LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL STRATEGINIO VALDYMO METODIKOS TAIKYMO 2021 m. birželio 28 d. Nr. 1K-227 Vilnius Vadovaudamasi Strateginio valdymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 141 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo“, 82 punktu, t v i r t i n u pridedamas: 1. Plėtros programos pažangos priemonės aprašo formą. 2. Plėtros programos pažangos priemonės apraše nurodytos informacijos pagrindimo aprašo formą. FINANSŲ MINISTRĖ GINTARĖ SKAISTĖ Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1K-227 (Plėtros programos pažangos priemonės aprašo forma) PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. (pažangos priemonės kodas1) „(plėtros programoje nurodytas pažangos priemonės pavadinimas)“ APRAŠAS2 I SKYRIUS PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS SIEKIAMI REZULTATAI Siektinos rodiklio reikšmės Rodiklio kodas1 Rodiklio tipas (rezultato / produkto) Rodiklio pavadinimas3 Matavimo vienetas Pradinė rodiklio reikšmė (metai) Tarpinė reikšmė 2025 m. Galutinė reikšmė Finansavimo šaltinis4 (Nurodomas rezultato arba produkto (jei taikoma) rodiklis) II SKYRIUS PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS FINANSAVIMO ŠALTINIAI Finansavimo apimtis ir šaltiniai5 1.1. Valstybės biudžeto lėšos 1.1.1. lėšų pavadinimas ir finansavimo šaltinio kodas ... 1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos bendrojo finansavimo lėšos 1.2.1. lėšų pavadinimas ir finansavimo šaltinio kodas ... Lėšų poreikis (tūkst. eurų)6 Pildoma vadovaujantis Strateginio valdymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28. d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 14 1 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo“ (toliau – Strateginio valdymo metodika), 9 priede nustatyta tvarka. 2 Kartu su aprašu pateikiamas kiekvienos veiklos (poveiklės, jeigu ji numatoma) projektų finansavimo sąlygų aprašas pagal atitinkamo finansavimo šaltinio vadovaujančiosios institucijos (kai finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, išskyrus bendrajam finansavimui skirtas lėšas, – portfelio valdytojo) nustatytą formą. Konkrečios veiklos (poveiklės) projektų finansavimo sąlygų aprašas gali būti pridedamas patvirtinus priemonę, atsižvelgiant į planuojamą konkrečios veiklos (poveiklės) įgyvendinimo datą. Jeigu atskiruose veiklos (poveiklės) kvietimuose numatomos skirtingos projektų finansavimo sąlygos, rengiami atskiri projektų finansavimo sąlygų aprašai. Kartu su projektų finansavimo sąlygų aprašais gali būti tvirtinami projektų specialieji ir prioritetiniai atrankos kriterijai, valstybės pagalbos teikimo taisyklės ir kiti projektų atrankai, įgyvendinimui, tęstinumui taikomi reikalavimai. 3 Rašomi tik tie Europos Sąjungos fondų ir kitų tarptautinių programų rodikliai, dėl kurių prisiimti įsipareigojimai atitinkamą fondą ar programą reglamentuojančiame teisės akte. Rezultato rodikliai nurodomi tokie patys, kokie nurodyti plėtros programoje. 4 Nurodomas finansavimo šaltinis. Jei tas pats rodiklis priskirtas keliems finansavimo šaltiniams, jis nurodomas tiek kartų, kiek yra skirtingų finansavimo šaltinių. Finansavimo šaltiniai nurodomi remiantis II skyriumi. 5 1.1–1.4 papunkčiuose nurodomi finansavimo šaltiniai ir jų pavadinimai, atitinkantys galiojančią finansavimo šaltinių klasifikaciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 1K-265 „Dėl Asignavimų valdytojų programų, finansuojamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, finansavimo šaltinių klasifikacijos patvirtinimo“. 6 Nurodomas lėšų poreikis turi neviršyti Nacionaliniame pažangos plane nustatytų finansinių projekcijų arba turi būti pateikiamas pagrindimas iš kokių finansavimo šaltinių, programų (tęstinės veiklos lėšų) ketinama skirti projekcijas viršijančią lėšų dalį. 1 1.3. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos 1.3.1. lėšų pavadinimas ir finansavimo šaltinio kodas ... 1.6. Tikslinės paskirties valstybės biudžeto lėšos 1.6.1. lėšų pavadinimas ir finansavimo šaltinio kodas ... 