LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMAS 1994 m. lapkričio 22 d. Nr. I-671 Vilnius (nauja redakcija nuo 2001 07 01 pagal LR 2001 04 10 įstatymą Nr. IX-240) I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Miškų įstatymo paskirtis – reglamentuoti miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą ir sudaryti teisines prielaidas, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą ir siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava, suteikti šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, užtikrinant biologinės įvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms. (1 str. - LR 2015 05 14 įstatymo Nr. XII-1690 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 05 16) 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Atrankinis pagrindinis miško kirtimas – pagrindinis miško kirtimas, kai iškertama dalis tam tikro amžiaus, kokybės, matmenų ar būklės medyno medžių, siekiant išlaikyti arba sukurti įvairiaamžį medyną. 2. Atvejinis pagrindinis miško kirtimas – pagrindinis miško kirtimas, kai brandus medynas iškertamas per kelis kartus kas 5 ar daugiau metų. 3. Biržė – miško kirtimui atrėžtas arba kertamas medynų plotas. 4. Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos – valstybinių miškų, priskirtų miškų urėdijoms, ūkinio valdymo institucija, organizuojanti ir koordinuojanti šių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą. (2 str. 4 d. - LR 2015 06 23 įstatymo Nr. XII-1839 redakcija, galiojo nuo 2015 07 02 iki 2017 12 31) 4. Gamtotvarkos priemonės miškuose – vidinės miškotvarkos projektuose suprojektuotos specialios gamtinės aplinkos tvarkymo ir apsaugos priemonės, skirtos palankiai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, bendrijų, buveinių ir ekosistemų apsaugos būklei, jų ilgalaikiam išlikimui ir plėtrai užtikrinti. (2 str. 4 d. - LR 2017 07 11 įstatymo Nr. XIII-628 redakcija, įsigaliojo nuo 2018 01 01) 5. Kompleksinė miškų ūkio veikla – veikla, apimanti miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, racionalų miškų išteklių naudojimą, prekybą mediena ir miško ištekliais. (2 str. 5 d. - LR 2015 06 23 įstatymo Nr. XII-1839 redakcija, galiojo nuo 2015 07 02 iki 2017 12 31) 5. Kompleksinė miškų ūkio veikla – veikla, apimanti miškų įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, taip pat racionalų miškų išteklių naudojimą bei prekybą mediena ir miško ištekliais, tačiau nepakenkiant gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimui. (2 str. 5 d. - LR 2017 07 11 įstatymo Nr. XIII-628 redakcija, įsigaliojo nuo 2018 01 01) 6. Medynas – miško dalis, kurioje sumedėjusios augalijos ardų sandara yra vienoda, vyrauja tam tikra medžių rūšis, augalija yra panašaus amžiaus, turi bendrą augavietę ir ši miško dalis šiais rodikliais skiriasi nuo gretimų miško dalių. 7. Miesto miškas – miesto teritorijoje esantis miškas. 8. Miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai. Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas. 9. Miškotvarka – miškų ūkio planavimo sistema, apimanti miškų inventorizaciją ir apskaitą, miškų būklės, naudojimo ir ūkinės veiklos analizę, miškų ūkio organizavimo ir plėtros projektų rengimą. 10. Miško infrastruktūra – miško medelynuose įrengta infrastruktūra, miško žemėje esantys miško keliai, miško žemės sausinimo sistemų įrenginiai, miško priešgaisrinės apsaugos sistemos inžineriniai statiniai ir įrenginiai, taip pat kiti inžineriniai statiniai ir įrenginiai, skirti miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti. (2 str. papildytas 10 d. - LR 2016 06 30 įstatymo Nr. XII-2584 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 10 01) 11. Miško ištekliai – nenukirstas miškas, sakai, kelmai ir dervuoliai, medžių žievė, karnos ir tošis, medžių sula, kalėdiniai medeliai, kitos dekoratyvinės miško medžiagos, šakelės, vytelės, grybai, riešutai, uogos, vaisiai, vaistažolės ir vaistinė žaliava, miško paklotė, lapai ir miško augalija. 12. Miško kirtimo liekanos – kelmų antžeminė dalis, nuopjovos, susmulkinta pjūvių mediena, medžių viršūnės, šakos, smulkių medžių, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje yra 6 cm ir mažesnis, stiebai, trako medžių ir krūmų stiebai. (2 str. papildytas 12 d. - LR 2017 07 11 įstatymo Nr. XIII-628 redakcija, įsigaliojo nuo 2018 01 01) (Buvusias 2 straipsnio 12–31 dalis laikyti atitinkamai 13–32 dalimis nuo 2018 01 01 pagal LR 2017 07 11 įstatymą Nr. XIII-628) 12. 13. Miško medelynas – iš vieno ar daugiau žemės sklypų sudarytas plotas, kuriame atvirame grunte ir (ar) šiltnamiuose auginami miško sodmenys ir įrengta jiems auginti reikalinga infrastruktūra – komposto ruošimo vieta, laistymo sistema ir (ar) vandens telkinys, keliai, miško sodmenų rūšiavimo ir laikymo patalpos. 13. 14. Miško naudotojai – juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgijo miško ir miško išteklių naudojimo teisę. 14. 15. Miško parkai – intensyviai rekreacijai naudojami ne mažesnio kaip 3 hektarų ploto miškai su atitinkama rekreacine įranga ir infrastruktūra. 15. 16. Miško savininkai – valstybė, fiziniai ir juridiniai asmenys ir užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus, įstatymų nustatyta tvarka įgiję nuosavybės teisę į miškus. 16. 17. Miško valda – nuosavybės teise valdomas miškų ūkio paskirties žemės sklypas. 17. 18. Miško valdytojas – miško savininkas; miškų urėdija, valstybinio rezervato direkcija, nacionalinio parko direkcija, savivaldybė, valstybės įmonė ar kitas juridinis asmuo, valdantis patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka jam Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę miško žemę; kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio valstybėje įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus, įgijusi privačios miško žemės valdymo teisę. 18. 19. Miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės. 19. 20. Miškų grupė – miško žemės plotai, kuriuose panašūs pagrindiniai ūkininkavimo tikslai ir ūkininkavimo režimas. 20. 21. Miškų urėdija – valstybės įmonė, patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą įmonės įstatuose numatytą veiklą. 21. 22. Nenukirstas miškas – augantys medžiai, sausuoliai, vėjavartos, vėjalaužos ir kita nenukirsta sumedėjusi miško augalija. 22. 23. Nepriklausomas medienos matuotojas – nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo kvalifikaciją įgijęs ir tai liudijantį atestatą turintis fizinis asmuo, kuris pats nesiverčia prekyba mediena, nėra juridinio asmens, besiverčiančio prekyba mediena, dalyvis, valdymo organų narys, atstovas, nėra susijęs su tokiu juridiniu asmeniu darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla, taip pat nesusijęs su medienos pirkėju ar pardavėju artimos giminystės ryšiais, darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla. 23. 24. Pagrindinis miško kirtimas – brandžių, bręstančių (retų ar įsiterpusių į kertamus brandžius medynus) medynų ar brandžių medžių kirtimas. Pagrindinio miško kirtimo būdai yra šie: atrankinis, atvejinis ir plynasis. 24. 25. Plynasis pagrindinis miško kirtimas – pagrindinis miško kirtimas, kai biržėje iškertami visi medžiai, išskyrus sėklinius, biologinei įvairovei svarbius medžius, saugomo pomiškio grupes. Po kirtimo likę medžiai nesudaro medyno. 25. 26. Sanitarinis miško kirtimas – miško kirtimas, kai siekiant išvengti ligų ar miško kenkėjų plitimo plynai kertami stichinių nelaimių ar biotinių veiksnių sudarkyti ar žuvę medynai arba neplynai iškertami pažeisti, džiūstantys medžiai ir sausuoliai, vėjavartos ar vėjalaužos. 26. 27. Specialusis miško kirtimas – miško kirtimas, siekiant formuoti kraštovaizdį, atkurti genetiškai vertingas miško medžių populiacijas miško medžių genetiniuose draustiniuose, genetiniuose ir sėkliniuose medynuose, išsaugoti ar atkurti biologinę įvairovę, vykdyti biotechnines priemones, gerinančias natūralias medžiojamųjų gyvūnų gyvenamosios aplinkos sąlygas, rekonstruoti medynus ir krūmynus, taip pat miško ar jo dalies iškirtimas technologinėms ir gamybinėms miškų ūkio reikmėms arba miško iškirtimas, kai miško žemė verčiama kitomis naudmenomis. 27. 28. Ugdomasis miško kirtimas – miško kirtimas nebrandžiame medyne, siekiant išauginti tam tikros rūšinės sudėties ir geros kokybės produktyvų medyną. 28. 29. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybė. 29. 30. Valstybiniai miškai – valstybinės reikšmės miškai ir kiti valstybei nuosavybės teise priklausantys miškai. (2 str. papildytas 29 30 d. - LR 2016 06 30 įstatymo Nr. XII-2584 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 10 01) 30. 31. Valstybiniai miškų pareigūnai (vyriausieji valstybiniai miškų pareigūnai, vyresnieji valstybiniai miškų pareigūnai ir valstybiniai miškų pareigūnai) – miškų ūkio valstybinio valdymo, valstybinės miškų kontrolės įstaigų, Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojai ir miškų urėdijų miško apsaugos darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis ir turintys įstatymų nustatytus įgaliojimus. Vyriausiųjų valstybinių miškų pareigūnų, vyresniųjų valstybinių miškų pareigūnų ir valstybinių miškų pareigūnų statusas suteikiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu. (2 str. 31 d. - LR 2015 06 23 įstatymo Nr. XII-1839 redakcija, galiojo nuo 2015 07 02 iki 2017 12 31) 31. Valstybinis miškų pareigūnas – valstybinių miškų miško apsaugos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojas, turintys įstatymų nustatytus įgaliojimus. Vyriausiųjų valstybinių miškų pareigūnų, vyresniųjų valstybinių miškų pareigūnų ir valstybinių miškų pareigūnų statusas suteikiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu. (2 str. 31 d. - LR 2017 07 11 įstatymo Nr. XIII-628 redakcija, įsigaliojo nuo 2018 01 01) 31. 32. Žaliavinė mediena – miško žemėje nukirstų medžių stiebų mediena, skirta medienos gaminiams ruošti. (2 str. - LR 2015 06 23 įstatymo Nr. XII-1839 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 07 02) 3 straipsnis. Miškų grupės, ūkininkavimo jose tikslai ir režimas 1. Pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo režimą ir pagrindinę funkcinę paskirtį miškai skirstomi į grupes. 2. I grupė – rezervatiniai miškai. Tai yra valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių gamtinių rezervatų ir rezervatinių apyrubių miškai. Ūkininkavimo tikslas – sudaryti sąlygas miškams natūraliai augti. Miško kirtimai, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir rezervatų nuostatuose numatytus atvejus, draudžiami. 3. II grupė – specialios paskirties miškai. Joje skiriami: 1) A – ekosistemų apsaugos miškai. Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių miškai ar jų dalys, priešeroziniai miškai. Ūkininkavimo tikslas – išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus. Šios miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai; 2) B – rekreaciniai miškai. Tai yra miško parkai, miestų miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti miškai. Ūkininkavimo tikslas – formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. Šios miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Kirtimus draudžiama vykdyti poilsiavimo sezono metu, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus medynus. 4. III grupė – apsauginiai miškai. Tai yra genetinių, geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių ar jų dalių, kultūrinių rezervatų miškai, atkuriamųjų ir genetinių sklypų, miško sėklinių medynų, laukų apsauginiai, apsaugos zonų miškai. Ūkininkavimo tikslas – formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotas negali būti didesnis kaip 5 hektarai. Plynieji pagrindiniai miško kirtimai draudžiami nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus. 5. IV grupė – ūkiniai miškai. Tai yra miškai, nepriskirti I, II, III miškų grupėms. Šioje miškų grupėje skiriami: 1) A – normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai miškai. Ūkininkavimo tikslas – laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną. Plynųjų pagrindinių miško kirtimų, išskyrus plynuosius sanitarinius miško kirtimus, biržės plotas negali būti didesnis kaip 8 hektarai. Draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus; 2) B – trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai. Ūkininkavimo tikslas – greičiau išauginti kuo daugiau medienos. Tai yra miškai, kuriuose taikant spartaus auginimo technologijas auginami greitai augančių medžių rūšių medynai, kurių kirtimo amžius turi būti ne mažesnis kaip 15 metų. Šiems miškams gali būti priskiriami tik tos pačios amžiaus klasės medynai. Plantacinius miškus draudžiama veisti neplantacinių miškų kirtavietėse arba šių miškų žuvusių želdinių, žėlinių ir medynų vietose, miško aikštėse ir miško laukymėse. 