifikavimo įstaigos direktoriaus įsakymu patvirtinta komisija, įvertinusi iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. ūkio subjekto raštu nurodytas priežastis ir pateiktus įrodymus, nusprendžia, ar einamaisiais metais prašymą sertifikuoti gamybą kaip ekologinę priimti. (11, 12 p. - LR ŽŪM 2017 08 01 įsakymo Nr. 3D-511 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 08 03) 13. Ūkio subjektams, kurie negavo kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimų arba kuriems Ekologinio žemės ūkio ir agrarinės aplinkosaugos ekspertų grupė, sudaryta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 3D-359 „Dėl Ekologinio žemės ūkio ir agrarinės aplinkosaugos ekspertų komisijos prie žemės ūkio mokslo tarybos sudarymo“, nepripažino turimų išsilavinimo dokumentų lygiaverčiais nustatytam privalomajam Ekologinio ūkininkavimo pagrindų kursui iki einamųjų metų spalio 15 d., sertifikavimo įstaiga ekologinės gamybos einamaisiais metais nesertifikuoja. 14. Sertifikavimo įstaiga kasmetines augalininkystės, gyvulininkystės, bitininkystės pirminės ekologinės gamybos ūkių patikras atlieka iki einamųjų metų spalio 15 d. (14 p. - LR ŽŪM 2018 04 05 įsakymo Nr. 3D-204 redakcija, įsigaliojo nuo 2018 04 06) 15. Jeigu ūkio subjektas nesutinka su sertifikavimo įstaigos sprendimu dėl ekologinės gamybos sertifikavimo, per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į sertifikavimo įstaigos apeliacinę komisiją dėl sertifikavimo įstaigos priimto sprendimo peržiūrėjimo. Apeliacinės komisijos sudėtį, apeliacijų dėl sertifikavimo įstaigos priimtų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką nustato sertifikavimo įstaiga. 16. Sertifikavimo įstaigos sprendimai, veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 17. Ūkio subjektas privalo registruoti visus fizinių ir (arba) juridinių asmenų gautus skundus, susijusius su ekologine gamyba, ir nurodyti koregavimo priemones, kurių buvo imtasi trūkumams pašalinti, ir šiuos duomenis pateikti sertifikavimo įstaigos darbuotojų prašymu. 171. Sertifikavimo įstaiga leidimams (dėl neekologinės gamybos būdu užaugintos sėklos sėjimo ir (arba) augalų dauginamosios medžiagos naudojimo; dėl atrajotojams sintetinių A, D ir E vitaminų naudojimo; dėl toje pat valdoje esančiuose inkubatoriuose ir augyklose ekologiškų ir neekologiškų žuvų jauniklių auginimo; dėl toje pat valdoje ekologinės ir neekologinės suaugusių žuvų (nebeauginamų inkubatoriuose ir augyklose) gamybos; dėl pereinamojo laikotarpio tvenkiniams sutrumpinimo; dėl leidimo didinti ekologiškai laikomų ūkinių gyvūnų bandą ar pulką neekologiškai išaugintais ūkiniais gyvūnais; dėl leidimo atlikti veiksmus siekiant pagerinti ūkinių gyvūnų saugumą, sveikatą, gerovę ir higieną; dėl leidimo naudoti neekologiškas žemės ūkio kilmės maisto sudedamąsias dalis, kurios neįtrauktos į reglamento (EB) Nr. 889/2008 IX priedą; dėl leidimo sklypams sutrumpinti perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpį; dėl leidimo sutrumpinti perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpį ūkio subjektams panaudojus ekologinei gamybai neleistiną produktą; dėl leidimo pratęsti pereinamąjį laikotarpį, kai dirvožemis buvo užterštas ekologinėje gamyboje neleistinais naudoti patvariais organiniais teršalais, nurodytais šių taisyklių 296 punkte; dėl leidimo valdyti ekologiškus ir neekologiškus augalininkystės ūkius toje pat vietovėje vienu metu; dėl leidimo auginti ūkyje ekologiškai ir neekologiškai tokių pat rūšių ūkinius gyvūnus; dėl leidimo esant didelio masto nelaimėms; dėl leidimo rišti galvijus nedidelių ekologinės gamybos gyvulininkystės ūkių tvartuose) gauti nustato ūkio subjektams prašymų, dokumentų ir kitos susijusios informacijos pateikimo tvarką bei savo interneto svetainėje nurodo pateikimo tvarką ir kokie dokumentai ir (arba) įrodymai turi būti pateikiami. Pateiktą informaciją vertina ir leidimus išduoda sertifikavimo įstaiga. Nesant galimybės įsigyti pakankamai norimos veislės bei rūšies ekologinės gamybos būdu užaugintos sėklos ir (arba) augalų dauginamosios medžiagos, remdamasi VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro, administruojančio ekologiškų sėklų duomenų bazę, pateikta rekomendacija, sertifikavimo įstaiga, suderinusi su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ŽŪM), gali einamųjų metų sausio–vasario mėn. išduoti bendrą leidimą einamaisiais metais sertifikuotuose pagal ekologinės gamybos reikalavimus plotuose naudoti neekologiškai užaugintą sėklą ir (arba) dauginamąją medžiagą. Šis leidimas skelbiamas sertifikavimo įstaigos interneto svetainėje. (171 p. - LR ŽŪM 2019 06 05 įsakymo Nr. 3D-343 redakcija, įsigaliojo nuo 2019 06 07) V. EKOLOGINĖS GAMYBOS PROCESO KONTROLĖ 18. Perėjimas prie ekologinės gamybos gali vykti visame ūkyje arba jo dalyje. 19. Perėjimo prie ekologinės gamybos metu (toliau – pereinamasis laikotarpis) privaloma laikytis reglamento (EB) Nr. 834/2007, reglamento (EB) Nr. 889/2008 nuostatų ir šių taisyklių reikalavimų. 20. Nutrūkus sertifikavimo įstaigos vykdomai ekologinės gamybos kontrolei, ekologinės gamybos plotams pereinamasis laikotarpis taikomas iš naujo. (20 p. - LR ŽŪM 2018 04 05 įsakymo Nr. 3D-204 redakcija, įsigaliojo nuo 2018 04 06) 21. Pasikeitus ūkio subjekto sertifikavimo įstaigai pateiktam išsamiam ekologinės gamybos vieneto ir (arba) patalpų, ir (arba) veiklos aprašymui arba kontrolės priemonėms, kaip nurodyta reglamento Nr. 889/2008 64 straipsnyje, taip pat pažeidus reglamento (EB) Nr. 834/2007, reglamento (EB) Nr. 889/2008 ar šių taisyklių reikalavimus, ekologine gamyba užsiimantis ūkio subjektas privalo per 5 darbo dienas, bet ne vėliau kaip iki ekologinės gamybos vieneto patikros dienos, apie tai raštu informuoti sertifikavimo įstaigą. 211. Visi ūkio subjektai, išskyrus žuvininkystės ūkio subjektus, sertifikuojantys ekologinę gamybą, naudodamiesi Žemės ūkio ministerijos informacine sistema (ŽŪMIS) (interneto prieiga – https://zumis.lt) arba raštu kasmet turi pateikti informaciją (už ankstesnius metus, sudarytą Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalo lentelės „Augalininkystės, gyvulininkystės produkcijos apskaita“ ir buhalterinės apskaitos dokumentų pagrindu) sertifikavimo įstaigai einamaisiais metais iki sausio 15 d. apie visą praėjusiais metais užaugintą / pagamintą ekologinės gamybos būdu ir patiektą rinkai produkciją, nurodydami produkto rūšį, pavadinimą, kiekį ir turimos produkcijos likučius. Žuvininkystės ūkio subjektai turi pateikti Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalo lentelę „Suleistų, išgaudytų ir realizuotų žuvų bei sunaudotų pašarų tvenkiniuose ataskaita“, patvirtintą atskiru Žemės ūkio ministro įsakymu, lentelės pildymo instrukcijoje nurodyta tvarka ir laikotarpiais. (211 p. - LR ŽŪM 2018 04 05 įsakymo Nr. 3D-204 redakcija, įsigaliojo nuo 2018 04 06) 22. Ekologinės gamybos ūkio subjektai turi reguliariai pildyti atskiru žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintą Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalą, kuris turi būti pateikiamas sertifikavimo įstaigos ar kitų su ekologinės gamybos kontrole susijusių kontroliuojančių įstaigų darbuotojų prašymu. (22 p. - LR ŽŪM 2018 04 05 įsakymo Nr. 3D-204 redakcija, įsigaliojo nuo 2018 04 06) 221. Ūkio subjektams, nesilaikantiems reglamento (EB) Nr. 834/2007 ir šių taisyklių reikalavimų, taikomos sertifikavimo įstaigos nustatytos poveikio priemonės. (221 p. - LR ŽŪM 2016 03 04 įsakymo Nr. 3D-113 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 03 05) 23. Ekologinės gamybos ūkio subjektas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi nuolat tvarkyti buhalterinę apskaitą ir nuolat saugoti visų perkamų ir parduodamų produktų bei medžiagų sąskaitas, kurios turi būti pateikiamos sertifikavimo įstaigos ir kitų su ekologinės gamybos kontrole susijusių kontroliuojančių įstaigų darbuotojų prašymu. 24. Mažmeninės prekybos veikla, kaip ji apibrėžiama 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL 2002 L 31, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2017/745 (OL 2017 L 117, p. 1), 3 str. 7 dalyje, užsiimantiems ūkio subjektams, kurie parduoda supakuotus ir paženklintus ekologiškų produktų ženklais ir (arba) kitomis ekologinės gamybos nuorodomis produktus tiesiogiai galutiniam vartotojui ar naudotojui, netaikoma prievolė turėti sertifikavimo įstaigos išduotą patvirtinamąjį dokumentą. Šiuo atveju ekologiškų produktų pardavimas arba perdavimas turi vykti toje vietoje, kur sandėliuojami (saugomi) produktai, tuo pat metu esant mažmeninės prekybos veikla užsiimančiam ūkio subjektui arba jo pardavėjams ir galutiniam vartotojui (pirkėjui). Prievolė turėti sertifikavimo įstaigos išduotą patvirtinamąjį dokumentą taikoma ūkio subjektams, kurie gamina, ruošia, sandėliuoja (išskyrus sandėliavimą pardavimo galutiniam vartotojui vietose) ekologiškus produktus arba juos importuoja iš trečiosios šalies, arba dėl tokios veiklos sudaro sutartį su trečiąja šalimi. (24 p. - LR ŽŪM 2018 04 05 įsakymo Nr. 3D-204 redakcija, įsigaliojo nuo 2018 04 06) 241. Ūkio subjektams atliekant nuotolinę prekybą naudojantis viena ar daugiau nuotolinio ryšio priemonių (pvz: užsisakant paštu, internetu, telefonu, faksu) privaloma viso ekologiškų produktų pirkimo proceso metu teikti privalomo ekologiškų produktų ženklinimo informaciją. Ūkio subjektai patys pasirenka privalomo ekologiškų produktų ženklinimo informacijos teikimo formą ir būdus. (241 p. - LR ŽŪM 2018 04 05 įsakymo Nr. 3D-204 redakcija, įsigaliojo nuo 2018 04 06) 25. Didmeninės prekybos veikla užsiimančių ūkio subjektų, kurie prekiauja tik supakuotais ir paženklintais ekologiškais produktais, patikrinimą sertifikavimo įstaiga atlieka ne rečiau kaip vieną kartą per 2 metus. 26. Ūkio subjekto padalinys, užsiimantis ekologine gamyba, sertifikavimo įstaigos kontroliuojamas kaip atskiras ekologinės gamybos vienetas. 261. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsakinga už ekologiškų produktų ženklinimo kontrolę prekyboje. (261 p. - LR ŽŪM 2018 04 05 įsakymo Nr. 3D-204 redakcija, įsigaliojo nuo 2018 04 06) 27. Patvirtinamasis dokumentas sertifikavimo įstaigos išduodamas ir galioja tik tais metais užaugintai produkcijai ir (arba) ankstesnių metų produkcijos likučiams. 28. Ūkio subjektui einamaisiais metais paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje nepažymėjus iki deklaravimo pabaigos konkretaus lauko, kuris praėjusiais metais buvo pažymėtas stulpelyje „Pageidaujami sertifikuoti laukai pagal ekologinei gamybai keliamus reikalavimus“, arba sertifikavimo įstaigą informavus apie atsisakymą šį lauką sertifikuoti, šis to paties ūkio subjekto laukas galės būti einamaisiais metais sertifikuojamas, jeigu ūkio subjektas sertifikavimo įstaigai iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. raštu pateiks prašymą, kuriame nurodys objektyvias nepažymėjimo priežastis. Sertifikavimo įstaiga, jos vadovo nustatyta tvarka įvertinusi nurodytas priežastis, nuspręs, ar einamaisiais metais tą lauką sertifikuoti. (28 p. - LR ŽŪM 2018 04 05 įsakymo Nr. 3D-204 redakcija, įsigaliojo nuo 2018 04 06) 29. Ūkio subjektai, kurie einamaisiais metais ketina sertifikuoti ūkinius gyvūnus, pildydami Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, Paraiškų priėmimo informacinės sistemos tam skirtoje skiltyje turi pažymėti ketinamą sertifikuoti ūkinių gyvūnų rūšį. Jei gyvūnų rūšis nepažymima: 29.1. ketinantiems sertifikuoti gyvūnus pirmaisiais metais, einamaisiais metais gyvūnų rūšis nesertifikuojama; 29.2. ketinantiems sertifikuoti gyvūnus ne pirmus metus, jie gali būti einamaisiais metais sertifikuojami, jeigu: 29.2.1. ūkio subjektas sertifikavimo įstaigai iki einamųjų metų spalio 15 d. pateikia raštu prašymą, kuriame nurodomos objektyvios ūkinių gyvūnų nepažymėjimo paraiškoje priežastys; 29.2.2. sertifikavimo įstaigos direktoriaus įsakymu patvirtinta komisija, įvertinusi nurodytas priežastis, nusprendžia einamaisiais metais tą gyvūnų rūšį sertifikuoti. (29 p. - LR ŽŪM 2017 01 12 įsakymo Nr. 3D-19 redakcija, galiojo nuo 2017 01 13 iki 2017 08 02) (29 p. - neteko galios nuo 2017 08 03 pagal LR ŽŪM 2017 08 01 įsakymą Nr. 3D-511) 291. Sertifikavimo įstaiga sertifikuojamoje produkcijoje nustačiusi neleistinų ekologinėje gamyboje naudoti sintetinių cheminių medžiagų, kurios naudojamos