Apskaitos vadovas pagal VSAFAS PINIGŲ APSKAITOS TVARKOS APRAŠAS TURINYS I. PINIGŲ GAVIMO IR IŠMOKĖJIMO PRIPAŽINIMAS II. PINIGŲ SRAUTŲ APSKAITA III. PINIGŲ INVENTORIZACIJA Apskaitos vadovas pagal VSAFAS I. PINIGŲ GAVIMO IR IŠMOKĖJIMO PRIPAŽINIMAS 1. Pinigai ir pinigų ekvivalentai apskaitoje registruojami gavus finansavimo sumas iš finansavimo šaltinių ar (išankstinį apmokėjimą) už turto naudojimą, parduotas prekes, turtą, paslaugas, baudas, sumas už konfiskuotą turtą ir kitas netesybas ar kt. 2. Piniginiam turtui priskiriami visi įmonės kasoje ir banke turimi pinigai ir pinigų ekvivalentai. Pinigų ekvivalentams priskiriamos trumpalaikės (iki trijų mėnesių) likvidžios lėšos. 3. Įstaigos apskaitoje piniginis turtas registruojamas nacionaline valiuta – eurais. 4. Piniginis turtas Įstaigoje grupuojamas į grupes. 5. Piniginio turto apskaitai naudojama sąskaita 24, kurią detalizuoja šios subsąskaitos: - sąskaita Nr. 24 Pinigų ekvivalentai, kurioje apskaitomi turimi pinigų ekvivalentai; - sąskaita Nr. 241 Sąskaitos bankuose, kurioje apskaitomi banko sąskaitose laikomi pinigai. Ši sąskaita detalizuojama į subsąskaitas: ▪ sąskaita Nr. 2411 Swed bankas *000 Eurai; ▪ sąskaita Nr. 2412 SEB bankas *000 Eurai; ▪ sąskaita Nr. 2415 Šiaulių bankas *000 Eurai; - sąskaita Nr. 242 Kasa, kurioje apskaitomi Įmonės kasoje laikomi pinigai. Ši sąskaita detalizuojama į subsąskaitas: ▪ sąskaita Nr. 243 Pinigai kelyje; ▪ sąskaita Nr. 244 Kasos aparatas; ▪ sąskaita Nr. 245 Terminalas. 6. Pinigų ir pinigų ekvivalentų sumažėjimas registruojamas, kai grąžinami ilgalaikiai įsipareigojimai, pervedamos finansavimo sumos pavaldžioms įstaigoms ar kitiems subjektams, sumokamos socialinės pašalpos, grąžinamos gautos permokos, pervedamos sumos tiekėjams, išteklių fondams ir kitiems viešojo sektoriaus subjektams už turto naudojimą, parduotas prekes, turtą, paslaugas, grąžinamos finansavimo sumos, sumokamos sumos, susijusios su vykdoma veikla. 7. Pinigų ir pinigų ekvivalentų užsienio valiuta apskaita aprašyta Finansinės ir investicinės veiklos pajamų ir sąnaudų apskaitos tvarkos apraše. II. PINIGŲ SRAUTŲ APSKAITA 8. Tiesioginiai pinigų srautai – kai mokėjimai atliekami per banką, per kasą, per atskaitingą asmenį. Apskaitomi sąskaitoje 24. 9. Netiesioginiai pinigų srautai – kai mokėjimai atliekami naudojantis centralizuota mokėjimų sistema ar kitu centralizuotu būdu (pavyzdžiui, per iždą, per ministeriją, per agentūrą, per partnerį) viešojo sektoriaus subjekto vardu. Apskaitomi sąskaitoje 222. 2 10. Registruojant ūkines operacijas, susijusias su pinigų ir pinigų ekvivalentų gavimu ir mokėjimu, papildomai būtina nurodyti ekonominės klasifikacijos straipsnį, valstybės funkciją ir programą, su kurių vykdymu susijęs pinigų gavimas ir mokėjimas. Ši informacija reikalinga biudžeto vykdymo ataskaitoms parengti. 11. Pagrindinės veiklos pinigų srautai – pinigų, gaunamų iš veiklos, išskyrus finansinę ir investicinę veiklą, srautai. Pagrindinės veiklos pinigų srautų visuma parodo priskirtas viešąsias funkcijas ir įvykdytus prisiimtus įsipareigojimus. Prie pagrindinės veiklos pinigų įplaukų priskiriami: ◼ Finansavimo sumos, skirtos atsargoms ir kitoms išlaidoms, ◼ Pirkėjų atsiskaitymai už atsargas ir paslaugas, vykdant pagrindinę ir nepagrindinę veiklą, ◼ Iš biudžeto grąžinamos savos lėšos, kurios buvo pervestos į biudžetą kontrolės tikslais, ◼ Gautos palūkanos iš banko, ◼ Kitos įplaukos – iš kompensatorių gaunami pinigai, iš grąžinamų mokestinių permokų, klaidingi pervedimai iš kitų subjektų. Prie kitų įplaukų negali būti priskiriami pinigų pervedimai tarp savų sąskaitų, tarp kasos ir banko sąskaitų. Prie pervestų lėšų priskiriami: ◼ į valstybės biudžetą pervestos lėšos - pajamos, grąžintos finansavimo sumos kitoms išlaidoms ir atsargoms; ◼ į savivaldybių biudžetus pervestos lėšos - pajamos, grąžintos finansavimo sumos kitoms išlaidoms ir atsargoms; ◼ ES, užsienio valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms pervestos lėšos – grąžinamas nepanaudotas finansavimas; ◼ į kitus išteklių fondus pervestos lėšos - pavyzdžiui, pervestos lėšos į išteklių fondus; ◼ kitiems subjektams – tai pervestos lėšos ne viešojo sektoriaus subjektams. Prie pagrindinės veiklos išmokų priskiriami: ◼ darbo užmokesčio ir socialinio draudimo; ◼ komunalinių paslaugų ir ryšių; ◼ komandiruočių; ◼ transporto; ◼ kvalifikacijos kėlimo; ◼ paprastojo remonto ir eksploatavimo; ◼ atsargų įsigijimo; ◼ socialinių išmokų; ◼ nuomos; ◼ kitų paslaugų įsigijimo; ◼ sumokėtos palūkanos – už įsipareigojimus sumokėtos palūkanos; Apskaitos vadovas pagal VSAFAS ◼ kitos išmokos –– kitos šiame punkte neišvardytos išmokos (pavyzdžiui, klaidingai pervestos sumos, sumokėti nekilnojamojo turto mokesčiai, išmokos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, išskyrus išmokas už pavėluotus mokėjimus, ir kt.). 12. Priskiriant išmokas prie išvardytų grupių, vadovaujamasi sąnaudų grupėmis nuostatomis dėl sąnaudų priskyrimo ir grupavimo. Nusidėvėjimo (amortizacijos), atidėjinių, nuvertėjimo, sukauptų gautinų sumų arba sukauptų mokėtinų sumų pasikeitimas didina arba mažina sąnaudas, tačiau nerodo pinigų judėjimo, todėl šios sąnaudos nepriskiriamos prie pinigų srautų. 13. Palūkanos už likutį pinigų banko sąskaitoje gali teikti ekonominės naudos VSS tik jeigu VSS gali jas pasilikti sau – t. y. tik gautas už savų lėšų turėjimą banko sąskaitoje. Kitais atvejais lėšos pervedamos į iždą. 14. Delspinigiai už pradelstus mokėjimus apskaitoje registruojami finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų sąskaitoje. Delspinigius sumokėjus, Pinigų srautų ataskaitoje rodoma A dalies „Kitos išmokos“ eilutėje. 15. Investicinės viešojo sektoriaus subjekto veiklos pinigų srautai – pinigų srautai, susidarantys, kai įsigyjamas ar perleidžiamas ilgalaikis materialusis, nematerialusis turtas ar prie atsargų priskirtas ilgalaikis materialusis turtas, kurį priimtas sprendimas parduoti. Prie investicinės veiklos priskiriami: išmokos, kurios buvo padarytos per ataskaitinį laikotarpį įsigyjant ilgalaikį turtą ir biologinį turtą, kuris ilgą laiką teiks ekonominę naudą, sudarys galimybes teikti viešąsias paslaugas, taip pat kurs įplaukas šį turtą perleidžiant. Šios išmokos apima ir tas, kurios yra susijusios su ilgalaikio materialiojo turto vertės didinimu esminio pagerinimo išlaidomis ir pasigamintu ilgalaikiu materialiuoju ir nematerialiuoju turtu. Pinigų srautų ataskaitoje ilgalaikio turto įsigijimo išmokų ir perleidimo įplaukų tarpusavio užskaita negali būti atliekama. 16. Finansinės viešojo sektoriaus subjekto veiklos pinigų srautai – tai pinigų srautai, susidarantys dėl finansavimo ilgalaikiam ir biologiniam turtui įsigyti gavimo ir paskolintų bei pasiskolintų sumų pokyčių. 17. Gautos finansavimo sumos skirtos ilgalaikiam ir biologiniam turtui įsigyti pinigų srautų ataskaitoje yra rodomos prie finansinės veiklos. ◼ straipsnyje „Įplaukos iš gautų paskolų“ rodomos gautos ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos. Skolos, atsirandančios iš prekių pardavimo ar paslaugų suteikimo, nelaikomos paskolomis ir priskiriamos prie pagrindinės, o ne finansinės veiklos; ◼ straipsnyje „Gautų paskolų grąžinimas“ rodoma per ataskaitinį laikotarpį sugrąžintų ilgalaikių ir trumpalaikių paskolų suma, išskyrus sumokėtas palūkanas; ◼ straipsnyje „Finansinės nuomos (lizingo) įsipareigojimų apmokėjimas“ rodoma per ataskaitinį laikotarpį apmokėtų finansinės nuomos įsipareigojimų suma, išskyrus sumokėtas palūkanas; 4 ◼ straipsnyje „Gautos finansavimo sumos ilgalaikiam ir biologiniam turtui įsigyti“ rodomos per ataskaitinį laikotarpį iš valstybės biudžeto, savivaldybės biudžeto, ES, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų ir iš kitų šaltinių gautos finansavimo sumos ilgalaikiam ir biologiniam turtui įsigyti; ◼ straipsnyje „Grąžintos finansavimo sumos ilgalaikiam ir biologiniam turtui įsigyti“ rodomos per ataskaitinį laikotarpį grąžintos visų finansavimo šaltinių gautos finansavimo sumos ilgalaikiam ir biologiniam turtui įsigyti; ◼ straipsnyje „Kiti finansinės veiklos pinigų srautai“ rodomi kiti šiame punkte neišvardyti finansinės veiklos pinigų srautai (garantijų apmokėjimo sumos ir kt.). 