2. Kitos lėšos 2.1. Savivaldybių biudžetų lėšos 2.2. Privačios lėšos 2.3. Kitos viešosios lėšos7 IŠ VISO: Kiti piniginiai ištekliai, kuriais disponuoja valstybė ir (arba) savivaldybės, ir kitų juridinių asmenų, kurie yra perkančiosios organizacijos, nurodytos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, išskyrus perkančiąsias įmones, veikiančias vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, lėšos. 7 III SKYRIUS PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS VEIKLŲ SUVESTINĖ8 Veikla Veiklos Galimi (poveiklės, pareiškėjai10 projekto) tipas9 Projektų atrankos būdas10, 11 Valstybei svarbus ar (ir) Ministro Pirmininko strateginių projektų portfelio projektas12 (įrašomas požymis: VS, MPP) Prisidedama prie HP13 (Taip / Ne) Valstybės pagalba14 (Taip / Ne) Finansavimo Finansavimo Finansavimo Rodiklis forma10, 15 suma10, 16 šaltinis (-iai) 10 (tūkst. eurų) Siektina galutinė rodiklio reikšmė Įgyvendinimo pradžia (metai, ketv.) Administruojančioji institucija 10, 17 Dalyvaujanti ministerija 1. (veiklos pavadinimas) 1.1.(poveiklės pavadinimas)18 1.1.1. (projekto pavadinimas)19 2. 3. 4. ... Pastaba. Pasviruoju šriftu ir pilka spalva pažymėtas tekstas pildant formą ištrinamas. ____________________________ 8 Jeigu pasirenkant plėtros programos pažangos priemonės įgyvendinimo alternatyvas pirmiausia būtina vykdyti analitinę veiklą, pažangos priemonės aprašas gali būti tvirtinamas nurodant tik šią veiklą. Kartu su analitine veikla gali būti planuojamos ir kitos veiklos, kurių alternatyvų vertinimas neatliekamas. Įvykdžius analitinę veiklą, plėtros programos pažangos priemonės aprašas turi būti papildomas nurodant kitas vykdomas veiklas (poveikles, projektus). 9 Veiklų (poveiklų, projektų) tipai: R – reguliacinė, I – investicinė, K – komunikacinė, A – analitinė, M – mišri. 10 Nepildoma, kai vykdoma reguliacinė veikla (projektas) arba kai vykdoma analitinė veikla (projektas), kuriai vykdyti naudojamos tęstinės veiklos lėšos. 11 Projektų atrankos būdai: P – planavimas, K – konkursas. 12 Valstybei svarbaus projekto požymis suteikiamas pagal Strateginio valdymo metodikoje nustatytus kriterijus. 13 Pažymima, ar aktyviais veiksmais bus prisidedama prie horizontaliųjų principų įgyvendinimo ir (ar) (bus) nurodomi konkretūs reikalavimai projektų finansavimo sąlygų apraše. 14 Nurodoma, ar pagal veiklas numatoma teikti valstybės pagalbą (vadovaujantis išimtimis pagal su Europos Komisija suderintą, derinamą ar planuojamą derinti schemą, taikant de minimis pagalbą). 15 Finansavimo formos: DS – dotacija taikant sąlygas, D – dotacija, FP – finansinė priemonė, A – apdovanojimai. 16 Konkretaus finansavimo šaltinio, nurodyto II skyriuje, dalis, tenkanti veiklai. 17 Priemonės veiklas ar projektus administruojanti institucija. 18 Jeigu priemonės veiklą numatoma finansuoti iš skirtingų finansavimo šaltinių, tokia veikla išskaidoma į poveikles, jai priskiriant ne daugiau nei vieną finansavimo šaltinį (bendrojo finansavimo lėšos ir valstybės biudžeto lėšos, kuriomis apmokamas pridėtinės vertės mokestis (jeigu tokios lėšos numatytos), į atskirą poveiklę neišskiriamos). 19 Nurodomi numatomi įgyvendinti projektai, dėl kurių finansavimo sprendimas bus priimtas tik atlikus projektų vertinimą. Kai projektų atrankos kriterijai yra prioritetiniai (arba kai organizuojamas konkursas), projektai nenurodomi. Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1K-227 (Plėtros programos pažangos priemonės apraše nurodytos informacijos pagrindimo aprašo forma) PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. (pažangos priemonės kodas20) „(plėtros programoje nurodytas pavadinimas)“ APRAŠE NURODYTOS INFORMACIJOS PAGRINDIMO APRAŠAS21 I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS Nacionalinio pažangos plano uždavinys Plėtros programa Atsakinga institucija (koordinuojančioji institucija) (Nurodomas Nacionalinio pažangos plano (toliau – NPP) uždavinys, prie kurio įgyvendinimo prisidedama šia priemone. Gali būti nurodomas tik vienas