laikymo vietose arba yra žinoma, kurioje laikymo vietoje laikomi užteršti produktai, laikinai sustabdo produktų, įtariamų dėl taršos, tiekimą rinkai iki šiame punkte nurodyto tyrimo atlikimo pabaigos, jeigu dėl tyrimo atlikimo ūkio subjektas kreipsis šiame punkte nustatyta tvarka. Norėdamas įrodyti, kad toje laikymo vietoje arba vietose produkcija ar jos dalis yra neužteršta, ūkio subjektas gali ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sertifikavimo įstaigos pranešimo gavimo kreiptis į sertifikavimo įstaigą raštu arba el. paštu ir pateikti prašymą dėl papildomos mokamos patikros, kuriame turi: 291.1. prašyti paimti laikomos (ūkio subjekto manymu, neužterštos) produkcijos ėminius ir išsiųsti juos į laboratoriją tyrimams atlikti dėl taršos produkcijoje nustatymo; 291.2. pateikti įsipareigojimą savo ištekliais apmokėti už sertifikavimo įstaigos patirtas mėginių tyrimo išlaidas; 291.3. nurodyti laikymo vietos adresą, kuriame prašo atlikti tyrimus; 291.4. nurodyti produkcijos rūšis, iš kurių pageidauja, kad būtų imami ėminiai. Ūkio subjektui savo iniciatyva ir ištekliais įrodžius, kad dalis toje laikymo vietoje ar laikymo vietose laikomos produkcijos neužteršta, neužterštą produkciją leidžiama tiekti rinkai paženklintą su nuorodomis į ekologinę gamybą. Ūkio subjektui nesikreipus į sertifikavimo įstaigą dėl tyrimo, nurodyto šiame punkte, atlikimo arba tyrimo metu neįrodžius konkrečiai produkcijos daliai neužterštumo, visa toje laikymo vietoje arba tose laikymo vietose laikoma produkcija nesertifikuojama. Sertifikavimo įstaiga po šiame punkte nurodyto tyrimo atlikimo informaciją apie pažeidimą, kad produkcijoje rasta neleistinų ekologinėje gamyboje naudoti sintetinių cheminių medžiagų, kurios naudojamos laikymo vietose, perduoda Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie ŽŪM, nurodydama tokio pažeidimo faktą ir užterštos produkcijos derliaus nuėmimo metus (291 p. - LR ŽŪM 2019 06 05 įsakymo Nr. 3D-343 redakcija, įsigaliojo nuo 2019 06 07) 292. Jeigu sertifikavimo įstaiga sertifikuojamuose laukuose: augalo dalyse ir (arba) dirvožemyje nustato neleistinų ekologinėje gamyboje naudoti sintetinių cheminių medžiagų, sertifikavimo įstaiga laikinai sustabdo produktų, kurie galėjo būti užteršti ir dėl kurių vyksta tyrimas, tiekimą rinkai iki šiame punkte nurodyto šoninės kaimyninės taršos tyrimo atlikimo pabaigos, jeigu ūkio subjektas kreipsis į sertifikavimo įstaigą per 292.1 papunktyje nurodytą laikotarpį ir pateiks 292.1 papunktyje prašyme nurodytą informaciją, ketindamas įrodyti, kad tarša sertifikuotame lauke atsirado dėl šoninės kaimyninės taršos. Ūkio subjektui nepateikus sertifikavimo įstaigai prašymo dėl šoninės kaimyninės taršos įrodymo per 292.1 papunktyje nurodytą laikotarpį arba šoninei kaimyninei taršai nepasitvirtinus, laukui, kuriame nustatytas pažeidimas, derliaus nuėmimo metais pereinamasis laikotarpis taikomas iš naujo ir sertifikuojant nurodomas ne auginamas augalas, o įvardijama kaip „neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų dėl taršos“. Nepriklausomai nuo šiame punkte nurodyto tyrimo baigties, užteršta produkcija negali būti realizuojama kaip ekologiška. Norint įrodyti šoninę kaimyninę taršą, turi būti atliekami šie veiksmai: 292.1. ūkio subjektas gali kreiptis į sertifikavimo įstaigą tik dėl tokių šoninių kaimyninių nesertifikuotų laukų, kurie yra nutolę ne didesniu kaip 50 m atstumu nuo sertifikuoto lauko ir turi ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sertifikavimo įstaigos pranešimo gavimo dienos pateikti sertifikavimo įstaigai raštu arba el. paštu prašymą atlikti tyrimą dėl šoninės kaimyninės taršos, prašyme nurodydamas: 292.1.1. sertifikuoto lauko, kuriame prašoma atlikti tyrimą, kontrolinio žemės sklypo Nr. ir lauko Nr.; 292.1.2. įsipareigojimą savo ištekliais apmokėti už patirtas mėginių tyrimo išlaidas; 292.2. sertifikavimo įstaiga, gavusi ūkio subjekto prašymą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas kreipiasi į Valstybinę augalininkystės tarnybą prie ŽŪM dėl informacijos, nurodytos 292.3.1 papunktyje, arba ėminių, nurodytų 292.3.2 papunktyje, apie visus šoninius kaimyninius nesertifikuotus plotus pateikimo; 292.3. Valstybinė augalininkystės tarnyba: 292.3.1. tikrina visų šoninių kaimyninių nesertifikuotų laukų, nurodytų 292.1 papunktyje, valdytojų augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalus, nurodytus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 3D-564 „Dėl Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklių patvirtinimo“ 3 priede (toliau – žurnalas), ar juose dėl konkrečių tiriamų teritorijų padaryti ne ankstesni kaip 2 metų laikotarpio nuo tikrinimo dienos įrašai ir veiklioji medžiaga tokia pat, kaip nustatė sertifikavimo įstaiga sertifikuotuose laukuose. Jei 2 metų laikotarpiu nuo tikrinimo dienos žurnale įrašų nėra, Valstybinė augalininkystės tarnyba paima savo nustatyta ir skelbiama interneto svetainėje tvarka dirvožemio ir (arba) augalo dalių ėminį ir išsiunčia ne vėliau kaip per 3 darbo dienas sertifikavimo įstaigai; 292.3.2. tikrina visų šoninių kaimyninių nesertifikuotų laukų, nurodytų 292.1 papunktyje, žurnalus, ar juose dėl konkrečių tiriamų teritorijų padaryti ne ankstesni kaip 2 metų laikotarpio nuo tikrinimo dienos įrašai ir veiklioji medžiaga tokia pat, kaip nustatė sertifikavimo įstaiga sertifikuotuose laukuose. Šoninių kaimyninių nesertifikuotų laukų žurnalų įrašų kopijos pateikiamos sertifikavimo įstaigai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas; 292.4. sertifikavimo įstaiga, gavusi iš Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM, žurnalų įrašų kopijas, vertina, ar nesertifikuotuose laukuose naudotos tokios pat veikliosios sintetinės cheminės medžiagos, kaip nustatytos sertifikuotame lauke, bei jų panaudojimo laiką ir: 292.4.1. jeigu iš žurnalo įrašų matoma, kad nesertifikuotame lauke buvo naudotos ne tokios pat veikliosios sintetinės cheminės medžiagos, kurių likučių ar skilimo produktų rasta sertifikuotame lauke, arba jų panaudojimo laikas negalėjo turėti įtakos auginamiems augalams – šoninė kaimyninė tarša nepasitvirtino ir laukui, kuriame nustatytas pažeidimas, derliaus nuėmimo metais pereinamasis laikotarpis taikomas iš naujo ir sertifikuojant nurodomas ne auginamas augalas, o įvardijama kaip „neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų dėl taršos“; 292.4.2. jeigu veikliosios sintetinės cheminės medžiagos yra tokios pat ir jų panaudojimo laikas galėjo turėti įtakos auginamiems augalams, sertifikavimo įstaiga atlieka papildomą patikrinimą ūkio subjekto sertifikuotame lauke paimdama ne mažiau kaip du ėminius, kurie imami greta nesertifikuoto lauko bei nutolusioje sertifikuoto lauko dalyje. Atsižvelgdama į lauko dydį ir konfigūraciją, gali imti daugiau ėminių; 292.4.3. sertifikavimo įstaiga pasirenka kitą, negu dėl šoninės kaimyninės taršos tiriamame lauke buvo ištirtas ėminys, laboratoriją ir išsiunčia ėminius tyrimui atlikti; 292.4.4. gavusi rezultatus, sertifikavimo įstaiga atlieka vertinimą ir jeigu: 292.4.4.1. neleistinų ekologinėje gamyboje medžiagų mažėja arba pakartotinio tyrimo metu taršos nerasta – šoninė kaimyninė tarša pasitvirtino ir laukui, kuriame nustatytas pažeidimas, derliaus nuėmimo metais pereinamasis laikotarpis taikomas iš naujo ir sertifikuojant nurodomas ne auginamas augalas, bet įvardijama kaip „neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų dėl šoninės taršos“; 292.4.4.2. neleistinų ekologinėje gamyboje medžiagų nemažėja – šoninė kaimyninė tarša nepasitvirtino ir laukui, kuriame nustatytas pažeidimas, derliaus nuėmimo metais pereinamasis laikotarpis taikomas iš naujo ir sertifikuojant nurodomas ne auginamas augalas, bet įvardijama kaip „neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų dėl taršos“; 292.4.5. sertifikavimo įstaiga apie tyrimo rezultatus informuoja ūkio subjektą; 292.5. sertifikavimo įstaiga, gavusi iš Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM ėminius, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išsiunčia juos į kitą, negu dėl šoninės kaimyninės taršos tiriamame lauke buvo ištirtas ėminys, laboratoriją; 292.6. sertifikavimo įstaiga, gavusi iš laboratorijos rezultatus, vertina, ar nesertifikuotame lauke buvo naudotos tokios pat veikliosios sintetinės cheminės medžiagos, kaip rastos sertifikuotame lauke, ir: 292.6.1. jeigu iš rezultatų matoma, kad nesertifikuotame lauke buvo naudotos ne tokios pat veikliosios sintetinės cheminės medžiagos, kurių likučių ar skilimo produktų rasta sertifikuotame lauke, šoninė kaimyninė tarša nepasitvirtino ir laukui, kuriame nustatytas pažeidimas, derliaus nuėmimo metais pereinamasis laikotarpis taikomas iš naujo ir sertifikuojant nurodomas ne auginamas augalas, o įvardijama kaip „neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų dėl taršos“; 292.6.2. jeigu bent viena veiklioji sintetinė cheminė medžiaga tokia pat, sertifikavimo įstaiga atlieka 292.4.2–292.4.5 papunkčiuose nurodytus veiksmus; 292.7. jeigu sertifikavimo įstaiga nustatė, kad laukas užterštas dėl šoninės kaimyninės taršos, ūkio subjektas turi galimybę per 5 darbo dienas nuo informacijos iš sertifikavimo įstaigos gavimo dienos kreiptis į sertifikavimo įstaigą raštu arba el. paštu su prašymu išskirti užterštą lauką į ne mažiau kaip du laukus: užterštą ir neužterštą. Taip pat pateikia: 292.7.1. žemėlapio fragmentą, kuriame užterštą šonine kaimynine tarša sertifikuotą lauką išskiria į kelis laukus – užterštus ir neužterštus, bei nurodo žemėlapyje ribą, kuri skirtų užterštus ir neužterštus laukus; 292.7.2. nurodo lauko, kuriame sertifikavimo įstaiga dirvožemyje ir (arba) augalo dalyse turėtų atlikti taršos tyrimą, žemės sklypo Nr. ir lauko Nr.; 292.7.3. įsipareigoja savo ištekliais apmokėti už sertifikavimo įstaigos patirtas mėginių tyrimo išlaidas; 292.7.4. sertifikavimo įstaiga gali paimti iš ūkio subjekto atskirto neužteršto lauko savo nustatyta ir skelbiama interneto svetainėje tvarka dirvožemio ir (arba) augalo dalių vieną ėminį. Taip pat, atsižvelgdama į lauko dydį ir konfigūraciją, gali imti daugiau ėminių. Sertifikavimo įstaiga pasirenka kitą, negu dėl šoninės kaimyninės taršos tiriamame lauke buvo ištirtas ėminys, laboratoriją ir išsiunčia ėminius tyrimui atlikti; 292.7.5. apie gautus laboratorinius tyrimo rezultatus sertifikavimo įstaiga informuoja ūkio subjektą. Neužteršta lauko dalis sertifikuojama, netaikant šių taisyklių 292 punkte nurodytos neatitikties, tačiau užterštai dėl šoninės kaimyninės taršos lauko daliai derliaus nuėmimo metais pereinamasis laikotarpis taikomas iš naujo ir sertifikuojant nurodomas ne auginamas augalas, o įvardijama kaip „neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų dėl šoninės taršos“; 292.7.6. ūkio subjektas, iš užterštos ir neužterštos lauko dalies suformavęs atskirus laukus, turi juos deklaruoti teisės aktų nustatyta tvarka (jei dar nesibaigęs deklaravimo laikotarpis), o jeigu deklaravimo laikotarpis pasibaigęs, apie tai raštu informuoti sertifikavimo įstaigą ir Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos, pateikdamas tų laukų žemėlapius. (292 p. - LR ŽŪM 2019 06 05 įsakymo Nr. 3D-343 redakcija, įsigaliojo nuo 2019 06 07) 293. Sertifikavimo įstaigai sertifikuojamų laukų dirvožemyje nustačius neleistinų ekologinėje gamyboje naudoti sintetinių cheminių medžiagų (produkcijoje ir (arba) augalo dalyse nenustačius), tokie laukai einamaisiais metais nesertifikuojami ir įvardijami kaip „dirvožemis, neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų. (293 p. - LR ŽŪM 2018 12 27 įsakymo Nr. 3D-965 redakcija, galiojo nuo 2019 01 05 iki 2019 06 06) (293 p. - neteko galios nuo 2019 06 07 pagal LR ŽŪM 2019 06 05 įsakymą Nr. 3D-343) 294. Sertifikavimo įstaigai ekologiškoje produkcijoje ir (arba) sertifikuojamuose laukuose augalo dalyse ir dirvožemyje nustačius neleistinų ekologinėje gamyboje naudoti sintetinių cheminių medžiagų, visi sertifikuojami ūkio laukai, kuriuose yra / buvo auginta tos pačios augalų rūšies produkcija, einamaisiais metais nesertifikuojami, įvardijant kaip „produkcija ir (arba) augalai ir dirvožemis, neatitinkantys ekologinės gamybos reikalavimų“, išskyrus, jeigu ūkio subjektas savo iniciatyva ir ištekliais įrodo, kad konkretūs laukai neužteršti. Ūkio subjektai gali pateikti