18. Pinigų srautų ataskaitoje ir biudžeto vykdymo ataskaitoje rodomas pinigų judėjimas: įplaukos ir išmokos. Išmokos atitinka kasinės išlaidas. Todėl klaidingai pervestos sumos negali būti atvaizduojamos prie išmokų. Pinigų srautų ataskaitoje ir biudžeto vykdymo ataskaitoje rodomi tiesioginiai ir netiesioginiai pinigų srautai ir nerodomos tarpusavio užskaitos. Pinigų srautų ataskaitos ir biudžeto vykdymo ataskaitos negalima lyginti pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius. 19. Rengiant pinigų srautų ataskaitą duomenys apie pinigų įplaukas ir išmokas gali būti gaunami: ◼ perskaičiuojant veiklos rezultatų ataskaitoje nurodytas pajamas ir sąnaudas į pinigų įplaukas ir išmokas, finansavimo sumų formoje nurodytas gautas ir perduotas finansavimo sumas; ◼ Pagrindinės veiklos pinigų srautai (PSA A dalis III išmokos) perkeliami į Segmentų ataskaitą. Todėl pinigų išmokos registruojamos atitinkamai kaip Veiklos rezultatų ataskaitoje registruojamos pagrindinės veiklos sąnaudos. ◼ iš viešojo sektoriaus subjektų apskaitos registrų, tai yra pagal pinigų, pinigų ekvivalentų sąskaitų apyvartas ir sąskaitų, susijusių su netiesioginiais pinigų srautais, likučių kitimą. ◼ Duomenys apie pinigų įplaukas ir išmokas rodomi kartu su pridėtinės vertės mokesčiu, jei jis yra, ◼ Pinigų įplaukos ir išmokos per ataskaitinį laikotarpį pinigų srautų ataskaitoje pateikiamos atskirai nurodant įplaukas ir išmokas. 20. Įplaukų ir išmokų sudengimas Įplaukų ir išmokų skirtumo suma gali būti pateikiami tik šie pinigų srautų ataskaitos straipsniai (turto straipsnių padidėjimas rodomas su minuso ženklu, sumažėjimas – su pliuso): ❑ po vienų metų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas; ❑ terminuotųjų indėlių (padidėjimas) sumažėjimas; ❑ kito ilgalaikio finansinio turto (padidėjimas) sumažėjimas; ❑ kito ilgalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas; ❑ kiti investicinės veiklos pinigų srautai; ❑ kiti finansinės veiklos pinigų srautai. Apskaitos vadovas pagal VSAFAS 21. Nepiniginės ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai ◼ Kai kurios ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su investicine arba finansine veikla, turi įtakos VSS turto, finansavimo, įsipareigojimų ir grynojo turto pasikeitimams, tačiau nedaro poveikio ataskaitinio laikotarpio pinigų srautams, tai yra nesusiję su pinigų įplaukomis ar išmokomis per ataskaitinį laikotarpį. ◼ Tokios ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai nepateikiami pinigų srautų ataskaitoje, bet aprašomi finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte, jei reikšmingi. ◼ Nepiniginių ūkinių operacijų pavyzdžiai: ❑ ilgalaikio turto įsigijimas skolon, įskaitant finansinės nuomos (lizingo) būdu; ❑ turto įsigijimas sudarant turto mainų sandorius; ❑ gautinų ir mokėtinų sumų tarpusavio užskaita; ❑ Atsiskaitymai su tiekėjais per kitą subjektą. III. PINIGŲ INVENTORIZACIJA 22. Pinigų inventorizacija atliekama remiantis teisės aktais, nustatančiais inventorizacijos taisykles. Inventorizacija atliekama pagal Įstaigos vadovo įsakyme nurodytos dienos būklę. 23. Vyriausias buhalteris finansinės atskaitomybės sudarymo diena atspausdina banko likučius paskutinei apskaitinio laikotarpio dienai ir surašo tos likučius į inventorizacijos aprašą. 24. Grynųjų pinigų inventorizacija atliekama inventorizacijos komisijos kiekvieno mėnesio paskutine darbo diena. Kasininkas komisijos akivaizdoje perskaičiuoja pinigus ir sutikrina su kasos knygoje įrašyta suma. 6