NPP uždavinys.) (Nurodoma plėtros programa (toliau – PP), prie kurios įgyvendinimo prisidedama šia priemone, pavadinimas. Nurodoma tik viena PP.) (Nurodoma už PP atsakinga ministerija (taip pat nurodoma koordinuojančioji institucija, jei yra koordinatorius).) II SKYRIUS SITUACIJOS ANALIZĖ IR SIEKIAMAS POKYTIS PIRMASIS SKIRSNIS PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS POREIKIS, TIKSLINĖS GRUPĖS IR LAUKIAMO POKYČIO DETALIZAVIMAS (Vadovaujantis PP pateikta problemos ir priežasčių analize detaliau pagrindžiamas šios konkrečios priemonės poreikis, nurodomas laukiamas kiekybinis ir (ar) kokybinis pokytis. Nurodoma, kokiai tikslinei grupei aktuali sprendžiama problema, kokios tikslinės grupės yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su sprendžiama problema ir jos priežastimis. Detalizuojama, kokiems tikslinės grupės poreikiams sprendžiama problema darys poveikį. Paaiškinama, kaip tikslinės grupės ir jų poreikiai, tikėtina, keisis ateityje, atsižvelgiant į demografines, technologines ir kitas priemonei aktualias tendencijas trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais. Jeigu sprendžiama problema susijusi su paslaugų prieinamumu, kiekybe ar kokybe, nurodomi rodikliai ir (ar) standartai, kuriuose tai apibrėžiama, reglamentuojama. Nurodoma, kaip paslauga atitinka reikalavimus šiuo metu, kokie tikėtini ar siektini rodiklių ir (ar) standartų pokyčiai įgyvendinus priemonę. Vadovaujantis objektyviais ir viešai prieinamais informacijos šaltiniais, detalizuojamas ir pagrindžiamas paslaugos poreikis. Privaloma aprašyti paslaugos teikimą konsoliduojant ar kooperuojantis (su tos pačios ar kitos srities institucijomis) ar pagrįsti tokių galimybių nebuvimą. Jeigu priemonė nėra skirta sprendžiamos problemos priežastims šalinti (ar priežastys šalinamos iš dalies), tačiau priemonė reikalinga dėl teigiamo poveikio problemos pasekmėms, pagrindžiama, kodėl nėra galimybių šalinti sprendžiamos problemos priežastis, ir paaiškinamas priemonės poveikis problemos pasekmėms. Jeigu panaši priemonė ar priemonių rinkinys arba panaši veikla buvo įgyvendinti anksčiau, išanalizuojama ir pateikiama informacija, ar spręsta problema vis dar aktuali, kas lėmė, kad problema liko neišspręsta. Jeigu anksčiau įgyvendintų priemonių ar veiklų duomenys naudojami nustatant priemonės alternatyvas, šioje skiltyje prašoma informacija gali būti pateikiama III skyriaus antrajame skirsnyje.) 20 Pildoma vadovaujantis Strateginio valdymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 14 1 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo“ (toliau – Strateginio valdymo metodika), 9 priede nustatyta tvarka. 21 Kartu su plėtros programos pažangos priemonės apraše nurodytos informacijos pagrindimo aprašu pateikiama stebėsenos rodiklio aprašymo kortelė, kurios forma pateikta Strateginio valdymo metodikos 2 priede. ANTRASIS SKIRSNIS PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS ĮGYVENDINIMO TERITORIJA IR TERITORINIAI SKIRTUMAI (Nurodoma, kokioje teritorijoje (kur) bus įgyvendinama priemonė. Nurodomos (jei žinoma) konkrečios vietos, kur planuojama įgyvendinti priemonės projektus. Jeigu to neįmanoma padaryti ar tai neturi esminės įtakos priemonės įgyvendinimui, paaiškinamas priemonės įgyvendinimo teritorijų pobūdis (pvz., didieji miestai, kaimo vietovės ar pan.). Nurodoma, ar yra reikšmingų teritorinių (pvz., regioninių, tarp atskirų savivaldybių, tarp skirtingų seniūnijų ir pan.) skirtumų (ekonominių, socialinių, demografinių), kurie svarbūs priemonės planavimui ar įgyvendinimui. Paaiškinami (kai aktualu) erdviniai apribojimai, nulemiantys priemonės apimtį ir pobūdį. Erdviniai apribojimai apima teritorijų planavimo sprendinius, geografines ir gamtines teritorijų charakteristikas.) III SKYRIUS ALTERNATYVŲ ANALIZĖ PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS ALTERNATYVŲ ANALIZĖS NUOSTATOS (Priemonės alternatyvos nurodomos pasirenkant galimas skirtingas veiklas (reguliacines, investicines, komunikacines, analitines, mišrias) ir