sertifikavimo įstaigai papildomus objektyvius įrodymus. Dėl objektyvių įrodymų tinkamumo sprendžia sertifikavimo įstaiga. (294 p. - LR ŽŪM 2018 12 27 įsakymo Nr. 3D-965 redakcija, galiojo nuo 2019 01 05 iki 2019 06 06) (294 p. - neteko galios nuo 2019 06 07 pagal LR ŽŪM 2019 06 05 įsakymą Nr. 3D-343) 295. Jei sertifikavimo įstaiga sertifikuojamame lauke, kuris ribojasi su kito subjekto nesertifikuojamu lauku, dirvožemyje ir (arba) augalo dalyse nustato neleistinų ekologinėje gamyboje naudoti sintetinių cheminių medžiagų, atsiradusių dėl besiribojančio ūkio subjekto veikos (šoninės kaimyninės taršos naudojant medžiagas, kurios neleistinos ekologinėje gamyboje), dėl kurios sertifikavimo įstaigai pateikiami objektyvūs įrodymai, kuriuos sertifikavimo įstaiga pripažįsta tinkamais, ūkio subjektas turi teisę kreiptis į sertifikavimo įstaigą bei savo iniciatyva ir ištekliais įrodyti, kad dalis augalų produkcijos ir (arba) lauko dalis neužteršta. Einamaisiais metais užteršta (užpurkšta) neleistinomis ekologinėje gamyboje medžiagomis lauko dalis sertifikuojama, įvardijant užterštą lauko dalį kaip „laukas, neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų dėl šoninės kaimyninės taršos“. Ūkininkas savo iniciatyva iš užterštos ir neužterštos lauko dalies turi suformuoti atskirus laukus, juos deklaruoti teisės aktų nustatyta tvarka ir apie tai papildomai raštu informuoti sertifikavimo įstaigą ir Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos, pateikdamas tų laukų žemėlapius. Už pakankamo neužteršto lauko ploto dydžio atskyrimą nuo užterštos lauko ploto dalies atsako pats ūkininkas. (295 p. - LR ŽŪM 2018 12 27 įsakymo Nr. 3D-965 redakcija, galiojo nuo 2019 01 05 iki 2019 06 06) (295 p. - neteko galios nuo 2019 06 07 pagal LR ŽŪM 2019 06 05 įsakymą Nr. 3D-343) 296. Sertifikavimo įstaigai nustačius sertifikuojamuose produktuose, laukuose, augale ir (arba) dirvožemyje ir įvertinus taršos neleistinomis ekologinėje gamyboje naudoti medžiagomis koncentraciją po paklaidos įvertinimo, patvariųjų organinių teršalų, išvardytų 2001-05-22 Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų (https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.286370?jfwid=5sjolg2wq) prieduose, atliekami šie veiksmai: 296.1. sertifikavimo įstaiga savo nustatyta tvarka informuoja ūkio subjektą apie nustatytą taršą su prašymu pateikti informaciją, ar ūkio subjektas ketina toliau sertifikuoti užterštą lauką, ar neketina: 296.1.1. jei ūkio subjektas ketina toliau sertifikuoti užterštą lauką, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo turi pateikti sertifikavimo įstaigai raštu arba el. paštu šių taisyklių 171 punkte nurodytą prašymą dėl leidimo gavimo pratęsti pereinamąjį laikotarpį, kai dirvožemis buvo užterštas ekologinėje gamyboje neleistinais naudoti patvariais organiniais teršalais. Šiuo atveju sertifikavimo įstaiga einamaisiais ir paskesniais metais lauką sertifikuoja kaip pirmųjų pereinamojo laikotarpio metų iki tol, kol ūkininkas savo ištekliais ir iniciatyva įrodys, kad tame lauke dirvožemis išsivalė. Lauką iki tol, kol jo dirvožemis išsivalys, sertifikavimo įstaiga einamaisiais ir paskesniais metais įvardija kaip „neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų dėl patvarių organinių teršalų“. Laukui išsivalius – nuo informacijos, patvirtinančios išsivalymo faktą, pateikimo dienos taikomas ekologinės gamybos statusas; 296.1.2. jei ūkio subjektas neketina toliau sertifikuoti užteršto lauko, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo turi pateikti sertifikavimo įstaigai raštu arba el. paštu informaciją, kad atsisako sertifikuoti lauką. Lauką sertifikavimo įstaiga einamaisiais metais įvardija kaip „neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų dėl patvarių organinių teršalų“ bei pateikia papildomą informaciją Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie ŽŪM, kad ūkio subjektas pateikė atsisakymą lauką sertifikuoti. Jei sertifikavimo įstaiga iš ūkio subjekto prašymo per 5 darbo dienas negavo, ji nutraukia lauko sertifikavimo procesą ir taiko tą pačią šiame papunktyje nurodytą neatitiktį bei pateikia informaciją Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie ŽŪM, kad nutrauktas ūkio subjekto lauko sertifikavimo procesas. (296 p. - LR ŽŪM 2019 06 05 įsakymo Nr. 3D-343 redakcija, įsigaliojo nuo 2019 06 07) 297. Orientacinė neleistinų ekologinėje gamyboje naudoti medžiagų koncentracijos dirvožemyje, augale ir produkcijoje ribinė vertė nustatoma – 0,010 mg/kg. Sertifikavimo įstaiga, vertindama taršos koncentraciją neleistinomis ekologinėje gamyboje naudoti medžiagomis, turi atsižvelgti į akredituotos laboratorijos nurodytą procentinę metodo paklaidą arba absoliučiąją matavimo paklaidą. Jei laboratorija pateikia metodo paklaidos vertę, išreikštą procentais, nustatyta neleistinos ekologinėje gamyboje naudoti medžiagos koncentracija įvertinama imant mažesniąją paklaidos vertę taip: TK = NK - NK*MN÷100. Jei laboratorija pateikia absoliučiąją matavimo paklaidą, išreikštą mg/kg, nustatyta neleistinos ekologinėje gamyboje naudoti medžiagos koncentracija įvertinama imant mažesniąją paklaidos vertę taip: TK = NK - MN, čia: TK – taršos neleistinomis ekologinėje gamyboje naudoti medžiagomis koncentracija; NK – ėminyje nustatyta neleistinų ekologinėje gamyboje naudoti medžiagų koncentracija; MN – matavimo neapibrėžtis (paklaida), nurodoma akredituotos laboratorijos išvadose. Sertifikavimo įstaiga nefiksuoja taršos radimo fakto ir netaiko poveikio priemonės, kai TK ≤ 0,010 mg/kg (TK vertė yra mažesnė arba lygi orientacinei neleistinų ekologinėje gamyboje naudoti medžiagų koncentracijos dirvožemyje, augale arba produkcijoje ribinei vertei). Sertifikavimo įstaiga fiksuoja taršos radimo faktą ir taiko poveikio priemonę, kai TK > 0,010 mg/kg (TK vertė yra didesnė už orientacinę neleistinų ekologinėje gamyboje naudoti medžiagų koncentracijos dirvožemyje, augale arba produkcijoje ribinę vertę). (297 p. - LR ŽŪM 2019 06 05 įsakymo Nr. 3D-343 redakcija, įsigaliojo nuo 2019 06 07) 30. Sertifikavimo įstaigai nustačius, kad jos sertifikuojamuose laukuose sėtos sėklos, augalinė dauginamoji medžiaga yra genetiškai modifikuotos (toliau – GMO), naudotos trąšos, dirvožemio gerinimo priemonės arba augalų apsaugos priemonės, arba augimo reguliatoriai yra gauti iš GMO arba naudojant GMO, visiems laukams, kuriuose augo tos rūšies augalai (nepriklausomai, ar buvo auginti tik vienos rūšies augalai produkcijai, ar kartu su kitų rūšių augalais produkcijai), laukui, kuriame nustatytas pažeidimas, einamaisiais metais pereinamasis laikotarpis taikomas iš naujo ir sertifikuojant nurodomi ne auginami augalai, bet įvardijama kaip „neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų“. (30 p. - LR ŽŪM 2019 06 05 įsakymo Nr. 3D-343 redakcija, įsigaliojo nuo 2019 06 07) 301. Kiekvienas daugiau negu 1 toną vienu pirkimu vienos rūšies sertifikuotų javų perkantis ūkio subjektas, kuris jais prekiauja arba juos perdirba, privalo užtikrinti, kad įsigijimo metu iš kiekvieno ūkio subjekto įsigytos kiekvienos rūšies javų iš kiekvienos transporto priemonės arba iš kiekvienos partijos būtų paimti ėminiai ir laikomi ne trumpiau kaip 1,5 metų. Partiją gali sudaryti keliomis atskiromis transporto priemonėmis atvežti tik vienos rūšies ir iš vieno ūkio subjekto įsigyti javai. (301 p. - LR ŽŪM 2017 08 01 įsakymo Nr. 3D-511 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 08 03) 31. Sertifikavimo įstaiga kasmet ŽŪM iki kovo 1 d. pateikia apibendrintą informaciją apie praeitais metais sertifikuotų ūkio subjektų tiek užaugintą, tiek patiektą rinkai arba saugomą sandėliuose pirminę produkciją, nurodydama produkto rūšį, pavadinimą, kiekį, kainą ir pagal poreikį kitą su ŽŪM suderintą susijusią informaciją. (31 p. - LR ŽŪM 2018 04 05 įsakymo Nr. 3D-204 redakcija, įsigaliojo nuo 2018 04 06) 32. Sertifikavimo įstaiga savo nustatyta tvarka kasmet atlieka: 32.1. ne mažiau kaip 10 proc. papildomų patikrinimų nuo visų sertifikuotų ūkio subjektų; 32.2. iš anksto nepranešdama ne mažiau kaip 10 proc. patikrinimų nuo visų jos atliekamų kasmetinių ir papildomų patikrinimų. (32 p. - LR ŽŪM 2016 03 04 įsakymo Nr. 3D-113 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 03 05) 33. Siekdama nustatyti, ar gamybos būdai atitinka ekologinei gamybai teisės aktuose nustatytus reikalavimus, sertifikavimo įstaiga kasmet iš ne mažiau kaip 5 proc. visų jos kontroliuojamų ūkio subjektų savo nustatyta tvarka paima ėminių ir juos ištiria. Į šį vertinimą įtraukiami visi gamybos, paruošimo ir platinimo etapai. Sertifikavimo įstaiga ima ir tiria ėminius kiekvienu atveju, kai įtariama, kad naudojami ekologinei gamybai neleistini produktai arba būdai. Tokiais atvejais netaikomas mažiausio ėminių, kurie turi būti paimti ir ištirti, skaičiaus reikalavimas. (33 p. - LR ŽŪM 2017 04 27 įsakymo Nr. 3D-280 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 04 29) 34. Ūkio subjektai prie sertifikavimo įstaigos kontroliuojamų ekologinės gamybos statusą turinčių laukų negali prijungti naujų nesertifikuotų ir (arba) pirmųjų metų pereinamojo į ekologinę gamybą laikotarpio laukų, išskyrus atvejį, jeigu laukai ir (arba) plotai prijungiami dėl elektroninio įbraižymo specifikos, nepriklausomai nuo ūkio subjekto. VI. AUGALININKYSTĖS PRODUKTŲ GAMYBOS TVARKA 35. Tokios pat rūšies javai (išskyrus dvimečius, daugiamečius augalus) tame pat sertifikavimo įstaigos kontroliuojamame lauke gali būti auginami ne ilgiau kaip dvejus metus iš eilės, įskaitant ir mišiniuose auginamus augalus. Žieminiai ir vasariniai javai laikomi ta pačia rūšimi. (35 p. - LR ŽŪM 2017 04 27 įsakymo Nr. 3D-280 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 04 29) 36. Tuo atveju, kai šių taisyklių 35 punkte ir (arba) šių taisyklių 37 punkte numatyti įsipareigojimai ūkio subjekto nevykdomi ir tai nustatoma sertifikavimo įstaigos patikros metu, laukai arba plotai sertifikuojant įvardijami kaip „neatitinkantys sėjomainos reikalavimų“. 37. Sertifikavimo įstaigos kontroliuojamuose laukuose (išskyrus daugiamečių augalų ir vaistažolių laukus bei sertifikuojamus plotus šiltnamiuose) turi būti parengta ir įgyvendinama šiam ūkininkavimo būdui tinkama sėjomaina arba augalų kaita, privalomai pasirenkant taikyti vieną iš šių priemonių: 37.1. žaliajame pūdyme auginti pupinius augalus arba jų mišinius su migliniais ir (arba) bastutiniais augalais. Mišiniuose turi vyrauti šie pupiniai augalai: facelijos, barkūnai, dobilai, esparcetai, liucernos, lubinai, paprastieji gargždeniai, lęšiai, ožiarūčiai, pupos, seradėlės, vikiai, žirniai. Šiame papunktyje nurodyti augalai kiekviename sertifikavimo įstaigos kontroliuojamame lauke turi būti pasėti einamaisiais metais ne vėliau kaip iki liepos 10 d. ir auginti bent vieną kartą per penkerių metų laikotarpį (penkeri metai pradedami skaičiuoti nuo 2015 m., vėliau kas penkerius metus skaičiuojami nauji laikotarpiai). Tokie plotai sertifikavimo įstaigos sertifikuojant įvardijami kaip „žaliasis pūdymas“; (37.1 p. - LR ŽŪM 2019 10 03 įsakymo Nr. 3D-544 redakcija, įsigaliojo nuo 2019 10 05) 37.2. auginti: 37.2.1. vienmečius augalus: facelijas, lęšius, lubinus, pupas, seradėles, sojas, vikius, žirnius; 37.2.2. daugiamečių pupinių žolių augalus: barkūnus, dobilus, esparcetus, liucernas, paprastuosius gargždenius; 37.2.3. bet kokius augalus mišinyje su šių taisyklių 37.2.2 papunktyje nurodytais augalais, tačiau 37.2.2 papunktyje nurodyti daugiamečių pupinių žolių augalai turi būti vyraujantieji ir pasėti einamaisiais metais ne vėliau kaip iki liepos 10 d. bei auginami visą auginimo sezoną einamaisiais metais ne trumpiau kaip vieną kartą per penkerių metų laikotarpį (penkeri metai pradedami skaičiuoti nuo 2015 m., vėliau kas penkerius metus skaičiuojami nauji laikotarpiai). Daugiametes pupines žoles galima įsėti į pasėlį su pagrindine kultūra kaip įsėlį, o ateinančiais metais auginti kaip pagrindinę kultūrą. Daugiamečių pupinių žolių ar jų mišinių pasėliuose leidžiamas ūkinių gyvūnų ganymas, pašarų gamyba, daugiamečių žolių sėklos derliaus nuėmimas; 37.2.4. bet kokius augalus mišinyje su šių taisyklių 37.2.1 papunktyje nurodytais augalais, tačiau 37.2.1 papunktyje nurodyti vienmečiai augalai turi būti vyraujantieji ir auginami visą auginimo sezoną einamaisiais metais ne trumpiau kaip