16 straipsnis. Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo tvarka 1. Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka atimama: (16 str. 1 d. 1 pastraipa - LR 2013 06 27 įstatymo Nr. XII-427 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 07 13. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) 1) neapmokestinamosios pajamos; 2) pajamos, apmokestintos įsigijus verslo liudijimą; 3) leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu, – šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka; 4) per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto įsigijimo kaina ir su to turto ar daikto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos – šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka; 5) neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio vieno mėnesio apmokestinamąsias pajamas, arba metinis neapmokestinamasis pajamų dydis ir metinis papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, arba jo dalis (šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatytais atvejais) – šio Įstatymo nustatyta tvarka; 6) nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos (apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas pajamų mokesčio tarifas) – šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka. (16 str. 1 d. 1-6 p. - LR 2012 06 29 įstatymo Nr. XI-2166 redakcija, įsigaliojo nuo 2012 07 14. Šios dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2012 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras (GPMĮ 16 straipsnio 1 dalies komentaras - nauja redakcija pagal VMI prie LR FM 2014-02-17 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-2089) 1. GPMĮ 16 straipsnis paaiškina apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo bei perskaičiavimo taisykles, pagal kurias apskaičiuojamas nuo gyventojo per mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) gautų (uždirbtų) pajamų į Lietuvos biudžetą mokėtinas (išskaičiuotinas) pajamų mokestis. 2. 2014 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo tvarka, nustatyta GPMĮ 16 straipsnio 1 dalyje, komentare pateikiama penkiose tarpusavyje susijusiose schemose. Kiekvienos schemos komentaras pateikiamas atskirai. 3. Apskaičiuojant gyventojo apmokestinamąsias pajamas, iš per mokestinį laikotarpį gautų (uždirbtų) pajamų pagal GPMĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus atimamos gautos GPMĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos neapmokestinamosios pajamos, taip pat pajamos, apmokestintos įsigijus verslo liudijimą. Neapmokestinamosios pajamos ir pajamos, apmokestintos įsigijus verslo liudijimą, papildomų mokestinių padarinių nesukelia. Todėl, paprastumo dėlei, GPMĮ 16 straipsnio komentare pateikiamose schemose į šias pajamas neatsižvelgiama. 4. 1 schemoje pateikiama pajamų, apmokestinamų taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, apskaičiavimo ir perskaičiavimo tvarka. 5. Pagal GPMĮ 6 straipsnio 1 dalį 15 proc. pajamų mokesčio tarifas taikomas tokioms per mokestinį laikotarpį gyventojo gautoms (uždirbtoms) apmokestinamosioms pajamoms: - susijusioms su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais (įskaitant neribotos civilinės atsakomybės dalyvio iš šio vieneto gautą pajamų sumą ir mažosios bendrijos nario pajamų iš šios bendrijos sumą, priskiriamą su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms), - palūkanoms, - autoriniams atlyginimams, - honorarams, - už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn ne individualios veiklos turtą (įskaitant finansines priemones, tačiau išskyrus netauriųjų metalų laužą) ir individualios veiklos turtui priskirtą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, - individualios veiklos pajamoms, gautoms (uždirbtoms) vykdant laisvųjų profesijų veiklą (žr. GPMĮ 2 straipsnio 35 dalies komentarą), - azartinių lošimų laimėjimų pajamoms, - išmokoms, išmokėtoms valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, - ne individualios veiklos turto nuomos pajamoms, kurioms priskiriamos ir pajamos už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomą, - pajamoms iš paskirstytojo pelno - ir kitų rūšių pajamoms, išskyrus individualios veiklos pajamas, kurioms taikomas 5 proc. pajamų mokesčio tarifas. 6. Komentuojamo straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto įsigijimo kaina ir su to turto ar daikto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susiję teisės aktuose nustatyti privalomi mokėjimai gali būti atimami iš gyventojo apmokestinamųjų pajamų. Jeigu parduodamas ar kitaip perleidžiamas turtas (jo dalis) buvo priskirtas individualios veiklos turtui, jo įsigijimo kaina mažinama iš individualios veiklos pajamų atskaityta šio turto įsigijimo kainos dalimi. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte, taip pat GPMĮ 19 straipsnyje konkretizuojama, kad parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto, individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, išvestinių finansinių priemonių įsigijimo kaina ir su jų pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn, ar realizavimu susiję teisės aktuose nustatyti privalomi mokėjimai yra atimami ne iš visos apmokestinamųjų pajamų sumos ar iš bendros apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, sumos, bet iš pajamų, gautų iš to turto (daikto) pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų ar iš pajamų, gautų realizavus išvestines finansines priemones. Turto (daikto) įsigijimo kaina ir su pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susiję teisės aktuose nustatyti privalomi mokėjimai apskaičiuojami GPMĮ 19 straipsnyje (žr. GPMĮ 19 straipsnio komentarą) nustatyta tvarka. Teisė iš ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų atimti šio turto (daikto) įsigijimo kainą ir kitus su jo pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus yra bendro pobūdžio, galiojanti tokių pajamų gavusiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams ir nenuolatiniams Lietuvos gyventojams. (16 str. 1 d. komentaro 6 p. - VMI prie LR FM 2015-04-08 raštas Nr. (32.42-31-1)-RM-6378) 7. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dalies 3 punktą iš individualios veiklos pajamų gali būti atimami leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu ar uždirbimu, apskaičiuoti GPMĮ 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu gyventojas gauna (uždirba) pajamų iš skirtingų veiklos rūšių ar skirtingos laisvųjų profesijų veiklos, tai su kiekvienos veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu susiję leidžiami atskaitymai atimami atskirai pagal kiekvienos individualios veiklos rūšį. Vietoje patirtų išlaidų kaip leidžiami atskaitymai gali būti atimama suma, lygi 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų, išskyrus atvejus, kai tokias pajamas gyventojas gauna iš su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens. Ši nuostata taikoma, apskaičiuojant ir nuolatinių, ir nenuolatinių Lietuvos gyventojų individualios veiklos pajamas. 8. Tie gyventojai (nuolatiniai Lietuvos gyventojai ar nenuolatiniai Lietuvos gyventojai), kurie individualios veiklos pajamas pripažįsta pagal kaupimo apskaitos principą, apskaičiuodami uždirbtas individualios veiklos pajamas, gali atimti ne tik leidžiamus atskaitymus, bet ir perkelti mokestinius nuostolius GPMĮ 181 straipsnyje nustatyta tvarka. Individualios veiklos pajamas pagal kaupimo apskaitos principą pripažįstantis gyventojas gali perkelti ne ankstesnio kaip 2009 m. mokestinio laikotarpio nuostolius, ir tik tuo atveju, jeigu kaupimo apskaitos principą jis pradėjo taikyti jau 2009 m. mokestinį laikotarpį. Pažymėtina, kad iš vienos veiklos gauti mokestiniai nuostoliai negali būti dengiami kitos vykdomos veiklos pajamomis. Išsamiau mokestinių nuostolių perkėlimo tvarka paaiškinta GPMĮ 181 straipsnio komentare. 9. GPMĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta nuolatinio Lietuvos gyventojo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo teisė sumažinti viso mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, atimant iš jų metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau – MNPD), apskaičiuotą GPMĮ 20 straipsnyje (galutinai išvykstančio iš Lietuvos gyventojo – 29 straipsnyje) nustatyta tvarka. 10. MNPD atimamas tik iš su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, gautų per mokestinį laikotarpį. Pagal GPMĮ 2 straipsnio 34 dalį su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, be kita ko, yra priskiriamos individualios įmonės savininko iš individualios įmonės, ūkinės bendrijos tikrojo nario iš ūkinės bendrijos ir mažosios bendrijos nario iš šios bendrijos gautų pajamų suma, neviršijanti sumos, nuo kurios pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas skaičiuojamos ir mokamos įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrojo nario ar mažosios bendrijos nario valstybinio socialinio draudimo įmokos (žr. GPMĮ 2 straipsnio 34 dalies komentarą), todėl MNPD atimamas ir iš jų. MNPD taikymo tikslais prie su darbo santykiais susijusių pajamų priskiriamos ir ligos, motinystės, motinystės (tėvystės), tėvystės pašalpos. Gyventojas, per mokestinį laikotarpį negavęs su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, MNPD prisitaikyti negalės. 11. Nuolatiniam Lietuvos gyventojui MNPD taikomas, atimant jį iš bendros su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, gautų ir iš šaltinio Lietuvoje, ir iš šaltinio užsienio valstybėje, sumos. Nenuolatiniam Lietuvos gyventojui MNPD taikomas, atimant jį iš su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, gautų tik iš šaltinio Lietuvoje. Išsamiau MNPD apskaičiavimo tvarka paaiškinta GPMĮ 20 ir 29 straipsnių komentaruose. 12. GPMĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta gyventojų teisė sumažinti viso mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, atimant iš jų metinį papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau – MPNPD), apskaičiuotą GPMĮ 20 straipsnyje (galutinai išvykstančio iš Lietuvos gyventojo – 29 straipsnyje) nustatyta tvarka. MPNPD, skirtingai nei MNPD, taikomas ne tik su darbo santykiais susijusioms ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, bet visoms apmokestinamosioms (taikant 15 ar 5 procentų pajamų mokesčio tarifą) pajamoms, ir jis nepriklauso nuo gyventojo metinių pajamų lygio. 13. MPNPD taikomas tik nuolatiniams Lietuvos gyventojams. Išsamiau MPNPD apskaičiavimo tvarka paaiškinta GPMĮ 20 straipsnio komentare. 14. Bendra mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, suma apskaičiuojama, sudėjus: 14.1. pajamas iš laisvųjų profesijų individualios veiklos, iš kurių atimti leidžiami atskaitymai ir/ar mokestiniai nuostoliai; 14.2. ne individualios veiklos turto (išskyrus netauriųjų metalų laužą) ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas, iš kurių atimti šio turto (daikto) įsigijimo kaina ir su jo pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susiję teisės aktuose nustatyti privalomi mokėjimai; 14.3. su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas, iš kurių atimtas taikytinas MNPD; 14.4. visų kitų rūšių pajamas, kurioms nustatytas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas. 15. Dėl MPNPD ir GPMĮ 21 straipsnyje nustatytų lengvatų taikymo pajamos, apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, perskaičiuojamos: iš bendros pajamų, apmokestinamų taikant šį tarifą, sumos (apskaičiuotos šio komentaro 14 punkte nustatyta tvarka) atėmus gyventojams taikytiną MPNPD ir per mokestinį laikotarpį patirtas GPMĮ 21 straipsnyje nurodytas išlaidas. Taip perskaičiuojamos tik nuolatinių Lietuvos gyventojų apmokestinamosios pajamos, kurioms nustatytas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, nes nenuolatiniams Lietuvos gyventojams MPNPD ir pajamų mokesčio lengvatos dėl patirtų GPMĮ 21 straipsnyje išlaidų netaikomos. Išsamiau gyventojo patirtų išlaidų apskaičiavimo tvarka paaiškinta GPMĮ 21 straipsnio komentare. 16. 2 schemos A dalyje apskaičiuojama ir perskaičiuojama bendra per mokestinį laikotarpį gautų (uždirbtų) pajamų, apmokestinamų taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą, suma. 17. 5 proc. pajamų mokesčio tarifas pradėtas taikyti 2010 m. mokestinį laikotarpį gautoms (uždirbtoms) individualios veiklos (gamybos, prekybos, kai kurių paslaugų rūšių) pajamoms, išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų veiklos ir pajamas iš vertybinių popierių (įskaitant iš išvestinių finansinių priemonių). Nuo 2014 m. individualiai veiklai nepriskiriami finansinių priemonių sandoriai, o iš jų perleidimo ar realizavimo gautos pajamos – individualios veiklos pajamoms. Pajamoms už parduotą netauriųjų metalų laužą 5 procentų pajamų mokesčio tarifas pradėtas taikyti taip pat 2014 metais. (16 str. 1 d. komentaro 17 p. - VMI prie LR FM 2015-04-08 raštas Nr. (32.42-31-1)-RM-6378) 18. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dalies 3 punktą iš individualios veiklos pajamų gali būti atimami leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu ar uždirbimu, apskaičiuoti GPMĮ 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu gyventojas gauna (uždirba) pajamų iš skirtingų veiklos rūšių, tai su kiekvienos veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu susiję leidžiami atskaitymai atimami atskirai pagal kiekvienos individualios veiklos rūšį. Vietoje patirtų išlaidų kaip leidžiami atskaitymai gali būti atimama suma, lygi 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų, išskyrus atvejus, kai tokias pajamas gyventojas gauna iš su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens. Šio komentaro punkto nuostatos taikomos, apskaičiuojant ir nuolatinių, ir nenuolatinių Lietuvos gyventojų individualios veiklos pajamas. 19. Tie gyventojai (nuolatiniai Lietuvos gyventojai ar nenuolatiniai Lietuvos gyventojai), kurie individualios veiklos pajamas pripažįsta pagal kaupimo apskaitos principą, apskaičiuodami uždirbtas individualios veiklos pajamas, gali atimti ne tik leidžiamus atskaitymus, bet ir perkelti mokestinius nuostolius GPMĮ 181 straipsnyje nustatyta tvarka. Individualios veiklos pajamas pagal kaupimo apskaitos principą pripažįstantis gyventojas gali perkelti ne ankstesnio kaip 2009 m. mokestinio laikotarpio nuostolius, ir tik tuo atveju, jeigu kaupimo apskaitos principą jis pradėjo taikyti jau 2009 m. mokestinį laikotarpį. Pažymėtina, kad iš vienos individualios veiklos rūšies gauti mokestiniai nuostoliai negali būti dengiami kitos vykdomos individualios veiklos rūšies pajamomis. Išsamiau mokestinių nuostolių perkėlimo tvarka paaiškinta GPMĮ 181 straipsnio komentare. 20. Komentuojamo straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto įsigijimo kaina ir su to turto ar daikto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susiję teisės aktuose nustatyti privalomi mokėjimai gali būti atimami iš nuolatinio ar nenuolatinio Lietuvos gyventojo apmokestinamųjų pajamų GPMĮ 19 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau nuo 2014 metų ne individualios veiklos turto – netauriųjų metalų laužo − įsigijimo kainai ir su jo pardavimu ar kitokiu perleidimu susijusioms išlaidoms GPMĮ 19 straipsnyje nustatyta išimtis. Ne individualios veiklos pajamos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn netauriųjų metalų laužą, negali būti mažinamos jo įsigijimo kaina ir su jo pardavimu ar kitokiu perleidimu susijusiais teisės aktuose nustatytais privalomais mokėjimais. 21. Bendra mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 5 proc. pajamų mokesčio tarifas, suma apskaičiuojama sudėjus: 21.1. iš visų individualios veiklos rūšių gautas (uždirbtas) 5 proc. pajamų mokesčio tarifu apmokestinamas pajamas, iš kurių atimti leidžiami atskaitymai ir/ar mokestiniai nuostoliai, 21.2. ne individualios veiklos pajamas (neatėmus įsigijimo išlaidų), gautas už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn netauriųjų metalų laužą. 22. Iš pajamų, apmokestinamų taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą, GPMĮ 21 straipsnyje nurodytos išlaidos negali būti atimamos. 23. MPNPD, kitaip nei GPMĮ 21 straipsnyje nurodytos išlaidos, gali būti atimamos iš pajamų, apmokestinamų taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą. Atsižvelgus į tai, kad taikytinas MPNPD yra pirmiausiai atimamas iš pajamų, kurioms taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas (žr. 1 schemą), MPNPD (jo dalis) iš pajamų, apmokestinamų taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą, atimamas tik tais atvejais, kai gyventojas per mokestinį laikotarpį negavo pajamų, kurioms taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, arba kai jų suma yra mažesnė už taikytiną MPNPD. Pavyzdys. Ūkininkas, kuris yra įregistruotas PVM mokėtoju, kartu su sutuoktine (vaikų motina) augina du vaikus iki 18 metų. 2015 m. mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, sutuoktiniams susitarus, jis pageidauja prisitaikyti visą 1440 Eur (12 mėn. x 120 Eur) MPNPD. Jo 2015 m. mokestinio laikotarpio pajamos – 47000 Eur iš žemės ūkio veiklos (apmokestinamos taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą) ir 1300 Eur – už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomą (apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą). Dėl MPNPD perskaičiuojamos, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, apmokestinamos pajamos: 1300 – 1440 = 0 Eur. Likusi 140 Eur nepritaikyto MPNPD suma yra atimama iš žemės ūkio veiklos pajamų: 47000 – 140 = 46860 Eur. (16 str. 1 d. komentaro pavyzdys - VMI prie LR FM 2015-04-08 raštas Nr. (32.42-31-1)-RM-6378) 24. Šioje schemoje pateikiama pajamų mokesčio nuo pajamų, kurioms taikomas 5 proc. pajamų mokesčio tarifas, apskaičiavimo tvarka. Apskaičiuotą (2 schemos A dalyje aptarta tvarka) pajamų, apmokestinamų taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą, sumą padauginus iš 0,05, apskaičiuojamas nuo per mokestinį laikotarpį gautų (uždirbtų) tokių pajamų mokėtinas pajamų mokestis. 25. Šioje schemoje apskaičiuojama maksimali GPMĮ 21 straipsnyje nurodytų išlaidų suma, kuria gali būti mažinamos gyventojo mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos. 26. Komentuojamo straipsnio 1 dalies 6 punkte gyventojui suteikta teisė sumažinti savo apmokestinamąsias pajamas GPMĮ 21 straipsnyje (žr. GPMĮ 21 straipsnio komentarą) nustatyta tvarka apskaičiuotomis išlaidomis (gyvybės draudimo įmokomis, palūkanomis už kreditą pagal iki 2009 m. sausio 1 d. sudarytas sutartis gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti, sumomis už studijas, pensijų įmokomis į pensijų fondus, išlaidomis už 2004–2008 m. įsigytą kompiuterio vienetą su programine įranga ir (arba) interneto prieigos įrengimą). Bendra atimamų išlaidų suma negali būti didesnė kaip 25 procentai gyventojo mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, bendros sumos, apskaičiuotos šioje schemoje aptarta tvarka. 27. Maksimali mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas mažinančių išlaidų suma apskaičiuojama bendrą pajamų, kurioms taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, sumą (apskaičiuotą 1 schemoje aptarta tvarka) padauginus iš 0,25. 28. Pagal GPMĮ 16 straipsnio 1 dalies 6 punktą pajamos, kurioms taikomas 5 proc. pajamų mokesčio tarifas, patirtomis GPMĮ 21 straipsnyje nurodytomis išlaidomos negali būti mažinamos, todėl tik tokių pajamų ir/ar neapmokestinamųjų pajamų, ir/ar pajamų, apmokestinamų įsigijus verslo liudijimą, gavęs gyventojas mokesčio lengvata pasinaudoti negalės. Neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvis, gavęs pajamų iš individualios įmonės ar ūkinės bendrijos paskirstytojo pelno, taip pat mažosios bendrijos narys, gavęs pajamų iš mažosios bendrijos paskirstytojo pelno (įskaitant priskirtas su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms), šias pajamas gali sumažinti GPMĮ 21 straipsnyje patirtomis išlaidomis. 29. Pažymėtina, kad teisė sumažinti savo apmokestinamąsias pajamas GPMĮ 21 straipsnio nustatyta tvarka apskaičiuotomis išlaidomis nustatyta tik nuolatiniams Lietuvos gyventojams. 30. Šios schemos A dalyje pateikiama gyventojo per mokestinį laikotarpį gautų (uždirbtų) pajamų, kurioms taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, perskaičiavimo dėl gyventojo patirtų GPMĮ 21 straipsnyje nurodytų išlaidų, tvarka. 31. Pajamos, apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, dėl gyventojo patirtų GPMĮ 21 straipsnyje nurodytų išlaidų yra perskaičiuojamos taip: Iš bendros pajamų, apmokestinamų taikant šį mokesčio tarifą, sumos (apskaičiuotos 1 schemoje nustatyta tvarka) atimama: 31.1. gyventojo per mokestinį laikotarpį patirtų išlaidų suma, kai patirtų išlaidų suma yra ne didesnė kaip 25 proc. apmokestinamųjų pajamų (apskaičiuotų 3 schemoje aptarta tvarka), 31.2. maksimali apmokestinamąsias pajamas mažinančių išlaidų suma, kai patirtų išlaidų suma yra didesnė negu 25 proc. apmokestinamųjų pajamų. Pavyzdys. Ūkininkas, įregistruotas PVM mokėtoju, gavo 1500 Eur apmokestinamųjų pajamų už ne individualios veiklos turto pardavimą, o iš žemės ūkio veiklos – 36000 Eur. Jis patyrė 2000 Eur GPMĮ 21 straipsnyje nurodytų išlaidų (sumokėjo palūkanas už kreditą būstui įsigyti). Maksimali atimamų išlaidų suma yra 375 Eur (1500 x 25/100). Išlaidos atimamos iš pajamų, apmokestinamų taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Perskaičiavus šias pajamas, gaunama 1125 Eur suma (1500 - 375). Pajamos iš žemės ūkio veiklos neperskaičiuojamos, todėl ūkininkas galės pasinaudoti lengvata tik dėl dalies (375 Eur) sumokėtų palūkanų. (16 str. 1 d. komentaro pavyzdys - VMI prie LR FM 2015-04-08 raštas Nr. (32.42-31-1)-RM-6378) 32. GPMĮ 21 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodytos išlaidos yra atimamos iš nuolatinio Lietuvos gyventojo apmokestinamųjų pajamų tik pagal jo pateiktą metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Todėl nuolatinis Lietuvos gyventojas, pageidaujantis pasinaudoti GPMĮ 21 straipsnyje nustatytomis lengvatomis, turi pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją. 33. Perskaičiavus pajamas 4A schemoje nustatyta tvarka, gautas rezultatas yra galutinė bendra suma pajamų, apmokestinamų taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, sumažinta sumomis, kurias pagal komentuojamo straipsnio 1 dalį leidžiama atimti iš mokestinio laikotarpio pajamų (leidžiamais atskaitymais, susijusiais su individualios veiklos pajamų gavimu; mokestiniais nuostoliais; parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto, taip pat individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto įsigijimo kaina ir su to turto (daikto) perleidimu nuosavybėn susijusiais teisės aktuose nustatytais privalomais mokėjimais; MNPD; nuolatiniam Lietuvos gyventojui taikytinu MPNPD ir jo patirtomis GPMĮ 21 straipsnyje nurodytomis išlaidomis). 34. 4 schemos B dalyje pateikiama pajamų mokesčio sumos nuo pajamų, apmokestinamų taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, apskaičiavimo tvarka. 35. Perskaičiuotą (4 schemos A dalyje aptarta tvarka) pajamų, apmokestinamų taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, sumą padauginus iš 0,15, apskaičiuojamas nuo šių pajamų mokėtinas pajamų mokestis. 36. 5 schemoje apskaičiuojama bendra pajamų mokesčio suma, privaloma sumokėti į biudžetą nuo gyventojo per 2015 m. ar vėlesniais mokestiniais laikotarpiais gautų (uždirbtų) pajamų. (16 str. 1 d. komentaro 36 p. - VMI prie LR FM 2015-04-08 raštas Nr. (32.42-31-1)-RM-6378) 37. Apskaičiuota sumokėti pajamų mokesčio suma suprantama kaip bendra į Lietuvos biudžetą privaloma sumokėti pajamų mokesčio suma, kurią nuo gyventojui išmokamų išmokų išskaičiuoti privalo mokestį išskaičiuojantis asmuo, pridėta prie mokesčio sumos, kurią sumokėti privalo pats pajamų gavęs (uždirbęs) gyventojas. 38. Mokėtinas pajamų mokestis nuo mokestinio laikotarpio pajamų apskaičiuojamas sudėjus: 38.1. mokesčio sumą nuo pajamų, apmokestinamų taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą, 38.2. mokesčio sumą nuo pajamų, apmokestinamų taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. 2. Apskaičiuojant nenuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos per nuolatinę bazę apmokestinamąsias pajamas, iš visų per nuolatinę bazę gautų arba uždirbtų pajamų atimama: 1) neapmokestinamos individualios veiklos, vykdomos per tą nuolatinę bazę, pajamos ir (arba) 2) leidžiami atskaitymai, susiję su tų individualios veiklos, vykdomos per tą nuolatinę bazę, pajamų gavimu arba uždirbimu. (16 str. 2 d. - LR 2008 12 23 įstatymo Nr. XI-111 redakcija, įsigaliojo nuo 2008 12 30. Nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Komentuojamo straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta nenuolatinio Lietuvos gyventojo teisė iš visų mokestiniu laikotarpiu gautų (uždirbtų) individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje pajamų sumos atimti pajamas, kurios pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatas priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta nenuolatinio Lietuvos gyventojo teisė atimti GPMĮ 18 straipsnyje (žr. GPMĮ 18 straipsnio komentarą) nurodytus leidžiamus atskaitymus, susijusius su pajamų iš individualios veiklos gavimu (uždirbimu). Pažymėtina, kad leidžiami atskaitymai atimami ne iš bendros mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų pajamų sumos, o iš individualios veiklos, vykdytos per nuolatinę bazę Lietuvoje, bendros pajamų sumos. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos, vykdytos per nuolatinę bazę Lietuvoje, pajamų gavimu (uždirbimu) susiję leidžiami atskaitymai ir jų apskaičiavimo tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 304 ,,Dėl Nenuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų gavimu arba uždirbimu susijusių išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams bei jų apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 3. Tie nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie individualios veiklos pajamas pripažįsta pagal kaupimo apskaitos principą, apskaičiuodami individualios veiklos pajamas, gali atimti ne tik leidžiamus atskaitymus, bet ir perkelti mokestinius nuostolius GPMĮ 181 straipsnyje nustatyta tvarka. Individualios veiklos pajamas pagal kaupimo apskaitos principą pripažįstantis gyventojas gali perkelti ne ankstesnio kaip 2009 m. mokestinio laikotarpio nuostolius, ir tik tuo atveju, jeigu kaupimo apskaitos principą jis pradėjo taikyti jau 2009 m. mokestinį laikotarpį. Išsamiau mokestinių nuostolių perkėlimo tvarka paaiškinta GPMĮ 181 straipsnio komentare. 4. Tais atvejais, kai nenuolatinis Lietuvos gyventojas mokestiniu laikotarpiu per nuolatinę bazę Lietuvoje vykdė skirtingų rūšių individualią veiklą, pagal GPMĮ 18 straipsnį leidžiami atskaitymai turi būti atimami atskirai iš kiekvienos veiklos rūšies pajamų. Pažymėtina, kad iš vienos veiklos gauti mokestiniai nuostoliai negali būti dengiami kitos vykdomos veiklos pajamomis. 3. Gyventojas turi teisę nuspręsti iš pajamų neatimti šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų išlaidų. (16 str. 3 d. - LR 2008 12 23 įstatymo Nr. XI-111 redakcija, įsigaliojo nuo 2008 12 30. Nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras (nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) 1. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuolatinio Lietuvos gyventojo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo, 2009 m. ar vėlesnį mokestinį laikotarpį gavusio ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų, teisė neatimti iš šios rūšies pajamų to turto įsigijimo kainos ir su pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių privalomų mokėjimų, apskaičiuotų GPMĮ 19 straipsnyje nustatyta tvarka. Ar iš tokių pajamų tokios išlaidos yra atimamos, ar ne, sprendžia pats tokių pajamų gavęs gyventojas. (16 str. 3 d. komentaras - pagal VMI prie LR FM 2011-05-12 raštą Nr. (18.18-31-1)-R-4666) 17 straipsnis. Neapmokestinamosios pajamos 1. Neapmokestinamosios pajamos yra šios: 1) pašalpos, kurias, gyventojui mirus, asmuo, su kuriuo gyventojas buvo susijęs darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, išmoka jo sutuoktiniui arba vaikams (įvaikiams), arba tėvams (įtėviams), taip pat pašalpos, kurias išmoka asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, mirus šio gyventojo sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams); (Pagal 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymą Nr. XI-111, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras Pajamų mokesčiu neapmokestinamos pašalpos išmokėtos dviem atvejais: 1. Pašalpa gyventojui mirus, išmokėta jo sutuoktiniui arba vaikams (įvaikiams), arba tėvams (įtėviams). Esminės sąlygos: pašalpą išmoka asmuo, su kuriuo miręs gyventojas buvo (mirties metu ar praeityje) susijęs darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais; pašalpa išmokama šio gyventojo sutuoktiniui arba vaikui (įvaikiui), arba kuriam nors iš tėvų (įtėvių). Turi būti išlaikytos abi sąlygos. 2. Pašalpa, išmokėta gyventojui, mirus jo sutuoktiniui arba vaikams (įvaikiams), arba tėvams (įtėviams). Esminės sąlygos: pašalpą išmoka asmuo, su kuriuo gyventojas yra susijęs darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais; asmuo išmoka pašalpą mirus šio gyventojo sutuoktiniui arba vaikui (įvaikiui), arba kuriam nors iš tėvų (įtėvių). Turi būti išlaikytos abi sąlygos. 3. Darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai apibrėžti GPMĮ 2 straipsnio 31 dalyje (žr. 2 str. 31 dalies komentarą). 4. Nurodytą pašalpą išmokantis asmuo gali būti tiek vienetas, tiek gyventojas. Pašalpa gali būti vienkartinė arba mokama dalimis per tam tikrą laikotarpį. (17 str. 1 d. 1 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-18270) 2) pašalpos, mokamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, išskyrus ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas; (17 str. 1 d. 2 p. - LRV 2009 12 09 įstatymo Nr. XI-541 redakcija, galiojo nuo 2009 12 28 iki 2017 06 30) 2) pašalpos, mokamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir nedarbo socialinio draudimo išmokas; (17 str. 1 d. 2 p. - LR 2016 06 28 įstatymo Nr. XII-2502 redakcija, įsigaliojo nuo 2017 07 01 pagal LR 2016 12 20 įstatymą Nr. XIII-142) Komentaras 1. Pagrindinė pašalpų neapmokestinimo sąlyga yra šių pašalpų mokėjimo šaltinis. Iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžeto išmokamos pašalpos pajamų mokesčiu neapmokestinamos. 2. Ši lengvata netaikoma apmokestinant iš VSDF lėšų pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą mokamas ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpas ir mokamas ligos pašalpas pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. Pavyzdžiai: 1. Gyventojas gavo 2 000 Eur laidojimo pašalpą, mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe jo sutuoktiniui (miręs asmuo buvo apdraustas Nelaimingų atsitikimų darbe ar ūmios profesinės ligos socialiniu draudimu). Ši pašalpa pajamų mokesčiu neapmokestinama, nes ji mokama iš VSDF biudžeto. 2. Gimus kūdikiui, motinai išmokėta 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka. Ši išmoka pajamų mokesčiu neapmokestinama. Neapmokestinamos ir kitos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą iš valstybės biudžeto išmokėtos išmokos. 3. Remiantis Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymu gyventojui išmokėta 8 bazinių socialinių išmokų dydžio laidojimo pašalpa. Ši pašalpa pajamų mokesčiu neapmokestinama, nes ji mokama iš savivaldybės biudžeto. 3. Valstybės tarnautojams ir biudžetinių įstaigų darbuotojams (kurių materialinė padėtis yra sunki) iš darbo užmokesčiui skirtų lėšų mokamoms pašalpoms ši apmokestinimo lengvata netaikoma. (17 str. 1 d. 2 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-18270) 1. Pagrindinė pašalpų neapmokestinimo sąlyga yra šių pašalpų mokėjimo šaltinis. Iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžeto išmokamos pašalpos pajamų mokesčiu neapmokestinamos. 2. Ši lengvata netaikoma iš VSDF lėšų mokamoms tokioms pašalpoms: - ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokoms, kurios mokamos pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Sąvoka „motinystės (tėvystės) pašalpa“ nuo 2017-07-01 keičiama į sąvoką „vaiko priežiūros išmoka“, tačiau šios išmokos esmė ir mokėjimo pagrindas nesikeičia; - ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos išmokoms, kurios mokamos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą; - nuo 2017-07-01 – nedarbo socialinio draudimo išmokoms, kurios mokamos pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą. Pagal šio įstatymo nuostatas nedarbo socialinio draudimo išmokoms priskiriamos nedarbo draudimo išmoka bei dalinio darbo išmoka. Visos šiame punkte išvardytos išmokos priskiriamos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms ir, atėmus taikytiną neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir/ar papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (PNPD) apmokestinamos, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą (žr. GPMĮ 6 ir 20 straipsnių komentarą). Pavyzdžiai: 1. Gyventojas gavo 2 000 Eur laidojimo pašalpą, mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe jo sutuoktiniui (miręs asmuo buvo apdraustas Nelaimingų atsitikimų darbe ar ūmios profesinės ligos socialiniu draudimu). Ši pašalpa pajamų mokesčiu neapmokestinama, nes ji mokama iš VSDF biudžeto. 2. Gimus kūdikiui, motinai išmokėta Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme nustatyta vienkartinė išmoka, pajamų mokesčiu neapmokestinama. Neapmokestinamos ir kitos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą iš valstybės biudžeto išmokėtos išmokos. 3. Remiantis Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymu gyventojui išmokėta laidojimo pašalpa, pajamų mokesčiu neapmokestinama, nes ji mokama iš savivaldybės biudžeto. 3. Valstybės tarnautojams ir biudžetinių įstaigų darbuotojams (kurių materialinė padėtis yra sunki) iš darbo užmokesčiui skirtų lėšų mokamoms pašalpoms, ši apmokestinimo lengvata netaikoma. (17 str. 1 d. 2 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2017-01-30 raštą Nr. (18.18-31-1E) RM-2793) 3) pelno nesiekiančių vienetų pašalpos savo nariams, išmokėtos iš lėšų, sukauptų iš nario mokesčio, išskyrus pašalpas, kurias gauna gyventojai, susiję su šiais vienetais darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais, ir kurios nėra nurodytos kituose šios dalies punktuose; (Pagal 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymą Nr. XI-111, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas). Komentaras 1. Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnį pelno nesiekiantis vienetas – vienetas, kurio veiklos tikslas nėra pelno siekimas ir kuris pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus gauto pelno neturi teisės skirstyti savo steigėjams ir (arba) dalyviams. 2. Tokio vieneto išmokėta pašalpa neapmokestinama, jeigu: 1) išmokėta pelno nesiekiančio vieneto nariui ir 2) išmokėta iš lėšų, sukauptų iš nario mokesčio ir 3) gyventojas nėra susijęs su pelno nesiekiančiu vienetu darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais ir kurios nėra nurodytos kituose šios dalies punktuose. 3. Turi būti įvykdytos visos išvardintos sąlygos. Pavyzdys. Draugija X savo nariui išmoka pašalpą iš lėšų, kurios sukauptos iš nario mokesčio. Tokios sušelptojo nario pajamos nebus apmokestinamos pajamų mokesčiu. Tačiau jei ši draugija išmoka pašalpą (kuri nėra nurodyta kituose 17 straipsnio 1 dalies punktuose) savo nariui, su ja susijusiam darbo santykiais, tokio asmens gauta pašalpa apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. 4. Analogiškos taisyklės taikomos, kai tokias pašalpas gyventojas gauna iš užsienio valstybių teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtų pelno nesiekiančių vienetų lėšų, sukauptų iš nario mokesčio. (17 str. 1 d. 3 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-18270) 4) pašalpos stichinių nelaimių atvejais, jeigu jos išmokamos remiantis valstybės arba savivaldybių institucijų sprendimais; (Pagal 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymą Nr. XI-111, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas). Komentaras Pašalpa neapmokestinama, kai: - išmokėta stichinės nelaimės (pvz.: sausros, potvynio ir pan.) atveju ir - išmokėta valstybės arba savivaldybių institucijų sprendimu. (17 str. 1 d. 4 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-18270) 5) Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, įskaitant teisės aktuose nustatytas tiesiogines išmokas pajamų lygiui palaikyti, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai nutraukiama darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis, ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas; (Pagal 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymą Nr. XI-111, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Ši įstatymo lengvata taikoma, jeigu: - išmokėta kompensacija, kurios dydis nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose; - išmokėta teisės aktuose nustatyta tiesioginė išmoka pajamų lygiui palaikyti (tiesioginės išmokos apibrėžimas pateiktas Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje); - išmokėta kompensacija, kurios dydis nenustatytas, tačiau jos mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose. Sąvoka „mokėjimas reglamentuotas“ reiškia, kad teisės aktuose nustatytos kompensacijos mokėjimo sąlygos ir tvarka, taip pat taisyklės, kuriomis remiantis galima apskaičiuoti kompensacijos dydį; - išmokėta kompensacija už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą. 11. Ši lengvata netaikoma kompensacijoms, išmokėtoms ne pagal Lietuvos Respublikos, o kitų valstybių įstatymus arba kitus teisės aktus. (17 str. 1 d. 5 p. komentaro 11 p. - pagal VMI prie FM 2015-07-14 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM15485) 1 pavyzdys. Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą mokėjimą nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, o šių kompensacijų dydį, šaltinius, mokėjimo terminus bei tvarką nustato Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymas. Jeigu kompensaciją už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą gauna Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisę ją gauti pagal minėtus teisės aktus, tai ši kompensacija yra neapmokestinama. 2 pavyzdys. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostatas tarybos nariams savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka komandiruočių išlaidas. Šios komandiruočių kompensacijos pajamų mokesčiu neapmokestinamos. Tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbo laiką, atliekantiems savivaldybės tarybos nario pareigas, yra atlyginama (apmokama). Šis mokamas atlyginimas (užmokestis) apmokestinamas GPMĮ nustatyta tvarka. 3 pavyzdys. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1515 „Dėl neapmokestinamųjų piniginių kompensacijų dydžių nustatymo“ nustatyti dydžiai pajamų mokesčiu neapmokestinamų piniginių kompensacijų, kurios mokamos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotų pelno nesiekiančių vienetų vykdomų renginių, susijusių su visuomenei naudingų tikslų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme, įgyvendinimu, dalyviams. Įgyvendindama šio nutarimo 1.1.1.6 punktą Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 561 „Dėl sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžio patvirtinimo“ nustatė sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyviams mokamų vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Pajamų mokesčiu neapmokestinamos šiuo nutarimu nustatytų dydžių neviršijančios kompensacijos, išmokamos sportininkams ir kitiems sporto renginių dalyviams, dalyvaujantiems sporto renginiuose, varžybose ar rengimosi joms stovyklose. Pagal nutarimo nuostatas kitais sporto renginių dalyviais laikomi treneriai, teisėjai, gydytojai, masažuotojai, mokslininkai, psichologai, vadybininkai, rinktinių vadovai ir kitas pagal tarptautinių sporto šakų varžybų taisyklių reikalavimus būtinas aptarnaujantis personalas. Sportininko sąvoka suprantama taip, kaip paaiškinta GPMĮ 2 straipsnio 8 dalies komentare. Kompensacijų mokėtojas gali būti tiek renginio organizatorius, tiek kitas pelno nesiekiantis vienetas. (17 str. 1 d. 5 p. komentaro 2, 3 pvz. - pagal VMI prie FM 2015-07-14 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM15485) 4 pavyzdys. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 116 patvirtintas Kompensuojamų išmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos aprašas yra taikomas darbuotojams, kurių darbo sutartyje nurodyta, kad darbas yra atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais arba yra kilnojamojo pobūdžio ir dėl to susidaro padidėjusios išlaidos. Šiuo nutarimu nustatyta tvarka išmokamos kompensacijos, neviršijančios nustatyto dydžio, pajamų mokesčių neapmokestinamos. 5 pavyzdys. Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo 7 straipsnio 7 punkte numatyta, kad donoras turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto gauti kompensaciją. Šios kompensacijos dydį bei skyrimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 594 patvirtintos Kompensacijų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto mokėjimo kraujo ar kraujo sudedamųjų dalių donorams taisyklės. Šiose taisyklėse nustatyto dydžio ir tvarka gyventojui išmokėta kompensacija pajamų mokesčiu neapmokestinama. 6 pavyzdys. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 5 straipsnio 2 punkte numatytos būsto šildymo išlaidų geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos. Šios įstatymo nustatyta tvarka gyventojo gautos kompensacijos pajamų mokesčiu neapmokestinamos. 7 pavyzdys. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintos Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygos (toliau – Sąlygos). Sąlygose nustatytos šių kompensacijų sumos bei mokėjimo tvarka. Remiantis šiuo teisės aktu, gyventojo gauta kompensacija pajamų mokesčiu neapmokestinama. 8 pavyzdys. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 267 patvirtintas Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašas. Šios kompensacijos apskaičiuojamos, skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsniu ir minėtu tvarkos aprašu. Remiantis šiuo teisės aktu, gyventojo gauta kompensacija pajamų mokesčiu neapmokestinama. 9 pavyzdys. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. 1341 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių biudžetinėse įstaigose“ ministerijos, įstaigos prie ministerijų ir kitos ministerijoms pavaldžios valstybės institucijos ir įstaigos, neviršydamos joms nustatyto išlaidų tarnybiniams lengviesiems automobiliams išlaikyti, nuomotis arba nuomotis pagal veiklos nuomos sutartį dydžio, turi teisę kas mėnesį mokėti kompensaciją degalų įsigijimo ir automobilio amortizacijos išlaidoms padengti. Nutarime nustatyto dydžio neviršijanti kompensacija neapmokestinama pajamų mokesčiu, jeigu ji išmokėta tik nutarime išvardytiems asmenims, t.y. viceministrams, ministerijų kancleriams, taip pat kitiems išvardytiems darbuotojams, naudojantiems netarnybinius automobilius tarnybos reikmėms. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio (Išeitinės išmokos ir kompensacijos) 9 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams gali būti mokama Vyriausybės nustatyto dydžio kompensacija už netarnybinio automobilio naudojimą tarnybos reikmėms. Vadovaudamasi šia įstatymo nuostata bei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 1341 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių biudžetinėse įstaigose“ (toliau – Nutarimas) nustatė, kad ministerijos, įstaigos prie ministerijų ir kitos ministerijoms pavaldžios valstybės institucijos ir įstaigos, neviršydamos šio nutarimo 2 punkte joms nustatyto išlaidų tarnybiniams lengviesiems automobiliams išlaikyti, nuomotis arba nuomotis pagal veiklos nuomos sutartį dydžio, turi teisę kas mėnesį mokėti ne didesnę kaip 0,5 Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją degalų įsigijimo ir automobilio amortizacijos išlaidoms padengti naudojantiesiems netarnybinius automobilius tarnybos reikmėms viceministrams, ministerijų kancleriams, profesinės karo tarnybos kariams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, perkeltiems ir/ar priskirtiems į diplomatines atstovybes, konsulines įstaigas, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, specialias misijas, užsienio valstybių ir tarptautines karines ir gynybos institucijas, specialiesiems atašė ir jų pavaduotojams. Paminėtiems asmenims išmokėtos Nutarime nustatyto dydžio kompensacijos pajamų mokesčiu neapmokestinamos. Lietuvos Respublikos Seimui atskaitingoms ir kitoms Lietuvos Respublikos Vyriausybei (ministerijoms) neatskaitingoms institucijoms Nutarime įtvirtinta rekomendacija, atsižvelgiant į Pavyzdinių tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo biudžetinėse įstaigose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 543, nuostatas, patvirtinti savo įstaigos tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo tvarką. Vidaus veiklą reglamentuojančiu teisės aktu patvirtintoje tvarkoje nustatyto dydžio kompensacija už netarnybinio automobilio naudojimą tarnybos reikmėms gali būti priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms tik tuo atveju, jeigu teisė gauti tokią kompensaciją atitinkamos kategorijos darbuotojui yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos įstatymuose arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose. 10 pavyzdys. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymą žemės ūkio veiklos subjektams gali būti mokamos kompensacinės išmokos, taip pat žemės ūkiui, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai teikiama parama. Pvz.: reikalavimai kompensacinėms išmokoms gauti yra nustatyti Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose 2007 m. balandžio 6 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-152. Pagal minėto teisės akto nuostatas žemės ūkio veiklos subjektų (gyventojų) gautos pajamų netekimui ar patirtoms išlaidoms kompensuoti išmokos, pajamų mokesčiu neapmokestinamos. Gautinų išmokų ir paramos dydžiai ir reikalavimai išmokoms ir paramai gauti yra nustatyti 2004 m. liepos 20 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-449 „Dėl Gairių pareiškėjams, teikiantiems projektus paramai gauti pagal Lietuvos 2004 – 2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto žuvininkystės priemones patvirtinimo“ Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose 2008 m. vasario 6 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-59. Pagal minėto teisės akto nuostatas gyventojų gautos pajamų netekimui ar patirtoms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos ir parama pajamų mokesčiu neapmokestinamos. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklos „Asbestinių stogų dangos keitimas“ įgyvendinimo 2015 metais taisyklėse, patvirtintose 2015 m. vasario 25 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-119, nustatyti reikalavimai paramai kaimo vietovėje esančio gyvenamojo namo, priklausančio fiziniam asmeniui, visos asbestinės stogo dangai pakeisti gauti. Pagal minėto teisės akto nuostatas gyventojų gautos išmokos pajamų mokesčiu neapmokestinamos. 11 pavyzdys Gyventojui 2014 m. lapkričio 25 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr.3D-888 „Dėl vienkartinės išmokos už plotus ir išmokos už pirmuosius hektarus mokėjimo 2014 m.“ nustatyta tvarka už žemės ūkio naudmenų plotą išmokėta 395,11 Lt tiesioginė išmoka. Pagal minėto teisės akto nuostatas gyventojų gautos išmokos pajamų mokesčiu neapmokestinamos. 12 pavyzdys. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 221 straipsnyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai darbuotojas priimamas arba perkeliamas dirbti į kitą vietovę (išskyrus priėmimą dirbti bei perkėlimą jo paties prašymu), jam mokami paties darbuotojo ir jo šeimos narių kelionpinigiai, dienpinigiai už kelionėje išbūtą laiką, apmokamos turto pervežimo išlaidos. Šios darbdavio darbuotojui mokamos išmokos pajamų mokesčiu neapmokestinamos. 13 pavyzdys. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 1231 straipsnio 3 dalies nuostatas, jei darbuotojas pagrįstai sustabdo darbo sutarties vykdymą, darbdavys jam turi sumokėti ne mažesnę kaip vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kompensaciją už kiekvieną mėnesį. Darbdavio darbuotojui išmokėta DK nustatyto dydžio kompensacija gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama. (17 str. 1 d. 5 p. komentaro 9-13 pvz. - pagal VMI prie FM 2015-07-14 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM15485) 2. Komandiruotės sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnyje. Darbuotojams, išsiųstiems į tarnybines komandiruotes, kompensuojamos dienpinigių ir kai kurios kitos su komandiruote susijusios išlaidos pajamų mokesčių neapmokestinamos. Komandiruočių kompensacijos mokamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 99), nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimu Nr.14 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeisti Nutarimo Nr. 99 2.3 ir 2.5 papunkčiai. Nutarime Nr. 99 nustatyti pakeitimai įsigaliojo 2017 m. vasario 1 dieną, todėl komentuojamas GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymas komandiruočių kompensacijoms, gautoms nuo 2017 m. vasario 1 dienos. 2.1. Pagal Nutarimo 2.3. papunkčio nuostatas komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje metu komandiruočių kompensacijomis, neapmokestinamomis gyventojų pajamų mokesčiu, laikomi Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse nustatyto dydžio dienpinigiai, kurių bendra suma per mėnesį yra lygi arba mažesnė nei 50 procentų darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio arba darbo užmokesčio, apskaičiuoto taikant valandinį tarifinį atlygį. Pavyzdys. Tarkime, darbuotojui nustatytas darbo užmokestis yra 380 Eur per mėnesį. Šiuo atveju 50 procentų darbo užmokesčio suma – 190 Eur. Darbuotojas vyksta į 10 dienų komandiruotę Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jam išmokama 57 Eur dienpinigių suma, kuri atitinka Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse nustatytą dydį. Kadangi gauti dienpinigiai atitinka teisės aktuose nustatytus dydžius (dienpinigių normą bei bendra dienpinigių suma per mėnesį yra mažesnė nei 50 proc. darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio), visa gauta dienpinigių suma gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama. Tarkime nurodytas sąlygas atitinkančiu atveju darbuotojas vyksta į komandiruotę, kurios trukmė 40 dienų ir jam išmokama 228 Eur dienpinigių suma, kuri atitinka Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse nustatyta dydį, tačiau kadangi bendra dienpinigių suma per mėnesį yra didesnė nei 50 proc. darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio, neapmokestinamosioms pajamoms priskiriama dienpinigių suma, kuri yra lygi 50 proc. darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio sumai, t. y. 190 Eur suma, o šią sumą viršijanti dienpinigių suma, t. y. 38 Eur (228 - 190) apmokestinama GPMĮ nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai darbdavys išmoka dienpinigių sumą, kuri viršija Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse nustatytą dydį, tarkime vietoj 57 Eur išmoka 80 Eur., neatsižvelgiant į tai, kad gauta dienpinigių suma yra mažesnė nei 50 proc. darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama tik Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse nustatytą dienpinigių normą atitinkanti dienpinigių suma, t. y. 57 Eur, o šį dydį viršijanti dienpinigių suma, t. y. 23 Eur (80 - 57) apmokestinama GPMĮ nustatyta tvarka. Jeigu darbuotojas komandiruotėje Lietuvos Respublikos teritorijoje būna vieną dieną, tai komandiruočių kompensacijoms yra priskiriami dienpinigiai, neviršijantys 50 procentų dienos normos. 2.2. Pagal Nutarimo 2.5. papunkčio nuostatas komandiruočių į užsienį kompensacijomis laikomi: 1) tuo atveju, kai darbuotojui nustatytas darbo užmokestis yra lygus arba didesnis už minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA), padaugintą iš koeficiento 1,3 arba kai darbo užmokestis yra apskaičiuotas taikant valandinį tarifinį atlygį, yra lygus arba didesnis už minimalųjį valandinį atlygį (toliau – MVA,) padaugintą iš koeficiento 1,3, komandiruočių į užsienį kompensacijomis, neapmokestinamomis gyventojų pajamų mokesčiu, laikomi Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse komandiruotėms į užsienį nustatyto dydžio dienpinigiai. Apskaičiuojant gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamą dienpinigių kompensaciją taikomi dydžiai, kurie galioja pajamų gavimo momentu, pvz., nuo 2016-07-01 MMA – 380 Eur, o dydis MMAx1,3 — 494 Eur, MVA –2,32 Eur, o dydis MVAx1,3 — 3,016 Eur. Pavyzdys. Tarkime, darbuotojui nustatytas darbo užmokestis – 494 Eur per mėnesį. Dienpinigiai išmokėti 2017 metų vasario mėn., kai MMA – 380 Eur. Darbuotojui išmokama dienpinigių suma atitinka Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse komandiruotėms į užsienį nustatytą dydį. Sprendžiant, ar visa gautų dienpinigių suma priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms, darbuotojui nustatytas darbo užmokestis turi būti palyginamas su dydžiu – 494 Eur (MMA(380) x 1.3). Kadangi gyventojo darbo užmokestis 494 Eur ir ši suma yra lygi su nustatytuoju 494 Eur dydžiu, visa gauta dienpinigių suma pajamų mokesčiu neapmokestinama. Tarkime, nurodytas sąlygas atitinkančiu atveju darbuotojui darbo užmokestis apskaičiuotas, taikant valandinį tarifinį atlygį 3,017 Eur. 2017 metų vasario mėn. MVA –2,32 Eur. Kadangi darbuotojui nustatytas darbo užmokestis taikant valandinį tarifinį atlygį 3,017 Eur ir ši suma yra didesnė už nustatytąjį 3,016 Eur dydį (MVA(2,32) x 1,3), visa gauta dienpinigių suma pajamų mokesčiu neapmokestinama. 2) tuo atveju, kai darbuotojui nustatytas darbo užmokestis yra mažesnis už MMA, padaugintą iš koeficiento 1,3, arba kai darbo užmokestis yra apskaičiuotas taikant valandinį tarifinį atlygį, mažesnį už MVA, padaugintą iš koeficiento 1,3, komandiruočių į užsienį kompensacijomis, neapmokestinamomis gyventojų pajamų mokesčiu, laikomi Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse komandiruotėms į užsienį nustatyto dydžio dienpinigiai, kurių bendra suma per mėnesį yra lygi arba mažesnė nei 50 procentų darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio. Pavyzdžiai: 1. Tarkime, darbuotojui nustatytas darbo užmokestis – 390 Eur per mėnesį. Dienpinigiai išmokėti 2017 metų vasario mėn., kai MMA – 380 Eur. Kadangi nustatytas darbo užmokestis 390 Eur yra mažesnis už nustatytą dydį, t. y. už 494 Eur (MMA(380) x 1.3), neapmokestinamosioms pajamoms gali būti priskirta tik Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse komandiruotėms į užsienį nustatyto dydžio dienpinigiai, kurių bendra suma per mėnesį yra lygi arba mažesnė nei 50 procentų darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio. Šiuo atveju 50 procentų darbo užmokesčio suma – 195 Eur .Taigi dienpinigių suma turi būti palyginama su dienpinigių išmokėjimo mėnesį gautu darbo užmokesčiu. Tarkime, darbuotojas 3 dienas buvo komandiruotėje Estijos Respublikoje ir jam vasario mėnesį išmokėta 132 Eur dienpinigių suma, kuri atitinka Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse komandiruotėms į užsienį nustatytą dydį. Kadangi gauta dienpinigių suma – 132 Eur yra mažesnė nei 50 proc. darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio, t. y. mažesnė už 195 Eur, visa dienpinigių suma, t. y. 132 Eur, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama. Tarkime, nurodytas sąlygas atitinkančiu atveju darbuotojas komandiruotėje buvo 10 dienų ir gavo 440 Eur dienpinigių sumą, kuri atitinka Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse komandiruotėms į užsienį nustatytą dydį, tačiau gauta dienpinigių suma – 440 Eur – didesnė už 50 proc. darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio, t. y. už 195 Eur, todėl gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama tik dienpinigių suma, kuri yra lygi 50 procentų darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio, t. y. 195 Eur dienpinigių suma, o dienpinigių suma, kuri viršija 50 proc. darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio sumą, t. y. 245 Eur (440-195), apmokestinama GPMĮ nustatyta tvarka. 2. Tarkime, darbuotojo darbo sutartyje nustatyta, kad jo darbo užmokestis apskaičiuojamas, taikant valandinį tarifinį atlygį, ir šio atlygio dydis –2,32 Eur (dienpinigių išmokėjimo metu tai atitiko MVA). Kadangi nustatytas valandinis atlygis mažesnis už MVA, padaugintą iš koeficiento 1,3, dydį, t. y. už 3,016 Eur sumą, neapmokestinamosioms pajamoms gali būti priskirta tik Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse komandiruotėms į užsienį nustatyto dydžio dienpinigiai, kurių bendra suma per mėnesį yra lygi arba mažesnė nei 50 procentų darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio. Taigi, dienpinigių suma turi būti palyginama su dienpinigių išmokėjimo metu gautu darbo užmokesčiu. Tarkime, darbuotojas 2017 m. vasario mėn. vyko į komandiruotę Latvijoje. Kovo mėn. jam buvo išmokėta 380 Eur dienpinigių suma, kuri atitinka nustatytas dienpinigių normas, o kovo mėn. gauta darbo užmokesčio suma – 273 Eur. (50 procentų darbo užmokesčio suma – 136,50 Eur). Tokiu atveju neapmokestinamosioms pajamoms priskiriama 136, 50 Eur, t. y. dienpinigių suma, lygi 50 proc. darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio, o 243,50 Eur (380-136,50), t. y. dienpinigių suma, viršijanti 50 proc. darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio, apmokestinama GPMĮ nustatyta tvarka. (17 str. 1 d. 5 p. komentaro 2 p. - pagal VMI prie FM 2017-05-26 raštą Nr. (18.18-31-1E)RM-16768) 3. Komandiruočių išlaidos biudžetinių įstaigų darbuotojams, taip pat valstybės tarnautojams bei darbuotojams, perkeltiems į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat laikinai perkeltiesiems į pareigas tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, jeigu darbo užmokestį jiems moka Lietuvos Respublikos institucijos ar įstaigos, nuo 2004 m. gegužės 1 d. kompensuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtintomis Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklėmis. Išvardytų nutarimų nustatyta tvarka išmokamos kompensacijos, neviršijančios nustatytų dydžių, pajamų mokesčiu neapmokestinamos. 4. Pagal Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymą (toliau – GKDĮ) komandiruotam darbuotojui, paprastai dirbančiam Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau laikinai darbdavio išsiųstam dirbti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę ar Europos ekonominei erdvei priklausančią valstybę (toliau – valstybė narė), garantuotas šios valstybės narės minimalus darbo užmokestis. 4.1. Pagal GKDĮ 4 str. 2 dalį dienpinigiai, išskyrus su komandiruote susijusias faktines kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidas, laikomi minimalaus darbo užmokesčio dalimi. Tačiau neatsižvelgiant į tai, kad dienpinigiai pagal GKDĮ yra laikomi minimalaus darbo užmokesčio dalimi, dienpinigių suma, apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. Nutarimu Nr. 99 patvirtintų Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių nuostatomis, yra priskiriama komandiruočių kompensacijoms, neapmokestinamoms gyventojų pajamų mokesčiu. Pavyzdys. Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė, kuri yra rangovas, pagal pasirašytą bendradarbiavimo sutartį su užsienio kompanija – užsakovu, siunčia kvalifikuotus įmonės darbuotojus į trečią valstybę laivo remonto darbams atlikti užsakovo nurodytoje vietoje. Užsakovas kontroliuoja tokių darbuotojų veiksmus ir už juos atsako, ruošia jiems užduotis, naudojasi jų darbo rezultatais ir moka juos pasiuntusiai įmonei sutartą atlygį už darbuotojų faktiškai atidirbtas kalendorines dienas. Pagal šią bendradarbiavimo sutartį rangovas darbuotojams moka dienpinigius ir nustatyto dydžio atlyginimą, o užsakovas apmoka darbuotojams kitas išlaidas, susijusias su jų kelionėmis, draudimu ir jų apgyvendinimu. Bendradarbiavimo sutartyje yra nustatyta vieno išsiųsto darbuotojo kalendorinės darbo dienos kaina. Rangovas kas mėnesį pateikia užsakovui sąskaitą apmokėti už išsiųstų darbuotojų faktiškai atidirbtas kalendorines dienas ir šias apskaičiuotas sumas pripažįsta pajamomis. Kadangi šių darbuotojų darbo sutartys nėra nutraukiamos, o darbuotojai tik atlieka darbo funkcijas nenuolatinėje darbo vietoje pagal pasirašytą bendradarbiavimo sutartį su užsakovu, t. y. jie atlieka tą patį darbą, kurį atliktų nuolatinėje darbo vietoje, todėl šie darbuotojai yra atsakingi juos išsiuntusiai įmonei. Todėl Lietuvos vieneto darbuotojų išsiuntimas atlikti laivo remonto darbus užsienio vienetui yra laikomas tarnybine komandiruote, kuriai yra taikomas komandiruotės trukmės apribojimas iki 183 dienų, ir šiuo atveju rangovo išmokami dienpinigiai laikomi darbuotojų neapmokestinamosiomis pajamomis. 5. Kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą taip pat neapmokestinamos. 5.1. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas nustato, kokie veiksmai laikomi autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių pažeidimu ir tarp išvardytų šių teisių gynimo būdų numatyta šių teisių subjekto teisė kreiptis į teismą su reikalavimu sumokėti kompensaciją. 5.2. Jeigu šių teisių subjektas kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ir teismas priima sprendimą išmokėti kompensaciją, ši gyventojui išmokėta kompensacija pajamų mokesčiu neapmokestinama. 6. Neapmokestinamos išvardytos bei kitos kompensacijos, kurių dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose. 7. Šios dalies 5 punkto lengvata netaikoma kompensacijoms, išmokamoms gyventojui, kai nutraukiama darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis, ir piniginėms kompensacijoms už nepanaudotas atostogas. Nuo 2009 m. sausio 1 d. gauta kompensacija, nutraukus darbo sutartį ar jos esmę atitinkančią sutartį, priskiriama apmokestinamosioms pajamoms, neidentifikuojant, kieno valia, iniciatyva ar pan. nutraukta darbinė veikla. Kokiais pagrindais nutraukus darbo sutartį ar jos esmę atitinkančią sutartį gali ar turi būti mokama kompensacija, nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – Darbo kodeksas) ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys atitinkamos kategorijos asmenų darbo veiklą, kai darbo santykiai nėra sukuriami darbo sutarties pagrindu, tačiau kurie atitinka esmines sąlygas, būdingas darbo sutarčiai, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir kario tarnybos įstatymas ir pan. Pavyzdžiai: 1. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 125 straipsnio nuostatas, nutraukus darbo sutartį šalių susitarimu, raštiškame susitarime dėl sutarties nutraukimo gali būti numatyta šalių susitarimu nustatyto dydžio kompensacija. Ši kompensacija nepriskiriama neapmokestinamosioms pajamoms ir apmokestinama GPMĮ nustatyta tvarka. 2. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 177 straipsnio nuostatas, nutraukiant darbo sutartį, išmokama piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas Ši piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nepriskiriama neapmokestinamosioms pajamoms ir apmokestinama GPMĮ nustatyta tvarka. 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 113 straipsniu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1043 „Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“ patvirtintų Trumpalaikės darbo sutarties sudarymo pagrindai, jos pateikimo ir pasibaigimo, taip pat darbuotojų, dirbančių pagal trumpalaikes darbo sutartis darbo ir poilsio laiko ypatumų 6 punkte nustatyta, kad darbuotojams, dirbantiems pagal trumpalaikes darbo sutartis atostogos nesuteikiamos, o, nutraukiant trumpalaikę darbo sutartį , išmokama piniginė kompensacija. Ši piniginė kompensacija nepriskiriama neapmokestinamosioms pajamoms ir apmokestinama GPMĮ nustatyta tvarka. 4. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 57 straipsnyje nustatyta, kad atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4, 11, 15, 16 ir 18 punktus, išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija. 2009 m. sausio 23 d. policijos komisariatas atleido pareigūną iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai) ir išmokėjo 900 Lt išeitinę kompensaciją. Ši kompensacija nepriskiriama neapmokestinamosioms pajamoms ir apmokestinama GPMĮ nustatyta tvarka. 2015 m. vasario 3 d. Lietuvos kelių policijos tarnyba atleido pareigūną iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą, t.y. dėl laikino nedarbingumo neatvykus į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės ir apskaičiavo jam 4909 Eur išeitinę kompensaciją. Ši kompensacija nepriskiriama neapmokestinamosioms pajamoms ir apmokestinama GPMĮ nustatyta tvarka. 5. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio nuostatas darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną ir atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas. Tuo atveju, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Darbdavio išmokėta vidutinio darbo užmokesčio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką laikoma kompensacija, kai nutraukiama darbo sutartis, todėl nepriskiriama neapmokestinamosioms pajamoms ir apmokestinama GPMĮ nustatyta tvarka. 8. Apmokestinamos išvardytos bei kitos kompensacijos, kai nutraukiama darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis, ir piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas. (17 str. 1 d. 5 p. komentaro 3-8 p. - pagal VMI prie FM 2015-07-14 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM15485) 6) kompensacijos, mokamos už žalą ar nuostolius, patirtus dėl karo veiksmų arba buvusio politinio persekiojimo; (Pagal 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymą Nr. XI-111, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Neapmokestinamos gyventojo gautos kompensacijos, jeigu jos mokamos už žalą ar nuostolius, patirtus dėl karo veiksmų arba buvusio politinio persekiojimo. Pavyzdys. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 327 „Dėl materialinės žalos atlyginimo asmenims, antrojo pasaulinio karo ir okupacijų metais išvežtiems priverstiniams darbams, buvusiems, getuose, įkalinimo įstaigose ir kitode laisvės atėmimo vietose“ nustatyta kompensacijų mokėjimo tvarka bei dydis asmenims, kurie Antrojo pasaulinio karo ir okupacijų metais buvo išvežti priverstiniams darbams, buvo getuose, įkalinimo įstaigose ir kitose laisvės atėmimo vietose. Pagal šį nutarimą išmokėta kompensacija pajamų mokesčiu neapmokestinama. (17 str. 1 d. 6 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-18270) 7) ne gyvybės draudimo išmokos išlaidoms, nuostoliams ar žalai visiškai ar iš dalies kompensuoti, taip pat nutraukus ne gyvybės draudimo sutartį gyventojui grąžinamos draudimo įmokos, išskyrus grąžinamų nutraukus iki 2003 m. sausio 1 d. sudarytas draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimo ligos atvejui sutartis įmokų dalį, kuriai buvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos; (Pagal 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymą Nr. XI-111, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Pajamų mokesčiu neapmokestinamos: - ne gyvybės draudimo išmokos, išmokėtos išlaidoms, nuostoliams ar žalai visiškai ar iš dalies kompensuoti, ir - gyventojui grąžinamos draudimo įmokos nutraukus tokias sutartis. 2. Visa grąžinamų įmokų suma neapmokestinama, nutraukus bet kurią ne gyvybės draudimo sutartį. Pavyzdžiai: Gyventojas 2015 m. sausio 10 d. sudarė draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį 1 metų laikotarpiui. Po 4 sutarties galiojimo mėnesių atsitiko draudiminis įvykis ir gyventojui draudimo bendrovė išmokėjo 500 Eur sumą žalai kompensuoti. Ši išmokėta suma pajamų mokesčiu neapmokestinama. Analogišką sutartį gyventojas nutraukia anksčiau nustatyto termino, jam draudimo bendrovė grąžina sumokėtas įmokas - visa išmokėta suma pajamų mokesčiu neapmokestinama. Išimtis: Pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo, galiojusio iki 2002 m. gruodžio 31 d., 7 str. 4 punkto nuostatas į apmokestinamąsias pajamas buvo neįskaitomos fizinio asmens sumokėtos draudimo įmokos pagal draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimo ligos atveju sutartis. Ši nuostata nebetaikoma įsigaliojus GPMĮ. Taigi, jeigu gyventojas nutraukia šios rūšies draudimo sutartis, sudarytas iki 2002-12-31, jam grąžinama įmokų dalis, kuriai buvo taikyta FAPMLĮ lengvata, apmokestinama taikant 33 proc. pajamų mokesčio tarifą (žr. GPMĮ 6 str. komentarą). (17 str. 1 d. 7 p. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-18270) 3. Ši lengvata taikoma ne gyvybės draudimo išmokoms, išmokamoms tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio vienetų. 4. Lengvata netaikoma, jeigu pajamos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose. Tikslinių teritorijų sąvoka bei tokių teritorijų sąrašas nurodytas 2 str. 21 dalies komentare. (17 str. 1 d. 7 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-18270) 8) išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas ne trumpesnis kaip 10 metų ir kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., taip pat nutraukus tokias gyvybės draudimo sutartis gyventojui mokamos sumos, išskyrus nutraukus tokias gyvybės draudimo sutartis anksčiau kaip po 10 metų nuo jų sudarymo dienos grąžinamų įmokų dalį, kuriai buvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos ar kuri buvo atimama iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka; išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas trumpesnis kaip 10 metų ir kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., ir nutraukus tokias gyvybės sutartis gyventojui mokamos sumos, išskyrus pasibaigus tokių gyvybės draudimo sutarčių terminui gaunamų išmokų dalį, lygią įmokų daliai, ar nutraukus tokias gyvybės draudimo sutartis grąžinamų įmokų dalį, kurioms buvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos ar kurios buvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka; (Pagal 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymą Nr. XI-111, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Pagal šio punkto nuostatas neapmokestinamosioms gyventojo pajamoms priskiriamos išmokos pagal dviejų rūšių gyvybės draudimo sutartis, sudarytas iki 2003 m. sausio 1 d., ar sumos, gaunamos atitinkamomis sąlygomis šias sutartis nutraukus: 1.1. Pagal šias nuostatas neapmokestinamos išmokos (visa išmokama suma) pagal gyvybės draudimo sutartis, jeigu sutartis atitinka dvi sąlygas: - sutartis sudaryta iki 2003 m. sausio 1 d, ir - sutarties terminas yra ne trumpesnis nei 10 m. 1.2. Nutraukus 1.1. punkte paminėtas sąlygas atitinkančias gyvybės draudimo sutartis, neapmokestinamosioms pajamoms priskiriama: - jeigu sutartis nutraukta praėjus 10 m. nuo jos sudarymo – visa išmokama suma, - jeigu sutartis nutraukta nepraėjus 10 m. nuo jos sudarymo dienos – išmokos suma atėmus iš jos grąžinamų įmokų dalį, kuriai buvo taikyta Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 7 str. 4 punkte nustatyta mokesčio lengvata arba/ir kurios GPMĮ 21 straipsnyje nustatyta tvarka buvo atimamos iš gyventojo pajamų. 1.2.1.. Jeigu gyvybės draudimo įmokas gyventojo naudai pagal gyvybės draudimo sutartį mokėjo vienetas, laikoma, kad grąžinamos įmokos, kurioms nebuvo taikoma fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvata ar kurios nebuvo atimamos iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka. Pavyzdžiai: 1. Gyventojas 2002-01-10 sudarė 13 metų laikotarpio gyvybės draudimo sutartį. Gyvybės draudimo suma - 50 000 Lt (nuo 2015 m. – 14 481 Eur). Pasibaigus draudimo laikotarpiui, t. y. 2015 m., draudimo įmonė išmoka gyventojui 16 000 Eur (draudimo įmokas bei investicinį pelną). Visa draudimo išmoka, t. y. 16 000 Eur, pajamų mokesčiu neapmokestinama, nes sutartis sudaryta iki 2003-01-01 ir sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų. 2. Gyventojas 2002-12-10 sudarė 15 metų laikotarpio gyvybės draudimo sutartį. Po 13 sutarties galiojimo metų gyventojas nusprendžia sutartį nutraukti. Draudimo įmonė jam išmoka per tą laikotarpį sumokėtų draudimo įmokų sumą, 39 000 Eur. Visa ši išmokama suma pajamų mokesčiu neapmokestinama, nes sutartis sudaryta iki 2003-01-01, sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų ir sutartis nutraukta ne anksčiau kaip po 10 metų. (17 str. 1 d. 8 p. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM18270) 2. Pagal šias nuostatas taip pat neapmokestinamos išmokos (visa išmokama suma) pagal gyvybės draudimo sutartis ar nutraukus šias gyvybės sutartis gaunama grąžinamų įmokų suma, jeigu sutartis atitinka tokias sąlygas: - sutartis sudaryta iki 2003 m. sausio 1 d., ir - sutarties terminas yra trumpesnis nei 10 m. ir - pagal tokią sutartį mokamoms įmokoms nebuvo taikomos Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinajame įstatyme numatytos lengvatos ar mokamos įmokos nebuvo atimamos iš gyventojo pajamų GPMĮ 21 straipsnyje nustatyta tvarka. 2.1. Jeigu pagal sutartį mokamoms įmokoms buvo pritaikyta fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvata arba jos buvo atimamos iš gyventojo pajamų GPMĮ 21 straipsnyje nustatyta tvarka, tai ta išmokų dalis ar grąžinamų įmokų dalis, kuriai buvo pritaikyta fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvata ar kuri buvo atimama iš gyventojo pajamų GPMĮ 21 straipsnyje nustatyta tvarka nepriskiriama neapmokestinamosioms pajamos ir todėl apmokestinama pagal GPMĮ 6 str. 1 dalį. 2.2. Jeigu įmokas pagal sutartį mokėjo tik vienetas, laikoma, kad pagal šią gyvybės draudimo sutartį mokamos įmokos nebuvo atimamos iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka. 3. Tuo atveju, kai iki 2003-01-01 sudaryta gyvybės draudimo sutartis nutraukiama iš dalies, t.y. grąžinama mažiau draudimo įmokų nei būtų grąžinama visiškai nutraukiant sutartį, o po įmokų grąžinimo sutartis lieka galioti, grąžinamų įmokų apmokestinimui taikomos tos pačios nuostatos, kaip ir visiškai nutraukiant sutartį. 4. Už draudimo įmonėms teikiamą informaciją apie GPMĮ 21 str. nustatytos pajamų mokesčio lengvatos taikymą (netaikymą) yra atsakingas draudėjas (nuolatinis Lietuvos gyventojas). Informacija pateikiama draudimo įmonės nustatyta tvarka. 5. Išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, mokamos apdraustojo mirties, sveikatos sužalojimo ar ligos atveju yra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 13 punktą (žr. šio punkto komentarą). 6. Tuo atveju, kai gyvybės draudimo sutartis, sudaryta iki 2003-01-01, o po šios datos šalių susitarimu keičiamos tos sutarties sąlygos, pvz., ilginamas arba trumpinamas draudimo laikotarpis, keičiamas draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas, pasirenkami papildomi draudimo objektai, keičiamas draudimo įmokos dydis, jos mokėjimo periodiškumas, keičiamos draudimo sutarties sąlygos į kitas bendrovėje galiojančias draudimo taisyklių sąlygas, išmokos bei grąžinamos įmokos apmokestinamos pagal nuostatas, taikomas sutartims, sudarytoms iki 2003-01-01. Šia nuostata negali būti piktnaudžiaujama, siekiant neteisėtai pasinaudoti mokesčio lengvata. 7. Kai pagal gyvybės draudimo sutartį yra mokamos papildomos investicinės įmokos, tai laikytina, kad yra mokamos gyvybės draudimo įmokos. Todėl pasibaigus draudimo sutarties terminui išmokamos atitinkamos išmokos ar nutraukus sutartį grąžinamos šios papildomos įmokos taip pat yra apmokestinamos taikant GPMĮ 17 str. 1 d. 8 p. nuostatas. 8. Šio punkto nuostatos taikomos, kai išmokos mokėtojas yra Lietuvoje arba užsienyje registruota draudimo įmonė. 9. Gyventojui mokamos sumos nepriskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jei jos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose. Tikslinių teritorijų sąvoka ir tokių teritorijų sąrašas pateiktas 2 str. 21 dalies komentare. (17 str. 1 d. 8 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-18270) 9) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., ir kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 30–40 procentų darbingumo lygis, arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, taip pat nutraukus tokią sutartį gyventojui mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jos sudarymo dienos ir gyventojas yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 30–40 procentų darbingumo lygis, arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis; (17 str. 1 d. 9 p. - LR 2013 04 23 įstatymo Nr. XII-251 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 05 07. Šio punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2012 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Pagal šio punkto nuostatas, pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, gauta gyvybės draudimo išmoka priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu: 1.1. draudimo sutartis sudaryta nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir 1.2. sutartyje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, ir 1.3. gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir 1.4. išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra sulaukęs 55 metų, arba - išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0-25 ar 30-40 procentų darbingumo lygis, arba - išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. 2. Nutraukus komentaro 1.1. - 1.3. punktuose nustatytas sąlygas atitinkančią sutartį išmokamos sumos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu: - sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jos sudarymo dienos ir - išmokos gavimo momentu gyventojas yra sulaukęs 55 metų arba - išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui (gyventojui) yra nustatytas 0-25 procentų ar 30-40 procentų darbingumo lygis, arba - išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Pavyzdžiai: 1. Gyventojas 2005-01-10 sudarė 10 metų laikotarpio gyvybės draudimo sutartį. Sutartyje numatyta, kad išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus sutarties galiojimo terminui. Pasibaigus sutarties galiojimo terminui, t. y. 2015 metais, draudimo įmonė jam išmoka 50 000 Eur. Išmokos išmokėjimo momentu nustatoma, kad išmokos gavėjas yra gyventojas, kuris yra sulaukęs 55 metų amžiaus. Tokiu atveju visa gauta suma, t. y. 50 000 Eur gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama. 2. Gyventojas 2012-12-31 sudarė 7 metų laikotarpio gyvybės draudimo sutartį. Sutartyje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus sutarties galiojimo terminui. Po 6 metų (t. y. ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo sutarties sudarymo dienos) gyventojas nusprendė sutartį nutraukti. Draudimo bendrovė jam išmoka 39 000 Eur. Išmokos išmokėjimo momentu nustatoma, kad išmokos gavėjas yra gyventojas, kuriam yra nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis. Tokiu atveju visa gauta suma, t. y. 39 000 Eur gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama. (17 str. 1 d. 9 p. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM18270) 3. Jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra trumpesnis kaip 5 metai, arba netenkinamos kitos šiame punkte nustatytos sąlygos, gauta išmoka (ar jos dalis) yra apmokestinama taikant 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą, jeigu nėra pagrindo jos priskirti neapmokestinamosioms pajamoms pagal kitas GPMĮ 17 straipsnio nuostatas (žr. GPMĮ 17 str. 1 d. 12 punkto komentarą). 4. Abiem išmokos gavimo atvejais (tiek sutarties termino pasibaigimo, tiek sutarties nutraukimo praėjus 5 metams nuo jos sudarymo dienos) aplinkybė, ar pagal gyvybės draudimo sutartį sumokėtos įmokos buvo atimamos iš gyventojo pajamų GPMĮ 21 straipsnyje nustatyta tvarka, neturi būti nustatinėjama, nes ji neįtakoja gautų pajamų priskyrimo neapmokestinamosioms pajamoms. 5. Tuo atveju, jeigu gyvybės draudimo sutartis nutraukiama iš dalies, t. y. grąžinama mažiau draudimo įmokų nei būtų grąžinama visiškai nutraukiant sutartį, o po įmokų grąžinimo sutartis lieka galioti, grąžinamų įmokų apmokestinimui taikomos tos pačios nuostatos, kaip ir visiškai nutraukiant sutartį. 6. Tuo atveju, kai gyvybės draudimo sutartyje numatyta, kad pasibaigus sutarčiai draudimo išmoka turi būti išmokėta keliems naudos gavėjams, draudimo išmoka apmokestinama tokia tvarka: 1) nustatoma, kokia draudimo išmokos dalis turėtų būti apmokestinama, jei būtų atsižvelgiama tik į faktus apie pačią draudimo sutartį ir sumokėtas įmokas (t. y. sutarties sudarymo datą, trukmę, draudimo išmokos dalį, viršijančią sumokėtas draudimo įmokas, draudimo įmokų mokėtojus (gyventojai ar ne gyventojai) ir faktus apie gyventojų mokėtų įmokų atėmimą iš pajamų GPMĮ 21 straipsnyje nustatyta tvarka, bet neatsižvelgiant į faktus apie naudos gavėjus (t. y. naudos gavėjų amžių, neįgalumą ar buvimą nenuolatiniu Lietuvos gyventoju); 2) apskaičiuojama draudimo išmokos dalis, tenkanti kiekvienam naudos gavėjui; 3) kiekvienam naudos gavėjui tenkanti draudimo išmokos dalis priskiriama apmokestinamosioms arba neapmokestinamosioms pajamoms individualiai, atsižvelgiant į faktus apie naudos gavėjus. Jei naudos gavėjui tenkančios išmokos dalis turi būti priskiriama apmokestinamosioms pajamoms, apmokestinama tik tokia naudos gavėjui tenkančios išmokos dalis, kokia turėtų būti apmokestinta pagal aukščiau aprašytus skaičiavimus, atliktus atsižvelgiant į faktus apie draudimo sutartį ir sumokėtas įmokas. Pavyzdys. Gyventojas 2015-01-15 sudarė 10 metų laikotarpio gyvybės draudimo sutartį. Sutartyje numatyta, kad išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus sutarties galiojimo terminui, ir numatyta, kad pasibaigus draudimo sutarties terminui, išmoka išmokama lygiomis dalimis sutartį sudariusiam gyventojui (draudėjui), jo sutuoktinei ir nepilnamečiam vaikui. Pasibaigus sutarties galiojimo terminui, t. y. 2025 metais, draudimo įmonė apskaičiavo mokėtiną išmoką 30 000 Eur ir nustatė, kad gyvybės draudimo išmokos dalis, neviršijanti sumokėtų draudimo įmokų, lygi 24 000 Eur, o išmokos dalis, viršijanti sumokėtas draudimo įmokas, lygi 6 000 Eur. Gyventojas pateikė informaciją, kad visas sumokėtas įmokas (24 000 Eur) atėmė iš pajamų GPMĮ 21 str. nustatyta tvarka. Remiantis šiais duomenimis ir neatsižvelgiant į faktus apie naudos gavėjus, išmoka turėtų būti apmokestinta taip: 24 000 Eur suma, neviršijanti sumokėtų įmokų, kurios buvo atimtos iš pajamų, apmokestinama 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu (netaikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 12 punkto lengvata), o 6000 Eur suma, kaip gyvybės draudimo išmokų dalis, viršijanti sumokėtas gyvybės draudimo įmokas, priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 11 punktą. Draudimo išmoka paskirstoma taip: 10 000 Eur draudėjui, 10 000 Eur sutuoktinei ir 10 000 Eur vaikui. Kiekvienam naudos gavėjui tenkanti išmoka išskaidoma: 8 000 Eur – išmokos dalis, neviršijanti sumokėtų įmokų, kurios buvo atimtos iš pajamų GPMĮ 21 str. nustatyta tvarka, ir 2 000 Eur – išmokos dalis, viršijanti sumokėtas įmokas. Išmokos išmokėjimo momentu nustatyta, kad draudėjas yra sulaukęs 55 metų amžiaus, o vaikas yra jaunesnis nei 26 metų. Tokiu atveju išmoka apmokestinama taip: draudėjui tenkanti išmokos dalis neapmokestinama pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 9 punktą (gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra sulaukęs 55 metų), vaikui tenkanti išmokos dalis neapmokestinama pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 10 punktą (gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra jaunesnis negu 26 metų), o sutuoktinei tenkanti išmokos dalis apmokestinama taip: 8 000 Eur suma, kaip gyvybės draudimo išmokos dalis, neviršijanti sumokėtų įmokų, kurios buvo atimtos iš pajamų GPMĮ 21 str. nustatyta tvarka, apmokestinamos 15 proc. dydžio gyventojų pajamų mokesčio tarifu (netaikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 12 punkto lengvata), o 2 000 Eur suma, kaip gyvybės draudimo išmokų dalis, viršijanti sumokėtas gyvybės draudimo įmokas, priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 11 punktą. (17 str. 1 d. 9 p. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM18270) 7. Šio punkto nuostatos taikomos, kai išmokos mokėtojas yra Lietuvoje arba užsienyje registruota draudimo įmonė, išskyrus, užsienio įmones, įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėse teritorijose. Tikslinių teritorijų sąvoka ir tokių teritorijų sąrašas pateikti GPMĮ 2 str. 21 dalies komentare. (17 str. 1 d. 9 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-18270) 8. Šio punkto nuostatos taikomos, jeigu draudimo sutartyje numatytas naudos gavėjas nesikeitė nuo draudimo sutarties sudarymo datos, išskyrus atvejus, kai naudos gavėjas buvo pakeistas dėl naudos gavėjo mirties ar dėl santuokos pabaigos (pradžios), arba jeigu naudos gavėjas – savo vaikas (įvaikis, globotinis) buvo pakeistas kitu savo vaiku (įvaikiu, globotiniu), taip pat jeigu naudos gavėjas keitėsi iki 2016 m. gruodžio 31. (žr. GPMĮ 17 straipsnio 6 dalies komentarą). (17 str. 1 d. 9 p. komentaras papildytas 8 p. - pagal VMI prie FM 2017-09-21 raštą Nr. (32.42-311E)RM-29450) 91) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, kuri sudaryta nuo 2013 m. sausio 1 d. ir kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme (toliau – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas), yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 30–40 procentų darbingumo lygis, arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, taip pat nutraukus gyvybės draudimo sutartį gyventojui mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jos sudarymo dienos ir gyventojui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 30–40 procentų darbingumo lygis, arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis; (17 str. 1 d. 91 p. - LR 2013 04 23 įstatymo Nr. XII-251 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 05 07. Šio punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2013 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Pagal šio punkto nuostatas, pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, gauta gyvybės draudimo išmoka priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu: 1.1. draudimo sutartis sudaryta nuo 2013 m. sausio 1 d., ir 1.2. sutartyje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, ir 1.3. gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir 1.4. išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme toliau –VSDPĮ), yra likę ne daugiau kaip 5 metai, arba - išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0-25 ar 30-40 procentų darbingumo lygis, arba - išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. 2. Nutraukus komentaro 1.1. - 1.3. punktuose nustatytas sąlygas atitinkančią sutartį išmokamos sumos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu: - sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jos sudarymo dienos ir - išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame VSDPĮ, yra likę ne daugiau kaip 5 metai, arba - išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui (gyventojui) yra nustatytas 0–25 procentų ar 30-40 procentų darbingumo lygis, arba - išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Pavyzdžiai: 1. Gyventojas (vyras), gimęs 1960-10-01, 2013-01-10 sudarė 10 metų laikotarpio gyvybės draudimo sutartį. Sutartyje numatyta, kad išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus sutarties galiojimo terminui. Pasibaigus sutarties galiojimo terminui, t. y. 2023-01-10, draudimo įmonė jam išmoka 50 000 Eur. Išmokos išmokėjimo momentu gyventojas yra 62 metų ir 3 mėn. amžiaus. Gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu šio gyventojo senatvės pensijos amžius, nustatytas pagal VSDPĮ nuostatas – 64 m. 10 mėn. Konstatuotina, kad išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame VSDPĮ, yra likę ne daugiau kaip 5 metai. Tokiu atveju visa gauta suma, t. y. 50 000 Eur gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama. 2. Gyventojas 2015-03-10 sudarė 7 metų laikotarpio gyvybės draudimo sutartį. Sutartyje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus sutarties galiojimo terminui. Po 6 metų (t. y. ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo sutarties sudarymo dienos) gyventojas nusprendė sutartį nutraukti. Draudimo bendrovė jam išmoka 39 000 Eur. Išmokos išmokėjimo momentu nustatoma, kad išmokos gavėjas yra gyventojas, kuriam yra nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis. Tokiu atveju visa gauta suma, t. y. 39 000 Eur gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama. (17 str. 1 d. 91 p. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM18270) 3. Jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra trumpesnis kaip 5 metai, arba netenkinamos kitos šiame punkte nustatytos sąlygos, gauta išmoka (ar jos dalis) yra apmokestinama taikant 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą, jeigu nėra pagrindo jos priskirti neapmokestinamosioms pajamoms pagal kitas GPMĮ 17 straipsnio nuostatas (žr. GPMĮ 17 str. 1 d. 12 punkto komentarą). 4. Abiem išmokos gavimo atvejais (tiek sutarties termino pasibaigimo, tiek sutarties nutraukimo praėjus 5 metams nuo jos sudarymo dienos) aplinkybė, ar pagal gyvybės draudimo sutartį sumokėtos įmokos buvo atimamos iš gyventojo pajamų GPMĮ 21 straipsnyje nustatyta tvarka, neturi būti nustatinėjama, nes ji neįtakoja gautų pajamų priskyrimo neapmokestinamosioms pajamoms. 5. Tuo atveju, jeigu gyvybės draudimo sutartis nutraukiama iš dalies, t. y. grąžinama mažiau draudimo įmokų nei būtų grąžinama visiškai nutraukiant sutartį, o po įmokų grąžinimo sutartis lieka galioti, grąžinamų įmokų apmokestinimui taikomos tos pačios nuostatos, kaip ir visiškai nutraukiant sutartį. 6. Tuo atveju, kai gyvybės draudimo sutartyje numatyta, kad pasibaigus sutarčiai draudimo išmoka turi būti išmokėta keliems naudos gavėjams, draudimo išmoka apmokestinama tokia tvarka: 1) nustatoma, kokia draudimo išmokos dalis turėtų būti apmokestinama, jei būtų atsižvelgiama tik į faktus apie pačią draudimo sutartį ir sumokėtas įmokas (t. y. sutarties sudarymo datą, trukmę, draudimo išmokos dalį, viršijančią sumokėtas draudimo įmokas, draudimo įmokų mokėtojus (gyventojai ar ne gyventojai) ir faktus apie gyventojų mokėtų įmokų atėmimą iš pajamų GPMĮ 21 straipsnyje nustatyta tvarka, bet neatsižvelgiant į faktus apie naudos gavėjus (t. y. naudos gavėjų amžių, neįgalumą ar buvimą nenuolatiniu Lietuvos gyventoju); 2) apskaičiuojama draudimo išmokos dalis, tenkanti kiekvienam naudos gavėjui; 3) kiekvienam naudos gavėjui tenkanti draudimo išmokos dalis priskiriama apmokestinamosioms arba neapmokestinamosioms pajamoms individualiai, atsižvelgiant į faktus apie naudos gavėjus. Jei naudos gavėjui tenkančios išmokos dalis turi būti priskiriama apmokestinamosioms pajamoms, apmokestinama tik tokia naudos gavėjui tenkančios išmokos dalis, kokia turėtų būti apmokestinta pagal aukščiau aprašytus skaičiavimus, atliktus atsižvelgiant į faktus apie draudimo sutartį ir sumokėtas įmokas. Pavyzdys. Gyventojas 2015-01-15 sudarė 10 metų laikotarpio gyvybės draudimo sutartį. Sutartyje numatyta, kad išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus sutarties galiojimo terminui, ir numatyta, kad pasibaigus draudimo sutarties terminui, išmoka išmokama lygiomis dalimis sutartį sudariusiam gyventojui (draudėjui), jo sutuoktinei ir nepilnamečiam vaikui. Pasibaigus sutarties galiojimo terminui, t. y. 2025 metais, draudimo įmonė apskaičiavo mokėtiną išmoką 30 000 Eur ir nustatė, kad gyvybės draudimo išmokos dalis, neviršijanti sumokėtų draudimo įmokų, lygi 24 000 Eur, o išmokos dalis, viršijanti sumokėtas draudimo įmokas, lygi 6 000 Eur. Gyventojas pateikė informaciją, kad visas sumokėtas įmokas (24 000 Eur) atėmė iš pajamų GPMĮ 21 str. nustatyta tvarka. Remiantis šiais duomenimis ir neatsižvelgiant į faktus apie naudos gavėjus, išmoka turėtų būti apmokestinta taip: 24 000 Eur suma, neviršijanti sumokėtų įmokų, kurios buvo atimtos iš pajamų, apmokestinama 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu tarifu (netaikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 12 punkto lengvata), o 6 000 Eur suma, kaip gyvybės draudimo išmokų dalis, viršijanti sumokėtas gyvybės draudimo įmokas, priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 11 punktą. Draudimo išmoka paskirstoma taip: 10 000 Eur draudėjui, 10 000 Eur sutuoktinei ir 10 000 Eur vaikui. Kiekvienam naudos gavėjui tenkanti išmoka išskaidoma: 8 000 Eur – išmokos dalis, neviršijanti sumokėtų įmokų, kurios buvo atimtos iš pajamų GPMĮ 21 str. nustatyta tvarka, ir 2 000 Eur – išmokos dalis, viršijanti sumokėtas įmokas. Išmokos išmokėjimo momentu nustatyta, kad išmoką gauna gyventojas (draudėjas), kuriam iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame VSDPĮ, yra likę ne daugiau kaip 5 metai, o vaikas yra jaunesnis nei 26 metų. Tokiu atveju išmoka apmokestinama taip: draudėjui tenkanti išmokos dalis neapmokestinama pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 91 punktą (gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra sulaukęs nustatyto amžiaus), vaikui tenkanti išmokos dalis neapmokestinama pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 10 punktą (gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra jaunesnis negu 26 metų), o sutuoktinei tenkanti išmokos dalis apmokestinama taip: 8 000 Eur apmokestinama pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 12 punktą, kaip gyvybės draudimo išmokos dalis, neviršijanti sumokėtų įmokų, kurios buvo atimtos iš pajamų GPMĮ 21 str. nustatyta tvarka, o 2 000 Eur priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 11 punktą, kaip gyvybės draudimo išmokų dalis, viršijanti sumokėtas gyvybės draudimo įmokas. (17 str. 1 d. 91 p. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM18270) 7. Šio punkto nuostatos taikomos, kai išmokos mokėtojas yra Lietuvoje arba užsienyje registruota draudimo įmonė, išskyrus užsienio įmones, įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėse teritorijose. Tikslinių teritorijų sąvoka ir tokių teritorijų sąrašas pateiktas GPMĮ 2 str. 21 dalies komentare. (17 str. 1 d. 91 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-18270) 8. Šio punkto nuostatos taikomos, jeigu draudimo sutartyje numatytas naudos gavėjas nesikeitė nuo draudimo sutarties sudarymo datos, išskyrus atvejus, kai naudos gavėjas buvo pakeistas dėl naudos gavėjo mirties ar dėl santuokos pabaigos (pradžios), arba jeigu naudos gavėjas – savo vaikas (įvaikis, globotinis) buvo pakeistas kitu savo vaiku (įvaikiu, globotiniu), taip pat jeigu naudos gavėjas keitėsi iki 2016 m. gruodžio 31. (žr. GPMĮ 17 straipsnio 6 dalies komentarą). (17 str. 1 d. 91 p. komentaras papildytas 8 p. - pagal VMI prie FM 2017-09-21 raštą Nr. (32.42-311E)RM-29450) 10) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d., kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra jaunesnis negu 26 metų, taip pat nutraukus tokią sutartį mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo jos sudarymo dienos ir išmokos gavėjas yra jaunesnis negu 26 metų; (Pagal 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymą Nr. XI-111, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Pagal šio punkto nuostatas pasibaigus draudimo sutarties terminui gauta gyvybės draudimo išmoka priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu: 1.1. gyvybės draudimo sutartis sudaryta nuo 2003 m. sausio 1 d., 1.2. sutartyje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, ir 1.3. sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų, ir 1.4. išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra jaunesnis negu 26 metų. Pavyzdys. Gyventojas 2005-01-10 sudarė 15 metų laikotarpio gyvybės draudimo sutartį. Sutartyje numatyta, kad išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus sutarties galiojimo terminui. Pasibaigus sutarties galiojimo terminui, t.y. 2020 metais, draudimo įmonė jam išmoka 50 000 Eur. Visa gauta suma, t.y. 50 000 Eur gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama, jeigu išmokos gavėjas yra jaunesnis negu 26 metų asmuo. (17 str. 1 d. 10 p. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM18270) 2. Nutraukus nuo 2003-01-01 sudarytos ir 1.1. - 1.3. punktuose nustatytas sąlygas atitinkančią gyvybės draudimo sutartį, mokamos sumos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu: - sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo jos sudarymo dienos ir - išmokos gavėjas yra jaunesnis negu 26 metų. Pavyzdys. Gyventojas 2005-01-10 sudarė 15 metų laikotarpio gyvybės draudimo sutartį. Sutartyje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus sutarties galiojimo terminui. Po 12 metų (t.y. ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo sutarties sudarymo dienos) gyventojas nusprendė sutartį nutraukti. Draudimo bendrovė išmokos gavėjui išmoka 39 000 Eur. Visa gauta suma, t.y. 39 000 Eur, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama, jeigu išmokos gavėjas yra jaunesnis negu 26 metų. (17 str. 1 d. 10 p. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM18270) 3. Jeigu išmokos gavėjas yra vyresnis negu 26 metų, gauta išmoka (ar jos dalis) gali būti priskirta neapmokestinamosioms pajamoms pagal kitas GPMĮ 17 straipsnio nuostatas (žr. GPMĮ 17 str. 1 d. 9, 9 1, 11 ir 12 punktų komentarą). 4. Abiem išmokos gavimo atvejais (tiek sutarties termino pasibaigimo, tiek sutarties nutraukimo) aplinkybė, ar pagal gyvybės draudimo sutartį sumokėtos įmokos buvo atimamos iš gyventojo pajamų GPMĮ 21 straipsnyje nustatyta tvarka, neturi būti nustatinėjama, nes ji neįtakoja gautų pajamų priskyrimo neapmokestinamosioms pajamoms. 5. Išmokos gavėjas suprantamas, kaip asmuo, kuris pagal LR Draudimo įstatymo nuostatas turi teisę gauti draudimo išmoką. 6. Išmokos gavėjo amžius yra nustatomas išmokos gavimo momentu. 7. Tuo atveju, jeigu gyvybės draudimo sutartis nutraukiama iš dalies, t.y. grąžinama mažiau draudimo įmokų nei būtų grąžinama visiškai nutraukiant sutartį, o po įmokų grąžinimo sutartis lieka galioti, grąžinamų įmokų apmokestinimui taikomos tos pačios nuostatos, kaip ir visiškai nutraukiant sutartį. 8. Šio punkto nuostatos taikomos, kai išmokos mokėtojas yra Lietuvoje arba užsienyje registruota draudimo įmonė. 9. Gyventojo gautos pajamos nepriskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jei jos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose. Tikslinių teritorijų sąvoka ir tokių teritorijų sąrašas pateiktas 2 str. 21 dalies komentare. (17 str. 1 d. 10 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-18270) 10. Šio punkto nuostatos taikomos, jeigu draudimo sutartyje numatytas naudos gavėjas nesikeitė nuo draudimo sutarties sudarymo datos, išskyrus atvejus, kai naudos gavėjas buvo pakeistas dėl naudos gavėjo mirties ar dėl santuokos pabaigos (pradžios), arba jeigu naudos gavėjas – savo vaikas (įvaikis, globotinis) buvo pakeistas kitu savo vaiku (įvaikiu, globotiniu), taip pat jeigu naudos gavėjas keitėsi iki 2016 m. gruodžio 31. (žr. GPMĮ 17 straipsnio 6 dalies komentarą). (17 str. 1 d. 10 p. komentaras papildytas 10 p. - pagal VMI prie FM 2017-09-21 raštą Nr. (32.42-311E)RM-29450) 11) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmokų dalis, viršijanti gyvybės draudimo įmokas, sumokėtas pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d., kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų, taip pat nutraukus tokią sutartį išmokamos sumos dalis, viršijanti pagal šią sutartį sumokėtas gyvybės draudimo įmokas, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo jos sudarymo dienos; (Pagal 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymą Nr. XI-111, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas). Komentaras 1. Šiame punkte nustatyta lengvata gali būti taikoma, kai yra gaunama draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, kuri sudaryta nuo 2003-01-01 ir išmoka gaunama sutarties termino pasibaigimo arba sutarties nutraukimo atveju. 