jų derinius22 bei kitus esminius intervencijos sprendinius (tikslinės grupės segmentas, projektų vykdytojai, kt.). Priemonės veiklų tipai: - reguliacinės veiklos (mokestiniai veiksmai, finansinės paskatos ir kitos išmokos); - investicinės veiklos (infrastruktūros vystymas, paslaugų teikimas ir investicijos į žinias bei žmogiškuosius išteklius); - komunikacinės veiklos (veiklos, kuriomis siekiama supažindinti tikslinę grupę su naujomis idėjomis, siekiant elgsenos ir nuostatų pokyčio. Komunikacinės veiklos gali būti savarankiškos arba palengvinančios (pastiprinančios) kitų veiklų įgyvendinimą); - analitinės veiklos (informacijos apie konkrečią veiklos ar atsakomybės sritį ir su ja susijusius reiškinius rinkimas, apdorojimas, gretinimas su kita turima informacija, kokybiškai naujų duomenų, kurie yra šių informacijos apdorojimo procesų rezultatas ir kurie skirti sprendimams priimti, gavimas). Priemonės alternatyvos turi būti skirtos tai pačiai problemai spręsti. Nieko nedarymas nėra laikoma alternatyva. Nurodant alternatyvas turi būti atsižvelgta į tai, kad teisės aktų nuostatos gali būti keičiamos ir jų keitimas gali būti viena iš alternatyvos veiklų, ir į tai, ar bus prisidedama prie NPP horizontaliųjų principų įgyvendinimo ir kaip tai bus daroma.) ANTRASIS SKIRSNIS PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS ĮGYVENDINIMO ALTERNATYVOS (Šioje dalyje pateikiami klausimai, padedantys nurodyti priemonės alternatyvas. Rekomenduojama klausimus apgalvoti ir aptarti priemonės rengimo komandoje (į klausimus atsakyti rašytine forma nereikalaujama), kad būtų pateiktos ne mažiau kaip trys3 alternatyvos, kaip spręsti nustatytą problemą ir šalinti jos priežastis. Jeigu įmanomos tik dvi alternatyvos, tai pagrindžiama. Alternatyvos turėtų skirtis bent viena veikla arba kitais esminiais intervencijos sprendiniais (pvz., skirtingi projektų vykdytojai, finansavimo forma, tikslinė grupė). Dalis klausimų taikoma tais atvejais, kai priemonės alternatyva aprašoma remiantis anksčiau jau įgyvendintomis veiklomis. Klausimai: - (Kai svarstomos anksčiau įgyvendintos veiklos): Ar anksčiau įgyvendintos veiklos pasiteisino? Kokie yra įrodymai dėl veiklų įgyvendinimo rezultatų, poveikio ir naudingumo visuomenei (vertinimų išvados, statistiniai duomenys, išlaidų peržiūros duomenys ir pan.)? Kokie buvo sėkmingiausi įgyvendintos priemonės projektai? Ar anksčiau įgyvendintos veiklos ar dalis veiklų gali būti įtrauktos į priemonės alternatyvą? - (Kai svarstomos anksčiau įgyvendintos veiklos): Ar intervencija buvo pritaikyta pagal teritorinius ypatumus (teritorinius ar regioninius skirtumus) bei kitus demografinius ir socialinius ar ekonominius tikslinių grupių skirtumus? Ar ši informacija gali būti panaudota nustatant alternatyvas? - (Kai svarstomos anksčiau įgyvendintos veiklos): Kokie esminiai pokyčiai įvyko įgyvendinant ankstesnę priemonę bei „ex post“ laikotarpiu (viešosios paslaugos apimčių ir poreikio pokyčiai, projektų vykdytojų veiklos, susijusios su investicijomis, vykdymo ar juridinio statuso pokyčiai, disponavimo turtu ir turto nuosavybės pokyčiai, kt.)? Ar anksčiau įgyvendinta priemonė (veika) galėtų būti pakeista atsižvelgiant į įvykusius pokyčius ir taip nustatoma alternatyva? - Ar galėtų būti nustatyta alternatyva remiantis kitų šalių praktika, moksliniais straipsniais ir (ar) tarptautinių organizacijų rekomendacijomis? Jeigu pasirenkant plėtros programos pažangos priemonės įgyvendinimo alternatyvas pirmiausia būtina vykdyti analitinę veiklą, pažangos priemonės aprašas gali būti tvirtinamas nurodant tik šią veiklą. Kartu su analitine veikla gali būti planuojamos ir kitos veiklos, kurių alternatyvų vertinimas neatliekamas. 