vieną kartą per penkerių metų laikotarpį (penkeri metai pradedami skaičiuoti nuo 2015 m., vėliau kas penkerius metus skaičiuojami nauji laikotarpiai). (37 p. - LR ŽŪM 2019 06 05 įsakymo Nr. 3D-343 redakcija, įsigaliojo nuo 2019 06 07) 38. Šių taisyklių 37 punkte nurodyti augalai gali būti neauginami tuose sertifikavimo įstaigos kontroliuojamuose laukuose, kurie bent vieną kartą per penkerius metus buvo tręšiami organinėmis trąšomis (tirštuoju mėšlu, pusiau skystuoju mėšlu, skystuoju mėšlu arba srutomis, kompostu, granuliuotu mėšlu, granuliuotomis trąšomis, sapropeliu). Bendras minimalus į dirvožemį įterpiamų nurodytų organinių trąšų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 170 kg/ha per penkerius metus skaičiuojant azoto kiekį. (38 p. - LR ŽŪM 2017 01 12 įsakymo Nr. 3D-19 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 01 13) 39. Sertifikuojamiems ekologinės gamybos laukams šių taisyklių 37 punkto sėjomainos ir (arba) šių taisyklių 38 punkto tręšimo organinėmis trąšomis reikalavimo įgyvendinimą sertifikavimo įstaiga pradeda vertinti nuo ketvirtųjų lauko sertifikavimo metų. (39 p. - LR ŽŪM 2017 08 01 įsakymo Nr. 3D-511 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 08 03) 40. Visuose sertifikuotuose plotuose, kuriuose auginami pasėliai (išskyrus plotus, kuriuose auginami sodai, uogynai, vaistažolės ir pievos ), ūkio subjektai privalo: 40.1. ne rečiau kaip vieną kartą per penkerius metus sertifikuojamuose plotuose turėti paimtus dirvožemio ėminius ir atliktus agrocheminius dirvožemio tyrimus akredituotoje pH KCl, judriojo fosforo, judriojo kalio kiekių ir organinės anglies (humuso) tyrimams laboratorijoje arba laboratorijoje, turinčioje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. D1-711 „Dėl Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nurodytos įgaliotos įstaigos išduotą leidimą atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus visiems šiems konkretiems parametrams nustatyti (pHKCl, judriojo fosforo, judriojo kalio kiekiams ir organinei angliai (humusui). Šio papunkčio reikalavimai turi būti įgyvendinami laikantis šių terminų: 40.1.1. iki 2019 m. sausio 1 d. ūkio subjektams, sertifikuojantiems daugiau kaip 50 ha ploto; 40.1.2. iki 2020 m. sausio 1 d. ūkio subjektams, sertifikuojantiems mažiau kaip 50 ha ploto; (40, 40.1 p. - LR ŽŪM 2017 04 27 įsakymo Nr. 3D-280 redakcija, galiojo nuo 2017 04 29 iki 2019 10 28) 40.2. po 40.1 papunktyje nurodytų dirvožemio tyrimų rezultatų įvertinimo pagal sertifikavimo įstaigos interneto svetainėje skelbiamą metodiką pradėti skaičiuoti dirvožemio humuso balansą – organinės medžiagos grįžtamumą į tą patį lauką; (40.2 p. - LR ŽŪM 2017 04 27 įsakymo Nr. 3D-280 redakcija, galiojo nuo 2017 04 29 iki 2019 06 06) (40.2 p. - neteko galios nuo 2019 06 07 pagal LR ŽŪM 2019 06 05 įsakymą Nr. 3D-343) 40.3. tręšdami sertifikuojamus laukus tirštuoju mėšlu, pusiau skystuoju mėšlu, skystuoju mėšlu arba srutomis, rengti tręšimo planą pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo reikalavimus bei jo laikytis; (40.3 p. - LR ŽŪM 2017 04 27 įsakymo Nr. 3D-280 redakcija, galiojo nuo 2017 04 29 iki 2018 04 05) 40.3. tręšdami sertifikuojamus laukus tirštuoju mėšlu, pusiau skystuoju mėšlu, skystuoju mėšlu arba srutomis, rengti tręšimo planą (kuriems tai privaloma atlikti pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo reikalavimus) bei jo laikytis; (40.3 p. - LR ŽŪM 2018 04 05 įsakymo Nr. 3D-204 redakcija, galiojo nuo 2018 04 06 iki 2019 10 28) 40.4. po 40.1 papunktyje nurodytų dirvožemio tyrimų rezultatų įvertinimo, kiekvienais metais prieš pradėdami tręšti laukus ekologinėje gamyboje leistinomis medžiagomis, sudaryti tręšimo planą. Jame turi būti tręšimo kalendorinis grafikas (mėnesiais), numatomas panaudoti trąšų kiekis, apskaičiuotas augalų mitybai užtikrinti reikalingų planuojamam derliui išauginti dirvožemio maisto medžiagų (azoto, judriojo fosforo, judriojo kalio) kiekis. (40.4 p. - LR ŽŪM 2017 04 27 įsakymo Nr. 3D-280 redakcija, galiojo nuo 2017 04 29 iki 2019 10 28) 40. Visuose sertifikuotuose plotuose, kuriuose auginami pasėliai (išskyrus plotus, kuriuose auginami sodai, uogynai, vaistažolės ir pievos), ūkio subjektai privalo tręšdami sertifikuojamus laukus tirštuoju mėšlu, pusiau skystuoju mėšlu, skystuoju mėšlu arba srutomis, rengti tręšimo planą (kuriems tai privaloma atlikti pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo reikalavimus) bei jo laikytis. (40 p. - LR ŽŪM 2019 10 28 įsakymo Nr. 3D-591 redakcija, įsigaliojo nuo 2019 10 29) 401. Dirvožemio ėminių ėmimo planavimą gali atlikti baigę žemės ūkio mokslo studijų krypties studijų programą (kurios metu išklausytas dirvotyros kursas) dirvožemio specialistai pagal akredituotos arba turinčios leidimą atlikti šių taisyklių 40.1 papunktyje nurodytus tyrimus laboratorijos patvirtintą dirvožemio agrocheminių savybių tyrimų metodiką. Dirvožemio ėminius gali imti akredituotose laboratorijose dirbantys asmenys arba leidimą nurodytus tyrimus atlikti turinčios laboratorijos nustatyta tvarka pripažinti tinkamais šį veiksmą atlikti asmenys, arba tik savo ūkyje asmenys, baigę biomedicinos studijų srities žemės ūkio ir veterinarijos krypčių grupės žemės ūkio mokslus. Dirvožemio ėminių ėmimo planavimą taip pat gali atlikti bei dirvožemio ėminius gali imti asmenys, turintys nustatytos formos kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus, kuriais pažymima, kad jie yra baigę Ekologinės augalininkystės mokymo programą (kodas – 596052004) konsultantams ir akredituoti pagal Konsultavimo įstaigų ir konsultantų akreditavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 3D-242, veiklos sritį „konsultavimas ekologinės augalininkystės klausimais. (401 p. - LR ŽŪM 2019 06 05 įsakymo Nr. 3D-343 redakcija, galiojo nuo 2019 06 07 iki 2019 10 28) (401 p. - neteko galios nuo 2019 10 29 pagal LR ŽŪM 2019 10 28 įsakymą Nr. 3D-591) 402. Dirvožemio tyrimų atlikti nebūtina tuose sertifikuotuose plotuose, kuriuose ekologinės gamybos plotų dirvožemio tyrimai ūkio subjekto tikrinimo metu buvo atlikti ne anksčiau kaip prieš penkerius metus akredituotoje konkretiems tyrimams atlikti arba leidimą turinčioje šiuos tyrimus atlikti laboratorijoje (pHKCl, judriojo fosforo, judriojo kalio kiekių ir organinės anglies (humuso). (402 p. - LR ŽŪM 2018 04 05 įsakymo Nr. 3D-204 redakcija, galiojo nuo 2018 04 06 iki 2019 10 28) (402 p. - neteko galios nuo 2019 10 29 pagal LR ŽŪM 2019 10 28 įsakymą Nr. 3D-591) 41. Tuo atveju, kai šių taisyklių 40 punkte numatyti reikalavimai ūkio subjekto nevykdomi ir tai nustatoma sertifikavimo įstaigos patikros metu ekologinės gamybos plotuose, šie plotai sertifikuojant įvardijami kaip „nesilaikoma dirvožemio gerinimo reikalavimų“. 42. Jeigu sertifikavimo įstaigos kontroliuojamame lauke neauginami (nepasėti) žemės ūkio augalai, sertifikuojant toks laukas įvardijamas kaip „neauginami kultūriniai augalai“. 421. Laukuose turi būti sodinama / sėjama dauginamoji medžiaga ar sėkla, atitinkanti dauginamajai medžiagai ir sėklai nustatytus teisės aktų reikalavimus, tačiau leidžiama sėti savo valdos sertifikuotuose pagal ekologinės gamybos reikalavimus plotuose užaugintą produkciją. Jei sertifikavimo įstaiga sertifikuodama nustato, kad sodinama / sėjama neatitinkanti šio punkto reikalavimų medžiaga ar sėkla (išskyrus 2018 m. sėją), ji tokį lauką įvardija kaip lauką, kuriame „nesilaikoma dauginamajai medžiagai keliamų reikalavimų. (421 p. - LR ŽŪM 2018 04 05 įsakymo Nr. 3D-204 redakcija, įsigaliojo nuo 2018 04 06) 43. Jeigu sertifikavimo įstaigos kontroliuojamame lauke ūkio subjektas Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse nustatyta tvarka yra deklaravęs juodąjį pūdymą, tačiau patikros metu nustatoma, kad tam tikrame lauke ariamoji žemė nėra periodiškai įdirbama, sertifikuojant toks laukas įvardijamas kaip „neįdirbtas juodasis pūdymas. (43 p. - LR ŽŪM 2016 03 04 įsakymo Nr. 3D-113 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 03 05) 44. Jeigu sertifikavimo įstaiga sertifikuodama: 44.1. nustato, kad derlius sertifikavimo įstaigos kontroliuojamame lauke jo nuėmimo metu bus ypatingai mažas, toks sertifikavimo įstaigos kontroliuojamas laukas įvardijamas kaip „ypatingai mažas derlius“, o jeigu derliaus visai nebus (nepriklausomai nuo to, ar augalai einamaisiais metais pagal jų auginimo specifiką turi duoti derlių, ar ne) – toks sertifikavimo įstaigos kontroliuojamas laukas įvardijamas kaip „derliaus nėra“. Ūkio subjektas savo iniciatyva turi teisę sertifikavimo įstaigą kviesti dėl pakartotinio derliaus įvertinimo, iš anksto ją informuodamas raštu apie planuojamą derliaus nuėmimo datą. Tokiu atveju sertifikavimo įstaiga atlieka papildomą kontrolę ir lauke gautas derliaus kiekis lyginamas su mažiausiu ekologiškos produkcijos derliaus pagal skirtingas augalų rūšis kiekiu, kuris yra skelbiamas sertifikavimo įstaigos interneto svetainėje jos nustatyta tvarka; (44, 44.1 p. - LR ŽŪM 2017 08 01 įsakymo Nr. 3D-511 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 08 03) 44.2. šių taisyklių 211 papunktyje nustatyta tvarka ūkio subjekto pateiktą informaciją apie lauke gautą derliaus kiekį palyginusi su mažiausiu ekologiškos produkcijos derliaus pagal skirtingas augalų rūšis kiekiu (kuris skelbiamas sertifikavimo įstaigos interneto svetainėje) nustato, kad derliaus kiekis mažesnis, toks laukas įvardijamas kaip „ypatingai mažas derlius“, o jeigu derliaus kiekio nepateikta arba jis lygus nuliui – toks laukas įvardijamas atitinkamai kaip: „derliaus nėra“ arba „nenuimtas derlius“. (44.2 p. - LR ŽŪM 2018 04 05 įsakymo Nr. 3D-204 redakcija, įsigaliojo nuo 2018 04 06) 441. Jeigu šių taisyklių 44 punkte nurodytu atveju, kuomet laukai sertifikuojant įvardijami ne kaip pasėliai, o 44 punkte nurodytomis frazėmis, tačiau ši situacija atsirado dėl to, kad laukai buvo paveikti nenugalimos jėgos (force majeure) ir išimtinių aplinkybių, nurodytų 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL 2013 L 347, p. 549), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2017/2393 (OL 2017 L 350, p. 15) (toliau – reglamentas (EB) Nr. 1306/2013), 2 straipsnio 2 dalies c papunktyje ir susijusių su meteorologiniais ar hidrologiniais reiškiniais, ūkio subjektas sertifikavimo įstaigai turi pateikti paliudijančią pažymą, išduotą savivaldybės. Tačiau, jei dėl tos pačios priežasties buvo paskelbta valstybės ar savivaldybės lygio ekstremali situacija, sertifikavimo įstaigai pateikti tai liudijančių dokumentų nereikia. Jei vertinamoje teritorijoje buvo paskelbta valstybės ar savivaldybės lygio ekstremali situacija arba ūkio subjektas sertifikavimo įstaigai pateikė pažymą dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių paveiktų laukų, derlius įvardijamas kaip „ypatingai mažas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“ arba „derliaus nėra dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“, arba „nenuimtas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių. (441 p. - LR ŽŪM 2018 08 14 įsakymo Nr. 3D-558 redakcija, įsigaliojo nuo 2018 08 15) 45. Laukams, išskyrus ekologinei bitininkystei naudojamus laukus, gali būti suteikiamas pereinamojo laikotarpio arba ekologinės gamybos statusas, jeigu: 45.1. ekologinės gamybos ūkio subjektai įvertina užteršimo neleistinomis ekologinėje gamyboje medžiagomis sertifikuojamų žemės ūkio naudmenų ir (ar) pasėlių plotų, besiribojančių su magistraliniais keliais ir (arba) neekologinės gamybos būdu dirbamais žemės plotais, riziką ir pasirenka tokio pločio apsauginę juostą, kad sertifikuojami plotai ir (arba) juose auginamos kultūros nebūtų užteršti neleistinomis ekologinėje gamyboje naudoti medžiagomis; 45.2. augalų vidutinis tankis ne mažesnis kaip: Augalų grupė Augalų kiekis, vnt. / m2 Blakinės kalendros 15 Bulvės 3 Burnočiai 8 Burokėliai, ropės, ridikai 20 Gauruotosios sojos: Auginama paliekant 45–50 cm pločio tarpueilius Auginama paliekant 12,5–15 cm pločio tarpueilius 20 60 Augalų grupė Augalų kiekis, vnt. / m2 Kanapės 45 Kmynai 30 Kopūstai ir kiti kopūstiniai 3 Kukurūzai 5 Morkos, salotos, ridikėliai 40 Pupos 30 Runkeliai 4 Sėjamosios judros 45 Svogūnai ir kiti svogūniniai 30 Varpinių ir pupinių augalų mišiniai (varpinių ir pupinių augalų mišinyje turi būti pupinių augalų ne mažiau kaip pusė augalų) 100 Vasariniai javai 150 Vasariniai pupiniai augalai, grikiai, garstyčios 50 Vasariniai rapsai 50 Žieminiai javai, linai 120 Žieminiai pupiniai augalai 40 Žieminiai rapsai 30 45.3. vidutinis medžių ar krūmų tankis visuose sodų plotuose ne mažesnis kaip: Augalų grupė Augalų kiekis, vnt. / ha Abrikosai 400 Aukštaūgės kriaušės 300 Aukštaūgės obelys 400 Aukštaūgės slyvos 600 Aukštaūgės trešnės 300 Graikiniai riešutmedžiai 80 Lazdynai 600 Nykštukinės obelys 2500 Pusiau žemaūgės obelys 1000 Persikai 600 Šermukšniai 500 Vidutinio augumo obelys 600 Vyšnios 600 Žemaūgės kriaušės 1000 Žemaūgės obelys 1600 Žemaūgės slyvos 1200 Augalų grupė Augalų kiekis, vnt. / ha Žemaūgės trešnės 600 45.4. vidutinis augalų tankis visuose uogynų plotuose ne mažesnis kaip: Augalų grupė Augalų kiekis, vnt./ha Agrastai 2500 Aktinidijos 1000 Aronijos 1200 Avietės 4400 Braškės 20000 Erškėtrožės 1200 Gervuogės 2200 Gudobelės 1000 Serbentai* Serbentai** 3500 2500 Svarainiai 3000 Šaltalankiai* Šaltalankiai** 1000 600 Šilauogės 1600 Valgomieji sausmedžiai 2200 Žemuogės 30000 * Augalai pasodinti nuo 2015 m. balandžio 21 d. ** Augalai pasodinti iki 2015 m. balandžio 20 d. (45.4 p. - LR ŽŪM 2017 01 12 įsakymo Nr. 3D-19 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 01 13) 46. Apsauginėje juostoje privaloma laikytis ekologinei gamybai keliamų reikalavimų, tačiau jai apsėti ar apsodinti gali būti naudojama tiek ekologiška, tiek neekologiška augalų vegetatyvinė dauginamoji medžiaga (taip pat sėkla), neturinti sėklos sertifikato. Apsauginės juostos nesertifikuojamos ir jose išauginta produkcija negali būti tiekiama rinkai paženklinta kaip susijusi su ekologine gamyba. Apsauginės juostos plotis turi būti ne platesnis kaip 10 metrų, nebent sertifikavimo įstaiga pritaria ūkio subjekto iš anksto jai pateiktam pagrindimui raštu dėl platesnės apsauginės juostos pločio. Apsauginėje juostoje gali būti laikomas juodasis pūdymas, nesilaikant Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų apraše nurodyto reikalavimo juodąjį pūdymą iki kiekvienų metų lapkričio 1 d. apsėti arba apsodinti žemės ūkio augalais. (46 p. - LR ŽŪM 2017 01 12 įsakymo Nr. 3D-19 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 01 13) 47. Šių taisyklių 45.2–45.4 papunkčiuose nurodytas augalų (taip pat medžių ir krūmų) tankis tikrinamas sertifikavimo įstaigos nustatyta tvarka. Sertifikavimo įstaigos kontroliuojamuose laukuose, kuriuose augalų (taip pat medžių ir krūmų) tankis mažesnis, negu nustatyta šių taisyklių 45.2–45.4 papunkčiuose, sertifikavimo įstaigos sertifikuojant įvardijami kaip „neatitinka augalų tankio reikalavimų“. 471. Jeigu šių taisyklių 47 punkte nurodytu atveju, kai laukai sertifikuojant įvardijami ne kaip pasėliai, o šių taisyklių 47 punkte nurodyta fraze, tačiau ši situacija atsirado dėl to, kad laukai buvo paveikti nenugalimos jėgos (force majeure) ir išimtinių aplinkybių, nurodytų reglamento (ES) Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalies c papunktyje ir susijusių su meteorologiniais ar hidrologiniais reiškiniais, ūkio subjektas sertifikavimo įstaigai turi pateikti paliudijančią pažymą, išduotą savivaldybės. Tačiau, jei dėl tos pačios priežasties buvo paskelbta valstybės ar savivaldybės lygio ekstremali situacija, sertifikavimo įstaigai pateikti tai liudijančių dokumentų nereikia. Jei vertinamoje teritorijoje buvo paskelbta valstybės ar savivaldybės lygio ekstremali situacija arba ūkio subjektas sertifikavimo įstaigai pateikė pažymą dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių paveiktų laukų, pasėlis įvardijamas kaip „neatitinka augalų tankio reikalavimų dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių. (471 p. - LR ŽŪM 2018 08 21 įsakymo Nr. 3D-569 redakcija, įsigaliojo nuo 2018 08 22) 48. Ūkio subjekto ekologinės gamybos plotuose užauginta produkcija (visos ūkyje auginamų augalų rūšių (išskyrus daugiametes žoles, daugiamečius augalus ir daržoves, prieskoninių augalų ir vaistažolių sėklas) sėklos arba bulvės (neskirtos dauginti), kuri toliau naudojama ūkyje sėjai ar sodinimui, turi būti atnaujinama sėjant ar sodinant sertifikuotas sėklas arba bulves, atitinkančias teisės aktų reikalavimus sertifikuotai dauginamajai medžiagai, ne rečiau kaip vieną kartą per penkerius metus. Jeigu ūkio subjektas einamaisiais metais augina tam tikros rūšies augalą, tačiau penkerių metų laikotarpiu ne visais metais augina šios rūšies augalą, į penkerius metus įskaičiuojamas ir neauginimo laikotarpis. Sėklos atnaujinimu laikoma, jeigu ūkio subjektas ekologinės gamybos plotuose einamaisiais metais sės norimos atnaujinti augalo rūšies tik sertifikuotą sėklą, nenaudodamas paraleliai nesertifikuotos šio augalo rūšies sėklos. (48 p. - LR ŽŪM 2017 04 27 įsakymo Nr. 3D-280 redakcija, galiojo nuo 2017 04 29 iki 2018 04 05) (48 p. - neteko galios nuo 2018 04 06 pagal LR ŽŪM 2018 04 05 įsakymą Nr. 3D-204) 49. Šių taisyklių 48 punkto reikalavimas sertifikavimo įstaigos bus pradėtas vertinti nuo 2018 metų. (49 p. - neteko galios nuo 2018 04 06 pagal LR ŽŪM 2018 04 05 įsakymą Nr. 3D-204) 50. Šių taisyklių 45.3–45.4 papunkčių nuostatos taikomos tik nuo 2007 m. įveistiems ekologinės gamybos sodams ir uogynams. Mišriesiems sodams ir mišriesiems uogynams, neatsižvelgiant į laikotarpį, kada jie įveisti, tačiau kurie yra iki 0,50 ha dydžio imtinai, jos netaikomos. 51. Naujai sertifikuojamų sodų ir uogynų, kurių plotas didesnis nei 0,50 ha ir kurie įveisti iki 2007 m., šių taisyklių 45.3–45.4 papunkčiuose nurodytas tankis turi būti ne mažesnis kaip 2/3. 52. Soduose ir uogynuose privaloma laikytis šių reikalavimų: 52.1. sodai gali būti genėjami dalimis kasmet, tačiau turi būti išgenėti ne rečiau kaip kas 3 metus; (52.1 p. - LR ŽŪM 2017 08 01 įsakymo Nr. 3D-511 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 08 03) 52.2. sodų ir uogynų tarpueiliai turi būti prižiūrėti, šienaujami, kad nebūtų sėklas subrandinusių piktžolių, arba piktžolės naikinamos kitomis leistinomis ekologinėje gamyboje priemonėmis; 52.3. tręšti sertifikuojamus sodus ir uogynus tik leistinomis ekologinėje gamyboje trąšomis; (52.2, 52.3 p. - LR ŽŪM 2015 09 10 įsakymo Nr. 3D-686 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 09 11) 52.4. sodai ir uogynai turi būti saugomi nuo ligų ir kenkėjų, pagal poreikį naudojant leistinas ekologinėje gamyboje medžiagas. 53. Jei sertifikavimo įstaigos patikros metu nustatoma, kad nesilaikoma šių taisyklių 52 punkte nurodytų reikalavimų, sertifikuojant sodai ir uogynai įvardijami kaip „neatitinkantys technologinių reikalavimų“. 54. Šaltalankių laukai gali būti sertifikuojami, jei: 54.1. sertifikavimo įstaigai paprašius, pateikiami nuo 2015 m. balandžio 21 d. naujai įsigytų ir pasodintų (arba nuo 2015 m. balandžio 21 d. atsodintų) šaltalankių įsigijimo dokumentai, kuriuose nurodyta šaltalankių veislė. Nuo 2015 m. balandžio 21 d. šaltalankiai turi būti pasodinti žemėje, įdirbtoje pagal šiems augalams taikomus agrotechnikos reikalavimus; (54.1 p. - LR ŽŪM 2015 06 18 įsakymo Nr. 3D-517 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 06 19) 54.2. prie jaunų (iki 3 metų) šaltalankių sodinukų yra ne žemesni kaip 0,5 m aukščio kuoliukai. Jeigu iki 3 metų šaltalankių sodinukai yra aukštesni kaip 1 m, kuoliukai neprivalomi; 54.3. nuo 2015 m. balandžio 21 d. pasodinti šaltalankiai ekologinės gamybos lauke yra gyvybingi ir pasodinti eilėmis pagal tokią schemą: (54.3 p. 1 pastraipa - LR ŽŪM 2015 06 18 įsakymo Nr. 3D-517 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 06 19) 54.3.1. tarpai tarp eilių ne platesni kaip 5 m; 54.3.2. vyriškų ir moteriškų augalų santykis yra ne mažesnis kaip 1:6; 54.4. tarpueiliuose nėra stambių (senesnių kaip 1 metų) šaltalankių atžalų; 54.5. pokrūmiai šienaujami dvejus metus po pasodinimo ir vėliau juose nebus šaltalankius praaugusių piktžolių. (54.5 p. - LR ŽŪM 2015 09 10 įsakymo Nr. 3D-686 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 09 11) 55. Laukinė augalija sertifikuojama kaip ekologiška, jei augalai renkami vietose, kurios atitinka reglamento (EB) Nr. 834/2007, reglamento (EB) Nr. 889/2008 ir šių taisyklių reikalavimus. Augalai, surinkti miestų ir miestelių teritorijose, nelaikomi ekologiškais. 56. Derlius turi būti nuimamas šiame punkte nurodytais terminais, išskyrus atvejus, kai sertifikavimo įstaigai pateikiamas hidrometeorologinės tarnybos pagrindimas ar seniūnijos pažyma dėl nebuvimo galimybės nuimti derliaus dėl blogų meteorologinių sąlygų. Jei auginami vienmečiai augalai, jų derlius kasmet turi būti nuimtas ne vėliau kaip iki einamųjų metų lapkričio 15 d., jei daugiamečiai augalai (jei augalas tais metais pagal jo auginimo specifiką turi vesti derlių) – jiems subrandinus derlių iki einamųjų metų lapkričio 15 d. Ūkio subjektui nusprendus kitaip, subrandintas derlius gali būti nuimamas ir po einamųjų metų lapkričio 15 d., tačiau tokiu atveju ūkio subjektas turi ne vėliau kaip prieš 48 valandas raštu arba el. paštu informuoti sertifikavimo įstaigą apie vėlavimo nuimti derlių priežastis ir planuojamą derliaus nuėmimo datą. (56 p. - neteko galios nuo 2019 06 07 pagal LR ŽŪM 2019 06 05 įsakymą Nr. 3D-343) 57. Tuo atveju, kai konkrečiame sertifikavimo įstaigos kontroliuojamame lauke nėra nuimamas derlius, sertifikuojant toks laukas įvardijamas kaip „nenuimtas derlius“. (57 p. - LR ŽŪM 2017 08 01 įsakymo Nr. 3D-511 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 08 03) 58. Visi ūkio subjektai turi pateikti sertifikavimo įstaigos darbuotojų prašymu derliaus pateikimo rinkai pagrindimo dokumentus (kiekį, datą, supirkėją ir kt.). VII. GYVULININKYSTĖS, PAUKŠTININKYSTĖS IR BITININKYSTĖS PRODUKTŲ GAMYBOS TVARKA 59. Ekologinės gyvulininkystės ūkiuose laikomų sertifikuojamų gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius ekvivalentas pateikiamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakyme Nr. 3D-286 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, o jeigu jame tam tikros gyvūno rūšies perskaičiavimo į sutartinius gyvulius ekvivalentas nepateiktas – Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše. (59 p. - LR ŽŪM 2016 03 04 įsakymo Nr. 3D-113 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 03 05) 60. Ūkio subjektai, ketinantys ekologinės gamybos plotus tręšti organinėmis trąšomis (tirštuoju mėšlu, pusiau skystuoju mėšlu, skystuoju mėšlu arba srutomis) ar kitais ekologinėje gamyboje leidžiamais naudoti produktais, pagamintais iš šių medžiagų, gali juos naudoti iš neekologinės gamybos nepramoninės žemdirbystės ūkių, t. y. ūkių, kuriuose vienoje vietoje laikoma vidutiniškai per metus ne daugiau kaip 300 SG. Mėšlas ir (arba) srutos turi būti kaupiamos atskirai nuo pramoninės žemdirbystės ūkiuose kaupiamo mėšlo. (60 p. - LR ŽŪM 2015 09 10 įsakymo Nr. 3D-686 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 09 11) 61. Ekologinės gamybos plotai negali būti tręšiami mėšlu, jeigu jis naudojamas iš ūkių, kuriuose gyvūnai buvo šerti pašarais, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų grūdų (sėklų), kurie nebuvo termiškai apdoroti arba sumalti. 62. Suaugusiais gyvuliais laikomi ne jaunesni kaip šio produktyvaus amžiaus gyvuliai: Gyvulių rūšys Amžius Arkliai 2 m. Galvijai 12 mėn. Avys 7 mėn. Ožkos 10 mėn. Kiaulės 8 mėn. Triušiai 6 mėn. (62 p. - LR ŽŪM 2017 04 27 įsakymo Nr. 3D-280 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 04 29) 63. Siekiant ekologinės gamybos ūkiuose užkirsti kelią intensyvaus auginimo būdams taikyti, naminiai paukščiai turi būti auginami, kol pasieks mažiausią šių taisyklių 64 punkte nustatytą amžių, arba turi būti auginami lėto augimo rūšių naminiai paukščiai. (63, p. - LR ŽŪM 2016 03 04 įsakymo Nr. 3D-113 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 03 05) 64. Jei ūkio subjektas neaugina lėto augimo rūšių naminių paukščių, mažiausias pjaunamų naminių paukščių amžius turi būti toks: 64.1. viščiukų – 81 diena; 64.2. kastruotų gaidžių – 150 dienų; 64.3. Pekino ančių – 49 dienos; 64.4. muskusinių ančių – 70 dienų; 64.5. muskusinių antinų – 84 dienos; 64.6. didžiųjų ančių – 92 dienos; 64.7. perlinių vištų – 94 dienos; 64.8. kalakutų ir žąsų patinų – 140 dienų; 64.9. kalakutų patelių – 100 dienų. 65. Prie lėto augimo naminių paukščių yra priskiriami: 65.1. prie žąsų – Lietuvos vištinių žąsų veislės paukščiai; 65.2. prie mėsai skirtų viščiukų – paukščiai, kurių vidutinis dienos svoris neviršija 50 gramų. (65 p. - LR ŽŪM 2019 10 03 įsakymo Nr. 3D-544 redakcija, įsigaliojo nuo 2019 10 05) 66. Gydyti ūkiniai gyvūnai turi būti aiškiai paženklinti: 66.1. stambieji gyvūnai (galvijai, įskaitant buivolus ir visų rūšių bizonus, bei arklinių šeimos gyvūnai) – kiekvienas atskirai; 66.2. naminiai paukščiai ir kiti šių taisyklių 66.1 papunktyje nenurodyti gyvūnai (išskyrus bites) – kiekvienas atskirai arba ženklinamos bandos, partijos, pulkai; 66.3. bičių šeimų ženklinami aviliai. 67. Ekologinės gamybos ūkiuose gyvūnų rišimas lauke draudžiamas, išskyrus atskirus gyvūnus ribotą laikotarpį ir dėl pagrįstų žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugos, gerovės arba veterinarinių priežasčių. (67 p. - LR ŽŪM 2016 03 04 įsakymo Nr. 3D-113 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 03 05) 68. Ūkio subjektai, norėdami tiekti rinkai ekologiškus dažytus kiaušinius, gali ekologiškų virtų kiaušinių lukštus puošybos tikslais dažyti gamtiniais dažais ir gamtinėmis padengimo medžiagomis, pagamintomis iš žmonių maistui skirtų augalinių produktų (pvz., marinuotų burokėlių; spanguolių; aviečių arba raudonųjų vynuogių sulčių; šaldytų braškių; konservuotų vyšnių sulčių; raudonųjų svogūnų lukštų nuoviro; raudonųjų kopūstų lapų; konservuotų girtuoklių; dažinio dygmino vainiklapių; ilgosios ciberžolės, morkų lapų arba svogūnų lukštų nuoviro; medetkų arba kiaulpienių žiedlapių; apelsinų žievelių, salierų sėklų arba kmynų nuoviro; svogūnų lukštų nuoviro; graikiškų riešutų juodųjų kevalų nuoviro; stiprios juodosios arbatos; stiprios kavos; krapų sėklų nuoviro; raudonojo vyno; raudonųjų svogūnų lukštų nuoviro; vynuogių sulčių koncentrato; šviežių špinatų lapų nuoviro; virtų morkų; čili miltelių; paprikos ir pan.). VIII. TRIUŠININKYSTĖS PRODUKTŲ GAMYBOS TVARKA 69. Triušininkystės produkcija gali būti ženklinama kaip susijusi su ekologine gamyba, jei iš neekologinės gamybos ūkio subjekto įsigyti neekologiškai laikyti triušiai buvo laikomi ekologinės gamybos ūkyje ne mažiau kaip 3 mėnesius nuo jų įsigijimo arba sertifikavus ekologinę gamybą ir naujai triušių vadai pradėjus taikyti ekologinės gamybos teisės aktų ir šių taisyklių šio skyriaus reikalavimus. (69 p. - LR ŽŪM 2018 04 05 įsakymo Nr. 3D-204 redakcija, įsigaliojo nuo 2018 04 06) 70. Ekologinės gamybos ūkiuose triušiai turi būti laikomi šiomis sąlygomis: 70.1. triušiai negali būti laikomi narvuose, išskyrus triušių pateles, kurios gali būti laikomos narvuose praėjus 15 kalendorinių dienų nuo sukergimo iki jauniklių atjunkymo; 70.2. narvas vienai triušių patelei turi sudaryti ne mažiau kaip 0,6 m2 grindų ploto, jo aukštis turi būti ne mažesnis kaip 0,7 m, papildomai pridedant po 0,15 m2 grindų ploto kiekvienam atvestam triušiukui. Pusę narvo grindų ploto gali sudaryti grotelės; 70.3. triušiavimosi ir auginimo aptvarai turi būti atskirti; 70.4. vienoje patalpoje triušių patelių narvų gali būti ne daugiau kaip 200 vnt.; 70.5. patalpoje apšvietimo trukmė turi būti ne mažesnė kaip 8 val. per parą; 70.6. triušiams aptvarai turi būti įrengti taip, kad, esant tinkamoms oro sąlygoms, jie nuolat turėtų galimybę ganytis diendaržiuose; 70.7. aptvaro, esančio uždaroje patalpoje, plotas vienam triušiui turi sudaryti ne mažiau kaip 0,6 m2 grindų ploto; 70.8. diendaržio plotas turi būti ne mažesnis kaip 5 m2 vienam triušiui, iš kurio betonuotas žemės plotas kiekvienam triušiui gali sudaryti ne daugiau kaip 2 m2, o likusi diendaržio žemės dalis gali būti išklota tinklu; 70.9. veislei skirtų triušių skaičius negali būti didesnis kaip 100 vnt./ha; 70.10. esant tinkamoms oro sąlygoms, triušiai gali būti laikomi mobiliuose aptvaruose, pievose. Mobilaus aptvaro dengto paviršiaus plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,4 m2 vienam triušiui, likusi dalis, skirta ganymuisi, – ne mažesnė kaip 2,4 m2 vienam triušiui. 71. Ekologiškų triušių laikytojai taip pat privalo laikytis ir kitų reglamente (EB) Nr. 834/2007, reglamente (EB) Nr. 889/2008 ir šiose taisyklėse gyvulininkystei (gyvūnų kilmei, pašarams, ligų profilaktikai ir gydymui) nustatytų reikalavimų. IX. AKVAKULTŪROS GYVŪNŲ PRODUKTŲ GAMYBOS TVARKA 72. Ekologinės žuvininkystės ūkio subjektai ne rečiau kaip du kartus per metus atlieka ūkio valdoje esančių vidaus bei gėlųjų vandenų – tvenkinių, ežerų, vandens talpyklų (inkubatorių ir augyklų), kanalų ir varžų, skirtų žuvininkystės tikslams (toliau – žuvininkystės telkiniai), įtekančio ir ištekančio vandens – hidrocheminę analizę tirdami suspenduotas medžiagas, BDS7, amonio azotą, nitritus, nitratus ir fosfatus. Pavasarį atliekama žuvininkystės telkinių įtekančio ir toliau naudojamo akvakultūros produktų gamybai vandens hidrocheminė analizė, rudenį – po gamybos proceso į aplinką išleidžiamo vandens hidrocheminė analizė. Jei yra keli atskiri vandens paėmimo (išleidimo) kanalai, reikia atlikti atskirus kiekvieno kanalo vandens tyrimus. Gauti rezultatai negali viršyti normų, nustatytų Žuvų auginimo žuvininkystės tvenkiniuose technologinių normų, patvirtintų Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V1-49 „Dėl Žuvų auginimo žuvininkystės tvenkiniuose technologinių normų patvirtinimo“ (toliau – Technologinės normos), 9.1 ir 9.2 papunkčiuose. 73. Ekologinės žuvininkystės ūkio subjektai periodinius vandens tyrimus – temperatūros (ºC), vandenyje ištirpusio deguonies (mg/l O2), pH – pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kas 5 dienas, atlieka prietaisais (įtaisais), kuriems metrologiją reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas patikros galiojimo laikotarpis. 74. Duomenys, gauti šių taisyklių 73 punkte nustatyta tvarka, registruojami sertifikavimo įstaigos nustatytoje formoje „Vandens tyrimų duomenys“. 75. Jei toje pat valdoje auginami ekologiški ir neekologiški žuvų jaunikliai arba suaugusios ekologiškos ir neekologiškos žuvys, sertifikavimo įstaiga ne mažau kaip du kartus per metus atlieka ekologinės žuvininkystės ūkio subjekto patikrą. 76. Ekologinės žuvininkystės ūkio subjektas daro su ekologiškų žuvų jauniklių ir suaugusių žuvų gamyba susijusius įrašus Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnale bei saugo ekologinės akvakultūros gyvūnų ir jų produktų realizavimo patvirtinimo dokumentus. 77. Ekologinės žuvininkystės ūkio subjektas, atsižvelgdamas į ekologinės žuvininkystės valdos etologinius poreikius, geografines sąlygas ir bendrą valdoje auginamų gyvūnų sveikatos būklę, gali reprodukcijos tikslais pailginti natūralią dienos trukmę iki 20 val. per parą, naudodamas dirbtinį apšvietimą. 78. Ektoparazitams naikinti prieš įžuvinant ekologiškus tvenkinius arba po žuvų išgaudymo iš jų leidžiama žuvis laikyti voniose, pagamintose iš šių tirpalų: 78.1. valgomosios druskos (1 kg/m3), laikant žuvis tirpale ne ilgiau negu 20 min.; 78.2. valgomosios druskos (50 kg/m3), laikant žuvis tirpale ne ilgiau negu 5 min.; 78.3. geriamosios sodos (1 kg/m3), laikant žuvis tirpale ne ilgiau negu 20 min.; 78.4. kalio permanganato (10 g/m3), laikant žuvis tirpale ne ilgiau negu 20 min. 79. Nustačius žuvų susirgimų arba ligų, profilaktikos tikslais ekologinės žuvininkystės tvenkiniai ne daugiau kaip vienerius metus laikomi be vandens. Jeigu jų vietoje auginamos kokios nors žemės ūkio kultūros, gauta produkcija negali būti ženklinama kaip susijusi su ekologine gamyba. Tvenkiniai be vandens registruojami Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnale. 80. Siekiant, kad nebūtų pakenkta pakrančių aplinkai ir vandens kokybei, kad būtų sumažinta ligų rizika, taip pat nepritraukti vabzdžių ir graužikų, iš ekologinės žuvininkystės telkinių fizinėmis priemonėmis nuolatos pašalinamas nepanaudotas žuvų pašaras, neištirpusios išmatos, nugaišusios žuvys, įkritę laukiniai paukščiai ar kitos šiukšlės, kurios sunaikinamos laikantis sanitarijos ir veterinarijos teisės aktų reikalavimų. 81. Siekiant užtikrinti ekologiškai auginamų žuvų gerovę ir apsaugą, ekologinės žuvininkystės tvenkinių, ežerų ir kanalų pakrantėse draudžiama kūrenti laužus, maudytis, žvejoti ar vykdyti kitokią veiklą, kuri keltų žuvims stresą ar fiziškai žalotų jas. 82. Ekologinės žuvininkystės ūkiuose išgaudymo metu žuvys negali būti žalojamos, be to, žuvų išgaudymas atliekamas taip, kad žuvys patirtų kuo mažesnį stresą. Sugautos gyvos žuvys turi būti gabenamos talpyklose, kurios pritaikytos žuvų rūšims atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius, remiantis Technologinių normų 8 dalimi. 83. Siekiant, kad ekologinės žuvininkystės telkiniuose sumažėtų augalų, naudojamos šios priemonės: 83.1. biologinės, pvz., augalėdės žuvys; 83.2. mechaninės, pvz., nendrių pjovimas. 84. Kenksmingiesiems organizmams ekologinės žuvininkystės telkiniuose naikinti naudojamos prevencinės (mechaninės, fizinės ar biologinės) priemonės. X. KULTŪRINIŲ GRYBŲ PRODUKTŲ GAMYBOS TVARKA 85. Jeigu kultūriniams grybams auginti ūkiuose, kuriuose ūkininkaujama pagal ekologinės gamybos reikalavimus, nėra pakankamai gyvūnų mėšlo ir gyvūnų ekskrementų, gali būti substratams gaminti naudojamas ir iš neekologinės gamybos ūkių gautas ūkinių gyvūnų mėšlas ir ūkinių gyvūnų ekskrementai, jeigu šis kiekis neviršija 25 proc. bendros substrato sudedamųjų dalių masės, išskyrus dengiamąją medžiagą ir vandenį, iki kompostavimo. 86. Ūkinių gyvūnų mėšlas turi būti sudarytas iš jų ekskrementų ir augalų mišinio arba kraiko mišinio. (86 p. - LR ŽŪM 2018 04 05 įsakymo Nr. 3D-204 redakcija, įsigaliojo nuo 2018 04 06) 87. Šių taisyklių 85 punkte nurodytiems substratams gaminti galima naudoti iš neekologinės gamybos ūkių (įmonių) gautą ūkinių gyvūnų mėšlą ir gyvūnų ekskrementus, jeigu: 87.1. ūkinių gyvūnų skaičius laikymo vietoje (ūkyje ar įmonėje) neviršija teisės aktuose nustatytų ūkinių gyvūnų tankumo reikalavimų; 87.2. paukščių mėšlas naudojamas tik iš dedeklių vištų ir viščiukų broilerių paukštynų, turinčių veterinarinį patvirtinimą, išduotą vadovaujantis Valstybinės veterinarinės kontrolės objektų, išskyrus maisto tvarkymą, veterinarinio patvirtinimo reikalavimais, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. B1-146 „Dėl Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 88. Kultūrinių grybų augintojai taip pat privalo laikytis kitų teisės aktų reikalavimų, susijusių su ekologine gamyba. XI. ELNINIŲ GYVŪNŲ PRODUKTŲ GAMYBOS TVARKA 89. Lietuvoje gali būti sertifikuojamos šios elninių gyvūnų rūšys: danieliai, taurieji elniai, dėmėtieji elniai ir Dovydo elniai (toliau – elniniai gyvūnai). 90. Sertifikuoti pagal ekologinės gamybos reikalavimus galima tik prijaukintus, t. y. aptvaruose ir (arba) voljeruose laikytus elninius gyvūnus. Šiai sąlygai patvirtinti ūkio subjektas privalo turėti įrodymo dokumentus ir juos pateikti sertifikavimo įstaigos kontrolierių prašymu. 91. Įsigyjant neatjunkytus arba jaunesnius kaip 3 mėn. elninių gyvūnų jauniklius, jie turi būti įsigyjami kartu su neatjunkyto jauniklio motina. 92. Suaugę elniniai gyvūnai turi būti įsigyjami iš ekologinės gamybos ūkių. Jeigu nėra šių galimybių, elniniai gyvūnai gali būti įsigyjami ir iš neekologinės gamybos ūkio subjektų, tačiau elninius gyvūnus laikantis ūkio subjektas privalo turėti įrodymus, kad nebuvo galimybės įsigyti elninių gyvūnų iš ekologinės gamybos ūkių, ir įrodymus pateikti sertifikavimo įstaigos kontrolieriaus prašymu. (92 p. - LR ŽŪM 2018 04 05 įsakymo Nr. 3D-204 redakcija, įsigaliojo nuo 2018 04 06) 93. Jei ekologinės gamybos ūkyje neekologiškai laikyti elniniai gyvūnai įsigyjami bandai papildyti ar praplėsti, veislininkystės tikslu jų įsigyti galima ne daugiau kaip 40 proc., skaičiuojant procentą nuo laikomų ekologinės gamybos ūkyje suaugusių elninių gyvūnų (danielių – vyresnių kaip 2 m. amžiaus, tauriųjų elnių – vyresnių kaip 5 m. amžiaus, dėmėtųjų elnių – vyresnių kaip 2 m. amžiaus ir Dovydo elnių – vyresnių kaip 2 m. amžiaus) per metus. Tokiu atveju, laikantis ekologiškai elninius gyvūnus ūkio subjektas pateikia sertifikavimo įstaigai patvirtinimo dokumentus ir (arba) nurodo svarbias priežastis, kodėl buvo įsigyta iki 40 proc. neekologiškai laikytų elninių gyvūnų. 94. Ekologinės gamybos ūkyje formuojant bandą pirmą kartą įsigyjant neekologiškai laikytų elninių gyvūnų, jų skaičius neribojamas. 95. Elniniai gyvūnai turi būti laikomi aptvaruose ir (arba) voljeruose, kuriuose yra žemės ūkio naudmenos, t. y. dirbamoji žemė, sodai, pievos, ganyklos, naudojamos arba tinkamos naudoti žemės ūkio augalams auginti, bet gali augti ir miškas ar krūmynai, kurie gali sudaryti ne daugiau kaip pusę viso elninių gyvūnų laikymui skirto aptvaruose ir (arba) voljeruose ploto. Elniniai gyvūnai turi turėti galimybę visus metus ganytis atvirame ore. Laikyti elninius gyvūnus pastatuose galima tik šiais atvejais: 95.1. bandą kartu žiemos ar rudens laikotarpiu, jei neleidžia oro sąlygos jiems ganytis ore, arba bandą kartu ne ilgiau kaip 2 savaites prieš skerdimą ir laikantis šių taisyklių 98 punkte nurodytų sąlygų; 95.2. pavieniui – sergančius arba sužeistus; 95.3. pavieniui – jaunus po atjunkymo žiemos metu. 96. Jei elniniai gyvūnai laikomi aptvaruose ir (arba) voljeruose, kuriuose yra miškas, tokiu atveju sertifikavimo įstaigai turi būti pristatyta pažyma iš miško savininko, kad miškas neapdorotas neleistinomis ekologinėje gamyboje medžiagomis. 97. Kiti statiniai elniniams gyvūnams laikyti turi atitikti gyvūnams laikyti nustatytus Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. 98. Jei šių taisyklių 95 punkte nurodytais atvejais elniniai gyvūnai laikomi pastate, jame turi būti užtikrintos šios sąlygos: 98.1. kiekvienam 100 kg gyvo svorio elniniam gyvūnui pakratais pakreiktame pastate turi būti skirta ne mažiau kaip 5 m2 vietos; 98.2. pastate turi būti saugu, kad elniniai gyvūnai nesusižeistų, pastatas turi būti apšviestas, vėdinamas, neturi būti skersvėjų; 98.3. vietos elniniams gyvūnams laikyti turi būti atskirtos bent 2 m aukščio pertvaromis, kad būtų galima atskirti agresyvius elninius gyvūnus arba sužeistus elninius gyvūnus. 99. Elninius gyvūnus prieš žudymą (skerdimą arba nušovimą) galima laikyti laikinuosiuose aptvaruose. Laikinųjų aptvarų dydis turi būti ne mažiau kaip 0,6 m2 aptvaro žemės ploto 100 kg elninio gyvūno gyvojo svorio. 100. Žudyti sertifikuojamus elninius gyvūnus draudžiama: 100.1. jaunesnius kaip 5 mėn. elninius gyvūnus; 100.2. vyresnius kaip 24 mėn. rujojančius patinus; 100.3. besilaukiančias palikuonių pateles; 100.4. pateles, turinčias jaunesnių kaip 3 mėn. elninių gyvūnų jauniklių. 101. Aptvare ar voljere elniniai gyvūnai turi ganytis daugiametėse sertifikuotose ganyklose, tinkamose elninių gyvūnų maitinimuisi. Aptvare ar voljere turi augti pakankamai žolės, kitų žolinių augalų (kad kiekvienam elniniam gyvūnui atskirai būtų pakankamai maisto). 102. Jei elninių gyvūnų aptvare ar voljere nėra didelių medžių (medžių, tinkamų pasislėpti, teikiančių užuovėją ir šešėlį), turi būti įrengtų statinių užuovėjai ir apsisaugoti nuo saulės. 103. Tauriųjų elnių patinų iki 7 metų amžiaus aptvare ar voljere turi būti šlapynė ar pelkė arba turi būti įrengta purvo duobė, kad elniniai gyvūnai galėtų voliotis, taip pat turi būti sudarytos sąlygos pasikasyti. 104. Siekiant, kad ganomi elniniai gyvūnai padarytų kuo mažiau žalos augalijai, dirvožemiui jį sutrypdami, būtų sumažinta erozija ir neviršytas azoto kiekis 1,7 sutartinio gyvulio 1 ha per metus, kuris atsiranda dėl elninių gyvūnų mėšlo pasklidimo, elninių gyvūnų skaičius, atitinkantis sutartinį gyvulį, aptvare ar voljere turi būti toks: 104.1. danielių – 9 vnt. / ha; 104.2. tauriųjų elnių – 5 vnt. / ha; 104.3. dėmėtųjų elnių – 9 vnt. / ha; 104.4. Dovydo elnių – 5 vnt. / ha. 105. Jeigu auginant elninius gyvūnus voljere ar aptvare vien pašarų nepakanka, jie gali būti papildomai šeriami: 105.1. ekologiškais pašarais, atitinkančiais elninių gyvūnų mitybos reikalavimus skirtingais jų vystymosi etapais; 105.2. pereinamojo laikotarpio pašarais. Pereinamojo laikotarpio pašarų procentinė dienos raciono dalis gali sudaryti iki 30 proc. Jei pereinamojo laikotarpio pašarai yra iš to paties sertifikuoto ūkio subjekto, kuriame auginami elniniai gyvūnai, ši procentinė dalis gali būti padidinta iki 100 proc. (105.2 p. - LR ŽŪM 2018 04 05 įsakymo Nr. 3D-204 redakcija, įsigaliojo nuo 2018 04 06) 106. Elninių gyvūnų neatjunkyti jaunikliai, jei motina turi pakankamai pieno, turi maitintis natūraliai motinos pienu ir atsijunkyti natūraliai. Jei natūraliai neatsijunko, elninių gyvūnų jaunikliai gali būti atjunkomi, kai jie pradeda naudoti jų maitinimosi poreikius patenkinantį kietą maistą, bet ne anksčiau kaip nuo 3 mėnesių. 107. Elninius gyvūnus pervežant ar vežant į skerdyklą, saugumui užtikrinti patinai turi būti vežami atskirti. 108. Elniniai gyvūnai turi poruotis tame pat ekologinės gamybos ūkyje. 109. Kastruoti elninius gyvūnus arba nutraukti patelių vaikingumą draudžiama. 110. Visi tos pat rūšies elniniai gyvūnai, esantys valdoje, turi būti sertifikuojami ir laikomi pagal ekologinės gamybos taisykles. 111. Tame pat aptvare arba voljere negali būti nesertifikuotų pagal ekologinės gamybos reikalavimus tos pat ar kitos rūšies elninių gyvūnų. 112. Elninių gyvūnų laikytojai privalo laikytis ir kitų reglamente (EB) Nr. 834/2007, reglamente (EB) Nr. 889/2008 ir šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų. XII. LEIDIMŲ SUTEIKIMO TVARKA (XII sk. - neteko galios nuo 2017 09 01 pagal LR ŽŪM 2017 08 01 įsakymą Nr. 3D-511) XIII. LEISTINŲ NAUDOTI EKOLOGINĖJE GAMYBOJE AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTŲ, TRĄŠŲ, DIRVOŽEMIO GERINIMO PRIEMONIŲ IR PAGALBINIŲ MEDŽIAGŲ NUSTATYMO TVARKA (XIII sk. pavadinimas - LR ŽŪM 2017 01 12 įsakymo Nr. 3D-19 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 01 13) 119. Ekologinės gamybos ūkiuose augalų apsaugos produktų naudotojai privalo naudoti tik Lietuvos Respublikoje registruotus augalų apsaugos produktus, kurių veikliosios medžiagos yra nurodytos reglamento (EB) Nr. 889/2008 II priede. Išimtis taikoma remiantis 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinančio Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL 2009 L 309, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 652/2014 (OL 2014 L 189, p. 1), 28 straipsnio 2 dalies a ir b punktais. Remdamasi reglamento (EB) Nr. 1107/2009 53 straipsniu, Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – VATŽŪM) gali leisti tiekti rinkai laikinai ne ilgesniam kaip 120 dienų laikotarpiui ir Lietuvos Respublikoje neregistruotą, tačiau kitoje ES valstybėje narėje pripažintą ir leistiną naudoti ekologinėje gamyboje augalų apsaugos produktą, tik jeigu visos produkto veikliosios medžiagos yra nurodytos reglamento (EB) Nr. 889/2008 II priede. Leidimai išduodami VATŽŪM nustatyta tvarka. (119 p. - LR ŽŪM 2017 01 12 įsakymo Nr. 3D-19 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 01 13) 120. Registruotų Lietuvos Respublikoje augalų apsaugos produktų, kurių veikliosios medžiagos nurodytos reglamento (EB) Nr. 889/2008 II priede, sąrašas skelbiamas VATŽŪM interneto svetainėje adresu www.vatzum.lt. 121. Ūkio subjektai (platintojai) norėdami tiekti ekologinės gamybos ūkiuose naudoti analogiškus augalų apsaugos produktus iš kitų ES valstybių narių, t. y., kurie tapatūs registruotiems Lietuvoje, tik turintys kitus pavadinimus, turi vadovautis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 52 straipsnio reikalavimais dėl leidimo išdavimo prekiauti analogiškais augalų apsaugos produktais. 122. Ekologinės gamybos ūkiuose tręšimui ar dirvožemio gerinimui leidžiama naudoti tik reglamento (EB) Nr. 889/2008 I priede nurodytas trąšas ir (arba) dirvožemio gerinimo priemones bei dirvožemio gerinimo priemones, sudarytas tik iš mikroorganizmų. (122 p. - LR ŽŪM 2017 08 01 įsakymo Nr. 3D-511 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 08 03) 123. Ūkio subjektai, tiekiantys rinkai trąšas ir (arba) dirvožemio gerinimo priemones ir norintys gauti VATŽŪM patvirtinimą, kad trąšos ir (arba) dirvožemio gerinimo priemonės gali būti naudojamos ekologinėje gamyboje, turi pateikti: 123.1. išsamią informaciją apie trąšos ir (arba) dirvožemio gerinimo priemonės sudėtį; 123.2. išsamų gamybos technologijos ir naudojamų žaliavų aprašymą; (123 p. 1 pastraipa, 123.1, 123.2 p. - LR ŽŪM 2017 01 12 įsakymo Nr. 3D-19 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 01 13) 123.3. produkto cheminės sudėties tyrimų protokolą (kuriame nurodytos pagrindinės ir antrinės augalams tręšti maisto medžiagos, vandenyje tirpios medžiagos, kenksmingos priemaišos, mikrobiologinė tarša), išduotą ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius nuo pateikimo VATŽŪM datos. Protokolas turi būti išduotas ES valstybės narės pagal ISO/IEC 17025 standartą akredituotoje tirti konkrečias trąšų ir (arba) dirvožemio gerinimo priemonių sudėtyje esančias medžiagas laboratorijoje; (123.3 p. - LR ŽŪM 2017 08 01 įsakymo Nr. 3D-511 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 08 03) 123.4. Lietuvos žemės ūkio mokslo studijų krypties arba kitos ES valstybės narės atitinkamos mokslo įstaigos patvirtinimą, kad trąša ir (arba) dirvožemio gerinimo priemonė yra tinkama naudoti ekologinėje gamyboje, veiksminga ir stabili. Siekiant įvertinti trąšos ir (arba) dirvožemio gerinimo priemonės tinkamumą naudoti ekologinėje gamyboje, VATŽŪM gali paprašyti pateikti trąšos ir (arba) dirvožemio gerinimo priemonės tyrimo ataskaitą, kurios pagrindu buvo parengtas mokslo įstaigos patvirtinimas. Pateikiant kitos ES valstybės narės atitinkamos mokslo įstaigos patvirtinimą bei esant poreikiui – trąšos ir (arba) dirvožemio gerinimo priemonės tyrimo ataskaitą, kurios pagrindu buvo parengtas mokslo įstaigos patvirtinimas, turi būti pateiktas ir jų vertimas į lietuvių kalbą. (123.4 p. - LR ŽŪM 2017 04 27 įsakymo Nr. 3D-280 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 04 29) 123.5. produkto etiketės kopiją. (123.5 p. - LR ŽŪM 2017 01 12 įsakymo Nr. 3D-19 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 01 13) 124. VATŽŪM patikrina, ar trąšos ir (arba) dirvožemio gerinimo priemonės atitinka šių taisyklių, reglamento (EB) Nr. 834/2007 ir reglamento (EB) Nr. 889/2008 reikalavimus. Jeigu nusprendžiama, kad šios trąšos ir (arba) dirvožemio gerinimo priemonės leistinos naudoti, VATŽŪM išduoda ūkio subjektui (platintojui) trąšų ar dirvožemio gerinimo priemonės tinkamumo naudoti ekologinėje gamyboje patvirtinimą ir informaciją apie leistiną naudoti ekologinėje gamyboje produktą paskelbia VATŽŪM interneto svetainėje adresu http://www.vatzum.lt. Dėl dirvožemio gerinimo priemonių, sudarytų tik iš mikroorganizmų, VATŽŪM patvirtinimų neišduoda ir informacijos apie šias dirvožemio gerinimo priemones VATŽŪM interneto svetainėje neskelbia. (124 p. - LR ŽŪM 2017 08 01 įsakymo Nr. 3D-511 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 08 03) 1241. Ekologinės gamybos ūkiuose naudojamose trąšose ir dirvožemio gerinimo priemonėse negali būti viršijamos šios didžiausios leistinos koncentracijos (sausojoje medžiagoje): 12411. organinės kilmės trąšose ir (arba) dirvožemio gerinimo priemonėse: kadmio – 0,7 mg/kg, vario – 70 mg/kg, nikelio – 25 mg/kg, švino – 45 mg/kg, cinko – 200 mg/kg, gyvsidabrio – 0,4 mg/kg, chromo (iš viso) – 70 mg/kg, o chromo (šešiavalenčio) turi būti neaptinkama; 12412. neorganinės kilmės trąšose ir (arba) dirvožemio gerinimo priemonėse: kadmio – 0,7 mg/kg, nikelio – 25 mg/kg, švino – 45 mg/kg, gyvsidabrio – 0,4 mg/kg, chromo (iš viso) – 70 mg/kg, o chromo (šešiavalenčio) turi būti neaptinkama. (1241 p. - neteko galios nuo 2017 04 29 pagal LR ŽŪM 2017 04 27 įsakymą Nr. 3D-280) 125. Patvirtinimas, kad gyvūnų mitybai skirtus pašarų priedus, pašarines žaliavas (toliau – pagalbinės medžiagos), trąšas, dirvožemio gerinimo medžiagas galima naudoti ekologinėje žemės ūkio gamyboje, išduodamas 3 metams. 126. Jeigu kurios nors ES valstybės įstaiga, atsakinga už leidimo išdavimą naudoti trąšas ir (arba) dirvožemio gerinimo priemones ekologinėje gamyboje, patvirtino (yra išdavusi sertifikatą, leidimą arba kitokį oficialų patvirtinimo dokumentą), kad tam tikro pavadinimo trąšos ir (arba) dirvožemio gerinimo priemonės leistinos naudoti ekologinėje gamyboje, VATŽŪM patvirtinimo papildomai nebeišduoda. Ūkio subjektui pateikus VATŽŪM kitos ES valstybės įstaigos išduotą patvirtinimą ir jo vertimą į lietuvių kalbą, VATŽŪM jį paskelbia interneto svetainėje. Siekiant įsitikinti, kad ES valstybės įstaiga turi teisę išduoti patvirtinimą, VATŽŪM gali paprašyti ūkio subjekto pateikti tai įrodančią informaciją. 