6. Draustinių miškų dalys, vadovaujantis specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, gali būti priskirtos skirtingoms miškų grupėms. 7. Miškus miškų grupėms priskiria Aplinkos ministerija, vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta tvarka ir normatyvais. (3 str. - LR 2015 06 23 įstatymo Nr. XII-1839 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 10 01) 4 straipsnis. Nuosavybės teisė į miškus ir valstybinės reikšmės miškai 1. Miškas nuosavybės teise gali priklausyti valstybei, fiziniams ir juridiniams asmenims bei užsienio valstybėse įsteigtoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, tačiau turinčioms civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus. Užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys, užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus, mišką turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos miškuose pagal plotą vyrauja valstybinė miškų nuosavybė. 2. Valstybinė miško žemė Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti nuomojama poilsiui ar kitiems tikslams, išskyrus miškų ūkio veiklai organizuoti. (4 str. 1, 2 d. - LR 2003 12 18 įstatymo Nr. IX-1925 redakcija, galioja nuo 2004 05 01 iki 2019 12 31) 3. Privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė neskaidomos į dalis, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai, išskyrus atvejus, kai: 1) atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, jeigu šie sklypai buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Šiuo atveju privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti padalyta į ne daugiau dalių, negu sprendime nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype; 2) atidalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atidalijant šias žemės ūkio naudmenas. Šiuo atveju formuojami du – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties – žemės sklypai, o suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas negali būti mažesnis negu iki atidalijimo buvusios miško žemės plotas; 3) atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas gyvenamajam namui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), eksploatuoti; (4 str. 3 d. 1-3 p.- LR 2011 06 16 įstatymo Nr. XI-1448 redakcija, galioja nuo 2011 07 01 iki 2019 12 31) 4) atidalijama privati miško valda buvusiai sodybai atstatyti. (4 str. 3 d. 4 p. - LR 2012 11 06 įstatymo Nr. XI-2361 redakcija, galioja nuo 2013 01 01 iki 2019 12 31) 4. Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai – tai: 1) miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervatinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke; 2) miestų miškai; (4 str. 4 d. 1, 2 p. - LR 2001 04 10 įstatymo Nr. IX-240 redakcija, galioja nuo 2001 07 01 iki 2019 12 31) 3) valstybiniai miško medelynai ir sėklinės miško medžių plantacijos; (4 str. 4 d. 3 p. - LR 2015 06 23 įstatymo Nr. XII-1839 redakcija, galioja nuo 2015 10 01 iki 2019 12 31) 4) miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškai, kurių plotus ir ribas tvirtina Vyriausybė; 5) valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; 6) kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams. 5. Vyriausybė ar jos įgaliota Aplinkos ministerija įgyvendina valstybinių miškų savininko teises ir pareigas. (4 str. 4 d. 4-6 p., 5 d. - LR 2001 04 10 įstatymo Nr. IX-240 redakcija, galioja nuo 2001 07 01 iki 2019 12 31) 6. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdijos, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės, valstybės įmonės ir kiti juridiniai asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka. (4 str. 6 d. - LR 2015 06 23 įstatymo Nr. XII-1839 redakcija, galiojo nuo 2015 10 01 iki 2017 12 31) 6. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdija (urėdijos), valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės ir kiti juridiniai asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka. (4 str. 6 d. - LR 2017 07 11 įstatymo Nr. XIII-628 redakcija, galioja nuo 2018 01 01 iki 2019 12 31) 7. Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 hektarų ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijoms. Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose. (4 str. 7 d. - LR 2016 06 30 įstatymo Nr. XII-2584* redakcija, galiojo nuo 2016 10 01 iki 2017 12 31) 7. Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 hektarų ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai (urėdijoms). Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. (4 str. 7 d. - LR 2017 07 11 įstatymo Nr. XIII-628 redakcija, galioja nuo 2018 01 01 iki 2019 12 31) ___________________________ *Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2020 m. sausio 1 d. užtikrina visų laisvos valstybinės žemės fonde esančių ir nuosavybės teisėms atkurti nepanaudotų valstybinių miškų perdavimą patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai (urėdijoms) arba pardavimą aukcionuose. (įsigalioja nuo 2019-02-01 pagal LR 2019-01-11 įstatymą Nr. XIII-1926; TAR, 2019-01-21, Nr. 890) 4 straipsnis. Nuosavybės teisė į miškus ir valstybinės reikšmės miškai 1. Miškas nuosavybės teise gali priklausyti valstybei, fiziniams ir juridiniams asmenims bei užsienio valstybėse įsteigtoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, tačiau turinčioms civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus. Užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys, užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus, mišką turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos miškuose pagal plotą vyrauja valstybinė miškų nuosavybė. 2. Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1 500 ha. Asmenys gali įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba daugiau negu 20 procentų juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio daugiau negu 400 ha miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, akcijų tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) išduotą sutikimą. Sutikimas įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės įmonių ir (ar) biudžetinių institucijų registruose patikrinus duomenis apie asmenų turimus ir planuojamus įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo miškų ūkio paskirties žemę, ir nustačius, kad bendras įsigyto (priklausančio) ir norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas neviršija šiame įstatyme nustatytų didžiausių įsigyjamo miško žemės ploto dydžių. Bendras įsigytas ir įsigyjamas miško žemės plotas apskaičiuojamas pagal formulę: Šioje formulėje: S – bendras asmens, kuris siekia įsigyti miško žemės, įsigyto ir norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas (ha); ai – asmeniui, kuris siekia įsigyti miško žemės, priklausančio miškų ūkio paskirties žemės i-tojo sklypo plotas (ha); bj – j-ojo juridinio asmens, kuriame asmuo, kuris siekia įsigyti miško žemės, yra akcininkas arba planuoja įsigyti akcijų, bendras priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas (ha); sj – j-ojo juridinio asmens asmeniui, kuris siekia įsigyti miško žemės, priklausančių ar planuojamų įsigyti akcijų skaičius; mj – bendras j-ojo juridinio asmens, kuriame asmuo, kuris siekia įsigyti miško žemės, yra akcininkas arba planuoja įsigyti akcijų, skaičius; Sį – norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas (ha). 3. Susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) ir nepilnamečiai jų vaikai (įvaikiai). 4. Susijusiais asmenimis laikomi juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 procentus akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25 procentus kito juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime. 5. Susijusiais asmenimis taip pat laikomi juridiniai asmenys, kuriuose, kaip ir pageidaujančiame įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą juridiniame asmenyje, tas pats asmuo arba tie patys asmenys valdo daugiau kaip 25 procentus juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime. 6. Asmuo, pageidaujantis įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, iki miškų ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo privalo užpildyti miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius miškų ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimo miško žemės plotas neviršys didžiausio ploto dydžio, kurį asmuo ir su juo susiję asmenys kartu gali įsigyti pagal šio straipsnio 2 dalį. Jeigu sudaromas miškų ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandoris atitinka Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 20 straipsnyje apibrėžtus požymius, pirkėjas miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaracijoje nurodo lėšų, už kurias įsigyjamas miškų ūkio paskirties žemės sklypas, įsigijimo šaltinius. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. Asmuo, įsigyjantis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, atsako už miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą. Pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareikštą ieškinį teismo sprendimu iš miškų ūkio paskirties žemės sklypo įgijėjo paimamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn miško žemės plotas, kuris įsigytas pažeidžiant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. Valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka asmeniui atlygina paimto miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto žemės įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę, jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė. 7. Kai susiję asmenys Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise valdo didesnį miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotą, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, jie tarpusavyje gali sudaryti miško žemės sklypų perleidimo sandorius, jeigu dėl tokių sandorių sudarymo bendras šių susijusių asmenų įsigyto miško žemės sklypo plotas nepadidėja ir kiekvieno iš susijusių asmenų įsigyto miško žemės sklypo plotas netampa didesnis už nurodytąjį šio straipsnio 2 dalyje. 8. Valstybinė miško žemė Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti nuomojama poilsiui ar kitiems tikslams, išskyrus miškų ūkio veiklai organizuoti. 9. Privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 ha, išskyrus atvejus, kai: 1) atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, jeigu šie sklypai buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Šiuo atveju privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti padalyta į ne daugiau dalių, negu sprendime nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype; 2) atidalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atidalijant šias žemės ūkio naudmenas. Šiuo atveju formuojami du – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties – žemės sklypai, o suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas negali būti mažesnis negu iki atidalijimo buvusios miško žemės plotas; 3) atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas gyvenamajam namui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), eksploatuoti; 3) atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas pastatui arba pastatui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), eksploatuoti; (4 str. 9 d. 3 p. - LR 2019 11 14 įstatymo Nr. XIII-2527 redakcija, įsigalioja nuo 2020 01 01; TAR, 2019-11-29, Nr. 19115) 4) atidalijama privati miško valda buvusiai sodybai atstatyti. 10. Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai – tai: 1) miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervatinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke; 2) miestų miškai; 3) valstybiniai miško medelynai ir sėklinės miško medžių plantacijos; 4) miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškai, kurių plotus ir ribas tvirtina Vyriausybė; 5) valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; 6) kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams. 11. Vyriausybė ar jos įgaliota Aplinkos ministerija įgyvendina valstybinių miškų savininko teises ir pareigas. 12. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdija, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės ir kiti juridiniai asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka. 13. Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 ha ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai. Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. (4 str. - LR 2019 08 22 įstatymo Nr. XIII-2418 redakcija, įsigalioja nuo 2020 01 01; TAR, 2019-08-23, Nr. 13433) 41 straipsnis. Pirmumo teisė įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę 1. Pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ši žemė parduodama iš viešųjų varžytynių, pagal šią eilės tvarką turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. 2. Pirmumo teisę (išskyrus atvejus, kai pirmumo teise pasinaudoja žemės sklypo bendraturčiai Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka) įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę, kuri yra valstybinių parkų konservacinio, ekologinės apsaugos ir rekreacinio prioriteto zonose, valstybiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose, kurioms suteiktas Natura 2000 statusas, arba kuri ribojasi su valstybinės reikšmės mišku, už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis turi valstybė. Kaina, kurią valstybė gali mokėti už perkamus privačios žemės sklypus, negali viršyti šių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, arba rinkos vertės, apskaičiuotos taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, jeigu pastaroji vertė yra didesnė. 3. Žemės savininkas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą. Pranešime apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti pardavimo sąlygas. Jeigu miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininko pranešimas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą pateikiamas notarui, šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo pranešimą perduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą. Kai parduodama bendrosios nuosavybės teise valdoma žemės sklypo dalis, pranešimas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikiamas tik tuo atveju, kai Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti žemės sklypą nepasinaudoja to žemės sklypo bendraturtis. (41 str. 3 d. - LR 2014 04 24 įstatymo Nr. XII-855 redakcija, galiojo nuo 2014 05 01 iki 2019 08 31) 3. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teritoriniam padaliniui pagal parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo buvimo vietą. Pranešime apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą savininkas privalo nurodyti pardavimo sąlygas. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkui draudžiama nustatyti žemės sklypo pardavimo sąlygą, numatančią, kad šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytas pirmumo teisę turintis asmuo gali pirmumo teise įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą tik su kitais parduodamais miškų ūkio paskirties žemės sklypais. Jeigu miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininko pranešimas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą pateikiamas notarui, šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo pranešimą perduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą. Kai parduodama bendrosios nuosavybės teise valdoma žemės sklypo dalis, pranešimas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikiamas tik kai Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti žemės sklypą nepasinaudoja to žemės sklypo bendraturtis. (41 str. 3 d. - LR 2019 07 25 įstatymo Nr. XIII-2410 redakcija, galioja nuo 2019 09 01 (TAR, 201907-26, Nr. 12400) iki 2019 12 31) 3. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo buvimo vietą. Pranešime apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti pardavimo sąlygas. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkui draudžiama nustatyti žemės sklypo pardavimo sąlygą, numatančią, kad šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytas pirmumo teisę turintis asmuo gali pirmumo teise įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą tik su kitais parduodamais miškų ūkio paskirties žemės sklypais, išskyrus atvejus, kai parduodami miškų ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi. Jeigu miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininko pranešimas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą pateikiamas notarui, šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo dienos pranešimą perduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą. Kai parduodama bendrosios nuosavybės teise valdoma žemės sklypo dalis, pranešimas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikiamas tik kai Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti žemės sklypą nepasinaudoja to žemės sklypo bendraturtis. (41 str. 3 d. - LR 2019 08 22 įstatymo Nr. XIII-2418 redakcija, įsigalioja nuo 2020 01 01; TAR, 2019-08-23, Nr. 13433) 4. Kai pirmumo teisę įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą turi valstybė, sprendimą pirkti šį žemės sklypą ar atsisakyti jį pirkti valstybės vardu turi priimti Nacionalinės žemės tarnybos vadovas per 30 dienų nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos. Kitu atveju Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys apie parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kuriomis asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto žemės sklypo savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Šie asmenys savo sutikimą pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos. 5. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, gavęs šio straipsnio 4 dalyje nurodytą rašytinį sutikimą pirkti žemės sklypą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad šis žemės sklypas parduodamas šio straipsnio nustatyta tvarka pirmumo teise turinčiam jį pirkti asmeniui. Kai pirkti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, šioje dalyje nurodytoje pažymoje išvardijami visi vienodą pirmumo teisę turintys asmenys ir žemės savininkas pats nusprendžia, kuriam asmeniui arba asmenims, kai parduodama keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, pasiūlytomis sąlygomis parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą. 6. Kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims. Kai miškų ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka turi būti pateikiamas pakartotinis pranešimas. 7. Jeigu žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą dienos arba nuo momento, kai galėjo apie tai sužinoti, turi teisę per teismą reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. (41 str. - LR 2014 04 24 įstatymo Nr. XII-855 redakcija, įsigaliojo nuo 2014 05 01. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.165 straipsnyje nustatyta tvarka yra sudaryta preliminarioji sutartis dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo, šis žemės sklypas parduodamas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka) 5 straipsnis. Miškų valstybinis valdymas ir Miškų įstatymo vykdymo priežiūra 1. Valstybės miškų ūkio politikos kryptis nustato Seimas, priimdamas įstatymus. 2. Valstybės miškų ūkio strategiją formuoja bei valstybines miškų ūkio programas rengia Aplinkos ministerija. Aplinkos ministerija, atlikdama miškų ūkio valstybinio valdymo funkcijas: 1) organizuoja miškų ūkio strategijos bei valstybinių miškų ūkio plėtros programų rengimą; 2) organizuoja miškingumo didinimo, miško genofondo, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės miškuose išsaugojimo, selekcijos ir sėklininkystės, miško išteklių naudojimo, kitų programų projektų rengimą ir koordinuoja šių programų įgyvendinimą; 3) rengia teisės aktų miškų ūkio klausimais projektus; 4) organizuoja ir koordinuoja visų šalies miškų inventorizaciją, miškų tvarkymo (miškotvarkos) projektų rengimą, koordinuoja miškų monitoringą; 5) organizuoja valstybinę šalies miškų apskaitą ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro sudarymą; 6) rengia metinių miško kirtimo normų valstybiniuose miškuose projektus; 7) organizuoja su miškų ūkiu susijusį tarptautinį bendradarbiavimą; 8) Vyriausybės pavedimu įgyvendina miškų urėdijos (urėdijų) savininko teises ir pareigas; 9) nustato miškų urėdijai (urėdijoms) privalomąsias miško įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo darbų ir gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimo normas. (5 str. 2 d. papildyta 8, 9 p. - LR 2017 07 11 įstatymo Nr. XIII-628 redakcija, įsigaliojo nuo 2018 01 01) 3. Valstybinė miškų tarnyba – įstaiga prie Aplinkos ministerijos, skirta valstybės politikai aplinkos ministrui pavestoje gamtos išteklių (tai yra miškų) valdymo srityje įgyvendinti. Valstybinė miškų tarnyba, vykdydama šio įstatymo įgyvendinimo priežiūrą, atlieka šias pagrindines funkcijas: 1) tvarko Lietuvos Respublikos miškų kadastrą; 2) atlieka valstybinę miškų inventorizaciją atrankos metodu ir miškų apskaitą; 3) atlieka valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę; (5 str. 3 d. 1-3 p. - LR 2011 12 21 įstatymo Nr. XI-1830 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 01 01 4) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoda leidimus kirsti mišką miško valdytojams ir naudotojams, įskaitant servituto turėtojus tais atvejais, kai miško kirtimas yra būtinas įgyvendinant servituto suteikiamas teises pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius; (5 str. 3 d. 4 p. - LR 2012 11 06 įstatymo Nr. XI-2362 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 03 01) 5) kontroliuoja miškotvarkos darbų kokybę; 6) kontroliuoja miško dauginamosios medžiagos kilmę, kokybę, auginimą, prekybą ir naudojimą; 7) atrenka ir aprobuoja miško genetinius išteklius, organizuoja sėklinės miško bazės kūrimą ir palaikymą, vertina ir kontroliuoja jos kilmę ir kokybę; 8) kontroliuoja miško sanitarinės apsaugos priemonių taikymą; 9) konsultuoja miško valdytojus ir naudotojus miško naudojimo, atkūrimo, priežiūros ir apsaugos klausimais; (5 str. 3 d. 5-9 p. - LR 2011 12 21 įstatymo Nr. XI-1830 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 01 01) 10) prižiūri nepriklausomų medienos matuotojų veiklą; (5 str. 3 d. papildyta 10 p. - LR 2015 06 23 įstatymo Nr. XII-1839 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 10 01) (Buvusį 5 straipsnio 3 dalies 10 punktą laikyti 11 punktu nuo 2015 10 01 pagal LR 2015 06 23 įstatymą Nr. XII-1839) 11) nustačiusi galimą viešojo intereso pažeidimą valstybinių miškų apsaugos srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo; (5 str. 3 d. papildyta 11 p. - LR 2016 06 30 įstatymo Nr. XII-2584 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 10 01) (Buvusį 5 straipsnio 3 dalies 11 punktą laikyti 12 punktu nuo 2016 10 01 pagal LR 2016 06 30 įstatymą Nr. XII-2584) 12) atlieka kituose teisės aktuose numatytas funkcijas. (5 str. 3 d. 12 p. - LR 2011 12 21 įstatymo Nr. XI-1830 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 01 01) 4. Miškų urėdijoms priskirtų valstybinių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą organizuoja ir koordinuoja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos. Atlikdama šias funkcijas, Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos: (5 str. 4 d. 1 pastraipa - LR 2001 04 10 įstatymo Nr. IX-240 redakcija, galiojo nuo 2001 07 01 iki 2017 12 31) 1) atlieka miškų urėdijų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos funkcijas ir koordinuoja jų veiklą; (5 str. 4 d. 1 p. - LR 2005 02 15 įstatymo Nr. X-119 redakcija, galiojo nuo 2005 03 05 iki 2017 12 31) 2) nustato miškų urėdijoms privalomąsias miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų normas; 3) organizuoja bendrą valstybinę priešgaisrinės ir sanitarinės miško apsaugos sistemą; 4) organizuoja ir koordinuoja miškų atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangių technologijų įgyvendinimą. (5 str. 4 d. 2-4 p. - LR 2001 04 10 įstatymo Nr. IX-240 redakcija, galiojo nuo 2001 07 01 iki 2017 12 31) (5 str. 4 d. - neteko galios nuo 2018 01 01 pagal LR 2017 07 11 įstatymą Nr. XIII-628) 5. Miškų urėdijos atlieka šias valstybines funkcijas: 1) patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdo juose kompleksinę miškų ūkio veiklą; 2) miškuose, nesvarbu, kokia yra jų nuosavybės forma, įgyvendina bendrą valstybinę priešgaisrinių priemonių sistemą; 3) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir (ar) įgyvendina bendrą miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) visų nuosavybės formų miškuose. (5 str. 5 d. - LR 2015 06 23 įstatymo Nr. XII-1839 redakcija, galiojo nuo 2015 10 01 iki 2017 12 31) 5. Miškų urėdija (urėdijos) atlieka šias valstybines funkcijas: 1) patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdo juose kompleksinę miškų ūkio veiklą; 2) miškuose, nesvarbu, kokia yra jų nuosavybės forma, įgyvendina bendrą valstybinę miško priešgaisrinės apsaugos sistemą; 3) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir (ar) įgyvendina bendrą miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) visų nuosavybės formų miškuose; 4) diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo technologijas. (5 str. 5 d. - LR 2017 07 11 įstatymo Nr. XIII-628 redakcija, įsigaliojo nuo 2018 01 01) 51. Savivaldybės atlieka valstybinę funkciją – prižiūri, saugo ir tvarko joms viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui patikėjimo teise perduotus valstybinės miško žemės sklypus. (5 str. papildytas 51 d. - LR 2017 06 08 įstatymo Nr. XIII-424 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 07 01) 6. Privačius miškus atkuria, tvarko ir naudoja privačių miškų savininkai, laikydamiesi šio įstatymo, taip pat Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos atsižvelgiant į privačių miškų savininkų organizacijų siūlymus tvirtinamų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų ir kitų miškų ūkio veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Privačių miškų savininkai įstatymų nustatyta tvarka turi teisę jungtis į asociacijas ir kooperatyvus, steigti įmones ir organizacijas. Valstybė skatina ir remia privataus miškų ūkio plėtrą, privačių miškų savininkų savivaldos organizacijas, teikiančias miško savininkams konsultavimo ir ūkines paslaugas. Miško savininkų kooperatyvams taikomas žemės ūkio kooperatyvų statusas. 6 straipsnis. Valstybinių miškų pareigūnų pareigos, teisės ir socialinės garantijos 1. Valstybiniai miškų pareigūnai atlieka šias pareigas: 1) vykdo valstybinę miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę; 2) organizuoja ir vykdo miškų apsaugą nuo neteisėtų veiksmų – savavališko miško kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų, medienos ir miško išteklių grobstymo, brakonieriavimo, miško teršimo, šiukšlinimo, neteisėto lankymosi miške, miško padegimo, naminių gyvulių miškams daromos žalos; 3) kontroliuoja, kaip miško valdytojai, savininkai ir naudotojai saugo miškus nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, laiku ir tinkamai atkuria iškirstą mišką, mišką naudoja tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai ūkininkauja miško žemėje (miške), palaiko dirvožemio našumą, saugo biologinę įvairovę, laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų; 4) gavę pranešimą apie šio įstatymo bei kitų gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imasi visų priemonių, kad būtų išaiškintas pažeidimas ir nustatyti pažeidėjai, o jei patys to padaryti negali, informuoja kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti; 5) konsultuoja privačių miškų savininkus miškininkavimo klausimais; 6) vykdo švietėjišką veiklą miškų ūkio klausimais. (6 str. 1 d. - LR 2005 02 15 įstatymo Nr. X-119 redakcija, galiojo nuo 2005 03 05 iki 2017 04 26) 2. Valstybiniai miškų pareigūnai turi šias teises: 1) turėti ir nešioti nustatyto pavyzdžio uniformą ir skiriamuosius ženklus; 2) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka stabdyti ir tikrinti transportą ir dokumentus, įtarus, kad šiuo transportu gabenama mediena, kiti miško ištekliai, įsigyti neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas, arba gabenami teisės aktų nustatytą tvarką pažeidžiant sumedžioti gyvūnai; 3) reikalauti iš juridinių ir fizinių asmenų pažymų apie miško išteklių įsigijimą ir naudojimą, o jeigu jų nėra, – reikalauti žodinių ir raštiškų pasiaiškinimų dėl veiksmų, susijusių su miško išteklių naudojimu; (6 str. 2 d. 1 pastraipa, 1-3 p. - LR 2005 02 15 įstatymo Nr. X-119 redakcija, galiojo nuo 2005 03 05 iki 2017 04 26) 4) įstatymų nustatyta tvarka paimti iš asmenų, padariusių administracinės teisės pažeidimus, neteisėtai įsigytą medieną, kitus miško išteklius ar sumedžiotus gyvūnus, brakonieriavimo priemones; (6 str. 2 d. 4 p. - LR 2005 02 15 įstatymo Nr. X-119 redakcija, galiojo nuo 2005 03 05 iki 2016 12 31) 4) įstatymų nustatyta tvarka paimti iš asmenų, padariusių administracinius nusižengimus, neteisėtai įsigytą medieną, kitus miško išteklius ar sumedžiotus gyvūnus, brakonieriavimo priemones; (6 str. 2 d. 4 p. - LR 2016 09 27 įstatymo Nr. XII-2641 redakcija, galiojo nuo 2017 01 01 iki 2017 04 26) 5) asmenis, padariusius administracinius teisės pažeidimus, įstatymų nustatyta tvarka pristatyti į policiją arba į savivaldybės seniūnijos patalpas kaimo gyvenamojoje vietovėje asmens tapatybei nustatyti; (6 str. 2 d. 5 p. - LR 2005 02 15 įstatymo Nr. X-119 redakcija, galiojo nuo 2005 03 05 iki 2016 12 31) 5) asmenis, padariusius administracinius nusižengimus, jų sutikimu, įstatymų nustatyta tvarka pristatyti į policiją arba į savivaldybės seniūnijos patalpas kaimo gyvenamojoje vietovėje asmens tapatybei nustatyti, o jiems nesutinkant – kreiptis į policiją dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sulaikymo; (6 str. 2 d. 5 p. - LR 2016 09 27 įstatymo Nr. XII-2641 redakcija, galiojo nuo 2017 01 01 iki 2017 04 26) 6) sustabdyti arba uždrausti neteisėtą ūkinę veiklą miško valdoje, jeigu šia veikla pažeidžiamas šis įstatymas, kitų teisės aktų reikalavimai ir daroma žala miškui; (6 str. 2 d. 6 p. - LR 2005 02 15 įstatymo Nr. X-119 redakcija, galiojo nuo 2005 03 05 iki 2017 04 26) 7) įstatymų nustatyta tvarka surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, skirti administracines nuobaudas už šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekse; (6 str. 2 d. 7 p. - LR 2005 02 15 įstatymo Nr. X-119 redakcija, galiojo nuo 2005 03 05 iki 2016 12 31) 7) įstatymų nustatyta tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, skirti administracines nuobaudas už šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus, numatytus Administracinių nusižengimų kodekse; (6 str. 2 d. 7 p. - LR 2016 09 27 įstatymo Nr. XII-2641 redakcija, galioj nuo 2017 01 01 iki 2017 04 26) 8) Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nustatyta tvarka saugoti, laikyti ir nešioti šaunamąjį ginklą, o šio straipsnio 3–9 dalyse nustatyta tvarka naudoti šaunamąjį ginklą, fizinę ir psichinę prievartą bei specialiąsias priemones; (6 str. 2 d. 8 p. - LR 2005 02 15 įstatymo Nr. X-119 redakcija, galiojo nuo 2005 03 05 iki 2017 04 26) 9) įstatymų nustatyta tvarka surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus, nagrinėti bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo, skirti ekonomines sankcijas juridiniams asmenims už šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme; (6 str. 2 d. papildyta 9 p. - LR 2016 04 14 įstatymo Nr. XII-2304 redakcija, galiojo nuo 2016 08 01 iki 2017 04 26) 10) valstybiniai miškų pareigūnai turi ir kitų įstatymų suteiktų teisių. (6 str. 2 d. 10 p. - LR 2005 02 15 įstatymo Nr. X-119 redakcija, galiojo nuo 2005 03 05 iki 2017 04 26) 3. Atlikdamas tarnybines pareigas valstybinis miškų pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą (fizinę jėgą, kovinių imtynių veiksmus) ir psichinę prievartą (įspėjimą apie ketinimą panaudoti fizinę prievartą, specialiąsias priemones ar šaunamąjį ginklą), specialiąsias priemones (įstatymų leidžiamas priemones (gumines lazdas, antrankius ir surišimo priemones, asmens apsaugai skirtas dujas, transporto priemonių priverstinio stabdymo priemones, elektrošoko įrenginius, tarnybinius šunis), skirtas savigynai, asmenims sulaikyti, sutramdyti, kai jie kelia ar gali kelti grėsmę valstybiniam miškų pareigūnui, taip pat skirtas transporto priemonėms priverstinai stabdyti): 1) siekdamas apsaugoti save nuo gresiančio pavojaus gyvybei; 2) kai asmuo vengia vykdyti teisėtą valstybinio miškų pareigūno reikalavimą; 3) prieš transporto priemonę, kai jos vairuotojas nepakluso valstybinio miškų pareigūno aiškiai išreikštam teisėtam reikalavimui sustoti. 4. Valstybinis miškų pareigūnas, atlikdamas tarnybines pareigas, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą: 1) prieš asmenį gindamas save nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei nusikalstamo kėsinimosi; 2) sulaikydamas asmenį, įtariamą nusikalstamos veikos padarymu, ar ją padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, taip pat atsisakantį įvykdyti teisėtą reikalavimą padėti ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima sužaloti žmogų; 3) prieš gyvūną, kai jis kelia grėsmę pareigūno gyvybei ar sveikatai. 5. Valstybinis miškų pareigūnas turi teisę panaudoti prievartos priemones tik esant tarnybiniam būtinumui ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, tik po to, kai įtikinimo priemonės buvo neveiksmingos arba negalimos. Prievartos priemonės rūšį ir jos panaudojimo ribas valstybinis miškų pareigūnas pasirenka atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį ir individualias pažeidėjo savybes. Naudodamas prievartą valstybinis miškų pareigūnas privalo stengtis išvengti didelės žalos žmonėms ir turtui. 6. Prieš naudodamas prievartą, valstybinis miškų pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę valstybinio miškų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas. 7. Apie valstybinio miškų pareigūno panaudotą prievartą, sukėlusią asmens mirtį arba sužalojimą, nedelsiant informuojamas prokuroras. (6 str. 3-7 d. - LR 2005 02 15 įstatymo Nr. X-119 redakcija, galiojo nuo 2005 03 05 iki 2017 04 26) 8. Draudžiama panaudoti kovinių imtynių veiksmus, specialiąsias priemones ir šaunamąjį ginklą prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, kai akivaizdu, kad jie neįgalūs ar nepilnamečiai (jeigu jų amžius žinomas pareigūnui arba išvaizda atitinka amžių), išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu gyvybei būdu arba kai užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai. (6 str. 8 d. - LR 2014 09 25 įstatymo Nr. XII-1160 redakcija, galiojo nuo 2014 10 04 iki 2017 04 26) 9. Valstybinis miškų pareigūnas, nesukeldamas grėsmės įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą, išsikviesti pagalbą arba įspėti apie galimą šaunamojo ginklo panaudojimą. (6 str. 9 d. - LR 2005 02 15 įstatymo Nr. X-119 redakcija, galiojo nuo 2005 03 05 iki 2017 04 26) 10. Valstybiniai miškų pareigūnai ir miškų urėdijos darbuotojai neturi teisės dirbti pagal darbo sutartis, būti steigėjais ar juridinio asmens dalyviais (akcininkais, nariais, dalininkais) privačiose medienos ruošos, medienos perdirbimo, prekybos mediena ir medžioklės aptarnavimo įmonėse, vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą ir kitais įstatymais draudžiamą veiklą. (6 str. 10 d. - LR 2015 06 23 įstatymo Nr. XII-1839 redakcija, galiojo nuo 2015 10 01 iki 2017 04 26) 11. Valstybinių miškų pareigūnų – miškų urėdijų miško apsaugos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gyvybė ir sveikata papildomai privalomai draudžiamos nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su nustatytų pareigų vykdymu, tais atvejais, kai netaikomos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatos. Draudimo išmokų dydžiai nustatomi kolektyvinėse arba darbo sutartyse ir negali būti mažesni už nurodytus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. (6 str. 11 d. - LR 2005 02 15 įstatymo Nr. X-119 redakcija, galiojo nuo 2005 03 05 iki 2017 04 26) 6 straipsnis. Valstybinių miškų pareigūnų pareigos, teisės ir socialinės garantijos 1. Valstybiniai miškų pareigūnai atlieka šias pareigas: 1) vykdo valstybinę miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę; 2) organizuoja ir vykdo miškų apsaugą nuo neteisėtų veiksmų – savavališko miško kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų, medienos ir miško išteklių grobstymo, brakonieriavimo, miško teršimo, šiukšlinimo, neteisėto lankymosi miške, miško padegimo, naminių gyvulių miškams daromos žalos; 3) kontroliuoja, kaip miško valdytojai, savininkai ir naudotojai saugo mišką nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, laiku ir tinkamai atkuria iškirstą mišką, mišką naudoja tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai ūkininkauja miško žemėje (miške), palaiko dirvožemio našumą, saugo biologinę įvairovę, laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų; 4) gavę pranešimą apie šio įstatymo ir kitų gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imasi visų priemonių, kad būtų išaiškintas pažeidimas ir nustatyti pažeidėjai, o jei patys to padaryti negali, informuoja kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti; 5) konsultuoja privačių miškų savininkus miškininkavimo klausimais; 6) vykdo švietėjišką veiklą miškų ūkio klausimais. 