2. Kai gyventojo gautos išmokos pagal gyvybės draudimo sutartį nėra pagrindo priskirti neapmokestinamosioms pajamoms pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 9, 91 ar 10 punktų nuostatas (žr. GPMĮ 17 str. 1 d. 9, 91 ir 10 punktų komentarą), gali būti taikoma šiame punkte nustatyta lengvata išmokos daliai, viršijančiai įmokas. 3. Pasibaigus nuo 2003-01-01 sudarytos draudimo sutarties galiojimo terminui, gauta gyvybės draudimo išmokų dalis, viršijanti gyvybės draudimo įmokas, priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu: 3.1. sutartyje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, ir 3.2. gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų. 4. Nutraukus nuo 2003-01-01 sudarytą ir 3.1 ir 3.2 punktuose nustatytas sąlygas atitinkančią draudimo sutartį išmokamos sumos dalis, viršijanti pagal tokią sutartį sumokėtas gyvybės draudimo įmokas, priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu: - sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo jos sudarymo dienos. Pavyzdžiai: 1. Gyventojas 2015-01-10 sudarė 10 metų laikotarpio gyvybės draudimo sutartį. Sutartyje numatyta, kad išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus sutarties galiojimo terminui. Pasibaigus sutarties galiojimo terminui, t.y. 2025 metais, draudimo įmonė jam išmoka 50 000 Eur. Jeigu gautos sumos nėra pagrindo priskirti neapmokestinamosioms pajamoms pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 91 ar 10 punktus, neapmokestinamosioms pajamoms yra priskiriama išmokos dalis, viršijanti įmokas. Tarkime, kad iš viso per draudimo laikotarpį pagal sutartį sumokėta 45 000 Eur draudimo įmokų. Pajamų mokesčiu neapmokestinama 5 000 Eur (50 000 - 45 000), t.y. išmokos dalis, viršijanti gyvybės draudimo įmokas, o 45 000 Eur suma (ar jos dalis) gali būti priskirta neapmokestinamosioms pajamoms pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 12 punktą, kai yra tenkinamos jame nustatytos sąlygos. 2. Gyventojas 2015-01-10 sudarė 10 metų laikotarpio gyvybės draudimo sutartį. Sutartyje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus sutarties galiojimo terminui. Po 12 metų (t.y. ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo sutarties sudarymo dienos) gyventojas nusprendė sutartį nutraukti. Jeigu gautos sumos nėra pagrindo priskirti neapmokestinamosioms pajamoms pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 91 ar 10 punktus, neapmokestinamosioms pajamoms gali būti priskiriama išmokos dalis, viršijanti įmokas. Tarkime, kad iš viso per draudimo laikotarpį pagal sutartį sumokėta 38 000 Eur draudimo įmokų. Draudimo bendrovė gyventojui išmoka 39 000 Eur. Neapmokestinama 1000 Eur (39 000 - 38 000), t.y. išmokamos sumos dalis, viršijanti įmokas, o 38 000 Eur suma (ar jos dalis) gali būti priskirta neapmokestinamosioms pajamoms pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 12 punktą, kai yra tenkinamos jame nustatytos sąlygos. (17 str. 1 d. 11 p. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM18270) 5. Šio punkto nuostatos taikomos, kai išmokos mokėtojas yra Lietuvoje arba užsienyje registruota draudimo įmonė. 6. Gyventojo gautos pajamos nepriskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jei jos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose. Tikslinių teritorijų sąvoka ir tokių teritorijų sąrašas pateiktas 2 str. 21 dalies komentare. (17 str. 1 d. 11 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-18270) 12) pasibaigus gyvybės draudimo sutarties, sudarytos nuo 2003 m. sausio 1 d., galiojimo terminui gautos gyvybės draudimo išmokos dalis, lygi pagal šią sutartį sumokėtoms įmokoms, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, taip pat nutraukus gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d., grąžinamos įmokos, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, taip pat iš pensijų fondo, įsteigto pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą ar Profesinių pensijų kaupimo įstatymą, ar kitų užsienio valstybių įstatymus, reglamentuojančius analogiškas pensijų kaupimo nuostatas, gauta pensijų išmokos dalis, lygi sumokėtoms įmokoms, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, ir gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą grąžinamos sumokėtos pensijų įmokos, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka; (Pagal 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymą Nr. XI-111, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Šiame punkte nustatyta lengvata gali būti taikoma gyvybės draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2003-01-01 ir sutartims, sudarytoms pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą (toliau - PSPKĮ) ar Profesinių pensijų kaupimo įstatymą (toliau - PPKĮ) ar kitų užsienio valstybių įstatymus, reglamentuojančius analogiškas pensijų kaupimo nuostatas. 2 Kai gyventojo gautos išmokos pagal 1 punkte paminėtas sutartis nėra pagrindo priskirti neapmokestinamosioms pajamoms pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 9, 91, 10, 16 ar 161 punktus (žr. GPMĮ 17 str. 1 d. 9, 91, 10, 16 ir 161 punktų komentarą), šiame punkte nustatyta lengvata taikoma išmokos daliai, atitinkančiai sumokėtų įmokų sumą. 3. Pasibaigus 1 punkte paminėtų sutarčių, sudarytų nuo 2003-01-01, galiojimo terminui, neapmokestinamosioms gyventojo pajamoms gali būti priskiriama išmokos dalis, lygi pagal sutartį sumokėtoms įmokoms, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų GPMĮ 21 str. nustatyta tvarka. 4. Nutraukus 1 punkte paminėtas sutartis (išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą), neapmokestinamosioms gyventojo pajamoms priskiriamos grąžinamos įmokos, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų GPMĮ 21 str. nustatyta tvarka. 5. Taikant šiame punkte nustatytą lengvatą, svarbu nustatyti, kas pagal sutartį mokėjo įmokas (fizinis ar juridinis asmuo) bei, ar mokamos įmokos buvo atimamos iš pajamų GPMĮ 21 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu įmokas mokėjo juridinis asmuo, šiame punkte nustatyta lengvata netaikoma. Jeigu mokamos įmokos buvo atimamos iš pajamų GPMĮ 21 straipsnyje nustatyta tvarka, tai nustatoma, kokia jų suma iš gautų pajamų buvo atimta. Iš gyventojo pajamų GPMĮ 21 straipsnyje nustatyta tvarka atimta įmokų suma pagal komentuojamo punkto nuostatas negali būti priskirta gyventojo neapmokestinamosioms pajamoms. Pavyzdžiai: 1. Gyventojas 20015-02-01 sudarė gyvybės draudimo sutartį. Praėjus penkeriems metams, t.y. 2020 metais, gyventojas dėl finansinių sunkumų priima sprendimą nutraukti draudimo sutartį. Draudimo įmonė išmoka jam 50 000 Eur (grąžinamų įmokų suma). Jeigu gautos sumos nėra pagrindo priskirti neapmokestinamosioms pajamoms pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 91 punktą, neapmokestinamosioms pajamoms gali būti priskirtos grąžinamos įmokos, kurios nebuvo atimamos iš gyventojo pajamų GPMĮ 21 str. nustatyta tvarka. Tarkim nustatoma, kad pagal sutartį gyventojas buvo sumokėjęs 100 000 Eur įmokų. Dalį įmokų – 30 000 Eur – gyventojas atėmė iš pajamų GPMĮ 21 str. nustatyta tvarka, 70 000 Eur nebuvo atimtos iš pajamų. Neapmokestinamosioms pajamoms gali būti priskiriamos grąžinamos įmokos, kurios nebuvo atimamos iš pajamų, t.y. 20 000 Eur (50 000 - 30 000) suma, o grąžinamos įmokos, kurios buvo atimamos iš pajamų, t.y. 30 000 Eur (50 000 - 20 000) suma, yra apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. 2. Gyventojas 2015-02-17 su pensijų fondo valdymo įmone sudarė pensijos kaupimo sutartį. Praėjus šešeriems metams, t. y. 2021 metais, gyventojas dėl finansinių sunkumų nusprendė išstoti iš pensijų fondo ir nepasirinko jokio kito pensijų fondo. Pensijų fondo valdymo įmonė išmoka jam 50 000 Eur (grąžinamų įmokų suma). Jeigu gautos sumos nėra pagrindo priskirti neapmokestinamosioms pajamoms pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 161 punktą, neapmokestinamosioms pajamoms gali būti priskirtos grąžinamos įmokos, kurios nebuvo atimamos iš gyventojo pajamų GPMĮ 21 str. nustatyta tvarka. Tarkime nustatoma, kad pagal sutartį gyventojas buvo sumokėjęs 100 000 Eur įmokų. Dalį įmokų – 70 000 Eur – gyventojas atėmė iš pajamų GPMĮ 21 str. nustatyta tvarka, 30 000 Lt įmokų suma nebuvo atimta iš pajamų. Pateiktu atveju gyventojui grąžinama mažiau įmokų, negu jis atėmė iš pajamų. Todėl laikoma, kad gyventojui grąžinamos tos įmokos, kurias jis atėmė iš pajamų, o įmokos, kurios nebuvo atimtos iš pajamų - negrąžinamos. Taigi, pateiktu atveju pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 12 punkto nuostatas neapmokestinamosioms pajamoms priskirtinų pajamų gyventojas negauna. Grąžinamų įmokų suma, kuri buvo atimta iš gyventojo pajamų, t.y. 50 000 Eur apmokestinama taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą. (17 str. 1 d. 12 p. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM18270) 6. 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo Nr. XI-111 (toliau – Įstatymas) 23 str. 7 dalyje įtvirtintas tęstinumas lengvatos, kuri buvo numatyta GPMĮ 17 str. 1 d. 50 punkte (GPMĮ įstatymo redakcija galiojusi iki 200812-30) Šiame punkte buvo nustatyta, kad išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, sudarytas po 2004-0430 iki 2009-01-01 ir kuriose nustatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, taip pat nutraukus tokias sutartis gyventojui mokamos sumos, jeigu pagal tokias sutartis įmokas mokėjo tik gyventojai ir jos nebuvo atimamos iš pajamų GPMĮ 21 str. nustatyta tvarka priskiriamos gyventojo neapmokestinamosioms pajamoms. Taigi, pagal nurodytas sutarties sąlygas atitinkančias sutartis gyventojams išmokėtos išmokos nuo 2009-01-01 ir vėliau, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos vadovaujantis paminėto įstatymo 23 str. 7 dalimi. Pavyzdžiai: 1. Apmokestinimo tvarka, kai išmoka gaunama 2009-01-01 ir vėliau pagal 6 punkte nurodytas sąlygas atitinkančią sutartį, kuri sudaryta nuo 2004-04-30 iki 2009-01-01: Gyventojas 2008-05-07 sudarė gyvybės draudimo sutartį, kurioje nustatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui. Pasibaigus sutarties galiojimo terminui, 2019 metais draudimo įmonė išmoka jam 30 000 Eur. Tarkime, nustatoma, kad per visą sutarties galiojimo terminą draudimo įmokas pagal sutartį mokėjo pats gyventojas ir kitas gyventojas (ne sutarties dalyvis). Viso pagal sutartį sumokėta 27 000 Eur įmokų. GPMĮ 21 straipsnyje nustatyta tvarka savo naudai sumokėtas įmokas gyventojas turėjo teisę atimti iš pajamų, tačiau šia teise nesinaudojo, o kitas, įmokas mokėjęs gyventojas, pagal GPMĮ 21 straipsnio nuostatas, neturėjo teisės naudotis šia lengvata. Kadangi pagal gyvybės draudimo sutartį įmokas mokėjo gyventojai ir mokamos įmokos nebuvo atimamos iš pajamų GPMĮ 21 str. nustatyta tvarka, todėl visa gauta suma, t. y. 30 000 Eur priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms pagal Įstatymo 23 str. 7 dalį. Analogiška apmokestinimo tvarka būtų taikoma ir tuo atveju, jeigu nurodytas sąlygas atitinkanti sutartis būtų nutraukta. 2. Kai išmoka gaunama 2009-01-01 ir vėliau pagal 6 punkte nurodytas sąlygas atitinkančią sutartį, kuri sudaryta nuo 2003-01-01 iki 2004-04-29 ar 2009 metais ir vėliau, ši išmoka apmokestinama taikant jau aptartas GPMĮ 17 str. 1 d. 12 p. nuostatas (jeigu gyventojo gautos sumos nėra pagrindo priskirti neapmokestinamosioms pajamoms pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 9 ar 10 punktus; žr. GPMĮ 17 str. 1 d. 12 p. komentaro 5 p. pateiktus pavyzdžius). (17 str. 1 d. 12 p. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM18270) 6.1. Ši Įstatymo nuostata netaikoma nurodytas sąlygas atitinkančioms sutartims, kurios sudarytos pagal PSPKĮ ir PPKĮ. 7. Tuo atveju, jeigu gyvybės draudimo sutartis nutraukiama iš dalies, t.y. grąžinama mažiau draudimo įmokų nei būtų grąžinama visiškai nutraukiant sutartį, o po įmokų grąžinimo sutartis lieka galioti, grąžinamų įmokų apmokestinimui taikomos tos pačios nuostatos, kaip ir visiškai nutraukiant sutartį. 8. Už draudimo įmonėms teikiamą informaciją apie GPMĮ 21 straipsnyje nustatytos pajamų mokesčio lengvatos draudimo sutarčiai taikymą (netaikymą) yra atsakingas draudėjas (nuolatinis Lietuvos gyventojas). Informacija pateikiama draudimo įmonės nustatyta tvarka. 9. Šio punkto nuostatos taikomos, kai išmokos mokėtojas yra Lietuvoje arba užsienyje registruotas vienetas. 10. Gyventojui mokamos sumos nepriskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jei jos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose. Tikslinių teritorijų sąvoka ir tokių teritorijų sąrašas pateiktas 2 str. 21 dalies komentare. (17 str. 1 d. 12 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-18270) 13) išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, mokamos apdraustojo mirties, sveikatos sužalojimo ar ligos atveju; (Pagal 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymą Nr. XI-111, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Šiame punkte nustatyta lengvata taikoma išmokoms pagal gyvybės draudimo sutartis, kai išmoka išmokama apdraustojo mirties, sveikatos sužalojimo ar ligos atveju. 2. Lengvatos taikymas nepriklauso nuo sutarties sudarymo datos, sutarties termino ar kitų sutarties sąlygų. Pavyzdžiai: 1. Gyventojas 2015 metais sudarė 5 metų laikotarpio gyvybės draudimo sutartį, gyvybės draudimo suma - 20 000 Eur. Draudžiamasis įvykis - apdraustojo mirtis, o pasibaigus draudimo sutarties terminui išmoka neišmokama. 2019 metais įvyksta draudžiamasis įvykis - apdraustojo mirtis. Draudimo įmonė naudos gavėjui (gyventojui) išmoka 20 000 Eur. Visa gyventojo gauta suma gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama. 2. Gyventojas 2015 metais sudarė 10 metų gyvybės draudimo sutartį. Sutartyje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties terminui. Gyvybės draudimo suma - 50 000 Eur. 2017 metais įvyksta draudiminis įvykis – apdraustojo mirtis. Gyvybės draudimo įmonė naudos gavėjui (gyventojui) išmoka 50 000 Eur sumą. Visa gyventojo gauta suma gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama. (17 str. 1 d. 13 p. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM18270) 3. Tuo atveju, kai apdraustojo mirtis pagal gyvybės draudimo sutarties sąlygas yra draudiminis įvykis, tačiau sutartyje nėra paskirtas naudos gavėjas apdraustojo mirties atveju, draudimo išmoka išmokama apdraustojo įpėdiniams (pagal įstatymą arba testamentą) ir laikoma paveldėjimo būdu gautomis pajamomis, kurios yra mokesčio objektas pagal Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokestį reglamentuojančius teisės aktus. Šios pajamos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 26 punktą (žr. šio punkto komentarą). 4. Tuo atveju, kai apdraustojo mirtis pagal gyvybės draudimo sutarties sąlygas nėra draudiminis įvykis, apdraustojo mirties atveju galimi du draudimo įmonės išmokėtos sumos apmokestinimo variantai: I. Kai apdraustasis asmuo nebuvo draudėjas, draudėjui išmokėtos (grąžintos) sumos yra apmokestinamos kaip sumos, gautos nutraukus sutartį, nes pagal CK 6.1009 str. nuostatas tai laikoma sutarties nutraukimu (po sutarties įsigaliojimo išnyko galimybės įvykti draudiminiam įvykiui arba draudiminė rizika išnyko dėl aplinkybių nesusijusių su draudiminiu įvykiu), t.y. laikomos neapmokestinamosiomis pajamomis, jeigu atitinka GPMĮ 17 str. 1 d. 8-12 p. nustatytas sąlygas; jei šiuose punktuose nustatytų sąlygų neatitinka – apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą; II. Kai apdraustasis ir draudėjas buvo tas pats asmuo, jo įpėdiniams (pagal įstatymą arba testamentą) draudimo įmonės išmokėtos sumos (tuo atveju, kai apdraustasis buvo ir draudimo sutarties šalimi – draudėju), laikomos paveldėjimo būdu gautomis pajamomis, kurios yra mokesčio objektas pagal Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokestį reglamentuojančius teisės aktus. Šios pajamos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 26 punktą (žr. šio punkto komentarą). 5. Tuo atveju, kai gyvybės draudimo sutartyje numatytas papildomas draudimas dėl ligos, darbingumo praradimo, organų (ar jų funkcijų), galūnių (ar jų funkcijų) netekimo, nelaimingo atsitikimo ar mirties dėl nelaimingo atsitikimo, išmokant draudimo išmoką draudiminio įvykio dėl nelaimingo atsitikimo, mirties dėl nelaimingo atsitikimo arba draudiminio įvykio atveju dėl ligos, darbingumo praradimo, organų (ar jų funkcijų), galūnių (ar jų funkcijų) netekimo, šios išmokos taip pat neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Pavyzdys. Gyventojas 2015 metais sudarė 10 metų laikotarpio gyvybės draudimo sutartį, pasirinkta gyvybės draudimo suma - 30 000 Eur ir papildomas draudimas nuo mirties dėl nelaimingo atsitikimo, draudimo suma - 20 000 Eur. Draudimo sutartyje nurodyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui. 2017 metais įvyksta draudžiamasis įvykis - apdraustojo mirtis dėl nelaimingo atsitikimo. Draudimo įmonė naudos gavėjui išmoka 50 000 Eur (30 000 Eur gyvybės draudimo išmoką ir 20 000 Eur mirties dėl nelaimingo atsitikimo draudimo išmoką). Visa gyventojo (naudos gavėjo) gauta suma gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama. (17 str. 1 d. 13 p. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM18270) 6. Taikant šiame punkte nustatytą lengvatą, aplinkybė, ar pagal sutartį sumokėtos įmokos buvo atimamos iš gyventojo apmokestinamųjų pajamų, t.y. ar buvo naudotasi GPMĮ 21 straipsnyje nustatyta mokesčio lengvata, neturi būti nustatinėjama, nes ji neįtakoja gautų pajamų priskyrimo neapmokestinamosioms pajamoms. 7. Šio punkto nuostatos taikomos, kai išmokos mokėtojas yra Lietuvoje arba užsienyje registruota draudimo įmonė. 8. Gyventojui mokamos sumos nepriskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jei jos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose. Tikslinių teritorijų sąvoka ir tokių teritorijų sąrašas pateiktas 2 str. 21 dalies komentare. (17 str. 1 d. 13 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-18270) 14) darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą iki 2012 m. gruodžio 31 d., kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus 55 metų, ir draudimo įmokų už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir pensijų įmokų į pensijų sąskaitą pensijų fonde suma, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų; (17 str. 1 d. 14 p. - LR 2013 04 23 įstatymo Nr. XII-251 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 05 07. Šio punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2012 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Šiame punkte nustatyta lengvata taikoma gyventojo natūra gautoms pajamoms, t. y. tuo atveju, kai darbdavys darbuotojo naudai trečiajam asmeniui moka šias įmokas: - gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą iki 2012 m. gruodžio 31 d., kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus 55 metų; - draudimo įmokas už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas; - pensijų įmokas į pensijų sąskaitą pensijų fonde. 2. Gyventojo neapmokestinamosioms pajamoms priskiriama šio komentaro 1 punkte nurodytų įmokų suma per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 proc. per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų. 3. Per mokestinį laikotarpį sumokėtų įmokų suma, viršinanti 25 procentus per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, pripažįstama gyventojo pajamomis, gautomis natūra ir apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Pavyzdys. Darbuotojo mėnesinis darbo užmokestis yra400 Eur. Viso per 2015 metų mokestinį laikotarpį darbdavys darbuotojui apskaičiavo 4 800 Eur darbo užmokesčio (bruto darbo užmokestis). Taigi 25% nuo darbuotojui 2015 metais apskaičiuoto darbo užmokesčio yra 1 200 Eur (4 800 Eur x 0,25 = 1200 Eur) per metus. Vienetas per 2015 metų mokestinį laikotarpį darbuotojo naudai sumokėjo tokias įmokas: - 400 Eur dydžio pensijų įmokų sumą į darbuotojo asmeninę pensijų programos dalyvio sąskaitą pensijų fonde; - 500 Eur dydžio gyvybės draudimo įmokų sumą pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą 15 metų laikotarpiui darbuotojo naudai; - 500 Eur dydžio draudimo įmokų suma už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kurio objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas. Bendra darbdavio sumokėtų įmokų suma lygi 1 400 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad 25 proc. nuo darbo užmokesčio yra 1 200, šį dydį viršijanti suma – 200 Eur apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. (17 str. 1 d. 14 p. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM18270) 31. Atsižvelgiant į tai, kad ši lengvata yra nustatyta gyventojui, kuris su įmokas mokančiu asmeniu yra susijęs darbo santykiais, sąlyga „įmokos mokamos darbuotojo naudai“ tenkinama tik tokiu atveju, kai darbdavys išlaidas patiria kaupdamas darbuotojo naudai ir/ar drausdamas darbuotoją mirties, ligos ar kitais atvejais, t. y. kai darbuotojas pagal draudimo sutarties sąlygas yra ne tik naudos gavėju, bet ir apdraustuoju. Kai darbuotojas - tik naudos gavėjas, o apdraustuoju yra gyventojas, nesusijęs su įmokų mokėtoju darbo santykiais, ši lengvata netaikoma. 4. Lengvata taikoma, kai įmokos mokamos pagal iki 2004 m. balandžio 30 d. sudarytas sutartis, kai įmokų gavėjas nėra tikslinėse teritorijose įregistruotas ar kitaip organizuotas užsienio vienetas, ir pagal nuo 2004 m. gegužės 1 d. sudarytas sutartis, kai įmokų gavėjas yra vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje. 5. Šios dalies komentaro 1, 2 ir 4 p. nurodytų sąlygų neatitinkančios įmokos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. (17 str. 1 d. 14 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-18270) 141) darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2013 m. sausio 1 d., kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai, ir draudimo įmokų už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir pensijų įmokų į pensijų sąskaitą pensijų fonde suma, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų; (17 str. 1 d. 141 p. - LR 2013 04 23 įstatymo Nr. XII-251 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 05 07. Šio punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2013 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Pajamų mokesčio lengvata taikoma gyventojo pajamoms, gaunamoms tuo atveju, kai darbdavys jo naudai moka šias įmokas: - gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2013 m. sausio 1 d., kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme (toliau –VSDPĮ) yra likę ne daugiau kaip 5 metai; - draudimo įmokas už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas; - pensijų įmokas į pensijų sąskaitą pensijų fonde. 2. Gyventojo neapmokestinamosioms pajamoms priskiriama komentaro 1 punkte nurodytų įmokų suma, neviršijanti 25 proc. per mokestinį laikotarpį darbuotojui priskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų. 3. Per mokestinį laikotarpį sumokėtų įmokų suma, viršinanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, pripažįstama gyventojo pajamomis, gautomis natūra ir apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Pavyzdys. Darbuotojo mėnesinis darbo užmokestis yra400 Eur. Viso per 2016 metų mokestinį laikotarpį darbdavys darbuotojui apskaičiavo 4 800 Eur darbo užmokesčio (bruto darbo užmokestis). Taigi 25% nuo darbuotojui 2016 metais apskaičiuoto darbo užmokesčio yra 1 200 Eur (4 800 Eur x 0,25 = 1 200 Eur) per metus. Vienetas per 2016 metų mokestinį laikotarpį darbuotojo naudai sumokėjo tokias įmokas: 400 Eur dydžio pensijų įmokų sumą į darbuotojo asmeninę pensijų programos dalyvio sąskaitą pensijų fonde; 500 Eur dydžio gyvybės draudimo įmokų sumą pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą 15 metų laikotarpiui darbuotojo naudai; 500 Eur dydžio draudimo įmokų sumą už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kurio objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas. Bendra darbdavio sumokėtų įmokų suma lygi 1 400 Eur, tačiau atsižvelgiant, kad 25 proc. nuo darbo užmokesčio yra 1 200, šį dydį viršijanti suma, t. y. 200 Eur - apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. (17 str. 1 d. 141 p. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM18270) 4. Atsižvelgiant į tai, kad ši lengvata yra nustatyta gyventojui, kuris su įmokas mokančiu asmeniu yra susijęs darbo santykiais, sąlyga „įmokos mokamos darbuotojo naudai“ tenkinama tik tokiu atveju, kai darbdavys išlaidas patiria kaupdamas darbuotojo naudai ir/ar drausdamas darbuotoją mirties, ligos ar kitais atvejais, t. y. kai darbuotojas pagal draudimo sutarties sąlygas yra ne tik naudos gavėju, bet ir apdraustuoju. Kai darbuotojas - tik naudos gavėjas, o apdraustuoju yra gyventojas, nesusijęs su įmokų mokėtoju darbo santykiais, ši lengvata netaikoma. 5. Šio straipsnio 1 dalies 141 punkte nustatyta lengvata taikoma, kai įmokų gavėjas yra vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje. 6. Šios dalies komentaro 1, 2 ir 5 punktuose nurodytų sąlygų neatitinkančios įmokos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. (17 str. 1 d. 141 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM18270) 15) gyventojo naudai kitų gyventojų mokamos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis ir pensijų įmokos į pensijų sąskaitą pensijų fonde; (Pagal 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymą Nr. XI-111, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Gyventojo naudai kitų gyventojų mokamos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis ir pensijų įmokos į pensijų sąskaitą pensijų fonde priskiriamos gyventojo, kurio naudai mokamos tokios įmokos, neapmokestinamosioms pajamoms. 2. Šiame punkte nustatyta lengvata netaikoma, jei tokios įmokos mokamos į užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose. Nuo 2010 01 01 tokios įmokos laikomos natūra gautomis pajamomis, kurios apmokestinamos taikant 15 proc. mokesčio tarifą. Tikslinių teritorijų sąvoka ir tokių teritorijų sąrašas pateiktas 2 str. 21 dalies komentare. (17 str. 1 d. 15 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-18270) 16) pagal iki 2012 m. gruodžio 31 d. sudarytą pensijų kaupimo sutartį iš pensijų fondo gauta pensijų išmoka, jeigu pensijų kaupimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmoką gaunantis pensijų fondo dalyvis yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 30–40 procentų darbingumo lygis, taip pat gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą išmokama suma, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos ir pensijų išmoką gaunantis pensijų fondo dalyvis yra sulaukęs 55 metų; (17 str. 1 d. 16 p. - LR 2013 12 12 įstatymo Nr. XII-663 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 12 30. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2013 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Šiame punkte nustatyta lengvata taikoma išmokoms, gautoms 2013 metais ir vėliau pagal pensijų kaupimo sutartis, sudarytas iki 2012 m. gruodžio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą arba pagal Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymą. 2. Gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama iš sudaryto pensijų fondo gauta išmoka, jeigu tenkinamos šios sąlygos: 2.1. pensijų kaupimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir 2.2. išmoką gaunantis pensijų fondo dalyvis (gyventojas) yra sulaukęs 55 metų arba 2.3. išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0-25 procentų ar 30-40 procentų darbingumo lygis. Pavyzdžiai. 1. Gyventojas su pensijų fondo valdymo įmone 2010-03-03 sudarė pensijos kaupimo sutartį 10 metų laikotarpiui. Per visą sutarties galiojimo laikotarpį jis sumokėjo 20 000 Eur įmokų, o sulaukęs 57 metų jis gavo 22 000 Eur išmoką. Visa pensijų fondo dalyvio gauta suma, t. y. 22 000 Eur gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama, nes sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmoka išmokėta sulaukus 55 metų. 2. Gyventojas su pensijų fondo valdymo įmone sudarė pensijos kaupimo sutartį 10 m. laikotarpiui. Po 5 sutarties galiojimo metų šiam gyventojui teisės aktų nustatyta tvarka buvo nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis. Gyventojas iš pensijų fondo gavo 20 000 Eur išmoką. Visa pensijų fondo dalyvio gauta sumat. y. 20 000 Eur gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama, nes sutarties terminas ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmoka išmokėta įgijus teisę į pensijų išmoką. (17 str. 1 d. 16 p. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM18284) 3. Tuo atveju, kai gyventojas išstoja iš pensijų fondo ir nepereina į kitą pensijų fondą, neapmokestinamosioms pajamoms priskiriama gyventojui išmokama suma, jeigu: 3.1. iš pensijų fondo išstojama ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo pensijos kaupimo sutarties sudarymo dienos ir 3.2. išmoką gaunantis pensijų fondo dalyvis (gyventojas) yra sulaukęs 55 metų. 4. Jeigu sutarties terminas yra trumpesnis kaip 5 metai arba netenkinamos kitos šiame punkte nustatytos sąlygos, gauta išmoka (išmokos dalis) yra apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, jeigu nėra pagrindo išmokos (išmokos dalies) priskirti neapmokestinamosioms pajamoms pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 12 punkto nuostatas (žr. GPMĮ 17 str. 1 d. 12 punkto komentarą). 5. Abiem išmokos gavimo atvejais (tiek sulaukus 55 metų arba nustačius 0-25 procentų ar 30-40 darbingumo lygį, tiek išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą) aplinkybė, ar pagal pensijų kaupimo sutartį mokėtos įmokos buvo atimamos iš gyventojo pajamų GPMĮ 21 straipsnyje nustatyta tvarka, neturi būti nustatinėjama, nes ji pagal šio punkto nuostatas neįtakoja gautų pajamų priskyrimo neapmokestinamosioms pajamoms. 6. Šio punkto nuostatos taikomos, kai išmokos mokėtojas yra Lietuvoje arba užsienyje sudarytas pensijų fondas, išskyrus pensijų fondus sudarytus ar kitaip organizuotus tikslinėse teritorijose. Tikslinių teritorijų sąvoka bei tokių teritorijų sąrašas nurodyti GPMĮ 2 str. 21 dalies komentare. Pavyzdys. Gyventojas su pensijų fondo valdymo įmone 2012-12-12 sudarė 15 metų pensijos kaupimo sutartį. Po 10 sutarties galiojimo metų jis nusprendė išstoti iš pensijų fondo ir nepasirinko jokio kito pensijų fondo. Iš pensijų fondo jis gavo 20 000 Eur išmoką. Išstojimo iš pensijų fondo metu gyventojas yra sulaukęs 56 metų amžiaus. Visa pensijų dalyvio gauta suma, t. y. 20 000 Eur gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama, nes iš pensijų fondo išstojama ne anksčiau kaip po 5 metų nuo sutarties sudarymo dienos ir pensijų fondo dalyvis yra sulaukęs 55 metų. (17 str. 1 d. 16 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-18284) 161) iš pensijų fondo gauta pensijų išmoka, jeigu pagal nuo 2013 m. sausio 1 d. sudarytą pensijų kaupimo sutartį šios sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmoką gaunančiam pensijų fondo dalyviui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 30–40 procentų darbingumo lygis, taip pat gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą išmokama suma, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos ir išmoką gaunančiam pensijų fondo dalyviui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai; (17 str. 1 d. 161 p. - LR 2013 12 12 įstatymo Nr. XII-663 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 12 30. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2013 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Šiame punkte nustatyta lengvata taikoma išmokoms, gautoms pagal pensijų kaupimo sutartis, sudarytas nuo 2013 metų sausio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą arba pagal Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymą . 2. Gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama iš sudaryto pensijų fondo gauta išmoka, jeigu tenkinamos šios sąlygos: 2.1. pensijų kaupimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir 2.2. išmoką gaunančiam gyventojui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme (toliau – VSDPĮ) yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba 2.3. išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 30–40 procentų darbingumo lygis. Pavyzdys. Gyventojas (vyras), gimęs 1961-05-05, 2013-01-10 su pensijų fondo valdymo įmone sudarė pensijos kaupimo sutartį 10 metų laikotarpiui. Per visą sutarties galiojimo laikotarpį jis sumokėjo 20 000 Eur įmokų, o pasibaigus sutarties terminui, t. y. 2023 metais jis gavo 22 000 Eur išmoką. Išmokos išmokėjimo momentu gyventojas yra 61 metai ir 8 mėn. amžiaus. Pensijos kaupimo sutarties sudarymo metu šio gyventojo senatvės pensijos amžius, nustatytas VSDPĮ - 65 metai. Konstatuotina, kad išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame VSDPĮ, yra likę ne daugiau kaip 5 metai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ir į tai, kad sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai visa pensijų fondo dalyvio gauta suma, t. y. 22 000 Eur gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama. (17 str. 1 d. 161 p. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM18284) 3. Tuo atveju, kai gyventojas išstoja iš pensijų fondo ir nepereina į kitą pensijų fondą, neapmokestinamosioms pajamoms priskiriama gyventojui išmokama suma, jeigu: 3.1. iš pensijų fondo išstojama ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo pensijos kaupimo sutarties sudarymo dienos ir 3.2. išmoką gaunančiam pensijų fondo dalyviui (gyventojui) iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu galiojusiame VSDPĮ yra likę ne daugiau kaip 5 metai. 4. Jeigu sutarties terminas yra trumpesnis kaip 5 metai arba netenkinamos kitos šiame punkte nustatytos sąlygos, gauta išmoka (išmokos dalis) yra apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, jeigu nėra pagrindo išmokos (išmokos dalies) priskirti neapmokestinamosioms pajamoms pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 12 punkto nuostatas (žr. GPMĮ 17 str. 1 d. 12 punkto komentarą). 5. Abiem išmokos gavimo atvejais (tiek sulaukus nustatyto amžiaus arba nustačius 0–25 procentų ar 30–40 procentų darbingumo lygį, tiek išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą) aplinkybė, ar pagal pensijų kaupimo sutartį mokėtos įmokos buvo atimamos iš gyventojo pajamų GPMĮ 21 straipsnyje nustatyta tvarka, neturi būti nustatinėjama, nes ji pagal šio punkto nuostatas neįtakoja gautų pajamų priskyrimo neapmokestinamosioms pajamoms. Pavyzdys. Gyventojas, 2013-03-02 su pensijų fondo valdymo įmone sudarė 15 metų pensijos kaupimo sutartį. Po 10 sutarties galiojimo metų jis nusprendė išstoti iš pensijų fondo ir nepasirinko jokio kito pensijų fondo. Iš pensijų fondo jis gavo 20 000 Eur išmoką. Išmokos išmokėjimo momentu gyventojas yra 60 metų ir 5 mėn. amžiaus. Gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu šio gyventojo senatvės pensijos amžius, nustatytas VSDPĮ - 65 metai. Visa pensijų fondo dalyvio gauta suma, t. y. 20 000 Eur gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama, nes iš pensijų fondo gyventojas išstojo ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo sutarties sudarymo dienos ir išmoką gaunančiam gyventojui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu galiojusiame VSDPĮ yra likę ne daugiau kaip 5 metai. (17 str. 1 d. 161 p. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM18284) 6. Šio punkto nuostatos taikomos, kai išmokos mokėtojas yra Lietuvoje arba užsienyje sudarytas pensijų fondas, išskyrus pensijų fondus sudarytus ar kitaip organizuotus tikslinėse teritorijose. Tikslinių teritorijų sąvoka bei tokių teritorijų sąrašas nurodyti GPMĮ 2 str. 21 dalies komentare. (17 str. 1 d. 161 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM18284) 17) pensijos ir rentos, gautos iš Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų, taip pat iš tarptautinių organizacijų ir užsienio valstybių valstybinių fondų; (Pagal 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymą Nr. XI-111, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Nuo 2003-01-01 neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos gyventojo gautos pensijos, o nuo 2004-01-01 – taip pat ir rentos. Lengvatos taikymo pagrindinė sąlyga yra pensijų ir rentų mokėjimo šaltinis. Pensijos ir rentos pajamų mokesčiu neapmokestinamos tuo atveju, kai jos mokamos iš: 1.1. Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų, 1.2. užsienio valstybių valstybinių fondų, 1.3.Tarptautinių organizacijų fondų, jeigu šių fondų steigėjai yra valstybės ar valstybių institucijos. Pavyzdžiai: 1. Valstybinio muzikinio teatro baleto artistas iki senatvės pensijai gauti nustatyto amžiaus iš valstybės biudžeto gauna 4 bazinių socialinių išmokų dydžio kompensacinę išmoką). Nuo 2004-01-01 gautos pajamos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. 2. Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Akto signataras nuo 2004-01-01 iš valstybės biudžeto gauna 50 proc. Seimo nario pareiginės algos dydžio valstybinę signataro rentą. Gauta pajamų suma gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama. (17 str. 1 d. 17 p. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM18284) 2. Lengvata netaikoma, jeigu pajamos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose. Tikslinių teritorijų sąvoka bei tokių teritorijų sąrašas nurodytas GPMĮ 2 str. 21 dalies komentare. (17 str. 1 d. 17 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-18284) 18) iš gyvybės draudimą vykdančios draudimo įmonės gauti pensijų anuitetai; (Pagal 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymą Nr. XI-111, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Pensijos anuitetas - iki gyvos galvos mokama periodinė pensinė išmoka. Pensijų anuitetams lengvata gali būti taikoma tais atvejais, kai juos išmoka gyvybės draudimą vykdanti draudimo įmonė (tiek Lietuvos vienetas, tiek užsienio valstybės vienetas). 2. Pensijos anuitetas iš gyvybės draudimą vykdančios draudimo įmonės gali būti įsigytas įmokėjus vienkartinę įmoką iš savo sukauptų (gautų) lėšų, arba iš pagal kaupiamąją gyvybės draudimo sutartį sukauptos sumos, kuri buvo apmokestinta GPMĮ nustatyta tvarka, arba iš pagal pensijos kaupimo sutartį pensijų fonde sukauptos sumos, kuri buvo apmokestinta GPMĮ nustatyta tvarka. Pavyzdžiai: 1. Gyventojas 2015 m. sausio 1 d. iš gyvybės draudimą vykdančios draudimo įmonės X už 50 000 Eur nusipirko pensijos anuitetą. Gyvybės draudimą vykdanti draudimo įmonė sutartyje nustatytomis sąlygomis kas mėnesį anuiteto gavėjui išmoka po 200 Eur. Ši išmoka pajamų mokesčiu neapmokestinama. 2. Gyventojas 2015 m. sausio 1 d. su pensijų fondu X sudarė pensijos kaupimo sutartį. Sulaukęs pensinio amžiaus, už pensijos sąskaitoje sukauptą sumą (apmokestintą įstatymo nustatyta tvarka) iš gyvybės draudimą vykdančios draudimo įmonės įsigijo pensijos anuitetą (periodines pensines išmokas). Šios išmokos pajamų mokesčiu neapmokestinamos. (17 str. 1 d. 18 p. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM18284) 3. Lengvata netaikoma, jeigu pajamos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose. Tikslinių teritorijų sąvoka bei tokių teritorijų sąrašas nurodytas 2 str. 21 dalies komentare. (17 str. 1 d. 18 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-18284) 19) palūkanos, gautos už suteiktas paskolas (išskyrus paskolas, kurias vieneto dalyvis suteikia vienetui arba gyventojas suteikia asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jeigu už šias paskolas vienetas arba asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, vieneto dalyviui arba gyventojui moka palūkanas, viršijančias tikrąją rinkos kainą), jeigu paskolos bus pradėtos grąžinti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo paskolos suteikimo dienos; (17 str. 1 d. 19 p. - neteko galios nuo 2013 07 13 pagal LR 2013 06 27 įstatymą Nr. XII-427. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 2013 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 5, 6,16, 17, 19, 20, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XII-427 GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 19 punktas pripažintas netekusiu galios. Apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais gautas palūkanas už suteiktas paskolas įmonėms ir kitiems gyventojams, šios pajamos apmokestinamos, taikant GPMĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą 15 procentų pajamų mokesčio tarifą (žr. 6 straipsnio 1 dalies komentarą). (17 str. 1 d. 19 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2014-04-07 raštą Nr.(32.42-31-1)-RM-4750) 20) palūkanų už ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių, taip pat jų politinių ar teritorijos administracinių padalinių, vietos valdžios ne nuosavybės vertybinius popierius, palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius suma, neviršijanti 500 eurų per mokestinį laikotarpį, jeigu ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ar sutartys dėl indėlių sudarytos nuo 2014 m. sausio 1 d; (pakeista pagal 2015 m. gruodžio 10 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-2162, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2016 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Šio punkto lengvata taikoma palūkanoms, gautoms už: - vienetų (tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių) ne nuosavybės vertybinius popierius, (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), - Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių, taip pat jų politinių ar teritorijos administracinių padalinių, vietos valdžios ne nuosavybės vertybinius popierius, - Lietuvos ir užsienio bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius. 2. 1 komentaro punkte nurodytos palūkanos, gautos 2016 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais, yra neapmokestinamos, jei: - jos mokamos už ne nuosavybės vertybinius popierius, kurie įsigyti nuo 2014 m. sausio 1 d. ar - jos mokamos už indėlius, dėl kurių sutartys sudarytos nuo 2014 m. sausio 1 d. ir - bendra per mokestinį laikotarpį jų suma už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už indėlius neviršija 500 Eur sumos. 3. Kai bendra per mokestinį laikotarpį gautų palūkanų suma viršija 500 Eur sumą, gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinama nustatytąjį dydį viršijanti suma. 4. Jeigu gyventojas (vertybinių popierių turėtojas) su asmeniu, išleidusiu ne nuosavybės vertybinius popierius, yra susijęs darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, tai komentuojamo punkto lengvata gautoms palūkanoms yra taikoma tik tuo atveju, jeigu už ne nuosavybės vertybinius popierius gyventojas gauna palūkanas, kurios nėra didesnės nei mokamos kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams. Palūkanos, netenkinančios išdėstytos sąlygos, apmokestinamos, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Pavyzdys. Gyventojas 2016 metais (nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31) gavo: 80 Eur palūkanų už Lietuvos banke „X“ laikomą indėlį (indėlio sutartis sudaryta 2014-01-10); 320 Eur palūkanų už Ukrainos Vyriausybės obligacijas (obligacijos įsigytos 2014-01-03) ir 100 Eur palūkanų už UAB „Y“ obligacijas (obligacijos įsigytos 2014-06-01; vienetas – gyventojo darbdavys; mokamos palūkanos nėra didesnės nei kitiems tų pačių obligacijų turėtojams mokamos palūkanos). Iš viso 2016 metais gyventojas gavo 500 Eur palūkanų. Kadangi ši suma neviršija įstatyme nustatyto dydžio, ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ir indėlio sutartis sudaryta nuo 2014 m. sausio 1 d., visa gautų pajamų suma gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama. Tarkime, kad gyventojas anksčiau išdėstytomis sąlygomis gavo ne 500 Eur, o 530 Eur pajamų (už UAB „Y“ obligacijas – 130 Eur). Gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama 500 Eur suma, o 30 Eur suma apmokestinama, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Tarkime, kad nagrinėjamu atveju nustatoma, jog už UAB „Y“ turimas obligacijas gyventojui išmokėta 130 Eur suma gauta, mokant jam didesnes palūkanas nei kitiems tų pačių obligacijų turėtojams. Gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama 400 Eur suma, o 130 Eur palūkanų suma už UAB „Y“ obligacijas apmokestinama, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Kai nurodytas pajamas gyventojas gauna už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, tai, atsižvelgus į Lietuvos Respublikоs civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalį, laikoma, kad tokio turto pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis (jeigu vedybų sutartyje nenustatyta kitaip) ir todėl 500 Eur neapmokestinama suma taikoma abiems sutuoktiniams. 5. Ne nuosavybės vertybinių popierių įsigijimo data nustatoma pagal gyventojo turimą ne nuosavybės vertybinių popierių įsigijimą pagrindžiantį dokumentą, pvz.: pirkimo-pardavimo sutartį, dovanojimo sutartį, paveldėjimo teisės liudijimą ir pan. Jeigu gyventojas įsigyja ne nuosavybės vertybinius popierius, kurie platinami nuo jų išleidimo dienos iki platinimo pabaigos dienos, šių ne nuosavybės vertybinių popierių (obligacijų) įsigijimo data bus laikoma atitinkamo įrašo padarymo į asmeninę vertybinių popierių sąskaitą diena. Pavyzdys. Tarkime, kad gyventojas įsigyja obligacijų, kurios platinamos pirminėje rinkoje. Vienetas šių obligacijų emisiją pirminėje rinkoje pradėjo platinti 2015 m. gruodžio 1 d. Obligacijų platinimo pabaigos diena – 2015 m. gruodžio 30 d. Į gyventojo vertybinių popierių sąskaitą obligacijos buvo įskaitytos 2016 m. sausio 6 d. Šių obligacijų įsigijimo data bus laikoma 2016 m. sausio 6 d. 6. Indėlio ir ne nuosavybės vertybinių popierių sąvokos paaiškintos GPMĮ 2 straipsnio 6 ir 37 dalių komentare (žr. 2 straipsnio komentarą). 7. Jeigu ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ar sutartys dėl indėlių sudarytos iki 2013 m. gruodžio 31 d., gautoms palūkanoms apmokestinimo lengvatos nustatytos GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 201, 21, 22 punktuose (žr. šių punktų komentarą). 8. Lengvata netaikoma, jeigu pajamos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose. Tikslinių teritorijų sąvoka bei tokių teritorijų sąrašas nurodytas 2 straipsnio 21 dalies komentare. (17 str. 1 d. 20 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2016-02-18 raštą Nr.(32.42-31-1E) RM-3214) 201) palūkanos už ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), jeigu šie ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo šių ne nuosavybės vertybinių popierių išleidimo dienos; (17 str. 1 d. 201 p. papildyta - LR 2013 12 12 įstatymo Nr. XII-663 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 12 30. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Šio punkto lengvata taikoma palūkanoms, gautoms už: - Lietuvos ir užsienio valstybių vienetų ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams); - užsienio valstybių vyriausybių, taip pat jų politinių ar teritorijos administracinių padalinių, vietos valdžios ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus Europos ekonominės erdvės valstybių vyriausybių, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybių politinių ar teritorijos administracinių padalinių vertybinius popierius, nes tokioms pajamoms apmokestinimo lengvata nustatyta GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 21 punkte (žr. GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 21 punkto komentarą). 2. Gyventojo palūkanos, gautos už komentaro 1 punkte nurodytus ne nuosavybės vertybinius popierius, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos, kai tenkinamos šios sąlygos: - ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir - šie ne nuosavybės vertybiniai popieriai pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo jų išleidimo dienos. 3. Jeigu gyventojas (vertybinių popierių turėtojas) su asmeniu, išleidusiu ne nuosavybės vertybinius popierius, yra susijęs darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, tai turi būti išlaikyta dar viena sąlyga – jam mokamos palūkanos neturi būti didesnės negu mokamos kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams. Išdėstytos sąlygos netenkinančios palūkanos yra apmokestinamos, taikant GPMĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, net jeigu ne nuosavybės vertybiniai popieriai pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų. 4. Ne nuosavybės vertybinių popierių sąvoka paaiškinta GPMĮ 2 straipsnio 37 dalies komentare (žr. 2 straipsnio 37 dalies komentarą). 5. Kai gyventojas įsigyja ne nuosavybės vertybinius popierius pirminio platinimo metu, kai jie yra platinami nuo išleidimo dienos iki platinimo pabaigos dienos, šių ne nuosavybės vertybinių popierių įsigijimo data bus laikoma atitinkamo įrašo padarymo į asmeninę vertybinių popierių sąskaitą diena. Kai ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti antrinėje rinkoje ar kitaip, įsigijimo data nustatoma pagal gyventojo turimą ne nuosavybės vertybinių popierių įsigijimą pagrindžiantį dokumentą, pvz.: pirkimo–pardavimo sutartį, dovanojimo sutartį, paveldėjimo teisės liudijimą ir pan. Ne nuosavybės vertybinių popierių galiojimo metu jų perleidimas tretiems asmenims nėra laikomas vertybinių popierių išpirkimu. Neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu įsigyti ne nuosavybės vertybiniai popieriai, palūkanos, gautos už juos, pajamų mokesčiu neapmokestinamos, jeigu šie ne nuosavybės vertybiniai popieriai pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo jų išleidimo (ne nuo įsigijimo) dienos. Pavyzdys. 1. Tarkime, kad gyventojas įsigyja vieneto „X“, su kuriuo nėra susijęs darbo santykiais, obligacijų, kurios platinamos pirminėje rinkoje. Obligacijos išleistos 2013-05-01, platinimo pabaigos diena – 201305-30. Lietuvos centriniame vertybinių popierių depozitoriume emisijos bendroji sąskaita buvo atidaryta 2013-06-06, į gyventojo vertybinių popierių sąskaitą obligacijos buvo įskaitytos 2013-06-07. Šių obligacijų įsigijimo data bus laikoma 2013-06-07, t. y. atitinkamo įrašo padarymo į gyventojo asmeninę vertybinių popierių sąskaitą diena. Jeigu šios obligacijos, įsigytos iki 2013-12-31, bus pradėtos išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo jų išleidimo dienos, gyventojo gautos palūkanos pajamų mokesčiu neapmokestinamos. Tarkime, kad gyventojas 2013-06-07 įsigytas obligacijas, nesulaukęs jų išpirkimo pradžios, 201312-10 perleido (pardavė) kitam gyventojui. Laikytina, kad pastarasis gyventojas obligacijas įsigijo 201312-10, t. y. įsigijimą pagrindžiančiame dokumente nurodytą dieną. Jeigu šios obligacijos, įsigytos iki 2013-12-31 pirkimo būdu, bus pradėtos išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo jų išleidimo dienos, 2014 metais ar vėliau gautos palūkanos pajamų mokesčiu neapmokestinamos. 6. Lengvata netaikoma, jeigu pajamos yra gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose. Tikslinių teritorijų sąvoka bei tokių teritorijų sąrašas nurodytas 2 straipsnio 21 dalies komentare. 7. Palūkanoms, gautoms už ne nuosavybės vertybinius popierius, kurie buvo įsigyti nuo 2014 m. sausio 1 d., apmokestinimo lengvata nustatyta GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 20 punkte (žr. šio punkto komentarą). (17 str. 1 d. 201 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM18284) 21) palūkanos už Europos ekonominės erdvės valstybių vyriausybių, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybių politinių ar teritorijos administracinių padalinių vertybinius popierius, įsigytus iki 2013 m. gruodžio 31 d.; (17 str. 1 d. 21 p. - LR 2013 06 27 įstatymo Nr. XII-427 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 07 13. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Nuo 2007-01-01 šio punkto lengvata taikoma palūkanoms už Europos ekonominės erdvės valstybių narių vyriausybių, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybių narių politinių ar teritorijos administracinių padalinių vertybinius popierius. Todėl tuo atveju, kai gyventojas nuosavybės teise turi Europos ekonominės erdvės valstybių narių vyriausybių ir Europos ekonominės erdvės valstybių narių politinių ar teritorijos administracinių padalinių vertybinių popierių, už kuriuos gauna palūkanas, šios pajamos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos. 2. Pagal šį punktą palūkanos, gautos nuo 2014 01 01 už EEE valstybių vyriausybių, taip pat EEE valstybių politinių ar teritorijos administracinių padalinių vertybinius popierius, jei jie įsigyti iki 2013 m. gruodžio 31 d., neapmokestinamos. Palūkanoms apmokestinti už Lietuvos ir užsienio valstybių, taip pat jų politinių ar teritorijos administracinių padalinių, vietos valdžios ne nuosavybės vertybinius popierius, jei jie įsigyti nuo 2014 m. sausio 1 d., taikomas 17 straipsnio 1 dalies 20 punktas (žr. šio punkto komentarą). 3. Europos ekonominės erdvės valstybėms priklauso 28 Europos Sąjungos valstybės narės (Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Didžioji Britanija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Bulgarija, Rumunija, Kroatija) ir Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija. Pavyzdys. Gyventojas 2011-02-20 įsigijo Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių ir Ukrainos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių. Nagrinėjamu atveju palūkanoms, gautoms už Ukrainos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 21 punkte nustatyta lengvata netaikoma. Palūkanos, gautos už Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos, o palūkanos, gautos už Ukrainos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, apmokestinamos, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, jeigu nėra pagrindo jų priskirti neapmokestinamosioms pajamoms pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 201 punktą. (17 str. 1 d. 21 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-18284) 22) Europos ekonominės erdvės valstybėse gautos palūkanos už jų bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius, sutartys dėl kurių sudarytos iki 2013 m. gruodžio 31 d.; (17 str. 1 d. 21 p. - LR 2013 06 27 įstatymo Nr. XII-427 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 07 13. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Nuo 2007-01-01 neapmokestinamosioms gyventojo pajamoms priskiriamos palūkanos, gautos Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse už jų bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius. 2. Pagal šį punktą palūkanos, gautos nuo 2014 01 01 už EEE valstybėse už jų bankuose ar kitose kredito įstaigose laikomus indėlius, sutartys dėl kurių sudarytos iki 2013 m. gruodžio 31 d. neapmokestinamos. Palūkanoms už indėlius, sutartys dėl kurių sudarytos nuo 2014 m. sausio 1 d., taikomas GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 20 punktas (žr. šio punkto komentarą). 3. Europos ekonominės erdvės valstybėms priklauso 28 Europos Sąjungos valstybės narės (Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Didžioji Britanija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija, Bulgarija, Rumunija, Kroatija) ir Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija. 4. Indėlio sąvoka apibrėžta GPMĮ 2 straipsnio 6 dalyje (žr. 2 straipsnio 6 dalies komentarą). Pavyzdys. Gyventojas 2014 metais gauna palūkanas Vokietijoje už jos banke „X“ laikomą indėlį ir Rusijoje už jos banke „Y“ laikomą indėlį. Indėlių sutartys sudarytos iki 2013-12-31. Nagrinėjamu atveju palūkanoms, gautoms Rusijoje už jos banke laikomą indėlį, GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 22 punkte nustatyta lengvata netaikoma. Palūkanos, gautos už Vokietijoje banke laikomą indėlį, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos, o palūkanos, gautos už Rusijoje banke laikomą indėlį, priskiriamos pajamų mokesčiu apmokestinamosioms pajamoms. 6. Indėlio ir (ar) sąskaitos sutarties sudarymo data suprantama taip, kaip ją nustato Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (toliau – CK), t. y. šio kodekso Šeštosios knygos XLIV skyriaus normos ir bendrosios šio kodekso nuostatos, reglamentuojančios sutartis. Indėlio sutarties, sudarytos iki 2013 m. gruodžio 31 d., vėlesni pakeitimai bus vertinami, atsižvelgiant į tai, ar tai buvo esminių sąlygų ar neesminių sutarties sąlygų pakeitimai. Tuo atveju, kai CK nustatyta tvarka sutartis sudaryta iki 2013-12-31, o po šios datos sutartis pratęsiama arba tik pakeičiamos kitos jos neesminės sąlygos, laikoma, kad sutarties sudarymo data nepasikeitė. Neesminių sutarties sąlygų pakeitimo pavyzdžiai: pakeičiama palūkanų mokėjimo sąskaita ir/ar banko sąskaita, į kurią grąžinama indėlio suma, ir/ar pridedamas, keičiamas arba naikinamas automatinio pratęsimo požymis ir dėl šių sąlygų pakeitimų pasirašoma anksčiau sudarytos sutarties sąlygų pakeitimo sutartis, sutartis pratęsiama, nustatant tokias sąlygas, kurios buvo aptartos pradinės sutarties sudarymo metu, pasirenkant automatinio sutarties termino pratęsimo sąlygą, sudaryta kaupiamojo indėlio, taupomosios sąskaitos ar pan. sutartis be termino, t. y. kai sutartį galima tik nutraukti. Pavyzdžiai: 1. Gyventojas 2013-05-10 sudarė kaupiamojo indėlio sutartį. Sutarties terminas nenustatytas. Pagal sutarties sąlygas indėlio sąskaitą galima bet kada papildyti, dalį lėšų paimti. Kredito įstaigai paskelbus naujas palūkanas, jos mokamos automatiškai. 2014-12-20 gyventojas pasiima dalį indėlio sumos, o 201502-10 – indėlį papildo ir paima pagal sutartį sukauptas palūkanas. Laikoma, kad palūkanos gautos pagal sutartį, sudarytą iki 2013-12-31, ir todėl gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos. 2. Gyventojas 2013-12-01 sudarė vienerių metų indėlio sutartį ir pasirinko automatinio indėlio termino pratęsimo sąlygą. Sutarties galiojimo laikotarpiu indėlio suma bei palūkanų dydis nesikeičia. Po vienerių metų, t. y. 2014-12-02, sutartis automatiškai pratęsiama tokiam pačiam indėlio laikotarpiui, kuris nustatytas pradinėje sutartyje, o palūkanos pradedamos skaičiuoti, taikant palūkanų normą, galiojančią sutarties naujo termino pirmą dieną. Gyventojo 2014 metais ir vėliau gautos palūkanos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos, nes laikoma, kad indėlio sutartis sudaryta iki 2013-12-31. Tarkime, kad nagrinėjamu atveju pradinėje sutartyje nebuvo aptartos sutarties pratęsimo sąlygos ir nebuvo numatyta galimybė pasirinkti automatinio sutarties termino pratęsimo sąlygą. Tokiu atveju „sutarties pratęsimo“ data, t. y. 2014-12-02, yra laikoma naujos terminuotojo indėlio sutarties sudarymo data ir todėl gautoms palūkanoms komentuojamo punkto lengvata netaikoma. 7. Tuo atveju, kai, vadovaujantis CK nuostatomis, sutartis sudaryta iki 2013-12-31, o po šios datos, sutarties galiojimo metu ar suėjus sutarties terminui, keičiamos šios esminės sutarties sąlygos laikoma, kad palūkanos mokamos pagal nuo 2014 metų sudarytą sutartį, ir todėl gyventojo gautoms pajamoms komentuojamo punkto lengvata netaikoma. Esminių sutarčių sąlygų pakeitimo pavyzdžiai: - trumpinamas/pratęsiamas terminas ir/ar - didinama/mažinama indėlio suma ir/ar - didinama/mažinama palūkanų norma ir/ar - keičiamas palūkanų mokėjimo periodiškumas ir dėl šių sąlygų pakeitimo pasirašoma nauja sutartis. Mokesčių administratorius, vertindamas lengvatos taikymo pagrįstumą pagal sutarties sudarymo datą, visų pirma remsis banko ar kitos kredito įstaigos (indėlio sutarties šalies, kuri disponuoja visa informacija apie sutarties sudarymo ir vykdymo sąlygas) pateiktais (deklaruotais) duomenimis, darydamas prielaidą, kad šie duomenys yra teisingi, kol nebus nustatyta kitaip. Mokesčių administratorius turi teisę vertinti, ar iki 2014 m. sausio 1 d. sudaryta kaupiamojo indėlio sutartis nebuvo sudaryta siekiant vien mokestinės naudos. (17 str. 1 d. 22 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-18284) 23) pajamos iš žemės ūkio veiklos, jeigu šias pajamas gaunantis gyventojas mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju (Pagal 2010 m. lapkričio 23 d. GPMĮ 2, 6, 10, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI-1152 taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2011 m. ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras (šiuo metu atnaujinamas) 24) gyventojų pajamos už parduodamas pačių surinktas miško gėrybes (grybus, uogas, riešutus, vaistažoles), neviršijančios 10 000 litų per mokestinį laikotarpį; (Ši nuostata pagal 2008 m. gruodžio 23 d. GPM įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI111, įsigalioja nuo 2008-12-30, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Pajamų mokesčiu neapmokestinamos gyventojų gautos pajamos už miško gėrybes (grybus, uogas, riešutus, vaistažoles), jeigu: šiame punkte nurodytos miško gėrybės surinktos pačių gyventojų; suma, gauta už realizuotas miško gėrybes neviršija 10 000 Lt per mokestinį laikotarpį. Viršijanti 10 000 Lt pajamų suma apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu. 2. Šiame punkte minimos gyventojo pajamos priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, jeigu jos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje. Ši sąlyga taikoma neapmokestinamai 10 000 Lt sumai. Tikslinių teritorijų sąrašas pateiktas GPMĮ 2 str. 21 dalies komentare.“ (17 str.1 d. 24 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2010-10-05 raštą Nr. (18.18-31-1)-R- 9346) 25) pajamos, gautos kaip labdara Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (toliau – Labdaros ir paramos įstatymas) nustatyta tvarka; (Pagal 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymą Nr. XI-111, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Labdara pripažįstama, kai ją teikia Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo toliau Įstatymas 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti labdaros ir paramos teikėjai. 2. Įstatymo 6 straipsnyje nustatyta kas gali būti labdaros gavėjais. 3. Gyventojams, kurie pagal Įstatymą nėra labdaros gavėjai perduotos piniginės lėšos, turtas (įskaitant pagamintas ar įsigytas prekes) bei suteiktos paslaugos labdara nepripažįstamos ir apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. (17 str. 1 d. 25 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-18284) 26) paveldėjimo būdu gautos pajamos, kurios yra mokesčio objektas pagal Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokestį reglamentuojančius teisės aktus; dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių; taip pat iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 2500 eurų; (pakeista pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9, 13¹, 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymą (2014 m. rugsėjo 23 d. įstatymas Nr. XII-1129), nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2015 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Pajamų mokesčiu neapmokestinamos tokios pajamos: - gautos paveldėjimo būdu, kurios yra mokesčio objektas pagal Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymą; - gautos dovanojimo būdu iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), senelių, brolių bei seserų, o nuo 2010-01-01 ir iš vaikaičių; gautos dovanojimo būdu iš kitų gyventojų, jeigu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršija 2 500 eurų. 2. Pagal Paveldimo turto mokesčio įstatymo (toliau - Įstatymas nuostatas nuolatinio Lietuvos gyventojo mokesčio objektas yra visas paveldimas turtas. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo mokesčio objektas yra paveldimas kilnojamas daiktas, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, taip pat nekilnojamasis daiktas, esantis Lietuvos Respublikoje. Paveldimo turto mokesčio objektas yra paveldėtas turtas, nežiūrint į tai, kad tam tikrais atvejais yra numatytos paveldimo turto mokesčio lengvatos (žr. Įstatymo komentarą). Todėl gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamas paveldėtas turtas, nepriklausomai nuo to, ar jam buvo taikoma paveldimo turto mokesčio lengvata ar ne. 3. Dovanojimo būdu gautos pajamos pajamų mokesčiu neapmokestinamos, jeigu jos gautos: 3.1. iš sutuoktinių; 3.2. iš vaikų (įvaikių); 3.3. iš tėvų (įtėvių); 3.4. iš senelių; 3.5. iš brolių bei seserų; 3.6. nuo 2010-01-01 iš vaikaičių. Iš nurodytų asmenų dovanojimo būdu gautos pajamos neapmokestinamos, nepriklausomai nuo dovanoto turto vertės (piniginių lėšų sumos). 4. Neapmokestinamos dovanojimo būdu iš kitų gyventojų (neišvardytų 3 punkte) per mokestinį laikotarpį gautos pajamos, kurių suma (vertė) neviršija 2 500 eurų. Pavyzdžiai: 1. Gyventojas X 2015 m. gavo dovanų: iš draugo – 300 Eur pinigų sumą, iš tetos – 1000 Eur vertės skalbimo mašiną, iš pusbrolio – 700 Eur pinigų sumą. Iš viso per mokestinį laikotarpį gyventojas X dovanojimo būdu gavo 2000 Eur pajamų. Ši suma neviršija 2 500 Eur, todėl pajamų mokesčio mokėti nereikia. 2. Gyventojas X 20015-12-20 gavo dovanų iš senelės 2000 Eur vertės televizorių ir iš sesers – 1000 Eur pinigų sumą. Nuo gautų dovanų pajamų mokesčio mokėti nereikia, kadangi iš senelės ir sesers gautos dovanos priskiriamos gyventojo neapmokestinamosioms pajamoms. 3. Gyventoja X 2015 m. gavo dovanų iš vaikaičio 3000 Eur pinigų sumą. Nuo dovanų gautos pinigų sumos pajamų mokesčio mokėti nereikia, kadangi dovanos iš vaikaičių priskiriamos gyventojo neapmokestinamosioms pajamoms. 5. Jeigu iš kitų gyventojų dovanojimo būdu gautos pajamos per mokestinį laikotarpį viršija 2 500 Eur, tai šį dydį viršijančioji suma apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą (žr. 6 str. komentarą). 6. Šiame punkte nustatyta lengvata netaikoma dovanojimo būdu iš kito nei sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys, vaikaičiai ir seneliai, gyventojo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje, gautoms pajamoms (žr. GPMĮ 17 str. 2 dalies komentarą). Šios pajamos apmokestinamos taikant GPMĮ 6 str. 1 d. nustatytą mokesčio tarifą (žr. 6 str. komentarą). (17 str. 1 d. 26 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-07 raštą Nr.(32.42-31-1)-RM-17372) 27) ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų, gautų pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šios dalies 28, 30, 53 ir 54 punktuose nenurodytą turtą, išskyrus netauriųjų metalų laužą, ir to turto įsigijimo kainos ir kitų šio Įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 2500 eurų per mokestinį laikotarpį; (pakeista pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9, 13¹, 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymą (2014 m. rugsėjo 23 d. įstatymas Nr. XII-1129), nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2015 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas). Komentaras 1. Ši lengvata taikoma apmokestinant pajamas, gautas už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn ne individualios veiklos kitokį nei nurodytas šio straipsnio l dalies 28, 30, 53 ir 54 punktuose turtą (plačiau žr. šio straipsnio 28, 30, 53 ir 54 punktų komentarus), išskyrus nuo 2014 m. sausio 1 d. gautas pajamas už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn netauriųjų metalų laužą. Turto sąvoka pateikta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 2 straipsnio 28 dalyje (plačiau žr. GPMĮ 2 straipsnio 28 dalies komentare). Pavyzdžiui, lengvata taikoma medienos, baldų, kompiuterio ar kitų asmeninio naudojimo daiktų, kreditorinio reikalavimo teisės pardavimo ar kitokio perleidimo pajamoms. 2. Nuo 2014 m. sausio 1 d. gyventojų pajamų, gautų už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn netauriųjų metalų laužą, negalima mažinti jo įsigijimo kaina, taip pat šioms pajamoms netaikomas neapmokestinamasis dydis (2014 m. – 8 000 Lt; 2015 m. ir vėlesniais – 2 500 Eur). Vadinasi, pajamos, gautos už netauriųjų metalų laužą apmokestinamos nuo pirmo lito taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą. Iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę Lietuvoje, iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per nuolatinę bazę Lietuvoje gautos pajamos už parduotą netauriųjų metalų laužą pagal pajamų mokesčio sumokėjimo tvarką priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių mokestį apskaičiuoja, išskaičiuoja ir sumoka į biudžetą tas pajamas išmokantis asmuo. 3. Lengvata taip pat taikoma kito nematerialaus turto pardavimo pajamoms. Nematerialiajam turtui priskiriamas turtas, kuris neturi materialios substancijos ir yra neapčiuopiamas, tačiau turintis vertę. Tai gali būti komercinis nematerialusis turtas (patentai, licencijos, prestižas ir pan.) ir rinkotyros nematerialusis turtas (prekės ženklas, prekės vardas, unikalus vardas, vartotojų sąrašai, simboliai ir pan.), taip pat nematerialiajam turtui priskiriamos turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija ir pan. Pavyzdys. Gyventojas įmonei „B“ už 48 000 Eur parduoda reikalavimo teisę į įmonei „A“ suteiktą 50 000 Eur paskolą. Gyventojo gautos pajamos (48 000 Eur)) priskiriamos kito nematerialaus turto pardavimo pajamoms, iš kurių gali būti atimta įsigijimo kaina ir kitos su to turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos. Šiuo atveju nematerialaus turto įsigijimo kaina yra lygi įmonei „A“ suteiktos paskolos sumai (50 000 Eur). Taigi šiuo atveju gyventojo patirtos turto įsigijimo išlaidos yra didesnės negu gautos pardavimo pajamos, todėl gyventojui nuo šių turto pardavimo pajamų mokesčio mokėti nereikia. 4. Tais atvejais, kai gyventojas parduoda valiutą (neįregistravęs individualios veiklos), jeigu šios pajamos nepriskiriamos pajamoms, gautoms iš išvestinių finansinių priemonių realizavimo, gautas pajamas (turto prieaugį) apmokestina kaip kito turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas. 5. Neapmokestinamas turto pardavimo pajamų ir GPMĮ 19 straipsnyje (plačiau žr. GPMĮ 19 str. komentarą) nurodytų išlaidų (t. y. to turto įsigijimo kainos bei kitų su to turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų) skirtumas, neviršijantis 2 500 Eur . Skirtumas tarp gautų pajamų ir patirtų išlaidų skaičiuojamas nuo per mokestinį laikotarpį parduotų šiame punkte nurodyto turto (daiktų, kito nematerialaus turto, valiutos ir pan.) ir parduoto turto įsigijimo kainos, iš skirtumo atėmus 2 500 Eur neapmokestinamą dydį. Pavyzdžiai: 1. Gyventojas 2015 metais pardavė šį turtą: baldų komplektą už 1 000 Eur ir kompiuterį už 3 00Eur. Gyventojas turi šių daiktų įsigijimo dokumentus: baldų komplekto įsigijimo kaina - 800 Eur; kompiuterio – 200 Eur . Su turto pardavimu susijusių išlaidų gyventojas neturėjo. Taigi gyventojo pajamos iš šio turto pardavimo sudarė 1300 Eur (1 000 + 3 00). Turto įsigijimo kaina sudarė 1000 Eur (800 + 2 00). Šio turto pardavimo ir įsigijimo kainos skirtumas sudaro 300 Eur (1300 - 1000). Kadangi ši suma neviršija 2 500 Eur , todėl pajamų mokesčio nuo šių turto pardavimo pajamų mokėti nereikia. 2. Tarkime, kad gyventojas 2015 metais pardavė: antikvarinį baldą už 7 000 Eur, pašto ženklų kolekciją už 10 000 Eur. Gyventojas turi tik antikvarinio baldo įsigijimo dokumentą (įsigijimo kaina - 2 000 Eur), pašto ženklų įsigijimo kaina – 7 000 Eur, tačiau įsigijimo dokumentas neišsaugotas. Su turto pardavimu susijusių išlaidų gyventojas nepatyrė. Vadinasi, per mokestinį laikotarpį gyventojas gavo 17 000 Eur turto pardavimo pajamų (7 000 + 10 000). Turto įsigijimo kaina 2 000 Eur (pagrįsta dokumentais). Turto pardavimo ir įsigijimo kainos skirtumas sudaro - 15 000 Eur (17 000 - 2 000). Ši suma viršija 2 500 Eur, vadinasi viršijanti dalis – 12 500 Eur (15 000 - 2500) yra apmokestinamosios pajamos. 6. Tais atvejais, kai parduodamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimas šiame punkte nurodytas turtas, lengvata taikoma abiejų sutuoktinių gautų turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų dalims atskirai. Pavyzdys. 2015 metais parduodama iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio miško žemės sklypo apvalioji mediena. Gauta suma už parduotą apvaliąją medieną per mokestinį laikotarpį yra 25 600 Eur, šios medienos įsigijimo kaina 1 900 Eur. Kiekvienas iš sutuoktinių, pateikdamas metinę gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją nurodo: turto pardavimo kaina 12 800 Eur (25 600 Eur/2); įsigijimo kaina 950 Eur (1 900/2); apskaičiuotas skirtumas tarp pardavimo ir įsigijimo kainų – 11 850 Eur (12 800 – 950); apmokestinamosios pajamos, gautos iš kiekvieno iš sutuoktinių gautų pajamų atėmus 2 500 Eur neapmokestinamąją sumą, lygios 9 350 Eur (11 850 – 2 500 ). 7. Viršijančios 2 500 Eur turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, apskaičiuotos kaip skirtumas tarp turto pardavimo ir įsigijimo kainos bei kitų GPMĮ 19 straipsnyje numatytų išlaidų, apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. 8. Lengvata netaikoma, jeigu pajamos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje. Tikslinių teritorijų sąvoka bei tokių teritorijų sąrašas pateiktas GPMĮ 2 straipsnio 21 dalies komentare. (17 str. 1 d. 27 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-05-06 raštą Nr. (18.18-31-1)-RM-9491) 28) ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą (įskaitant kilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris nekilnojamuoju pripažįstamas pagal įstatymus), jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn; turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos per mokestinį laikotarpį pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šios dalies 53 ir 54 punktuose nenurodytą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn; (17 str. 1 d. 28 p. - LR 2015 12 10 įstatymo Nr. XII-2162 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 01 01. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2016 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Gyventojo neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos pajamos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn tokį turtą: - ne individualios veiklos kilnojamąjį daiktą (įskaitant kilnojamą pagal prigimtį daiktą, kuris nekilnojamuoju pripažįstamas pagal įstatymus), jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn; - GPMĮ 17 str. 1 dalies 53 ir 54 punktuose nenurodytą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį EEE valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. 2. EEE valstybėms priklauso 28 Europos Sąjungos valstybės (Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Didžioji Britanija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija) ir Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija. 3. Kilnojamojo daikto ir nekilnojamojo daikto sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK). Atkreiptinas dėmesys, kad gyventojų pajamų mokesčio tikslais kilnojamiesiems daiktams priskiriami ir tie pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie pagal CK laikomi nekilnojamaisiais (pvz., laivai, orlaiviai) Teisiškai registruoti Lietuvoje privaloma tokius kilnojamuosius daiktus, taip pat kilnojamuosius pagal prigimtį daiktus, kurie įstatymų pripažinti nekilnojamaisiais (toliau - kilnojamasis daiktas) kaip kelių eisme dalyvaujančias transporto priemones ir jų priekabas (puspriekabes); žemės ūkio techniką, laivus, šaunamuosius ginklus, potencialiai pavojingus įrenginius ir kt. Lengvata taikoma apmokestinant pajamas, gautas už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Lietuvoje ar kitoje EEE valstybėje. Nekilnojamieji pagal prigimtį daiktai – tai daiktai, kurie pagal prigimtį yra nekilnojamieji, pvz.: žemė, pastatai, butai ir kiti nekilnojamieji pagal prigimtį daiktai. Lengvata taikoma apmokestinant pajamas, gautas už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn ne tik Lietuvoje esantį nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, bet ir esantį kitoje EEE valstybėje. 4. Esminės lengvatos taikymo sąlygos yra: - šiame punkte nurodyto kilnojamojo daikto išlaikymas iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ne mažiau kaip trejus metus; - šiame punkte nurodyto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto išlaikymas ne mažiau kaip 10 metų GPMĮ) 17 str. 1 d. 28 punkto (2015 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. XII- 2162 redakcija) nuostatos, kad šio įstatymo 17 str. 1 d. 53 ir 54 punktuose nenurodyto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto (t.y. ne gyvenamojo būsto), esančio Europos ekonominės erdvės valstybėje, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos pajamų mokesčiu neapmokestinamos, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2016 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. Vadinasi GPMĮ pataisos, kuriomis tik iš ne anksčiau kaip 10 metų įsigyto nekilnojamojo turto (kito nei gyvenamasis būstas) pardavimo gautos pajamos yra priskiriamos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamoms pajamoms, taikomos į priekį, t.y. tik tiems teisiniams santykiams dėl nekilnojamojo turto perleidimo, kurie atsiranda po šių pataisų įsigaliojimo. Pavyzdžiai: 1. Gyventojas 2013-01-03 nusipirko automobilį. 2016-02-03 jį pardavė. Kadangi automobilis įsigytas anksčiau nei prieš trejus metus iki jo pardavimo, todėl gautos pajamos pajamų mokesčiu neapmokestinamos. 2. Gyventojas 2016-12-21 parduoda komercinės paskirties patalpas, kurios iki pat pardavimo buvo priskirtos individualios veiklos turtui. Komercinės patalpos buvo įsigytos 2005-03-09 . Pajamų mokestis nuo pajamų, gautų už nurodyto turto pardavimą, nemokamas, kadangi daiktas įsigytas anksčiau nei prieš 10 metų iki pardavimo. 3. Gyventojas 2016-02-10 parduoda 167 a žemės sklypą. Dalis sklypo (141 a) yra pirkta 2004 m., kita dalis (26 a) pirkta 2008 m. Ta dalis pajamų, kuri gaunama už 2004 m. įsigytą žemės sklypo dalį, neapmokestinama, kadangi ji įsigyta ir parduota išlaikius ilgiau nei 10 metų iki jo pardavimo nuosavybėn. Pajamos, gaunamos už 2008 m. įsigytą žemės dalį, apmokestinamos pajamų mokesčiu. 4. Gyventojas 2006-02-03 įsigijo žemės sklypą, kurį pardavus, tarkime, 2016-03-04, kai bus praėję nuo turto įsigijimo iki jo pardavimo nuosavybėn 10 metų, pajamos pajamų mokesčiu bus neapmokestinamos. 5. Gyventojas 2007 m. įsigijo nekilnojamojo turto (žemės sklypų, skirtų gyvenamųjų namų statybai). 2016 m. pardavė tokius sklypus: 2016.06.15 pardavė sklypą , kuris buvo įsigytas 2007.04.10; 2016.12.15 pardavė sklypą, kuris buvo įsigytas 2007.09.10; 2016.01 12 pardavė sklypą, kuris buvo įsigytas 2008.01.08. Lengvata taikoma nekilnojamajam pagal prigimtį daiktui, kuris buvo išlaikytas 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Nurodytais atvejais, pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn turtą apmokestinamos pajamų mokesčiu. 5. Apskaičiuojant turto išlaikymo terminą, būtina nustatyti: - kada parduodamą ar kitaip perleidžiamą turtą gyventojas įsigijo (pradėjo valdyti nuosavybės teise); - ar gyventojas šį turtą parduoda ar kitaip perleidžia kito asmens nuosavybėn, - kada gyventojas šį turtą parduoda ar kitaip perleidžia nuosavybėn; 6. Terminas nuo turto įsigijimo iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo kito asmens nuosavybėn skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis pagal šiame komentare paaiškintas taisykles. 7. Jeigu nustatoma, kad: - daiktas parduodamas ar kitaip perleidžiamas nuosavybėn, ir sutarties sudarymo metu nuo tokio daikto įsigijimo dienos yra praėję daugiau kaip 10 metų, - daiktas parduodamas ar kitaip perleidžiamas nuosavybėn, ir nuosavybė perleidimo dieną (numatytą sutartyje) sueina daugiau kaip treji, gyventojo gautos pajamos pajamų mokesčiu neapmokestinamos. 8. Tuo atveju, kai daikto pirkimo-pardavimo ar kitokio perleidimo sutarties sudarymo metu nuo daikto įsigijimo nėra praėję daugiau kaip treji arba 10 metų ir daikto priėmimo - perdavimo aktą numatyta surašyti ateityje (sutarties ir priėmimo-perdavimo akto pasirašymo datos nesutampa), iki nuosavybės perleidimo dienos gautos pajamos (visa pardavimo kaina arba daliniai mokėjimai) traktuojamos kaip turto pardavimo pajamos, kurioms netaikomos GPMĮ 17 str. 1 d. 28 punkto nuostatos. Sumokėtą pajamų mokestį galima grąžinti, jei nuosavybės perleidimo momentu bus praėję daugiau kaip treji arba 10 metų nuo šio daikto įsigijimo dienos. Pavyzdžiai: 1. Gyventojas 2006-02-02 gautą dovanų žemės sklypą parduoda (pasirašo pirkimo- pardavimo sutartį ir perduoda žemę valdyti nuosavybės teise) 2016-03-10. Laikytina, kad parduodamas žemės sklypas įsigytas anksčiau nei prieš 10 metų iki pardavimo, todėl gautos turto pardavimo pajamos neapmokestinamos. 2. Gyventojas 2007-02-02 paveldėtą butą (kuriame nebuvo deklaruota jo gyvenamoji vieta) pagal pirkimo-pardavimo sutartį parduoda 2015-09-05. Sutartyje pardavėjas įsipareigoja perduoti butą ir nuosavybės teises 2017-03-10. Buto pardavimo metu nuo jo įsigijimo nėra praėję daugiau kaip 10 metų Pardavėjo gauta suma (daliniai mokėjimai) iki nuosavybės teisių perleidimo apmokestinamos kaip turto pardavimo (dalinės turto pardavimo) pajamos, už kurias sumokėtą pajamų mokestį galima grąžinti, jei nuosavybės perleidimas įvyks sutartyje nustatytą datą, t. y. 2017-03-10. 3. 2015-10-25 gyventojas sudaro žemės (kuri buvo įsigyta iki 2011 m. sausio 1 d., išlaikyta iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn 3 metus) pirkimo-pardavimo preliminari sutartis, gauna avansą, o galutinis atsiskaitymas įvyksta 2016 m., turtas pirkėjo nuosavybėn pereina 2016 m. Tokiu atveju, pajamos (avansas) gautos 2015 m. pajamų mokesčiu neapmokestinamos. 2016 m. gautos žemės sklypo pardavimo pajamos pajamų mokesčiu apmokestinamos, kadangi nuo sklypo įsigijimo iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn nepraėjo 10 metų. 4. 2015 m. pabaigoje sudaroma žemės (kuri buvo įsigyta iki 2011 m. sausio 1 d., išlaikyta iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn 3 metus) pirkimo-pardavimo sutartis (turtas pirkėjo nuosavybėn pereina 2015 metais), tačiau pirkėjas su pardavėju atsiskaito dalimis 2015 ir 2016 metais. Atsakymas. Tiek 2015 m., tiek 2016 m. gautos turto pardavimo pajamos pajamų mokesčiu neapmokestinamos. Šia nuostata neturi būti piktnaudžiaujama, pvz., šitaip siekiant pardavėjui pasinaudoti mokestine lengvata. 9. Daikto (turto) įsigijimo/perleidimo nuosavybėn momentą apibrėžia CK: iki 2001-06-30 įsigyto daikto – CK, galiojusio iki 2001-06-30 nuostatos, nuo 2001-07-01 įsigyto daikto – CK, įsigaliojusio 200107-01, nuostatos. Taikant 17 str. 1 d. 28 punkto nuostatas, daikto įsigijimo data nebūtinai turi būti siejama su jo įregistravimu atitinkamame turto registre: 9.1. kilnojamojo daikto, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje ir nekilnojamojo daikto, esančio Europos ekonominės erdvės valstybėje, įsigijimo data nustatoma pagal gyventojo pateiktą įsigijimą pagrindžiantį dokumentą, pvz.: pirkimo-pardavimo sutartį, pirkimo pažymą, kvitą, sąskaitą, dovanojimo sutartį, turto paveldėjimo liudijimą ir pan. Daikto įsigijimo datą įrodinėja pats gyventojas. Pavyzdžiai: 1. Gyventojas 2010-12-03 sudarė buto (kuriame nebuvo deklaruota jo gyvenamoji vieta) pirkimopardavimo sandorį. Nuosavybės teisę įregistravo po 2 mėn., t. y. 2011-02-01. Buto įsigijimo data laikytina pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta data, t. y. 2010-12-03. 2. Gyventojas 2009-01-10 sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sandorį. Automobilį savo vardu įregistravo 2009-01-15. Automobilio įsigijimo data laikytina pažymoje-sąskaitoje nurodyta data, t. y. 2009-01-10. 3. Gyventojas 2010-03-10 sudarė gamybinės paskirties pastato pirkimo-pardavimo sandorį. 2011 metais, pakeitęs šio pastato paskirtį, atliko rekonstrukciją ir įrengė 5 butus (gyvenamosios vietos nė viename iš jų nedeklaravo), kuriuos įregistravo kaip atskiras gyvenamąsias patalpas. 2011-04-20 parduoda vieną iš butų. Šio daikto įsigijimo data laikytina pastato pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta data, t. y. 2010-03-10. 4. Gyventojui pagal 2010-01-01 sudarytą buto pirkimo-pardavimo sutartį buvo perduotas kito asmens butas valdyti nuosavybės teise. Buto (kuriame gyventojas nedeklaravo savo gyvenamosios vietos) įsigijimo data 2010-01-01. Jeigu analogišku atveju sutartyje numatyta, kad buto perdavimas įvyks ateityje, sutartyje numatytu laiku, buto įsigijimo data laikytina data, kada daiktas buvo perduotas nuosavybėn. 5. 2006-03-10 mirus turto palikėjui, gyventojas paveldėjo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, į kurį paveldėjimo teisės liudijimą gavo 2009-09-14. Vėliau (2016-05-10) pakeitęs žemės paskirtį, ją pardavė. Žemės įsigijimo data – 2006-03-10 (turto palikėjo mirties diena). 9.2 Tuo atveju, kai gyventojas įsigijo nepilnai pagamintą (nesvarbu kokio baigtumo) daiktą ir šio daikto pagaminimą užbaigia arba užbaigtumą padidina, tokio daikto įsigijimo data nustatoma pagal nepilnai pagaminto daikto įsigijimą pagrindžiantį dokumentą. Pavyzdys. Gyventojas 2006-01-20 nusipirko nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kuriame savo gyvenamosios vietos nedeklaravo. 2011 metais užbaigė statybos darbus, o 2016-06-12 – pardavė. Gyvenamojo namo įsigijimo data laikoma 2006-01-20. Gautos pajamos pajamų mokesčiu neapmokestinamos, kadangi namas įsigytas ir parduotas išlaikius 10 metų iki jo pardavimo. 9.3. Tais atvejais, kai pasidalijamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimas daiktas, jo įsigijimo data nustatoma pagal to daikto įsigijimo (bet ne pasidalijimo) dokumentą. Pavyzdys. Sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2006-03-06 įsigijo žemės sklypą. Sutuoktiniams išsiskyrus, jų susitarimu, patvirtintu notaro (arba teismo sprendimu), 2015-01-15 visas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas buvo padalytas: buvusiai sutuoktinei atiteko žemės sklypas, už kurio dalį (½) ji buvusiajam sutuoktiniui įpareigota išmokėti piniginę kompensaciją. Gyventoja šį žemės sklypą, priklausantį jai asmeninės nuosavybės teise, 2016-04-27 parduoda. Atsižvelgus į tai, kad buvo pasidalytas gyventojai jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas, jo pasidalijimas nėra laikomas įsigijimu. Žemės sklypo įsigijimo data yra 2006-03-06. 9.4. Tais atvejais, kai pasidalijamas bendrosios dalinės nuosavybės teise gyventojams priklausantis daiktas, jo įsigijimo data nustatoma pagal to daikto įsigijimo (bet ne pasidalijimo) dokumentą. Pavyzdys. Gyventojui A. nuo 2006 m. dalinės nuosavybės teise priklausė ½ komercinių patalpų ploto, pažymėto Nr.1. Kita ½ patalpų dalis dalinės nuosavybės teise priklausė kitam gyventojui B. Gyventojų susitarimu patalpos 2010 m. buvo padalytos, nustatant kiekvienam savininkui tenkančias patalpų dalis. Atlikus rekonstravimą, pasidalytos patalpos buvo visiškai atskirtos vienas nuo kitos, ir, suderinus su atitinkamomis institucijomis, joms, kaip atskiriems daiktams, suteikti tokie numeriai: gyventojo A. turimų patalpų – 1, gyventojo B – 1A. Gyventojas B. 2016-04-16 jam priklausančias patalpas Nr. 1A parduoda. Patalpų įsigijimo data – 2006 m. 9.5. Tais atvejais, kai turtą sutuoktiniai įsigyja bendrosios jungtinės nuosavybės teise, mirus vienam iš sutuoktinių ir jo turto dalį paveldėjus pergyvenusiam sutuoktiniui, tokį turtą parduodant ar kitaip perleidžiant nuosavybėn jo įsigijimo data laikoma šio turto įsigijimo bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis data. Kai vienas iš sutuoktinių paveldi mirusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausiusį daiktą, pergyvenusio sutuoktinio tokio paveldėto daikto įsigijimo data laikomas palikimo atsiradimo laikas, kaip jis suprantamas pagal Civilinio kodekso 5.3 straipsnį. Pavyzdžiai: 1. Sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2013-01-12 įsigijo automobilį. 2016 m. mirus vienam iš sutuoktinių, pergyvenęs sutuoktinis, sutvarkęs paveldėjimo dokumentus, tais pačiais metais automobilį pardavė. Automobilio įsigijimo data laikoma 2013-01-12. 2. Vienas iš sutuoktinių 2010-02-02 asmeninės nuosavybės teise įsigijo komercinės paskirties patalpas. 2016-07-15 šis sutuoktinis mirė ir patalpas paveldėjo kitas sutuoktinis. Minėtų komercinių patalpų įsigijimo data pergyvenusiam sutuoktiniui yra 2016-07-15. 10. Tuo atveju, kai daiktas įsigytas jį pagaminant, įsigijimo datą gyventojas gali įrodinėti pateikdamas ir kitus dokumentus, pagrindžiančius faktinį daikto įsigijimo momentą. Tokiais dokumentais gali būti kompetentingų institucijų (valstybės pareigūnų) sprendimai (teismo nutartys, aktai, leidimai ir pan.), kadastrinių matavimų bylos, mokesčių administratoriui pateiktos deklaracijos, kuriose toks turtas buvo deklaruotas, turto draudimo sutartys ir kitos sutartys, turto eksploatavimo išlaidų apmokėjimo dokumentai ir kt. 10.1. Daikto įsigijimo data gali būti laikoma dokumento, kuriame užfiksuota anksčiausia faktinį daikto įsigijimą įrodanti, data. Pavyzdžiai: 1. Gyventojas 2006 metais pasistatė namą (savo gyvenamosios vietos šiame name nedeklaravo), kurį VĮ Registrų centras įregistravo 2015 metais. 2016 metais namą parduoda. Gyventojas pateikia namo kadastrinių matavimų bylą, kurioje yra duomenys apie statybos užbaigimą: 2009 metais atlikta statinio inventorizacija, kurios metu užfiksuotas statybos užbaigtumas 100 proc. Remiantis šiuo dokumentu, namo įsigijimo momentu gali būti laikoma byloje įrašyta inventorizavimo data – 2009 m.. 2. Gyventojas 2006 metais įsigijo žemės sklypą, 2009 metais gavo leidimą namo statybai. 2016 metais žemė ir nebaigtas statyti namas parduodami. Kadangi parduodami du skirtingi daiktai, įsigijimo data nustatoma kiekvienam daiktui atskirai. Gyventojas pateikia žemės pirkimo sutartį taip pat Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro (Registrų centro) pažymėjimą. Žemės įsigijimo data remiantis pateiktu dokumentu laikoma sutartyje nurodyta žemės pirkimo data, o nebaigtos statybos įsigijimo data gali būti laikoma nebaigtos statybos įregistravimo data. 3. Gyventojas statėsi namą nuo 2005 metų, nekilnojamojo turto registre įregistravo 2014 metais, o 2016-10-15 namą parduoda. Gyventojas pateikia 2006-10-10 statinių statybos inspekcijos aktą dėl individualaus statinio priėmimo naudoti. Remiantis pateiktu dokumentu, namo įsigijimo data yra 2006-10-10. 4. Gyvenamojo namo statybos bendrijos daugiabutis namas 2009-01-10 pripažintas tinkamu naudoti. Gyventojas (bendrijos narys) nekilnojamojo turto registre savo vardu įregistravo pastatytą butą 2009-01-15. 2016-06-20 butą parduoda kito asmens nuosavybėn. Gyventojas pateikė dokumentus, įrodančius, kad 2006-05-27 visiškai išsimokėjo pajų už butą ir tai, kad nuo 2006-09-01 jame faktiškai gyveno (gyvenamosios vietos šiame bute nebuvo deklaravęs). Remiantis gyventojo pateiktais dokumentais, buto įsigijimo data gali būti laikoma anksčiausia data – 2006-05-27. 5. Gyventojas 2005-07-07 su statytoju sudaro gyventojo lėšų panaudojimo gyvenamojo namo statybai sutartį, pagal kurią finansuoja (moka nustatytais terminais įmokas) pasirinkto buto statybos kaštus. Namas pripažintas tinkamu naudoti 2006-09-10. Gyventojas 2006-11-10 sumokėjo paskutinę įmoką ir gavo statytojo pažymą, kurioje patvirtinama, kad visiškai atsiskaityta pagal sutartį. Nekilnojamojo turto registre butą savo vardu įregistravo 2010-01-02 ir 2016-12-15 jį parduoda kito asmens nuosavybėn. Remiantis gyventojo pateiktais dokumentais, buto įsigijimo data gali būti laikoma pažymoje apie visišką atsiskaitymą nurodyta data, t. y. 2006-11-10. 6. Gyventojas 2006-05-02 įsigijo žemės sklypą. Pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą bei sutartį dėl atlyginimo būdo ir dydžio, sudarytą tarp žemės savininko ir prašymą paimti sklypą visuomenės poreikiams pateikusios institucijos (savivaldybės), 2009-03-11 buvo priimtas sprendimas paimti visuomenės poreikiams gyventojui priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. X). Sprendime nurodyta, kad už paimamą žemės sklypą atlyginama suteikiant lygiavertį žemės sklypą (unikalus Nr. Y), kuris suteikiamas gyventojo nuosavybėn. Žemės sklypo, pažymėto unikaliu Nr. Y, įsigijimo data 2006-05-02. 11. Įsigijimo datos nustatymas, kai gyventojas parduoda ar kitaip perleidžia nuosavybėn daiktą, įsigytą išsimokėtinai arba lizingo būdu: Daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai (kreditan) sutarties samprata apibrėžta CK 6.411 straipsnyje, o lizingo sutarties – CK 6.567 straipsnyje. Tuo atveju, kai gyventojas parduoda ar kitaip perleidžia nuosavybėn daiktą, kurį įsigijo išsimokėtinai (kreditan) arba lizingo būdu, nepaisant to, kada jis pagal sutarties nuostatas įgyja nuosavybės teises į daiktą (jeigu priėmimo-perdavimo ir nuosavybės įgijimo datos nesutampa), šio daikto įsigijimo data laikoma ta data, kada gyventojas gavo daiktą (daikto priėmimo-perdavimo data). Pavyzdys. Gyventojas 2011-02-01 pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį ir kartu perėmė įgyjamą automobilį. Sutartyje numatyta, kad nuosavybės teisė įgyjama apmokėjus visą sutartyje numatytą kainą. 2016-03-10 pirkėjas sumokėjo paskutinę įmoką ir po 2 mėnesių automobilį pardavė. Laikytina, kad automobilį jis įsigijo 2011-02-01 (nuo automobilio perdavimo jam momento), t.y. anksčiau negu prieš trejus metus iki pardavimo, todėl gautos šio turto pardavimo pajamos neapmokestinamos. 12. Atitinkamai atsižvelgiant į komentaro 11 dalies pavyzdyje išdėstytas nuostatas, gyventojo, kuris parduoda daiktą išsimokėtinai (kreditan), atžvilgiu, trejų metų terminas skaičiuojamas nuo daikto įsigijimo iki jo perdavimo pirkėjui, neatsižvelgiant į tai, kada jis pagal sutarties nuostatas perleidžia nuosavybės teises. 13. Įsigijimo datos nustatymas, kai gyventojas parduoda ar kitaip perleidžia turtą, į kurį nuosavybės teisės atkurtos pagal atitinkamus teisės aktus: 13.1. Tuo atveju, kai pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – įstatymas) nuosavybės teisės atkurtos tam pačiam turto savininkui, iš kurio šis turtas buvo nacionalizuotas ar kitaip nusavintas, ir jis šį turtą ar kitą lygiavertį sugrąžintą turtą parduoda ar kitaip perleidžia nuosavybėn, laikytina, kad šis turtas įsigytas anksčiau nei prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kito perleidimo nuosavybėn. 13.2. Tuo atveju, kai nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos įstatymo 2 str. 1 d. 2-4 punktuose nurodytiems asmenims: 1) asmenims, kuriems mirę turto savininkai testamentais paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamentuose nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniams bei vaikams; 2) turto savininkų, kurie mirė ir nepaliko testamentų ar okupacijos metais (1939–1990 m.) emigravo į užsienį ir ten, netekdami Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančias išlikusio nekilnojamojo turto dalis; 3) turto savininkų vaikų (įvaikių), kurie yra mirę, sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams) - į mirusiesiems tenkančias išlikusio nekilnojamojo turto dalis; 4) Įstatymo 1-3 punktuose nurodytų piliečių vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniams bei vaikaičiams (jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai) pagal notariškai patvirtintas teisių perleidimo sutartis; įsigijimo data laikoma prašymą išnagrinėjusios institucijos (valstybės pareigūno) sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo data. 13.3. Tuo atveju, kai nuosavybės teisės atkurtos įstatymo 2 str. 2 dalyje nustatytu būdu mirusiojo asmens vardu ir perduodamos įpėdiniui, laikoma, kad įpėdinis grąžintą turtą įsigijo sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo dieną. 13.4. Tais atvejais, kai nuosavybės teisės atkuriamos, ir turtas grąžinamas asmenims, kuriems ši teisė yra perleista pagal notariškai patvirtintas teisių perleidimo sutartis, tokio turto įsigijimo data laikytina prašymą atkurti nuosavybės teises išnagrinėjusios institucijos (valstybės pareigūno) sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo data. Pavyzdys. Gyventojas A pagal notariškai patvirtintą sutartį perleido gyventojui B teisę atkurti nuosavybės teises į žemę. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo B gyventojui sprendimas priimtas 1999-11-02, turtas sugrąžintas 2000-01-15 ir gyventojas jį 2016-01-06 pardavė. Laikytina, kad buvo parduotas anksčiau nei prieš dešimt metų, t. y. 1999 metais įsigytas turtas. 14. Lengvata netaikoma, jeigu pajamos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje. Tikslinių teritorijų sąvoka bei tokių teritorijų sąrašas pateiktas 2 str. 21 dalies komentare. (17 str. 1 d. 28 punkto komentaras - pagal VMI prie LR FM 2016-11-28 raštą Nr. (32.42-31-1E) RM-33291) 29) (17 str. 1 d. 29 p. - neteko galios nuo 2013 07 13 pagal LR 2013 06 27 įstatymą Nr. XII-427) (Neteko galios pagal 2013 m. birželio 27 d. GPM įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XII-427 GPMĮ 29 punkto nuostatos netaikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Netekus galios GPMĮ 17 str. 1 d. 29 punkte nustatytai pajamų mokesčio lengvatai, kad pajamų mokesčiu neapmokestinamos pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus iki 1999 m. sausio 1 d., iki 1999 m. įsigytų vertybinių popierių pardavimo pajamos, gautos 2014 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais apmokestinamos (neapmokestinamos) remiantis GPMĮ 17 straipsnio 1 d. 30 punkto nuostatomis. Pavyzdys. Gyventojas 2013 m. sudarė dovanojimo sutartį, kurioje numatyta, kad gyventojas dovanoja savo sūnui iki 1999 m. įsigytas akcijas, kurių kiekvienos įsigijimo kaina 5 Lt. Dovanojimo būdu gautas turtas (šiuo atveju – akcijos), tokį turtą parduodant, įvertinamas tikrąja rinkos kaina, buvusia dovanojimo dienai. Dovanojimo būdu gautų akcijų tikroji rinkos kaina dovanojimo dieną buvo 15 Lt. Sūnus gautas dovanų akcijas parduoda 2014 m. sausio mėn. po 15 Lt už kiekvieną, todėl jam nuo gautų akcijų pardavimo pajamų jokių mokestinių pasekmių neatsiranda. Mokesčių administratorius turi teisę vertinti, ar šiuo sandoriu nebuvo siekta mokestinės naudos. Jeigu įvertinus visas aplinkybes, matosi, kad sandorio priežastis buvo mokestinės naudos siekimas, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, gali būti laikoma, kad tokiu sandoriu mokestinės naudos siekė tėvas. Laikoma, kad pagal 2014 m. sausio mėn. sudarytą sandorį gautos pajamos yra tėvo, o parduotų akcijų įsigijimo kaina kiekvienos yra 5 Lt. (17 str. 1 d. 29 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2014-06-20 raštą Nr. (32-42-31-1)-RM-10378) 30) pajamų iš finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ar išvestinių finansinių priemonių realizavimo, išskyrus tikslinėse teritorijose įsteigtų vienetų išleistas finansines priemones, ir šių finansinių priemonių įsigijimo kainos ir kitų šio Įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su jų pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn bei išvestinių finansinių priemonių realizavimu susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 500 eurų per mokestinį laikotarpį. Ši lengvata netaikoma tuo atveju, kai akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleidžia nuosavybėn šias akcijas išleidusiam vienetui, kai vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal šio Įstatymo 11 straipsnį, taip pat parduodant ar kitaip perleidžiant akcijas, kurios gautos šio Įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodytu atveju (akcijų nominalios vertės padidinimo atveju lengvata netaikoma pajamų daliai, kuri lygi akcijos nominalios vertės padidinimo sumai); (17 str. 1 d. 30 p. - LR 2015 12 10 įstatymo Nr. XII-2162 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 01 01. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2016 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Pagal GPMĮ 17 str. 1 dalies 30 punktą, pajamų mokesčiu neapmokestinamos pajamos iš finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ar išvestinių finansinių priemonių realizavimo, jeigu: - finansinės priemonės išleistos vienetų, įsteigtų ne tikslinėse teritorijose; - finansinių priemonių įsigijimo kainos ir kitų GPMĮ 19 straipsnyje nurodytų su jų pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn bei išvestinių finansinių priemonių realizavimu susijusių išlaidų skirtumas neviršija 500 Eur per mokestinį laikotarpį. 