127. Ūkio subjektai (platintojai), norintys gauti Lietuvos sertifikavimo įstaigos patvirtinimą, kad pagalbinės medžiagos yra tinkamos naudoti ekologinėje gamyboje, turi pateikti sertifikavimo įstaigai gamintojo išduotą produkto specifikaciją, etiketės kopiją ir išsamų gamybos proceso aprašymą. Ūkio subjektai, naudojantys sertifikuojamame ūkyje pagalbines medžiagas, kurios nėra paskelbtos sertifikavimo įstaigos tinklalapyje, turi sertifikavimo metu sertifikavimo įstaigos darbuotojams pateikti dokumento, kuriame atsispindėtų pagalbinės medžiagos sudėtis, įrodanti, kad visos pagalbinės medžiagos sudėtinės dalys yra leistinos naudoti ekologinėje gamyboje, kopiją. 128. Sertifikavimo įstaiga, ketindama patvirtinti pagalbines medžiagas, kreipiasi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl pagalbinių medžiagų vertinimo pagal bendruosius teisės aktų reikalavimus. Gavusi išvadas, kad pagalbinės medžiagos atitinka bendruosius teisės aktų reikalavimus, sertifikavimo įstaiga patikrina, ar visos pagalbinių medžiagų sudėtyje esančios medžiagos leistinos naudoti ekologinėje gamyboje. Jeigu nusprendžiama, kad šios pagalbinės medžiagos leistinos naudoti, sertifikavimo įstaiga išduoda pagalbinių medžiagų platintojui patvirtinimą ir informaciją apie leistiną naudoti ekologinėje gamyboje produktą paskelbia įstaigos interneto tinklalapyje. 129. Jeigu kurios nors ES šalies sertifikavimo įstaiga, atsakinga už patvirtinimo išdavimą naudoti pagalbines medžiagas ekologinėje gamyboje, patvirtino, kad tam tikro pavadinimo pagalbinės medžiagos leistinos naudoti ekologinėje gamyboje, Lietuvos sertifikavimo įstaiga patvirtinimo papildomai nebeišduoda. (125-129 p. - LR ŽŪM 2017 04 27 įsakymo Nr. 3D-280 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 04 29) XIV. MOKYMŲ, SUSIJUSIŲ SU EKOLOGINE GAMYBA, ORGANIZAVIMAS 130. VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra: 130.1. koordinuoja pradedančiųjų ekologiškai ūkininkauti mokymus pagal Ekologinio ūkininkavimo pagrindų mokymo programą (kodas 396185007) ir Ekologinės akvakultūros pagrindų mokymo programą (kodas 396185012); 130.2. organizuoja Ekologinio žemės ūkio ir agrarinės aplinkosaugos ekspertų grupės posėdžius dėl ūkio subjektų turimo išsimokslinimo pripažinimo lygiaverčiu nustatytam privalomajam Ekologinio ūkininkavimo pagrindų kursui vertinimo ir apie sprendimus per 5 darbo dienas raštu informuoja sertifikavimo įstaigą ir ūkio subjektus; 130.3. tinklalapyje adresu www.litfood.lt skelbia informaciją apie vykdomus mokymus, nurodydama kursų organizavimo laiką, vietą, pradedančiųjų ekologiškai ūkininkauti ar jų įgaliotų atstovų, kuriems išduoti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai, vardą, pavardę ir kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimo numerį, bei per 10 darbo dienų apie tai raštu informuoja sertifikavimo įstaigą; 130.4. išduoda leidimą vykdyti mokymus ir pripažįsta kitų mokymo institucijų vykdytus mokymus, kurie atitinka bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014– 2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos srities „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 3D-223 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos srities „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo. (130 p. - LR ŽŪM 2018 12 27 įsakymo Nr. 3D-965 redakcija, įsigaliojo nuo 2019 01 05) XV. SRAIGIŲ PRODUKTŲ GAMYBOS TVARKA (papildyta XV sk. - LR ŽŪM 2019 10 03 įsakymo Nr. 3D-544 redakcija, įsigaliojo nuo 2019 10 05) 131. Gali būti sertifikuojamos šios sraigių rūšys: lot. Helix pomatia ir lot. Helix aspersa maxima. 132. Sertifikuoti galima tik sraiges, išsiritusias ir augintas ekologinės gamybos ūkiuose. 133. Kai sraigių banda ekologinės gamybos ūkyje formuojama pirmą kartą, į ūkį gali būti atgabenamos neekologiškai augintos sraigės tik jei nepakanka rinkoje ekologiškai augintų sraigių. Tokiu atveju jos turi būti atgabenamos išsiritimo iš kiaušinių laikotarpiu. 134. Atnaujinant bandą, nesant rinkoje pakankamo skaičiaus ekologiškai užaugintų sraigių, kasmet gali būti įtraukiama ne daugiau kaip 20 proc. reprodukcijai skirtų suaugusių sraigių, užaugintų neekologinės gamybos ūkiuose. Jeigu auginant ekologinės gamybos būdu sraiges pradedamos naudoti neekologinės gamybos ūkiuose užaugintos reprodukcijai skirtos sraigės, jokios reprodukcinės sraigės negali būti parduodamos kaip ekologiškas produktas. Gavus išankstinį šių taisyklių 171 punkte nurodytą leidimą didinti ekologiškai laikomų ūkinių gyvūnų bandą neekologiškai išaugintais ūkiniais gyvūnais, šiame punkte nurodyta procentinė dalis gali būti padidinta iki 40 proc. toliau išvardytais atvejais: 134.1. iš esmės plečiant sraigių ūkį; 134.2. keičiant veislę; 134.3. išvedant naujos paskirties sraigių rūšis; 134.4. kai veislei gresia išnykimo pavojus. 135. Sraigės turi būti auginamos tokiomis sąlygomis, kad kuo labiau atitiktų natūralias jų gyvenimo sąlygas. Jos turi būti auginamos lauko sąlygomis arba prireikus – nešildomuose šiltnamiuose, o auginamų gyvūnų skaičius turi būti ribojamas. Sraigių auginimas vien uždarose patalpose yra draudžiamas, išskyrus reprodukcijos, žiemojimo ir inkubacijos laikotarpius. 136. Reprodukcija uždarose patalpose yra leidžiama, jeigu sraigių jaunikliai prieš išvežant į išorinius voljerus nėra šeriami. 137. Jeigu reprodukcija vykdoma šiltnamiuose, draudžiama naudoti augalų apsaugos priemones. Leidžiama naudoti tiktai mechanines ravėjimo ir kovos su kenkėjais priemones. 138. Žiemojant, reprodukcijos laikotarpiu, inkubacijos laikotarpiu ar esant ekstremalioms klimato sąlygoms, sraigės gali būti laikomos vėdinamoje patalpoje, užtikrinant patalpoje ne didesnį kaip 100 kg sraigių/m3 tankį. Siekiant palaikyti pastovią temperatūrą, leidžiama naudoti dirbtinio šaldymo metodus, atitinkančius natūralią veislės žiemojimo temperatūrą. 139. Ištuštinus patalpas ir aptvarus, juos reikia išvalyti ir dezinfekuoti išgrandant ir (arba) naudojant reglamento (EB) Nr. 889/2008 VII priede išvardytus produktus. 140. Reprodukcijos laikotarpiu kasdienį patalpų valymą reikia atlikti vandens srove. 141. Susiklosčius ekstremalioms sąlygoms sraigių augimui ir kilus pavojui jų išgyvenamumui, galima laikinai perkelti jas į pastatą, jeigu tuo laikotarpiu jos nebus šeriamos. 142. Siekiant užtikrinti sraigėms pašarą, pavėsį ir pakankamą santykinę drėgmę, diendaržiuose ir šiltnamiuose turi būti sukurta nuolatinė augalinė danga, o drėgmė gali būti palaikoma purškiant vandenį. 143. Jeigu sraigės nežiemoja diendaržiuose, jų žiemojimo laikotarpis turi sutapti su žiemos sezonu. 144. Diendaržiai ar jų padaliniai turi būti sukonstruoti taip, kad sraigių partijos būtų atskirtos. Šiuo tikslu galima naudoti tinklus (įkastus į žemę), aptvarus su elektrinėmis užtvaromis arba medžiagas, leidžiamas naudoti ekologinės gamybos būdu auginamiems gyvūnams. 145. Tarp dviejų sraigių bandų auginimo turi būti daroma ne trumpesnė kaip keturių mėnesių sanitarinė pertrauka. 146. Sraigėms skirtos pastogės / šėryklos, diendaržiai, veisyklos ar kt. besiliečiantys su jomis paviršiai turi būti įrengiami panaudojant natūralias ar inertines medžiagas. 147. Auginimo laikotarpiu sraigės turi būti apsaugotos nuo plėšrūnų (pvz., graužikų, paukščių) tik mechaninėmis arba biologinėmis priemonėmis, tačiau graužikai gali būti naikinami diendaržių išorėje, panaudojant priemones, kurios negali liestis su žeme ir turi būti laikomos uždarose gaudyklėse, kad netyčia nepasklistų aplinkoje. 148. Ne gamybos laikotarpiu ir likus ne mažiau kaip 30 dienų iki sraigių išgabenimo į diendaržį, galima naudoti produktus, kurie leidžiami pagal reglamento (EB) Nr. 889/2008 I ir II priedų nuostatas. Gamybos metu reglamento (EB) Nr. 889/2008 I priede nurodytus produktus naudoti draudžiama. 149. Pastatų viduje sraigėms skiriamas grynasis plotas turi būti ne didesnis kaip 35 vnt./m2 arba grynasis tūris – 0,005 m3/vnt. Sraigių tankis diendaržiuose negali būti didesnis kaip 250 sraigių/m2. Šį tankį augintojas apskaičiuoja išleisdamas sraiges į diendaržius. Vieno diendaržio plotas ties žemės paviršiumi negali būti didesnis kaip 600 m2. 150. Sraigės ženklinamos partijomis. 151. Jeigu sraigės skerdžiamos dar nesuaugusios, jos turi būti praleidusios diendaržyje ne mažiau kaip 90 dienų. 152. Prieš skerdimą sraiges reikia iškelti iš diendaržio ir nešerti ne mažiau kaip penkias dienas. 153. Sraigėms mažiausiai 60 proc. viso pašaro turi būti tiekiama iš ekologinės gamybos ūkio, kuriame jos auginamos, arba tuo atveju, kai tai neįmanoma, jį reikėtų pagaminti bendradarbiaujant su kitais, visų pirma to paties regiono, ekologinės gamybos ūkiais. Pereinamojo laikotarpio pašarai gali sudaryti vidutiniškai iki 30 proc. pašarų raciono. Jei pereinamojo laikotarpio pašarai yra iš to paties ekologinės gamybos vieneto, ši procentinė dalis gali būti padidinta iki 100 proc. 154. Sraigių raciono pagrindą turi sudaryti ganiava šiltnamiuose ir diendaržiuose, grūdinių kultūrų mišinys, tiekiamas miltų, granulių ar pabirų forma. Pašaras turi būti išdėstomas ant pastogių paviršių taip, kad būtų galima kontroliuoti jo būklę ir pašalinti, jeigu nebūtų suvartotas arba sugestų, supelytų. 155. Draudžiama sraigių racioną papildyti gyvūninės kilmės žaliavomis ar bet kokiais iš gyvūninės kilmės baltymų pagamintais pašarais. 156. Ligų prevencija yra grindžiama rūšių atranka, gyvulininkystės valdymo praktika, aukšta pašarų ir gyvūnų auginimo kokybe, tinkamu tankiu ir pritaikytomis laikymo bei higienos sąlygomis. 157. Prieš perdirbimą mažiausiai 5 dienas nešertos į kiautą sulindusios sraigės numarinamos verdančiame vandenyje. 158. Sraigių laikytojai privalo laikytis ir kitų reglamente (EB) Nr. 834/2007, reglamente (EB) Nr. 889/2008 ir šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų. Ekologinio žemės ūkio taisyklių 1 priedas (1 priedas - LR ŽŪM 2015 04 20 įsakymo Nr. 3D-288 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 04 21) (Prašymo išklausyti mokymo kursą forma) ___________________________________________________ (prašymą teikiančio asmens vardas, pavardė) ___________________________________________________________ (gyvenamoji vieta) ___________________________________________ (telefonas, el. paštas) Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centrui Universiteto g. 8 A LT-53341 Akademija, Kauno r. PRAŠYMAS IŠKLAUSYTI MOKYMO KURSĄ _________________ (data) Prašau įtraukti mane į organizuojamų kvalifikacijos tobulinimo kursų dalyvių sąrašą pagal programą (pažymėti ketinamą sertifikuoti ekologinės gamybos sritį): „Ekologinio ūkininkavimo pagrindai“, 24 akad. val., kodas 396185007. „Ekologinės akvakultūros pagrindai“, 24 akad. val., kodas 396185012. Ketinama sertifikuoti sritis (pažymėkite):  augalininkystė / gyvulininkystė;  akvakultūra. PRIDEDAMA. Asmens tapatybės patvirtinimo dokumento kopija, ... lapas (-ai). ________________ (parašas) __________________________________ (vardas ir pavardė) Ekologinio žemės ūkio taisyklių 2 priedas (2 priedas - LR ŽŪM 2015 04 20 įsakymo Nr. 3D-288 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 04 21) (Prašymo dėl turimo išsilavinimo pripažinimo lygiaverčiu nustatytam privalomajam ekologinės gamybos pagrindų mokymo kursui forma) ___________________________________________________ (prašymą teikiančio asmens vardas, pavardė) __________________________________________________________________________ (gyvenamoji vieta) ___________________________________________ (telefonas, el. paštas) Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centrui Universiteto g. 8 A LT-53341 Akademija, Kauno r. PRAŠYMAS DĖL TURIMO IŠSIMOKSLINIMO PRIPAŽINIMO LYGIAVERČIU NUSTATYTAM PRIVALOMAJAM EKOLOGINĖS GAMYBOS PAGRINDŲ MOKYMO KURSUI _________________ (data) Prašau pripažinti mano turimą išsimokslinimą pagal formaliąsias arba neformaliąsias žemės ūkio srities mokymo programas, susijusias su ekologine gamyba, lygiaverčiu nustatytam privalomajam ekologinės gamybos pagrindų mokymo kursui. Ketinama sertifikuoti sritis (pažymėkite):  augalininkystė / gyvulininkystė;  akvakultūra. PRIDEDAMA: 1. Asmens tapatybės patvirtinimo dokumento kopija, ... lapas (-ai). 2. Formaliųjų ir (arba) neformaliųjų žemės ūkio srities mokymo programų, susijusių su ekologine gamyba, baigimo patvirtinimo pažymėjimų ir (arba) diplomo kopijos, ... lapas (-ai). ________________ (parašas) __________________________________ (vardas ir pavardė)