2. Valstybiniai miškų pareigūnai turi šias teises: 1) turėti ir nešioti nustatyto pavyzdžio uniformą ir skiriamuosius ženklus; 2) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka stabdyti ir tikrinti transportą ir dokumentus, įtarus, kad šiuo transportu gabenama mediena, kiti miško ištekliai, įsigyti neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas, arba gabenami pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką sumedžioti gyvūnai; 3) reikalauti iš juridinių ir fizinių asmenų pažymų apie miško išteklių įsigijimą ir naudojimą, o jeigu jų nėra, – reikalauti žodinių ir rašytinių pasiaiškinimų dėl veiksmų, susijusių su miško išteklių naudojimu; 4) įstatymų nustatyta tvarka paimti iš asmenų, padariusių administracinius nusižengimus, neteisėtai įsigytą medieną, kitus miško išteklius ar sumedžiotus gyvūnus, brakonieriavimo priemones; 5) asmenis, padariusius administracinius nusižengimus, jų sutikimu įstatymų nustatyta tvarka pristatyti į policiją arba į savivaldybės seniūnijos patalpas kaimo gyvenamojoje vietovėje asmens tapatybei nustatyti, o kai jie nesutinka, – kreiptis į policiją dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sulaikymo; 6) sustabdyti arba uždrausti neteisėtą ūkinę veiklą miško valdoje, jeigu šia veikla pažeidžiamas šis įstatymas, kitų teisės aktų reikalavimai ir daroma žala miškui; 7) įstatymų nustatyta tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, skirti administracines nuobaudas už šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse; 8) Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nustatyta tvarka saugoti, nešioti šaunamąjį ginklą, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, išskyrus 41 straipsnio 5 dalies 4 ir 5 punktus, nustatytais atvejais ir tvarka panaudoti psichinę ir fizinę prievartą bei šaunamąjį ginklą; 9) įstatymų nustatyta tvarka surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus, nagrinėti bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo, skirti ekonomines sankcijas juridiniams asmenims už šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme; 10) kitų įstatymų suteiktas teises. 3. Valstybiniai miškų pareigūnai ir miškų urėdijos darbuotojai neturi teisės dirbti pagal darbo sutartis, būti privačių medienos ruošos, medienos perdirbimo, prekybos mediena ir medžioklės aptarnavimo įmonių steigėjais ar juridinio asmens dalyviais (akcininkais, nariais, dalininkais), vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą ir kitų įstatymų draudžiamą veiklą. (6 str. 1-3 d. - LR 2017 04 20 įstatymo Nr. XIII-291 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 04 27) 4. Valstybinių miškų pareigūnų – miškų urėdijų miško apsaugos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gyvybė ir sveikata papildomai privalomai draudžiamos nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su nustatytų pareigų vykdymu, tais atvejais, kai netaikomos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatos. Draudimo išmokų dydžiai nustatomi kolektyvinėse arba darbo sutartyse ir negali būti mažesni už nurodytus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. (6 str. 4 d. - LR 2017 04 20 įstatymo Nr. XIII-291 redakcija, galiojo nuo 2017 04 27 iki 2017 12 31) 4. Valstybinių miškų pareigūnų – valstybinių miškų miško apsaugos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gyvybė ir sveikata papildomai privalomai draudžiamos nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su nustatytų pareigų vykdymu. Draudimo išmokų dydžiai nustatomi kolektyvinėse arba, jų nesant, darbo sutartyse ir negali būti mažesni už nurodytus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. (6 str. 4 d. - LR 2017 07 11 įstatymo Nr. XIII-628 redakcija, įsigaliojo nuo 2018 01 01) 7 straipsnis. Ekonominis valstybinio miškų ūkio reguliavimas 1. Lietuvos Respublikoje veiklą vykdo 42 miškų urėdijos. Miškų urėdijos veikia pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas. Įvertinant miškų urėdijų kapitalą, žemė ir miškas vertine išraiška į apskaitą neįtraukiami. Miškų urėdijos Civilinio kodekso ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, pritarus valdymo organui – valdybai, jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, būtinam saugoti miškus nuo gaisrų, kitų stichinių nelaimių, miško kenkėjų, ligų, kitų veiksmų, darančių žalą miškams, jų gyvūnijai ir augalijai, miškų ūkio veiklos integruotoms informacinėms sistemoms įsigyti. Jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo kontrolę nustatyta tvarka vykdo Aplinkos ministerija. (7 str. 1 d. - LR 2015 05 14 įstatymo Nr. XII-1690 redakcija, galiojo nuo 2015 05 16 iki 2016 09 30) 1. Lietuvos Respublikoje veiklą vykdo 42 miškų urėdijos. Miškų urėdijos veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas. Miškų urėdijos Civilinio kodekso ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti įsigyti. Jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo kontrolę nustatyta tvarka vykdo Aplinkos ministerija. (7 str. 1 d. - LR 2016 06 30 įstatymo Nr. XII-2584 redakcija, galiojo nuo 2016 10 01 iki 2017 12 31) 1. Lietuvos Respublikoje miškų urėdija (urėdijos) veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės nustatyta tvarka didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje parduoda žaliavinę medieną, miško kirtimo liekanas ir nenukirstą mišką. Didmeninė prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis vykdoma per elektroninę medienos pardavimo sistemą organizuojant aukcionus ilgalaikėms (nuo trijų iki dešimties metų trukmės), pusmetinėms (šešių mėnesių trukmės) ir trumpalaikėms (iki trijų mėnesių trukmės) sutartims sudaryti. Mažmeninėje prekyboje parduodama iki 7 procentų metinės pagrindinių miško kirtimų normos ir miško tarpinio naudojimo apimties. Mažmeninėje prekyboje parduodamas nenukirstas miškas ir žaliavinė mediena, prioritetą teikiant malkinės medienos pardavimui gyventojams. (7 str. 1 d. - LR 2017 07 11 įstatymo Nr. XIII-628 redakcija, įsigaliojo nuo 2018 01 01) 2. Bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka miško valdytojams nustatomi privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Šie atskaitymai įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti (miškų inventorizavimui, apskaitai, valstybinių miškų miškotvarkos projektams rengti, bendrai, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, valstybinei miškų priešgaisrinei sistemai organizuoti ir išlaikyti, stichinių nelaimių padariniams ir masinių ligų bei kenkėjų židiniams likviduoti, miško mokslo ir projektavimo darbams, privačių miškų savininkams konsultuoti bei mokyti, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis, miško kelių ir susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir taisymui (remontui), informacijai apie miškus viešinti, Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų ūkio srityje bei kitoms bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti). Lėšas administruoja ir jų naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. (7 str. 2 d. - LR 2014 01 23 įstatymo Nr. XII-761 redakcija, galiojo nuo 2015 01 01 iki 2017 12 31) 2. Bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti ir gamtotvarkos priemonėms miškuose įgyvendinti Vyriausybės nustatyta tvarka miško valdytojams nustatomi privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Šie atskaitymai įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti (miškų inventorizavimui, apskaitai, valstybinių miškų miškotvarkos projektams rengti, bendrai, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, valstybinei miško priešgaisrinės apsaugos sistemai organizuoti ir išlaikyti, stichinių nelaimių padariniams ir masinių ligų bei kenkėjų židiniams likviduoti, miško mokslo ir projektavimo darbams, privačių miškų savininkams konsultuoti bei mokyti, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis, miško kelių ir susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir taisymui (remontui), informacijai apie miškus viešinti, Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų ūkio ir gamtotvarkos priemonių miškuose srityse bei kitoms bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti). Lėšas administruoja ir jų naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. (7 str. 2 d. - LR 2017 07 11 įstatymo Nr. XIII-628 redakcija, įsigaliojo nuo 2018 01 01) 3. Bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 10 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. (7 str. 3 d. - LR 2013 06 18 įstatymo Nr. XII-386 redakcija, įsigaliojo nuo 2014 01 01) 4. Valstybinių miškų (miško žemės ir medynų) vertė apskaičiuojama vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta metodika ir buhalterinėje apskaitoje registruojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu. 5. Valstybiniuose miškuose esanti miško infrastruktūra, sukurta iš miško valdytojo lėšų ir (arba) jam skirtų valstybės lėšų, nuosavybės teise priklauso valstybei. (7 str. papildytas 4, 5 d. - LR 2016 06 30 įstatymo Nr. XII-2584 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 10 01) 8 straipsnis. Asmenų lankymasis miške 1. Fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis miškuose, išskyrus rezervatų ir specialios paskirties objektų (pasienio zona, kariniai objektai ir kt.) miškus ir miškus, kuriuose tai apriboja kiti įstatymai. Asmenys gali rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą, išskyrus augalų rūšis, kurių sąrašą tvirtina Aplinkos ministerija, riešutauti, uogauti ir grybauti, valstybiniuose miškuose laikyti bites aviliuose ir bitidėse, laikydamiesi šio įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų. 2. Savivaldybių vykdomosios institucijos miškų urėdijų ir valstybinių parkų direkcijų ar privačių miškų savininkų teikimu, o miestų miškuose – be šio teikimo, kai yra svarbių priežasčių (didelis miško gaisrų pavojus, miško kirtimai, specializuoto ūkio plotai, saugomi objektai, būtinumas išsaugoti miško išteklius, miško verslai ir pan.), gali visuose miškuose uždrausti ar apriboti fizinių asmenų lankymąsi bei vaistažolių, grybų, uogų ir kitų miško išteklių naudojimą. (8 str. 2 d. - LR 2001 04 10 įstatymo Nr. IX-240 redakcija, galiojo nuo 2001 07 01 iki 2017 12 31) 2. Savivaldybių vykdomosios institucijos miško valdytojo teikimu, o miestų miškuose – be šio teikimo, kai yra svarbių priežasčių (didelis miško gaisrų pavojus, miško kirtimai, specializuoto ūkio plotai, saugomi objektai, būtinumas išsaugoti miško išteklius, miško verslai ir pan.), gali visuose miškuose uždrausti ar apriboti fizinių asmenų lankymąsi bei vaistažolių, grybų, uogų ir kitų miško išteklių naudojimą. (8 str. 2 d. - LR 2017 07 11 įstatymo Nr. XIII-628 redakcija, įsigaliojo nuo 2018 01 01) 3. Miškų lankymą ir miško išteklių naudojimą saugomose teritorijose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas ir saugomų teritorijų nuostatai, tvirtinami Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos. 4. Uždraustų ar apribotų lankyti miškų ribas rodo miško valdytojo, savininko ar naudotojo pastatyti informaciniai ženklai. 5. Miškų lankymą reglamentuoja Lankymosi miške taisyklės. Šias taisykles tvirtina aplinkos ministras. (8 str. papildytas 5 d. - LR 2016 04 14 įstatymo Nr. XII-2304 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 08 01) II SKYRIUS MIŠKO NAUDOJIMAS 9 straipsnis. Miško valdytojų, savininkų ir naudotojų pareigos 1. Miškai turi būti tvarkomi pagal nepertraukiamo naudojimo principą, kad mediena bei kiti miško ištekliai būtų nuolat tiekiami ir būtų išlaikyta metinė ar periodinė pusiausvyra tarp medienos prieaugio ir jos naudojimo masto. 2. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo saugoti miškus nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, laiku ir tinkamai atkurti iškirstą mišką, mišką naudoti tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai ūkininkauti miško žemėje (miške), palaikyti dirvožemio našumą, saugoti biologinę įvairovę, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. 