22 - Ar viena iš alternatyvų galėtų būti tam tikrų reguliacinių ir komunikacinių veiklų įgyvendinimas be investicinių veiklų arba su minimaliomis investicijomis? - Ar viena iš alternatyvų galėtų būti problemos sprendimo perdavimas privačiam sektoriui? Ar problema galėtų būti sprendžiama pritraukiant privačių lėšų? Ar problema galėtų būti sprendžiama pritraukiant nevyriausybinių organizacijų? - Ar egzistuoja galimybė išplėsti paslaugos teikėjų ar priemonės vykdytojų grupę apmokestinant (iš dalies apmokestinant) paslaugas, siekiant sumažinti naštą viešajam sektoriui? - Ar planuojamos finansuoti veiklos turi potencialo būti finansiškai gyvybingos (duoti grynųjų pajamų arba leisti sutaupyti lėšų). Ar įgyvendinant priemonę galėtų būti taikomos finansinės priemonės? - Ar viena iš alternatyvų galėtų būti paslaugų teikimo konsolidavimas ar paslaugų teikėjų kooperavimasis? - Kokius problemos sprendimus siūlo socialiniai ir ekonominiai partneriai? Ar remiantis šiais siūlymais galima sukurti alternatyvą? - Kaip atsižvelgta į NPP horizontaliųjų principų įgyvendinimą? Kaip jie bus įgyvendinami pagal toliau nurodytus požymius? Nurodomos alternatyvos, kurios bus lyginamos, ir trumpai pagrindžiamas jų siūlymas. Kiekviena alternatyva aprašoma pagal šiuos požymius: • veiklos, poveiklės ir projektai; • tikslinės grupės (į ką nukreiptos priemonės veiklos); • projektų vykdytojai; • siekiami rezultatai; • finansavimo apimtis; • finansavimo forma.) TREČIASIS SKIRSNIS PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS ĮGYVENDINIMO ALTERNATYVŲ PALYGINIMAS IR GERIAUSIOS ALTERNATYVOS PASIRINKIMO ARGUMENTAI (Alternatyvų palyginimas atliekamas taikant sąnaudų ir naudos analizę (toliau – SNA) arba sąnaudų veiksmingumo analizę (toliau – SVA) ar kitus su portfelio valdytoju suderintus metodus. Kai alternatyvoms palyginti pasirenkama SVA ar kiti metodai, pagrindžiamas metodo pasirinkimas. Metodo pasirinkimą lemia priemonės pobūdis ir jos kuriamas poveikis. Priemonės rengėjas SNA gali pasirinkti visais atvejais, tačiau vietoj SNA gali būti praktiška taikoma SVA, kai tenkinami visi šie bendrieji kriterijai: a) visomis alternatyvomis siekiama tų pačių homogeniškų rezultatų rodiklių; b) siekiami rezultatai yra tokie svarbūs, kad nėra abejonių dėl jų naudos ir poreikio (būtinybės) juos pasiekti; c) priemonės esmė yra didinti efektyvumą, t. y. gerinti sąnaudų ir siekiamų rezultatų santykį. Taigi įgyvendinant priemonę pirmiausia efektyviau panaudojami valstybės finansiniai ištekliai, o paslaugos ar infrastruktūros prieinamumo padidėjimas gali atsirasti tik kaip geresnio lėšų panaudojimo padarinys. Šiuo atveju kokybiniai pokyčiai gali pasireikšti tik dėl natūralios technologinės kaitos; d) priemonės alternatyvose nėra sąnaudų elementų, kurių nebūtų galima įvertinti, o paslėptos sąnaudos (jei tokių vis dėlto galėtų būti) nedidelės ir nereikšmingos; e) alternatyvos nepasižymi skirtingu išoriniu poveikiu arba skirtumai tarp jų nereikšmingi. SVA išimtinai gali būti (bet neprivalo) taikoma ir tokiu atveju, kai veiksmų įgyvendinimas yra privalomas dėl Europos Sąjungos direktyvų reikalavimų ar tarptautinių įsipareigojimų (pvz., NATO, Šengeno sutarties) ir pagal šiuos reikalavimus ar įsipareigojimus būtini konkretūs veiksmai ir rezultatai. Išimtis taikyti SVA galima ir tokiu atveju, kai tai suderinta su programų portfelio valdytoju, jam pateikus tokio siūlymo pagrindimą. Alternatyvų palyginimas atliekamas naudojant skaičiuoklę 23. Jeigu pasirinkta SNA, pagrindžiamas ekonominės naudos komponentų pasirinkimas ir skaičiavimai, kurie turi būti atlikti naudojant skaičiuoklę. Naudojant skaičiuoklę apskaičiuojamos ir nurodomos kiekvienos alternatyvos palyginamųjų rodiklių reikšmės: ‐ ekonominės naudos ir išlaidų santykis (taikant SNA); ‐ santykinis rodiklis (taikant SVA); ‐ daugiakriterės analizės rodiklis (taikant daugiakriterę analizę). Nurodoma, kuri alternatyva visuomenei naudingiausia, remiantis alternatyvų palyginamųjų rodiklių reikšmėmis ir atsižvelgiant į jos poveikį viešiesiems finansams. Naudojant skaičiuoklę nustatomas naudingiausios alternatyvos poveikis viešiesiems finansams. Nurodoma, iš kokių šaltinių įgyvendinus priemonę bus finansuojamos padidėjusios išlaidos (jei išlaidos padidėja). Jeigu atliekamas priemonės alternatyvų palyginimas, taikant SNA, nurodoma, kokie naudų ir sąnaudų elementai yra reikšmingiausi remiantis jautrumo analize. Paaiškinama, kaip į tai atsižvelgiama planuojant priemonę.) 