500 Eur nustatyta pajamų mokesčio lengvata netaikoma, jeigu gyventojas pajamas gauna tais atvejais, kai: - akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleidžia nuosavybėn šias akcijas išleidusiam vienetui; - vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal GPMĮ 11 straipsnį, t.y. vieneto likvidavimo atveju; - akcijos gautos GPMĮ 2 straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodytu atveju (akcijų niminalios vertės padidinimo atveju lengvata netaikoma pajamų daliai, kuri lygi akcijos nominalios vertės padidinimo sumai. 2. Pagal šį punktą pajamos, gautos už gyventojo parduotas ar kitokiu būdu perleistas nuosavybėn finansines priemones (finansinių priemonių sąvoka pateikta 2 str. 36 dalies komentare), taip pat pajamos gautos iš išvestinių finansinių priemonių (išvestinių finansinių priemonių sąvoka pateikta 2 str. 11 dalies komentare) realizavimo, neatsižvelgiant į tai kada parduodamos finansinės priemonės ar realizuojamos išvestinės finansinės priemonės (toliau – IFP) buvo įsigytos, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu GPMĮ 19 straipsnyje nurodytų su jų pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn bei IFP realizavimu susijusių išlaidų skirtumas, neviršija 500 Eur per mokestinį laikotarpį. 3. Apskaičiuojant finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn apmokestinamąsias pajamas, iš finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų atimama jų įsigijimo kaina ir teisės aktuose nustatyti privalomi mokėjimai. Jeigu gautas skirtumas yra mažesnis kaip 500 Eur, tai gauta suma pajamų mokesčiu neapmokestinama. Jeigu gautas skirtumas viršija 500 Eur, tai viršijančioji dalis apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Pavyzdžiai: 1. Gyventojas 2012-02-01 įsigijo AB ,,ZZ“ akcijų, o 2016-07-01 šias akcijas pardavė. Akcijų pardavimo kaina 50 000 Eur, jų įsigijimo kaina – 41 000 Eur, teisės aktuose nustatyti privalomi mokėjimai, susiję su šių akcijų pardavimu yra 250 Eur. Apmokestinamosios/neapmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos: 8750 Eur (50 000 - 41 000250). Kadangi per mokestinį laikotarpį gyventojo gauta suma už akcijų pardavimą viršija 500 Eur, 15 proc. pajamų mokesčiu apmokestinama viršijančioji dalis 8 250 Eur (8 750 - 500). 2. 2016 m. gyventojas už 2 500 Eur pardavė pajus, kuriuos buvo gavęs 2014 m. nemokamai – dėl žemės ūkio bendrovės pagrindinio kapitalo didinimo iš bendrovės lėšų. Per mokestinį laikotarpį gauta pajamų suma sudaro 2 500 Eur. Kadangi šiuo atveju viršijamas 500 Eur neapmokestinamasis dydis, o pajų įsigijimo kaina lygi 0, tai apmokestinamosios pajamos 2 000 Eur (2500 - 500 - 0). 4. Pajamos, gautos iš IFP realizavimo neapmokestinamos pajamų mokesčiu, jeigu mokestiniu laikotarpiu bendroje sumoje su pajamomis gautomis už parduotas ar kitokiu būdu perleistas finansines priemones, apmokestinamosios pajamos apskaičiuotos, kaip skirtumas tarp pardavimo ir įsigijimo išlaidų neviršija 500 Eur. Pajamos iš IFP realizavimo apskaičiuojamos už tą mokestinį laikotarpį kada baigiasi arba nutraukiamas sandoris dėl kurio buvo sudaryta IFP arba kai pinigai įskaitomi į maržinę sąskaitą ir gyventojas gali disponuoti turimomis lėšomis. Gyventojas apskaičiuoja naudą (pinigais ir/arba natūra), kurią jis gavo iš IFP realizavimo, atima IFP įsigijimo kainą ir teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su IFP įsigijimu ir/arba realizavimu. Pavyzdžiai: 1. Gyventojas A nuotoliniu būdu prekiauja finansinėmis priemonėmis pagal su banku ZX sudarytą paslaugų teikimo sutartį. Gyventojas elektroninės prekybos realiuoju laiku platformoje sudaro valiutų pirkimo-pardavimo išankstinius (forward) sandorius. Maržinėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas gyventojas gali panaudoti tik prekybai platformoje. Tačiau į maržinę sąskaitą pervestos sumos yra gyventojo nuosavybė ir gyventojo nurodymu bet kuriuo momentu sumos iš maržinės sąskaitos gali būti pervestos į jo atsiskaitomąją sąskaitą. Gyventojo pajamos iš realizuotos IFP pripažįstamos tada, kai jos gaunamos į maržinę sąskaitą. Tarkime, gyventojas 2016 m. realizavęs IFP iš prekybos valiutomis į maržinę sąskaitą gavo 6 000 Eur. Įsigydamas IFP gyventojas patyrė 650 Eur įsigijimo išlaidų, taip pat sumokėjo 350 Eur komisinį mokestį bankui. IFP įgijimo išlaidas (650 Eur) bei teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus – komisinį atlyginimą (350 Eur) galima atimti iš gautų finansinės priemonės realizavimo pajamų. Pajamos gautos iš IFP realizavimo – 5 000 Eur (6000-650-350). Kadangi gautos pajamos iš IFP viršija nustatytą neapmokestinamą 500 Eur sumą viršijanti suma (4 500 Eur) apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. 2. Gyventojas Banke Z įsigijo pasirinkimo sandorį (angl. stock options) pagal kurį praėjus nustatytam laikotarpiui (pvz., 3 metams) nuo jo įsigijimo dienos, įgyja teisę įsigyti tam tikros įmonės X akcijų už kainą, kuri yra nustatoma pasirinkimo sandorio įsigijimo dieną. Šios IFP realizavimo momentas – akcijų įsigijimo lengvatine kaina data, IFP realizavimo pajamos – nauda, kurią gyventojas gauna įsigydamas akcijas mažesne nei rinkos kaina. Jeigu gauta naudos suma kartu su kitomis vertybinių popierių pardavimo pajamomis, apskaičiuotomis atėmus tiek IFP, tiek vertybinių popierių įsigijimo kainą, bei teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, mažesnė, nei 500 Eur tokios pajamos pajamų mokesčiu neapmokestinamos. 3. Gyventojas su Banku X sudaro sandorį dėl apsikeitimo finansiniais instrumentais, sumokant/gaunant iš tam tikrų sandorių finansinį skirtumą (ang. Swap Contract for Finansial Instruments, toliau – SCFI). SCFI sandoris – tai vertybinių popierių prekybos finansavimas Banko lėšomis ar Bankui prisiimant riziką, gyventojui užskaitant gautą skirtumą nuo VP pradinės vertės, bei užbaigimo vertės. Fiksuojama pradinė sutarties vertė, atitinkanti gyventojo nurodytų VP vienetų skaičių; VP rinkos kainą sutarties pasirašymo dieną, vėliau gyventojo pavedimu ar sutarčiai pasibaigus fiksuojama sutarties užbaigimo vertė, kurią sudaro VP vienetų skaičius, VP rinkos kaina sutarties užbaigimo dieną. Jei skirtumas tarp užbaigimo ir pradinės vertės bei mokesčių ir rinkliavų yra teigiamas, bankas sumoka gyventojui į sąskaitą skirtumo sumą. Tokiais ar panašiais IFP realizavimo atvejais, laikoma, kad pajamų gavimo momentas – pinigų pervedimas į sąskaitą, pajamų suma – skirtumas tarp įsigijimo kainos ir realizavimo pajamų, bei teisės aktuose nustatytų privalomų mokėjimu sumos, susijusios su IFP įsigijimu ir realizavimu. 5. Kai parduodamos ar kitaip perleidžiamos nuosavybėn finansinės priemonės, kurios yra sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, laikoma, kad pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių (lygiomis dalimis, jeigu jų tarpusavio susitarimu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip). Atsižvelgiant į tai, komentuojamame punkte nustatyta 500 Eur neapmokestinama suma taikoma kiekvieno sutuoktinio gautoms pajamoms atskirai, pagal kiekvienam iš jų priskirtiną finansinių priemonių dalį. Pavyzdžiai: 1. Gyventojas parduoda santuokoje įsigytas akcijas už 25 000 Eur, kurių įsigijimo kaina 6 000 Eur. Pajamos apskaičiuojamos kiekvienam sutuoktiniui atskirai 9 000 Eur (25 000/2 - 6 000/2 - 500). Pajamos priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, kadangi per mokestinį laikotarpį viršija 500 Eur neapmokestinamąjį dydį. 2. Gyventojas 2010-02-01 įsigijo AB ,,YY“ akcijų, o 2016-04-01 šias akcijas pardavė. Akcijų pardavimo kaina 104 000 Eur, jų įsigijimo kaina – 56 000 Eur. Tarkime, šios akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktinių turimo turto dalys yra lygios ir kitaip nenustatyta. Šiuo atveju kiekvieno iš sutuoktinių akcijų pardavimo apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos: (104 000/2 - 56 000/2) = 24 000 Eur. Pajamų mokesčio suma kiekvienam iš sutuoktinių apskaičiuojama atskirai ir kiekvienam iš jų sudaro 3 525 Eur [(24 000 - 500) x 0,15]. 6. Pajamoms, gautoms už parduotas ar kitaip perleistas akcijas, netaikomas 500 Eur neapmokestinamasis dydis, jeigu akcininkas akcijas parduoda ar kitaip perleidžia nuosavybėn vienetui, kuris šias akcijas išleido į apyvartą. Pavyzdžiai: 1. Gyventojas 2014-01-15 už 50 000 Eur įsigijo AB ,,ZZ“ akcijų. 2016-02-20 jis šias akcijas už 70 000 Eur pardavė tai pačiai AB ,,ZZ“. Kadangi gyventojas akcijas pardavė vienetui, kuris šias akcijas išleido į apyvartą, gyventojo pajamos, gautos už parduotas akcijas, priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, netaikant 500 Eur neapmokestinamojo dydžio. Vadinasi, pateiktame pavyzdyje skirtumui tarp pardavimo ir įsigijimo išlaidų (netaikant 500 Eur neapmokestinamojo dydžio) taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, t. y. 3000 Eur [(70 000 - 50 000) x 0,15]. 2. Gyventojas 2016 m. pardavė: 1) akcijas vienetui, kuris šias akcijas išleido į apyvartą už 10 000 Eur (įsigijimo kaina 4 000 Eur); 2) akcijas per vertybinių popierių biržą už 7 000 Eur (įsigijimo kaina 2 000 Eur); 3) gavo pajamų iš išvestinių finansinių priemonių realizavimo 13 000 Eur (įsigijimo kaina ir teisės aktuose nustatyto dydžio privalomi mokėjimai 7 000 Eur). Pagal pirmąjį sandorį akcijų pardavimo apmokestinamosios pajamos ir mokėtinas pajamų mokestis apskaičiuojami: (10 000 - 4 000) x 0,15 = 900 Eur, t.y. gautos akcijų apmokestinamosios pardavimo pajamos apskaičiuojamos netaikant 500 Eur neapmokestinamojo dydžio; Pagal antrą ir trečią sandorius apskaičiuojama bendra 2016 metais gautų finansinių priemonių pardavimo/realizavimo pajamų suma, iš kurios atimama bendra parduotų/realizuotų finansinių priemonių (akcijų ir išvestinių finansinių priemonių) įsigijimo kaina ir bendra teisės aktuose numatytų privalomų mokėjimų suma, susijusi su parduotų/realizuotų finansinių priemonių įsigijimu ar pardavimu/realizavimu. Apmokestinamosios pajamos ir mokėtinas pajamų mokestis apskaičiuojami: [(7 000 + 13 000) - (2 000 + 7 000) - 500] x 0,15 = 1 575 Eur. Pagal visus 2015 metais sudarytus finansinių priemonių pardavimo sandorius mokėtinas pajamų mokestis yra 2 475 Eur (900 + 1 575). 7. Šiame punkte nustatyta lengvata (500 Eur neapmokestinamas dydis) netaikoma, kai parduodamos ar kitokiu būdu perleidžiamos nuosavybėn akcijos, gautos GPMĮ 2 str. 14 dalies 1 punkte nurodytu atveju. Jeigu akcijos buvo įsigytos didinant įstatinį kapitalą nemokamai, lengvata netaikoma visai pajamų sumai, gautai už tokiu būdu įsigytas ir parduotas akcijas; akcijų nominalios vertės padidinimo atveju lengvata netaikoma pajamų daliai, kuri lygi akcijos nominalios vertės padidinimo sumai. Pavyzdžiai: 1. Akcininkas dėl įstatinio arba pagrindinio kapitalo didinimo nemokamai gautas akcijas parduoda 2016 metais. Akcijų pardavimo kaina 7 500 Eur, įsigijimo kaina 0 (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133 patvirtintų Gyventojo turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių 9 punktą). Vadinasi, visa 7 500 Eur suma priskiriama akcijų pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn apmokestinamosioms pajamoms, kadangi nurodytu atveju 500 Eur neapmokestinamasis dydis tokiu būdu gautoms ir parduotoms akcijoms netaikomas. Apskaičiuotas pajamų mokestis yra 1 125 Eur (7 500 x 0,15). 2. Akcininkas 2016 metais parduoda akcijas už 30 000 Eur, kurių nominali vertė dėl įstatinio kapitalo didinimo buvo padidinta. Tarkime, akcininkas turėjo 100 vnt. akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė – 220 Eur, bendra suma 22 000 Eur. Padidinus įstatinį kapitalą kiekvienos akcijos nominali vertė buvo padidinta iki 250 Eur. Akcijų nominalios vertės padidinimo suma 3 000 Eur (250 - 220) x 100. Apmokestinamosios pajamos ir pajamų mokestis gali būti apskaičiuojami tokiu būdu: Nustatome, kiek pardavimo pajamų tenka akcijų nominaliai vertei ir kiek pardavimo pajamų tenka dėl įstatinio kapitalo didinimo padidintai akcijų nominaliai vertei 30 000/25 000 = 1,2. Pardavimo pajamos tenkančios nominaliai akcijų vertei (be padidinimo) yra 22 000 x 1,2 = 26 400 Eur; Pardavimo pajamos tenkančios padidėjusiai akcijų nominaliai vertei yra 3 000 x 1,2 = 3 600 Eur. Akcijų pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos iš pardavimo pajamų nuo įsigytų akcijų nominalios vertės (be padidinimo) atėmus šių akcijų įsigijimo kainą. Akcijos buvo įsigytos po 200 Eur kiekviena 20 000 (100 x 200). Iš apskaičiuotų akcijų pardavimo pajamų 26 400 Eur, atėmus šių akcijų įsigijimo kainą 20 000 Eur, apmokestinamosios pajamos – 6 400 Eur. Kadangi apmokestinamosios pajamos (skirtumas tarp pardavimo ir įsigijimo kainų) viršija 500 Eur neapmokestinamąjį dydį, viršijanti suma (5 900 Eur) apmkestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Akcijų nominalios vertės dėl įstatinio kapitalo padidėjusiai vertei apskaičiuota pardavimo pajamų dalis apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, t.y. pajamų mokesčio suma yra 540 Eur (3600 x 0,15), kadangi tokiu būdu įgytų akcijų (jų dalies) įsigijimo kaina yra lygi 0. Šiame GPMĮ punkte nustatyta 500 Eur neapmokestinamojo dydžio lengvata netaikoma pajamų daliai, kuri lygi akcijos nominalios vertės padidinimo sumai. 8. Kai vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal GPMĮ 11 straipsnį, t.y. vieneto likvidavimo atveju, tai pajamos už parduotus vertybinius popierius (akcijas, dalis, pajus) priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms (žr. GPMĮ 11 straipsnio komentarą), netaikant GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyto 500 Eur neapmokestinamojo dydžio. GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkto taikymo kolektyvinio investavimo subjektų finansinėms priemonėms ypatumai 9. GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkto nuostata dėl lengvatos taikymo tik tuo atveju, kai akcijos parduodamos ne tas akcijas išleidusiam vienetui, įtvirtinta siekiant išvengti atvejų, kai akcinės bendrovės didesne kaina superka iš savo darbuotojų jiems pigiau parduotas akcijas – vietoj kitų išmokų, kurios būtų priskirtos apmokestinamosioms pajamoms. Tačiau tokie atvejai negalimi investicinėse kintamojo kapitalo bendrovėse: Lietuvos Respublikos Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas (toliau – KISĮ) nustato, kad visos tokios bendrovės akcijos gali būti tik paprastosios vardinės, bendrovei draudžiama turėti savo akcijų, akcijų kaina nustatoma grynųjų aktyvų vertę padalijus iš visų apyvartoje esančių akcijų skaičiaus, o bendrovė skelbti akcijų kainas privalo kiekvieną kartą, kai ji jas parduoda arba išperka, bet ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Taigi, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės visas savo akcijas privalo parduoti ir išpirkti iš visų asmenų vienodomis kainomis, nustatytomis pardavimo ar išpirkimo dienai. Be to, šių bendrovių akcijų esmė yra ta, kad šias akcijas, akcijų savininkui reikalaujant, išperka pati bendrovė ir praktikoje tokios akcijos beveik visais atvejais yra parduodamos būtent tik jas išleidusiai bendrovei, kuri, vadovaudamasi KISĮ nuostatomis, šias akcijas iš karto turi anuliuoti. Atsižvelgiant į KISĮ nustatytus investicinių kintamojo kapitalo bendrovių veiklos, šių bendrovių akcijų pardavimo ir išpirkimo ypatumus bei kitas reikšmingas aplinkybes, šiame punkte nustatytas lengvatos apribojimas dėl akcijų perleidimo jas išleidusiam vienetui netaikomas tuo atveju, kai gyventojas parduoda ar kitaip perleidžia nuosavybėn investicinių kintamojo kapitalo bendrovių akcijas tas akcijas išleidusiai bendrovei. Vadinasi, pardavus kintamojo kapitalo bendrovių akcijas tas akcijas išleidusiai bendrovei, pajamų mokesčiu neapmokestinamas 500 Eur skirtumas tarp pardavimo ir įsigijimo kainų, 10. GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkto 500 Eur neapmokestinamų pajamų lengvata taikoma taip pat dalių, pajų ar kitų vertybinių popierių (ne akcijų), pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn atveju. 11. Pagal KISĮ 2 straipsnio 27 dalį, KIS subfondas – sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto turto dalis, tvarkoma atskirai nuo kito jo turto. Kiekvienas KIS subfondas turi savo investavimo kryptį (strategiją). KISĮ įtvirtinta galimybė sudėtinio KIS dalyviui keisti jo turimus subfondo investicinius vienetus ar akcijas į kito to paties KIS subfondo investicinius vienetus ar akcijas, t. y. KIS dalyvis atsižvelgdamas į tam tikrus objektyvius ar subjektyvius kriterijus savo valia gali keisti investavimo kryptį. Keičiant subfondo vienetus ar akcijas pagal KISĮ valdymo įmonei draudžiama atskaityti bet kokius su vienetų ar akcijų platinimu ar išpirkimu susijusius atskaitymus (išskyrus administravimo mokestį). Tokio keitimo metu sudėtinio KIS dalyvis nei vienu momentu negauna investuotų lėšų ir / ar jo prieaugio ir neįgyja teisės šiomis lėšomis disponuoti, t. y. tarpiniai mokėjimai keitimo metu nėra atliekami. Investavimo krypties koregavimas, t. y. vieno subfondo vienetų ar akcijų keitimas kito to paties sudėtinio KIS subfondo vienetus ar akcijas, kai KIS dalyvis jokia forma neįgyja teisės laisvai savo nuožiūra disponuoti investuotomis lėšomis ar investicinių vienetų vertės padidėjimu (jo dalimi) nėra vertinamas, kaip mainų sandoris ir nesukelia atitinkamų mokestinių pasekmių. Situacija gali būti traktuojama adekvačiai ir tais atvejais, kai tarpusavyje keičiami vieno valdytojo, kuris nėra organizuotas kaip sudėtinis KIS, valdomo investicinio fondo vienetai į kito to paties valdytojo valdomo investicinio fondo vienetus, jeigu keitimas vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir KIS dalyviui keičiant turimus subfondo investicinius vienetus ar akcijas, t.y. kai tarpusavyje keičiami vieno valdytojo valdomų investicinių fondų vienetai, tarpiniai mokėjimai nėra atliekami (gyventojas jokia forma negauna investuotų lėšų ar jo prieaugio) bei neimami emisijos ir išpirkimo mokesčiai, tai gyventojų pajamų mokesčio objektas tokiu atveju neatsiranda. Tačiau jeigu įvertinus faktines aplinkybes matyti, kad minėtos sąlygos nėra tenkinamos ir atitinkama transakcija nėra išimtinai investavimo krypties pakeitimas, bet gyventojas gauna lėšų, kuriomis gali laisvai disponuoti, vykdomi tarpusavio atsiskaitymai ar užskaitos, keičiasi investicijų valdytojo ir gyventojo tarpusavio įsipareigojimai ir kt., tokios operacijos, atsižvelgiant į jų turinį, vertintinos taikant atitinkamas GPMĮ nuostatas (vertybinių popierių pardavimas, mainai ir pan.). Keitimo būdu (kai tas keitimas nelaikomas pardavimu ar mainais) įgytų investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo/pardavimo atveju, tokių investicinių vienetų ar akcijų įsigijimo kaina – prieš keitimą turėtų investicinių vienetų ar akcijų įsigijimo kaina. 12. Jeigu pagal KISĮ (investicinio fondo taisyklėse nustatytais atvejais), fondas panaikinamas, pinigai, gauti už parduotą investicinį fondą sudariusį turtą, padalijami investicinio fondo dalyviams proporcingai jų dalims. Investicinis fondas pasibaigia (likviduojamas). Gyventojų gautos pajamos tokiu atveju apmokestinamos pagal specialias taisykles, kurios taikomos apskaičiuojant gyventojų gaunamas pajamas likviduojant vienetą. Pagal GPMĮ 11 straipsnį vieneto likvidavimo atveju laikoma, kad gyventojas (vieneto dalyvis) parduoda turimus investicinius vienetus. Tokioms pajamoms nustatyta lengvata (500 Eur neapmokestinama suma) netaikoma. Vadinasi, investicinio fondo panaikinimo atveju gyventojų gautos pajamos iš šio fondo priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, iš kurių gali būti atimta investicinių vienetų įsigijimo kaina, apskaičiuota GPMĮ 19 str. 4 dalyje nustatyta tvarka (žr. 19 str. komentarą). 13. Tais atvejais, kai mažinamas įstatinis kapitalas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, gali būti: - sumažinama akcijų nominali vertė, arba - anuliuojamos akcijos. Tais atvejais, kai bendrovė mažina įstatinį kapitalą, pirmiausia turi būti anuliuotos tos bendrovės išleistos akcijos, kurias yra įgijusi pati bendrovė ar jos dukterinės bendrovės. Kitų asmenų visų turimų akcijų skaičius mažinamas proporcingai. Mažinant akcijų nominalią vertę, jų vertė sumažinama proporcingai. Pagal Žemės ūkio bendrovių įstatymo nuostatas sumažinus žemės ūkio bendrovės pagrindinį kapitalą pajų vertė sumažinama proporcingai. Bendrovės pajininkams proporcingai pajų vertei paskirstomas sumažintas pagrindinis kapitalas. Proporcingai pajų vertei paskirstomi ir atsiradę dėl turto perkainojimo sumažėję pajai. 14. Šiame punkte minimos gyventojo pajamos priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, netaikant 500 Eur neapmokestinamojo dydžio, jeigu jos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje. Ši sąlyga taikoma visų finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo atveju. Tikslinių teritorijų sąrašas pateiktas GPMĮ 2 str. 21 dalies komentare. (17 str. 1 d. 30 punkto komentaras - pagal VMI prie LR FM 2016-11-28 raštą Nr. (32.42-31-1E) RM-33291) 31) sumos turtinei žalai, išskyrus negautas pajamas, atlyginti, teismų priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti, taip pat išlaidų, susijusių su socialine, medicinine ir profesine reabilitacija, atlyginimas pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas; (Pagal 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymą Nr. XI-111, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas). Komentaras 1. Sumos turtinei žalai atlyginti, išskyrus negautas pajamas, priskiriamos gyventojo neapmokestinamosioms pajamoms tiek tuo atveju, kai jos priteistos teismų ir išieškotos pagal vykdomuosius raštus, tiek ir tais atvejais, kai padaryta turtinė žala atlyginama šalių susitarimu, nesikreipiant į teismą. 2. Esminė lengvatos taikymo sąlyga yra padarytos turtinės žalos buvimo faktas, dėl kurio nukentėjęs gyventojas gauna atlyginimą nuostoliams padengti. Materialinė žala suprantama kaip turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Pavyzdžiai: 1. AB “X”, dėl elektros tinklų remonto metu įvykusių nesklandumų, sugadino gyventojo kompiuterio sisteminį bloką. 2015-01-01 AB “X” atlygino gyventojui padarytą 1000 Eur turtinę žalą. Gauta suma gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama. 2. Naftos gavybos įmonė, vykdydama naftos gavybos iš numatytų telkinių darbus, sunkiasvore technika važiuodama per dirbamos žemės sklypą, sunaikino gyventojo derlių. Įmonė 2015-01-10 atlygino gyventojui padarytą 200 Eur turtinę žalą. Gyventojo gauta suma pajamų mokesčiu neapmokestinama. (17 str. 1 d. 31 p. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-21 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM18304) 3. Neturtinės žalos sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje. Gyventojo neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos tik tokios sumos neturtinei žalai atlyginti, kurios priteistos teismų (tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių). 4. Esminė lengvatos taikymo sąlyga yra teismo sprendimu, nuosprendžiu, nutartimi arba nutarimu konstatuotas neturtinės žalos padarymo faktas bei dydis. 5. Gauta suma neturtinei žalai atlyginti priskiriama gyventojo neapmokestinamosioms pajamoms ir tuo atveju, kai ji gaunama remiantis taikos sutartimi, kurią patvirtina teismas. Pavyzdys. 2015-03-02 UAB “X”, vykdydama N teismo nutartį, išmokėjo gyventojui 10 000 Eur sumą, priteistą neturtinei žalai atlyginti. Gyventojo gauta suma pajamų mokesčiu neapmokestinama (17 str. 1 d. 31 p. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-21 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM18304) 6. Lietuvos ir užsienio valstybių arbitražinės institucijos negali būti prilyginamos teismams, todėl jų nutarimų pagrindu išmokėtos sumos neturtinei žalai atlyginti yra priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms. 7. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSĮ)) 46 straipsnis numato, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 249 straipsniu, darbdavys pagal Civilinio kodekso normas privalo atlyginti žalą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju arba dėl jo susirgimo profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Minėtais atvejais darbdavys turėtų atlyginti tiek negautas pajamas, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, tiek ir su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos), o darbuotojo mirties atveju - tą mirusiojo pajamų dalį, kurią mirusiojo kaip maitintojo išlaikomi asmenys turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Atsižvelgiant į tai, kad pagal aptariamo punkto nuostatas neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos tik socialinei, medicininei ir profesinei reabilitacijai skirtos išlaidos ar kitos turtinės žalos atlyginimas, išskyrus negautas pajamas, minėtais atvejais pajamų mokesčiu neapmokestinamos tik darbdavio atlygintos su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Tuo tarpu atlyginamos darbuotojo negautos pajamos (pvz., atlyginimas) būtų apmokestinamos bendra GPMĮ nustatyta tvarka, t.y. taikant 15 proc. mokesčio tarifą (jei nebūtų priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms pagal kitus GPMĮ 17 str. 1 d. punktus). (17 str. 1 d. 31 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-21 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-18304) 32) teismo priteistas arba pagal sutartį gautas išlaikymas; (Pagal 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymą Nr. XI-111, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Lietuvoje išlaikymą apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, o užsienio valstybėse tų užsienio valstybių įstatymai. Pavyzdžiai: 1. Lietuvoje santuoką nutraukus bendru susitarimu arba nutarus gyventi atskirai sudaroma rašytinė tarpusavio sutartis, kurioje susitariama materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, kitą sutuoktinį. Šia sutartimi nustatoma tokio išlaikymo tvarka, dydis bei forma. Tokią sutartį turi patvirtinti teismas. Pagal tokią sutartį gautas išlaikymas gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamas. Jeigu tėvai nesilaiko sutartyje nustatytų sąlygų, teismas išlaikymą (alimentus) priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Išlaikymas (alimentai) taip pat priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi atskirai, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų bei kito sutuoktinio išlaikymo. 2. Pagal vaikų motinos ieškinį teismas iš vaikų tėvo priteisė dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymą (alimentus). Motinos gaunamas išlaikymas gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos. Nepilnamečių vaikų išlaikymas (alimentai), teismo priteistas atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, taip pat priskiriamas neapmokestinamosioms pajamoms. 3. Tėvų ir vaikų tarpusavio raštišku susitarimu nedarbingiems tėvams vaikai moka išlaikymą. Šis vaikų tėvams mokamas išlaikymas gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamas. 4. Pagal 1973 m. spalio 2 d. o Hagos konvenciją gali būti teikiamas išlaikymas kitiems šeimos nariams (broliams, seserims, seneliams). Išlaikymui įteisinti sudaroma rašytinė sutartis. Šis išlaikymas gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamas. 4. Šiame punkte nurodytos gyventojo pajamos priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, jeigu jos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje. Tikslinių teritorijų sąrašas yra nurodytas GPMĮ 2 straipsnio 21 dalies komentare. (17 str. 1 d. 32 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-21 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-18304) 33) mokyklų studentų ir mokinių stipendijos ir pašalpos, kurioms mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos; taip pat vienetų (išskyrus pelno nesiekiančius vienetus) mokyklų studentams ir mokiniams pagal vieneto, mokyklos ir studento ar mokinio pasirašytas trišales sutartis mokamos stipendijos, skirtos studento ar mokinio mokymosi ir pragyvenimo reikmėms apmokėti, jeigu stipendijos mokėjimo laikotarpiu stipendijos gavėjas nėra stipendiją mokančio vieneto daugiau kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) savininkas, darbuotojas arba stipendiją mokančio vieneto daugiau kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) savininko arba darbuotojo šeimos narys ir tokia stipendija nėra susijusi su stipendijos gavėjo šiems vienetams atliktais arba atliekamais darbais, suteiktomis arba teikiamomis paslaugomis, o metinė stipendijos suma neviršija 2 500 eurų per mokestinį laikotarpį; (pakeista pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymą (2015 m. kovo 26 d. įstatymas Nr. XII-1573), įsigaliojo 2015-04-14) Komentaras 1. Neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos visų mokyklų studentų ir mokinių gaunamos atitinkamos stipendijos ir pašalpos, neatsižvelgiant į mokyklos rūšį (aukštoji mokykla, profesinė mokykla ir t.t.). Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 62 straipsnyje nurodyta, kad valstybinių aukštųjų mokyklų dieninės studijų formos pagrindinių, vientisųjų ir antrosios studijų pakopos studentai, doktorantai ir meno aspirantai Vyriausybės nustatyta tvarka gali gauti stipendijas ir kitą paramą, kuri teikiama Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 71 straipsnio nuostatas mokiniui, kuris mokosi pagal profesinio mokymo programas siekdamas įgyti pirmąją kvalifikaciją, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos mokiniui ir aukštesniųjų studijų studentui Vyriausybės nustatyta tvarka mokama stipendija bei skiriama materialinė parama. Taigi, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos tiek aukštųjų mokyklų studentų, doktorantų ir meno aspirantų gautos atitinkamos stipendijos bei kita parama, tiek profesinių mokyklų ir kitų mokyklų mokinių gaunamos atitinkamos stipendijos bei materialinė parama. 2. Pajamų mokestis neišskaičiuojamas, jeigu mokyklos studentams bei mokiniams stipendijos ir pašalpos mokamos iš Lietuvos Respublikos bei savivaldybių biudžetų aukštosioms, aukštesniosioms ar profesinio rengimo mokykloms bei įstaigoms skirtų paprastųjų išlaidų lėšų suformuotų stipendijų fondų. Vienetų (išskyrus pelno nesiekiančius vienetus) mokyklų studentams ir mokiniams mokamos stipendijos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu tenkinamos tokios sąlygos: - stipendijos mokamos pagal mokyklos ir studento ar mokinio pasirašytas trišales sutartis, - stipendijos skirtos studento ar mokinio mokymosi ir pragyvenimo reikmėms apmokėti. Jeigu tenkinama tokia stipendijos mokėjimo tvarka ir stipendijos paskirtis, tai turi būti tenkinamos ir kitos sąlygos: - stipendijos mokėjimo laikotarpiu stipendijos gavėjas nėra stipendiją mokančio vieneto daugiau kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) savininkas, darbuotojas arba - stipendiją mokančio vieneto daugiau kaip 10 procentų (dalių, pajų) savininko arba darbuotojo šeimos narys ir - tokia stipendija nėra susijusi su stipendijos gavėjo šiems vienetams atliktais arba atliekamais darbais, suteiktomis arba teikiamomis paslaugomis, o - metinė stipendijos suma neviršija 2 500 Eur per mokestinį laikotarpį. Jeigu mokama stipendija neatitinka šiame punkte nustatytų sąlygų (bent vienos iš jų), visa stipendijos suma yra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu. Tuo atveju, kai mokama stipendija atitinka visas šiame punkte numatytas sąlygas, tačiau jos metinė suma viršija 2 500 per mokestinį laikotarpį, apmokestinama tik 2 500 Eur viršijanti stipendijos dalis. Tokios pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. 3. Pelno nesiekiančių vienetų mokamoms stipendijoms apmokestinimo lengvata yra nustatyta GPMĮ 17 str. 1 d. 34 punkte (žr. 34 punkto komentarą). 4. Šiame punkte įtvirtinta mokesčio lengvata netaikoma, jeigu mokyklos studentų ir mokinių stipendijos ir pašalpos yra mokamos užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose. (17 str. 1 d. 33 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-07 raštą Nr.(32.42-31-1)-RM-17367) 34) mokyklų studentų ir mokinių stipendijos, kurioms mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių įstatymų nustatyta tvarka įsteigtų pelno nesiekiančių vienetų lėšos, jeigu stipendijų mokėjimas yra numatytas šių vienetų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir jeigu stipendijos gavėjas nėra stipendiją mokančio vieneto dalyvis, darbuotojas arba šio vieneto dalyvio arba darbuotojo šeimos narys, ir jeigu tokia stipendija nėra susijusi su stipendijos gavėjo šiems vienetams atliktais arba atliekamais darbais, suteiktomis arba teikiamomis paslaugomis; (pakeista pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymą (2015 m. kovo 26 d. įstatymas Nr. XII-1573), įsigaliojo 2015-04-14) Komentaras 1. Pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 34 punktą stipendijos pajamų mokesčiu neapmokestinamos, jeigu tenkinamos šios sąlygos: - stipendijas gauna mokyklų studentai ir mokiniai; - minėtų asmenų stipendijoms mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių įstatymų nustatyta tvarka įsteigtų pelno nesiekiančių vienetų lėšos, įskaitant Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir užsienio valstybių vyriausybių lėšas, kuriomis jos finansiškai paremia studentų ir mokinių studijas ar mokslą mokyklose, skirdamos lėšų tokių studentų ar mokinių stipendijoms bei išmokėdamos šias lėšas tiesiogiai arba per įgaliotas institucijas; - stipendijas išmokančių vienetų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra numatytas stipendijų mokėjimas. Mokiniams ir studentams mokamos stipendijos, kurioms mokėti naudojamos pelno nesiekiančių vienetų lėšos, nepriskiriamos neapmokestinamosios pajamoms, jeigu: - stipendijos gavėjas yra stipendiją mokančio vieneto dalyvis, darbuotojas arba to dalyvio ar darbuotojo šeimos narys; - stipendijos mokėjimas yra susijęs su jos gavėjo stipendiją mokančiam vienetui atliktais arba numatomais atlikti darbais, suteiktomis arba numatomomis suteikti paslaugomis. 2. Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 str. 5 dalies nuostatas pelno nesiekiantys vienetai yra tokie vienetai, kurių veiklos tikslas nėra siekti pelno ir kurie pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus gauto pelno neturi teisės skirstyti savo steigėjams ir/ar (veiklos) dalyviams. Be to, tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių pelno nesiekiančių vienetų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (įstatymuose, nutarimuose, vienetų nuostatuose arba įstatuose) turi būti numatytas stipendijų mokėjimas. 3. Pajamų mokesčio lengvata taikoma, kai stipendijas moka: - mokyklos (pelno siekiantys vienetai ar pelno nesiekiantys vienetai), kurios tik kaip tarpininkai moka stipendijas iš Lietuvos ar užsienio pelno nesiekiančių vienetų, įskaitant Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir užsienio valstybių vyriausybes, pervestų lėšų, kurios netampa nuosavomis mokymo įstaigos lėšomis; - mokyklos (pelno nesiekiantys vienetai) iš nuosavų lėšų, įskaitant ir tas lėšas, kurias pastarosioms skiria pelno siekiantys vienetai kaip paramą pagal Labdaros ir paramos įstatymą, taip pat tas, kurias savanoriškai perduoda gyventojai, ir kurios kaip 2 proc. neviršijanti gyventojo pajamų mokesčio suma gyventojo prašymu pervedamos vienetams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą; - Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir užsienio valstybių vyriausybės, kurios finansiškai paremia studentų ar mokinių studijas ar mokslą mokyklose, skirdamos lėšų šių studentų ar mokinių stipendijoms ir išmokėdamos šias lėšas tiesiogiai; - tiesiogiai kiti Lietuvos ir užsienio pelno nesiekiantys vienetai (GPMĮ 17 str. 1 d. 34 punkto nuostatas atitinkančias stipendijas). Pavyzdžiai: 1. Lietuvos pelno siekiantis vienetas Labdaros ir paramos įstatyme nustatyta tvarka mokyklai suteikė 3000 Eur paramą. Mokykla įgyja teisę disponuoti gautomis lėšomis, kaip pelno nesiekiantis vienetas. Mokyklos sprendimu dalis lėšų (1 500 Eur) paskirta pažangių studentų stipendijoms. Studentams išmokamos stipendijos (atitinkančios GPMĮ 17 str. 1 d. 34 punkto nuostatas) yra šių studentų neapmokestinamosios pajamos. 2. Užsienio valstybės gyventojų grupė Labdaros ir paramos įstatyme nustatyta tvarka suteikė mokyklai Y paramą. Mokykla lėšas nusprendė panaudoti studentų stipendijoms. Mokyklos Y studentams išmokėtos stipendijos yra priskiriamos studentų neapmokestinamosioms pajamoms. 3. Užsienio valstybės, kurios mokykloje mokosi studentas iš Lietuvos, vyriausybė paremia jį finansiškai, skirdama lėšų studento stipendijai, ir išmoka šias lėšas tiesiogiai ar per pelno nesiekiantį užsienio valstybės vienetą. Mokyklos ar pelno nesiekiančio užsienio valstybės vieneto išmokėta stipendija Lietuvoje yra priskiriama studento neapmokestinamosioms pajamoms. (17 str. 1 d. 34 p. komentaro 1, 2, 3 p., pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-07 raštą Nr.(32.42-311)-RM-17367) Tais atvejais, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas – studentas ar mokinys – mokydamasis užsienyje, gauna stipendiją iš užsienio valstybės vyriausybės ar iš užsienio valstybės pelno nesiekiančio vieneto, ir ši stipendija pagal tos valstybės mokesčių įstatymus yra apmokestinama, tai užsienio valstybėje nuo gautos stipendijos išskaičiuota arba paties studento (mokinio) sumokėta pajamų mokesčio suma nėra atskaitoma iš Lietuvoje mokėtinos pajamų, gautų per visą atitinkamą mokestinį laikotarpį, pajamų mokesčio sumos. Studentas ar mokinys, gavęs stipendiją, kuri remiantis GPMĮ 17 str. 1 d. 34 punktu nėra apmokestinama, mokesčių administratoriui paprašius turi pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jo gauta stipendija atitinka šiame punkte nustatytus reikalavimus. 4. Šio punkto lengvata netaikoma, kai stipendijas moka: - tiesiogiai pelno siekiantys Lietuvos vienetai; - mokyklos, kurioms stipendijų lėšas (ne kaip paramą) perveda Lietuvos arba užsienio valstybių pelno siekiantys vienetai ar gyventojai, kurie nurodo konkretų stipendijos gavėją; - tiesiogiai užsienio pelno siekiantys vienetai ar gyventojai. Pelno siekiančių vienetų mokamoms stipendijoms apmokestinimo lengvata yra nustatyta GPMĮ 17 str. 1 d. 33 punkte. 5. Mokyklos, mokančios stipendijas iš Lietuvos ar užsienio valstybių vienetų ir/ar iš gyventojų gautų lėšų, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys prisiima atsakomybę dėl teisingo GPMĮ nustatytos lengvatos taikymo. 6. Lietuvos nuolatiniai gyventojai (studentai ir mokiniai), gaunantys stipendijas tiesiogiai iš užsienio valstybių vienetų ar gyventojų, yra atsakingi už teisingą gautų pajamų deklaravimą ir pajamų mokesčio sumokėjimą, todėl turėtų turėti atitinkamus dokumentus, įrodančius, kad tokios jų stipendijos gali būti neapmokestinamos pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 34 punktą. 7. GPMĮ nenustatyta, kad prie teikiamų metinių pajamų mokesčio deklaracijų privaloma pridėti lengvatos taikymą pagrindžiančius dokumentus. Šiuos dokumentus mokesčio mokėtojas turi saugoti ir pateikti deklaracijų patikrinimo atveju. 8. Šiame punkte nurodytos gyventojo pajamos priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, jeigu jos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje. Tikslinių teritorijų sąrašas yra nurodytas GPMĮ 2 straipsnio 21 dalies komentare. 35) valstybės stipendija ir savivaldybių stipendijos; (Pagal 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymą Nr. XI-111, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Lietuvos valstybės stipendija skiriama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Pavyzdžiui, meno ir kultūros kūrėjams yra įsteigtos tokių rūšių valstybės stipendijos: - strateginių meno ir kultūros projektų (programų) valstybės stipendija – skiriama meno ir kultūros kūrėjams, vykdantiems strateginius valstybės meno ir kultūros projektus (programas), bei meno kūrėjams, kurių kūriniai bus įsigyjami valstybės nacionalinėms šiuolaikinio meno kūrinių kolekcijoms formuoti; - individuali valstybės stipendija – skiriama meno ir kultūros kūrėjų individualiems laisvos raiškos projektams (programoms) remti; - edukacinė valstybės stipendija – skiriama meno ir kultūros kūrėjų profesiniam meistriškumui tobulinti (išvykti į stažuotes, dalyvauti kursuose, konferencijose, simpoziumuose, kūrybinėse stovyklose ir panašiai); - vardinė valstybės stipendija – skiriama meno ir kultūros kūrėjams už jų išskirtinį asmeninį indėlį į Lietuvos meną ir kultūrą. 3. Mokslininkams yra numatyta skirti: - aukščiausio laipsnio valstybės stipendiją; - valstybės stipendiją. 4. Pateiktas valstybės stipendijų sąrašas nėra baigtinis. 5. Lietuvos gyventojai valstybės stipendijas gali gauti ir iš užsienio valstybių. 6. Valstybės stipendijos pajamų mokesčiu neapmokestinamos. 7. Ggyventojo neapmokestinamosioms pajamoms taip pat priskiriamos ir savivaldybių stipendijos. Savivaldybių stipendijos skiriamos savivaldybės nustatyta tvarka. Pavyzdys. Kauno miesto savivaldybės taryba Kauno miesto kultūros ir meno kūrėjų individualiems laisvos raiškos projektus (programas) įgyvendinantiems menininkams skyrė kultūros ir meno stipendijas, kurių dydis yra iki 10 MGL per mėnesį. Menininkų. gautos stipendijos pajamų mokesčiu neapmokestinamos. 8. Komentuojamo punkto lengvata taip pat taikoma apmokestinant stipendijas, gautas iš užsienio valstybių teritorijų administracinių padalinių pagal jų nustatytą tokių stipendijų mokėjimo tvarką. (17 str. 1 d. 35 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-21 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-18304) 36) premijos, skirtos konkurso tvarka iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų, iš užsienio valstybės, jos politinio ar teritorijos administracinio padalinio, vietos valdžios biudžetų, taip pat premijos, skirtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių tarybų sprendimais, ir premijos profesionaliojo meno konkursų nugalėtojams, skiriamos meno kūrėjų organizacijų sprendimais iš šių organizacijų lėšų, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio premijos sportininkams ir jų treneriams, gydytojams, masažuotojams ir mokslininkams, išmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės; (Pagal 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymą Nr. XI-111, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė konkurso tvarka gali skirti premijas pagal atitinkamais savo nutarimais patvirtintus nuostatus. Premijos skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės biudžetų. Gyventojas gali gauti premiją konkurso tvarka ir iš užsienio valstybės, jos politinio ar teritorijos administracinio padalinio, vietos valdžios biudžetų. Premijos gali būti skiriamos pagal Vyriausybės ar savivaldybių tarybų sprendimus. Pavyzdys. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. ,,Dėl Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų“ patvirtintus Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų skyrimo nuostatus skiriamos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos (toliau - kultūros ir meno premijos). Šias premijas steigia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Jos mokamos iš Lietuvos valstybės biudžeto. Šio teisės akto nustatyta tvarka gyventojo gauta premija gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 01 12 nutarimu Nr. 8 ,,Dėl Lietuvos mokslo premijų“ patvirtintus Lietuvos mokslo premijų nuostatus mokslo premijas steigia Vyriausybė, o konkurso tvarka skiria Lietuvos mokslo premijų komitetas. Šio teisės akto nustatyta tvarka gyventojo gauta premija gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 12 15 nutarimą Nr. 950 ,,Dėl Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos įsteigimo“ Valstybinę Jono Basanavičiaus premiją steigia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Premija mokama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Šio teisės akto nustatyta tvarka gyventojo gauta premija gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama. (17 str. 1 d. 36 p. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-21 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM18304) 2. Profesionalaus meno konkursų nugalėtojams meno kūrėjų organizacijų sprendimais paskirtos ir iš šių organizacijų lėšų išmokėtos premijos pajamų mokesčiu neapmokestinamos. Pavyzdys. Meno kūrėjų organizacija - Lietuvos rašytojų sąjunga poezijos festivalio ,,Poezijos pavasaris” laureatui (poetui) skyrė 10 000 Eur premiją. Ši poeto gauta premijos suma gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama. Gyventojų pajamų mokesčiu taip pat neapmokestinamos ir tos sportininkams, jų treneriams, gydytojams ir mokslininkams skiriamos premijos, kurios: - išmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir - yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio. (17 str. 1 d. 36 p. komentaro pvz., 2 p. 2 pastraipa - pagal VMI prie FM 2015-08-21 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-18304) Premijų, skiriamų sportininkams ir jų treneriams, gydytojams, masažuotojams ir mokslininkams, dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas Nr. 927 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 80 redakcija) 3. Šiame punkte nurodytos gyventojo pajamos priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, jeigu jos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje. Tikslinių teritorijų sąrašas yra nurodytas GPMĮ 2 straipsnio 21 dalies komentare. (17 str. 1 d. 36 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-21 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-18304) 37) sporto varžybų prizas, jeigu šį prizą įsteigia ir skiria olimpiniai (parolimpiniai) komitetai, tarptautinės sporto šakų federacijos (sąjungos, asociacijos) ar šių federacijų (sąjungų, asociacijų) nariai, Lietuvos sporto šakų federacijos (sąjungos, asociacijos), taip pat vardinės dovanos, dovanojamos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka; (Pagal 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymą Nr. XI-111, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinami prizai, kuriuos gyventojas gauna iš šiame punkte išvardytų komitetų, federacijų, sąjungų ar asociacijų už sporto varžybų rezultatus. Pavyzdys. Lietuvos tarptautinis olimpinis komitetas už aukštus sportinius laimėjimus olimpiadoje sportininkei skyrė prizą – lengvąjį automobilį (30 000 Eur vertės). Sportininkė, gavusi šį automobilį, nuo natūra gautų pajamų gyventojų pajamų mokesčio nemoka. (17 str. 1 d. 37 p. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-21 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM18304) 2. Neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos vardinės dovanos, jeigu jos dovanojamos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pavyzdys. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu aukštas Lietuvos kariuomenės pareigūnas apdovanojamas vardine dovana – šaunamuoju vardiniu ginklu. Pareigūno gauto ginklo (vardinės dovanos) vertė pajamų mokesčiu neapmokestinama. (17 str. 1 d. 37 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-21 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-18304) 38) loterijų laimėjimai, jeigu juos išmoka Europos ekonominės erdvės valstybių vienetai, kurie šių valstybių teisės aktų nustatyta tvarka moka mokestį nuo loterijų apyvartos; (Pagal 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymą Nr. XI-111, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Šio punkto lengvata taikoma loterijų laimėjimams, jeigu juos išmoka Europos ekonominės erdvės valstybių narių vienetai, kurie šių valstybių teisės aktų nustatyta tvarka moka mokestį nuo loterijų apyvartos. 2. Europos ekonominės erdvės valstybėms priklauso 28 Europos Sąjungos valstybės narės (Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Didžioji Britanija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija, Bulgarija, Rumunija, Kroatija) ir Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija. 3. Vieneto sąvoka apibrėžta GPMĮ 2 str. 23 dalyje (žr. 2 str. 23 dalies komentarą) Pavyzdys. Gyventojas 2006 m. gruodžio mėnesį gavo loterijų laimėjimus iš Latvijos ir Rusijos vienetų. Loterijos laimėjimas, gautas iš Rusijos vieneto, pagal šį punktą nepriskiriamas neapmokestinamosioms pajamoms, nes šios pajamos gautos ne iš Europos ekonominės erdvės valstybės narės vieneto. Loterijos laimėjimas, gautas iš Latvijos vieneto, pagal šį punktą gali būti priskiriamas gyventojo neapmokestinamosioms pajamoms tik tuo atveju, jeigu laimėjimą išmokėjęs vienetas Latvijos teisės aktų nustatyta tvarka moka mokestį nuo loterijų apyvartos. 4. Šiame punkte nustatytų sąlygų neatitinkantys loterijų laimėjimai yra apmokestinami taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, jeigu nepriskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 40 punktą. (17 str. 1 d. 38 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-21 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-18304) 39) iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, per mokestinį laikotarpį gautų prizų vertė, neviršijanti 200 eurų; (pakeista pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9, 13¹, 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymą (2014 m. rugsėjo 23 d. įstatymas Nr. XII-1129), nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2015 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Pagal šį punktą pajamų mokesčiu neapmokestinami iš to paties asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais (toliau - darbdavys), gauti prizai (laimėjimai), jeigu per kalendorinius metus šių prizų vertė ne didesnė nei 200 Eur. Prizas (laimėjimas) − tai varžybų, konkursų, parodų ar kitokių renginių metu gyventojo pinigais arba natūra gautas apdovanojimas (kai laimėtojas nustatomas pagal sėkmės principą arba pagal tam tikrų sąlygų įvykdymą). 2. Pagal GPMĮ 9 straipsnio (pajamos natūra) nuostatas gyventojo iš darbdavio gauti nepiniginiai prizai, nepriklausomai nuo jų vertės, pripažįstami pajamomis, gautomis natūra. Gyventojo iš darbdavio gautų prizų (tiek nepiniginių, tiek piniginių) vertė, neviršijanti 200 eurų, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama. Pavyzdžiai: 1. Įmonė paskelbė konkursą ekonomiškiausios gamybos technologijos įdiegimo projektui parengti. Konkurso nugalėtojui įmonė įsteigė 300 Eur piniginį prizą. Piniginio prizo suma viršija 200 Eur, todėl darbuotojo, laimėjusio konkursą, pajamų dalis, viršijanti 200 Eur, t.y. 100 Eur (300 – 200 apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu. 2. Gyventojas iš darbdavio per mokestinį laikotarpį gavo tris prizus. Pirmo prizo vertė –50 Eur, antro – 30 Eur, trečio –100 Eur. Šiuo atveju gautų trijų prizų vertė (tiek kiekvieno atskirai, tiek bendra per mokestinį laikotarpį (180 Eur) neviršija 200 Eur, todėl jie gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinami. 3. Profesionalus krepšinio klubas paskelbė taikliausio klube pagal sporto veiklos kontraktą žaidžiančio krepšininko konkursą ir nugalėtojui įsteigė 350 Eur piniginį prizą. Piniginio prizo suma viršija 200 Eur, todėl sportininko, laimėjusio konkursą, pajamų dalis, viršijanti nustatytą dydį, t.y. 150 Eur (350 – 200) apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu. 3. Švenčių ar darbuotojo asmeninių švenčių proga darbdavio įteikiamos dovanos nelaikomos prizais. 4. Šiame punkte nurodytos gyventojo pajamos priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, jeigu jos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje. Tikslinių teritorijų sąrašas yra nurodytas GPMĮ 2 straipsnio 21 dalies komentare. (17 str. 1 d. 39 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-07 raštą Nr.(32.42-31-1)-RM-17372) 40) šios dalies 37 ir 38 punktuose nenurodyti 200 eurų vertės neviršijantys sporto varžybų ir kiti prizai ir laimėjimai, jeigu jie iš to paties asmens gaunami ne daugiau kaip 6 kartus per mokestinį laikotarpį; (pakeista pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9, 13¹, 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymą (2014 m. rugsėjo 23 d. įstatymas Nr. XII-1129), nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2015 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Pagal šį punktą pajamų mokesčiu neapmokestinami sporto varžybų ir kiti prizai ir laimėjimai, jeigu: - gyventojas šiuos prizus ir laimėjimus gauna ne iš subjektų, nurodytų GPMĮ 17 str. 1 d. 37 ir 38 punktuose ir - šių prizų ir laimėjimų vertė nėra didesnė kaip 200 eurų ir - šie prizai ir laimėjimai iš to paties asmens per mokestinį laikotarpį gaunami ne daugiau kaip 6 kartus. 2. Tokiais prizais ir laimėjimais laikomi varžybų, konkursų, parodų ar kitokių renginių metu gyventojo pinigais arba natūra gauti apdovanojimai (kai laimėtojas nustatomas pagal sėkmės principą arba pagal tam tikrų sąlygų įvykdymą). 3. Pagal GPMĮ 9 straipsnio (pajamos natūra) nuostatas gyventojo pajamomis, gautomis natūra, pripažįstamos gyventojo gautos iš asmens, nesusijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, nepiniginės dovanos ir laimėjimai (prizai), jeigu jų vertė didesnė kaip 100 eurų. Todėl, apskaičiuojant gyventojo pajamas, įskaitoma tik tų prizų natūra vertė, kuri yra didesnė už 100 Eurų. Pavyzdžiai: 1. Gyventojas už sporto varžybas, kurias organizavo ir prizą įsteigė klubas ,,AAA“, nepriklausantis jokiai tarptautinei ar Lietuvos sporto federacijai, gavo prizą (šaldytuvą), kurio vertė yra 300 Eur. Šiuo atveju gautų prizų skaičius ne didesnis už limituojamus 6 kartus per mokestinį laikotarpį, tačiau gauto prizo vertė ( 300 Eur) didesnė už 200 Eur, todėl nuo visos prizo vertės yra išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis. 2. Gyventojas iš AB (ne darbdavio) per metus natūra (ne pinigais) gavo 8 prizus, kurių vertės atitinkamai yra 50, 106, 130, 115, 120, 110, 250 ir 105 Eur. Prizas, gautas natūra, kurio vertė nėra didesnė už 100 Eur (50 Eur), nepriskiriamas gyventojo pajamoms. Todėl, nustatant apmokestinamųjų gyventojo pajamų dydį, vertinami tik 106, 130, 115, 120, 110 ir 250 Eur vertės prizai bei 105 Eur prizas, kuris viršija 6 kartų per mokestinį laikotarpį iš to paties asmens gautų prizų limitą. Neapmokestinamosioms gyventojo pajamoms priskiriami prizai, kurių vertė nėra didesnė už 200 Eur, todėl prizai, kurių vertė 106, 130, 115, 120 ir 110 Eur, laikomi gyventojo neapmokestinamosiomis pajamomis, o 250 Eur vertės prizas, kurio vertė didesnė už 200 Eur bei 105 Eur vertės prizas (kaip septintas prizas per mokestinį laikotarpį) yra apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu. Pajamų mokestis apskaičiuojamas nuo visos prizų sumos, t.y. nuo 250 Eur ir 105 Eur. 3. Parduotuvė pirkėjams, kurie perka prekių už tam tikrą sumą, organizavo konkursą, kurio pagrindinis prizas (butas) yra 43 000 Eur vertės. Kadangi šiuo atveju laimėto prizo vertė ( 43 000 Eur) yra didesnė už 200 Eur, todėl visa prizo vertė turi būti apmokestinama GPMĮ nustatyta tvarka. 4. Sportininkas už pergales rajono lygos varžybose iš rajono mero per metus natūra (ne pinigais) gavo 8 prizus, kurių vertė atitinkamai yra 40, 60 70, 100, 120, 80, 250 ir 75 Eur. Prizas, gautas natūra, kurio vertė nėra didesnė už 100 Eur (40, 60 70, 100, 80 ir 75 Eur), nepriskiriamas sportininko pajamoms. Todėl, nustatant apmokestinamųjų sportininko pajamų dydį, atsižvelgiama tik į 120 ir 250 Eur vertės prizus. Neapmokestinamosioms sportininko pajamoms priskiriami prizai, kurių vertė nėra didesnė už 200 Eur, todėl 120 Eur vertės prizas laikomas sportininko neapmokestinamosiomis pajamomis, o 250 Eur vertės prizas, kurio vertė viršija 200 Eur apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu kaip sportininko pajamos iš sporto veiklos. Pajamų mokestis apskaičiuojamas nuo visos prizo sumos, t.y. nuo 250 Eur. 4. Gyventojo iš darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens gautiems prizams (laimėjimams) taikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 39 punkte nustatyta apmokestinimo lengvata (žr. GPMĮ 17 str. 1 d. 39 punkto komentarą). 5. Šiame punkte nurodytos gyventojo pajamos priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, jeigu jos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje. Tikslinių teritorijų sąrašas pateiktas GPMĮ 2 str. 21 dalies komentare. (17 str. 1 d. 40 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-07 raštą Nr.(32.42-31-1)-RM-17372) 41) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka politinės kampanijos metu gautos ir šiai kampanijai panaudotos aukos ir dovanos; (Pagal 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymą Nr. XI-111, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Remiantis Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo (toliau - Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas) 2 straipsnio 3 punktu, Aukos – aukų gavėjams neatlygintinai perduoti pinigai, kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, informacija, turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės, neatlygintinai atlikti veiksmai ir savanoriški darbai, veiksmų rezultatai, skirti savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinei kampanijai finansuoti. 2. Politinės kampanijos metu šio įstatymo bei lydimuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka įregistruotų savarankiškų politinės kampanijos dalyvių gautos aukos bei dovanos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos, kai jos panaudotos politinei kampanijai organizuoti. Taikant GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 41 punktą, neapmokestinamosiomis pajamomis laikomos pajamos, atitinkančios aukos sąvoką nustatytą Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme. 3. Jeigu rinkimų agitacijai nepanaudotas lėšas politinės kompanijos dalyvis panaudoja asmeninėms reikmėms, jos yra priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms. (17 str. 1 d. 41 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-21 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-18304) 42) religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesniųjų valdymo institucijų) dvasininkų, religinių apeigų patarnautojų ir aptarnaujančio personalo (išskyrus asmenis, atliekančius statybos, remonto, restauravimo darbus) pajamos, gautos kaip išlaikymas, taip pat tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesniųjų valdymo institucijų) dvasininkų, religinių apeigų patarnautojų ir aptarnaujančio personalo (išskyrus asmenis, atliekančius statybos, remonto, restauravimo darbus) pajamos, gautos iš tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ar centrų už tradicinei religinei bendruomenei, bendrijai ar centrui teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, jeigu tos teikiamos paslaugos ir atliekami darbai yra susiję su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais; (Pagal 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymą Nr. XI-111, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesniųjų valdymo institucijų) dvasininkų bei religinių apeigų patarnautojų ir aptarnaujančio personalo išlaikymas – priskiriamas neapmokestinamosioms pajamoms. 11. Nuo 2007-01-01 neapmokestinamosioms pajamoms taip pat priskiriamos tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesniųjų valdymo institucijų) dvasininkų, religinių apeigų patarnautojų ir aptarnaujančio personalo pajamos, gautos iš tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ar centrų už tradicinei religinei bendruomenei, bendrijai ar centrui teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, jeigu tos teikiamos paslaugos ir atliekami darbai yra susiję su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais. 12. Asmenims, atliekantiems statybos, remonto bei restauravimo darbus, išmokamoms sumoms ši gyventojų pajamų mokesčio lengvata netaikoma. 2. Religinių apeigų patarnautojais laikomi asmenys, kurie religinių apeigų metu atlieka su apeigomis susijusius patarnavimus dvasininkams ir tikinčiųjų bendruomenei. Aptarnaujančiu personalu laikomi asmenys, kurie vykdo pareigas bei atlieka funkcijas, susijusias su religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų, vykdančių jiems būdingą veiklą, aptarnavimu, arba vykdo pareigas ir atlieka funkcijas, susijusias su religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams būdingos veiklos vykdymu. Religinei bendrijai, bendruomenei ir centrui būdinga veikla paprastai yra kulto organizavimas, tinkamas dvasininkų, vienuolių ir kitų tarnautojų išlaikymas, religinis ugdymas ir švietimas, religinės informacijos skleidimas, socialinė ir karitatyvinė veikla. Darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių sąvoka paaiškinta GPMĮ 2 str. straipsnio komentare (žr. GPMĮ 2 str. 31 dalies komentarą). Pavyzdžiai: 1. Religinėse bendruomenėse, bendrijose ir centruose dirbantys dvasininkai, taip pat religinių apeigų patarnautojai (pvz., vargonininkai) yra išlaikomi iš religinės bendruomenės ar bendrijos lėšų, taip pat gauna išlaikymą tiesiogiai iš tikinčiųjų už religinius patarnavimus ir kulto ceremonijas. Gautos išlaikymo sumos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos. 2. Religinės bendruomenės dvasininkas dėsto tikybos pamokas valstybinėje švietimo įstaigoje ir iš švietimo įstaigai skirtų savivaldybės biudžeto lėšų už šį darbą gauna atlygį. Dvasininkui švietimo įstaigos išmokėta atlygio už darbą suma nepriskiriama neapmokestinamosioms pajamoms pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 42 punktą ir apmokestinama kaip pajamos, susijusios su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais. 3. Religinės bendrijos ūkinės veiklos apskaitą tvarko pasamdyta buhalterė, kuriai atlygis už atliekamą darbą mokamas iš bendrijos lėšų. Buhalterės, kaip religinę bendriją aptarnaujančio personalo, už atliekamą darbą gautas atlygis gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamas. 4. Religinės bendrijos interesams atstovauja advokatas, su kuriuo sudaryta teisinės pagalbos sutartis. Už jo atliktas paslaugas bendrija moka teisinės pagalbos sutartyje nustatytą atlygį. Advokato iš religinės bendrijos gautos pajamos nepriskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 42 punktą ir apmokestinamos kaip individualios veiklos pajamos. 3. Ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, kurios mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, laikomos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusiomis pajamomis, kurios apmokestinamos, taikant GPMĮ 6 str. 3 dalyje nuo 2009-01-01 nustatytą - 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. 4. Šiame punkte nurodytos gyventojo pajamos priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, jeigu jos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje. Tikslinių teritorijų sąrašas pateiktas GPMĮ 2 str. 21 dalies komentare. (17 str. 1 d. 42 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-21 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-18304) 43) pavėluoto mokėjimo palūkanos, kurios numatytos atsiskaitymą už žemės ūkio produkciją reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose; (Pagal 2010 m. spalio 14 d. GPMĮ 17 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XI -1063, įsigalioja nuo 2011 metų sausio 1 d., taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2011 ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Nuo 2011 m. sausio 1 d. pagal šio punkto nuostatas gyventojo neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos pavėluoto mokėjimo palūkanos, kurios numatytos atsiskaitymą už žemės ūkio produkciją reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose. 2. Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją sąlygas ir tvarką reglamentuoja 1999 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas Nr. VIII-1422 (toliau – AŽŪPĮ)) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 6 d. nutarimas Nr. 393 ,,Dėl atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją ir jos įkainojimo terminų patvirtinimo“ (toliau - Nutarimas). 3. Pagal AŽŪPĮ nuostatas pavėluoto mokėjimo palūkanos mokamos žemės ūkio produkcijos pardavėjui, vykdančiam ūkinę ir (arba) komercinę veiklą (ūkininkui ar kitam fiziniam asmeniui), kai žemės ūkio produkcijos pirkėjas neatsiskaito su juo iki Nutarime nustatyto ir (arba) žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartyje numatyto atsiskaitymo termino (įskaitant šios produkcijos įkainojimo trukmę) pabaigos. Pavėluoto mokėjimo palūkanos apskaičiuojamos ir mokamos AŽŪPĮ 7 straipsnyje nustatyta tvarka. (17 str. 1 d. 43 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-21 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-18304) 44) neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos, gautos iš šio vieneto apmokestinto pelno, neviršijančios 4 000 litų per mokestinį laikotarpį; (17 str. 1 d. 44 p. - neteko galios nuo 2009 08 04 pagal LR 2009 07 22 įstatymą Nr. XI-385) 45) jūrininkų už darbą laivo, įregistruoto Europos ekonominės erdvės valstybės jūrų laivų registre, reiso metu gautos pajamos, kaip jos apibrėžtos šio Įstatymo 14 straipsnyje; (Pagal 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymą Nr. XI-111, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Finansų ministras 2002 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 277 „Dėl Jūrininkų už darbą laivo reiso metu gautų pajamų nustatymo tvarkos patvirtinimo“ patvirtino Jūrininkų už darbą laivo reiso metu gautų pajamų nustatymo tvarką (žr. GPMĮ 14 str. komentarą). 2. Pajamos, kurias 2009 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais gauna jūrininkai už darbą laivo, įregistruoto Europos ekonominės erdvės valstybės jūrų laivų registre, reiso metu, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. 2.1. Europos ekonominės erdvės valstybėms priklauso 28 Europos Sąjungos valstybės: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Jungtinė Karalystė, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija, Kroatija ir Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija. 2.2. Europos Komisijos komunikate C(2004) 43 ,,Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos jūrų transportui“ (OL C 013, 17/01/2004, p. 0003-0012) nustatyta, kad Europos Bendrijos (atitinkamai ir Europos ekonominės erdvės) jūrų laivų registru laikomas kiekvienos Europos Bendrijos (Europos ekonominės erdvės) valstybės jūrų laivų registras ir pagal Europos Bendrijos valstybės įstatymus įsteigti tokie jūrų laivų registrai: - Danijos tarptautinis jūrų laivų registras (the Danish International Register of Shipping (DIS)), - Vokietijos tarptautinis jūrų laivų registras (the German International Shipping Register (ISR)), - Italijos tarptautinis jūrų laivų registras (the Italian International Shipping Register), - Maderos tarptautinis jūrų laivų registras (the Madeira International Ship Register (MAR)), - Kanarų salų jūrų laivų registras (the Canary Islands register). Kadangi Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo atitinkama apimtimi taikoma ir Gibraltarui, Gibraltaro jūrų laivų registras laikomas Europos Bendrijos (atitinkamai ir Europos ekonominės erdvės) jūrų laivų registru. 2.3. Pajamos, kurias gauna jūrininkai už darbą laivo reiso metu yra neapmokestinamos pajamų mokesčiu Lietuvoje, jeigu toks laivas yra įregistruotas: - bet kurios Europos Sąjungos valstybės jūrų laivų registre arba - Islandijos, Lichtenšteino ar Norvegijos jūrų laivų registre, arba - Danijos tarptautiniame jūrų laivų registre (The Danish International Register of Shipping (DIS)), Vokietijos tarptautiniame jūrų laivų registre (the German International Shipping Register (ISR)), Italijos tarptautiniame jūrų laivų registre (the Italian International Shipping Register), Maderos tarptautiniame jūrų laivų registre (the Madeira International Ship Register (MAR)), Kanarų salų jūrų laivų registre (the Canary Islands register), arba - Gibraltaro jūrų laivų registre. Pavyzdžiai: 1. Jūrininkas – nuolatinis Lietuvos gyventojas dirba Maderos tarptautiniam jūrų laivų registre registruotame laive. Jo už darbą tokio laivo reiso metu gautas darbo užmokestis yra neapmokestinamosios pajamos pagal GPMĮ 17 str. 1 dalies 45 punktą. 2. Jūrininkas – nuolatinis Lietuvos gyventojas dirba Kanados jūrų laivų registre įregistruotame laive, kurį pagal laivo nuomos be įgulos sutartį (bareboat charter) yra išsinuomojusi Lietuvoje įregistruota įmonė, todėl toks laivas laikinai yra įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre. Jūrininkui nuo už darbą tokio laivo reiso metu gauto darbo užmokesčio nereikia mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje, kadangi jo uždirbtos pajamos pagal GPMĮ 17 str. 1 dalies 45 punktą priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. 3. Jūrininkas – nuolatinis Lietuvos gyventojas dirba Graikijos jūrų laivų registre įregistruotame laive, kurį išsinuomojo ir naudoja Bahamų Sandraugoje įregistruota įmonė. Jūrininko nuo už darbą tokio laivo reiso metu gautas darbo užmokestis, remiantis GPMĮ 17 str. 1 dalies 45 punktu, neapmokestinamas pajamų mokesčiu Lietuvoje. 3. Tuo atveju, kai jūrininkas pasibaigus laivo, įregistruoto Europos ekonominės erdvės jūrų laivų registre, reisui dirba krante (ne pakrovimo ar iškrovimo darbus), jo pajamos yra apmokestinamos pajamų mokesčiu (žr. GPMĮ 6 str. komentarą). Pavyzdys. Tarkime, kad jūrininkas laivo, įregistruoto Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre, reiso metu birželio mėnesį už 12 darbo dienų gavo 2 500 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų. Pasibaigus laivo reisui, jūrininkas už birželio mėnesio 10 darbo dienų darbą krante gavo 1 200 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų. Vadinasi, birželio mėnesį jūrininkas gavo 3 700 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų. Pajamų mokesčiu neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos tik laivo reiso metu gautos pajamos. Pajamos, gautos už darbą krante 1200 Eur apmokestinamos GPMĮ nustatyta tvarka, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. (17 str. 1 d. 45 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-21 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-18304) 46) iš pensijų kaupimo bendrovės gauta pensijų išmoka pagal Pensijų kaupimo įstatymo arba kitų užsienio valstybių įstatymų, reglamentuojančių analogiškas pensijų kaupimo nuostatas; (Pagal 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymą Nr. XI-111, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Gyventojo neapmokestinamosioms pajamoms priskiriama pensijų išmoka, kuri gauta: - pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – PKĮ) nuostatas arba - pagal užsienio valstybių įstatymų nuostatas, kurios reglamentuoja analogišką PKĮ nustatytą pensijų kaupimą. 2. Pagal PKĮ nuostatas pensijų fondo dalyviui įgijus teisę gauti pensijų išmoką, t. y. sulaukus senatvės pensijos amžiaus, iš pensijų kaupimo bendrovės gauta pensijų išmoka priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms nepriklausomai nuo pensijų išmokų mokėjimo būdo, numatyto PKĮ 22 straipsnyje. 3. Pensijų išmoka, gauta iš užsienio valstybės laikoma neapmokestinamosiomis gyventojo pajamomis, jeigu ji išmokėta pagal užsienio valstybių įstatymų nuostatas, kurios nustato, kad: - pensijų fondo dalyvis pensijų fonde kaupia privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalį, - pensijų kaupimo bendrovė investuoja fondo pensijų turtą tik pagal įstatymu nustatytą tvarką, - pensijų kaupimo bendrovė išmoka pensijų fondo dalyviui pensijų išmoką tik sulaukus jam senatvės pensijos amžiaus. (Senatvės pensijos amžius - kaip tai apibrėžta užsienio valstybių, kuriose kaupiama pensija, įstatymuose). 4. Pensijų įmokų kaupimo laikotarpiu dalyviui mirus, jo asmeninėje pensijų sąskaitoje apskaičiuotas lėšas Civilinio kodekso nustatyta tvarka paveldėjusiam gyventojui šio punkto lengvata netaikoma. 5. Lengvata taip pat netaikoma, jeigu pajamos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose. Tikslinių teritorijų sąvoka bei tokių teritorijų sąrašas pateiktas 2 str. 21 dalies komentare. (17 str. 1 d. 46 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-21 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-18304) 47) iš Europos Bendrijų lėšų gautos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, kurios buvo apmokestintos mokesčiu Europos Bendrijų naudai, taip pat iš Europos Bendrijų lėšų gautos išmokos, kompensacijos ir už gyventojus mokamos įmokos, numatytos Europos Parlamento 2005 m. rugsėjo 28 d. sprendime dėl Europos Parlamento narių statuto priėmimo (2005/684/EB, Euratomas); (Pagal 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymą Nr. XI-111, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Remiantis šio punkto nuostata, gyventojų iš Europos Bendrijų lėšų gautos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu jos buvo apmokestintos mokesčiu Europos Bendrijų naudai. 2. Darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių sąvoka apibrėžta GPMĮ 2 str. 34 dalyje (žr. šios dalies komentarą). 3. Europos Bendrijos lėšos - tai Europos Bendrijų bendrasis biudžetas, kurio išlaidų dalis tenka sumoms, išmokamoms kaip atlyginimai Europos Sąjungos institucijose dirbantiems pareigūnams ir kitiems tarnautojams. Tokiomis institucijomis laikoma Europos Sąjungos Taryba, Europos Komisija, Europos Parlamentas, Teisingumo teismas, Audito rūmai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Regionų komitetas, Europos ombudsmenas, Europos pirmosios instancijos teismas ir kt. Nuo atlyginimo, kurį šios institucijos išmoka savo darbuotojams, remiantis 1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamento Nr. 260/68 nuostatomis, turi būti išskaičiuojamas mokestis Europos Bendrijų naudai. 4. Gyventojas, gaunantis su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, išmokamų iš Europos Bendrijos lėšų, pajamų mokesčio Lietuvoje nemoka, tačiau jis turi turėti ir, mokesčių administratoriui paprašius, pateikti atitinkamos Europos Sąjungos institucijos išduotą pažymą, kad atitinkamu mokestiniu laikotarpiu jis dirbo šioje institucijoje ir kad nuo jam išmokamo atlyginimo buvo išskaičiuojamas mokestis Europos Bendrijų naudai. Tokios pažymos prie gyventojo teikiamos metinės pajamų mokesčio deklaracijos pridėti nereikia. 5. Gyventojo neapmokestinamosioms pajamoms taip pat priskiriamos iš Europos Bendrijų lėšų gautos išmokos, kompensacijos ir už gyventojus mokamos įmokos, numatytos Europos Parlamento 2005 metų rugsėjo 28 dienos sprendime dėl Europos Parlamento narių statuto priėmimo (2005/684/EB, Euratomas; toliau – Europos Parlamento sprendimas). Vadovaujantis Europos Parlamento sprendimu iš Europos Bendrijos lėšų Europos Parlamento nariams gali būti mokamos: - pereinamojo laikotarpio pašalpos, išmokamos pasibaigus Europos Parlamento narių įgaliojimų laikotarpiui, - draudimo išmokos, - pensijos, tapusiems neįgaliaisiais, ir senatvės pensijos, išmokamos 63 metų amžiaus sulaukusiems buvusiems Parlamento nariams. Mirus pareigas ėjusiam Europos Parlamento nariui arba buvusiam Europos Parlamento nariui, mirties momentu turėjusiam teisę gauti pensiją, tokią pensiją turi teisę gauti Europos Parlamento nario našlė (-ys) ir išlaikytiniai vaikai (našlaičiai). Už Europos Parlamento narius iš Europos Bendrijos lėšų gali būti mokamos draudimo įmokos. Europos Parlamento nariams gali būti kompensuojamos išlaidos, patirtos ligos, nėštumo arba vaiko gimimo atvejais (tokias išmokas gali gauti ne tik Europos Parlamento nariai, bet ir buvę Europos Parlamento nariai bei asmenys, turintys teisę gauti našlio (-ės) pensiją), taip pat kompensuojamos išlaidos, kurias Parlamento nariai patyrė vykdydami savo įgaliojimus (t. y. kompensuojamos kelionių, pragyvenimo viešbučiuose ir kt. išlaidos). Nuo visų išmokų, kompensacijų ir įmokų, mokamų vadovaujantis Europos Parlamento sprendimu, Europos Parlamento nariai – nuolatiniai Lietuvos gyventojai neturi mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje. Pajamų mokesčio Lietuvoje neturi mokėti ir Europos Parlamento narių našlės ir išlaikytiniai vaikai (našlaičiai) – nuolatiniai Lietuvos gyventojai, gavę išmokas, kurios jiems buvo išmokėtos vadovaujantis Europos Parlamento sprendimu. Europos Parlamentas Europos Parlamento nariams padengia išlaidas asmeniniam personalui samdyti, kurios, vadovaujantis šiuo punktu, taip pat priskiriamos Europos Parlamento nario neapmokestinamosioms pajamoms. Atkreipiame dėmesį, kad Europos Parlamento narių padėjėjų ir kitų personalo narių iš Europos Parlamento gautos pajamos yra laikomos apmokestinamosiomis pajamomis, kurių rūšis priklauso nuo tarp Parlamento nario ir jo personalo nario sudarytos sutarties, pagal kurią personalo narys teikia paslaugas Parlamento nariui. Europos Parlamento nario asmeninio personalo narių gaunamos pajamos laikomos su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, jeigu personalo narys dirba pagal darbo sutartį, ir individualios veiklos pajamomis, jeigu personalo narys Parlamento nariui teikia paslaugas kaip nepriklausomas paslaugų teikėjas pagal paslaugų sutartį. Pajamų mokestį nuo personalo nariams, kurie yra įdarbinti Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, mokamų su darbo santykiais susijusių pajamų, pagal GPMĮ 22 straipsnį priskiriamų A klasei, išskaičiuoti ir sumokėti į Lietuvos Respublikos biudžetą privalo pats Europos Parlamento narys, t. y. jo apskaitą tvarkantis asmuo. Europos Parlamento nario asmeninio personalo narių - nuolatinių Lietuvos gyventojų, su kuriais tiesiogiai sudaro darbo sutartis ir jas tvarko Europos Parlamentas, gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos pagal GPMĮ 22 straipsnį laikomos B klasės pajamomis, nuo kurių sumokėti pajamų mokestį (jeigu jos nepriskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms) ir jas deklaruoti privalo patys pajamų gavėjai. Pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų (pagal GPMĮ 22 straipsnį priskiriamų B klasei) turi sumokėti pats personalo narys – nuolatinis Lietuvos gyventojas. (17 str. 1 d. 47 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-21 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-18304) 48) asmenų, Lietuvos Respublikoje išrinktų ar Lietuvos Respublikos valstybės institucijų sprendimu komandiruotų, perkeltų ar kitaip išsiųstų į tarptautines tarpvyriausybines organizacijas, Europos Sąjungos institucijas arba užsienio valstybines institucijas, taip pat į šių organizacijų ar institucijų rengiamas civilines tarptautines operacijas ir misijas (toliau šiame punkte – organizacijos), gaunamos išmokos, kurios skirtos šių asmenų išlaidoms, susijusioms su jų veikla šiose organizacijose, apmokėti ir kurių mokėjimą reglamentuoja šių organizacijų teisės aktai; (Pagal 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymą Nr. XI-111, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1.Šio punkto lengvata taikoma: - į tarptautines tarpvyriausybines organizacijas Lietuvos Respublikos valstybės institucijų sprendimu komandiruotiems, perkeltiems ar kitaip išsiųstiems asmenims išmokamoms išmokoms; - į Europos Sąjungos institucijas Lietuvos Respublikoje išrinktiems ar Lietuvos Respublikos valstybės institucijų sprendimu komandiruotiems, perkeltiems ar kitaip išsiųstiems asmenims išmokamoms išmokoms; - į užsienio valstybės institucijas Lietuvos Respublikos valstybės institucijų sprendimu komandiruotiems, perkeltiems ar kitaip išsiųstiems asmenims išmokamoms išmokoms; - į tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų, Europos Sąjungos institucijų ar užsienio valstybių institucijų rengiamas civilines tarptautines operacijas ir misijas Lietuvos Respublikos valstybės institucijų sprendimu komandiruotiems, perkeltiems ar kitaip išsiųstiems asmenims išmokamoms išmokoms. 2. Šio punkto lengvata taikoma tik tokioms išmokoms, kurios gaunamos tiesiogiai iš šių organizacijų ir kurių mokėjimą reglamentuoja organizacijose galiojantys teisės aktai. 3. Jeigu gyventojas nėra Lietuvos Respublikoje išrenkamas arba Lietuvos Respublikos valstybės institucijos sprendimu komandiruojamas, perkeliamas ar kitaip išsiunčiamas į organizacijas, o įsidarbina jose tiesiogiai, šio punkto lengvata jo gaunamoms išmokoms netaikoma. 4. Punkto nuostatos netaikomos, kai išmokas išmoka tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, t.y. tokios organizacijos, kuriose atstovauja ne valstybės ar šių valstybių valdymo institucijos (pvz., tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, turinčios konsultacinį statusą prie Europos Tarybos, Pasaulio paveldo miestų organizacija (Organization of World Heritage Cities), Tarptautinė vaikų teisių apsaugos organizacija (Defence for Children International), Tarptautinė nevyriausybinė pelno nesiekianti organizacija, jungianti profesionalus, dirbančius socialinėje srityje (Council of International Fellowship) ir kt.). 5. Išlaidoms, kurios gali būti laikomos susijusiomis su gyventojų veikla organizacijose, priskiriamos persikėlimo išlaidos, išlaidos tobulinimosi bei kvalifikacijos kėlimo kursams, biuro įrangos įsigijimo (nuomos) išlaidos, telekomunikacijų išlaidos, kelionių išlaidos, darbuotojų (pvz. Europos Parlamento narių padėjėjų) išlaikymui ir pan. Išmokoms, kurioms gali būti taikoma lengvata, gyventojo gaunamas darbo užmokestis nepriskiriamas. 6. Tais atvejais, kai gyventojas, gaunantis išmokas, jų visų pagal numatytą paskirtį nepanaudoja, tai likusi nepanaudota išmokų suma taip pat laikoma šio gyventojo neapmokestinamosiomis pajamomis. 7. Šio punkto nuostata taikoma apskaičiuojant 2004 ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. Pavyzdžiai: 1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, valstybės tarnautojas, 2007 m. gruodžio 19 d. Nr. 1414 vadaovaujantis Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu buvo perkeltas eiti pareigas Europos Komisijoje. Europos Komisijos galiojančiame teisės akte nustatyta tvarka jam buvo išmokėta išmoka persikėlimo išlaidoms padengti, taip pat jam mokamos išmokos, skirtos mokymosi kursų išlaidoms padengti. Kadangi tenkinamos visos GPMĮ 17 str. 1 d. 48 punkte numatytos sąlygos: - išmokos mokamos asmeniui, Lietuvos Respublikos valstybės institucijos sprendimu perkeltam į Europos Sąjungos instituciją, - išmokos yra skirtos asmens išlaidoms, susijusioms su jo veikla šioje institucijoje, padengti, - šių išmokų mokėjimą reglamentuoja institucijoje galiojantys teisės aktai, šios gyventojui išmokamos išmokos pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 48 punkto nuostatas nelaikomos jo apmokestinamosiomis pajamomis ir gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos. 2. Nuolatinis Lietuvos gyventojas yra išrinktas Europos Parlamento nariu. Vadovaujantis Europos Parlamento Darbo tvarkos taisyklėmis (The European Parliament’s Rules of Procedure) bei Biuro (vieno iš sudedamųjų Europos Parlamento organų) Taisyklėmis dėl išmokų ir išlaidų kompensavimo Parlamento nariams (Rules governing the payment of expenses and allowances to Members) gali būti būti išmokamos įvairios išmokos bei kompensacijos jų patirtoms išlaidoms padengti, pvz., išmoka kalbos ir kompiuterio kursams apmokėti, bei padėjėjui išlaikyti. Šios išmokos, vadovaujantis GPMĮ 17 str. 1 d. 48 punkto nuostatomis, laikoma jo neapmokestinamosiomis pajamomis. (17 str. 1 d. 48 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-21 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-18304) 49) įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą; (Pagal 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymą Nr. XI-111, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Delspinigių už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą dydis nustatytas Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatyme. 2. Šiame įstatyme nustatyto dydžio delspinigiai priskiriami neapmokestinamosioms pajamoms. 3. Neapmokestinamosioms pajamoms taip pat priskiriami užsienio valstybių įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą. (17 str. 1 d. 49 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-21 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-18304) 50) vieneto likvidavimo atveju vieneto dalyvio (gyventojo) turtas (pinigai), kurio šaltinis yra kompensacijos, gautos pagal Europos Sąjungos finansinės paramos Lietuvos Respublikos programas už žvejybos laivų atidavimą į metalo laužą, ir kuris laikomas vieneto dalyvio (gyventojo) turėto turto (akcijų, dalių, pajų) pardavimo pajamomis; (Pagal 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymą Nr. XI-111, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Pagal GPMĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatas (žr. 11 straipsnio komentarą) vieneto likvidavimo atveju laikoma, kad to vieneto dalyvis - gyventojas savo turėtas akcijas (dalis, pajus) parduoda likviduojamam vienetui, ir gyventojo tokiu atveju gauti pinigai (ar turtas) laikomi turto (turėtų akcijų, dalių, pajų) pardavimo pajamomis. Pagal GPMĮ 15 straipsnio nuostatas įgyvendinančias Pajamų arba išmokų apibūdinimo iš naujo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1575, apskaičiuojant gyventojų apmokestinamąsias pajamas, iš naujo apibūdinamos individualių įmonių savininkų pajamos, gautos įmonės likvidavimo atveju. Pajamos, gautos individualios įmonės likvidavimo atveju, laikomos savininko ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamomis. 2. Vadovaujantis šio punkto nuostatomis vieneto likvidavimo atveju vieneto dalyvio (gyventojo) gautas turtas (pinigai), kurio šaltinis yra kompensacijos, gautos pagal Europos Sąjungos finansinės paramos Lietuvos Respublikos programas už žvejybos laivų atidavimą į metalo laužą, ir kuris laikomas vieneto dalyvio (gyventojo) turėto turto (akcijų, dalių, pajų) pardavimo pajamomis, yra priskiriamas gyventojo neapmokestinamosioms pajamoms. 3. Lengvata taikoma likviduojant tokius vienetus, kurie gavo Europos Sąjungos paramą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą tam tikro laikotarpio Lietuvos bendrojo programavimo dokumento remiamą priemonę. 4. Vieneto dalyvio (gyventojo) gautas turtas (pinigai), kurio šaltinis nėra kompensacijos, gautos pagal Europos Sąjungos finansinės paramos Lietuvos Respublikos programas už žvejybos laivų atidavimą į metalo laužą, ir kuris laikomas vieneto dalyvio (gyventojo) turėto turto (akcijų, dalių pajų) pardavimo pajamomis, yra apmokestinamas, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. (17 str. 1 d. 50 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-21 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-18304) 51) pajamas iš žemės ūkio veiklos gaunančių gyventojų gaunamos išmokos, mokamos kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) dalyviams (nariams) skirstant šios (šio) kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) pelną, jeigu tą mokestinį laikotarpį, už kurį mokamos tos išmokos, šios (šio) kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) pelnas (ar jo dalis) apmokestinamas taikant Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 6 dalį; (Pagal 2010 m. lapkričio 23 d. GPMĮ 2, 6, 10, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI-1152, (Žin., 2010, Nr. 145-7410), taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 m. ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Kooperatinių bendrovių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas, pagal kurio nuostatas šių vienetų nariai (dalyviai), skirstant tų vienetų pelną, turi teisę gauti apyvartai proporcingas išmokas ir / arba dividendus. Taikant šiame punkte nustatytą lengvatą, apyvartai proporcingos išmokos ir dividendai suprantami taip, kaip šios sąvokos yra apibrėžtos KBĮ, taip pat kaip išmokos, išmokamos, skirstant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pelną. 2. Nuo 2010 m. sausio 1 d. gyventojo, kooperatinės bendrovės dalyvio, iš kooperatinės bendrovės gautos apyvartai proporcingos išmokos ir / arba dividendai pajamų mokesčiu neapmokestinami, jeigu: 1) išmokas gauna gyventojas, gaunantis pajamų iš žemės ūkio veiklos (žr. GPMĮ 2 straipsnio 33 dalies komentarą), ir 2) tą mokestinį laikotarpį, už kurį mokamos tokios išmokos, šios kooperatinės bendrovės pelnas, apmokestintas 5 procentų pelno mokesčio tarifu). Pavyzdžiai: 1. Tarkime, kad 2015 m. gyventojas, gaunantis pajamų iš žemės ūkio veiklos, iš kooperatinės bendrovės, kurios 2014 m. mokestinio laikotarpio dalis pelno buvo apmokestinta pagal Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 6 dalį, gavo 1500 Eur apyvartai proporcingų išmokų ir 5000 Eur dividendų. Tiek apyvartai proporcingos išmokos, tiek dividendai pajamų mokesčiu neapmokestinami, kadangi juos gavo gyventojas, gaunantis pajamų iš žemės ūkio veiklos, o dalis kooperatinės bendrovės pelno buvo apmokestinta pagal Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 6 dalį. 2. Tarkime, kad 2015 m. gyventojas, gaunantis pajamų iš žemės ūkio veiklos, iš kooperatinės bendrovės, kurios 2014 m. mokestinio laikotarpio pelnas buvo apmokestintas pagal Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 6 dalį, gavo 3000 Eur apyvartai proporcingų išmokų ir 3000 Eur dividendų. Tiek apyvartai proporcingos išmokos, tiek dividendai pajamų mokesčiu neapmokestinami, kadangi juos gavo gyventojas, gaunantis pajamų iš žemės ūkio veiklos, o kooperatinės bendrovės pelnas buvo apmokestintas pagal Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 6 dalį. 3. Apyvartai proporcingos išmokos ir / arba dividendai, išmokami kooperatinės bendrovės dalyviams, kurie arba negauna pajamų iš žemės ūkio veiklos, arba kooperatinės bendrovės pelnas, apmokestinamas ne pagal Pelno mokesčio įstatymo 5 str. 6 dalį, priskiriamos apmokestinamosioms tų gyventojų pajamoms. Tokiu atveju dividendai ir apyvartai proporcingos išmokos apmokestinami 15 procentų, pajamų mokesčio tarifu. Pavyzdžiai: 1. Tarkime, kad gyventojas, negaunantis pajamų iš žemės ūkio veiklos, 2015 m. iš kooperatinės bendrovės, kurios 2014 m. mokestinio laikotarpio pelnas buvo apmokestintas pagal Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 6 dalį, gavo 6 000 Eur dividendų. Gauti dividendai turi būti apmokestinti 15 procentų pajamų mokesčio tarifu. 2. Tarkime, kad gyventojas, gaunantis pajamų iš žemės ūkio veiklos, 2015 m. iš kooperatinės bendrovės, kurios 2014 m. mokestinio laikotarpio pelnas buvo apmokestintas ne pagal Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 6 dalį, gavo 3000 Eur dividendų ir 4000 Eur apyvartai proporcingų išmokų. Gauti dividendai ir apyvartai proporcingos išmokos apmokestinami 15 procentų pajamų mokesčio tarifu. 4. Išmokos mokėtoju gali būti tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybės vienetas – kooperatinė bendrovė (kooperatyvas). (17 str. 1 d. 51 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-21 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-18304) 52) premijos, kurias inicijuoja pelno nesiekiančios organizacijos, veikiančios Labdaros ir paramos įstatyme nurodytais visuomenei naudingais tikslais, ir kurios yra skiriamos už nuopelnus Lietuvos kultūros, visuomenės ir mokslo srityse, jeigu tokių premijų gavėjai nustatomi konkurso tvarka, o premijai nominuotų darbų vertinimo komisija sudaryta iš ne mažiau kaip 10 narių, kurių dauguma – mokslo ir studijų sistemos institucijų, įstaigų ar organizacijų ir meno kūrėjų organizacijų atstovai; (Pagal 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymą Nr. XI-111, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Pagal šio punkto nuostatas neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos gyventojo gautos premijos, kurios yra skiriamos už nuopelnus Lietuvos kultūros, visuomenės ir mokslo srityje, jeigu tenkinamos šios sąlygos: 1.1.premiją inicijuoja pelno nesiekiančios organizacijos, veikiančios Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nurodytais visuomenei naudingais tikslais, ir 1.2. tokių premijų gavėjai nustatomi konkurso tvarka, o 1.3. premijai nominuotų darbų vertinimo komisija sudaryta iš ne mažiau kaip 10 narių, kurių dauguma – mokslo ir studijų sistemos institucijų, įstaigų ar organizacijų ir meno kūrėjų organizacijų atstovai. (17 str. 1 d. 52 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-21 raštą Nr. (32.42-31-1)-RM-18304) 53) pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), jeigu jame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka; (Ši nuostata pagal 2008 m. gruodžio 23 d. GPM įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI111, įsigalioja nuo 2008-12-30, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Nuo 2009-01-01 ši lengvata taikoma, jeigu parduodamas ar kitaip perleidžiamas nuosavybėn (toliau – parduodamas) gyvenamasis būstas (individualus namas, sodo namas, butas gyvenamajame ir negyvenamajame pastate, atskiras kambarys (-iai) su bendro naudojimo patalpomis ir pan.) įskaitant gyvenamajam būstui priskirtą žemę, kuriame iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn (toliau – pardavimo) gyventojas pastaruosius 2 metus buvo deklaravęs gyvenamąją vietą teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Gyvenamajam būstui priskirta žemė − tai privačios nuosavybės teise valdomas žemės plotas, įregistruotas valstybės įmonėje Registrų centras kaip namų valdos privačios žemės sklypas (plotas, kurį užima gyvenamasis pastatas ir jo priklausiniai, sodas bei kiti želdiniai, kiemui ir daržui naudojamas žemės sklypas). 3. Lietuvoje gyventojų gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme (toliau – GVDĮ). Europos ekonominės erdvės valstybėje deklaruota gyvenamoji vieta nustatoma pagal toje valstybėje galiojančius teisės aktus. 4. Apskaičiuojant ar per pastaruosius 2 metus iki gyvenamojo būsto (įskaitant priskirtą žemę) pardavimo gyventojas buvo deklaravęs parduodamame gyvenamajame būste gyvenamąją vietą, būtina nustatyti: - kada parduodamame gyvenamajame būste gyventojas deklaravo gyvenamąją vietą; - kada gyventojas šį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę) parduoda. 5. Terminas nuo gyvenamosios vietos deklaravimo dienos iki gyvenamojo būsto (įskaitant priskirtą žemę) pardavimo skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis. Pagal GVDĮ nuostatas asmuo laikomas deklaravusiu gyvenamąją vietą nuo deklaracijos pateikimo deklaravimo įstaigai dienos. Mokesčių administratorius gali pareikalauti, kad gyventojas, pardavęs gyvenamąjį būstą, pateiktų deklaravimo duomenis patvirtinančius dokumentus. 6. Gyvenamosios vietos deklaravimo parduodamame gyvenamajame būste data gali nesutapti su to gyvenamojo būsto (įskaitant priskirtą žemę) įsigijimu gyventojo nuosavybėn. Pavyzdžiai: 1. Gyventojas A.A. 2014-09-04 deklaravo gyvenamąją vietą jam nuosavybės teise nepriklausančiame bute, t.y. bute nuosavybės teise priklausančiame kitam gyventojui (buto savininkui). 2015-10-12 Gyventojas A.A. iš buto savininko įsigijo nuosavybėn butą, kurį parduoda kito asmens nuosavybėn 2016-10-01. Šiuo atveju pajamos, gautos už buto pardavimą, neapmokestinamos, kadangi pastaruosius 2 metus iki gyvenamojo būsto pardavimo gyventojas A.A. jame buvo deklaravęs gyvenamąją vietą. 2. Tėvas ir 17 metų sūnus gyveno tėvui nuosavybės teise priklausančiame name, kuriame 2013-05-11 tėvas buvo deklaravęs savo ir nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą. Tėvui mirus sūnus paveldi namą ir 2016-01-10 jį parduoda kito asmens nuosavybėn. Pajamos, gautos už parduotą namą (įskaitant priskirtą žemę), pajamų mokesčiu neapmokestinamos, kadangi pastaruosius 2 metus iki šio namo pardavimo jame buvo deklaruota sūnaus gyvenamoji vieta. 3. 2013-10-01 sutuoktiniai bendrąja jungtine nuosavybės teise įsigijo butą, kuriame 2013-10-07 deklaravo gyvenamąją vietą tik sutuoktinė. Sutuoktinis šiame bute gyvenamąją vietą deklaravo 2016-02-12. 2016-10-15 butas parduodamas kito asmens nuosavybėn. Kadangi sutuoktinė parduodamame bute pastaruosius 2 metus buvo deklaravusi gyvenamąją vietą, tai pajamos, gautos už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio ½ buto (jeigu sutuoktiniai nebuvo nustatę kitaip) pardavimą, pajamų mokesčiu neapmokestinamos. Sutuoktinio gautos pajamos už ½ buto pardavimą (atėmus GPMĮ 19 str. nustatyta tvarka to buto įsigijimo kainą ir su šio buto pardavimu susijusias išlaidas – žr. GPMĮ 19 str. komentarą) apmokestinamos pajamų mokesčiu. 4. Gyventojas įsigyja gyvenamąjį būstą, kuriame deklaruoja gyvenamąją vietą 1,2 m.; po to išvyksta į užsienį ir ten du mėnesius deklaruoja gyvenamąją vietą. Grįžta į Lietuvą ir vėl 1,5 m. deklaruoja gyvenamąją vietą, bendras laikotarpis kai gyvenamajame būste buvo deklaruota gyvenamoji vieta iki būsto pardavimo sudaro 2,7 metus. Pastaruosius du metus ištisai gyventojas šiame būste nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos, todėl sprendžiant klausimą ar gali būti taikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 53 punkto lengvata turi būti įvertintos visos aplinkybės (pvz. kokį laikotarpį gyventojas nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos – nurodytu atveju 2 mėn. neturėtų įtakoti apskaičiuojant pastarųjų dviejų metų deklaruotos gyvenamosios vietos terminą). 5. Gyventojas įsigyja (nusiperka) gyvenamąjį būstą (namą), tačiau namui priskirtinas žemės sklypas priklauso valstybės nuosavybei. Minėtą žemės sklypą iš valstybės gyventojas įsigyja prieš parduodamas gyvenamąjį būstą, kuriame 2 metus iki jo pardavimo buvo deklaravęs nuolatinę gyvenamąją vietą. Šiuo atveju pardavus gyvenamąjį būstą (namą su priskirtu žemės sklypu) pajamos, gautos už gyvenamąjį būstą, įskaitant priskirtą žemę, priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms. 7. Lengvata netaikoma, jeigu pajamos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje. Tikslinių teritorijų sąvoka bei tokių teritorijų sąrašas pateiktas 2 str. 21 dalies komentare. (17 str. 1 d. 53 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2016-11-28 raštą Nr. (32.42-31-1E) RM-33291) 54) pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpesnį negu šios dalies 53 punkte nurodytą laiką, gautos pajamos, kurios per vienus metus nuo tokio būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn yra panaudojamos kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio gyvenamojo būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui. (Ši nuostata pagal 2008 m. gruodžio 23 d. GPM įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI111, įsigalioja nuo 2008-12-30, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Ši pajamų mokesčio lengvata taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas, gautas pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn (toliau – pardavimas) Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame: - gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpesnį negu 2 metai laiką, ir - gautos pajamos per vienus metus nuo tokio būsto pardavimo yra panaudojamos kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio gyvenamojo būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui. 2. Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo tvarkos paaiškinimai pateikti šio straipsnio 53 punkto komentare (žr. GPMĮ 17 str. 53 punkto komentarą). 3. Mokesčių administratorius gali pareikalauti, kad gyventojas, pardavęs gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), pateiktų deklaravimo duomenis patvirtinančius dokumentus, įskaitant dokumentus apie kitame gyvenamajame būste, kurio įsigijimui panaudotos parduoto gyvenamojo būsto (įskaitant priskirtą žemę) pajamos, deklaruotą gyvenamąją vietą. 4. Pajamų mokesčio lengvata taikoma visai sumai, gautai už gyvenamojo būsto (įskaitant priskirtą žemę) pardavimą, neatsižvelgiant į tai kokia suma per vienus metus buvo panaudota kito gyvenamojo būsto (įskaitant priskirtą žemę) įsigijimui. Pavyzdžiai: 1. Gyventojas 2015-01-05 įsigijo gyvenamąjį būstą (butą) už 100 000 Eur, kuriame deklaravo gyvenamąją vietą. 2015 m. kovo 19 d. šį gyvenamąjį būstą (butą) pardavė už 120 000 Eur ir 2016 vasario 23 d. įsigijo gyvenamąjį būstą (butą) už 90 000 Eur, kuriame deklaravo savo gyvenamąją vietą. Pateikdamas pajamų deklaraciją (iki 2016-05-01) gyvenamojo būsto (buto) pardavimo pajamas (120 000 Eur), gautas 2015 metais, gyventojas nurodo Neapmokestinamųjų pajamų priede 18 pajamų rūšies kodu. 2. Gyventojas už 200 000 Eur įsigijo gyvenamąjį būstą (namą, įskaitant priskirtą žemę) ir 201503-05 jame deklaravo gyvenamąją vietą. 2015-10-07 gyventojas iš kredito įstaigos paėmė paskolą, kurią panaudojo kito gyvenamojo būsto (buto) įsigijimui. Įsigytame už 150 000 Eur gyvenamajame būste (bute) gyventojas deklaravo gyvenamąją vietą. Gyvenamąjį būstą (namą, įskaitant priskirtą žemę) 2015-12-12 pardavė už 305 000 Eur sumą. Dalį gautų pajamų sumos gyventojas panaudojo paskolos, paimtos kito gyvenamojo būsto (buto) įsigijimui, grąžinimui. Pajamų mokesčio lengvata taikoma 305 000 Eur sumai, gautai už parduotą gyvenamąjį būstą (namą, įskaitant priskirtą žemę). 3. Gyventojas 2015-11-17 pardavė gyvenamąjį būstą, kuriame buvo deklaravęs gyvenamąją vietą. Kitą gyvenamąjį būstą, kuriame deklaravo gyvenamąją vietą, jis įsigijo 2016-11-12. Kadangi 2015 metais gautas pajamas nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo deklaruoti iki 2016 m. gegužės 1 d. ir iki tos datos jis dar nežino, ar per vienerius metus nuo būsto pardavimo jis įsigis kitą gyvenamąjį būstą, 2015 metais gautas gyvenamojo būsto pardavimo pajamas gyventojas deklaruoja metinės pajamų mokesčio deklaracijos Ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn apmokestinamųjų pajamų priede 18 pajamų rūšies kodu ir apskaičiuoja mokėtiną pajamų mokesčio sumą kurią sumoka į biudžetą iki 2016 gegužės 1 dienos. 2016 metais - per vienerius metus nuo gyvenamojo būsto pardavimo gautas pajamas panaudojęs kito gyvenamojo būsto įsigijimui, jis patikslina pateiktą 2015 m. metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir susigrąžina sumokėtą pajamų mokesčio sumą. 4. Gyventojas 2015 metais pardavė gyvenamąjį būstą (butą), kuriame gyvenamoji vieta buvo deklaruota trumpiau nei 2 metus. Gyventojas gavo dovanų nebaigtos statybos (baigtumas 53 proc.) namą, kurio užbaigimui gyventojas panaudoja 2015 metais parduoto gyvenamojo būsto (buto) pajamas. Tokiu atveju laikytina, kad jeigu gyventojas dovanoto būsto dalies užbaigimui (įsigijimui) per vienerius metus panaudoja parduoto gyvenamojo būsto (buto) pajamas ir naujajame gyvenamajame būste (name) deklaruoja gyvenamąją vietą, tai 2015 metais gautos nekilnojamojo turto (buto) pardavimo pajamos nepamokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. 5. Gyventojas pardavė gyvenamąjį būstą (butą), kuriame buvo deklaruota gyvenamoji vieta trumpiau nei 2 metus, per vienerius metus nuo būsto pardavimo gautas pajamas panaudojo naujo būsto įsigijimui, t.y. 2015-07-05 sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį su statybos bendrove naujo būsto įsigijimui. Statybos bendrovei pervedė įmoką (avansą). Būstas statomas 3 metus, deklaruoti gyvenamosios vietos gyventojas dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių per vienerius metus naujajame būste negali. Vadinasi, parduoto gyvenamojo būsto pardavimo pajamas jis turėtų deklaruoti 2016 m. metinėje pajamų deklaracijoje kaip apmokestinamąsias pajamas. Tais metais, kai bus išpildytas GPMĮ 17 str. 1 d. 54 punkte nustatytas reikalavimas ir naujajame būste bus deklaruota gyvenamoji vieta, gyventojas gali 2016 m. metinę pajamų deklaraciją patikslinti ir susigrąžinti pajamų mokesčio sumą, t.y. deklaruoti gyvenamojo būsto pardavimo pajamas, kaip neapmokestinamas. (17 str. 1 d. 54 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2016-11-28 raštą Nr. (32.42-31-1E) RM-33291) 55) 1 750 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios pajamos, gautos kaip atlygis teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas. (17 str. 1 d. 55 p. - LR 2014 09 23 įstatymo Nr. XII-1129 redakcija, įsigaliojo nuo 2015 01 01. Šio punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2015 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras (šiuo metu rengiamas) 2. Šio straipsnio 1 dalies 7, 8, 9, 91, 10, 11, 12, 13, 14, 141, 15, 16, 161, 17, 18, 20, 201, 23, 24, 27, 28, 30, 32, 33, 34, 36, 39, 40, 42, 46 ir 53 punktuose nustatytos lengvatos, taip pat 26 punkte nustatyta lengvata dovanojimo būdu iš kitų negu sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys, vaikaičiai ir seneliai gautoms pajamoms netaikomos, jeigu gyventojo atitinkamos pajamos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje. (17 str. 2 d. - LR 2013 12 12 įstatymo Nr. XII-663 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 12 30. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Šio straipsnio 1 dalies 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 141, 15, 16, 161, 17, 18, 20, 201, 23, 24, 27, 28, 30, 32, 33, 34, 36, 39, 40, 42, 46 ir 53 punktuose išvardytos gyventojo pajamos priskiriamos apmokestinamosioms pajamos, jeigu jos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinė teritorija. Šio straipsnio 1 dalies 26 punkte dovanojimo būdu iš kitų gyventojų, išskyrus iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių) ir tėvų (įtėvių), nuo 2006-10-19 iš senelių, nuo 2009-01-01 ir iš brolių bei seserų, o nuo 2010-01-01 ir iš vaikaičių, gautos pajamos priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, jeigu jos gautos iš tikslinių teritorijų arba gautos dovanojimo būdu iš gyventojų, kurie gyvena tikslinėse teritorijose. 2. Tikslinių teritorijų sąrašas pateiktas GPMĮ 2 straipsnio 21 dalies komentare (žr. 2 straipsnio 21 dalies komentarą). (17 str. 2 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2014-04-07 raštą Nr.(32.42-31-1)-RM-4750) 3. Šio straipsnio 1 dalies 14 punkto lengvata taikoma, kai įmokos mokamos pagal iki 2004 m. balandžio 30 d. sudarytas sutartis, kai įmokų gavėjas nėra tikslinėse teritorijose įregistruotas ar kitaip organizuotas užsienio vienetas, ir pagal nuo 2004 m. gegužės 1 d. sudarytas sutartis, kai įmokų gavėjas yra vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje. (Ši nuostata pagal 2009 m. gruodžio 9 d. GPM įstatymo 17,38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI-541, Žin., 2009, Nr. 153-6882, įsigalioja nuo 2009-12-28, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąsias pajamas) Komentaras 1. Šio straipsnio 1 d. 14 punkte nustatytos lengvatos darbdavio mokamoms įmokoms darbuotojo naudai taikymo sąlygos paaiškintos šio punkto komentare. 2. Darbuotojo naudai darbdavio mokamos įmokos pagal iki 2004 m. balandžio 30 d. sudarytas sutartis priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu įmokų gavėjas nėra tikslinėse teritorijose įregistruotas ar kitaip organizuotas užsienio vienetas. Tikslinių teritorijų sąvoka bei tokių teritorijų sąrašas nurodyti GPMĮ 2 str. 21 dalies komentare. 3. Darbuotojo naudai darbdavio mokamos įmokos pagal nuo 2004 m. gegužės 1 d. sudarytas sutartis priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu įmokų gavėjas vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje. 4. Europos ekonominės erdvės valstybėms priklauso 28 Europos Sąjungos valstybės narės (Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Didžioji Britanija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija, Bulgarija, Rumunija, Kroatija) ir Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija. (17 str. 3 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2014-02-25 raštą Nr. (32-42-31-1)-RM-2520) 4. Šio straipsnio 1 dalies 141 punkte nustatyta lengvata taikoma, kai įmokų gavėjas yra vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje. (17 str. 4 d. - LR 2013 04 23 įstatymo Nr. XII-251 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 05 07. Šios dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2013 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Šio straipsnio 1 d. 14¹ punkte nustatytos lengvatos taikymo sąlygos paaiškintos šio punkto komentare. 2. Darbuotojo naudai darbdavio mokamos įmokos pagal nuo 2013 m. sausio 1 d. sudarytas sutartis priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu įmokų gavėjas vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje. 2. Europos ekonominės erdvės valstybėms priklauso 28 Europos Sąjungos valstybės narės (Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Didžioji Britanija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija, Bulgarija, Rumunija, Kroatija) ir Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija. (17 str. 4 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2014-02-25 raštą Nr. (32-42-31-1)-RM-2520) 5. Šio straipsnio 1 dalies 20 punkte nustatyta lengvata nenuolatiniam Lietuvos gyventojui gali būti taikoma tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją. (17 str. 5 d. papildyta - LR 2013 12 12 įstatymo Nr. XII-663 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 12 30. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) 6. Šio straipsnio 1 dalies 9, 91 ir 10 punktuose nustatytos lengvatos taikomos, jeigu draudimo sutartyje numatytas naudos gavėjas nesikeitė nuo draudimo sutarties sudarymo datos, išskyrus atvejus, kai naudos gavėjas buvo pakeistas dėl naudos gavėjo mirties ar dėl santuokos pabaigos (pradžios), arba jeigu naudos gavėjas – savo vaikas (įvaikis, globotinis) buvo pakeistas kitu savo vaiku (įvaikiu, globotiniu), taip pat jeigu naudos gavėjas keitėsi iki 2016 m. gruodžio 31 d. (Pagal 2016 m. gruodžio 22 d Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX1007 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-170, taikomą nuo 2017 m. sausio 1 d.) Komentaras 1. Šio straipsnio 1 dalies 9, 91 ir 10 punktai nustato atvejus, kada gyventojo gauta draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, kurioje numatyta, kad išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms. Lengvatų taikymas paaiškintas šių punktų komentare (Žr. GPMĮ 17 str. 1 d. 9, 91, 10 punktų komentarą). 2. Nuo 2017-01-01 šio straipsnio 1 dalies 9, 91 ir 10 punktuose nustatytos lengvatos taikomos, jeigu draudimo sutartyje numatytas naudos gavėjas nesikeitė nuo draudimo sutarties sudarymo datos, išskyrus atvejus kai: - naudos gavėjas buvo pakeistas dėl naudos gavėjo mirties ar, dėl santuokos pabaigos (pradžios) arba, - jeigu naudos gavėjas – savo vaikas (įvaikis, globotinis) buvo pakeistas kitu savo vaiku (įvaikiu, globotiniu), taip pat, - jeigu naudos gavėjas keitėsi iki 2016 m. gruodžio 31 d. 3. Draudimo įmonė, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, kuris pagal GPMĮ nuostatas turi prievolę teisingai apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų mokestį, nuo 201701-01, išmokėdama išmokas, kurios atitinka šio straipsnio 1 dalies 9, 91 ir/ar 10 punktuose nustatytas sąlygas, spręsdama dėl išmokos priskyrimo neapmokestinamosioms/apmokestinamosioms pajamoms įvertina, ar nuo sutarties sudarymo datos iki draudžiamojo įvykio, kuriam įvykus, išmokama išmoka, buvo keičiamas naudos gavėjas, kada buvo keičiamas naudos gavėjas ir dėl kokių priežasčių. 4. Naudos gavėjas suprantamas taip, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme (toliau – DĮ). Apribojimas dėl naudos gavėjo keitimo taikomas sutarties sudarymo metu DĮ nustatyta tvarka sutartyje numatytam naudos gavėjui, kuris turi teisę gauti draudimo išmoką, įvykus draudimo sutartyje numatytam draudžiamajam įvykiui, išskyrus naudos gavėją, paskirtą mirties atveju. Apdraustojo mirties atveju gauta išmoka priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 13 punktą (žr. GPMĮ 17 str. 1 d. 13 punkto komentarą). 5. Sąlyga „..jeigu draudimo sutartyje numatytas naudos gavėjas nesikeitė nuo draudimo sutarties sudarymo datos..“ reiškia, kad draudimo išmoka išmokama asmeniui, kuris naudos gavėju buvo paskirtas (nurodytas) draudimo sutarties sudarymo metu. Jeigu išmoka pagal draudimo sutartį išmokama asmeniui, kuris naudos gavėju buvo ne nuo sutarties sudarymo datos (naudos gavėjas keitėsi po sutarties sudarymo datos) laikytina, kad paminėta sąlyga netenkinama ir jam išmokama išmoka negali būti priskirta neapmokestinamosioms pajamoms pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 9, 91 ir 10 punktus, išskyrus šio komentaro 6 ir 7 punktuose paaiškintas išimtis. 6. Sąlyga „naudos gavėjas buvo pakeistas dėl naudos gavėjo mirties ar dėl santuokos pabaigos (pradžios)“ tenkinama tada, kai civilinės būklės aktas yra patvirtintas juridinę galią turinčiu dokumentu, išduotu Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinės būklės aktų registravimo tvarka Lietuvoje nustatyta 2015 m. gruodžio 3 d. LR civilinės būklės aktų registravimo įstatyme Nr. XII-21111 (toliau – Įstatymas), įsigaliojusiame 2017-01-01. Civilinės būklės aktas gali būti pagrindžiamas iki Įstatymo įsigaliojimo išduotu civilinės būklės aktų įrašo įregistravimo liudijimu arba nuo 2017-01-01 išduotu civilinės būklės akto įrašą liudijančiu išrašu arba. 7. Sąlyga „..jeigu naudos gavėjas – savo vaikas (įvaikis, globotinis) buvo pakeistas kitu savo vaiku (įvaikiu, globotiniu), ir sąlyga ,,.. jeigu naudos gavėjas keitėsi iki 2016 m. gruodžio 31 d.“ neturi būti piktnaudžiaujama. 8. GPMĮ 17 straipsnio 6 dalies apribojimas taikomas tiek fizinių, tiek juridinių asmenų sudarytoms gyvybės draudimo sutartims. Pavyzdžiai: 1. Gyventojas 2012-05-04 sudarė 5 metų termino gyvybės draudimo sutartį, kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui. Pasibaigus sutarties terminui, naudos gavėjui 2017-05-05 išmokama 5000 Eur draudimo išmoka. Išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra sulaukęs 55 metų. Išmokama išmoka atitinka GPMĮ 17 str. 1 d. 9 punkte nustatytas sąlygas ir išmoką gauna gyventojas, kuris naudos gavėju paskirtas nuo sutarties sudarymo datos. Tokiu atveju visa gauta suma - 5000 Eur, priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 9 punktą. Tarkime, pagal nurodytas sąlygas atitinkančią sutartį nustatoma, kad išmoką gauna gyventojas (išskyrus – vaiką, įvaikį, globotinį), kuris naudos gavėju paskirtas ne nuo sutarties sudarymo datos. Tokiu atveju GPMĮ 17 str. 1 d. 9 punkte nustatyta mokesčio lengvata netaikoma. Gauta išmoka apmokestinama GPMĮ nustatyta tvarka. 2. Gyventojas 2006-02-02 sudarė 15 m. gyvybės draudimo sutartį, kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui. Naudos gavėju gyventojas paskyrė savo nepilnametį vaiką. 2017-01-02, vaikui sulaukus pilnametystės, buvo pakeistos draudimo sutarties sąlygos ir jis buvo paskirtas tiek draudėju, tiek naudos gavėju. 2017-05-10 sutartis nutraukiama ir išmokama 10 000 Eur išmoka. Išmoką gavęs gyventojas yra jaunesnis kaip 26 metų. Išmokama išmoka atitinka GPMĮ 17 str. 1 d. 10 punkte nustatytas sąlygas ir nustatoma, kad išmoką gauna gyventojas, kuris naudos gavėju paskirtas nuo sutarties sudarymo datos. Tokiu atveju visa gauta suma - 10 000 Eur, priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 10 punktą. 3. UAB „X“ 2013-01-15 sudarė gyvybės draudimo sutartį, kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui ir mokėjo įmokas darbuotojo naudai. 2018-04-30 metais buvo pakeistos draudimo sutarties sąlygos ir draudėju, įmokų mokėtoju tapo pats gyventojas, kuris tęsė įmokų mokėjimą savo naudai. 2018-12-20 sutartis nutraukiama ir naudos gavėjui išmokama 30 000 Eur išmoka. Išmokos gavimo momentu gyventojui yra nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis. Išmokama išmoka atitinka GPMĮ 17 str. 1 d. 10 punkte nustatytas sąlygas ir gyventojo gauta išmoka- 30 000 Eur priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 91 punktą, kadangi naudos gavėju jis buvo nuo sutarties sudarymo datos. 4. Gyventojas 2011-05-04 sudarė 10 metų termino gyvybės draudimo sutartį, kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, ir naudos gavėju paskyrė savo nepilnametį vaiką. 2015-01-05 gyventojas draudėjo teises pagal draudimo sutartį perdavė savo žmonai, kadangi ji perėmė įmokų mokėjimą. 2017-04-17 draudimo sutartis nutraukiama, išmokama 4000 Eur išmoka, ją gauna gyventoja, kuri yra sulaukusi 55 metų. Išmokama išmoka atitinka GPMĮ 17 str. 1 d. 9 punkte nustatytas sąlygas, naudos gavėju paskirtas nepilnametis vaikas nebuvo keistas nuo sutarties sudarymo datos. Tokiu atveju visa gauta suma - 4000 Eur, priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 9 punktą. (17 str. 6 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2017-09-21 raštą Nr. (32.42-31-1E)RM-29450) 18 straipsnis. Leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu 1. Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis arba uždirbtomis individualios veiklos pajamomis susijusios nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla per nuolatinę bazę, leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis arba uždirbtomis individualios veiklos pajamomis susijusios nenuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. (papildyta pagal 2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-111 redakciją, Žin., 2008, Nr. 149-6033, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas (toliau – gyventojas) vykdantis individualią veiklą, gavęs arba uždirbęs pajamų iš šios veiklos, gali jas sumažinti leidžiamais atskaitymais, t. y. patirtomis išlaidomis, kurios yra susiję su tų pajamų gavimu arba uždirbimu. Leidžiamais atskaitymais gali būti perparduodamų prekių, medžiagų, žaliavų, detalių ir kt. įsigijimo išlaidos, veikloje naudojamo turto nuomos, reklamos, palūkanų, įrankių įsigijimo, samdomų darbuotojų darbo užmokesčio išlaidos, socialinio draudimo įmokos, sveikatos draudimo įmokos, privalomos rinkliavos, mokesčiai ir kitos išlaidos, susijusios su individualios veiklos pajamomis. Tai reiškia, kad leidžiamiems atskaitymams priskiriamos visos su individualios veiklos pajamomis susijusios patirtos įprastinės tai veiklai išlaidos, kurių atskaitymas iš pajamų nėra ribojamas arba draudžiamas pagal šio straipsnio nuostatas, ar kurių atskaitymui Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu susijusių išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams bei jų apskaičiavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministras 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 303 (Žin., 2002, Nr. 95-4149; toliau – Aprašas) nenustatyta kitokių specialių taisyklių. Pažymėtina, kad komentuojamoje dalyje bei Apraše nustatyta individualios veiklos išlaidų atskaitymo iš pajamų tvarka nuo 2010 m. taikoma tik jeigu gyventojas nesinaudoja šio straipsnio 12 dalyje numatyta galimybe atskaityti iš pajamų preziumuojamų išlaidų sumos (žr. GPMĮ 18 str. 12 dalies komentarą). 2. Apraše detalizuota leidžiamų atskaitymų sąvoka, pagal kurią, gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis, kai individualios veiklos pajamas gyventojas pripažįsta pinigų principu, arba uždirbtomis, jei gyventojas pagal GPMĮ 8 straipsnio 5 dalį pajamas pripažįsta pagal kaupimo apskaitos principą (žr. GPMĮ 8 str. komentarą), individualios veiklos pajamomis susijusios gyventojo padarytos įprastinės šiai veiklai išlaidos (išlaidų dalis, tenkanti per mokestinį laikotarpį gautoms (uždirbtoms) pajamoms), jeigu Apraše nenustatyta kitaip. Jeigu su einamuoju mokestiniu laikotarpiu gautomis (uždirbtomis) pajamomis susijusios išlaidos, patirtos prieš tai buvusiu mokestiniu laikotarpiu, buvo panaudotos ne prekybos veikloje, kur galima nustatyti konkrečių parduotų prekių įsigijimo kainą, o gamybos veikloje, tai gyventojas einamojo mokestinio laikotarpio parduotų pagamintų produktų įsigijimo kainą, gali apsiskaičiuoti pagal faktiškai patirtas ir dokumentais pagrįstas išlaidas bei laisvos formos aktu įforminti pats, atsižvelgdamas į tai kiek tos patirtos išlaidos yra susijusios su einamuoju mokestiniu laikotarpiu gautomis (uždirbtomis) pajamomis. Pavyzdžiai: 1. Tarkime, kad gyventojas per mokestinį laikotarpį pardavė 1000 vienetų kuprinių po 20 Lt, bendra suma 20000 Lt. Šias kuprines jis įsigijo po 15 Lt, iš viso nusipirko 1500 vienetų. Kadangi pardavė 1000 vienetų, tai ir išlaidoms gali priskirti 1000 vienetų įsigijimo kainą bendrai sumai 15000 Lt. Kitą mokestinį laikotarpį pardavęs likusias kuprines, leidžiamiems atskaitymams priskirs jų įsigijimo sumą. 2. Tarkime, kad 2009 m. ūkininkas, kurio ūkio valda viršija 14 ekonominio dydžio vienetų, apsiskaičiavo, kad prikulti vieną toną grūdų jam 2008 m. kainavo 300 Lt (sėkla, trąšos, herbicidai, degalai sėjai, laukų priežiūrai ir derliaus nuėmimui). Visos išvardintos išlaidos yra pagrįstos dokumentais. Ūkininkas 2008 m. prikūlė 500 tonų grūdų, 100 tonų pardavė 2008 m. ir gavo 35000 Lt, 350 tonų pardavė 2009 m. ir gavo 140000 Lt, o likusias 50 tonų pasiliko savo reikmėms. Ūkininkas deklaruodamas 2009 m. pajamas iš 2009 m. gautų pajamų (140000 Lt) galės atimti 350 tonų grūdų savikainą, t.y. 105000 Lt (350 x 300). 3. Tarkime, kad gyventojas 2006 - 2008 metais nusipirko 7 žemės sklypus, kuriuos parduoda 2009 metais. Laikoma, kad gyventojas 2009 m. vykdo individualią veiklą (neatsižvelgiant į tai, kad jis nustatyta tvarka nebuvo įregistravęs individualios veiklos). Gyventojas galės iš individualios veiklos pajamų, gautų už parduotą turtą, atimti žemės sklypų įsigijimo kainas, bei kitas patirtas įprastines šiai veiklai vykdyti išlaidas. 3. Leidžiamų atskaitymų, susijusių su nenuolatinio Lietuvos gyventojo per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu, pripažinimo ir jų apskaičiavimo tvarką nustato Nenuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų gavimu arba uždirbimu susijusių išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams bei jų apskaičiavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 304. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla per nuolatinę bazę, leidžiamais atskaitymais laikomi leidžiami atskaitymai, nustatyti nuolatiniam Lietuvos gyventojui, kuris verčiasi individualia veikla, jeigu Aprašas nenustato ko kita. Šie leidžiami atskaitymai apskaičiuojami ir atskaitomi iš per mokestinį laikotarpį faktiškai gautų arba uždirbtų per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamų ta pačia tvarka kaip ir nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133 patvirtintos Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių nuostatos netaikomos kai gyventojas vykdo turto pardavimo individualią veiklą. 5. Gyventojas gali ilgalaikio turto įsigijimo išlaidas (plačiau žr. šios dalies komentaro 11 punkte) priskirti leidžiamiems atskaitymams. Ilgalaikiu turtu laikomas toks gyventojui nuosavybės teise priklausantis arba gautas pagal pirkimo – pardavimo ar finansinės nuomos (lizingo) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, turtas ar jo dalis (toliau – turtas), kuris naudojamas gyventojo individualios veiklos pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienus metus ir kurio įsigijimo kaina yra ne mažesnė už gyventojo nusistatytą ir deklaruotą mokesčio administratoriui centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka kainą. 6. Nėra tiksliai nustatyta, nuo kokios sumos turtas laikomas ilgalaikiu, nes jis šiai kategorijai priskiriamas atsižvelgiant ne tik į jo kainą, bet ir pobūdį bei naudojimo laiką. Todėl ilgalaikiam turtui priskiriamas toks turtas, kuris atitinka du kriterijus: - turtas ilgiau kaip vienerius metus turi būti naudojamas gyventojo pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ir - turto kaina turi būti ne mažesnė už gyventojo kiekvienai turto grupei nusistatytą minimalią kainą. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje yra pateiktos ilgalaikio turto grupės. Gyventojas kiekvienai turto grupei nusistato minimalią kainą. Gyventojas gali kiekvienai turto grupei arba visoms ilgalaikio turto grupėms nusistatyti vieną kainą atsižvelgdamas į tą ilgalaikio turto grupę, kuriai priskiriamų turto vienetų įsigijimo kaina yra mažiausia. Pavyzdys. Tarkime, kad gyventojas nusistatė, kad kompiuterinė technika prie ilgalaikio turto bus priskiriama tada, kai veikloje bus naudojama ilgiau kaip vienerius metus ir jos kaina bus ne mažesnė nei 1000 Lt. Įsigijęs kompiuterinę techniką už 800 Lt, prie ilgalaikio turto jos priskirti negalės. 7. Gyventojas, prieš pradėdamas individualioje veikloje naudoti ilgalaikį turtą, mokesčių administratoriui turi pateikti Fizinio asmens pranešimo apie ilgalaikio turto ar jo dalies priskyrimą vykdomai individualiai ir / arba ekonominei veiklai FR0457 formą, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 372 (toliau – FR0457 forma). Jeigu gyventojas, prieš pradėdamas savo veikloje naudoti ilgalaikį materialųjį turtą ir nematerialųjį turtą, nepateikia FR0457 formos, tai jis to ilgalaikio turto įsigijimo, eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo išlaidas individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams teisės aktuose nustatyta tvarka galės priskirti tik nuo to mėnesio, kurį FR0457 forma buvo pateikta. 8. Gyventojas leidžiamiems atskaitymams gali priskirti individualios veiklos turto įsigijimo išlaidas (apskaičiuodamas to turto nusidėvėjimą (amortizaciją)), jei tas turtas (atitinkama dalis):  priklauso gyventojui nuosavybės teise arba gautas pagal pirkimo – pardavimo ar finansinės nuomos (lizingo) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, ir  faktiškai naudojamas individualioje veikloje, ir   yra nurodytas mokesčių administratoriui pateiktoje FR0457 formoje, ir nepriskiriamas ilgalaikiam turtui, kurio įsigijimo išlaidos leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos (žr. 18 str. 3 dalies komentarą). Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto įsigijimo išlaidos vieno iš sutuoktinių individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos tik esant kito sutuoktinio sutikimui šį turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti kaip individualios veiklos turtu. Ankstesniame sakinyje minimo sutikimo turinys, forma, saugojimo ir pateikimo mokesčio administratoriui tvarka nustatyta FR0457 formos pildymo taisyklėse. Nesant minėto sutikimo, apskaičiuota ilgalaikio turto, naudojamo individualioje veikloje, įsigijimo kaina mažinama 50 procentų. Sutuoktinio sutikimas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo kaip individualios veiklos turtu vieno iš sutuoktinių vykdomoje individualioje veikloje yra laisvos formos dokumentas, kuriame turi būti nurodyta dėl kokio turto šis sutikimas yra surašytas ir abiejų sutuoktinių rekvizitai (vardas, pavardė, parašas). Ankstesniame sakinyje minimas sutikimas turi būti saugomas kartu su kitais individualios veiklos apskaitos dokumentais pajamoms ir išlaidoms pagrįsti, teisės aktuose nustatytą laiką. Pavyzdys. Tarkime, kad gyventojas 2009 metais nustatyta tvarka įregistravęs vykdė individualią veiklą ir joje naudojo presavimo stakles, priklausančias abiem sutuoktiniams kaip jungtinės nuosavybės turtas, kurių įsigijimo kaina yra 40 000 Lt, gyventojui priklausančias šlifavimo stakles, kurių įsigijimo kaina 15 000 Lt, bei sutuoktinei priklausančias drožimo stakles, kurių įsigijimo kaina 15 000 Lt. Mokesčių administratoriui pateiktoje FR0457 formoje nurodyta, kad individualioje veikloje šlifavimo staklės naudojamos 70%, o drožimo ir presavimo staklės – 90%. Drožimo staklių nusidėvėjimas negali būti priskirtas leidžiamiems atskaitymams, nes jos yra ne gyventojo, bet sutuoktinės nuosavybė. Leidžiamiems atskaitymams priskiriama šlifavimo staklių nusidėvėjimo dalis, atitinkanti naudojamą individualioje veikloje, t.y. 70%. Leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriama visa presavimo staklių nusidėvėjimo dalis atitinkanti naudojamą individualioje veikloje, t.y. 90%, kadangi yra gyventojo sutuoktinės sutikimas šį turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti kaip individualios veiklos turtu. Jeigu šio sutikimo nebūtų, gyventojo individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams galėtų būti priskiriama ne daugiau kaip 50% nustatyta tvarka apskaičiuotos presavimo staklių įsigijimo išlaidų sumos, šiuo atveju – ne daugiau 45%. 9. Jeigu paaiškėja, kad kuri nors individualios veiklos ilgalaikio turto įsigijimo kainos dalis nebus apmokėta, o ji kaip išlaidos buvo atskaityta iš gyventojo individualios veiklos pajamų, tai ta neapmokėta, tačiau atskaityta įsigijimo kainos dalimi didinamos gyventojo individualios veiklos pajamos tą mokestinį laikotarpį, kurį paaiškėjo, kad ji nebus apmokėta. Pavyzdys. Tarkime, kad gyventojas 2008 m. sausio mėn. įsigijo kompiuterį už 10000 Lt. Su pardavėju jis sudarė sutartį, kad už kompiuterį apmokės dalimis per 4 metus. Nors už kompiuterį visa suma nesumokėta, gyventojas įsigijimo išlaidoms galės priskirti 10000 Lt kompiuterio įsigijimo kainą. Pardavėjas 2011 metų pradžioje padarė gyventojui nuolaidą ir leido nesumokėti likusio 1000 Lt. Jeigu gyventojas per tuos metus įsigijimo išlaidoms pagal nustatytą nusidėvėjimo normatyvą priskyrė 10000 Lt, tai 2011 metais jis savo individualios veiklos pajamas turės didinti 1000 Lt. 10. Ilgalaikio turto, išskyrus žemę ir turtą nurodytą šio straipsnio 3 dalies 1 - 4 punktuose, įsigijimo išlaidos gali būti atimamos iš individualios veiklos pajamų lygiomis dalimis per laikotarpį, ne trumpesnį nei tai turto grupei Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytas nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvas. Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytas nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvas pradedamas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį ilgalaikis turtas pradėtas naudoti individualioje veikloje. Pažymėtina, kad ilgalaikis turtas, kuris yra registruojamas atitinkamo turto registre, tam tikrai ilgalaikio turto grupei, kaip numatyta Pelno mokesčio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, gali būti priskiriamas atsižvelgiant vien tik į tokio turto naudojimo paskirtį. Be to, Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatyti nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai nustato trumpiausius galimus atitinkamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) laikotarpius, todėl individualią veiklą vykdantys gyventojai gali pasirinkti ilgalaikį turtą nudėvėti (amortizuoti) ir per ilgesnį laiką. Ankstesniame sakinyje minima nuostata dėl ne trumpesnių nei Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytų nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvų taip pat taikoma apskaičiuojant sąlyginį nusidėvėjimą (amortizaciją). Sąlyginis nusidėvėjimas (amortizacija) skaičiuojamas pagal gyventojo nusistatytą nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvą, o likusi apskaičiuota ilgalaikio turto įsigijimo kaina (iš dokumentuose nurodytos kainos atėmus sąlyginį nusidėvėjimą (amortizaciją)) nudėvima (amortizuojama) per gyventojo nusistatytą laikotarpį, kuris gali būti sutrumpintas sąlyginio nusidėvėjimo trukme, tačiau likęs nusidėvėjimo (amortizacijos) laikotarpis negali būti trumpesnis nei atitinkamai turto grupei Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytas nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvas. Pavyzdžiai: 1. Tarkime, kad gyventojas įsigijo ir pradėjo naudoti individualioje veikloje (t.y. pateikė mokesčių administratoriui FR0457 formą) sandėlį 2009 metų vasario mėn., o stakles 2009 metų rugsėjo mėn. Gyventojas sandėlio nusidėvėjimą skaičiuos nuo 2009 metų vasario 1 d., o staklių – nuo 2009 rugsėjo 1 dienos. 2. Tarkime, kad gyventojas 2009 metais savo individualiai veiklai priskyrė krovininį automobilį, kurį įsigijo 2007 metais. Gyventojas minėtam automobiliui nusistatė 12 metų nusidėvėjimo normatyvą. Gyventojas paskaičiuos sąlyginį to automobilio nusidėvėjimą už 2 metus (nuo 2007 iki 2009), o likusią įsigijimo išlaidų dalį nudėvės per 10 metų. 3. Tarkime, kad gyventojas 2009 metais savo individualiai veiklai priskyrė priekabą, kurią įsigijo 2002 metais. Gyventojas priekabai nusistatė 10 metų nusidėvėjimo normatyvą. Gyventojas paskaičiuos sąlyginį tos priekabos nusidėvėjimą už 7 metus (nuo 2002 iki 2009) ir likusią įsigijimo išlaidų dalį nudėvės per ne trumpesnį nei 4 metų terminą, kadangi Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytas trumpiausias normatyvas priekaboms yra 4 metai. 11. Ilgalaikio turto įsigijimo išlaidomis laikoma turto įsigijimo kaina (su PVM, jei turto įsigijimo momentu gyventojas nėra PVM mokėtojas) neatsižvelgiant į jos faktinį apmokėjimą. Jeigu ilgalaikis turtas priskiriamas individualios veiklos turtui ne tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu, kurį įsigytas, nustatant jo įsigijimo išlaidas, kurios gali būti atskaitomos iš pajamų, iš ilgalaikio turto įsigijimo dokumentuose, turinčiuose juridinę galią, nurodytos kainos atimama tos kainos dalis, atitinkanti to ilgalaikio turto sąlyginio nusidėvėjimo (amortizacijos) per laikotarpį nuo jo įsigijimo iki to mokestinio laikotarpio, kurį ilgalaikis turtas buvo deklaruotas kaip individualios veiklos turtas, sumą, kuri apskaičiuojama vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 18 straipsnio 11 dalies nuostatomis. Leidžiamiems atskaitymams priskiriama įsigijimo išlaidų dalis apskaičiuojama koreguojant tam mokestiniam laikotarpiui tenkančią įsigijimo išlaidų dalį, apskaičiuotą pagal nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, pagal mėnesių skaičių, kurį tas turtas buvo mokestiniu laikotarpiu faktiškai naudojamas individualioje veikloje. Pavyzdžiai: 1. Tarkime, kad gyventojas, vykdantis individualią veiklą, už 3600 Lt 2008-02-20 įsigyja kompiuterį ir jį 2009-04-28 priskiria individualios veiklos turtui (100 proc.), mokesčių administratoriui pateikdamas FR0457 formą. Gyventojas pasirenka kompiuterio nusidėvėjimą skaičiuoti pagal Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytą Kompiuterinės technikos nusidėvėjimo normatyvą - 3 metus (36 mėnesius). Kadangi kompiuteris pradėtas naudoti veikloje ne tą patį mokestinį laikotarpį, kada jis įsigytas, turi būti skaičiuojamas sąlyginis nusidėvėjimas. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 18 straipsnio 11 dalies nuostatas, nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio pirmosios dienos po turto naudojimo (individualios veiklos atveju – įsigijimo) pradžios (šiuo atveju nuo 2008-03-01 iki mokestinio laikotarpio pabaigos, t.y. iki 2008-12-31). Sąlyginio nusidėvėjimo trukmė šio atveju yra 10 mėnesių (nuo kovo iki gruodžio mėn.), kas atitinka 1000 Lt (3600 / 36 x 10). Vadinasi, gyventojas kompiuterio nusidėvėjimą turės skaičiuoti nuo 2600 Lt (3600 – 1000) sumos, per nusidėvėjimo terminą, ne trumpesnį nei 3 metai. 2009 m. mokestinio laikotarpio leidžiamiems atskaitymams gyventojas galės priskirti 650 Lt sumą, kuri apskaičiuojama taip: 2600 / 36 x 9. 2. Tarkime, kad gyventojas, PVM mokėtojas, 2009-01-01 individualios veiklos turtui (100 proc.), priskiria kombainą, kurį 2005-03-25 pirko už 240 000 Lt (be PVM). 100 000 Lt įsigijimo kainos kompensavo Nacionalinė mokėjimų agentūra. Gyventojo nusistatytas kombaino nusidėvėjimo normatyvas – 10 metų. Kadangi kombainas priskirtas veiklai ne tą patį mokestinį laikotarpį, kada jis įsigytas, turi būti skaičiuojamas sąlyginis nusidėvėjimas, be to įsigijimo kaina turi būti sumažinta gauta kompensacijos suma. Skaičiavimas: [(240 000 - 100 000) / 10 / 12 x 45 = 52 500]. Vadinasi, gyventojas kombaino nusidėvėjimą skaičiuos nuo 87 500 Lt sumos (240 000 – 100 000 52 500), per 6 metų terminą (10 (nusistatytas) – 4 (sąlyginis)). 12. Gyventojas atimdamas individualios veiklos ilgalaikio turto įsigijimo išlaidas turi teisę nesilaikyti Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytų nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvų, t.y. gali taikyti ir trumpesnius normatyvus nei numatyti Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: - įsigytas ilgalaikis turtas yra nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus (skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios); - įsigytas turtas gyventojo individualioje veikloje bus naudojamas ne trumpiau kaip 36 mėnesius; - įsigytas ilgalaikis turtas yra priskirtinas Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlio ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“. Jeigu įsigytas ilgalaikis turtas priklauso grupėms „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“, nesilaikyti Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytų nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvų galima tik tuo atveju, jeigu šis turtas būtinas kitam materialiajam turtui eksploatuoti. 13. Individualioje veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto (tiek nuosavybes teise valdomo, tiek pagal nuomos sutartį ar pagal panaudos sutartį, ar kitais pagrindais, nesusijusiais su nuosavybės teisės perleidimu) eksploatavimo ir remonto, kuris nepailgina turto naudingo tarnavimo laiko arba nepagerina jo naudingųjų savybių, išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams atsižvelgiant į tai, kokia atitinkamo turto (daikto) dalis naudojama individualioje veikloje. Turto faktinis naudojimas individualioje veikloje turi būti deklaruotas mokesčio administratoriui, t.y. turi būti pateikta FR0457 forma ir joje nurodyta turto dalis (procentais) naudojama individualioje veikloje. Kokia dalis turto bus priskirta individualiai veiklai, gyventojas atsižvelgdamas į tai, kiek faktiškai tą turtą naudoja individualios veiklos tikslais ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais nusprendžia pats. Veiklai priskirta dali gali būti nustatoma pavyzdžiui pagal tai, kiek laiko turtą naudoja asmeniniais tikslais ir kiek individualios veiklos arba pagal tai kokią turto ploto dalį gyventojas naudoja individualioje veikloje. Jeigu turtas individualiai veiklai priskiriamas mažiau nei 100 procentų, tokiu atveju, individualiai veiklai priskirta dalis atsižvelgiant į ilgalaikio turto grupę, negali būti didesnė negu: Ilgalaikio turto grupė Pastatai, patalpos, kiti statiniai Mašinos ir įrengimai Minkštasis inventorius (patalynė ir kt.), ūkinis inventorius (garso ir vaizdo aparatūra, mikrobangų krosnelės ir kt.), baldai Maksimali įsigijimo išlaidoms priskiriama ilgalaikio turto įsigijimo kainos dalis 90 proc. 90 proc. 90 proc. Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga) Krovininiai automobiliai, autobusai, laivai, lėktuvai, priekabos ir puspriekabės Traktoriai, savaeigės ir žemės ūkio mašinos, žemės ūkio inventorius (akėčios, plūgai ir kt.) Daugiamečiai sodiniai Mobiliojo ryšio priemonės Kitas ilgalaikis turtas 90 proc. 90 proc. 90 proc. 90 proc. 50 proc. 90 proc. Pavyzdžiai: 1. Tarkime, kad gyventojas pateiktoje mokesčių administratoriui FR0457 formoje nurodė, kad individualioje veikloje naudos 60 procentų sandėlio (jo vertė 40000 Lt). Visam sandėliui apšviesti, apšildyti jis per mokestinį laikotarpį išleido 5000 Lt. Kadangi individualioje veikloje jis naudoja 60 procentų sandėlio, tai leidžiamiems atskaitymams bus galima priskirti 3000 Lt (5000Lt x 60%) sandėlio eksploatavimo išlaidų. 2. Tarkime, kad gyventojas savo gyvenamąsias patalpas įrengė kaip biurą ir 100 procentų naudoja jas kaip individualios veiklos turtą. VĮ Registrų centras ši patalpa įregistruota kaip gyvenamoji patalpa. Nors šios gyvenamosios patalpos įsigijimo išlaidos leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos, patalpų eksploatavimo išlaidos leidžiamiems atskaitymams priskiriamos. Gyvenamoji patalpa, kaip ilgalaikis materialus turtas, turėjo būti nurodytas pateiktoje mokesčių administratoriui FR0457 formoje, prieš pradedant jį naudoti kaip individualios veiklos turtą. 14. Jei atliekamas nuosavybės teise valdomo (ar nuosavybėn įgyjamo turto, lizingo atveju) individualios veiklos ilgalaikio materialiojo turto, išskyrus gyvenamųjų pastatų ir patalpų arba lengvųjų automobilių, išskyrus tuos, kurie naudojami tik teikiant transporto arba vairavimo mokymo paslaugas ir (arba) nuomojami, remontas, kuris pailgina to turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes, arba rekonstravimas, šio remonto arba rekonstravimo verte yra didinama remontuoto arba rekonstruoto individualios veiklos ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kaina. Tai reiškia, kad tokio remonto ar rekonstravimo vertė kaip to turto įsigijimo kainos dalis priskiriama leidžiamiems atskaitymams bendra tvarka (žr. 18 str. 1 d. komentaro 10 punktą) per to turto nusidėvėjimo laikotarpį, kai tuo tarpu paprastojo remonto atveju, remonto išlaidos leidžiamiems atskaitymams priskiriamos tą mokestinį laikotarpį, kurį jos padarytos. Remonto, kuris pailgina turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes, arba rekonstravimo vertė leidžiamiems atskaitymams priskiriama per likusį to remontuoto ar rekonstruoto turto nusidėvėjimo laikotarpį. 15. Jei atliekamas individualioje veikloje naudojamo nenuosavo ilgalaikio materialiojo turto (valdomo pagal nuomos sutartį, pagal panaudos sutartį ar kitais pagrindais, nesusijusiais su nuosavybės teisės perleidimu), išskyrus gyvenamųjų pastatų ir patalpų arba lengvųjų automobilių, išskyrus tuos, kurie naudojami tik teikiant transporto arba vairavimo mokymo paslaugas ir (arba) nuomojami, remontas, kuris pailgina turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes, arba rekonstravimas, šių darbų sąnaudos (kai turtas individualioje veikloje naudojamas ne 100 proc. – turto dalies priskyrimą individualiai veiklai atitinkanti tokių sąnaudų dalis) atskaitomos iš individualios veiklos pajamų lygiomis dalimis per sutartyje numatytą to turto naudojimo individualioje veikloje laikotarpį pradedant nuo kito mėnesio po remonto ar rekonstravimo darbų užbaigimo dienos. Tais atvejais, kai sudaryta neterminuota sutartis minėtų darbų sąnaudos atskaitomos iš individualios veiklos pajamų per Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje atitinkamoms turto grupėms nustatytą laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 36 mėnesiai. Jeigu sutartis nutraukiama prieš terminą, likusi remonto arba rekonstravimo sąnaudų dalis, kuri dar nebuvo įtraukta į leidžiamus atskaitymus, negali būti atskaitoma iš individualios veiklos pajamų. 16. Gyvenamųjų pastatų ir patalpų bei lengvųjų automobilių, išskyrus tų, kurie naudojami tik teikiant transporto arba vairavimo mokymo paslaugas ir (arba) nuomojami, remonto, kuris pailgina turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes, ir rekonstravimo išlaidos individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams negali būti priskirtos per tokio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) laikotarpį. Tačiau perleidus ankstesniame sakinyje minimą turtą, remonto, kuris pailgina turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes, ir rekonstravimo išlaidomis gali būti sumažintos šio turto perleidimo pajamos, GPMĮ 19 straipsnyje nustatyta tvarka. 17. Jeigu gyventojas iki individualios veiklos įregistravimo įsigyja medžiagas, žaliavas, detales ar kitas prekes, kurias vėliau parduoda vykdydamas individualią veiklą, tai jis gali šių prekių įsigijimo kainą priskirti individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams, jeigu turi šio straipsnio 8 ar 9 dalyse nustatytus reikalavimus atitinkančius įsigijimo dokumentus. Iki individualios veiklos įregistravimo, tai pat ir įregistravus veiklą, įsigyto trumpalaikio turto (pavyzdžiui, įrankių ir pan., kurių nudėvėjimas nėra skaičiuojamas), kuris naudojamas pradėtoje individualioje veikloje, įsigijimo išlaidos leidžiamiems atskaitymams gali būti priskirtos, jeigu tas turtas nebuvo (nebus) naudojamas asmeniniais tikslais. Jei trumpalaikis turtas buvo (bus) naudojamas ir asmeniniais tikslais, tai tokio turto įsigijimo išlaidos, priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, turėtų būti sumažintos ta dalimi (procentais), kuria turtas buvo (bus) naudojamas asmeniniais tikslais. Pavyzdys. Tarkime, kad gyventojas 2009 m. vasario mėn. įsigyja neapdirbtos medienos. 2009 m. rugpjūčio mėn. įregistruoja baldų gamybos individualią veiklą, baldų gamybai naudoja ankščiau įsigytą neapdirbtą medieną, taip pat veikloje naudoja naujus įrankius įsigytus iki veiklos įregistravimo. Gyventojas 2009 m. gavęs pajamų iš vykdomos veiklos, galės leidžiamiems atskaitymams priskirti neapdirbtos medienos įsigijimo kainą ar jos dalį (priklausomai nuo to kiek jos sunaudojo parduotiems baldams). Įrankių, kurių gyventojas nelaiko ilgalaikiu turtu, kadangi jų įsigijimo kaina yra mažesnė nei gyventojo nusistatyta, įsigijimo išlaidos gali būti priskirtos individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams. 18. Gyventojas norintis leidžiamais atskaitymais pripažinti patirtas degalų (variklių benzino, dyzelinių degalų, suskystintų dujų) įsigijimo išlaidas, turi pagristi ne tik faktą, kad tokios išlaidos yra patirtos, o ir sunaudotų degalų kiekį individualios veiklos pajamų uždirbimui, t.y. gyventojas turi fiksuoti kokį kiekį degalų jis išnaudojo individualios veiklos tikslais. Tam tikslui gyventojas turėtų savo pasirinkta ir suprantama forma fiksuoti, individualioje veikloje naudojamos transporto priemonės panaudojimo individualios veiklos tikslais ir degalų suvartojimo duomenis. Automobilių degalų sunaudojimo normas gyventojas gali pasitvirtinti pats, atsižvelgdamas į gamintojo nurodytus transporto priemonės techninius duomenis arba į kontrolines (bazines) kuro sąnaudų normas patvirtintas Automobilių kuro normų nustatymo metodika, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405. Prie leidžiamų atskaitymų galima priskirti tik faktiškai nuvažiuotam (siejamam su pajamų uždirbimu) atstumui tenkantį sunaudotų degalų kiekį, neviršijantį norminio kiekio. Traktorių ar kitų mašinų degalų sunaudojimo normas gyventojas gali pasitvirtinti pats, atsižvelgdamas į gamintojo nurodytus mašinų techninius duomenis ir / arba pagal faktinį degalų sunaudojimą. 19. Telefoninių pokalbių išlaidos nelaikomos telefono eksploatacinėmis išlaidomis, todėl gyventojas telefoninių pokalbių išlaidas gali priskirti leidžiamiems atskaitymams ir tuo atveju, jeigu apie telefono priskyrimą individuliai veiklai nėra nustatyta tvarka pranešęs mokesčių administratoriui. Tačiau telefono numerio priskyrimas ir naudojimas individualioje veikloje, turėtų būti įformintas laisvos formos apskaitos dokumentu. Patirtų telefoninio ryšio paslaugų išlaidų dydis gali būti nustatomos pagal gyventojo nusistatytą dalį (procentais), atsižvelgiant į tai, kiek patirtos išlaidos susijusios su vykdoma individualia veikla. 20. Dėl ligų, traumų ar apsigimimų kritusių penimų auginimui ar reprodukcijai laikomų gyvūnų vertė gali būti priskiriama leidžiamiems atskaitymams, kaip gyvūnų auginimo, reprodukcijos ar kitų žemės ūkio produkcijos gamybos procesų išlaidos, būtinos gyventojo pajamoms uždirbti. Tokių išlaidų pripažinimui prie apskaitos dokumentų, kuriais yra pagrįsti šie gyvūnų kritimai, turi būti veterinarijos gydytojų pasirašyti aktai ir nurodyti susirgimai, kurie galėjo būti gyvūno mirties priežastimi. Gyventojų, besiverčiančių gyvulininkyste, dėl virusinių ligų arba užkrečiamų ligų patirti kritusių gyvūnų nuostoliai priskiriami leidžiamiems atskaitymams tuo atveju, jeigu gyventojas turi dokumentus, patvirtinančius virusinės ar užkrečiamos ligos protrūkio faktą. Gyvulinės kilmės žemės ūkio produkcijos, kuri yra netinkama realizavimui dėl gyvūnų ligos ar taikomo gydymo arba kurios realizavimas yra apribotas teisės aktais, savikaina priskiriama leidžiamiems atskaitymams tuo atveju, jeigu yra patvirtinantys veterinarijos gydytojo pasirašyti aktai ir nurodyti susirgimai, kurie galėjo įtakoti pagamintos produkcijos kokybę, arba kiti gyvūnų augintojams pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privalomi pildyti dokumentai, kuriuose fiksuojamas pagamintos produkcijos nuokrypio nuo nustatytos kokybės faktas. Tačiau, jeigu gyvūnai yra apdrausti, ir įvykus draudiminiam įvykiui yra gauta draudiminė išmoka, kuri pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 7 punktą yra laikoma neapmokestinamosiomis pajamomis, tai leidžiamiems atskaitymams bus pripažįstama tik draudiminę išmoką viršijanti kritusių gyvūnų vertė. Gyventojų, kurie verčiasi augalininkyste, patirti nuostoliai dėl žuvusių pasėlių dėl gamtos jėgos (sausros, liūtys, vėjas, kruša, šalnos ir kt.) priskiriami leidžiamiems atskaitymams, jeigu yra gyventojo surašyti laisvos formos aktai, patvirtinantys gamtos jėgos sukeltų stichijų faktą ir įvertintas padarytos žalos dydis. Tačiau, jeigu pasėliai yra apdrausti, ir įvykus draudiminiam įvykiui yra gauta draudiminė išmoka, kuri pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 7 punktą yra laikoma neapmokestinamosiomis pajamomis, tai leidžiamiems atskaitymams bus pripažįstama tik draudiminę išmoką viršijanti žuvusių pasėlių vertė (auginimo išlaidos). 21. Advokatai, iki 2003-01-01 įsigiję ir pradėję naudoti ilgalaikį turtą, kuriam buvo pradėtas skaičiuoti nusidėvėjimas pagal iki 2003-01-01 apmokestinant jų pajamas taikytus teisės aktus, turi teisę šį turtą nudėvėti toliau ir leidžiamiems atskaitymams priskirti atitinkamam mokestiniam laikotarpiui priskirtiną nusidėvėjimo sumą, apskaičiuotą Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka. Apie šio turto naudojimą veikloje turi būti pranešta mokesčių administratoriui FR0457 forma. 22. Kitos išlaidos (reklamos, komandiruočių, stojamųjų narių įnašų ir narių mokesčių, palūkanų, natūralios netekties nuostolių), kurių priskyrimas leidžiamiems atskaitymams ribojamas, nurodytos Aprašo IV skyriuje. 23. Individualia sporto bei atlikėjų veikla besiverčiantys gyventojai patyrę išlaidų susijusių su 2009 metų ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais gautomis (uždirbtomis) pajamomis galės šias išlaidas priskirti 2009 metų ir vėlesniu mokestinių laikotarpių leidžiamiems atskaitymams. Sporto bei atlikėjų veikla besiverčiančių gyventojų patirtos išlaidos susijusios su 2008 metų ir ankstesniu mokestinių laikotarpių pajamomis leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos. 24. Individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams priskiriamos išlaidos apskaitomos taip pat, kaip ir pajamos, t.y. vadovaujantis Buhalterinės apskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040. (18 str. 1 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2010-04-20 raštą Nr. (18.18-31-1)-R-3985) 2. Iš gyventojo individualios veiklos pajamų leidžiama atskaityti ne daugiau kaip 50 procentų patirtų reprezentacinių sąnaudų, tačiau šios atskaitomos sąnaudos negali viršyti 2 procentų gyventojo individualios veiklos pajamų per mokestinį laikotarpį. Reprezentacinėmis sąnaudomis laikomos gyventojo išlaidos konkrečių asmenų naudai naujiems verslo ryšiams su kitais gyventojais ar vienetais, išskyrus su šiuo gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusius asmenis, taip pat sutuoktinius, sugyventinius, vaikus (įvaikius), tėvus (įtėvius) ir vienetus, kuriuose gyventojas tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus akcijų (dalių, pajų), užmegzti ar esamiems verslo ryšiams pagerinti. Išlaidos, nustatytos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje, reprezentacinėms sąnaudoms nepriskiriamos. (papildyta pagal 2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-385 redakciją, Žin., 2009, Nr. 93-3977, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras Gyventojas apskaičiuodamas ir deklaruodamas 2010 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių individualios veiklos pajamas gali leidžiamiems atskaitymams priskirti dalį patirtų reprezentacinių sąnaudų. Reprezentacines sąnaudas individualią veiklą vykdantys gyventojai patiria, siekdami užmegzti naujus arba pagerinti esamus verslo ryšius su kitais gyventojais ar vienetais (išskyrus su šiuo gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusius asmenis, taip pat sutuoktinius, sugyventinius, vaikus (įvaikius), tėvus (įtėvius) ir vienetus, kuriuose gyventojas tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus akcijų (dalių, pajų)). Prie reprezentacinių sąnaudų priskiriamos fizinių asmenų, kurie atstovauja juridinius asmenis, arba gyventojus, kurie verčiasi ūkine - komercine veikla neįregistravę vieneto (nustatyta tvarka įregistravusius individualią veiklą) (toliau - konkretūs asmenys), kelionės, apgyvendinimo, vaišinimo (pobūvių, banketų), kultūros renginių lankymo, jiems teiktinų suvenyrų pirkimo (gamybos) ir kitos (neįskaitant Pelno mokesčio 22 straipsnio 5 dalyje nurodytųjų) išlaidos. Reprezentacinės sąnaudos pripažįstamos leidžiamais atskaitymais tik tuo atveju, jeigu jos patiriamos šios dalies komentaro 2 punkte nurodytų, su gyventojo vykdoma veikla susijusių ar susietinų konkrečių asmenų naudai, t.y. esamų ar potencialių gyventojo gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų pirkėjų, investuotojų ir kitų asmenų, turinčių arba galinčių turėti įtakos užmezgant naujus ir plėtojant esamus verslo ryšius, naudai. Gyventojo patirtos išlaidos, atitinkančios kai kuriuos reprezentacijos sąnaudas apibrėžiančius kriterijus, tačiau iš esmės neatitinkančios reprezentacijos sąvokos, nelaikomos reprezentacinėmis sąnaudomis, todėl nepriskiriamos leidžiamiems atskaitymams. Pavyzdžiai: 1. Gyventojo surengtame reprezentaciniame pobūvyje dalyvavo 15 jo giminaičių ir 1 konkretus asmuo. Tokio pobūvio išlaidų suma nelaikoma reprezentacinėmis sąnaudomis ir yra nepriskiriama leidžiamiems atskaitymams, nes šiuo atveju yra akivaizdu, kad tai ne reprezentacinis renginys, o gyventojo surengta šventė. 2. Gyventojo surengtame reprezentaciniame pobūvyje dalyvavo 5 su gyventojo vykdoma veikla susiję asmenys ir 5 konkretūs asmenys. Tokio pobūvio išlaidų suma laikoma reprezentacinėmis sąnaudomis ir yra priskiriama ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. 1.1. Konkretiems asmenims atminimui įteikiamų daiktų (suvenyrų, knygų ir pan.) įsigijimo išlaidos gali būti laikomos reprezentacinėmis sąnaudomis, kurios priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, tuo atveju, jei minėtieji daiktai yra reprezentatyvūs (pvz., ant tų daiktų gali būti gyventojo vykdančio individualią veiklą simbolis, parduodamų prekių prekinis ženklas arba tai gali būti knyga apie Lietuvą). Tačiau tai negali būti butai, automobiliai ir pan., nes tokio turto įteikimas iš esmės neatitinka reprezentacijos sąvokos. Pavyzdys. Gyventojas konkrečiam asmeniui nemokamai perdavė automobilį (perdavimo akte nurodė, kad siekiama užmegzti glaudesnius ryšius). Šiuo atveju yra akivaizdu, kad tokio turto perdavimas iš esmės neatitinka reprezentacijos sąvokos, todėl automobilio vertė negali būti laikoma reprezentacinėmis sąnaudomis. 1.2. Gyventojo reprezentacinėms sąnaudoms nepriskiriamos lėšos, skirtos verslo ryšiams su gyventojo darbdaviu arba gyventojo samdomais darbuotojais, taip pat sutuoktiniu, sugyventiniu, vaikais (įvaikiais), tėvais (įtėviais) ir vienetais, kuriuose gyventojas tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus akcijų (dalių, pajų) užmegzti ar pagerinti. Pavyzdys. Individualią veiklą vykdantis gyventojas yra UAB Y akcininkas (tiesiogiai valdo 40 procentų akcijų), organizavo reprezentacinį renginį, į kurį pakvietė UAB Y vadovus. Kadangi tokio renginio išlaidos buvo patirtos kontroliuojamus asmenis atstovaujančių konkrečių asmenų naudai, tai šios išlaidos nelaikomos leidžiamais atskaitymais. Tačiau kai reprezentaciniuose renginiuose, iš esmės atitinkančiuose reprezentacijos sąvoką, ir kurių tikslas užmegzti naujus arba pagerinti esamus verslo ryšius su konkrečiais asmenimis, dalyvauja ir gyventojo darbdavio atstovai arba samdomi darbuotojai, taip pat sutuoktinis, sugyventinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai) ir vienetų, kuriuose gyventojas tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus akcijų (dalių, pajų) atstovai, tai ir jiems (gyventojo darbdaviui arba gyventojo samdomiems darbuotojams, taip pat sutuoktiniui, sugyventiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) ir vienetų, kuriuose gyventojas tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus akcijų (dalių, pajų) atstovams) tenkanti reprezentacinių sąnaudų dalis priskiriama leidžiamiems atskaitymams. Iš individualios veiklos pajamų gyventojas gali atskaityti ne daugiau kaip 50 procentų patirtų reprezentacinių sąnaudų ir šios atskaitomos sąnaudos negali viršyti 2 procentų gyventojo individualios veiklos pajamų per mokestinį laikotarpį. Per mokestinį laikotarpį gyventojo patirtų reprezentacijos sąnaudų dalis, viršijanti leistiną 50 procentų arba 2 procentų dydį, nepriskiriama leidžiamiems atskaitymams. Pažymėtina, kad 2 procentų riba apskaičiuojama atsižvelgiant į visas individualios veiklos pajamas, iš kurių neatimti leidžiami atskaitymai. Jeigu gyventojas vykdo kelių skirtingų rūšių individualias veiklas (žr. šio straipsnio 6 dalies komentarą), reprezentacinės sąnaudos apskaičiuojamos ir lyginamos atskirai su kiekvienos rūšies individualios veiklos pajamomis, atsižvelgiant į tai, kurios veiklos tikslais reprezentacinės sąnaudos buvo patirtos. Pavyzdys. Tarkime, kad 2010 m. gyventojas surengė reprezentacinį pobūvį, į kurį pakvietė konkrečius gyventojo gaminamos produkcijos pirkėjus. Šiam pobūviui surengti išleista 1000 Lt. Visa ši suma laikoma reprezentacinėmis sąnaudomis, tačiau tik 50 proc. šios sumos, t.y. 500 Lt (1000 Lt x 50 proc.), gali būti priskirta leidžiamiems atskaitymams ir tik ta dalis, kuri neviršija 2 procentų gyventojo individualios veiklos pajamų per mokestinį laikotarpį, kurį šios reprezentacinės sąnaudos patirtos. Šis gyventojas 2011 m. apskaičiavo, kad 2010 m. gavo 20000 Lt pajamų ir patyrė 15000 Lt išlaidų, priskiriamų leidžiamiems atskaitymams. Gyventojas gali leidžiamiems atskaitymams priskirti ne didesnę nei 400 Lt (20000 x 2 proc.) sumą reprezentacinių sąnaudų, patirtų 2009 m. Likusi reprezentacinių sąnaudų dalis t.y. 100 Lt (500 – 400) suma, nepriskiriama leidžiamiems atskaitymams. Reprezentacinės sąnaudos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams tuo atveju, jeigu jos pagrįstos dokumentais, turinčiais komentuojamo straipsnio 8 arba 9 dalyje nustatytus privalomuosius rekvizitus. Reprezentacinėms sąnaudoms, priskiriamoms leidžiamiems atskaitymams, pagrįsti surašomi laisvos formos aktai, patvirtinti individualią veiklą vykdančio gyventojo. Pažymėtina tai, kad vienas iš informatyviausių šio dokumento rekvizitų yra ūkinės operacijos turinys, kuris nusako operacijos esmę. Todėl minėtame akte turi būti užfiksuoti tokie duomenys, kurie parodo, kad patirtos išlaidos atitinka reprezentacines sąnaudas apibrėžiančius kriterijus (pvz., turi būti nurodyta kokiu tikslu ir kam reprezentacinis renginys buvo suorganizuotas). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 22 straipsnio 5 dalį, reprezentacinėms sąnaudoms nepriskiriamos medžioklės, žvejybos, plaukiojimo jachtomis, golfo, azartinių lošimų, stovyklavimo išlaidos. (18 str. 2 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2010-04-20 raštą Nr. (18.18-31-1)-R-3985) 3. Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos: (papildyta pagal 2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-111 redakciją, Žin., 2008, Nr. 149-6033, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas; Komentaras Ši dalis nustato, kokios gyventojo patirtos išlaidos, apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, negali būti iš jų atimamos, t.y. negali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams. 1) gyvenamųjų pastatų ir patalpų įsigijimo išlaidos; Komentaras 1. Leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos gyvenamųjų pastatų ir patalpų įsigijimo išlaidos. Pastatai ar patalpos (pvz. namai, butai, kotedžai ir pan.) identifikuojami kaip gyvenamieji remiantis Nekilnojamojo turto registre nurodyta jų tiksline naudojimo paskirtimi. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu gyventojas pakeitė įsigytų gyvenamųjų pastatų ir patalpų paskirtį ir VĮ Registrų centras, vadovaudamasis teisės aktais, jas įregistravo kaip negyvenamosios paskirties pastatus ir patalpas, tokių negyvenamosios paskirties pastatų ir patalpų įsigijimo išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams. Pavyzdys. Tarkime, kad gyventojas advokatas pakeitė savo gyvenamosios patalpos paskirtį į administracinės paskirties patalpas, įrengė jose advokato kontorą ir 100 procentų naudoja ją kaip individualios veiklos turtą. Jis turi VĮ Registrų centras pažymą, kad patalpos įregistruotos kaip administracinės paskirties patalpos (advokato kontora). Kontora, kaip ilgalaikis materialus turtas, turėjo būti deklaruota pateiktoje mokesčių administratoriui FR0457 formoje, prieš pradedant ją naudoti individualioje veikloje. Šios kontoros įsigijimo išlaidų dalis priskiriamos leidžiamiems atskaitymams. 2) lengvųjų automobilių, išskyrus tuos, kurie naudojami tik teikiant transporto arba vairavimo mokymo paslaugas ir (arba) nuomojami, įsigijimo išlaidos; Komentaras 1. Lengvųjų automobilių įsigijimo išlaidos, išskyrus atvejus, kai lengvieji automobiliai naudojami tik teikiant transporto arba vairavimo mokymo paslaugas ir (arba) nuomojami individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos. Lengvuoju automobiliu laikoma tokia transporto priemonė, kurios registracijos liudijime nurodytas klasės ir kėbulo tipo kodas – M1 (M1 klasė - transporto priemonė keleiviams vežti, turinti ne daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui (lengvasis automobilis)). Transporto paslaugos suprantamos kaip paslaugos, kurias teikiant gaunamos (uždirbamos) pajamos būtent už su transportavimu susijusių paslaugų teikimą, t. y. nėra kitos, su transporto paslaugomis nesusijusios paslaugos dalis. Pavyzdžiai: 1. Tarkime, kad gyventojas vykdo prekybos internetu individualią veiklą. Gyventojas veiklai yra priskyręs lengvąjį automobilį, su kuriuo tam tikrais atvejais užsakovams pristato prekes. Nelaikoma, kad toks automobilis naudojamas transporto paslaugoms teikti. 2. Tarkime, kad ūkininkas savo vykdomai žemės ūkio veiklai yra priskyręs lengvąjį automobilį, su kuriuo veža pieną iš savo ūkio į supirkimo punktą. Nelaikoma, kad toks automobilis naudojamas transporto paslaugoms teikti. 3) kompiuterių programų susikūrimo išlaidos; Komentaras 1. Gyventojo patirtos kompiuterių programų susikūrimo išlaidos individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos. Kompiuterinės programos sąvoka ir kas priskiriama kompiuterinėms programoms paaiškinta GPMĮ 5 str. 6 dalies komentare. Susikūrimo išlaidas sudaro visos išlaidos patirtos kuriant ir pritaikant naudojimui kompiuterinę programą. 4) kompiuterių programų įsigijimo išlaidos, jeigu šios programos yra įsigytos iš asocijuotų asmenų arba yra įsigytos iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, arba gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje; Komentaras 1. Kompiuterių programų įsigijimo išlaidos, jeigu šios programos yra įsigytos iš asocijuotų asmenų arba yra įsigytos iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, arba gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos. 2. Vadinasi, kompiuterių programų įsigijimo išlaidos gali būti priskirtos leidžiamiems atskaitymams tik tokiu atveju, jeigu šios programos įsigytos iš nepriklausomų asmenų ir nėra įsigytos iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose arba gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje. Tokių teritorijų sąrašas nurodytas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001-12-22 įsakyme Nr. 344 bei finansų ministro 2002-04-11 įsakyme Nr. 94 (sąrašą galima rasti GPMĮ 2 str. 21 dalies komentare). 5) į biudžetą mokamas pridėtinės vertės mokestis ir šio Įstatymo nustatytas pajamų mokestis; Komentaras 1. Individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams nepriskiriami šie mokesčiai: 1) į biudžetą mokamas pridėtinės vertės mokestis, išskyrus pirkimo (importo) pridėtinės vertės mokestį, kurio gyventojas, kuris yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, netraukia į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą, kaip paaiškinta šios dalies 6 punkto komentare; 2) GPMĮ nustatytas pajamų mokestis. Leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamas tiek paties individualią veiklą vykdančio gyventojo sumokėtas pajamų mokestis nuo jo gautų (uždirbtų) pajamų, tiek už kitą asmenį sumokėtas pajamų mokestis. 6) pirkimo (importo) pridėtinės vertės mokestis, gyventojo, kuris yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, įtrauktas į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą; Komentaras 1. Pirkimo (importo) pridėtinės vertės mokestis, gyventojo, kuris yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, įtrauktas į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamas. 2. Jeigu gyventojas, kuris yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, pirkimo (importo) pridėtinės vertės mokesčio netraukia į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą ar įtraukia tik dalį, jis gali į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą neįtrauktą sumą priskirti individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams. 7) sumokėtos netesybos, į biudžetą ir valstybės pinigų fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos už teisės aktų pažeidimus; Komentaras 1. Gyventojo sumokėtos netesybos, į biudžetą ir valstybės pinigų fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos už teisės aktų pažeidimus individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos, neatsižvelgiant į tai, kad minėtos sankcijos gyventojui buvo skirtos, kaip vykdančiam individualią veiklą. 2. Netesybų samprata pateikta Civilinio kodekso 6.71 straipsnyje – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (dažniausiai tai yra bauda arba delspinigiai). Sutartyje ši pinigų suma gali būti pavadinta ir kitaip, pvz., kompensacija, tačiau tuo atveju, jeigu ji atitinka Civilinio kodekso 6.71 straipsnyje išvardytus požymius, ji laikoma delspinigiais. Dėl netesybų šalys turi susitarti rašytine sutartimi. Netesybos taip pat gali būti numatytos įstatymu. 8) išlaidos paramai ir dovanoms; Komentaras 1. Gyventojo patirtos išlaidos paramai ir dovanoms individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos. 2. Reprezentacijos ir reklamos renginiuose įteiktų dovanų ir suvenyrų vertė gali būti priskiriama individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi ir Aprašo nuostatomis. 9) neapmokestinamosioms pajamoms tenkantys leidžiami atskaitymai; (papildyta pagal 2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-385 redakciją, Žin., 2009, Nr. 93-3977, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Gyventojas apskaičiuodamas 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių individualios veiklos pajamas, neapmokestinamosioms pajamoms tenkančių leidžiamų atskaitymų negalės atimti iš apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų. Tai reiškia, kad išlaidos patirtos gaunant arba uždirbant neapmokestinamąsias pajamas, nurodytas GPMĮ 17 straipsnyje, nepriskiriamos leidžiamiems atskaitymams. Pavyzdžiai: 1. Tarkime, kad ūkininkas, kurio ūkio valdos dydis neviršija 14 europinio dydžio vienetų, t.y. kurio pajamos iš žemės ūkio veiklos priskiriamos neapmokestinamosios pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 23 punktą, taip pat nuolatos nuomoja pirtį ir salę pobūviams. Pirties ir pabūvių salės nuomos veiklos pajamos ir išlaidos turės būti apskaitomos atskirai nuo žemės ūkio veiklos pajamų ir išlaidų ir pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti) patirtos išlaidos nebus priskiriamos leidžiamiems atskaitymams. 2. Tarkime, kad gyventojas vykdo prekybos vertybiniais popieriais individualią veiklą. Per mokestinį laikotarpį gyventojas pardavė vertybinių popierių už 155 000 Lt, iš šios sumos 25 000 Lt pardavimo pajamų yra už vertybinius popierius, kuriuos gyventojas pardavė praėjus 366 d. nuo jų įsigijimo, t.y. šios pajamos neapmokestinamos pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punktą. Parduoti vertybiniai popieriai buvo įsigyti už 98 000 Lt, iš sumos 16 000 Lt tenka vertybiniams popieriams už kuriuos gautos pajamos neapmokestinamos. Visa 16 000 Lt suma nepriskiriama leidžiamiems atskaitymams. 10) išmokos užsienio gyventojams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėse teritorijose; Komentaras 1. Gyventojo padarytos išlaidos bet kokioms išmokoms užsienio fiziniams asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėse teritorijose, individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos. Tikslinės teritorijos sąvoką ir jų sąrašas pateiktas GPMĮ 2 str. 21 dalyje. 11) gyventojo padarytos žalos atlyginimas; Komentaras 1. Kai gyventojas kompensuoja kitam asmeniui padarytą žalą (savo noru arba teismo sprendimu) išmokėta žalos atlyginimo suma nepriskiriama leidžiamiems atskaitymams. Leidžiamiems atskaitymams taip pat nepriskiriama samdomam darbuotojui išmokėta žalos atlyginimo suma, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe dėl jį samdančio gyventojo kaltės. 12) išmokos, nuo kurių gyventojas privalėjo išskaičiuoti pajamų arba pelno mokestį, tačiau jo neišskaičiavo; Komentaras 1. Išmokos, nuo kurių gyventojas privalėjo išskaičiuoti pajamų arba pelno mokestį, tačiau jo neišskaičiavo individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos. Tačiau jeigu gyventojas išmokėdamas išmoką, nuo kurios privalo išskaičiuoti pajamų mokestį, sumoka jį iš savo lėšų, išmokos suma gali būti priskirta leidžiamiems atskaitymams. Pavyzdžiai: 1. Tarkime, kad individualią veiklą vykdantis gyventojas kitam gyventojui už individualiai veiklai vykdyti suteiktą paskolą, kuri pradėta grąžinti po 30 dienų, išmokėjo 100 Lt palūkanų ir neišskaičiavo pajamų mokesčio, nors pagal GPMĮ 17 ir 22 straipsnių nuostatas – privalėjo. Visa 100 Lt suma nepriskiriama leidžiamiems atskaitymas. 2. Tarkime, kad individualią veiklą vykdantis gyventojas A kitam gyventojui B už suteiktą informaciją apie gamybinę patirtį (know-how), kuri bus panaudota gyventojo A vykdomos individualios veiklos tikslais, išmokėjo honorarą, nuo kurio apskaičiuotą pajamų mokestį gyventojas A sumokėjo iš savo lėšų. Išmokėtą honorarą, išskyrus apskaičiuotą pajamų mokestį, gyventojas A galės priskirti vykdomos individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams. Komentaras 14) išmokos užsienio vienetams, kurie įregistruoti ar kitaip organizuoti tikslinėse teritorijose, jeigu išmokas mokantis gyventojas centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka vietos mokesčio administratoriui neįrodo, kad tokios išmokos yra susijusios su jas mokančio gyventojo ir jas gaunančio užsienio vieneto įprastine veikla ir kad išmokas gaunantis užsienio vienetas valdo turtą, reikalingą tokiai įprastinei veiklai vykdyti, ir jeigu išmoka ir ekonomiškai pagrįsta ūkinė operacija yra susijusios. Komentaras 1. Išmokos tikslinėse teritorijose įregistruotiems arba kitaip organizuotiems vienetams, nepriskiriamos individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams tol, kol gyventojas apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai neįrodo, t. y. nepateikia atitinkamų dokumentų, kad (turi būti tenkinamos visos šios sąlygos): 1) išmokos yra susijusios su jas mokančio gyventojo ir jas gaunančio užsienio vieneto įprastine veikla; 2) išmokas gaunantis užsienio vienetas valdo turtą, reikalingą tokiai įprastinei veiklai vykdyti; 3) išmoka ir ekonomiškai pagrįsta ūkinė operacija yra susijusios. Jeigu nors viena sąlyga netenkinama išmokos tikslinėse teritorijose įregistruotiems arba kitaip organizuotiems vienetams nepriskiriamos leidžiamiems atskaitymams. (18 str. 3 d. 14 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2010-04-20 raštą Nr. (18.18-31-1)-R-3985) 4. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla per nuolatinę bazę, leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos išlaidos, išvardytos šio straipsnio 3 dalyje, įskaitant: 1) palūkanas, mokamas nenuolatiniam Lietuvos gyventojui, kuris per nuolatinę bazę verčiasi individualia veikla, jeigu tas nenuolatinis Lietuvos gyventojas yra tokių palūkanų gavėjas; 2) honorarus, mokamus nenuolatiniam Lietuvos gyventojui, kuris per nuolatinę bazę verčiasi individualia veikla, jeigu tas nenuolatinis Lietuvos gyventojas yra tų honorarų gavėjas. (Pagal 2010 m. lapkričio 23 d. GPMĮ 2, 6, 10, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI-1152, (Žin., 2010, Nr. 145-7410), taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 m. ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla per nuolatinę bazę, leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos tokios pačios patirtos išlaidos kaip ir nuolatiniams Lietuvos gyventojams (žr. šio straipsnio 2, 3 dalies komentarus). 2. Leidžiamiems atskaitymams tai pat nepriskiriamos: 2.1. palūkanos, mokamos tam pačiam nenuolatiniam Lietuvos gyventojui, kuris ir vykdo individualią veiklą per nuolatinę bazę, 2.2. honorarai, mokami tam pačiam nenuolatiniam Lietuvos gyventojui, kuris ir vykdo individualią veiklą per nuolatinę bazę. 3. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, patyręs tiesiogiai su vykdoma individualia veikla susijusių išlaidų ne per nuolatinę bazę, leidžiamiems atskaitymams šias išlaidas arba jų dalį turi priskirti proporcingai pagal per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos ir per nenuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamų santykį, įskaitant: 3.1. palūkanų dalį, proporcingą nuolatinei bazei naudojamai paskolos daliai, 3.2. honorarus, kurie sumokami už individualiai veiklai per nuolatinę bazę vykdyti naudojamas teises ar informaciją, arba tokių honorarų dalį, apskaičiuojamą proporcingai vykdomai individualiai veiklai per nuolatinę bazę. 4. Gyventojo patirtos išlaidos, nurodytos šios GPMĮ 18 str. dalies komentaro 3 dalyje (palūkanos arba jų dalis, honorarai arba jų dalis), gali būti priskirti leidžiamiems atskaitymams tik vieną kartą, t.y. jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas jų nebuvo atėmęs iš savo apmokestinamų pajamų. Pavyzdys. Tarkime, kad Danijos pilietis vykdo individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje. Danijoje jis paėmė kreditą verslo reikalams, kurį naudoja savo vykdomai veiklai Danijoje (50 proc.) ir individualiai veiklai per nuolatinę bazę Lietuvoje (50 proc.). Sumokėtų palūkanų dalį – 50 proc. - jis galės priskirti leidžiamiems atskaitymams, apskaičiuodamas individualios veiklos apmokestinamas pajamas, jeigu visų sumokėtų palūkanų nebus atėmęs iš savo, Danijos piliečio, deklaruojamų apmokestinamų pajamų. 4. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, apskaitą turi tvarkyti kaip ir nuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą, vadovaudamasis Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus) buhalterinės apskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040. (18 str. 4 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2010-04-20 raštą Nr. (18.18-31-1)-R-3985) 5. Kitų nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla per nuolatinę bazę, su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu susijusių išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams ir jų apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. (papildyta pagal 2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-111 redakciją, Žin., 2008, Nr. 149-6033, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Kaip buvo paaiškinta šio straipsnio 1 dalies komentare, su nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu susijusių išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams bei jų apskaičiavimo tvarką nustato Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu susijusių išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams bei jų apskaičiavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministras 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 303. Leidžiamų atskaitymų, susijusių su nenuolatinio Lietuvos gyventojo per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu, pripažinimo ir jų apskaičiavimo tvarką nustato Nenuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų gavimu arba uždirbimu susijusių išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams bei jų apskaičiavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministras 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 304. (18 str. 5 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2010-04-20 raštą Nr. (18.18-31-1)-R-3985) 6. Jeigu gyventojas verčiasi kelių skirtingų rūšių individualia veikla, su tokios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu susiję leidžiami atskaitymai šio Įstatymo nustatyta tvarka atimami atskirai pagal kiekvienos individualios veiklos rūšies pajamas. (papildyta pagal 2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-111 redakciją, Žin., 2008, Nr. 149-6033, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Kai gyventojas vykdo kelių, skirtingų rūšių individualią veiklą, patirtas išlaidas kiekvienai iš veiklos rūšių, atima atskirai pagal kiekvienos individualios veiklos rūšies pajamas. 2. Veiklos rūšių skirtingumą galima nustatyti remiantis veiklos rūšies kodais, kuriuos registruojant individualią veiklą privalu nurodyti apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikiant Nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą FR0792 formą, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. VA-24. Veiklos rūšies kodas į minėtą formą įrašomas remiantis Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje, patvirtintame Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226, (toliau - EVRK), pateiktais kodais. Veiklos laikomos skirtingomis, jeigu jos klasifikuojamos atskiruose EVRK skyriuose, o tam tikrais atvejais ir grupėse. Pavyzdžiui, veiklos klasifikuojamos tokiose EVRK grupėse: 01.7, 32.1, 32.2, 32.3, 32.4, 32.5, 32.9, 68.1, 68.2, 68.3, 69.1, 69.2, 74.1, 74.2, 74.3, 74.4, 93.1 ar 93.2 laikomos skirtingomis. 3. Pripažįstant veiklas skirtingomis svarbu atsižvelgti ir į iš jų gaunamas pajamas ar joms vykdyti patiriamas išlaidas. Jeigu gyventojas vykdo pagrindinę veiklą ir dar gauna (uždirba) pajamų iš su pagrindine veikla susijusių atsitiktinių, su pagrindine veikla susijusių, sandorių, nelaikytina, kad gyventojas verčiasi keliomis skirtingomis veiklomis. Pavyzdys. Tarkime, kad gyventojas, įregistravęs individualią veiklą, vykdo šunų kinkymo, žirgų nuomos ir pan. veiklą. Tuo pačiu, tas pats gyventojas gaus ir pajamų iš reklamos, nes leis įmonei, iš kurios pirko priekabas šunims kinkyti, ant tų priekabų klijuoti firmos logotipus. Pajamos iš reklamos sudarys apie 5 – 10 procentų individualios veiklos pajamų, išlaidų susijusių su reklama gyventojas nepatirs. Gyventojas neprivalo registruoti papildomos individualios veiklos ir pajamas iš reklamos turėtų priskirti vykdomos pagrindinės individualios veiklos pajamoms. 3. Jei gyventojas visoms vykdomoms veiklos rūšims turi vieną išlaidoms pagrįsti dokumentą, tai išlaidas tarp veiklos rūšių jis paskirsto pats pagal faktines išlaidas arba proporcingai pajamoms iš individualios veiklos rūšių ir įrašo į atskirus Gyventojo individualios veiklos pajamų apskaitos žurnalus. Pavyzdys. Tarkime, kad gyventojas įregistravo automobilių apmušalų gamybos ir avalynės gamybos individualias veiklas. Avalynės gamybos veiklai vykdyti jis įsigijo odos žaliavos, kurios dalį panaudojo automobilių apmušalams gaminti. Turėdamas savo gaminamų dirbinių kalkuliacijas, jis gali tiksliai pasakyti, kiek faktiškai patyrė išlaidų, sunaudodamas odos žaliavą avalynės gamyboje ir kiek automobilių apmušalams gaminti. (18 str. 6 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2010-04-20 raštą Nr. (18.18-31-1)-R-3985) 7. Gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla, nurodytų šio Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje, susidarę mokestinio laikotarpio nuostoliai gali būti perkeliami į kitus mokestinius metus šio Įstatymo 181 straipsnyje nustatyta tvarka. Kitų gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla, leidžiamų atskaitymų suma negali viršyti per tą mokestinį laikotarpį gautų individualios veiklos pajamų. (papildyta pagal 2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-111 redakciją, Žin., 2008, Nr. 149-6033, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Gyventojai, kurie individualios veiklos pajamas pripažįsta pagal kaupimo apskaitos principą (žr. GPMĮ 8 str. 5 dalies komentarą), apskaičiuodami apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, turi teisę leidžiamiems atskaitymams priskirti ankstesniais mokestiniais laikotarpiais patirtus nuostolius iš vykdomos individualios veiklos. 2. Mokestinio laikotarpio nuostolių perkėlimo tvarka paaiškinta GPMĮ 181 straipsnyje. 3. Gyventojai, kurie pajamas pripažįsta pinigų apskaitos principu, leidžiamiems atskaitymams gali priskirti ne daugiau faktiškai patirtų išlaidų, nei yra gavę pajamų iš kiekvienos individualios veiklos rūšies. Pavyzdys. 1. Tarkime, kad gyventojas, besiverčiantis individualia maisto produktų gamybos veikla ir pajamas pripažįstantis pinigų apskaitos principu, per mokestinį laikotarpį gavo 15000 Lt pajamų, faktiškai patyrė 16000 Lt išlaidų, susijusių su šių pajamų gavimu. Vadinasi, leidžiamiems atskaitymams jis galės priskirti ne daugiau 15000 Lt. 2. Tarkime, kad gyventojas, verčiasi kelių veiklos rūšių individualia veikla, visų veiklų pajamas pripažįsta pinigų apskaitos principu. Iš prekybos individualios veiklos per mokestinį laikotarpį jis gavo 20000 Lt pajamų ir faktiškai patyrė 21000 Lt išlaidų, iš nuomos individualios veiklos jis gavo 10000 Lt pajamų ir patyrė 3000 Lt išlaidų. Kiekvienai individualios veiklos rūšiai gyventojas apskaičiuoja leidžiamų atskaitymų sumą, kuri negali viršyti iš tos veiklos gautų pajamų sumos. Iš vienos veiklos gautas pelnas nemažinamas kitos veiklos patirtu nuostoliu. (18 str. 7 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2010-04-20 raštą Nr. (18.18-31-1)-R-3985) 8. Išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato, kad tam tikri rekvizitai atitinkamiems dokumentams nėra būtini. (papildyta pagal 2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-111 redakciją, Žin., 2008, Nr. 149-6033, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Visi pirminiai individualios veiklos išlaidas pagrindžiantys dokumentai turi turėti visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Prekių ar paslaugų pirkėjo (išlaidas patyrusio individualią veiklą vykdančio asmens) rekvizitai neprivalomi, jeigu tam tikrų dokumentų išrašymą reglamentuojantys teisės aktai įsakmiai nenurodo, kad jie yra būtinų tokio dokumento rekvizitai. Pavyzdžiui, reikalavimus sąskaitai faktūrai ir PVM sąskaitai faktūrai nustato Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780. Šiose taisyklėse, įsakmiai nurodyta, kad sąskaitose faktūrose be kitų rekvizitų turi būti nurodyti ir pirkėjo rekvizitai. Pavyzdys. 1. Tarkime, kad ūkininkas žemės ūkio veikloje pradėjo naudoti traktorių, kurį gavo likviduojant žemės ūkio bendrovę už turėtus pajus. Traktoriaus priėmimo - perdavimo aktas, kuriame yra tiek perdavėjo, tiek priėmėjo rekvizitai gali būti laikomas turto įsigijimą pagrindžiančiu dokumentu, skaičiuojant traktoriaus nusidėvėjimą. 2. Be Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje numatytų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų kituose teisės aktuose atskirų rūšių apskaitos dokumentams gali būti nustatyti papildomi privalomi rekvizitai. Pvz., Advokatų ir notarų išrašomų PVM sąskaitų faktūrų reikalavimai nustatyti Bendros PVM sąskaitos faktūros įforminimo atvejų, reikalavimų šių PVM sąskaitų faktūrų rekvizitams ir pirkimo PVM sąskaitose faktūrose nurodytų PVM sumų priskyrimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1K-207, ūkininkai ir kiti individualia žemės ūkio veikla besiverčiantys gyventojai tvarko apskaitą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimą Nr. 1333 “Dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos patvirtinimo”, Verslo liudijimus įsigijusių gyventojų buhalterinės apskaitos tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1976 ,,Dėl gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos tvarkos“ ir kituose teisės aktuose. 3. Verslo liudijimus įsigijusių gyventojų prekių, medžiagų ir žaliavų įsigijimas turi būti pagrįstas juridinę galią turinčiais dokumentais, nurodytais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 ,,Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams tvarkos“ patvirtintos Verslo liudijimų išdavimo gyventojams tvarkos 16 punkte. (18 str. 8 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2010-04-20 raštą Nr. (18.18-31-1)-R-3985) 9. Prekių ir paslaugų įsigijimo iš užsienio vienetų ir gyventojų atvejais išlaidos gali būti pagrindžiamos užsienio vienetų ir gyventojų surašytais dokumentais, jeigu iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį. (papildyta pagal 2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-111 redakciją, Žin., 2008, Nr. 149-6033, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Kai individualia veikla besiverčiantis gyventojas įsigyja prekes (paslaugas) iš užsienio vienetų ar užsienio gyventojų, išlaidas pagrindžiantys dokumentai turi atspindėti ūkinės operacijos turinį. Terminas ,,ūkinės operacijos turinys“ apima joje dalyvaujančius (ją vykdančius) subjektus, ūkinės operacijos objektą, atliekamą veiksmą bei kitas esmines ją apibudinančias sąlygas. Iš ūkinės operacijos turinio, turi būti galima nustatyti kas, kam, už kiek ir kokią prekę (paslaugą) pardavė. (18 str. 9 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2010-04-20 raštą Nr. (18.18-31-1)-R-3985) 10. Išlaidos, susijusios su individualia veikla, kuria verčiantis gautos pajamos apmokestinamos įsigyjant verslo liudijimą, nelaikomos leidžiamais atskaitymais ir apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas negali būti atskaitomos iš pajamų. (papildyta pagal 2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-111 redakciją, Žin., 2008, Nr. 149-6033, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, įsigiję verslo liudijimus jokių faktiškai patirtų išlaidų prie leidžiamų atskaitymų nepriskiria ir negali jų atimti iš šios veiklos gautų pajamų. (18 str. 10 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2010-04-20 raštą Nr. (18.18-31-1)-R-3985) 11. Nuo individualios veiklos pajamų gyventojo mokėtinos socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo gautos arba uždirbtos individualios veiklos pajamos, nuo kurių tos įmokos apskaičiuotos. (papildyta pagal 2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-385 redakciją, Žin., 2009, Nr. 93-3977, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Gyventojas individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams gali priskirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyto dydžio jo kaip individualią veiklą vykdančio asmens privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokos. 2. Apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas nuo individualios veiklos pajamų gyventojo mokėtinos PSD ir VSD įmokos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo gautos arba uždirbtos individualios veiklos pajamos, nuo kurių tos įmokos apskaičiuotos. Pavyzdys. 1. Tarkime, kad gyventojas, besiverčiantis veikla per 2010 metus sumokėjo 864 Lt PSD ir 768 Lt VSD įmokų. Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka perskaičiavo PSD ir VSD įmokas ir apskaičiavo, kad jam dar reikia sumokėti 900 Lt PSD ir 1000 Lt VSD įmokų už 2010 metus. Neatsižvelgiant į tai, kada įmokos sumokėtos, visos jos priskiriamos 2010 metų mokestinio laikotarpio leidžiamiems atskaitymams. 3. Apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų mokestinio laikotarpio pajamas iš gyventojo mokestinio laikotarpio individualios veiklos galima atskaityti tik tuo mokestiniu laikotarpiu faktiškai jų kaip individualią veiklą vykdančių asmenų sumokėtas VSD ir PSD įmokas. Likusi šių įmokų dalis (pasibaigus 2009 metų mokestiniam laikotarpiui už jį apskaičiuotų įmokų sumos ir mokestiniu laikotarpiu avansu sumokėtų sumų skirtumas) gali būti atimta iš to mokestinio laikotarpio, kurį šis skirtumas faktiškai sumokamas, individualios veiklos pajamų. Pavyzdys. 1. Tarkime, kad gyventojas, besiverčiantis veikla per 2009 metus sumokėjo 864 Lt PSD ir 768 Lt VSD įmokų. Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka perskaičiavo PSD ir VSD įmokas ir apskaičiavo, kad jam dar reikia sumokėti 900 Lt PSD ir 1000 Lt VSD įmokų už 2009 metus. Šios perskaičiuotos įmokos už 2009 metus faktiškai sumokėtos 2010 metais, priskiriamos 2010 metų mokestinio laikotarpio leidžiamiems atskaitymams. (18 str. 11 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2010-04-20 raštą Nr. (18.18-31-1)-R-3985) 12. Apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, gyventojo pasirinkimu vietoj kitose šio straipsnio dalyse nurodytų patirtų išlaidų gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais gali būti pripažįstama suma, lygi 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų. Ši nuostata netaikoma, kai individualios veiklos pajamas ar jų dalį gyventojas gauna iš su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens. Gyventojas, pasirinkęs apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas apskaičiuoti šioje dalyje nustatyta tvarka, neprivalo turėti atskaitomą sumą pagrindžiančių dokumentų. (papildyta pagal 2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-385 redakciją, Žin., 2009, Nr. 93-3977, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Šioje dalyje įtvirtinta alternatyvi gyventojo iš individualios veiklos gautoms pajamoms tenkančių patirtų išlaidų pripažinimo tvarka: individualios veiklos pajamų gavęs gyventojas gali pasirinkti leidžiamais tokių pajamų atskaitymais laikyti 30 procentų tokių pajamų sumos. Ši išlaidų pripažinimo tvarka taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 2. Jeigu gyventojas vykdo kelių skirtingų rūšių individualią veiklą, tai individualios veiklos išlaidos leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos skirtinga tvarka. 3. Gyventojas išlaidų priskyrimo būdą pasirenka deklaruodamas pajamas, t.y. teikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją. 4. Jeigu gyventojas apskaičiuodamas individualios veiklos pajamas leidžiamais pasirenka laikyti sumą, lygią 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų, jis neprivalo turėti atskaitomą sumą pagrindžiančių dokumentų ir vesti su veikla susijusių išlaidų apskaitos. 5. Jeigu individualios veiklos pajamas ar jų dalį gyventojas gauna iš su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens, jis apskaičiuodamas individualios veiklos pajamas, leidžiamais atskaitymais gali pripažinti tik faktiškai patirtą išlaidų sumą, pagrįstą juridinę galią turinčiais dokumentais. (18 str. 12 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2010-04-20 raštą Nr. (18.18-31-1)-R-3985) 13. Iš pajamų, pripažįstamų pagal kaupimo apskaitos principą, atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusi beviltiškų skolų suma, jeigu ta suma buvo įtraukta į gyventojo individualios veiklos pajamas. Iš pajamų, pripažįstamų pagal pinigų apskaitos principą, atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusioms beviltiškoms skoloms tenkanti sąnaudų dalis, jeigu šių skolų atsiradimas buvo užfiksuotas individualios veiklos pajamų apskaitos dokumentuose. Jeigu atskaitytas beviltiškas skolas skolininkas ar kitas asmuo vėliau grąžina, visa grąžintų skolų suma priskiriama pajamoms. Skolos yra laikomos beviltiškomis, jeigu gyventojas negali jų susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo skolos sumos įtraukimo į individualios veiklos pajamas ar nuo skolų atsiradimo užfiksavimo individualios veiklos pajamų apskaitos dokumentuose arba jeigu skolininkas yra miręs ar paskelbtas mirusiu, arba likviduotas, arba bankrutavęs. Visais šiais atvejais gyventojas turi įrodyti skolos beviltiškumą ir pastangas šioms skoloms susigrąžinti. Skolų beviltiškumo, pastangų šioms skoloms susigrąžinti įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Šios dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai skolininkas ir kreditorius yra susiję asmenys arba jais tapo mokestiniu laikotarpiu, einančiu po to mokestinio laikotarpio, kurį skola buvo pripažinta beviltiška ir įtraukta į leidžiamus atskaitymus šioje dalyje nustatyta tvarka. (Pagal 2010 m. lapkričio 23 d. GPMĮ 2, 6, 10, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI-1152, (Žin., 2010, Nr. 145-7410), taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 m. ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Gyventojai, pripažįstantys pajamas pagal kaupimo apskaitos principą, gali atskaityti mokestiniu laikotarpiu atsiradusią beviltiškų skolų sumą, tačiau tokios sumos gali būti atskaitomos tik tokiu atveju, jeigu tos sumos buvo įtrauktos į gyventojo individualios veiklos pajamas. 2. Gyventojai, pripažįstantys pajamas pagal pinigų apskaitos principą, gali atskaityti mokestiniu laikotarpiu atsiradusioms beviltiškoms skoloms tenkančią sąnaudų dalį, jei šių skolų atsiradimas buvo užfiksuotas gyventojo individualios veiklos pajamų apskaitos dokumentuose. 3. Tais atvejais, kai gyventojas buvo pripažinęs skolas beviltiškomis, tačiau šias skolos skolininkas arba už jį kitas asmuo vėliau grąžina, tai beviltiškomis laikytų skolų suma turi būti įtraukiama į gyventojo individualios veiklos pajamas tą mokestinį laikotarpį, kurį skolos buvo grąžintos. 4. Skolos gali būti laikomos beviltiškomis šiais atvejais: 4.1. gyventojas negali jų susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolos sumos įtraukimo į individualios veiklos pajamas, o jeigu gyventojas pajamas pripažįsta pagal pinigų apskaitos principą - nuo skolų atsiradimo užfiksavimo individualios veiklos pajamų apskaitos dokumentuose; 4.2. skolininkas yra miręs arba paskelbtas mirusiu; 4.3. skolininkas yra likviduotas. Jeigu skolininkas yra likviduotas, tačiau egzistuoja jo skolų (teisių ir pareigų) perėmėjas, tai tokiais atvejais skolos negali būti laikomos beviltiškomis remiantis tik tuo faktu, kad skolininkas buvo likviduotas. Tokiu atveju ir skolininko teisių perėmėjas turi neturėti pakankamai turto skoloms sugrąžinti; 4.4. skolininkas yra bankrutavęs. 5. Tačiau skolas pripažinti beviltiškomis nepakanka vien tik šių faktų. Visais šiais atvejais gyventojas, norėdamas skolas pripažinti beviltiškomis, turi įrodyti skolos beviltiškumą ir pastangas šioms skoloms susigrąžinti. Skolų beviltiškumo ir pastangų šioms skoloms susigrąžinti įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo tvarką įpareigota nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 6. Mokestiniu laikotarpiu, kurį skolos pripažįstamos beviltiškomis ir apskaičiuojant gyventojo apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, gali būti atskaitytos iš pajamų, yra laikomas tas mokestinis laikotarpis, kurį gyventojas įrodo skolų beviltiškumą ir pastangas šias skolas susigrąžinti. 7. Gyventojas negali skolų laikyti beviltiškomis, nors jos ir atitinka beviltiškomis laikomų skolų kriterijus tuo atveju, jeigu gyventojas (kreditorius) ir skolininkas yra susiję asmenys arba jais tapo mokestiniu laikotarpiu, einančiu po to mokestinio laikotarpio, kurį skola buvo pripažinta beviltiška ir įtraukta į leidžiamus atskaitymus GPMĮ 18 straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka. Pavyzdys. Individualią prekybos veiklą vykdanti gyventoja A, 2010 metais pardavė prekes gyventojui B. Gyventojas B už prekes nesumokėjo praėjus daugiau kaip vieneriems metams. Gyventoja A, įrodžiusi gyventojo B skolos beviltiškumą, 2011 metais leidžiamiems atskaitymams priskyrė beviltiškų skolų sumą. Jeigu 2012 metais gyventojas B ir gyventoja A tampa susijusiais asmenimis (pavyzdžiui, susituokia), gyventoja A turi patikslinti 2011 metų pajamų deklaraciją ir atimti beviltiškų skolų sumas, priskirtas individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams. (18 str. 13 d. komentaras - pagal VMI prie LR FM 2011-03-28 raštą Nr. (18.10-31-1)-R-2957) 181 straipsnis. Mokestinio laikotarpio nuostolių perkėlimas (Ši nuostata pagal 2008 m. gruodžio 23 d. GPM įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI111 , Žin., 2008, Nr. 149-6033, įsigalioja nuo 2008-12-30, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) 1. Jeigu gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, nurodyti šio Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje, iš mokestinio laikotarpio individualios veiklos pajamų atėmę neapmokestinamąsias pajamas ir leidžiamus atskaitymus gauna mokestinio laikotarpio nuostolius (toliau – mokestiniai nuostoliai), šių mokestinių nuostolių suma perkeliama į kitą mokestinį laikotarpį. (Ši nuostata pagal 2008 m. gruodžio 23 d. GPM įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI111 , Žin., 2008, Nr. 149-6033, įsigalioja nuo 2008-12-30, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras (šiuo metu rengiamas) 2. Jeigu gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, gauna mokestinius nuostolius ilgiau negu vieną mokestinį laikotarpį, pirmiausia perkeliami ankstesnių laikotarpių mokestiniai nuostoliai. Vėliau patirti mokestiniai nuostoliai perkeliami tik padengus ankstesnių laikotarpių mokestinius nuostolius. (Ši nuostata pagal 2008 m. gruodžio 23 d. GPM įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI111 , Žin., 2008, Nr. 149-6033, įsigalioja nuo 2008-12-30, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras (šiuo metu rengiamas) 3. Mokestinius nuostolius galima perkelti neribotą laiką, tačiau toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu gyventojas nutraukia veiklą, dėl kurios šie mokestiniai nuostoliai susidarė. (Ši nuostata pagal 2008 m. gruodžio 23 d. GPM įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI111 , Žin., 2008, Nr. 149-6033, įsigalioja nuo 2008-12-30, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras (šiuo metu rengiamas) 4. Jeigu gyventojas verčiasi kelių skirtingų rūšių individualia veikla, iš skirtingų individualios veiklos rūšių susidarę mokestiniai nuostoliai gali būti dengiami tik tos rūšies veiklos, dėl kurios tokie mokestiniai nuostoliai susidarė, pajamomis. (Ši nuostata pagal 2008 m. gruodžio 23 d. GPM įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI111 , Žin., 2008, Nr. 149-6033, įsigalioja nuo 2008-12-30, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras (šiuo metu rengiamas) 19 straipsnis. Parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, realizuotų išvestinių finansinių priemonių įsigijimo kaina ir su to turto ar daikto pardavimu ar kitokiu perleidimu, išvestinių finansinių priemonių realizavimu susijusios išlaidos (19 str. pavadinimas - LR 2013 06 27 įstatymo Nr. XII-427 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 07 13) 1. Pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, išskyrus netauriųjų metalų laužą, ir (ar) individualios veiklos turtui priskirtą (visą ar jo dalį) nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, taip pat realizavus išvestines finansines priemones, iš gautų pajamų šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atimta: 1) turto įsigijimo kaina; 2) su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn ar išvestinės finansinės priemonės realizavimu susiję teisės aktuose nustatyti privalomi mokėjimai. (19 str. 1 d. - LR 2013 12 12 įstatymo Nr. XII-663 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 12 30. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) 2. Turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant su šio turto įsigijimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) atlikto turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, išlaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos to turto pagaminimo, rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto išlaidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį). Jeigu parduodamas ar kitaip perleidžiamas nuosavybėn turtas (ar jo dalis) yra ar kuriuo nors metu buvo priskirtas individualios veiklos turtui, jo įsigijimo kaina mažinama iš individualios veiklos pajamų atskaityta šio turto įsigijimo kainos dalimi. Jeigu gyventojas negali objektyviai pagrįsti, kuri konkreti (kada įsigyta) keliais sandoriais įgyto vienarūšio, individualiais požymiais neapibūdinto turto dalis perleidžiama, iš pajamų pirmiausia atskaitoma anksčiausiai už tokį turtą (jo dalį) sumokėta įsigijimo kaina (jos dalis). (19 str. 2 d. - LR 2013 06 27 įstatymo Nr. XII-427 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 07 13. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) (Pagal 2013 m. birželio 27 GPM įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XII-427 ir 2013 m. gruodžio 12 d. įstatymą Nr. XII-663 GPMĮ 19 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Ne individualios veiklos turto (toliau – turto), išskyrus netauriųjų metalų laužą, ir (ar) individualios veiklos turtui priskirto (viso ar jo dalies) nekilnojamojo pagal prigimtį daikto (toliau – daikto) ar realizuotų išvestinių finansinių priemonių (toliau – IFP) pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos apskaičiuojamos iš gautų turto ir/arba daikto pardavimo pajamų atėmus: - turto ir/arba daikto ar realizuotų IFP įsigijimo kainą, įskaitant su šio turto įsigijimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus; - su šio turto ir/arba daikto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn ar IFP realizavimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus. 2. Įsigijimo kainą sudarančios išlaidos (įskaitant su šio turto ir/arba daikto įsigijimu nuosavybėn ar IFP realizavimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus) ir su turto ir/arba daikto pardavimu nuosavybėn ar IFP realizavimu susiję privalomi mokėjimai turi būti pagrįsti atitinkamais tai patvirtinančiais dokumentais (žr. šio straipsnio 3 dalies komentarą). 3. Gyventojas, pardavęs ar kitokiu būdu perleidęs nuosavybėn netauriųjų metalų laužą nuo 2014 m. sausio l d. iš gautų pardavimo pajamų negali atimti netauriųjų metalų laužo įsigijimo kainos, bei su šio turto įsigijimu susijusių teisės aktuose nustatytų privalomų mokėjimų. Gyventojo gautos netauriųjų metalų laužo pardavimo pajamos apmokestinamos taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą, neatėmus su šio turto įsigijimu patirtų išlaidų (plačiau žr. GPMĮ 17 str. 1 d. 27 punkto komentaro 2 punkte). Dėl turto įsigijimo kainos nustatymo 4. Turto ir/arba daikto ar realizuotos IFP įsigijimo kaina - patirtos išlaidos turtui ir/arba daiktui ar realizuotai IFP įsigyti, įskaitant su tokio turto ir/arba daikto ar realizuotos IFP įsigijimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus. 5. Tais atvejais, kai gyventojas savo nuožiūra pasirenka turto ir/arba daikto ar IFP įsigijimo būdą, atsiskaitymo už turtą ir/arba daiktą ar IFP valiutą ir todėl patiria papildomas išlaidas, susijusias su turto ir/arba daikto ar IFP įsigijimu, tokios patirtos išlaidos turto ir/arba daikto įsigijimo kainai nepriskiriamos. Tarkime, gyventojas, įsigydamas turtą ar IFP, sumoka mokesčius už valiutos pirkimo ar pardavimo operacijas (už valiutos konvertavimą). Šios sumos nepriskiriamos to turto ar IFP įsigijimo kainai. Pavyzdys. Gyventojas su Lietuvoje įsteigtu banku sudaro sutartį, kuria paveda pirkti Bulgarijoje nekilnojamąjį turtą ir atsiskaitymui už įsigytą nekilnojamąjį turtą tarpininkui perduoda 100 000 Eur. Tarpininkas įvykdo gyventojo pavedimą ir nuperka gyventojui nekilnojamąjį turtą už 98 000 Eur. Kadangi už įsigytą turtą Bulgarijoje atsiskaitoma levais, tarpininkas gyventojo sąskaita konvertuoja jam perduotą sumą eurais į levus, sumokėdamas 200 Eur už valiutos keitimą. Šiuo atveju nekilnojamojo turto įsigijimo kaina 98000 Eur (valiutos keitimo mokestis, 200 Eur, prie įsigijimo kainos nepriskiriamas). 1800 eurų (100 000 - 98 000) tarpininkui sumokėta suma už tarpininkavimo paslaugas, kuri nepriskiriama prie turto įsigijimo kainos. 6. Tais atvejais, kai gyventojas įsigyja finansines priemones, kurias pagal Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymą įsigyti galima tik per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus (finansų maklerio įmones ir komercinius bankus, turinčius teisę teikti investicines paslaugas), ir tokiam tarpininkui sumoka komisinį atlyginimą, tai šio komisinio atlyginimo suma priskiriama finansinių priemonių įsigijimo kainai. 7. Tais atvejais, kai gyventojas parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn turtą ir/arba daiktą ar,IFP kurių įsigijimui buvo paėmęs paskolą, tai tokio turto ir/arba daikto ar IFP įsigijimo kaina yra faktiškai patirtos išlaidos, neatsižvelgiant į tai, ar paskola jau grąžinta ar ne. Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą nepriskiriamos to turto ir/arba daikto ar IFP įsigijimo kainai. Pavyzdys. Gyventojas paėmė iš banko 200 000 Eur paskolą ir už ją nusipirko naują butą. Po metų gyventojas butą pardavė už 240 000 Eur. Pardavimo metu gyventojas kredito įstaigai buvo grąžinęs 15 000 Eur paskolos sumą. Neatsižvelgiant į tai, kad gyventojas, parduodamas butą, kredito įstaigai dar nebuvo grąžinęs visos paskolos, jo parduoto buto įsigijimo kaina yra 200 000 Eur. Už kreditą sumokėta palūkanų suma to turto įsigijimo kainai nepriskiriama. 8. Tais atvejais, kai gyventojas parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn paties pasistatytą (pasigamintą) turtą ir/arba daiktą, tokio turto ir/arba daikto įsigijimo kaina apskaičiuojama sudedant: - visas savo nuosavomis lėšomis faktiškai patirtas turto ir/arba daikto statybos (gamybos) išlaidas; - turto ir/arba daikto pasistatymui (pasigaminimui) paimtą paskolos sumą, nepaisant to, kad to turto ir/arba daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dieną tik dalis tokios paskolos sumos buvo sugrąžinta. Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą nepriskiriamos to turto ir/arba daikto įsigijimo kainai. Šiuo atveju, tiek gyventojo savo nuosavomis lėšom faktiškai patirtos turto ir/arba daikto statybos (gamybos) išlaidos, tiek skolintomis lėšomis turto ir/arba daikto pasistatymui (pasigaminimui) patirtos išlaidos turi būti pagrįstos išlaidas patvirtinančiais dokumentais (žr.šio straipsnio 3 dalies komentarą). Pavyzdys. Gyventojas už 250 000 Eur parduoda savo gyvenamąjį namą, kuriam pasistatyti panaudojo 50 000 Eur savo nuosavų lėšų bei iš kredito įstaigos paimtą 150 000 Eur paskolą gyvenamajam namui statyti. Pardavimo metu gyventojas kredito įstaigai buvo grąžinęs 55 000 Eur paskolos sumą. Parduoto gyvenamojo namo įsigijimo kaina apskaičiuojama sudedant namo statybai panaudotas savo nuosavas lėšas (50 000 Eur) ir iš kredito įstaigos paimtą paskolą gyvenamajam namui statyti (150 000 Eur). Vadinasi, visa namo įsigijimo kaina (pagrįsta namo statybai patirtų išlaidų dokumentais) sudaro 200 000 Eur (50 000 + 150 000). Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą nepriskiriamos to turto įsigijimo kainai. Statomo turto įsigijimo kainai nepriskiriamos išlaidos, patirtos atliekant gerbūvio darbus (pvz., užsėjant veją prie pasistatyto namo/kotedžo, trinkelėmis išgrindžiant aplink namą esančius takelius, išasfaltuojant privažiavimus prie namo, įrengiant pievoje kiemo apšvietimus, teritorijos apželdinimas ir pan.). 9. Tais atvejais, kai gyventojas pats pagamina transporto priemonę, tai tokios transporto priemonės įsigijimo kaina yra tos transporto priemonės gamybos išlaidų suma. 10. Tais atvejais, kai gyventojai įsigyja patalpas (neįrengtus butus daugiabučiuose namuose, neužbaigtus neįrengtus namus ar kitas neįrengtas patalpas) ir tokių įsigytų patalpų užbaigimui, t.y. apdailos darbams, papildomai yra patiriamos išlaidos, tai apskaičiuojant tokių patalpų įsigijimo kainą, prie įsigyto neužbaigto turto įsigijimo kainos yra pridedama apdailos darbams faktiškai patirtų ir dokumentais pagrįstų išlaidų suma. 11. Turto įsigijimo kainai taip pat priskiriamos gyventojo savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) atlikto turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, išlaidos. Statinio paprastojo remonto išlaidos statinio įsigijimo kainai nepriskiriamos. Vienas iš rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto faktą pagrindžiančių dokumentų gali būti statybos leidimas. Pagal Statybos įstatymą statybą leidžiantys dokumentai yra: 1) naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju – leidimas statyti naują statinį; 2) ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju – leidimas rekonstruoti statinį; 3) pastato atnaujinimo (modernizavimo) atveju – leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą; 4) kitais atvejais – rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui (kai jis yra privalomas); Pavyzdys. Gyventojas įsigijo gyvenamąjį būstą už 265 000 Eur. Šiame būste atliko kapitalinį remontą už 65 000 Eur. Tais pačiais metais gyventojas nusprendžia būstą parduoti. Šio būsto įsigijimo kaina yra lygi už būstą sumokėtai sumai jį įsigyjant bei kapitaliniam remontui patirtos išlaidos, t.y. (265 000 + 65 000). 12. Tais atvejais, kai gyventojas parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn įsigytą turtą ir/arba daiktą, kurio rekonstravimui ir (arba) kapitaliniam remontui jis pats ar jo sutuoktinis buvo pasiėmęs paskolą ir dar jos negrąžino, tai tokio turto ir/arba daikto įsigijimo kaina apskaičiuojama sudedant: - faktiškai patirtas turto ir/arba daikto įsigijimo išlaidas; - gyventojo (ar jo sutuoktinio) nuosavomis lėšomis patirtas turto rekonstravimo ir/arba kapitalinio remonto išlaidas; - gyventojo (ar jo sutuoktinio) rekonstrukcijai ir/arba kapitaliniam remontui paimtos ir panaudotos paskolos dalį, kuri buvo grąžinta turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dieną. Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą nepriskiriamos to turto ir/arba daikto įsigijimo kainai. Pavyzdys. Gyventojas nusipirko butą už 120 000 Eur ir patyrė 2 000 Eur teisės aktuose nustatytų privalomų mokėjimų. Tais pačiais metais jis pasiėmė būsto rekonstravimui 30 000 Eur paskolą, rekonstravo butą ir pardavė jį už 170 000 Eur. Gyventojas buto rekonstravimui naudojo tik paskolą, o buto pardavimo metu jos buvo grąžinęs 1 000 Eur. Parduoto buto įsigijimo kaina apskaičiuojama sudedant būsto įsigijimo išlaidas (120 000 Eur + 2 000 Eur) bei kredito įstaigai grąžintą paskolos dalį (1 000 Eur). Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą nepriskiriamos to turto įsigijimo kainai. Vadinasi, visa būsto įsigijimo kaina sudaro 123 000 Eur (2 000 + 1 000 + 120 000). 13. Tais atvejais, kai gyventojas parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn paties pasistatytą (pasigamintą) ir vėliau rekonstruotą ir/arba po atlikto kapitalinio remonto namą, garažą, sodo namelį ir pan., tokio turto ir/arba daikto įsigijimo kaina apskaičiuojama sudedant: - visas savo nuosavomis lėšomis faktiškai patirtas turto ir/arba daikto statybos (gamybos) išlaidas; - turto ir/arba daikto pasistatymui (pasigaminimui) paimtą paskolos sumą, nepaisant to, kad to turto ir/arba daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dieną tik dalis tokios paskolos sumos buvo sugrąžinta. Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą nepriskiriamos to turto įsigijimo kainai; - gyventojo (ar jo sutuoktinio) nuosavomis lėšomis patirtas turto ir/arba daikto rekonstravimo ir/arba kapitalinio remonto išlaidas; - gyventojo (ar jo sutuoktinio) rekonstrukcijai ir/arba kapitaliniam remontui paimtos ir panaudotos paskolos dalį, kuri buvo grąžinta turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dieną. Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą nepriskiriamos to turto ir/arba daikto įsigijimo kainai. Šiuo atveju, tiek gyventojo savo nuosavomis lėšomis faktiškai patirtos turto ir/arba daikto statybos (gamybos) ar rekonstravimo išlaidos, tiek skolintomis lėšomis turto ir/arba daikto pasistatymui (pasigaminimui) ar rekonstravimui patirtos išlaidos turi būti pagrįstos išlaidas patvirtinančiais dokumentais. Pavyzdžiai: 1. Tarkime, kad gyventojas parduoda paties pasistatytą sodo namelį. Pagal turimus dokumentus apskaičiuojama, kad turto pagaminimo (namelio pastatymo) išlaidos yra tokios: - medžiagos, žaliavos – 11 475 Eur; - statybos bendrovei X sumokėta už darbus – 12 555 Eur; VĮ Registrų centras sumokėtas atlygis už registravimą – 1 200 Eur. Paties gyventojo pasigaminto (pasistatyto) sodo namelio įsigijimo kainą sudaro 25 230 Eur (11 475 + 12 555 + 1 200). 2. Gyventojas paties pasistatyto (nurodyto 1 pavyzdyje) ir įregistruoto sodo namelio rekonstravimui iš kredito įstaigos paėmė 10 000 Eur kreditą. Iki sodo namelio pardavimo dienos kredito įstaigai buvo sugrąžinta 5 000 Eur paskolos. Rekonstruoto sodo namelio įsigijimo kaina apskaičiuojama prie šio turto pasistatymo (įsigijimo) kainos pridėjus šio namelio rekonstravimo išlaidų sumą, lygią kredito įstaigai grąžintai paskolos daliai – 5 000 Eur, bei patvirtintą išlaidas pagrindžiančiais dokumentais. Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą nepriskiriamos to turto įsigijimo kainai. Vadinasi, visa sodo namelio įsigijimo kaina sudaro 30 230 Eur (25 230 + 5 000). 3. Gyventojas už 250 Eur įsigijo sunkvežimį, kurio kabiną, variklį ir pravažumą didinančią pavarų dėžę bei tiltą pakeitė ir dėl to patyrė 1 500 Eur išlaidų. Šią transporto priemonę nepraėjus 3 metams nuo įsigijimo gyventojas pardavė už 1 000 Eur. Gyventojo patirtos transporto priemonės perdirbimo išlaidos nepriskiriamos transporto priemonės įsigijimo kainai, nes turto rekonstravimo ir/arba kapitalinio remonto sąvoka taikytina tik statinių rekonstravimo ir/arba kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, atvejais. Todėl šiame pavyzdyje nurodytu atveju sunkvežimio įsigijimo kaina yra 250 Eur. 4. Gyventojas įsigijo automobilį už 1 500 Eur, automobilio remontui buvo išleista 1 200 Eur. Automobilis neišlaikius trejų metų parduodamas už 2 500 Eur. Įsigijimo kaina laikoma 1 500 Eur, kadangi automobilio remonto išlaidos prie įsigijimo kainos nepriskiriamos. 14. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, įsigijimo kaina apskaičiuojama parduodant ar kitokiu būdu perleidžiant nuosavybėn ir nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, kuris yra (visas ar jo dalis) priskirtas individualios veiklos turtui. Tokio turto pardavimo pajamos nelaikomos individualios veiklos pajamomis (žr. GPMĮ 10 straipsnio komentarą). 15. Jeigu parduodamas ar kitaip perleidžiamas nuosavybėn ne individualios veiklos turtas (ar jo dalis) kuriuo nors metu buvo priskirtas individualios veiklos turtui ir jo įsigijimo kaina buvo atskaitoma iš individualios veiklos pajamų, apskaičiuojant apmokestinamąsias tokio turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas, 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta šio turto įsigijimo kaina mažinama iš individualios veiklos pajamų atskaityta turto įsigijimo kainos dalimi. Ši taisyklė taikoma ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto įsigijimo kainos nustatymui. Pavyzdžiai: 1. Gyventojas vykdė individualią veiklą. Tarkime, kad gyventojas individualiai veiklai priskyrė ir joje naudojo 90 procentų jam priklausančių ne gyvenamosios paskirties patalpų, kurias jis įsigijo už 150 000 Eur, t. y. šių patalpų nusidėvėjimą skaičiavo nuo 135 000 Eur sumos (150 000 x 0,9). Per naudojimo individualioje veikloje laikotarpį (2 metus) buvo apskaičiuota 27 000 Eur šių patalpų nusidėvėjimo suma ir priskirta individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams. Gyventojas parduoda šias patalpas už 140 000 Eur. Gyventojo apmokestinamosios nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, kuris buvo priskirtas individualios veiklos turtui, pajamos pardavus patalpas sudaro 17 000 Eur [140 000 - (150 000 - 27 000)]. Pajamos už parduotas patalpas priskiriamos gyventojo ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn apmokestinamosioms pajamoms (kadangi turtas parduotas nepraėjus 10 metų nuo jo įsigijimo dienos). Pajamos apskaičiuojamos ir deklaruojamos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 T priede. Skirtumas tarp pardavimo ir apskaičiuotos įsigijimo kainos apmokestinamas taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Pajamų mokesčio suma sudaro 2 550 Eur (17 000 x 0,15). 2. Gyventojas vykdė individualią veiklą. Tarkime, kad individualioje veikloje (100 procentų) buvo naudojamas veiklą vykdančiam gyventojui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis ne gyvenamosios paskirties pastatas, kurio įsigijimo kaina 180 000 Eur. Per naudojimo laikotarpį (3 metus) nusidėvėjimas buvo skaičiuojamas nuo visos turto įsigijimo kainos (180 000 Eur), kadangi buvo gyventojo sutuoktinės sutikimas šį pastatą valdyti, naudoti ir juo disponuoti kaip individualios veiklos turtu. Priskaičiuota 54 000 Eur nusidėvėjimo suma buvo priskirta gyventojo individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams. Pastatas parduodamas už 160 000 Eur. Teisės aktuose nustatytų privalomų mokėjimų sumokėta 1 500 Eur suma. Visos, pardavus pastatą, gautos pajamos yra priskiriamos šį turtą individualioje veikloje naudojusio sutuoktinio pajamoms. Gyventojas pastatą pardavė vykdydamas veiklą, tačiau šios pajamos priskiriamos ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn apmokestinamosioms nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, kuris buvo priskirtas individualios veiklos turtui, pajamoms. 10 metų nuo pastato įsigijimo iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn nepraėjo. Apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos, tokio daikto įsigijimo kainą sumažinus iš individualios veiklos pajamų atskaityta šio daikto įsigijimo kainos dalimi, t.y. 32 500 Eur [160 000 (180 000 - 54 000 + 1 500)], pajamų mokesčio suma yra 4 875 Eur (32 500 x 0,15). Dėl su turto ir/arba daikto ar IFP pardavimu susijusių privalomų mokėjimų 16. Kas gali būti priskiriama privalomiems mokėjimams, nustatytiems teisės aktuose: - atlygis notarams už notarinių veiksmų atlikimą; - atlyginimas VĮ Registrų centras už atliekamas registravimo paslaugas, - valstybės rinkliava, - privalomas mokestis parduodant turtą už geodezinius sklypo matavimus ir pan., - mokestis už privalomą pastato energinio naudingumo sertifikavimą, - komisinis atlyginimas – su IFP (finansinių priemonių) įsigijimu susijęs teisės aktuose nustatytas privalomas mokėjimas; - Miškų įstatyme nustatytas privalomas 5 proc. mokėjimas - nuo gautų nenukirsto miško, apvaliosios medienos pardavimo pajamų. 17. Tais atvejais, kai gyventojas savo nuožiūra pasirenka turto ir/arba daikto ar IFP perleidimo būdą, atsiskaitymo už turtą ir/arba daiktą ar IFP valiutą ir todėl patiria papildomas išlaidas, susijusias su turto pardavimu, tokios patirtos išlaidos neatimamos iš turto ir/arba daikto ar IFP pardavimo pajamų. Pvz., gyventojas, parduodamas nekilnojamąjį turtą, pasisamdo advokatą ar kitą asmenį, kuris suteikia teisinio pobūdžio konsultacijas dėl nekilnojamojo turto pardavimo, ar konsultantą IFP pardavimo klausimais ir už paslaugas sumoka atitinkamo dydžio sumas. Tokios sumokėtos sumos neatimamos iš turto ir (arba) daikto ar IFP pardavimo pajamų. 18. Gyventojo sumokėtos premijos sumos įsigyjant IFP rizikai drausti, vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo ar saugojimo mokestis nepriskiriami privalomiems mokėjimams nustatytiems teisės aktuose. IFP, naudojama rizikai drausti, suprantama, kaip IFP, kurią naudojant yra tikimasi, kad šios priemonės tikroji vertė arba iš priemonės gaunami pinigų srautai visiškai kompensuos draudžiamo objekto tikrosios vertės arba jo sukuriamų pinigų srautų pasikeitimus arba didžiąją jų dalį. Pvz., gyventojas su Lietuvos komerciniu banku sudaro sutartį, kurioje nustatyta, kad sutartyje nurodytu laikotarpiu gyventojas bankui turės teisę parduoti sutartyje nurodytą JAV dolerių kiekį už nustatytą JAV dolerio ir euro kursą (sudarė valiutos keitimo pasirinkimo sandorį). Už tai gyventojas bankui sumoka 2 proc. sandorio sumos premiją. Ši bankui sumokėta premijos suma nelaikoma teisės aktuose nustatytais privalomais mokėjimais. Jeigu gyventojas (investuotojas) VP tarpininkui (bankui, brokeriui) sumoka mokestį už VP saugojimą depozitoriume, apskaičiuodamas apmokestinamąsias VP pardavimo pajamas, už VP saugojimą depozitoriume sumokėto mokesčio negali atimti iš gautų VP pardavimo pajamų. Pavyzdžiai dėl turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų apskaičiavimo 1. Gyventojas įsigijo automobilį, kurį po metų pardavė. Pagal turto įsigijimo dokumentus nustatoma, kad automobilio įsigijimo kaina – 12 000 Eur. Turto pardavimo kaina – 15 000 Eur. Kitų išlaidų, susijusių su turto pardavimu, gyventojas nepatyrė. Turto pardavimo pajamos (pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas) sudaro 3 000 Eur (15 000 - 12 000). 2. Gyventojas X iš įmonės, mokančios mokestį nuo loterijų apyvartos, 2012-02-01 laimėjo automobilį. Pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 38 punktą tokie laimėjimai pajamų mokesčiu neapmokestinami. Jeigu gyventojas loterijoje laimėtą automobilį parduoda anksčiau nei po 3 metų nuo jo įsigijimo (laimėjimo), tai nuo automobilio įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumo turi mokėti pajamų mokestį. Loterijoje laimėto automobilio įsigijimo kaina nustatoma tokiu pat principu kaip dovanojimo būdu įgyto turto (žr. šio straipsnio 6 dalies komentaro 3-8 punktus). 3. Gyventojas Y prekybos centro organizuotame žaidime laimėjo automobilį, kurio vertė 60 000 Eur. Laimėto automobilio vertė apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu. Gyventojų pajamų mokestį už gyventoją iš savo lėšų sumokėjo žaidimą organizavusi įmonė, o vėliau gyventojas, atsiimdamas laimėtą automobilį, šią pajamų mokesčio sumą prekybos centrui grąžino. Parduodant automobilį nepraėjus 3 metams nuo jo įsigijimo, tokio automobilio įsigijimo kaina bus lygi įsigijimo kainos (kuri nustatoma tokiu pat principu, kaip ir dovanojimo būdu įgyto turto – žr. šio straipsnio 6 dalies komentaro 3-8 punktus) ir sumokėto pajamų mokesčio sumai. 4. Gyventojas, nepraėjus 3 metams nuo automobilio įsigijimo dienos, parduoda lizingo būdu įsigytą automobilį. Lizingo įmonei buvo sumokėta 40 000 Eur už automobilį ir 4 400 Eur palūkanų. Palūkanos, sumokėtos lizingo įmonei, prie automobilio įsigijimo kainos nepriskiriamos. Automobilio įsigijimo kaina yra 40 000 Eur. 5. Gyventojas įsigijo miško žemės sklypą. Miško žemės įsigijimo kaina 13 000 Eur: 10 000 Eur – žemės įsigijimo kaina; 3 000 Eur – medynų įsigijimo kaina. Gyventojas parduoda nenukirstą mišką iš tokios miško žemės už 5 000 Eur. Pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas lygus 2 000 Eur (5 000 - 2 000). Daugiau ne individualios veiklos turto pardavimo pajamų mokestiniu laikotarpiu gyventojas negavo. Pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 27 p. pajamų mokestis skaičiuojamas iš sumos apskaičiuotos kaip skirtumas tarp pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumo, atėmus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, įskaitant pagal Miškų įstatymą sumokėtus 5 proc. privalomus mokėjimus nuo pajamų, gautų už nenukirstą mišką, 2 500 Eur neapmokestinamą dydį. Viršijantis apskaičiuotos sumos dydis apmokestinamas taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Kadangi šiuo atveju turto pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas mažesnis nei 2 500 Eur, tai pajamų mokesčio nuo gautų pajamų mokėti nereikia. Tuo atveju, kai miško žemės įsigijimo dokumentuose nėra nurodyta žemės įsigijimo kaina ir atskirai medynų įsigijimo kaina, tai žemės ir medynų įsigijimo kaina gali būti apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nuostatas. 6. Gyventojas už 10 000 Eur parduoda ne individualios veiklos turtą – apvaliąją medieną (kokia mediena priskiriama apvaliajai medienai nurodyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 2002-12-10 įsakymu Nr. 631 patvirtintose apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėse). Medynų įsigijimo kaina, tenkanti parduotai apvaliajai medienai, lygi 1 000 Eur. Apvaliosios medienos paruošimui (medžių nukirtimui, nugenėjimui, supjaustymui ir išvežimui iš biržės) gyventojas patiria išlaidų. Pagal GPMĮ 19 str. 1 dalį iš turto pardavimo pajamų gali būti atimama: turto įsigijimo kaina bei su šio turto įsigijimu susiję teisės aktuose nustatyti privalomi mokėjimai, įskaitant pagal Miškų įstatymą sumokėtus 5 proc. privalomus mokėjimus nuo pajamų, gautų už nenukirstą mišką, o ne patirtos išlaidos paruošiant turtą pardavimui. Vadinasi, apvaliosios medienos paruošimui patirtos išlaidos iš gaunamų turto pardavimo pajamų neatimamos. Pajamų mokesčiu apmokestinama 6 000 Eur apvaliosios medienos pardavimo suma, nes iš pardavimo kainos (10 000 Eur) atimama medynų įsigijimo kaina (1 000 Eur), privalomi mokėjimai – šiuo atveju 5 proc. privalomų atskaitymų suma sumokėta pagal Miškų įstatymą (500 Eur) ir GPMĮ 17 str. 1 d. 27 p. nustatyta 2 500 Eur neapmokestinama pajamų suma. 7. Gyventojas 2014 m. sausio mėn. antrinėje vertybinių popierių rinkoje įsigijo AB X akcijų už 60 000 Eur, kurias 2015 m. gegužės mėn. pardavė už 70 000 Eur. Finansų makleris (sąskaitos tvarkytojas) gyventojui išduoda pranešimą apie vertybinių popierių pardavimo įvykdymą. Pranešime, patvirtintame finansų maklerio parašu ir finansų maklerio įmonės antspaudu, nurodyta, kad už vertybinių popierių pardavimą gauta 70 000 Eur, į gyventojo asmeninę vertybinių popierių sąskaitą pravesta 67 500 Eur, kaip privalomi mokėjimai, nustatyti teisės aktuose sumokėtos 110 Eur komisinio atlyginimo bei 2 390 Eur komisinio atlyginimo sumos. Šiuo atveju VP pardavimo kaina yra 70 000 Eur, o gautos vertybinių popierių pardavimo apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos iš gautų VP pardavimo pajamų atėmus patirtas tų VP įsigijimo išlaidas bei neapmokestinamąsias VP pardavimo pajamas, t.y. – 7 500 Eur (70 000 - 60 000 2 390 - 110). Jeigu kartu su kitomis vertybinių popierių pardavimo ar kitokio perleidimo pajamomis suma neviršija 500 Eur per mokestinį laikotarpį, tokios pajamos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, viršijanti nustatytą dydį suma apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. 8. Gyventojas B nuotoliniu būdu prekiauja finansinėmis priemonėmis pagal su banku XZ sudarytą paslaugų teikimo sutartį. Gyventojas elektroninės prekybos realiuoju laiku platformoje sudaro valiutų ir/arba akcijų pirkimo-pardavimo išankstinius (forward) sandorius. Maržinėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas gyventojas gali panaudoti tik prekybai platformoje. Tačiau į maržinę sąskaitą pervestos sumos yra gyventojo nuosavybė ir gyventojo nurodymu bet kuriuo momentu sumos iš maržinės sąskaitos gali būti pervestos į jo atsiskaitomąją sąskaitą. Vadinasi, IFP realizavimo pajamos apskaičiuojamos pagal į maržinę sąskaitą įplaukusias lėšas. Tarkime, gyventojas 2015 m. realizavęs išvestinę finansinę priemonę iš prekybos valiutomis ir akcijomis į maržinę sąskaitą gavo 6 000 Eur. Taip pat į maržinę sąskaitą įplaukė 300 Eur dividendų ir už maržinės sąskaitos likutį 160 Eur palūkanų. Dividendai ir palūkanos deklaruojami kaip atskiros pajamų rūšys ir apmokestinami atskirai. IFP realizavimo pajamos apskaičiuojamos iš gautų pajamų atėmus IFP įsigijimo kainą ir teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus. Įsigydamas išvestinę finansinę priemonę gyventojas patyrė 650 Eur įsigijimo išlaidų, taip pat sumokėjo 350 Eur komisinį mokestį bankui. Išvestinės finansinės priemonės įgijimo išlaidos (650 Eur) bei teisės aktuose nustatyti privalomi mokėjimai – komisinis atlyginimas – 350 Eur, kuriuos galima atimti iš gautų finansinės priemonės realizavimo pajamų. Pajamos gautos iš išvestinės finansinės priemonės realizavimo – 5 000 Eur (6000 650 - 350). Kadangi gautos pajamos iš išvestinės finansinės priemonės viršija nustatytą neapmokestinamą 500 Eur sumą, 4 500 Eur pajamų suma apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. 9. Gyventojas, sudarė IFP siekdamas apsidrausti nuo valiutų kursų svyravimo. Realizavus šią IFP, gyventojas pajamų negavo. Vadinasi, apskaičiuojant metines VP pardavimo/realizavimo apmokestinamąsias pajamas iš bendrų per mokestinį laikotarpį gautų už IFP realizavimą, vertybinių popierių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų sumos atimama IFP įsigijimo kaina, nors pajamų už šių IFP realizavimą nebuvo gauta. 10. Gyventojas 2016 metais I ir II pusmetį parduoda nenukirstą mišką. Kalendoriniam pusmečiui pasibaigus, iki kito mėnesio, einančio po kalendorinio pusmečio, 15 dienos pagal Miškų įstatymą sumokami 5 proc. privalomi mokėjimai. Už pirmąjį pusmetį iki liepos 15 dienos, už antrą pusmetį iki 2017 m. sausio 15 d. Deklaruodamas 2016 metais gautas nenukirsto miško pardavimo pajamas iš pardavimo pajamų gali atimti tiek 2016 metais, tiek 2017 metais iki sausio 15 d. sumokėtus privalomus mokėjimus, susijusius su 2016 metais parduotu nenukirstu mišku. Dėl tam tikrų turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn atvejų 19. Jeigu už vieneto akcijas (dalis, pajus) gyventojas apmoka turtu, tai toks turto perleidimas vieneto nuosavybėn laikomas ne individualios veiklos turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn. Šiuo atveju turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos yra gautų akcijų (dalių, pajų) vertė. Skirtumas susidaręs tarp turto įsigijimo kainos ir pardavimo pajamų yra apmokestinamosios turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos. Apmokestinant tokiu būdu parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn turtą, taikomos šiame straipsnyje nustatytos turto pardavimo pajamų ir įsigijimo kainų apskaičiavimo taisyklės bei GPMĮ 17 str. 1 dalyje nurodytos lengvatos. Pavyzdžiai: 1. Gyventojas 2016 metais už vieneto X akcijas apmokėjo, įnešdamas turtinį įnašą – pastatą, kurį turto vertintojai įvertino 150 000 Eur, todėl gyventojas gauna akcijų, kurių nominali vertė 150 000 Eur. Pastatą gyventojas buvo 2008 m. įsigijęs už 100 000 Eur. Dešimt metų nuo turto įsigijimo iki perleidimo kito asmens nuosavybėn nepraėjo. Skirtumas tarp gautų akcijų nominalios vertės ir turto įsigijimo kainos laikomas gyventojo gautomis pastato perleidimo vieneto nuosavybėn apmokestinamosiomis pajamomis, t.y. 50 000 Eur (150 000 - 100 000). Akcijų įsigijimo kaina yra 150 000 Eur. 2. Gyventojas 2006 m. sausio mėn. įsigytą pastatą 2016 m. vasario mėn. įneša kaip turtinį įnašą, kurį turto vertintojai įvertino 65 000 Eur ir už tokią pat sumą gauna akcijų. Kadangi nuo turto įsigijimo iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo kito asmens nuosavybėn praėjo dešimt metų, tai šio pastato pardavimo pajamos pajamų mokesčiu neapmokestinamos (GPMĮ 17 str. 1 d. 28 punktas). Akcijų įsigijimo kaina yra 65 000 Eur. 3. Tarkime, kad gyventojas 2016 m. už vieneto Y akcijas sumokėjo, įnešdamas turtinį įnašą – vieneto X akcijas, kurias turto vertintojai įvertino 250 000 Eur, už tokią sumą gyventojas gauna vieneto Y akcijų. Vieneto X akcijos buvo įsigytos už 150 000 Eur. Skirtumas tarp gautų vieneto Y akcijų nominalios vertės (250 000 Eur) ir vieneto X akcijų įsigijimo kainos (150 000 Eur), laikoma vieneto X akcijų pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn apmokestinamomis pajamomis. Apmokestinamosios pajamos yra 99 500 Eur (250 000 - 150 000 - 500). 20. Jeigu gyventojas sudaro pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartį, kuri atitinka Civilinio kodekso 6.417-6.418 straipsnių nuostatas, pagal kurią pardavėjas įsipareigoja parduoti daiktą pirkėjui kartu įgydamas teisę parduotą daiktą atpirkti, o pirkėjas įsipareigoja daiktą valdyti, naudoti ir juo disponuoti taip, kad pardavėjas galėtų įgyvendinti atpirkimo teisę. Atpirkimo teise gali būti užtikrinama paskola. Jeigu sutartyje nustatyta, kad atpirkimo teisė yra paskolos užtikrinimas, pardavėjas laikomas skolininku (paskolos gavėju), o pirkėjas kreditoriumi. Sutartis, kurioje nustatyta, kad atpirkimo teisė yra paskolos užtikrinimas, prilyginama paskolos sutarčiai, todėl gyventojo (pardavėjo) pagal tokią sutartį už perleistą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį daiktą gautos lėšos mokesčių tikslais nelaikomos tokio daikto pardavimo pajamomis. Jeigu atpirkus nekilnojamąjį ar kilnojamąjį daiktą, šis daiktas yra parduodamas, neišlaikius nuo jo įsigijimo iki pardavimo ar kitokio perleidimo kito asmens nuosavybėn dešimt (trijų) metų, tokio daikto įsigijimo kaina yra grąžintos paskolos suma, neįskaitant sumokėtų palūkanų. Pavyzdys. Gyventojas sudaro atgalinio lizingo sutartį su banku, pagal kurią jis gauna paskolą automobilio įsigijimui. Įsigytą automobilį gyventojas perleidžia bankui, nustatant, kad per tam tikrą laikotarpį gyventojas šį automobilį išsipirks, sumokėdamas paskolos sumą ir palūkanas. Automobilio perleidimas bankui nelaikomas turto pardavimu, todėl bankas neturi teikti mokesčių administratoriui informacijos pažymoje FR0471. Jeigu gyventojas tokį automobilį parduotų, neišlaikęs nuo jo įsigijimo trejų metų, tai tokio automobilio įsigijimo kaina būtų grąžintos paskolos suma (be palūkanų). 21. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 2, 9, 10 dalių nuostatomis, komunaliniai ar vietiniai inžineriniai tinklai (tame tarpe vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžineriniai tinklai) yra inžineriniai statiniai, atitinkantys šiame įstatyme nustatytą statinio sąvoką „Statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas“. Kai gyventojas parduoda ar kitaip perleidžia nuosavybėn žemės sklypą, kuriame yra įrengti inžineriniai statiniai, laikoma, kad jis parduoda nekilnojamąjį daiktą – žemę su priklausiniu, jei inžineriniai statiniai Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti kaip jos priklausinys, arba atskirus nekilnojamuosius daiktus – žemę ir jos priklausinį – inžinerinius tinklus, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Inžinerinių statinių (kaip nekilnojamojo turto objektų) pardavimo pajamos apmokestinamos (neapmokestinamos) pagal tas pačias nuostatas kaip ir nekilnojamojo daikto pardavimo pajamos, t.y. taikomas GPMĮ 17 str. 28 punktas. Inžinerinių statinių įsigijimo išlaidos – tai visos jų pasistatymo (pagaminimo) išlaidos, įskaitant šiam tikslui paimtą ir panaudotą paskolos sumą, nepaisant to, ar paskola šio turto perleidimo momentu buvo ar nebuvo grąžinta. Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą nepriskiriamos to turto įsigijimo kainai. 22. Jeigu gyventojas patiria inžinerinių tinklų įvedimui išlaidas, susijusias su nekilnojamojo daikto statyba, pvz. gyvenamąjį namą statantis asmuo privalo užtikrinti visų atitinkamų inžinerinių sistemų įrengimą (prisijungimas prie bendrų elektros, dujų, vandentiekio tinklų), kurie neregistruojami kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai gyventojo vardu, o įregistruojami šiuos tinklus administruojančių įmonių nuosavybe, tokios patirtos prisijungimo (naujų tinklų nutiesimo) išlaidos priskiriamos to nekilnojamojo daikto įsigijimo (statybos) kainai. Šiuo atveju turi būti gyventojo patirtas išlaidas patvirtinantys dokumentai. Pavyzdžiai: 1. Gyventojas už 5 000 Eur nusipirko žemės sklypą, kuriame pagal inžinerinių tinklų statybos sutartį rangovui už inžinerinių tinklų (vandentiekio, nuotėkų šalinimo, elektros tinklų) projektavimą ir statybą sumokėjo 4 500 Eur, o už kelio įsigytame žemės sklype statybą – 1 500 Eur. Netrukus gyventojas pardavė žemės sklypą su jame įregistruotais jam nuosavybės teise priklausančiais priklausiniais (ar atitinkama jų dalimi). Žemės sklypo (su priklausiniais) įsigijimo kaina yra žemės sklypo įsigijimo, jam nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų (jų dalies), privažiavimo kelio pagaminimo (statybos) kaina, t.y. 11 000 Eur. 2. Gyventojas įsigytame 2006 m. žemės sklype (kurio įsigijimo kaina 50 000 Eur) savo vardu 2012 m. įregistruoja vandentiekio ir nuotėkų šalinimo inžinerinius statinius, kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus. Išlaidos patirtos šių įrenginių įsigijimui(prisijungimui, vamzdynų nutiesimui ir pan.) sudaro 19 000 Eur. Gyventojas numato parduoti žemę su inžineriniais įrenginiais. 2016 m. žemės sklypo pardavimo pajamos būtų neapmokestinamos, kadangi nuo įsigijimo iki perleidimo kito asmens nuosavybėn būtų praėję dešimt metų, o inžinierinių įrenginių pardavimo pajamos būtų priskirtos apmokestinamosioms pajamoms, kadangi dešimt metų nuo jų įsigijimo iki perleidimo nuosavybėn dar nebūtų praėję. Todėl atskirai nuo inžinerinių įrenginių pardavimo apmokestinamųjų pajamų turėtų būti skaičiuojamas pajamų mokestis. 3. Gyventojas stato namą ir privalėdamas užtikrinti visų atitinkamų inžinerinių sistemų įrengimą, patiria išlaidas: dujų įvedimui 10 000 Eur, prisijungimo prie elektros tinklų 9 800 Eur, prisijungimo prie vandentiekio 16 000 Eur. Namo statybai gyventojas patiria 240 000 Eur išlaidų (medžiagoms, apmokėjimui už atliktus darbus ir pan.). Parduodant pasistatytą namą gyventojas apskaičiuoja parduodamo namo įsigijimo kainą – 275 800 Eur (240 000 + 10 000 + 9 800 + 16 000). 4. Gyventojas stato gyvenamųjų namų kvartalą ir patiria išlaidas, susijusias su el. tinklų, dujų, vandentiekio tinklų nutiesimu. Parduodant gyvenamuosius namus šių namų įsigijimo kainai gyventojas gali priskirti naujų tinklų nutiesimo, įrengimo išlaidas tenkančias konkrečiam parduodamam namui. Parduodamam namui tenkanti patirtų išlaidų dalis apskaičiuojama proporcingai. 23. Kai gyventojas sudaro lizingo sutartį su lizingo davėju ir vėliau šią sutartį perleidžia trečiajam asmeniui, laikoma, kad jis perleidžia teisę įsigyti lizinguojamą turtą. Šiuo atveju, teisės perleidimo apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos iš gautų pajamų atėmus šių teisių įsigijimo kainą, t.y. įmokėtų įmokų sumą. Kadangi perleidžiama teisė, teisės perleidimo pajamoms taikomos GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 27 punkto nuostatos, t.y. turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir įsigijimo skirtumas, neviršijantis 2 500 Eur per mokestinius metus, neapmokestinamas. Pavyzdžiai: 1. Bendrovės akcininkas su lizingo įmone sudarė lizingo sutartį dėl automobilio, kurio vertė buvo 50 000 Eur, išperkamosios nuomos ir mokėjo įmokas bei palūkanas. Akcininkas iš viso sumokėjo 20 000 Eur įmokų (neįskaitant palūkanų). Pagal trijų šalių – akcinės bendrovės, jos akcininko ir lizingo įmonės susitarimą pasirašyta skolos perkėlimo sutartis, pagal kurią akcinė bendrovė tampa lizingo įmonės skolininku ir toliau moka įmokas už automobilį. Akcinė bendrovė, įvertinusi automobilio rinkos kainą (38 000 Eur) ir likusią mokėti sumą pagal lizingo sutartį (50 000 Eur - 20 000 Eur ═ 30 000 Eur), akcininkui sumoka 8 000 Eur (38 000 - 30 000). Laikoma, kad akcininkas perleido teisę įgyti lizinguojamą turtą nuosavybėn. Teisės įsigijimo kaina 20 000 Eur, pardavimo kaina 8 000 Eur. Kadangi šiuo atveju teisės įsigijimo kaina viršija už jos perleidimą gautas pajamas, apmokestinamųjų pajamų suma neapsiskaičiuoja. 2. Gyventojas su lizingo įmone sudarė lizingo sutartį dėl buto, kurio vertė 200 000 Eur, išperkamosios nuomos ir kartu perėmė įgyjamą butą. Per du metus gyventojas iš viso sumokėjo 25 000 Eur įmokų (neįskaitant palūkanų). Pagal trijų šalių – gyventojo, buto pirkėjo ir lizingo įmonės – susitarimą pasirašyta skolos perkėlimo sutartis, pagal kurią buto pirkėjas tampa lizingo įmonės skolininku, toliau moka įmokas už butą ir sumoka gyventojui 50 000 Eur už teisės įsigyti lizinguojamą butą perleidimą. Gyventojo teisės įgijimo kaina lygi 25 000 Eur, pardavimo kaina 50 000 Eur. Teisės pardavimo apmokestinamosios pajamos sudaro 25 000 Eur (50 000 - 25 000). Gyventojas kitų ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų per mokestinį laikotarpį negavo. Kadangi teisės perleidimo pajamų ir jos įsigijimo kainos skirtumas viršija 2 500 Eur, kaip tai nustatyta GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 27 punkte, viršijančioji suma 22 500 Eur (25 000 - 2 500) apmokestinama. 3. Gyventojas su lizingo įmone sudarė lizingo sutartį dėl buto, kurio vertė 120 000 Eur, išperkamosios nuomos ir perėmė įgyjamą butą. Per du metus gyventojas iš viso sumokėjo 60 000 Eur įmokų (neįskaitant palūkanų). Pagal trijų šalių – gyventojo, buto pirkėjo ir lizingo įmonės – susitarimą pasirašyta skolos perkėlimo sutartis, pagal kurią buto pirkėjas tampa lizingo įmonės skolininku, toliau moka įmokas už butą ir sumoka gyventojui 100 000 Eur už teisės įsigyti lizinguojamą butą perleidimą. Gyventojo teisės įgijimo kaina lygi 60 000 Eur, pardavimo kaina 100 000 Eur. Teisės pardavimo apmokestinamosios pajamos sudaro 40 000 Eur (100 000 - 60 000). Gyventojas kitų ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų per mokestinį laikotarpį negavo. Kadangi teisės perleidimo pajamų ir jos įsigijimo kainos skirtumas viršija 2 500 Eur, kaip tai nustatyta GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 27 punkte, viršijančioji suma 37 500 Eur (40 000 - 2 500) apmokestinama. 24. Kai turtas įsigyjamas nuosavybėn pagal skolos padengimo sutartį, įsigyjamas ar perleidžiamas pagal rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos apskaičiuojamos atsižvelgiant į pateiktus pavyzdžius. Pavyzdžiai: 1. Gyventojas pagal paskolos sutartį, kurioje numatytas palūkanų mokėjimas, yra pasiskolinęs 80 000 Eur. Iki skolos padengimo sutarties sudarymo dienos apskaičiuota 2 000 Eur palūkanų. Skolos padengimo sutartimi, kaip užmokestį už piniginę skolą, kreditoriaus (gyventojo) nuosavybėn jis perduoda butą, sandorio šalių susitarimu pagal tikrąją rinkos kainą įvertintą 100 000 Eur. Kadangi bendra skola (paskolos ir palūkanų suma) kreditoriui sudaro 82 000 Eur (80 000+2 000), šis skolininkui išmoka 18 000 Eur (100 000 - 82 000). Bendra kreditoriaus pagal šią sutartį gauto buto įsigijimo kaina ir kitų su jo perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų suma sudaro 100 000 Eur: 80 000 Eur paskolos suma + 2 000 Eur palūkanos + 18 000 Eur išmoka skolininkui. Nepraėjus 10 metų, kreditorius šį butą parduoda ir su jo pardavimu patiria 1 000 Eur išlaidų (atlyginimas notarui ir pan.). Iš buto pardavimo pajamų jis gali atimti 101 000 Eur (100 000 Eur buto įsigijimo kaina + 1 000 Eur pardavimo išlaidos). 2. Pagal rentos sutartį rentos mokėtojas įsigijo gyvenamąjį namą. Rentą jis mokėjo du metus, po 1 000 Eur į mėnesį. Po dviejų metų, mirus rentos gavėjui, namą parduoda. Iš namo pardavimo pajamų, kaip jo įsigijimo kainą, rentos mokėtojas gali atimti rentos gavėjui sumokėtą 24 000 Eur sumą (24 mėn. x 1 000 Eur), taip pat ir kitas su namo pardavimu susijusias išlaidas, pagrįstas juridinę galią turinčiais dokumentais. 3. Gyventojas (rentos gavėjas), rentos sutartimi perleidęs nuosavybėn butą, gavo 10 000 Eur rentos. Kadangi butas perleistas nepraėjus 10 metų nuo jo įsigijimo, pajamos, gautos už jo perleidimą nuosavybėn, yra priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, tačiau kartu leidžiama iš šių pajamų atimti turto įsigijimo kainą. Gyventojas (rentos gavėjas) kaip pajamų sumą, gautą už turto perleidimą, nurodo 10 000 Eur, o įsigijimo kainą – 50 000 Eur, sumokėtų jį įsigyjant. Atsižvelgiant į tai, kad turto įsigijimo kaina viršija už turto perleidimą gautas pajamas, faktiškai mokėtinas pajamų mokestis nesusidaro. Kitais metais gyventojas taip pat gavo 10 000 Eur rentos, kuri apskaičiuojama kaip pajamomis natūra gautos pajamos: gyventojas buvo aprūpinamas maistu, drabužiais ir pan. Šios sumos patvirtintos dokumentais. Šią sumą jis nurodo kaip pajamų sumą, gautą už turto perleidimą; įsigijimo kaina yra 40 000 Eur (50 000 - 10 000), t.y. faktinė jo įsigijimo kaina, sumažinta gautos rentos suma, deklaruota apskaičiuojant ankstesniųjų metų apmokestinamąsias pajamas. Tarkime, kad per tris sekančius metus gyventojas taip pat gauna po 10 000 Eur rentos. Analogiškai apskaičiuojama ir šių metų turto įsigijimo kaina: ji bus lygi 30 000 Eur, 20 000 Eur, 10 000 Eur, sekančiais rentos gavimo metais – 0. Jeigu ir toliau gyventojas gaus po 10 000 Eur rentos už perleistą nuosavybėn turtą, o jo įsigijimo kaina jau bus lygi nuliui, šios jo pajamos bus apmokestinamos. 25. Pagal mainų sutartį gyventojo gautas daiktas pagal GPMĮ yra laikomas už perleistą nuosavybėn (išmainytą) daiktą gautomis pajamomis nepinigine forma (natūra). Už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn turtą gyventojo gautas turtas (pajamos natūra) pagal GPMĮ įvertinamas tikrąja rinkos verte. Vadinasi, kai už perleistą daiktą pajamos gaunamos natūra (kitu daiktu), mainų sutartimi perleisto daikto perleidimo pajamomis laikytina įsigyjamo daikto tikroji rinkos kaina. Pavyzdys. Gyventojas A. A. 3 kambarių butą išmainė į mažesnio ploto 2 kambarių butą. Pagal nepriklausomo turto vertintojo išvadą arba pagal gyventojo turimus duomenis (pagal nekilnojamojo turto agentūrų pateiktus bei paties gyventojo surinktus duomenis apie parduodamų butų kainas) parduodamas 3 kambarių butas (analogiško ploto, išplanavimo, patogumų bei būklės, analogiškų statybos metų, panašioje to paties miesto mikrorajono vietoje) mainų sutarties sudarymo metu kainavo 30 000 Eur. Ši kaina mainų sutartyje nurodyta kaip nustatytoji sandorio šalių vertinimu. Perleidžiamas 2 kambarių butas šalių vertinimu įvertintas 20 000 Eur. Sutartyje numatytą 10 000 Eur kainų skirtumą jį perleidžiantis savininkas B.B. (t. y. mažesnės kainos daiktą perduodanti sandorio šalis) sumokėjo sutarties sudarymo metu. Kadangi gyventojas A. A. mainais gavo 20 000 Eur vertės butą (gaunamo buto tikroji rinkos kaina) ir 10 000 Eur pinigais, tai 30 000 Eur suma ir yra laikoma jo pajamomis iš perleisto nuosavybėn 3 kambarių buto. Vadinasi, kai už išmainytą didesnės kainos daiktą jo savininkas pajamų gauna ir natūra, ir pinigais, išmainytojo daikto perleidimo pajamos yra įsigyjamo daikto tikroji rinkos kaina, pridėta prie pinigais gautos pajamų sumos. Pastaba: jeigu gyventojas A. A. (naujasis 2 kambarių buto savininkas) parduotų šį mainais gautą butą, jo įsigijimo kaina būtų laikoma ne 30 000 Eur, o 20 000 Eur suma, nes 10 000 Eur (skirtumas tarp išmainytų daiktų kainos) yra jo pinigais gautų pajamų dalis už perleistą 3 kambarių butą, bet ne 2 kambarių įsigijimo kainos (išlaidų) dalis. 2 kambarių butą išmainęs gyventojas B. B. didesnės (30 000 Eur ) vertės butą gavo ne tik už savo perleistąjį (20 000 Eur), bet ir už pinigais (10 000 Eur) jo paties sumokėtą mainomų butų kainų skirtumą. Šio gyventojo sumokėtas kainų skirtumas (10 000 Eur) negali būti laikomas pajamomis iš jo išmainyto buto perleidimo, nes gyventojo B. B. atžvilgiu tai yra jo išlaidų (bet ne pajamų), patirtų įsigyjant 3 kambarių butą, dalis. Už išmainytą butą gyventojas gavo 20 000 Eur pajamų. Ši suma apskaičiuojama iš 30 000 Eur (gaunamo buto tikrosios rinkos kainos) atėmus 10 000 Eur (sumokėtą mainomų daiktų kainų skirtumą). Vadinasi, kai už išmainytą mažesnės kainos daiktą savininkas gauna pajamų natūra (kitu daiktu), tačiau sumoka daiktų kainų skirtumą, išmainytojo daikto perleidimo pajamos yra įsigyjamo daikto tikroji rinkos kaina, atėmus pinigais sumokėtą kainų skirtumą. Pastaba: jeigu gyventojas B. B. (naujasis 3 kambarių buto savininkas) parduotų šį mainais gautą butą, jo įsigijimo kaina būtų laikoma 30 000 Eur t suma, apmokėta išmainytuoju 2 kambarių butu (20 000 Eur), ir mainomų daiktų kainų skirtumu (10 000 Eur). 26. Kai darbuotojas, pagal kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartį perleidžia reikalavimo teises į jam priklausantį darbo užmokestį, laikoma, kad jis gauna pajamų už parduotą kitą turtą (nepriskirtą nekilnojamajam ar teisiškai registruotinam kilnojamajam turtui) iš naujojo kreditoriaus (reikalavimo teisių pirkėjo), pvz. iš uždarosios akcinės bendrovės. Įsigijimo kaina šiuo atveju – apskaičiuoto darbo užmokesčio suma. Pajamos, gautos už kito turto pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn, yra priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, kurioms taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas. Pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 27 punkto nuostatas apmokestinamas skirtumas, apskaičiuotas iš visų per mokestinį laikotarpį parduoto kito turto pardavimo gyventojo gautų pajamų atėmus jo įsigijimo kainą ir kitas su pardavimu susijusias išlaidas, o iš apskaičiuoto skirtumo dar atėmus 2 500 Eur. Kito turto pardavimo pajamos pagal GPMĮ 22 straipsnį yra priskiriamos B klasės pajamoms, pajamų mokestį nuo kurių apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalo tokių pajamų gavęs gyventojas. Pavyzdys. Darbuotojas darbdavio jam apskaičiuotą 2 500 Eur darbo užmokestį, kurio darbdavys neišmoka, pagal kreditorinio reikalavimo sutartį perleidžia kitam juridiniam vienetui už 2 000 Eur. Darbuotojo gautos pajamos, kaip kito turto pardavimo pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, atėmus įsigijimo kainą (2 500 Eur) ir taikomą 2 500 Eur neapmokestinamą dydį. Šiuo atveju pajamų mokesčio neatsiranda, kadangi gautos pajamos yra mažesnės nei įsigijimo kaina. 27. Jeigu gyventojas negali objektyviai pagrįsti, kuri konkreti (kada įsigyta) keliais sandoriais įgyto vienarūšio, individualiais požymiais neapibūdinto turto dalis perleidžiama, iš pajamų pirmiausia atskaitoma anksčiausiai už tokį turtą (jo dalį) sumokėta įsigijimo kaina (jos dalis). Pavyzdžiai: 1. Gyventojas turi skirtingu laikotarpiu įsigytų to paties vieneto tos pačios rūšies ir klasės vertybinių popierių: 2014-01-05 – 12 Lt (nuo 2015-01-01 3,48 Eur) vertės 100 akcijų; 2015-01-06 – 10 Eur vertės 50 akcijų; 2015-10-03 – 15 Eur vertės 85 akcijas. 2016-06-02 gyventojas numato parduoti dalį įsigytų akcijų. Kadangi gyventojas negali pagrįsti kurias akcijas (kada įsigytas akcijas) jis parduoda, iš jo gautų už akcijas pardavimo pajamų atimama anksčiausiai (2014-01-05) po 3,48 Eur įsigytų akcijų kaina. 2. Gyventojas skirtingais laikotarpiais ir skirtingomis kainomis pirko grūdus, kuriuos 2015 m. dalimis parduoda. Gyventojas negali objektyviai pagrįsti kuriuos grūdus parduoda, todėl apskaičiuojant grūdų pardavimo apmokestinamąsias pajamas iš pardavimo pajamų turi atimti anksčiausiai įsigytų grūdų įsigijimo kainą. (19 str. 1, 2 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2016-11-28 raštą Nr. (32.42-31-1E) RM-33292) 3. Leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, ir (arba) galiojančiais sandoriais, ir (arba) užsienio vienetų bei gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį. (Ši nuostata pagal 2008 m. gruodžio 23 d. GPM įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI111, įsigalioja nuo 2008-12-30, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Apskaičiuojant turto įsigijimo kainą, būtina turėti turto įsigijimo kainą patvirtinančius dokumentus. 2. Dokumentai, patvirtinantys turto įsigijimo kainą, privalo turėti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus apskaitos dokumentų rekvizitus. Turto įsigijimo kaina gali būti pagrindžiama: - galiojančiais sandoriais; - užsienio vienetų ir gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį. 3. Atitinkamų metų dokumentams taikomos tuo metu galiojusiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyti reikalavimai. 4. Parduodant ar kitokiu būdu perleidžiant nuosavybėn turtą, būtina turėti to turto įsigijimo dokumentus arba įsigijimo kainą patvirtinančių galiojančių sandorių dokumentus, pavyzdžiui: - paveldėjimo teisės liudijimą, dovanojimo sutartį; - AVMI pažymą apie turto vertę, kai gauto turto vertė apskaičiuojama pagal Paveldimo turto mokesčio įstatymą (po 2003-01-01 paveldėjus turtą); - pirkimo-pardavimo sandorį patvirtinantį dokumentą arba turto priėmimo-perdavimo aktą; - Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės išduotą dokumentą, patvirtinantį turto įregistravimą gyventojo vardu; - automobilio įsigijimo dokumentą – pažymą-sąskaitą; - neregistruojamo turto įsigijimo kainą patvirtinančiais dokumentais gali būti kasos aparato kvitai, sąskaitos ir pan., iš kurių būtų galima nustatyti turto įsigijimo datą ir kainą, pirkėją. Jei kasos aparato kvituose nėra visų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, t. y. jeigu kasos aparato kvite nera rekvizitų, identifikuojančių pirkėją, tai ne individualios veiklos neregistruojamo turto - savos statybos namo ar buto statybinių medžiagų išlaidas pagrindžiančiais dokumentais gali būti pripažįstami kasos aparato kvitai, kurie neviršija 100 eurų. 5. Tais atvejais, kai neišsaugoti dokumentų originalai, įsigijimo dokumentais gali būti pripažįstamos atitinkamų institucijų patvirtintos tokių dokumentų kopijos (pvz. notaro patvirtinta sutarties kopija, komiso pagrindais automobiliais prekiaujančios įmonės pažymos-sąskaitos kopija). Be to, gali būti pateikiamas banko išrašas iš gyventojo sąskaitos, jeigu buvo sumokėta pavedimu ir galima nustatyti, kam, kada, už ką ir kokia suma buvo mokėta. (19 str. 3 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2016-11-28 raštą Nr. (32.42-31-1E) RM-33292) 4. Šio Įstatymo 11 straipsnyje nurodytu atveju parduotų akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kaina yra lygi: 1) visų gyventojo į vieneto kapitalą įneštų už šio Įstatymo 11 straipsnio nustatytu atveju parduodamas akcijas (dalis, pajus) įnašų vertei. Įnašų vertė yra lygi jų vertei įnešimo metu, įskaitant turto (jei įnašas buvo įneštas turtu) vertės padidėjimą dėl turto indeksavimo arba perkainojimo, jeigu jį atlikti vienetą įpareigojo Lietuvos Respublikos teisės aktai, ir (arba) Komentaras 1. GPMĮ 11 straipsnyje (žr. 11 straipsnio komentarą) nurodytu vieneto likvidavimo atveju labai svarbu nustatyti akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kainą, nes laikoma, kad gyventojas (vieneto dalyvis) parduoda turimas akcijas (dalis, pajus). Šiuo atveju akcijų (dalių, pajų) pardavimo apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos kaip įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumas. 2. Akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kaina yra lygi į vieneto kapitalą įneštų įnašų vertei įnešimo metu. Jeigu įnašai (akcijų apmokėjimas) buvo įnešti turtu (ne pinigais), tai nustatant tokio įnašo vertę, atsižvelgiama į turto vertės padidėjimą dėl turto indeksavimo arba perkainojimo, jeigu tokį indeksavimą arba perkainojimą atlikti įpareigojo Lietuvos Respublikos teisės aktai. Pavyzdžiai: 1. 2015 metais likviduojasi žemės ūkio bendrovė X. Šios žemės ūkio bendrovės pajininkai gauna pajamų, kurios priskiriamos pajų pardavimo pajamoms. Šiuo atveju svarbu nustatyti gaunamo likviduojamos žemės ūkio bendrovės turto įsigijimo kainą, t.y. nustatyti įnašo, kurį gyventojas padarė įnešimo metu, vertę. Likviduojantis bendrovei iš gaunamo turto ar (ir) pinigų vertės atimama įnašų vertė, gautas skirtumas apmokestinamas taip pat, kaip turto pardavimo pajamos, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Tarkime, 1991 m. įnešto įnašo vertė turtu buvo 10 000 rub. 1993 m. įvedus litus, įnašo dydis tapo 100 Lt; nuo 2015-01-01 įvedus eurą įnašo dydis tapo 29 Eur. Pagal 1994-04-01 būklę indeksavus ilgalaikį turtą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. kovo 28 d. nutarimas Nr. 206), turto vertė padidėjo 150 Lt (nuo 2015-01-01 padidėjimas 43 Eur). Pagal 1995-12-31 būklę indeksavus ilgalaikį turtą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas Nr. 1160), turto vertė padidėjo 250 Lt (nuo 2015-01-01 – 55 Eur). Vadinasi, dėl turto indeksavimo arba perkainojimo padidėjusi pajinio įnašo turtu vertė yra 127 Eur (29+43+55). 2015 metais, likviduojantis žemės ūkio bendrovei X, gyventojui išmokama 127 Eur (pinigais ir/arba natūra). Šio gyventojo pajinio įnašo vertė (pajaus įsigijimo kaina) – 127 Eur. Skirtumas tarp įsigijimo ir pardavimo kainos – 0, pajamų mokesčio suma – 0. 2. Likviduojasi AB Y. Laikoma, kad gyventojas parduoda turimas akcijas. Įnešimo metu už akcijas buvo sumokėta investiciniais čekiais, rubliais, todėl šių akcijų įsigijimo kaina skaičiuojama buvusią apmokėjimo vertę padalijus iš 100, nuo 2015-01-01 gautą sumą reikia padalinti iš 3,4528. Jeigu akcijos buvo įsigytos nemokamai, tai šių akcijų įsigijimo kaina lygi 0. Jeigu likviduojantis AB Y gyventojas gauna daugiau, nei tų akcijų įsigijimo kaina, skirtumas apmokestinamas 15 proc. pajamų mokesčiu. 3. Šios nuostatos netaikomos tais atvejais, kai likviduojasi individualios (personalios) įmonės, nes tokių įmonių savininkai nei akcijų, nei pajų neturi ir šiais atvejais negali būti taikomos GPMĮ 11 straipsnio nuostatos. (19 str. 4 d. 1 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2016-11-28 raštą Nr. (32.42-31-1E) RM-33292) 2) akcijų (dalių, pajų) įsigijimo antrinėje rinkoje kainai, kai akcijos (dalys, pajai) buvo įsigytos antrinėje rinkoje. Komentaras 1. Jeigu vieneto likvidavimo atveju gyventojas parduoda akcijas, įsigytas antrinėje rinkoje, tai tokių akcijų įsigijimo kaina lygi akcijų įsigijimo antrinėje rinkoje kainai, t.y. kainai, kurią gyventojas sumokėjo kitam gyventojui arba vienetui pagal sudarytą akcijų pirkimo sandorį, įskaitant išlaidas nurodytas šio str. 2 dalies komentaro 16 punkte. Šių akcijų įsigijimo kaina nurodyta pirkimo sandoryje ir gali būti didesnė arba mažesnė už tą, kurią pirminis akcininkas buvo įnešęs į vieneto kapitalą. 2. Antrinė vertybinių popierių apyvarta vyksta tik per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus. Jeigu vertybiniai popieriai įsigyti Lietuvoje, jų antrinės apyvartos pirkimo-pardavimo sandoriai turi būti sudaromi Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme tvarka. Tais atvejais, kai akcijos įsigytos užsienio valstybėse, tai antrinėje rinkoje pirkimo-pardavimo sandoriai sudaromi užsienio valstybių teisės aktų nustatyta tvarka. (19 str. 4 d. 2 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2016-11-28 raštą Nr. (32.42-31-1E) RM-33292) 5. Kai gyventojas parduoda ar kitaip perleidžia nuosavybėn akcijas (dalis, pajus), šio Įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 7 ir 8 punktuose nurodytais atvejais gautas mainais į įsigyjamojo vieneto akcijas (dalis, pajus), parduodamų ar kitaip perleidžiamų nuosavybėn akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kaina yra lygi turėtų įsigyjamojo vieneto akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kainai. (Ši nuostata pagal 2008 m. gruodžio 23 d. GPM įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI111, įsigalioja nuo 2008-12-30, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras Kai parduodamos ar kitaip perleidžiamos akcijos (dalys, pajai) buvo gautos mainais GPMĮ 2 str. 14 d. 7 ir 8 punktuose nurodytais vienetų reorganizavimo ar perleidimo atvejais (žr. GPMĮ 2 str. 14 d. 7 ir 8 punktų komentarą)¸ parduodamų ar kitaip perleidžiamų nuosavybėn akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kaina prilyginama iki reorganizavimo ar perleidimo gyventojo turėtų to vieneto akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kainai. Pavyzdys. X vieneto reorganizavimo metu gyventojas turėjo 100 reorganizuojamojo vieneto akcijų, kurių kiekvienos įsigijimo kaina buvo 5 Eur. Mainais už šias akcijas gyventojas gavo kito vieneto 100 akcijų, kurių kiekvienos vertė yra 8 Eur. Pardavimo atveju gyventojo mainais gautų akcijų įsigijimo kaina yra prilyginama 5 Eur už kiekvieną. (19 str. 5 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2016-11-28 raštą Nr. (32.42-31-1E) RM-33292) 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę nustatyti turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisykles. (Pagal 2010 m. lapkričio 23 d. GPMĮ 2, 6, 10, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI-1152, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 m. ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133 patvirtino Gyventojo turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisykles (toliau – Taisyklės). Taisyklių nuostatos taikomos ir nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, kuris buvo (visas ar jo dalis) priskirtas individualios veiklos turtui, įsigijimo kainai tam tikrais atvejais nustatyti. 2. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kokia turto įsigijimo kaina, kai turtas, įgytas paveldėjimo būdu, t.y. tokio turto įsigijimo kaina laikoma ta turto vertė, kuria šis turtas įvertinamas paveldimo ar dovanojamo turto mokesčiui ar paveldimo turto mokesčiui apskaičiuoti prašymo mokesčių administratoriui pateikimo dieną. 3. Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad turto, įgyto dovanojimo būdu, įsigijimo kaina laikoma ta turto vertė, kuria šis turtas dovanojimo momentu (prašymo mokesčių administratoriui pateikimo dieną) būtų įvertintas paveldimo ar dovanojamo turto mokesčiui (kol toks mokestis egzistavo) apskaičiuoti (jeigu šis turtas yra minėto mokesčio bazė). Kitais atvejais turto, įgyto dovanojimo būdu, įsigijimo kaina laikoma turto vertė, kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis (jeigu šis turtas yra fizinių asmenų pajamų arba gyventojų pajamų mokesčio bazė). Turtui, įgytam dovanojimo būdu, priskiriamas ir turtas, gautas kaip loterijos laimėjimas, laimėjimas arba prizas. Tokiais atvejais laimėjimų ir prizų įsigijimo kaina nustatoma analogiškai, kaip dovanojimo būdu gauto turto vertė, t.y. imama turto vertė, kuri laimėjimų gavimo momentu būtų laikoma apdovanotojo pajamomis. 4. Turto įsigijimo kaina nustatoma pagal šių Taisyklių 3 ir 4 punktų nuostatas neatsižvelgiant į tai, ar gyventojas, paveldėjęs arba gavęs dovanų turtą, privalėjo mokėti paveldimo arba dovanojamo turto mokestį, fizinių asmenų pajamų mokestį arba gyventojų pajamų mokestį, ar buvo nuo jo atleistas. 5. Taisyklių 3 ir 4 punkto nuostatos įgyvendinamos Paveldimo turto mokesčio įstatymu (galiojančiu nuo 2003-01-01) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 24 „Dėl Paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“. 6. Paveldėto turto įsigijimo kaina laikoma gyventojo prašymo mokesčių administratoriui pateikimo dieną nustatyta turto vertė: Nekilnojamojo daikto, išskyrus laivus ir orlaivius, kuriems nustatyta privaloma teisinė registracija, nustatoma gyventojo pasirinkimu: valstybės įmonės Registrų centro nustatyta šio turto vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą; Kilnojamojo daikto vertė, kurią nustato gyventojas, paveldėjęs šį turtą (pats arba pasinaudodamas turto vertintojų paslaugomis). Vertybinių popierių, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje, – jų vidutinė rinkos kaina; Vertybinių popierių, neįtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje, – gyventojo pasirinkimu: jų nominali vertė, o kai nominalios vertės nėra, – jų buhalterinė vertė arba vertė, kurią nustato turto vertintojas; Antikvarinių meno kūrinių, meno kūrinių, kilnojamųjų kultūros vertybių – vertė, kurią nustato Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Tauriųjų metalų, brangakmenių, tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių – vertė, kurią nustato Lietuvos prabavimo rūmai. Antikvarinių tauriųjų metalų gaminių ir antikvarinių brangakmenių gaminių – vertė, kurią nustato Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos kartu su Lietuvos prabavimo rūmais. Aukščiau nenurodyto paveldėto turto – vertė, kurią nustato gyventojas, paveldėjęs šį turtą (pats arba pasinaudodamas turto vertintojų paslaugomis). 7. Paveldėto daikto įsigijimo kainos nustatymas, kai tas daiktas (jo dalis) yra paveldimas pagal paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo arba pagal paveldėjimo teisių dovanojimo sandorį: Pavyzdžiai: 1. 2015-08-01 mirus turto palikėjui Z., gyventojas A. pagal įstatymą ar testamentą paveldi ¼ buto, o paveldėjimo teises į kitą ¼ buto dalį už 10 000 Eur įsigyja pagal paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su kitu palikimą priėmusiu įpėdiniu – gyventoju B. Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniui A. yra išduodamas į visą mirusiam turto palikėjui priklausiusią buto dalį (į 2/4 buto). Visos paveldėtos buto dalies įsigijimo kaina nustatoma (2/4 buto dalies vertės), pagal Taisyklių 3 punkte nustatytą tvarką. Kadangi visą minėtą turtą (2/4 buto) gyventojas A. įgijo paveldėjimo pagrindais, tai jo įsigijimo data laikoma 2015-08-01. 2. 2015-01-05 mirus motinai, jos turtą – žemės sklypą, po ½ sklypo, paveldi du sūnūs: M. ir J. Gyventojas M. 2015-10-11 paveldėjimo teises padovanoja savo broliui J. Notaras įpėdiniui J. paveldėjimo teisės liudijimą 2015-12-08 išduoda į visą paveldėtą žemės sklypą. Paveldėto žemės sklypo įsigijimo kaina nustatoma Taisyklių 3 punkte nustatyta tvarka, šiuo atveju, gyventojui J. pageidaujant, vadovaujantis individualiu turto vertinimu. Turto vertintojo ataskaitoje įrašyti sklypo rinkos kaina laikytina paveldėto turto įsigijimo kaina. Kadangi visą žemės sklypą gyventojas J. įgijo paveldėjimo pagrindais, tai sklypo įsigijimo data laikytina 2015-01-05. 8. Dovanojimo būdu gauto turto įsigijimo kaina laikoma tos dovanos gavimo dieną nustatyta turto vertė pagal tikrąją rinkos kainą (tikrosios rinkos kainos sąvoka pateikta GPMĮ 2 str. 20 dalyje, žr. šios dalies komentarą). Pavyzdžiai: 1. Gyventojas 2015-03-06 pagal dovanojimo sutartį gavo butą, kurio tikroji rinkos kaina – 120 000 Eur. Tarkime, kad kitą mėnesį gyventojas šį butą parduoda už 100 000 Eur. Tokiu atveju apmokestinamosios turto pardavimo pajamos yra lygios 0. 2. Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2015-05-15 loterijoje laimėjo automobilį, kurio tikroji rinkos kaina 64 000 Eur. Po 10 dienų automobilis parduodamas už 50 000 Eur. Šiuo atveju gautų turto pardavimo apmokestinamųjų pajamų suma lygi 0. 9. Pagal Taisyklių 6.1 ir 6.2 punktų nuostatas turto įsigijimo kaina prilyginama jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn kainai, kai nuosavybės teisės buvo atkurtos ir turtas grąžintas tokiems Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 1-3 dalyse nurodytiems Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkams; 2) asmenims, kuriems mirę turto savininkai testamentais paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamentuose nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniams bei vaikams; 3) turto savininkų, kurie mirė ir nepaliko testamentų ar okupacijos metais (1939-1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdami Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančias išlikusio nekilnojamojo turto dalis; 4) turto savininkų vaikų (įvaikių), kurie yra mirę, sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams) – į mirusiesiems tenkančias išlikusio nekilnojamojo turto dalis; 5) Įstatymo 1-4 punktuose nurodytų piliečių vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniams bei vaikaičiams (jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai) pagal notariškai patvirtintas teisių perleidimo sutartis; 6) nuosavybės teisės atkurtos mirusiųjų vardu ir perduotos įpėdiniams (Lietuvos Respublikos piliečiams, jeigu Įstatymo 1-4 punktuose paminėti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę); Pavyzdžiai: 1. Gyventojui A, kuriam turto savininkas prieš mirtį testamentu paliko savo turtą, buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Šią žemę jis susigrąžina ir nepraėjus 10 metų nuo įsigijimo parduoda už 20 000 Eur. Šiuo atveju skirtumas tarp pardavimo ir įsigijimo kainų neskaičiuojamas, nes Taisyklių 6.1 punkte nustatyta, kad įsigijimo kaina lygi pardavimo kainai (20 000 Eur). 2. Gyventojas A pagal notariškai patvirtintą sutartį perleido gyventojui B (savo vaikui (įvaikiui), tėvui (įtėviui), sutuoktiniui, vaikaičiui) teisę atkurti nuosavybės teises į žemę. Gyventojui B atkuriamos nuosavybės teisės, šį turtą jis susigrąžina, ir nepraėjus 10 metų nuo įsigijimo jį parduoda už 20 000 Eur. Tokiu atveju pagal Taisyklių 6.1 ir 6.2 punktų nuostatas turto įsigijimo kaina yra prilyginama jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn kainai (20 000 Eur). 3. Nuosavybės teisės į žemę atkurtos mirusio asmens A vardu. Žemę paveldėjęs įpėdinis B gauna paveldėjimo teisės liudijimą ir, nuo šio fakto nepraėjus 10 metų, paveldėtą žemę parduoda. Tokiu atveju pagal Taisyklių 6.1 punkto nuostatas šio turto įsigijimo kaina prilyginama jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn kainai. 4. Nuosavybės teisės į miško žemę atkurtos mirusio asmens A vardu. Miško žemę paveldėjęs įpėdinis B gauna paveldėjimo teisės liudijimą ir parduoda šioje žemėje esantį nenukirstą mišką (be žemės). Tokiu atveju taikomos Taisyklių 6.1 punkto nuostatos ir nenukirsto miško įsigijimo kaina prilyginama jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn kainai. 10. Pagal Taisyklių 6.2 punkto nuostatas turto įsigijimo kaina lygi 0 tuo atveju, kai pagal notariškai patvirtintą teisių perleidimo sutartį teisė atkurti nuosavybės teises į turtą yra perleista ne vaikui (įvaikiui), ne tėvui (įtėviui), ne sutuoktiniui ar vaikaičiui, o kitam asmeniui ir šis asmuo (Lietuvos Respublikos pilietis) atsikuria nuosavybės teises bei susigrąžina turtą. Pavyzdys. Gyventojas A pagal notariškai patvirtintą sutartį perleido kitam gyventojui B (ne vaikui (įvaikiui), ne tėvui (įtėviui), ne sutuoktiniui, vaikaičiui, o kitam asmeniui) teisę atkurti nuosavybės teises į žemę. Gyventojui B atkuriamos nuosavybės teisės, jis žemę susigrąžina ir, nepraėjus 5 metams nuo šio fakto, ją parduoda už 20 000 Eur. Tokiu atveju turto įsigijimo kaina pagal Taisyklių 6.2 punkto nuostatas yra 0. Gyventojas B notarui yra sumokėjęs 200 Eur atlyginimą už teisių perleidimo sutarties patvirtinimą. Šios išlaidos atimamos iš pardavimo kainos, vadinasi, žemės pardavimo apmokestinamosios pajamos yra 19 800 Eur (20 000 - 200). 11. Jeigu vieneto dalyviui perleidžiamas vieneto turtas (likvidavimo atveju, kaip paskirstytasis pelnas, teisės aktų nustatyta tvarka šiam dalyviui išstojus iš vieneto), tokio turto įsigijimo kaina, atsižvelgiant į Taisyklių 7 punkto nuostatas, yra tikroji šio turto rinkos kaina, buvusi turto nuosavybės teisės perleidimo gyventojui dieną. Pavyzdys. UAB X likviduojama. 2015 m. balandžio mėnesį akcininkui Y vietoj pinigų perleidžiamas pastatas, kurio tikroji rinkos kaina yra 25 000 Eur. 2015 m. gegužės mėnesį gyventojas tą pastatą parduoda už 24 000 Eur. Kadangi šio turto įsigijimo kaina yra 25 000 Eur, o pardavimo – 24 000 Eur, tai apmokestinamųjų pajamų suma yra lygi 0. 12. Pagal Taisyklių 8 punkto nuostatas turto, gauto atlyginant už darbą, atliekamą darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių pagrindu, už kitus darbus, suteiktas paslaugas, perduotas ar suteiktas teises, parduotą ar kitaip perleistą ar investuotą turtą ar lėšas, įsigijimo kaina gyventojui yra tikroji šio turto rinkos kaina, buvusi gyventojo pajamų natūra gavimo momentu (jeigu gautas turtas buvo pripažintas gyventojo pajamomis natūra) arba turto perleidimo gyventojo nuosavybėn momentu (žr. GPMĮ 8 str. komentarą). 13. Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (toliau – Įstatymas) nustatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija nuomininkams, gyvenantiems savininkui grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje ar bute, privalo išduoti valstybės garantinį dokumentą. Šiuo dokumentu nuomininkui įsipareigojama išnuomoti kitas gyvenamąsias patalpas ar suteikti jas neatlygintinai, arba įvykdyti kitą Įstatymo 9 str. straipsnio 2 dalyje numatytą valstybės įsipareigojimą. Kaip viena iš galimų garantijų yra numatytas žemės sklypo gyvenamajam namui statyti neatlygintinis perdavimas garantijos turėtojo nuosavybėn. Gyventojui – nuomininkui, iškeldintam iš savininkui grąžinto pastato, Įstatymo nustatyta tvarka pagal valstybės garantinį dokumentą neatlygintinai suteikto žemės sklypo (jo dalies) įsigijimo kaina nustatoma Taisyklių 8 punkto nustatyta tvarka. Gyventojo neatlygintinai gauto žemės sklypo (jo dalies) įsigijimo kaina tokiu atveju laikoma pajamų natūra (žemės sklypo gavimo neatlygintinai) gavimo momentu buvusi tikroji jo rinkos kaina. Žemės sklypo (dalies) tikrąją rinkos kainą atitinka žemės sklypo (dalies) vertė, apskaičiuota garantijos suteikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir nurodyta žemės sklypo (jo dalies) neatlygintinio suteikimo dokumentuose. Kai pagal Įstatymą gyventojui (garantijos turėtojui) neatlygintinai suteikiamos gyvenamosios patalpos (jų dalis), šių patalpų (dalies) įsigijimo kaina nustatoma analogiškai. 14. Kai už visuomenės poreikiams tenkinti paimtą privačią žemę pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymą atlyginama suteikiant lygiaverčius žemės sklypus, šių sklypų įsigijimo kaina nustatoma remiantis Taisyklių 8 punkto nustatyta tvarka. Gyventojo nuosavybėn perduoto žemės sklypo, atlyginant už paimtą visuomenės poreikiams, įsigijimo kaina laikoma pajamų natūra (gauto žemės sklypo) gavimo momentu buvusi jo tikroji rinkos kaina. Ją atitinka žemės sklypo rinkos vertė, apskaičiuota Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, ir įrašyta apskrities viršininko priimtame sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, suteikiant gyventojo nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą. Pavyzdys. Pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą bei sutartį dėl atlyginimo būdo ir dydžio, sudarytą tarp žemės savininko ir prašymą paimti sklypą visuomenės poreikiams pateikusios institucijos (savivaldybės), apskrities viršininkas priėmė sprendimą paimti visuomenės poreikiams gyventojui priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. X). Sprendime nurodyta paimamo žemės sklypo vertė – 157 000 Eur ir, atlyginant už jį, nustatytas lygiaverčio žemės sklypo (unikalus Nr. Y) suteikimas gyventojo nuosavybėn. Žemės sklypo, pažymėto unikaliu Nr. Y, įsigijimo kaina yra 157 000 Eur. 15. Jeigu vieneto dalyviui dėl įstatinio arba pagrindinio kapitalo didinimo nemokamai išduodama akcijų arba padidinama anksčiau išleistų akcijų nominali vertė, pajaus vertė ar dalis, tokių akcijų įsigijimo kaina arba akcijų (pajų, dalių) įsigijimo kainos dalis, atitinkanti akcijų nominalios vertės, pajaus vertės arba dalies vertės padidinimą, yra lygi 0 (Taisyklių 9 punktas). 16. Tais atvejais, kai per mokestinį laikotarpį gaunama tik dalis ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybės pajamų, iš jų gali būti atimta to turto įsigijimo kainos dalis, proporcinga per tą mokestinį laikotarpį gautų pajamų daliai (Taisyklių 10 punktas). Tais atvejais, kai pirmosios gautos turto pardavimo pajamų sumos dalies pakanka visai įsigijimo kainai atimti, gyventojas, apskaičiuodamas to mokestinio laikotarpio turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn apmokestinamąsias pajamas, už tą mokestinį laikotarpį gali pasirinkti atimti visą įsigijimo kainą. Pateikiamas pavyzdys, kaip apskaičiuojama turto įsigijimo kainos dalis, atimama iš 2015 m. parduoto turto ir gautų tais pačiais metais turto pardavimo pajamų dalies, bei 2016 metais gautų pardavimo pajamų dalies, kai gyventojas turto įsigijimo kainą atima proporcingai per mokestinį laikotarpį gautoms pajamoms. Pavyzdys. Gyventojas 2015 m. gruodžio mėn. pardavė UAB X komercines patalpas už 62 000 Eur (patalpos įsigytos 2014-01-15, įsigijimo kaina 100 000 Lt, nuo 2015-01-01 29 000 Eur). UAB X išmokėjo 31 000 Eur turto pardavimo pajamų. Gyventojas, pateikęs 2015 m. pajamų mokesčio deklaraciją iš gautų turto pardavimo pajamų apskaičiuoja gautai pajamų daliai proporcingai tenkančią įsigijimo kainos dalį. Įsigijimo kainos dalis tenkanti 2015 metais gautoms turto pardavimo pajamoms sudarė 50 proc., t.y. 14 500 Eur. Turto pardavimo apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos atėmus įsigijimo kainos dalį yra 16 500 Eur (31 000 - 14 500), nuo kurios apskaičiuojama mokėtina 15 proc. pajamų mokesčio suma. 2016 m. lapkričio 15 d. UAB X numato išmokėti kitą turto pardavimo pajamų dalį – 32 000 Eur sumą. Gyventojas teikdamas 2016 m. pajamų mokesčio deklaraciją turi apskaičiuoti apmokestinamąsias pajamas, atėmęs iš gautų turto pardavimo pajamų 50 proc. tenkančią įsigijimo kainos dalį, 16 500 Eur (31 000 - 14 500) ir sumokėti į biudžetą 15 proc. pajamų mokesčio sumą. 17. Tuo atveju, kai gyventojas pastatą ar statinį pasistatė pats ir tai deklaravo įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo“ nustatyta tvarka, pastato ar statinio įsigijimo kaina laikoma vertė, nurodyta atitinkamoje deklaracijoje (Taisyklių 11 punktas). (19 str. 6 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2016-11-28 raštą Nr. (32.42-31-1E) RM-33292) 20 straipsnis. Neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis. 1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 3 720 eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos. Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 3 720 – 0,5 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių). (Pakeista pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymą (2016 m. gruodžio 13 d. įstatymas Nr. XIII-87, taikoma nuo 2017 m. sausio 1 dienos). Komentaras 1. Nuo 2009 m. sausio 1 d. neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas gyventojo tik su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. 2. Metinį NPD, kaip ir mėnesio NPD, nustatyta taikyti taip pat tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Kitaip nei pagal iki 2008 m. gruodžio 31 d. galiojusios GPMĮ 20 straipsnio redakcijos nuostatas, tik kitokių, nesusijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais apmokestinamųjų pajamų gavusiems gyventojams (pvz., gavusiems tik individualios veiklos pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, palūkanas, sporto veiklos pajamas, atlikėjų veiklos pajamas, honorarą, pajamas už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, kurį privaloma teisiškai registruoti Lietuvoje, taip pat nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, pajamas iš turto nuomos ir pan.), teisė prisitaikyti MNPD nėra numatyta. 3. Kai gyventojo 2017 m. ar vėlesnio mokestinio laikotarpio metinės pajamos neviršija dvylikos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių sumos, tai MNPD yra 3 720 eurų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta MMA nuo 2016 m. liepos 1 d. yra 380 eurų. Vadinasi, 3 720 eurų MNPD 2017 m. mokestiniu laikotarpiu yra taikytinas tiems gyventojams, kurių 2017 m. pajamos neviršys 4 560 eurų (380 eurų x 12 mėn.) sumos. Kai gyventojo metinės pajamos yra didesnės kaip dvylika MMA, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių, tai MNPD yra kintamas dydis, apskaičiuojamas pagal formulę, vadovaujantis principu, kad didėjant metinėms pajamoms, taikomas vis mažesnis MNPD. Pavyzdys. Gyventojo 2017 m. metinės pajamos – 7 000 eurų su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (neatėmus sveikatos draudimo įmokų, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio). Taikytinas MNPD apskaičiuojamas taip: 1) 7000 – 4 560 (380 Eur x 12 mėn.) = 2 440 Eur 2) 2 440 x 0,5 (koeficientas) = 1 220 Eur 3) 3 720 – 1 220 = 2 500 Eur. Vadinasi, šiam gyventojui 2017 m. mokestinio laikotarpio taikytinas MNPD yra 2 500 Eur. 4. Pagal GPMĮ 2 straipsnio 34 dalį su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusiomis pajamomis laikomos ne tik pajamos, gautos iš šio straipsnio 31 dalyje (žr. GPMĮ 2 straipsnio 31 dalies komentarą) nurodytos veiklos, bet ir individualios įmonės savininko iš individualios įmonės, ūkinės bendrijos tikrojo nario iš ūkinės bendrijos ar mažosios bendrijos nario iš mažosios bendrijos gauta suma, neviršijanti sumos, nuo kurios pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas skaičiuojamos ir mokamos įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrojo nario ar mažosios bendrijos nario valstybinio socialinio draudimo įmokos (išsamiau − žr. GPMĮ 2 straipsnio 34 dalies komentarą). Atsižvelgus į tai, MNPD yra taikomas ir individualios įmonės savininkui, ūkinės bendrijos tikrajam nariui ir mažosios bendrijos nariui, atitinkamą iš individualios įmonės, ūkinės bendrijos ar mažosios bendrijos gautos išmokos sumą priskyrusiam su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais pajamoms. 5. Nors MNPD yra atimamas tik iš pajamų, susijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, tačiau, apskaičiuojant gyventojui taikytiną MNPD, atsižvelgiama ne tik į šios rūšies pajamas, bet ir į kitas metines pajamas, nurodytas šio straipsnio 7 dalyje. Kai gyventojo gautos metinės pajamos, nurodytos šioje dalyje, yra 12 000 eurų ar didesnės, MNPD netaikomas. Pavyzdys. Gyventojo 2016 m. metinės pajamos – 7 000 eurų su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (neatėmus sveikatos draudimo įmokų, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio). Taikytinas MNPD apskaičiuojamas taip: 1) 7000 – 4 200 (350 Eur x 12 mėn.) = 2 800 Eur 2) 2 800 x 0,34 (koeficientas) = 952 Eur 3) 2 400 – 952 = 1 448 Eur. Vadinasi, šiam gyventojui 2016 m. mokestinio laikotarpio taikytinas MNPD yra 1 448 Eur. Pavyzdys. Gyventojo 2017 m. kiekvieno mėnesio darbo užmokestis įmonėje – 600 Eur, per 2017 m. mokestinį laikotarpį darbo užmokesčio jis gavo 7 200 Eur. Jo prašymu, įmonėje visą mokestinį laikotarpį taikomas 200 Eur NPD, per metus pritaikyta 2 400 Eur (200 Eur x 12 mėn.). Be to, gyventojas gavo dar 4 800 Eur darbo užmokestį kitoje įmonėje. NPD šioje įmonėje nebuvo taikomas. Visos mokestinio laikotarpio pajamos, darančios įtaką MNPD, yra 12 000 Eur. MNPD gyventojui nepriklauso, kai jo metinės pajamos yra 12 000 Eur ar didesnės. Vadinasi, šiuo atveju gyventojui taikytinas MNPD lygus nuliui. Nuo pajamų sumos, kuri pirmoje įmonėje nebuvo apmokestinta dėl NPD taikymo, t. y. nuo visos per metus pritaikytos NPD 2 400 Eur sumos, nebuvo išskaičiuotas ir į biudžetą sumokėtas 360 Eur (2400 Eur x 15/100) pajamų mokestis. Šiam gyventojui pagal GPMĮ 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą atsiranda pareiga pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir GPMĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuoti taikytiną MNPD. Deklaracijoje apskaičiuotą 360 Eur mokėtiną pajamų mokestį gyventojas privalės sumokėti iki 2018 m. gegužės 2 dienos. 6. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytiems riboto darbingumo asmenims nustatyti kitokie MNPD,. taikomi neatsižvelgiant į gautų metinių pajamų sumas (žr. šio straipsnio 6 dalies komentarą). 2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka: 1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 310 eurų; 2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 310 – 0,5 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis). (Pakeista pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymą (2016 m. gruodžio 13 d. įstatymas Nr. XIII-87, taikoma nuo 2017 m. sausio 1 dienos). Komentaras 1. Nuo 2017 m. sausio 1 d. gyventojui, kurio su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos yra ne didesnės kaip MMA, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis, taikomas mėnesio NPD yra 310 eurų. 2017 m. sausio 1 d. galiojanti MMA yra 380 eurų, vadinasi, 2017 m. mokestiniu laikotarpiu 310 eurų NPD taikytinas tiems gyventojams, kurių mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos nėra didesnės kaip 380 eurų. 2. 2017 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais gyventojui, kurio su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos yra didesnės už MMA, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal formulę: Mėnesio NPD = 310 – 0,5 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – MMA, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d., vienas dydis). Pavyzdys. Gyventojas 2017 m. sausio mėnesį gavo 600 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų (neatėmus sveikatos draudimo įmokų, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio). Jam taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas taip: 1) 600 – 380 (MMA, galiojusios 2017 m. sausio 1 d., 1 dydis) = 220 Eur 2) 220 x 0,5 (koeficiento) = 110 Eur 3) 310 – 110 = 200 Eur. Vadinasi, šiam gyventojui sausio mėnesį taikomas 200 Eur NPD. Einamaisiais kalendoriniais metais pasikeitus MMA, apskaičiuojant gyventojui taikytiną mėnesio NPD, ir toliau turi būti atsižvelgiama į tą MMA dydį, kuris galiojo tų metų sausio 1 dieną. 3. Gyventojui, kurio su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos yra 1 000 eurų per mėnesį ir didesnės, mėnesio NPD netaikomas, nes pagal mėnesio NPD formulę apskaičiuotas NPD tokiu atveju yra lygus nuliui. 4. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytiems riboto darbingumo asmenims nustatyti didesni mėnesio NPD nuo 2009 m. kovo 5 d. yra taikomi, neatsižvelgiant į jų gaunamų mėnesio su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų sumas (žr. šio straipsnio 6 dalies komentarą). 5. Tokia mėnesio NPD apskaičiavimo tvarka yra taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2017 m. mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 3. Jeigu pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą formulę apskaičiuotas NPD yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0 (pakeista pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymą, įsigaliojo nuo 2008 m. gruodžio 30 d., taikoma nuo 2009 m. sausio 1 d.) Komentaras Kai pagal šio straipsnio 1 dalyje pateiktą formulę apskaičiuojamas neigiamas MNPD arba kai pagal šio straipsnio 2 dalyje pateiktą formulę apskaičiuojamas neigiamas mėnesio NPD, laikoma, kad MNPD ar mėnesio NPD yra lygus nuliui. Tokiais atvejais nei mėnesio NPD, nei MNPD gyventojui netaikomas. Pavyzdys. Gyventojas 2017 m. gruodžio mėnesį gavo 1 600 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų (neatėmus sveikatos draudimo įmokų, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio). Jam taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas taip: 1) 1 600 – 380 (MMA, galiojusios 2017 m. sausio 1 d., 1 dydis) = 1 220 Eur 2) 1 220 x 0,5 (koeficiento) = 610 Eur 3) 310 – 610 = 0 (- 300 Eur). Vadinasi, šiam gyventojui gruodžio mėnesį NPD netaikomas. 4. NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tik nuolatiniam Lietuvos gyventojui, kai jis pagal šio straipsnio 2 ar 6 dalies nuostatas turėdamas teisę į NPD pateikia laisvos formos prašymą vienoje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje. Taikant šio straipsnio 2 dalies nuostatas mokestiniu laikotarpiu turi būti atsižvelgiama tik į visas kas mėnesį mokamas išmokas (pagrindinį darbo užmokestį, priedus ir priemokas), susijusias su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais. (20 str. 4 d. - LR 2009 02 19 įstatymo Nr. XI-176 redakcija, įsigaliojo nuo 2009 03 05; taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, gaunantis su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, turi teisę mokestiniu laikotarpiu pasinaudoti mėnesio NPD ir taip sumažinti pajamų mokesčio bazę. Per mokestinį laikotarpį NPD gali būti taikomas nuolatiniam Lietuvos gyventojui tik darbdaviui pateikto jo prašymo pagrindu. Todėl nuolatinis Lietuvos gyventojas, pageidaujantis, kad NPD būtų taikomas su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais pajamų gavimo vietoje, turi pateikti darbdaviui laisvos formos prašymą. Prašymo nepateikus, gyventojui priklausantis mėnesio NPD netaikomas. Visą taikytiną MNPD prisitaikyti nuolatinis Lietuvos gyventojas galės, pateikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją. 2. Kai nuolatinis Lietuvos gyventojas su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų tuo pačiu metu gauna daugiau kaip iš vieno darbdavio, NPD jam gali būti taikomas tik vienoje, paties pasirinktoje, tokių pajamų gavimo vietoje. Todėl prašymą taikyti NPD tokiu atveju gyventojas gali pateikti tik vienam darbdaviui. Iš kitų darbdavių gaunamos pajamos turi būti apmokestinamos nuo visos sumos. 3. Kai nuolatinis Lietuvos gyventojas prašymą taikyti NPD pateikia daugiau kaip vienam darbdaviui, dėl NPD taikymo keliose su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų gavimo vietose, atitinkamai, ir dėl per mažai išskaičiuoto ir į biudžetą sumokėto pajamų mokesčio, yra atsakingas pats gyventojas. 4. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, tą patį mokestinio laikotarpio mėnesį perėjęs dirbti į kitą įstaigą (įmonę) ir pageidaujantis, kad ankstesnėje darbovietėje nepritaikyto NPD ir/ar PNPD (ar jų dalis) būtų pritaikyta, naujajam darbdaviui turėtų pateikti buvusio darbdavio išduotą pažymą apie to mėnesio darbo užmokestį (įskaitant priedus, priemokas) ir apie NPD ir/ar PNPD taikymą tą mėnesį. 5. Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas iki 2003-01-01 darbdaviui, kuris iki 2003-01-01 jam taikė pajamų neapmokestinamąjį minimumą pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą, arba po 2003-01-01 nepateikia nei prašymo taikyti NPD, nei atsisakymo jį taikyti, tai darbdavys, turėdamas dokumentus, patvirtinančius, kad ši darbovietė yra pagrindinė (darbo sutartį arba paties darbuotojo pareiškimą), turi pagrindą manyti, kad prašymas taikyti NPD yra pateiktas. 6. Pasikeitus NPD formulei ar nustačius kitokias NPD sumas, darbdavys neprivalo reikalauti iš darbuotojų pateikti naujus ar patikslinti pateiktus prašymus. Nuolatiniam Lietuvos gyventojui, kuris darbdaviui buvo pateikęs prašymą taikyti NPD (pagrindinį ar individualų), nebūtina teikti naujo prašymo. NPD gali būti taikomi anksčiau pateiktų prašymų pagrindu. 7. Apskaičiuojant nuolatiniams Lietuvos gyventojams taikytiną mėnesio NPD, būtina atsižvelgti tik į visas kas mėnesį darbuotojams mokamas išmokas (pagrindinį darbo užmokestį, priedus ir priemokas), susijusias su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais. Prie mėnesio darbo užmokesčio sumos, lemiančios darbuotojui taikytiną mėnesio NPD, priskiriama: darbo užmokestis, priedai, premijos (mėnesio, ketvirtinės, metinės), ligos pašalpa už pirmas dvi ligos dienas, kompensacija už nepanaudotas atostogas, išmokos už viršvalandinį darbą, darbą švenčių ir poilsio dienomis, nakties metu, už prastovos laiką, atlyginimas už atostogas, teisės aktų nustatytus dydžius viršijantys dienpinigiai, darbuotojo gauta nauda dėl beprocentinės paskolos ar lengvatinių palūkanų, lengvatine kaina įsigytos produkcijos, automobilio naudojimo asmeniniais tikslais, gyventojo naudai sumokėtos gyvybės draudimo įmokos, priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms ir visi kiti papildomi uždarbiai, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokami darbuotojui už jo atliktą darbą ar atliekamas funkcijas. Šios nuostatos taikomos neatsižvelgiant į konkrečiam darbuotojui išmokamų išmokų periodiškumą. Pavyzdžiai: 1. Paskolas iš darbdavio gavę darbuotojai lengvatines palūkanas sumoka kiekvieną metų ketvirtį arba vieną kartą per metus. Apskaičiuojant mėnesio NPD, dėl lengvatinių palūkanų gauta nauda yra įskaitoma į atitinkamų mėnesių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais pajamų sumas. 2. Darbdavio nustatyta tvarka darbuotojai turi teisę už tam tikrą sumą per kalendorinius metus įsigyti prekių lengvatine kaina. Apskaičiuojant mėnesio NPD, dėl lengvatine kaina įsigytų prekių gauta nauda yra įskaitoma į atitinkamų mėnesių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais pajamų sumas, neatsižvelgiant į lengvatine kaina įsigyjamų prekių periodiškumą. 3. Darbdavys darbuotojui išmoka išmoką už jo suteiktas paslaugas, vykdant įregistruotą (pagal pažymą) individualią veiklą. Apskaičiuojant taikytiną mėnesio NPD, į šią išmoką neatsižvelgiama, be to, NPD ar jo dalis šiai išmokai negali būti taikomas, nes tai nėra susijusios darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos. Jeigu gyventojui tas pats darbdavys su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas išmoka dviejų ar daugiau darbo sutarčių pagrindu, tai, apskaičiuojant mėnesio NPD, yra įskaitomos visos šios rūšies jo mokamos išmokos. Be to, pagal mėnesio NPD formulę apskaičiuota NPD suma gali būti mažinamos bet kurios sutarties pagrindu mokamos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos, arba visos šios išmokos gali būti mažinamos pasirinktomis NPD proporcijomis, siekiant sudaryti gyventojui galimybę mokestiniu laikotarpiu prisitaikyti NPD. Dovanos, apmokestinamosioms pajamoms priskiriami prizai, pašalpos ir kitokios nenuolatinio pobūdžio išmokos neįskaičiuojamos į mėnesio darbo užmokestį, tačiau įskaičiuojamos į metines su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas, darančias įtaką MNPD. 8. NPD taikymo tikslais ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos (toliau – pašalpos) priskiriamos su darbo santykiais susijusioms pajamoms. Gavus duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus (toliau – VSDFV teritorinis skyrius) apie išmokėtą ligos pašalpą, darbdaviui rekomenduojama taikytiną NPD ir pajamų mokestį perskaičiuoti (sudėjus atitinkamo mėnesio darbo užmokestį, visą ligos pašalpą), nes dėl pašalpos gavimo taikytinas NPD pasikeičia. VSDFV teritorinio skyriaus informacija apie pašalpas skelbiama Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos portale. Pajamų mokesčio suma perskaičiuojama už tą mėnesį, už kurį darbuotojas gavo ir darbo užmokestį, ir pašalpą. Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formoje (priede FR0572A), patvirtintoje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. VA-7 „Dėl Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos formos, jos priedų formų bei jų pildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo„ pakeitimo“, duomenys apie priklausančią sumokėti pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumą įrašomi į to mėnesio, kurį atliekamas perskaičiavimas, FR0572 formą. Tokiu būdu perskaičiavus pajamų mokestį, delspinigiai už per mažai išskaičiuotą pajamų mokestį neskaičiuojami. 9. Kai ligos pašalpa, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpa yra išmokama už visą mėnesį ar kelis mėnesius, NPD taiko VSDFV teritorinis skyrius. 10. Darbdavio ir darbuotojo susitarimu, mokestiniu laikotarpiu NPD gali būti perskaičiuojamas, o perskaičiuotas mokėtinas pajamų mokestis dėl per didelio ar per mažo pritaikyto NPD sumokamas į biudžetą iki to mokestinio laikotarpio, kurio NPD taikomas, pabaigos. 11. Nenuolatiniams Lietuvos gyventojams mokestiniu laikotarpiu NPD netaikomas. Kai nenuolatinis Lietuvos gyventojas pagal GPMĮ 4 straipsnio 1 dalies 1–4 punkto nuostatas (įskaitant ir dėl Lietuvoje išbūtų dienų skaičiaus) tampa nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jam NPD gali būti taikomas. 5. Gyventojas turi teisę mokestiniu laikotarpiu atsisakyti NPD ar jo dalies taikymo net tuo atveju, kai jis pagal šio straipsnio 2 ar 6 dalį jam gali būti pritaikytas. (20 str. 5 d. - LR 2009 02 19 įstatymo Nr. XI-176 redakcija, įsigaliojo nuo 2009 03 05; taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Gyventojas gali pateikti prašymą darbdaviui, kad darbdavys netaikytų jam priklausančio NPD. Pavyzdžiui, kai mokestiniu laikotarpiu NPD yra taikomas, o gyventojui yra žinoma, kad jam priklausantis MNPD dėl kitokių (nurodytų šio straipsnio 7 dalyje) pajamų gavimo bus mažesnis už darbdavio pritaikytų NPD sumą, jis gali pateikti prašymą NPD netaikyti visą mokestinį laikotarpį arba tik tam tikrais mokestinio laikotarpio mėnesiais. Jeigu gyventojui mokestiniu laikotarpiu pritaikyta NPD suma bus mažesnė už jam priklausantį MNPD, tai prisitaikyti visą MNPD ir susigrąžinti pajamų mokestį jis galės, pateikęs metinę pajamų mokesčio deklaraciją. 2. Pagal iki 2009 m. kovo 4 d. galiojusią GPMĮ 20 straipsnio 5 dalies redakciją gyventojo pateiktą prašymą NPD galėjo būti taikomas tik visas, pagal mėnesio NPD formulę apskaičiuotas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, arba visai netaikomas. Galimybė taikyti tik dalį apskaičiuoto mėnesio NPD nebuvo numatyta. 3. Nuo 2009 m. kovo 5 d. įsigaliojusioje GPMĮ 20 straipsnio 5 dalies redakcijoje, kuri taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant viso 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas, numatyta, kad darbuotojo prašymu gali būti netaikomas visas pagal mėnesio formulę apskaičiuotas NPD arba tik jo dalis (t. y. gali būti taikoma tik dalis apskaičiuoto NPD). Pavyzdys. 1. Dviejose įmonėse dirbančiam gyventojui ir kiekvienoje gaunančiam po 350 Eur darbo užmokestį, 310 Eur NPD 2017 m. mokestiniu laikotarpiu galėtų būti taikomas vienoje iš jų. Įvertinęs visas metines pajamas (8 400 Eur), gyventojas apskaičiuoja, kad jam priklausantis MNPD bus ne 3 720 Eur, o 1 800 Eur, o mėnesio NPD - 150 Eur (700 - 380; 320 x 0,5; 310 - 160). Gyventojui dėl NPD taikymo įmonėje neatsiras prievolė deklaruoti metines pajamas ir papildomai sumokėti pajamų mokestį, jeigu jis pateiks prašymą mokestiniu laikotarpiu taikyti 150 Eur NPD. 4. Pagal šio straipsnio 6 dalį, teisę į didesnį NPD turintis gyventojas taip pat gali darbdaviui pateikti prašymą netaikyti NPD. Visą priklausantį MNPD jis prisitaikyti galės, pateikdamas mokestinio laikotarpio metinę pajamų mokesčio deklaraciją. 6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 380 eurų. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, ar asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 320 eurų. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD dydį, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui. (Pakeista pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymą (2016 m. gruodžio 13 d. įstatymas Nr. XIII-87, taikoma nuo 2017 m. sausio 1 dienos). Komentaras 1. Per mokestinį laikotarpį didesnis NPD taikomas nurodytus kriterijus atitinkantiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams, jeigu jie gauna su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų. Teisė į didesnį NPD turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais – neįgalumo lygio, asmens darbingumo lygio, darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymomis ir pan. 2. Komentare vartojamos sąvokos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme (toliau – Įstatymas). 3. Asmenims, kuriems buvo nustatytas invalidumas neterminuotai, darbingumo lygis privalomai nenustatomas. Šių asmenų turima invalidumo grupė buvo prilyginta darbingumo lygiui. Asmenims, kuriems buvo nustatytas terminuotas invalidumas, darbingumo lygis nustatytas pasibaigus nustatytam invalidumo terminui. Nuo 2007 m. liepos 1 d. jiems darbingumo lygis nustatomas privalomai. Neįgalumo lygis nustatomas asmenims iki 18 metų, išskyrus asmenis, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu. 4. Gyventojams, kuriems nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis, ar senatvės pensijos amžių sukakusiems gyventojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, ar gyventojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, 2017 m. ir vėlesnį mokestinį laikotarpį taikomas 380 eurų NPD. Tokiems gyventojams, teisę į didesnį NPD turėjusiems visą mokestinį laikotarpį, taikytinas MNPD yra 4 560 eurų (380 Eur x 12 mėn.), neatsižvelgus į tai, kokias šio straipsnio 7 dalyje nurodytų pajamų sumas per mokestinį laikotarpį jie gavo. 5. Gyventojams, kuriems nustatytas 30 – 55 procentų darbingumo lygis, ar senatvės pensijos amžių sukakusiems gyventojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, ar gyventojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas 320 eurų NPD. Tokiems gyventojams, teisę į didesnį NPD turėjusiems visą mokestinį laikotarpį, taikytinas MNPD yra 3 840 eurų (320 Eur x 12 mėn.), neatsižvelgus į tai, kokias šio straipsnio 7 dalyje nurodytų pajamų sumas per mokestinį laikotarpį jie gavo. 6. Atsiradus arba pasibaigus teisei gyventojui taikyti didesnį NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą mėnesį nei atsirado arba pasibaigė teisė jį taikyti gyventojo gautų pajamų. Tokiais atvejais nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo pateikti patikslintą prašymą ar kitaip patikslinti anksčiau pateiktojo prašymo duomenis. Pavyzdžiai: 1. Tarkime, kad 2017 m. kovo mėnesį darbuotojui buvo nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis. Darbuotojo mėnesinis darbo užmokestis yra 400 Eur. Darbdavys jam taikytiną NPD (380 Eur) pradės taikyti nuo balandžio mėnesio, t. y. taikys darbuotojo balandžio mėnesį išmokamoms išmokoms, kai tą mėnesį mokės darbo užmokestį už kovą (kai praėjusio pastarojo mėnesio darbo užmokestis mokamas kitą mėnesį) ar už balandžio mėnesį (kai darbo užmokestis ar jo dalis yra išmokamas tą patį mėnesį). Pajamų mokesčio apskaičiavimas: (400 - 380) x 15 /100 = 3,0 Eur. 2. 2017 m. kovo mėnesį darbuotojui buvo nustatytas 30-55 procentų darbingumo lygis. Prašymas taikyti 320 Eur NPD ir atitinkami dokumentai įmonėje pateikti kovo mėnesį. Darbuotojo mėnesio darbo užmokestis yra 350 Eur. Balandžio mėnesį įmonėje buvo išmokėtas darbo užmokestis tik už tų metų sausio mėnesį. Darbuotojui 320 Eur NPD gali būti taikomas jau balandžio mėnesį. Jeigu darbdavys, balandžio mėnesį šiam darbuotojui pritaikęs didesnį NPD, visų 2017 m. mėnesių darbo užmokestį, pradedant balandžio mėnesiu, išmokėtų dar 2017 metais, tai, kiekvieną mėnesį taikant 320 Eur NPD, toks didesnis NPD būtų pritaikytas 12 kartų. Pagal komentuojamą straipsnio dalį, 320 Eur NPD per 2017 m. mokestinį laikotarpį turi būti pritaikytas ne daugiau kaip 9 kartus (t. y. 9 mėnesių NPD, pvz., kovo – lapkričio mėnesių ar balandžio – gruodžio mėnesių darbo užmokesčiui, išmokėtam 2017 m.), o sausio – kovo mėn. taikytini NPD apskaičiuoti šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad už didesnio NPD taikymo pagrįstumą yra atsakingas prašymą jį taikyti pateikęs gyventojas, todėl, mokestiniu laikotarpiu pritaikius per didelį MNPD, pareiga iki kitų metų gegužės 1 dienos pateikti pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti pajamų mokesčio skirtumą tarp deklaracijoje apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos tenka gyventojui. Darbdavio ir darbuotojo susitarimu, mokėtinas pajamų mokestis nuo per daug pritaikyto NPD gali būti perskaičiuojamas įmonėje ir sumokamas į biudžetą iki to mokestinio laikotarpio, kurio NPD taikomas, pabaigos. 7. Gyventojui, kuriam 0–25 ar 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiam gyventojui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka didelių, vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, ar gyventojui, kuriam sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis buvo nustatytas per atitinkamą mokestinį laikotarpį, tą mokestinį laikotarpį taikytinas MNPD apskaičiuojamas taip: 1) įvertinus šio straipsnio 7 dalyje nurodytas gyventojo metines pajamas, pagal metinio NPD formulę apskaičiuojamas MNPD, 2) apskaičiuota MNPD suma dalijama iš 12 (mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus) ir dauginama iš tų mėnesių skaičiaus, kuriais gyventojas neturėjo teises į didesnį (320 ar 380 Eur) NPD, 3) mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais gyventojas turėjo teisę į didesnį NPD, skaičius padauginamas iš atitinkamos (320 ar 380 Eur) sumos, prie kurios pridedama MNPD dalies suma, apskaičiuota 2 punkte. Pavyzdys. 1. Gyventojui 30–55 proc. darbingumo lygis nustatytas 2017 m. kovo mėnesį, 320 Eur NPD įmonėje pradėtas taikyti balandžio mėnesį. MNPD dalies (atitinkančios sausio – kovo mėn. taikytinus NPD), suma priklausys ne tik nuo tais mėnesiais gautų su darbo santykiais susijusių pajamų, bet ir nuo visų kitų per 2017 m. mokestinį laikotarpį gautų pajamų, apmokestinamų taikant 15 pajamų mokesčio tarifą, išskyrus GPMĮ 20 straipsnio 7 dalyje nurodytas išimtis. Gyventojas 2017 m. gavo 4 800 Eur darbo užmokestį (neatėmus išskaičiuotų mokesčių) ir 700 Eur dividendų, iš viso 5 500 Eur. Jam taikytinas MNPD apskaičiuojamas taip: 1) pagal formulę apskaičiuojamas MNPD: 3 720 - 0,5 x (5 500 - 4 560) = 3 250 Eur, 2) apskaičiuojama MNPD dalis, tenkanti sausio–kovo mėn. (mėnesiams, kuriais gyventojas neturėjo teisės į didesnį NPD): 3 250 x 3 /12 = 812,50 Eur, 3) apskaičiuojamas visas taikytinas MNPD: 812,50 + (9 mėn. x 320 Eur) = 3 692,50 Eur. Visas MNPD yra 3 692,50 Eur. 7. GMP yra lygios gyventojo mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų pajamų, išskyrus apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytas mokesčio tarifas, pajamas, nuo kurių mokestis sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą, taip pat išmokas, mokamas pasibaigus ar nutraukus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, neviršijančias sumokėtų įmokų dydžio, sumai, neatėmus šio Įstatymo 21 straipsnyje nurodytų išlaidų ir gyventojui taikytino MNPD, ir metinio papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – MPNPD). (20 str. 7 d. - LR 2010 11 23 įstatymo Nr. XI-1152 redakcija, įsigaliojo nuo 2010 12 11) Komentaras 1. Pagal 2010 m. lapkričio 23 d. įsigaliojusią GPMĮ 20 straipsnio 7 dalies redakciją, kuri taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant viso 2010 m. mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas, apskaičiuojant gyventojo metines pajamas, lemiančias taikytino metinio NPD sumą, (toliau – GMP) yra įskaičiuojamos tokios per mokestinį laikotarpį gautos (uždirbtos) apmokestinamosios pajamos: – kurioms taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas (įskaitant 2014 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas iš paskirstytojo pelno (dividendus)), išskyrus išmokas, mokamas pasibaigus ar nutraukus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, neviršijančias sumokėtų įmokų dydžio, – kurioms 2010, 2011, 2012 ir 2013 m. mokestiniais laikotarpiais taikomas 20 proc. pajamų mokesčio tarifas (t. y. šiais mokestiniais laikotarpiais gautos pajamos iš paskirstytojo pelno (dividendai)). Gyventojo metinė pajamų suma yra lygi tokių apmokestinamųjų pajamų sumai, neatėmus iš jos metinio NPD, metinio PNPD ir GPMĮ 21 straipsnyje nurodytų mokestiniu laikotarpiu patirtų išlaidų. 2. Į GMP yra įtraukiamos perskaičiuotos pajamos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, individualios veiklos turtui priskirtą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, realizuotas išvestines finansines priemones (t. y. įtraukiamos pajamos, sumažintos GPMĮ 19 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuota įsigijimo kaina ir su perleidimu ar realizavimu susijusiomis išlaidomis), taip pat perskaičiuotos individualios veiklos pajamos (t. y. pajamos, sumažintos GPMĮ 18 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotais leidžiamais atskaitymais, o kaupimo apskaitos principą taikančio gyventojo – ir mokestiniais nuostoliais). Pavyzdžiai: 1. 2017 m. ar vėlesniu mokestiniu laikotarpiu gyventojas gavo: 1 170 Eur su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, 1 450 Eur autorinį atlyginimą, 7 240 Eur pajamų iš individualios kirpimo paslaugų veiklos, leidžiami atskaitymai – 2 240 Eur, perskaičiuota apmokestinamų (taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą) pajamų suma – 5 000 Eur), 900 Eur dividendų. GMP yra 3 520 Eur (1 170+1 450+900). 2. Gyventoja 2017 m. ar vėlesnį mokestinį laikotarpį gavo: 2 300 Eur iš veiklos pagal verslo liudijimą, 4 500 Eur su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, 3 000 Eur apmokestinamosioms pajamoms priskirtą išmoką, išmokėtą pasibaigus gyvybės draudimo sutarčiai, neviršijančią sumokėtų įmokų sumos. GMP yra 4500 Eur. 3. Gyventojas 2017 m. mokestiniu laikotarpiu gavo: 11 000 Eur pajamų iš laisvosios profesijos veiklos (teikia veterinarijos paslaugas), leidžiami atskaitymai – 3 000 Eur, perskaičiuota apmokestinamų (taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą) suma – 8 000 Eur, 2 000 Eur su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų. GMP yra 10 000 Eur (8 000 + 2 000). 8. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas 200 eurų papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – PNPD). (Pakeista pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymą (2016 m. gruodžio 13 d. įstatymas Nr. XIII-87, taikoma nuo 2017 m. sausio 1 dienos). Komentaras 1. Teise į papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau – PNPD) gali naudotis nuolatiniai Lietuvos gyventojai, auginantys (ne tiesiog turintys) vaikų (įvaikių) iki 18 metų, taip pat vyresnių, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas bendrojo ugdymo mokyklose arba profesinio mokymo įstaigose. PNPD, skirtingai nei NPD, taikomas ne tik su darbo santykiais susijusioms, bet visoms apmokestinamosioms pajamoms, nesvarbu, koks pajamų mokesčio tarifas joms taikomas, ir jis nepriklauso nuo gyventojo pajamų lygio. 2. PNPD taikomas nuolatiniams Lietuvos gyventojams – vaikus (įvaikius) auginantiems tėvams ir įtėviams, neatsižvelgus į tai, ar vaikus jie augina santuokoje, ar nesusituokę. Vaikų globėjams ir rūpintojams, taip pat nenuolatiniams Lietuvos gyventojams PNPD taikyti nenumatyta. 3. Vaikus kartu auginantiems tėvams (įtėviams), laikomiems nuolatiniais Lietuvos gyventojais, nustatytas 200 eurų (bendrai) PNPD už kiekvieną vaiką (įvaikį). Pavyzdžiai: 1. Tėvai (sutuoktiniai) augina du vaikus iki 18 metų. Jiems (bendrai) taikytinas PNPD 2017 m. yra 400 eurų (200 Eur x 2)). 2. Tėvai (nesusituokę) augina du vaikus iki 18 metų ir trečią (19 metų), besimokantį bendrojo ugdymo mokykloje pagal bendrojo ugdymo programą grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymosi proceso organizavimo būdu. Tėvams (bendrai) taikytinas 600 eurų PNPD, (po 200 Eur už kiekvieną vaiką). 3. Tėvai turi tris vaikus: du – iki 18 metų (kuriuos augina) ir vieną – 19 metų, studijuojantį aukštojoje mokykloje. Taikytinas PNPD yra 400 eurų (po 200 Eur už du vaikus iki 18 metų). 4. Bendrasis ugdymas pagal švietimą reglamentuojančius teisės aktus suprantamas kaip pradinis ugdymas, pagrindinis ugdymas, vidurinis ugdymas. Švietimas pagal bendrojo ugdymo programas gali būti vykdomas bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose. 5. Pagal 2011 m. liepos 1 d. įsigaliojusią Švietimo įstatymo redakciją, sąvoką „bendrojo lavinimo mokykla“ pakeitė sąvoka „bendrojo ugdymo mokykla“, tačiau jos turinys išliko tas pats. Ir bendrojo lavinimo mokykla, ir bendrojo ugdymo mokykla yra suprantama kaip mokykla, kurios pagrindinė veikla yra mokinių ugdymas pagal formaliojo švietimo programas (pradinio ugdymo, pagrindinio ugdymo, vidurinio ugdymo). Bendrojo ugdymo mokyklų paskirtys ir vykdomos programos aptartos Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“. Prie bendrojo ugdymo mokyklų taip pat priskiriamos bendrojo ugdymo mokyklos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams (pavyzdžiui, mokyklos, skirtos mokiniams dėl išskirtinių gabumų turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (konservatorija, menų mokykla, menų gimnazija, dailės gimnazija, sporto gimnazija) ar mokyklos, skirtos mokiniams dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialių ugdymosi poreikių (sanatorijos mokykla, ligoninės mokykla, nuotolinio mokymo gimnazija). Visą Lietuvos bendrojo ugdymų mokyklų sąrašą galima susirasti adresu: www.aikos.smm.lt. PNPD taip pat taikomas tėvams (įtėviams), kurių vaikai (įvaikiai) mokosi tokį ar analogišką statusą turinčiose užsienio valstybių mokyklose. 6. Pagal GPMĮ 20 straipsnio 8 dalies nuostatas, taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d., teisė į PNPD yra siejama su vyresnių kaip 18 metų vaikų (įvaikių) mokymusi pagal bendrojo ugdymo programas, todėl 2014 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais PNPD taikomas ir tiems tėvams (įtėviams), kurių vyresni kaip 18 metų vaikai (įvaikiai) lygiagrečiai su profesinio mokymo programa mokosi ir pagal bendrojo ugdymo programas (pagrindinio ugdymo programą arba pagal vidurinio ugdymo programą) profesinio mokymo įstaigose (profesinėse mokyklose, profesinio mokymo ar profesinio rengimo centruose ir pan.). Visą Lietuvos profesinio mokymo įstaigų sąrašą galima susirasti adresu: www.aikos.smm.lt. PNPD taip pat taikomas tėvams (įtėviams), kurių vaikai (įvaikiai) mokosi tokį ar analogišką statusą turinčiose užsienio valstybių mokyklose. 7. Mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas formas ir mokymo organizavimo pagal šias formas būdus reglamentuoja Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049. 8. Atsižvelgiant į komentuojamo straipsnio 8 dalies nuostatas, PNPD taikomas, jei vyresnis kaip 18 metų vaikas mokosi: bendrojo ugdymo mokykloje arba profesinio mokymo įstaigoje pagal bendrojo ugdymo programas ir 1) grupinio mokymosi forma kasdieniniu mokymo proceso organizavimo būdu arba 2) grupinio mokymosi forma nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, arba 3) pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu, arba 4) pavienio mokymosi forma nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. 9. PNPD, susijęs su auginamų vaikų (įvaikių), besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, skaičiumi, tėvams (įtėviams) taikomas iki tol, kol jų vaikai baigia bendrojo ugdymo mokyklas arba kol profesinio mokymo įstaigose mokosi pagal bendrojo ugdymo programas. Mokymosi pasiekimus įteisina Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka išduoti dokumentai, patvirtinantys bendrojo ugdymo programų baigimą ir išsilavinimo įgijimą. 10. Laikinas tėvo (motinos) išvykimas iš gyvenamosios vietos ir/ar trečiųjų asmenų teikiama pagalba prižiūrint vaikus nepaneigia jų auginimo aplinkybės. Pavyzdžiai: 1. Neįgaliems vaikams yra teikiama Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme nustatyta socialinė globa socialinės globos namuose. Laikoma, kad tėvai patys augina savo vaikus, jeigu jiems nėra paskirti kiti globėjai ar rūpintojai. 2. Vienas iš tėvų yra laikinai išvykęs dirbti į užsienio valstybę. Sutuoktinio buvimo užsienio valstybėje laikotarpiu vaiką augina motina. Laikoma, kad vaiką augina abu tėvai. 3. Abu tėvai yra laikinai išvykę į užsienio valstybę. Jų buvimo užsienio valstybėje laikotarpiu vaiką (dukters sūnų) prižiūri senelė, taip teikdama pagalbą savo dukrai ir jos sutuoktiniui. Laikoma, kad vaiką augina abu tėvai. 9. Mokestiniu laikotarpiu PNPD taikomas gyventojo pasirinktoje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje (jeigu taikomas NPD – ten kur taikomas NPD), dalijant PNPD sumą kiekvienam iš tėvų (įtėvių) per pusę. Jeigu gyventojas vaikus (įvaikius) augina vienas, jam taikomas visas PNPD. (20 str. 9 d. - LR 2008 12 23 įstatymo Nr. XI-111 redakcija, įsigaliojo nuo 2008 12 30. Nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Mokestiniu laikotarpiu PNPD taikomas nuolatiniam Lietuvos gyventojui, gaunančiam su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, šių pajamų gavimo vietoje. Nesusijusioms su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais apmokestinamosioms pajamoms, net ir gaunamoms iš darbdavio, PNPD mokestiniu laikotarpiu netaikomas. Jeigu mokestiniu laikotarpiu metinis PNPD pritaikomas ne visas, tai visą jį prisitaikyti gyventojas galės, pateikęs metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Pavyzdys. Vaikus iki 18 metų auginantis gyventojas gauna iš darbdavio su darbo santykiais susijusias pajamas ir turto (automobilio) nuomos pajamas. PNPD taikomas tik su darbo santykiais susijusioms pajamoms. 2. Jeigu nuolatiniam gyventojui mokestiniu laikotarpiu yra taikomas NPD, tai PNPD taikomas toje pačioje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje. Jeigu gyventojas tokias pajamas gauna daugiau kaip vienoje įmonėje/įstaigoje, tai PNPD taikomas tik vienoje iš jų, pasirinktoje gyventojo. 3. Kitaip nei mėnesio NPD, PNPD nuolatiniams Lietuvos gyventojams nustatyta taikyti neatsižvelgus į jų gaunamų mėnesio su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų sumas. Kadangi, taikant NPD, atsižvelgiama tik į kas mėnesį mokamą darbo užmokestį (su priedais ir priemokomis), neįskaitant atsitiktinio pobūdžio išmokų (pvz., prizų ar dovanų), PNPD mokestiniu laikotarpiu taikomas taip pat kaip NPD (žr. šio straipsnio 4 dalies komentaro 7 punktą), t. y. apskaičiuojant pajamų mokestį, PNPD yra atimamas tik iš kas mėnesį mokamo darbo užmokesčio (su priedais ir priemokomis). 4. Tėvams (įtėviams), kartu (santuokoje ar nesusituokus) auginantiems vaikus (įvaikius), PNPD mokestiniu laikotarpiu taikomas per pusę, 2017 m. ir vėlesniu mokestiniu laikotarpiu – po 100 (200/2) – už kiekvieną vaiką ar įvaikį. 5. Visas PNPD taikomas tėvui (įtėviui), motinai (įmotei), kuris savo ar įvaikintą vaiką augina vienas. GPMĮ samprata ,,vienas auginantis vaiką“ nepateikta, todėl suprantama vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis bei teismų praktika. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senatas (toliau – AT Senatas) 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 ,,Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 str.) taikymo praktikoje“ (Teismų praktika, 2004.03.01, Nr. 20) 12.2 punkte paaiškino, kas yra darbuotojai, vieni auginantys vaikus (įvaikius). Tai: našlys (našlė), vieniša motina (įmotė), vienas iš tėvų, kai kitas vaiko tėvas (įtėvis) atlieka laisvės atėmimo bausmę ar jam neterminuotai arba terminuotai apribota tėvų valdžia, vienas iš tėvų, kai santuoka yra nutraukta ar gyvena skyrium ir teismo sprendimu vaiko (įvaikio) gyvenamoji vieta yra nustatyta su juo. Pažymėta, kad šiame nutarime pateiktas sąrašas nėra baigtinis, nes gali būti ir kitų situacijų, kai darbuotojas bus laikomas vienas auginantis vaiką. Taigi, kai teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų, tas tėvas (motina) laikomas vienas auginantis vaikus. Aplinkybė, kai skyrium gyvenantis tėvas (motina) dalyvauja vaikų auklėjime ir prisideda teikiant jam materialinį aprūpinimą, negali būti tapatinamos su vaiko auginimu, nes, kaip pažymėjo AT Senatas, ,,tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi didesnes galimybes bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, daryti įtaką jo ...vystymuisi, todėl jo vaidmuo auklėjant vaiką turi būti aktyvesnis.“ AT Senatas pabrėžė, kad aplinkybės, ar tėvas (motina) vienas išlaiko auginamą vaiką, ar kitas vaiko tėvas taip pat vykdo pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką, nėra reikšmingos. Atsižvelgus į tai, skyrium nuo vaikų gyvenantis (išsiskyręs ar sudaręs separaciją) tėvas (motina), nors ir atliekantis pareigą materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus ir prisidėti prie jų auklėjimo, PNPD taikymo tikslu nelaikomas auginančiu vaikus, nes nuolatinė ir didesnė pareiga auginti vaikus tenka tam iš tėvų, su kuriuo yra nustatyta (teismo sprendimu ar teismo patvirtinta tėvų sutartimi) vaiko gyvenamoji vieta. Gyventojams, kurie nėra nutraukę santuokos, gali būti taikomas visas PNPD, jei jų sutuoktiniai: teismo yra pripažinti nežinia kur esančiais, įstatymų nustatyta tvarka yra pripažinti neveiksniais, taip pat ankščiau šiame komentaro punkte aptartais ir panašiais atvejais, kai pateikiami dokumentai, pagrindžiantys aplinkybę, kad tėvas ar motina vaiką augina vienas. Tuo atveju, kai minimi asmenys, vieni auginantys vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi bendrojo ugdymo mokykloje, sudaro naują santuoką ir jų vaikai neįvaikinami, tai jiems toliau taikomas visas PNPD. Pavyzdys. Darbuotoja augina du vaikus iki 18 metų – pirmą iš pirmos santuokos, antrą – iš antros santuokos. Antrasis sutuoktinis vaiko iš jos pirmos santuokos neįvaikino. Darbuotoja darbdaviui pateikė prašymą taikyti PNPD: visą PNPD už pirmą auginamą vaiką iš pirmos santuokos ir 1/2 dalį PNPD už antrą vaiką, auginamą kartu su sutuoktiniu (vaiko tėvu). 2017 m. ir vėlesnį mokestinį laikotarpį darbdavys jai taiko 300 eurų PNPD: visą 200 eurų PNPD už pirmą auginamą vaiką iš pirmos santuokos ir 100 eurų (1/2) PNPD už antrą vaiką, auginamą kartu su sutuoktiniu (vaiko tėvu). 6. Tam, kad PNPD tėvams (įtėviams), kartu auginantiems vaikus (įvaikius), mokestiniu laikotarpiu būtų taikomas pagrįstai, jie darbdaviui turi pateikti ne tik prašymą taikyti PNPD, bet ir teisę į jį patvirtinančius dokumentus: vaikų gimimo ar įvaikinimo dokumentų nuorašus. Kai vaikas (įvaikis) yra vyresnis kaip 18 metų ir mokosi bendrojo ugdymo mokykloje pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu arba pavienio mokymosi forma savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, pateikiama ir tos mokyklos išduota pažyma, patvirtinanti šias mokymosi aplinkybes (įskaitant mokymosi programą, formą ir proceso organizavimo būdą). Kitų dokumentų (pažymos apie šeiminę padėtį, apie visų šeimos narių deklaruotą gyvenamąją vietą ir pan.) pateikti nereikia, nes susituokusių tėvų, turinčių vaikų, atžvilgiu vaikų auginimo aplinkybė yra preziumuojama. 7. Visas PNPD taikomas gyventojui, pateikusiam vaiko (įvaikio) gimimo dokumentų kopijas, pažymą iš mokyklos (profesinio mokymo įstaigos), jeigu vaikas (įvaikis) yra vyresnis kaip 18 metų ir mokosi bendrojo ugdymo mokykloje (profesinio mokymo įstaigoje pagal bendrojo ugdymo programą), ištuokos liudijimą, teismo sprendimą arba teismo patvirtintą tėvų sutartį, kurioje nurodoma vaiko (įvaikio) gyvenamoji vieta. Jei teismo sprendimo nėra, asmuo gali pateikti pažymą (išduotą Gyventojų registro tarnybos, pastatą eksploatuojančios ar kitos įstaigos) apie šeiminę padėtį, šeimos narių deklaruotą gyvenamąją vietą ir datą. Pavyzdžiui, santuokos nenutraukęs asmuo, kurio sutuoktinis atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, turėtų pateikti įkalinimo įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį, jog asmuo tam tikrą laikotarpį atlieka bausmę. 8. Jeigu gyventojams, kartu ar vieniems auginantiems vaikus (įvaikius), darbdavys iki 2002-12-31 taikė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 5 straipsnyje nustatytą pajamų neapmokestinamąjį minimumą arba pradėjo PNPD taikyti vėliau pagal gyventojo pateiktus atitinkamus dokumentus, o aplinkybės vėlesniais metais nepasikeitė, tai prie pateikto prašymo taikyti PNPD iš naujo šių dokumentų pridėti nebūtina. 9. Pasikeitus GPMĮ nuostatoms dėl taikytino PNPD sumos, naujo prašymo darbdaviui teikti nereikia. 10. Darbdavio ir darbuotojo susitarimu, mokestiniu laikotarpiu PNPD gali būti perskaičiuojamas. Pavyzdys. Darbuotojui vaikas gimė liepos mėnesį, prašymą taikyti PNPD (įskaitant ir už rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėn.) darbdaviui jis pateikė spalio mėnesį. Rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesių PNPD spalio − gruodžio mėnesiais išmokamoms išmokoms gali būti pritaikomas, jeigu darbdavys tam neprieštarauja. 10. Tais atvejais, kai su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos gaunamos už laikotarpį, ilgesnį kaip vienas mokestinio laikotarpio mėnuo, su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos apskaičiuojamos atskirai už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį, už kurį šios pajamos buvo apskaičiuotos išmokėti, taikant to mokestinio laikotarpio mėnesio NPD ir PNPD. (20 str. 10 d. - LR 2008 12 23 įstatymo Nr. XI-111 redakcija, įsigaliojo nuo 2008 12 30. Nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Ši nuostata taikoma tais atvejais, kai su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos (toliau – darbo užmokestis) gaunamos už ilgesnį negu vienas mėnuo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, ar darbo užmokestis išmokamas už keletą nuosekliai vienas paskui kitą einančių mėnesių, ar už keletą mėnesių, tarp kurių yra laiko tarpas (pvz., už 2017 m. sausį ir tų pačių metų liepą, atlyginimas išmokamas 2017 m. rugpjūčio mėnesį). Pavyzdžiai: 1. Tarkime, kad darbuotojo mėnesinis darbo užmokestis yra 400 eurų, jam taikomas 300 eurų NPD. Darbdavys apskaičiuotą 2017 m. sausio ir vasario mėnesių darbo užmokestį išmoka kartu su kovo mėnesio darbo užmokesčiu. Kadangi šios su darbo santykiais susijusios pajamos gaunamos už ilgesnį kaip vienas mėnuo laikotarpį, todėl kiekvienam mėnesiui tenkantis darbo užmokestis apmokestinamas atskirai, taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotą 2017 m. sausio, vasario, kovo mėnesių 300 Eur NPD. Apskaičiuojamas pajamų mokestis nuo: 2017 m. sausio mėnesio darbo užmokesčio: (400 - 300) x 15/100 = 15 Eur; 2017 m. vasario mėnesio darbo užmokesčio: (400 - 300) x 15/100 = 15 Eur; 2017 m. kovo mėnesio darbo užmokesčio: (400 - 300) x 15/100 = 15 Eur. Bendra pajamų mokesčio suma (nuo visos išmokėtos sumos) – 45 Eur. 2. Tarkime, kad 2017 m. gyventojo mėnesinis darbo užmokestis yra 300 eurų, jam taikomas 300 eurų NPD. Jis 2016 – 2017 m. dirba vienoje įmonėje. Darbdavys apskaičiuotą 2016 m. vasario mėnesio darbo užmokestį išmoka 2017 m. sausio mėnesį, 2016 m. kovo mėnesio darbo užmokestį išmoka 2017 m. vasario mėnesį, 2016 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesių darbo užmokestį išmoka 2017 m. gegužės mėnesį, 2016 m. liepos mėnesio darbo užmokestį išmoka 2017 m. liepos mėnesį, 2016 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesių darbo užmokestį išmoka 2017 m. rugpjūčio mėnesį, 2016 m. lapkričio, gruodžio bei 2017 m. sausio – gegužės mėnesių darbo užmokestį išmoka 2017 m. rugsėjo mėnesį. Kai darbdavys 2017 m. gyventojui išmoka darbo užmokestį ir už 2016 m., ir už 2017 m., tai, išmokant darbo užmokestį už 2016 m., taikomas išmokėjimo mėnesio NPD, neatsižvelgiant į tai, už kiek praėjusio mokestinio laikotarpio mėnesių išmokamas darbo užmokestis, o išmokant darbo užmokestį už 2017 m., kiekvienam mėnesiui tenkantis darbo užmokestis apmokestinamas atskirai, taikant to mokestinio laikotarpio mėnesio, už kurį išmokamas darbo užmokestis, NPD, jeigu 2017 m. tų mėnesių NPD nebuvo pritaikyti išmokant 2016 m. darbo užmokestį. 2017 m. sausio mėnesį išmokant 2016 m. vasario mėnesio darbo užmokestį, taikomas 2017 m. sausio mėnesio NPD – 300 Eur; 2017 m. vasario mėnesį išmokant 2016 m. kovo mėnesio darbo užmokestį, taikomas 2017 m. vasario mėnesio NPD – 300 Eur. 2017 m. gegužės mėnesį išmokant 2016 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesių darbo užmokestį (900 Eur), taikomas tik 2017 m. gegužės mėnesio (išmokos išmokėjimo mėnesio) NPD – 50 (900 - 380; 520x0,5; 310-260) Eur, nes praėjusio mokestinio laikotarpio mėnesių NPD kitą mokestinį laikotarpį negali būti taikomi. 2017 m. liepos mėnesį išmokant 2016 m. liepos mėnesio darbo užmokestį, taikomas 2017 m. liepos mėnesio NPD – 300 Eur. 2017 m. rugpjūčio mėnesį išmokant 2016 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesių darbo užmokestį (900 Eur), taikomas 2017 m. rugpjūčio mėnesio NPD – 50 Eur. 2017 m. rugsėjo mėnesį išmokant 2016 m. lapkričio bei gruodžio mėnesių darbo užmokestį (600 Eur), taikomas 2017 m. rugsėjo mėnesio NPD – 200 Eur (600-380; 220x0,5; 310-110). 2017 m. rugsėjo mėnesį išmokant 2017 m. sausio – gegužės mėnesių darbo užmokestį, taikomi 2017 m. kovo bei balandžio mėnesių 300 Eur NPD, o 2017 m. sausio, vasario ir gegužės mėnesių pritaikyti NPD (išmokant 2016 m. darbo užmokestį) turi būti perskaičiuojami. 2017 m. sausio mėn. NPD, įvertinus visą tą mėnesį išmokėtą darbo užmokestį (600 Eur), sudarys 200 Eur, vasario mėn. NPD – 200 Eur, o gegužės mėn. NPD netaikomas, nes bendra gegužės mėnesį išmokėta ir už jį apskaičiuoto išmokėti darbo užmokesčio suma yra didesnė už 1000 eurų (900 Eur už 2016 m. dalį + 300 Eur už 2017 m. gegužės mėn., iš viso 1 200 Eur). 3. Tarkime, kad gyventojo 2017 m. mėnesinis darbo užmokestis yra 550 Eur, jam taikomas 225 Eur (550 - 380 (MMA, galiojusios 2017-01-01, 1 dydis); 170 x 0,5; 310-85) NPD. Darbdavys apskaičiuotą 2016 m. lapkričio ir gruodžio mėnesių darbo užmokestį išmoka 2017 m. sausio mėnesį. Taip pat 2017 m. sausio mėnesį darbuotojui išmokamas 2017 m. sausio mėnesio darbo užmokestis. Kai darbdavys einamaisiais kalendoriniais metais išmoka gyventojui darbo užmokestį ne tik už einamųjų metų mėnesį, bet ir už praėjusių metų atitinkamą laikotarpį, yra taikomas tik išmokėjimo mėnesio NPD, neatsižvelgiant į tai, už kiek praėjusių metų mėnesių darbo užmokestis yra išmokamas. Kadangi visa gyventojui 2017 m. sausio mėnesį išmokėta 1650 Eur (1100+550) darbo užmokesčio suma yra didesnė už 1000 Eur, 2017 m. sausio mėnesį NPD netaikomas. 4. Tarkime, kad 2017 m. gyventojo mėnesinis darbo užmokestis yra 460 Eur, jam taikomas 270 Eur (460-380; 80x0,5; 310-40) NPD. Darbdavys apskaičiuotą 2016 m. kovo ir balandžio mėnesių darbo užmokestį išmoka 2017 m. vasario mėnesį, 2016 m. gegužės ir birželio darbo užmokestį išmoka 2017 m. gegužės mėnesį. Gyventojas 2017 m. liepos 31 d. atleidžiamas iš pareigų ir jam rugpjūčio mėnesį išmokamas 2016 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio bei gruodžio mėnesių darbo užmokestis. 2017 m. sausio – liepos mėnesių darbo užmokestis išmokamas 2017 m. rugsėjo mėnesį. 2017 m. vasario mėnesį išmokant 2016 m. kovo ir balandžio mėnesių darbo užmokestį (920 Eur), taikomas 2017 m. vasario mėnesio NPD – 40 (920 – 380; 540 x 0,5; 310 – 270) Eur. 2017 m. gegužės mėnesį išmokant 2016 m. gegužės ir birželio mėnesių darbo užmokestį (920 Eur), taikomas 2017 m. gegužės mėnesio NPD – 40 Eur. 2017 m. rugpjūčio mėnesį išmokant 2016 m. liepos – gruodžio mėnesių darbo užmokestį, NPD netaikomas (net, jei pagal NPD formulę būtų apskaičiuotas kaip taikytinas), nes išmokamos išmokos už praėjusį mokestinį laikotarpį (2016 m.) įmonėje 2017 m. rugpjūčio mėnesį nebedirbančiam darbuotojui. 2017 m. rugsėjo mėnesį išmokant 2017 m. sausio – liepos mėnesių darbo užmokestį, NPD taikomi taip: – už 2017 m. sausio mėn. išmokėtam darbo užmokesčiui (460 Eur) taikomas 270 (460 – 380; 80 x 0,5; 310 – 40) Eur NPD, – vasario mėn. taikytas, išmokant dalį 2016 m. darbo užmokesčio, NPD perskaičiuojamas, atsižvelgus ir į už 2017 m. vasario mėn. išmokėtą darbo užmokestį. Bendra darbo užmokesčio suma yra 1 380 Eur (920 Eur už 2016 m. du mėnesius + 460 Eur už 2017 m. vasario mėn.), NPD – 0 Eur, – už 2017 m. kovo mėn. išmokėtam darbo užmokesčiui (460 Eur) taikomas 270 Eur NPD, – už 2017 m. balandžio mėn. išmokėtam darbo užmokesčiui (460 Eur) taikomas 270 Eur NPD, – gegužės mėn. taikytas, išmokant dalį 2016 m. darbo užmokesčio, NPD perskaičiuojamas, atsižvelgus ir į už 2017 m. gegužės mėn. išmokėtą darbo užmokestį. Bendra darbo užmokesčio suma 1380 Eur, NPD – 0 Eur, – už 2017 m. birželio mėn. išmokėtam darbo užmokesčiui (460 Eur) taikomas 270 Eur NPD, – už 2017 m. liepos mėn. išmokėtam darbo užmokesčiui (460 Eur) taikomas 270 Eur NPD. Gyventojui taikomi šie NPD, nes iki 2017 m. liepos 31 d. jis dirbo tik minėtoje darbovietėje ir joje buvo pateikęs prašymą taikyti NPD. 5. Darbuotojas dirbo įmonėje 2016–2017 metais. 2017 m. lapkričio 4 d. darbuotojas atleidžiamas iš pareigų. Darbdavys apskaičiuotą 2017 m. balandžio – birželio mėnesių darbo užmokestį išmoka gyventojui 2018 m. liepos mėnesį, o 2017 m. liepos – lapkričio darbo užmokestį išmoka 2018 m. rugpjūčio mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad gyventojas nuo 2017 m. lapkričio 4 d. nebedirba įmonėje, jam negali būti taikomas NPD. 6. Tarkime, kad 2017 m. gyventojo mėnesinis darbo užmokestis yra 480 Eur, jam taikomas 260 Eur (480-380; 100x0,5; 310-50) NPD. 2017 m. gegužės – birželio mėnesiais gyventojas yra neapmokamose atostogose. Darbdavys apskaičiuotą 2017 m. kovo – balandžio darbo užmokestį išmoka 2017 m. rugsėjo mėnesį. Kai darbdavys 2017 m. išmoka gyventojui 2017 m. darbo užmokestį už laikotarpį, ilgesnį kaip vienas mokestinio laikotarpio mėnuo, kiekvienam mėnesiui tenkantis darbo užmokestis apmokestinamas atskirai, taikant tą mokestinio laikotarpio mėnesį, už kurį išmokamas darbo užmokestis, galiojantį NPD. Todėl gyventojui 2017 metais turėtų būti taikomi du NPD: 2017 m. kovo ir balandžio mėnesių, po 260 Eur. 2. Darbo užmokestis ir atlyginimas už atostogas, tenkantis mėnesiui, kurį prasideda atostogos, apmokestinami nuo bendros sumos, o kito mėnesio atlyginimas už atostogas, atėmus to mėnesio NPD, apmokestinamas atskirai. Pasibaigus atostogoms ir apskaičiavus darbo užmokestį už likusias tą mėnesį darbo dienas, pajamų mokestis apskaičiuojamas nuo bendros to mėnesio uždarbio ir atostoginių sumos, atėmus anksčiau išskaičiuotą mokesčio sumą (žr. 1 pavyzdį). Kai atostogos įstatymų nustatyta tvarka trunka kelis kalendorinius mėnesius, kiekvieno mėnesio atlyginimo už atostogas suma apmokestinama atskirai. Per atostogų laikotarpį pasikeitus NPD, pajamų mokestis perskaičiuojamas. Pavyzdžiai: 1. Darbuotojas atostogauja nuo 2017-01-20 iki 2017-02-10. Sausio mėnesio darbo užmokestis sudaro 400 Eur, atlyginimas už visas atostogas - 550 Eur: sausio mėnesio atlyginimas už atostogas 290 Eur, o vasario mėnesio atlyginimas už atostogas - 260 Eur. Sausio mėn. 690 Eur (400+290) pajamų sumai taikomas 155 Eur (690-380; 310x0,5; 310-155) NPD. Pajamų mokestis apskaičiuojamas nuo sausio mėnesio pajamų: (690 - 155) x 15/100 = 80,25 Eur. Pajamų mokestis nuo vasario mėnesio atlyginimo už atostogas apskaičiuojamas atskirai: (260 - 310) x 15 / 100 = 0 Eur. Pasibaigus atostogoms, darbuotojas vasario mėnesį dar gauna 377 Eur darbo užmokestį, todėl pajamų mokestis už vasario mėnesį ir vasario mėnesio NPD perskaičiuojami nuo bendros to mėnesio uždarbio ir atostoginių sumos: [(260+377) - 181,50 (NPD; 637- 380; 257x0,5; 310-128,50)] x 15 /100 = 68,33 Eur. Tačiau, išmokant antrąją vasario mėn. darbo užmokesčio dalį, reikėtų perskaičiuoti vasario mėnesio NPD ir apmokestinti dar sausio mėn. išmokėtą 260 Eur pajamų sumą (atitinkančią pritaikyto NPD dalį). Tam, kad neatsirastų būtinumas apmokestinti praėjusį mėnesį darbuotojams išmokėtas išmokas, pajamų mokestis gali būti apskaičiuojamas ir taip: – vasario mėn. atlyginimas už atostogas (260 Eur), išmokėtas sausio mėn., apmokestinamas netaikant vasario mėn. NPD. Nuo visos atlyginimo už atostogas sumos (260 Eur) išskaičiuojamas pajamų mokestis: 260 x 15/100 = 39 Eur; – išmokant vasario mėn. darbo užmokesčio antrąją dalį (377 Eur), apskaičiuojamas visas vasario mėn. darbo užmokestis – 637 Eur (260+377), taikomas vasario mėn. 181,50 Eur NPD, ir nuo antrosios darbo užmokesčio dalies pajamų mokestis apskaičiuojamas taip: (377 - 181,50) x 15 /100 = 29,33 Eur. Pažymėtina, jog su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais pajamų gavimo vietoje NPD turėtų būti taikomas nuosekliai, kad teisę į jį turintys darbuotojai juo galėtų pasinaudoti mokestiniam laikotarpiui dar nepasibaigus. 2. Darbuotoja (mokytoja) atostogauja nuo 2017-06-20 iki 2017-08-25. Birželio mėnesio darbo užmokestis sudaro 450 Eur, atlyginimas už visas atostogas sudaro 1 120 Eur: birželio mėnesio atlyginimas už atostogas sudaro 200 Eur, liepos mėnesio atlyginimas už atostogas sudaro 500 Eur, o rugpjūčio mėnesio atlyginimas už atostogas sudaro 420 Eur. Pajamų mokestis nuo atlyginimo už atostogas pirmiausia skaičiuojamas nuo birželio mėnesio pajamų: [(450+ 200) – 175] x 15/100 = 71,25 Eur. Pajamų mokestis nuo liepos mėnesio atlyginimo už atostogas apskaičiuojamas atskirai: (500 - 250) x 15/100 = 37,50 Eur. Pajamų mokestis nuo rugpjūčio mėnesio atlyginimo už atostogas apskaičiuojamas atskirai: (420 - 290) x 15/100 = 19,50 Eur. Pasibaigus atostogoms, darbuotoja rugpjūčio mėnesį dar gauna 60 Eur darbo užmokestį. Pajamų mokestis ir NPD nuo rugpjūčio mėnesio darbo uždarbio perskaičiuojamas, įvertinus visą už rugpjūčio mėnesį gautų pajamų sumą: [480 (420+60) - 260] x 15 /100 = 33 Eur. Rugpjūčio mėnesį sumokėtina pajamų mokesčio suma yra 13,50 Eur: 33 - 19,50 = 13,50 Eur. 3. Darbuotojas atostogauja nuo 2017-01-20 iki 2017-02-05. Sausio mėnesio darbo užmokestis 400 Eur, atlyginimas už visas atostogas 210 Eur: sausio mėnesio atlyginimas už atostogas 150 Eur, o vasario mėnesio atlyginimas už atostogas 60 Eur. Pajamų mokestis apskaičiuojamas nuo sausio mėnesio pajamų: [(400 + 150) - 225] x 15 /100 = 48,75 Eur. Pajamų mokestis nuo vasario mėnesio 50 Eur atlyginimo už atostogas neišskaičiuojamas, nes taikytinas NPD (310 Eur) yra didesnis už išmokėtą sumą. Pasibaigus atostogoms, darbuotojas vasario mėnesį dar gauna 500 Eur darbo užmokestį. Pajamų mokestis nuo vasario mėnesio apskaičiuoto darbo užmokesčio ir to mėnesio NPD apskaičiuojami taip: [(500 + 60) - 220] x 15 /100 = 51 Eur. Tam, kad neatsirastų būtinumas apmokestinti dar praėjusį mėnesį darbuotojams išmokėtas išmokas, pajamų mokestis gali būti apskaičiuojamas ir taip: – vasario mėn. atlyginimas už atostogas (60 Eur), išmokėtas sausio mėn., apmokestinamas netaikant vasario mėn. NPD. Nuo visos atlyginimo už atostogas sumos (60 Eur) išskaičiuojamas pajamų mokestis: 60 x 15/100 = 9 Eur; – išmokant vasario mėn. darbo užmokesčio antrąją dalį (500 Eur), apskaičiuojamas visas vasario mėn. darbo užmokestis (560 Eur), taikomas 220 Eur vasario mėn. NPD, ir nuo antrosios darbo užmokesčio dalies pajamų mokestis apskaičiuojamas taip: (500 - 220) x 15 / 100 = 42 Eur. 4. Tarkime, kad gyventojai išmokama 2017 m. sausio mėnesį 225 Eur (3 x 75 Eur) motinystės pašalpa už tris mėnesius – vasarį, kovą, balandį. Jai taikomas kiekvieno mėnesio 225 Eur NPD. Pajamų mokestis nuo vasario mėnesio 75 Eur motinystės pašalpos, kovo mėnesio 75 Eur motinystės pašalpos ir balandžio 75 Eur motinystės pašalpos, pritaikius atitinkamą jai taikytino NPD dalį, neišskaičiuojamas. 5. 2017 m. gyventojui, kartu su sutuoktine (vaikų motina) auginančiam tris vaikus, taikomas 300 Eur (3 x 200 Eur/2) PNPD per mėnesį. Šis gyventojas atostogauja 2017 m. liepos mėnesį. Pagal įmonėje nustatytą tvarką, darbo užmokestis išmokamas vieną kartą per mėnesį, už praėjusį mėnesį, todėl gyventojui 2017 m. liepos mėnesį išmokamas atlyginimas už birželio mėnesį – 720 Eur ir atlyginimas už liepos mėnesio atostogas – 700 Eur. Pajamų mokestis apskaičiuojamas taip: [(720 (apskaičiuota darbo užmokesčio suma už birželio mėnesį) - 140 (birželio mėnesio NPD) 300 (birželio mėn. PNPD)] x 15/100 = 42 Eur, [(700 Eur (apskaičiuota atlyginimo už atostogas liepos mėnesį suma) - 150 (liepos mėnesio NPD) 300 (liepos mėn. PNPD)] x 15/100 = 37,50 Eur. Pasibaigus atostogoms (liepos 20 d.), šiam gyventojui už liepos mėnesio likusias dienas apskaičiuota 150 Eur darbo užmokesčio, kuris išmokėtas rugpjūčio mėnesį. Pajamų mokestis nuo liepos mėnesio apskaičiuoto darbo užmokesčio ir to mėnesio NPD perskaičiuojami: [(150 + 700) - 75 - 300] x 15 / 100 = 71,25 Eur. Tam, kad neatsirastų būtinumas apmokestinti dar praėjusį mėnesį darbuotojams išmokėtų išmokų, pajamų mokestis gali būti apskaičiuojamas ir taip: – atlyginimas už liepos mėn. atostogas apmokestinamas pritaikius liepos mėn. PNPD, tačiau NPD netaikomas. Nuo visos atlyginimo už atostogas sumos (700 Eur) išskaičiuojamas pajamų mokestis: [(700 Eur (apskaičiuota atlyginimo už atostogas liepos mėnesį suma) - 300 (liepos mėn. PNPD)] x 15/100 = 60 Eur; – išmokant liepos mėnesio darbo užmokesčio dalį (150 Eur), apskaičiuojamas visas liepos mėn. darbo užmokestis (700 + 150), taikomas 75 Eur liepos mėn. NPD, ir nuo antrosios darbo užmokesčio dalies išskaičiuojamas pajamų mokestis: (150 - 75) x 15/100 = 11,25 Eur. 6. Gyventojui 2017 m., kartu su sutuoktine auginančiam du vaikus, taikomas 200 Eur (½) PNPD. Darbdavys 2016 m. gruodžio mėnesio darbo užmokestį jam išmokėjo 2017 m. sausio mėnesį. 2017 m. sausio mėnesį gyventojui taikomas 200 Eur PNPD ir pagal mėnesio NPD formulę apskaičiuotas NPD. Jeigu 2016 m. gyventojui buvo pritaikytas ne visas metinis NPD ir/ar PNPD, pateikęs metinę pajamų mokesčio deklaraciją gyventojas galės atimti nepanaudotą gruodžio mėnesio NPD ir/ar PNPD iš visų savo 2016 m. sausio – gruodžio laikotarpio pajamų ir perskaičiuoti pajamų mokestį. 11. Atsiradus arba pasibaigus teisei į PNPD ar teisei į didesnį PNPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. (20 str. 11 d. - LR 2008 12 23 įstatymo Nr. XI-111 redakcija, įsigaliojo nuo 2008 12 30. Nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras Atsiradus arba pasibaigus teisei gyventojui taikyti PNPD ar didesnį PNPD, šie dydžiai pradedami arba nustojami taikyti nuo kitą mėnesį nei atsirado arba pasibaigė teisė juos taikyti gyventojo gautų pajamų. Šiuo atveju nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo pateikti patikslintą prašymą ar kitaip patikslinti anksčiau pateiktojo prašymo duomenis. Pavyzdžiai: 1. Gyventojui, kartu su sutuoktine (vaiko motina) auginančiam vaiką iki 18 metų, 2017 m. taikomas 100 Eur (1/2) PNPD per mėnesį. 2017 m. vasario 15 d. gimė antras vaikas. Darbdavys gyventojui taikytiną didesnį (už du auginamus vaikus) PNPD – 200 Eur pradės taikyti nuo kovo mėnesio, neatsižvelgiant į tai, ar kovo mėnesį darbuotojui bus išmokamas atlyginimas už vasario mėnesį, ar atlyginimas už kovo mėnesį. Darbuotojas 2017 m. turi teisę į dešimt didesnių (po 200 Eur) PNPD ir į du 100 Eur PNPD. Pažymėtina, kad už didesnio PNPD taikymo pagrįstumą yra atsakingas prašymą jį taikyti pateikęs gyventojas, todėl, mokestiniu laikotarpiu pritaikius per didelį MPNPD, pareiga iki kitų metų gegužės 1 d. pateikti pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti pajamų mokesčio skirtumą tarp deklaracijoje apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos tenka gyventojui. Darbdavio ir darbuotojo susitarimu, mokėtinas pajamų mokestis nuo per daug pritaikyto PNPD gali būti perskaičiuojamas įmonėje ir sumokamas į biudžetą iki to mokestinio laikotarpio, kurio PNPD taikomas, pabaigos. 2. Gyventojo auginamam vaikui 2017 m. rugsėjo 19 d. sukanka 18 metų ir jis dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje ar profesinio mokymo įstaigoje pagal bendrojo ugdymo programą nebesimoko. Šiam gyventojui išmokant 2017 m. spalio mėnesį darbo užmokestį netaikomas PNPD, jeigu 2017 m. mokestinį laikotarpį jam buvo pritaikyti 9 mėnesių (sausio – rugsėjo mėnesių) PNPD. 12. MPNPD nustatomas sudedant tėvams (įtėviams) taikytinus pagal šio straipsnio nuostatas mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių PNPD. (20 str. 12 d. - LR 2009 02 19 įstatymo Nr. XI-176 redakcija, įsigaliojo nuo 2009 03 05; taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras Kitaip nei MNPD, tėvams (įtėviams) taikytinas MPNPD apskaičiuojamas sudėjus atitinkamų mokestinio laikotarpio mėnesių PNPD, ir, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, gali būti atimamas ne tik iš su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, bet ir iš kitokių apmokestinamųjų pajamų, išskyrus 2009, 2010, 2011, 2012 ir 2013 m. mokestinį laikotarpį gautas pajamas iš paskirstytojo pelno (dividendus). Vadinasi, MPNPD pasinaudoti gali ir gyventojai, negavę su darbo santykiais susijusių pajamų, tačiau gavę, pavyzdžiui, tik individualios veiklos pajamų ar autorinius atlyginimus, taip pat 2014 m. ar vėlesnį mokestinį laikotarpį gavę tik pajamų iš paskirstytojo pelno (dividendų). Kaip perskaičiuojamos gyventojo mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos, yra nustatyta GPMĮ 16 straipsnio 1 dalyje (žr. 16 straipsnio 1 dalies komentarą). (20 str. 12 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-03-09 raštą Nr. (32.42-31)-1-RM-3951) 13. MPNPD tėvams (įtėviams) taikomi jų pasirinktu santykiu. (papildyta pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymą (Žin., 2006, Nr. 141-5396), įsigaliojo nuo 2006 m. gruodžio 28 d.) (nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Kadangi PNPD yra nustatytas už auginamus vaikus, GPMĮ numato mechanizmą vaikus auginantiems tėvams pasinaudoti visu MPNPD. Jei, pavyzdžiui, jie mokestiniu laikotarpiu MPNPD nepasinaudojo ar pasinaudojo tik iš dalies (vienas iš tėvų gavo vien nepamokestinamas pajamas ir (ar) pajamas iš veiklos, vykdomos įsigijus verslo liudijimą, ar nepakankamai kitokių apmokestinamųjų pajamų, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, MPNPD atimamas iš tėvų (įtėvių) pajamų jų pasirinktu santykiu. 2. Numatytoji galimybė dalintis MPNPD tėvų (įtėvių) nuožiūra pasirinktu santykiu sudaro prielaidas nuolatiniam Lietuvos gyventojui, vaikus (įvaikius) auginančiam kartu su nenuolatiniu Lietuvos gyventoju, pasinaudoti visu MPNPD. Pavyzdys. Nuolatinei Lietuvos gyventojai, kartu su nenuolatiniu Lietuvos gyventoju auginančiai vieną vaiką, mokestiniu laikotarpiu su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų gavimo vietoje 2017 m. mokestiniu laikotarpiu taikyta ½ PNPD, po 100 Eur į mėnesį, pritaikyta 1 200 Eur MPNPD suma. Visu 2 400 Eur MPNPD nuolatinė Lietuvos gyventoja pasinaudoti galės mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, pateikdama metinę pajamų mokesčio deklaraciją. 14. Nenuolatiniam Lietuvos gyventojui NPD gali būti taikomas tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją. NPD nenuolatiniam Lietuvos gyventojui taikomas atsižvelgiant į šio straipsnio 1, 3, 6 ir 7 dalių nuostatas. (20 str. 14 d. - LR 2008 12 23 įstatymo Nr. XI-111 redakcija, įsigaliojo nuo 2008 12 30. Nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Nenuolatiniam Lietuvos gyventojui NPD mokestiniu laikotarpiu su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais pajamų gavimo vietoje netaikomas. 2. MNPD nenuolatiniam Lietuvos gyventojui gali būti pritaikomas mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, jeigu jam šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotas MNPD yra didesnis už nulį, arba jeigu jam yra taikytinas šio straipsnio 6 dalyje nustatytas didesnis NPD, kaip asmeniui, kuriam nustatytas 0–25 ar 30–55 procentų darbingumo lygis, arba kaip senatvės pensijos amžių sukakusiam asmeniui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas nedidelių, vidutinių ar specialiųjų poreikių lygis, arba kaip asmeniui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis, lengvas ar sunkus neįgalumo lygis. 3. MNPD taikomas tik tokiam nenuolatiniam Lietuvos gyventojui, kuris su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais pajamų gavo iš šaltinio Lietuvoje. Šios pajamos yra mažinamos GPMĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuota MNPD suma. Pagal GPMĮ nenuolatinio Lietuvos gyventojo su darbo santykiais susijusių pajamų šaltinis laikomas esančiu Lietuvoje, jeigu toks gyventojas dirba Lietuvoje. 4. Nenuolatiniam Lietuvos gyventojui GPMĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotas MNPD gali būti pritaikomas pagal pateiktą jo metinę pajamų mokesčio deklaraciją, kurioje turi būti deklaruojamos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse gautos visos apmokestinamosios pajamos, nurodytos šio straipsnio 7 dalyje (žr. 7 dalies komentarą). Nenuolatiniam Lietuvos gyventojui, kuriam pagal šio straipsnio 6 dalį yra taikytinas didesnis MNPD, šis dydis pritaikomas pagal jo pateiktą metinę pajamų mokesčio deklaraciją, kurioje turi būti deklaruojamos tik iš šaltinio Lietuvoje gautos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos. 5. Tam, kad nenuolatinis Lietuvos gyventojas, išskyrus turintį teisę į didesnį NPD šio straipsnio 6 dalyje nustatytais pagrindais, galėtų pasinaudoti teise į MNPD, jis mokesčių administratoriui kartu su deklaracija turėtų pateikti tos užsienio valstybės, kurios nuolatinis gyventojas yra, mokesčių administratoriaus patvirtintą dokumentą, pavyzdžiui, ten pateiktą mokesčio deklaraciją, apie jo per tą mokestinį laikotarpį, kurio deklaracija teikiama, gautas ir toje užsienio valstybėje apmokestintas pajamas. Jeigu per mokestinį laikotarpį, kurio deklaracija teikiama, nenuolatinis Lietuvos gyventojas negavo pajamų, nuo kurių užsienio valstybėje buvo sumokėtas pajamų mokestis ar jam tapatus mokestis, prie deklaracijos jis turi pridėti užsienio valstybės mokesčių administratoriaus šį faktą patvirtinantį dokumentą. Mokesčių administratoriaus prašymu, turi būti pateikiami ir vertėjo patvirtinti vertimai į lietuvių kalbą. Iš šaltinio Lietuvoje gautas pajamas ir pajamų mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų pateikti nebūtina. Jie pateikiami tik mokesčių administratoriaus prašymu. 6. Teisę į šio straipsnio 6 dalyje nustatytą didesnį NPD turintis nenuolatinis Lietuvos gyventojas turi pateikti tokią teisę (ribotą darbingumą, neįgalumą ar specialius poreikius) įrodančius dokumentus. Didesnis NPD, apskaičiuotas šio straipsnio 6 dalyje (žr. 20 straipsnio 6 dalies komentarą) nustatyta tvarka, nenuolatiniam Lietuvos gyventojui taikomas, jeigu atitinkamas riboto darbingumo, neįgalumo ar specialiųjų poreikių lygis buvo nustatytas tą mokestinį laikotarpį, kuriuo jis gavo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų iš šaltinio Lietuvoje, arba iki to mokestinio laikotarpio pradžios. Nenuolatiniam Lietuvos gyventojui, kuriam riboto darbingumo, neįgalumo ar specialiųjų poreikių lygis buvo nustatytas po išvykimo iš Lietuvos ir tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu jis iš šaltinio Lietuvoje gavo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, išvykimo iš Lietuvos metų mokestinio laikotarpio MNPD apskaičiuojamas šio straipsnio l ir 6 dalyse nustatyta tvarka, atsižvelgus į jo gautas apmokestinamąsias pajamas, apskaičiuotas šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. Pavyzdys. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas 2017 m. sausio − liepos mėnesiais dirbo Lietuvoje ir iš Lietuvos vieneto gavo 3 400 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų. 0–25 darbingumo lygis jam buvo nustatytas 2017 m. spalio mėnesį, praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po išvykimo iš Lietuvos. Jam taikytino MNPD dalis, įvertinus ir užsienio valstybėje gautas 600 Eur apmokestinamąsias pajamas, bus lygi 3 100 Eur (3 720 /12x10), nes jo metinės pajamos (GMP) neviršija 12 minimalios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų (2017 m.) kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių sumos (t. y. 4 560 Eur (12 mėn. x 380 Eur), ir du mėnesius taikomas didesnis NPD (2x380), iš viso 3 860 Eur. 15. Šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatytais atvejais iš pajamų atimama MNPD ir MPNPD dalis, apskaičiuota tame straipsnyje nustatyta tvarka. (20 str. 15 d. - LR 2008 12 23 įstatymo Nr. XI-111 redakcija, įsigaliojo nuo 2008 12 30. Nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Iš Lietuvos mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) galutinai išvykstančio nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamoms taikoma tik metinio NPD ir (ar) papildomo NPD dalis, apskaičiuojama remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 298 „Dėl pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 29 straipsnio 2 dalį deklaruojamoms pajamoms taikomos metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio ir metinio papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio dalies apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo”. Ši dalis apskaičiuojama taip: metinio NPD ir papildomo NPD suma dauginama iš dienų skaičiaus nuo mokestinio laikotarpio pradžios iki galutinio išvykimo dienos ir dalijama iš kalendorinių metų dienų skaičiaus (365 dienų, žr. GPMĮ 29 straipsnio komentarą). Pavyzdžiai: 1. Galutinai išvykstantis iš Lietuvos 2017 m. nuolatinis Lietuvos gyventojas turi teisę į 2 160 Eur (180 Eur x12 mėn.) metinį NPD. Galutinio išvykimo iš Lietuvos diena yra 2017 m. gegužės 10 d., t. y. 130 mokestinio laikotarpio diena. Taikytino metinio NPD suma yra: 2 160 x 130 / 365 = 769,32 Eur. 2. Galutinai išvykstanti iš Lietuvos 2017 m. nuolatinė Lietuvos gyventoja, viena auginanti du vaikus, turi teisę į 400 Eur PNPD. Visas metinis papildomas NPD būtų 4 800 Eur. Galutinio išvykimo iš Lietuvos diena yra 2017 m. rugpjūčio 29 d., t. y. 241 mokestinio laikotarpio diena. Taikytino metinio PNPD suma yra: 3169,32 Eur (4 800 x 241 / 365). (20 str. komentaras - pagal VMI prie FM 2017-05-18 raštą Nr.(18.18-31-1E)RM-15661) 21 straipsnis. Iš pajamų atimamos gyventojo patirtos išlaidos 1. Iš pajamų gali būti atimamoms šios per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos: Komentaras Šiame straipsnyje nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas (kas yra nuolatinis Lietuvos gyventojas - žr. GPMĮ 4 straipsnio komentarą), mokestiniu laikotarpiu gavęs pajamų (išskyrus tuos, kurių gautos pajamos yra vien neapmokestinamos ir (ar) vien iš veiklos, vykdomos turint verslo liudijimą), turi galimybę sumažinti savo metines apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, atėmus riboto dydžio (ne daugiau kaip 25 procentus sumos, apskaičiuotos iš visų per mokestinį laikotarpį gautų pajamų atėmus GPMĮ 16 str. 1 dalies 1– 5 punktuose nurodytas sumas) išlaidas, išvardytas šiame straipsnyje. Atskaityti šias išlaidas iš pajamų nuolatinis Lietuvos gyventojas galės tik pateikęs metinę pajamų mokesčio deklaraciją. 1) savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, bei iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, naudai sumokėtos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui; (21 str. 1 d. 1 p. - LR 2013 12 12 įstatymo Nr. XII-663 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 12 30. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Taikant šio punkto nuostatas, iš nuolatinio Lietuvos gyventojo metinių pajamų gali būti atimamos sumokėtos gyvybės draudimo įmokos, jeigu pagal gyvybės draudimo sutartį naudos gavėjai draudimo laikotarpio pabaigoje yra: - pats gyventojas, - gyventojo sutuoktinis, - gyventojo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), - iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, - iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia). Taigi lengvata taikoma tik tada, kai įmokos mokamos savo naudai arba kitų, komentaro 1 punkte įvardytų, gyventojų naudai, t. y. kai naudos gavėjas gyvybės draudimo įmokų mokėjimo metu teisės aktų nustatyta tvarka įmokų mokėtojo atžvilgiu turi sutuoktinio, vaiko, įvaikio, globotinio (rūpintinio) statusą ir atitinka kitas komentuojamame punkte nustatytas sąlygas, pvz., vaikas yra nepilnametis, globotinis – neįgalus, kuriam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis bei nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnametis – neįgalus asmuo, kuriam iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir t. t. Neįgalumo ir specialiųjų poreikių lygio nustatymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas Nr. I- 2044, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtintas Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašas, kuris nustato specialiųjų nuolatinės slaugos poreikių nustatymo tvarką bei sąlygas. 2. Tuo atveju, kai naudos gavėjas atitinkamą statusą įgyja per metus, tai nuolatinis Lietuvos gyventojas iš savo metinių pajamų gali atimti naudos gavėjo naudai nuo tokio statuso įgijimo datos sumokėtas įmokas. Šių įmokų mokėtojas gali būti pats draudėjas, naudos gavėjas ar abu. Kai įmokas pagal gyvybės draudimo sutarties sąlygas moka ne vienas, o keli gyventojai (abu tėvai, įtėviai ar keli teismo paskirti globėjai (rūpintojai)), kiekvienas iš jų gali pagal gyvybės draudimo sutartį jo sumokėtų draudimo įmokų sumą, neviršijančią GPMĮ 21 straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio, atimti iš metinių pajamų. Pavyzdžiai: 1. Tarkime, kad pagal gyvybės draudimo sutartį vyras (draudėjas) sutuoktinės naudai moka įmokas. Šiuo atveju sumokėtas įmokų sumas, neviršijančias GPMĮ 21 straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio, iš savo metinių pajamų galės atimti vyras (draudėjas). 2. Tarkime, kad pagal gyvybės draudimo sutartį vyras sutuoktinės naudai įmokas moka dalimis jis pats ir sutuoktinė. Šiuo atveju sumokėtas įmokų sumas, neviršijančias GPMĮ 21 straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio, iš savo metinių pajamų kiekvienas sutuoktinis galės atimti faktiškai jo per metus sumokėtą įmokų dalį. 3. Tarkime, kad pagal gyvybės draudimo sutartį žmona naudos gavėju paskyrė savo nepilnametį vaiką. Įmokas pagal šią sutartį moka dalimis ji pati ir sutuoktinis. Šiuo atveju sumokėtas įmokų sumas, neviršijančias GPMĮ 21 straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio, iš savo metinių pajamų kiekvienas sutuoktinis galės atimti faktiškai jo sumokėtą įmokų dalį. 4. Tarkime, kad pagal gyvybės draudimo sutartį tėvas (draudėjas) draudimo įmokas moka pilnamečio sūnaus naudai. Šis naudos gavėjas, būdamas 30-ties metų, 2014-01-25 tapo neįgalus. Šiuo atveju tėvas (draudėjas) iš savo metinių pajamų, galės atimti draudimo mokų sumas, neviršijančias GPMĮ 21 straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio ir sumokėtas nuo 2014-01-25. 5. Tarkime, kad pagal gyvybės draudimo sutartį gyventojas (draudėjas) draudimo įmokas moka pilnamečio asmens naudai. Šiam asmeniui iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje ir šis įmokas mokantis asmuo (draudėjas) teismo nutartimi buvo paskirtas naudos gavėjo globėju (rūpintoju). Šiuo atveju draudėjas iš savo metinių pajamų, neviršijančių GPMĮ 21 straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio, galės atimti draudimo įmokų sumas, jeigu buvęs globotinis (rūpintinis) teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas neįgaliuoju, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. 6. Tarkime, kad vaikui paskirta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje. Pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą šio globotinio (rūpintinio) naudai, įmokas moka abu sutuoktiniai. Šiuo atveju iš savo metinių pajamų, neviršijančių GPMĮ 21 straipsnio 3dalyje nustatyto dydžio, galės atimti draudimo įmokų sumas tas įmokas mokantis gyventojas (draudėjas), kuris teismo nutartimi paskirtas globėju (rūpintoju). 3. Šios įmokos iš nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų gali būti atimamos ir tuo atveju, kai gyvybės draudimo sutartyje apdraustojo mirties atveju naudos gavėju nustatyta tvarka paskiriamas kitas, negu komentaro 1 punkte nurodytas, asmuo. 4. Tuo atveju, kai draudimo sutartyje, pasibaigus gyvybės draudimo sutarties galiojimo terminui (t. y. ne apdraustojo mirties atveju), numatyti keli naudos gavėjai ir ne visi naudos gavėjai yra GPMĮ 21 straipsnio1 punkte nurodyti fiziniai asmenys, nuolatinis Lietuvos gyventojas iš metinių pajamų gali atimti sumokėtos įmokos dalį, proporcingą atitinkamam naudos gavėjui pagal gyvybės draudimo sutartį tenkančiai, pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, išmokos daliai. Pavyzdžiai: 1. Tarkime, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo draudimo sutartyje numatyti du naudos gavėjai lygiomis dalimis – sutuoktinis ir pilnametis sūnus, kuris nėra GPMĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte įvardytas asmuo. Todėl šiuo atveju iš nuolatinio Lietuvos gyventojo metinių pajamų gali būti atimama 0,5 sumokėtos gyvybės draudimo įmokos dalies, kuri proporcinga sutuoktinio pagal gyvybės draudimo sutartį tenkančios, pasibaigus sutarties galiojimo terminui, išmokos daliai, neviršijančiai GPMĮ 21 straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio. 2. Tarkime, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas sudarė draudimo sutartį, kurioje numatyta, kad, pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, 40 proc. išmokos priklauso pačiam gyventojui, o 60 proc. – jo pilnamečiui sūnui. Pagal šią sutartį 40 proc. nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtų gyvybės draudimo įmokų (kuriose įskaičiuota ir traumų bei kritinių ligų įmoka), neviršijančių GPMĮ 21 straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio, gyventojas galės atimti iš savo metinių pajamų. 5. Draudimo įmokomis, kurios nuolatinio Lietuvos gyventojo mokamos komentaro 1 punkte nurodytų asmenų naudai, neturėtų būti laikomos tokios gyvybės draudimo įmokos, kurios mokamos pagal gyvybės draudimo sutartis arba pagal draudimo rūšies taisykles, pagal kurias trečiajam asmeniui suteikiama teisė, pasibaigus sutarties terminui, disponuoti draudimo išmoka (duoti draudikui nurodymą draudimo išmoką pervesti trečiajam asmeniui ar kitam jo nurodytam asmeniui ir pan.). Tokio pobūdžio gyvybės draudimo sutartis gali sudaryti, pavyzdžiui, kreditą gaunantys asmenys, kai gyvybės draudimo sutartyje numatyta teisė kredito įstaigai disponuoti draudimo išmoka (kreditui padengti). Tokio pobūdžio gyvybės draudimo sutartys laikytinos sutartimis trečiojo asmens naudai, nors formaliai paskirtasis naudos gavėjas gali būti nuolatinis Lietuvos gyventojas ar kiti komentaro 1 punkte įvardyti gyventojai. Tam, kad draudimo sutartis būtų laikoma sudaryta komentaro 1 punkte įvardytų gyventojų naudai, joje neturi būti išankstinių įsipareigojimų dėl gautos draudimo išmokos naudojimo. Tais atvejais, kai pagal tokią draudimo sutartį trečiajam asmeniui yra „rezervuota“ tik dalis draudimo išmokos, turėtų būti taikomi tie patys principai kaip ir tais atvejais, kai yra paskirti keli naudos gavėjai ir dalis jų nėra paminėti GPMĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte. 6. Sumokėtos gyvybės draudimo įmokos atimamos iš nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų, neatsižvelgiant į tai, ar gyvybės draudimo sutartis sudaryta su Lietuvos Respublikoje įsteigta draudimo įmone, ar su užsienio valstybėje įsteigta draudimo įmone, jeigu ji nėra įregistruota ar kitaip organizuota tikslinėje teritorijoje. Šios nuostatos taikomos visoms gyvybės draudimo įmokoms, kurios mokamos pagal gyvybės draudimo sutartis, sudarytas iki 2004-04-30 (ir taikomos iki šių sutarčių galiojimo termino pabaigos). Remiantis GPMĮ 21 straipsnio 6 dalimi, pagal nuo 2004-05-01 sudarytas gyvybės draudimo sutartis sumokėtos gyvybės draudimo įmokos gali būti atimamos iš nuolatinio Lietuvos gyventojo metinių apmokestinamųjų pajamų, jeigu šios įmokos pagal šias sutartis sumokėtos draudimo įmonei, kuri įregistruota ar kitaip organizuota Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje, kuria yra ir Lietuvos Respublika (žr. GPMĮ 21 straipsnio 6 dalies komentarą). Gyvybės draudimo sutartyje turi būti nustatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui. Įmokoms pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose nustatyta, kad išmoka išmokama tik įvykus draudžiamajam įvykiui, ši mokesčio lengvata netaikoma. 7. Tais atvejais, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas pagal gyvybės draudimo sutartį moka papildomas investicines įmokas bei įmokas nuo nelaimingų atsitikimų, ligos atveju ir pan., laikytina, kad yra mokama gyvybės draudimo įmoka. 8. Šias išlaidas (nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas gyvybės draudimo įmokas) bus galima atimti iš jo per mokestinį laikotarpį gautų pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui bei pateikus metinę pajamų deklaraciją. (21 str. 1 d. 1 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2014-07-17 raštą Nr.(32-42-31-1)-RM-12069) 2) savo, sutuoktinio, iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, bei iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, naudai sumokėtos pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje, turimus pensijų fondus; (21 str. 1 d. 2 p. - LR 2013 12 12 įstatymo Nr. XII-663 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 12 30. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1.Taikant šio punkto nuostatas, iš nuolatinių Lietuvos gyventojų metinių pajamų gali būti atimamos sumokėtos pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų turimus pensijų fondus, jeigu pagal pensijų kaupimo sutartį naudos gavėjai kaupimo laikotarpio pabaigoje yra: - pats gyventojas, - gyventojo sutuoktinis, - iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, - iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia). Taigi lengvata taikoma, kai naudos gavėjas pensijų įmokų mokėjimo metu yra pats gyventojas arba toks asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka įmokų mokėtojo atžvilgiu turi sutuoktinio, vaiko, įvaikio, globotinio (rūpintinio) statusą ir atitinka kitas komentuojamame punkte nustatytas sąlygas, pvz., vaikas yra nepilnametis, globotinis – neįgalus, kuriam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis bei nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnametis neįgalus asmuo, kuriam iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir t. t. Neįgalumo ir specialiųjų poreikių lygio nustatymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas Nr. I-2044, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtintas Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašas, kuris nustato specialiųjų nuolatinės slaugos poreikių nustatymo tvarką bei sąlygas. 2. Šios įmokos iš nuolatinio Lietuvos gyventojo metinių pajamų gali būti atimamos ir tuo atveju, kai pensijų kaupimo sutartyje naudos gavėju mirties atveju paskirtas kitas, negu komentaro 1 punkte nurodytas, fizinis asmuo. 3. Tuo atveju, kai naudos gavėjas atitinkamą statusą įgyja per metus, tai nuolatinis Lietuvos gyventojas iš savo metinių pajamų gali atimti naudos gavėjo naudai nuo tokio statuso įgijimo datos sumokėtas įmokas. Šių įmokų mokėtojas gali būti pats draudėjas, naudos gavėjas ar abu. Kai įmokas pagal pensijų kaupimo sutarties sąlygas moka ne vienas, o keli gyventojai (abu tėvai, įtėviai ar keli teismo paskirti globėjai (rūpintojai)), kiekvienas iš jų gali pagal pensijų kaupimo sutartį jo sumokėtų įmokų sumą, neviršijančią GPMĮ 21 straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio, atimti iš metinių pajamų. Pavyzdžiai: 1. Tarkime, kad pensijų kaupimo sutartyje nustatyta, kad naudos gavėjas, pasibaigus sutarties galiojimo terminui, yra pats pensijų fondo dalyvis (gyventojas), o jo mirties atveju – pensijų dalyvio pilnametis sūnus. Laikytina, kad pensijų fondo dalyvis įmokas moka savo naudai. Šiuo atveju įmokų sumas, neviršijančias GPMĮ 21 straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio, iš savo metinių pajamų galės atimti pats įmokų mokėtojas (pensijų fondo dalyvis). 2. Tarkime, kad pagal pensijų kaupimo sutartį įmokos mokamos neįgalaus globotinio (rūpintinio), kuriam nustatyta nuolatinė globa šeimoje, naudai. Įmokas pagal sutartį moka gyventojas, kuris teismo nutartimi paskirtas globėju (rūpintoju). Šiuo atveju įmokų sumas, neviršijančias GPMĮ 21 straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio, iš savo metinių pajamų galės atimti globėjas (rūpintojas). 4. Tuo atveju, kai pensijų kaupimo sutartyje, pasibaigus sutarties galiojimo terminui (t. y. ne apdraustojo mirties atveju), numatyti keli naudos gavėjai ir ne visi naudos gavėjai yra GPMĮ 21 straipsnio1 dalies 1 punkte nurodyti fiziniai asmenys, nuolatinis Lietuvos gyventojas iš metinių pajamų gali atimti sumokėtos įmokos dalį, proporcingą atitinkamam naudos gavėjui pagal pensijų kaupimo sutartį tenkančiai, pasibaigus sutarties galiojimo terminui, išmokos daliai. Pavyzdys. Tarkime, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas sudarė pensijų kaupimo sutartį, kurioje numatyta, kad, pasibaigus sutarties galiojimo terminui, 60 proc. išmokos priklauso pačiam pensijų fondo dalyviui (gyventojui), o 40 proc. – jo pilnamečiui sūnui. Pagal šią sutartį 60 proc. nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtų pensijų kaupimo įmokų, neviršijančių GPMĮ 21 straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio, gyventojas galės atimti iš savo metinių pajamų. 5. Kaip nustatyta GPMĮ 21 straipsnio 7 dalyje (žr. GPMĮ 21 straipsnio 7 dalies komentarą), pensijų įmokų gavėjas gali būti tik Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje registruotas ar kitaip organizuotas vienetas. Lietuvos Respublikoje tokių pensijų įmokų gavėjų veiklos organizavimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja 1999 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas Nr. VIII-1212 (Lietuvos Respublikos 2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-70 (nuo 2013 m. sausio 1 d.) redakcija) ir 2006 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymas Nr. X-745. Pensijų įmokos gali būti mokamos ir į analogiškus (tuo pačiu tikslu įsteigtus, neatsižvelgiant į teisinę formą ar į tai, kaip vadinamas) kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse sudarytus pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų turimus pensijų fondus, veikiančius pagal tose valstybėse galiojančius teisės aktus. Ši lengvata netaikoma pensijų įmokoms, mokamoms pensijų kaupimo bendrovėms pagal Lietuvos Respublikos Pensijų kaupimo įstatymą arba kitų užsienio valstybių įstatymus, reglamentuojančius analogišką privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies, papildomos dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos ir papildomos iš valstybės biudžeto lėšų už dalyvį mokamos įmokos kaupimą (žr. GPMĮ 21 straipsnio 5 dalies komentarą). 6. Šias išlaidas (nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas pensijų įmokas) bus galima atimti iš jo per mokestinį laikotarpį gautų pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui bei pateikus metinę pajamų deklaraciją. (21 str. 1 d. 2 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2014-07-17 raštą Nr.(32-42-31-1)-RM-12069) 3) palūkanos už vieną paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti, sumokėtos banko, kitoms kredito įstaigoms arba finansų ministro sąraše nurodytiems užsienio valstybių fondams ir valstybinėms finansinėms institucijoms, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) paketo turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės, arba palūkanos, sumokėtos finansų įmonei už vieno gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą). Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas paima daugiau kaip vieną kreditą gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti arba jeigu sudaro daugiau kaip vieną gyvenamojo būsto finansinės nuomos (lizingo) sutartį, jis iš pajamų gali atimti palūkanas už pirmąjį paimtą kreditą arba palūkanas pagal pirmąją sudarytą finansinės nuomos (lizingo) sutartį; (21 str. 1 d. 3 p. - LR 2006 10 03 įstatymo Nr. X-834 redakcija, galiojo nuo 2006 10 19 iki 2008 12 31) Komentaras (nuo 2009 m. sausio 1 dienos 21 str. 1 d. 3 p. neteko galios, tačiau paliktas šiame punkte nustatytos lengvatos taikymo tęstinumas - pagal VMI prie FM 2016-08-18 raštą Nr. (18.18-31-1E) RM-22725) 1. Nuo 2009 m. sausio 1 dienos GPMĮ 21 str. 1 d. 3 punktas neteko galios, tačiau paliekamas šiame punkte nustatytos lengvatos taikymo tęstinumas. 2. 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo Nr. XI-111 23 str. 4 dalies nuostatose nurodyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas iš savo 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių metinių pajamų gali atimti faktiškai per mokestinį laikotarpį, t. y. kalendorinius metus, sumokėtas palūkanas už vieną paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti arba vieno gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą), jeigu: 2.1. kreditas yra paimtas ir rašytinis susitarimas dėl gyvenamojo būsto, kuriam statyti ar įsigyti paimtas kreditas, statybos ar įsigijimo sudarytas iki 2008 m. gruodžio 31 d. (imtinai) arba, 2.2. finansinės nuomos (lizingo) sutartis ir rašytinis susitarimas dėl gyvenamojo būsto, kuriam įsigyti sudaryta finansinės nuomos (lizingo) sutartis, sudaryti iki 2008 m. gruodžio 31 d. (imtinai). Pavyzdžiai: 1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2008 m. kovo 1 d. paėmė kreditą žemės sklypui, kurio paskirtis - individualiems namams statyti, įsigyti. Gyventojas 2008 m. spalio 14 d. sudarė projektavimo darbų atlikimo sutartį gyvenamajam namui projektuoti. Namo statybos leidimas išduotas 2009 m. balandžio 11 dieną. Toks gyventojas iš savo 2009 metų ir vėlesnių mokestinių metų metinių pajamų gali atimti už tokį kreditą sumokėtą palūkanų sumą, neviršijančią GPMĮ 21 str. 3 dalyje nustatyto dydžio. 2. Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2008 m. sausio 6 d. iš banko A paėmė kreditą žemės sklypui įsigyti, o 2008 m. lapkričio 12 d. iš banko B paėmė kitą kreditą gyvenamajam namui įsigytame žemės sklype statyti ir 2009 m. gruodžio 12 d. sudarė projektavimo darbų atlikimo sutartį gyvenamajam namui projektuoti. GPMĮ numato galimybę pasinaudoti būsto kredito lengvata vienam kreditui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. sausio 6 d. iš banko A ir 2008 m. lapkričio 12 d. iš banko B paimti kreditai yra tarpusavyje susiję, t. y. skirti to paties vieno gyvenamojo būsto statybai, gyventojas tokiu atveju gali iš savo 2009 metų ir vėlesnių mokestinių metų metinių pajamų už abu kreditus sumokėtų palūkanų sumą, neviršijančią GPMĮ 21 str. 3 dalyje nustatyto dydžio. 3. Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2008 m. gruodžio 11 d. paėmė kreditą gyvenamajam būstui įsigyti. Gyventojas 2008 m. gruodžio 12 d. sudarė preliminarią buto pirkimo – pardavimo sutartį, o 2009 m. kovo 3 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtintą notaro, dėl minėto buto įsigijimo. Toks gyventojas iš savo 2009 metų ir vėlesnių mokestinių metų metinių pajamų gali atimti už tokį kreditą sumokėtas palūkanas, neviršijančias GPMĮ 21 str. 3 dalyje nustatyto dydžio. Tokios palūkanos, gali būti atimamos visą kredito ar finansinės nuomos (lizingo) sutarties galiojimo laiką. 3. Kredito paėmimo data – tai data, kada su banku ar kita kredito įstaiga pasirašoma kredito sutartis dėl būsto kredito paėmimo. Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas iki 2008 m. gruodžio 31 d. (imtinai) iš banko ar kitos kredito įstaigos jau buvo paėmęs kreditą gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti ar buvo sudaręs finansinės nuomos (lizingo) sutartį, tačiau po 2009 m. sausio 1 d. (imtinai) šį kreditą ar finansinės nuomos (lizingo) sutartį refinansuoja kitas bankas ar kredito įstaiga, tai šio kredito paėmimo ar finansinės nuomos (lizingo) sudarymo data siejama ne su kredito ar finansinės nuomos (lizingo) sutarties refinansavimo data, o su pirminės kredito ar finansinės nuomos (lizingo) sutarties pasirašymo data. 4. Ši lengvata taikoma palūkanoms, sumokėtoms Lietuvos ir užsienio valstybių bankams, kitoms kredito įstaigoms ar finansų įmonėms bei finansų ministro sąraše nurodytiems užsienio valstybių fondams ir valstybinėms finansinėms institucijoms, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) paketo turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 306 patvirtintas Užsienio valstybių fondų ir valstybinių finansinių institucijų, kurių daugiau kaip 50 proc. akcijų (dalių, pajų) paketo turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės, sąrašas. Šiame sąraše nurodyta Jungtinių Amerikos Valstijų nepelno korporacija „The Baltic-American Enterprise Fund“. 4.1. Jeigu nuolatinio Lietuvos gyventojo paimtas būsto kreditas atitinka komentaro 2 punkte nurodytus reikalavimus, tačiau draudikas, draudžiantis bankų ar kitų kredito įstaigų, kreditus išduodamus draudėjams (gyventojams), sudaro su draudėju (gyventoju) sutartį, pagal kurią sutartyje numatytam laikotarpiui prisiima draudėjo (gyventojo) įsipareigojimus bankui ar kitai kredito įstaigai, t. y. moka palūkanas už būsto kreditą ir paskolos dalį sutartyje numatytais terminais, dydžiais ir tvarka, gyventojas galės pasinaudoti būsto kredito lengvata, nepaisant to, kad draudikas nepatenka nei į vieną aukščiau išvardintų subjektų, kuriems turėtų būti mokamos palūkanos pagal būsto kredito arba finansinės nuomos (lizingo) sutartį, grupę. Tokiu atveju visos pagrindinio kreditoriaus teisės į palūkanų ir paskolos dalies sumą už sutartyje numatytą laikotarpį pereina naujam kreditoriui – draudikui. Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš savo metinių pajamų galės atimti draudikui grąžintas palūkanas tą mokestinį laikotarpį, kurį jas grąžino. Pavyzdys. Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2008 m. vasario 11 d. paėmė iš banko kreditą gyvenamajam būstui įsigyti ir jį apdraudė UAB „Būsto paskolų draudimas“. 2009 m. kovo 1 d. gyventojas, negalėdamas sumokėti palūkanų ir kredito dalies bankui, sudarė sutartį su UAB „Būsto paskolų draudimas“, pagal kurią 1 metus UAB „Būsto paskolų draudimas“ prisiima draudėjo (gyventojo) įsipareigojimui bankui, t. y. moka palūkanas už būsto kreditą ir paskolos dalį sutartyje numatytais terminais, dydžiais ir tvarka. Nuo 2010 m. liepos 1 d. gyventojas pradeda grąžinti UAB „Būsto paskolų draudimas“ sumokėtas už jį bankui palūkanas. Toks gyventojas iš savo 2010 metų metinių pajamų gali atimti per 2010 m. UAB „Būsto paskolos draudimas“ grąžintą už jį bankui sumokėtų palūkanų sumą, neviršijančią GPMĮ 21 str. 3 dalyje nustatyto dydžio. 5. Šios lengvatos tikslas buvo skatinti Lietuvos gyventojų apsirūpinimą gyvenamuoju būstu, todėl lengvata siejama tik su nuolatiniais Lietuvos gyventojais, t. y. asmenimis, gyvenančiais ar turinčiais svarbių interesų Lietuvoje, kurie už kreditą ar pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį Lietuvoje įsigyja (stato) sau gyvenamąjį būstą. Pavyzdys. Nuolatiniai Lietuvos gyventojai: mama, sūnus ir dukra 2008 m. liepos 3 d. paėmė kreditą gyvenamajam būstui įsigyti. Mama, dukra ir sūnus yra bendraskoliai, tačiau už kreditą gyvenamąjį būstą 2008 m. liepos 8 d. įsigijo savo vardu dukra ir sūnus. Palūkanas už kreditą faktiškai moka dukra ir mama. Tokiu atveju, kai kreditas gyvenamajam būstui įsigyti suteiktas sūnui, dukrai ir mamai, o gyvenamąjį būstą savo vardu nusipirko sūnus ir dukra, būsto kredito lengvata gali pasinaudoti tik sūnus ir dukra. Atsižvelgiant į tai, kad sūnus palūkanų už būsto kreditą nemokėjo, tik dukra iš savo 2009 metų metinių pajamų gali atimti jos sumokėtą palūkanų sumą, neviršijančią GPMĮ 21 str. 3 dalyje nustatyto dydžio. 6. Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas iki 2008 m. gruodžio 31 d. (imtinai) buvo paėmęs daugiau kaip vieną kreditą gyvenamajam būstui (būstams) statyti ar įsigyti arba (ir) buvo sudaręs daugiau kaip vieną finansinės nuomos (lizingo) sutartį dėl gyvenamojo būsto (būstų) finansinės nuomos (lizingo), jis iš savo 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių metinių pajamų galės atimti palūkanas, mokamas už vieną iš kreditų vienam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti arba už vieną iš finansinės nuomos (lizingo) sutarčių dėl vieno gyvenamojo būsto finansinės nuomos (lizingo), už kuriuos mokamas palūkanas gyventojas iki 2008 m. gruodžio 31 d. galėjo atimti iš savo metinių apmokestinamųjų pajamų, pasirinktinai. Pavyzdžiai: 1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš banko 2004 m. vasario 2 d. paėmė kreditą gyvenamajam būstui įsigyti, o 2005 m. sausio 3 d. kitą kreditą gyvenamajam būstui įsigyti ir už juos nusipirko du butus Vilniuje. 2007 m. kovo 15 d. tas pats gyventojas iš banko paėmė trečią, o 2008 m. balandžio 4 d. – ketvirtą kreditus gyvenamajam būstui įsigyti ir įsigijo dar du butus Vilniuje. Gyventojas iš savo 2008 metų metinių pajamų gali atimti už 2004 m. vasario 2 d., 2005 m. sausio 3 d. ir 2007 m. kovo 15 d. paimtus kreditus sumokėtas palūkanas. Už 2008 m. balandžio 4 d. paimtą kreditą sumokėtų palūkanų gyventojas atimti negali, nes tai yra antras gyventojo nuo 2006 m. spalio 19 d. paimtas kreditas gyvenamajam būstui įsigyti. Toks gyventojas iš savo 2009 metų ir vėlesnių mokestinių metų metinių pajamų gali atimti palūkanas, kurias sumokėjo už 2004 m. vasario 2 d., 2005 m. sausio 3 d. ar 2007 m. kovo 15 d. paimtą kreditą pasirinktinai. 2. Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš banko 2006 m. gruodžio 5 d. paėmė kreditą gyvenamajam būstui įsigyti ir įsigijo butą, tačiau būsto kredito lengvata nesinaudojo. 2007 m. kovo 16 d. gyventojas iš banko paėmė kitą kreditą gyvenamajam būstui įsigyti ir nusipirko dar vieną butą. Gyventojas iš savo 2006, 2007 ir 2008 metų metinių pajamų gali atimti tik už 2006 m. gruodžio 5 d. paimtą kreditą sumokėtas palūkanas. Už 2007 m. kovo 16 d. paimtą kreditą sumokėtų palūkanų gyventojas negali atimti, nes tai yra antras gyventojo nuo 2006 m. spalio 19 d. paimtas kreditas gyvenamajam būstui įsigyti. Toks gyventojas iš savo 2009 metų ir vėlesnių mokestinių metų metinių pajamų gali atimti palūkanas, kurias sumokėjo už 2006 m. gruodžio 5 d. paimtą kreditą. 3. Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2006 m. sausio 17 d. paėmė lengvatinį kreditą, todėl palūkanų nemoka ir nemokės iki kredito sutarties pabaigos, gyvenamajam būstui įsigyti ir įsigijo butą. 2008 m. birželio 15 d. gyventojas iš banko paėmė kitą kreditą gyvenamajam būstui statyti ir 2008 metais pradėjo statybos darbus. Gyventojas, nepaisant to, kad 2006 m. sausio 17 d. paėmė lengvatinį būsto kreditą, iš savo 2008 metų metinių pajamų gali atimti už 2008 m. birželio 15 d. paimtą kreditą sumokėtas palūkanas. Toks gyventojas iš savo 2009 metų ir vėlesnių mokestinių metų metinių pajamų gali atimti palūkanas, kurias sumokėjo už 2008 m. birželio 15 d. paimtą kreditą. Toks nuolatinis Lietuvos gyventojas savo pasirinkimą turi išreikšti Metinėje pajamų deklaracijoje, deklaracijos L priede nurodydamas duomenis (sumokėtų palūkanų sumą, banko, kredito įstaigos pavadinimą ir identifikacinį numerį) tik apie pasirinktą kreditą ar finansinės nuomos (lizingo) sutartį. Gyventojas, vieną kartą pasirinkęs už kurį kreditą gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti arba už kurią finansinės nuomos (lizingo) sutartį sumokėtas palūkanas jis atims iš savo metinių pajamų, savo pasirinkimo negali keisti nei tais pačiais, nei vėlesniais mokestiniais metais. Pavyzdys. Nuolatinis Lietuvos gyventojas iki 2008 metų paėmė tris kreditus gyvenamajam būstui įsigyti (vienas kreditas paimtas 2005 m. sausio 3 d., antras – 2006 m. vasario 5 d., o trečias – 2007 m. spalio 14 d.) ir turėjo teisę iš savo metinių pajamų atimti palūkanas, sumokėtas už visus tris kreditus. Gyventojas 2009 m. Metinėje pajamų deklaracijoje nurodė, kad iš savo 2009 m. metinių pajamų nori atimti palūkanas, sumokėtas už 2007 m. spalio 14 d. paimtą būsto kreditą. Gyventojas, 2010 metais padidėjus už 2006 m. vasario 5 d. paimtą būsto kreditą mokamoms palūkanoms, norėtų iš savo 2010 metų metinių pajamų atimti už 2006 m. vasario 5 d. paimtą būsto kreditą sumokėtas palūkanas. Tačiau, kadangi gyventojas 2009 metais jau pasirinko, kad iš savo 2009 metų ir vėlesnių mokestinių metų metinių pajamų atims už 2007 m. spalio 14 d. paimtą kreditą sumokėtas palūkanas, jis 2010 metais negali pasikeisti būsto kredito, už kurį sumokėtoms palūkanoms būtų taikoma būsto kredito lengvata. 7. Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas pagal vieną būsto kredito sutartį arba vieną finansinės nuomos (lizingo) sutartį paima kreditą keliems gyvenamiesiems būstams įsigyti ar pasistatyti arba susitaria dėl kelių gyvenamųjų būstų finansinės nuomos (lizingo), tai jis gali pasirinkti, už kurią kredito dalį, skirtą vienam gyvenamajam būstui įsigyti arba statyti, ar finansinės nuomos (lizingo) dalį, skirtą vieno gyvenamojo būsto įsigijimui, mokamų palūkanų sumą jis atims iš savo metinių pajamų. 8. Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas grąžina kreditą arba visą finansinės nuomos (lizingo) sumą, už kurį sumokėtas palūkanas pasirinko atimti iš savo 2009 metų ir vėlesnių mokestinių metų metinių pajamų, jis vis tiek nebegali iš savo metinių pajamų atimti palūkanų, mokamų pagal kitą kredito ar finansinės nuomos (lizingo) sutartį. Pavyzdys. Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2007 m. liepos 15 d. pasiėmė kreditą iš banko gyvenamajam būstui įsigyti ir įsigijo butą, o 2008 m. birželio 3 d. pasiėmė kitą kreditą gyvenamajam namui statyti ir pradėjo statyti namą. Gyventojas 2009 m. Metinėje pajamų deklaracijoje nurodė, kad iš savo 2009 m. metinių pajamų nori atimti palūkanas, sumokėtas už 2007 m. liepos 15 d. paimtą būsto kreditą. 2010 m. lapkričio 1 d. gyventojas parduoda butą ir grąžina būsto kreditą bankui. Tais pačiais metais gyventojas persikelia gyventi į už pagal 2008 m. birželio 3 d. gautą kreditą pasistatytą namą. Tokiu atveju gyventojas iš savo 2010 metų metinių pajamų gali atimti tik iki 2010 m. lapkričio 1 d. už 2007 m. liepos 15 dieną paimtą kreditą sumokėtas palūkanas, o palūkanų sumokėtų už 2008 m. birželio 3 d. paimtą kreditą atimti negalės nei iš 2010 metų, nei iš vėlesnių mokestinių metų metinių pajamų. 9. Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas iki 2008 m. gruodžio 31 d. (imtinai) paima kreditą žemės sklypui, kurio paskirtis – gyvenamojo būsto statyba, įsigyti ir imasi veiksmų, būtinų norint pradėti gyvenamojo būsto statybą, o vėliau šį kreditą padidina suma, reikalinga gyvenamojo būsto statybai, laikoma, kad paimtas vienas kreditas žemės sklypui įsigyti ir gyvenamajam būstui statyti. Kredito paėmimo data – tai data, kai su banku ar kita kredito įstaiga pasirašoma kredito sutartis dėl žemės sklypo, skirto gyvenamojo būsto statybai, įsigyti suteikimo. Pavyzdys. Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2008 m. liepos 3 d. iš banko paėmė kreditą žemės sklypui, kurio paskirtis – gyvenamojo būsto statyba, įsigyti, o 2008 m. lapkričio 15 d. gyventojas gavo statybos leidimą ir pradėjo statyti gyvenamąjį namą. Gyventojas 2008 m. liepos 3 d. paimtą kreditą 2009 m. balandžio 30 d. padidina tam tikra suma reikalinga gyvenamojo namo statybai. Tokiu atveju gyventojas iš savo 2009 metų ir vėlesnių mokestinių metų metinių pajamų gali atimti palūkanas, mokamas nuo galutinės būsto kredito sumos (t. y. nuo bendros 2008 m. liepos 3 d. bei 2009 m. balandžio 30 d. paimtų kreditų sumos), neviršijančios GPMĮ 21 str. 3 dalyje nustatyto dydžio. 10. Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas iki 2008 m. gruodžio 31 d. (imtinai) paima kreditą gyvenamajam būstui įsigyti ir nusiperka nebaigtą statyti, t. y. neįrengtą, gyvenamąjį būstą, o vėliau pagal tą pačią kredito sutartį suteikiama papildoma suma gyvenamojo būsto apdailos darbams užbaigti, laikoma, kad paimtas vienas kreditas gyvenamajam būstui įsigyti ir apdailos darbams užbaigti. Kredito paėmimo data – tai data, kai su banku ar kita kredito įstaiga pasirašoma kredito sutartis dėl gyvenamojo būsto įsigyti suteikimo. Pavyzdžiai: 1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2008 m. kovo 3 d. iš banko paėmė kreditą gyvenamajam būstui įsigyti ir nusipirko nebaigtos statybos, t. y. su daline apdaila, butą. Buto apdailos darbams užbaigti bankas pagal tą pačią būsto kredito sutartį gyventojui 2009 m. vasario 2 d. suteikė papildomą kredito sumą. Tokiu atveju gyventojas iš savo 2009 metų ir vėlesnių mokestinių metų metinių pajamų gali atimti palūkanas, mokamas nuo galutinės būsto kredito sumos (t. y. nuo bendros 2008 m. kovo 3 d. bei 2009 m. vasario 2 d. paimtų kreditų sumos), neviršijančios GPMĮ 21 str. 3 dalyje nustatyto dydžio. 2. Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2008 m. vasario 12 d. iš banko paėmė kreditą gyvenamajam būstui įsigyti ir nusipirko butą. Pagal tą pačią būsto kredito sutartį gyventojui bankas 2009 m. gruodžio 3 d. suteikė papildomą kredito sumą būsto rekonstrukcijai atlikti. Kredito laikotarpis ir palūkanų norma liko tokie pat. Tokiu atveju, gyventojas iš savo 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių metinių pajamų gali atimti palūkanas, mokamas tik nuo 2008 m. vasario 12 d. suteikto kredito likučio sumos, neviršijančios GPMĮ 21 str. 3 dalyje nustatyto dydžio. 11. Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš 2009 metų ir vėlesnių mokestinių metų savo metinių pajamų gali atimti palūkanas mokamas už komentaro 2 punkte nurodytus reikalavimus atitinkantį paimtą vieną kreditą, kurio paskirtis – pastato ar jo dalies pritaikymas gyvenamajai paskirčiai, jei toks pastato pritaikymas laikomas „naujo statinio statyba“ pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą bei jį lydimuosius teisės aktus. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar nuolatinis Lietuvos gyventojas turi teisę pasinaudoti minėta lengvata, turėtų būti vertinamos konkrečios aplinkybės, tokios kaip pastato naudojimo tikslas, to pastato faktiškas panaudojimas, tinkamumas nuolat gyventi, paskolos gavėjo ir jo šeimos narių deklaruota gyvenamoji vieta. Pavyzdys. Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2007 m. nusipirko sodo sklypą su sodo pastatu, o 2008 m. liepos 9 d. pasiėmė paskolą iš banko, norėdamas tą sodo pastatą pritaikyti gyvenamajai paskirčiai. Gyventojui išduotame statybos leidime nurodyta, kad statybos rūšis - „statinio rekonstravimas“. Pagal projektą prie sodo pastato planuojamas pristatyti priestatas 60 procentais padidina bendrąjį sodo pastato plotą, taip pat gyventojas planuoja įrengti vandens tiekimo, nuotekų šalinimo, šildymo ir kitas sistemas, kurios būtinos, kad pastatas atitiktų gyvenamajam namui keliamus reikalavimus. Pabaigęs statybos darbus, gyventojas planuoja persikelti į sodo namelį gyventi, ir tai bus vienintelis jo gyvenamasis būstas. Tokiu atveju šis gyventojas, norėdamas pasinaudoti būsto kredito lengvata, turi turėti dokumentus, patvirtinančius, kad jo planuojamas sodo pastato pritaikymas gyvenamajai paskirčiai laikomas „naujo statinio statyba“ pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą bei jį lydimuosius teisės aktus. 12. Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas iki 2008 m. gruodžio 31 d. (imtinai) paima kreditą ar sudaro finansinės nuomos (lizingo) sutartį būsto, kurio paskirtis viešajame registre nurodyta kita nei gyvenamoji (pvz., sodo namui, poilsio patalpoms ir pan.), įsigijimui ir įsigyja šį būstą, sprendžiant, ar nuolatinis Lietuvos gyventojas turi teisę pasinaudoti būsto kredito lengvata, turėtų būti vertinamos konkrečios aplinkybės, tokios kaip pastato naudojimo tikslas, to pastato faktiškas panaudojimas, tinkamumas nuolat gyventi, paskolos gavėjo ir jo šeimos narių deklaruota gyvenamoji vieta. Jeigu įvertinus minėtas bei kitas reikšmingas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad įgytas būstas yra naudojamas kaip gyvenamasis, neatsižvelgiant į viešajame registre nurodytą jo paskirtį, nuolatinis Lietuvos gyventojas turi teisę naudotis būsto kredito lengvata. 13. Jei nuolatinis Lietuvos gyventojas iš banko, kitos kredito įstaigos arba finansų ministro sąraše nurodytų užsienio valstybių fondų ir valstybinių finansinių institucijų paima komentaro 2 punkte nurodytus reikalavimus atitinkantį kreditą, skirtą refinansuoti įmonės suteiktą paskolą gyvenamojo būsto įsigijimui ar statybai, ir būsto kredito lengvata šiai refinansuotai paskolai buvo taikoma iki 2008 m. gruodžio 31 d. (imtinai), tai palūkanas, sumokėtas už refinansuotą paskolą, gyventojas gali atimti ir iš savo 2009 metų ir vėlesnių mokestinių metų metinių pajamų. Pavyzdys. Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2006 m. sausio 11 d. iš įmonės, kurioje dirba, gavo paskolą gyvenamajam būstui įsigyti ir įsigijo butą. 2008 m. kovo 18 d. gyventojas perėjo dirbti į kitą įmonę, todėl iš banko 2008 m. kovo 20 d. pasiėmė kreditą, norėdamas refinansuoti jam įmonės 2006 m. sausio 11 d. suteiktą paskolą. Refinansuoto kredito tikslas išliko tas pats – gyvenamojo būsto įsigijimas, gyventojas moka palūkanas už refinansuotą kreditą tik bankui, gyventojo nemokumo atveju dėl skolų išieškojimo priemonių taikymo sprendžia kreditą suteikęs bankas, todėl gyventojas iš savo 2008 metų metinių pajamų gali atimti už 2008 m. kovo 20 d. paimtą kreditą bankui sumokėtas palūkanas. Tokiu atveju gyventojas iš savo 2009 metų ir vėlesnių mokestinių metų metinių pajamų taip pat gali atimti palūkanas, neviršijančias GPMĮ 21 str. 3 dalyje nustatyto dydžio, kurias sumokėjo už 2008 m. kovo 20 d. paimtą kreditą, 14. Tais atvejais, kai iki 2008 m. gruodžio 31 d. (imtinai) kreditas gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti paimtas arba finansinės nuomos (lizingo) sutartis sudaryta vieno iš sutuoktinių vardu ir įvykdytos kitos būsto kredito lengvatos taikymo sąlygos, palūkanas, sumokėtas už paimtą būsto kreditą ar sudarytą finansinės nuomos (lizingo) sutartį, gali atimti ir kitas sutuoktinis, neatsižvelgiant į tai, kad kreditas paimtas ar finansinės nuomos (lizingo) sutartis sudaryta ne jo vardu ir nepriklausomai nuo to, kas iš sutuoktinių faktiškai mokėjo įmokas, jei savo vardu jis nėra paėmęs kito kredito gyvenamajam būstui įsigyti ar statyti, taip pat nėra sudaręs kitos finansinės nuomos (lizingo) sutarties arba yra paėmęs tokį kreditą ar sudaręs tokią finansinės nuomos (lizingo) sutartį, tačiau iš savo 2009 metų ir vėlesnių mokestinių metų metinių pajamų nusprendė atimti už sutuoktinio paimtą būsto kreditą ar sudarytą gyvenamojo būsto (lizingo) sutartį sumokėtas palūkanas (jam tenkančią jų dalį). Pavyzdys. 2007 m. vasario 26 d. sutuoktinis savo vardu paėmė iš banko kreditą gyvenamajam būstui įsigyti, o 2008 m. kovo 23 d. sutuoktinė taip pat paėmė iš banko kitą kreditą gyvenamajam būstui įsigyti. Sutuoktiniui neužtenka 2009 metų metinių pajamų atimti visai jo už 2007 m. vasario 26 d. paimtą būsto kreditą 2009 metais sumokėtų palūkanų sumai, sutuoktinė likusią palūkanų sumą gali atimti tik tuo atveju, jei iš 2009 metų savo metinių pajamų ji neatima palūkanų, sumokėtų už savo pasiimtą kreditą (t. y. nesinaudoja pajamų mokesčio lengvata už 2008 m. kovo 23 d. paimtą būstokreditą). Toks nuolatinis Lietuvos gyventojas savo pasirinkimą turi išreikšti Metinėje pajamų deklaracijoje, deklaracijos L priede nurodydamas duomenis (sumokėtų palūkanų sumą, banko, kredito įstaigos pavadinimą ir identifikacinį numerį) tik apie pasirinktą kreditą ar finansinės nuomos (lizingo) sutartį. 15. Jeigu abu sutuoktiniai iki 2008 m. gruodžio 31 d. (imtinai) yra sudarę kredito sutartį gyvenamajam būstui statyti arba įsigyti ar finansinės nuomos (lizingo) sutartį, t. y. kredito ar finansinės nuomos (lizingo) sutartį sudarę abiejų vardu, už kurią sumokėtas palūkanas jie iki 2008 m. gruodžio 31 d. galėjo atimti iš savo metinių pajamų: 15.1. ir nėra sudarę kitų kredito sutarčių gyvenamajam būstui įsigyti ar pastatyti arba kitų gyvenamojo būsto finansinės nuomos (lizingo) sutarčių, už kuriuos sumokėtas palūkanas sutuoktiniai iki 2008 m. gruodžio 31 d. galėjo atimti iš savo metinių pajamų, jie iš savo 2009 metų ir vėlesnių mokestinių metų metinių pajamų gali atimti palūkanas (jų dalį), sumokėtas už abiejų vardu paimtą būsto kreditą ar sudarytą finansinės nuomos (lizingo) sutartį, Pavyzdys. 2006 m. gruodžio 21 d. sutuoktiniai abiejų vardu paėmė kreditą gyvenamajam būstui įsigyti, o 2008 m. sausio 7 d. abiejų vardu paėmė kitą kreditą gyvenamajam būstui statyti. Sutuoktiniai iš savo 2008 metų metinių pajamų gali atimti už 2006 m. gruodžio 21 d. paimtą kreditą sumokėtas palūkanas, neviršijančias GPMĮ 21 str. 3 dalyje nustatytą dydį. Už 2008 m. sausio 7 d. paimtą kreditą sumokėtų palūkanų sutuoktiniai negali atimti iš savo 2008 metų metinių pajamų, nes tai yra antras jų nuo 2006 m. spalio 19 d. (imtinai) paimtas būsto kreditas. Sutuoktiniai iš savo 2009 metų ir vėlesnių mokestinių metų metinių pajamų gali atimti palūkanas (jų dalį), kurias sumokėjo už 2006 m. gruodžio 21 d. paimtą kreditą (jo dalį). 15.2. ir yra sudarę kitų kredito sutarčių gyvenamajam būstui įsigyti ar pastatyti arba kitų finansinės nuomos (lizingo) sutarčių, už kuriuos sumokėtas palūkanas sutuoktiniai iki 2008 m. gruodžio 31 d. galėjo atimti iš savo metinių pajamų, jie iš savo 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių metinių pajamų gali atimti palūkanas, mokamas už vieną iš kreditų (jo dalį) arba finansinės nuomos (lizingo) sutarčių (jos dalį), už kuriuos sumokėtas palūkanas sutuoktiniai iki 2008 m. gruodžio 31 d. galėjo atimti iš savo metinių pajamų, pasirinktinai. Pavyzdys. 2005 m. liepos 21 d. sutuoktiniai abiejų vardu paėmė kreditą gyvenamajam būstui įsigyti, o 2007 m. sausio 27 d. abiejų vardu paėmė kitą kreditą gyvenamajam būstui statyti. Be to, sutuoktinis 2008 m. gegužės 16 d. paėmė dar vieną kreditą gyvenamajam būstui įsigyti. Sutuoktiniai iš savo 2008 metų metinių pajamų gali atimti už 2005 m. liepos 21 d. ir 2007 m. sausio 27 d. paimtus kreditus sumokėtas palūkanas, neviršijančias GPMĮ 21 str. 3 dalyje nustatyto dydžio. Už 2008 m. gegužės 16 d. paimtą būsto kreditą sumokėtų palūkanų sutuoktinis negali atimti iš savo 2008 metų metinių pajamų, nes tai yra antras jų nuo 2006 m. spalio 19 d. (imtinai) paimtas būsto kreditas. Sutuoktiniai iš savo 2009 metų ir vėlesnių mokestinių metų metinių pajamų gali atimti palūkanas (jų dalį), kurias sumokėjo už 2005 m. liepos 21 d. ar 2007 m. sausio 27 d. paimtą kreditą (jo dalį), pasirinktinai. Tarkime, kad sutuoktinė pasirenka, pateikdama savo 2009 metų Metinę pajamų deklaraciją, iš savo 2009 metų ir vėlesnių mokestinių metų metinių pajamų atimti palūkanas už 2005 m. liepos 21 d. paimtą būsto kreditą, o sutuoktinis, pateikdamas savo 2009 metų Metinę pajamų deklaraciją, – už 2007 m. sausio 27 d. paimtą būsto kreditą ir kiekvienas iš jų moka palūkanas už savo pasirinktą kreditą. Sutuoktinei neužtenka 2010 metų metinių pajamų atimti visai jos už 2005 m. liepos 21 d. paimtą būsto kreditą 2010 metais sumokėtų palūkanų sumai, sutuoktinis likusios palūkanų sumos negali atimti net tuo atveju, jei iš savo 2010 metų metinių pajamų jis neatima palūkanų, sumokėtų už savo pasirinktą kreditą (t.y. nesinaudoja pajamų mokesčio lengvata už 2007 m. sausio 27 d. paimtą būsto kreditą). Tokie nuolatiniai Lietuvos gyventojai savo pasirinkimą turi išreikšti Metinėje pajamų deklaracijoje, deklaracijos L priede nurodydami duomenis (sumokėtų palūkanų sumą, banko, kredito įstaigos pavadinimą ir identifikacinį numerį) tik apie pasirinktą kreditą ar finansinės nuomos (lizingo) sutartį. 16. Lengvata netaikoma: - nenuolatiniams Lietuvos gyventojams, - būsto kredito laiduotojui, išskyrus atvejį, kai laiduotojas yra sutuoktinis (sutuoktinė), - bendraskoliams, bet ne bendrasavininkams, išskyrus atvejį, kai toks bendraskolis yra sutuoktinis (sutuoktinė), - po 2009 m. sausio 1 d. (imtinai) sudarytoms būsto kredito sutartims ar finansinės nuomos (lizingo) sutartims dėl gyvenamojo būsto finansinės nuomos (lizingo), - jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas iki 2008 m. gruodžio 31 d. (imtinai) paima kreditą ar sudaro finansinės nuomos (lizingo) sutartį dėl žemės sklypo, kurio paskirtis – gyvenamojo būsto statyba, įsigijimo, tačiau iki 2008 m. gruodžio 31 d. (imtinai) nesiima jokių veiksmų, būtinų norint pradėti gyvenamojo statybą, - jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas iki 2008 m. gruodžio 31 d. (imtinai) paima būsto kreditą ar sudaro finansinės nuomos (lizingo) dėl gyvenamojo būsto finansinės nuomos (lizingo) sutartį, tačiau nesudaro rašytinio susitarimo dėl gyvenamojo būsto, kuriam įsigyti yra paimtas kreditas ar sudaryta finansinės nuomos (lizingo) sutartis, įsigijimo arba nesiima jokių veiksmų, būtinų norint pradėti gyvenamojo būsto statybą, kuriam yra paimtas kreditas ar sudaryta finansinės nuomos (lizingo) sutartis, - jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas, įsigijęs iki 2008 m. gruodžio 31 d. (imtinai) gyvenamą būstą, pakeičia jo paskirtį arba jį parduoda ar kitaip perleidžia nuosavybėn (išskyrus atvejį, jeigu už tą patį kreditą iki 2008 m. gruodžio 31 d. (imtinai) įsigyja kitą gyvenamąjį būstą). Lengvata netaikoma nuo būsto paskirties pakeitimo, nuo jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dienos, Pavyzdžiai: 1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2007 m. liepos 8 d. paėmė iš banko kreditą gyvenamajam būstui įsigyti ir įsigijo butą. 2009 m. vasario 14 d. butą parduoda, tačiau 2007 m. liepos 8 d. paimto kredito negrąžina ir už jį 2009m. liepos 4 d. įsigyja kitą butą. Tokiu atveju gyventojas būsto kredito lengvata naudotis negalės, nes jis kitą būstą įsigyja po 2008 m. gruodžio 31 d. 2. Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2008 m. kovo 9 d. iš banko gavo kreditą gyvenamajam būstui įsigyti ir įsigijo gyvenamąjį būstą. Kredito grąžinimo laikotarpis - 15 metų. 2015 m. liepos 12 d. gyventojas pakeitė šio gyvenamojo būsto paskirtį ir įregistravo kaip negyvenamosios paskirties patalpas. Tokiu atveju gyventojui nuo 2015 m. liepos 12 d. būsto kredito lengvata nebus taikoma. - jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas paima kreditą ar sudaro finansinės nuomos (lizingo) sutartį žemės sklypui, kurio paskirtis nėra gyvenamojo būsto statyba, įsigyti, - jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas iš banko, kitos kredito įstaigos arba finansų ministro sąraše nurodytų užsienio valstybių fondų ir valstybinių finansinių institucijų po 2009 m. sausio 1 d. (imtinai) paima kreditą ar sudaro finansinės nuomos (lizingo) sutartį, skirtą refinansuoti įmonės suteiktą paskolą gyvenamojo būsto įsigijimui ar statybai, - jeigu būsto kreditas suteiktas tik apdailos darbams užbaigti, - jeigu būsto kreditas suteiktas tik būsto remontui ar jo rekonstravimui (išskyrus atvejus, kai savo teisę naudotis pajamų mokesčio lengvata gyventojas įrodo pagal komentaro 11 punktą) atlikti, - jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas už kreditą ar pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį įsigyja (stato) gyvenamąjį būstą ne Lietuvoje. 17. Nuolatinio Lietuvos gyventojo teisė atimti iš jo per mokestinį laikotarpį gautų pajamų sumokėtas palūkanas už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti ar už sudarytą finansinės nuomos (lizingo) sutartį dėl gyvenamojo būsto finansinės nuomos (lizingo) turi būti pagrįsta atitinkamais dokumentais: - kredito sutarties originalu arba kopija, - finansinės nuomos (lizingo) sutarties originalu arba kopija, - palūkanų sumokėjimą patvirtinančiais dokumentais, turinčiais privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, - kredito įstaigos išduotu laisvos formos dokumentu, patvirtinančiu, kad nurodytas palūkanas įstaiga gavo. Dokumentai pateikiami mokesčių administratoriui paprašius. (21 str. 1 d. 3 p. (nuo 2009 m. sausio 1 dienos netekusio galios, tačiau paliktas šiame punkte nustatytos lengvatos taikymo tęstinumas) komentaras - pagal VMI prie FM 2016-08-18 raštą Nr. (18.18-311E) RM-22725) 3) už profesinį mokymą ir (ar) studijas, kuriuos baigus įgyjamas pirmas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama pirma atitinkama kvalifikacija, taip pat už pirmas doktorantūros bei meno aspirantūros studijas nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie mokosi ar studijuoja, sumokėtos sumos. Jei už profesinį mokymą ar studijas sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis. (Ši nuostata pagal 2008 m. gruodžio 23 d. GPM įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI111, įsigaliojo nuo 2008-12-30, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Pagal šio punkto nuostatas nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris mokosi ar studijuoja, iš savo 2009 metų ir vėlesnių mokestinių metų metinių apmokestinamųjų pajamų gali atimti per mokestinį laikotarpį, t. y. per kalendorinius metus, už profesinį mokymą, kurį baigus įgyjama pirma kvalifikacija, ir (ar) studijas, kurias baigus įgyjamas pirmas pagal atitinkamą studijų pakopą aukštasis koleginis ir (ar) universitetinis išsilavinimas, taip pat už pirmas mokslo doktorantūros bei meno aspirantūros (meno doktorantūros) studijas bei (ar) studijas pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas, kurias baigus įgyjama pirma atitinkama kvalifikacija, kurią teisės aktų nustatyta tvarka suteikia aukštoji mokykla, Lietuvos ar užsienio valstybių profesinio mokymo teikėjui ar aukštajai mokyklai sumokėtas sumas. Atkreipiame dėmesį, kad ši lengvata nuo 2009 m. sausio 1 dienos taikoma tik įmokoms, sumokėtoms už profesinį mokymą, kurį baigęs gyventojas įgys pirmą kvalifikaciją, už pirmas profesinio bakalauro, pirmas bakalauro, pirmas magistro, pirmas mokslo doktorantūros, pirmas meno aspirantūros (meno doktorantūros) ir studijas pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas, kurias baigus įgyjama pirma profesinė kvalifikacija. Pavyzdžiai: 1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2008 m. baigė kolegiją ir įgijo pirmą aukštąjį koleginį išsilavinimą. Už studijas nemokėjo. 2015 m. įstojo į kitą kolegiją ir už studijas 2015 metais sumokėjo 300 Eur. Pateikęs 2015 metų metinę pajamų deklaraciją šis gyventojas už studijas sumokėtos įmokos – 300 Eur, iš metinių pajamų atimti negalės, kadangi tai antras aukštasis koleginis išsilavinimas. 2. Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2014 m. baigė kolegiją ir įgijo pirmąjį aukštąjį išsilavinimą, o 2015 metais įstojo į teisės studijas universitete. Tarkime gyventojas už šias teisės studijas universitetui 2015 m. sumokėjo 1 000 Eur sumą. Šiuo atveju, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, gyventojas: - pateikęs 2015 metų metinę pajamų deklaraciją, gali iš 2015 metų metinių pajamų atimti 1000 Eur sumą ir perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį, jei atimamų išlaidų suma neviršys Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 21 str. 3 dalyje nustatyto dydžio. 3. Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2015 metais įstojo į teisės bakalauro studijas universitete A ir ekonomikos bakalauro studijas universitete B. Tai yra pirmosios gyventojo bakalauro studijos. 2015 m. už teisės studijas nuolatinis Lietuvos gyventojas sumokėjo - 1 000 Eur, už ekonomikos studijas – 1 500 Eur. Tokiu atveju, nuolatinis Lietuvos gyventojas turi pasirinkti, už kurias bakalauro studijas (ar už teisės bakalauro, ar už ekonomikos bakalauro) sumokėtas įmokas atims iš 2015 metų metinių pajamų. (21 str. 1 d. 3 p. komentaro pvz - pagal VMI prie FM 2016-07-28 raštą Nr. (18.18-31-1E)RM-21435) 1.1. 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo Nr. XI-111 23 str. 8 dalyje įmokoms, sumokėtoms už 2008 2009 mokslo metų rudens semestrą, nustatyta išimtis. Įmokas už profesinį mokymą ir (ar) studijas, sumokėtas už 2008 – 2009 mokslo metų rudens semestrą, gali būti atimamos neatsižvelgiant į tai, kelintas aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija įgyjami baigus šias studijas ir (ar) mokymą. 2. Aukštasis išsilavinimas skirstomas į aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir aukštąjį koleginį išsilavinimą. „Aukštojo universitetinio išsilavinimo“ ir „aukštojo koleginio išsilavinimo“ sąvokas apibrėžia Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas toliau Aukštasis išsilavinimas įgyjamas baigus koleginių studijų programas, universitetinių studijų programas ar doktorantūrą, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, Lietuvos aukštojoje mokykloje arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažinus kaip jam lygiavertį užsienio mokslo ir studijų institucijose įgytą išsilavinimą. Tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėje studijuojantys gyventojai lengvata gali pasinaudoti už tuos mokestinius metus, kuriais faktiškai sumokėjo įmokas už studijas. Pavyzdys. Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2015 m metais įstojo į Suomijos universitetą verslo vadybos studijas. Tai pirmosios gyventojo bakalauro studijos. Gyventojas už studijas 2015 m. sumokėjo 3 000 Eur. Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui nuolatinis Lietuvos gyventojas, pateikęs mokesčių administratoriui, 2015 metų metinę pajamų deklaraciją, iš 2015 metų metinių pajamų gali atimti 3 000 Eur sumą ir perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį, jei atimamų išlaidų suma nebus didesnė nei GPMĮ 21 str. 3 dalyje nustatytas dydis. (21 str. 1 d. 3 p. komentaro pvz - pagal VMI prie FM 2016-07-28 raštą Nr. (18.18-31-1E)RM-21435) 2.1. Šio punkto nuostatos taikomos nuolatiniams Lietuvos gyventojams, studijuojantiems aukštojoje mokykloje, neatsižvelgiant į studijų formą (nuolatinės studijos ar ištęstinės studijos, jei gyventojas, priimtas studijuoti 2009 m. ir vėliau, arba dieninė, vakarinė ar neakivaizdinė, jei gyventojas studijuoti pradėjo iki 2009 m.), ir į tai, ar studijuojama kolegijoje, ar universitete. 3. „Profesinio mokymo“ sąvoką apibrėžia Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas. Profesinis mokymas yra pirminis (skirtas įgyti pirmąją kvalifikaciją) ir tęstinis (teikiamas asmeniui, turinčiam pirmąją kvalifikaciją ir skirtas tobulinti turimą ar įgyti kitą profesinę kvalifikaciją). Pirminis profesinis mokymas yra formalus, o tęstinis profesinis mokymas apima asmenų formalųjį ir neformalųjį mokymą. 3.1. Formalusis profesinis mokymas, t. y. mokymas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Studijų ir mokymo programų registre įregistruotas formaliojo profesinio mokymo programas, kurį sėkmingai baigusieji gauna valstybės pripažįstamą diplomą arba pažymėjimą (kvalifikacijos pažymėjimą, profesinio mokymo pažymėjimą ar kitą kvalifikacijos ir mokymosi pasiekimų dokumentą). Formaliojo profesinio mokymo programa yra skirta įgyti kvalifikacijai, įtrauktai į Profesinių standartų ir kvalifikacijų registrą. 3.2. Neformalusis profesinis mokymas, t. y. mokymas, vykdomas pagal neformaliojo profesinio mokymo programas, kurį baigus neišduodamas valstybės pripažįstamas dokumentas, patvirtinantis išsilavinimo, tam tikros jo pakopos ar atskiro reglamentuoto modulio baigimą arba kvalifikacijos įgijimą. Neformaliojo profesinio mokymo programa skirta kompetencijoms įgyti ar joms tobulinti. Pavyzdys. Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2015 m. rugsėjo mėn. įstojo į nevalstybinę profesinę mokyklą, turinčią Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos išduotą licenciją vykdyti pirminio profesinio mokymo programas, į baldžiaus specialybę (mokymai trunka 3 metus). Nuolatinis Lietuvos gyventojas, baigęs mokslus, įgis baldžiaus profesinę kvalifikaciją ir gaus valstybės pripažintą šią kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą. Už mokslus 2015 m. nuolatinis Lietuvos gyventojas sumokėjo 150 Eur. Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui nuolatinis Lietuvos gyventojas, pateikęs mokesčių administratoriui 2015 metų metinę pajamų deklaraciją, iš 2015 metų metinių pajamų gali atimti 150 Eur ir perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį, jei atimamų išlaidų suma nebus didesnė nei GPMĮ 21 str. 3 dalyje nustatytas dydis. (21 str. 1 d. 3 p. komentaro pvz - pagal VMI prie FM 2016-07-28 raštą Nr. (18.18-31-1E)RM-21435) 3.3. Šio punkto nuostatos taikomos Lietuvoje besimokantiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams ir užsienyje besimokantiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams. Gyventojai lengvata gali pasinaudoti už tuos mokestinius metus, kuriais faktiškai sumokėjo įmokas už profesinį mokymą. Pavyzdys. Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2014 – 2015 metais Rusijos Federacijos profesinėje mokymo įstaigoje pagal formaliojo profesinio mokymo programą mokėsi ugniagesio – gelbėtojo profesijos. Gyventojas už mokslus 2014 m. sumokėjo – 500 Lt, 2015 m. – 300 Eur. Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui nuolatinis Lietuvos gyventojas, pateikęs mokesčių administratoriui: - 2014 metų metinę pajamų deklaraciją, iš 2014 metų metinių pajamų gali atimti 500 Lt sumą ir perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį, - 2015 metų metinę pajamų deklaraciją, iš 2015 metų metinių pajamų gali atimti 300 Eur sumą ir perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį, jei atimamų išlaidų suma nebus didesnė nei GPMĮ 21 str. 3 dalyje nustatytas dydis. (21 str. 1 d. 3 p. komentaro pvz - pagal VMI prie FM 2016-07-28 raštą Nr. (18.18-31-1E)RM-21435) 4. Šio punkto nuostatos taikomos besimokančiųjų ar studijuojančiųjų nuolatinių Lietuvos gyventojų Lietuvos ar užsienio valstybių profesinio mokymo teikėjams ar aukštosioms mokykloms sumokėtoms sumoms už: 4.1. pirmas profesinio bakalauro studijas, 4.2. pirmas bakalauro ir pirmas magistro studijas ar pirmas vientisąsias studijas, 4.3. studijas pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas, kurias baigus įgyjama pirma profesinė kvalifikacija, kurią teisės aktų nustatyta tvarka suteikia aukštoji mokykla, pirmas mokslo doktorantūros, pirmas meno aspirantūros (meno doktorantūros) studijas, 4.4. komentaro 4.1 – 4.3 punktuose nurodytų studijų metu atliekamus mokslinius tyrimus ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros (meno) darbus, dalyvavimą regionų plėtros projektuose, konsultacinėje veikloje bei baigiamojo darbo (disertacijos, meno projekto) rengimą bei gynimą, 4.5. dalines studijas, jeigu jų rezultatai pripažįstami aukštojoje mokykloje, kurioje nuolatinis Lietuvos gyventojas studijuoja komentaro 4.1 – 4.3 punktuose nurodytas studijas, 4.6. 2008 – 2009 mokslo metų rudens semestrą, neatsižvelgiant į tai, kelintą aukštąjį išsilavinimą ir (ar) kvalifikaciją gyventojas įgys baigęs šiuos mokymus ir (ar) studijas, 4.7. formalųjį profesinį mokymą, kurį baigęs gyventojas įgys pirmą kvalifikaciją, 4.8. neformalųjį profesinį mokymą tik tais atvejais, kai nuolatiniam Lietuvos gyventojui suteikiama kvalifikacija ir tai yra pirma jo įgyta kvalifikacija. Tais atvejais, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas pagal neformaliojo profesinio mokymo programas mokosi Lietuvos profesinio mokymo įstaigoje, jis kvalifikaciją įgyti gali Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju, nuolatinis Lietuvos gyventojas teisę naudotis gyventojų pajamų mokesčio lengvata įgys tą dieną, kai Vyriausybės nustatyta tvarka akredituota vertinimo institucija, įvertins nuolatinio Lietuvos gyventojo įgytą kompetenciją, reikalingą kvalifikacijai įgyti, ir išduos kompetencijos įvertinimą patvirtinantį dokumentą, tačiau lengvata galės naudotis už tuos mokestinius laikotarpius, t. y. kalendorius metus, kada faktiškai patyrė išlaidas. Pavyzdžiai: 1. Įmonės X vadovas, nuolatinis Lietuvos gyventojas, siekdamas pagerinti savo vadovavimo sugebėjimus 2015 m. vasario – gegužės mėnesiais lankė 4 mėnesių trukmės vadovavimo kursus, už kuriuos sumokėjo 1500 Eur (iš savo lėšų). Baigęs šiuos kursus, įmonės X vadovas gavo valstybės nepripažintą pažymėjimą, liudijantį apie tai, kad asmuo išklausė vadovavimo kursus. Šiuo atveju, įmonės X vadovas negali pasinaudoti pajamų mokesčio lengvata, nes jis neįgijo kvalifikacijos. 2. Nuolatinė Lietuvos gyventoja 2014 m. pagal neformaliojo profesinio mokymo programas įgijo 2 kompetencijas, reikalingas apskaitininkės kvalifikacijai įgyti. Tai pirma gyventojos įgyjama kvalifikacija. Vyriausybės nustatyta tvarka akredituota vertinimo institucija, įvertino nuolatinės Lietuvos gyventojos įgytas kompetencijas ir 2015 m. gruodžio 11 d. išdavė kompetencijų įvertinimą patvirtinančius dokumentus. Nuolatinė Lietuvos gyventoja 2015 m. gruodžio 11 d., gavusi kompetencijų įvertinimą patvirtinančius dokumentus, įgijo teisę naudotis pajamų mokesčio lengvata. Norėdama iš 2014 m. metinių pajamų atimti už mokymą sumokėtą įmoką, nuolatinė Lietuvos gyventoja turi pateikti arba patikslinti 2014 m. metinę pajamų deklaraciją. 3. Nuolatinė Lietuvos gyventoja 2008 metais baigusi formalųjį profesinį mokymą įgijo kirpėjos kvalifikaciją. 2015 metais gyventoja, pagal neformaliojo profesinio mokymo programas įgijo 3 kompetencijas, reikalingas manikiūrininkės kvalifikacijai įgyti. Už šiuos mokslus ji sumokėjo 300 Eur. Vyriausybės nustatyta tvarka akredituota vertinimo institucija, įvertino nuolatinės Lietuvos gyventojos įgytas kompetencijas ir 2015 m. gruodžio 10 d. išdavė kompetencijų įvertinimą patvirtinančius dokumentus. Nuolatinė Lietuvos gyventoja už neformalųjį profesinį mokymą, kurį baigusi įgijo kompetencijas reikalingas manikiūrininkės kvalifikacijai įgyti, sumokėtos 300 Eur sumos negalės atimti iš savo 2015 metų metinių pajamų, nes gyventoja jau yra įgijusi vieną kvalifikaciją. (21 str. 1 d. 3 p. komentaro pvz - pagal VMI prie FM 2016-07-28 raštą Nr. (18.18-31-1E)RM-21435) 5. Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2009 metais ir vėlesniais mokestiniais metais pasinaudojęs profesinio mokymo ar studijų lengvata, už profesinį mokymą ar studijas, nurodytas komentaro 4 punkte, tačiau neįgijęs atitinkamos profesinio mokymo ar aukštojo mokslo kvalifikacijos, turės teisę pasinaudoti profesinio mokymo ar studijų lengvata už kitą profesinį mokymą ar studijas, atitinkančius šioje GPMĮ dalyje nustatytus reikalavimus, jeigu patikslins savo praėjusių mokestinių metų, kuriais naudojosi profesinio mokymo ar studijų lengvata, deklaracijas ir sugrąžins į biudžetą gautą pajamų mokesčio permokos sumą. Tačiau tokiu atveju gyventojui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu (toliau – MAĮ) bus apskaičiuoti delspinigiai. Jeigu yra pasibaigęs deklaracijos tikslinimo terminas, nustatytas MAĮ, mokesčio lengvata už antrą profesinį mokymą ar studijas, atitinkančius šioje GPMĮ dalyje nustatytus reikalavimus, gyventojas negalės. Pavyzdys. Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2014 m. įstojo į vadybos bakalauro studijas, kurias baigęs įgys pirmą bakalaurą, universitete. Už šias studijas gyventojas 2014 m. sumokėjo - 1 500 Lt. Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, gyventojas pateikęs 2014 metų metinę pajamų deklaraciją, iš 2014 metų metinių pajamų atėmė 1 500 Lt sumą, perskaičiavo mokėtiną pajamų mokestį ir susigrąžino 300 Lt gyventojų pajamų mokesčio permoką. 2015 metais pavasarį gyventojas nutraukė studijas ir tais pačiais metais rudenį įstojo į ekonomikos bakalauro studijas universitete. Už šias studijas 2015 m. gyventojas sumokėjo 600 Eur. Šiuo atveju, nuolatinis Lietuvos gyventojas, norėdamas pasinaudoti profesinio mokymo ir studijų lengvata už ekonomikos bakalauro studijas, turi patikslinti 2014 metų metinę pajamų deklaraciją (nenurodyti deklaracijos L priede už vadybos bakalauro studijas 2014 metais sumokėtos sumos (1 500 Lt) ir sumokėti į biudžetą 300 Lt dydžio sugrąžintą pajamų mokesčio permoką bei pagal MAĮ priskaičiuotą delspinigių sumą. Tarkime, kad pateiktu atveju, gyventojas 2014 metais pajamų mokesčio lengvata nesinaudojo (neteikė deklaracijos, arba pateiktoje deklaracijoje išlaidų už studijas neįrašė deklaracijos L priede. Tokiu atveju, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, gyventojas pateikęs 2015 metų metinę pajamų deklaraciją, iš 2015 metų metinių pajamų gali atimti 2015 metais už studijas sumokėtas įmokas, neviršijančias GPMĮ 21 str. 3 dalyje nustatyto dydžio. (21 str. 1 d. 3 p. komentaro pvz - pagal VMI prie FM 2016-07-28 raštą Nr. (18.18-31-1E)RM-21435) 6. Nuolatiniam Lietuvos gyventojui 2009 metais ir vėlesniais mokestiniais metais pasinaudojus studijų lengvata, o vėliau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 71 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1504 patvirtintu Už studijas sumokėtos kainos kompensavimo tvarkos aprašu gavus už studijas sumokėtos kainos kompensaciją, prievolės patikslinti tų mokestinių laikotarpių, kuriais buvo pasinaudota lengvata, metinių pajamų deklaracijų neatsiranda. Gyventojo gauta studijų kainos kompensacija pagal turinį nelaikoma grąžinama studijų kaina ar jos dalimi, ji pripažįstama gyventojo neapmokestinamosiomis pajamomis ir jos gavimo faktas nepaneigia GPMĮ 21 str. 1 d. 3 punkte įtvirtintos nuolatinio Lietuvos gyventojo teisės GPMĮ nustatyta tvarka už studijas sumokėtas sumas atimti iš pajamų. 7. Šio punkto nuostatos taikomos tik tų nuolatinių Lietuvos gyventojų už studijas, nurodytas komentaro 4.1-4.6 punktuose, sumokėtoms įmokoms, kurie pagal aukštosios mokyklos, kuriai minėtos įmokos mokamos, statutą, studijų nuostatus ar kitus studijų tvarką reglamentuojančius teisės aktus pripažįstami studijuojančiais toje aukštojoje mokykloje. Todėl, pavyzdžiui, eksternu aukštojo išsilavinimo, kvalifikacijos ar mokslinio laipsnio siekiantys asmenys galės iš savo pajamų atimti aukštajai mokyklai sumokėtas sumas tik tuo atveju, jei pagal toje aukštojoje mokykloje studijų tvarką reglamentuojančius teisės aktus bus laikomi joje studijuojančiais asmenimis (t. y. pripažįstami studentais, įtraukiami į studijuojančiųjų sąrašus ir panašiai). 8. Jei už studijas ar profesinį mokymą sumokėta skolintomis lėšomis (paimta paskola iš kredito įstaigos ar Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo (toliau – fondo), tai iš savo 2009 metų ir vėlesnių mokestinių metų metinių pajamų gyventojas galės atimti per atitinkamai 2009 metų ar vėlesnių mokestinių metų mokestinį laikotarpį grąžintą paskolą ar jos dalį (neįskaitant palūkanų): Pavyzdys. Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2014 metais paėmė 5 000 Lt paskolą iš kredito įstaigos įmokoms už savo pirmas doktorantūros studijas sumokėti ir 2014 m. rugsėjo 15 d. sumokėjo 2 500 Lt įmoką už 20142015 mokslo metų rudens semestrą, 2015 m. vasario 15 d. – 700 Eur įmoką už 2015 mokslo metų pavasario semestrą. Tarkime gyventojas kredito įstaigai 2015 metais grąžino– 800 Eur paskolos dalį (be palūkanų). Šiuo atveju, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, gyventojas pateikęs 2015 metų metinę pajamų deklaraciją ir iš 2015 metų metinių pajamų gali atimti 800 Eur sumą ir perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį, jei atimamų išlaidų suma neviršys GPMĮ 21 str. 3 dalyje nustatyto dydžio. (21 str. 1 d. 3 p. komentaro pvz - pagal VMI prie FM 2016-07-28 raštą Nr. (18.18-31-1E)RM-21435) 9. Ši lengvata taikoma neatsižvelgiant į paskolos suteikimo momentą ir jos grąžinimo trukmę (t.y. asmuo, baigęs profesinį mokymą ir (ar) studijas, bet dar kelis metus grąžinantis likusios paskolos dalį kredito įstaigai ar fondui, galės sumažinti savo atitinkamų mokestinių laikotarpių apmokestinamąsias pajamas). 10. Šiame punkte numatyta lengvata netaikoma: 10.1. nenuolatiniams Lietuvos gyventojams, 10.2. nuolatiniams Lietuvos gyventojams, išlyginamųjų studijų studentams, jeigu aukštosios mokyklos studijų nuostatuose šios studijos nėra prilygintos studijoms, kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama kvalifikacija, Pavyzdys. 2015 metais nuolatinis Lietuvos gyventojas buvo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto išlyginamųjų studijų klausytoju ir mokėjo už studijas. Šis gyventojas negalės iš 2015 metų metinių pajamų atimti sumokėtų už studijas išlaidų, jeigu Vilniaus universitete išlyginamosios studijos pirmaisiais studijų metais pagal Vilniaus universiteto studijų nuostatas nėra prilygintos studijoms, kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama atitinkama kvalifikacija. (21 str. 1 d. 3 p. komentaro pvz - pagal VMI prie FM 2016-07-28 raštą Nr. (18.18-31-1E)RM-21435) 10.3 profesiniam mokymui ir studijoms, nenurodytiems komentaro 4 punkte, 10.4. profesiniam orientavimui (pvz., profesijos pasirinkimo, ar kitokių patarimų davimas, konsultavimas). 11. Besimokantysis ar studijuojantis nuolatinis Lietuvos gyventojas, kurio mokamos įmokos už profesinį mokymą ir (ar) studijas atitinka GPMĮ 21 str. 1 d. 3 punkto reikalavimus, norėdamas pasinaudoti šiame GPMĮ punkte numatyta pajamų mokesčio lengvata turėtų informuoti Lietuvos profesinio mokymo teikėją, aukštąją mokyklą ir kredito įstaigą, šių subjektų nustatyta tvarka, apie savo ketinimą naudotis pajamų mokesčio lengvata, kad minėtos institucijos galėtų pateikti mokesčių administratoriui duomenis apie gyventojo joms sumokėtas įmokas ar grąžintas paskolas (jų dalis), kuriomis gali būti mažinamos gyventojo per mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) gautos pajamos. 2. Tais atvejais, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris mokosi ar studijuoja, nėra pajamų mokesčio mokėtojas arba neturi galimybių pasinaudoti teise iš pajamų atimti sumokėtas už profesinį mokymą ar studijas, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, išlaidas, šias išlaidas laikantis minėto punkto nuostatų gali iš savo pajamų atimti tėvai (įtėviai), globėjai, rūpintojai ir (arba) sutuoktinis. (Ši nuostata pagal 2008 m. gruodžio 23 d. GPM įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI111, įsigaliojo nuo 2008-12-30, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Apskaičiuojant ir deklaruojant pajamas už 2009 m. ir vėlesnius metus, tuo atveju, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas negali pasinaudoti teise atimti išlaidų už profesinį mokymą ar studijas, nurodytas šio straipsnio 1 d. 3 punkte (t. y. kuriuos baigus suteikiama pirma kvalifikacija ir (ar) įgyjamas pirmas aukštasis išsilavinimas, įskaitant pirmas mokslo doktorantūros bei pirmas meno aspirantūros (meno doktorantūros) studijas), iš savo metinių pajamų, nes tuo mokestiniu laikotarpiu gavo nepakankamai apmokestinamųjų pajamų, gavo vien neapmokestinamųjų pajamų ir (ar) pajamų iš veiklos, vykdytos turint verslo liudijimą, pajamų iš paskirstytojo pelno ir (ar) 2009 – 2010 metų mokestiniais laikotarpiais pajamų, kurios vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu 2009 metais apmokestinamos 5 proc., o 2010 metais – 10 proc. pajamų mokesčio tarifu (t. y. ūkininkų ir jų partnerių pajamos bei kooperatinės bedrovės (kooperatyvo) dalyvių iš šio vieneto pelno gaunamos išmokos, kurios 2009 metais apmokestinamos 5 proc., o 2010 metais – 10 proc. pajamų mokesčio tarifu), arba negavo jokių pajamų, tokiu atveju šia teise, nepriklausomai nuo besimokančiojo ar studijuojančiojo amžiaus, gali pasinaudoti tėvai (įtėviai) arba globėjai, rūpintojai ir (arba) sutuoktinis. 2. Jei nuolatinis Lietuvos gyventojas įmokas už profesinį mokymą ar studijas, nurodytas šio straipsnio 1 d. 3 punkte, sumokėjo nuo 2009 m. sausio 1 d. ir negalėjo pasinaudoti lengvata, tai, nepriklausomai nuo jo amžiaus, už profesinį mokymą ar studijas sumokėta išlaidų dalimi gali pasinaudoti jo tėvai (įtėviai) arba globėjai, rūpintojai, ir (arba) sutuoktinis. Pavyzdžiai: 1. Tarkime, kad nuolatiniam Lietuvos gyventojui per 2015 mokestinius metus apskaičiuota ir išmokėta 3600 Eur (po 300 Eur kas mėnesį) su darbo santykiais susijusių pajamų suma. Per mokestinius metus jis už savo studijas, kurias baigęs jis įgys pirmąjį aukštąjį išsilavinimą ir (ar) kvalifikaciją, aukštojoje mokykloje sumokėjo 1500 Eur. Šiuo atveju, remiantis GPMĮ 21 str. 3 dalimi, nuolatinio Lietuvos gyventojo atimamų išlaidų suma negali būti didesnė kaip 25 proc. apmokestinamųjų pajamų sumos, apskaičiuotos GPMĮ 16 str. 1 dalyje nustatyta tvarka, atėmus GPMĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 - 5 punktuose nurodytas sumas, t. y. ne didesnė kaip 409,80 Eur (3600 – 1960,80 (MNPD) x 25 proc.) suma. Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, nuolatinis Lietuvos gyventojas, pateikęs savo 2015 metų metinę pajamų deklaraciją, gali atimti 409,80 Eur sumą iš savo 2015 metų metinių pajamų ir perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį. Nuolatinio Lietuvos gyventojo neatimtų sumokėtų už studijas išlaidų likusią sumą 1090,20 Eur (1500 – 409,80) galės atimti tėvai (įtėviai), globėjai, rūpintojai ir (arba) sutuoktinis, neviršijant GPMĮ 21 str. 3 dalyje nustatyto dydžio, kai pateiks savo 2015 metų metinę pajamų deklaraciją. 2. Tarkime, kad 2015 m. nuolatinis Lietuvos gyventojas per mokestinius metus negavo jokių apmokestinamųjų pajamų. Per mokestinius metus už studijas universitete sumokėta 3 000 Eur. Šias patirtas išlaidas iš savo 2015 metų metinių pajamų galės atimti tėvai (įtėviai), globėjai, rūpintojai ir (arba) sutuoktinis, kai pateiks savo 2015 metų metinę pajamų deklaraciją, jei atimamų išlaidų suma neviršys GPMĮ 21 str. 3 dalyje nustatyto dydžio. 3. Tarkime, kad per 2015 metų mokestinius metus tėvas už savo vaiko, nuolatinio Lietuvos gyventojo, pirmas bakalauro studijas aukštojoje mokykloje užsienyje sumokėjo 5 000 Eur (iš kredito įstaigos buvo paimta tikslinė paskola įmokoms už studijas sumokėti). 2015 m. tėvas kredito įstaigai grąžino 3 000 Eur paskolos dalį (be palūkanų). Šiuo atveju, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, tėvas, pateikęs savo 2015 metų metinę pajamų deklaraciją, gali iš savo 2015 metų metinių pajamų atimti šią 3 000 Eur sumą ir perskaičiuoti pajamų mokestį, jei atimamų išlaidų suma neviršys GPMĮ 21 str. 3 dalyje nustatyto dydžio. 4.Tarkime, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas 2015 m. už žmonos mokslus profesinėje mokykloje, kuriuos baigus ji įgis pirmą kvalifikaciją, sumokėjo 1 000 Eur. Žmona per 2015 metų mokestinius metus gavo nepakankamai apmokestinamųjų pajamų, todėl sutuoktinių tarpusavio susitarimu šias patirtas išlaidas iš savo 2015 metų metinių pajamų atims sutuoktinis, neviršijant GPMĮ 21 str. 3 dalyje nustatyto dydžio, kai pateiks savo 2015 metų metinę pajamų deklaraciją. 5. Tarkime, kad 2015 m. už nedirbančio sūnaus studijas aukštojoje mokykloje 4 000 Eur sumokėjo tėvas. Kadangi išlaidos už sūnaus studijas sudaro daugiau kaip 25 proc. visų jo apmokestinamųjų pajamų, tai tėvų tarpusavio susitarimu išlaidas po 2 000 Eur iš savo 2015 metų metinių pajamų, neviršijant GPMĮ 21 str. 3 dalyje nustatyto dydžio, atims kiekvienas iš studento tėvų, kai jie pateiks savo 2015 metų metines pajamų deklaracijas. 3. Nuolatinio Lietuvos gyventojo teisė atimti iš jo per mokestinį laikotarpį gautų pajamų sumokėtą už profesinį mokymą ar studijas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, sumą turi būti grindžiama: - įmokų sumokėjimą patvirtinančiais dokumentais, turinčiais privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, - profesinio mokymo teikėjo ar aukštosios mokyklos išduotu laisvos formos dokumentu, patvirtinančiu įmokų gavimą, - kai už profesinį mokymą ar studijas sumokama skolintomis lėšomis (iš kredito įstaigos ar Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo (toliau – fondo) paimta paskola), tai – kredito įstaigos ar fondo sutarties originalu arba kopija ir grąžintos šios paskolos dalies (be palūkanų) sumokėjimą patvirtinančiais dokumentais, turinčiais privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, bei kredito įstaigos ar fondo išduotu laisvos formos dokumentu, patvirtinančiu įmokų gavimą, - kai nuolatinis Lietuvos gyventojas studijuoja dalines studijas, tai – dokumentu, patvirtinančiu, kad dalinių studijų rezultatai pripažįstami aukštojoje mokykloje, kurioje nuolatinis Lietuvos gyventojas studijuoja pagrindines studijas. - kai nuolatinis Lietuvos gyventojas pagal neformaliojo profesinio mokymo programą įgyja kvalifikacijai įgyti reikalingą kompetenciją, kuri yra įvertinta Vyriausybės nustatyta tvarka akredituotos vertinančios institucijos, tai – dokumentu, patvirtinančiu kompetencijos įvertinimą;, - kai nuolatinis Lietuvos gyventojas, pagal neformaliojo profesinio mokymo programas įgyja visas kvalifikacijai įgyti reikalingas kompetencijas, kurios yra įvertintos Vyriausybės nustatyta tvarka akredituotos vertinančios institucijos, tai – dokumentu, patvirtinančiu kvalifikacijos suteikimą;, - kai nuolatinis Lietuvos gyventojas studijuoja ar mokosi užsienyje, tai – užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotais atitinkamais dokumentais. Sumokėjimą patvirtinantys dokumentai pateikiami mokesčių administratoriui paprašius. 3. Bendra atimamų išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas pajamų mokesčio tarifas, sumos, apskaičiuotos šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atėmus 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 2 000 eurų. (Pagal 2016 m. gruodžio 22 d Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX1007 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-170, taikomą nuo 2017 m. sausio 1 d.) Komentaras 1. Bendra visų atitinkamais mokestiniais metais atimamų išlaidų (t. y. gyvybės draudimo įmokų, įmokų į pensijų fondus, palūkanų už kreditą būstui įsigyti ar statyti, už profesinį mokymą ar studijas sumokėtų įmokų,) suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, sumos, apskaičiuotos iš visų mokestiniais metais gautų pajamų atėmus GPMĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas: - neapmokestinamąsias pajamas (žr. GPMĮ 17 str. komentarą); - pajamas, apmokestintas įsigijus verslo liudijimą (žr. GPMĮ 26 str. komentarą); - leidžiamus atskaitymus, susijusius su individualios veiklos pajamų, kurios apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu, gavimu arba uždirbimu, - GPMĮ 18 straipsnyje nustatyta tvarka (žr. GPMĮ 18 str. komentarą); - per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto įsigijimo kainą ir su šio turto ar daikto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusias išlaidas, - GPMĮ 19 straipsnyje nustatyta tvarka (žr. GPMĮ 19 str. komentarą); - metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį ir metinį papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, arba jo dalis (GPMĮ 29 straipsnyje nustatytais atvejais), – GPMĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarka (žr. GPMĮ 20 str. komentarą). 11. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 2 000 eurų. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos tokios išlaidos: - gyventojo per mokestinį laikotarpį sumokėtos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis bei - pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų subjektų turimus pensijų fondus (žr. GPMĮ 21 str. 1 dalies 1 ir 2 punktų komentarą). Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo tvarka paaiškinta GPMĮ 16 straipsnio komentare (žr. GPMĮ 16 str. komentarą). Pavyzdžiai: 1. Tarkime, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas 2015 metais gavo 6 960 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų. Už savo pirmas bakalauro studijas aukštojoje mokykloje 2015 metais sumokėjo 500 Eur. Gyventojo atimamų išlaidų suma negali būti didesnė kaip 25 proc. sumos, apskaičiuotos iš visų 2015 metais gautų pajamų, atėmus GPMĮ 16 str. 1 dalies 1-5 punktuose nurodytas sumas. Nagrinėjamu atveju gyventojas gavo tik su darbo santykiais susijusių pajamų – 6960 Eur. Iš šios sumos jis gali atimti MNPD, kuris, apskaičiavus GPMĮ 20 str. nustatyta tvarka - 1087,20 Eur. Tokiu būdu jo apmokestinamosios pajamos – 5 872,80 Eur (6 960 – 1087,20), o 25 proc. nuo šios sumos – 1468,20 Eur (tai maksimali išlaidų suma, kurią galima atimti iš pajamų). Kadangi patirtų išlaidų už studijas suma (500 Eur) neviršija 25 proc. apmokestinamųjų pajamų sumos, t. y. 1468, 20 Eur, šis gyventojas, pateikęs 2015 metų metinę pajamų deklaraciją, iš savo metinių pajamų galės atimti visą patirtų išlaidų sumą, t. y. 500 Eur. ir tokiu būdu perskaičiuoti pajamų mokestį. 2. Nuolatiniam Lietuvos gyventojui per 2015 mokestinius metus apskaičiuota 10 500 Eur pajamų suma, iš jų: darbo užmokestis – 7 000 Eur; pajamos iš veiklos, vykdytos turint verslo liudijimą – 3 000 Eur; palūkanos už indėlį Lietuvos banke – 300 Eur; dividendų – 200 Eur. Apskaičiuojant gyventojo apmokestinamąsias pajamas (nuo kurių apskaičiuojama 25 proc. suma, kurios neviršydamas gyventojas gali atimti savo patirtas išlaidas) iš per mokestinį laikotarpį gautų pajamų (10500 Eur) atimamos: neapmokestinamosios pajamos (palūkanos už indėlį banke) – 300 Eur; pajamos iš veiklos, vykdytos turint verslo liudijimą, – 3 000 Eur; taikytinas MNPD - 1024,80 Eur. Iš viso atimama 4324,80 Eur ( 300 + 3000 + 1024,80) . Apmokestinamųjų pajamų suma, nuo kurios skaičiuojama 25 proc. suma, yra 6175,20 Eur (10500 – 4324,80). Šiuo atveju 25 proc. suma nuo gautos apmokestinamųjų pajamų sumos - 1543,80 Eur ( 6175,20 x 25/100) . Tarkime, 2015 metų mokestiniu laikotarpiu gyventojas patyrė šias išlaidas: - savo naudai sumokėjo pensijų įmokas į Lietuvos Respublikoje įsteigtą pensijų fondą – 720 Eur ; - sumokėjo už savo vaiko studijas – 500 Eur; - savo sutuoktinio naudai sumokėjo gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartį – 400 Eur. Visa gyventojo patirtų išlaidų suma yra 1620 Eur ( 720 + 500 + 400) . Šiuo atveju gyventojo patirtų išlaidų 1620 Eur suma yra didesnė už 25 proc. sumą - 1543, 80 Eur. Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, gyventojas, pateikęs savo 2015 metų metinę pajamų deklaraciją, galės tik 1543,80 Eur sumą atimti iš savo 2015 metų metinių 15 proc. pajamų mokesčio tarifu apmokestinamųjų pajamų ir perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį. 3. Tarkime, gyventojo 2017 metų mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos, apskaičiuotos GPMĮ 16 straipsnyje nustatyta tvarka - 12 000 Eurų. Šiuo atveju 25 proc. suma nuo gautos apmokestinamųjų pajamų sumos - 3000 Eur (12 000x25/100). Tarkime, 2017 metų mokestiniu laikotarpiu gyventojas patyrė šias išlaidas: - sumokėjo už savo vaiko studijas – 800 Eur; - savo naudai sumokėjo gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartį – 1200 Eur. - savo naudai sumokėjo pensijų įmokas į Lietuvos Respublikoje įsteigtą pensijų fondą – 1000 Eur Visa gyventojo patirtų išlaidų suma - 3000 Eur ( 800+1200 + 1000). Šiuo atveju gyventojo patirtų išlaidų 3000 Eur suma nėra didesnė už 25 proc. sumą - 3000 Eur, tačiau, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, gyventojas, pateikęs savo 2017 metų metinę pajamų deklaraciją, galės iš pajamų atimti: 800 Eur išlaidų sumą už vaiko studijas ir ne didesnę nei 2000 Eur gyvybės draudimo ir pensijų įmokų sumą, nors viso tokių išlaidų patyrė 2200 Eur. Atitinkamos rūšies išlaidų dydį, neviršijant nustatyto 2000 Eur apribojimo, gyventojas pasirenka savo nuožiūra. Taigi šiuo atveju gyventojas iš savo 2017 metų metinių 15 proc. pajamų mokesčio tarifu apmokestinamųjų pajamų galės atimti tik 2800 Eur sumą ir perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį. 2. Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš 2010 metų ar vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamųjų pajamų negalės atimti patirtų išlaidų (t. y. gyvybės draudimo įmokų, įmokų į pensijų fondus, palūkanų už kreditą būstui įsigyti ar statyti, už profesinį mokymą ar studijas sumokėtų įmokų,), jei per tą mokestinį laikotarpį, kada patyrė išlaidas gavo vien neapmokestinamųjų pajamų ir (ar) pajamų iš veiklos, vykdytos turint verslo liudijimą, ir (ar) pajamų, apmokestinamų 5 proc. pajamų mokesčio tarifu. (21 str. 3 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2017-09-21 raštą Nr. (32.42-31-1E)RM-29450) 4. Išlaidos atimamos tik iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų apskaičiuojant pajamų mokestį už mokestinį laikotarpį pateikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją. (Pagal 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymą Nr. XI-111, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras Iš pajamų atimti GPMĮ 21 str. 1 dalyje nustatytas išlaidas nuolatinis Lietuvos gyventojas gali pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos, kai jis pateiks mokesčio administratoriui metinę pajamų deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį bei joje deklaruos visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir pajamų mokestį. Vadinasi, nuolatinis Lietuvos gyventojas savo metinę pajamų deklaraciją už pvz., 2015 mokestinius metus turi pateikti mokesčio administratoriui iki 2016-05-01. Pajamų mokesčio nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, permokos grąžinimo (įskaitymo) ir metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo tvarka nurodyta GPMĮ 27 straipsnio komentare. Nenuolatiniams Lietuvos gyventojams tokia teisė nenustatyta. (21 str. 4 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2016-07-28 raštą Nr. (18.18-31-1E)RM-21435) 5. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas atitinkamas įmokas moka užsienio vienetams, įregistruotiems ar kitaip organizuotiems tikslinėse teritorijose, nuolatinio Lietuvos gyventojo mokamoms įmokoms pensijų anuitetams įsigyti, - nuolatiniams Lietuvos gyventojams, nurodytiems šio Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, taip pat kaupiamosioms pensijų įmokoms į pensijų kaupimo bendrovę pagal Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas. (Pagal 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymą Nr. XI-111, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Teisė atimti GPMĮ 21 str. 1 dalyje nustatytas išlaidas nuolatiniam Lietuvos gyventojui nenumatyta, jei jis atitinkamas įmokas moka užsienio vienetams, įregistruotiems ar kitaip organizuotiems tikslinėse teritorijose, kurios yra Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 344 „Dėl tikslinių teritorijų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintų tikslinių teritorijų sąraše išvardytose teritorijose (žr. Įstatymo 2 str. 21 dalies komentarą). 2. Kai nuolatinis Lietuvos gyventojas draudžiasi gyvybės draudimu pats ir tiesiogiai moka įmokas gyvybės draudimo įmonei, kad gautų pensijų anuitetą, tai šioms gyventojo patirtoms išlaidoms netaikomos 21 str. 1 dalies nuostatos. 3. Teisė atimti nustatytas išlaidas nenumatyta asmenims, kurie tris vienas paskui kitą einančius mokestinius laikotarpius buvo laikomi nuolatiniais Lietuvos gyventojais ir ketvirtą mokestinį laikotarpį, kuriuo patirtos išlaidos, kurias galima priskirti ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, galutinai išvyksta iš Lietuvos išbuvę joje ne daugiau kaip 183 dienas (žr. Įstatymo 4 str. 3 dalies komentarą). 4. Teisė nuolatiniams Lietuvos gyventojams, privalomai draudžiamiems valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos daliai gauti, sumažinti savo pajamas, kaupiamosiomis pensijų įmokomis į pensijų kaupimo bendrovę pagal Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, nenumatyta. 5. Svarbu žinoti, kad pagal GPMĮ 35 straipsnį nuolatinis Lietuvos gyventojas, pasinaudojęs teise iš pajamų atimti 21 str. nurodytas išlaidas, privalo saugoti sumokėjimą patvirtinančių dokumentų originalus ar jų nuorašus, patvirtintus notarine tvarka, ne trumpiau kaip 10 metų po atitinkamo mokestinio laikotarpio metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo (žr. Įstatymo 35 str. komentarą). Tais atvejais, jei dokumentai prarasti, pajamų mokesčio lengvatinio taikymo pagrindimui gali būti iš atitinkamų institucijų paimtos nustatyta tvarka patvirtintos tų dokumentų kopijos. Su metine pajamų deklaracija išlaidas patvirtinančių dokumentų pateikti nereikia. (21 str. 5 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2016-07-28 raštą Nr. (18.18-31-1E)RM-21435) 6. Gyvybės draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2004 m. gegužės 1 d., šio straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos taikomos, jeigu įmokų gavėjas pagal šias sutartis yra vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje. (pakeista pagal 2015 m. gruodžio 10 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-2162, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2016 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Pagal gyvybės draudimo sutartis, sudarytas nuo 2004-05-01, sumokėtos gyvybės draudimo įmokos gali būti atimamos iš nuolatinio Lietuvos gyventojo metinių apmokestinamųjų pajamų, laikantis GPMĮ 21 str. 1 d. 1 punkto nuostatų, jeigu šios įmokos sumokėtos draudimo įmonei, kuri įregistruota ar kitaip organizuota Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje. 2. Europos ekonominės erdvės valstybėms priklauso 28 Europos Sąjungos valstybės narės (Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Jungtinė Karalystė, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija, Bulgarija, Rumunija, Kroatija) ir Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija. 3. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklauso 34 valstybės (iš jų 21 ES valstybės narės): Airija, Australija, Austrija, Belgija, Čekija, Čilė, Danija, Didžioji Britanija, Estija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Izraelis, Japonija, JAV, Kanada, Lenkija, Liuksemburgas, Meksika, Naujoji Zelandija, Nyderlandai, Norvegija, P. Korėja, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Vengrija ir Vokietija. (21 str. 6 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2016-02-18 raštą Nr.(32.42-31-1E)RM-3214) 7. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos taikomos, jeigu įmokų gavėjas yra Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje įregistruotas ar kitaip organizuotas užsienio vienetas. (pakeista pagal 2015 m. gruodžio 10 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-2162, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2016 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Iš nuolatinio Lietuvos gyventojo metinių apmokestinamųjų pajamų, laikantis GPMĮ 21 str. 1 d. 2 punkto nuostatų, gali būti atimamos savo ir sutuoktinio naudai nuo 2004–05–01 sumokėtos pensijų įmokos į pensijų fondą, jeigu šis fondas įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje. 2. Europos ekonominės erdvės valstybėms priklauso 28 Europos Sąjungos valstybės narės (Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Jungtinė Karalystė, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija, Bulgarija, Rumunija, Kroatija) ir Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija. 3. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklauso 34 valstybės (iš jų 21 ES valstybės narės): Airija, Australija, Austrija, Belgija, Čekija, Čilė, Danija, Didžioji Britanija, Estija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Izraelis, Japonija, JAV, Kanada, Lenkija, Liuksemburgas, Meksika, Naujoji Zelandija, Nyderlandai, Norvegija, P. Korėja, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Vengrija ir Vokietija. (21 str. 7 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2016-02-18 raštą Nr.(32.42-31-1E)RM-3214) V SKYRIUS PAJAMŲ MOKESČIO APSKAIČIAVIMO, MOKĖJIMO, DEKLARAVIMO IR GRĄŽINIMO TVARKA 22 straipsnis. Pajamų priskyrimas klasėms pagal mokesčio mokėjimo tvarką 1. Pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos (įskaitant pajamas, kurios pagal šio Įstatymo nuostatas yra neapmokestinamosios) skirstomos į dvi klases – A ir B. (Pagal 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą Nr. IX-1007) Komentaras 1. Gyventojų gaunamos pajamos pagal mokesčio mokėjimo tvarką skirstomos į dvi klases – A ir B. Nuo A klasės pajamų mokestį apskaičiuoja, išskaičiuoja ir sumoka į biudžetą GPMĮ 23 straipsnyje (žr. GPMĮ 23 straipsnio komentarą) nustatyta tvarka tas išmokas išmokantis asmuo. Pajamų mokestį nuo B klasės pajamų apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą pats gyventojas. 2. Gyventojų gaunamos neapmokestinamosios pajamos atitinkamai skirstomos į 2 klases – A ir B (GPMĮ 17 straipsnyje nustatytas neapmokestinamųjų pajamų sąrašas, žr. GPMĮ 17 straipsnio komentarą). (22 str. 1 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2016-11-28 raštą Nr. (32.42-31-1E) RM-33292) 2. A klasės pajamoms priskiriamos: 1) iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, išskyrus azartinių lošimų ir loterijų laimėjimus, pajamas, gautas kaip atlygis teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas, neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, pajamas, gautas iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto, mažosios bendrijos nario, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, pajamas, gautas iš šios mažosios bendrijos, pajamas iš išvestinių finansinių priemonių realizavimo ir šiame punkte nenurodytas palūkanas, individualios veiklos pajamas, taip pat pajamas iš ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos sporto veiklos, atlikėjo veiklos pajamos, kitos veiklos pajamos, kurias gyventojui išmoka su juo darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijęs asmuo, nenuolatinių Lietuvos gyventojų pajamos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, arba kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, nenuolatinių Lietuvos gyventojų palūkanos, gautos iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę, ir gyventojų individualios ir ne individualios veiklos pajamos už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą taip pat priskiriamos A klasės pajamoms ir (2013 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 6, 17, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XII-663, galioja nuo 2013-12-30, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Prie A klasės pajamų priskiriamos iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gyventojo gautos pajamos, išskyrus: - azartinių lošimų pajamas; - loterijų laimėjimų pajamas; - pajamas, gautas kaip atlygis teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas; - nuolatinio Lietuvos gyventojo – neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio – pajamas, gautas iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto; - nuolatinio Lietuvos gyventojo – mažosios bendrijos nario – pajamas, gautas iš šios mažosios bendrijos; - pajamas iš išvestinių finansinių priemonių realizavimo ir/arba pajamas iš finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn; - nuolatinių Lietuvos gyventojų gaunamas palūkanas; - individualios veiklos pajamas (išskyrus sporto veiklos ir atlikėjų veiklos pajamas, darbdavio savo darbuotojui išmokamas apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, tame tarpe ir individualios žemės ūkio veiklos pajamas bei individualios veiklos pajamas, gautas už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą); - nuolatinio Lietuvos gyventojo ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas (išskyrus, pajamas, gautas už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą); - nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas (išskyrus nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautas turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos gautos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje). 2. A klasės pajamoms priskiriamos tokios iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per nuolatinę bazę gautos pajamos: - su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos (žr. GPMĮ 2 str. 31 dalies komentarą); - nenuolatinio Lietuvos gyventojo – neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio – pajamos, gautos iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto; - nenuolatinio Lietuvos gyventojo – mažosios bendrijos nario – pajamos, gautos iš šios mažosios bendrijos; - nenuolatinio Lietuvos gyventojo palūkanos; - nuolatinio ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo – nesančio mažosios bendrijos nariu – pajamos, gautos iš mažosios bendrijos pagal civilinę paslaugų sutartį; - sporto veiklos pajamos (žr. GPMĮ 2 str. 8 dalies komentarą); - atlikėjų veiklos pajamos (žr. GPMĮ 2 str. 9 dalies komentarą); - darbdavio savo darbuotojui išmokamos apmokestinamosios individualios veiklos pajamos, įskaitant ir individualios žemės ūkio veiklos pajamas; - honorarai (žr., GPMĮ 2 str. 5 dalies komentarą); - pajamos iš kūrybos, gautos pagal autorines sutartis (jei tai ne individualios veiklos pajamos); - turto nuomos pajamos (jei tai ne veiklos, vykdomos įsigijus verslo liudijimą, pajamos); - nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautos ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija (pvz., automobilis) ir šis daiktas yra (privalo būti) įregistruotas Lietuvoje; - nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos už parduotą nekilnojamąjį daiktą (pvz., pastatas, žemė), esantį Lietuvoje; - individualios ir ne individualios veiklos pajamos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą. Kokia mediena priskiriama apvaliajai medienai nurodyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-10 įsakymu Nr. 631 patvirtintose Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėse. Kokie netaurieji metalai yra ir kokie dirbiniai iš jų yra priskiriami netauriųjų metalų laužui, nurodyta Lietuvos Respublikos netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo 2 straipsnyje. Pavyzdžiai: 1. Gyventojas vykdo GPMĮ nustatyta tvarka įregistruotą individualią veiklą ir vienetui parduoda apvaliąją medieną. Šios išmokos priskiriamos A klasės pajamoms. 2. Gyventojas parduoda apvaliąją medieną (nukirstus ir nugenėtus medžius be viršūnių, kurie gali būti skersai supjaustyti arba ne, arba ilguolius - nesupjaustytą apvaliąją medieną, arba malkas apvaliąją medieną, skirtą kurui arba kitokią minėtame įsakyme nurodytos rūšies apvaliąją medieną) vienetui. Šios išmokos priskiriamos A klasės pajamoms. 3. Gyventojas vienetui arba fiziniam asmeniui, vykdančiam metalų supirkimo individualią veiklą, parduoda vario, aliuminio ir titano metalo laužą. Šios išmokos priskiriamos A klasės pajamoms. 4. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas Lietuvos Respublikoje registruotą krovininį automobilį parduoda Lietuvos įmonei. Įmonės šiam gyventojui išmokama pinigų sumą už krovininį automobilį laikoma A klasės pajamomis. 5. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas – mažosios bendrijos narys – gauna iš mažosios bendrijos: - pajamų iš paskirstytojo pelno, - su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų. Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. minėtos nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos priskiriamos A klasės pajamoms. 6. MB, išmokamos sumos MB vadovui (ne nariui) pagal paslaugų sutartį pagal pajamų mokesčio sumokėjimo tvarką priskiriamos A klasės pajamoms. 7. Nuolatinis Lietuvos gyventojas – mažosios bendrijos narys, taip pat esantis šios bendrijos vadovu, veikiančiu pagal paslaugų sutartį, iš mažosios bendrijos 2015 metų mokestiniu laikotarpiu gavo: 1) 18 000 Eur lėšų savo asmeniniams poreikiams, kurios mokesčių tikslais priskiriamos: - 12 000 Eur su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms; - 6 000 Eur pajamoms iš paskirstytojo pelno – dividendų; 2) 5 000 Eur atlygį pagal civilinę paslaugų sutartį. Nurodytos 7 pavyzdyje pajamos priskiriamos B klasės pajamoms. 8. Nenuolatinis ir nuolatinis Lietuvos gyventojas gauna palūkanų pajamas iš Lietuvos banko. Nuo 2014 m. sausio 1 d. nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanų pajamos priskiriamos A klasės pajamoms, nuolatinio Lietuvos gyventojo – B klasės pajamoms. 3. Darbdavio savo darbuotojui išmokamoms kitos veiklos pajamoms priskiriamos bet kokios veiklos pajamos, įskaitant ir individualios veiklos pajamas, bei pajamas iš žemės ūkio veiklos. Šios pajamos priskiriamos A klasės pajamoms. Darbdavio išmokamos pajamos savo darbuotojui, vykdančiam individualią veiklą įsigijus verslo liudijimą, priskiriamos B klasės pajamoms. Pavyzdžiai: 1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas dirba reklamos įmonėje teisininku ir yra įregistravęs individualią vertimo veiklą. Įmonė šį gyventoją pasamdo kaip individualią veiklą vykdantį asmenį, kad jis išverstų įmonės parengtą reklamą į anglų kalbą. Reklamos įmonės išmokamos šiam gyventojui individualios veiklos pajamos už vertimą laikomos A klasės pajamomis. Darbuotojui išmokėtas individualios veiklos pajamas ir nuo jų išskaičiuotą 15 proc. (kadangi vertėjo veikla priskiriama laisvųjų profesijų veiklai) pajamų mokestį darbdavys turi deklaruoti Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formoje ir jos priede FR0572A (ši forma ir jos pildymo bei pateikimo taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. VA-7), nuo 2017 m. šios kiekvienam gyventojui išmokėtos sumos turi būti deklaruojamos Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formoje ir jos priede FR0573A (ši forma ir jos pildymo bei pateikimo taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-145). 2. Žemės ūkio bendrovė savo darbuotojui (ūkininkui) išmoka sumas už iš jo perkamą žemės ūkio produkciją, pagamintą ūkininko ūkyje. Darbdavio savo darbuotojui (ūkininkui) išmokamos sumos priskiriamos A klasės pajamoms. Tačiau darbdavys neprivalo išskaičiuoti pajamų mokesčio nuo išmokų, kurios pagal GPMĮ priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Šiame pavyzdyje nurodytu atveju darbuotojo (ūkininko) gautos pajamos iš žemės ūkio veiklos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, kadangi darbuotojas (ūkininkas) mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju. Darbdavys išmokas priskiriamas neapmokestinamoms individualios veiklos pajamoms turi deklaruoti Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formoje (ši forma ir jos pildymo bei pateikimo taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-145. 3. Įmonė savo darbuotojui, kuris laisvu nuo darbo laiku vykdo fotografo individualią veiklą įsigijęs verslo liudijimą, išmokėjo išmokas už suteiktas įmonei fotografo paslaugas. Darbdavio savo darbuotojui išmokėtos išmokos už suteiktas fotografo paslaugas pagal verslo liudijimą priskiriamos B klasės pajamoms. Darbdavys tokias išmokas deklaruoja Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymos FR0471 formoje (ši forma ir jos pildymo bei pateikimo taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-238. (22 str. 2 d. 1 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2016-11-28 raštą Nr. (32.42-31-1E) RM-33292) 2) iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjo veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai, taip pat iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, vykdančio individualią netauriųjų metalų laužo supirkimo veiklą, už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn netauriųjų metalų laužą gautos individualios ir ne individualios veiklos pajamos. (Pagal 2010 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 6, 10, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI-1152) Komentaras A klasės pajamoms taip pat priskiriamos iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos tokios pajamos: - su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos; - sporto veiklos pajamos; - atlikėjo veiklos pajamos; - palūkanos; - honorarai; - taip pat iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, vykdančio individualią netauriųjų metalų laužo supirkimo veiklą, už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn netauriųjų metalų laužą gautos pajamos. (22 str. 2 d. 2 p. komentaras - pagal VMI prie FM 2016-11-28 raštą Nr. (32.42-31-1E) RM-33292) 3. B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos. Komentaras 1. Gyventojo gautos pajamos, kurių negalima priskirti A klasės pajamoms, laikomos B klasės pajamomis, įskaitant: - azartinių lošimų ir loterijų laimėjimų pajamas; - nuo 2013 m. balandžio l d. – pajamas, gautas iš juridinių ir fizinių asmenų kaip atlygis už paslaugas pagal paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – paslaugų kvitas). Pavyzdys. Gyventojas teikia paslaugas pagal paslaugų kvitus dviems ūkininkams ir vienai žemės ūkio bendrovei. Bendra per mokestinį laikotarpį iš šių asmenų pagal paslaugų kvitus gauta suma sudaro 2 500 Eur. Pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 55 punktą 1 750 Eur per mokestinį laikotarpį neviršijančios pajamos, gautos pagal paslaugų kvitus pajamų mokesčiu neapmokestinamos, viršijanti šį dydį suma apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Kadangi pajamos gautos pagal paslaugų kvitus priskiriamos B klasės pajamoms, gyventojas privalo mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kitų metų gegužės 1 d. pateikti metinę pajamų deklaraciją ir deklaruoti gautas pajamas, bei sumokėti 15 proc. pajamų mokestį nuo sumos, viršijančios 1 750 Eur sumą, t. y. nuo 750 Eur sumos. Gautas pajamas gyventojas turi deklaruoti tokia tvarka: - 1 750 Eur – metinės pajamų deklaracijos neapmokestinamųjų pajamų priede; - 750 Eur – metinės pajamų deklaracijos apmokestinamųjų pajamų priede. Apskaičiuota mokėtina pajamų mokesčio suma nurodytu atveju sudarytų 112,50 Eur (750 Eur x 15 proc.). Žemės ūkio bendrovė, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo pateikti informaciją apie išmokėtas gyventojui B klasės pajamoms priskirtas išmokas, įskaitant pajamas išmokėtas pagal paslaugų kvitus, pateikdama pažymos formą FR0471. - bet kokios rūšies pajamas, gautas iš užsienio valstybių vienetų (ne per nuolatinę buveinę), esančių užsienyje, ir nenuolatinių Lietuvos gyventojų (ne per nuolatinę bazę), įskaitant nuolatinių Lietuvos gyventojų gaunamas pajamas iš užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų; - iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautas pajamas (išskyrus su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas, sporto veiklos, atlikėjų veiklos pajamas, palūkanas ir honorarus, taip pat iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, vykdančio individualią netauriųjų metalų laužo supirkimo veiklą, už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn netauriųjų metalų laužą gautas individualios ir ne individualios veiklos pajamas); - nuolatinio Lietuvos gyventojo – neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio – pajamas, gautas iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto; - nuolatinio Lietuvos gyventojo – mažosios bendrijos nario – pajamas, gautas iš šios mažosios bendrijos; - individualios veiklos pajamas (išskyrus sporto ir atlikėjų veiklos pajamas, individualios veiklos pajamas, gautas už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą, taip pat darbdavio savo darbuotojui išmokamas individualios veiklos pajamas, įskaitant ir individualios žemės ūkio veiklos pajamas); - pajamas iš išvestinių finansinių priemonių realizavimo ir/arba pajamas iš finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn; - nuolatinio Lietuvos gyventojo ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas (išskyrus, pajamas, gautas už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą); - nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas (išskyrus turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, pajamas, gautas už parduotą nekilnojamąjį daiktą, taip pat pajamas, gautas už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą); - kitas A klasei nepriskiriamas pajamas. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad skirstant gyventojo pajamas į klases, reikia nuodugniai išnagrinėti, ar tam tikra rūšis visiškai atitinka GPMĮ 22 str. 2 dalyje nustatytus kriterijus. Pavyzdys. Lietuvos vienetas nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmoka: 1) darbo užmokestį, 2) sumas už advokato suteiktas teisines paslaugas, 3) sumas, už parduotą televizorių, 4) sumas, už parduotą automobilį, 5) išmokas pagal verslo liudijimą – už iš jo įsigytą jo pagamintą produkciją, 6) mažoji bendrija – pajamas mažosios bendrijos nariui iš paskirstytojo pelno; 7) atlygį už suteiktas paslaugas pagal paslaugų kvitą; 8) sporto veiklos pajamas; 9) palūkanas už suteiktą paskolą. Šiuo atveju B klasės pajamoms priskiriamos šio pavyzdžio 2-7, 9 punktuose nurodytos išmokos. (22 str. 3 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2016-11-28 raštą Nr. (32.42-31-1E) RM-33292) 23 straipsnis. Pajamų mokesčio iš A klasės pajamų apskaičiavimo, išskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka 1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Jei su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį mokamos dalimis, tai pajamų mokestis išskaičiuojamas išmokant paskutinę šios išmokos dalį (nuo bendros už tą mėnesį išmokėtų dalių sumos), išskyrus su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas, išmokamas už atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesį, kai pajamų mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtų dalių sumos, jeigu paskutinė išmokos dalis bus išmokėta vėliau negu to mėnesio paskutinę dieną. Jeigu paskutinė su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusi išmokos už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį dalis neišmokėta per 10 darbo dienų tam mėnesiui pasibaigus, tai pajamų mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtų dalių sumos. (pakeista pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20, 22, 23, 24, 27, 32, 34, 35, 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (2003 m. lapkričio 25 d. įstatymas Nr. IX-1848) Komentaras 1. Nuo 2003 m. sausio 1 d., įsigaliojus GPMĮ, nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms (jeigu šios išmokos nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms), pajamų mokestį apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą mokesčius išskaičiuojantis asmuo (nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas – juridinis asmuo, įsteigtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat užsienio vieneto filialas arba atstovybė, įsteigti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir nesantys to užsienio vieneto nuolatine buveine, užsienio vieneto nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę). Plačiau išmokos, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos gyventojo A klasės pajamoms, paaiškintos GPMĮ 22 straipsnio komentare. Kokios išmokos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, paaiškinta GPMĮ 17 straipsnio komentare. 2. Jeigu mokestinio laikotarpio atitinkamo mėnesio apskaičiuotos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos išmokamos vieną kartą (t.y. nemokamas avansas) per 10 arba daugiau darbo dienų tam mėnesiui, už kurį išmokamos išmokos, pasibaigus, tokiu atveju apskaičiuojant pajamų mokestį atimamas tą mėnesį, už kurį išmokamos išmokos (pavyzdžiui, kai išmokamas to paties mokestinio laikotarpio praėjusio pastarojo mėnesio darbo užmokestis), taikytinas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) ir/ar papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (PNPD) arba tą mėnesį, kurį išmokamos išmokos, taikytinas NPD ir/ar PNPD (pavyzdžiui, kai išmokamas ankstesnio mokestinio laikotarpio mėnesio ar kelių mėnesių darbo užmokestis, arba kai darbo užmokestis mokamas nereguliariai). 2. Jeigu mokestinio laikotarpio atitinkamo mėnesio apskaičiuotos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos išmokamos vieną kartą (t.y. nemokamas avansas) per 10 arba daugiau darbo dienų tam mėnesiui, už kurį išmokamos išmokos, pasibaigus, tokiu atveju apskaičiuojant pajamų mokestį atimamas tą mėnesį, už kurį išmokamos išmokos (pavyzdžiui, kai išmokamas to paties mokestinio laikotarpio praėjusio pastarojo mėnesio darbo užmokestis), taikytinas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) ir/ar papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (PNPD) arba tą mėnesį, kurį išmokamos išmokos, taikytinas NPD ir/ar PNPD (pavyzdžiui, kai išmokamas ankstesnio mokestinio laikotarpio mėnesio ar kelių mėnesių darbo užmokestis, arba kai darbo užmokestis mokamas nereguliariai). Sausio mėnesį išmokant darbo užmokestį už praėjusio mokestinio laikotarpio gruodžio ar kurį nors kitą mėnesį, gali būti taikomas tik sausio mėnesio NPD, nes praėjusį mokestinį laikotarpį buvę NPD negali būti taikomi. Pavyzdys. 1. Mokestį išskaičiuojantis asmuo darbuotojui praėjusio mokestinio laikotarpio darbo užmokestį išmoka kito mokestinio laikotarpio sausio mėnesį. Darbuotojui taikomas išmokos išmokėjimo metu (sausio mėn.) galiojantis NPD ir / ar PNPD, ir pajamų mokestis, taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą, išskaičiuojamas nuo pajamų sumos, sumažintos NPD ir / ar PNPD suma. 3. Jeigu mokestinio laikotarpio atitinkamo mėnesio apskaičiuotos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos išmokamos dalimis (mokamas avansas) ir paskutinė dalis išmokėta per 10 darbo dienų (imtinai) tam mėnesiui pasibaigus (išskyrus atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesio išmokas), tokiu atveju pajamų mokestis apskaičiuojamas nuo bendros išmokos sumos, išmokant paskutinę išmokos dalį. Pavyzdys. Mokestį išskaičiuojantis asmuo darbuotojui einamųjų kalendorinių metų sausio mėnesio priskaičiuotą 600 Eur darbo užmokestį mokėjo dalimis: vieną dalį (300 Eur) išmokėjo sausio 10 dieną (avansą, pajamų mokesčio nuo kurio neišskaičiavo), kitą dalį – vasario 3 dieną. Išmokant išmoką vasario 3 d., nuo abiejų išmokų sumos, sumažintos taikytinu sausio mėnesio NPD ir / ar PNPD, išskaičiuojamas pajamų mokestis, taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą. 4. Jeigu su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį mokamos dalimis (mokamas avansas) ir paskutinė išmokos dalis išmokėta po 10 darbo dienų mėnesiui pasibaigus (išskyrus atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesio išmokas), tai pajamų mokestis, turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėnesį, kurį išmokėtos išmokos, išmokėtų dalių sumos. Pavyzdys. Darbuotojo mėnesio darbo užmokestis (su priedais, priemokomis) − 450 Eur. 2016 m. vasario mėnesio darbo užmokestis mokamas dalimis: pirma dalis (200 Eur) - vasario 20 d., antra dalis (250 Eur) − kovo 17 d. Vasario mėn. NPD (200 Eur) galėtų būti taikomas išmokant vasario 20 d. darbo užmokesčio dalį, nes išmokama suma yra ne didesnė už minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA), buvusią 2016 m. sausio 1 d. (350 Eur). Tačiau, kai mėnesio darbo užmokestis yra mokamas dalimis, taikytiną mėnesio NPD sumą lemia visa išmokos, išmokamos už atitinkamą mėnesį, suma. Jei NPD būtų pritaikytas pirmai darbo užmokesčio daliai, tai, apskaičiuojant darbuotojui išmokėtiną antrąją darbo užmokesčio dalį, atsirastų pareiga perskaičiuoti taikytiną NPD ir sumokėtiną pajamų mokestį. Darbuotojui faktiškai išmokama antroji darbo užmokesčio dalis turėtų būti sumažinta dėl sumažėjusio taikytino NPD: faktiškai būtų pritaikyta 200 Eur (pirmai darbo užmokesčio daliai − 200 Eur), o vasario mėn. taikytinas NPD (450 Eur darbo užmokesčiui) sudarytų 166 Eur. Vadinasi, išmokant antrąją darbo užmokesčio dalį, reikėtų papildomai apmokestinti 34 Eur (200 166) pajamų sumą (pritaikyto NPD dalį). Tam, kad neatsirastų būtinumas apmokestinti dar praėjusį mėnesį darbuotojams išmokėtas išmokas, pajamų mokestis gali būti apskaičiuojamas ir taip: - vasario mėn. darbo užmokesčio pirmoji dalis (200 Eur), išmokėta vasario 20 d., apmokestinama netaikant vasario mėn. NPD. Pajamų mokestis, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, (30 Eur) sumokamas į biudžetą iki vasario mėn. paskutinės dienos, - išmokant vasario mėn. darbo užmokesčio antrąją dalį, apskaičiuojamas visas vasario mėnesio darbo užmokestis, taikomas 166 Eur vasario mėn. NPD, ir nuo antrosios darbo užmokesčio dalies − 84 Eur (250 - 166) išskaičiuojamas 12,60 Eur pajamų mokestis. Pažymėtina, jog su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais pajamų gavimo vietoje NPD turėtų būti taikomas nuosekliai, kad teisę į jį turintys darbuotojai juo galėtų pasinaudoti mokestiniam laikotarpiui dar nepasibaigus. 5. Kai mokestį išskaičiuojantis asmuo mokestinio laikotarpio atitinkamo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas išmoka dalimis, tai nuo išmokėtos išmokos dalies (išmokėto avanso) už gruodžio mėnesį pajamų mokestis turi būti apskaičiuotas ir į biudžetą sumokėtas iki gruodžio mėnesio paskutinės dienos, jeigu paskutinė išmokos dalis bus išmokėta vėliau, negu gruodžio mėnesio paskutinę dieną. Ši nuostata taikoma nuo 2003 ir vėlesnių metų gruodžio mėnesiais išmokėtų su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių išmokų. (23 str. 1 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2016-05-25 raštą Nr.(18.18-31-1)-RM-15171) 2. Kai gyventojas pateikia laisvos formos prašymą mokestį išskaičiuojančiam asmeniui dėl NPD taikymo ir pagal šio Įstatymo 20 straipsnio nuostatas tokiam gyventojui mokestiniu laikotarpiu gali būti taikomas NPD, tai jam priklausantį NPD mokestį išskaičiuojantis asmuo atima skaičiuodamas apmokestinamąsias su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas šio Įstatymo 20 straipsnio nustatyta tvarka. (pakeista pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymą (2008 m. gruodžio 23 d. įstatymas Nr. XI-111), taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras Gyventojas, pageidaujantis, kad jam priklausantis NPD būtų taikomas mokestiniu laikotarpiu, mokestį išskaičiuojančiam asmeniui (darbdaviui) turi pateikti laisvos formos prašymą dėl jam priklausančio NPD ir/ar PNPD taikymo. Plačiau apie NPD ir PNPD taikymą paaiškinta GPMĮ 20 straipsnio komentare. (23 str. 2 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2016-05-25 raštą Nr.(18.18-31-1)-RM-15171) 3. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos. (pakeista pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20, 22, 23, 24, 27, 32, 34, 35, 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (2003 m. lapkričio 25 d. įstatymas Nr. IX-1848) Komentaras 1. Nuo 2003 m. gruodžio 12 d. mokestį išskaičiuojantis asmuo, iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 d. išmokėjęs gyventojams apmokestinamąsias išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, nuo šių pajamų išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos. Pavyzdžiai: 1. Mokestį išskaičiuojantis asmuo einamųjų kalendorinių metų sausio 12 d. gyventojui išmokėjo 315 Eur autorinį atlyginimą. Nuo šios sumos išskaičiavo 47,25 Eur (315 x 15/100) pajamų mokestį. Šią sumą mokestį išskaičiuojantis asmuo į biudžetą turi sumokėti ne vėliau kaip tų pačių metų sausio 15 dieną. 2. Mokestį išskaičiuojantis asmuo einamųjų kalendorinių metų sausio 15 d. gyventojui išmokėjo 200 Eur dividendus. Nuo šios sumos išskaičiavo 30 Eur (200 x 15/100) pajamų mokestį. Šią sumą mokestį išskaičiuojantis asmuo į biudžetą turi sumokėti tų pačių metų sausio 15 dieną. 3. Mokestį išskaičiuojantis asmuo darbuotojams einamųjų kalendorinių metų sausio mėnesio darbo užmokestį išmokėjo vasario 12 d. Nuo šios darbo užmokesčio sumos išskaičiuotą pajamų mokestį mokestį išskaičiuojantis asmuo į biudžetą turi sumokėti iki tų pačių metų vasario 15 dienos. 2. Nuo 2003 m. gruodžio 12 d. mokestį išskaičiuojantis asmuo, po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 d. išmokėjęs gyventojams apmokestinamąsias išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, nuo šių pajamų išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio paskutinės dienos. Pavyzdžiai: 1. Mokestį išskaičiuojantis asmuo einamųjų kalendorinių metų sausio 19 d. gyventojui išmokėjo 100 Eur autorinį atlyginimą. Nuo šios sumos išskaičiavo 15 Eur (100 x 15/100) pajamų mokestį. Šią sumą mokestį išskaičiuojantis asmuo į biudžetą turi sumokėti ne vėliau kaip tų pačių metų sausio 31 dieną. 2. Mokestį išskaičiuojantis asmuo darbuotojams einamųjų kalendorinių metų sausio mėnesio darbo užmokestį išmokėjo vasario 22 d. Nuo šios darbo užmokesčio sumos išskaičiuotą pajamų mokestį mokestį išskaičiuojantis asmuo į biudžetą turi sumokėti ne vėliau kaip tų pačių metų vasario 28 dieną. 3. Laiku nesumokėjus pajamų mokesčio į biudžetą skaičiuojami delspinigiai. Delspinigių dydį kiekvienam ketvirčiui įsakymu nustato finansų ministras. (23 str. 3 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2016-05-25 raštą Nr.(18.18-31-1)-RM-15171) 4. Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį moka dalimis ir per tą atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesį išmoka visą išmoką, tai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išskaičiuotą pajamų mokestį mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo sumokėti į biudžetą iki to mėnesio 15 dienos (jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta iki to mėnesio 15 dienos) arba iki to mėnesio paskutinės dienos (jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta po to mėnesio 15 dienos). (pakeista pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20, 22, 23, 24, 27, 32, 34, 35, 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (2003 m. lapkričio 25 d. įstatymas Nr. IX-1848) Komentaras 1. Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesį moka dalimis ir visą išmoką išmoka per tą mėnesį, tai pajamų mokestis (nuo bendros išmokos sumos) išskaičiuojamas išmokant paskutinę išmokos dalį ir į biudžetą turi būti sumokamas atsižvelgiant į tai, kada išmokėta paskutinė išmokos dalis. 2. Jeigu mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio paskutinę dalį išmoka iki to mėnesio 15 dienos, tai pajamų mokestį į biudžetą turi sumokėti iki to mėnesio 15 dienos. Pavyzdžiai: 1. Mokestį išskaičiuojantis asmuo einamųjų kalendorinių metų sausio 10 d. darbuotojui išmokėjo sausio mėnesio darbo užmokesčio paskutinę išmoką. Šiuo atveju nuo visos sausio mėnesio apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos išskaičiuotas pajamų mokestis į biudžetą turi būti sumokėtas ne vėliau kaip tų pačių metų sausio 15 dieną. 2. Mokestį išskaičiuojantis asmuo einamųjų kalendorinių metų sausio 15 d. darbuotojui išmokėjo sausio mėnesio darbo užmokesčio paskutinę išmoką. Šiuo atveju nuo visos sausio mėnesio apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos išskaičiuotas pajamų mokestis į biudžetą turi būti sumokėtas tų pačių metų sausio 15 dieną. 3. Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio paskutinę dalį išmoka po to mėnesio 15 d., tai pajamų mokestį į biudžetą turi sumokėti iki to mėnesio paskutinės dienos. Pavyzdys. Mokestį išskaičiuojantis asmuo einamųjų kalendorinių metų sausio 26 d. darbuotojui išmokėjo sausio mėnesio darbo užmokesčio paskutinę išmoką. Šiuo atveju nuo visos sausio mėnesio apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos išskaičiuotas pajamų mokestis į biudžetą turi būti sumokėtas ne vėliau kaip tų pačių metų sausio 31 dieną. 4. Laiku nesumokėjus pajamų mokesčio į biudžetą skaičiuojami delspinigiai. Delspinigių dydį kiekvienam ketvirčiui įsakymu nustato finansų ministras. 5. Darbdavio ir darbuotojo susitarimu, mokėtinas pajamų mokestis gali būti perskaičiuojamas ir sumokamas į biudžetą iki to paties mokestinio laikotarpio pabaigos. (23 str. 4 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2016-05-25 raštą Nr.(18.18-31-1)-RM-15171) 5. Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį moka dalimis ir paskutinė išmokos dalis išmokėta per mėnesio, einančio po mėnesio, už kurį mokamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, 10 darbo dienų, tai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išskaičiuotą pajamų mokestį mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo sumokėti į biudžetą iki mėnesio, kurį išmokėta paskutinė išmokos dalis, 15 dienos, išskyrus su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas, išmokamas už atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesį, kai pajamų mokestis nuo per tą mėnesį išmokėtų dalių sumos turi būti sumokėtas į biudžetą iki atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesio paskutinės dienos, jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta vėliau negu to mėnesio paskutinę dieną. (pakeista pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20, 22, 23, 24, 27, 32, 34, 35, 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (2003 m. lapkričio 25 d. įstatymas Nr. IX-1848) Komentaras 1. Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesį moka dalimis ir paskutinė išmokos dalis išmokėta per 10 darbo dienų tam mėnesiui pasibaigus (išskyrus su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas išmokamas už atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesį), tai nuo bendros to mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos sumos išskaičiuotą pajamų mokestį mokestį išskaičiuojantis asmuo į biudžetą turi sumokėti iki mėnesio, kurį išmokėta paskutinė išmokos dalis, 15 dienos. Pavyzdys. Darbuotojo mėnesio darbo užmokestis (su priedais, priemokomis) − 480 Eur. Darbuotojas yra pateikęs prašymą taikyti NPD. 2016 m. vasario mėnesio darbo užmokestis mokamas dalimis: pirma dalis (200 Eur) − vasario 20 d., antra dalis (280 Eur) − kovo 7 d. Šiuo atveju mokestį išskaičiuojantis asmuo išskaičiuotą 48,63 Eur [(480 – 155,80) x 15/100] pajamų mokestį turi sumokėti iki 2016 m. kovo 15 d. 2. Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesį moka dalimis ir paskutinę atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesio darbo užmokesčio išmokos dalį išmoka iki gruodžio mėnesio paskutinės dienos, tai pajamų mokestį turi išskaičiuoti nuo bendros apskaičiuotos gruodžio mėnesio darbo užmokesčio sumos ir išskaičiuotą pajamų mokestį į biudžetą turi sumokėti iki gruodžio mėnesio pabaigos. 3. Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesį moka dalimis ir paskutinę atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesio darbo užmokesčio išmokos dalį išmoka vėliau negu gruodžio mėnesio paskutinę dieną, tai pajamų mokestį turi išskaičiuoti nuo per gruodžio mėnesį išmokėtų darbo užmokesčio dalių sumos. 4. Laiku nesumokėjus pajamų mokesčio į biudžetą, skaičiuojami delspinigiai. Delspinigių dydį kiekvienam ketvirčiui įsakymu nustato finansų ministras. 5. Darbdavio ir darbuotojo susitarimu, mokėtinas pajamų mokestis gali būti perskaičiuojamas ir sumokamas į biudžetą iki to paties mokestinio laikotarpio pabaigos. (23 str. 5 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2016-05-25 raštą Nr.(18.18-31-1)-RM-15171) 6. Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį moka dalimis ir paskutinė išmokos dalis neišmokėta per mėnesio, einančio po mėnesio, už kurį mokamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, 10 darbo dienų, tai laikoma, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išskaičiuotą pajamų mokestį mokestį išskaičiuojantis asmuo privalėjo sumokėti į biudžetą iki mėnesio, už kurį mokamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, 15 dienos (jeigu paskutinė išmoka išmokėta iki to mėnesio 15 dienos) arba iki to mėnesio paskutinės dienos (jeigu paskutinė išmoka išmokėta po to mėnesio 15 dienos). (pakeista pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20, 22, 23, 24, 27, 32, 34, 35, 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (2003 m. lapkričio 25 d. įstatymas Nr. IX-1848) Komentaras 1. Kai su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį mokamos dalimis (mokamas avansas) ir paskutinė išmokos dalis neišmokėta per 10 darbo dienų mėnesiui pasibaigus, tai pajamų mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtos išmokos dalies sumos ir sumokėtas į biudžetą iki mėnesio, už kurį mokamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, 15 dienos (jeigu išmoka išmokėta iki to mėnesio 15 dienos). Apskaičiuojant į biudžetą sumokėtiną pajamų mokestį atimamas tą mėnesį, už kurį išmokamos išmokos (pavyzdžiui, kai išmokamas to paties mokestinio laikotarpio praėjusio pastarojo mėnesio darbo užmokestis), taikytinas NPD ir/ar PNPD arba tą mėnesį, kurį išmokamos išmokos, taikytinas NPD ir/ar PNPD (pavyzdžiui, kai išmokamas ankstesnio mokestinio laikotarpio mėnesio ar kelių mėnesių darbo užmokestis, arba kai darbo užmokestis yra mokamas dalimis ir nereguliariai). Pavyzdžiai: 1. Darbuotojo mėnesio darbo užmokestis (su priedais, priemokomis) – 520 Eur. 2016 m. vasario mėnesio darbo užmokestis mokamas dalimis: pirma dalis (200 Eur) − vasario 10 d., antra dalis (320 Eur) − kovo 17 d. Vasario mėn. NPD (200 Eur) galėtų būti taikomas išmokant vasario 10 d. darbo užmokesčio dalį (200 Eur), nes išmokama suma yra ne didesnė už 2016 m. sausio 1 d. buvusią MMA (350 Eur). Tačiau, kai mėnesio darbo užmokestis yra mokamas dalimis, taikytiną mėnesio NPD sumą lemia visa išmokos, išmokamos už atitinkamą mėnesį, suma. Todėl, jei NPD būtų pritaikytas pirmai darbo užmokesčio daliai, tai, apskaičiuojant darbuotojui išmokėtiną antrą darbo užmokesčio dalį, atsirastų pareiga perskaičiuoti taikytiną NPD, visas vasario mėnesio apmokestinamąsias pajamas ir sumokėtiną pajamų mokestį. Darbuotojui faktiškai išmokama antra darbo užmokesčio dalis turėtų būti sumažinta dėl sumažėjusio taikytino NPD: faktiškai būtų pritaikyta 200 Eur (pirmai 200 Eur darbo užmokesčio daliai), o vasario mėn. taikytinas NPD (visam 520 Eur darbo užmokesčiui) sudarytų 142,20 Eur. Vadinasi, išmokant antrą darbo užmokesčio dalį (320 Eur), reikėtų papildomai apmokestinti 57,80 Eur (200 –142,20) pajamų sumą (pritaikyto NPD dalį). Tam, kad neatsirastų būtinumas apmokestinti dar praėjusį mėnesį darbuotojams išmokėtas išmokas, pajamų mokestis gali būti apskaičiuojamas taip: − vasario mėn. darbo užmokesčio pirma dalis (200 Eur), išmokėta vasario 10 d., apmokestinama netaikant vasario mėn. NPD. Pajamų mokestis (30 Eur), taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, sumokamas į biudžetą iki vasario mėn. 15 dienos, − išmokant vasario mėn. darbo užmokesčio antrą dalį, apskaičiuojamas visas vasario mėnesio darbo užmokestis, taikomas 142,20 Eur vasario mėn. NPD, ir nuo antros darbo užmokesčio dalies 177,80 Eur (320 – 142,20) išskaičiuojamas 26,67 Eur pajamų mokestis. Pajamų mokestis sumokamas iki kovo mėn. paskutinės dienos. 2. Mokestį išskaičiuojantis asmuo darbuotojui darbo užmokestį moka dalimis ir nereguliariai: 2016 m. sausio mėnesio darbo užmokesčio pirmąją dalį − 225 Eur išmokėjo 2016 m. sausio 19 d., o antrąją dalį (300 Eur ) – 2016 m. kovo 3 d., vasario mėn. darbo užmokesčio pirmąją dalį (225 Eur) – balandžio 14 d., o antrąją (300 Eur) – gegužės 25 d. Pajamų mokestis apskaičiuojamas ir sumokamas taip: 225 Eur (sausio mėn. pirmoji darbo užmokesčio dalis) - 200 Eur (sausio mėn. NPD) x 15 / 100 = 3,75 Eur. Ši suma turi būti sumokėta iki sausio 31 d., 300 Eur (sausio mėn. antroji darbo užmokesčio dalis) - 200 Eur (kovo mėn. NPD) x 15 / 100 = 15 Eur. Ši suma turi būti sumokėta iki kovo 15 d., 225 Eur (vasario mėn. pirmoji darbo užmokesčio dalis) - 200 Eur (balandžio mėn. NPD) x 0,15 /100 = 3,75 Eur. Ši suma turi būti sumokėta iki balandžio 15 d., 300 Eur (vasario mėn. antroji darbo užmokesčio dalis) - 200 Eur (gegužės mėn. NPD) x 15 / 100 = 15 Eur. Ši suma turi būti sumokėta iki gegužės 31 d. Kovo ir balandžio mėnesių darbo užmokestis (850 Eur) išmokėtas 2016 m. birželio 29 d. Kadangi kovo mėn. ir balandžio mėn. NPD jau buvo pritaikyti išmokant ankstesnių mėnesių darbo užmokesčio dalis, tai tų mėnesių NPD negali būti taikomi. Pajamų mokestis apskaičiuojamas taip: 850 Eur (kovo ir balandžio mėnesių darbo užmokestis) - 30 Eur (birželio mėn. NPD) x 15/100 = 123 Eur. Ši suma sumokama iki birželio mėnesio paskutinės dienos. 2. Kai su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį mokamos dalimis (mokamas avansas) ir paskutinė išmokos dalis neišmokėta per 10 darbo dienų mėnesiui pasibaigus, tai pajamų mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtos išmokos dalies sumos ir sumokėtas į biudžetą iki mėnesio, už kurį mokamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, paskutinės dienos (jeigu išmokos dalis išmokėta po to mėnesio 15 dienos). Pavyzdys. Darbuotojo mėnesio darbo užmokestis (su priedais, priemokomis) − 430 Eur. 2016 m. vasario mėnesio darbo užmokestis mokamas dalimis: pirma dalis (200 Eur) − vasario 20 d., antra dalis (230 Eur) − kovo 17 d. Vasario mėn. NPD (200 Eur) galėtų būti taikomas išmokant vasario 20 d. darbo užmokesčio dalį, nes išmokama suma yra ne didesnė už 2016 m. sausio 1 d. buvusią MMA (350 Eur). Tačiau, kai mėnesio darbo užmokestis yra mokamas dalimis, taikytiną mėnesio NPD sumą lemia visa išmokos, išmokamos už atitinkamą mėnesį, suma. Todėl, jei NPD būtų pritaikytas pirmai darbo užmokesčio daliai, tai, apskaičiuojant darbuotojui išmokėtiną antrą darbo užmokesčio dalį, atsirastų pareiga perskaičiuoti taikytiną NPD, visas vasario mėnesio apmokestinamąsias pajamas ir sumokėtiną pajamų mokestį. Darbuotojui faktiškai išmokama antra darbo užmokesčio dalis turėtų būti sumažinta dėl sumažėjusio taikytino NPD: faktiškai būtų pritaikyta 200 Eur (pirmai darbo užmokesčio daliai − 200 Eur), o vasario mėn. taikytinas NPD (visam 430 Eur darbo užmokesčiui) sudarytų 172,80 Eur. Vadinasi, išmokant antrą darbo užmokesčio dalį, reikėtų papildomai apmokestinti 27,20 Eur (200 – 172,80) pajamų sumą (pritaikyto NPD dalį). Tam, kad neatsirastų būtinumas apmokestinti dar praėjusį mėnesį darbuotojams išmokėtas išmokas, pajamų mokestis gali būti apskaičiuojamas ir taip: − vasario mėn. darbo užmokesčio pirma dalis (200 Eur), išmokėta vasario 20 d., apmokestinama netaikant vasario mėn. NPD. Pajamų mokestis (30 Eur), taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, sumokamas į biudžetą iki vasario mėn. paskutinės dienos, − išmokant vasario mėn. darbo užmokesčio antrą dalį, apskaičiuojamas visas vasario mėnesio darbo užmokestis, taikomas vasario mėn. NPD, ir nuo antros darbo užmokesčio dalies – 57,20 Eur (230 - 172,80) išskaičiuojamas 8,58 Eur (57,20 x 15/100) pajamų mokestis. Pajamų mokestis sumokamas iki kovo mėn. paskutinės dienos. 3. GPMĮ 23 straipsnyje įtvirtinta mokestį išskaičiuojančio asmens mokestinė prievolė, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą apibrėžiama kaip mokesčio įstatymo pagrindu atsiradusi mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. Pajamų mokesčio nuo gyventojams išmokamų išmokų, pagal mokesčio išskaičiavimo tvarką priskiriamų A klasės pajamoms, mokesčio mokėtojas yra mokestį išskaičiuojantis asmuo, todėl jis yra atsakingas už tinkamą mokestinės prievolės įvykdymą. Kai per GPMĮ nustatytą terminą mokestį išskaičiuojantis asmuo neįvykdo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius mokėtiną pajamų mokestį ir delspinigius apskaičiuoja mokestį išskaičiuojančiam asmeniui. Kai mokestį išskaičiuojančio asmens kontrolės veiksmai atliekami už einamąjį mokestinį laikotarpį, pajamų mokestis apskaičiuojamas mokestį išskaičiuojančiam asmeniui. GPMĮ 27 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuolatinio Lietuvos gyventojo, privalančio deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas (įskaitant priskirtas A klasės pajamoms) ir nuo jų apskaičiuotą pajamų mokestį, o pajamų mokesčio skirtumą tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos sumokėti iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos. Kai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, nustatoma, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo neįvykdė mokestinės prievolės, tačiau nuolatinis Lietuvos gyventojas deklaravo metines pajamas ir sumokėjo metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuotą pajamų mokestį, siekiant išvengti dvigubo tų pačių pajamų apmokestinimo, mokestį išskaičiuojančiam asmeniui pajamų mokestis neskaičiuojamas. Kaip išimtis iš taisyklės, kad apmokestinamas mokestį išskaičiuojantis asmuo, per nustatytą terminą neįvykdęs prievolės išskaičiuoti pajamų mokestį nuo A klasės pajamoms priskirtų išmokų, yra atvejai, kai nustatomos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos dėl mokestinės naudos (priešingos teisei) gavimo, taip pat atvejai, kai nėra galimybių pajamų mokestį apskaičiuoti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui (pavyzdžiui, jo bankroto atveju). Konstitucinis Teismas 2003 m. lapkričio 17 d. nutarime pažymėjo: mokesčiai turi būti apskaičiuojami sąžiningai; draudžiama mokesčio įstatymo nustatytą prievolę pažeisti piktnaudžiavimu; esant piktnaudžiavimui, mokesčio administratorius, nustatydamas mokesčio bazę, atkuria iškreiptas ar slepiamas aplinkybes; mokesčių mokėtojas turi konstitucinę pareigą sąžiningai mokėti mokesčius. Teisingumo ir protingumo principai reikalauja, kad nesąžiningas mokesčių mokėtojas neturėtų nepagrįstai gauti mokestinės naudos ir išvengti atsakomybės vien dėl to, kad įstatymu yra nustatyta taisyklė, numatanti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui bendro pobūdžio pareigą išskaičiuoti ir sumokėti už mokesčio mokėtoją pajamų mokestį nuo A klasės pajamų. Konstatavus MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas (sudarytas sandoris, kurio vienintelis tikslas – mokestinės naudos gavimas), GPMĮ 23 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad gyventojų pajamų mokestį nuo A klasei priskirtų pajamų sumoka mokestį išskaičiuojantis asmuo, nėra taikoma. Priešingu atveju būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningo mokesčių mokėjimo principai, kadangi gyventojas, kuriam numatyta pagrindinė mokesčių mokėjimo pareiga, fiktyviai, motyvuodamas vieninteliu tikslu – mokestinės naudos siekiu, perkelia gyventojų pajamų mokesčio mokėjimą kitam subjektui ir taip piktnaudžiauja savo mokestinėmis teisėmis. 4. Delspinigių dydį kiekvienam ketvirčiui įsakymu nustato finansų ministras. 5. Darbdavio ir darbuotojo susitarimu, mokėtinas pajamų mokestis gali būti perskaičiuojamas ir sumokamas į biudžetą iki to paties mokestinio laikotarpio pabaigos. (23 str. 6 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2016-05-25 raštą Nr.(18.18-31-1)-RM-15171) 24 straipsnis. Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos 1. Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas. Komentaras Mokestį išskaičiuojantis asmuo (Lietuvos vienetas, užsienio vienetas, vykdantis veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvoje, nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje, nuolatinis Lietuvos gyventojas), mokestiniu laikotarpiu nuolatiniams ir nenuolatiniams Lietuvos gyventojams pinigais ir / ar natūra išmokėjęs išmokas, pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, šias išmokas, nuo jų išskaičiuotą ir į biudžetą sumokėtą pajamų mokestį privalo deklaruoti, mokesčių administratoriui pateikdamas deklaracijas. (24 str. 1 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2017-01-16 raštą Nr. (18.18-31-1E) RM-1348) 2. Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos yra mėnesinės ir metinės. Mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra ir centrinio mokesčio administratoriaus nustatytais atvejais kiekvienam gyventojui per tą mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos. Metinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra per mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma ir kiekvienam gyventojui per tą mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma, pateikiama už mokestinį laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo mėnesio 15 dienos. (24 str. 2 d. - LR 2003 11 25 įstatymo Nr. IX-1848 redakcija, įsigaliojo nuo 2003 12 12; taikoma deklaruojant 2004 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais išmokėtas išmokas) Komentaras 1. Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu nuolatiniams ir nenuolatiniams Lietuvos gyventojams pinigais ir / ar natūra išmokėjęs A klasės pajamoms priskiriamas išmokas, mokesčių administratoriui privalo pateikti to mokestinio laikotarpio mėnesines ir metinę deklaraciją. 2. Mėnesinė pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracija (žr. šio straipsnio 3 dalies komentaro 1 punktą) mokesčių administratoriui turi būti pateikta, mokestinio laikotarpio ataskaitiniam mėnesiui pasibaigus, iki kito mėnesio 15 dienos. 3. Metinė A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracija (žr. šio straipsnio 3 dalies komentaro 2 punktą) mokesčių administratoriui turi būti pateikta, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kito mokestinio laikotarpio vasario 15 dienos. (24 str. 2 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2017-01-16 raštą Nr. (18.18-31-1E) RM-1348) 3. Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijų formas, deklaracijų užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. Centrinis mokesčio administratorius turi teisę nustatyti pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijoje nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašą, taip pat tam tikrų neapmokestinamųjų pajamų dydį, kurio neviršijus išmokamos sumos nedeklaruojamos pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijoje. (24 str. 3 d. - LR 2008 04 10 įstatymo Nr. X-1485 redakcija, įsigaliojo nuo 2008 04 24) Komentaras 1. Mėnesinė pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 forma (toliau – deklaracijos FR0572 forma), jos priedų FR0572A, FR0572U formos bei jų užpildymo ir pateikimo taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. VA-7 „Dėl Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos formos, jos priedų formų bei jų pildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. VA-78 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. VA-7 „Dėl Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos formos, jos priedų formų bei jų pildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nauja redakcija išdėstyta deklaracijos FR0572 forma ir jos FR0572A, FR0572U priedai (4 versija). Ši, 4-oji, deklaracijos versija mokesčių administratoriui teikiama, deklaruojant 2017 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių ataskaitinį mėnesį gyventojams išmokėtas A klasės apmokestinamąsias išmokas bei tikslinant ar teikiant laiku nepateiktas deklaracijų FR0572 formas už 2016 metus ir ankstesnius mokestinius laikotarpius. 1.1. Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formos, jos FR0572A, FR0572U priedų užpildymo ir pateikimo taisyklių, kuriomis mokestį išskaičiuojantys asmenys turi vadovautis, deklaruodami 2017 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių ataskaitinį mėnesį gyventojams išmokėtas A klasės apmokestinamąsias išmokas, nauja redakcija patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. VA-101 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. VA-7 „Dėl Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos formos, jos priedų formų bei jų pildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“. 1.2. Nuo 2017 m. sausio 1 d. nuolatiniams ir nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos A klasės apmokestinamosios išmokos ir nuo jų išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis deklaracijos FR0572 formoje nurodomas tik bendromis sumomis. Deklaracijos FR0572 forma turi būti užpildoma taip: 1.2.1. deklaracijos FR0572 formos A dalyje (Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios A klasės išmokos) nurodoma bendra per ataskaitinį mėnesį nuolatiniams ir nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų suma (neatėmus taikytų neapmokestinamųjų pajamų dydžių (NPD), papildomų neapmokestinamųjų pajamų dydžių (PNPD), valstybinio socialinio draudimo įmokų, taip pat ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, ir pajamų mokesčio) ir nuo išmokų sumos per ataskaitinį mėnesį išskaičiuota ir / arba mokestį išskaičiuojančio asmens lėšomis sumokėta (toliau – išskaičiuota) pajamų mokesčio suma (atskirai nurodoma mokesčio suma, išskaičiuota nuo iki ataskaitinio mėnesio 15 dienos (imtinai) išmokėtų išmokų, ir mokesčio suma, išskaičiuota nuo po ataskaitinio mėnesio 15 d. iki ataskaitinio mėnesio paskutinės dienos (imtinai) išmokėtų išmokų); 1.2.2. deklaracijos FR0572 formos B dalyje (Kitos A klasės išmokos) nurodoma: – bendra per ataskaitinį mėnesį nuolatiniams ir nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės apmokestinamųjų išmokų suma (išskyrus A klasės išmokų sumas už gyventojų parduotą turtą), neatėmus išskaičiuoto pajamų mokesčio, ir nuo išmokų sumos per ataskaitinį mėnesį išskaičiuota pajamų mokesčio suma (atskirai nurodoma mokesčio suma, išskaičiuota nuo iki ataskaitinio mėnesio 15 dienos (imtinai) išmokėtų išmokų, ir mokesčio suma, išskaičiuota nuo po ataskaitinio mėnesio 15 d. iki ataskaitinio mėnesio paskutinės dienos (imtinai) išmokėtų išmokų) ir – bendra per ataskaitinį mėnesį už parduotą turtą (t. y. už parduotą ne individualios veiklos kilnojamąjį daiktą, kuriam privaloma teisinė registracija ir kuris yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje; už parduotą Lietuvoje esantį nekilnojamąjį daiktą, taip pat už per nuolatinę bazę Lietuvoje, vykdant individualią veiklą, parduotą nenukirstą mišką, apvaliąją medieną ir netauriųjų metalų laužą nenuolatiniams Lietuvos gyventojams ir už parduotą nenukirstą mišką, apvaliąją medieną ir netauriųjų metalų laužą nuolatiniams Lietuvos gyventojams) išmokėtų A klasės apmokestinamųjų išmokų suma (neatėmus pajamų mokesčio) ir nuo išmokų sumos per ataskaitinį mėnesį išskaičiuota pajamų mokesčio suma (atskirai nurodoma mokesčio suma, išskaičiuota nuo iki ataskaitinio mėnesio 15 dienos (imtinai) išmokėtų išmokų, ir mokesčio suma, išskaičiuota nuo po ataskaitinio mėnesio 15 d. iki ataskaitinio mėnesio paskutinės dienos (imtinai) išmokėtų išmokų). Mokestį išskaičiuojantys asmenys, deklaruodami gyventojams nuo 2017 m. sausio 1 d. ataskaitinį mėnesį išmokėtas A klasės apmokestinamąsias išmokas, nebeturi užpildyti deklaracijos FR0572 formos FR0572A priedo „Nuo nuolatinių Lietuvos gyventojų A klasės pajamų apskaičiuoto pajamų mokesčio duomenys“ ir FR0572U priedo ,,Nuo nenuolatinių Lietuvos gyventojų turto pardavimo A klasės pajamų apskaičiuoto pajamų mokesčio duomenys“. 1.3. Nuo 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos vienetai ir veiklą per nuolatines buveines Lietuvoje vykdantys užsienio vienetai, kuriuose pagal darbo sutartis dirba darbuotojai (t. y. vienetai, turintys samdomų darbuotojų), deklaracijų FR0572 formas mokesčių administratoriui privalo pateikti net ir tuo atveju, jeigu per ataskaitinį mėnesį gyventojams neišmoka jokių A klasės apmokestinamųjų išmokų. 1.4. Mokestį išskaičiuojantys asmenys, mokesčių administratoriui teikdami patikslintas deklaracijų FR0572 formas už 2016 metų ir ankstesnių mokestinių laikotarpių ataskaitinius mėnesius, turi užpildyti ne tik deklaracijos FR0572 formos pagrindinį lapą, bet ir jos FR0572A ir FR0572U priedus (t. y. privalo vadovautis Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formos, jos FR0572A, FR0572U priedų užpildymo ir pateikimo taisyklėmis, reglamentavusiomis tikslinamojo mokestinio laikotarpio deklaracijos FR0572 formos ir jos FR0572A, FR0572U priedų užpildymo bei pateikimo tvarką). Deklaracijos FR0572 formos priedai turi būti užpildomi taip: 1.4.1. deklaracijos FR0572 formos FR0572A priede „Nuo nuolatinių Lietuvos gyventojų A klasės pajamų apskaičiuoto pajamų mokesčio duomenys“ nurodomi kiekvienam nuolatiniam Lietuvos gyventojui per 2016 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių ataskaitinį mėnesį išmokėtos A klasės apmokestinamosios išmokos, išskyrus su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas, ir nuo šių išmokų išskaičiuotas pajamų mokestis; 1.4.2. deklaracijos FR0572 formos FR0572U priede ,,Nuo nenuolatinių Lietuvos gyventojų turto pardavimo A klasės pajamų apskaičiuoto pajamų mokesčio duomenys“ nurodomos kiekvienam nenuolatiniam Lietuvos gyventojui per 2016 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių ataskaitinį mėnesį išmokėtos A klasės apmokestinamosios išmokos už parduotą ne individualios veiklos kilnojamąjį daiktą, kuriam privaloma teisinė registracija ir kuris yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, išmokos už parduotą Lietuvoje esantį nekilnojamąjį daiktą, taip pat išmokos už per nuolatinę bazę Lietuvoje, vykdant individualią veiklą, parduotą nenukirstą mišką, apvaliąją medieną ir netauriųjų metalų laužą. 2. Metinė A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 forma (toliau – deklaracijos FR0573 forma), jos priedų FR0573A, FR0573U formos bei jų užpildymo ir pateikimo taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-145 „Dėl Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos FR0573A, FR0573U priedų pildymo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. VA-1 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. VA-145 „Dėl Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos FR0573A, FR0573U priedų pildymo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nauja redakcija išdėstyta deklaracijos FR0573 forma ir jos FR0573A, FR0573U priedai (4 versija), kuri mokesčių administratoriui teikiama, deklaruojant 2017 metais ir tikslinant 2016, 2015 ir 2014 metų deklaracijų FR0573 formų duomenis. Deklaruojant ir tikslinant 2013 metų ir ankstesnių mokestinių laikotarpių deklaracijų FR0573 formų duomenis, naudojama deklaracijos FR0573 formos ir jos FR0573A, FR0573U priedų 3 versija. 2.1. Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos priedų FR0573A, FR0573U formų užpildymo ir teikimo taisyklės, kuriomis mokestį išskaičiuojantys asmenys turi vadovautis, deklaruodami 2017 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais gyventojams išmokėtas A klasės išmokas, nauja redakcija išdėstytos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. VA-145 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. VA-145 „Dėl Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos FR0573A, FR0573U priedų pildymo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“. 2.2. 2017 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių deklaracijos FR0573 formoje ir jos FR0573A, FR0573U prieduose deklaruojami tokie duomenys: 2.2.1. deklaracijos FR0573 formos A dalyje (Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos A klasės išmokos) bendromis sumomis nurodomos mokestiniu laikotarpiu nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos A klasės išmokos ir nuo jų išskaičiuotas bei sumokėtas pajamų mokestis (duomenys perkeliami iš FR0573A priedo); 2.2.2. deklaracijos FR0573 formos U dalyje (Nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos A klasės išmokos) bendromis sumomis nurodomos mokestiniu laikotarpiu nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos A klasės išmokos ir nuo jų išskaičiuotas bei sumokėtas pajamų mokestis (duomenys perkeliami iš FR0573U priedo); 2.2.3. deklaracijos FR0573 formos FR0573A priede „Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos A klasės išmokos, nuo jų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis“ nurodomos kiekvienam nuolatiniam Lietuvos gyventojui per mokestinį laikotarpį išmokėtos apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms A klasės pajamoms priskiriamos išmokos, išskyrus išmokas, nurodytas Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų A klasės išmokų sąraše. Taip pat šiame priede deklaruojamas nuo nurodytų išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei nurodytoms su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms mokestiniu laikotarpiu faktiškai pritaikyta metinė NPD ir metinė PNPD suma; 2.2.4. deklaracijos FR0573 formos FR0573U priede „Nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos A klasės išmokos, nuo jų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis“ nurodomos kiekvienam nenuolatiniam Lietuvos gyventojui per mokestinį laikotarpį išmokėtos A klasės išmokos, kurios pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (toliau – GPMĮ) yra nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas, taip pat neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos išmokos (išskyrus išmokas, nurodytas Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų A klasės išmokų sąraše) bei išmokos, kurios pagal GPMĮ nėra laikomos nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektu. Be to, šiame priede deklaruojamas nuo nurodytų išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis. 2.2.5. Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos priedų FR0573A, FR0573U formų užpildymo ir teikimo taisyklių 1 priede pateiktame Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų A klasės išmokų sąraše, kurio I dalyje nurodytos ne didesnės už nustatytą dydį nedeklaruojamos neapmokestinamosios išmokos, II dalyje – bet kokio dydžio nedeklaruojamos neapmokestinamosios išmokos, nustatytų išmokų deklaracijos FR0573 formoje ir jos FR0573A, FR0573U prieduose neprivaloma deklaruoti. 2.3. Mokestį išskaičiuojantys asmenys, mokesčių administratoriui teikdami patikslintas deklaracijų FR0573 formas už 2016 metus ir ankstesnius mokestinius laikotarpius, turi vadovautis Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos priedų FR0573A, FR0573U formų užpildymo ir teikimo taisyklėmis, reglamentavusiomis tikslinamojo mokestinio laikotarpio deklaracijos FR0573 formos ir jos FR0573A, FR0573U priedų užpildymo bei pateikimo tvarką. (24 str. 3 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2017-01-16 raštą Nr. (18.18-31-1E) RM-1348) 25 straipsnis. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaravimo, apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka 1. Pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, šio Įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo. Komentaras 1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms (žr. GPMĮ 22 str. komentarą), pajamų mokestį deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats arba per įstatymų nustatyta tvarka įgaliotą asmenį. 2. Pajamų mokestis nuo per mokestinį laikotarpį gautų pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, deklaruojamas, apskaičiuojamas ir sumokamas šio Įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka. Komentaras 1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas B klasės pajamoms, ir pajamų mokestį nuo šių pajamų deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d., pateikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją (žr. GPMĮ 27 straipsnio komentarą). Vadinasi, nuolatinis Lietuvos gyventojas, mokestiniu laikotarpiu gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, jų tą patį mokestinį laikotarpį (kuriais pajamos gautos) deklaruoti, nuo jų apskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį neprivalo. Tačiau, jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas pageidauja, mokestiniu laikotarpiu jis gali apskaičiuoti pagal GPMĮ nuostatas nuo tokių pajamų priklausančią mokėti pajamų mokesčio sumą ir ją arba jos dalį sumokėti dar tą patį mokestinį laikotarpį, tuo metu neteikdamas jokios deklaracijos. Pajamų mokesčio deklaracija, kaip tai nustatyta GPMĮ 27 straipsnyje, turi būti pateikiama iki kito mokestinio laikotarpio gegužės 1 dienos. Pavyzdys. Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2015 metais gegužės mėnesį pardavė žemės sklypą (įsigytą 2013 m.) ir gavo 25 000 Eur pajamų už šio nekilnojamojo daikto pardavimą. Sklypo įsigijimo kaina (perskaičiuota pagal neatšaukiamai nustatytą lito ir euro perskaičiavimo santykį) – 20 000 Eur. Nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos pajamos už nekilnojamųjų daiktų pardavimą ar kitokį perleidimą juridinio asmens ar gyventojo nuosavybėn pagal pajamų mokesčio sumokėjimo tvarką yra priskiriamos B klasės pajamoms. Vadinasi, pagal GPMĮ 25 straipsnio nuostatas, 2015 m. mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, gyventojas privalo pajamų mokestį nuo nekilnojamojo daikto pardavimo pajamų deklaruoti, apskaičiuoti ir sumokėti iki 2016 m. gegužės 1 d., pateikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Gyventojas nusprendė mokėtiną, taikant 15 procentų mokesčio tarifą, 750 Eur (25 000 – 20 000; 5 000 x 15 / 100) pajamų mokestį sumokėti, nelaukdamas 2015 m. pabaigos. Mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, gyventojas iki 2016 m. gegužės 1 d. pateikia metinę pajamų mokesčio deklaraciją, kurioje deklaruojamos visos per 2015 m. mokestinį laikotarpį gautos pajamos, apskaičiuotas mokėtinas, išskaičiuotas, taip pat sumokėtas pajamų mokestis. 2015 m. mokestiniu laikotarpiu gyventojo sumokėta pajamų mokesčio 750 Eur suma deklaruojama ir įskaitoma kaip sumokėta mokesčio suma. (25 str. 2 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-06-11 raštą Nr.(32.42-31-1)-RM-1334) 26 straipsnis. Fiksuoto pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, sumokėjimas ir verslo liudijimo išdavimo tvarka Fiksuoto dydžio pajamų mokestis sumokamas į biudžetą prieš išduodant verslo liudijimą. Verslo liudijimo išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Komentaras 1. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimo ir verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklės nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 patvirtintoje Verslo liudijimų išdavimo gyventojams tvarkoje (toliau – Tvarka, (Žin., 2002, Nr. 1124992), kuri įsigalioja nuo 2003-01-01. 2. Gyventojai, pageidaujantys verstis individualia veikla pagal verslo liudijimą, savo nuolatinės gyvenamosios vietos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriui (toliau –AVMI) pateikia prašymą, jame nurodo veiklos, kuria norima verstis, rūšį, duomenis, nuo kurių priklauso pajamų mokesčio dydis, taip pat pateikia kitus dokumentus, nurodytus Tvarkoje. Atkreipiame dėmesį į tai, kad gyventojui, pageidaujančiam verstis kokios nors rūšies individualia veikla, GPMĮ nenumatyta prievolė įsigyti tos veiklos verslo liudijimą. Pajamų mokesčio dydį apskaičiuoja AVMI, atsižvelgdama į prašyme išduoti verslo liudijimą nurodytus duomenis ir dokumentus, patvirtinančius teisę į savivaldybių tarybų nustatytą mažesnį fiksuotą pajamų mokestį. Mokėtinas pajamų mokestis apskaičiuojamas proporcingai išduodamo verslo liudijimo galiojimo laikui. Jeigu prekybos verslo liudijimas išduodamas kelioms dienoms, nustatytas metų pajamų mokestis dalijamas iš tų metų kalendorinių dienų skaičiaus ir gauta suma dauginama iš prekiauti pageidaujamų dienų skaičiaus. Apskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokamas į atitinkamos AVMI biudžeto surenkamąją sąskaitą prieš išduodant verslo liudijimą. Atkreipiame dėmesį į tai, kad GPMĮ nenumatyta prievolė mokėti papildomą pajamų mokestį, jei gyventojas, turintis verslo liudijimą, gauna daugiau negu 100 000 Lt pajamų iš veiklos, kuria verstis išduotas verslo liudijimas. 3. Jeigu verslo liudijimas išduotas ilgesniam negu vieno mėnesio laikotarpiui ir pasikeitė duomenys, pagal kuriuos buvo apskaičiuotas pajamų mokestis, gyventojas per 10 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo dienos privalo apie tai pranešti AVMI. Jeigu dėl duomenų pasikeitimo susidaro mokesčio permoka, ji grąžinama arba įskaitoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 61-1525) nustatyta tvarka. Papildomai mokėtina arba grąžintina pajamų mokesčio suma skaičiuojama nuo kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įvyko pasikeitimas, pirmosios dienos. Pavyzdys. Gyventojas, III grupės invalidas teikia elektrinių buities reikmenų taisymo paslaugas ir yra 4 mėnesiams (kovo – birželio) įsigijęs verslo liudijimą. Šiai veiklos rūšiai savivaldybė yra nustačiusi metinį 1200 Lt pajamų mokestį arba mėnesinį 100 Lt mokestį. I, II ir III grupės invalidams savivaldybė pajamų mokestį per pusę sumažino: nustatė 600 Lt metinį arba 50 Lt mėnesinį. Įsigydamas verslo liudijimą, gyventojas sumokėjo 200 Lt pajamų mokesčio (50 x 4). Medicininė komisija balandžio 12 d. panaikino minėto gyventojo invalidumą, todėl gyventojas iki balandžio 22 d. privalėjo apie tai pranešti AVMI ir iki verslo liudijimo galiojimo pabaigos (skaičiuojant nuo gegužės 1 dienos) sumokėti papildomą pajamų mokestį: (100 - 50) x 2 = 100 Lt. Tokia pat tvarka apskaičiuojama ir grąžintina pajamų mokesčio suma. 4. Pajamų mokestis taip pat grąžinamas arba įskaitomas, kai verslo liudijime įrašytos rūšies veikla nutrūksta ir ja nesiverčiama iki išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpio pabaigos gyventojui susirgus, išvykus nuolat gyventi į užsienį, mirus arba kitais išimtinais atvejais AVMI vedėjo sprendimu. Mirties atveju pajamų mokestis grąžinamas paveldėtojams arba įskaitomas palikėjo mokestinei nepriemokai padengti. Šiuo atveju grąžinama arba įskaitoma pajamų mokesčio suma skaičiuojama už laikotarpį nuo palikimo atsiradimo momento iki išduoto verslo liudijimo galiojimo pabaigos. Ligos atveju, pateikus ligos faktą pagrindžiančius dokumentus, grąžinama arba įskaitoma pajamų mokesčio suma skaičiuojama nuo ligos pradžios iki išduoto verslo liudijimo galiojimo pabaigos. Kitais atvejais grąžinama arba įskaitoma pajamų mokesčio suma skaičiuojama už laikotarpį nuo rašytinio prašymo grąžinti arba įskaityti pajamų mokestį AVMI gavimo dienos iki išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpio pabaigos. Pavyzdys. Gyventojas buvo įsigijęs kurios nors veiklos verslo liudijimą sausio – kovo mėnesiams ir sumokėjo 300 Lt pajamų mokestį. (1200 : 12) x 3 = 300 Lt, kur: 1200 – metinis pajamų mokestis, 12 – metų mėnesių skaičius, 3 – verslo liudijimo galiojimo laikas (mėnesiais). Vasario 20 d. gyventojas nusprendė išvykti į užsienį ir veiklą nutraukė. Vasario 25 d. apie veiklos nutraukimą raštiškai pranešė AVMI. Grąžintina pajamų mokesčio suma apskaičiuojama taip: (1200 : 365) x 35 = 115 Lt, kur: 365 – metų dienų skaičius, 35 – dienų skaičius nuo prašymo grąžinti pajamų mokestį įteikimo dienos iki verslo liudijimo galiojimo laikotarpio pabaigos. Jeigu verslo liudijime yra įrašyti šeimos nariai, tai grąžintina arba įskaitytina pajamų mokesčio suma skaičiuojama nuo išduoto verslo liudijimo grąžinimo AVMI dienos iki verslo liudijimo galiojimo laikotarpio pabaigos. 5. Verslo liudijimai išduodami pageidaujamo mėnesių skaičiaus, bet ne didesnio kaip kalendorinių metų ir ne mažesnio kaip vieno mėnesio (jeigu veiklos mėnuo nesutampa su kalendoriniu mėnesiu, - ne mažiau kaip 30 dienų), išskyrus prekybos verslo liudijimus. Prekybos verslo liudijimai gali būti išduodami bet kurio pageidaujamo kalendorinių metų laikotarpio, tai yra gyventojas gali įsigyti vieną, kelias dienas ar ilgesnį laikotarpį galiojantį verslo liudijimą. Kiekvienos veiklos rūšies verslo liudijimai išduodami atskirai. 6. Gyventojo pagal verslo liudijimą vykdomoje individualioje veikloje gali dalyvauti ir tokie į verslo liudijimą įrašyti asmenys: sutuoktinis, tėvas, motina, vaikas nuo 14 metų, globojamasis, globėjas (rūpintojas), tačiau šios veiklos pajamas turi deklaruoti verslo liudijimą įsigijęs gyventojas. 7. Verslo liudijimai neišduodami, jeigu gyventojas AVMI nepateikia visų Tvarkoje nurodytų dokumentų, arba jeigu jis yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. 8. Gyventojo pageidavimu verslo liudijimas, išduotas trumpesniam negu kalendorinių metų laikotarpiui, sumokėjus papildomą pajamų mokestį, gali būti pratęstas. Jeigu verslo liudijimas prarandamas, AVMI gali būti pateiktas prašymas išduoti verslo liudijimo dublikatą. 9. Gyventojas, įsigydamas verslo liudijimą, privalo įsigyti buhalterinei apskaitai tvarkyti reikalingų prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų knygelę. 10. Verslo liudijimus įsigiję gyventojai buhalterinę apskaitą turi tvarkyti vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. 1976 ,,Dėl gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 120-5408) ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 415 ,,Dėl gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo formos ir jo pildymo tvarkos tvirtinimo“ nuostatomis. 11. Prekybos verslo liudijimus įsigiję gyventojai prekybos vietoje, o įsigiję gamybos verslo liudijimus, - gamybos vietoje privalo turėti verslo liudijimus ir tokius prekių, medžiagų arba žaliavų įsigijimo dokumentus: Privalomo turėti dokumento pavadinimas Kai prekės, medžiagos arba žaliavos įsigytos: sąskaita faktūra arba PVM sąskaita faktūra prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitas, sąskaita faktūra arba PVM sąskaita faktūra dokumentas, kuriuo įformintas prekių, medžiagų arba žaliavų tiekimas ir iš kurio galima nustatyti ūkinės operacijos turinį importo deklaracija, kuria įformintas prekių, medžiagų arba žaliavų importas į Europos Bendrijų muitų teritoriją prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito pirmasis egzempliorius arba PVM sąskaita faktūra iš Lietuvos juridinių asmenų arba užsienio apmokestinamojo vieneto, vykdančio veiklą per nuolatinę buveinę iš gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (Žin., 2002, Nr. 73-3085) Europos Sąjungos valstybėse ne Europos Bendrijų muitų teritorijoje iš gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus verstis prekyba; kai iš verslo liudijimus įsigijusių gyventojų perkama jų pagaminta produkcija; kai žemės ūkio produkcija perkama iš gyventojų (ne PVM mokėtojų), kurie patys ją išaugino, arba kai iš gyventojų (ne PVM mokėtojų ir neįsigijusių verslo liudijimų) perkami asmeninės nuosavybės teise priklausantys daiktai Be to, galioja individualios (personalios) įmonės vardu išrašyti prekių įsigijimo dokumentai, kai verslo liudijimą įsigijęs gyventojas savo veikloje naudoja ar prekiauja: - savo likviduotos individualios įmonės medžiagomis, žaliavomis, prekėmis; - savo individualios įmonės, įgijusios likviduojamos įmonės statusą, medžiagomis, žaliavomis, prekėmis. Tokiu atveju šios medžiagos, žaliavos, prekės turi būti paimtos iš įmonės veiklos ir toks paėmimas turi būti įformintas atitinkamu dokumentu (aktu ir pan.). Sutuoktiniai, įsigiję atskirus prekybos verslo liudijimus, toje pačioje prekyvietėje gali prekiauti prekėmis, turėdami vieno iš jų vardu išrašytus prekių įsigijimo dokumentus ir notariškai patvirtintą santuokos liudijimo nuorašą. Prekių, medžiagų arba žaliavų įsigijimą patvirtinantys dokumentai turi turėti juridinę galią, t. y. juose turi būti nurodyti visi privalomi rekvizitai. Sąskaitos faktūros, PVM sąskaitos faktūros turi būti saugomos 5 metus, o kiti dokumentai – 2 metus. Verslo liudijimus įsigiję gyventojai šiuos dokumentus turi saugoti patys arba Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka perduoti juos saugoti AVMI.“ (pakeista pagal VMI prie FM 2004-08-03 raštą Nr. ((18.19 - 25 -2)-R-7866) 12. Gyventojai, įsigiję garso ir vaizdo kūrinių ir (arba) fonogramų bet kokiose laikmenose platinimo (nuomos ir (arba) prekybos) verslo liudijimus, veiklos vietoje privalo turėti su garso ir vaizdo kūrinių prodiuseriais ir fonogramų gamintojais arba jų teisių perėmėjais sudarytas autorines licencines sutartis, suteikiančias teisę Lietuvos Respublikos teritorijoje platinti garso ir vaizdo kūrinius ir (arba) fonogramas bet kokiose laikmenose (nuomoti juos ir (arba) jais prekiauti). 13. Gyventojai, įsigiję kurios nors veiklos rūšies verslo liudijimus, privalo laikytis teisės aktuose nustatytų tos veiklos vykdymo reikalavimų. 14. Verslo liudijimus įsigijusiems gyventojams, nesilaikantiems Tvarkoje nustatytų reikalavimų (prekybos ar gamybos vietoje neturintiems prekių, medžiagų ar žaliavų įsigijimo dokumentų, neišrašantiems prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų, sąskaitų faktūrų, PVM sąskaitų faktūrų, neteisingai tvarkantiems buhalterinę apskaitą, taikoma administracinė atsakomybė, numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekse. 15. Plačiau apie verslo liudijimų išdavimo tvarką paaiškinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patvirtintoje Atmintinėje gyventojams, pageidaujantiems įsigyti kurios nors veiklos rūšies verslo liudijimus. Šią atmintinę galima rasti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos interneto puslapyje www.vmi.lt (26 str. komentaas - pagal VMI prie FM 2002-12-31 raštą Nr. 08-3-09-11813) 27 straipsnis. Pajamų mokesčio nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų apskaičiavimas, deklaravimas, sumokėjimas, permokos grąžinimas ir metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimas 1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. (pakeista pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymą (Žin., 2008, Nr. 149-6033), įsigaliojo nuo 2008 m. gruodžio 30 d., taikoma nuo 2009 m. sausio 1d.) Komentaras (nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) 1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskirtų A klasės pajamoms ir B klasės pajamoms, privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Pajamų priskyrimas klasėms pagal mokesčio sumokėjimo tvarką nustatytas GPMĮ 22 straipsnyje (žr. GPMĮ 22 straipsnio komentarą). 2. Metinę pajamų mokesčio deklaraciją mokesčių administratoriui pateikti privalo ir tie nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie per mokestinį laikotarpį gavo tik B klasės pajamų. 3. Metinė pajamų mokesčio deklaracija turi būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kitų kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, kurį pajamos buvo gautos, gegužės 1 dienos, išskyrus šiuos atvejus: 3.1. pagal GPMĮ 28 straipsnio nuostatas fizinis asmuo, tapęs nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal GPMĮ 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, tų kalendorinių metų, kuriais jis atvyko į Lietuvą, deklaraciją privalo pateikti iki kitų po atvykimo metų gruodžio 31 dienos; 3.2. pagal GPMĮ 29 straipsnio nuostatas galutinai išvykstantis iš Lietuvos nuolatinis Lietuvos gyventojas metinę pajamų mokesčio deklaraciją (kurioje turi būti deklaruojamos pajamos, gautos nuo mokestinio laikotarpio pradžios iki išvykimo dienos) pateikti privalo iki išvykimo iš Lietuvos dienos. Be to, fizinis asmuo, kuris buvo laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju ne mažiau kaip tris vienas paskui kitą einančius prieš tai buvusius mokestinius laikotarpius, o galutinio išvykimo iš Lietuvos mokestinį laikotarpį Lietuvoje išbuvo 183 dienas ar daugiau (t.y. išvyko liepos 2 dieną, jeigu kalendoriniai metai buvo nekeliamieji, ar liepos 1 dieną, jeigu kalendoriniai metai buvo keliamieji, arba po šios datos), privalo pateikti ir metinę pajamų mokesčio deklaraciją už visą mokestinį laikotarpį, kuriuo jis galutinai išvyko iš Lietuvos. Metinė deklaracija turi būti pateikta iki kitų po galutinio išvykimo iš Lietuvos mokestinio laikotarpio einančių kalendorinių metų gegužės 1 d. 4. Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje privaloma deklaruoti: 4.1. visas per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, išskyrus nedeklaruojamas neapmokestinamąsias pajamas. Kokios neapmokestinamosios pajamos gali būti nedeklaruojamos metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje, nustatoma Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu tvirtinamose atitinkamo mokestinio laikotarpio metinės pajamų mokesčio deklaracijos užpildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklėse (žr. šio straipsnio 4 dalies komentarą); 4.2. nuo deklaruotų pajamų apskaičiuotą mokėtiną, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį. 5. Kai nuolatinis Lietuvos gyventojas gauna pajamų už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą (nekilnojamąjį daiktą ar kilnojamąjį daiktą), arba pajamų iš tokio turto, tai, atsižvelgus į Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto teisinį režimą, laikoma, kad pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių. Todėl tuo atveju, kai atsiranda prievolė GPMĮ nustatyta tvarka deklaruoti šias pajamas, jos turi būti deklaruojamos abiejų sutuoktinių, pateikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Pavyzdžiai: 1. Gyventojui sutuoktiniai pardavė bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą (pagal Civilinio kodekso nuostatas laikomą nekilnojamuoju daiktu). Pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių, jos priskiriamos B klasei, todėl deklaraciją pateikti privalo abu sutuoktiniai. Kiekvienas iš sutuoktinių turi pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, joje nurodydamas po ½ gautų pajamų sumos, jei jų vedybų sutartimi nenustatyta kitaip. 2. Pagal bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto nuomos sutartį, sudarytą tarp gyventojų (nuomininkų) ir vieno iš sutuoktinių (nuomotojo), pastarajam išmokėta išmoka. Pajamų gavėjais laikomi abu sutuoktiniai, nesvarbu, kad sutartyje nuomotoju yra įvardytas tik vienas iš jų. Kiekvienas iš sutuoktinių turi pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, joje nurodydamas po ½ gautų pajamų sumos, jei jų vedybų sutartimi nenustatyta kitaip. 3. Sutuoktiniai pardavė finansines priemones (akcijas), įsigytas santuokos metu. Pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių, jos priskiriamos B klasei, todėl deklaracijas pateikti privalo abu sutuoktiniai. Kiekvienas iš sutuoktinių turi pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, joje nurodydamas po ½ gautų pajamų sumos, jei jų vedybų sutartimi nenustatyta kitaip. 4. Gautus dividendus ir kitas pajamas iš paskirstytojo pelno turi deklaruoti vieneto dalyvis (akcininkas, neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvis ar mažosios bendrijos narys), nes pagal GPMĮ 12 straipsnį šios pajamos yra laikomos vieneto dalyvio pajamomis. (27 str. 1 d. komentaro 5 p. pavyzdžiai - pagal VMI prie FM 2015-04-22 raštą Nr.(34.42-31-1)RM-7787) 6. Metinę pajamų mokesčio deklaraciją kartu su jos atitinkamais priedais užpildyti ir pateikti gali pats nuolatinis Lietuvos gyventojas ar įstatymų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo. 7. Kai užpildyti ir pateikti deklaraciją yra įgaliotas kitas asmuo, įstatymų nustatyta tvarka išduotas įgaliojimas pridedamas prie deklaracijos. 8. Nepilnamečių vaikų deklaraciją užpildyti ir pateikti privalo vienas iš tėvų (įtėvių), globotinių ar rūpintinių – vienas iš globėjų ar rūpintojų. 9. Metinė pajamų mokesčio deklaracija kartu su tinkamai užpildytais jos priedais pateikiama per VMI prie FM elektroninio deklaravimo sistemą (http://deklaravimas.vmi.lt) arba gali būti pristatyta į bet kurią apskrities valstybinę mokesčių inspekciją. Metinė pajamų mokesčio deklaracija pateikiama Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. VA-135 ,,Dėl mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo“ nustatytais būdais. (27 str. 1 d. komentaro 9 p. - pagal VMI prie FM 2015-04-22 raštą Nr.(34.42-31-1)-RM-7787) 2. Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, metinės pajamų mokesčio deklaracijos turi teisę neteikti nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris: 1) nepageidauja pasinaudoti teise iš pajamų atimti jam pagal šio Įstatymo 20 straipsnio nuostatas priklausantį MPNPD ir (arba) šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas išlaidas ir 2) per atitinkamą mokestinį laikotarpį gavo tik A klasei priskiriamų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir kuriam pritaikytas NPD neturi būti perskaičiuotas šio Įstatymo 20 straipsnio nustatyta tvarka. Toks gyventojas turi teisę neteikti metinės pajamų mokesčio deklaracijos ir tais atvejais, kai gauna šio punkto pirmajame sakinyje nenurodytų pajamų, jeigu šios pajamos įtrauktos į centrinio mokesčio administratoriaus nustatytą neapmokestinamųjų pajamų, kurių gavus deklaracija gali būti neteikiama, sąrašą. (pakeista pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymą (Žin., 2008, Nr. 149-6033), įsigaliojo nuo 2008 m. gruodžio 30 d., taikoma nuo 2009 m. sausio 1d.) Komentaras (nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) 1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas turi pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, jeigu jis mokestiniu laikotarpiu gavo: 1.1. B klasei priskiriamų pajamų (žr. GPMĮ 22 straipsnio komentarą), išskyrus atvejus, kai gautos pajamos yra įtrauktos į Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašą, 1.2. A klasei priskiriamų su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (žr. GPMĮ 22 straipsnio komentarą), kai tokių pajamų gavimo vietoje pritaikytas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) turi būti perskaičiuotas GPMĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarka arba kai gyventojas pageidauja pasinaudoti teise atimti iš šių pajamų metinį NPD (žr. GPMĮ 20 straipsnio komentarą), 1.3. gavo A ir/ar B klasei priskiriamų apmokestinamųjų pajamų, ir gyventojas pageidauja pasinaudoti teise atimti iš pajamų metinį papildomą NPD (žr. GPMĮ 20 straipsnio komentarą) ir/ar patirtas GPMĮ 21 straipsnyje nurodytas išlaidas (žr. GPMĮ 21 straipsnio komentarą). Pavyzdžiai: 1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas per mokestinį laikotarpį gavo tik su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų iš užsienio vieneto. Kadangi šios pajamos pagal mokesčio sumokėjimo tvarką yra priskiriamos B klasei, metinę pajamų mokesčio deklaraciją privaloma pateikti. 2. Nuolatinis Lietuvos gyventojas per mokestinį laikotarpį iš Lietuvos įmonės gavo 8 280 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų, kurioms pritaikytas 744 Eur NPD (po 62 Eur į mėnesį). Gyventojas tą mokestinį laikotarpį gavo dar ir 1 500 Eur dividendų, t.y. apmokestinamųjų pajamų, dėl kurių gavimo taikytinas MNPD turi būti perskaičiuojamas GPMĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarka. Gyventojo metinės pajamos yra 9 780 Eur, todėl jam taikytinas MNPD yra 354 Eur, t. y. mažesnis už įmonėje pritaikytą NPD sumą. Kadangi MNPD turi būti perskaičiuotas, gyventojas privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti pajamų mokestį dėl mokestiniu laikotarpiu pritaikyto per didelio NPD. 3. Nuolatinis Lietuvos gyventojas per mokestinį laikotarpį gavo tik su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų iš Lietuvos vieneto. Per 2015 m. mokestinį laikotarpį darbdavys jam išmokėjo darbo užmokestį (po 600 Eur, kas mėnesį) tik už dešimt to mokestinio laikotarpio mėnesių, todėl pritaikė 10 mėnesių NPD (po 85,40 Eur). Kadangi gyventojas turi teisę susimažinti 2015 m. apmokestinamąsias pajamas visu MNPD, apskaičiuotu GPMĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarka, šiuo atveju 1336,80 Eur (1 992-0,26* (6 000 - 3 480), jis turi pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, jeigu pageidauja pasinaudoti visu jam taikytinu MNPD. (27 str. 2 d. komentaro 1 p. 2, 3 pavyzdžiai - pagal VMI prie FM 2015-04-22 raštą Nr.(34.42-31-1)RM-7787) 4. Nuolatinis Lietuvos gyventojas per mokestinį laikotarpį gavo A klasei priskirtų kūrybos pajamų (autorinius atlyginimus) iš Lietuvos vienetų. Kadangi šis gyventojas augina du vaikus ir pageidauja pasinaudoti teise susimažinti apmokestinamąsias pajamas MPNPD, jis turi pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją. 5. Nuolatinis Lietuvos gyventojas per mokestinį laikotarpį gavo tik darbo užmokestį, NPD ir PNPD jam taikyti mokestiniu laikotarpiu. Šis gyventojas pageidauja susimažinti su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas patirtomis gyvybės draudimo įmokomis. Tokiu atveju gyventojas turi pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją. 6. Nuolatinis Lietuvos gyventojas per mokestinį laikotarpį gavo turto nuomos pajamų iš Lietuvos vieneto ir neapmokestinamosioms pajamoms priskirtą pensiją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Kadangi šis gyventojas pageidauja susimažinti apmokestinamąsias pajamas sumokėtomis sumomis už sūnaus studijas Vilniaus universitete, jis teikia metinę pajamų mokesčio deklaraciją. 3. Gyventojas, kuris mokestiniu laikotarpiu buvo įsigijęs verslo liudijimą ar įregistravęs individualią veiklą, privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją net tuo atveju, kai individualios veiklos pajamų negavo. Gyventojas, kuriam atsiranda prievolė deklaruoti turimą turtą Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus gyventoją, pageidaujantį gauti piniginę socialinę paramą ar paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, taip pat išskyrus atskaitinę gyventojo turto deklaraciją teikiančius Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 22 punkte nurodytus asmenis, privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją nepaisydamas šio straipsnio 2 dalyje nustatytų išimčių. Gyventojas, kuriam atsiranda prievolė deklaruoti turimą turtą Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, po kalendorinių metų, už kuriuos teikiama gyventojo turto deklaracija, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį laikydamasis gyventojo turto deklaracijos pateikimo terminų. (pakeista pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymą (2014 m. spalio 9 d. įstatymas Nr. XII-1217), taikoma nuo 2015 m. sausio 1 d.) Komentaras 1. Gyventojams, kurie mokestiniu laikotarpiu buvo įsigiję verslo liudijimus ar įregistravę individualią veiklą, prievolė pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją atsiranda, neatsižvelgiant į tai, ar jie tą mokestinį laikotarpį gavo pajamų iš individualios veiklos, ar ne. Pajamos iš žemės ūkio veiklos taip pat yra priskiriamos individualiai veiklai, todėl žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, įregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais arba privalantys jais registruotis, privalo pateikti deklaraciją. Išimtys taikomos tiems žemės ūkio veiklą vykdantiems gyventojams, kurių iš šios veiklos gautos pajamos yra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu tokios pajamos (visos) arba neviršijančios tam tikrą dydį yra įtrauktos į centrinio mokesčių administratoriaus patvirtintą Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašą (žr. šio straipsnio 4 dalies komentarą). Pavyzdys. 1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2015 m. mokestiniu laikotarpiu vykdė individualią veiklą pagal įsigytą verslo liudijimą, tačiau pajamų iš šios veiklos 2015 m. negavo (atsiskaitymas už suteiktas paslaugas numatytas tik 2016 m.). Gyventojas turi pateikti 2015 m. mokestinio laikotarpio metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Deklaracijos priedo, skirto deklaruoti individualios veiklos pajamas, atitinkamame laukelyje kaip gautos pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimą tokiais atvejais įrašomas nulis. 2. Pareiga deklaruoti pajamas nustatyta gyventojams, privalantiems deklaruoti turtą pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymą Nr. I-1338 (toliau – Gyventojų turto deklaravimo įstatymas), išskyrus gyventojus, pageidaujančius gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti arba piniginę socialinę paramą, taip pat gyventojus, kurie privalo pateikti atskaitinę turto deklaraciją. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2, 3, 5, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 7-1 straipsniu įstatymą, prievolė pateikti atskaitinę turto deklaraciją nustatyta ir 18 metų sulaukusiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams bei to paties amžiaus ir vyresniems asmenims, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgijusiems teisę nuolat gyventi Lietuvoje, jeigu jie yra įgiję šiame įstatyme nurodytą deklaruotiną turtą. Pavyzdžiai: 1. Metinę pajamų mokesčio deklaraciją pateikti privalo: - valstybės politikai ir kandidatai į valstybės politikus bei jų šeimų nariai, - Europos Parlamento nariai, išrinkti nuo Lietuvos Respublikos (toliau – Europos Parlamento nariai), ir kandidatai į Europos Parlamento narius bei jų šeimų nariai, - valstybės tarnautojai bei jų šeimų nariai, - antstoliai ir notarai bei jų šeimų nariai, - Lietuvos Respublikos teismų pirmininkai, teismų pirmininkų pavaduotojai, teismų skyrių pirmininkai, teisėjai bei jų šeimų nariai, - Seimo kontrolieriai, valstybės kontrolierius, valstybės kontrolieriaus pavaduotojai, lygių galimybių kontrolierius, vaiko teisių apsaugos kontrolierius bei jų šeimų nariai, - prokurorai bei jų šeimų nariai, - Lietuvos banko valdybos nariai bei jų šeimų nariai, - valstybinių aukštųjų mokyklų vadovai bei jų šeimų nariai. 2. Metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikti neprivalo: - piniginę socialinę paramą gauti pageidaujantieji gyventojai, nustatyta tvarka deklaruojantys turtą, - gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, - nuolatiniai Lietuvos gyventojai, nuo 2004 ir vėlesnių metų sulaukę 18 metų, taip pat 18 metų sulaukę ir vyresni asmenys, nuo 2004 ir vėlesnių metų įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje, turintys deklaruotiną turtą. 3. Prievolė deklaruoti turtą pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą yra nustatyta tik tiems 2 straipsnio 1 dalies 1-23 ir 29-36 punktuose nurodytas pareigas ėjusiems gyventojams, kurie yra laikomi nuolatiniais Lietuvos gyventojais. Šių gyventojų šeimų nariai, taip pat piniginę socialinę paramą ar paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gauti pageidaujančių gyventojų šeimų nariai, asmenų, aukojančių savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, politinės partijos narių, kurių nario mokestis per kalendorinius metus viršija 360 eurų, šeimų nariai deklaruoti turtą privalo tuo atveju, jeigu jie yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Nuolatiniu Lietuvos gyventoju laikomas asmuo, atitinkantis GPMĮ 4 straipsnyje (žr. GPMĮ 4 straipsnio komentarą) nustatytus nuolatinio Lietuvos gyventojo kriterijus. 18 metų sulaukusių ir vyresnių asmenų, pagal įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgijusių teisę nuolat gyventi Lietuvoje ir turinčių deklaruotino turto, šeimų nariams, taip pat kandidatų į Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5-23 ir 29-35 punktuose nurodytas pareigas šeimų nariams pareiga deklaruoti turtą iš viso nėra nustatyta. 4. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 77 straipsnį mokesčių administratoriui yra suteikta teisė atleisti mokesčių mokėtoją nuo prievolės pateikti mokesčių deklaraciją ar kitus dokumentus tais atvejais, kai reikalinga informacija gaunama iš trečiųjų šaltinių ar kitais atvejais. Todėl metinės pajamų mokesčio deklaracijos nereikia teikti gyventojams, nepaminėtiems komentuojamo straipsnio 3 dalyje, kai tai yra nustatyta atitinkamame Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teisės akte. Pavyzdys. Savarankiškam politinės kampanijos dalyviui aukojantis gyventojas, politinės partijos narys, kurio politinės partijos nario mokestis per kalendorinius metus viršija 360 eurų, ir jo šeimos nariai visas ataskaitiniais metais gautas pajamas deklaravo Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje (FR0001 formoje). Jeigu prievolė deklaruoti pajamas tokiam gyventojui neatsiranda ir dėl kitų priežasčių, nurodytų Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme arba Gyventojų turto deklaravimo įstatyme (pavyzdžiui, dėl prievolės apskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį, kalendoriniais metais vykdytos individualios veiklos, paties ar jo šeimos nario eitų pareigų), tai tų pačių ataskaitinių metų pajamų mokesčio deklaracijos pateikti nereikia. Ši nuostata įrašyta Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formos ir jos priedų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklėse, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. VA-13. 5. Gyventojas, privalantis deklaruoti turimą turtą Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, praėjusį mokestinį laikotarpį (kalendoriniais metais) gautas pajamas deklaruoti privalo pasibaigus kalendoriniams metams, už kuriuos teikiama turto deklaracija, iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 dienos, išskyrus: 5.1. kandidatus į valstybės politikus bei į Europos Parlamento narius ir jų šeimos narius, kurie deklaracijas pateikti privalo rinkimų tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytais terminais; 5.2. kandidatus į pareigas, išvardytas Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 523, 29-35 punktuose, kurie deklaracijas pateikti privalo per 7 kalendorines dienas nuo prašymo kandidatuoti į atitinkamas pareigas pateikimo dienos; 5.3. išrinktus ar paskirtus į pareigas valstybės politikus bei Europos Parlamento narius, jų šeimų narius, priimtus ar paskirtus į pareigas valstybės tarnautojus ir jų šeimų narius, kurie deklaracijas pateikti privalo per 30 dienų nuo priėmimo ar paskyrimo dienos; 5.4. gyventojus, aukojančius savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, ir jų šeimų narius, kurie deklaracijas pateikti privalo likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki aukos suteikimo. Šie gyventojai turi deklaruoti: 5.4.1. paskutiniais praėjusiais kalendoriniais metais (einančiais prieš metus, kuriais auka suteikiama), gautas pajamas, kai auka teikiama po gegužės 1 dienos, 5.4.2. užpraeitais kalendoriniais metais gautas pajamas, kai auka teikiama iki gegužės 1 dienos; 5.5. politinės partijos narius, kurių politinės partijos nario mokestis per kalendorinius metus viršija 360 eurų, ir jų šeimų narius, kurie deklaracijas pateikti privalo dar prieš sumokant šį dydį viršijančias sumas. 6. Jeigu kandidatai į valstybės politikus bei į Europos Parlamento narius ir jų šeimų nariai, išrinkti arba paskirti į pareigas valstybės politikai bei Europos Parlamento nariai, jų šeimų nariai, taip pat priimti ar paskirti į pareigas valstybės tarnautojai ar į kitas pareigas priimti gyventojai ir jų šeimų nariai mokesčio administratoriui jau buvo pateikę to mokestinio laikotarpio metines pajamų mokesčio deklaracijas, pakartotinai deklaracijos neteikiamos. (27 str. 3 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-04-22 raštą Nr.(34.42-31-1)-RM-7787) 4. Metinės pajamų mokesčio deklaracijos formą, jos užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. Centrinis mokesčio administratorius turi teisę nustatyti metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašą, taip pat tam tikrų neapmokestinamųjų pajamų dydį, kurio neviršijus gautos pajamos nedeklaruojamos metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje ar gavus vien jų deklaracija neteikiama. (pakeista pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymą (Žin., 2008, Nr. 149-6033), įsigaliojo nuo 2008 m. gruodžio 30 d., taikoma nuo 2009 m. sausio 1 d.) Komentaras (nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) 1. Metinės pajamų mokesčio deklaracijos formą, jos užpildymo ir pateikimo tvarką GPMĮ 27 straipsnio 4 dalimi yra pavesta parengti centriniam mokesčių administratoriui. Atitinkamo mokestinio laikotarpio nuolatinio Lietuvos gyventojo metinės pajamų mokesčio deklaracijos forma, jos užpildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) yra tvirtinamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) viršininko įsakymu. 2. Metinė pajamų mokesčio deklaracija yra skirta deklaruoti atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamoms, apskaičiuotam, išskaičiuotam ir sumokėtam pajamų mokesčiui. Laikotarpis, kurį gautoms pajamoms ir pajamų mokesčiui deklaruoti yra skirta atitinkama deklaracijos forma, nurodomas Taisyklėse. 3. VMI prie FM viršininko įsakymu, kuriuo yra tvirtinama atitinkamo mokestinio laikotarpio ar atitinkamų mokestinių laikotarpių metinės pajamų mokesčio deklaracijos forma, yra nustatomas ir Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašas. Šiame sąraše nustatoma: 3.1. atitinkamos rūšies neapmokestinamųjų pajamų tam tikras dydis, kurio neviršijus gautos pajamos neprivalo būti nurodomos metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje; 3.2. atitinkamos rūšies neapmokestinamųjų pajamų tam tikras dydis, kurio neviršijus nuolatiniam Lietuvos gyventojui neatsiranda pareiga pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Pavyzdys. Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-96 1 priede – Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąraše kaip ne didesnės už nustatytą dydį nedeklaruojamos neapmokestinamosios pajamos įrašytos ne didesnės kaip 3 000 Eur pajamos iš žemės ūkio veiklos, jeigu šias pajamas gaunantis gyventojas mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju. Gyventojas, 2015 m. mokestiniu laikotarpiu gavęs 3 000 Eur ar mažesnę tokių pajamų sumą, dėl kitų pajamų gavimo teikiamoje 2015 m. mokestinio laikotarpio metinėje pajamų deklaracijoje šių pajamų nurodyti neprivalo (gyventojo pageidavimu, gali būti nurodomos). Nors šios pajamos pagal mokesčio sumokėjimo tvarką yra priskiriamos B klasei, atsižvelgus į tai, kad jos neviršija Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąraše nurodyto dydžio (3 000 Eur sumos), prievolė pateikti 2015 m. mokestinio laikotarpio metinę pajamų deklaraciją vien dėl jų gavimo gyventojui neatsiranda. (27 str. 4 d. komentaro 3 p. pavyzdys - pagal VMI prie FM 2015-04-22 raštą Nr.(34.42-31-1)RM-7787) 3.3. atitinkamos rūšies neapmokestinamosios pajamos, kurios, neatsižvelgiant į mokestiniu laikotarpiu gautų tokių pajamų sumą, teikiamoje deklaracijoje neprivalo būti nurodytos; 3.4. atitinkamos rūšies neapmokestinamosios pajamos, dėl kurių gavimo neatsiranda pareiga pateikti deklaraciją, nesvarbu, kokia tokių pajamų suma buvo gauta per mokestinį laikotarpį. Pavyzdžiai: l. Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių 1 priede – Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąraše kaip bet kokio dydžio nedeklaruojamos neapmokestinamosios pajamos yra nurodytos pensijos ir rentos, gautos iš Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų, taip pat iš užsienio valstybių valstybinių fondų. Tarkim, gyventoja, gavusi pensiją iš Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, 2015 m. metinę pajamų deklaraciją teikianti kaip valstybės politiko sutuoktinė, gautos pensijos nurodyti neprivalo, neatsižvelgus į tai, kokia pensijos suma per mokestinį laikotarpį buvo gauta. 2. Gyventojas 2015 m. mokestiniu laikotarpiu gavo pensiją iš užsienio valstybės valstybinio fondo. Nors iš užsienio valstybių valstybinių fondų gautos pensijos pagal mokesčio sumokėjimo tvarką yra priskiriamos B klasei, atsižvelgus į tai, kad šios pajamos Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąraše nurodytos kaip bet kokio dydžio nedeklaruojamos pajamos, prievolė pateikti 2015 m. mokestinio laikotarpio deklaraciją vien dėl pensijos gavimo gyventojui neatsiranda. (27 str. 4 d. komentaro 3 p. pavyzdžiai - pagal VMI prie FM 2015-04-22 raštą Nr.(34.42-311)-RM-7787) 4. Nuostata, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs tik Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąraše nurodytų pajamų, deklaracijos teikti neprivalo, netaikoma Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems gyventojams bei jų šeimų nariams, kadangi prievolė pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją mokesčio administratoriui jiems atsiranda ne dėl tam tikrų pajamų gavimo, o kitais pagrindais, pavyzdžiui, dėl eitų pareigų. Tokie gyventojai mokesčių administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją pateikti privalo, tačiau nedeklaruotinas neapmokestinamąsias pajamas gali nenurodyti. Tokiu atveju deklaracijoje nurodomi tiktai bendrieji duomenys ir pasirašoma. 5. Gyventojai, aukojantys savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, ir politinių partijų nariai, kurių politinės partijos nario mokestis per kalendorinius metus viršija 360 eurų, teikiamoje pajamų mokesčio deklaracijoje turėtų nurodyti visas gautas metines pajamas (įskaitant nedeklaruotinas neapmokestinamąsias), jeigu jie pajamų nebuvo nurodę pateiktoje Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje (t. y. neužpildę šios deklaracijos pajamoms įrašyti skirto FR0001P priedo). Duomenys apie bendrą gyventojo pajamų lygį yra aktualūs, nes pagal metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje įrašytas pajamų sumas yra nustatoma, ar teikiama auka ir (ar) politinės partijos nario mokestis yra leistinas politinės kampanijos ir (ar) politinės partijos finansavimo šaltinis. (27 str. 4 d. komentaro 4, 5 p. - pagal VMI prie FM 2015-04-22 raštą Nr.(34.42-31-1)-RM-7787) 6. Apmokestinamosios pajamos, tai pat neapmokestinamosios pajamos, nenurodytos Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąraše, privalo būti deklaruojamos. Kokios pajamos yra priskirtos neapmokestinamosioms pajamoms, nurodyta GPMĮ 17 str. 1 dalyje (žr. 17 straipsnio 1 dalies komentarą). 5. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam pagal šį straipsnį nustatyta prievolė teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pajamų mokesčio skirtumą tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos. (pakeista pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymą (Žin., 2008, Nr. 149-6033), įsigaliojo nuo 2008 m. gruodžio 30 d., taikoma nuo 2009 m. sausio 1 d.) Komentaras (nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) 1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje privalo deklaruoti mokestinio laikotarpio pajamas, nuo jų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuotą ar paties gyventojo sumokėtą pajamų mokestį. Jeigu metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuojamas skirtumas tarp privalomos sumokėti mokesčio sumos ir faktiškai sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos, tai gyventojas šį skirtumą į biudžetą turi sumokėti iki gegužės 1 dienos, išskyrus: 1.1. fizinį asmenį, pagal GPMĮ 4 straipsnio 1 dalies 4 punktą tapusį nuolatiniu Lietuvos gyventoju, kuris pagal GPMĮ 28 straipsnį (žr. GPMĮ 28 straipsnio komentarą) pajamų mokestį sumokėti privalo iki kitų po atvykimo metų gruodžio 31 dienos; 1.2. fizinį asmenį, galutinai išvykstantį iš Lietuvos, kuris pagal GPMĮ 29 straipsnį (žr. GPMĮ 29 straipsnio komentarą) pajamų mokestį sumokėti privalo iki išvykimo dienos. 6. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pozityviųjų pajamų, privalo kartu su metine pajamų mokesčio deklaracija pateikti centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos priedą, kuriame turi būti nurodyta informacija apie tiesiogiai ar netiesiogiai valdomas kontroliuojamųjų vienetų akcijas (dalis, pajus) ar kitas teises į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtines teises jas įsigyti, taip pat kontroliuojamojo vieneto pavadinimas ir buveinės adresas, kontroliuojamojo vieneto valdytojų sąrašas. Nuolatinis Lietuvos gyventojas kontroliuojamojo vieneto balansą bei pelno ir nuostolių ataskaitą privalo saugoti ne mažiau kaip 10 metų. (pakeista pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymą (Žin., 2008, Nr. 149-6033), įsigaliojo nuo 2008 m. gruodžio 30 d., taikoma nuo 2009 m. sausio 1 d.) Komentaras (nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) 1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, į mokestinio laikotarpio pajamas įtraukęs pozityviąsias pajamas (žr. GPMĮ 13 straipsnio komentarą), kartu su metine pajamų mokesčio deklaracija privalo pateikti tinkamai užpildytą atitinkamą pajamų mokesčio deklaracijos priedo formą, skirtą apskaičiuotoms pozityviosioms pajamoms deklaruoti, kurioje turi būti pateikta informacija apie: 1.1. kontroliuojamąjį užsienio vienetą (pavadinimas, buveinės adresas), 1.2. tiesiogiai ar netiesiogiai gyventojo valdomas kontroliuojamojo vieneto akcijas (dalį, pajų) ar kitas teises į paskirstytino pelno dalį ar išimtines teises jas įsigyti, 1.3. kontroliuojamojo vieneto valdytojų sąrašą. 2. Atitinkamo mokestinio laikotarpio metinės pajamų mokesčio deklaracijos pozityviosioms pajamoms įrašyti skirto priedo forma yra tvirtinama kartu su deklaracijos ir jos priedų formomis. 3. Kontroliuojamojo vieneto balanso, pelno ir nuostolių ataskaitos prie metinės pajamų mokesčio deklaracijos pridėti nereikia, tačiau šiuos dokumentus nuolatinis Lietuvos gyventojas turi saugoti ne mažiau kaip 10 metų. 7. Jeigu nuolatinio Lietuvos gyventojo pateiktoje metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuojama pajamų mokesčio permoka, ji gali būti įskaityta arba grąžinta Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. (pakeista pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymą (Žin., 2008, Nr. 149-6033), įsigaliojo nuo 2008 m. gruodžio 30 d., taikoma nuo 2009 m. sausio 1 d.) Komentaras (nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) 1. Mokesčio mokėtojo (gyventojo) pajamų mokesčio permokos įskaitymo ir grąžinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ). 2. Pagal MAĮ mokesčio permoka yra mokesčio mokėtojo sumokėta per didelė mokesčio suma. Taigi pagrindas grąžinti permokėtą mokesčio sumą MAĮ tiesiogiai siejamas su aplinkybe, kai konkretus mokesčio mokėtojas (gyventojas), iš savo lėšų sumokėjęs mokestį, patiria didesnes išlaidas negu atitinkamame mokesčio įstatyme jam nustatytoji prievolė. Tais atvejais, kai mokestis nuo gyventojo gautų pajamų yra sumokamas ne mokestinės prievolės subjekto – gyventojo, o kito asmens savo lėšomis, pajamas gavęs gyventojas nepatiria jokių su mokestine prievole susijusių išlaidų, taigi tokiais atvejais nėra teisinio pagrindo grąžinti tokias mokesčio sumas. Todėl mokesčio mokėtojui (gyventojui) MAĮ nustatyta tvarka yra grąžinama ta permokėto pajamų mokesčio suma, kurią jis sumokėjo savo lėšomis arba kurią mokestį išskaičiuojantis asmuo išskaičiavo nuo jam išmokamos išmokos. Ta mokesčio permokos dalis, kuri susidarė dėl kito asmens savomis lėšomis sumokėto mokesčio, gyventojui negrąžinama. Pavyzdys. Gyventojo metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuota 300 Eur pajamų mokesčio permoka. Dalį šios mokesčio sumos – 200 Eur nuo gyventojo natūra gautų pajamų (pvz., dovanos, laimėjimo) už šį gyventoją sumokėjo kitas (išmoką išmokėjęs) asmuo. Vadinasi, gyventojui grąžintina mokesčio suma yra lygi 100 Eur (300 - 200). (27 str. 7 d. komentaro 2 p. pavyzdys - pagal VMI prie FM 2015-04-22 raštą Nr.(34.42-31-1)RM-7787) 3. Jeigu kitam asmeniui, sumokėjusiam mokestį už gyventoją iš savo lėšų, sumokėtoji mokesčio suma būtų kompensuojama, t.y. jei pajamas gavęs gyventojas grąžintų už jį sumokėtą pajamų mokesčio sumą, atsirastų pagrindas laikyti, kad pajamų mokestį sumokėjo pats gyventojas. Tokiu atveju atsirastų teisinis pagrindas gyventojui reikalauti, kad mokesčio administratorius grąžintų jam permokėtą mokesčio sumą. Gyventojas, kompensavęs už jį sumokėtą pajamų mokesčio sumą tą patį mokestinį laikotarpį, kurį šios pajamos gautos, savo metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje šios sumos neturėtų deklaruoti kaip ,,kito asmens savo lėšomis sumokėtos mokesčio sumos” (ji deklaruotina kaip ,,išskaičiuota (sumokėta) mokesčio suma”), o grąžinimui įvykus kitą mokestinį laikotarpį, analogiškai turėtų jas deklaruoti, patikslindamas mokesčio administratoriui pateiktą metinę pajamų mokesčio deklaraciją. 4. Pagal MAĮ 87 straipsnio 7 dalį gyventojų pajamų mokesčio permoka, priklausanti grąžinti mokesčio mokėtojui pagal jo metinę pajamų mokesčio deklaraciją, grąžinama mokesčio mokėtojo prašymu ne vėliau kaip iki atitinkamų metų liepos 31 d., o jei prašymas pateikiamas pasibaigus atitinkamos metinės deklaracijos pateikimo terminui, − ne vėliau kaip per 90 dienų po prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos. Tais atvejais, kai dėl mokesčio permokos grąžinimo atliekamas mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas arba su mokesčio permokos grąžinimu susiję klausimai yra sudedamoji mokesčių administratoriaus atliekamo to mokesčių mokėtojo patikrinimo dalis, mokesčio permoka turi būti grąžinta ne vėliau kaip per 20 dienų po mokesčių administratoriaus sprendimo dėl patikrinimo akto (jei pažeidimų nenustatyta, − pažymos apie tai) įteikimo mokesčių mokėtojui dienos. 8. Šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatytais atvejais nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia. (pakeista pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymą (Žin., 2008, Nr. 149-6033), įsigaliojo nuo 2008 m. gruodžio 30 d., taikoma nuo 2009 m. sausio 1 d.) Komentaras (nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) 1. Galutinai išvykstančio iš Lietuvos nuolatinio Lietuvos gyventojo per mokestinį laikotarpį gautų pajamų deklaravimo, sumokėjimo ir metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo tvarka nustatyta GPMĮ 29 straipsnyje (žr. 29 straipsnio komentarą). 28 straipsnis. Fizinio asmens, tapusio nuolatiniu Lietuvos gyventoju, pajamų mokesčio nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų deklaravimas ir pajamų mokesčio sumokėjimas Jeigu fizinis asmuo tapo nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, metinė pajamų mokesčio deklaracija už kalendorinius metus, kuriais jis atvyko į Lietuvą, turi būti pateikta ir pajamų mokestis sumokėtas ne vėliau kaip iki kitų po atvykimo kalendorinių metų gruodžio 31 dienos. Komentaras Fizinis asmuo, kuris atvyksta į Lietuvą ir joje ištisai arba su pertraukomis išbūna 280 arba daugiau dienų vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais (kalendoriniais metais) ir bet kuriuo vienu iš šių mokestinių laikotarpių (kalendorinių metų) ištisai arba su pertraukomis Lietuvoje išbūna ne mažiau kaip 90 dienų, pagal GPMĮ 4 str. 1 dalies 4 punkto nuostatas yra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju abejais buvimo Lietuvoje mokestiniais laikotarpiais (kalendoriniais metais) (žr. GPMĮ 4 str. 1 dalies 4 punkto komentarą). Toks asmuo antruoju buvimo Lietuvoje mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) iki gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui turi pateikti nuolatinio Lietuvos gyventojo metinę pajamų deklaraciją už pirmąjį atvykimo į Lietuvą ir buvimo joje mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) ir joje deklaruoti visas tokiu mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) gautas pajamas bei nuo jų į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėtą (mokėtiną) pajamų mokestį. Pajamų, kurias toks asmuo gavo pirmuoju buvimo Lietuvoje mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais), mokestis turi būti sumokėtas iki deklaracijos pateikimo termino pabaigos, t. y. iki gyventojo antrojo po atvykimo į Lietuvą mokestinio laikotarpio (kalendorinių metų) gruodžio 31 d. Metinės pajamų deklaracijos už pirmąjį gyventojo atvykimo į Lietuvą ir buvimo joje mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) pateikimo ir pajamų mokesčio nuo deklaruojamų pajamų sumokėjimo data gali ir nesutapti, tačiau minėta deklaracija privalo būti pateikta ir pajamų mokestis sumokėtas iki gyventojo antrojo po atvykimo į Lietuvą mokestinio laikotarpio (kalendorinių metų) gruodžio 31 d. Pajamų mokesčio nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir metinės pajamų deklaracijos pateikimo tvarka nustatyta GPMĮ 27 straipsnyje (žr. GPMĮ 27 str. komentarą). Pavyzdys. 2014 m. gegužės 14 d. nuolatinis užsienio valstybės gyventojas atvyksta į Lietuvą ir išvyksta joje išbuvęs 95 dienas. 2015 metais tas pats asmuo vėl atvyksta į Lietuvą ir joje išbuvęs 185 dienas jau yra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju 2014 ir 2015 metais. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai toks gyventojas turi pateikti nuolatinio Lietuvos gyventojo metinę pajamų deklaraciją už 2014 metus ir joje deklaruoti visas 2014 metais tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse gautas pajamas bei nuo jų apskaičiuotą ir į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėtą (mokėtiną) pajamų mokestį. Pajamų mokestis nuo tokių deklaruotų pajamų į Lietuvos Respublikos biudžetą turi būti sumokėtas iki 2015 m. gruodžio 31 d. (28 str. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr.(32.42-31-1)-RM-18229) 29 straipsnis. Fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio nuo pajamų, gautų išvykimo mokestiniu laikotarpiu, deklaravimas ir pajamų mokesčio sumokėjimas 1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, išskyrus nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, galutinai išvykstantis iš Lietuvos per mokestinį laikotarpį, prieš išvykdamas privalo pateikti fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaraciją ir apskaičiuoti bei deklaruoti pajamas, gautas per tą mokestinį laikotarpį iki išvykimo dienos, taip pat iki išvykimo dienos sumokėti pajamų mokestį, įskaitant mokestį nuo šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte nurodytų pajamų, jeigu iki išvykimo dienos nėra įvykdyta minėtame punkte nustatyta sąlyga. Toks nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo pateikti ir metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti pajamų mokestį šio Įstatymo nustatyta tvarka, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. (29 str. - LR 2008 12 23 įstatymo Nr. XI-111 redakcija, įsigaliojo nuo 2008 12 30. Ši nuostata taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras Nuolatinis Lietuvos gyventojas, mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) galutinai išvykdamas iš Lietuvos, mokesčių administratoriui turi pateikti fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų deklaraciją (t. y. metinės pajamų deklaracijos formą, nurodant požymį, kad tai galutinai išvykstančio iš Lietuvos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų deklaracija) ir joje deklaruoti visas mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) iki galutinio išvykimo iš Lietuvos dienos tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse gautas pajamas ir nuo jų į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėtą (mokėtiną) mokestį. Pajamų mokestis nuo tokių deklaruotų pajamų turi būti sumokėtas iki nuolatinio Lietuvos gyventojo galutinio išvykimo iš Lietuvos dienos. Jeigu iki galutinio išvykimo iš Lietuvos nuolatinis Lietuvos gyventojas pardavė ar kitaip perleido nuosavybėn Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą trumpiau negu 2 metus iki būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, ir iki galutinio išvykimo iš Lietuvos dienos toks gyventojas dar neįsigijo kito EEE valstybėje esančio gyvenamojo būsto, kuriame būtų deklaruota jo gyvenamoji vieta, tokios būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos pagal GPMĮ nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms (t.y. netenkinama GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte nustatyta sąlyga), todėl nuo tokių pajamų gyventojas turi sumokėti pajamų mokestį Lietuvoje. Pajamų mokestis nuo deklaruotų pajamų turi būti sumokėtas iki nuolatinio Lietuvos gyventojo galutinio išvykimo iš Lietuvos dienos. Jeigu iki mokestinio laikotarpio, kuriuo gyventojas galutinai išvyko iš Lietuvos, pabaigos toks gyventojas įsigys kitoje EEE valstybėje esantį gyvenamąjį būstą, teikdamas metinę pajamų deklaraciją už tą mokestinį laikotarpį, pajamas už parduotą gyvenamąjį būstą turės teisę priskirti neapmokestinamosioms pajamoms. Jeigu gyventojas kitoje EEE valstybėje esantį gyvenamąjį būstą įsigys mokestinį laikotarpį, sekantį po mokestinio laikotarpio, kuriuo gyventojas galutinai išvyko iš Lietuvos, ir bus tenkinama GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte nustatyta sąlyga, kad kitas EEE valstybėje esantis gyvenamasis būstas bus įsigytas per vienerius metus nuo EEE valstybėje turėto gyvenamojo būsto pardavimo, tai gyventojas turės teisę patikslinti savo metinę pajamų deklaraciją už galutinio išvykimo iš Lietuvos mokestinį laikotarpį, tokio būsto pardavimo pajamas priskiriant neapmokestinamosioms pajamoms. Fizinio asmens galutinio išvykimo iš Lietuvos kriterijai yra nustatyti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 302 ,,Dėl fizinio asmens galutinio išvykimo iš Lietuvos kriterijų”. Toks gyventojas taip pat privalo pateikti mokesčių administratoriui ir metinę pajamų deklaraciją už mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus), kuriuo jis galutinai išvyko iš Lietuvos. Deklaracija turi būti pateikta ir pajamų mokestis nuo visų gyventojo galutinio išvykimo iš Lietuvos mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) Lietuvoje ir užsienio valstybėse gautų pajamų turi būti sumokėtas iki kito mokestinio laikotarpio (kalendorinių metų) gegužės 1 d. Pajamų mokesčio nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir metinės pajamų deklaracijos pateikimo tvarka nustatyta GPMĮ 27 straipsnyje (žr. GPMĮ 27 str. komentarą). Pavyzdžiai: 1. 2015 m. liepos 5 d. nuolatinis Lietuvos gyventojas galutinai išvyksta iš Lietuvos. 2015 metais toks asmuo išbuvo Lietuvoje 186 dienas. Iki galutinio išvykimo iš Lietuvos dienos minėtas gyventojas mokesčių administratoriui turi pateikti fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų deklaraciją (t.y. metinės pajamų deklaracijos formą, nurodant požymį, kad tai galutinai išvykstančio iš Lietuvos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų deklaracija) ir joje deklaruoti visas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki liepos 5 d. tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse gautas pajamas ir nuo jų apskaičiuotą bei sumokėtą (mokėtiną) mokestį. Pajamų mokestis nuo tokių pajamų turi būti sumokėtas į Lietuvos Respublikos biudžetą iki tokio gyventojo galutinio išvykimo iš Lietuvos dienos, t.y. šiuo atveju iki 2015 m. liepos 5 d. Taip pat toks asmuo iki 2016m. gegužės 2 d. mokesčių administratoriui privalo pateikti ir metinę pajamų deklaraciją už 2015 metus ir joje deklaruoti visas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėje, į kurią gyventojas išvyko, tiek ir iš kitų užsienio valstybių 2015 metais gautas pajamas bei nuo jų apskaičiuotą ir į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėtą (mokėtiną) mokestį bei sumokėti mokestį nuo tokių pajamų. 2. 2015 m. kovo 20 d. nuolatinis Lietuvos gyventojas galutinai išvyksta iš Lietuvos. Šis gyventojas buvo laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju tik 2013 ir 2014 metais. Prieš galutinai išvykdamas iš Lietuvos, minėtas gyventojas mokesčių administratoriui turi pateikti fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų deklaraciją (t.y. metinės pajamų mokesčio deklaracijos formą, nurodant požymį, kad tai galutinai išvykstančio iš Lietuvos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų deklaracija) ir joje deklaruoti visas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki kovo 20 d. tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse gautas pajamas bei nuo jų į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėtą (mokėtiną) mokestį. Toks asmuo iki 2016 m. gegužės 2 d. mokesčių administratoriui privalo pateikti ir metinę pajamų deklaraciją už 2015 metus bei sumokėti pajamų mokestį. (29 str. 1 d. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr.(32.42-31-1)-RM-18229) Ši taisyklė netaikoma fiziniams asmenims, kurie atitinka GPMĮ 4 straipsnio 3 dalies kriterijus, t.y. fiziniams asmenims, kurie buvo laikomi nuolatiniais Lietuvos gyventojais ne mažiau kaip trimis vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais ir galutinio išvykimo iš Lietuvos mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje išbuvo mažiau nei 183 dienas (žr. GPMĮ 4 str. 3 dalies komentarą). 2. Fizinis asmuo, laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, galutinai išvykstantis iš Lietuvos, prieš išvykdamas privalo pateikti fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaraciją ir apskaičiuoti bei deklaruoti pajamas, gautas per tą mokestinį laikotarpį iki išvykimo dienos, taip pat iki išvykimo dienos sumokėti pajamų mokestį, įskaitant mokestį nuo šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte nurodytų pajamų, jeigu iki išvykimo dienos nėra įvykdyta minėtame punkte nustatyta sąlyga. (29 str. 2 d. - LR 2008 12 23 įstatymo Nr. XI-111 redakcija, įsigaliojo nuo 2008 12 30. Ši nuostata taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras Fizinis asmuo, kuris buvo laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju ne mažiau kaip trimis vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais (kalendoriniais metais) ir galutinio išvykimo iš Lietuvos mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) Lietuvoje išbuvo mažiau kaip 183 dienas, mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais), kuriuo galutinai išvyksta iš Lietuvos, yra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju iki galutinio išvykimo iš Lietuvos dienos. Toks asmuo iki galutinio išvykimo iš Lietuvos dienos mokesčių administratoriui turi pateikti fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų deklaraciją (t. y. metinės pajamų deklaracijos formą, nurodant požymį, kad tai galutinai išvykstančio iš Lietuvos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų deklaracija) ir joje deklaruoti visas galutinio išvykimo iš Lietuvos mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse gautas pajamas ir nuo jų apskaičiuotą bei į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėtą (mokėtiną) mokestį. Mokestis nuo tokių pajamų turi būti sumokėtas iki gyventojo galutinio išvykimo iš Lietuvos dienos. Jeigu iki galutinio išvykimo iš Lietuvos nuolatinis Lietuvos gyventojas pardavė ar kitaip perleido nuosavybėn EEE valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą trumpiau negu 2 metus iki būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, ir iki galutinio išvykimo iš Lietuvos dienos toks gyventojas dar neįsigijo kito EEE valstybėse esančio gyvenamojo būsto, kuriame būtų deklaruota jo gyvenamoji vieta, tokios būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos pagal GPMĮ nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms (t. y. netenkinamos GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte nustatytos sąlygos), todėl nuo tokių pajamų gyventojas turi sumokėti pajamų mokestį Lietuvoje. Pajamų mokestis nuo deklaruotų pajamų turi būti sumokėtas iki nuolatinio Lietuvos gyventojo galutinio išvykimo iš Lietuvos dienos. Jeigu iki galutinio išvykimo iš Lietuvos nuolatinis Lietuvos gyventojas pardavė ar kitaip perleido nuosavybėn EEE valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą trumpiau negu 2 metus iki būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, ir iki galutinio išvykimo iš Lietuvos dienos gyventojas jau įsigijo kitą EEE valstybėje esantį gyvenamąjį būstą, kuriame deklaravo savo gyvenamąją vietą, gyvenamojo būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas deklaracijoje gyventojas gali priskirti pajamų mokesčiu neapmokestinamosioms pajamoms. Fizinio asmens galutinio išvykimo iš Lietuvos kriterijai yra nustatyti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 302 „Dėl fizinio asmens galutinio išvykimo iš Lietuvos kriterijų“. Pajamų mokesčio nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir metinės pajamų deklaracijos pateikimo tvarka nustatyta GPMĮ 27 straipsnyje (žr. GPMĮ 27 str. komentarą). Pavyzdys. 2015 m. vasario 20 d. fizinis asmuo, kuris buvo laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju nuo 2000 metų, galutinai išvyksta iš Lietuvos. Kadangi toks asmuo ilgiau negu tris vienas paskui kitą M.Endrijaitiseinančius mokestinius laikotarpius buvo laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, o 2015 metais Lietuvoje išbuvo 51 dieną (t.y. mažiau kaip 183 dienas), pagal GPMĮ 4 straipsnio 3 dalies nuostatas 2015 m. jis yra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju iki galutinio išvykimo iš Lietuvos dienos, t.y. iki 2015 m. vasario 20 d. Prieš galutinai išvykdamas iš Lietuvos mokesčių administratoriui jis turi pateikti fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų deklaraciją (t.y. metinės pajamų deklaracijos formą, nurodant požymį, kad tai galutinai išvykstančio iš Lietuvos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų deklaracija) ir joje deklaruoti laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki vasario 20 d. visas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse gautas pajamas bei nuo jų apskaičiuotą ir į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėtą (mokėtiną) mokestį. Mokestis nuo deklaruojamų pajamų į Lietuvos Respublikos biudžetą turi būti sumokėtas iki tokio asmens galutinio išvykimo iš Lietuvos dienos, t.y. 2015 m. vasario 20 d. (29 str. 2 d. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr.(32.42-31-1)-RM-18229) 3. Pagal šio straipsnio 2 dalį deklaruojamoms pajamoms taikoma MNPD ir MPNPD dalis apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. (29 str. 3 d. - LR 2008 12 23 įstatymo Nr. XI-111 redakcija, įsigaliojo nuo 2008 12 30) Komentaras Pagal šio straipsnio 2 dalį deklaruojamoms pajamoms taikoma metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau - MNPD) ir metinio papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – MPNPD) dalies apskaičiavimo tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 298 ,,Dėl pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 29 straipsnio 2 dalį deklaruojamoms pajamoms taikomos metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio ir metinio papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio dalies apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo”. Pagal šio straipsnio 2 dalį deklaruojamoms pajamoms taikoma MNPD ir MPNPD dalis apskaičiuojama pagal formulę: MNPD ir MPNPD dalis = (MNPD + MPNPD) x d/365 MNPD – tai metinis pagrindinis neapmokestinamųjų pajamų dydis, kuris galėtų būti gyventojui, jeigu jis visą mokestinį laikotarpį, kurį galutinai išvyko, būtų buvęs nuolatiniu gyventoju; MPNPD – tai metinis papildomas neapmokestinamųjų pajamų dydis, kuris galėtų būti gyventojui, jeigu jis visą mokestinį laikotarpį, kurį galutinai išvyko, būtų buvęs nuolatiniu gyventoju; d – dienų skaičius nuo mokestinio laikotarpio pradžios iki galutinio išvykimo dienos. taikomas Lietuvos taikomas Lietuvos Pavyzdys. 2015 m. gegužės 18 d. fizinis asmuo, kuris visą laiką buvo laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, galutinai išvyksta iš Lietuvos. Iki galutinio išvykimo iš Lietuvos mokesčių administratoriui jis privalo pateikti fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų deklaraciją (t.y. metinės pajamų deklaracijos formą, nurodant požymį, kad tai galutinai išvykstančio iš Lietuvos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų deklaracija). Deklaruojamos visos šio asmens laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki gegužės 18 d. tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse gautos pajamos. Tarkime, toks asmuo, skaičiuodamas nurodyto laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, turi teisę pasinaudoti neapmokestinamuoju pajamų dydžiu (toliau – NPD) (kadangi 2015 metais nuo sausio 1 d. iki gegužės 18 d. jis gavo tik su darbo santykiais susijusių pajamų – 2200 Eur) ir puse papildomo NPD (nes kartu su sutuoktiniu augina vieną vaiką). Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki gegužės 18 d., t. y. per 2015 metų 138 dienas gautoms pajamoms taikomo MNPD ir MPNPD dalį gyventojas apskaičiuoja taip: MNPD = 1992 Eur (166 Eur x 12 mėn.), kadangi gyventojo metinės pajamos neviršija 3480 Eur. MPNPD = 60/2 x 12 = 360 (Eur) (1992 +360) x 138 /365 = 889,25 (Eur). (29 str. 3 d. komentaro pvz. - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr.(32.42-31-1)-RM-18229) 30 straipsnis. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo tvarka. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaracija 1. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs arba uždirbęs pajamų iš individualios veiklos per nuolatinę bazę, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų po to mokestinio laikotarpio kalendorinių metų gegužės 1 dienos privalo pateikti metinę pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaraciją ir joje deklaruoti visas per tą mokestinį laikotarpį gautas arba uždirbtas pajamas iš individualios veiklos per nuolatinę bazę ir už jas šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą pajamų mokestį. (30 str. 1 d. - LR 2008 12 23 įstatymo Nr. XI-111 redakcija, įsigaliojo nuo 2008 12 30. Ši nuostata taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti individualią veiklą Lietuvoje, turi įregistruoti nuolatinę bazę („individualios veiklos“ ir „nuolatinės bazės“ sąvokos apibrėžtos GPMĮ 2 straipsnio 7 ir 13 dalyse; žr. šių dalių komentarus). Nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinė bazė Lietuvoje yra registruojama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 ,,Dėl nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių“ nustatyta tvarka. Individualios veiklos: - pajamos nustatomos remiantis GPMĮ 8 ir 10 straipsnio nuostatomis (žr. GPMĮ 8 ir 10 str. komentarą); - apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo tvarka nustatyta GPMĮ 16 straipsnio 2 dalyje (žr. GPMĮ 16 str. 2 dalies komentarą); - leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu, nurodyti GPMĮ 18 straipsnyje (žr. GPMĮ 18 str. komentarą); - mokestinio laikotarpio nuostolių perkėlimo tvarka nustatyta GPMĮ 181 straipsnyje (žr. GPMĮ 181 str. komentarą). 2. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) gavęs arba uždirbęs pajamų iš individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje, mokestiniam laikotarpiui (kalendoriniams metams) pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 dienos privalo pateikti metinę pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaraciją. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo per nuolatinę bazę Lietuvoje gautos (uždirbtos) nekilnojamojo pagal prigimtį daikto (nesvarbu, ar toks daiktas naudojamas individualioje veikloje, ar ne) nuomos, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos nepriskiriamos individualios veiklos pajamoms, todėl gyventojas neturi deklaruoti tokių pajamų. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas neturi deklaruoti per nuolatinę bazę Lietuvoje gautų (uždirbtų) pajamų iš finansinių priemonių sandorių. (30 str. 1 d. komentaro 2 p. papildytas 2 pastraipa - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr.(32.42-31-1)-RM-18229) 2.1. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje gautos arba uždirbtos pajamos gali būti apmokestinamos taikant 5 proc. arba 15 proc. mokesčio tarifą. 15 proc. mokesčio tarifu apmokestinamos pajamos iš laisvųjų profesijų veiklos (sąvoka ,,laisvoji profesija“ apibrėžta GPMĮ 2 straipsnio 35 dalyje; žr. GPMĮ 2 str. 35 dalies komentarą). Individualią žemės ūkio veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje vykdančių nenuolatinių Lietuvos gyventojų (įskaitant ūkininkus ir jų partnerius), kurie neprivalo registruotis ir nėra įregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais, gautos (uždirbtos) žemės ūkio veiklos pajamos neapmokestinamos pajamų mokesčiu. (30 str. 1 d. komentaro 2.1 p. papildytas 2 pastraipa - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr.(32.42-31-1)-RM-18229) 2.2. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos pripažįstamos pagal pinigų apskaitos principą, išskyrus nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla per nuolatinę bazę Lietuvoje ir yra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju arba savo individualiai veiklai priskiria ir joje naudoja ilgalaikį turtą, individualios veiklos pajamas; šiuo atveju jos turi būti pripažįstamos pagal kaupimo apskaitos principą (žr. GPMĮ 8 str. 5 dalies komentarą). (30 str. 1 d. komentaro 2.2 p. - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr.(32.42-31-1)-RM-18229) 2. Metinėje pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaracijoje apskaičiuotas pajamų mokestis nuo nenuolatinio gyventojo per mokestinį laikotarpį gautų arba uždirbtų individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų turi būti sumokėtas į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaracijos pateikimo termino pabaigos. (30 str. 2 d. - LR 2008 12 23 įstatymo Nr. XI-111 redakcija, įsigaliojo nuo 2008 12 30. Ši nuostata taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje, mokėtiną pajamų mokestį į Lietuvos Respublikos biudžetą turi sumokėti iki kalendorinių metų, einančių po mokestinio laikotarpio, kurį gautos (uždirbtos) individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje pajamos, gegužės 1 dienos. 2. Pajamų mokestis turi būti sumokėtas į VMI prie FM biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas. 3. Kai nenuolatinis Lietuvos gyventojas baigia vykdyti individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje, sumokėti pajamų mokestį jis privalo ne vėliau kaip iki kalendorinių metų, einančių po mokestinio laikotarpio, kurį baigė vykdyti individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje, gegužės 1 dienos. 4. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje, gali įgalioti kitą asmenį į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėti pajamų mokestį. (30 str. 2 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr.(32.42-31-1)-RM-18229) 3. Tuo atveju, jei nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę gauna arba uždirba pajamų, susijusių su šia veikla ir pagal šį Įstatymą priskiriamų A klasės pajamoms, tai nuo šių A klasės pajamų išskaityto ir sumokėto pajamų mokesčio dydžiu mažinamas pagal metinę pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaraciją mokėtinas pajamų mokestis. (30 str. 3 d. - LR 2008 12 23 įstatymo Nr. XI-111 redakcija, įsigaliojo nuo 2008 12 30. Ši nuostata taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. Jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje, gavo (uždirbo) pajamų, susijusių su šia veikla, kurios pagal GPMĮ priskiriamos A klasės pajamoms ir mokestį išskaičiuojantis asmuo Lietuvoje išskaičiavo nuo išmokėtų sumų ir sumokėjo pajamų mokestį, tai šio sumokėto pajamų mokesčio dydžiu mažinama apskaičiuota mokėtina pajamų mokesčio suma. 2. Jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas, mokestinį laikotarpį vykdęs individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje, iš užsienio valstybės gavo arba uždirbo su tokia individualia veikla susijusių pajamų, nuo kurių toje užsienio valstybėje buvo išskaičiuotas pajamų ar jam tapatus mokestis, tai ši užsienio valstybėje sumokėta pajamų mokesčio suma neatskaitoma iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo Lietuvoje mokėtinos pajamų mokesčio sumos, t. y. šio sumokėto pajamų mokesčio dydžiu negali būti mažinama apskaičiuota mokėtina pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę gautų ar uždirbtų pajamų suma. (30 str. 3 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr.(32.42-31-1)-RM-18229) 4. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaracijų formas, jų užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. (30 str. 4 d. - LR 2008 04 10 įstatymo Nr. X-1485 redakcija, įsigaliojo nuo 2008 04 24) Komentaras 1. Metinė nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje pajamų deklaracijos FR0531 forma, jos priedo FR0531V forma (toliau – FR0531 forma), deklaracijos pildymo ir teikimo taisyklės yra patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. VA-37 ,,Dėl metinės nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje pajamų deklaracijos FR0531 formos ir jos priedo FR0531V formos bei jų pildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo. 2. FR0531 formą nenuolatinis Lietuvos gyventojas gali pateikti tokiais būdais: - tiesiogiai įteikti apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – AVMI) darbuotojui; - pateikti elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemą (EDS); - atsiųsti paštu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Deklaracijų tvarkymo skyrių arba į AVMI jų skelbiamais adresais. (30 str. 4 d. komentaro 2 p. pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr.(32.42-31-1)-RM-18229) 3. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje, gali įgalioti kitą asmenį užpildyti ir pateikti FR0531 formą. Notaro patvirtintas nenuolatinio Lietuvos gyventojo įgaliojimas turi būti pridedamas prie FR0531 formos. 5. Šio straipsnio nuostatos netaikomos nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamoms, gautoms iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą. Komentaras Šio straipsnio nuostatos taikomos tik toms nenuolatinių Lietuvos gyventojų pajamoms, kurios gautos arba uždirbtos vykdant individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje. (30 str. 5 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr.(32.42-31-1)-RM-18229) 31 straipsnis. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų, nenurodytų šio Įstatymo 30 straipsnyje, apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo tvarka. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų, nenurodytų šio Įstatymo 30 straipsnyje, deklaracija 1. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs šio Įstatymo 30 straipsnyje nenurodytų B klasės pajamoms priskiriamų pajamų, privalo nuo šių pajamų apskaičiuoti pajamų mokestį ir sumokėti jį į biudžetą, taip pat pateikti šio pajamų mokesčio deklaraciją ne vėliau kaip per 25 dienas nuo pajamų gavimo. Komentaras 1. Šiame straipsnyje nustatyta nenuolatinio Lietuvos gyventojo, nesiverčiančio individualia veikla per nuolatinę bazę Lietuvos Respublikoje, B klasei priskiriamų pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje, apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo tvarka. Neatsižvelgiant į nenuolatinio Lietuvos gyventojo per nuolatinę bazę Lietuvoje vykdomos individualios veiklos pajamas, GPMĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatytos nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, kurios pagal GPMĮ 22 straipsnio 2 dalies nuostatas yra priskiriamos B klasės pajamoms (žr. GPMĮ 5 str. 4 dalies ir 22 str. 2 dalies komentarus). Pagal GPMĮ nuostatas nenuolatinis Lietuvos gyventojas privalo mokėti pajamų mokestį nuo tokių B klasei priskiriamų apmokestinamųjų pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje, t.y. nuo: 1.1. iš užsienio vieneto ne per jo nuolatinę buveinę Lietuvoje ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per jo nuolatinę bazę Lietuvoje už veiklą Lietuvoje gautų su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, sporto veiklos pajamų, atlikėjo veiklos pajamų; 1.2. iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, iš užsienio vieneto ne per jo nuolatinę buveinę Lietuvoje ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per jo nuolatinę bazę Lietuvoje už Lietuvoje esančio nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomą gautų pajamų; 1.3. iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, iš užsienio vieneto ne per jo nuolatinę buveinę Lietuvoje ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per jo nuolatinę bazę Lietuvoje gautų pajamų: 1.3.1. už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą (įskaitant kilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris nekilnojamuoju pripažįstamas pagal įstatymus), kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje ir kuris buvo įsigytas ne anksčiau kaip prieš tris metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, 1.3.2. už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn ne anksčiau kaip prieš tris metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn įsigytą Lietuvoje esantį nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą (išskyrus būstą ir jam priskirtą žemę, kurių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamoms taikoma GPMĮ 17 str. 1 dalies 53 punkte nustatyta lengvata), jeigu toks daiktas buvo įsigytas iki 2011-01-01 ir 2010-12-11 nebuvo priskirtas per nuolatinę bazę Lietuvoje vykdomos individualios veiklos turtui, 1.3.3. už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn ne anksčiau kaip prieš penkis metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn įsigytą Lietuvoje esantį nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą (išskyrus būstą ir jam priskirtą žemę, kurių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamoms taikoma GPMĮ 17 str. 1 dalies 53 punkte nustatyta lengvata), jeigu toks daiktas buvo įsigytas po 2011-01-01, (31 str. 1 d. komentaro 1.3.2, 1.3.3 p. - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr.(32.42-31-1)RM-18229) 1.3.4. už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn iki 2011-01-01 įsigytą Lietuvoje esantį nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris 2010-12-11 buvo laikomas per nuolatinę bazę Lietuvoje vykdomos individualios veiklos turtu, jeigu jis parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn nepraėjus penkiems metams nuo įsigijimo, 1.3.5. už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn Lietuvoje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant jam priskirtą žemę), kuriame gyvenamoji vieta buvo deklaruota trumpiau kaip du metus ir šios pajamos per vienerių metų laikotarpį nebuvo panaudotos kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio gyvenamojo būsto, kuriame buvo deklaruota gyvenamoji vieta, įsigijimui. 2. Nenuolatiniai Lietuvos gyventojai nuo ne per nuolatinę bazę Lietuvoje gaunamų B klasei priskiriamų pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje, privalo patys apskaičiuoti ir į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėti pajamų mokestį per 25 dienas nuo tokių pajamų gavimo dienos bei per tokį pat laikotarpį mokesčių administratoriui pateikti deklaraciją. 2. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaracijos formą, jos užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius, (31 str. 2 d. - LR 2008 04 10 įstatymo Nr. X-1485 redakcija,įsigaliojo nuo 2008 04 24) Komentaras 1. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaracija - FR0459 forma (toliau – FR0459 forma), jos užpildymo ir teikimo taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V46 ,,Dėl nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaracijos FR0459 formos, jos užpildymo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“. 2. FR0459 formą nenuolatinis Lietuvos gyventojas gali pateikti tokiais būdais: - tiesiogiai įteikti apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – AVMI) darbuotojui; - pateikti elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemą (toliau – EDS); - atsiųsti paštu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Deklaracijų tvarkymo skyrių arba į AVMI jų skelbiamais adresais. (31 str. 2 d. komentaro 2 p. - pagal VMI prie FM 2015-08-20 raštą Nr.(32.42-31-1)-RM-18229) 32 straipsnis. Pajamų mokesčio nuo kai kurių turto pardavimo pajamų perskaičiavimas 1. Gyventojas, gavęs pajamų iš Lietuvos vienetų, iš užsienio vienetų per jų nuolatines buveines arba iš nenuolatinių Lietuvos gyventojų per jų nuolatines bazes už kilnojamojo daikto, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, už nekilnojamojo daikto, esančio Lietuvoje, pardavimą arba kitokį perleidimą nuosavybėn, taip pat ne individualios veiklos pajamų už nenukirsto miško, apvaliosios medienos pardavimą arba kitokį perleidimą nuosavybėn, nuo kurių šio Įstatymo 23 straipsnio nustatyta tvarka buvo išskaičiuotas pajamų mokestis, turi teisę kreiptis į mokesčio administratorių dėl pajamų mokesčio už parduotą daiktą perskaičiavimo, t. y. kad būtų apskaičiuojamas pajamų mokestis iš gautų pajamų atėmus šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatytas išlaidas. (2013 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 6, 17, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XII-663, galioja nuo 2013-12-30, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) Komentaras 1. GPMĮ 32 straipsnio nuostatos dėl pajamų mokesčio perskaičiavimo taikomos tais atvejais, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas, gauna pajamų iš Lietuvos vienetų, užsienio vienetų per jų nuolatines buveines, arba iš nenuolatinių Lietuvos gyventojų per jų nuolatines bazes už ne individualios veiklos nenukirsto miško, apvaliosios medienos pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn, nuo kurių GPMĮ 23 straipsnio nustatyta tvarka buvo išskaičiuotas pajamų mokestis. Pajamų mokestis perskaičiuojamas, kai nenuolatinis Lietuvos gyventojas, gauna pajamų iš Lietuvos vienetų, užsienio vienetų per jų nuolatines buveines arba iš nenuolatinių Lietuvos gyventojų per jų nuolatines bazes už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, taip pat nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, nuo kurių GPMĮ 23 straipsnio nustatyta tvarka buvo išskaičiuotas pajamų mokestis. Apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos ir pajamų mokestis už parduotą turtą perskaičiuojamas, atėmus tokio turto įsigijimo išlaidas, taip pat su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus (žr. GPMĮ 19 str. komentarą). 2. Pajamų mokestis taip pat gali būti perskaičiuojamas už iki 2013-12-31 parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn netauriųjų metalų laužą, jeigu nuo išmokėtų pajamų už netauriųjų metalų laužą buvo išskaičiuotas pajamų mokestis. (32 str. 1 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2016-11-28 raštą Nr. (32.42-31-1E) RM-33292) 2. Mokesčio administratorius perskaičiuoja pajamų mokestį tik tuo atveju, kai pateikiami šio Įstatymo 19 straipsnio reikalavimus atitinkantys išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Komentaras 1. Pajamų mokestis už parduotą turtą perskaičiuojamas tik tuo atveju, kai pateikiami visi reikalingi daikto įsigijimo ir pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn kainą pagrindžiantys dokumentai, turintys visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus ir atitinkantys visus tokių dokumentų blankams nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės reikalavimus, galiojančių sandorių ir (arba) užsienio vienetų bei gyventojų surašyti dokumentai, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį. Taip pat turi būti pateikiami teisės aktuose nustatytų privalomų mokėjimų sumokėjimą patvirtinantys atitinkami dokumentai (žr. GPMĮ 19 str. komentarą). Jeigu pateiktieji dokumentai neatitinka GPMĮ 19 straipsnyje nustatytų reikalavimų, gyventojo prašymas dėl pajamų mokesčio perskaičiavimo nenagrinėjamas ir pajamų mokestis neperskaičiuojamas. Tokiu atveju gyventojas informuojamas, kad jo prašymas nenagrinėjamas ir mokestis neperskaičiuojamas iki to laiko, kol jis nepateiks visų reikalingų dokumentų. Pavyzdžiai: 1. UAB „X“ 2015-04-15 iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo nupirko patalpas, kurias gyventojas buvo įsigijęs 2012-07-18. UAB „X“ išmokėdama nenuolatiniam Lietuvos gyventojui turto pardavimo pajamas, tarkime 19 000 Eur, apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą 15 proc. pajamų mokestį, t. Y. 2 850 Eur (19 000 x 15/100). Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, pardavęs UAB „X“ patalpas, kreipiasi į mokesčio administratorių dėl pajamų mokesčio perskaičiavimo, t. y. pateikia patalpų įsigijimo kainą (15 000 Eur) patvirtinantį dokumentą. Mokesčio administratorius pagal pateiktą gyventojo prašymą bei patalpų įsigijimo išlaidas patvirtinančius dokumentus, bei remdamasis UAB „X“ išduota pažyma apie sumokėtą į biudžetą pajamų mokesčio sumą, perskaičiuoja mokėtiną į biudžetą pajamų mokesčio sumą. Perskaičiuota pajamų mokesčio suma yra 600 Eur (19 000-15 000) x 15/100. Kadangi UAB „X“ į biudžetą pervedė 2 850 Eur pajamų mokesčio, tai gyventojui šiuo atveju permokėta pajamų mokesčio suma 2 250 Eur (2 850 - 600) grąžinama Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. 2. 2015-01-20 UAB „X“ užsiimanti automobilių prekyba komiso pagrindais, išmokėdama nenuolatiniam Lietuvos gyventojui pinigus už parduodamą automobilį (įsigytą 2014-01-15), išskaičiuoja ir sumoka į biudžetą 15 proc. pajamų mokestį nuo visos turto pardavimo sumos. Pajamų mokestis perskaičiuojamas 1 pavyzdyje nurodyta tvarka. 3. UAB „X“ 2015-01-15, išmokėdama nuolatiniam Lietuvos gyventojui pinigus už iš jo nupirktą apvaliąją medieną, išskaičiuoja ir sumoka į biudžetą 15 proc. pajamų mokestį nuo visos jam išmokamos sumos. Gyventojas turi apvaliosios medienos įsigijimo dokumentus, todėl jis kreipiasi į mokesčių administratorių dėl pajamų mokesčio perskaičiavimo. Pateikus prašymą dėl pajamų mokesčio perskaičiavimo nepasibaigus mokestiniam laikotarpiui, GPMĮ 17 str. 1 d. 27 punkte nustatyta 2 500 Eur lengvata netaikoma. (32 str. 2 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2016-11-28 raštą Nr. (32.42-31-1E) RM-33292) 3. Prašymai perskaičiuoti pajamų mokestį pateikiami centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. (32 str. 3 d. - LR 2008 04 10 įstatymo Nr. X-1485 redakcija,įsigaliojo nuo 2008 04 24) Komentaras 1. Prašymai perskaičiuoti pajamų mokestį pateikiami vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. V-21 patvirtintomis Prašymo perskaičiuoti pajamų mokestį pateikimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Gyventojas užpildo minėtu įsakymu patvirtintą Prašymą (FR0464 forma – 04 versija) ir jo priedą (FR0464P forma), kuriuos pateikia VMI. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs pajamų už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, turi teisę pajamų mokesčio permoką susigrąžinti: - mokestiniu laikotarpiu, kurį gavo minėtų pajamų – pateikus Prašymą VMI; - pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, kurį gavo minėtų pajamų – pateikus VMI metinę pajamų deklaraciją. Pateikus prašymą dėl pajamų mokesčio perskaičiavimo nepasibaigus mokestiniam laikotarpiui, GPMĮ 17 str. 1 d. 27 punkte nustatyta 2 500 Eur lengvata netaikoma. Pajamų mokestis už iki 2013-12-31 parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn netauriųjų metalų laužą, gali būti perskaičiuojamas tik pateikus metinę pajamų deklaraciją. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas pajamų mokesčio permoką susigrąžinti gali pateikdamas Prašymą VMI tiek tuo mokestiniu laikotarpiu, kai kilnojamasis daiktas, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, taip pat Lietuvoje esantis nekilnojamasis daiktas buvo parduotas, tiek jam pasibaigus. (32 str. 3 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2016-11-28 raštą Nr. (32.42-31-1E) RM-33292) 4. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Komentaras 1. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas permoka grąžinama (įskaitoma) vadovaujantis šio įstatymo 87 straipsniu, t. y. jei atitinkamo mokesčio įstatyme nenustatyta kitaip, mokesčių administratorius privalo grąžinti mokesčių mokėtojui mokesčio permoką tokia tvarka: mokesčio permoka grąžinama per 30 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos. Tais atvejais, kai mokesčių administratorius paprašo mokesčių mokėtoją pateikti papildomus dokumentus, 30 dienų terminas skaičiuojamas nuo kitos dienos po pareikalautų dokumentų gavimo dienos. 2. Gyventojų pajamų mokesčio permoka, priklausanti grąžinti mokesčių mokėtojui pagal jo metinę pajamų deklaraciją, grąžinama mokesčių mokėtojo prašymu ne vėliau kaip iki atitinkamų metų liepos 31 dienos, o jei prašymas pateikiamas pasibaigus atitinkamos metinės deklaracijos pateikimo terminui, – ne vėliau kaip per 90 dienų po prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos. (32 str. 4 d. komentaras - pagal VMI prie FM 2016-11-28 raštą Nr. (32.42-31-1E) RM-33292)