3. Miško naudotojai privalo sutvarkyti naudojant mišką sudarkytus miško plotus taip, kad jie tiktų naudoti pagal paskirtį, tausoti miško kelius, sausinimo sistemas ir kitus technologinius įrenginius, nepažeisti miško valdytojų, savininkų ir kitų naudotojų teisių bei teisėtų interesų. 4. Miško valdytojai ir naudotojai valstybiniuose miškuose privalo laikytis Nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo taisyklių. Šias taisykles tvirtina Vyriausybė. Valstybiniuose miškuose medienos ruošėjai per miško naudojimo leidime nustatytus terminus, įskaitant pratęstus terminus, privalo iškirsti mišką ir išvežti pagamintą medieną. Miško kirtimo ir pagamintos medienos išvežimo terminai, jeigu medienos ruošėjai pageidauja, pratęsiami iki 6 mėnesių. Per nustatytą terminą, įskaitant ir pratęstąjį, neiškirstas miškas ir neišvežta žaliavinė mediena neatlygintinai pereina miško valdytojui. Miško kirtimo ir pagamintos medienos išvežimo terminų nustatymą reglamentuoja Nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo taisyklės. 5. Miško savininkai privalo laikytis šio įstatymo, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų, taip pat privalomų vykdyti miškotvarkos projekto dalių – pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos, miško atkūrimo bei aplinkosaugos reikalavimų. 6. Draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. 7. Draudžiama ištraukti ar išvežti savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, augusius miško žemėje, ir pagamintą apvaliąją medieną, jei tai pažeidžia aplinkos ministro nustatytą savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarką. (9 str. papildytas 7 d. - LR 2016 04 14 įstatymo Nr. XII-2304 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 08 01) (Buvusias 9 straipsnio 7 ir 8 dalis laikyti atitinkamai 8 ir 9 dalimis nuo 2016 08 01 pagal LR 2016 04 14 įstatymą Nr. XII-2304) 8. Privačių miškų savininkai Aplinkos ministerijos ir Statistikos departamento nustatyta tvarka teikia informaciją ir statistikos duomenis apie miškų ūkio veiklą savo valdose. 9. Apvaliosios medienos ir nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo, apvaliosios medienos apskaitos, klasifikavimo ir ženklinimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. (9 str. 9 d. - LR 2015 06 23 įstatymo Nr. XII-1839 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 10 01) 91 straipsnis. Nepriklausomų medienos matuotojų veiklos reglamentavimas 1. Nepriklausomas medienos matuotojas gali teikti nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo paslaugas. Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija ar jų padaliniai gali teikti nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo paslaugas, jeigu jų darbuotojas (fizinis asmuo) turi jam išduotą nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą išduoda, jo galiojimą sustabdo ir galiojimo sustabdymą panaikina, taip pat atestato galiojimą panaikina Valstybinė miškų tarnyba aplinkos ministro nustatyta tvarka. Asmuo, norintis gauti nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą, privalo turėti aukštąjį universitetinį ir (arba) aukštąjį koleginį, ir (arba) aukštesnįjį miškininkystės išsilavinimą arba jam lygiavertį išsilavinimą ir ne trumpesnę kaip vienų metų darbo, susijusio su nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimu ir kokybės vertinimu, patirtį. Nepriklausomam medienos matuotojui išduotas kvalifikacijos atestatas galioja neterminuotai. 2. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatas neišduodamas, jeigu asmuo yra pripažintas kaltu dėl nenukirsto miško ar medienos matavimo ar kokybės vertinimo pažeidimų Lietuvos Respublikos teritorijoje ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nėra praėjęs teisės aktų nustatytas terminas, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmuo yra neteistas. Ši nuostata mutatis mutandis taikoma valstybės narės piliečiui ar kitam fiziniam asmeniui, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis laisvo judėjimo valstybėse narėse teisėmis ir siekia vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą Lietuvos Respublikoje. 3. Valstybių narių piliečiai ar kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis laisvo judėjimo valstybėse narėse teisėmis, įgiję nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikaciją ne Lietuvos Respublikoje, o kitose valstybėse narėse, gali pagal darbo sutartį ar savarankiškai vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą Lietuvos Respublikoje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Nepriklausomų medienos matuotojų profesinė kvalifikacija, įgyta kitose valstybėse narėse, yra pripažįstama pagal Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatas. 4. Valstybinė miškų tarnyba, nustačiusi, kad nepriklausomas medienos matuotojas pažeidė nenukirsto miško ar medienos matavimą arba medienos kokybės nustatymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, raštu įspėja nepriklausomą medienos matuotoją apie galimą nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymą ir nustato protingą terminą pažeidimui pašalinti. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimas sustabdomas nepriklausomam medienos matuotojui per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimo arba Valstybinei miškų tarnybai nustačius pakartotinį nenukirsto miško ar medienos matavimą arba medienos kokybės nustatymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą per vienus metus. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimas nestabdomas, jeigu vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu pažeidimas pripažįstamas mažareikšmiu. 5. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nepriklausomas medienos matuotojas pašalina nustatytą pažeidimą, dėl kurio buvo sustabdytas nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimas, išklauso aplinkos ministro nustatytus reikalavimus atitinkančius nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo kvalifikacijos kursus ir pateikia tai įrodančius dokumentus. 6. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimas panaikinamas, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) nepriklausomas medienos matuotojas pateikia prašymą panaikinti nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą; 2) dėl nepriklausomo medienos matuotojo buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas, padarytas vykdant nepriklausomo medienos matuotojo veiklą; 3) nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatui gauti buvo pateikti suklastoti dokumentai; 4) nepriklausomas medienos matuotojas per Valstybinės miškų tarnybos nustatytą protingą terminą neatlieka šio straipsnio 5 dalyje nustatytų pareigų. 7. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatas laikomas negaliojančiu nepriklausomam medienos matuotojui mirus. (papildyta 91 str. - LR 2015 06 23 įstatymo Nr. XII-1839 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 10 01. Iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti nepriklausomų medienos matuotojų kvalifikacijos atestatai galioja iki juose nurodyto termino pabaigos) 10 straipsnis. Miško valdytojų, savininkų ir naudotojų teisė naudotis mišku bei jo ištekliais 1. Privačių miškų savininkai teisę naudotis mišku įgyja gavę žemės sklypo nuosavybę patvirtinantį dokumentą. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus tvirtina Vyriausybė, atsižvelgdama į privačių miškų savininkų organizacijų siūlymus. 2. Miško valdytojai ir naudotojai Vyriausybės arba jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka turi teisę naudoti mišką bei jo išteklius (medienos ir kitų miško išteklių ruošai, moksliniams tyrimams, mokymui, bitininkystei, naminių gyvulių ganymui, gamtinių kompleksų apsaugai ir kitiems įstatymams neprieštaraujantiems tikslams). Pagal šią tvarką numatytais atvejais teisė vykdyti medienos ir kitų miško išteklių ruošą įgyjama gavus nustatytos formos leidimus. Ši teisė baigiasi, kai gavęs leidimą asmuo miršta, reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį pasibaigia leidimo galiojimo laikas ar nustatyta tvarka leidimas pripažįstamas negaliojančiu. 3. Miško valdytojų, savininkų ir naudotojų teises saugo įstatymai. Pažeistos teisės turi būti atkuriamos, o padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Miško valdytojų, savininkų ir naudotojų teisės gali būti apribotos įstatymų nustatyta tvarka visuomenės, aplinkos bei miško apsaugos interesais. 101 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos miško žemėje Specialiosios žemės naudojimo sąlygos miško žemėje nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. (papildyta 101 str. - LR 2019 06 06 įstatymo Nr. XIII-2181 redakcija, įsigalioja nuo 2020 01 01; TAR, 2019-06-20, Nr. 9963) 11 straipsnis. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis 1. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais: 1) valstybei svarbiems projektams įgyvendinti; 2) inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti; 3) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti; 4) naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas; (11 str. 1 d. 1 pastraipa, 1-4 p. - LR 2014 01 23 įstatymo Nr. XII-761 redakcija, įsigaliojo nuo 2014 02 01) 5) krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiems krašto apsaugos tikslams, formuoti; (11 str. 1 d. 5 p. - LR 2014 01 23 įstatymo Nr. XII-761 redakcija, galiojo nuo 2014 02 01 iki 2017 07 17) 5) teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos tikslams ir krašto apsaugos tikslams; (11 str. 1 d. 5 p. - LR 2017 07 11 įstatymo Nr. XIII-616 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 07 18) 6) atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės tokių teritorijų formuoti ne miško žemėje; 7) buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą; 8) gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę; (11 str. 1 d. 6-8 p. - LR 2014 01 23 įstatymo Nr. XII-761 redakcija, įsigaliojo nuo 2014 02 01) 9) teisėtai pastatyto gyvenamojo namo arba gyvenamojo namo kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti. (11 str. 1 d. 9 p. - LR 2014 01 23 įstatymo Nr. XII-761 redakcija, galioja nuo 2014 02 01 iki 2019 12 31) 9) teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti. (11 str. 1 d. 9 p. - LR 2019 11 14 įstatymo Nr. XIII-2527 redakcija, įsigalioja nuo 2020 01 01; TAR, 2019-11-29, Nr. 19115) 2. Paversti miško žemę kitomis naudmenomis draudžiama: 1) I grupės miškuose; 2) II grupės – ekosistemų apsaugos miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 7 ir 9 punktuose nustatytus atvejus; 3) III grupės – draustinių miškuose ir valstybinių rezervatų apsaugos zonų miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 7 ir 9 punktuose nustatytus atvejus; (11 str. 2 d. 1-3 p. - LR 2014 01 23 įstatymo Nr. XII-761 redakcija, galiojo nuo 2014 02 01 iki 2017 07 17) 4) kituose miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 8 punktuose nurodytus atvejus, jeigu atitinkamų objektų statyba ar atitinkamų teritorijų formavimas numatytas bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose arba šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose. Šiame punkte nustatyti draudimai ir apribojimai netaikomi miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis šio straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktuose nustatytais atvejais. (11 str. 2 d. 4 p. - LR 2014 01 23 įstatymo Nr. XII-761 redakcija, galiojo nuo 2014 02 01 iki 2016 09 30) 4) kituose miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 8 punktuose nurodytus atvejus, jeigu atitinkamų objektų statyba ar atitinkamų teritorijų formavimas numatytas bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose arba šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose. Šiame punkte nustatyti draudimai ir apribojimai netaikomi miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis šio straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktuose nustatytais atvejais ir 4 punkte nustatytu atveju, kai baigiama eksploatuoti šiuo metu naudojamo telkinio dalis, dėl kurios yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas, ir nėra galimybės tęsti telkinio eksploatavimo ne miško žemėje. (11 str. 2 d. 4 p. - LR 2016 06 30 įstatymo Nr. XII-2584 redakcija, galiojo nuo 2016 