23 Skaičiuoklė skelbiama interneto svetainėje adresu https://www.ppplietuva.lt/lt/docview/?file=%2Fdocuments%2Ffiles%2FPriemoniu+skaiciuokle_v1_0_20210211.xlsm. IV SKYRIUS GERIAUSIOS PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS ĮGYVENDINIMO ALTERNATYVOS DETALIZAVIMAS PIRMASIS SKIRSNIS TEISINĖ APLINKA (Aprašoma teisinė aplinka ir nurodoma, kokie teisės aktai reglamentuoja pasirinktą priemonės alternatyvą (kiekvienos alternatyvos veiklos (poveiklės)). Nurodoma, kokie galimi priemonės įgyvendinimo galimybių, finansuotinų veiklų, tikėtinų rezultatų ir poveikio, finansinio tęstinumo teisiniai apribojimai ir norminiai reikalavimai.) ANTRASIS SKIRSNIS PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS PROJEKTŲ VYKDYTOJAI (Išvardijami priemonės projektų vykdytojai pagal kiekvieną priemonės veiklą (poveiklę) ar jų grupę. Nurodomas ir pagrindžiamas priemonės projektų vykdytojams taikomų teisinių apribojimų (juridinio asmens forma, steigėjas, įstaigos ar institucijos dydis, veiklos apribojimai ir pan.) pasirinkimas, taikytini reikalavimai projektui (pvz., centralizuoti pirkimai, žalieji pirkimai ir pan.), jo parengtumui. Jei nurodomi konkretūs priemonės projektų vykdytojai, pagrindžiama, kodėl tik jie gali vykdyti konkrečias veiklas, teikti paslaugas. Nurodoma, kur nustatyti šie teisiniai apribojimai, atsižvelgiant į priemonės projektų atrankos būdą.) TREČIASIS SKIRSNIS PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS PROJEKTAMS TAIKOMŲ ANALIZĖS METODŲ NUSTATYMAS IR PROJEKTŲ ATRANKOS BŪDAI (Projektams taikomi analizės metodai Nurodoma, koks metodas turėtų būti taikomas atliekant atskirų projektų alternatyvų analizę. Visais atvejais projektų vykdytojams leidžiama analizę atlikti SNA metodu. Tačiau, esant tam tikroms sąlygoms, pakanka paprastesnio – SVA – metodo. Nustatant analizės metodą remiamasi šiomis sąlygomis: - Jeigu priemonės alternatyvos palygintos taikant SNA ir ne mažiau nei 70 procentų priemonės lėšų skiriama homogeniškiems projektams24 įgyvendinti, pakanka homogeniškų projektų alternatyvas palyginti taikant SVA. Šiuo atveju priemonės rengėjas turi kiekvienam projektui (ar visiems projektams kartu) nustatyti minimalias produkto ir (ar) rezultato rodiklio reikšmes, kuriomis būtų užtikrinta, kad kiekvienas projektas sukurtų pakankamą naudą ir pasiektų pakankamus rezultatus lyginant su bendrais priemonės rodikliais. - Jeigu priemonės alternatyvos palygintos taikant SNA, nehomogeniškiems projektams arba kai homogeniškiems projektams įgyvendinti tenkanti lėšų dalis sudaro mažiau nei 70 procentų priemonei įgyvendinti skirtų lėšų ir visais kitais atvejais projektams gali būti taikoma SNA arba SVA. Tinkamas metodas pasirenkamas remiantis Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir (ar) valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodikos, patvirtintos viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2014/8-337 (dokumentas skelbiamas interneto svetainėje www.finmin.lt), 3.5 skyriuje „Pasirinkite analizės metodą“ nustatyta tvarka. - Jeigu priemonės alternatyvos palygintos taikant SVA (vadovaujantis šio aprašo III skyriaus trečiojo skirsnio nuostatomis), pakanka projektų alternatyvas palyginti taikant SVA. - Tik SVA gali būti taikoma ir tuo atveju, kai planuojama įgyvendinti ilgalaikį projektą, jeigu SNA buvo atlikta priimant sprendimą dėl visos apimties projekto įgyvendinimo ir įgyvendinant šią pažangos priemonę planuojamas tik vienas iš projekto etapų. Pateikiant informaciją apie pažangos priemonę nurodoma, kada SNA buvo atlikta, ar buvo vertinama priimant sprendimą dėl projekto įgyvendinimo, suderinta ar pan. - Alternatyvų analizė neatliekama ir investicijų projektas nerengiamas, kai planuojamos projekto investicijos į ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto sukūrimą, įsigijimą arba jo vertės padidinimą neviršija vieno milijono eurų25. Jeigu teikiant alternatyvas buvo nurodytas tikslas, kad priemone (veiksmais) turi būti prisidedama prie NPP horizontaliųjų principų įgyvendinimo aktyviais būdais, detalizuojami konkretūs projektų reikalavimai. Projektų atranka Nurodomas (-i) pasirenkamas (-i) konkretus (-ūs) priemonės projektų atrankos būdas (-ai) pagal veiklas (poveikles) ir pagrindžiamas toks pasirinkimas. Jeigu priemonė (veikla) buvo įgyvendinama anksčiau ir tęsiama, įvertinama, ar pasirinktas projektų atrankos būdas leido pasiekti geriausią tikėtiną rezultatą (pvz., ar vykdant konkursą nebūtų sulaukta daugiau inovatyvesnių pasiūlymų, o taikant valstybės ar regionų planavimą nebuvo apsiribota inertiškai vykdytomis veiklomis ir praktika). Jeigu paslaugos teikimą tikslinga sujungti, konsoliduoti ar kooperuoti, nurodomi projektų atrankos principas, kriterijus ar sąlyga, kurių pagrindu būtų optimizuojamas paslaugos teikimas. Nurodomos projektų rengimo ir derinimo sąlygos ir už pagalbą vystant projektą atsakinga institucija (jei nustatomas tokios pagalbos poreikis).) Homogeniškais laikomi tokie projektai, kurių tikslai, uždaviniai, veiklos ir stebėsenos rodiklių pavadinimai sutampa (pavyzdžiui, darželių renovacijos projektai, šildymo katilų keitimo energetiškai efektyvesniais katilais projektai). 25 Vadovaujantis Strateginio valdymo metodikos 120.5 papunkčiu. 24 KETVIRTASIS SKIRSNIS PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS ĮGYVENDINIMO LAIKOTARPIS IR ĮGYVENDINIMO PLANAS (Detalizuojamas ir pagrindžiamas priemonės įgyvendinimo laikotarpis. Nurodoma realiausia priemonės įgyvendinimo pradžia ir pabaiga. Nurodomi planuojami priemonės veiksmų įgyvendinimo laikotarpiai metais ir argumentuotai pagrindžiama, kodėl nustatomi tokie terminai. Pagrindžiama, ar priemonės įgyvendinimo sparta ir suplanuotos lėšos leis užtikrinti rodiklių reikšmių pasiekimą nustatytu laiku.) PENKTASIS SKIRSNIS PARTNERYSTĖ SU SOCIALINIAIS IR EKONOMINIAIS PARTNERIAIS (Nurodoma, ar priemonės rengimo ir derinimo procesuose buvo taikomas partnerystės (ne tik informacijos sklaidos) principas. Nurodoma, kokios konkrečios suinteresuotos šalys ir partneriai buvo įtraukti į priemonės rengimą ir derinimą. Paaiškinama, kaip konkrečios suinteresuotos šalys ir socialiniai bei ekonominiai partneriai bus įtraukiami įgyvendinant priemonę. Nurodoma, ar reikalingas socialinių ir ekonominių partnerių gebėjimų stiprinimas ar kita pagalba, siekiant juos tinkamai įtraukti į priemonės įgyvendinimą.) ŠEŠTASIS SKIRSNIS PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS RODIKLIAI IR PRIEMONĖS POVEIKIO MATAVIMAS (Paaiškinama, kodėl naudojami pasirinkti stebėsenos rezultato ir (ar) produkto rodikliai (kokios jų sąsajos su poveikio rodikliu, nurodytu NPP). Nurodoma, ar yra kitų veiksnių, kurie turės įtakos siektinų reikšmių pasiekimui. Jeigu yra tokių veiksnių, jie nurodomi. Detalizuojami duomenys ir prielaidos, naudojami nustatant tarpines ir galutines siektinas rodiklių reikšmes. Nurodomi priemonės įgyvendinimo stebėsenai priskirti rezultato, produkto (jei taikoma) rodikliai, jų matavimo vienetai, pradinės ir siektinos reikšmės:) Siektinos reikšmės FinansaPradinė Rodiklio Rodiklio pavadinimas ir Matavi-mo vimo Tarpinė Galutinė rodiklio kodas* tipas26 vienetas šaltinis (reikšmė 2025 reikšmė reikšmė iai)** m. (metai) * Jei rodiklis nepatvirtintas, kodas nerašomas. **Jei tas pats rodiklis priskirtas keliems finansavimo šaltiniams, jis nurodomas tiek kartų, kiek yra skirtingų finansavimo šaltinių. SEPTINTASIS SKIRSNIS PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS VEIKLŲ FINANSAVIMO FORMOS IR FINANSAVIMO ŠALTINIAI (Nurodomas priemonės lėšų poreikio detalizavimas pagal finansavimo šaltinius. Įvertinama, ar planuojamos finansuoti veiklos turi potencialo būti finansiškai gyvybingos (duoti grynųjų pajamų arba leisti sutaupyti lėšų). Nurodoma, ar planuojama taikyti finansines priemones (jei tai nebuvo aptarta analizuojant alternatyvas). Jeigu priemonė ar atskiros priemonės veiklos (poveiklės) gali būti finansuojamos iš Lietuvoje neadministruojamų finansavimo šaltinių, nurodoma, ar jie bus naudojami, t. y. ar buvo (bus) bandoma išnaudoti šiuos finansavimo šaltinius (jei taip, įrašoma į finansavimo šaltinių lentelę).) Finansavimo apimtis ir Lėšų poreikis (tūkst. eurų) šaltiniai27 n n+1 n+2 Iš viso 1.1. Valstybės biudžeto lėšos 1.1.1. lėšų pavadinimas ir finansavimo šaltinio kodas ... 1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos 26 Rezultato, produkto. 1.1–1.4 papunkčiuose nurodomi finansavimo šaltiniai ir jų pavadinimai, atitinkantys galiojančią finansavimo šaltinių klasifikaciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 1K-265 „Dėl Asignavimų valdytojų programų, finansuojamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, finansavimo šaltinių klasifikacijos patvirtinimo“. 27 bendrojo finansavimo lėšos 1.2.1. lėšų pavadinimas ir finansavimo šaltinio kodas ... 1.3. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos 1.3.1. lėšų pavadinimas ir finansavimo šaltinio kodas ... 1.6. Tikslinės paskirties valstybės biudžeto lėšos 1.6.1. lėšų pavadinimas ir finansavimo šaltinio kodas ... 2. Kitos lėšos 2.1. Savivaldybių biudžetų lėšos 2.2. Privačios lėšos 2.3. Kitos viešosios lėšos28 IŠ VISO: Kiti piniginiai ištekliai, kuriais disponuoja valstybė ir (arba) savivaldybės, ir kitų juridinių asmenų, kurie yra perkančiosios organizacijos, nurodytos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, išskyrus perkančiąsias įmones, veikiančias vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, lėšos. 28 V SKYRIUS PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS VEIKLŲ SUVESTINĖ Veikla Veiklos Galimi (poveiklės, pareiškėjai30 projekto) tipas29 Projektų atrankos būdas11, 31 Valstybei svarbus ar (ir) Ministro Pirmininko strateginių projektų portfelio projektas32 (įrašomas požymis: VS, MPP) Prisidedama prie HP33 (Taip / Ne) Valstybės pagalba34 (Taip / Ne) Finansavimo Finansavimo Finansavimo Rodiklis forma11, 35 suma11, 36 šaltinis ((tūkst. eurų) iai)11 Siektina galutinė rodiklio reikšmė Įgyvendinimo pradžia (metai, ketv.) Administruojančioji institucija11, 37 Dalyvaujanti ministerija 1. (veiklos pavadinimas) 1.1. (poveiklės pavadinimas)38 1.1.1. (projekto pavadinimas)39 2. 3. 4. ... Pastaba. Pasviruoju šriftu ir pilka spalva pažymėtas tekstas pildant formą ištrinamas. ___________________________ Veiklų (poveiklių, projektų) tipai: R – reguliacinė, I – investicinė, K – komunikacinė, A – analitinė, M – mišri. Nepildoma, kai vykdoma reguliacinė veikla (projektas) arba kai vykdoma analitinė veikla (projektas), kuriai vykdyti naudojamos tęstinės veiklos lėšos. 31 Projektų atrankos būdai: P – planavimas, K – konkursas. 32 Valstybei svarbaus projekto požymis suteikiamas pagal Strateginio valdymo metodikoje nustatytus kriterijus. 33 Pažymima, ar aktyviais veiksmais bus prisidedama prie horizontaliųjų principų įgyvendinimo ir (ar) (bus) nurodomi konkretūs reikalavimai projektų finansavimo sąlygų apraše. 34 Nurodoma, ar pagal veiklas numatoma teikti valstybės pagalbą (vadovaujantis išimtimis pagal su Europos Komisija suderintą, derinamą ar planuojamą derinti schemą, taikant de minimis pagalbą). 35 Finansavimo formos: DS – dotacija taikant sąlygas, D – dotacija, FP – finansinė priemonė, A – apdovanojimai. 36 Konkretaus finansavimo šaltinio (IV skyriaus septintasis skirsnis) dalis, tenkanti veiklai. 37 Priemonės veiklas ar projektus administruojanti institucija. 38 Jeigu priemonės veiklą numatoma finansuoti iš skirtingų finansavimo šaltinių, tokia veikla išskaidoma į poveikles, jai priskiriant ne daugiau nei vieną finansavimo šaltinį (bendrojo finansavimo lėšos ir valstybės biudžeto lėšos, kuriomis apmokamas pridėtinės vertės mokestis (jeigu tokios lėšos numatytos), į atskirą poveiklę neišskiriamos). 39 Nurodomi numatomi įgyvendinti projektai, dėl kurių finansavimo sprendimas bus priimtas tik atlikus projektų vertinimą. Kai projektų atrankos kriterijai yra prioritetiniai (arba kai organizuojamas konkursas), projektai nenurodomi. 29 30