10 01 iki 2017 07 17) 2. Paversti miško žemę kitomis naudmenomis draudžiama: 1) I grupės miškuose; 2) II grupės – ekosistemų apsaugos miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 7 ir 9 punktuose nustatytus atvejus; 3) III grupės – draustinių miškuose ir valstybinių rezervatų apsaugos zonų miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 7 ir 9 punktuose nustatytus atvejus; (11 str. 2 d. 1-3 p. - LR 2017 07 11 įstatymo Nr. XIII-616 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 07 18) 4) kituose miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 8 punktuose nurodytus atvejus, jeigu atitinkamų objektų statyba ar atitinkamų teritorijų formavimas numatytas bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose arba šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose. Šiame punkte nustatyti draudimai ir apribojimai netaikomi miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis šio straipsnio 1 dalies 5, 7 ir 9 punktuose nustatytais atvejais ir 4 punkte nustatytu atveju, kai baigiama eksploatuoti šiuo metu naudojamo telkinio dalis, dėl kurios yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas, ir nėra galimybės tęsti telkinio eksploatavimo ne miško žemėje. (11 str. 2 d. - LR 2017 07 11 įstatymo Nr. XIII-616 redakcija, galiojo nuo 2017 07 18 iki 2018 10 31) 4) kituose miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 7, 8, 9 punktuose nurodytus atvejus ir šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą atvejį, kai baigiama eksploatuoti šiuo metu naudojamo telkinio dalis, dėl kurios yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas, ir nėra galimybės tęsti telkinio eksploatavimo ne miško žemėje, jeigu atitinkamų objektų statyba ar atitinkamų teritorijų formavimas numatytas bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose arba šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose. Šiame punkte nustatyti draudimai ir apribojimai netaikomi miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu atveju. (11 str. 2 d. 4 p. - LR 2018 06 29 įstatymo Nr. XIII-1404 redakcija, įsigaliojo nuo 2018 11 01) 3. Valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose esančią miško žemę paversti kitomis naudmenomis leidžiama tik reikmėms, susijusioms su: 1) šių saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu, pritaikymu visuomenės poreikiams ir naudojimu rekreacijai, jeigu tai numatyta šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose ir neprieštarauja šių saugomų teritorijų nuostatams; 2) valstybei svarbių projektų įgyvendinimu; 3) šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose ar bendruosiuose planuose numatytų visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijų formavimu; (11 str. 3 d. 1 pastraipa, 1-3 p. - LR 2014 01 23 įstatymo Nr. XII-761 redakcija, įsigaliojo nuo 2014 02 01) 4) šio straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktuose nustatytais atvejais. (11 str. 3 d. 4 p. - LR 2014 01 23 įstatymo Nr. XII-761 redakcija, galiojo nuo 2014 02 01 iki 2017 07 17) 4) šio straipsnio 1 dalies 5, 7 ir 9 punktuose nustatytais atvejais. (11 str. 3 d. 4 p. - LR 2017 07 11 įstatymo Nr. XIII-616 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 07 18) 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytuose miškuose miško žemę paversti kitomis naudmenomis leidžiama, jeigu šio straipsnio 1 dalies 1–6, 8 punktuose nurodyti atvejai yra numatyti bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose. 5. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose. 6. Miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik po to, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose ir Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų. 7. Kai miško žemę planuojama paversti kitomis naudmenomis, pirmenybė teikiama tai miško žemei, kuri neapaugusi mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės) ir kurioje auga mažo skalsumo stichinių veiksnių sudarkyti ar kitaip išretėję medynai. Visais atvejais turi būti atsižvelgiama į miškų aplinkosaugos reikšmę. (11 str. 4-7 d. - LR 2014 01 23 įstatymo Nr. XII-761 redakcija, įsigaliojo nuo 2014 02 01) 8. Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija. Reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės. (11 str. 8 d. - LR 2014 01 23 įstatymo Nr. XII-761 redakcija, galioja nuo 2014 02 01 iki 2017 08 31) 8. Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija. Reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės, taip pat kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai. (11 str. 8 d. - LR 2017 07 11 įstatymo Nr. XIII-616 redakcija, galioja nuo 2017 09 01 iki 2018 12 31) 8. Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą atvejį, III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija. Reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės, taip pat kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai. (11 str. 8 d. - LR 2018 11 15 įstatymo Nr. XIII-1644 redakcija, įsigaliojo nuo 2019 01 01) 9. Privačios miško žemės savininkai, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo Vyriausybės nustatyta tvarka nuosavybės teise priklausančioje žemėje įveisti mišką ne mažesniame plote negu kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės plotas arba sumokėti į valstybės biudžetą šio straipsnio 8 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją. Privačią miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, įveisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis negu dvigubo dydžio kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo plotas, II grupės miškuose – ne mažesnis negu trigubo dydžio kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo plotas. Privačios miško žemės naudotojai, įskaitant servituto turėtojus, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo sumokėti į valstybės biudžetą šio straipsnio 8 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją. 10. Sumokėtos piniginės kompensacijos įtraukiamos į valstybės biudžeto pajamas ir naudojamos naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytoms priemonėms finansuoti. Kompensacijų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. 11. Miško iškirtimas technologinėms ir gamybinėms miško ūkio reikmėms (medelynams įrengti, miško ūkiniams keliams tiesti, priešgaisrinėms juostoms, technologiniams proskiebiams, poilsio aikštelėms ir medienos sandėliams įrengti, nustatyta tvarka žvyrui ir smėliui kasti miško ūkio reikmėms) nėra miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis. (11 str. 9-11 d. - LR 2014 01 23 įstatymo Nr. XII-761 redakcija, įsigaliojo nuo 2014 02 01) 12. Teritorijose, skirtose krašto apsaugos tikslams, miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis netaikant šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų, kai Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės miško žemės plotų pavertimo kitomis naudmenomis, o jeigu tai valstybinės reikšmės miškai, – ir nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų. (11 str. papildytas 12 d. - LR 2017 07 11 įstatymo Nr. XIII-616 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 09 01) 13. Jeigu šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti atvejai yra numatyti bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis ir netaikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų, kai tai reikalinga valstybei svarbiems projektams įgyvendinti ir kai Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės miško žemės plotų pavertimo kitomis naudmenomis, o jeigu tai valstybinės reikšmės miškai, – ir nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų. (11 str. papildytas 13 d. - LR 2019 03 14 įstatymo Nr. XIII-1988 redakcija, įsigalioja nuo 2019 11 01; TAR, 2019-03-25, Nr. 4584) 12 straipsnis. Miško žemės sausinimas, tręšimas ir kelių per miško žemę tiesimas 1. Miško žemės sausinimas, tręšimas ir nuodingųjų cheminių medžiagų miško žemėje naudojimas negali prieštarauti Aplinkos apsaugos įstatymui ir atitinkamiems teisės aktams. 2. Miško žemės sausinimo sistemų ir miško kelių, einančių per keleto miško savininkų ir valdytojų valdas, priežiūrą ir remontą privalo atlikti tų valdų valdytojai, savininkai ar naudotojai teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Miško žemės sausinimo sistemų priežiūros darbai atliekami, miško keliai tiesiami miško valdytojų, savininkų, naudotojų, savivaldybės, Kelių fondo ir kitomis lėšomis. III SKYRIUS LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ VALSTYBĖS KADASTRAS IR MIŠKOTVARKOS PROJEKTAS 13 straipsnis. Valstybinė miškų inventorizacija, miškų apskaita ir miškų kadastras 1. Valstybinės miškų inventorizacijos ir miškų apskaitos tikslas – nustatyti miško išteklius, jų kokybę, teikti informaciją apie miškų gamtinę ir ūkinę būklę. Valstybinė miškų inventorizacija atliekama visuose miškuose. Miškų urėdijose, valstybiniuose rezervatuose ir valstybiniuose parkuose inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą ne tik miško, bet ir valstybinė ne miško žemė (žemės ūkio naudmenos, vandenys ir kt.). (13 str. 1 d. - LR 2011 06 16 įstatymo Nr. XI-1448 redakcija, galiojo nuo 2011 07 01 iki 2017 12 31) 1. Valstybinės miškų inventorizacijos ir miškų apskaitos tikslas – nustatyti miško išteklius, jų kokybę, teikti informaciją apie miškų gamtinę ir ūkinę būklę. Valstybinė miškų inventorizacija atliekama visuose miškuose. (13 str. 1 d. - LR 2017 07 11 įstatymo Nr. XIII-628 redakcija, įsigaliojo nuo 2018 01 01) 2. Medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. 3. Valstybinės miškų inventorizacijos specialistai turi teisę įeiti į visus miškus, atlikti inventorizacijos darbus ir gauti reikiamą informaciją jiems atlikti. 4. Lietuvos Respublikoje valstybinė miškų inventorizacija atliekama atrankos metodu. Ji skirta strateginiam miškų sektoriaus planavimui valstybės lygmeniu. Miškų sklypų inventorizacija atliekama miško ūkiui organizuoti miško žemėje ir yra skirta miškotvarkos projektams rengti. (13 str. 2-4 d. - LR 2011 06 16 įstatymo Nr. XI-1448 redakcija, įsigaliojo nuo 2011 07 01) 5. Valstybinės miškų inventorizacijos ir miškų apskaitos tvarką, turinį ir periodiškumą nustato Aplinkos ministerija. 6. Remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Jo turinį ir sudarymo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti duomenys apie miškus ir miško žemę šio kadastro tvarkytojo teikimu įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. (13 str. 6 d. - LR 2015 06 23 įstatymo Nr. XII-1839 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 10 01) 7. Valstybinė miškų inventorizacija ir apskaita valstybiniuose ir privačiuose miškuose atliekama valstybės lėšomis. Inventorizacijos ir apskaitos duomenys miškų savininkams ir valdytojams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikiami nemokamai. Miškų sklypai inventorizuojami ir miškotvarkos projektai rengiami valstybės, miško valdytojų ir savininkų lėšomis. 14 straipsnis. Miškotvarkos projektas 1. Miškotvarkos projektas – tai dokumentas, pagal kurį organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai. 2. Skiriami šie miškotvarkos projektų tipai: 1) miškų tvarkymo schemos – tai specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, rengiami valstybinių miškų valdytojų bei regionų teritorijoms ir skiriami bendrajai miško žemių naudojimo politikai nustatyti, jų tvarkymo koncepcijai parengti; (14 str. 1, 2 d., 2 d. 1 p. - LR 2006 05 09 įstatymo Nr. X-599 redakcija, įsigaliojo nuo 2006 05 31) 2) vidinės miškotvarkos projektai – tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti. (14 str. 2 d. 2 p. - LR 2011 06 16 įstatymo Nr. XI-1448 redakcija, įsigaliojo nuo 2011 07 01) 3. Vidinės miškotvarkos projektai rengiami, derinami, tvirtinami, registruojami ir keičiami pagal aplinkos ministro tvirtinamas šių projektų rengimo taisykles ir jose nustatytus kriterijus. Pripažinti vidinės miškotvarkos projektus negaliojančiais gali juos tvirtinanti institucija, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatytais kriterijais ir tvarka. Miškų tvarkymo schemos rengiamos, derinamos, tvirtinamos, registruojamos ir keičiamos aplinkos ministro tvirtinamose Miškų tvarkymo schemų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka. Vadovauti miškų tvarkymo schemos rengimui turi teisę miškų tvarkymo schemos vadovo atestatą turintis asmuo. Miškų tvarkymo schemos vadovo atestatas išduodamas, jo galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas ir galiojimas panaikinamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka. 4. Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į miško valdos plotą arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotą, nustato miškotvarkos projekto turinį ir kitus rodiklius, taip pat medynų kirtimo amžių visuose miškuose. Metinė pagrindinių miško kirtimų norma nustatoma kiekvienam miško valdytojui ir savininkui pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą metodiką. (14 str. 3, 4 d. - LR 2015 06 23 įstatymo Nr. XII-1839 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 10 01) 5. Metinę pagrindinių miško kirtimų normą valstybiniuose miškuose tvirtina Vyriausybė. Nustatyta metinė pagrindinių miško kirtimų norma negali būti viršijama, išskyrus stichinių nelaimių atvejus, kai šalies mastu išdžiūvusių, išverstų, išlaužytų, išdegusių arba kitaip pažeistų medynų tūris sudaro daugiau kaip vieną ketvirtąją metinės kirtimo normos dalį. Bendra visų rūšių metinė miško kirtimų norma šalyje negali viršyti metinio medienos prieaugio. 6. Miško tarpinio naudojimo apimtį šalies valstybiniuose miškuose nustato Aplinkos ministerija. (14 str. 6 d. - LR 2015 06 23 įstatymo Nr. XII-1839 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 10 01) 7. Miško valdytojai, turintys daugiau kaip 500 hektarų miško, privalo neviršyti metinės pagrindinių miško kirtimų normos. Stichinių nelaimių atvejais ir jeigu ši norma nebuvo įvykdyta ankstesniais metais, skaičiuojant nuo jos patvirtinimo metų, metinė pagrindinių miško kirtimų norma gali būti didinama Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Kiti miško valdytojai ir savininkai, nepažeisdami miško kirtimo taisyklių reikalavimų, gali nukrypti nuo metinės miško kirtimų normos, bet privalo laikytis dešimtmečio miško kirtimų normos. 8. Miškotvarkos projektus rengia ir miškų inventorizaciją atlieka fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybių narių kitos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, ar jų padaliniai Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Laikantis šios tvarkos, centralizuotai kaupiami ir tvarkomi miškotvarkos duomenys. (14 str. 8 d. - LR 2015 06 23 įstatymo Nr. XII-1839 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 10 01) IV SKYRIUS MIŠKO ATKŪRIMAS, AUGINIMAS IR KIRTIMAS 15 straipsnis. Miško atkūrimas ir įveisimas 1. Lietuvos Respublikos teritorijos miškingumas turi būti didinamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įveisiant mišką ne miško žemėje. Privačioje ne miško žemėje miškas įveisiamas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Kai miškas įveisiamas ne miško žemėje, šiam plotui taikomas Miškų įstatymas. 2. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai mišką privalo atkurti, želdinius ir žėlinius saugoti bei prižiūrėti savo lėšomis. 3. Miškas turi būti atkurtas ir įveistas miško sodmenimis, kurių kilmė ir kokybė atitinka Aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimus. (15 str. 1-3 d. - LR 2007 06 26 įstatymo Nr. X-1208 redakcija, įsigaliojo nuo 2008 01 01) 4. Miškas atkuriamas ir įveisiamas mišką želdinant arba jam želiant, laikantis aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų. Kirtavietėse ir želdintinose miško aikštėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo. Žuvę želdiniai ir žėliniai turi būti atkurti ne vėliau kaip per dvejus metus, atkurtini žuvę medynai – ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo. Neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienus metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo. Miškas laikomas atkurtu tada, kai želdinių ir žėlinių kokybė atitinka aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus. (15 str. 4 d. - LR 2015 06 23 įstatymo Nr. XII-1839 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 10 01) 5. Atkūrus arba įveisus mišką, kol susiformuos jaunuolynas (minkštųjų lapuočių želdiniuose ir žėliniuose – iki šešerių metų, spygliuočių ir kietųjų lapuočių – iki aštuonerių metų), miško želdiniai ir žėliniai turi būti prižiūrimi ir saugomi pagal Aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus. 6. Per penkerius metus neatkurtų privačių miškų atkūrimą miško savininkų lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja Aplinkos ministerija. 7. Miško valdytojams, savininkams ir naudotojams leidimas pagrindiniams miško kirtimams neišduodamas, jei jų valdoje per šio straipsnio 4 dalyje nustatytus terminus neatkurtas iškirstasis miškas. (15 str. 5-7 d. - LR 2007 06 26 įstatymo Nr. X-1208 redakcija, įsigaliojo nuo 2008 01 01) 16 straipsnis. Medynų auginimas ir kirtimas 1. Medynų auginimo priemonėmis turi būti siekiama formuoti ir atkurti aplinkos sąlygoms atsparius miškus, atitinkančius jų funkcinę paskirtį ir augavietės sąlygas, pirmenybę teikiant vietinės kilmės mišriems medynams, prisitaikiusiems prie vietinių klimato sąlygų. 2. Medynuose gali būti vykdomi pagrindiniai, ugdomieji, sanitariniai ir specialieji miško kirtimai, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus draudimus ir apribojimus. Miško kirtimo būdai, kirtimų amžius, aplinkosaugos ir technologiniai reikalavimai nustatomi aplinkos ministro tvirtinamose Miško kirtimų taisyklėse. (16 str. - LR 2015 06 23 įstatymo Nr. XII-1839 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 10 01) V SKYRIUS MIŠKO APSAUGA 17 straipsnis. Miško apsaugos uždaviniai Miško apsaugos uždaviniai – saugoti mišką ir jo išteklius nuo neteisėtų veiksmų: savavališko miško kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų, miško išteklių grobstymo, miško teršimo, šiukšlinimo, miško padegimo, naminių gyvulių daromos žalos; taip pat saugoti mišką nuo žvėrių daromos žalos, gaisrų, ligų, kenkėjų ir kitų stichinių nelaimių, miško dirvožemio ir medžių mechaninių pažeidimų. 18 straipsnis. Miško apsauga nuo gaisrų ir stichinių nelaimių 1. Miškuose, nepaisant jų nuosavybės formos, privalo būti sukurta ir palaikoma bendra valstybinė priešgaisrinių priemonių sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones. Šią bendrą valstybinę priešgaisrinių priemonių sistemą rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, miškų urėdijos bei valstybinių parkų direkcijos kartu su savivaldybėmis. Miško valdytojai, savininkai, naudotojai ir lankytojai privalo laikytis teisės aktais patvirtintų miškų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų. 2. Miškų urėdijos bei valstybiniai parkai ir savivaldybės skiria lėšų bendrai valstybinei priešgaisrinio stebėjimo ir gaisrų gesinimo sistemai visose miško valdose. Miško valdytojai ir savininkai savo lėšomis įgyvendina profilaktines priešgaisrines priemones (įrengia priešgaisrines juostas ir laužavietes, valo užšlemštą mišką ir kita). (18 str. 1, 2 d. - LR 2001 04 10 įstatymo Nr. IX-240 redakcija, galiojo nuo 2001 07 01 iki 2017 12 31) 3. Aplinkos ministras nustato specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones, privalomas visiems miško valdytojams, savininkams ir naudotojams, kai miškų urėdijos mastu išdžiūvusių, išverstų, išlaužytų, išdegusių arba kitaip pažeistų medynų tūris sudaro daugiau kaip vieną ketvirtąją metinės kirtimo normos dalį. (18 str. 3 d. - LR 2015 06 23 įstatymo Nr. XII-1839 redakcija, galiojo nuo 2015 10 01 iki 2017 12 31) 18 straipsnis. Miško apsauga nuo gaisrų ir stichinių nelaimių 1. Miškuose, nepaisant jų nuosavybės formos, privalo būti sukurta ir palaikoma bendra valstybinė miško priešgaisrinės apsaugos sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones. Šią sistemą rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja miškų urėdija (urėdijos) kartu su savivaldybėmis ir kitomis kompetentingomis institucijomis. Miško valdytojai, savininkai, naudotojai ir lankytojai privalo laikytis teisės aktais patvirtintų miškų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų. 2. Bendra miško priešgaisrinės apsaugos sistema finansuojama Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos ir miškų urėdijos (urėdijų) lėšomis. Miško valdytojai ir savininkai savo lėšomis įgyvendina profilaktines priešgaisrines saugos priemones (įrengia priešgaisrines juostas ir laužavietes, valo užšlemštą mišką ir kita). 3. Aplinkos ministras nustato specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones, privalomas visiems miško valdytojams, savininkams ir naudotojams, kai savivaldybės teritorijoje išdžiūvusių, išverstų, išlaužytų, išdegusių arba kitaip pažeistų medynų tūris sudaro daugiau kaip 25 tūkst. kubinių metrų. (18 str. - LR 2017 07 11 įstatymo Nr. XIII-628 redakcija, įsigaliojo nuo 2018 01 01) 19 straipsnis. Miško apsauga nuo ligų ir kenkėjų 1. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai turi laikytis teisės aktais patvirtintų miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, per nustatytą laiką išvežti iš miško arba tinkamai apsaugoti nuo kenkėjų miške paliekamą spygliuočių medieną. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai turi pranešti miškų urėdijoms bei valstybinių parkų direkcijoms apie medžių ligų ir kenkėjų židinius. (19 str. 1 d. - LR 2001 04 10 įstatymo Nr. IX-240 redakcija, galiojo nuo 2001 07 01 iki 2017 12 31) 1. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai turi laikytis teisės aktais patvirtintų miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, per nustatytą laiką išvežti iš miško arba tinkamai apsaugoti nuo kenkėjų miške paliekamą spygliuočių medieną. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai turi pranešti Valstybinei miškų tarnybai apie medžių ligų ir kenkėjų židinius. (19 str. 1 d. - LR 2017 07 11 įstatymo Nr. XIII-628 redakcija, įsigaliojo nuo 2018 01 01) 2. Dideli kenkėjų ir ligų židiniai lokalizuojami ir likviduojami valstybės, miško valdytojų ir savininkų lėšomis. 20 straipsnis. Miško apsauga nuo naminių gyvulių ir žvėrių daromos žalos 1. Naminių gyvulių ganiava valstybinėje miško žemėje draudžiama, išskyrus Aplinkos ministerijos numatytus atvejus. Privačiuose miškuose gyvulių ganiava draudžiama kirtavietėse ir 20 metų neturinčiuose jaunuolynuose. 2. Medžiojamų žvėrių skaičius miško žemėje turi būti palaikomas toks, kad būtų garantuotas ekosistemos stabilumas. Reguliuojant žvėrių skaičių miške, laikomasi Aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų. 21 straipsnis. Miško apsauga nuo taršos Miško apsaugą nuo taršos, leistiną taršą ir žalos miškams atlyginimą nustato Aplinkos apsaugos įstatymas ir kiti teisės aktai. Žuvę ar pažeisti miškai turi būti atkuriami kaltininkų lėšomis, o jei kaltininkai nenustatyti, – valstybės, miško valdytojų ir savininkų bei kitomis lėšomis. VI SKYRIUS ATSAKOMYBĖ UŽ MIŠKŲ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS 22 straipsnis. Atsakomybė Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. (22 str. - LR 2001 04 10 įstatymo Nr. IX-240 redakcija, galiojo nuo 2001 07 01 iki 2016 07 31) 22 straipsnis. Atsakomybė Asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. (22 str. - LR 2016 04 14 įstatymo Nr. XII-2304 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 08 01) 23 straipsnis. Neteisėta veika padarytos žalos atlyginimas 1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. 2. Pareikšti ieškinius dėl neteisėta veika padarytos žalos turi teisę: 1) miško valdytojai, savininkai ir naudotojai, kurių miškui, turtui ar teisėtiems interesams padaryta žala; 2) valstybiniai miškų pareigūnai, kai žala yra padaroma miškui, kaip aplinkos objektui. (23 str. 2 d. - nuo 2002 03 27 pagal LR 2002 03 07 įstatymą Nr. IX-771 23 straipsnio 2 dalis buvo pripažinta netekusia galios, o 23 straipsnio buvusi 3 dalis laikoma 2 dalimi) VII SKYRIUS LIETUVOS RESPUBLIKOS TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS MIŠKŲ ŪKIO SRITYJE 24 straipsnis. Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas miškų ūkio klausimais Lietuvos Respublika, vadovaudamasi tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, sudaro tarptautines sutartis miškų ūkio klausimais, dalyvauja tarptautinių miškų ūkio organizacijų veikloje. 25 straipsnis. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių taikymas Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato kitokius miško naudojimo, atkūrimo ir apsaugos reikalavimus nei šis įstatymas, yra taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS